883 Įstatymo projektas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Ekonomikos komitetas XIVP-3315(2) 2023-12-13 Priimtas teisės aktas

Aiškinamasis raštas

2023-11-17 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS OFICIALIOSIOS STATISTIKOS IR VALSTYBĖS DUOMENŲ VALDYSENOS ĮSTATYMO NR. I-270 5 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 1, 2, 5, 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo Nr. I-722 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 18, 22, 30, 39, 43², 43³ straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1077 14 straipsnio pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektų

1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme (toliau – Įstatymas) valstybės informacinių išteklių (toliau – VII) kūrimo, valdymo ir tvarkymo principai iš esmės nesikeitė nuo 2011 metų, kai buvo priimtas Įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Pasaulio ir valstybės mastu per šį laikotarpį buvo pasiekta milžiniška technologinė pažanga. Dėl šiuolaikinių informacinių technologijų (toliau – IT) tendencijų neatitinkančio ir pasenusio teisinio reguliavimo nėra galimybių naudotis privataus sektoriaus teikiamomis IT paslaugomis ir IT sprendiniais, įgyvendinti gerąją IT ir duomenų valdysenos, valdymo ir tvarkymo praktiką, o kuriant VII remtis šiuolaikiškais IT architektūros sprendiniais, inovatyviomis IT paslaugomis ir technologijomis.

Šie tobulintini VII valdymo aspektai atskleidžiami ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktų valstybinių auditų ataskaitose: · 2018 m. birželio 28 d. valstybinio audito ataskaitoje „Ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių valdymas“[¹] nurodoma: ˗ viešojo sektoriaus subjektų IT valdymo branda per paskutinius dešimt metų vidutiniškai siekė pirmąjį brandos lygį iš penkių, o šiuo metu fiksuojamas 1,7 vidutinis IT valdymo brandos lygis; ˗ šalies mastu neveikia VII svarbos nustatymo kontrolės mechanizmas; ˗ nėra sukurta nacionalinė informacinė architektūra; ˗ nepatikima IT veiklos efektyvumo matavimo sistema, nesudaromos galimybės įvertinti IT veiklos efektyvumo; ˗ šalies mastu nežinoma kokia yra IT valdymo būklė. · 2021 m. gruodžio 6 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-7 „Registrų centro tvarkomi valstybės informaciniai ištekliai“[²] nurodoma: ˗ VII valdytojai nedalyvauja priimant strateginius VII plėtros sprendimus; ˗ neatlygintinų duomenų gavėjai, turintys galimybę gauti duomenis automatiniu „sistema-sistema“ būdu, ne visais atvejais juo naudojasi ir renkasi brangesnį būdą (JAR išplėstinių išrašų teikimas – 270 tūkst. Eur lyginant su 2,9 tūkst. Eur, jei būtų taikomas „sistema–sistema“ būdas). ˗ 2022 m. spalio 27 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-10 „Kibernetinio saugumo užtikrinimas“[³] nurodoma, kad nėra konsoliduota kibernetinio saugumo, VII saugos ir elektroninės informacijos saugos teisinė bazė.

Skirtinguose ir skirtingo lygmens teisės aktuose (Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, ministrų įsakymuose) išdėstyti reikalavimai kibernetiniam saugumui, VII saugai ir elektroninės informacijos saugai užtikrinti yra tapatūs, kas dar labiau apsunkina jų įgyvendinimą kibernetinio saugumo subjektams, valdantiems ir (ar) tvarkantiems VII. Minėtos Įstatymo taikymo problemos paskatino Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją ne tik inicijuoti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VIIVĮ projektas) rengimą, bet ir įgalino sistemiškai peržiūrėti bei įvertinti su kitiems ministrams pavestomis valdymo sritimis susijusius įstatymus ir inicijuoti bendrą VII valdymo reformą. Pagrindinis VIIVĮ projekto tikslas – įtvirtinti kokybiškai naują VII valdysenos, valdymo ir tvarkymo modelį, kuris padėtų pasiekti šių esminių teisinių, vadybinių, technologinių ir finansinių pokyčių bei planuojamų rezultatų:

1) atskirti VII ir kibernetinio saugumo valdymo reglamentavimą bei sudaryti teisines prielaidas Krašto apsaugos ministerijai toliau pagal kompetenciją konsoliduoti kibernetinio saugumo, VII ir elektroninės informacijos saugos teisinę bazę. Nors 2014 metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas, tačiau dalį kibernetinio saugumo, VII ir elektroninės informacijos saugos dalykų iki šiol reglamentuoja ir šis Įstatymas (pvz., VII saugą, saugos įgaliotinio veiklą, Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo (toliau – Saugusis tinklas) veiklą ir pan.), ko vertinant teisiniu požiūriu neturėtų būti;

2) peržiūrėti pagrindines IT srities sąvokas ir pertvarkyti registrus, apibrėžiant juos kaip duomenų rinkinius, tvarkomus informacinėse sistemose (toliau – IS).

Tokiu būdu registrai nuosekliai taptų IS struktūros sudedamąja informacine dalimi, nes šiuo metu registrų nuostatuose iš esmės yra nustatomos tik registro duomenų tvarkymo sąlygos ir tvarka, tačiau nėra aprašomos organizacinės, funkcinės, technologinės ir kitos šių duomenų tvarkymo priemonės. Todėl registrų aprašymo nuostatuose nėra visumos, nes juose trūksta IT priemonių ir IT įrankių, be kurių negali būti tvarkomi registro duomenys, aprašymo. 3) atskirti duomenų ir IT valdymo ir tvarkymo funkcijas, apibrėžti VII valdysenos tikslus, nustatyti duomenų ir IS valdymo ir tvarkymo principus, sudaryti teisines prielaidas skaitmeninei transformacijai, peržiūrint ir iš esmės pakeičiant VII valdymo politiką formuojančių ir ją įgyvendinančių institucijų funkcijas, įteisinant VII valdymo tarybą (toliau – Taryba) ir Duomenų valdysenos komitetą (toliau – Komitetas) ir apibrėžiant jų funkcijas, nustatant valstybės ir institucijų skaitmeninimo įgaliotinio vaidmenis, praplečiant duomenų valdymo įgaliotinio teises, nustatant duomenų ir IS valdytojų bei tvarkytojų funkcijas, teises ir pareigas bei apibrėžiant jų atsakomybių ribas.

Įstatymo projektas įpareigos institucijas nustatyti privalomus reikalavimus jų valdomoms ir (ar) tvarkomoms IS, kuriuos jos privalės įgyvendinti, t. y. atsiranda galimybė visos valstybės mastu užtikrinti šiame Įstatyme nustatytų principų ir reikalavimų sistemingą laikymąsi;

4) supaprastinti IS steigimo, kūrimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarką, akredituoti naujai įsteigtas ir sukurtas ar pertvarkytas IS, įgalinant Vyriausybę nustatyti ir optimizuoti šiuos procesus jos tvirtinamoje Informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarkoje (toliau – Steigimo tvarka). Tai leis suvienodinti ir palengvinti visų rūšių IS steigimą, kūrimą, pertvarkymą ir likvidavimą. Prieš steigiant IS reikės atlikti jos poreikių vertinimo ir galimų įgyvendinimo būdų analizę, bus atsisakoma Vyriausybės dalyvavimo tvirtinant IS nuostatus, paliekant Vyriausybei tik pareigą dalyvauti priimant sprendimus dėl registrų, kaip duomenų rinkinių, steigimo ir jų valdytojų bei registrų IS valdytojų skyrimo, suteikti IS valdytojams teisę patiems skirti IS ir duomenų tvarkytojus bei tvirtinti savo valdomų IS nuostatus.

Įstatymo projektas leis nustatyti ir gerokai paprastesnį procesą, kaip optimizuoti esamas IS (sujungti IT infrastruktūrą, ją išskaidyti ar perkelti į skirtingas IT platformas priklausomai nuo poreikių ar situacijų pokyčių);

5) įteisinti bendrai valstybėje naudojamus IT sprendinius, IT platformas ir (ar) bendrąsias IS (toliau – bendro naudojimo VII). Institucijoms sudaromos teisinės sąlygos ir techninės galimybės, tvarkant duomenis arba elektroniniu būdu teikiant administracines ar viešąsias paslaugas, naudotis skirtingomis IT technologijomis ir skirtingomis IT aplinkomis, skirtingose IT platformose ir valstybėje jau sukurtais bendrais IT sprendiniais;

6) pereiti nuo IT funkcijų vykdymo prie IT paslaugų teikimo modelio – visoms institucijoms nustatant pareigą apsirašyti IT paslaugų teikimo modelį, siekiant efektyviau tvarkyti savo valdomus ir (ar) tvarkomus IT išteklius ir visą IT ūkį. Tai sudarys teisines sąlygas padidinti institucijų IT valdymo brandą, formuoti ir įgyvendinti organizacinę IT architektūrą, kuri bus pagrindas nacionalinei organizacinei IT architektūrai sukurti;

7) sudaryti teisines prielaidas visoms institucijoms dalyvauti IT infrastruktūros konsolidavimo procesuose ir gauti centralizuotai teikiamas IT paslaugas.

Bus sudarytos teisinės prielaidos konsoliduoti ne tik Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų institucijų, bet ir visų kitų suinteresuotų valstybės institucijų IT infrastruktūrą, bei atsirasti ne vienam, o keliems valstybės IT paslaugų teikėjams (pvz., Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui (toliau – VĮ Registrų centras), AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui ir kt.);

8) supaprastinti sąnaudų už registrų objektų registravimą ir duomenų teikimą apskaičiavimo ir auditavimo tvarką. VIIVĮ projektu siūloma atsisakyti itin sudėtingo ir brangiai kainuojančio (dažnai sąnaudų apskaičiavimas kainuoja daugiau negu pats duomenų teikimas), pernelyg ilgai trunkančio, reikalaujančio ypatingai aukštos kvalifikacijos, specialių ekonominių žinių ir įsigyti specialią programinę įrangą (sąnaudų priskyrimui konkrečioms veikloms). VIIVĮ projektu atsisakoma Ryšių reguliavimo tarnybos, kaip priežiūros institucijos, nes jos pakartotinai atliekama sąnaudų patikra neužtikrina efektyvaus tų pačių sąnaudų, kurias pagal Įstatymą privalomai prieš tai tikrina nepriklausomi auditoriai, audito. Taip pat atsisakoma centralizuoto finansavimo už neatlygintinai teikiamus duomenis modelio, nes ši pareiga bus nustatoma visiems IS ir duomenų valdytojams, sudaromos sąlygos pereiti prie abonentinio mokesčio (angl. subscription) modelio, pertvarkant duomenų teikimo apmokėjimo procesus ir tuo pačiu gerokai atpiginant duomenų teikimą.

Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pasiektas bendras politinis sutarimas dėl perėjimo prie atlygintino duomenų teikimo modelio, nes derinimo metu niekas tam iš esmės nepritarė, šio siūlymo yra atsisakyta, todėl atsisakyta ir su tuo susijusių įstatymų projektų. VĮ Registrų centro ir kitų valstybės įmonių teikiamų duomenų apmokėjimo klausimai sprendžiami kitais būdais, pasitelkiant kitas kompleksines teisinio reguliavimo priemones, pavyzdžiui, tokias, kurios šiuo metu yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5¹ papunktyje ir pan. Įvertinant tai, kas išdėstyta, ir siekiant siūlomo teisinio reguliavimo suderinamumo, kartu su VIIVĮ projektu teikiami šie įstatymų projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai):

1Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 18, 22, 30, 39, 43², 43³ straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1077 14 straipsnio pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – VIIVĮ pakeitimo projektas);

2Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 5 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

3Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr.

XII-1428 1, 2, 5, 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymo projektas (toliau – KSĮ projektas);

4Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo Nr. I-722 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSĮĮ projektas). Numatoma, kad visi minėti įstatymų projektai įsigalios 2024 m. sausio 1 d. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Projektą parengė Tarpinstitucinė darbo grupė[⁴] (Tarpinstitucinės darbo grupės pirmininkė - Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorė Diana Seredokaitė, tel. 8 660 93 901, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Dėl kibernetinio saugumo, VII ir elektroninės informacijos saugos Šiuo metu Įstatymas reguliuoja ne tik VII valdymą, bet ir kibernetinio saugumo, VII ir elektroninės informacijos saugą, Saugiojo tinklo ir saugos įgaliotinio veiklą, nors tai turėtų būti Kibernetinio saugumo įstatymo reguliavimo dalykai, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“, 1.4.4 papunkčiu, kuriame nustatyta, jog kibernetinis saugumas, VII sauga ir elektroninės informacijos sauga yra krašto apsaugos ministrui pavesta valdymo sritis. Taigi, Įstatyme ir Kibernetinio saugumo įstatyme nėra atskirtos dviejų ministrų valdymo sritys, susijusios su VII valdymo ir kibernetinio saugumo bei saugos teisiniu reguliavimu. Tai prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kurios nustato, jog ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis.

Nesant atskirtos ministrų kompetencijos minėtose valstybės politikos formavimo srityse bei aiškios takoskyros tarp šių dviejų įstatymų teisinio reguliavimo nuostatų, praktikoje nuolat kyla taikymo problemų dėl įstatymų normų dubliavimosi ir tarpusavio konkurencijos, taip pat nesutarimų dėl ministrų kompetencijos ir ministerijų funkcijų atlikimo. Problemų sukelia tai, kad pagal galiojantį Įstatymą už VII saugą, saugos įgaliotinio ir Saugiojo tinklo veiklą (valdytoju laikomas tas subjektas, kuris nustato kito subjekto veiklos tikslus ir priemones, o ne formaliai įvardijamas jo valdytoju) praktiškai tampa atsakingas nebe krašto apsaugos, o ekonomikos ir inovacijų ministras, nors VII saugos ir kibernetinio saugumo politika yra krašto apsaugos ministro valdymo sritis. Taigi, Saugiojo tinklo veiklą reglamentuojant Įstatymu, jo veiklos tikslus ir priemones nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, nors Saugiojo tinklo pagrindiniai veiklos tikslai – teikti standartines elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo paslaugas bei užtikrinti valstybės institucijų mobilizacinių užduočių vykdymą. Todėl šiuo atveju ekonomikos ir inovacijų ministras, kurio valdymo sritis yra VII politikos formavimas, esant jo valdymo srities Įstatyme nustatytai Saugiojo tinklo veiklai yra priverstas prisiimti atsakomybę ir už krašto apsaugos ministrui pavestos valdymo srities politikos formavimą, ir tuo pačiu pažeisti Vyriausybės įstatymą. Dėl sąvokų Šiuo metu Įstatyme apibrėžtos sąvokos neatitinka įvykusių pokyčių IT ir duomenų valdysenos, valdymo ir tvarkymo veiklose. Iš Įstatyme apibrėžtų 20 sąvokų, tokios kaip integrali registrų sistema, registro valdytojas ir registro tvarkytojas, registro duomenys ir registro informacija neteko aktualumo ir jų būtina atsisakyti.

Likusios Įstatymo sąvokos buvo tikslintinos arba keistinos naujomis. Be kita ko, Įstatyme neapibrėžta nemaža dalis naujų aktualių IT ir duomenų valdysenos, valdymo ir tvarkymo veiklose vartojamų sąvokų. Dėl VII valdymo politikos formavimo ir įgyvendinimo Nors svarbių valstybės funkcijų vykdymas vis labiau priklauso nuo IT naudojimo, tačiau vis dar išlieka žemas institucijų VII valdymo brandos lygis. Kaip nurodoma 2018 metais atlikto valstybinio audito ataskaitoje „Ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių valdymas“, viešojo sektoriaus subjektų IT valdymo branda per paskutinius dešimt metų vidutiniškai siekė 1 brandos lygį iš 5, o šiuo metu fiksuojamas 1,7 vidutinis IT valdymo brandos lygis. Žemas ypatingos svarbos VII valdymo brandos lygis rodo VII politikos formavimo, ją formuojančių ir įgyvendinančių institucijų įgalinimo trūkumus, kas savaime sudaro sąlygas didesniam šių VII pažeidžiamumui. Įstatyme įtvirtinta VII valdymo politikos institucinė sąranga, šią politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų funkcijos neapima naujam VII valdysenos ir valdymo modeliui įgyvendinti būtinų aspektų – IT paslaugų teikimo valdymo, IT valdysenos ir valdymo, duomenų valdysenos reguliavimo ir pan. Naujam VII valdymo modeliui įgyvendinti būtina peržiūrėti institucijų, kurios šiuo metu formuoja ir įgyvendina VII valdymo politiką, funkcijas, į VII valdysenos ir valdymo ekosistemą įtraukti naujus dalyvius, nustatyti jų funkcijas, teises, pareigas, vaidmenis ir atsakomybes. Dėl duomenų ir IS valdymo ir tvarkymo Pagal šiuo metu Įstatyme įteisintą registro sampratą registras nuo valstybės IS skiriasi tik jame apdorojamų duomenų paskirtimi.

Tačiau praktiškai registras savo nuostatuose yra aprašomas ir jo veikla nustatoma kaip tam tikro duomenų rinkinio ar rinkinių (objekto ar objektų) registravimo pagrindai, sąlygos ir tvarka. Kitaip tariant, registro veikla yra aprašoma kaip duomenų tvarkymo tvarka, t. y. tik kaip dalis IS, o ne jos visuma. Šiuo metu registrų nuostatuose yra tik fragmentiškai aprašomos (arba iš viso neaprašomos) pačios IT priemonės ir IT sprendiniai, kurių pagalba tvarkomi registrų duomenys, ir IS, kuriose šie duomenys tvarkomi. Nors registras iš esmės veikia kaip IS, Įstatyme registrams ir valstybės IS nustatyti skirtingi steigimo procesai, gyvavimo ciklai ir valdymo reikalavimai Kaip žinia, bet kuri IS turi savo gyvavimo ciklą, apimantį steigimą, kūrimą, veikimą, tobulinimą (atnaujinimą) ir likvidavimą. Šiuo metu registro tobulinimo stadija apima tik registro reorganizavimą, tačiau Įstatyme nenumatyti atvejai, jei atsirastų papildomų duomenų tvarkymo poreikių, kurie iš esmės keistų registre įdiegtus duomenų tvarkymo procesus ir juos palaikančius IT sprendinius. Valstybės IS tobulinimo stadija apima tik sistemos modernizavimą, tačiau kiti procesai, kai valstybės IS sujungiamos ar išskaidomos arba keičiasi valstybės IS valdytojas ir (ar) jos tvarkytojas, Įstatyme nėra reglamentuoti. Be kita ko, Įstatyme nenustatyta, kokių veiksmų reikėtų imtis, kai akivaizdžiai paseno registro ar valstybės IS technologijos arba jos yra toliau gamintojų nebepalaikomos. Pagal galiojančio Įstatymo nuostatas registrai steigiami ir jų nuostatai tvirtinami Vyriausybės nutarimais, todėl registrų steigimas tapo ilgai trunkančiu biurokratiniu procesu.. Įstatyme nustatyta, kad registro ar valstybės IS organizacinę struktūrą sudaro registro ar valstybės IS valdytojas ir tvarkytojas (tvarkytojai).

Duomenų valdytojo registro ar valstybės IS organizacinėje struktūroje nėra. Dėl šios priežasties institucijos, siekdamos turimus duomenis tvarkyti IT priemonėmis, kiekvienam duomenų rinkiniui tvarkyti nuolat steigia vis naujas IS, dėl ko sparčiai didėja IS skaičius[⁵], o ne plečiami jau veikiančių IS funkcionalumai. Taigi, turint virš 400 įsteigtų registrų ir IS, sunku sukontroliuoti, ar institucijos laikosi VII kūrimo ar duomenų tvarkymo reikalavimų (pvz., ar tinkamai užtikrintas registrų ir valstybės IS sąveikumas, pakartotinai nekuriami kitų institucijų sukurti IT sprendiniai, ar nedubliuojamas tų pačių duomenų tvarkymas ir pan.). Valstybės IS steigimo tikslu laikomas tik IT įrankio sukūrimas, kuris, nepertvarkius institucijos veiklos procesų, neduoda laukiamo efekto ir neleidžia pasiekti reikalingų veiklos rezultatų Įstatyme nėra jokių aiškesnių nuostatų dėl VII turto apskaitos, todėl praktikoje susidarė situacija, kai didelė dalis VII sudarančio valstybės materialiojo ir nematerialiojo turto apskritai nėra apskaitoma. Dėl atlyginimo už registrų objektų registravimą, IS tvarkomų duomenų teikimą ir apskaičiavimo bei patirtų sąnaudų finansavimo Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas sukūrė sudėtingą ir ilgą dėl neatlygintino registro objekto registravimo ir duomenų teikimo patirtų sąnaudų kompensavimo procedūrą. Registro ar valstybės IS tvarkytojo apskaičiuotą kompensuojamųjų sąnaudų dydį turi patikrinti auditorius. Informacija apie kompensuojamųjų sąnaudų dydį kartu su auditoriaus atlikto patikrinimo ataskaita turi būti pateikta priežiūros institucijai įvertinti. Gavus pastarosios išvadą, informacija apie prašomų kompensuoti sąnaudų dydį pateikiama registro ar valstybės IS valdytojui ir, tik tada, registro ar valstybės IS tvarkytojui gali būti skirtos valstybės biudžeto lėšos.

Šios procedūros trunka nuo kelių mėnesių iki pusės metų ir ilgiau. Ne mažiau sudėtinga ir daug laiko reikalaujanti yra ir atlyginimo už registro objekto registravimo ir duomenų teikimo paslaugas nustatymo procedūra. Šiuo metu Įstatyme nėra nuostatų, reguliuojančių atlyginimo ir kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus apskaičiavimą bei patiriamų sąnaudų kompensavimą. Be kita ko, Įstatyme nenumatyta, kaip turėtų būti apskaičiuojamas atlyginimas už naują objekto registravimo veiklą ir (ar) naują IS tvarkomų duomenų teikimo veiklą, kuri atsiranda po to, kai yra patvirtinti atlyginimo už objektų registravimą registre ir (ar) IS tvarkomų duomenų teikimą dydžiai. Dėl IT paslaugų valdymo pokyčių Šiuo metu Įstatyme neįtvirtintas IT paslaugų valdymo modelis, todėl institucijos veikia savarankiškai. Kadangi institucijų IT valdymo branda nėra aukšta, praktikoje kyla problemų. Esama VII valdymo struktūra valstybės ir institucijų lygmeniu neatitinka IT paslaugų valdymo standartų ir gerųjų praktikų (pvz., COBIT, ITIL, TOGAF, lankstus (angl. Agile) projektų valdymas, ISO standartai, kt.). Todėl nėra suformuota IT valdysenos struktūra, IT veikla organizuojama funkcijų vykdymo principu, neturi aiškių veiklos rodiklių, planuojama ir įgyvendinama fragmentiškai, VII plėtra vykdoma pagal atskirų institucijų poreikius, neišvengiant IT sprendinių dubliavimo ir neracionaliai naudojant IT plėtrai ir tobulinimui skirtas valstybės biudžeto lėšas. Dėl duomenų centrų naudojimo Pagal Įstatymo 43³ straipsnio nuostatas institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, turi teisę laikyti savo valdomus VII valstybiniuose duomenų centruose.

Tačiau 2022 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 18, 22, 30, 39, 43², 43³ straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą, kuriuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeis Įstatymo 43³ straipsnio nuostatos. Vadovaujantis Įstatymo 43³ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, įsigaliosiančiomis 2024 m. sausio 1 d., valstybiniais duomenų centrais privalės naudotis tie Saugiojo tinklo naudotojai, kurie valdo ypatingos svarbos ir svarbius VII. Saugiojo tinklo naudotojai, kurie valdo vidutinės ir mažos svarbos VII galės patys pasirinkti, kur laikyti savo valdomus ir (ar) tvarkomus VII. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl kibernetinio saugumo, VII ir elektroninės informacijos saugos Įvertinant tai, kad kibernetinis saugumas, VII ir elektroninės informacijos sauga (toliau kartu – kibernetinis saugumas) nėra šio Įstatymo reguliavimo dalykas, siūloma nuostatas dėl VII saugos, saugos įgaliotinio ir Saugiojo tinklo veiklos perkelti į Kibernetinio saugumo įstatymą. Tuo labiau, kad Saugiojo tinklo pagrindiniai veiklos tikslai yra teikti standartines elektroninių ryšių, kibernetinio saugumo paslaugas ir užtikrinti valstybės institucijų mobilizacinių užduočių vykdymą. Be to, remiantis krašto apsaugos ministro 2018 m. vasario 7 d. įsakymo „Dėl Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatų patvirtinimo“ 5 punktu ir 7.4 papunkčiu Saugiojo tinklo tikslas yra sudaryti sąlygas saugiai ir efektyviai keistis informacija ir teikti priemones perduodamų duomenų saugumui užtikrinti.

Pažymėtina, kad Kibernetinio saugumo įstatymas keičiamas tik ta apimtimi, kiek tai yra neatsiejamai susiję su VII valdymo ir kibernetinio saugumo teisinio reguliavimo nuostatų atskyrimu bei jų perkėlimu iš vieno įstatymo į kitą. Todėl KSĮ projekto siūlomais pakeitimais nesiekiama pilnai konsoliduoti kibernetinio saugumo, VII ir elektroninės informacijos saugos teisės aktų, įvertinant tai, kad remiantis Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“, 1.4.4 papunkčiu, kibernetinio saugumo ir VII saugos politika yra krašto apsaugos, o ne ekonomikos ir inovacijų ministro valdymo sritis. KSĮ projektu siekiama tik perkelti ir laikinai užpildyti šiuo metu esamas akivaizdžias teisinio reguliavimo spragas ir iš to kylančias taikymo problemas. KSĮ projektu sudaromos teisinės prielaidos tolesniam kibernetinio saugumo ir saugos teisės aktų konsolidavimui ir teisinio reguliavimo tobulinimui, siekiant užtikrinti kibernetinio saugumo politikos vientisumą ir sudaryti teisines sąlygas sėkmingai į nacionalinę teisės sistemą perkelti 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyva (ES) 2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (toliau – TIS2 direktyva) nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kartu su VIIVĮ projektu yra teikiamas ir KSĮ projektas. Dėl sąvokų Norint įgyvendinti naują VII valdysenos, valdymo ir tvarkymo modelį, turi būti apibrėžtos su VII valdymu ir tvarkymu susijusios sąvokos.

Todėl siekiant aiškumo, VIIVĮ projekto 2 straipsnyje naujai apibrėžiamos tokios sąvokos, kaip duomenys, duomenų gavėjas, duomenų teikėjas, duomenų valdytojas, duomenų tvarkytojas, duomenų valdysena, IS gyvavimo ciklas, organizacinė IT architektūra, IT infrastruktūra, IT paslauga, IT paslaugų katalogas, IT paslaugų teikėjas, IT paslaugų valdymas, IT platforma, IT priemonė, prieiga prie duomenų, skaitmeninimas, skaitmenizavimas ir kitos. Be kita ko, patikslinamos ir kitos Įstatyme apibrėžtos ir šiuo metu vartojamos sąvokos, siekiant, kad jos atitiktų VIIVĮ projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą. Paaiškiname, kad siekiant išvengti ypatingai didelio naujai apibrėžiamų sąvokų kiekio VIIVĮ projekte yra apibrėžiamos tik esminės suteikiančios aiškumo ir turinčios pridėtinę vertę sąvokos. Dalis VIIVĮ projekte vartojamų vertinamojo pobūdžio formuluočių, kurios pagal savo pobūdį nėra laikytinos sąvokomis, arba vartojamos kituose įstatymuose ar tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose, nėra apibrėžiamos. Pažymėtina, kad tokias formuluotes, kaip „specialios registravimo sąlygos“, „specialios asmens duomenų tvarkymo sąlygos“, „privataus sektoriaus subjektas“, „leistinas pelnas“, kurių turinys yra pakankamai aiškiai atskleidžiamas šį Įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose, papildomai apibrėžti būtų netikslinga. VIIVĮ projekte nurodyti duomenų teikimo būdai (automatinis, paketinis) taip pat nėra laikytini sąvokomis, todėl neapibrėžiami, įvertinant tai, kad jų turinys yra išsamiai atskleidžiamas Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus įsakymuose. Dėl VII valdymo politikos formavimo ir įgyvendinimo Siekiant aukštesnės institucijų VII valdymo brandos, VIIVĮ projektu siūloma nustatyti kitokią VII valdymo politikos formavimo ir įgyvendinimo institucinę ir organizacinę struktūrą.

Pagal Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis, ką savo pateiktose išvadose nurodė Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Įvertinant tai, VIIVĮ projekte atsisakoma ydingos praktikos, kai vienam ministrui pavesta VII politikos formavimo sritis (Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.11.3, 1.3.4, 1.4.4 ir 1.10.9 p.) yra skirtinguose įstatymuose per skirtingas funkcijas dirbtinai išskaidoma ir atskiromis dalimis padalinama kelioms ministerijoms. Todėl VIIVĮ projekte vietoj šiuo metu VII politiką formuojančių keturių ministerijų – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (VII ištekliai), Finansų ministerijos (valstybės duomenų valdysena), Krašto apsaugos ministerijos (VII sauga), Teisingumo ministerijos (registrų teisinis reguliavimas), – nustatoma, kad VII politiką formuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. VIIVĮ projekte iš esmės peržiūrėtos ir patikslintos VII valdymo politikos įgyvendinime dalyvaujančių ir šią politiką įgyvendinančių institucijų - ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos (Informacinės visuomenės plėtros komiteto), Reglamento (ES) 2016/679[⁶] taikymo priežiūrą atliekančios institucijos (Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos), Reglamento (EB) Nr. 223/2009 įgyvendinimą atliekančios institucijos (Valstybės duomenų agentūros)[⁷] ir papildomai nustatomos archyvų ir dokumentų srities valstybinį administravimą įgyvendinančios institucijos (Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos) - funkcijos.

Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti tinkamą Įstatymo įgyvendinimą yra ypatingai stiprinamos ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos (Informacinės visuomenės plėtros komiteto) kompetencijos ir funkcijos. VIIVĮ projektu ji įgalinama atlikti VII kūrimo, tobulinimo ir plėtros projektų įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti ir nustatyti jų finansavimo poreikius, įvertinti VII kūrimo, tobulinimo ir plėtros projektais planuojamos veiklos atitiktį Įstatymo nustatytiems reikalavimams, rengti VII valdymo metodinių teisės aktų projektus, atlikti VII valdymo ir organizacinės IT architektūros įgyvendinimo stebėseną bei teikti subjektams nurodymus dėl pastebėtų neatitikimų ar trūkumų šalinimo. Siekiant valstybėje optimaliai užtikrinti skaitmeninės transformacijos iniciatyvų koordinavimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centro[⁸] funkcijos VIIVĮ projekte taip pat peržiūrėtos ir atitinkamai priskirtos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai (Informacinės visuomenės plėtros komitetui). Siekiant stiprinti VII valdyseną ir valdymą valstybės ir instituciniu lygmeniu VIIVĮ projektu siūloma įteisinti valstybės ir institucijų skaitmeninimo įgaliotinius, nustatyti jų funkcijas ir apibrėžti atsakomybes. Įvertinant Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos specifiką ir VII valdymo veiklai keliamus skaidrumo ir korupcijos prevencijos uždavinius, institucinio skaitmeninimo įgaliotinio vaidmenį siūloma įteisinti ir korupcijos prevenciją atliekančioje institucijoje.

Praktika parodė, kad horizontalus VII valdymo politikos formavimas ir įgyvendinimas, dalyvaujant įvairioms suinteresuotoms institucijoms, reikalauja ne tik darbo patirties ir žinių skaitmeninimo, VII valdymo ir (ar) tvarkymo ir (ar) duomenų atvėrimo ir jų pakartotinio naudojimo srityse, bet ir politinės valios, strateginių sprendimų ir lyderystės. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje 2015–2016 metais buvusi institucijos skaitmeninimo įgaliotinio skyrimo ir jo veiklos praktika parodė, kad šių funkcijų vykdymas negalint priimti politinių sprendimų neužtikrina tinkamo institucijos funkcijų skaitmeninimo srityje vykdymo ir neduoda apčiuopiamų veiklos rezultatų. Todėl VIIVĮ projektu siūloma valstybės skaitmeninimo įgaliotiniais ir instituciniais skaitmeninimo įgaliotiniais skirti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Tuo pačiu siekiant užtikrinti VII valdymo politikos įgyvendinimo vientisumą VIIVĮ projektu siūloma pasitelkti ir įgalinti naujus nuolat visuomeniniais pagrindais veikiančius VII valdysenos, valdymo ir tvarkymo klausimais teikiančius ekonomikos ir inovacijų ministrui pasiūlymus organus – Tarybą ir Komitetą (šis nenagrinėtų individualių atvejų, susijusių su konkrečios institucijos duomenų valdymu ar tvarkymu, duomenų atvėrimu pakartotinai naudoti ir pan.). Kadangi VII valdymas yra horizontalus ir apimantis visų ministrų valdymo sritis, Taryba ir Komitetas taip pat yra sudaromi iš visų ministerijų ir kitų suinteresuotų institucijų atstovų.

Tarybos pirmininku, įvertinat VII valdymo ir IT veiklos specifiką, skirtingai negu pagal Vyriausybės įstatymo 32 straipsnį ministerijoje sudaromos kolegijos pirmininku, yra skiriamas ne ekonomikos ir inovacijų ministras, kuris gali neišmanyti VII valdymo ir tvarkymo veiklos specifikos, neturėti reikalingos kompetencijos ir IT srities žinių, o valstybės skaitmeninimo įgaliotinio funkcijas atliekantis politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, turintis reikalingų žinių ir gebėjimų. Siekiant užtikrinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavestų funkcijų VII valdysenos ir valdymo srityje įgyvendinimą, sudaroma visuomeniniais pagrindais nuolat veikianti Taryba, kuri teikia pasiūlymus ekonomikos ir inovacijų ministrui dėl skaitmeninimo ir skaitmenizavimo tikslų ir strateginių krypčių, VII kūrimo, tobulinimo ir plėtros prioritetų, jų finansavimo tikslingumo ir finansavimo poreikių bei biudžeto asignavimų skyrimo IS valdytojams nustatymo, organizacinės IT architektūros formavimo ir kitų VII valdymo problemų bei jų sprendimo. Siekiant užtikrinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavestų funkcijų duomenų valdymo politikos srityje įgyvendinimą sudaromas visuomeniniais pagrindais nuolat veikiantis Komitetas, kuris teikia pasiūlymus ekonomikos ir inovacijų ministrui dėl strateginių duomenų, įskaitant ir valstybės duomenis, valdysenos ir valdymo klausimų, duomenų pakartotinio naudojimo problemų ir jų sprendimo, dėl Valstybės duomenų agentūros įgyvendinamos Valstybės duomenų valdysenos programos projekto ir jos tobulinimo, kitų aktualių duomenų, įskaitant ir asmens duomenis, tvarkymo IS klausimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad panašūs patariamieji organai veikia ir kitose, su duomenų, IT ar jų saugumu susijusiose srityse (pvz., Kibernetinio saugumo taryba, veikianti pagal Kibernetinio saugumo įstatymo 7 straipsnį), Valstybės duomenų valdymo kolegija, veikianti pagal Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo 8 straipsnį ir pan.). Taip pat pagal iki 2022 metų galiojusį Įstatymo 7 straipsnį, kaip panašus patariamasis organas, aktyviai veikė ir Valstybės informacinių išteklių valdymo taryba, kurios veikla pasiteisino tuo metu, kai VII valdymo sritis buvo priskirta susisiekimo ministrui, o vėliau ją panaikinus, VII politikos formavimas valstybės lygiu tapo labai problematiškas ir fragmentiškas. VIIVĮ projekte taip pat peržiūrėtos duomenų valdymo įgaliotinių funkcijos. Pažymėtina, kad jos iš esmės nėra keičiamos, o tik truputį tikslinamos, siekiant aiškiau reglamentuoti jais paskirtų asmenų dalyvavimą duomenų valdytojui įgyvendinant skaitmeninimą ir užtikrinant duomenų valdysenos tikslus. Institucijoms nenustatoma prievolė paskirti naujus duomenų valdymo įgaliotinius - anksčiau paskirti duomenų valdymo įgaliotiniai ir toliau galės vykdyti savo funkcijas, o esant poreikiui - planuoti savo kompetencijos ugdymą. Atitinkamai yra patikslintos VIIVĮ projekto „Baigiamosios nuostatos“ skyriaus nuostatos.

Dėl duomenų ir IS valdymo ir tvarkymo VIIVĮ projektu siūloma pakeisti registro sąvoką, registrą apibrėžiant kaip duomenų rinkinį, kuriam nustatomos specialiosios registravimo sąlygos. Todėl VIIVĮ projekte IS suprantama, kaip programinės įrangos visuma, kuri skirta ir registrui (kaip duomenų rinkiniui), ir kitiems institucijų valdomiems duomenims (įskaitant ir institucijos vidaus administravimo duomenis) tvarkyti. Tokiu būdu visoms IS, nepriklausomai nuo to, kokie duomenys jose tvarkomi, būtų taikomi vienodi valdymo ir tvarkymo reikalavimai. Pažymėtina, kad patys registrai, kaip duomenų rinkiniai, niekur nedingtų, o natūraliai ir nuosekliai taptų sudėtinėmis registrų IS dalimis. Tokiu būdu, pvz., Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymas taptų Gyventojų registravimo įstatymu (analogiškai kaip ir šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas), o vietoj Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų atsirastų Gyventojų registro informacinės sistemos nuostatai, kuriuose be gyventojų registravimo ir duomenų teikimo tvarkos, papildomai būtų nustatyta ir informacinė, organizacinė, funkcinė, saugos bei technologinė struktūra, kurią sudarytų, pvz., civilinės būklės aktų registravimo, gyvenamosios vietos deklaravimo, asmenų be pilietybės ir užsieniečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje registravimo, asmens dokumentų išdavimo, asmens biometrinių duomenų tvarkymo, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registravimo posistemiai ir (ar) moduliai ir pan. Tuomet viename teisės akte būtų galima matyti pilną ir visapusiškai išbaigtą registro veikimo aprašymą ir jo veiklos organizavimo modelį.

Analogiškai turėtų būti pertvarkomi ir aprašomi Juridinių asmenų registro (į Juridinių asmenų registro IS kartu įtraukiant ir JADIS, JANGIS, JAREP ir kitas susijusias veiklas), Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro (sujungiant nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos bei šių daiktinių teisių apribojimus registruojančias IS ir kitus IT sprendimus bei su jais susijusias veiklas) ir kitų registrų veikimas ir veiklos organizavimas. Konkrečios registrų pertvarkos rekomendacijos bus pateikiamos Vyriausybės tvirtinamoje informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarkoje, nes tai yra įstatymo reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad įgyvendinant VII valdymo reformą bus rengiami įsigaliosiančio Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, vykdomos konsultacijos dėl šio Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų taikymo, pateikiami konkretūs registrų pertvarkymo į registrų IS praktikos pavyzdžiai, todėl VII reformos įgyvendinimo procesas turėtų būti aiškus ir vykti sklandžiai. Tuo labiau, kad jai įgyvendinti yra numatytas pakankamai ilgas 3 metų laikotarpis. Remiantis VIIVĮ projekto nuostatomis, registro kūrimas būtų inicijuojamas tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu arba Lietuvos Respublikos įstatymu, kuriame, be kita ko, būtų nustatomos ir specialiosios asmens duomenų tvarkymo sąlygos. Paaiškiname, kad specialiosios asmens duomenų tvarkymo sąlygos registrų kūrimą inicijuojančiuose įstatymuose būtų nustatomos vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, nes valstybėms narėms suteikiama tam tikra veiksmų laisvė nustatyti savo taisykles, įskaitant ir sąlygas dėl specialių kategorijų asmens duomenų (neskelbtini duomenys) tvarkymo.

Pažymėtina, kad siekiant išvengti kitų įstatymų teisinio reguliavimo nuostatų dubliavimo šiame Įstatyme, VIIVĮ projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad VII sudarantys asmens duomenys valdomi, tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymu ir kitais teisės aktais, nustatančiais asmens duomenų tvarkymo reikalavimus. Siekiant supaprastinti IS steigimo procesą, VIIVĮ projektu siūloma įgalinti Vyriausybę nustatyti ir optimizuoti šį procesą jos tvirtinamoje Steigimo tvarkoje, siekiant VIIVĮ projekte išvengti įstatymui nebūdingų detalių teisinio reguliavimo nuostatų, joje pavedant IS, įskaitant ir registrų IS, nuostatus tvirtinti šių IS valdytojams. Taip pat VIIVĮ projekte yra peržiūrėtas, pakeistas, patikslintas IS gyvavimo ciklas ir atskirtas nuo duomenų gyvavimo ciklo, nes duomenys atsiranda anksčiau negu IT sprendinys ir (ar) įrankis jiems tvarkyti. Siekiant pašalinti šiuo metu egzistuojančias teisinio reglamentavimo spragas, VIIVĮ projektu siūloma IS gyvavimo ciklą papildyti pertvarkymo stadija. Siekiant efektyviau valdyti ir tvarkyti VII, VIIVĮ projektu atskiriamas duomenų ir IS valdymo ir tvarkymo funkcijos. Šiuo tikslu buvo peržiūrėti VII valdysenos tikslai, valdymo ir tvarkymo principai. Taip pat VIIVĮ projektu siūloma suformuoti duomenų valdymui užtikrinti reikalingą organizacinę struktūrą, nustatant duomenų valdytojo (valdytojų) ir duomenų tvarkytojo (tvarkytojų) funkcijas bei apibrėžiant jų teises ir pareigas.

Tokiu būdu sudaroma galimybė kelių registrų objektus ar kelių institucijų valdomus duomenis tvarkyti vienoje IS. Tikimasi, kad tai leis sumažinti steigiamų ir jau įsteigtų IS skaičių, o tai, savo ruožtu, teigiamai paveiks duomenų valdymo ir tvarkymo efektyvumą, paskatins duomenų tvarkymą skirtingose IS, IT platformose arba naudojant skirtingas IT priemones, taip pat paskatins ir supaprastins ir jų pakartotinį naudojimą. Siekiant nustatyti ir apibrėžti bendrą VII valdymo politiką ir užtikrinti jos nuoseklų formavimą, įvertinant VIIVĮ projektu siūlomą naują VII sąvokos apibrėžtį, pagal kurią duomenys yra neatskiriama bet kurio VII ir tuo pačiu VII valdymo politikos formavimo dalis, siūloma nustatyti, kad visose IS tvarkomų duomenų valdysenos principus, valdymą ir tvarkymą bendrai nustato VIIVĮ, todėl kartu su VIIVĮ projektu teikiamas ir OSVDVĮ projektas. Pagal jį Valstybės duomenų valdysenos programą ir jos vykdymo ataskaitą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras, nes valstybės duomenų (pagal OSVDVĮ valstybės duomenys yra Valstybės duomenų valdymo informacinės sistemos duomenys) valdysena yra neatsiejama VII sudarančių duomenų valdysenos dalis. VIIVĮ projektu nustatoma, kad VII (duomenys ir IS) pagal juos sudarančių duomenų svarbą skirstomi į keturias rūšis: ypatingai svarbius, svarbius, vidutinės svarbos ir mažos svarbos. Vadovaujantis gerosiomis kitų šalių VII klasifikavimo praktikomis bei taikomais tarptautiniais standartais, VIIVĮ projektu siūloma VII sudarančių duomenų svarbą nustatyti pagal galimą duomenų prieinamumo, vientisumo ir konfidencialumo pažeidimo poveikį valstybei, institucijoms ir gyventojams, vadovaujantis konkrečiais poveikio vertinimo rodikliais ir jų stebėjimo kontroliniais lygiais.

Poveikio vertinimo rodikliai ir jų stebėjimo kontroliniai lygiai nustatyti įvertinus egzistuojančią duomenų svarbos vertinimo praktiką. Ši praktika buvo suformuota pagal Elektroninės informacijos, sudarančios VII, svarbos įvertinimo ir valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo gairių aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Elektroninės informacijos, sudarančios VII, svarbos įvertinimo ir valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo gairių aprašo patvirtinimo“, ir galiojusį iki 2023 m. liepos 20 d. Vėliau dalis aktualių jo nuostatų buvo perkelti į šiuo metu VII svarbos vertinimą reglamentuojančius teisės aktus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 576 „Dėl Valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Ekonomikos ir inovacijų ministro 2023 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 4-418 „Dėl Valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo metodikos patvirtinimo“. Pažymėtina, kad VII (išskyrus savivaldybių valdomus ir naudojamus jų savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti) yra valstybės turtas. Todėl VIIVĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatas, kad VII yra Lietuvos valstybės nuosavybė, kuri negali būti perleista nuosavybės teise kitiems asmenims.

VII sudarančios IS, IT platformos ir IT priemonės valdomos, naudojamos ir jomis disponuojama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. VIIVĮ projektu buvo siūloma nustatyti, kad VII (išskyrus duomenis), kurie valdomi patikėjimo teise ir apskaitomi kaip materialusis ar nematerialusis turtas, įtraukia į apskaitą tas subjektas, kuris gauna ar įgyja teisę į šį turtą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais pagrindais. Tačiau Finansų ministerija tokiam siūlymui nepritarė, todėl buvo sutarta, kad Finansų ministerija pagal kompetenciją atitinkamai pakeis Viešojo sektoriaus finansinės atskaitomybės įstatymą Nr. X-1212 ir 2008 m. liepos 16 d. finansų ministro įsakymą Nr. 1K-238 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 13-ojo standarto patvirtinimo“. Dėl atlyginimo už registrų objektų registravimą, IS tvarkomų duomenų teikimą ir apskaičiavimo bei patirtų sąnaudų finansavimo Pažymėtina, kad tiek pagal galiojantį Įstatymą, tiek pagal VIIVĮ projektą būtent registro arba valstybės IS valdytojas metodiškai vadovauja registro tvarkytojui (tvarkytojams) ir koordinuoja registro ar valstybės IS funkcionavimą. Įvertinant tai, kad nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir siūlė neperkelti dalies VII valdytojų funkcijų ir atsakomybės, susijusios su registrų ir valstybės IS valdymu, pvz., centralizuotai finansuoti VĮ Registrų centro patiriamas sąnaudas dėl neatlygintino registrų ir valstybės IS duomenų teikimo, VĮ Registrų centro savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, tačiau Teisingumo ministerija tokiam siūlymui kategoriškai nepritarė.

Todėl VIIVĮ projekte atitinkamai yra praplečiamos IS ir duomenų valdytojų pareigos, kadangi būtent jie yra atsakingi už savo valdomų IS tvarkomų duomenų teikimo ir (ar) kitų su duomenų tvarkymu susijusių veiksmų atlikimą, ir tinkamai įgyvendindami šią funkciją, galės kontroliuoti teikiamų duomenų apimtį bei dėl neatlygintinai teikiamų duomenų registruojamų registro objektų patiriamas išlaidas, ko iš esmės pagal savo funkcijas ir kompetenciją negali atlikti VĮ Registrų centro savininko teises įgyvendinanti institucija. Įvertinant Vyriausybės kanceliarijos pateiktą poziciją bei vadovaujantis subsidiarumo principu VIIVĮ projektu nustatoma, kad registrų ir (ar) valstybės informacinių sistemų atlyginimo dydžius pagal Vyriausybės nustatytą Atlyginimo apskaičiavimo tvarką tvirtina patys registrų ir (ar) valstybės informacinių sistemų valdytojai, įvertinant, kad tai yra viena iš esminių registro ir (ar) valstybės informacinės sistemos valdymo funkcijų. Todėl VIIVĮ projektu siūloma nustatyti tik esmines nuostatas dėl atlyginimo už registro objekto registravimą, duomenų teikimą ir kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus dydžių apskaičiavimo bei dėl patirtų sąnaudų už neatlygintiną registro objekto registravimą, duomenų teikimą ir kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus finansavimo.

Taip pat, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pateiktus siūlymus, Vyriausybei suteikiama diskrecijos teisė Atlyginimo apskaičiavimo tvarkoje nustatyti lengvatų, dėl kurių taikymo patirtos sąnaudos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, taikymo įstatymuose nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms tvarką. Išsami minėta Atlyginimo dydžių apskaičiavimo ir patirtų sąnaudų kompensavimo tvarka ir metodika bus tvirtinama Vyriausybės. Tokiu būdu būtų sudaryta galimybė greičiau ir lanksčiau tobulinti atlyginimo dydžių apskaičiavimo ir patirtų sąnaudų finansavimo modelį ir jo taikymo mechanizmą. Kaip ir buvo minėta anksčiau, atsižvelgus į institucijų pateiktus siūlymus VIIVĮ projekte atsisakoma sudėtingo sąnaudų priskyrimo konkrečioms veikloms metodo. Siekiant dar labiau paspartinti minėtų atlyginimo dydžių apskaičiavimo ir patirtų sąnaudų finansavimo procedūras, kartu siūloma atsisakyti ir Ryšių reguliavimo tarnybos, kaip priežiūros institucijos, dalyvavimo minėtame sąnaudų vertinimo procese (pačios šios institucijos siūlymu). Tačiau VIIVĮ projekte paliekamos nuostatos, nustatančios, jog nustatant atlyginimo dydžius subjekto patirtų sąnaudų pagrįstumą ir toliau turės vertinti nepriklausomas auditorius ar audito įmonė. VIIVĮ projektu siūloma nustatyti, kad registrų IS objektai būtų registruojami ir registrų IS tvarkomi duomenys būtų teikiami už atlyginimą, išskyrus VIIVĮ projekte numatytas išimtis ir tuos atvejus, jeigu kitaip būtų numatyta kituose VIIVĮ projekte nurodytuose teisės aktuose. Valstybės ir vidaus administravimo IS tvarkomi duomenys būtų teikiami neatlygintinai.

Toks teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatas. Skaitmenizuojant institucijų veiklą ir perkeliant jų funkcijas į elektroninę erdvę, neapsiribojama tik registrų IS objektų registravimu ir IS tvarkomų duomenų teikimu, nes daugeliu atvejų esama ir kitų betarpiškai su duomenų tvarkymu susijusių veiklų ar veiksmų, pvz., Antstolių IS elektroninių varžytinių paskelbimas, suformuotų nekilnojamojo turto kadastro bylų patikra ir pan. Atsižvelgiant į tai, VIIVĮ projektu siūloma reglamentuoti ir atlyginimo už kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus finansavimą. Siekiant optimizuoti valstybės biudžeto lėšų skirstymo procesą ir atsižvelgiant į VĮ Registrų centro pateiktą siūlymą, VIIVĮ projektu siekiama nustatyti, kad tais atvejais, kai IS tvarkytojas ir (ar) duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai pagal teisinę formą gali siekti pelno, Vyriausybės nustatyta Atlyginimo tvarka jiems bus galima iš karto sumažinti patirtų sąnaudų finansavimą mokėtina jų pelno įmokos suma. Įvertinant tai, kas išdėstyta, kartu su VIIVĮ projektu yra teikiamas ir VSĮĮ projektas. Dėl IT valdymo pokyčių VIIVĮ projektu siūloma nuo IT funkcijų pereiti prie IT paslaugų valdymo modelio, įvedama IT paslaugų samprata. Siekiant suvienodinti IT paslaugų valdymo procesus, VIIVĮ projektu reglamentuojamas IT paslaugų teikimas, apibrėžiamos IT paslaugų teikėjų funkcijos, teisės ir pareigos. Taip pat VIIVĮ projektu įtvirtinama, kad Vyriausybės nustatytų grupių IT paslaugos[⁹] valstybės institucijoms ir įstaigoms būtų teikiamos centralizuotai, sudaroma galimybė Vyriausybei skirti daugiau nei vieną valstybės IT paslaugų teikėją; naujai reglamentuojamas IT platformų naudojimas; Ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė tvirtinti centralizuotai teikiamų IT paslaugų katalogą[¹⁰] ir per IT platformas teikiamų IT paslaugų grupių sąrašą.

Numatoma, kad per IT platformas ir (ar) bendrąsias IS subjektams centralizuotai galėtų būti teikiamos tokių grupių IT paslaugos, kaip duomenų pseudonimų suteikimo ir nuasmeninimo, duomenų pakartotinio naudojimo (atvėrimo), duomenų analitikos, duomenų mainų, asmens tapatybės elektroninėje erdvėje nustatymo, dokumentų elektroninėje erdvėje pasirašymo, apmokėjimo už elektroniniu būdu suteiktas administracines ar viešąsias paslaugas, elektroniniu būdu teikiamų šių paslaugų konstravimo ir pan. Dėl duomenų centrų naudojimo VIIVĮ projektu iš esmės nėra keičiamas nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis teisinis reglamentavimas dėl duomenų centrų naudojimo, o tik siūloma praplėsti ratą subjektų, kuriems šios nuostatos būtų taikomos, taip pat sudaryti teisines prielaidas valstybės duomenų centrų valdytojams tapti valstybės IT paslaugų teikėjais ir teikti Vyriausybės nustatytos tam tikros grupės IT paslaugas.

Valstybiniais duomenų centrais privalėtų naudotis tie subjektai, kurie valdo ypatingos svarbos ir svarbius VII, o subjektai, kurie valdo vidutinės ir mažos svarbos VII, galės savo nuožiūra pasirinkti, kur laikyti savo valdomus VII – tai galės būti ir valstybiniai duomenų centrai, ir Saugiojo tinklo naudotojų valdomi duomenų centrai, ir privatūs Lietuvos Respublikos ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esantys duomenų centrai (tuo atveju, jei vidutinės ir mažos svarbos VII būtų laikomi ne valstybiniame duomenų centre, šių VII kopijos Vyriausybės nustatyta tvarka bus laikomos valstybiniame duomenų centre). Įvertinant Valstybės duomenų agentūros (toliau – VDA) 2023 m. spalio 17 d. rašte „Dėl valstybės informacinių išteklių laikymo valstybės duomenų centruose“ pateiktą prašymą spręsti problemą, kad Valstybės duomenų agentūra negalės nuo 2024 m. sausio 1 d. visa apimtimi įgyvendinti Įstatymo 43³ straipsnio nuostatų (pažymėtina, kad ši problema yra aktuali ir kitiems ypatingos svarbos VII valdytojams, kurie naudoja debesijos paslaugomis grįstus IT sprendinius šių VII funkcionavimui), VIIVĮ projektu siūloma sudaryti galimybes Vyriausybės nutarimu subjektams suteikti teisę ne valstybiniuose duomenų centruose laikyti ne tik savo valdomus svarbius, bet ir ypatingos svarbos VII.

Nesant tokios galimybės taptų sudėtinga užtikrinti tolimesnį kai kurių VDA jau šiuo metu įgyvendinamų strateginių valstybės skaitmenizavimo ir skaitmeninimo iniciatyvų viešojo sektoriaus duomenų pakartotinio naudojimo ir duomenimis grįstų sprendimų priėmimo srityje įgyvendinimą (pvz., Strateginių rodiklių švieslenčių, Neteisėtos migracijos duomenų valdymo ir mainų aplikacijos; Klimato krizės stebėsenos švieslentės; Ukrainos karo pabėgėlių duomenų mainų tarp valstybės informacinių sistemų aplikacijų; Nacionalinio krizių valdymo centro realaus laiko švieslentės ekstremaliesiems įvykiams, ypatingiems įvykiams, ekstremaliosioms situacijoms ir krizėms stebėti; 43 valstybės informacinių sistemų ir (ar) registrų atvėrimo Lietuvos atvirų duomenų portale ir kt.). Be to, nebūtų galimybių tęsti šių įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo ir teikti susijusių paslaugų valstybės institucijoms ir visuomenei: · Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdymo įstatymo, kiek jis susijęs su valstybės duomenų valdysena; · Lietuvos Respublikos pakartotinio sveikatos duomenų įstatymo; · Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir pakartotinio naudojimo įstatymo, kiek jis susijęs su centralizuotu viešojo sektoriaus duomenų, įskaitant didelės vertės duomenų rinkinius, atvėrimu; · 2022 m. gegužės 30 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/868 dėl Europos duomenų valdymo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724 (Duomenų valdymo akto), kiek jis susijęs su apsaugotųjų kategorijų duomenų rinkinių pakartotiniu panaudojimu ir bendru informaciniu punktu; · Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“. Atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybė tokias išimtis nustatys atskirais nutarimais, remdamasi VII valdytojo pateikta VII įgyvendinimo alternatyvų analize, atlikta vadovaujantis VIIVĮ projekte nustatytais duomenų ir informacinių sistemų valdymo ir tvarkymo principais, VII rizikos įvertinimo ataskaita ir rizikos valdymo priemonių planu, bei atsižvelgdama į nacionalinio saugumo interesus. VII valdytojai šiais Vyriausybės nutarimais tuo pačiu bus įpareigojami periodiškai atlikti VII įgyvendinimo alternatyvų analizę, parengti rizikų įvertinimo ataskaitą ir rizikų valdymo priemonių planą, bei pateikti juos vertinti Vyriausybei. Pasikeitus ar nelikus aplinkybių, kurios suteikia teisę ypatingos svarbos ir svarbius VII ir jų kopijas laikyti ne valstybiniuose duomenų centruose, arba atsiradus force majore aplinkybėms, Vyriausybė pripažins netekusiais galios anksčiau priimtus nutarimus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis VIIVĮ projekto 3 straipsniu, už Europos ekonominės erdvės ir (ar) NATO ribų esančiuose duomenų centruose talpinant VII sudarančius asmens duomenis turės būti laikomasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ) nustatytų tinkamų asmens duomenų apsaugos priemonių. Tais atvejais, kai asmens duomenys bus talpinami už Europos ekonominės erdvės ribų esančių valstybių duomenų centruose, papildomai turės būti laikomasi Reglamento (ES) 2016/679 V skyriuje ir (ar) Teisėsaugos ADTAĮ VII skyriuje nustatytų reikalavimų. Jeigu Europos Komisija nėra priėmusi sprendimų, jog už Europos ekonominės erdvės ribų esančios valstybės užtikrina tinkamo lygio apsaugą, tuomet jose esančiuose duomenų centruose talpinant asmens duomenis, be kitų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, bus privaloma taikyti vieną iš Reglamento (ES) 2016/679 46 ar 49 straipsnyje nurodytų priemonių, o Teisėsaugos ADTAĮ atveju – vieną iš 36–38 straipsniuose nurodytų priemonių. Šios nuostatos jau yra nustatytos ir bus nustatomos visuose Įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr.

XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 18, 22, 30, 39, 43², 43³ straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1077, kartu su VIIVĮ projektu yra teikiamas ir VIIVĮ pakeitimo projektas. Dėl kitų teisinio reguliavimo aspektų VIIVĮ projekto 2 straipsniu Ekonomikos ir inovacijų ministerija įpareigojama atlikti įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su VII valdymu, poveikio ex post vertinimą. Atliekant ex post vertinimą, turi būti nustatyta, kokį poveikį šiame įstatyme nustatytos priemonės, susijusios VII valdymu, turėjo duomenų ir IS valdytojų ir tvarkytojų veiklai. Atlikdama ex post poveikio vertinimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėtų remtis šiais kriterijais: VII valdančių ir tvarkančių subjektų IT valdymo brandos lygio pokytis pagal COBIT (planuojama, kad 2028 metais šio rodiklio reikšmė bus 3), šiame įstatyme nurodytų institucijų, paskyrusių institucinius skaitmeninimo ir duomenų valdymo įgaliotinius, dalis, proc. (planuojama, kad 2028 metais šio rodiklio reikšmė bus 100 proc.), pagal šio įstatymo reikalavimus pertvarkytų registrų į registrų IS dalis, proc. (planuojama, kad 2028 metais šio rodiklio reikšmė bus 100 proc.), IS, kurioms atlikta akreditavimo procedūra, dalis, proc. (planuojama, kad 2028 metais šio rodiklio reikšmė bus 100 proc.). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis atitinkamai sričiai (VII valdymui) Neigiamas poveikis atitinkamai sričiai nenumatomas.

Tiesioginės numatomo teisinio reguliavimo pasekmės – įgyvendinus IT infrastruktūros konsolidavimo procesą ir užbaigus teikiamų IT paslaugų centralizavimo procesą, bendrus VII nuolat naudotų daugelis įvairių sričių institucijų. Tai sudarytų prielaidas išvengti darbų dubliavimo VII kūrimo ir tvarkymo srityje. Be to, įgyvendinus VIIVĮ projekto nuostatas tikimasi pasiekti tvarios IT infrastruktūros plėtros ir IS eksploatavimo, už tas pačias lėšas sukuriant nuo 20 proc. iki 35 proc. daugiau naudos, taip pat išspręsti decentralizuotos IT infrastruktūros valdymo problemas – užtikrinti tvarią ir koordinuotą institucijų IT ūkio plėtrą ir išnaudoti koordinuoto IT ūkio valdymo sinergiją. Poveikis valstybės finansams Bus reikalingos lėšos įgyvendinti šioms VIIVĮ projekto nuostatoms: o IT paslaugoms centralizuotai teikti. Dalis lėšų, reikalingų IT infrastruktūrai įsigyti ir institucijų valdomiems ir (ar) tvarkomiems registrams ir IS perkelti į centralizuotai valdomą IT infrastruktūrą, jau buvo skirtos iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto lėšų. Be to, šiam tikslui planuojama skirti ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių lėšų (Valstybės skaitmeninimo plėtros programos[¹¹] pažangos priemonės „Skatinti efektyvų valstybės informacinių išteklių valdymą“ lėšos, skirtos įgyvendinti reformą „Valstybės IT konsolidavimas ir valdymo pertvarka“).

Institucijų IT infrastruktūros konsolidavimą siekiama vykdyti iš valstybės biudžeto asignavimų, kurie iš IT infrastruktūros konsolidavimo procese dalyvausiančių institucijų biudžeto pagal galimybes perkeliami į Informacinės visuomenės plėtros komiteto, kuris Nutarimu Nr. 498[¹²] yra paskirtas valstybės IT paslaugų teikėju, biudžetą. o Valstybės ir institucinių skaitmeninimo įgaliotinių funkcijoms atlikti. Pažymėtina, kad institucijų skaitmeninimo įgaliotinio funkcijoms atlikti institucijose ir ministerijose (išskyrus Ekonomikos ir inovacijų ministeriją) reikėtų skirti pusę papildomos arba esamos pareigybės darbo laiko. Tai reiškia, kad VIIVĮ projektu nesiūloma steigti naujų papildomų pareigybių, o nustatytas institucinio skaitmeninimo įgaliotinio funkcijas tiesiog siūloma pavesti vykdyti atitinkamam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui (nebent ministerijos turi laisvų pareigybių ir esant individualiems poreikiams ir pageidavimams norėtų jiems priskirti daugiau konkrečių funkcijų). Tuo atveju, jeigu institucijos turėtų laisvų pareigybių ir vis tik nuspręstų skirti po 0,5 etato dirbti atskirus tarnautojus, tuomet, remiantis Vidaus reikalų ministerijos pateiktais preliminariais skaičiavimais, visoms institucijoms kasmet reikėtų skirti apie 256 tūkst. Eur asignavimų darbo užmokesčiui. o Teisingumo ministerijos funkcijoms, formuojant VII politiką, vykdyti.

Teisingumo ministerijos funkcijoms, formuojant VII politiką, vykdyti identifikuojamas 7 naujų pareigybių poreikis (5 - VII politikai formuoti ir 2 – administracinio reglamentavimo funkcijoms vykdyti), atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos šiuo metu valdomų registrų ir valstybės IS svarbą, kiekį, veiklos dinamiką. Bendras biudžeto lėšų poreikis šių pareigybių išlaikymui kasmet būtų apie 191,9 tūkst. eurų. Poveikis administracinei naštai. Priimtas VIIVĮ projektas įtakos verslui tenkančiai administracinei naštai neturės. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas VIIVĮ projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Rengiant VIIVĮ projektą buvo atliktas antikorupcinis vertinimas. Pridedama antikorupcinio vertinimo pažyma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai VIIVĮ projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygų ir jo plėtros pokyčiams. VIIVĮ projektu privataus sektoriaus įmonėms sudaromos galimybės naudotis bendro naudojimo VII ištekliais (pvz., bendrojo naudojimo IT sprendiniais skirtais asmenims identifikuoti, mokėjimams atlikti ir pan.). Taip pat šiuo VIIVĮ projektu siekiama nustatyti, kad tais atvejais, kai valstybės mastu elektroniniu būdu teikiamoms administracinėms ar viešosioms paslaugoms turi būti naudojamos IS, o dalį joms reikalingų duomenų tvarko privataus sektoriaus subjektai, šių IS ir privataus sektoriaus tvarkomų IS, duomenų bazių ar kitų IT priemonių integracinių sąsajų sukūrimas gali būti finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Tai valstybės mastu suvienodins viešojo ir privataus sektoriaus naudojamus IT sprendinius ir paskatins glaudesnį bendradarbiavimą tarp viešojo ir privataus sektoriaus, kuriant naujas ir plėtojant esamas elektroniniu būdu teikiamas paslaugas.

Taip pat VIIVĮ projekte paliekamos nuostatos, nustatančios, kad tam tikrus VII arba jų kopijas bus galima laikyti privačiuose duomenų centruose. Tai taip pat neabejotinai turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes ir toliau skatins investuoti į duomenų centrų kūrimą, bei užtikrins konkurencingas sąlygas duomenų centrų paslaugų rinkoje bei sudarys prielaidas duomenų centrų paslaugas įsigyti palankiausiomis sąlygomis. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. Įvertinant VII valdymo srities ypatumus, VIIVĮ projekto 19 straipsnyje yra nustatomos speciali VII planavimo tvarka. Ji nustato IT plėtros planų, kuriems įgyvendinti numatytos lėšos kartu in corpore yra įtraukiamos į Strateginio valdymo įstatyme nustatytus planavimo dokumentus, rengimą, derinimą, tvirtinimą, įgyvendinimą ir stebėseną, siekiant strateginio valdymo reguliavimą papildyti specialiomis VII planavimo nuostatomis, sistemiškai tarpusavyje suderinant ir sujungiant specialiąsias ir bendrąsias įstatymų normas. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios VIIVĮ projekto inkorporavimui į teisinę sistemą iki 2026 m. gruodžio 31 d. reikės pakeisti galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, kuriuose nustatyti iki VIIVĮ projekto įsigaliojimo įsteigtų registrų ir kadastrų, įskaitant valstybės registrus ir žinybinius registrus (toliau kartu – registrai), valstybės ir kitų IS steigimo teisiniai pagrindai. 10.

10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. VIIVĮ projekte vartojami nauji terminai ir sąvokos įvertinti ir aprobuoti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Atkreipiame dėmesį, kad registrų veiklą reguliuoja ne tik šis Įstatymas, bet ir kiti skirtingi specialieji įstatymai, kurių būtų kelios dešimtys, pvz., Gyventojų registro įstatymas, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir kt. Kartu su VIIVĮ projektu visų šių specialiųjų įstatymų Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengti ir pateikti svarstyti Vyriausybei ir Seimui negali, nes minėtų įstatymų keitimas būtų kitų ministrų apsisprendimo ir kompetencijos dalykas, ką, kur ir kaip reguliuoti, siekiant atitinkamai optimizuoti šiuo metu veikiančių registrų ir valstybės IS veiklas. Pažymėtina, kad vieno pagrindinio registro veiklą šiuo metu gali reguliuoti net iki dešimt skirtingų specialiųjų įstatymų, pvz., Lietuvos Respublikos gyventojų registro atveju.

Todėl kiekvienai ministerijai juos visus reikės įvertinti ir apsispręsti, kaip ir kokia apimtimi keisti, sujungti ar palikti galioti esančius (iš dalies keičiant tik jų turinį), todėl Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvadoje siūlomo reikalavimo dėl vieno įsigaliojimo termino įgyvendinti praktikoje nepavyks. Duomenų ir IS valdytojams reikės susitarti ir priimti bendrus sprendimus, kaip ir kur (kokiose IS) jų valdomų duomenų tvarkymo veikla bus organizuojama, optimizuojama ar iš esmės keičiama. Taigi, kiekviena ministerija tiek su teisėkūros, tiek su IS pertvarkymo darbais judės pagal savo nusimatytą darbų grafiką, išskyrus nesudėtingus atvejus. Dėl šios priežasties visiems skirtingiems registrų ir valstybės IS atvejams reikės skirtingo pereinamojo laikotarpio, o VIIVĮ įgyvendinamieji teisės aktai dėl IS pertvarkymo bus parengti ir įsigalios kartu su VIIVĮ. Atkreipiame dėmesį, kad priėmus VIIVĮ projektą bus priimtas vienas konsoliduotas VIIVĮ įgyvendinamasis teisės aktas (Vyriausybės nutarimas), kuriuo pagal Vyriausybės kompetenciją bus tvirtinami visi VIIVĮ įgyvendinamieji teisės aktai, išskyrus ministrų įsakymus ir kitus žemesnės galios teisės aktus. Siekiant aiškumo toliau tekste nurodomi visi konsoliduotu Vyriausybės nutarimu ir kitais žemesnės galios teisės aktais tvirtinami VIIVĮ įgyvendinamieji teisės aktai:

1Iki 2023 m. gruodžio 31 d.:

1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus: 1.1.1. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ pakeitimo (rengėja – Ekonomikos ir inovacijų ministerija); 1.1.2. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr.

921 „Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (rengėja – Ekonomikos ir inovacijų ministerija); 1.1.3. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (rengėja – Finansų ministerija); 1.1.4. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1295 „Dėl Valstybės duomenų agentūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (rengėja – Finansų ministerija); 1.1.5. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1029 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (rengėja – Ryšių reguliavimo tarnyba); 1.1.6. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 881 „Dėl Registrų steigimo, kūrimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios (rengėjas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas); 1.1.7. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios (rengėjas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas); 1.1.8. Dėl informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (rengėjas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas); 1.1.9. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 498 „Dėl valstybės informacinių technologijų infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ pakeitimo (rengėja – Ekonomikos ir inovacijų ministerija); 1.1.10. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimo Nr.

45 „Dėl Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (rengėja – Ekonomikos ir inovacijų ministerija); 1.1.11. Dėl Valstybinių duomenų centrų sąrašo patvirtinimo (rengėja – Ekonomikos ir inovacijų ministerija); 1.1.12. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 716 „Dėl bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo ir saugos dokumentų turinio gairių aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (rengėja – Krašto apsaugos ministerija); 1.1.13. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo srityje“ pripažinimo netekusiu galios (rengėja – Krašto apsaugos ministerija); 1.1.14. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo” (rengėja – Krašto apsaugos ministerija). 1.2. Ekonomikos ir inovacijų ministras turės priimti šiuos įsakymus: 1.2.1. Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuostatų pakeitimo; 1.2.2. Dėl Tarybos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo; 1.2.3. Dėl Komiteto sudarymo ir jo darbo reglamento patvirtinimo; 1.2.4. Dėl VII svarbos vertinimo metodikos pakeitimo; 1.2.5. Dėl Centralizuotai teikiamų IT paslaugų katalogo pakeitimo; 1.2.6. Dėl Valstybinių duomenų centrų sąrašo pripažinimo netekusiu galios; 1.2.7.

Dėl Techninių ir organizacinius reikalavimų, taikomų valstybiniams duomenų centrams ir Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esantiems duomenų centrams, kuriuose laikomi VII, pakeitimo; 1.2.8. Dėl Centralizuotai teikiamų IT paslaugų teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo reikalavimų pakeitimo. 2. Iki 2024 m. birželio 30 d.: 2.1. Ekonomikos ir inovacijų ministras turės priimti šiuos įsakymus: 2.1.1. Dėl organizacinės IT architektūros formavimo ir valdymo metodikos patvirtinimo; 2.1.2. Dėl IT platformų priemonėmis sukurtų ir per IT platformas teikiamų IT paslaugų sąrašo patvirtinimo; 2.1.3. Dėl VII valdymo ir tvarkymo metodikos patvirtinimo. 3. Iki 2026 m. gruodžio 31 d.: 3.1. Seimas turės priimti įstatymų, kuriuose nustatyti iki VIIVĮ projekto įsigaliojimo įsteigtų registrų, valstybės ir (ar) kitų IS steigimo teisiniai pagrindai, pakeitimo projektus. 3.2. Vyriausybė turės priimti nutarimų projektus: 3.2.1. dėl nutarimų, kuriais patvirtinti iki VIIVĮ projekto įsigaliojimo įsteigtų registrų, valstybės ir vidaus administravimo IS nuostatai, pripažinimo netekusiais galios; 3.2.2. dėl registrų informacinių sistemų ar bendrųjų IS įsteigimo. 3.3. Finansų ministras turės pakeisti 2008 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 1K-238 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 13-ojo standarto patvirtinimo“. 3.4. Ministrai turės priimti įsakymų dėl valstybės IS, kuri steigiama ministro valdymo sričiai priskirtos įstaigos ar priskirtų įstaigų prie ministerijos teisės aktų nustatytoms funkcijoms skaitmenizuoti ir duomenims skaitmeninti, įsteigimo projektus. 3.5.

3.5. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įmonės ir viešosios įstaigos, finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotos atlikti viešąjį administravimą arba teikiančios asmenims viešąsias ar administracines paslaugas, arba atliekančios kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus, valstybės archyvus, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojus, turės pakeisti patvirtintus sąnaudų priskyrimo dokumentų teikimo veikloms reikalavimais patvirtinti sąnaudų priskyrimo atskiroms dokumentų teikimo veikloms tvarkos aprašus. 3.6. Registrų tvarkytojai, kurių teisinė forma yra valstybės įmonė, turės pakeisti patvirtintus sąnaudų priskyrimo atskiroms registro objekto registravimo veikloms tvarkos aprašus. 3.7. Ryšių reguliavimo tarnyba turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1V-1255 „Dėl tipinių atlyginimo už registro objekto registravimą ir (arba) dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir kompensuojamų sąnaudų dydžio patikrinimo paslaugų techninių užduočių patvirtinimo. 3.8. IS valdytojai turės priimti sprendimus: 3.8.1. dėl iki VIIVĮ projekto įsigaliojimo įsteigtų registrų ar valstybės IS nuostatų pakeitimo; 3.8.2. dėl jų valdomų vidaus administravimo IS steigimo ir jų nuostatų patvirtinimo. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Primintina, kad svarbių valstybės funkcijų vykdymas vis labiau priklauso nuo IT naudojimo, tačiau vis dar išlieka žemas institucijų VII valdymo brandos lygis, kuris rodo VII politikos formavimo ir įgyvendinimo trūkumus.

Siekiant aukštesnės institucijų VII valdymo brandos, VIIVĮ projektu į VII politikos formavimo ekosistemą įtraukiami valstybės ir institucijų skaitmeninimo įgaliotiniai. Kaip jau buvo minėta, tuo atveju, jeigu institucijos turėtų laisvų pareigybių ir nuspręstų skirti po 0,5 etato dirbti atskirus tarnautojus, tuomet, remiantis Vidaus reikalų ministerijos pateiktais preliminariais skaičiavimais, kasmet joms reikėtų skirti apie 256 tūkst. Eur asignavimų darbo užmokesčiui. VIIVĮ projektu siūloma Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centro funkcijas perduoti jas paskirstant Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai. Šioms naujoms funkcijoms atlikti minėtose institucijose turėtų būti numatytos 5 papildomos pareigybės, kurioms būtų reikalingos papildomos lėšos iš valstybės biudžeto – iš viso 111,6 tūkst. Eur per metus[¹³].

Eur per metus[¹³]. Atkreiptinas dėmesys, jog papildomos išlaidos VIIVĮ projekto nuostatoms įgyvendinti 2024 metais (jei tokių būtų) turėtų būti dengiamos iš asignavimų valdytojams 2024 metams skirtų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų, o klausimas dėl papildomų asignavimų skyrimo 2024 ir vėlesniems metams turėtų būti svarstomas Vyriausybėje kasmet dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų ministrams pavestose valdymo srityse vykdant pažangos ir tęstinę veiklą, įvertinus esamą socialinę, ekonominę ir geopolitinę situaciją, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat pareikalaus lėšų ir VIIVĮ projekto nuostatų dėl centralizuoto IT paslaugų teikimo įgyvendinimo, tačiau papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų šiam tikslui nereikės, kadangi reikalingos lėšos jau yra numatytos. Pažymėtina, kad daliai institucijų IT paslaugos centralizuotai jau teikiamos remiantis Nutarimu Nr. 498, kurį įgyvendinant iš esmės pertvarkoma valstybinio sektoriaus IT infrastruktūra. Dalis reikalingos IT infrastruktūros jau įsigyta iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ priemonės „IRT infrastruktūros optimizavimas ir sauga“ lėšų - tam skirta apie 35 mln. Eur. Taip pat šiam tikslui bus skiriamos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių lėšos - Valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės „Skatinti efektyvų valstybės informacinių išteklių valdymą“ lėšos, skirtos įgyvendinti reformą „Valstybės IT konsolidavimas ir valdymo pertvarka“ - 95 mln. Eur. Ilgalaikėje perspektyvoje VIIVĮ projekto nuostatų dėl centralizuoto IT paslaugų teikimo įgyvendinimas leistų kasmet sutaupyti apie 30 proc. šiuo metu IT infrastruktūros valdymui ir techninei priežiūrai skiriamų valstybės biudžeto lėšų[¹⁴]. 14.

14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: informacinė sistema, informacinė paslauga, informacijos technologija. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra [¹] https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23783 [²] https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24053 [³] https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24128/kibernetinio-saugumo-uztikrinimas [⁴] Tarpinstitucinė darbo grupė Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir su juo susijusiems įstatymų pakeitimų projektams parengti, sudaryta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 4-814 „Dėl Tarpinstitucinės darbo grupės Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir su juo susijusiems įstatymų pakeitimų projektams parengti sudarymo“. [⁵]

Registrų ir valstybės informacinių sistemų registre įregistruoti objektai

2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. Informacinių sistemų ir registrų skaičius

[⁶] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). [⁷] 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr.

1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą. [⁸] Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centro iniciatyvoms įgyvendinti Vyriausybės kanclerio 2021-08-13 įsakymu Nr. V-115 „Dėl darbo grupės atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centro iniciatyvoms įgyvendinimo sudarymo“ sukurta darbo grupė. [⁹] Projekto 11 straipsnio 5 punkte ir 47 straipsnio 1 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas atitinka šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 498 „Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ įtvirtintą reglamentavimą. [¹⁰] Projekto 12 straipsnio 2 dalies 12 punkte ir 47 straipsnio 4 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 498 „Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 4-241 „Dėl Informacinių technologijų paslaugų teikėjo centralizuotai teikiamų informacinių technologijų paslaugų katalogo patvirtinimo“ įtvirtintą reglamentavimą. [¹¹] 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 971 „Dėl 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos patvirtinimo“. [¹²] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr.

498 „Dėl valstybės informacinių technologijų infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ [¹³] Eil. Nr. Institucija Papildomų pareigybių skaičius Vidutinis pareiginės algos koeficientas Mėnesinė vidutinė pareiginė alga*, Eur Metinė vidutinė pareiginė alga, Eur 3.1. Informacinės visuomenės plėtros komitetas⁵ 10 9 300 111 600 * Mėnesinė vidutinė pareiginė alga apskaičiuota taikant 186 eurus valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį 2023 metais. [¹⁴] Didesnio poveikio teisės aktų projektų poveikio vertinimo rezultatų pateikimo forma, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta teikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 498 „Dėl valstybės informacinių technologijų infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ pakeitimo“ projektą Nr. 21-33114(2): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/7bf6cb00b41f11ec9f0095b4d96fd400?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=b61444a0-3649-4cb2-ab87-ed1cd322dda1

Teisės departamento išvada

2023-11-17 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS

INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-12-05 Nr. XIVP-3315 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės informacinių išteklių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „jų“ įrašytini žodžiai „valstybės informacinių išteklių“. Taip pat svarstytina, ar aptariamoje keičiamo įstatymo nuostatoje nereikėtų išbraukti vieno iš dviejų žodžių – „plėtrą“ arba

„planavimą“, nes pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnį valstybės informacinių

išteklių planavimas yra informacinių technologijų plėtros planų rengimas. 2. Pažymėtina, kad nėra aiškus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 ir 4 dalių, nustatančių įstatymo taikymą, tarpusavio santykis.

Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies formuluotė implikuoja, kad šis įstatymas taikomas visiems valstybės informaciniams ištekliams, kurių kūrimas, naudojimas, priežiūra, tobulinimas ir plėtra yra finansuojami valstybės biudžeto ar kitų valstybės pinigų fondų lėšomis, tačiau keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostata, apibrėžianti tam tikrų įstatymo nuostatų taikymą savivaldybių institucijų ir įstaigų kuriamiems valstybės informaciniams ištekliams, kurie finansuojami valstybės biudžeto ar kitų valstybės pinigų fondų lėšomis, leidžia daryti išvadą, kad valstybės informacinių išteklių finansavimas valstybės biudžeto lėšomis nėra vienintelė būtina sąlyga šio įstatymo taikymui jų atžvilgiu (sisteminė abiejų minėtų keičiamo įstatymo 1 straipsnio dalių analizė leidžia manyti, jog keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis turėtų būti papildyta nuostata, kad įstatymas taikomas valstybės informaciniams ištekliams, kuriuos sudarančias informacines sistemas kuria, valdo ir (ar) tvarko valstybės institucijos ir įstaigos (o taip pat ir kiti subjektai, išskyrus savivaldybių institucijas ir įstaigas) valstybinėms funkcijoms atlikti – tokiu atveju būtų aiškus santykis su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostata). 3. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 27 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojama formuluotė „tarptautinės sutartys“ keistina formuluote „Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“, nes Lietuvoje gali būti vadovaujamasi, atsižvelgiama ne į bet kokias tarptautines sutartis, o tik į tokias tarptautines sutartis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. 4.

4Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo,

keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „išlaidos finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės pinigų fondų“ siūlytina įrašyti žodžius „valstybės informacinių išteklių kūrimas, naudojimas, priežiūra, tobulinimas ir plėtra yra finansuojami valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės pinigų fondų biudžeto lėšomis“. 5. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 7 dalis, atsižvelgiant į jos turinį, turėtų būti dėstoma keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiančiame pagrindines įstatymo sąvokas. 6. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąvokos „administracinės arba viešosios paslaugos teikimas elektroniniu būdu“ apibrėžimo turinys atitinka apibrėžiamos sąvokos esmę, nes paslaugos teikimas elektroniniu būdu logiškai turėtų būti suprantamas kaip sprendimo dėl paslaugos suteikimo priėmimas ir (ar) kiti paslaugos suteikimo proceso veiksmai, kurie yra atliekami naudojantis informacinių technologijų priemonėmis, t. y., turėtų būti apibrėžiama paslaugos teikimo forma (būdas) paslaugos gavėjo atžvilgiu, o ne pačios paslaugos teikimo inicijavimo ar paslaugai teikti reikalingų duomenų surinkimo būdai. Jeigu, vis dėlto, turima omenyje, kad laikoma, jog administracinė arba viešoji paslauga teikiama elektroniniu būdu tik tuo atveju, kai visos paslaugos teikimo stadijos – nuo paslaugos teikimo inicijavimo iki pačios paslaugos suteikimo, atliekamos informacinių technologijų priemonių pagalba, apibrėžimą reikėtų atitinkamai patikslinti. 7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje žodis „duomenis“ keistinas žodžiu „duomenys“. 8. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį reikėtų patikslinti nurodant, kad duomenys teikiami ne pačiai informacinei sistemai, o į informacinę sistemą (duomenys gali būti teikiami informacinės sistemos tvarkytojui).

Atsižvelgus į šią pastabą, reiktų atitinkamai tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose numatytas duomenų perdavimas informacinėms sistemoms (o ne duomenų perdavimas į informacines sistemas). 9. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje formuluotė

„valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga“ turėtų būti tikslinama,

atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 7 dalyje įvesta šios formuluotės santrumpa „institucija“ (atitinkamai tikslintinos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos). Iš kitos pusės, svarstytina, ar tokia santrumpa tinkamai atliepia trumpinamosios formuluotės turinį. 10. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje po žodžio „valdymo“ įrašytini žodžiai „ir tvarkymo“. 11. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 ir 22 dalyse, 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 41 straipsnio 1 dalyje ir 42 straipsnyje siūlytina išbraukti žodį „administracijos“. 12. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje informacinių technologijų paslaugų teikėjas apibrėžiamas kaip „juridinis asmuo ar jo administracijos padalinys <...>“. Pažymėtina, kad tokia formuluotė suponuoja, kad turimas mintyje juridinio asmens – IT paslaugų teikėjo – padalinys. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje IT paslaugų teikėjų ratą, yra įvardijamas IT paslaugų gavėjo administracijos padalinys. Atsižvelgiant į tai, manyta, kad aptariama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje pateikta informacinių technologijų paslaugų teikėjo apibrėžtis yra klaidinanti, todėl ją reikėtų tikslinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje pateiktai informacinių technologijų paslaugos apibrėžčiai. 13.

13. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 37

dalyje numatyta, kad taikomoji programinė įranga, gali būti skirta tik tam tikros srities valstybės institucijos ar įstaigos užduotims vykdyti, t. y. nėra aišku, kodėl tokia programinė įranga negalėtų būti naudojama ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, kitų viešojo administravimo subjektų, viešųjų įstaigų ar valstybės valdomų įmonių užduotims vykdyti. 14. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje vietoj žodžio „šio“ įrašytinas žodis „atitinkamos“, o žodis „toliau“ brauktinas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 43 ir 44 dalims. 15. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje siūloma nustatyti, kad „šiame įstatyme apibrėžtos sąvokos suprantamos kitaip nei sąvokos, apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas)“. Pastebėtina, jog dalis tokios pačios apibrėžties sąvokų, tokių kaip „duomenų gavėjas“, „duomenų tvarkymas“, „duomenų tvarkytojas“, „duomenų valdytojas“ minėtame Reglamente ir keičiamame įstatyme apibrėžiamos skirtingai. Šiame kontekste pažymėtina, jog informacinių sistemų nuostatai ir kiti dokumentai rengiami vadovaujantis tiek Reglamento, tiek keičiamo įstatymo reikalavimais, todėl manytina, kad prieš tai nurodytų sąvokų skirtingas turinys yra klaidinantis ir gali sukelti praktinių problemų rengiant informacinių sistemų nuostatus ir kitus dokumentus ir vėliau juos taikant.

Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu vienu iš principų, kuriuo turi būti vadovaujamasi teisėkūroje, aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, manytina, kad minėtų sąvokų apibrėžtis turėtų būti patikslinta. Be to, formuluotės „(toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas)“ atsisakytina kaip perteklinės, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymų pavadinimų trumpiniai be žodžių „Lietuvos Respublikos“ teisės aktuose nėra įvedami. 16. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje turi būti vartojamas pilnas Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo pavadinimas. 17. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „informacinėms sistemoms, duomenims“ įrašytini žodžiai „valstybės informacinius išteklius sudarančioms informacinėms sistemoms, šiose informacinėse sistemose tvarkomiems duomenims“. 18.

18. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vartojama

formuluotė „informacinių sistemų duomenų valdytojai ir (ar) tvarkytojai“ derintina su 2 straipsnyje apibrėžtomis „duomenų valdytojo“, „duomenų tvarkytojo“, „informacinės sistemos valdytojo“ bei „informacinės sistemos tvarkytojo“ sąvokomis, t. y. jeigu turimi omenyje informacinėse sistemose tvarkomų duomenų valdytojai ir tvarkytojai, minėtoje 3 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotėje brauktini pertekliniai žodžiai „informacinių sistemų“. 19. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sakinyje iki dvitaškio prieš žodžius „duomenų“ įrašytini žodžiai „Valstybės informacinius išteklius sudarančių“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 daliai bei 5 straipsnio 1 ir 2 dalims. 20. Derinant keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 4 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „valdysenos“ įrašytini žodžiai „valdymo ir tvarkymo“. 21. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte turi būti vartojamas pilnas ir tikslus Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pavadinimas. 22. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punkte po žodžių „juridiniams asmenims“ įrašytini žodžiai „kitoms organizacijoms ar jų padaliniams“. 23. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje po žodžių „ir tvarkomi“ įrašytini žodžiai „šių objektų ir jų registravimo“. 24. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ne tik“, „bet ir“. 25. Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos yra tiesiogiai susijusios tarpusavyje, siūlytina jas dėstyti vienoje dalyje. 26.

26. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2

dalyje neturėtų būti nustatyta, kad valstybės informacinių išteklių (toliau – VII) svarba nustatoma remiantis ne ministro tvirtinama VII svarbos vertinimo metodika, o ministro tvirtinama VII svarbos nustatymo metodika (nes toje pačioje dalyje jau nustatyta, kad VII svarbos vertinimo tvarką tvirtintų Vyriausybė). Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „Vyriausybės tvirtinama“ įrašytini žodžiai „Vyriausybės nustatyta“ (nes teisės aktu būtų tvirtinama ne tvarka, o tvarkos aprašas). Atitinkamai tikslintinas ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 punktas. 27. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „platformos“ bei „platformas“ įrašytina santrumpa „IT“. 28. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti peržiūrėtos ir patikslintos, nes įgaliojimai, susiję su tam tikrų privalomos galios administracinių aktų priėmimu, turėtų būti suteikiami būtent ministrui, o ne jo vadovaujamai ministerijai (pavyzdžiui, siektinų VII kūrimo, tobulinimo ir plėtros rezultatų ir jų pasiekimo būdų nustatymas; sprendimų dėl Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybos pasiūlymų VII valdymo, tvarkymo, plėtros, korupcijos prevencijos klausimais priėmimas ir pan.). 29. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte įvedamas Valstybės informacinių išteklių tarybos trumpinys – „ (toliau – Taryba)“, o 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte – Duomenų valdysenos komiteto trumpinys

• „(toliau – Komitetas)“. Pažymėtina, kad įsivedus trumpinį, jis turi būti nuosekliai naudojamas visame keičiamo įstatymo tekste, įskaitant ir straipsnių pavadinimus. Atsižvelgus į tai, siūlytina atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 16 ir 17 straipsnių pavadinimus arba šiuos trumpinius įsivesti atitinkamai 16 ir 17 straipsnių 1 dalyse.

Analogiška pastaba dėl nuoseklaus įsivesto trumpinio vartojimo taikytina ir kitoms keičiamo įstatymo nuostatoms, kai įsivedus trumpinį, šis trumpinys nėra naudojamas nei straipsnių, nei skirsnių, nei skyrių pavadinimuose. 30. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 9 punkte vartojama santrumpa „IT plėtros projektas“ nėra apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. 31. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktas tikslintinas, nes šio įstatymo 10 straipsnyje nėra įvardintas nei vienas konkretus teisės aktas (o tik nurodomos tam tikros tvarkos, kurias būtų įgaliota nustatyti Vyriausybė). 32. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės informacinių išteklių politiką įgyvendinančias institucijas siūlytina nurodyti atskiruose šios dalies punktuose. 33. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 10 punkte po žodžio „Ministrui“ įrašytinas žodis „tvirtinti“. 34. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte prieš žodį „steigimą“ įrašytini žodžiai „informacinių sistemų“, nes pagal keičiamą įstatymą steigiamos bus būtent registrų informacinės sistemos, o ne patys registrai. 35. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 11 punkte vartojama formuluotė „bendrai naudojami VII“ nedera su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 punkte įvesta santrumpa „bendroji informacinė sistema“. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojama dar kitokia formuluotė – „bendro naudojimo VII“. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 36. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Reglamento (EB) Nr. 223/2009 įgyvendinimą atliekanti institucija dalyvauja formuojant valstybės politiką Ministrui pavestoje valstybės duomenų valdysenos srityje <...>“.

Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnyje yra reglamentuojama valstybės informacinių išteklių politiką įgyvendinančių institucijų kompetencija, todėl aptariamoje projekto nuostatoje turėtų būti nurodyta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 įgyvendinimą atliekančios institucija institucijos kompetencija būtent šioje srityje. 37. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūlytina nurodyti, kad valstybės skaitmeninimo įgaliotinis yra Ministro paskirtas Ministerijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. 38. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės skaitmeninimo įgaliotinis padeda Ministrui formuoti politines nuostatas, nustatyti prioritetus ir priimti sprendimus dėl skaitmeninimo ir skaitmenizavimo strateginių tikslų ir priemonių jiems įgyvendinti valstybės lygiu nustatymo. Pažymėtina, kad ši nuostata nedera su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad skaitmeninimo ir skaitmenizavimo tikslus ir strategines kryptis nustato Vyriausybė. 39. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas valstybės skaitmeninimo įgaliotinio funkcijas, susijusias su pagalba Ministrui priimant atitinkamus sprendimus, reikėtų peržiūrėti ir suderinti su keičiamo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta Ministro kompetencija VII valdymo srityje apskritai, nes, pavyzdžiui, prie Ministro įgaliojimų 11 straipsnyje nėra numatytas VII sąveikos principų, valdymo ir plėtros strateginių krypčių ir prioritetų nustatymas ir jų įgyvendinimas (nors tokius įgaliojimus ir implikuoja keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 6 punktas). 40. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytinas pilnas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pavadinimas.

Taip pat siūlytina aiškiai nurodyti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, korupcijos prevenciją atliekančios institucijos skaitmeninimo įgaliotiniu gali būti skiriamas tik šių institucijų valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. 41. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „institucinis skaitmeninimo įgaliotinis atsako už institucijos arba ministro valdymo sritims priskirtų institucijų skaitmeninimo ir skaitmenizavimo veiklų įgyvendinimo koordinavimą ir kontrolę“. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 5 dalį Seimo kanceliarija yra Teisės aktų registro valdytojas ir tvarkytojas, tačiau Seimo kanceliarija neturi priskirtų valdymo sričių. Atsižvelgus į tai, svarstytina, kaip teikiama nuostata turėtų būti įgyvendinama minėtuoju atveju. 42. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktus reikėtų patikslinti, 1 punkte nustatant, kad institucinis skaitmeninimo įgaliotinis formuoja institucijos veiklos skaitmeninimo ir skaitmenizavimo strateginius tikslus ir nustato jų įgyvendinimo priemones, o 3 punkte – kad teikia valstybės skaitmeninimo įgaliotiniui pasiūlymus dėl skaitmeninimo ir skaitmenizavimo strateginių tikslų ir priemonių jiems įgyvendinti nustatymo valstybės lygiu. 43. Nors keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte ir nustatyta, kad institucinis skaitmeninimo įgaliotinis teikia valstybės skaitmeninimo įgaliotiniui pasiūlymus dėl centralizuotai teikiamų IT paslaugų, tačiau keičiamo įstatymo 13 straipsnyje, apibrėžiančiame valstybės skaitmeninimo įgaliotinio įgaliojimų apimtis, jokia funkcija, susijusi su centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis, nėra numatyta. 44.

44. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo

įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 6 punkte neturėtų būti konkretizuota, kokias konsultacijas teikia duomenų valdymo įgaliotinis duomenis tvarkantiems darbuotojams. 45. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punkte, derinant jį su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, vietoj žodžio „poreikių“ neturėtų būti įrašytas žodis „prioritetų“. 46. Atsižvelgus į tai, kad keičiamame įstatyme yra minimos 3 metodikos (VII valdymo ir tvarkymo metodika, VII svarbos vertinimo metodika ir IT architektūros formavimo ir valdymo metodika) ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 18 straipsnyje jas konkrečiai įvardinti. Nepritarus šiai pastabai, t. y. keičiamo įstatymo 18 straipsnyje nenurodžius konkrečių metodikų, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytoms metodikoms“ siūlytina įrašyti žodžius „VII valdymo politiką formuojančios ir ją įgyvendinančių institucijų patvirtintoms metodikoms“. 47. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įvedama santrumpa „IT plėtros planas“ turėtų būti įvedama pirmą kartą ją pavartojus, t. y. keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte. 48. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad IT plėtros plane nurodytos priemonės finansuojamos Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo II ir III skyriuose ir šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyta tvarka, tikslintina, nes nei Strateginio valdymo įstatymo II skyriuje, nei keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose jokios konkrečios finansavimo tvarkos nėra numatytos (šiuose punktuose numatyti tik Ministerijos įgaliojimai dėl rekomendacijų ir pasiūlymų Vyriausybei ir Finansų ministerijai teikimo). 49. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse brauktinas neapibrėžto turinio žodis „privatūs“, o 4 dalyje vietoj žodžio „privatų“ įrašytinas žodis „auditą“. 50.

50. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje siūloma

nustatyti, kad „Ypatingos svarbos ir svarbių VII valdymo auditas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 5 metus, o vidutinės ir mažos svarbos – ne rečiau kaip kartą per 7 metus. VII valdymo audito terminas skaičiuojamas nuo paskutinio VII valdymo audito atlikimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jį atliko šio straipsnio 2 dalyje nurodyti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai, ar privatūs nepriklausomi visuotinai pripažintų tarptautinių organizacijų sertifikuoti informacinių sistemų auditoriai.“ Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 3 straipsnio nuostatų nėra aišku, kaip aptariama nuostata, kurios įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d., turėtų būti taikoma – nuo kada pradedami skaičiuoti nustatyti terminai, ar nuo 2024 m. sausio 1 d., ar nuo paskutinį kartą atlikto audito. 51. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio straipsnio 2 dalyje“, 6 dalyje – pertekliniai žodžiai

„šio straipsnio 1 dalyje nurodytą“, o 7 dalyje – pertekliniai žodžiai

„priežiūrą atliekančiai“. 52. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „VII valdymo valstybinį auditą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka organizuoja aukščiausioji audito institucija <...>“, o to paties straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą VII valdymo auditą, informacinės sistemos valdytojas per vieną mėnesį nuo jo atlikimo dienos patvirtina VII valdymo audito metu nustatytų trūkumų šalinimo planą“. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų yra neaiškus minėtų nuostatų ir Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio santykis.

Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „subjektas turi teisę susipažinti su valstybinio audito ar kito vertinimo dokumento projektu ir per Valstybės kontrolės nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateikti dėl jo pastabas“, o šio įstatymo

16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „subjektas per šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje

nustatytą terminą pateikia Valstybės kontrolei, kaip aukščiausiajai audito institucijai, valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo priemones ir terminus.“ Projektas tobulintinas pašalinant minėtus neaiškumus. 53. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje po žodžio

„savivaldybių“ įrašytini žodžiai „institucijų ar įstaigų“, nes duomenų ar

informacinių sistemų valdytojai yra savivaldybės juridiniai asmenys, o ne pačios savivaldybės. 54. Iš keičiamo įstatymo 22 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokie veiksmai apima registro kūrimą. Pažymėtina, kad aptariamo straipsnio 1 – 3 dalyse yra reglamentuojami tik su registro kūrimo inicijavimu susiję visuomeniniai santykiai. Tuo atveju, jeigu registro kūrimas suprantamas kaip jo inicijavimas, atitinkamai reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio pavadinimą. 55. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „Registro kūrimas inicijuojamas tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu arba Lietuvos Respublikos įstatymu, kuriuo inicijuojamas registro kūrimas <...>“. Pažymėtina, kad iš tokios formuluotės nėra aišku, kaip konkrečiai atitinkamame Europos Sąjungos teisės akte ar Lietuvos Respublikos įstatyme turėtų būti įvardijamas registro kūrimo inicijavimas. 56.

56Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje,

keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 3 punkte vietoj žodžių „objekto registravimui ir (ar) duomenų tvarkymui“ siūlytina įrašyti žodžius „objekto ar objektų registravimui ir (ar) objektų ir jų registravimo duomenų tvarkymui“. 57. Nėra aiškus ne tik keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad pagrindinių registrų kūrimas, pertvarkymas, likvidavimas ir objektų registravimo pagrindai ir sąlygos bei kitos su tuo susijusios nuostatos gali būti nustatomos atskiruose Lietuvos Respublikos įstatymuose, turinys, tačiau ir jos tikslingumas. Vertinant šios nuostatos turinį nėra aišku, ar ja siekiama nustatyti, kad kiekvieno atskiro pagrindinio registro kūrimo ir veiklos sąlygos gali būti nustatomos atskirame tam skirtame įstatyme, ar, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad atskiros to paties pagrindinio registro veiklos sąlygos gali būti nustatomos keliuose atskiruose įstatymuose. Bet kokiu atveju, toks reguliavimas vertintinas kaip perteklinis, nes nėra teisėkūros taisyklių dėl atskiruose Lietuvos Respublikos įstatymuose galimų nustatyti (ar riboti) reguliavimo dalykų, reguliuojamų teisinių santykių turinio, teisinių santykių dalyvių teisių ir pareigų apimties ir pan. Kitaip sakant, ir taip savaime suprantama, kad atskiruose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatytos skirtingos ir įvairios pagrindinių registrų kūrimo, pertvarkymo, likvidavimo ir objektų registravimo pagrindų ir registrų veiklos sąlygos. 58. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnyje reikėtų aiškiai atskirti informacinių sistemų steigimo ir informacinių sistemų kūrimo santykį (jų skirtumus), nes iš šio straipsnio nuostatų nėra aiškus informacinės sistemos kūrimo proceso turinys ir šio proceso skirtumas nuo informacinės sistemos steigimo procedūros.

Pavyzdžiui, nėra aiškus keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad informacinė sistema laikoma įsteigta nuo informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo, santykis su to paties straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad informacinė sistema turi būti sukurta ir įteisinta iki nustatytos informacinės sistemos veikimo pradžios. Be to, pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį informacinė sistema gali būti kuriama ir dalimis (posistemiais) – „tuomet ji ir įteisinama dalimis (posistemiais)“. Atitinkamai nėra aiškus ir informacinės sistemos bei jos dalių (posistemių) juridinio įteisinimo fakto turinys ir jos įgyvendinimas. 59. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnyje siūlytina aiškiai nurodyti teisinius informacinės sistemos steigimo pagrindus (jeigu jie turi būti nustatyti atitinkamuose teisės aktuose, nes, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad informacinės sistemos steigimas inicijuojamas teisės aktu), galimus informacinės sistemos steigimą inicijuojančius ir (ar) ją steigiančius subjektus. 60. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūlytina ne tik nurodyti subjektus, įgaliotus priimti sprendimus dėl informacinių sistemų atnaujinimo, pertvarkymo bei likvidavimo, tačiau ir atskleisti informacinės sistemos atnaujinimo, pertvarkymo ar likvidavimo įgyvendinimo (įforminimo) būdus, nes nėra aišku, pavyzdžiui, ar informacinės sistemos atnaujinimo ar pertvarkymo atveju užtektų tik pakeisti jos nuostatus, ar, vis dėlto, turėtų būti priimami ir tam tikri informaciniai technologiniai sprendimai ar kitokios organizacinės priemonės. 61.

61Derinant keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje,

keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžio „architektūros“ įrašytinas žodis „formavimo“. 62. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis implikuoja, kad informacinės sistemos steigimo inicijavimas ir pats informacinės sistemos steigimas (t. y. nuostatų patvirtinimas) yra nustatomi skirtingais teisės aktais, tačiau plačiau tai keičiamame įstatyme nėra aptarta. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiau aptarti informacinės sistemos steigimo klausimus, informacinės sistemos ir duomenų valdytojų ir tvarkytojų skyrimą siejant su atskirais informacinės sistemos steigimo procedūros etapais ar informacinės sistemos steigimo dokumentais (pavyzdžiui, 25 straipsnio 1 dalis suponuoja, kad informacinės sistemos tvarkytojas ir duomenų tvarkytojas skiriami informacinės sistemos steigimo aktu, t. y., informacinės sistemos nuostatuose, tačiau 25 straipsnio 2 dalis jau implikuoja, kad informacinės sistemos tvarkytoją ir duomenų tvarkytoją pasirenka pats informacinės sistemos valdytojas (nesiejant to su informacinės sistemos nuostatų tvirtinimu). 63. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „duomenų valdytojas ar valdytojai ir informacinės sistemos valdytojas skiriami teisės aktu, kuriuo inicijuojamas informacinės sistemos steigimas. Taip pat duomenų valdytojas ar valdytojai ir informacinės sistemos valdytojas bei duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai ir informacinės sistemos tvarkytojas nurodomi ir informacinės sistemos nuostatuose“, o šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „informacinės sistemos valdytojas skiria ir informacinės sistemos tvarkytoją ar tvarkytojus“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog neaišku, kaip teikiami siūlymai turėtų būti įgyvendinami Teisės aktų registro atveju.

Pastebėtina, jog Teisės aktų registras reorganizuotas Teisėkūros pagrindų įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, joje nustatant, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registras reorganizuojamas į Teisės aktų registrą, kurio valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Teisės aktų registro nuostatus tvirtina Seimas nutarimu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, kaip projekto nuostatos dera su Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis. 64. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje siūlytina aiškiai nurodyti, ar informacinės sistemos valdytojas gali būti skiriamas ne tik informacinės sistemos tvarkytoju, duomenų valdytoju, tačiau ir šios informacinės sistemos duomenų tvarkytoju. Taip pat pažymėtina, kad šioje dalyje žodžiai „išskyrus atvejus, kai informacinės sistemos valdytoja yra ministerija, kuri informacinės sistemos tvarkytoja gali būti paskiriama ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui“ neturėtų būti dėstomi skliaustuose, nes nustato savarankišką teisinio reguliavimo taisyklę. Analogiško turinio pastaba dėl nuostatos nedėstymo skliaustuose taikytina ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punktui, 34 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 2 dalies 3 punktui bei 42 straipsnio 1 ir 2 dalims. 65. Keičiamo įstatymo 26 ir 27 straipsnių 1 dalių nuostatose iki dvitaškio brauktini pertekliniai žodžiai „ir prižiūri“, nes sąvoka „kontrolė“ būtent ir reiškia pavaldaus subjekto veiklos priežiūrą. 66. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte,

3 dalies 3 punkte ir 27 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 3 dalies 3 punkte vietoj

žodžių „informacinių technologijų plėtros plano“ vartotina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įvesta „IT plėtros plano“ santrumpa. 67.

67. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte

po žodžio „išskyrus“ įrašyti žodžiai „šio įstatymo“. 68. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 5 punkte reikėtų nurodyti, su kuo duomenų valdytojas turi derinti Atlyginimo dydžius. 69. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 1 punktą siūlytina patikslinti, nes registruoti objektus būtų tik registro informacinės sistemos duomenų tvarkytojo (o ne visų be išimties duomenų tvarkytojų) pareiga. 70. Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo

26 straipsnio 6 dalis ir 27 straipsnio 6 dalis brauktinos kaip perteklinės, nes

jose nustatytos taisyklės yra savaime suprantamos. 71. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „tais atvejais, kai tvarkomi asmens duomenys, duomenų valdytojas yra ir asmens duomenų valdytojas, o duomenų tvarkytojas yra ir asmens duomenų tvarkytojas ir visi kartu turi jiems nustatytas Reglamento (ES) 2016/679 ir

(ar) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo nustatytas teises ir pareigas“. Pažymėtina, jog nei keičiamame įstatyme, nei Reglamente (ES) 2016/679 nėra apibrėžtos sąvokos „asmens duomenų valdytojas“, „asmens duomenų tvarkytojas“. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 72. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad informacinės sistemos valdytojas turi teisę rengti ir priimti informacinės sistemos nuostatus. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatoma, kad „duomenų valdytojas – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė, kurie informacinės sistemos nuostatais nustato duomenų tvarkymo informacinėje sistemoje tikslus, tvarką ir priemones“. Taigi iš projekto nuostatų lieka neaišku, koks subjektas vis dėlto tvirtina informacinės sistemos nuostatus.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad duomenų valdytojas turi teisę rengti ir priimti teisės aktus, susijusius su duomenų tvarkymu ir saugumo reikalavimais. Iš projekto nuostatų taip pat yra neaišku, kokie konkretūs teisės aktai turimi mintyje ir koks būtų šių teisės aktų santykis su informacinės sistemos nuostatais. 73. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7 punktą reikėtų patikslinti, nes pasiūlymai teikiami ir derinamas ne pats IT plėtros planas, o šio plano projektas. 74. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostata, numatanti informacinės sistemos valdytojo pareigą užtikrinti, kad bent viena informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų kopija būtų saugoma valstybiniame duomenų centre, derintina su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame numatyta duomenų valdytojo pareiga kartu su informacinės sistemos valdytoju užtikrinti, kad bent viena informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų kopija, išskyrus 45 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, būtų saugoma valstybiniame duomenų centre. 75. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai ir tautologinio pobūdžio žodžiai „informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis, apimančius“. 76. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj formuluotės „kitų tarptautinių teisės aktų“ įrašytina formuluotė „kitų tarptautinės teisės aktų“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 dalies nuostatai. 77. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalies 4 punkte reikėtų atskleisti formuluotės, numatančios, kad duomenų teikimas duomenų gavėjams gali būti apribotas, jeigu tai gali pakenkti valstybės kontrolei ir priežiūrai (nes nėra aišku nei kokia, nei kokio subjekto, nei kieno atžvilgiu vykdoma kontrolė ir priežiūra turima omenyje). 78.

78. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 dalies antrasis

sakinys brauktinas kaip perteklinis. 79. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo įstatymo taikymo, keičiamo įstatymo 29 straipsnyje nereikėtų nurodyti informacines sistemas registruojančios informacinės sistemos valdytojo ar subjekto, įgalioto steigti šią informacinę sistemą (jeigu ji bus steigiama po įstatymo įsigaliojimo). 80. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje siūlome aiškiau apibrėžti šioje dalyje vartojamos formuluotės „informacinių sistemų dokumentai“ turinį (galbūt tikslinga šiuos dokumentus konkrečiai įvardinti, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalyje – informacinių sistemų techniniai aprašymai (specifikacijos), projektavimo ir svarbos vertinimo dokumentai, administravimo instrukcijos). 81. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad neatlygintinai registro informacinėse sistemose objektai registruojami tik tuo atveju, kai duomenis teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nenumatant neatlygintino objektų registravimo tais atvejais, kai duomenis teikia, pavyzdžiui, kiti viešojo administravimo subjektai, vykdantys jiems pavestas valstybines funkcijas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies 3 punktui, kuriame nustatyta, kad informacinėse sistemose tvarkomi duomenys neatlygintinai teikiami tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti. 82. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ir gaunami“. 83. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 ir 4 dalių santykis, nes jau 1 dalyje nustatyta bendroji norma, kad informacinėse sistemose tvarkomi duomenys, išskyrus tvarkomus registrų informacinėse sistemose, teikiami neatlygintinai, todėl 4 dalyje papildomai vardinti atskirus konkrečius pagrindus, kuriems esant informacinėse sistemose tvarkomi duomenys teikiami neatlygintinai, netikslinga.

Jeigu, vis dėlto, turima omenyje, kad esant keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nurodytiems pagrindams, neatlygintinai turi būti teikiami ir registro informacinėse sistemose tvarkomi duomenys, tai turėtų būti aiškiai ir nurodyta. 84. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalis tikslintina, nurodant, kad ne atlyginimas apskaičiuojamas nepriklausomo auditoriaus ar audito įmonės, o apskaičiuotas atlyginimo dydis patikrinamas nepriklausomo auditoriaus ar audito įmonės. 85. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „tvarkant“ įrašytinas žodis „teikiant“. 86. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „ir finansuojamas“ įrašytini žodžiai „o sąnaudos finansuojamos proporcingai“. 87. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos dėl kelių priežasčių. Pirma, pirmame sakinyje siūlytina aiškiai nurodyti, kad informacinės sistemos tvarkytojo patirtos sąnaudos finansuojamos iš informacinės sistemos valdytojui skirtų valstybės biudžeto asignavimų (atitinkamai tikslintinos ir duomenų tvarkytojo patirtų sąnaudų finansavimo nuostatos). Antrame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų nurodyti, iš kokiam asignavimų valdytojui skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų finansuojamos informacinės sistemos tvarkytojo, duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų patirtos sąnaudos, jeigu informacinės sistemos valdytojas ir duomenų valdytojas patys nebūtų biudžeto asignavimų valdytojai.

Kitaip sakant, reikėtų nurodyti ryšį (pavaldumą, atskaitingumą ar kitokį tarpinstitucinį santykį), apspręsiantį valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pareigą finansuoti atitinkamos informacinės sistemos tvarkytojų ar jos duomenų tvarkytojų patirtas sąnaudas. 88. Nėra aiškus nei keičiamo įstatymo 35 straipsnio, numatančio atlyginimo už naujų objektų registravimą, naujų informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų teikimą ir (ar) naujus kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus apskaičiavimo tvarką, turinys, nei jo santykis su keičiamo įstatymo 33 straipsniu, kuriame nustatyta bendra atlyginimo už objektų registravimą registrų informacinėse sistemose, informacinėse sistemose tvarkomų duomenų teikimą ir (ar) kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus apskaičiavimo tvarka. Pirma, nėra aiškus formuluočių „nauji objektai“, „nauji duomenys“ bei

„nauji veiksmai“ turinys bei jų kokybinis skirtumas nuo tiesiog objektų,

duomenų ar veiksmų. Kitaip sakant, nėra aiškus kriterijus, lemsiantis atitinkamų objektų, duomenų ar veiksmų priskyrimą minimai specialiai „naujumo“ kategorijai. Antra, nėra suprantamas šios „naujumo“ kategorijos išskyrimo tikslingumas, nes išskyrus šią kategoriją vis tiek nustatoma ta pati bendroji taisyklė, kad atlyginimas už šias paslaugas apskaičiuojamas pagal tą pačią Vyriausybės nustatytą Atlyginimo apskaičiavimo tvarką. Jeigu siekiama įtvirtinti kažkokias kitokias atlyginimo apskaičiavimo, patikrinimo, tvirtinimo ar mokėjimo taisykles, tokios išlygos turėtų būti aiškiai nustatytos. 89. Keičiamo įstatymo 35 straipsnyje po žodžio

„apskaičiuojamas“ įrašytini žodžiai „tvirtinamas ir mokamas“. 90.

90Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostata,

numatanti, kad Tarybos siūlymu valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos institucijos gali kurti bendrai naudojamus informacinių technologijų sprendinius, IT platformas ir (ar) bendrąsias informacines sistemas, kurie Vyriausybės sprendimu įtraukiami į centralizuotai teikiamų IT paslaugų grupę, svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl tokių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendro naudojimo IT sprendinių kūrimui privalomai turėtų būti gautas Tarybos, kuri yra Ministro patariamoji institucija, siūlymas (t. y. neaišku, kodėl tokio sprendimo institucijos negalėtų priimti savarankiškai). Antra, tokio pobūdžio Tarybos funkcija apskritai nėra numatyta keičiamo įstatymo 16 straipsnyje (jame nustatyta, kad visus pasiūlymus Taryba teikia išimtinai Ministrui ir tik Ministro kompetencijai priklausančiais klausimais). Trečia, siūloma formuluotė implikuoja, kad Vyriausybei yra nustatomas imperatyvas tokius sukurtus bendrojo naudojimo IT sprendinius įtraukti į centralizuotai teikiamų IT paslaugų grupę. Manytina, kad Vyriausybė, atsižvelgiant į jos kompetenciją VII valdymo klausimais, turi prerogatyvą pati nuspręsti dėl tokių sprendinių įtraukimo į centralizuotai teikiamų IT paslaugų grupę. Be to, pažymėtina, kad šioje dalyje turi būti išbrauktas žodis „būti“. 91. Iš keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies formuluotės nėra aišku, kas (koks subjektas) būtų įpareigotas kurti bendro naudojimo IT sprendinius pasikartojančiai teisės aktų nustatytai funkcijai ar funkcijų grupei skaitmenizuoti, kuriuos privalėtų naudoti subjektai, kuriems šie sprendiniai būtų skirti. Be to, šios dalies nuostatoje iki dvitaškio po žodžio „nustatytai“ įrašytini žodžiai „kelių subjektų“. 92.

92. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4

dalis neturėtų būti patikslinta, nurodant, kad subjektams draudžiama pakartotinai kurti ir naudoti ne (tik) tokias pačias IT priemones ar bendrojo naudojimo IT sprendinius, kurie jau sukurti, o kurti ar naudoti IT priemones ar bendrojo naudojimo IT sprendinius, analogiškus jau sukurtiems ir pateiktiems bendrai naudoti sprendiniams. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 daliai. 93. Keičiamo 36 straipsnio 4 dalį siūlytina papildyti, nurodant, kad subjektams draudžiama pakartotinai kurti ir naudoti atitinkamas IT priemones ar bendrojo naudojimo IT sprendinius būtent už valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų lėšas. Taip pat siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių „teikiamos ir valstybėje bendrai naudojamos“ įrašyti žodžius „pateiktos bendram naudojimui“. 94. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio nuostata, numatanti, kad valstybės ir (ar) Europos Sąjungos mastu administracinės ar viešosios paslaugos, teikiamos elektroniniu būdu, turi būti prieinamos per centrinį elektroninių valdžios vartų portalą, išskyrus atvejus, kai šios paslaugos pagal savo prigimtį ar pobūdį negali būti teikiamos elektroniniu būdu, suformuluota ydingai, nes tuo atveju, kai paslaugos pagal savo prigimtį ar pobūdį negali būti teikiamos elektroniniu būdu, jos apskritai negali būti laikomomis administracinėmis ar viešosiomis paslaugomis, teikiamomis elektroniniu būdu. Galbūt turimi omenyje atvejai, kai administracinės ar viešosios paslaugos, teikiamos elektroniniu būdu, pagal savo pobūdį negali būti teikiamos per centrinį elektroninių valdžios vartų portalą. 95. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2-4 dalyse turėtų būti atskleistas jose vartojamų sąvokų „privataus sektoriaus subjektai“ bei „privačios lėšos“ turinys. 96.

96. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte

vietoj žodžio „bendravimu“ įrašytini žodžiai „teisėmis ir pareigomis“. 97. Iš keičiamo įstatymo 41 straipsnio, kuriame siūloma reglamentuoti IT paslaugų teikimo ir gavimo tvarką (reikalavimus su IT paslaugų teikėjais sudaromoms sutartims, IT paslaugų teikėjo pareigas), turinio nėra aišku, kokiems IT paslaugų teikėjams šis straipsnis būtų taikomas, ir koks yra šio straipsnio santykis su keičiamo įstatymo 42 ir 43 straipsniais, kuriuose atitinkamai reglamentuojamos atskirų IT paslaugų teikėjų – IT paslaugų gavėjo administracijos padalinio, kuris atlieka IT paslaugų teikėjo funkcijas, teisės ir pareigos (šiam IT paslaugų teikėjui reikalavimas sudaryti rašytinę IT paslaugų teikimo sutartį netaikomas) ir valstybės IT paslaugų teikėjo teisės, pareigos bei reikalavimai su juo sudaromoms IT paslaugų sutartims. 98. Pagal keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį su IT paslaugų teikėju sudaroma rašytinė IT paslaugų teikimo sutartis, išskyrus atvejus, kai IT paslaugas teikia juridinio asmens administracijos padalinys. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo

40 straipsnio 2 dalies 1 punktą IT paslaugas gali teikti IT paslaugų

gavėjo administracijos padalinys, kuris atlieka IT paslaugų teikėjo funkcijas, o keičiamo įstatymo 42 straipsnyje apibrėžiamos būtent šio paslaugų teikėjo teisės ir pareigos. Atsižvelgus į tai, aptariama projekto nuostata atitinkamai tikslintina. 99.

99Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalies nuostata,

nustatanti, kad IT paslaugas centralizuotai teikia valstybės IT paslaugų teikėjas ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo masto, yra ydinga, nes jis netiesiogiai implikuoja, kad Vyriausybė, priimdama sprendimą dėl centralizuotai teikiamų IT paslaugų grupių ir valstybės IT paslaugų teikėjų, gali nesivadovauti Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo masto. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 punkte imperatyviai nustatyta, kad Vyriausybė, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir

2 dalimis, skiria valstybės IT paslaugų teikėją ar teikėjus ir paveda jam

ar jiems centralizuotai teikti nustatytų grupių IT paslaugas. 100. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje (atitinkamai ir kitose šio straipsnio nuostatose) po žodžio „teikėjas“ įrašytini žodžiai „ar teikėjai“. 101. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje reikėtų nurodyti sutarties ar sutarčių, kurios sudaromos (-ų) su valstybės IT paslaugos teikėju, subjektą (-us). 102. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies 4 punkte nereikėtų aiškiau atskleisti, kokio pobūdžio kitų paslaugų teikėjų teikiamomis paslaugomis galės naudotis valstybės IT paslaugų teikėjas, nes tai gali turėti įtakos ir valstybės IT paslaugų teikėjo centralizuotai IT paslaugų gavėjams teikiamų IT paslaugų turiniui. 103. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 43 straipsnio 9 dalyje reikėtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti galimas valstybės IT paslaugų teikėjo teisines formas, jas susiejant su konkrečiu šioje dalyje nurodytu finansavimo modeliu. Be to, reikėtų nurodyti, kad valstybės IT paslaugų teikėjui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlyginimą už paslaugas mokėtų būtent IT paslaugų gavėjai.

104. Keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje brauktini

pertekliniai žodžiai „ir jos svarbą“, nes VII rūšis būtent ir nustatoma pagal VII svarbą. 105. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje (ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje) reikėtų apibrėžti sąvokos „Lietuvos Respublikos privatus duomenų centras“ turinį. Be to, pažymėtina, kad antroje šio straipsnio dalyje ir 45 straipsnyje žodis

„privatus“ nebevartojamas, nors ir kalbama apie tos pačios kategorijos (ne

valstybinius) duomenų centrus. 106. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sutartis dėl centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis besinaudojančių subjektų valdomų VII laikymo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose sudaryti ir už jų įgyvendinimą atsakyti gali ne tik centralizuotai tai darysianti Vyriausybės įgaliota institucija, tačiau ir patys subjektai. Manytina, kad toks reguliavimas, pagal kurį centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis besinaudojantys subjektai būtų įgalioti patys sudaryti sutartis dėl atitinkamų VII kopijų laikymo užsienyje, apeinant vieningą ir centralizuotą tokių sutarčių sudarymo procedūrą, būtų ne tik nelogiškas, tačiau ir nepagrįstas, galintis lemti nevienodą ir netinkamą VII ir jų kopijų valdymą. 107. Keičiamo įstatymo 47 straipsnio pavadinime išbrauktinas perteklinis žodis „šio“. 108. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., o projekto 3 ir 4 straipsniuose nustatomas 2026 m. gruodžio 31 d. terminas naujo teisinio reguliavimo suderinimui su kitais teisės aktais bei registrų, informacinių sistemų pertvarkymui pagal keičiamo įstatymo reikalavimus.

Taigi 2024 m. sausio

1 d. įsigaliojus naujai keičiamo įstatymo redakcijai iš esmės 3 metus valstybės

informacinių išteklių reguliavimas bus chaotiškas, neaiškus ir nenuoseklus – reformos įgyvendinimas vyks dalimis, kiekvienai ministerijai teikiant dalį su reformos įgyvendinimu susijusių įstatymų projektų (aiškinamajame rašte kalbama tik apie vieną konsoliduotą teisės aktą – Vyriausybės nutarimą). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog skirtingiems registrams ir informacinėms sistemoms yra reikalingi skirtingi pereinamieji laikotarpiai, todėl „vieno įsigaliojimo termino įgyvendinti praktikoje nepavyks“. Pažymėtina, jog vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu vienu iš teisėkūros principų – sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma įsigaliojimo data vėlintina nustatant objektyviai pagrįstą terminą, reikalingą pasirengti esminei valstybės informacinių išteklių reglamentavimo ir valdymo pertvarkai. Projekto aiškinamajame rašte nepateikta jokių objektyvių argumentų, kodėl yra būtinas projekto nuostatų įsigaliojimas 2024 m. sausio 1 d. ir kodėl negalimas visų teisės aktų įsigaliojimas vienu metu, pavyzdžiui, 2027 m. sausio 1 d., reformos įgyvendinimą išskaidant etapais, nustatant projekte terminus ir pan. 109.

109Pagal projekto 3 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ekonomikos ir inovacijų

ministras, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 3 straipsnio 3 dalyje yra įvardijami ne tik įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, bet ir įstatymų projektai, kurie turi būti pateikti Seimui. Atsižvelgus į tai, siūlytina įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie turi būti pakeisti iki 2026 m. gruodžio 31 d., įvardinti atskiroje projekto 3 straipsnio dalyje, o projekto 3 straipsnio 2 dalyje atitinkamai pateikti nuorodą į šią dalį. 110. Pagal projekto 3 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministrai, kiti duomenų ir informacinių sistemų valdytojai iki 2026 m. gruodžio 31 d. turi ne tik priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, bet ir

„pateikti Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti <...> iki šio įstatymo

įsigaliojimo įsteigtų registrų ir kadastrų <...> veiklą reglamentuojančius teisės aktus <...>“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei ministrai, nei kiti duomenų ir informacinių sistemų valdytojai neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, todėl atitinkamus įstatymų projektus Seimui gali pateikti tik Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, siūlytina atskiroje projekto 3 straipsnio dalyje suformuluoti nuostatą, kad Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d pateikia Seimui atitinkamų įstatymų pakeitimų projektus. 111.

111. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje

siūloma nustatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos registrų, valstybės, kitų ir (ar) vidaus administravimo informacinių sistemų steigimo, kūrimo, reorganizavimo ar likvidavimo procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.“ Nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su projekto 3 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią tie patys registrai, valstybės, kitų ir (ar) vidaus administravimo informacinių sistemų veikla turėtų būti pertvarkomi jau pagal šio (keičiamo įstatymo) reikalavimus. Be to, šioje dalyje nustačius, kad pradėtos procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, projekte nesiūloma reglamentuoti kitų aktualių nuostatų, pavyzdžiui, kokios teisės normos turėtų būti taikomos keičiant registro ar informacinės sistemos nuostatus atsiradus poreikiui juos keisti iki tol, kol bus pakeistas atitinkamas įstatymas. 112. Projekto 3 straipsnio 6 dalyje reikėtų atskleisti sąvokos „institucijos“ turinį. 113. Projekto 3 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti duomenų valdymo įgaliotiniai atlieka savo funkcijas ir jiems taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio nuostatos“. Teikiamas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, kad duomenų valdymo įgaliotinis 2024 m. sausio 1 d. keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatytų įgaliojimų neįgaus pilna apimtimi, nes jie susiję su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, kuris gali įvykti iki 2026 m. gruodžio 31 d., pavyzdžiui, siūlymai teikiami duomenų valdytojui, duomenų valdymo užtikrinimas ir duomenų tvarkymo priežiūra atliekama kartu su instituciniu skaitmeninimo įgaliotiniu ir kt. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] E.

Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2023-12-13 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS

INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-12-20 Nr. XIVP-3315(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pažymėtina, kad nėra aiškus projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės informacinių išteklių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 ir 4 dalių, nustatančių įstatymo taikymą, tarpusavio santykis. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies formuluotė implikuoja, kad šis įstatymas taikomas visiems valstybės informaciniams ištekliams, kurių kūrimas, naudojimas, priežiūra, tobulinimas ir plėtra yra finansuojami valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės pinigų fondų lėšomis, tačiau keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostata, apibrėžianti tam tikrų įstatymo nuostatų taikymą savivaldybių institucijų ir įstaigų kuriamiems valstybės informaciniams ištekliams, kurie finansuojami valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės pinigų fondų lėšomis, leidžia daryti išvadą, kad valstybės informacinių išteklių finansavimas valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis nėra vienintelė būtina sąlyga šio įstatymo taikymui jų atžvilgiu (sisteminė abiejų minėtų keičiamo įstatymo 1 straipsnio dalių analizė leidžia manyti, jog keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis turėtų būti papildyta nuostata, kad įstatymas taikomas valstybės informaciniams ištekliams, kuriuos sudarančias informacines sistemas kuria, valdo ir (ar) tvarko valstybės institucijos ir įstaigos (o taip pat ir kiti subjektai, išskyrus savivaldybių institucijas ir įstaigas) valstybinėms funkcijoms atlikti – tokiu atveju būtų aiškus santykis su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostata).

Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies formuluotė implikuoja, kad šis įstatymas taikomas visiems valstybės informaciniams ištekliams, kurių kūrimas, naudojimas, priežiūra, tobulinimas ir plėtra yra finansuojami valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės pinigų fondų lėšomis, tačiau keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostata, apibrėžianti tam tikrų įstatymo nuostatų taikymą savivaldybių institucijų ir įstaigų kuriamiems valstybės informaciniams ištekliams, kurie finansuojami valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės pinigų fondų lėšomis, leidžia daryti išvadą, kad valstybės informacinių išteklių finansavimas valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis nėra vienintelė būtina sąlyga šio įstatymo taikymui jų atžvilgiu (sisteminė abiejų minėtų keičiamo įstatymo 1 straipsnio dalių analizė leidžia manyti, jog keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis turėtų būti papildyta nuostata, kad įstatymas taikomas valstybės informaciniams ištekliams, kuriuos sudarančias informacines sistemas kuria, valdo ir (ar) tvarko valstybės institucijos ir įstaigos (o taip pat ir kiti subjektai, išskyrus savivaldybių institucijas ir įstaigas) valstybinėms funkcijoms atlikti – tokiu atveju būtų aiškus santykis su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostata). Kitu atveju, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje žodžiai „kuriuos sudarančias informacines sistemas kuria, valdo ir (ar) tvarko savivaldybių institucijos ir įstaigos teisės aktų nustatytoms savo funkcijoms atlikti, jeigu išlaidos apmokamos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės pinigų fondų lėšomis“ brauktini kaip pertekliniai, nes tokią įstatymo sąlygą jau apima 1 straipsnio 2 dalis. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį reikėtų patikslinti nurodant, kad duomenys teikiami ne pačiai informacinei sistemai, o perduodami į informacinę sistemą.

Atsižvelgus į šią pastabą, reiktų atitinkamai tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose numatytas duomenų teikimas informacinėms sistemoms (o ne duomenų perdavimas į informacines sistemas). 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje po žodžio „valdymo“ įrašytini žodžiai „ir tvarkymo“ (nes duomenų valdymo ir tvarkymo principai keičiamame įstatyme atskirai nėra išskiriami). Priešingu atveju, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiai atskirti duomenų valdymo principus nuo duomenų tvarkymo principų, t.y. konkrečiai nurodyti būtent už kurių principų įgyvendinimą būtų atsakingas duomenų įgaliotinis. 4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis tikslintina, nes informacinių sistemų nuostatus tvirtina (taigi ir jų turinį nustato) išimtinai informacinės sistemos valdytojas (keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ne duomenų valdytojas. 5. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje informacinių technologijų paslaugų teikėjas apibrėžiamas kaip „juridinis asmuo ar jo administracijos padalinys <...>“. Pažymėtina, kad tokia formuluotė suponuoja, kad turimas mintyje juridinio asmens – IT paslaugų teikėjo – padalinys. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje IT paslaugų teikėjų ratą, yra įvardijamas IT paslaugų gavėjo administracijos padalinys. Atsižvelgiant į tai, manyta, kad aptariama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje pateikta informacinių technologijų paslaugų teikėjo apibrėžtis turėtų būti patikslinta. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje pateiktai informacinių technologijų paslaugos apibrėžčiai. 6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje vietoj žodžio „šio“ įrašytinas žodis „atitinkamos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 43 ir 44 dalims. 7.

7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje siūloma

nustatyti, kad „Šiame įstatyme apibrėžiamos sąvokos suprantamos kitaip negu sąvokos, apibrėžiamos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas).“. Dalis tokios pačios apibrėžties sąvokų, tokių kaip „duomenų gavėjas“, „duomenų tvarkymas“, „duomenų tvarkytojas“, „duomenų valdytojas“ minėtame Reglamente ir keičiamame įstatyme apibrėžiamos skirtingai. Pažymėtina, jog informacinių sistemų nuostatai ir kiti dokumentai turės būti rengiami vadovaujantis tiek Reglamento (kuris taikomas tiesiogiai), tiek keičiamo įstatymo reikalavimais – nenukrypstant nuo abiejuose teisės aktuose apibrėžtų sąvokų. Šiame kontekste pabrėžtina, jog kalbama apie pagrindines sąvokas ir šiomis sąvokomis apibrėžtų subjektų teises ir pareigas, kurios nustatytos Reglamente, todėl skirtingas tų pačių sąvokų turinys bus klaidinantis ir sukeliantis praktinių problemų rengiant informacinių sistemų nuostatus ir kitus dokumentus ir vėliau juos taikant. 8. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu vienu iš principų, kuriuo turi būti vadovaujamasi teisėkūroje, aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, manytina, kad minėtų sąvokų apibrėžtis turėtų būti patikslinta.

Be to, formuluotės „(toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas)“ atsisakytina kaip perteklinės, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymų pavadinimų trumpiniai be žodžių „Lietuvos Respublikos“ teisės aktuose nėra įvedami. 9. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje vietoj žodžių „kurie yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų valstybės informacinius išteklius sudarančių duomenų (toliau – duomenys) ir informacinių sistemų (toliau – informacinės sistemos)“ įrašytini žodžiai „kurie yra valstybės informacinius išteklius sudarančių duomenų ir informacinių sistemų“. 10. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 9 punkte įvedamas Valstybės informacinių išteklių tarybos trumpinys – „ (toliau – Taryba)“, o 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte – Duomenų valdysenos komiteto trumpinys

• „(toliau – Komitetas)“. Pažymėtina, kad įsivedus trumpinį, jis turi būti nuosekliai naudojamas visame keičiamo įstatymo tekste, įskaitant ir straipsnių pavadinimus. Atsižvelgus į tai, siūlytina atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 16 ir 17 straipsnių pavadinimus arba šiuos trumpinius įsivesti atitinkamai

16 ir 17 straipsnių 1 dalyse. Analogiška pastaba dėl nuoseklaus įsivesto

trumpinio vartojimo taikytina ir kitoms keičiamo įstatymo nuostatoms, kai įsivedus trumpinį, šis trumpinys nėra naudojamas nei straipsnių, nei skirsnių, nei skyrių pavadinimuose. Pažymėtina, kad straipsnių pavadinimuose trumpinys negali būti įvedamas, o ne vartojamas. 11. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 12 punkte po žodžio „ministrui“ įrašytinas žodis „tvirtinti“. 12.

12Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostata,

numatanti, kad IT plėtros plane nurodytos priemonių finansavimas planuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo II ir III skyrių nuostatomis, tikslintina, nes Strateginio valdymo įstatymo II skyriuje jokios su finansavimu ar jo planavimu susijusios nuostatos nėra numatytos. 13. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje brauktinas perteklinis žodis „nurodyti“, o 6 dalyje – pertekliniai žodžiai „šio straipsnio

1 dalyje nurodytą“. 14. Nėra aiškus ne tik keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7

dalies nuostatos, numatančios, kad pagrindinių registrų kūrimas, pertvarkymas, likvidavimas ir objektų registravimo pagrindai ir sąlygos bei kitos su tuo susijusios nuostatos gali būti nustatomos atskiruose Lietuvos Respublikos įstatymuose, turinys, tačiau ir jos tikslingumas. Vertinant šios nuostatos turinį nėra aišku, ar ja siekiama nustatyti, kad kiekvieno atskiro pagrindinio registro kūrimo ir veiklos sąlygos gali būti nustatomos atskirame tam skirtame įstatyme, ar, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad atskiros to paties pagrindinio registro veiklos sąlygos gali būti nustatomos keliuose atskiruose įstatymuose. Bet kokiu atveju, toks reguliavimas vertintinas kaip perteklinis, nes nėra teisėkūros taisyklių dėl atskiruose Lietuvos Respublikos įstatymuose galimų nustatyti (ar riboti) reguliavimo dalykų, reguliuojamų teisinių santykių turinio, teisinių santykių dalyvių teisių ir pareigų apimties ir pan. Kitaip sakant, ir taip savaime suprantama, kad atskiruose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatytos skirtingos ir įvairios pagrindinių registrų kūrimo, pertvarkymo, likvidavimo ir objektų registravimo pagrindų ir registrų veiklos sąlygos. 15.

15. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 23

straipsnyje reikėtų aiškiai atskirti informacinių sistemų steigimo ir informacinių sistemų kūrimo santykį (jų skirtumus), nes iš šio straipsnio nuostatų nėra aiškus informacinės sistemos kūrimo proceso turinys ir šio proceso skirtumas nuo informacinės sistemos steigimo procedūros. Pavyzdžiui, nėra aiškus keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad informacinė sistema laikoma įsteigta nuo informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo, santykis su to paties straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad informacinė sistema turi būti sukurta iki nustatytos informacinės sistemos veikimo pradžios. Be to, pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį informacinė sistema gali būti kuriama ir dalimis (posistemiais). Manytina, kad galbūt tikslinga informacinės sistemos kūrimo procesą apibrėžti (atskleisti jo turinį) analogiškai kaip keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje apibrėžtas registro kūrimo procesas. 16. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 24 straipsnyje atskleistinos bent principinės informacinių sistemų atnaujinimo, pertvarkymo bei likvidavimo nuostatos, t. y. nurodytini subjektai, įgalioti priimti sprendimus dėl informacinių sistemų atnaujinimo, pertvarkymo bei likvidavimo, o taip pat nurodytinos bent esminės nuostatos dėl informacinės sistemos atnaujinimo, pertvarkymo ar likvidavimo įgyvendinimo (įforminimo) būdų, nes nėra aišku, pavyzdžiui, ar informacinės sistemos atnaujinimo ar pertvarkymo atveju užtektų tik pakeisti jos nuostatus, ar, vis dėlto, turėtų būti priimami ir tam tikri informaciniai technologiniai sprendimai ar kitokios organizacinės priemonės. 17.

17Nėra aiškus keičiamo įstatymo 35 straipsnio,

numatančio atlyginimo už naujų objektų registravimą, naujų informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų teikimą ir (ar) naujus kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus apskaičiavimo tvarką, santykis su keičiamo įstatymo 33 straipsniu, kuriame nustatyta bendra atlyginimo už objektų registravimą registrų informacinėse sistemose, informacinėse sistemose tvarkomų duomenų teikimą ir (ar) kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus apskaičiavimo tvarka. Nėra suprantamas šios „naujumo“ kategorijos išskyrimo tikslingumas, nes išskyrus šią kategoriją vis tiek nustatoma ta pati bendroji taisyklė, kad atlyginimas už šias paslaugas apskaičiuojamas pagal tą pačią Vyriausybės nustatytą atlyginimo apskaičiavimo tvarką. Jeigu siekiama nustatyti, kad atsiradus poreikiui registro informacinėje sistemoje registruoti iki tol nebuvusį objektą, tvarkyti iki tol informacinėje sistemoje netvarkytus duomenis ir (ar) teikti informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis iki tol neteikta forma ar būdu, atlikti kitokius nei iki tol su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus, atlyginimas už šių objektų registravimą registro informacinėje sistemoje ir (ar) atlyginimo už informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų teikimą ir (ar) kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus dydžius, apskaičiuojamas pagal Vyriausybės nustatytą atlyginimo apskaičiavimo tvarką, atsižvelgiant į panašių veiklų pobūdį ir patiriamas sąnaudas, taip reikėtų ir nurodyti. 18.

18Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostata,

numatanti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, suderinusios su ministerija (turėtų būti rašoma „suderinusios su Ministerija“) gali kurti bendrojo naudojimo informacinių technologijų sprendinius, IT platformas ir (ar) bendrąsias informacines sistemas, kurie Vyriausybės sprendimu įtraukiami į centralizuotai teikiamų IT paslaugų grupę, svarstytina, nes formuluotė implikuoja, kad Vyriausybei yra nustatomas imperatyvas tokius sukurtus bendrojo naudojimo IT sprendinius įtraukti į centralizuotai teikiamų IT paslaugų grupę. Manytina, kad Vyriausybė, atsižvelgiant į jos kompetenciją valstybės informacinių išteklių valdymo klausimais, turi prerogatyvą pati nuspręsti dėl tokių sprendinių įtraukimo į centralizuotai teikiamų IT paslaugų grupę. 19. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalis tikslintina, nes jos formuluotė implikuoja, kad privataus sektoriaus subjektu būtų laikoma ir savivaldybės valdoma įmonė. Taip pat svarstytina, ar privataus sektoriaus subjektu galėtų būti laikomos visos viešosios įstaigos, net ir tos, kurių savininkas yra valstybė (nes tą suponuoja siūloma formuluotė). 20. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 43 straipsnio 9 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, kad tik valstybės IT paslaugų teikėjai, kurie pagal savo veiklos pobūdį laikytini pelno siekiančiais subjektais, iš IT paslaugų gavėjų galėtų imti Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlyginimą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5

209 6536, el. p. [email protected]

L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2023-12-13 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ

VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 PAKEITIMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO

Nr. XIVP–3315 2023-12-13

Nr. 108-P-56

Vilnius

1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko

pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, viceministrė Erika Kuročkina, Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorė Diana Seredokaitė, vyriausioji patarėja Eglė Malinauskienė, Teisės departamento vyriausioji patarėja Sigita Panovienė, Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Tomas Misevičius, skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas; Ministrės Pirmininkės patarėjai Rimantas Žylius, Kipras Mensevičius; Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė; Krašto apsaugos ministerija Teisės departamentas patarėjas Mantas Keliotis; Prezidento patarėjas Darius Urbonas, asociacijos Infobalt atstovai: Simonas Černiauskas, Virgilijus Dirma, Mindaugas Civilkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(1)¹ Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.

1. Projekto 1

straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės informacinių išteklių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „jų“ įrašytini žodžiai „valstybės informacinių išteklių“. Taip pat svarstytina, ar aptariamoje keičiamo įstatymo nuostatoje nereikėtų išbraukti vieno iš dviejų žodžių – „plėtrą“ arba „planavimą“, nes pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnį valstybės informacinių išteklių planavimas yra informacinių technologijų plėtros planų rengimas. Pritarti iš dalies Argumentai:

Pažymėtina, kad valstybės informacinių išteklių planavimas nėra tik IT plėtros planų rengimas, tai susiję ir su kitų veiklų vykdymu bei informacinių sistemų ir duomenų valdytojų ir tvarkytojų funkcijų atlikimu. Plėtra, savo ruožtu, yra jau suplanuotų veiklų vykdymas ir veiksmų atlikimas (žr. keičiamo įstatymo 12 str. 2 d., 13 str. 3 d., 14 str. 3 d., 16 str. 2 d., 27 str. 1–4 d. ir kt.), todėl nepritartina nei vieno iš dviejų žodžių –

„plėtrą“ ar „planavimą“, išbraukimui. Pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. <...>, valstybės informacinių išteklių valdysenos tikslus,

valdymo ir tvarkymo principus, jų valstybės informacinių išteklių kūrimą, naudojimą, priežiūrą, tobulinimą, plėtrą, planavimą, finansavimą, informacinių technologijų paslaugų teikimą, objektų registravimą ir duomenų teikimą.“

2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(1)²

2Pažymėtina,

kad nėra aiškus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 ir 4 dalių, nustatančių įstatymo taikymą, tarpusavio santykis.

Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies formuluotė implikuoja, kad šis įstatymas taikomas visiems valstybės informaciniams ištekliams, kurių kūrimas, naudojimas, priežiūra, tobulinimas ir plėtra yra finansuojami valstybės biudžeto ar kitų valstybės pinigų fondų lėšomis, tačiau keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostata, apibrėžianti tam tikrų įstatymo nuostatų taikymą savivaldybių institucijų ir įstaigų kuriamiems valstybės informaciniams ištekliams, kurie finansuojami valstybės biudžeto ar kitų valstybės pinigų fondų lėšomis, leidžia daryti išvadą, kad valstybės informacinių išteklių finansavimas valstybės biudžeto lėšomis nėra vienintelė būtina sąlyga šio įstatymo taikymui jų atžvilgiu (sisteminė abiejų minėtų keičiamo įstatymo 1 straipsnio dalių analizė leidžia manyti, jog keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis turėtų būti papildyta nuostata, kad įstatymas taikomas valstybės informaciniams ištekliams, kuriuos sudarančias informacines sistemas kuria, valdo ir (ar) tvarko valstybės institucijos ir įstaigos (o taip pat ir kiti subjektai, išskyrus savivaldybių institucijas ir įstaigas) valstybinėms funkcijoms atlikti – tokiu atveju būtų aiškus santykis su keičiamo įstatymo 1 straipsnio

4 dalies nuostata). Pritarti iš dalies

Argumentai: Pažymėtina, kad šis įstatymas taikomas savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ne tik jų valstybinėms (valstybės perduotoms funkcijoms), bet ir savarankiškosioms funkcijoms atlikti. Taip pat įstatymas taikomas ir kitiems subjektams (įskaitant privačius), kurie neatlieka jokių valstybinių funkcijų, tais atvejais, kai valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas jų valdomų ir

(ar) tvarkomų informacinių sistemų integracinių sąsajų kūrimas su registrų, valstybės ar vidaus administravimo informacinėmis sistemomis, siekiant užtikrinti duomenų teikimą ar mainus valstybės reikmėms (žr. 38 str.

38 str. 4 d.), taip pat kuriant sąveikas su Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių institucijų informacinėmis sistemomis (žr. 23 str. 1 d. 4 p.)., todėl siūlomas papildymas, būtų netikslus. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Šis įstatymas taikomas valstybės informaciniams ištekliams, kurių

kūrimas, naudojimas, priežiūra, tobulinimas ir plėtra yra finansuojami valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar kitų valstybės pinigų fondų lėšomis, taip pat lėšomis, gaunamomis administracines ar viešąsias paslaugas teikiant elektroniniu būdu.“

3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 27 straipsnio

2 dalies 9 punkte ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojama formuluotė

„tarptautinės sutartys“ keistina formuluote „Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys“, nes Lietuvoje gali būti vadovaujamasi, atsižvelgiama ne į bet kokias tarptautines sutartis, o tik į tokias tarptautines sutartis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Pritarti

4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(1)⁴

4. Siekiant

keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „išlaidos finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės pinigų fondų“ siūlytina įrašyti žodžius „valstybės informacinių išteklių kūrimas, naudojimas, priežiūra, tobulinimas ir plėtra yra finansuojami valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės pinigų fondų biudžeto lėšomis“.

Pritarti iš dalies Argumentai: Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodyti baigtini funkcijų sąrašą, kurios gali būti apmokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės pinigų fondų biudžeto lėšų, netikslinga, nes šio straipsnio nuostatos bus taikomos ir kitoms, veikloms apmokėti, pvz., valstybės ir institucinio skaitmeninimo įgaliotinio veikla ir pan. Pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Šio įstatymo 14, 15, 18–29, 36–42, 44 ir 45 straipsnių

nuostatos mutatis mutandis taikomos valstybės informaciniams ištekliams, kuriuos sudarančias informacines sistemas kuria, valdo ir (ar) tvarko savivaldybių institucijos ir įstaigos teisės aktų nustatytoms savo funkcijoms atlikti, jeigu išlaidos finansuojamos iš apmokamos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės pinigų fondų lėšomis arba jeigu šiuos valstybės informacinius išteklius sudarantiems duomenims tvarkyti yra numatomas sąveikos su šio straipsnio 2 dalyje nurodytus valstybės informacinius išteklius sudarančiomis informacinėmis sistemomis poreikis.“

5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(2)⁴⁶

N

5. Keičiamo

įstatymo 1 straipsnio 7 dalis, atsižvelgiant į jos turinį, turėtų būti dėstoma keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiančiame pagrindines įstatymo sąvokas. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 7 dalį perkelti į keičiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 46 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.46.

Taikant šį įstatymą valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (toliau – institucijos), kiti viešojo administravimo subjektai, viešosios įstaigos ir valstybės valdomos įmonės, kurie yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų valstybės informacinius išteklius sudarančių duomenų (toliau – duomenys) ir informacinių sistemų (toliau – informacinės sistemos) valdytojai ir (ar) tvarkytojai, toliau šiame įstatyme bendrai vadinami subjektais.“

6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(2)¹

6Svarstytina,

ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąvokos „administracinės arba viešosios paslaugos teikimas elektroniniu būdu“ apibrėžimo turinys atitinka apibrėžiamos sąvokos esmę, nes paslaugos teikimas elektroniniu būdu logiškai turėtų būti suprantamas kaip sprendimo dėl paslaugos suteikimo priėmimas ir (ar) kiti paslaugos suteikimo proceso veiksmai, kurie yra atliekami naudojantis informacinių technologijų priemonėmis, t. y., turėtų būti apibrėžiama paslaugos teikimo forma (būdas) paslaugos gavėjo atžvilgiu, o ne pačios paslaugos teikimo inicijavimo ar paslaugai teikti reikalingų duomenų surinkimo būdai. Jeigu, vis dėlto, turima omenyje, kad laikoma, jog administracinė arba viešoji paslauga teikiama elektroniniu būdu tik tuo atveju, kai visos paslaugos teikimo stadijos – nuo paslaugos teikimo inicijavimo iki pačios paslaugos suteikimo, atliekamos informacinių technologijų priemonių pagalba, apibrėžimą reikėtų atitinkamai patikslinti. Nepritarti Argumentai:

Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąvokos „administracinės arba viešosios paslaugos teikimas elektroniniu būdu“ apibrėžimo turinys atitinka siekiamos apibrėžti sąvokos esmę ir jos turinys yra suderintas su Vidaus reikalų ministerija bei Valstybine lietuvių kalbos komisija.

Pažymėtina, kad turinio prasme būtent paslaugos teikimo būdas VIIVĮ ir yra atskiriamas nuo VAĮ 2 straipsnio 1 ir 19 dalyse apibrėžtų paslaugų, siekiant išvengti abiejų įstatymų taikymo problemų. VIIVĮ teikiant minėtas paslaugas taikomas tik tiek, kiek jis nustato šių paslaugų teikimo būdą, o ne pačių paslaugų turinį ar jų teikimo stadijas, kas yra jau nebe VIIVĮ, o VAĮ reguliavimo dalykas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(2)²

7. Keičiamo

įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje žodis „duomenis“ keistinas žodžiu „duomenys“. Nepritarti Argumentai: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies sąvokos apibrėžtis ir sakinio struktūra lingvistiniu požiūriu yra teisinga, nes būtent tai ir turėta omenyje, kad įskaitant (ką) ir <...> asmens duomenis. Pažymėtina, kad ši sąvoka Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka yra aprobuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(2)⁶

8. Keičiamo

įstatymo 2 straipsnio 6 dalį reikėtų patikslinti nurodant, kad duomenys teikiami ne pačiai informacinei sistemai, o į informacinę sistemą (duomenys gali būti teikiami informacinės sistemos tvarkytojui). Atsižvelgus į šią pastabą, reiktų atitinkamai tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose numatytas duomenų perdavimas informacinėms sistemoms (o ne duomenų perdavimas į informacines sistemas). Nepritarti Argumentai Atkreiptinas dėmesys, kad duomenys teikiami, perduodami ir apdorojami ne rašytiniu, o būtent automatiniu būdu, todėl jie yra teikiami ar perduodami informacinei sistemai, o ne jos tvarkytojui.

Pažymėtina, kad ši sąvoka Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka yra aprobuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(2)⁸

9. Keičiamo

įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje formuluotė „valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga“ turėtų būti tikslinama, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 7 dalyje įvesta šios formuluotės santrumpa

„institucija“ (atitinkamai tikslintinos ir kitos keičiamo įstatymo

nuostatos). Iš kitos pusės, svarstytina, ar tokia santrumpa tinkamai atliepia trumpinamosios formuluotės turinį. Nepritarti Argumentai: Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 35 punkte nustatyta, kad įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) išdėstomos viename straipsnyje atskiromis straipsnio dalimis, sąvokas įvardijantys terminai rašomi iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis <...>. Šiame straipsnyje terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami, todėl manytina, , kad pateiktas siūlymas neatitinka minėtų reikalavimų ir į jį neatsižvelgiama

10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(2) 1(15)¹⁰¹

10. Keičiamo

įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje po žodžio „valdymo“ įrašytini žodžiai „ir tvarkymo“.

Nepritarti Argumentai: Duomenų valdysena yra informacinėse sistemose tvarkomų duomenų valdymo principų, standartų, tvarkos aprašų, organizacinių priemonių, gerosios praktikos metodų ir priemonių visuma, o duomenų valdymo įgaliotinis <...> atsakingas už institucijos skaitmeninimą, duomenų valdysenos tikslų, valdymo principų, metodų ir priemonių įgyvendinimą juos tvarkant, todėl keičiamo įstatymo

2 straipsnio 10 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje po žodžio „valdymo“ negali

būti įrašomi žodžiai „ir tvarkymo“, nes tai prieštarautų bendrai sakinių logikai ir prasmei. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta sąvoka Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka yra aprobuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

įstatymo 2 straipsnio 20 ir 22 dalyse, 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 41 straipsnio 1 dalyje ir 42 straipsnyje siūlytina išbraukti žodį „administracijos“. Nepritarti Argumentai: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 ir 22 dalyse, 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 41 straipsnio 1 dalyje ir 42 straipsnyje negalima išbraukti žodžio „administracijos“, siekiant šio įstatymo ir Viešojo administravimo įstatyme (toliau- VAĮ) vartojamų formuluočių suderinamumo, įvertinat tai, kad VAĮ nuosekliai vartojama „administracijos padalinio“ formuluotė (žr. 1 str. 5 d., 3 str. 13 p., 5 str. 3 d. 1 p., 8 str. 1, 2, 7 d., 20 str. 5 d., 23 str. 2 d. ir kt.). 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(2)²²

12. Keičiamo

įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje informacinių technologijų paslaugų teikėjas apibrėžiamas kaip „juridinis asmuo ar jo administracijos padalinys <...>“. Pažymėtina, kad tokia formuluotė suponuoja, kad turimas mintyje juridinio asmens – IT paslaugų teikėjo – padalinys.

Tuo tarpu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje IT paslaugų teikėjų ratą, yra įvardijamas IT paslaugų gavėjo administracijos padalinys. Atsižvelgiant į tai, manyta, kad aptariama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje pateikta informacinių technologijų paslaugų teikėjo apibrėžtis yra klaidinanti, todėl ją reikėtų tikslinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje pateiktai informacinių technologijų paslaugos apibrėžčiai. Nepritarti Argumentai:

Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje pateikta IT paslaugų teikėjo ir 2 straipsnio 20 dalyje pateikta IT paslaugos apibrėžtis yra tikslios ir aiškiai apibrėžiančios tai, kas ir norėta apibrėžti. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, kad IT paslaugas gali teikti (o ne pačiu IT paslaugų teikėju būti):

1) IT paslaugų gavėjo administracijos padalinys, kuris atlieka IT paslaugų teikėjo funkcijas;

2) ir (ar) valstybės IT paslaugų teikėjas, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai teikia nustatytų grupių IT paslaugas. Pažymėtina, kad praktikoje IT paslaugų gavėjas ne visuomet Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka įsigyja IT paslaugas iš IT paslaugų teikėjo, o dažnai šias paslaugas jam teikia jo paties administracijos padalinys (IT skyrius ar departamentas) arba Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės IT paslaugų teikėjas. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(2)³⁷

13Nėra aišku,

kodėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje numatyta, kad taikomoji programinė įranga, gali būti skirta tik tam tikros srities valstybės institucijos ar įstaigos užduotims vykdyti, t. y. nėra aišku, kodėl tokia programinė įranga negalėtų būti naudojama ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, kitų viešojo administravimo subjektų, viešųjų įstaigų ar valstybės valdomų įmonių užduotims vykdyti.

Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 37 dalį išdėstyti taip:

„37. Taikomoji programinė įranga – programinė įranga, skirta tam tikros srities valstybės ar

savivaldybės institucijos ar įstaigos, kito viešojo administravimo subjekto, viešosios įstaigos ar valstybės valdomos įmonės užduotims vykdyti.“

14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(2)⁴²⁴³⁴⁴

14. Keičiamo

įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje vietoj žodžio „šio“ įrašytinas žodis „atitinkamos“, o žodis „toliau“ brauktinas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 43 ir 44 dalims. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalį išdėstyti taip:

„42. Šiame įstatyme sąvoka „informacinė sistema“

vartojama, kai šio atitinkamos įstatymo nuostatos taikomos visoms toliau šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytoms informacinių sistemų rūšims.“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalį išdėstyti taip: „43. Šiame įstatyme sąvoka „registras“ vartojama, kai šio atitinkamos įstatymo nuostatos taikomos visoms toliau šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytoms registrų rūšims.“ Pasiūlymas 3:

Keičiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 44 dalį išdėstyti taip:

„44. Šiame įstatyme sąvoka „duomenų centras“

vartojama, kai šio atitinkamos įstatymo nuostatos taikomos ir valstybiniams, ir privatiems duomenų centrams, esantiems ir Lietuvos Respublikoje, ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse.“

15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(2)⁴⁵ 15.

Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje siūloma nustatyti, kad „šiame įstatyme apibrėžtos sąvokos suprantamos kitaip nei sąvokos, apibrėžtos 2016 m. balandžio

27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES)

2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas)“. Pastebėtina, jog dalis tokios pačios apibrėžties sąvokų, tokių kaip „duomenų gavėjas“,

„duomenų tvarkymas“, „duomenų tvarkytojas“, „duomenų valdytojas“ minėtame

Reglamente ir keičiamame įstatyme apibrėžiamos skirtingai. Šiame kontekste pažymėtina, jog informacinių sistemų nuostatai ir kiti dokumentai rengiami vadovaujantis tiek Reglamento, tiek keičiamo įstatymo reikalavimais, todėl manytina, kad prieš tai nurodytų sąvokų skirtingas turinys yra klaidinantis ir gali sukelti praktinių problemų rengiant informacinių sistemų nuostatus ir kitus dokumentus ir vėliau juos taikant. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu vienu iš principų, kuriuo turi būti vadovaujamasi teisėkūroje, aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, manytina, kad minėtų sąvokų apibrėžtis turėtų būti patikslinta.

Be to, formuluotės „(toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas)“ atsisakytina kaip perteklinės, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymų pavadinimų trumpiniai be žodžių „Lietuvos Respublikos“ teisės aktuose nėra įvedami. Nepritarti Argumentai: Įvertinant esamą suformuotą teisėkūros praktiką, skirtinguose teisės aktuose leidžiama vartoti tas pačias sąvokas, kurios gali būti apibrėžiamos vienodai arba skirtingai, taip pat skirtingai suprantamos ir taikomos skirtingų teisės aktų teisinio reguliavimo, kuriame apibrėžiamos, vartojamos ir suprantamos, kontekste. Manytina, kad, pagal pateiktus siūlymus nurodytų keičiamo įstatymo sąvokų patikslinimas įneštų dar daugiau neaiškumo nei suteiktų aiškumo. Taip pat, pažymėtina, keičiamo įstatymo sąvokų turinys skiriasi nuo BDAR vartojamų sąvokų turinio ir atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Teisės aktų rengimo rekomendacijų 112 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą (kas yra atlikta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje), toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio.

Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus minėto įstatymo pavadinimo ilgumą ir siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgus į Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės siūlymą papildomai buvo įvestas ir šio įstatymo pavadinimo trumpinys, kuris trumpinamas ne tik atsisakant žodžių

„Lietuvos Respublikos“, taikant Teisės aktų rengimo rekomendacijų 114 punkto

nuostatas. Todėl manytina, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 45 dalies nuostatos atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir neturi būti keičiamos. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(3)¹

16. Keičiamo įstatymo

3 straipsnio 1 dalyje turi būti vartojamas pilnas Asmens duomenų, tvarkomų

nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo pavadinimas. Nepritarti Argumentai: Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje vartojama Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo pavadinimo trumpinys, kuris įvedamas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje (žr. komentarą į 15 pastabą). 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(3)² 17.

Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „informacinėms sistemoms, duomenims“ įrašytini žodžiai

„valstybės informacinius išteklius sudarančioms informacinėms sistemoms,

šiose informacinėse sistemose tvarkomiems duomenims“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas sąvokas ir įvestus trumpinius, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Informacinėms sistemoms, duomenims, šių informacinių sistemų, duomenų valdytojams ir (ar)

tvarkytojams, IT platformoms ir IT priemonėms yra bendrai taikomi Kibernetinio saugumo įstatymo nustatyti kibernetinio saugumo ir VII valstybės informacinių išteklių saugos reikalavimai (toliau kartu – saugumo reikalavimai) ir kitų teisės aktų, nustatančių kibernetinio saugumo subjektų veiklą, sąlygos.”

18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(3)²

18. Keičiamo

įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „informacinių sistemų duomenų valdytojai ir (ar) tvarkytojai“ derintina su 2 straipsnyje apibrėžtomis „duomenų valdytojo“, „duomenų tvarkytojo“, „informacinės sistemos valdytojo“ bei „informacinės sistemos tvarkytojo“ sąvokomis, t. y. jeigu turimi omenyje informacinėse sistemose tvarkomų duomenų valdytojai ir tvarkytojai, minėtoje 3 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotėje brauktini pertekliniai žodžiai „informacinių sistemų“. Pritarti iš dalies Žr. pasiūlymą prie 17 TD pastabos. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sakinyje iki dvitaškio prieš žodžius „duomenų“ įrašytini žodžiai „Valstybės informacinius išteklius sudarančių“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio

2 daliai bei 5 straipsnio 1 ir 2 dalims. Pritarti

Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1.

Valstybės informacinius išteklius sudarančių duomenų valdysenos tikslai: <...>“. „2. Valstybės informacinius išteklius sudarančių duomenys valdomi ir tvarkomi vadovaujantis šiais principais: <...>“. Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1. Valstybės informacinius išteklius sudarančių informacinių sistemų valdysenos tikslai:

<...>“

„2. Valstybės informacinius išteklius sudarančių informacinės sistemos yra valdomos ir tvarkomos vadovaujantis šiais principais: <...>“. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 4 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio

„valdysenos“ įrašytini žodžiai „valdymo ir tvarkymo“. Pritarti

Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) sudaryti sąlygas duomenų valdytojams ir tvarkytojams užtikrinti

duomenų valdymo ir tvarkymo veiklos atitiktį nustatytiems duomenų valdymo ir tvarkymo valdysenos principams;“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.

Rengiant ir tvarkant metaduomenis, turi būti integruojami vienodi Europos Sąjungos nustatomi duomenų valdymo ir tvarkymo valdysenos principai, struktūra, standartai, formatai, pagrindiniai žodynai, tezaurai, duomenų erdvių ir sričių ontologijos, kad būtų užtikrintas duomenų sąveikumas, vientisumas, kokybė, autentiškumas ir suderinamumas ne tik su Lietuvos Respublikos, bet ir su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių ir (ar) Europos Sąjungos institucijų informacinėmis sistemomis.“ Pasiūlymas 3:

Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) sudaryti sąlygas informacinių sistemų

valdytojams ir tvarkytojams užtikrinti informacinių sistemų valdymo ir tvarkymo veiklos atitiktį nustatytiems informacinių sistemų valdymo ir tvarkymo valdysenos principams.“

21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(5)²⁴

21. Keičiamo

įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte turi būti vartojamas pilnas ir tikslus Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pavadinimas. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip:

„4) nedubliavimo principu, kuris reiškia, kad subjektai, kurdami ir

plėtodami VII valstybės informacinius išteklius, negali pakartotinai kurti kitų subjektų jau sukurtų informacinių sistemų, jų komponentų ar IT platformų. Šis principas suteikia galimybes subjektui naudotis kitų subjektų sukurtomis informacinėmis sistemomis, jų komponentais ar IT platformomis, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos aAutorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo;“ 22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(5)²¹⁰

22. Keičiamo

įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punkte po žodžių „juridiniams asmenims“ įrašytini žodžiai „kitoms organizacijoms ar jų padaliniams“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 išdėstyti taip:

„10) patogaus naudojimo principu, kuris reiškia,

kad fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų administracijos padaliniams užtikrinama galimybė patogiai naudotis administracinėmis ar viešosiomis paslaugomis, teikiamomis elektroniniu būdu, sudaromos sąlygos teikti nuomonę ir pasiūlymus dėl jų tobulinimo.“

23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(6)¹

23. Siekiant

teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje po žodžių „ir tvarkomi“ įrašytini žodžiai „šių objektų ir jų registravimo“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. VII Valstybės informacinių išteklių pagrindą sudaro registrų informacinės sistemos, kuriose registruojami pagrindinių registrų objektai ir tvarkomi šių objektų ir jų registravimo duomenys. Jose tvarkomi duomenys yra naudojami kitose informacinėse sistemose“

24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(6)⁶

24. Keičiamo

įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ne tik“, „bet ir“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:

„6. Duomenys, tvarkomi informacinėse sistemose,

turi būti vientisi ir tinkami naudoti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių informacinėse sistemose.“

25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(6)⁷⁸ 25.

Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos yra tiesiogiai susijusios tarpusavyje, siūlytina jas dėstyti vienoje dalyje. Pritarti Pasiūlymas: Apjungti keičiamo 6 straipsnio 7 ir 8 dalis į vieną 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Informacinėse sistemose turi būti naudojami tarptautiniai ar

nacionaliniai klasifikatoriai. Jeigu nėra informacinės sistemos veikimui reikalingų pripažintų klasifikatorių, kuriami specialiai tai informacinei sistemai reikalingi klasifikatoriai. Sukurti klasifikatoriai yra informacinės sistemos tvarkomų duomenų dalis ir yra teikiami kitoms informacinėms sistemoms ir duomenų gavėjams kartu su toje informacinėje sistemoje tvarkomais duomenimis. 8. 9. Duomenų mainai vykdomi vadovaujantis Ministro įgaliotos institucijos nustatytais duomenų teikimo formatais ir standartais.“ Buvusią keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalis atitinkamai laikyti 8 dalimi. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(7) 1(11)²³³

26Svarstytina,

ar keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti nustatyta, kad valstybės informacinių išteklių (toliau – VII) svarba nustatoma remiantis ne ministro tvirtinama VII svarbos vertinimo metodika, o ministro tvirtinama VII svarbos nustatymo metodika (nes toje pačioje dalyje jau nustatyta, kad VII svarbos vertinimo tvarką tvirtintų Vyriausybė). Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „Vyriausybės tvirtinama“ įrašytini žodžiai

„Vyriausybės nustatyta“ (nes teisės aktu būtų tvirtinama ne tvarka, o tvarkos

aprašas). Atitinkamai tikslintinas ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 punktas.

Pritarti iš dalies Argumentai: Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 77 punkte nurodyta, kad „aukštesnės teisinės galios teisės akte turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius žemesnės galios teisės aktus, todėl ir formuluojama nurodant ne konkretų, o bendrinį teisės akto pavadinimą ir subjektą, kuris tvirtina tą teisės aktą, pvz., Teisės aktų projektai rengiami pagal teisingumo ministro tvirtinamas teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas.“ Todėl manytina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatose žodžiai „Vyriausybės tvirtinama“ neturėtų būti keičiami. Pasiūlymas 1:

Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Valstybės informacinių išteklių svarba vertinama pagal galimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą

duomenų prieinamumo, vientisumo ir konfidencialumo pažeidimo poveikį, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinama tvirtinamu valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo tvarka tvarkos aprašu, o VII šių išteklių svarba nustatoma remiantis ministro tvirtinama VII valstybės informacinių išteklių svarbos nustatymo metodika.“ Pasiūlymas 2:

Atitinkamai, patikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir jį išdėstyti taip:

„3) tvirtina VII svarbos nustatymo vertinimo metodiką;“

27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(7)³

27. Keičiamo

įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „platformos“ bei „platformas“ įrašytina santrumpa „IT“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. IT priemonės ir IT platformos pagal svarbą neskirstomos. Subjektams šias IT priemones ir (ar) IT platformas naudojant duomenims

tvarkyti ir informacinių sistemų veikimui užtikrinti, jos turi atitikti tam tikrai VII rūšiai šio įstatymo 3 straipsnio nustatytų teisės aktų reikalavimus ir (ar) sąlygas.“

28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(11) 1(11)²³ 28.

Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti peržiūrėtos ir patikslintos, nes įgaliojimai, susiję su tam tikrų privalomos galios administracinių aktų priėmimu, turėtų būti suteikiami būtent ministrui, o ne jo vadovaujamai ministerijai (pavyzdžiui, siektinų VII kūrimo, tobulinimo ir plėtros rezultatų ir jų pasiekimo būdų nustatymas; sprendimų dėl Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybos pasiūlymų VII valdymo, tvarkymo, plėtros, korupcijos prevencijos klausimais priėmimas ir pan.). Pritarti Pasiūlymas 1:

Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.

Ministerija:

1) teikia Vyriausybei rekomendacijas dėl skaitmeninimo ir skaitmenizavimo tikslų ir strateginių krypčių, VII valstybės informacinių išteklių kūrimo, tobulinimo, plėtros ir jų finansavimo prioritetų;

2) vertina Ministro įgaliotos institucijos pateiktus pasiūlymus dėl finansavimo, reikalingo strateginio valdymo tęstinėms ir pažangos priemonėms, bei planuojamų VII valstybės informacinių išteklių investicijų projektų, teikia rekomendacijas Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo;

3) nustato siektinus VII kūrimo, tobulinimo ir plėtros rezultatus ir jų pasiekimo būdus;

34) vertina Ministro įgaliotos institucijos pateiktas išvadas dėl vykdomiems VII valstybės informacinių išteklių kūrimo, tobulinimo ir plėtros projektams skirtų valstybės biudžeto lėšų racionalaus panaudojimo ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ir Finansų ministerijai dėl tolesnio minėtų projektų finansavimo;

45) vertina Ministro įgaliotos institucijos pasiūlymus ir nustato IT architektūros formavimo strategines kryptis skaitmeninimo ir skaitmenizavimo tikslams įgyvendinti;

6) vertina Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybos (toliau – Taryba) pasiūlymus VII valdymo, tvarkymo, plėtros, korupcijos prevencijos klausimais ir priima dėl jų sprendimus;

7) vertina Duomenų valdysenos komiteto (toliau – Komitetas) pasiūlymus duomenų valdysenos, valdymo, tvarkymo, pakartotinio naudojimo klausimais ir priima dėl jų sprendimus;

58) stebi, analizuoja ir koordinuoja valstybės IT paslaugų teikėjo ar teikėjų veiklą ir teikia jam ar jiems rekomendacijas dėl IT paslaugų valdymo ir teikimo tobulinimo;

9) priima sprendimus dėl centralizuoto valstybės IT priemonių ir (ar) IT paslaugų įsigijimo, atliekant viešuosius pirkimus, susijusius su valstybės IT paslaugų teikėjo įgyvendinamais IT plėtros projektais, ir tolesnio šių IT paslaugų panaudojimo; 610) teikia informacinių sistemų valdytojams pasiūlymus dėl informacinių sistemų steigimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tikslingumo; 711) teikia konsultacijas instituciniams skaitmeninimo įgaliotiniams, duomenų valdymo įgaliotiniams, duomenų valdytojams ir tvarkytojams, informacinių sistemų valdytojams ir tvarkytojams, kitiems subjektams VII valstybės informacinių išteklių politikos formavimo klausimais; 812) koordinuoja subjektų veiksmus jiems pagal kompetenciją įgyvendinant VII valstybės informacinių išteklių valdymo politiką; 913) vertina Tarybos pateiktus pasiūlymus ir teikia subjektams rekomendacijas dėl korupcijai atsparios aplinkos kūrimo, korupcijos prevencijos vykdymo ir rizikos mažinimo valdant, kuriant, tobulinant ir plėtojant VII valstybės informacinius išteklius; 1014) atlieka kitų teisės aktų, reglamentuojančių VII valstybės informacinių išteklių ir (ar) su jais susijusią veiklą, nustatytas funkcijas.” Pasiūlymas 2:

Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.

Ministerija:

1) teikia Vyriausybei rekomendacijas dėl skaitmeninimo ir skaitmenizavimo tikslų ir strateginių krypčių, VII valstybės informacinių išteklių kūrimo, tobulinimo, plėtros ir jų finansavimo prioritetų;

2) vertina Ministro įgaliotos institucijos pateiktus pasiūlymus dėl finansavimo, reikalingo strateginio valdymo tęstinėms ir pažangos priemonėms, bei planuojamų VII valstybės informacinių išteklių investicijų projektų, teikia rekomendacijas Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo;

3) nustato siektinus VII kūrimo, tobulinimo ir plėtros rezultatus ir jų pasiekimo būdus;

34) vertina Ministro įgaliotos institucijos pateiktas išvadas dėl vykdomiems VII valstybės informacinių išteklių kūrimo, tobulinimo ir plėtros projektams skirtų valstybės biudžeto lėšų racionalaus panaudojimo ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ir Finansų ministerijai dėl tolesnio minėtų projektų finansavimo;

45) vertina Ministro įgaliotos institucijos pasiūlymus ir nustato IT architektūros formavimo strategines kryptis skaitmeninimo ir skaitmenizavimo tikslams įgyvendinti;

6) vertina Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybos (toliau – Taryba) pasiūlymus VII valdymo, tvarkymo, plėtros, korupcijos prevencijos klausimais ir priima dėl jų sprendimus;

7) vertina Duomenų valdysenos komiteto (toliau – Komitetas) pasiūlymus duomenų valdysenos, valdymo, tvarkymo, pakartotinio naudojimo klausimais ir priima dėl jų sprendimus;

58) stebi, analizuoja ir koordinuoja valstybės IT paslaugų teikėjo ar teikėjų veiklą ir teikia jam ar jiems rekomendacijas dėl IT paslaugų valdymo ir teikimo tobulinimo;

9) priima sprendimus dėl centralizuoto valstybės IT priemonių ir (ar) IT paslaugų įsigijimo, atliekant viešuosius pirkimus, susijusius su valstybės IT paslaugų teikėjo įgyvendinamais IT plėtros projektais, ir tolesnio šių IT paslaugų panaudojimo; 610) teikia informacinių sistemų valdytojams pasiūlymus dėl informacinių sistemų steigimo, atnaujinimo, pertvarkymo

ir likvidavimo tikslingumo; 711) teikia konsultacijas instituciniams skaitmeninimo įgaliotiniams, duomenų valdymo įgaliotiniams, duomenų valdytojams ir tvarkytojams, informacinių sistemų valdytojams ir tvarkytojams, kitiems subjektams VII valstybės informacinių išteklių politikos formavimo klausimais; 812) koordinuoja subjektų veiksmus jiems pagal kompetenciją įgyvendinant VII valstybės informacinių išteklių valdymo politiką; 913) vertina Tarybos pateiktus pasiūlymus ir teikia subjektams rekomendacijas dėl korupcijai atsparios aplinkos kūrimo, korupcijos prevencijos vykdymo ir rizikos mažinimo valdant, kuriant, tobulinant ir plėtojant VII valstybės informacinius išteklius; 1014) atlieka kitų teisės aktų, reglamentuojančių VII valstybės informacinių išteklių ir (ar) su jais susijusią veiklą, nustatytas funkcijas.” Pasiūlymas 2:

Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Ministras:

1) teikia Vyriausybei tvirtinti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus teisės aktus;

2) tvirtina VII valstybės informacinių išteklių valdymo ir tvarkymo metodiką;

3) tvirtina VII valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo metodiką;

4) tvirtina IT architektūros formavimo ir valdymo metodiką;

5) nustato siektinus VII valstybės informacinių išteklių kūrimo, tobulinimo ir plėtros rezultatus ir jų pasiekimo būdus;

56) tvirtina techninius ir organizacinius reikalavimus, taikomus valstybiniams duomenų centrams ir Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esantiems duomenų centrams, kuriuose laikomi VII;

67) tvirtina centralizuotai teikiamų IT paslaugų katalogą;

78) tvirtina IT platformų priemonėmis sukurtų ir per IT platformas teikiamų IT paslaugų sąrašą;

89) nustato centralizuotai teikiamų IT paslaugų teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo reikalavimus;

10) priima sprendimus dėl centralizuoto valstybės IT priemonių ir (ar) IT paslaugų

įsigijimo, atliekant viešuosius pirkimus, susijusius su valstybės IT paslaugų teikėjo įgyvendinamais IT plėtros paslaugų ir (ar) valstybės informacinių išteklių plėtros projektais, ir tolesnio šių IT paslaugų panaudojimo;

11) nustato valstybės informacinių išteklių sąveikos principus, valdymo ir plėtros strategines kryptis ir prioritetus bei jų įgyvendinimo būdus; 912) nustato duomenų, įskaitant valstybės duomenis, valdysenos, valdymo ir tvarkymo metodus ir priemones; 1013) tvirtina Valstybės duomenų valdysenos programą ir jos vykdymo ataskaitą;

14) vertina Duomenų valdysenos komiteto (toliau – Komitetas) pasiūlymus duomenų valdysenos, valdymo, tvarkymo, pakartotinio naudojimo klausimais ir priima dėl jų sprendimus;

15) vertina Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybos (toliau – Taryba) pasiūlymus valstybės informacinių išteklių valdymo, tvarkymo, plėtros, korupcijos prevencijos klausimais ir priima dėl jų sprendimus.“ Pasiūlymas 3: Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį ą išdėstyti taip: „4. <...> IT plėtros plane nurodytos priemonės nurodytų priemonių finansuojamosfinansavimas planuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo II ir III skyriuose skyrių ir šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose punktų nuostatomis nustatyta tvarka.“ 29.

Ministras:

1) teikia Vyriausybei tvirtinti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus teisės aktus;

2) tvirtina VII valstybės informacinių išteklių valdymo ir tvarkymo metodiką;

3) tvirtina VII valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo metodiką;

4) tvirtina IT architektūros formavimo ir valdymo metodiką;

5) nustato siektinus VII valstybės informacinių išteklių kūrimo, tobulinimo ir plėtros rezultatus ir jų pasiekimo būdus;

56) tvirtina techninius ir organizacinius reikalavimus, taikomus valstybiniams duomenų centrams ir Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esantiems duomenų centrams, kuriuose laikomi VII;

67) tvirtina centralizuotai teikiamų IT paslaugų katalogą;

78) tvirtina IT platformų priemonėmis sukurtų ir per IT platformas teikiamų IT paslaugų sąrašą;

89) nustato centralizuotai teikiamų IT paslaugų teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo reikalavimus;

10) priima sprendimus dėl centralizuoto valstybės IT priemonių ir (ar) IT paslaugų įsigijimo, atliekant viešuosius pirkimus, susijusius su valstybės IT paslaugų teikėjo įgyvendinamais IT plėtros paslaugų ir (ar) valstybės informacinių išteklių plėtros projektais, ir tolesnio šių IT paslaugų panaudojimo;

11) nustato valstybės informacinių išteklių sąveikos principus, valdymo ir plėtros strategines kryptis ir prioritetus bei jų įgyvendinimo būdus; 912) nustato duomenų, įskaitant valstybės duomenis, valdysenos, valdymo ir tvarkymo metodus ir priemones; 1013) tvirtina Valstybės duomenų valdysenos programą ir jos vykdymo ataskaitą;

14) vertina Duomenų valdysenos komiteto (toliau – Komitetas) pasiūlymus duomenų valdysenos, valdymo, tvarkymo, pakartotinio naudojimo klausimais ir priima dėl jų sprendimus;

15) vertina Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybos (toliau – Taryba) pasiūlymus valstybės informacinių išteklių valdymo, tvarkymo, plėtros, korupcijos prevencijos klausimais ir priima dėl jų sprendimus.“ Pasiūlymas 3: Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį ą išdėstyti taip: „4. <...> IT plėtros plane nurodytos priemonės nurodytų priemonių finansuojamosfinansavimas planuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo II ir III skyriuose skyrių ir šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose punktų nuostatomis nustatyta tvarka.“

29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(11) 1(11)²⁶⁷ 29.

Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte įvedamas Valstybės informacinių išteklių tarybos trumpinys – „ (toliau – Taryba)“, o 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte – Duomenų valdysenos komiteto trumpinys – „(toliau – Komitetas)“. Pažymėtina, kad įsivedus trumpinį, jis turi būti nuosekliai naudojamas visame keičiamo įstatymo tekste, įskaitant ir straipsnių pavadinimus. Atsižvelgus į tai, siūlytina atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 16 ir 17 straipsnių pavadinimus arba šiuos trumpinius įsivesti atitinkamai 16 ir 17 straipsnių 1 dalyse. Analogiška pastaba dėl nuoseklaus įsivesto trumpinio vartojimo taikytina ir kitoms keičiamo įstatymo nuostatoms, kai įsivedus trumpinį, šis trumpinys nėra naudojamas nei straipsnių, nei skirsnių, nei skyrių pavadinimuose. Nepritarti Argumentai:

Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio

23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų rengimo rekomendacijų

patvirtinimo“, 116 punkte nustatyta, kad „<...> Trumpiniai neįvedami teisės akto preambulėje, struktūrinių dalių pavadinimuose ir terminų apibrėžtyse. Teisės akte įvestas trumpinys taikomas tik tame teisės akto tekste. <...> “ Atsižvelgiant į tai, į šią pastabą neatsižvelgiama. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(11)²⁹

30. Keičiamo

įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 9 punkte vartojama santrumpa „IT plėtros projektas“ nėra apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Pritarti Žr. pasiūlymus prie 28 TD pastabos. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(10)

31. Keičiamo

įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktas tikslintinas, nes šio įstatymo 10 straipsnyje nėra įvardintas nei vienas konkretus teisės aktas (o tik nurodomos tam tikros tvarkos, kurias būtų įgaliota nustatyti Vyriausybė).

Pritarti iš dalies Argumentai: Keičiamo įstatymo

10 straipsnyje nustatytos Vyriausybės funkcijos, vadovaujantis Vyriausybės

įstatymu ir Vyriausybės darbo reglamentu, o tai reiškia, kad visos šios funkcijos bus įgyvendinamos Vyriausybės priimamais teisės aktais (Vyriausybės nutarimais), todėl, siekiant teisinio aiškumo, siūlome tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnį.

Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Vyriausybė:

1) nustato skaitmeninimo ir skaitmenizavimo tikslus ir strategines kryptis, VII valstybės informacinių išteklių kūrimo, tobulinimo, plėtros ir jų finansavimo prioritetus bei poreikius;

2) nustato tvirtina valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo tvarką tvarkos aprašą;

3) tvirtina VII valstybės informacinių išteklių, kurie turi būti prieinami karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais, sąrašą ir nustato šių VII valstybės informacinių išteklių kopijų laikymo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose ir šių VII veiklos atkūrimo iš kopijų tvarką tvarkos aprašą;

4) nustato centralizuotai teikiamų IT paslaugų, susijusių su IT priemonių technine priežiūra, administravimu, valdymu, naudojimo priežiūra, kontrole ir stebėsena, grupes ir priima sprendimus dėl šių grupių paslaugų gavėjų;

5) vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skiria valstybės IT paslaugų teikėją ar teikėjus ir paveda jam ar jiems centralizuotai teikti nustatytų grupių IT paslaugas;

6) suteikia įgaliojimus IT paslaugų teikėjui ar teikėjams sudaryti sutartis dėl centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis besinaudojančių subjektų valdomų valstybės informacinių išteklių laikymo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir

(ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose;

7) nustato tvirtina šio įstatymo 45 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų informacinių sistemų ir jose tvarkomų duomenų kopijų laikymo tvarką tvarkos aprašą;

8) nustato tvirtina informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarką tvarkos aprašą;

9) nustato tvirtina atlyginimo už objektų registravimą registrų informacinėse sistemose ir (ar) informacinėse sistemose tvarkomų duomenų teikimą ir (ar) kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus (toliau kartu – atlyginimas) apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką tvarkos aprašą (toliau – atlyginimo apskaičiavimo tvarka);

10) tvirtina valstybinių duomenų centrų sąrašą.“.

Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Vyriausybė:

1) nustato skaitmeninimo ir skaitmenizavimo tikslus ir strategines kryptis, VII valstybės informacinių išteklių kūrimo, tobulinimo, plėtros ir jų finansavimo prioritetus bei poreikius;

2) nustato tvirtina valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo tvarką tvarkos aprašą;

3) tvirtina VII valstybės informacinių išteklių, kurie turi būti prieinami karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais, sąrašą ir nustato šių VII valstybės informacinių išteklių kopijų laikymo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose ir šių VII veiklos atkūrimo iš kopijų tvarką tvarkos aprašą;

4) nustato centralizuotai teikiamų IT paslaugų, susijusių su IT priemonių technine priežiūra, administravimu, valdymu, naudojimo priežiūra, kontrole ir stebėsena, grupes ir priima sprendimus dėl šių grupių paslaugų gavėjų;

5) vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skiria valstybės IT paslaugų teikėją ar teikėjus ir paveda jam ar jiems centralizuotai teikti nustatytų grupių IT paslaugas;

6) suteikia įgaliojimus IT paslaugų teikėjui ar teikėjams sudaryti sutartis dėl centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis besinaudojančių subjektų valdomų valstybės informacinių išteklių laikymo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir

(ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose;

7) nustato tvirtina šio įstatymo 45 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų informacinių sistemų ir jose tvarkomų duomenų kopijų laikymo tvarką tvarkos aprašą;

8) nustato tvirtina informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarką tvarkos aprašą;

9) nustato tvirtina atlyginimo už objektų registravimą registrų informacinėse sistemose ir (ar) informacinėse sistemose tvarkomų duomenų teikimą ir (ar) kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus (toliau kartu – atlyginimas) apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką tvarkos aprašą (toliau – atlyginimo apskaičiavimo tvarka);

10) tvirtina valstybinių duomenų centrų sąrašą.“. 32.

32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(12)¹

32. Keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės informacinių išteklių politiką įgyvendinančias institucijas siūlytina nurodyti atskiruose šios dalies punktuose. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Valstybės informacinių išteklių politiką įgyvendina:

1) Ministro įgaliota institucija;

2) Reglamento (ES) 2016/679 taikymo priežiūrą atliekanti institucija;

3) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą, įgyvendinimą atliekanti institucija;

4) archyvų ir dokumentų srities valstybinį administravimą įgyvendinanti institucija.“

33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(12)²¹⁰

33. Keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 10 punkte po žodžio „Ministrui“ įrašytinas žodis „tvirtinti“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 10 punktą išdėstyti taip:

„10) rengia ir teikia Ministrui tvirtinti IT platformų

priemonėmis sukurtų ir per IT platformas teikiamų IT paslaugų sąrašą.“

34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(12)³¹

34. Keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte prieš žodį „steigimą“ įrašytini žodžiai „informacinių sistemų“, nes pagal keičiamą įstatymą steigiamos bus būtent registrų informacinės sistemos, o ne patys registrai.

Pritarti Pasiūlymas: Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktu nustatomas registro kūrimas, o ne registro informacinės sistemos steigimas, ir atsižvelgiant į tai, kad registrų kūrimas, pertvarkymas ir likvidavimas aprašyti keičiamo įstatymo 22 straipsnyje, 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„1) derina registrų, kurių objektams apibūdinti

naudojami asmens duomenys, kūrimą steigimą, pertvarkymą ir likvidavimą nustatančių įstatymų projektus;”

35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 11 punkte vartojama formuluotė „bendrai naudojami VII“ nedera su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 punkte įvesta santrumpa „bendroji informacinė sistema“. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo

13 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose

vartojama dar kitokia formuluotė – „bendro naudojimo VII“. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti iš dalies Argumentai: Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 punkte įvesta santrumpa „bendroji informacinė sistema“ nėra tapatūs dalykai su bendrojo naudojimo VII ir bendrojo naudojimo IT sprendiniais ir kt. Todėl šiuo aspektu keičiamas įstatymas nėra tikslinamas, tačiau siekiant teisinio aiškumo, sistemiškai yra peržiūrėtos keičiamo įstatymo nuostatos ir atitinkamai patikslintos 12 str. 2 dalies 11 punkto, 13 straipsnio 3 dalies 4 ir 8 punktai, 14 straipsnio 3 dalies 6 punktas, 16 straipsnio 2 dalies 6 punktas, IV skirsnio pavadinimas, 36 straipsnio pavadinimas ir 36 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys.

Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 11 punktą išdėstyti taip:

„11) kuria bendrai naudojamus bendrojo naudojimo VII,

nurodytus šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 36 ir 37 straipsniuose;”. Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punktą išdėstyti taip:

„4) bendro bendrojo naudojimo VII kūrimo ir

naudojimo;”. Pasiūlymas 3: Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip: „8) centralizuotai teikiamų IT paslaugų, bendrojo naudojimo VII kūrimo, įsigijimo, naudojimo ir tobulinimo.”. Pasiūlymas 4: Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punktą išdėstyti taip:

„6) teikia valstybės skaitmeninimo įgaliotiniui pasiūlymus dėl

centralizuotai teikiamų IT paslaugų, bendro bendrojo naudojimo VII kūrimo, įsigijimo, naudojimo ir tobulinimo;“. Pasiūlymas 5: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti taip:

„6) dėl bendro bendrojo naudojimo VII kūrimo,

įsigijimo, naudojimo ir tobulinimo bei jų naudojimo VII plėtros;“. Pasiūlymas 6: Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1.Siekdamos VII funkcinio, techninio ir semantinio suderinamumo, jų integralumo

ir sąveikumo, Tarybos siūlymu institucijos gali būti kurti bendrai naudojamus bendrojo naudojimo informacinių technologijų sprendinius, IT platformas ir (ar) bendrąsias informacines sistemas (toliau kartu – bendrojo naudojimo IT sprendiniai), kurie Vyriausybės sprendimu įtraukiami į centralizuotai teikiamų IT paslaugų grupę.“ Pasiūlymas 7:

Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Pasikartojančiai teisės aktų nustatytai funkcijai ar funkcijų

grupei skaitmenizuoti kuriami bendro bendrojo naudojimo IT sprendiniai.

Subjektams šie sprendiniai teikiami naudoti kaip IT paslaugos:

1) IT platformos, kurių pagrindu gali būti kuriamos naujos IT paslaugos;

2) informacinės sistemos, skirtos daugelio subjektų atliekamoms vienodoms teisės aktų nustatytoms funkcijoms automatizuoti;

3) centralizuotai naudojamos IT priemonės (bendradarbiavimo, grupinio darbo, keitimosi dokumentais ir kitos priemonės), kurios automatizuoja specialiąsias teisės aktų nustatytas funkcijas.“

36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(12)⁴

36. Keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Reglamento

• (EB) Nr. 223/2009 įgyvendinimą atliekanti

institucija dalyvauja formuojant valstybės politiką Ministrui pavestoje valstybės duomenų valdysenos srityje <...>“. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnyje yra reglamentuojama valstybės informacinių išteklių politiką įgyvendinančių institucijų kompetencija, todėl aptariamoje projekto nuostatoje turėtų būti nurodyta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 įgyvendinimą atliekančios institucija institucijos kompetencija būtent šioje srityje. Pritarti Pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo

12 straipsnio 4 dalį išdėstyti

taip:

„4. Reglamento (EB) Nr. 223/2009 įgyvendinimą atliekanti institucija

dalyvauja formuojant valstybės politiką Ministrui pavestoje valstybės duomenų valdysenos srityje ir ją įgyvendina šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją:

1) atlieka valstybės duomenų tvarkymą pagal Valstybės duomenų valdysenos programą;

2) vykdo Valstybės duomenų valdysenos programą;

3) tvirtina ir Oficialiosios statistikos portale skelbia Valstybės duomenų valdysenos programos darbų tvarkos aprašus;

4) atlieka kitas Reglamento (EB) Nr. 223/2009, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybės duomenų valdyseną, nustatytas funkcijas.“ 37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(13)¹

37. Siekiant

teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūlytina nurodyti, kad valstybės skaitmeninimo įgaliotinis yra Ministro paskirtas Ministerijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Valstybės skaitmeninimo įgaliotinis yra Ministro paskirtas Ministerijos

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.“

38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(13)³²

38. Keičiamo

įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės skaitmeninimo įgaliotinis padeda Ministrui formuoti politines nuostatas, nustatyti prioritetus ir priimti sprendimus dėl skaitmeninimo ir skaitmenizavimo strateginių tikslų ir priemonių jiems įgyvendinti valstybės lygiu nustatymo. Pažymėtina, kad ši nuostata nedera su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad skaitmeninimo ir skaitmenizavimo tikslus ir strategines kryptis nustato Vyriausybė. Pritarti Pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) Vyriausybei siūlomų skaitmeninimo ir skaitmenizavimo strateginių tikslų ir priemonių jiems įgyvendinti valstybės lygiu nustatymo;”

39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(13)³ 39.

Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas valstybės skaitmeninimo įgaliotinio funkcijas, susijusias su pagalba Ministrui priimant atitinkamus sprendimus, reikėtų peržiūrėti ir suderinti su keičiamo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta Ministro kompetencija VII valdymo srityje apskritai, nes, pavyzdžiui, prie Ministro įgaliojimų 11 straipsnyje nėra numatytas VII sąveikos principų, valdymo ir plėtros strateginių krypčių ir prioritetų nustatymas ir jų įgyvendinimas (nors tokius įgaliojimus ir implikuoja keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Pritarti Žr. pasiūlymus prie 28 TD pastabos. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(14)¹

40. Keičiamo

įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytinas pilnas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pavadinimas. Taip pat siūlytina aiškiai nurodyti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, korupcijos prevenciją atliekančios institucijos skaitmeninimo įgaliotiniu gali būti skiriamas tik šių institucijų valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Pritarti Pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Institucinis skaitmeninimo įgaliotinis yra ministerijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, o Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos

Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, korupcijos prevenciją atliekančios institucijos skaitmeninimo įgaliotinis yra jų vadovas ar jo paskirtas asmuo institucijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.”

41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(14)² 41.

Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „institucinis skaitmeninimo įgaliotinis atsako už institucijos arba ministro valdymo sritims priskirtų institucijų skaitmeninimo ir skaitmenizavimo veiklų įgyvendinimo koordinavimą ir kontrolę“. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 5 dalį Seimo kanceliarija yra Teisės aktų registro valdytojas ir tvarkytojas, tačiau Seimo kanceliarija neturi priskirtų valdymo sričių. Atsižvelgus į tai, svarstytina, kaip teikiama nuostata turėtų būti įgyvendinama minėtuoju atveju. Pritarti Pasiūlymas:

Siekiant teisinio aiškumo tais atvejais, kai institucinis skaitmeninimo įgaliotinis skiriamas institucijoje, kuri neturi priskirtų valdymo sričių, patikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Institucinis skaitmeninimo įgaliotinis

atsako už institucijos arba ministro valdymo sritims priskirtų institucijų skaitmeninimo ir skaitmenizavimo veiklų įgyvendinimo koordinavimą ir kontrolę institucijoje ir ministro valdymo sritims priskirtose institucijose, jeigu jos yra.”

42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(14)³¹³

42. Siekiant

teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktus reikėtų patikslinti, 1 punkte nustatant, kad institucinis skaitmeninimo įgaliotinis formuoja institucijos veiklos skaitmeninimo ir skaitmenizavimo strateginius tikslus ir nustato jų įgyvendinimo priemones, o

3 punkte – kad teikia valstybės skaitmeninimo įgaliotiniui pasiūlymus dėl

skaitmeninimo ir skaitmenizavimo strateginių tikslų ir priemonių jiems įgyvendinti nustatymo valstybės lygiu.

Pritarti Pasiūlymas : Patikslinti 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip:

„1) kartu su duomenų valdymo įgaliotiniu atlieka veiklos procesų, VII

plėtros poreikių analizę ir jos pagrindu formuoja institucijos veiklos skaitmeninimo ir skaitmenizavimo strateginius tikslus ir nustato jų įgyvendinimo priemones;“

„3) teikia valstybės skaitmeninimo įgaliotiniui pasiūlymus dėl

skaitmeninimo ir skaitmenizavimo strateginių tikslų ir priemonių jiems įgyvendinti valstybės lygiu nustatymo;“

43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(13)³

8N

43. Nors

keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte ir nustatyta, kad institucinis skaitmeninimo įgaliotinis teikia valstybės skaitmeninimo įgaliotiniui pasiūlymus dėl centralizuotai teikiamų IT paslaugų, tačiau keičiamo įstatymo 13 straipsnyje, apibrėžiančiame valstybės skaitmeninimo įgaliotinio įgaliojimų apimtis, jokia funkcija, susijusi su centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis, nėra numatyta. Pritarti Pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 8 punktu: „8) centralizuotai teikiamų IT paslaugų, bendro naudojimo VII kūrimo, įsigijimo, naudojimo ir tobulinimo.”

44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(15)²⁶

44Svarstytina,

ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 6 punkte neturėtų būti konkretizuota, kokias konsultacijas teikia duomenų valdymo įgaliotinis duomenis tvarkantiems darbuotojams.

Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti taip:

„6) teikia konsultacijas duomenų valdysenos

tikslų, valdymo principų, metodų ir priemonių įgyvendinimo tvarkant duomenis klausimais šiuo duomenis tvarkantiems darbuotojams;“. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(10)¹

45Svarstytina,

ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punkte, derinant jį su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, vietoj žodžio „poreikių“ neturėtų būti įrašytas žodis „prioritetų“. Pritarti iš dalies Argumentai: Manytina, kad semantiniu požiūriu, žodžiai „poreikis“ ir „prioritetas“ turi visiškai skirtingą prasmę ir keičiamo įstatymo kontekste atskleidžia visiškai skirtingą turinį. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Vyriausybė, tiek Taryba vertina ne tik VII kūrimo, tobulinimo ir plėtros finansavimo prioritetus (pirmumo teisę), bet ir poreikius (lėšų ir kitų išteklių poreikį), siekiant

16 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 10 straipsnio 1 punkto tarpusavio

suderinamumo, siūlome tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 punktą. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip:

„1) nustato skaitmeninimo ir skaitmenizavimo

tikslus ir strategines kryptis, VII kūrimo, tobulinimo, plėtros ir jų finansavimo prioritetus bei poreikius;“. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(20)¹

46. Atsižvelgus

į tai, kad keičiamame įstatyme yra minimos 3 metodikos (VII valdymo ir tvarkymo metodika, VII svarbos vertinimo metodika ir IT architektūros formavimo ir valdymo metodika) ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 18 straipsnyje jas konkrečiai įvardinti.

Nepritarus šiai pastabai, t. y. keičiamo įstatymo 18 straipsnyje nenurodžius konkrečių metodikų, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytoms metodikoms“ siūlytina įrašyti žodžius „VII valdymo politiką formuojančios ir ją įgyvendinančių institucijų patvirtintoms metodikoms“. Pritarti Pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Siekiant įvertinti VII valdymo atitiktį šio

įstatymo 18 straipsnyje nurodytoms metodikoms VII valdymo politiką formuojančios ir ją įgyvendinančių institucijų patvirtintoms metodikoms, rekomenduojamiems tarptautiniams ir nacionaliniams informacinių technologijų ir su jų valdymu ir (ar) tvarkymu susijusiems standartams bei tarptautinei gerajai praktikai, turi būti reguliariai atliekamas VII valdymo auditas.“

47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(12) 1(19)²²¹

47. Keičiamo

įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įvedama santrumpa „IT plėtros planas“ turėtų būti įvedama pirmą kartą ją pavartojus, t. y. keičiamo įstatymo 12 straipsnio

2 dalies 1 punkte. Pritarti

Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„1) derina informacinių technologijų plėtros planų (toliau – IT

plėtros planas) IT plėtros planų projektus, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir šios stebėsenos pagrindu teikia pasiūlymus Ministerijai dėl VII kūrimo, tobulinimo, plėtros ir jų finansavimo.“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „1.

Ypatingos svarbos ir svarbius VII sudarančių informacinių sistemų valdytojai kartu su savo institucijų strateginiais veiklos planais privalo rengti ir informacinių technologijų IT plėtros planus (toliau – IT plėtros planas). Tais atvejais, kai institucijos valdo ne tik ypatingos svarbos ir svarbius, bet ir vidutinės bei mažos svarbos VII, tai į rengiamus IT plėtros planus kartu privalo įtraukti ir juos.“

48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(19)⁴

48. Keičiamo

įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad IT plėtros plane nurodytos priemonės finansuojamos Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo II ir III skyriuose ir šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyta tvarka, tikslintina, nes nei Strateginio valdymo įstatymo II skyriuje, nei keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose jokios konkrečios finansavimo tvarkos nėra numatytos (šiuose punktuose numatyti tik Ministerijos įgaliojimai dėl rekomendacijų ir pasiūlymų Vyriausybei ir Finansų ministerijai teikimo). Pritarti Pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.

Ypatingos svarbos ir svarbius VII valstybės informacinius išteklius sudarančių informacinių sistemų valdytojai IT plėtros plane nurodytas priemones, finansuojamas valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turi įtraukti į savo rengiamus strateginius veiklos ir (ar) metinius veiklos planus arba kitus veiklos lygmens planavimo dokumentus, jeigu ypatingos svarbos ir svarbius VII valstybės informacinius išteklius sudarančių informacinių sistemų valdytojai nėra strateginio valdymo sistemos dalyviai. IT plėtros plane nurodytos priemonės nurodytų priemonių finansuojamosfinansavimas planuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo II ir III skyriuose skyrių ir šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose punktų nuostatomis nustatyta tvarka.“

49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(20)²³⁴

49. Keičiamo

įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse brauktinas neapibrėžto turinio žodis

„privatūs“, o 4 dalyje vietoj žodžio „privatų“ įrašytinas žodis „auditą“. Pritarti

Žr. Pasiūlymą prie 52 TD pastabos. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05³

8

N

50. Keičiamo

įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Ypatingos svarbos ir svarbių VII valdymo auditas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 5 metus, o vidutinės ir mažos svarbos – ne rečiau kaip kartą per 7 metus.

VII valdymo audito terminas skaičiuojamas nuo paskutinio VII valdymo audito atlikimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jį atliko šio straipsnio 2 dalyje nurodyti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai, ar privatūs nepriklausomi visuotinai pripažintų tarptautinių organizacijų sertifikuoti informacinių sistemų auditoriai.“ Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 3 straipsnio nuostatų nėra aišku, kaip aptariama nuostata, kurios įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d., turėtų būti taikoma – nuo kada pradedami skaičiuoti nustatyti terminai, ar nuo 2024 m. sausio 1 d., ar nuo paskutinį kartą atlikto audito. Pritarti Pasiūlymas:

Projekto 3 straipsnis papildytas 8 nauja dalimi:

„8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos valstybės informacinių išteklių valdymo auditui atlikti

nustatyti terminai yra toliau skaičiuojami nuo paskutinio valstybės informacinių išteklių valdymo audito atlikimo dienos. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos valstybės informacinių išteklių valdymo auditas apskritai nebuvo atliekamas, valstybės informacinių išteklių valdymo auditui terminas yra skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“

51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(20)³⁶⁷

51. Keičiamo

įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio straipsnio 2 dalyje“, 6 dalyje – pertekliniai žodžiai „šio straipsnio 1 dalyje nurodytą“, o 7 dalyje – pertekliniai žodžiai „priežiūrą atliekančiai“. Pritarti Žr. Pasiūlymą prie 52 TD pastabos. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(20) 52.

Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „VII valdymo valstybinį auditą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka organizuoja aukščiausioji audito institucija <...>“, o to paties straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą VII valdymo auditą, informacinės sistemos valdytojas per vieną mėnesį nuo jo atlikimo dienos patvirtina VII valdymo audito metu nustatytų trūkumų šalinimo planą“. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų yra neaiškus minėtų nuostatų ir Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio santykis. Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „subjektas turi teisę susipažinti su valstybinio audito ar kito vertinimo dokumento projektu ir per Valstybės kontrolės nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateikti dėl jo pastabas“, o šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „subjektas per šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia Valstybės kontrolei, kaip aukščiausiajai audito institucijai, valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo priemones ir terminus.“ Projektas tobulintinas pašalinant minėtus neaiškumus. Pritarti Pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo 20 straipsnį išdėstyti taip:

„1. Siekiant įvertinti VII valstybės informacinių išteklių

valdymo atitiktį šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytoms metodikoms šių išteklių valdymo politiką formuojančios ir ją įgyvendinančių institucijų tvirtinamoms metodikoms, rekomenduojamiems tarptautiniams ir nacionaliniams informacinių technologijų ir su jų valdymu ir (ar) tvarkymu susijusiems standartams bei tarptautinei gerajai praktikai, turi būti reguliariai atliekamas VII valstybės informacinių išteklių valdymo auditas. 2.

2. VII Valstybės informacinių išteklių valdymo auditą

atlieka aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai, atlikdami valstybinį atitikties auditą, arba privatūs, nepriklausomi, visuotinai pripažintų tarptautinių organizacijų sertifikuoti informacinių sistemų auditoriai. 3. Ypatingos svarbos ir svarbių VII valstybės informacinių išteklių valdymo auditas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 5 metus, o vidutinės ir mažos svarbos – ne rečiau kaip kartą per 7 metus. VII Valstybės informacinių išteklių valdymo audito terminas skaičiuojamas nuo paskutinio VII šių išteklių valdymo audito atlikimo dienos nepriklausomai nuo nepaisant to, ar jį atliko šio straipsnio 2 dalyje nurodyti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai, ar privatūs nepriklausomi visuotinai pripažintų tarptautinių organizacijų sertifikuoti informacinių sistemų auditoriai. 4. VII Valstybės informacinių išteklių valdymo valstybinį auditą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka organizuoja aukščiausioji audito institucija, o auditąprivatų, kurį atlieka nepriklausomi, visuotinai pripažintų tarptautinių organizacijų sertifikuoti informacinių sistemų auditoriai, organizuoja informacinės sistemos valdytojas ir už jį sumoka iš jam skirtų lėšų. 5. Jeigu tas pats valdytojas valdo kelias informacines sistemas arba skirtingoms VII valstybės informacinių išteklių rūšims priskirtas informacines sistemas, gali būti atliekamas bendras VII valstybės informacinių išteklių valdymo auditas ir rengiamas bendras jo metu nustatytų trūkumų šalinimo planas. 6. Atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą VII valstybės informacinių išteklių valdymo auditą, informacinės sistemos valdytojas per vieną mėnesį nuo jo atlikimo dienos patvirtina VII valstybės informacinių išteklių valdymo audito metu nustatytų trūkumų šalinimo planą, jeigu auditą atliko nepriklausomi, visuotinai pripažintų tarptautinių organizacijų sertifikuoti informacinių sistemų auditoriai.

Trūkumų šalinimo plane Jame nustatomos trūkumų šalinimo priemonės, kurios turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip per 3 metus nuo VII valstybės informacinių išteklių valdymo audito atlikimo dienos. 7. Jeigu auditą atliko aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai, pagal valstybės informacinių išteklių valdymo audito ataskaitą, informacinės sistemos valdytojas per Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia aukščiausiajai audito institucijai audito rekomendacijų įgyvendinimo priemones ir terminus. 78. Informacinės sistemos valdytojas patvirtintą VII valstybės informacinių išteklių valdymo audito metu nustatytų trūkumų šalinimo planą per 5 darbo dienas nuo šio plano patvirtinimo pateikia priežiūrą atliekančiai ministro įgaliotai institucijai. 89. Už VII valstybės informacinių išteklių valdymo audito metu nustatytų trūkumų šalinimo plano įgyvendinimą ir valstybinio valstybės informacinių išteklių valdymo audito rekomendacijų plano įgyvendinimą atsako informacinės sistemos valdytojo vadovas. 910. VII valstybės informacinių išteklių valdymo audito metu nustatytų trūkumų šalinimo plano įgyvendinimo priežiūrą atlieka ministro įgaliota institucija, jeigu valstybės informacinių išteklių valdymo auditą atliko nepriklausomi, visuotinai pripažintų tarptautinių organizacijų sertifikuoti informacinių sistemų auditoriai. 11. Valstybinio valstybės informacinių išteklių valdymo audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena atliekama Valstybės kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ 53.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(21)¹

53. Keičiamo

įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje po žodžio „savivaldybių“ įrašytini žodžiai

„institucijų ar įstaigų“, nes duomenų ar informacinių sistemų valdytojai yra

savivaldybės juridiniai asmenys, o ne pačios savivaldybės. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. VII Valstybės informaciniai ištekliai, išskyrus

savivaldybių institucijų ar įstaigų valdomus ir naudojamus valstybės informacinius išteklius jų savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti, yra Lietuvos valstybės nuosavybė, kuri negali būti perleista nuosavybės teise kitiems asmenims.“

54Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(22)

54. Iš keičiamo

įstatymo 22 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokie veiksmai apima registro kūrimą. Pažymėtina, kad aptariamo straipsnio 1 – 3 dalyse yra reglamentuojami tik su registro kūrimo inicijavimu susiję visuomeniniai santykiai. Tuo atveju, jeigu registro kūrimas suprantamas kaip jo inicijavimas, atitinkamai reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio pavadinimą. Pritarti Pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo 22 straipsnį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Registrų kūrimas, pertvarkymas ir likvidavimas

„1. Registroas kūrimas inicijuojamas pradedamas

kurti, kai reguliuojant visuomeninius santykius, atsirandančius sprendžiant ekonominius, socialinius, teisėsaugos ar kitus uždavinius, yra reikalingas objekto ar objektų įregistravimo faktas, siekiant jį panaudoti prieš kitus asmenis ar sukelti kitų teisinių pasekmių. 2.

2Registroas kūrimas inicijuojamas kuriamas,

kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) objekto ar objektų įregistravimo faktas yra reikalingas valstybės mastu reguliuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus visuomeninius santykius Lietuvos Respublikoje;

2) duomenys, apibūdinantys objektą, yra sudedamoji kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse tvarkomų duomenų dalis. 3. Registro kūrimas inicijuojamas Registras pradedamas kurti tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu arba Lietuvos Respublikos įstatymu, kuriuo inicijuojamas registro kūrimas, nustatomas registruojamas objektas ar objektai, specialiosios asmens duomenų tvarkymo sąlygos ir duomenų teikimo apribojimai, jei tokių yra, o prireikus – ir kita su kuriamu registru susijusi informacija. 4. Registro kūrimas apima įstatymo rengimą, kuriame nurodomas registrą sudarantis duomenų rinkinys ar duomenų rinkiniai, registro informacinės sistemos valdytojas ir duomenų valdytojas, nustatomi asmens duomenų teikimo apribojimai, jeigu tokių esama, taip pat objektų registravimo pagrindai ir sąlygos bei kitos su tuo susijusios nuostatos. 45. Registras pertvarkomas, kai:

1) registrai sujungiami ar išskaidomi;

2) pasikeičia registruojamas objektas ar objektai;

3) pasikeičia tiesiogiai taikomo Europos Sąjungos teisės akto, kuriuo buvo inicijuotas registro kūrimas, ar Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriuo buvo inicijuotas registro kūrimas, nuostatos, susijusios su šiuo registru ir turinčios įtakos objekto ar objektų registravimui ir (ar) duomenų tvarkymui. 56. Registras likviduojamas, kai nustoja galioti tiesiogiai taikomo Europos Sąjungos teisės akto arba Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriais buvo inicijuotas jo kūrimas, nuostatos. 67. Pagrindinių registrų kūrimas, pertvarkymas, likvidavimas ir objektų registravimo pagrindai ir sąlygos bei kitos su tuo susijusios nuostatos gali būti nustatomos atskiruose Lietuvos Respublikos įstatymuose.“ 55.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(22)³

55. Keičiamo

įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „Registro kūrimas inicijuojamas tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu arba Lietuvos Respublikos įstatymu, kuriuo inicijuojamas registro kūrimas <...>“. Pažymėtina, kad iš tokios formuluotės nėra aišku, kaip konkrečiai atitinkamame Europos Sąjungos teisės akte ar Lietuvos Respublikos įstatyme turėtų būti įvardijamas registro kūrimo inicijavimas. Nepritarti Argumentai:

Manytina, kad registro (duomenų rinkinio arba rinkinių, priklausomai nuo to, kiek registras gali turėti objektų) kūrimo inicijavimas atitinkamame Europos Sąjungos teisės akte ar Lietuvos Respublikos įstatyme galėtų atrodyti ir būti įvardijamas taip, kaip pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/868 2022 m. gegužės 30 d. dėl Europos duomenų valdymo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724 (Duomenų valdymo aktas) 8 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad “Komisija įsteigia Europos bendrą prieigos punktą, siūlantį elektroninį duomenų, prieinamų nacionaliniuose bendruose informaciniuose punktuose, registrą, kuriame būtų galima atlikti paiešką, taip pat papildomą informaciją, kaip prašyti duomenų naudojantis tais nacionaliniais bendrais informaciniais punktais.”

56Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(22)

56. Derinant

keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 3 punkte vietoj žodžių „objekto registravimui ir (ar) duomenų tvarkymui“ siūlytina įrašyti žodžius „objekto ar objektų registravimui ir

(ar) objektų ir jų registravimo duomenų tvarkymui“.

Pritarti iš dalies Argumentai: Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas „duomenų tvarkymo“ ir „registro informacinės sistemos objekto registravimo“ sąvokas, būtų iškreipiama jų prasmė. Pasiūlymas: Žr. 22 straipsnio redakciją prie 54 TD pastabos. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(22)

57. Nėra aiškus

ne tik keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad pagrindinių registrų kūrimas, pertvarkymas, likvidavimas ir objektų registravimo pagrindai ir sąlygos bei kitos su tuo susijusios nuostatos gali būti nustatomos atskiruose Lietuvos Respublikos įstatymuose, turinys, tačiau ir jos tikslingumas. Vertinant šios nuostatos turinį nėra aišku, ar ja siekiama nustatyti, kad kiekvieno atskiro pagrindinio registro kūrimo ir veiklos sąlygos gali būti nustatomos atskirame tam skirtame įstatyme, ar, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad atskiros to paties pagrindinio registro veiklos sąlygos gali būti nustatomos keliuose atskiruose įstatymuose. Bet kokiu atveju, toks reguliavimas vertintinas kaip perteklinis, nes nėra teisėkūros taisyklių dėl atskiruose Lietuvos Respublikos įstatymuose galimų nustatyti (ar riboti) reguliavimo dalykų, reguliuojamų teisinių santykių turinio, teisinių santykių dalyvių teisių ir pareigų apimties ir pan. Kitaip sakant, ir taip savaime suprantama, kad atskiruose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatytos skirtingos ir įvairios pagrindinių registrų kūrimo, pertvarkymo, likvidavimo ir objektų registravimo pagrindų ir registrų veiklos sąlygos. Pritarti Žr. 22 straipsnio redakciją prie 54 TD pastabos. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(23)³⁴ 58.

Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnyje reikėtų aiškiai atskirti informacinių sistemų steigimo ir informacinių sistemų kūrimo santykį (jų skirtumus), nes iš šio straipsnio nuostatų nėra aiškus informacinės sistemos kūrimo proceso turinys ir šio proceso skirtumas nuo informacinės sistemos steigimo procedūros. Pavyzdžiui, nėra aiškus keičiamo įstatymo 23 straipsnio

3 dalies nuostatos, numatančios, kad informacinė sistema laikoma įsteigta nuo

informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo, santykis su to paties straipsnio

4 dalimi, nustatančia, kad informacinė sistema turi būti sukurta ir

įteisinta iki nustatytos informacinės sistemos veikimo pradžios. Be to, pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį informacinė sistema gali būti kuriama ir dalimis (posistemiais) – „tuomet ji ir įteisinama dalimis (posistemiais)“. Atitinkamai nėra aiškus ir informacinės sistemos bei jos dalių (posistemių) juridinio įteisinimo fakto turinys ir jos įgyvendinimas. Pritarti Pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalis išdėstyti taip:

„3. Informacinė sistema laikoma įsteigta nuo informacinės sistemos

nuostatų patvirtinimo dienos ir pradedama kurti Vyriausybės nustatyta informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarka. 4.

4. Informacinė sistema turi būti sukurta ir įteisinta (pasirašytas

jos perdavimo eksploatacijai aktas) iki nustatytos informacinės sistemos veikimo pradžios, išskyrus atvejus, kai informacinė sistema kuriama dalimis (posistemiais) – tuomet ji ir įteisinama dalimis (posistemiais).“ Taip ta pažymėtina,, kad vadovaujantis subsidiarumo principu keičiamo įstatymo 23 straipsnyje netikslinga detaliai reglamentuoti ir atskirti informacinių sistemų steigimo ir informacinių sistemų kūrimo skirtumus, nes tai jau nebe įstatyminio, o poįstatyminio reguliavimo dalykas, kuris bus nustatytas Vyriausybės tvirtinamoje informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarkos apraše (visa tai yra aprašyta keičiamo įstatymo aiškinamajame rašte). Tuo sąmoningai yra siekiama laikytis Teisėkūros metodinių rekomendacijų, pagal kurias įstatymai yra skiriami tik nustatyti bendriesiems principams, esminėms bendro pobūdžio reguliavimo nuostatoms įtvirtinti, o poįstatyminiai teisės aktai – procedūriniams klausimams, įstatymų įgyvendinimo tvarkai detalizuoti. Teisinis reguliavimas atsakant į toliau pastaboje visus keliamus klausimus detaliai bus nustatytas Vyriausybės tvirtinamoje informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarkos apraše, nes šie dalykai yra jau ne įstatymo, o poįstatyminio teisės akto dalykas (pažymėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas ir jau galiojančiame įstatyme). 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(23)

59. Siekiant

teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnyje siūlytina aiškiai nurodyti teisinius informacinės sistemos steigimo pagrindus (jeigu jie turi būti nustatyti atitinkamuose teisės aktuose, nes, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad informacinės sistemos steigimas inicijuojamas teisės aktu), galimus informacinės sistemos steigimą inicijuojančius ir (ar) ją steigiančius subjektus.

Nepritarti Argumentai: Manytina, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti teisiniai informacinės sistemos steigimo pagrindai yra nurodyti pakankamai aiškiai, nes nurodyti visų galimuose (esamuose ir būsimuose) atitinkamuose teisės aktuose, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog informacinės sistemos steigimas inicijuojamas teisės aktu, todėl vadovaujantis teisėkūros ekonomiškumo principu visų atvejų numatyti ir dar labiau detalizuoti keičiamame įstatyme dėl objektyvių priežasčių neįmanoma. Tuo labiau nurodyti galimus informacinės sistemos steigimą inicijuojančius ir

(ar) ją steigiančius subjektus, kurių praktikoje gali būti virš 4000. Be kita, manome, kad vadovaujantis subsidiarumo principu keičiamo įstatymo 23 straipsnyje netikslinga detaliau reglamentuoti pastaboje nurodytus dalykus, įvertinant tai, kad dėl jų nėra pateikta konkrečių siūlymų. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(24)

60. Siekiant

teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūlytina ne tik nurodyti subjektus, įgaliotus priimti sprendimus dėl informacinių sistemų atnaujinimo, pertvarkymo bei likvidavimo, tačiau ir atskleisti informacinės sistemos atnaujinimo, pertvarkymo ar likvidavimo įgyvendinimo (įforminimo) būdus, nes nėra aišku, pavyzdžiui, ar informacinės sistemos atnaujinimo ar pertvarkymo atveju užtektų tik pakeisti jos nuostatus, ar, vis dėlto, turėtų būti priimami ir tam tikri informaciniai technologiniai sprendimai ar kitokios organizacinės priemonės.

Nepritarti Argumentai: Manytina, kad vadovaujantis subsidiarumo principu keičiamo įstatymo 24 straipsnyje netikslinga nurodyti subjektus, kurie įgalioti priimti sprendimus dėl informacinių sistemų atnaujinimo, pertvarkymo bei likvidavimo, bet ir atskleisti informacinės sistemos atnaujinimo, pertvarkymo ar likvidavimo įgyvendinimo (įforminimo) būdus, kadangi pagal Teisėkūros metodinių rekomendacijas, įstatymai yra skiriami nustatyti bendriesiems principams, esminėms bendro pobūdžio reguliavimo nuostatoms įtvirtinti, o poįstatyminiai teisės aktai – procedūriniams klausimams, įstatymų įgyvendinimo tvarkai detalizuoti. Teisinis reguliavimas atsakant į toliau pastaboje visus keliamus klausimus detaliai bus nustatytas Vyriausybės tvirtinamame informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarkos apraše, VII valdymo ir tvarkymo metodikoje bei IT architektūros formavimo ir valdymo metodikoje (visa tai aprašyta keičiamo įstatymo aiškinamajame rašte). 61. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžio „architektūros“ įrašytinas žodis „formavimo“.

Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktą išdėstyti taip:

„6) pasikeitus IT architektūros formavimo strateginėms

kryptims ir IT architektūros reikalavimams, VII svarbai ar kitiems reikalavimams;” Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip:

„4) kartu su informacinės sistemos valdytoju

užtikrinti Ministro nustatytų IT architektūros formavimo strateginių krypčių ir IT architektūros reikalavimų laikymąsi.”

62Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(25)

62. Keičiamo

įstatymo 25 straipsnio 1 dalis implikuoja, kad informacinės sistemos steigimo inicijavimas ir pats informacinės sistemos steigimas (t. y. nuostatų patvirtinimas) yra nustatomi skirtingais teisės aktais, tačiau plačiau tai keičiamame įstatyme nėra aptarta. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiau aptarti informacinės sistemos steigimo klausimus, informacinės sistemos ir duomenų valdytojų ir tvarkytojų skyrimą siejant su atskirais informacinės sistemos steigimo procedūros etapais ar informacinės sistemos steigimo dokumentais (pavyzdžiui, 25 straipsnio 1 dalis suponuoja, kad informacinės sistemos tvarkytojas ir duomenų tvarkytojas skiriami informacinės sistemos steigimo aktu, t. y., informacinės sistemos nuostatuose, tačiau 25 straipsnio

2 dalis jau implikuoja, kad informacinės sistemos tvarkytoją ir duomenų

tvarkytoją pasirenka pats informacinės sistemos valdytojas (nesiejant to su informacinės sistemos nuostatų tvirtinimu).

Nepritarti Argumentai: Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje informacinės sistemos steigimo inicijavimas ir pats informacinės sistemos steigimas, priklausomai nuo to, kokios rūšies informacinė sistema (registro informacinė sistema, valstybės informacinė sistema, vidaus administravimo sistema), gali būti nustatomi skirtingo lygio ir skirtingais teisės aktais, įvertinant tai, kokio lygio teisinio reguliavimo atitinkama informacinių sistemų rūšis reikalauja. Pavyzdžiui, pagrindinis registro kūrimas ir šio registro informacinės sistemos steigimas bus inicijuojami išimtinai tik specialiuoju įstatymu, o ne pagrindinio registro kūrimas – bendruoju įstatymu, o jo informacinės sistemos steigimas bus inicijuojamas atitinkamo registro informacinės sistemos valdytojo sprendimu (pavyzdžiui, ministro įsakymu, VDA generalinio direktoriaus įsakymu ir pan.). Tuo tarpu, valstybės ir vidaus administravimo informacinės sistemos bus steigiamos informacinės sistemos valdytojo sprendimu. Pagal Teisėkūros metodines rekomendacijas, įstatymai yra skiriami nustatyti bendriesiems principams, esminėms bendro pobūdžio reguliavimo nuostatoms įtvirtinti, o poįstatyminiai teisės aktai – procedūriniams klausimams, įstatymų įgyvendinimo tvarkai detalizuoti.

Teisinis reguliavimas bus nustatytas Vyriausybės tvirtinamame informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarkos apraše. 63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(25)

63. Keičiamo

įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „duomenų valdytojas ar valdytojai ir informacinės sistemos valdytojas skiriami teisės aktu, kuriuo inicijuojamas informacinės sistemos steigimas. Taip pat duomenų valdytojas ar valdytojai ir informacinės sistemos valdytojas bei duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai ir informacinės sistemos tvarkytojas nurodomi ir informacinės sistemos nuostatuose“, o šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad

„informacinės sistemos valdytojas skiria ir informacinės sistemos tvarkytoją

ar tvarkytojus“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog neaišku, kaip teikiami siūlymai turėtų būti įgyvendinami Teisės aktų registro atveju. Pastebėtina, jog Teisės aktų registras reorganizuotas Teisėkūros pagrindų įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, joje nustatant, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registras reorganizuojamas į Teisės aktų registrą, kurio valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Teisės aktų registro nuostatus tvirtina Seimas nutarimu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, kaip projekto nuostatos dera su Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis. Nepritarti Argumentai:

Manytina, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos neprieštarauja informacinės sistemos valdytojo ir duomenų valdytojo ar valdytojų, taip pat informacinės sistemos tvarkytojų ir (ar) duomenų tvarkytojų skyrimui.

Teisės aktų registro atveju šis registras yra sukurtas vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsniu, todėl šio straipsnio 5 dalyje pagal galiojantį įstatymą yra nustatyta, kad Teisės aktų registro valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Teisės aktų registro informacinės sistemos valdytojas ir duomenų valdytojas ar valdytojai turės būti nurodyti Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, o šio registro informacinės sistemos tvarkytojas ir duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai bei šio registro informacinės sistemos nuostatai bus tvirtinami Seimo nutarimu. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo nuostatos dera su Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis. 64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje siūlytina aiškiai nurodyti, ar informacinės sistemos valdytojas gali būti skiriamas ne tik informacinės sistemos tvarkytoju, duomenų valdytoju, tačiau ir šios informacinės sistemos duomenų tvarkytoju. Taip pat pažymėtina, kad šioje dalyje žodžiai „išskyrus atvejus, kai informacinės sistemos valdytoja yra ministerija, kuri informacinės sistemos tvarkytoja gali būti paskiriama ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui“ neturėtų būti dėstomi skliaustuose, nes nustato savarankišką teisinio reguliavimo taisyklę. Analogiško turinio pastaba dėl nuostatos nedėstymo skliaustuose taikytina ir keičiamo įstatymo

27 straipsnio 4 dalies 1 punktui, 34 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 2

dalies 3 punktui bei 42 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Duomenų valdytojas gali būti skiriamas ir duomenų tvarkytoju. Informacinės sistemos valdytojas gali būti skiriamas ir informacinės sistemos

tvarkytoju (išskyrus atvejus, kai informacinės sistemos valdytoja yra ministerija, kuri informacinės sistemos tvarkytoja gali būti paskiriama ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui), ir duomenų valdytoju ir duomenų tvarkytoju. Duomenų tvarkytojas gali būti skiriamas ir informacinės sistemos tvarkytoju.“ Pasiūlymas 2:

Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą informacinės sistemos veikimą (jeigu informacinės sistemos techninę priežiūrą atlieka techninės priežiūros paslaugų teikėjas, informacinės sistemos tvarkytojas tinkamą ir nepertraukiamą veikimą turi užtikrinti kartu su minėtu paslaugų teikėju pagal paslaugų teikimo sutartyje nustatytą tvarką ir sąlygas) bei informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų pasiekiamumą, o tuo atveju, jei informacinės sistemos techninę priežiūrą atlieka techninės priežiūros paslaugų teikėjas, informacinės sistemos tvarkytojas tinkamą ir nepertraukiamą veikimą turi užtikrinti kartu su minėtu paslaugų teikėju pagal paslaugų teikimo sutartyje nustatytą tvarką ir sąlygas;” Pasiūlymas 3:

Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.

Informacinės sistemos tvarkytojo sąnaudos kartu su duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų sąnaudomis, kurias jie patyrė dėl šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse ir 32 straipsnyje ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyto neatlygintino objektų registravimo registrų informacinėse sistemose, registrų informacinėse sistemose tvarkomų duomenų teikimo, įskaitant ir pakartotinai naudojamus duomenis, naudojantis Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos funkcionalumu ar Lietuvos atvirų duomenų portalo priemonėmis, ir (ar) kitų su duomenų tvarkymu susijusių veiksmų atlikimo, taip pat lengvatų taikymo Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, finansuojamos iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių ir (ar) sumažinant šias sąnaudas mokėtina jų pelno įmokos suma, (kai informacinės sistemos tvarkytojas ar duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai pagal teisinę formą gali siekti pelno), Vyriausybės nustatyta Atlyginimo apskaičiavimo tvarka.“ Pasiūlymas 4:

Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) ir (ar) techninės priežiūros paslaugų

teikėjas, kurį IT paslaugų gavėjas parenka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka tik techninės priežiūros paslaugoms teikti.

Informacinės sistemos tvarkytojo sąnaudos kartu su duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų sąnaudomis, kurias jie patyrė dėl šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse ir 32 straipsnyje ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyto neatlygintino objektų registravimo registrų informacinėse sistemose, registrų informacinėse sistemose tvarkomų duomenų teikimo, įskaitant ir pakartotinai naudojamus duomenis, naudojantis Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos funkcionalumu ar Lietuvos atvirų duomenų portalo priemonėmis, ir (ar) kitų su duomenų tvarkymu susijusių veiksmų atlikimo, taip pat lengvatų taikymo Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, finansuojamos iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių ir (ar) sumažinant šias sąnaudas mokėtina jų pelno įmokos suma, (kai informacinės sistemos tvarkytojas ar duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai pagal teisinę formą gali siekti pelno), Vyriausybės nustatyta Atlyginimo apskaičiavimo tvarka.“ Pasiūlymas 4:

Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) ir (ar) techninės priežiūros paslaugų

teikėjas, kurį IT paslaugų gavėjas parenka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka tik techninės priežiūros paslaugoms teikti. Šių paslaugų pirkimo techninė specifikacija turi būti suderinta su duomenų valdytoju ir informacinės sistemos tvarkytoju, (jei IT paslaugas įsigyja informacinės sistemos valdytojas,) arba su informacinės sistemos valdytoju ir duomenų valdytoju, (jei IT paslaugas įsigyja informacinės sistemos tvarkytojas).” Pasiūlymas 5:

Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.

IT paslaugų gavėjo administracijos padalinys, atliekantis IT paslaugų teikėjo funkcijas, teikia IT paslaugų gavėjo veiklai užtikrinti reikalingas IT paslaugas, užtikrina teikiamų IT paslaugų atitiktį IT paslaugų gavėjo sprendimu nustatytiems IT paslaugų parametrams, taip pat kitų asmenų, (įskaitant ir valstybės IT paslaugų teikėją,) teikiamų IT paslaugų valdymą ir šių paslaugų atitiktį IT paslaugų teikimo sutartyse nustatytiems reikalavimams, saugumo reikalavimų įgyvendinimą, planuoja IT priemonių atnaujinimą, vertina, prognozuoja ir planuoja plėtros poreikius.” Pasiūlymas 6:

Patikslinta keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Tais atvejais, kai IT paslaugų gavėjui IT

paslaugas teikia jo paties administracijos padalinys, turi būti sudarytas šio padalinio teikiamų IT paslaugų sąrašas. Į jį įtraukiamos ir kitų asmenų, (įskaitant ir valstybės IT paslaugų teikėją,) teikiamos paslaugos. Kiekvienai IT paslaugai turi būti nustatyti pagrindiniai IT paslaugų parametrai, parengti paslaugų teikimo procesų ir teikiamų IT paslaugų aprašymai, atsižvelgiant į tarptautinius ir nacionalinius informacinių technologijų ir su jų valdymu ir (ar) tvarkymu susijusius standartus bei tarptautinę gerąją praktiką.”

65Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(26) 1(27)¹¹

65. Keičiamo

įstatymo 26 ir 27 straipsnių 1 dalių nuostatose iki dvitaškio brauktini pertekliniai žodžiai „ir prižiūri“, nes sąvoka „kontrolė“ būtent ir reiškia pavaldaus subjekto veiklos priežiūrą.

Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1.Duomenų valdytojas metodiškai koordinuoja ir kontroliuoja ir prižiūri duomenų

tvarkytojo ir (ar) tvarkytojų veiklą, atsako už jų veiklos atitiktį duomenų valdysenos tikslams, valdymo ir tvarkymo principams ir turi teisę:” <...>. Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1.Informacinės sistemos valdytojas kontroliuoja

ir prižiūri informacinės sistemos tvarkytojo veiklą, atsako už jo veiklos atitiktį informacinių sistemų valdysenos tikslams, valdymo ir tvarkymo principams ir turi teisę:“ <...>. 66. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 3 punkte ir 27 straipsnio

2 dalies 7 punkte bei 3 dalies 3 punkte vietoj žodžių „informacinių

technologijų plėtros plano“ vartotina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įvesta „IT plėtros plano“ santrumpa.

Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) teikti pasiūlymus informacinės sistemos

valdytojui dėl informacinių technologijų IT plėtros plano projekto;“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) teikti duomenų valdytojui pasiūlymus dėl

lėšų, reikalingų duomenims tinkamai tvarkyti informacinėje sistemoje, planavimo, informacinių technologijų IT plėtros plano projekto;” Pasiūlymas 3: Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) vertinti duomenų valdytojo ir (ar) informacinės sistemos tvarkytojo pasiūlymus dėl informacinių technologijų IT plėtros plano, juos apibendrinti ir pateikti galutinį informacinių technologijų plėtros planą derinti instituciniam skaitmeninimo įgaliotiniui, o suderinus su juo, jį patvirtinti;“ Pasiūlymas 4:

Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) teikti informacinės sistemos valdytojui

pasiūlymus dėl lėšų, reikalingų tinkamam jo tvarkomos informacinės sistemos veikimui ir gyvavimo ciklui užtikrinti, informacinės sistemos veikimo tobulinimo ir (ar) atnaujinimo poreikių, informacinių technologijų IT plėtros plano projekto;“

67Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(26)²³

67. Keičiamo

įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte po žodžio „išskyrus“ įrašyti žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) kartu su informacinės sistemos valdytoju

užtikrinti, kad bent viena informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų kopija, išskyrus šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, būtų saugoma valstybiniame duomenų centre“. 68.

68Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(26)²⁵

68. Keičiamo

įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 5 punkte reikėtų nurodyti, su kuo duomenų valdytojas turi derinti Atlyginimo dydžius. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstyti taip:

„5) derinti Atlyginimo dydžius su informacinės sistemos valdytoju,

jeigu duomenų valdytojas ir informacinės sistemos valdytojas nėra tas pats subjektas;”

69Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(26)⁴¹

69. Keičiamo

įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 1 punktą siūlytina patikslinti, nes registruoti objektus būtų tik registro informacinės sistemos duomenų tvarkytojo (o ne visų be išimties duomenų tvarkytojų) pareiga. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) registruoti objektus, informacinėje sistemoje tvarkyti duomenis ir užtikrinti tvarkomų duomenų prieinamumą, konfidencialumą ir vientisumą, registruoti objektus, jeigu duomenų tvarkytojas tvarko registro informacinės sistemos duomenis;”

70Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(26) 1(27)⁶⁶

70. Siekiant

teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalis ir 27 straipsnio 6 dalis brauktinos kaip perteklinės, nes jose nustatytos taisyklės yra savaime suprantamos. Pritarti Pasiūlymas 1: Išbraukti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį ir buvusią šio straipsnio 7 dalį laikyti atitinkamai 6 dalimi ir jas išdėstyti taip: „6. Tais atvejais, kai duomenų valdytojas ir tvarkytojas yra tas pats subjektas, jis turi šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytas teises ir pareigas. 76.

76. Tais atvejais, kai

tvarkomi asmens duomenys, duomenų valdytojas ir yra ir asmens duomenų valdytojas, o duomenų tvarkytojas yra ir asmens duomenų tvarkytojas ir visi kartu turi jiems nustatytas Reglamento (ES) 2016/679 ir (ar) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo nustatytas teises ir pareigas.“ Pasiūlymas 2:

Išbraukti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalį:

„6. Tais atvejais, kai informacinės sistemos

valdytojas ir tvarkytojas yra tas pats subjektas, jis turi šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytas teises ir pareigas.“

71Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(26)⁶

71. Keičiamo

įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „tais atvejais, kai tvarkomi asmens duomenys, duomenų valdytojas yra ir asmens duomenų valdytojas, o duomenų tvarkytojas yra ir asmens duomenų tvarkytojas ir visi kartu turi jiems nustatytas Reglamento (ES) 2016/679 ir

(ar) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo nustatytas teises ir pareigas“. Pažymėtina, jog nei keičiamame įstatyme, nei Reglamente (ES) 2016/679 nėra apibrėžtos sąvokos „asmens duomenų valdytojas“, „asmens duomenų tvarkytojas“. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti Žr. pasiūlymą 1 prie 70 TD pastabos. 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(27)

72. Keičiamo

įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad informacinės sistemos valdytojas turi teisę rengti ir priimti informacinės sistemos nuostatus. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatoma, kad „duomenų valdytojas – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė, kurie informacinės sistemos nuostatais nustato duomenų tvarkymo informacinėje sistemoje tikslus, tvarką ir priemones“. Taigi iš projekto nuostatų lieka neaišku, koks subjektas vis dėlto tvirtina informacinės sistemos nuostatus.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad duomenų valdytojas turi teisę rengti ir priimti teisės aktus, susijusius su duomenų tvarkymu ir saugumo reikalavimais. Iš projekto nuostatų taip pat yra neaišku, kokie konkretūs teisės aktai turimi mintyje ir koks būtų šių teisės aktų santykis su informacinės sistemos nuostatais. Nepritarti Argumentai:

Pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, informacinės sistemos valdytojas rengia ir priima informacinės sistemos nuostatus, kuriuose nustato ir duomenų valdytojo siūlomus duomenų tvarkymo informacinėje sistemoje tikslus, tvarką ir priemones. Įvertinant tai, duomenų valdytojas informacinės sistemos valdytojo tvirtinamais nuostatais nustato duomenų tvarkymo informacinėje sistemoje tikslus, tvarką ir priemones, kaip ir nurodyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiamoje „duomenų valdytojo“ sąvokoje. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad duomenų valdytojas turi teisę rengti ir priimti teisės aktus, susijusius su duomenų tvarkymu ir saugumo reikalavimais, kurie vadovaujantis Teisėkūros metodinėmis rekomendacijomis yra ne šio keičiamo įstatymo, bet jį įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo dalykas, siekiant išvengti pernelyg detalaus teisinio reguliavimo šio įstatymo normose. Konkretūs teisės aktai šiuo atveju apimtų, pavyzdžiui, asmens duomenų tvarkymo taisykles, asmens duomenų tvarkymo sutartis tarp duomenų valdytojo ir tvarkytojų, VII saugos dokumentus (saugos nuostatus, saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisykles, informacinės sistemos veiklos tęstinumo valdymo planą, informacinės sistemos naudotojų administravimo taisykles) ir kt. 73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(27)²⁷ 73.

Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7 punktą reikėtų patikslinti, nes pasiūlymai teikiami ir derinamas ne pats IT plėtros planas, o šio plano projektas. Pritarti Pasiūlymas : Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) vertinti duomenų valdytojo ir (ar) informacinės sistemos tvarkytojo pasiūlymus dėl informacinių technologijų IT plėtros plano projekto, juos apibendrinti ir pateikti galutinį informacinių technologijų plėtros planąo projektą derinti instituciniam skaitmeninimo įgaliotiniui, o suderinus su juo, jį patvirtinti;”

74Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(27)²¹⁰

74. Keičiamo

įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostata, numatanti informacinės sistemos valdytojo pareigą užtikrinti, kad bent viena informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų kopija būtų saugoma valstybiniame duomenų centre, derintina su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame numatyta duomenų valdytojo pareiga kartu su informacinės sistemos valdytoju užtikrinti, kad bent viena informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų kopija, išskyrus

45 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, būtų saugoma valstybiniame

duomenų centre. Pritarti Pasiūlymas : Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 10 punktą išdėstyti taip:

„10) užtikrinti, kad bent viena informacinėje sistemoje

tvarkomų duomenų kopija, išskyrus šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, būtų saugoma valstybiniame duomenų centre;“

75Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(28)²¹

75. Keičiamo

įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai ir tautologinio pobūdžio žodžiai „informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis, apimančius“. Pritarti Pasiūlymas : Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis, apimančius visus informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis ir

(ar) jų dalį bei jų pasikeitimus;“. 76.

76Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(28)¹¹¹³

76. Keičiamo

įstatymo 28 straipsnio 11 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj formuluotės „kitų tarptautinių teisės aktų“ įrašytina formuluotė „kitų tarptautinės teisės aktų“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 dalies nuostatai. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:

„11. Duomenų teikimas duomenų gavėjams gali būti apribotas tiesiogiai

taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ir juos įgyvendinančių teisės aktų ar kitų tarptautinių teisės aktų kitų tarptautinės teisės aktų, taip pat šio ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, jeigu tai gali pakenkti:

<...>”

Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip:

„13. Informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys trečiųjų šalių, kurios

nėra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, duomenų gavėjams teikiami tokia pačia tvarka ir sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos duomenų gavėjams, jeigu šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ir juos įgyvendinančių teisės aktų ar kitų tarptautinių teisės aktų kitų tarptautinės teisės aktų reikalavimai nenustato kitos tvarkos ar sąlygų. Tuomet taikoma juose nustatyta tvarka ir sąlygos.”

77Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(28)¹¹⁴

77. Keičiamo

įstatymo 28 straipsnio 11 dalies 4 punkte reikėtų atskleisti formuluotės, numatančios, kad duomenų teikimas duomenų gavėjams gali būti apribotas, jeigu tai gali pakenkti valstybės kontrolei ir priežiūrai (nes nėra aišku nei kokia, nei kokio subjekto, nei kieno atžvilgiu vykdoma kontrolė ir priežiūra turima omenyje). Pritarti Pasiūlymas :

Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) valstybės valdymui kontrolei ir priežiūrai;”. 78. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(28)¹³ 78.

Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 dalies antrasis sakinys brauktinas kaip perteklinis. Nepritarti Argumentai: Manytina, kad siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 dalies antrojo sakinio išbraukimas yra netikslingas, nes jo atsisakius, bus neaišku, kas taikytina be šio įstatymo nuostatų. 79. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(29)⁴

N

79Svarstytina,

ar siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo įstatymo taikymo, keičiamo įstatymo

29 straipsnyje nereikėtų nurodyti informacines sistemas registruojančios

informacinės sistemos valdytojo ar subjekto, įgalioto steigti šią informacinę sistemą (jeigu ji bus steigiama po įstatymo įsigaliojimo). Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 29 straipsnį papildyti 4 nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Informacines sistemas registruojančios

informacinės sistemos valdytojas ir duomenų valdytojas yra Ministerija.“

80Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(29)²

80. Keičiamo

įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje siūlome aiškiau apibrėžti šioje dalyje vartojamos formuluotės „informacinių sistemų dokumentai“ turinį (galbūt tikslinga šiuos dokumentus konkrečiai įvardinti, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalyje

• informacinių sistemų techniniai aprašymai (specifikacijos), projektavimo ir svarbos vertinimo dokumentai, administravimo instrukcijos). Pritarti iš dalies

Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turi būti tik principinės nuostatos ir esminiai, o ne detalūs, teisinio reguliavimo dalykai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta „duomenų“ sąvoka apima ir dokumentus, siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.

Informacines sistemas registruojančios informacinės sistemos paskirtis – registruoti informacines sistemas ir tvarkyti duomenis apie informacines sistemas per visą jų gyvavimo ciklą, įskaitant ir informacinių sistemų dokumentų bei jų programinių kodų saugojimą.“

81Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(30)

81Nėra aišku,

kodėl keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad neatlygintinai registro informacinėse sistemose objektai registruojami tik tuo atveju, kai duomenis teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nenumatant neatlygintino objektų registravimo tais atvejais, kai duomenis teikia, pavyzdžiui, kiti viešojo administravimo subjektai, vykdantys jiems pavestas valstybines funkcijas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies 3 punktui, kuriame nustatyta, kad informacinėse sistemose tvarkomi duomenys neatlygintinai teikiami tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti. Nepritarti Argumentai:

Įvertinant ribotas valstybės finansines galimybes, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamai keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies 3 punkte iš esmės paliekamas galiojančio įstatymo status quo teisinio reguliavimo nuostatos, neplečiant neatlygtinai turinčių teisę gauti registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis gauti ir registruoti objektus subjektų ratas. Priešingu atveju, valstybės biudžeto lėšų poreikis kompensuoti neatlygintiną registro objektų registravimą ir duomenų teikimą artimiausiu kelių metų laikotarpiu išaugtų iki 100 mln. Eur per metus. 82. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(31)³

82. Keičiamo

įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ir gaunami“.

Nepritarti Argumentai: Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje siūlytini brauktini žodžiai „ir gaunami“ nėra laikytini pertekliniais, kadangi jie reiškia, kad šioje dalyje įvardintos registrų informacinės sistemos ir informacinės sistemos duomenis esant poreikiui galės gauti neatlygintinai. 83. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(31)

83. Nėra aiškus

keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 ir 4 dalių santykis, nes jau 1 dalyje nustatyta bendroji norma, kad informacinėse sistemose tvarkomi duomenys, išskyrus tvarkomus registrų informacinėse sistemose, teikiami neatlygintinai, todėl 4 dalyje papildomai vardinti atskirus konkrečius pagrindus, kuriems esant informacinėse sistemose tvarkomi duomenys teikiami neatlygintinai, netikslinga. Jeigu, vis dėlto, turima omenyje, kad esant keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nurodytiems pagrindams, neatlygintinai turi būti teikiami ir registro informacinėse sistemose tvarkomi duomenys, tai turėtų būti aiškiai ir nurodyta. Nepritarti Argumentai:

Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje naudojama „informacinės sistemos“ santrumpa, įvesta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje, kuri apima VII sudarančias informacines sistemas, kurių rūšys yra nurodytos keičiamo įstatymo 9 straipsnyje (registrų informacinės sistemos yra nurodytos šio straipsnio 1 dalyje). Taip pat,, pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje yra nustatomi duomenų teikimo neatlygintinai pagrindai, o keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje yra detalizuojama kam ir kokioms sąlygoms esant duomenys teikiami neatlygintinai. 84. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(33)¹

84. Keičiamo

įstatymo 33 straipsnio 1 dalis tikslintina, nurodant, kad ne atlyginimas apskaičiuojamas nepriklausomo auditoriaus ar audito įmonės, o apskaičiuotas atlyginimo dydis patikrinamas nepriklausomo auditoriaus ar audito įmonės.

Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Atlyginimas apskaičiuojamas, apskaičiuoti

atlyginimo dydžiai patikrinami nepriklausomo auditoriaus ar audito įmonės., Atlyginimas atlyginimas tvirtinamas ir mokamas pagal Vyriausybės nustatytą Atlyginimo apskaičiavimo tvarką.“

85Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(33)³

85. Derinant

keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „tvarkant“ įrašytinas žodis „teikiant“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Atlyginimo dydžiai neturi viršyti informacinės sistemos

tvarkytojo ir duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų sąnaudų, patiriamų registruojant objektus, tvarkant teikiant duomenis ir atliekant kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus, taip pat nuasmeninant asmens duomenis ir imantis priemonių konfidencialiai verslo informacijai ar komercinėms paslaptims apsaugoti.“

86Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(34)²

86. Keičiamo

įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „ir finansuojamas“ įrašytini žodžiai „o sąnaudos finansuojamos proporcingai“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Jeigu informacinės sistemos tvarkytojas ir duomenų tvarkytojas ar

tvarkytojai yra skirtingi subjektai, surinktas Atlyginimas jiems yra paskirstomas proporcingai ir finansuojamas sąnaudos finansuojamos proporcingai Vyriausybės nustatyta Atlyginimo apskaičiavimo tvarka, įvertinus kiekvieno iš jų patirtas sąnaudas.”

87Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(34)³

87. Keičiamo

įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos dėl kelių priežasčių.

Pirma, pirmame sakinyje siūlytina aiškiai nurodyti, kad informacinės sistemos tvarkytojo patirtos sąnaudos finansuojamos iš informacinės sistemos valdytojui skirtų valstybės biudžeto asignavimų (atitinkamai tikslintinos ir duomenų tvarkytojo patirtų sąnaudų finansavimo nuostatos). Antrame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų nurodyti, iš kokiam asignavimų valdytojui skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų finansuojamos informacinės sistemos tvarkytojo, duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų patirtos sąnaudos, jeigu informacinės sistemos valdytojas ir duomenų valdytojas patys nebūtų biudžeto asignavimų valdytojai. Kitaip sakant, reikėtų nurodyti ryšį (pavaldumą, atskaitingumą ar kitokį tarpinstitucinį santykį), apspręsiantį valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pareigą finansuoti atitinkamos informacinės sistemos tvarkytojų ar jos duomenų tvarkytojų patirtas sąnaudas. Pritarti iš dalies Argumentai:

Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje negalima vietoje žodžio

„lėšos“ naudoti žodžių „valstybės biudžeto asignavimų“ įvertinant tai, kad

neatlygintinam duomenų teikimui finansuoti gali būti skiriamos ne tik iš valstybės biudžeto lėšos, bet ir pavyzdžiui, iš PSD lėšos ir pan. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3.Informacinės sistemos tvarkytojo patirtos

sąnaudos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, finansuojamos iš informacinės sistemos valdytojo valdytojui skiriamų lėšų, o duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų patirtos sąnaudos – iš duomenų valdytojo valdytojui ar valdytojų valdytojams skiriamų lėšų.

Jeigu informacinės sistemos valdytojas ir duomenų valdytojas patys nevaldo asignavimų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų finansavimo šaltinių lėšų, informacinės sistemos tvarkytojo, duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų patirtos sąnaudos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, finansuojamos iš asignavimų valdytojui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų finansavimo šaltinių lėšų valdytojui, kuris įgyvendina institucijos ar kito subjekto, atliekančio informacinės sistemos tvarkytojo ar duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų funkcijas, savininko teises ir pareigas, skiriamų lėšų.“

88Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(35)

88. Nėra aiškus

nei keičiamo įstatymo 35 straipsnio, numatančio atlyginimo už naujų objektų registravimą, naujų informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų teikimą ir (ar) naujus kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus apskaičiavimo tvarką, turinys, nei jo santykis su keičiamo įstatymo 33 straipsniu, kuriame nustatyta bendra atlyginimo už objektų registravimą registrų informacinėse sistemose, informacinėse sistemose tvarkomų duomenų teikimą ir (ar) kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus apskaičiavimo tvarka. Pirma, nėra aiškus formuluočių „nauji objektai“, „nauji duomenys“ bei „nauji veiksmai“ turinys bei jų kokybinis skirtumas nuo tiesiog objektų, duomenų ar veiksmų. Kitaip sakant, nėra aiškus kriterijus, lemsiantis atitinkamų objektų, duomenų ar veiksmų priskyrimą minimai specialiai „naujumo“ kategorijai.

Antra, nėra suprantamas šios „naujumo“ kategorijos išskyrimo tikslingumas, nes išskyrus šią kategoriją vis tiek nustatoma ta pati bendroji taisyklė, kad atlyginimas už šias paslaugas apskaičiuojamas pagal tą pačią Vyriausybės nustatytą Atlyginimo apskaičiavimo tvarką. Jeigu siekiama įtvirtinti kažkokias kitokias atlyginimo apskaičiavimo, patikrinimo, tvirtinimo ar mokėjimo taisykles, tokios išlygos turėtų būti aiškiai nustatytos. Nepritarti Nepritarti. Manytina, kad semantiniu požiūriu formuluotės „nauji objektai“,

„nauji duomenys“ bei „nauji veiksmai“ yra visiškai aiškūs ir reiškia, kad

tvarkant registro informacinę sistemą ar sistemas tokių objektų, duomenų ar veiksmų tiesiog nebuvo ir jie atsiranda dėl objektyvių priežasčių. Kitaip sakant, negali būti jokių kitų aiškesnių kriterijų, lemsiančių atitinkamų objektų, duomenų ar veiksmų priskyrimą specialiai „naujumo“ kategorijai.

Taip pat, pažymėtina, kad naujumo kategorijos išskyrimas yra būtinas, įvertinant esamą registrų informacinių sistemų tvarkymo praktiką, kai po atlyginimo už objektų registravimo registro informacinėje sistemoje ir (ar) atlyginimo už informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų teikimą ir (ar) kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus dydžių patvirtinimo atsiradus poreikiui registro informacinėje sistemoje registruoti iki tol nebuvusį objektą, tvarkyti iki tol informacinėje sistemoje netvarkytus duomenis ir (ar) teikti informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis iki tol neteikta forma ar būdu, atlikti kitokius nei iki tol su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus, atlyginimas už šių objektų registravimą registro informacinėje sistemoje ir (ar) atlyginimo už informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų teikimą ir (ar) kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus dydžius, apskaičiuojamas pagal Vyriausybės nustatytą Atlyginimo apskaičiavimo tvarką, atsižvelgiant į panašių veiklų pobūdį ir patiriamas sąnaudas. Pažymėtina, kad įvertinant tai, jog naujų objektų registravimui arba duomenų teikimo atlyginimo dydžiams nustatyti atlyginimo apskaičiavimo, patikrinimo, tvirtinimo ar mokėjimo taisykles nėra ir negali būti jokių objektyvių apskaičiavimo kriterijų ar taisyklių, jokių išlygų nustatyti keičiamame įstatyme nėra galimybės. 89. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(35)

89. Keičiamo

įstatymo 35 straipsnyje po žodžio „apskaičiuojamas“ įrašytini žodžiai „tvirtinamas ir mokamas“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 35 straipsnį išdėstyti taip:

„Atlyginimas už naujų objektų registravimą, naujų informacinėje

sistemoje tvarkomų duomenų teikimą ir (ar) naujus kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus apskaičiuojamas, tvirtinamas ir mokamas pagal Vyriausybės nustatytą Atlyginimo apskaičiavimo tvarką.“ 90.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(36)¹

90. Keičiamo

įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad Tarybos siūlymu valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos institucijos gali kurti bendrai naudojamus informacinių technologijų sprendinius, IT platformas ir

(ar) bendrąsias informacines sistemas, kurie Vyriausybės sprendimu įtraukiami į centralizuotai teikiamų IT paslaugų grupę, svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl tokių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendro naudojimo IT sprendinių kūrimui privalomai turėtų būti gautas Tarybos, kuri yra Ministro patariamoji institucija, siūlymas (t. y. neaišku, kodėl tokio sprendimo institucijos negalėtų priimti savarankiškai). Antra, tokio pobūdžio Tarybos funkcija apskritai nėra numatyta keičiamo įstatymo 16 straipsnyje (jame nustatyta, kad visus pasiūlymus Taryba teikia išimtinai Ministrui ir tik Ministro kompetencijai priklausančiais klausimais). Trečia, siūloma formuluotė implikuoja, kad Vyriausybei yra nustatomas imperatyvas tokius sukurtus bendrojo naudojimo IT sprendinius įtraukti į centralizuotai teikiamų IT paslaugų grupę. Manytina, kad Vyriausybė, atsižvelgiant į jos kompetenciją VII valdymo klausimais, turi prerogatyvą pati nuspręsti dėl tokių sprendinių įtraukimo į centralizuotai teikiamų IT paslaugų grupę. Be to, pažymėtina, kad šioje dalyje turi būti išbrauktas žodis „būti“.

Pritarti iš dalies Argumentai: Pažymėtina, kad norint užtikrinti formuojamos valstybės IT architektūros vientisumą bei VII funkcinį, techninį ir semantinį suderinamumą, reikalingi suderinti vieningi sprendimai, todėl šie klausimai pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis yra priskirtini Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei ekonomikos ir inovacijų ministrui. Pritariame siūlymui, kad Taryba neturi funkcijų, susijusių su sprendimų priėmimu dėl bendrojo naudojimo IT sprendinių kūrimo ir siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalį įskaitant ir žodžio „būti“ išbraukimą. Pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo

36 straipsnio 1 dalį ją išdėstyti taip

„1. Siekdamos VII funkcinio, techninio ir semantinio suderinamumo, jų

integralumo ir sąveikumo, Tarybos siūlymu suderinus su Ministerija, institucijos gali būti kurti bendrai naudojamus bendrojo naudojimo informacinių technologijų sprendinius, IT platformas ir (ar) bendrąsias informacines sistemas (toliau kartu – bendrojo naudojimo IT sprendiniai), kurie Vyriausybės sprendimu įtraukiami į centralizuotai teikiamų IT paslaugų grupę.“

91Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(36)²

91. Iš keičiamo

įstatymo 36 straipsnio 2 dalies formuluotės nėra aišku, kas (koks subjektas) būtų įpareigotas kurti bendro naudojimo IT sprendinius pasikartojančiai teisės aktų nustatytai funkcijai ar funkcijų grupei skaitmenizuoti, kuriuos privalėtų naudoti subjektai, kuriems šie sprendiniai būtų skirti. Be to, šios dalies nuostatoje iki dvitaškio po žodžio „nustatytai“ įrašytini žodžiai „kelių subjektų“. Pritarti iš dalies Argumentai:

Bendrojo naudojimo IT sprendinių kūrimo pagrindai yra nustatyti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šiuos sprendinius gali kurti institucijos įgyvendindamos VII plėtros projektus.

Atsakomybės už bendrojo naudojimo IT sprendinių kūrimą yra paskiriamos inicijuojant VII plėtros projektą ir tai nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Pasikartojančiai teisės aktų nustatytai kelių subjektų funkcijai ar funkcijų grupei skaitmenizuoti kuriami bendro bendrojo

naudojimo IT sprendiniai. Subjektams šie sprendiniai teikiami naudoti kaip IT paslaugos:“

92Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(36) 1(37)⁴⁴

92Svarstytina,

ar keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalis neturėtų būti patikslinta, nurodant, kad subjektams draudžiama pakartotinai kurti ir naudoti ne

(tik) tokias pačias IT priemones ar bendrojo naudojimo IT sprendinius, kurie jau sukurti, o kurti ar naudoti IT priemones ar bendrojo naudojimo IT sprendinius, analogiškus jau sukurtiems ir pateiktiems bendrai naudoti sprendiniams. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 daliai. Pritarti Pasiūlymas 1:

Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Subjektams draudžiama už valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų lėšas pakartotinai kurti ir naudoti naujas IT priemones ar bendrojo naudojimo IT sprendinius, kurie yra analogiški jau sukurtiems ir kaip IT paslaugos teikiamiems bendrai naudoti IT sukurti ir teikiami naudoti sprendiniams, ar įsigyti pačias IT paslaugas, jeigu jos jau yra sukurtos teikiamos ir valstybėje bendrai naudojamos ir pateiktos bendram naudojimui.“ Pasiūlymas 2:

Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.

Subjektams draudžiama už valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų lėšas pakartotinai kurti ir naudoti naujas IT priemones arba įsigyti informacinių technologijų sprendinius paslaugoms ar įsigyti pačias paslaugas, jeigu jos teikiamos analogiškas teikiamoms pagal šio straipsnio 3 dalį.“

93Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(36)⁴

93. Keičiamo 36

straipsnio 4 dalį siūlytina papildyti, nurodant, kad subjektams draudžiama pakartotinai kurti ir naudoti atitinkamas IT priemones ar bendrojo naudojimo IT sprendinius būtent už valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų lėšas. Taip pat siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių

„teikiamos ir valstybėje bendrai naudojamos“ įrašyti žodžius „pateiktos

bendram naudojimui“. Pritarti Žr. pasiūlymą 1 prie 92 TD pastabos. 94. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(37)¹ 94.

Keičiamo įstatymo 38 straipsnio nuostata, numatanti, kad valstybės ir (ar) Europos Sąjungos mastu administracinės ar viešosios paslaugos, teikiamos elektroniniu būdu, turi būti prieinamos per centrinį elektroninių valdžios vartų portalą, išskyrus atvejus, kai šios paslaugos pagal savo prigimtį ar pobūdį negali būti teikiamos elektroniniu būdu, suformuluota ydingai, nes tuo atveju, kai paslaugos pagal savo prigimtį ar pobūdį negali būti teikiamos elektroniniu būdu, jos apskritai negali būti laikomomis administracinėmis ar viešosiomis paslaugomis, teikiamomis elektroniniu būdu. Galbūt turimi omenyje atvejai, kai administracinės ar viešosios paslaugos, teikiamos elektroniniu būdu, pagal savo pobūdį negali būti teikiamos per centrinį elektroninių valdžios vartų portalą. Pritarti Pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Valstybės ir (ar) Europos Sąjungos mastu administracinės ar

viešosios paslaugos, teikiamos elektroniniu būdu, turi būti prieinamos per centrinį elektroninių valdžios vartų portalą, išskyrus atvejus, kai šios paslaugos pagal savo prigimtį ar pobūdį negali būti teikiamos elektroniniu būdu per centrinį elektroninių valdžios vartų portalą arba jas šiuo būdu teikti netikslinga. Centrinis elektroninių valdžios vartų portalas yra valstybės informacinė sistema, veikianti IT platformos, kuri yra teikiama kaip IT paslauga, pagrindu.“

95Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(38)²³⁴

95. Siekiant

teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2-4 dalyse turėtų būti atskleistas jose vartojamų sąvokų „privataus sektoriaus subjektai“ bei „privačios lėšos“ turinys. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2-4 dalis išdėstyti taip: „2.

IT platformos ir (ar) bendrosios informacinės sistemos, naudojamos kaip centralizuotai teikiamos IT paslaugos, kurių sąrašą tvirtina Ministras, gali būti naudojamos ir privataus sektoriaus subjektų, siekiant valstybės lygiu užtikrinti visų administracinių ar viešųjų paslaugų, teikiamų elektroniniu būdu, ir tvarkomų duomenų vientisumą. 32. Tais atvejais, kai valstybės mastu administracinėms ar viešosioms paslaugoms, teikiamoms elektroniniu būdu, turi būti naudojamos informacinės sistemos, o dalį joms reikalingų duomenų tvarko privataus sektoriaus subjektai, kuriais laikomos įmonės, kurios nepriklauso valstybei ir nėra jos valdomos (toliau – privataus sektoriaus subjektai), šių informacinių sistemų ir privataus sektoriaus subjektų tvarkomų informacinių sistemų, duomenų bazių ar kitų IT priemonių integracinių sąsajų sukūrimas gali būti finansuojamas šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis lėšomis. 43. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai reikalinga VII sąveika su informaciniais ištekliais, kurių kūrimas, priežiūra, tobulinimas ir plėtra yra finansuojami privačiomis privataus sektoriaus subjektų lėšomis.“

96Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(39)²³

96. Keičiamo

įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžio „bendravimu“ įrašytini žodžiai „teisėmis ir pareigomis“. Nepritarti Argumentai: Paaiškiname, kad keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojamas žodis

„bendravimas“ negali būti keičiamas žodžiais „teisėmis ir pareigomis“,

įvertinant tai, kad semantiniu požiūriu sudaromos sutarties atžvilgiu, šis žodis reiškia sutarties šalių tarpusavio komunikavimo būdus, sąlygas, terminus, kalbą ir kt. 97. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(41)¹ 97.

Iš keičiamo įstatymo 41 straipsnio, kuriame siūloma reglamentuoti IT paslaugų teikimo ir gavimo tvarką (reikalavimus su IT paslaugų teikėjais sudaromoms sutartims, IT paslaugų teikėjo pareigas), turinio nėra aišku, kokiems IT paslaugų teikėjams šis straipsnis būtų taikomas, ir koks yra šio straipsnio santykis su keičiamo įstatymo 42 ir 43 straipsniais, kuriuose atitinkamai reglamentuojamos atskirų IT paslaugų teikėjų – IT paslaugų gavėjo administracijos padalinio, kuris atlieka IT paslaugų teikėjo funkcijas, teisės ir pareigos (šiam IT paslaugų teikėjui reikalavimas sudaryti rašytinę IT paslaugų teikimo sutartį netaikomas) ir valstybės IT paslaugų teikėjo teisės, pareigos bei reikalavimai su juo sudaromoms IT paslaugų sutartims. Pritarti iš dalies Argumentai:

Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad IT gavėjas su IT paslaugų teikėju sudaro rašytinę IT paslaugų teikimo sutartį, išskyrus, kai IT paslaugas teikia to paties juridinio asmens (IT paslaugų teikėjo ir (ar) IT paslaugų gavėjo) administracijos padalinys. Keičiamo įstatymo 42 straipsnis yra taikomas IT paslaugų gavėjams, kurie turi savo administracijos padalinį (IT skyrių, IT departamentą ir pan.), atliekantį IT paslaugų teikėjo funkcijas tai institucijai, kuri gali būti IT paslaugų gavėjas, arba ir IT paslaugų gavėjas ir IT paslaugų teikėjas vienu metu (pavyzdžiui, IVPK). Pažymėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 43 straipsniu, IT paslaugos gali būti teikiamos centralizuotai, kai jas teikia Vyriausybės paskirtas valstybės IT paslaugų teikėjas ar teikėjai, kuris nesutaps su IT paslaugų teikėju (kuris pavyzdžiui, pasirinktas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka). Pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.

Su IT paslaugų teikėju Tarp IT paslaugų teikėjo ir IT paslaugų gavėjo sudaroma rašytinė IT paslaugų teikimo sutartis, išskyrus atvejus, kai IT paslaugas teikia juridinio asmens administracijos padalinys IT paslaugų gavėjo administracijos padalinys. Su IT paslaugų teikėju sudarant IT paslaugų teikimo sutartį vadovaujamasi šiuo įstatymu, Kibernetinio saugumo įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais VII valdymą ir tvarkymą, nustatančiais saugumo reikalavimus, taip pat rekomenduojama vadovautis tarptautiniais ir nacionaliniais informacinių technologijų ir su jų valdymu ir (ar) tvarkymu susijusiais standartais bei tarptautine gerąja praktika.“

98Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(41)¹

98. Pagal

keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį su IT paslaugų teikėju sudaroma rašytinė IT paslaugų teikimo sutartis, išskyrus atvejus, kai IT paslaugas teikia juridinio asmens administracijos padalinys. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies

1 punktą IT paslaugas gali teikti IT paslaugų gavėjo administracijos

padalinys, kuris atlieka IT paslaugų teikėjo funkcijas, o keičiamo įstatymo 42 straipsnyje apibrėžiamos būtent šio paslaugų teikėjo teisės ir pareigos. Atsižvelgus į tai, aptariama projekto nuostata atitinkamai tikslintina. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 97 TD pastabos. 99. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(43)³ 99.

Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti, kad IT paslaugas centralizuotai teikia valstybės IT paslaugų teikėjas ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo masto, yra ydinga, nes jis netiesiogiai implikuoja, kad Vyriausybė, priimdama sprendimą dėl centralizuotai teikiamų IT paslaugų grupių ir valstybės IT paslaugų teikėjų, gali nesivadovauti Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo masto. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo

10 straipsnio 5 punkte imperatyviai nustatyta, kad Vyriausybė, vadovaudamasi

Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skiria valstybės IT paslaugų teikėją ar teikėjus ir paveda jam ar jiems centralizuotai teikti nustatytų grupių IT paslaugas. Nepritarti Argumentai: Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 punkte imperatyviai nustatyta, kad Vyriausybė, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skiria valstybės IT paslaugų teikėją ar teikėjus ir paveda jam ar jiems centralizuotai teikti nustatytų grupių IT paslaugas (siekiant užtikrinti, kad Vyriausybė visais atvejais priimdama žemesnės galios teisės aktus (nutarimus) vadovautųsi aukštesnės galios teisės aktais (įstatymais).

Todėl manytina, kad keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti, kad IT paslaugas centralizuotai teikia valstybės IT paslaugų teikėjas ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo masto, nėra laikytina ydinga, o atvirkščiai – išsprendžia bendrosios ir specialiosios įstatyminių normų konkurencijos problemą, nes nustato, kad tiek Vyriausybė, skirdama IT paslaugų teikėją ar teikėjus, tiek ir paskirti IT paslaugų teikėjas ar teikėjai privalės vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo masto. Priešingu atveju, būtų užprogramuojama lex generalis ir lex specialis normų kolizija. 100. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje (atitinkamai ir kitose šio straipsnio nuostatose) po žodžio „teikėjas“ įrašytini žodžiai „ar teikėjai“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 – 9 dalis išdėstyti taip:

„3. IT paslaugas centralizuotai teikia valstybės

IT paslaugų teikėjas ar teikėjai (ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo masto). 4. Valstybės IT paslaugų teikėjas ar teikėjai užtikrina centralizuotą Ministro tvirtinamame IT paslaugų kataloge nurodytų IT paslaugų teikimą. 5.

5. IT paslaugų gavėjas Su su valstybės IT

paslaugos teikėju ar teikėjais sudaroma rašytinė sudaro rašytinę IT paslaugų teikimo sutartis, atitinkanti sutartį, atitinkančią Ministro tvirtinamo IT paslaugų teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo reikalavimus. 6. Valstybės IT paslaugų teikėjas ar teikėjai užtikrina centralizuotai teikiamų IT paslaugų atitiktį IT paslaugų teikimo sutartyse su IT paslaugų gavėjais nustatytiems reikalavimams, atlieka centralizuotai valdomų IT priemonių tinkamo naudojimo kontrolę, įgyvendina saugumo reikalavimus, taikomus teikiamoms IT paslaugoms, planuoja valdomų IT priemonių atnaujinimą, prognozuoja plėtros poreikius, valdo centralizuotą IT infrastruktūrą. 7. Valstybės IT paslaugų teikėjas ar teikėjai turi teisę:

1) gauti iš IT paslaugų gavėjo informaciją apie numatomus pakeitimus, galinčius daryti įtaką teikiamų IT paslaugų poreikio didėjimui ir (arba) teikiamų IT paslaugų parametrams;

2) gauti informaciją apie planuojamas kurti naujas informacines sistemas;

3) pastebėjęs pastebėjus saugumo reikalavimų pažeidimų, kylančių netinkamai naudojantis teikiamomis IT paslaugomis, informuoti IT paslaugų gavėjo atsakingus asmenis ir laikinai stabdyti IT paslaugų teikimą, kol pastebėti pažeidimai bus pašalinti;

4) naudotis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka pasirinktų IT paslaugų teikėjų paslaugomis, kurios nebus teikiamos pagal Ministro tvirtinamą centralizuotai teikiamų IT paslaugų katalogą;

5) atlikti kitas IT paslaugų teikimo sutartyse nustatytas funkcijas. 8. Valstybės IT paslaugų teikėjas ar teikėjai privalo:

1) teikti IT paslaugas teisės aktų ir IT paslaugų teikimo sutartyse nustatytomis sąlygomis;

2) kontroliuoti, kad teikiamos IT paslaugos būtų naudojamos pagal paskirtį ir racionaliai.

Pastebėjus, kad teikiamos IT paslaugos naudojamos neracionaliai ir neatitinka numatytos paskirties, teikti IT paslaugų gavėjams nurodymus dėl trūkumų ir neatitikčių šalinimo;

3) informuoti IT paslaugų gavėjus apie IT paslaugų teikimo sutrikimus;

4) teikti IT paslaugų gavėjams per praėjusį mėnesį suteiktų paslaugų skaičiaus ir kokybės ataskaitas;

5) atlikti kitus informacinių sistemų nuostatuose ir IT paslaugų teikimo sutartyse nustatytus veiksmus. 9. Valstybės IT paslaugų teikėjo ar teikėjų veikla, kuria IT paslaugų gavėjams centralizuotai teikiamos Vyriausybės nustatytų grupių IT paslaugos, priklausomai nuo jo teisinės formos finansuojama arba Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, arba imant Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlyginimą.“

101Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(43)⁵

101. Siekiant

teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje reikėtų nurodyti sutarties ar sutarčių, kurios sudaromos (-ų) su valstybės IT paslaugos teikėju, subjektą (-us). Pritarti Žr. 43 straipsnio 5 dalies formuluotę prie TD 100 pastabos. 102. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(43)⁷⁴

102. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies 4 punkte nereikėtų

aiškiau atskleisti, kokio pobūdžio kitų paslaugų teikėjų teikiamomis paslaugomis galės naudotis valstybės IT paslaugų teikėjas, nes tai gali turėti įtakos ir valstybės IT paslaugų teikėjo centralizuotai IT paslaugų gavėjams teikiamų IT paslaugų turiniui. Pritarti Žr. 43 straipsnio 7 dalies 4 punkto formuluotę prie TD 100 pastabos. 103. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(43)⁹ 103.

Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 43 straipsnio 9 dalyje reikėtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti galimas valstybės IT paslaugų teikėjo teisines formas, jas susiejant su konkrečiu šioje dalyje nurodytu finansavimo modeliu. Be to, reikėtų nurodyti, kad valstybės IT paslaugų teikėjui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlyginimą už paslaugas mokėtų būtent IT paslaugų gavėjai. Nepritarti Argumentai:

Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 9 dalyje aiškiau nurodyti visų galimų valstybės IT paslaugų teikėjo teisinių formų nurodyti nepavyks, kadangi kol neatlikta valstybės įmonių pertvarkos reforma, baigtinio jų sąrašo nurodyti negalime. Pažymėtina, kad tik tie Vyriausybės paskirti valstybės IT paslaugų teikėjai, kurie pagal savo veiklos pobūdį laikytini pelno siekiančiais subjektais, imtų Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlyginimą už IT paslaugas. Tais atvejais, kai Vyriausybės paskirtais valstybės IT paslaugų teikėjais yra biudžetinės įstaigos ar kiti pagal savo veiklos pobūdį pelno nesiekiantys subjektai, IT paslaugų gavėjai jiems jokio atlyginimo už gaunamas IT paslaugas mokėti negali pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kadangi biudžetinės įstaigos išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų <…>. Todėl jiems už patiriamas išlaidas už centralizuotai teikiamas IT paslaugas valstybė centralizuotai kompensuos iš valstybės biudžeto lėšų. 104. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(44)¹

104. Keičiamo

įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ir jos svarbą“, nes VII rūšis būtent ir nustatoma pagal VII svarbą. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.

Atsižvelgiant į VII rūšį ir jos svarbą, nurodytą šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka, VII laikomi valstybiniuose ir (ar) Lietuvos Respublikos privačiuose duomenų centruose bei Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose.“

105Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(44) 1(45)

105. Siekiant

teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje (ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje) reikėtų apibrėžti sąvokos „Lietuvos Respublikos privatus duomenų centras“ turinį. Be to, pažymėtina, kad antroje šio straipsnio dalyje ir 45 straipsnyje žodis „privatus“ nebevartojamas, nors ir kalbama apie tos pačios kategorijos (ne valstybinius) duomenų centrus. Pritarti Pasiūlymas 1:

Keičiamo įstatymo 44 straipsnį jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Duomenų centrai

1. Atsižvelgiant į VII rūšį ir jos svarbą, nurodytą šio

įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka, VII laikomi valstybiniuose ir (ar) Lietuvos Respublikos privačiuose duomenų centruose bei Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačių juridinių asmenų valdomuose duomenų centruose (toliau – privatus duomenų centras) duomenų centruose. 2. Valstybiniai duomenų centrai ir Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir

(ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esantys privatūs duomenų centrai, kuriuose laikomi VII, turi atitikti Ministro tvirtinamus techninius ir organizacinius reikalavimus. 3.

3. Valstybinių duomenų centrų paslaugos IT

paslaugų gavėjams centralizuotai teikiamos kaip viena iš Vyriausybės nustatytų grupių IT paslaugų.“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 45 straipsnį i išdėstyti taip:

„45 straipsnis. Duomenų centrų naudojimas

1. Subjektai savo valdomus ypatingos svarbos ir svarbius VII valstybės

informacinius išteklius privalo laikyti valstybiniuose duomenų centruose, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis. 2. Subjektai savo valdomus vidutinės svarbos ir mažos svarbos VII valstybės informacinius išteklius laiko valstybiniuose duomenų centruose arba Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose. Kai vidutinės svarbos ir mažos svarbos VII valstybės informaciniai ištekliai laikomi Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose, šių duomenų ir informacinių sistemų, kuriose šie duomenys tvarkomi, kopijos (toliau šiame straipsnyje – VII valstybės informacinių išteklių kopijos) Vyriausybės nustatyta tvarka laikomos valstybiniuose duomenų centruose. 3.

3Vyriausybė, atsižvelgdama į subjekto pateiktą VII valstybės informacinių išteklių įgyvendinimo alternatyvų analizę, atliktą vadovaujantis šio įstatymo

4 straipsnio 2 dalyje nustatytais duomenų valdymo ir tvarkymo principais bei

5 straipsnio 2 dalyje nustatytais informacinių sistemų valdymo ir tvarkymo

principais, VII valstybės informacinių išteklių rizikos įvertinimo ataskaitą ir rizikos valdymo priemonių planą bei nacionalinio saugumo interesus, gali atskirais nutarimais atskiriems subjektams suteikti teisę laikyti jų valdomus ypatingos svarbos ir svarbius VII valstybės informacinius išteklius ir jų kopijas Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose. Vyriausybė priimamais nutarimais subjektus įpareigoja periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per dvejus 2 metus, atlikti VII valstybės informacinių išteklių įgyvendinimo alternatyvų analizę, parengti rizikų įvertinimo ataskaitą ir rizikų valdymo priemonių planą bei pateikti juos vertinti Vyriausybei. Pasikeitus ar nelikus aplinkybių, kurios suteikia teisę ypatingos svarbos ir svarbius VII valstybės informacinius išteklius ir jų kopijas laikyti ne valstybiniuose duomenų centruose, arba atsiradus force majore aplinkybėms, Vyriausybė pripažįsta netekusiais galios anksčiau priimtus nutarimus. 4. Subjektai, nepriklausomai nuo nepaisant to, ar jiems taikoma šio straipsnio 3 dalis, privalo Vyriausybės nutarimu patvirtintų VII valstybės informacinių išteklių, kurie turi būti prieinami karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais, kopijas Vyriausybės nustatyta tvarka laikyti ne Lietuvos Respublikoje esančiuose duomenų centruose, bet kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose.

Karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais Lietuvos Respublikos teritorijoje praradus prieigą prie šioje dalyje nurodytų Vyriausybės nutarimu patvirtintų VII valstybės informacinių išteklių ar sutrikus jų veiklai, šių VII informacinių išteklių veikla pagal valstybės informacinių išteklių veiklos tęstinumo valdymo planus turi būti atkurta iš valstybės informacinių išteklių kopijų, laikomų šioje dalyje nurodytuose kitose valstybėse esančiuose privačiuose duomenų centruose. 5. Sutartis dėl centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis besinaudojančių subjektų valdomų VII valstybės informacinių išteklių laikymo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose centralizuotai sudaro ir už jų įgyvendinimą atsako Vyriausybės įgaliota institucija arba subjektai. 6.

6. Subjektų, kurie naudojasi centralizuotai teikiamomis IT

paslaugomis, išlaidos, patirtos dėl jų valdomų VII valstybės informacinių išteklių ir (ar) jų kopijų laikymo valstybiniuose duomenų centruose arba Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose, finansuojamos atlyginamos iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų valstybės biudžeto, o kitų subjektų patirtos išlaidos – iš jų pačių arba jiems skirtų jų veiklą reguliuojančiuose kituose teisės aktuose nustatytų lėšų.“

106Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05 1(45)⁵

106Nėra aišku,

kodėl keičiamo įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sutartis dėl centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis besinaudojančių subjektų valdomų VII laikymo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose sudaryti ir už jų įgyvendinimą atsakyti gali ne tik centralizuotai tai darysianti Vyriausybės įgaliota institucija, tačiau ir patys subjektai. Manytina, kad toks reguliavimas, pagal kurį centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis besinaudojantys subjektai būtų įgalioti patys sudaryti sutartis dėl atitinkamų VII kopijų laikymo užsienyje, apeinant vieningą ir centralizuotą tokių sutarčių sudarymo procedūrą, būtų ne tik nelogiškas, tačiau ir nepagrįstas, galintis lemti nevienodą ir netinkamą VII ir jų kopijų valdymą. Nepritarti Argumentai:

Pažymėtina, kad dėl ribotų valstybės finansinių galimybių, keičiamo įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad minėtas sutartis centralizuotai sudaro ir už jų įgyvendinimą atsako Vyriausybės įgaliota institucija, ir patys subjektai.

Dėl tos pačios objektyvios priežasties, subjektų, kurie naudojasi centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis, išlaidos, patirtos dėl jų valdomų VII ir (ar) jų kopijų laikymo valstybiniuose duomenų centruose arba Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose, finansuojamos iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų valstybės biudžeto, o kitų subjektų patirtos išlaidos – iš jų pačių arba jiems skirtų jų veiklą reguliuojančiuose kituose teisės aktuose nustatytų lėšų. Pripažįstant, kad toks reguliavimas, pagal kurį centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis besinaudojantys subjektai būtų įgalioti patys sudaryti sutartis dėl atitinkamų VII kopijų laikymo užsienyje, apeinant vieningą ir centralizuotą tokių sutarčių sudarymo procedūrą, gali lemti nevienodą VII ir jų kopijų valdymą, tačiau, manytina, kad ši rizika bus tinkamai valdoma per keičiamo įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą, reglamentuojantį VII kopijų laikymo tvarką, kurią tvirtina Vyriausybė (žr. keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 punktą). 107. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(47)

107. Keičiamo

įstatymo 47 straipsnio pavadinime išbrauktinas perteklinis žodis „šio“. Pritarti

108Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05³

1

108. Projekto 3

straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., o projekto 3 ir 4 straipsniuose nustatomas 2026 m. gruodžio 31 d. terminas naujo teisinio reguliavimo suderinimui su kitais teisės aktais bei registrų, informacinių sistemų pertvarkymui pagal keičiamo įstatymo reikalavimus.

Taigi 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai keičiamo įstatymo redakcijai iš esmės 3 metus valstybės informacinių išteklių reguliavimas bus chaotiškas, neaiškus ir nenuoseklus – reformos įgyvendinimas vyks dalimis, kiekvienai ministerijai teikiant dalį su reformos įgyvendinimu susijusių įstatymų projektų (aiškinamajame rašte kalbama tik apie vieną konsoliduotą teisės aktą – Vyriausybės nutarimą). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog skirtingiems registrams ir informacinėms sistemoms yra reikalingi skirtingi pereinamieji laikotarpiai, todėl „vieno įsigaliojimo termino įgyvendinti praktikoje nepavyks“. Pažymėtina, jog vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu vienu iš teisėkūros principų – sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma įsigaliojimo data vėlintina nustatant objektyviai pagrįstą terminą, reikalingą pasirengti esminei valstybės informacinių išteklių reglamentavimo ir valdymo pertvarkai. Projekto aiškinamajame rašte nepateikta jokių objektyvių argumentų, kodėl yra būtinas projekto nuostatų įsigaliojimas 2024 m. sausio 1 d. ir kodėl negalimas visų teisės aktų įsigaliojimas vienu metu, pavyzdžiui, 2027 m. sausio 1 d., reformos įgyvendinimą išskaidant etapais, nustatant projekte terminus ir pan.

Nepritarti Argumentai: Įvertinant tai, kad keičiamu įstatymu nustatomo naujo teisinio reguliavimo suderinimui su kitais įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat registrų, informacinių sistemų pertvarkymui pagal keičiamo įstatymo reikalavimus reikalingas ne trumpesnis kaip trejų metų pereinamasis laikotarpis, kadangi atsižvelgiant į keičiamų atskirų institucijų, atskirų įstatymų ir kitų teisės aktų, atskirų registrų ir informacinių sistemų pertvarkymui reikalingus atlikti teisėkūros darbus, atskirais atvejais ir informacinių sistemų pertvarkymo veiksmus, ir dar įvertinant tai, kad kiekviena institucija dėl savo valdomų ar tvarkomų registrų bei informacinių sistemų skirtingu laiku priims sprendimus dėl jų veiklos optimizavimo, akivaizdu, kad negalimas nei visų teisės aktų įsigaliojimas vienu metu, nei visų kitų darbų, išskaidant juos etapais, įgyvendinimas vienu metu. Todėl suprantama, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai keičiamo įstatymo redakcijai iš esmės 3 metus valstybės informacinių išteklių reguliavimas bus dinamiškas, truputį stokojantis vientisumo, nes reformos įgyvendinimas vyks dalimis, kiekvienai ministerijai teikiant dalį su reformos įgyvendinimu susijusių įstatymų projektų. Atsižvelgiant į tai, manome netikslinga naujai keičiamo įstatymo redakcijos įsigaliojimą nukelti į 2027 m. sausio 1 d. 109. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05³

2 109.

Pagal projekto 3 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ekonomikos ir inovacijų ministras, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 3 straipsnio

3 dalyje yra įvardijami ne tik įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, bet ir

įstatymų projektai, kurie turi būti pateikti Seimui. Atsižvelgus į tai, siūlytina įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie turi būti pakeisti iki 2026 m. gruodžio 31 d., įvardinti atskiroje projekto 3 straipsnio dalyje, o projekto 3 straipsnio 2 dalyje atitinkamai pateikti nuorodą į šią dalį. Nepritarti Argumentai:

Pagal projekto 3 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ekonomikos ir inovacijų ministras, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kurie yra skirti jau ne šio naujai keičiamo įstatymo įgyvendinimui, o institucijų valdomų ir (ar) tvarkomų registrų, valstybės ir kitų informacinių sistemų veiklą nustatymų įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimui, taip pat in corpore registrų, valstybės ir kitų informacinių sistemų pertvarkai. Todėl išskaidyti projekto straipsnio 3 dalyje išvardintų įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų bei registrų, valstybės ir kitų informacinių sistemų pertvarkos darbų atskirti ir išskaidyti etapais neįmanoma (kiekviena institucija spręs individualiai, priklausomai nuo valdomų valstybės informacinių išteklių veiklos optimizavimo ir pertvarkos poreikių bei valstybės finansinių galimybių). 110. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05³

3 110.

Pagal projekto 3 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministrai, kiti duomenų ir informacinių sistemų valdytojai iki 2026 m. gruodžio 31 d. turi ne tik priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, bet ir „pateikti Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti <...> iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtų registrų ir kadastrų <...> veiklą reglamentuojančius teisės aktus <...>“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei ministrai, nei kiti duomenų ir informacinių sistemų valdytojai neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, todėl atitinkamus įstatymų projektus Seimui gali pateikti tik Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, siūlytina atskiroje projekto 3 straipsnio dalyje suformuluoti nuostatą, kad Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d pateikia Seimui atitinkamų įstatymų pakeitimų projektus. Pritarti Pasiūlymas:

Projekto 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos Seimui iki šio įstatymo

įsigaliojimo dienos įsteigtų registrų ir kadastrų, įskaitant valstybės registrus ir žinybinius registrus (toliau kartu – registrai), valstybės, kitų ir (ar) vidaus administravimo informacinių sistemų (toliau kartu – informacinės sistemos) veiklą nustatančių Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo projektus, ministrai pateikia Vyriausybei tvirtinti kitų teisės aktų, nustatančių registrų ir informacinių sistemų, išskyrus jų nuostatus, veiklą, informacinių sistemų ir duomenų valdytojai pakeičia ir priima kitus teisės aktus, nustatančius registrų ir informacinių sistemų veiklą, ir pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytus reikalavimus pertvarko registrų ir informacinių sistemų veiklą iki 2026 m. gruodžio 31 d.“

111Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05³

5 111.

Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos registrų, valstybės, kitų ir (ar) vidaus administravimo informacinių sistemų steigimo, kūrimo, reorganizavimo ar likvidavimo procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.“ Nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su projekto 3 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią tie patys registrai, valstybės, kitų ir (ar) vidaus administravimo informacinių sistemų veikla turėtų būti pertvarkomi jau pagal šio (keičiamo įstatymo) reikalavimus. Be to, šioje dalyje nustačius, kad pradėtos procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, projekte nesiūloma reglamentuoti kitų aktualių nuostatų, pavyzdžiui, kokios teisės normos turėtų būti taikomos keičiant registro ar informacinės sistemos nuostatus atsiradus poreikiui juos keisti iki tol, kol bus pakeistas atitinkamas įstatymas. Nepritarti Argumentai:

Įvertinant tai, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos registrų, valstybės, kitų ir (ar) vidaus administravimo informacinių sistemų steigimo, kūrimo, reorganizavimo ar likvidavimo procedūros turi būti tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, kadangi pagal naują įstatymą bus pertvarkomos etapais ir pradėtus darbus reikia užbaigti pagal galiojančio įstatymo reikalavimus ir tik po to imtis pertvarkų pagal naujai keičiamo įstatymo reikalavimus, nes priešingu atveju, bus visiškas neaiškumas su jau pradėtais, bet dar neįvykdytais registrų ir informacinių sistemų pertvarkos darbais.

Papildomai paaiškiname, kad tie patys registrai pagal projekto 3 straipsnio 3 dalį bus pertvarkomi naujai tik po to, kai bus užbaigti pagal galiojantį įstatymą pradėti pertvarkos darbai, nes priešingu atveju nebus nei užbaigti pagal galiojantį įstatymą pradėti darbai, nei bus galima pradėti naujų pertvarkos darbų pagal naujai keičiamo įstatymo reikalavimus. 112. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05³

6

112. Projekto 3

straipsnio 6 dalyje reikėtų atskleisti sąvokos „institucijos“ turinį. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:

„6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos institucijų valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų renkamos valstybės rinkliavos už registrų objektų registravimą yra renkamos, kol minėti registrai šio įstatymo nustatyta tvarka bus pertvarkyti į registrų informacines sistemas, bet ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d.“

113Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05³

7

113. Projekto 3

straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti duomenų valdymo įgaliotiniai atlieka savo funkcijas ir jiems taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio nuostatos“.

Teikiamas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, kad duomenų valdymo įgaliotinis 2024 m. sausio 1 d. keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatytų įgaliojimų neįgaus pilna apimtimi, nes jie susiję su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, kuris gali įvykti iki 2026 m. gruodžio 31 d., pavyzdžiui, siūlymai teikiami duomenų valdytojui, duomenų valdymo užtikrinimas ir duomenų tvarkymo priežiūra atliekama kartu su instituciniu skaitmeninimo įgaliotiniu ir kt. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Nepritarti Argumentai:

Įvertinant tai, kad duomenų valdymo įgaliotiniai ir toliau atliks savo funkcijas, kurios keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje suformuluotos jo teikiamų pasiūlymų forma, ir dar labiau išgryninant ir susiaurinant, palyginus su galiojančiu įstatymu, duomenų valdymo įgaliotinio veiklą, suprantama, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatyti įgaliojimai galios pilna apimtimi ir nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio įstatymo minėtų nuostatų įgyvendinimui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1.

1Asociacija Infobalt,

2023-12-11 1(1)⁴⁵

<...>

Siekdami ir toliau nuosekliai prisidėti prie tvarios, ilgalaikės ir efektyvios informacinių technologijų politikos formavimo Lietuvoje, būdami didžiausia ir reprezentatyviausia Lietuvos skaitmeninių technologijų sektoriaus dalyvius jungianti asociacija, šiuo raštu Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetui teikiame esminius siūlymus tobulinti LR Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą:

„45. Šiame įstatyme apibrėžtos sąvokos suprantamos

kitaip nei sąvokos, apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679(ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas).“ Pritarti Žr. formuluotę VIIVĮ Nr. XIVP-3315(2). 2. Asociacija Infobalt, 2023-12-11 1(3)¹

„1. VII sudarantys asmens duomenys yra valdomi ir tvarkomi

vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679(ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymu ir kitais teisės aktais, nustatančiais asmens duomenų tvarkymo reikalavimus (toliau kartu – asmens duomenų apsaugos reikalavimai).“ Pritarti Žr. formuluotę

VIIVĮ Nr. XIVP-3315(2). 3.

3Asociacija Infobalt,

2023-12-11 1(4)²⁹

„9) duomenų vietos neribojimo principu, kuris reiškia, kad Lietuvos

Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose draudžiama nustatyti bet kokį reikalavimą, pagal kurį duomenys turi būti tvarkomi Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kuris trukdo duomenis tvarkyti bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybėje. Nustatytas duomenų vietos neribojimo principas netaikomas tik laikantis šio įstatymo 44 ir 45 straipsniuose nustatytos tvarkos ir tais atvejais, kai tai pateisinama valstybės saugumo, gynybos ar visuomenės saugumo tikslais, laikantis 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1807(ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų įtvirtinto proporcingumo principo;“ Pritarti Žr. formuluotę VIIVĮ Nr. XIVP-3315(2). 4. Asociacija Infobalt, 2023-12-11 1(5)² 10N

„10) funkcinio ekvivalentiškumo ir IT sprendimų nediskriminavimo

principu, kuris reiškia, kad analogiškas funkcijas atliekantys IT sprendimai turi būti vertinami analogiškai nepriklausomai nuo to, kurioje fizinėje vietoje yra teikiami IT sprendimai, IT infrastruktūra ar duomenys, ir kad Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose draudžiama nustatyti bet kokį reikalavimą, pagal kurį VII ar jį sudarantis duomenys turi būti saugomi ar kitaip tvarkomi Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba pagal kurį IT sprendimai ar IT infrastruktūra turi būti patalpinta konkrečioje vietoje, arba kuris trukdo duomenis tvarkyti bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje.

Apribojimai ir išimtys gali būti taikomos tik tais atvejais, kai tai pateisinama valstybės gynybos ir saugumo ar visuomenės saugumo tikslais laikantis proporcingumo principo;“ Nepritarti Argumentai: Siūlymas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 10 punktu, kuriame norima apibrėžti "funkcinio ekvivalentiškumo ir IT sprendimų nediskriminavimo" principą, tačiau pažymėtina, kad toks apibrėžimas nesuteikia jokios pridėtinės vertės ar papildomo teisinio aiškumo, o atvirkščiai – sukeltų papildomų keičiamo įstatymo taikymo problemų. Be to, siūlymas iš esmės dubliuoja 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą "duomenų vietos neribojimo principo", 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto "IT prieinamumo ir nediskriminavimo principo" bei šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyto

"technologinio neutralumo principo" turinį. 5. Asociacija Infobalt,

2023-12-11 1(12)¹

„1. VII politiką įgyvendina Ministro įgaliota

institucija, Reglamento (ES) 2016/679(ES) 2016/679 taikymo priežiūrą atliekanti institucija, 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009(EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr.

1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą, įgyvendinimą atliekanti institucija ir archyvų ir dokumentų srities valstybinį administravimą įgyvendinanti institucija.“ Pritarti Žr. 12 straipsnio

1 dalies redakciją VIIVĮ Nr. XIVP-3315(2)

6Asociacija Infobalt,

2023-12-11 1(12)³⁴

„3. Reglamento (ES) 2016/679Reglamento (ES) 2016/679 taikymo priežiūrą atliekanti institucija atlieka asmens duomenų

apsaugos reikalavimų laikymosi priežiūrą ir pagal kompetenciją:

1) derina registrų, kurių objektams apibūdinti naudojami asmens duomenys, steigimą, pertvarkymą ir likvidavimą nustatančių įstatymų projektus;

2) derina informacinių sistemų, kuriose tvarkomi asmens duomenys, nuostatų projektus, išskyrus atvejus, kai šiose informacinėse sistemose asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir (ar) gynybos tikslais;

3) teikia Reglamente (ES) 2016/679(ES) 2016/679, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatyme nustatytas konsultacijas duomenų, informacinių sistemų valdytojams, tvarkytojams, kitiems subjektams;

4) atlieka kitas Reglamento (ES) 2016/679(ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, nustatytas funkcijas, susijusias su VII valdymo ir tvarkymo priežiūra. 4. Reglamento (EB) Nr. 223/2009Reglamento (EB) Nr. 223/2009 įgyvendinimą atliekanti institucija dalyvauja formuojant valstybės politiką Ministrui pavestoje valstybės duomenų valdysenos srityje ir ją įgyvendina šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pritarti Žr. 12 straipsnio

3 ir 4 dalių redakciją VIIVĮ Nr. XIVP-3315(2)

7.

XIVP-3315(2)

7Asociacija Infobalt,

2023-12-11 1(17)¹²

„2. Komitetas teikia pasiūlymus Ministrui:

1) dėl strateginių duomenų valdymo klausimų, problemų ir jų sprendimo;

2) dėl duomenų pakartotinio naudojimo problemų ir jų sprendimo;

3) dėl Reglamento (EB) Nr. 223/2009(EB) Nr. 223/2009 įgyvendinimą atliekančios institucijos Valstybės duomenų valdysenos programos projekto ir jos tobulinimo;

4) dėl aktualių duomenų (išskyrus asmens duomenis) tvarkymo informacinėse sistemose klausimų, problemų ir jų sprendimo;

5) dėl aktualių Reglamento (ES) 2016/679(ES) 2016/679 taikymo, tvarkant asmens duomenis, priežiūros klausimų, problemų ir jų sprendimo;

6) dėl kitų su duomenų valdymu, tvarkymu ir naudojimu susijusių klausimų. 3. Komitetą sudaro Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatyme nurodytos Valstybės duomenų valdymo kolegijos nariai, Reglamento (ES) 2016/679(ES) 2016/679 taikymo priežiūrą atliekančios institucijos vadovas arba jo pavaduotojas ir duomenų valdymo įgaliotiniai.“ Pritarti Žr. 17 straipsnio

2 ir 3 dalių redakciją VIIVĮ Nr. XIVP-3315(2)

8Asociacija Infobalt,

2023-12-11 1(26)⁷

„7. Tais atvejais, kai tvarkomi asmens duomenys, duomenų

valdytojas yra ir asmens duomenų valdytojas, o duomenų tvarkytojas yra ir asmens duomenų tvarkytojas ir visi kartu turi jiems nustatytas Reglamento (ES) 2016/679(ES) 2016/679 ir (ar) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo nustatytas teises ir pareigas.“ Pritarti Žr. 17 straipsnio

2 ir 3 dalių redakciją VIIVĮ Nr. XIVP-3315(2)

9Asociacija Infobalt,

2023-12-11 1(44)³

„3. Valstybinių duomenų centrų paslaugos,

nurodytos šio įstatymo 45 straipsnyje, yra IT paslaugų gavėjams centralizuotai teikiamos kaip viena iš Vyriausybės nustatytų grupių IT paslaugų.

Valstybinių duomenų centrų paslaugų, nurodytų šio įstatymo 45 straipsnyje, teikimas IT paslaugų gavėjams neriboja IT paslaugų gavėjų, nurodytų šio įstatymo 45 straipsnyje, teisės įsigyti papildomas ar kitas reikiamas IT paslaugas iš kitų IT paslaugų teikėjų (vValstybės IT paslaugų teikėjų ir kitų pasirinktų paslaugų teikėjų) as, laikantis šio įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, priklausomai nuo teikiamų IT paslaugų grupių ir rūšies.“ Nepritarti Argumentai:

Siūlomos nuostatos nesuteikia jokios pridėtinės vertės, nes neįneša jokio papildomo teisinio aiškumo, o atvirkščiai – sukeltų papildomų keičiamo įstatymo taikymo problemų. Pirma, keičiamo įstatymo 45 straipsnis reglamentuoja valstybės duomenų centrų naudojimą, o ne IT teikiamas paslaugas, kurios yra reglamentuojamos kituose keičiamo įstatymo straipsniuose, todėl nesietinos su šio įstatymo straipsnio teisinio reguliavimo nuostatomis. Antra, neaišku, kokios tai galėtų būti papildomos IT paslaugos, kokie jų teikėjai turimi omenyje. Taip pat, neaišku, apie kokį IT paslaugų teikėjų pasirinkimo būdą kalbama, nes keičiamame įstatyme yra nurodyti visi galimi IT paslaugų teikėjai, jų skyrimo tvarka ir pasirinkimo būdai (siejant tai su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis). 10. Asociacija Infobalt, 2023-12-11 1(45)¹

1. Subjektai savo valdomus ypatingos svarbos ir svarbius VII privalo

laikyti valstybiniuose duomenų centruose, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis.

Ši nuostata neriboja subjekto, valdančio ypatingos svarbos ir svarbius VII, teisės dėl šių VII įsigyti papildomas IT paslaugas iš kitų IT paslaugų teikėjų (valstybės IT paslaugų teikėjų ir kitų pasirinktų paslaugų teikėjų), laikantis šio įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, priklausomai nuo teikiamų IT paslaugų grupių ir rūšies.iš kitų IT paslaugų teikėjų, laikantis šio įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų. Nepritarti Argumentai:

Siūlomos nuostatos nesuteikia jokios pridėtinės vertės, nes neįneša jokio papildomo teisinio aiškumo, o atvirkščiai – sukeltų papildomų keičiamo įstatymo taikymo problemų. Iš pateikto siūlymo neaišku, kokios tai galėtų būti papildomos IT paslaugos, kokie kiti jų teikėjai turimi omenyje. Be to, nesuprantama, apie kokį IT paslaugų teikėjų pasirinkimo būdą kalbama, nes keičiamame įstatyme yra nurodyti visi galimi IT paslaugų teikėjai, jų skyrimo tvarka ir pasirinkimo būdai (siejant tai su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis). 11. Asociacija Infobalt, 2023-12-11 1(45)²

„2. Subjektai savo valdomus vidutinės svarbos ir mažos svarbos VII

laiko valstybiniuose duomenų centruose arba Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir

(ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose. Kai vidutinės svarbos ir mažos svarbos VII laikomi Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose, šių duomenų ir informacinių sistemų, kuriose šie duomenys tvarkomi, kopijos (toliau šiame straipsnyje – VII kopijos) Vyriausybės nustatyta tvarka laikomos valstybiniuose duomenų centruose.

Ši nuostata neriboja subjekto, valdančio vidutinės svarbos ir mažos svarbos VII, teisės dėl šių VII įsigyti papildomas IT paslaugas iš kitų IT paslaugų teikėjų (valstybės IT paslaugų teikėjų ir kitų pasirinktų paslaugų teikėjų), laikantis šio įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, priklausomai nuo teikiamų IT paslaugų grupių ir rūšies.“ Nepritarti Argumentai. Siūlymas dubliuoja keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, todėl ne tik, kad nesuteikia teisinio aiškumo, neturi jokios pridėtinės vertės ir gali sukelti keičiamo įstatymo taikymo problemų, kadangi apie IT paslaugų teikėjų veikla yra reglamentuojama 40–43 straipsnių nuostatose. Todėl taikymo požiūriu tai įneštų dar daugiau sumaišties, nes taptų visiškai neaišku, kuriuo atveju kalbama apie duomenų centrų naudojimą, o kuriuo atveju

• apie IT paslaugų teikimą. 12. Asociacija Infobalt, 2023-12-11 1(45) 3 „Vyriausybė nustato su nacionalinio saugumo interesais suderinamus atvejus, kuomet laikydamiesi Vyriausybės patvirtintų techninių ir organizacinių saugumo reikalavimų, atlikę valdomų VII rizikos įvertinimą,

patvirtinę rizikos valdymo priemonių planą bei įgyvendinę kitus Vyriausybės nutarimu patvirtintus reikalavimus, subjektai turi teisę jų valdomus svarbius valstybės informacinius išteklius laikyti Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose.

Šiais atvejais subjektų valdomų svarbių valstybės informacinių išteklių kopijos Vyriausybės nustatyta tvarka privalo būti laikomos valstybiniuose duomenų centruose, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl jų dydžio, tretiesiems asmenims priklausančių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, nepažeidžiant licencijų nustatytų sąlygų ar kitų iš sutartinių santykių kylančių įsipareigojimų. Be to, Vyriausybė, atsižvelgdama į subjekto pateiktą VII įgyvendinimo alternatyvų analizę, atliktą vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais duomenų valdymo ir tvarkymo principais bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytais informacinių sistemų valdymo ir tvarkymo principais, VII rizikos įvertinimo ataskaitą ir rizikos valdymo priemonių planą bei nacionalinio saugumo interesus, gali atskirais nutarimais atskiriems subjektams suteikti teisę laikyti jų valdomus ypatingos svarbos ir svarbius VII ir jų kopijas Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose. Vyriausybė priimamais nutarimais subjektus įpareigoja periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, atlikti VII įgyvendinimo alternatyvų analizę, parengti rizikų įvertinimo ataskaitą ir rizikų valdymo priemonių planą bei pateikti juos vertinti Vyriausybei.

Pasikeitus ar nelikus aplinkybių, kurios suteikia teisę ypatingos svarbos ir svarbius VII ir jų kopijas laikyti ne valstybiniuose duomenų centruose, arba atsiradus force majore aplinkybėms, Vyriausybė pripažįsta netekusiais galios anksčiau priimtus nutarimus.“ Pritarti iš dalies. Argumentai. Pirma, siūlymas dubliuoja keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl ne tik, kad nesuteikia teisinio aiškumo, neturi jokios pridėtinės vertės, bet ir įneša dar daugiau neaiškumo, dėl tos pačios straipsnio dalies toliau einančių nuostatų taikymo, o tai sukels taikymo problemų. Antra, siūlyme išvardinti išimties suteikimo kriterijai yra neaiškūs, nes nesuprantama, ar kalbama apie VII sudarančių duomenų kopijų dydį ar valstybės duomenų centrų dydį. Taip pat neaišku, apie kokių sutartinių santykių įsipareigojimus yra kalbama, todėl teisiniu požiūriu tampa apskritai neaiškus šių nuostatų turinys. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome atsižvelgti į trečiame pasiūlymo sakinyje ir po žodžių „atskirais nutarimais“ įrašyti žodį

„atskiriems“, kad būtų visiškai aišku, jog tik atskirais Vyriausybės

nutarimais ir atskiriems subjektams, o ne atskiroms subjektų grupėms, išimties tvarka gali būti suteikiama tokia teisė. Pasiūlymas: Žr. 45 straipsnio prie 105 TD pastabos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3315(2) ir Komiteto išvadoms. 7.1. Pasiūlymai:

Eil. Nr.

Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Ekonomikos komitetas, 2023-12-13 1(2)³⁸ Pasiūlymas: Pakoreguoti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 38 dalį ir ją išdėstyti taip:

„38. Valstybės informaciniai ištekliai – duomenys, tvarkomi

informacinėse sistemose, informacinės sistemos, informacinių technologijų platformos ir informacinių technologijų priemonės, naudojami valstybės reikmėms.„

Pritarti

2Ekonomikos komitetas,

2023-12-13 1(45)³ Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vyriausybė, atsižvelgdama į subjekto pateiktą valstybės

informacinių išteklių įgyvendinimo alternatyvų analizę, atliktą vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais duomenų valdymo ir tvarkymo principais bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytais informacinių sistemų valdymo ir tvarkymo principais, valstybės informacinių išteklių rizikos įvertinimo ataskaitą ir rizikos valdymo priemonių planą bei nacionalinio saugumo interesus, gali atskirais nutarimais atskiriems subjektams suteikti teisę laikyti jų valdomus ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius ir jų kopijas Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose, šių valstybės informacinių išteklių kopijas Vyriausybės nustatyta tvarka kartu laikant ir valstybiniuose duomenų centruose. Vyriausybė priimamais nutarimais subjektus įpareigoja periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 2 metus, atlikti valstybės informacinių išteklių įgyvendinimo alternatyvų analizę, parengti rizikų įvertinimo ataskaitą ir rizikų valdymo priemonių planą bei pateikti juos vertinti Vyriausybei.

Pasikeitus ar nelikus aplinkybių, kurios suteikia teisę ypatingos svarbos ir svarbius VII ir jų kopijas laikyti ne valstybiniuose duomenų centruose, arba atsiradus force majore aplinkybėms, Vyriausybė pripažįsta netekusiais galios anksčiau priimtus nutarimus.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Derinat keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalies nuostatas tarpusavyje, siūlome keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Vyriausybė, atsižvelgdama į subjekto pateiktą valstybės informacinių

išteklių įgyvendinimo alternatyvų analizę, atliktą vadovaujantis šio įstatymo

4 straipsnio 2 dalyje nustatytais duomenų valdymo ir tvarkymo principais bei

5 straipsnio 2 dalyje nustatytais informacinių sistemų valdymo ir tvarkymo

principais, valstybės informacinių išteklių rizikos įvertinimo ataskaitą ir rizikos valdymo priemonių planą bei nacionalinio saugumo interesus, gali atskirais nutarimais atskiriems subjektams suteikti teisę laikyti jų valdomus ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius ir jų kopijas Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose, šių valstybės informacinių išteklių kopijas Vyriausybės nustatyta tvarka kartu laikant ir valstybiniuose duomenų centruose. Vyriausybė priimamais nutarimais subjektus įpareigoja periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 2 metus, atlikti valstybės informacinių išteklių įgyvendinimo alternatyvų analizę, parengti rizikų įvertinimo ataskaitą ir rizikų valdymo priemonių planą bei pateikti juos vertinti Vyriausybei.

Pasikeitus ar nelikus aplinkybių, kurios suteikia teisę ypatingos svarbos ir svarbius VII ir jų kopijas laikyti ne valstybiniuose duomenų centruose, arba atsiradus force majore aplinkybėms, Vyriausybė pripažįsta netekusiais galios anksčiau priimtus nutarimus.“

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru

sutarimu. (Dalyvavo 11 komiteto narių.)

9Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas,

Gintautas Paluckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3315(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė