Projekto lyginamasis variantas
įstatymas 2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo
vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą toms atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 58
eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 145 000 174 000 (vienas šimtas keturiasdešimt penki septyniasdešimt keturi tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).“
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mažos vertės pirkimu laikomas toks pirkimas, kai numatoma prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 70 000 (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai septyniasdešimt tūkstančių) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio), o numatoma darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 145 000 174 000 (vienas šimtas keturiasdešimt penki septyniasdešimt keturi tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytas pirkimas.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vilius Semeška Andrius Kupčinskas Laurynas Kasčiūnas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas Nr. XIVP-3300(2)
įstatymas 2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo
vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą toms atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 58 000 70 000 (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai septyniasdešimt tūkstančių) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 145 000 174 000 (vienas šimtas keturiasdešimt penki septyniasdešimt keturi tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).“
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mažos vertės pirkimu laikomas toks pirkimas, kai numatoma prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 70 000 (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai septyniasdešimt tūkstančių) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio), o numatoma darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 145 000 174 000 (vienas šimtas keturiasdešimt penki septyniasdešimt keturi tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytas pirkimas.“3 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 5 000 (penki tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytame apraše nustatytais atvejais neviršija 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“
įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas Nr. XIVP-3300(3)
įstatymas 2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo
vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą toms atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 58 000 70 000 (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai septyniasdešimt tūkstančių) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 145 000 174 000 (vienas šimtas keturiasdešimt penki septyniasdešimt keturi tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).“
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mažos vertės pirkimu laikomas toks pirkimas, kai numatoma prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 70 000 (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai septyniasdešimt tūkstančių) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio), o numatoma darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 145 000 174 000 (vienas šimtas keturiasdešimt penki septyniasdešimt keturi tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytas pirkimas.“
Papildyti 40 straipsnį 15 dalimi: „15. Šio straipsnio 9 dalis gali būti netaikoma, kai įsigyjamos prekės bus skirtos naudoti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba įsigyjamos paramai užsienio valstybėms teikti.“4 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 5 000 (penki tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytame apraše nustatytais atvejais neviršija 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMO NR. XIII-328 12 ir 13 STRAIPSNIŲ pakeitimo įstatymo IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO NR. XI-1491 15 IR 16 STRAIPSNIų pakeitimo įstatymO PROJEKTŲ
paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491
į tai, kad 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 (toliau – VPĮ) pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1669 buvo padidintos VPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos mažos vertės pirkimo ribos (nuo 58 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) iki
paslaugos, nuo 145 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) iki 174 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) kai perkami darbai). VPĮ 5 straipsnio 9 dalyje nurodytos mažos vertės pirkimo ribos nebuvo pakeistos, o tai lemia, kad perkančiosios organizacijos negali tinkamai naudotis VPĮ 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta teise atlikti mažos vertės pirkimą atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė nei mažos vertės pirkimo ribos, neatsižvelgiant į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija (t. y. taikyti paprastesnes pirkimo procedūras).
Taip pat nebuvo pakeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – KSPĮ) 12 straipsnio 3 dalies ir 13 straipsnio 9 dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – VPAGSSĮ) 15 straipsnio 7 dalies ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatos, nors iki 2023 m. sausio 1 d. VPĮ, KSPĮ ir VPAGSSĮ buvo nustatytos vienodos mažos vertės pirkimo ribos. Taip susidarė situacija, kai, nesant objektyvaus pagrindo, skirtingai reglamentuojamas tas pats aspektas ir dėl to perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams (toliau – pirkimų vykdytojai) tampa sudėtingiau taikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, ypač tais atvejais, kai pirkimų vykdytojai vykdo viešuosius pirkimus pagal kelių skirtingų teisės aktų nuostatas. Siekiant spręsti šią problemą, parengti įstatymų pakeitimo projektai, kuriais VPĮ, KSPĮ ir VPAGSSĮ nustatomos vienodos mažos vertės pirkimo ribos (70 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), kai perkamos prekės ar paslaugos, 174 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) kai perkami darbai) ir vienodai reglamentuojama teisė atlikti mažos vertės pirkimą atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė nei mažos vertės pirkimo ribos, neatsižvelgiant į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija.
Įstatymų projektų parengimą nulėmusi problematika: · iki 2023 m. sausio 1 d. vienodas mažos vertės pirkimo ribas nustatę teisės aktai (VPĮ, KSPĮ, VPAGSSĮ) šiuo metu nustato skirtingas mažos vertės pirkimo ribas nesant objektyvaus pagrindo; · nesutampa ir nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios VPĮ redakcijos nuostatos, kuriose minimos mažos vertės pirkimo ribos – nors VPĮ 4 straipsnio
jos liko nepakeistos. Taigi, perkančiosios organizacijos negali tinkamai pasinaudoti VPĮ 5 straipsnio 9 dalies nuostatose perkančiajai organizacijai nustatyta teise VPĮ nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė nei mažos vertės pirkimo ribos, neatsižvelgiant į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija (t. y. teise taikyti paprastesnes procedūras, neviršijant VPĮ nustatytų mažos vertės pirkimo ribų prekėms, paslaugoms ir darbams, kai numatoma pirkimo vertė lemtų sudėtingesnių procedūrų taikymą). Įstatymų projektų tikslai: · užtikrinti, kad VPĮ, KSPĮ ir VPAGSSĮ mažos vertės pirkimo ribos būtų reglamentuojamos vienodai; · užtikrinti, kad galimybė taikyti paprastesnes procedūras, neviršijant VPĮ nustatytų mažos vertės pirkimo ribų prekėms, paslaugoms ir darbams, kai numatoma pirkimo vertė lemtų sudėtingesnių procedūrų taikymą, VPĮ, KSPĮ ir VPAGSSĮ būtų reglamentuojama vienodai.
Įstatymų projektų uždaviniai: · suvienodinti mažos vertės pirkimo ribas skirtingose VPĮ nuostatose; · patikslinti mažos vertės pirkimo ribas KSPĮ ir VPAGSSĮ; · patikslinti VPĮ, KSPĮ ir VPAGSSĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę atlikti mažos vertės pirkimą atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė nei mažos vertės pirkimo ribos, neatsižvelgiant į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai
įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame VPĮ: · 4 straipsnio 3 dalis nustato mažos vertės pirkimo sąvoką.
Mažos vertės viešuoju pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 70 000 Eur (septyniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 174 000 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt keturi tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas; · 5 straipsnio 9 dalis nustato, kad, neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip
vertės mokesčio). 4 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 9 dalyje nurodomos mažos vertės pirkimo ribos nesutampa (nors iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusioje VPĮ redakcijoje jos buvo vienodos) ir dėl to perkančiosios organizacijos negali tinkamai pasinaudoti teise taikyti paprastesnes procedūras, neviršijant VPĮ nustatytų mažos vertės pirkimo ribų prekėms, paslaugoms ir darbams, kai numatoma pirkimo vertė lemtų sudėtingesnių procedūrų taikymą. Jos gali atlikti mažos vertės pirkimą tik iki 5 straipsnio 9 dalyje nustatytos ribos, kuri yra žemesnė, nei nustatyta 4 straipsnio 3 dalyje. Tai daro viešųjų pirkimų taisykles painias ir apsunkina jų taikymą praktikoje. Galiojančiame KSPĮ: · 12 straipsnio 3 dalis nustato mažos vertės pirkimo sąvoką.
Mažos vertės pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip
mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas; · 13 straipsnio 9 dalis nustato, kad, neatsižvelgdamas į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo vertės ribai arba ją viršija, perkantysis subjektas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą toms atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Taigi, nustatytos mažos vertės pirkimo ribos yra žemesnės nei nustatytos VPĮ 4 straipsnio 3 dalyje. Taip sukuriamas skirtingas to paties klausimo reglamentavimas VPĮ ir KSPĮ, nesant tam objektyvaus pagrindo. Iki 2023 m. sausio 1 d. VPĮ, KSPĮ ir VPAGSSĮ buvo nustatomos vienodos mažos vertės pirkimo ribos. Galiojančiame VPAGSSĮ: · 16 straipsnio 3 dalis nustato mažos vertės pirkimo sąvoką.
Mažos vertės pirkimu laikomas toks pirkimas, kai numatoma prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o numatoma darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytas pirkimas; · 15 straipsnio 7 dalis nustato, kad, neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą toms atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Taigi, nustatytos mažos vertės pirkimo ribos yra žemesnės nei nustatytos VPĮ 4 straipsnio
VPAGSSĮ, nesant objektyvaus pagrindo. Iki 2023 m. sausio 1 d. VPĮ, KSPĮ ir VPAGSSĮ buvo nustatomos vienodos mažos vertės pirkimo ribos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama VPĮ pakeitimo projekte siūloma suvienodinti 4 straipsnio 3 dalies ir 5 straipsnio 9 dalies nuostatas, 5 straipsnio 9 dalyje nustatant tokias pat mažos vertės pirkimo ribas, kokios numatytos Įstatymo
perkamos prekės ar paslaugos, 174 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), kai perkami darbai).
KSPĮ pakeitimo projekte siūloma 12 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 9 dalyje nustatyti toliau nurodomas mažos vertės pirkimo ribas: 70 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), kai perkamos prekės ar paslaugos, 174 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), kai perkami darbai (suvienodinant jas su VPĮ nuostatomis). VPAGSSĮ pakeitimo projekte siūloma 15 straipsnio 7 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje nustatyti toliau nurodomas mažos vertės pirkimo ribas: 70 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), kai perkamos prekės ar paslaugos, 174 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), kai perkami darbai (suvienodinant jas su VPĮ nuostatomis). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad priėmus Įstatymų projektus, bus grįžta prie vienodo ir aiškaus mažos vertės pirkimo ribų reglamentavimo, o tai palengvins viešųjų pirkimų taisyklių taikymą praktikoje. Neigiamų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas neturės tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų inkorporavimas nereikalauja naujų teisės aktų priėmimo, galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymuose nustatytų reikalavimų. Naujos sąvokos įstatymų projektuose neapibrėžiamos. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant įgyvendinti VPĮ, KSPĮ pakeitimo įstatymų projektų nuostatas, turės būti pakeista Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 „Dėl Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika. Įstatymų projektuose numatyta, kad iki priimtų įstatymų įsigaliojimo Vyriausybė ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją turės priimti reikalingus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 13.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Mažos vertės pirkimas“, „viešasis pirkimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Kitų pagrindimų ir (ar) paaiškinimų nėra. Teikia Seimo narys Vilius Semeška
PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO NR. XI-1491 15 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2023-11-20 Nr. XIVP-3300 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgus į projekto 3 straipsnio turinį, projekto 3 straipsnio pavadinimas tikslintinas po žodžio „įsigaliojimas“ įrašant formuluotę „ir įgyvendinimas“. Be to, projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento
direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO NR. XI-1491 15, 16, 40 IR 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2024-04-08 Nr. XIVP-3300(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 40 straipsnį 15 dalimi ir joje nustatyti, kad kai įsigyjamos prekės bus skirtos naudoti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba įsigyjamos paramai užsienio valstybėms teikti, tai gali būti netaikoma keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo iš tam tikrų valstybių ar teritorijų. Atsižvelgus į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 37 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-3516(2) tokią pačią išimtį siūloma nustatyti terminuotam laikotarpiui, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos – projektą papildant nauju straipsniu, kuriuo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 15 dalis būtu pripažinta netekusia galios, o projekto 5 straipsnyje nustatant, kad nuostata, pripažįstanti netekusia galios keičiamo įstatymo 40 straipsnio 15 dalį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
2024-03-20
pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-11-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgus į projekto 3 straipsnio turinį, projekto 3 straipsnio pavadinimas tikslintinas po žodžio „įsigaliojimas“ įrašant formuluotę „ir įgyvendinimas“. Be to, projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-11-28 Įvertinę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 25, 71 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2374 (toliau – Pakeitimo įstatymas) pakeitė VPĮ 86 straipsnio 7 dalies nuostatą, pakeitimu nustatydamas, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), pakeisdamas anksčiau nustatytą 5 000 Eur (penkių tūkstančių) (be pridėtinės vertės mokesčių) vertės ribą. Taip pat Pakeitimo įstatymu moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtrai skirtų prekių ir paslaugų, kurias perkant sutartis gali būti sudaroma žodžiu, vertė nuo 5 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) padidinta iki 15 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio). Pirkimo sutarties sudarymo žodžiu vertės ribą supaprastinto pirkimo sutarties atveju taip pat reglamentuoja KSPĮ 94 straipsnio 7 dalies ir GSPĮ 52 straipsnio 8 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 5 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio); šios nuostatos 2023 m. pakeistos nebuvo. Taip pat KSPĮ 94 straipsnio 7 dalis ir GSPĮ 52 straipsnio 8 dalis nepapildytos nuostata dėl žodinės sutarties vertės, kai įsigyjamos prekės ir paslaugos, skirtos moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtrai.
Siekiant suvienodinti viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą visiems pirkimo vykdytojams, Tarnyba siūlo keisti šiuo metu galiojančias KSPĮ 94 straipsnio 7 dalies ir GSPĮ 52 straipsnio 8 dalies nuostatas, žodžiu sudaromos pirkimo sutarties vertę supaprastinto pirkimo sutarties atveju didinant iki 10 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), bei papildant nuostata dėl žodžiu sudaromos pirkimo sutarties neviršijant 15 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), kai supaprastinto pirkimo atveju įsigyjamos prekės ir paslaugos, skirtos moksliniams tyrimams ir (ar) eksperimentinei veiklai.
<...>
„8. Pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 5
eurų (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytame apraše nustatytais atvejais, taip pat prekių ir paslaugų, skirtų moksliniams tyrimams ir (ar) eksperimentinei veiklai, pirkimo atvejais pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio)..“ <...> Pritarti iš dalies Pritarti Tarnybos siūlymui suvienodinti supaprastinto pirkimo sutarties sudarymo žodžiu vertes visuose trijuose viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose įstatymuose, tačiau neišskirti atskirų grupių. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Ekonomikos komitetas, 2024-03-203 (52) (8) Pasiūlymai:
1Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 5 000 (penki tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytame apraše nustatytais atvejais neviršija 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).““
2Patikslinti likusių įstatymo projekto straipsnių numeraciją. 3. Pakeisti įstatymo pavadinimą išdėstant jį taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO NR. XI-1491 15, 16 IR 52 STRAIPSNIŲ pakeitimo įstatymas“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė