Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
16.1. Aglomeracija – aplinkos oro užterštumo vertinimo zona, kurioje yra daugiau nei kaip 250 000 gyventojų arba kurioje dėl gyventojų tankumo (gyventojų skaičiaus kvadratiniame kilometre) būtina vertinti ir valdyti aplinkos oro kokybę. 1.2. Aplinkos oras – troposferos oras (ne patalpų), išskyrus darbo aplinkos darbovietėse orą, kuriam taikomi socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai ir su kuriuo kiti visuomenės nariai įprastai sąlyčio neturi. 9.3. Aplinkos oro Taršos taršos šaltinis (toliau – taršos šaltinis) – įrenginys arba veiklos vykdymo vieta, iš kurio kurių teršalai patenka į aplinkos orą. 12.4. Aplinkos oro Taršos taršos šaltinio naudotojas (toliau – taršos šaltinio naudotojas) – aplinkos oro taršos šaltinio savininkas arba asmuo, kuriam teisė naudotis aplinkos oro taršos šaltinis šaltiniu išnuomotas ar suteikta teisė juo naudotis nuomos ar kitais pagrindais. 2.5. Aplinkos oro Užterštumo užterštumo lygis (toliau – užterštumo lygis) – vieno arba daugiau teršalų teršalo koncentracija aplinkos ore arba jų nusėdimas jo nuosėdų kiekis, susidarantis paviršiuje per tam tikrą laiką. 5.6. Pavojaus Aplinkos oro užterštumo pavojaus slenkstis (toliau – pavojaus slenkstis) – aplinkos oro užterštumo lygis, kurį viršijus kyla pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai net dėl trumpalaikio poveikio ir kuriam esant atsakingos institucijos turi imtis skubių priemonių. 15.7.
15.7. Zona Aplinkos oro užterštumo vertinimo zona (toliau – zona) – aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta šalies teritorijos dalis, kurioje pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką valstybės lygmeniu įvertintas vertinamas aplinkos oro užterštumo lygis. 19.8. Asmenys Asmuo – fiziniai ir juridiniai asmenys fizinis ar juridinis asmuo, (įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis valstybės juridinį asmenį ir kitas organizacijas kitą organizaciją, taip pat jų padalinius padalinį). 9. Buitinis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – buitinis taršos šaltinis) – fizinio asmens poreikiams, nesusijusiems su ūkinės veiklos vykdymu, naudojamas įrenginys, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą. 22.10. Darnus susisiekimo paslaugų organizavimo būdas – veiksmingiausia ir pažangiausia susisiekimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veikla ir jos metodų plėtojimas, kai sudaromos sąlygos išsaugoti esamą elektrinių transporto priemonių tinklą ir jį plėtoti, mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir (arba) rinktis pažangiausias degalų rūšis. 14.11. Degalai – degiosios medžiagos vidaus degimo varikliams skirtos degiosios medžiagos varikliams. 21.12. Elektrinė transporto priemonė – tik elektra varoma motorinė transporto priemonė, kuri turi bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį ir kuriai elektros energija gali būti tiekiama įvairiais būdais: kontaktiniais laidais (trolėjais), naudojant pantografus, įkraunamus akumuliatorius, indukcijos ir kitais būdais, naudojant bet kokius šių būdų derinius. 20.13. Geriausias prieinamas gamybos būdas – veiksmingiausia ir pažangiausia ūkio subjektų veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, kuri rodo, ar tam tikras būdas gali būti naudojamas kaip pagrindas išmetamų teršalų ribinėms aplinkos oro užterštumo vertėms, skirtoms užkirsti kelią teršalų išmetimui, nustatyti. 14.
14Kietasis iškastinis kuras – energijai gauti naudojama kieta degioji medžiaga, sudaryta iš neatsinaujinančių energijos išteklių: antracitas, bituminės anglys, rusvosios anglys (lignitas), koksas, puskoksis, durpių kuras. 15. Kietosios dalelės KD₂,₅ – kietosios dalelės, kurių 50 procentų praeina pro 2,5 µm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta pamatiniu kietųjų dalelių KD₂,₅ėminių ėmimo ir matavimo metodu, nurodytu LST EN 12341 „Aplinkos oro kokybė. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas tvyrančių kietųjų dalelių KD₁₀ arba KD₂,₅ masės koncentracijai nustatyti“. 13.16. Kuras – dujinė, skysta arba kieta degioji medžiaga, naudojama energijai gauti degimo įrenginiuose. Kuru nelaikomos pavojingos pavojingosios atliekos ir iš anksto neapdorotos buitinės atliekos, nepaisant to neatsižvelgiant į tai, ar jose yra degiųjų medžiagų. 8.17. Leistinas taršos dydis Leidžiamasis aplinkos oro taršos dydis (toliau – leistinas taršos dydis) – per tam tikrą laiko tarpą laikotarpį iš aplinkos oro taršos šaltinio ar šaltinių visumos išmetamų teršalų kiekis, dėl kurio atitinkamoje tam tikroje vietovėje, įvertinus kitų aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikį bei ir ūkinės veiklos plėtros perspektyvą, nebus viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės. 7.18. Leistinas nukrypimo dydis Leidžiamasis aplinkos oro užterštumo vertės nuokrypis (toliau – leistinas nukrypimo dydis) – ribinės aplinkos oro užterštumo vertės procentinė dalis, kuria leidžiama viršyti šią vertę, esant šiame įstatyme aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro numatytoms sąlygoms iki ribinės aplinkos oro užterštumo vertės įsigaliojimo datos. 11.19. Mobilusis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – mobilusis taršos šaltinis) – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus motorinė transporto priemonė ar kitas judantis mechanizmas, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą. 17.20.
17.20. Nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos – aplinkos veiksniai, kuriems esant kyla grėsmė, kad bus viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės ar aplinkos oro užterštumo pavojaus slenksčiai. 3.21. Ribinė aplinkos oro užterštumo vertė (toliau – ribinė užterštumo vertė) – mokslinėmis žiniomis pagrįsta aplinkos oro užterštumo lygio vertė, kuri nustatyta aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro siekiant išvengti kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, užkirsti jam kelią ar jį sumažinti ir kurios negalima viršyti nuo aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos datos. 4.22. Siektina aplinkos oro užterštumo vertė (toliau – siektina užterštumo vertė) – aplinkos oro užterštumo lygio vertė, kuri nustatyta aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro siekiant išvengti kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, užkirsti jam kelią ar jį sumažinti ir kuri negali būti viršijama, jeigu įmanoma, nuo aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos datos. 10.23. Stacionarusis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – stacionarusis taršos šaltinis) – aplinkos oro taršos šaltinis, esantis veikiantis nekintamoje buvimo vietoje. 24. Technologinis kuras – pramoninėse krosnyse naudojamas kuras. 6.25. Teršalai Teršalas – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai arba turtui. 26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ar vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Aplinkos oro kokybės valdymas
1Aplinkos ministerija ministras ir Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras tvirtina sąrašą teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas, nustato ribines ir siektinas užterštumo vertes, leistinus nukrypimo dydžius ir pavojaus slenksčius, taip pat visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarką. 2. Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės institucijos ir įstaigos ir Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal savo kompetenciją privalo imtis reikiamų priemonių šiame įstatyme nustatytas aplinkos oro kokybės valdymo, aplinkos oro taršos reguliavimo priemones įgyvendina, šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas vykdo siekdamos, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti. 3. Savivaldybių institucijos Savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai gyvenamosiose vietovėse nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones.
Priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus, savivaldybės gyvenamosios vietovės aplinkos oro užterštumo lygį ir jo galimą poveikį vietos gyventojų sveikatai. Kokios minimalios priemonės ir Kokia minimali informacija turi būti numatytos pateikta savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane, nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras kartu su Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministru. 4. Savivaldybės vykdomoji institucija Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai ir visuomenei teikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose strateginiuose planuose numatytų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių vykdymo ataskaitas viešai skelbia savivaldybės interneto svetainėje. Aplinkos ministras nustato, kokia minimali informacija, reikalinga ataskaitoms tarptautinėms organizacijoms apie aplinkos oro kokybę (užterštumo lygį) parengti, turi būti pateikta šioje dalyje minėtose ataskaitose. 5. Savivaldybės taryba, siekdama šio straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų ir užtikrinti vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gali nustatyti buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisykles. 6.
6Šio straipsnio 5 dalyje nurodytų buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisyklių, šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyto draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą buitiniuose taršos šaltiniuose, šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo deginti atliekas buitiniuose taršos šaltiniuose laikymosi kontrolę vykdo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai.“
Pakeisti 5 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„5 straipsnis. Aplinkos oro kokybės vertinimas Aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimas valstybės lygmeniu
1Aplinkos oro kokybės nuolatinė kontrolė privaloma aglomeracijose ir zonose, kur užterštumo lygiai viršija arba gali viršyti ribines užterštumo vertes Aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimas valstybės lygmeniu vykdomas pagal Aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka rengiamą ir tvirtinamą Valstybinę aplinkos monitoringo programą, siekiant gauti pagal tarptautinius aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimo reikalavimus išsamią informaciją apie nacionaliniu mastu į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį ir minimalią pakankamą informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir zonose. 2. Aplinkos oro kokybės matavimai atliekami nustatytose vietose nuolat arba epizodiškai imant bandinius. Aplinkos oro taršos vertinimą valstybės lygmeniu – nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą pagal tarptautinius reikalavimus vykdo, rengia nacionalines išmetamų į aplinkos orą teršalų prognozes ir teikia aplinkos ministro nustatytas ataskaitas aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka. 3. Aplinkos oro taršos vertinimui valstybės lygmeniu vykdyti reikalingus duomenis ir informaciją rengia ir pagal šio straipsnio 2 dalį aplinkos ministro įgaliotai institucijai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. 4.
4Aplinkos oro kokybės vertinimą valstybės lygmeniu organizuoja, koordinuoja ir vykdo aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka. 3. 5.
5Aplinkos ministerija ministras ar jos įgaliota institucija:
1) kartu su suinteresuotomis institucijomis visoje šalies teritorijoje organizuoja oro kokybės rodiklių matavimus ir kitus tyrimus, reikalingus aplinkos oro kokybei įvertinti,
2) nustato minimalų matavimų skaičių, leidžiantį gauti informaciją, reikalingą aplinkos oro būklei įvertinti; 3)1) nustato aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu tvarką; 4)2) nustato nepalankių teršalų išsisklaidymo sąlygų nustatymo kriterijus;
3) tvirtina savivaldybių, stacionarių taršos šaltinių naudotojų ir visuomenės informavimo apie susidariusias ir pasibaigusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas tvarką;
4) skiria nacionalinės etaloninės laboratorijos funkcijas aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdančią akredituotą instituciją, pagal Europos Sąjungoje vykdomas kokybės užtikrinimo programas užtikrinančią aplinkos oro kokybės matavimų kokybę ir vykdančią matavimų kokybės kontrolę valstybės lygmeniu;
5) skiria instituciją, atsakingą už minimalaus matavimų skaičiaus, įgalinančio gauti informaciją, reikalingą aplinkos oro kokybei valstybės lygmeniu įvertinti, nustatymą ir matavimų kokybės užtikrinimą; matavimo sistemų (metodų, įrangos, tinklų, laboratorijų) patvirtinimą, įskaitant įrangos atitikties pamatinių matavimo metodų taikymo reikalavimams bandymo ataskaitų, kurias kitose valstybėse narėse išdavė pagal bandymo ir kalibravimo laboratorijoms taikomą darnųjį standartą tokiems bandymams atlikti akredituotos laboratorijos, priėmimą (pripažinimą); ėminių ėmimo vietų išdėstymo dokumentų rengimą ir saugojimą; aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu metodų parinkimą ir vertinimo kokybės užtikrinimą; Europos Sąjungoje organizuojamų kokybės užtikrinimo programų ir tinkamo pamatinių aplinkos oro kokybės vertinimo metodų įgyvendinimo ir kitų aplinkos oro kokybės vertinimo metodų lygiavertiškumo įrodymo koordinavimą Lietuvoje. 6.
6Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta aplinkos ministro įgaliota institucija valstybės ir savivaldybių lygmeniu atlikto aplinkos oro kokybės vertinimo duomenų, ūkio subjektų vykdytų aplinkos oro kokybės matavimų ir kitų vertinimo duomenų pagrindu:
1) aplinkos ministro nustatyta tvarka klasifikuoja zonas ir aglomeracijas, rengia siūlymus Aplinkos ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai dėl zonų ir aglomeracijų sąrašų keitimo;
2) rengia rekomendacijas savivaldybėms dėl savivaldybių aplinkos oro monitoringo plėtros, siekiant aplinkos oro kokybės vertinimo duomenis savivaldybių lygmeniu naudoti ir aplinkos oro kokybei vertinti valstybės lygmeniu;
3) teikia informaciją ir ataskaitas apie aplinkos oro kokybę tarptautinėms organizacijoms;
4) teikia informaciją ir metines ataskaitas apie aplinkos oro užterštumo lygį zonose ir aglomeracijose visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms.“
Papildyti Įstatymą 5¹ straipsniu:
„5¹ straipsnis. Aplinkos oro kokybės vertinimas savivaldybių lygmeniu
1Aplinkos oro kokybės vertinimas savivaldybės lygmeniu vykdomas pagal Aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka rengiamą ir tvirtinamą savivaldybės aplinkos monitoringo programą, siekiant:
1) gauti išsamią aktualią informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygį gyvenamosiose vietovėse;
2) nustatyti savivaldybės gyvenamosios vietovės dalis, kuriose aplinkos oro užterštumo lygis gali daryti neigiamą poveikį vietos gyventojų sveikatai;
3) nustatyti ūkio subjektus, kurių keliama tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje;
4) informuoti savivaldybės gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenę apie aplinkos oro būklę ir imtis veiksmų aplinkos oro kokybei savivaldybės gyvenamosiose vietovėse gerinti. 2.
2Savivaldybių institucijos ir įstaigos gyvenamosiose vietovėse ar šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose jų dalyse vykdo aplinkai ar žmonių sveikatai aktualių teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimus ar kitais vertinimo metodais nustato tų teršalų koncentraciją aplinkos ore, planuoja ir įgyvendina vietines aplinkos oro kokybės gerinimo priemones. 3. Kai nustatomas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas ūkio subjektas, kurio keliama tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje, savivaldybės administracija per 7 darbo dienas nuo ūkio subjekto nustatymo apie tai raštu informuoja ūkio subjektą ir ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančias institucijas. 4. Kai nustatomas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas ūkio subjektas, kurio keliama tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje, turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, savivaldybės meras ar jo pavedimu savivaldybės administracija gali teikti aplinkos ministro įgaliotai išduoti leidimus institucijai prašymą aplinkos ministro nustatyta tvarka peržiūrėti leidimo sąlygas.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės, kurios Kai savivaldybės teritorijoje, remiantis valstybinio aplinkos monitoringo duomenimis, viršijama bent viena šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta ribinė užterštumo vertė ar siektina užterštumo vertė, turi tikslinti pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalį parengtuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose aplinkos oro kokybės valdymo priemones priemonės, numatytos šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, turi būti papildytos numatytos ir numatyti papildomas konkrečiu kuo trumpesniu laikotarpiu siekiant kuo skubiau įgyvendinamas aplinkos oro kokybės valdymo priemones aplinkos oro užterštumo lygiui sumažinti oro užterštumo lygį sumažinti iki nustatytos ribinės užterštumo vertės ar, jeigu įmanoma, siektinos užterštumo vertės, ir toliau mažinti aplinkos oro užterštumo lygį. Į patikslintus savivaldybės strateginį plėtros ir (ar) savivaldybės strateginį veiklos planus turi būti įtraukti įtraukta Aplinkos ministerijos aplinkos ministro ir Sveikatos sveikatos apsaugos ministerijos ministro nustatyti duomenys nustatyta informacija. Savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytos patikslintos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi būti suderintos su Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotomis institucijomis, visuomene ir patvirtintos iki kitų kalendorinių metų liepos 1 dienos einančių po kalendorinių metų, kuriais savivaldybės teritorijoje buvo nustatytos viršytos ribinės ar siektinos užterštumo vertės, liepos 1 dienos, ir apie tai turi būti informuojama Aplinkos ministerija. Informacija apie papildomas aplinkos oro kokybės valdymo priemones ne vėliau kaip per 3 darbo dienas paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Pavojaus slenksčio viršijimas
Jeigu viršijamas pavojaus slenkstis, Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos turi kuo skubiau apie tai informuoti visuomenę ir savivaldybės vykdomoji institucija turi imtis priemonių, kad būtų sumažintas pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai. Kai teršalo koncentracija aplinkos ore lygi pavojaus slenksčiui arba jį viršija, toks įvykis laikomas atitinkančiu ekstremaliojo įvykio kriterijų, visuomenė apie kylantį pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai perspėjama ir informuojama, veiksmų valdant situaciją dėl pavojaus slenkstį pasiekusios ar viršijusios teršalo koncentracijos aplinkos ore ir šalinant situacijos padarinius imamasi Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatyta tvarka.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Aplinkos oro taršos reguliavimo priemonės
1Lietuvos Respublikos Seimas nustato aplinkos oro apsaugos vystymo vystymosi kryptis, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Nacionalinius tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reguliuojamų oro teršalų išmetamo kiekio mažinimo ir kitus aplinkos oro apsaugos ilgesnės negu kaip 10 metų trukmės tikslus ir uždavinius nustato Seimas nacionalinėse darbotvarkėse. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato 10 metų aplinkos oro apsaugos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir jų stebėsenai skirtus poveikio rodiklius, rodančius išmetamų oro teršalų kiekio mažinimą šalies mastu ir skirtinguose ūkio sektoriuose (energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio).
Aplinkos oro apsaugos priemones šiems Nacionaliniame pažangos plane ir nacionalinėse darbotvarkėse numatytiems uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė suplanuoja nacionalinėse plėtros programose ir nacionalinių darbotvarkių planuose. Šiuose planavimo dokumentuose oro taršos mažinimo (valdymo) priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus, taip pat; šiuose planavimo dokumentuose gali būti nustatytos savivaldybių, ypač tų, kuriose yra šio įstatymo 2 straipsnio 16 1 dalyje apibrėžtų aglomeracijų, teritorijose taikytinos aplinkos oro taršos ribojimo ir jos neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimo kokybės valdymo priemonės ir, iš stacionariųjų taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio mažinimo (valdymo) priemonės. 2. Siekdama Siekdamas apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai susidaro nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos arba kai viršijamos ribinės užterštumo vertės, ar pavojaus slenksčiai, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius turi teisę priimti sprendimą dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje. 3.
3Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos apie susidariusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas arba apie tai, kad viršijamos ribinės užterštumo vertės ar pavojaus slenksčiai, taip pat apie tai, kad pasibaigė nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos arba kad nebeviršijamos ribinės užterštumo vertės ar pavojaus slenksčiai, nedelsdamos informuoja atitinkamos savivaldybės vykdomąją instituciją. 4.3. Sprendimą Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje savivaldybės vykdomoji institucija priima gavusi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos informaciją apie susidariusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas arba apie tai, kad viršijamos ribinės užterštumo vertės ar pavojaus slenksčiai, sprendimas panaikinti šį sprendimą priimamas gavus pranešimą šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta tvarka. 5.4. Savivaldybės vykdomosios institucijos priimtame Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sprendime dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje nurodoma:
1) savivaldybės teritorija ar jos dalis, kurioje apribojamas arba uždraudžiamas draudžiamas transporto priemonių eismas;
2) priemonės ir būdai, kuriais apribojamas arba uždraudžiamas draudžiamas transporto priemonių eismas;
3) transporto priemonių eismo apribojimo arba draudimo laikotarpis. 6.5.
6.5. Savivaldybės vykdomosios institucijos Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, sprendimas panaikinti šį sprendimą skelbiamas skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo savivaldybės vykdomosios institucijos dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Skelbime apie sprendimą laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje pateikiama vietos gyventojams aktuali sprendimo įgyvendinimo informacija. 7. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos informaciją apie tai, kad pasibaigė nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos arba kad nebeviršijamos ribinės užterštumo vertės ar pavojaus slenksčiai, priima sprendimą panaikinti sprendimą tam tikroje savivaldybės teritorijoje laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą. Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas skelbiamas vietinėje spaudoje ir įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimo panaikinti sprendimą dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje savivaldybės teritorijoje priėmimą ir viso sprendimo paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. 8.6.
8.6. Apie susidariusias arba pasibaigusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos informuoja šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta tvarka informuojami stacionarių taršos šaltinių naudotojai naudotojus, patenkančius, patenkantys į teritoriją, kurioje susidarė nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos. 9.7. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta Aplinkos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka valstybinę kontrolę vykdanti institucija kontroliuoja, kaip stacionariųjų taršos šaltinių naudotojai įgyvendina šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkos oro taršos mažinimo programas. 8. Siekdama mažinti deginamo kuro poveikį žmonių sveikatai, savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšį savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kai pagal Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas vidutinis vienų metų oro užterštumo azoto dioksidu ir (ar) kietosiomis dalelėmis KD₂,₅ lygis. Kuro rūšies apribojimu laikomas laikotarpis, per kurį draudžiama naudoti atitinkamos rūšies kurą, ir (ar) kuro rūšį deginančio įrenginio techninių parametrų apibūdinimas. 9. Siekdama apriboti arba uždrausti vienos ar daugiau rūšių kuro naudojimą šilumos energijai gaminti gyvenamosios paskirties pastatų šildymui savivaldybės taryba užtikrina, kad iki šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo įsigaliojimo vietos gyventojams būtų suteikta laiko ne mažiau kaip vieneri metai arba ne daugiau kaip vienas šildymo sezonas ir (ar) finansinė paskata planuojamą apriboti arba drausti kuro rūšį naudojančius įrenginius pakeisti atitinkančiais šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus.
Apribojimas arba draudimas naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą ir kompensacinės priemonės planuojamos savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane. 10. Pagal šio straipsnio 8 dalį priimtame sprendime apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje nurodoma:
1) apribojamos ir (ar) draudžiamos naudoti kuro rūšys;
2) kuro rūšies apribojimo sąlygos: laikotarpis metuose, per kurį draudžiamas kuro rūšies naudojimas ir (ar) kuro rūšį deginančio įrenginio techninių parametrų apibūdinimas;
3) savivaldybės teritorija ar jos dalis, kurioje apribojamas ir (ar) draudžiamas vienos ar daugiau kuro rūšių naudojimas.“
Papildyti 13 straipsnį 6 dalimi:
„6. Draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą, išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse.“
Pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 3 dalį. 3. Gamintojai, vežėjai ir naudotojai privalo naudoti technologinę įrangą ir taršos šaltinius pagal technines sąlygas ir papildomas sąlygas, jeigu jas pagal savo kompetenciją nustatė Aplinkos ministerija arba savivaldybės, suderinusios su sąlygas patvirtinusiomis valstybės institucijomis. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnį, įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2.
2Šio įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. 3. Aplinkos ministras iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Aplinkos oro apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 5 dalies 3–5 punktuose, 6 dalies 1 punkte numatytus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3293(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
oro užterštumo vertinimo zona (toliau – zona) – aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta šalies teritorijos dalis, kurioje pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką valstybės lygmeniu įvertintas vertinamas aplinkos oro užterštumo lygis. 19.8. Asmenys Asmuo – fiziniai ir juridiniai asmenys fizinis ar juridinis asmuo, (įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis valstybės juridinį asmenį ir kitas organizacijas kitą organizaciją, taip pat jų padalinius padalinį). 9. Buitinis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – buitinis taršos šaltinis) – fizinio asmens poreikiams, nesusijusiems su ūkinės veiklos vykdymu, naudojamas įrenginys, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą. 22.10. Darnus susisiekimo paslaugų organizavimo būdas – veiksmingiausia ir pažangiausia susisiekimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veikla ir jos metodų plėtojimas, kai sudaromos sąlygos išsaugoti esamą elektrinių transporto priemonių tinklą ir jį plėtoti, mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir (arba) rinktis pažangiausias degalų rūšis. 14.11. Degalai – degiosios medžiagos vidaus degimo varikliams skirtos degiosios medžiagos varikliams. 21.12. Elektrinė transporto priemonė – tik elektra varoma motorinė transporto priemonė, kuri turi bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį ir kuriai elektros energija gali būti tiekiama įvairiais būdais: kontaktiniais laidais (trolėjais), naudojant pantografus, įkraunamus akumuliatorius, indukcijos ir kitais būdais, naudojant bet kokius šių būdų derinius. 20.13. Geriausias prieinamas gamybos būdas – veiksmingiausia ir pažangiausia ūkio subjektų veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, kuri rodo, ar tam tikras būdas gali būti naudojamas kaip pagrindas išmetamų teršalų ribinėms aplinkos oro užterštumo vertėms, skirtoms užkirsti kelią teršalų išmetimui, nustatyti. 14.
iškastinis kuras – energijai gauti naudojama kieta degioji medžiaga, sudaryta iš neatsinaujinančių energijos išteklių: antracitas, bituminės anglys, rusvosios anglys (lignitas), koksas, puskoksis, durpių kuras. 15. Kietosios dalelės KD₂,₅ – kietosios dalelės, kurių 50 procentų praeina pro 2,5 µm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta pamatiniu kietųjų dalelių KD₂,₅ėminių ėmimo ir matavimo metodu, nurodytu perimtajame standarte LST EN 12341 „Aplinkos oro kokybė. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas tvyrančių kietųjų dalelių KD₁₀ arba KD₂,₅ masės koncentracijai nustatyti“. 13.16. Kuras – dujinė, skysta arba kieta degioji medžiaga, naudojama energijai gauti degimo įrenginiuose. Kuru nelaikomos pavojingos pavojingosios atliekos ir iš anksto neapdorotos buitinės nepavojingosios komunalinės atliekos, nepaisant to neatsižvelgiant į tai, ar jose yra degiųjų medžiagų. 8.17. Leistinas taršos dydis Leidžiamasis aplinkos oro taršos dydis (toliau – leistinas taršos dydis) – per tam tikrą laiko tarpą laikotarpį iš aplinkos oro taršos šaltinio ar šaltinių visumos išmetamų teršalų kiekis, dėl kurio atitinkamoje tam tikroje vietovėje, įvertinus kitų aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikį bei ir ūkinės veiklos plėtros perspektyvą, nebus viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės. 7.18. Leistinas nukrypimo dydis Leidžiamasis aplinkos oro užterštumo vertės nuokrypis (toliau – leistinas nukrypimo dydis) – ribinės aplinkos oro užterštumo vertės procentinė dalis, kuria leidžiama viršyti šią vertę, esant šiame įstatyme aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro numatytoms sąlygoms iki ribinės aplinkos oro užterštumo vertės įsigaliojimo datos. 11.19. Mobilusis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – mobilusis taršos šaltinis) – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus motorinė transporto priemonė ar kitas judantis mechanizmas, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą. 17.20.
aplinkos veiksniai, kuriems esant kyla grėsmė, kad bus viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės ar aplinkos oro užterštumo pavojaus slenksčiai. 3.21. Ribinė aplinkos oro užterštumo vertė (toliau – ribinė užterštumo vertė) – mokslinėmis žiniomis pagrįsta aplinkos oro užterštumo lygio vertė, kuri nustatyta aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro siekiant išvengti kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, užkirsti jam kelią ar jį sumažinti ir kurios negalima viršyti nuo aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės įsigaliojimo datos. 4.22. Siektina aplinkos oro užterštumo vertė (toliau – siektina užterštumo vertė) – aplinkos oro užterštumo lygio vertė, kuri nustatyta aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro siekiant išvengti kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, užkirsti jam kelią ar jį sumažinti ir kuri negali būti viršijama, jeigu įmanoma, nuo aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos datos. 10.23. Stacionarusis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – stacionarusis taršos šaltinis) – aplinkos oro taršos šaltinis, esantis veikiantis nekintamoje buvimo vietoje. 24. Technologinis kuras – pramoninėse krosnyse naudojamas kuras. 6.25. Teršalai Teršalas – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai arba turtui. 26.
suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos ar vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Aplinkos oro kokybės valdymas
apsaugos ministerija ministras tvirtina sąrašą teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas, nustato ribines ir siektinas užterštumo vertes, leistinus nukrypimo dydžius ir pavojaus slenksčius, taip pat visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarką. 2. Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės institucijos ir įstaigos ir Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal savo kompetenciją privalo imtis reikiamų priemonių šiame įstatyme nustatytas aplinkos oro kokybės valdymo, aplinkos oro taršos reguliavimo priemones įgyvendina, šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas atlieka siekdamos, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti. 3. Savivaldybių institucijos Savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai savivaldybės gyvenamosiose vietovėse nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones.
Priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus., savivaldybės gyvenamosios vietovės aplinkos oro užterštumo lygį ir jo galimą kenksmingą poveikį vietos gyventojų sveikatai. Savivaldybės taryba, siekdama mažinti oro taršos poveikį žmonių sveikatai kai pagal Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas aplinkos oro užterštumo lygis, turi teisę savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numatyti papildomas aplinkos oro kokybės valdymo priemones aplinkos oro užterštumo lygiui toliau mažinti. Kokios minimalios priemonės ir Kokia minimali informacija turi būti numatytos pateikta savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane, nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras kartu su Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministru. 4. Savivaldybės vykdomoji institucija Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai ir visuomenei teikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose strateginiuose planuose numatytų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių vykdymo ataskaitas viešai skelbia savivaldybės interneto svetainėje. Aplinkos ministras nustato, kokia minimali informacija, reikalinga aplinkos oro kokybės (užterštumo lygio) ataskaitoms tarptautinėms organizacijoms parengti, turi būti pateikta šioje dalyje nurodytose ataskaitose. 5.
10 straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo savivaldybės teritorijoje apriboti arba uždrausti naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą, šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyto draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą buitiniuose taršos šaltiniuose, šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo deginti atliekas buitiniuose taršos šaltiniuose laikymosi kontrolę vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai.“
Pakeisti 5 straipsnį ir išdėstyti ir jį taip: „5 straipsnis. Aplinkos oro taršos ir Aplinkos aplinkos oro kokybės vertinimas valstybės lygmeniu
oro kokybės nuolatinė kontrolė privaloma aglomeracijose ir zonose, kur užterštumo lygiai viršija arba gali viršyti ribines užterštumo vertes Aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimas valstybės lygmeniu vykdomas pagal Aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka rengiamą ir tvirtinamą Valstybinę aplinkos monitoringo programą, siekiant gauti pagal tarptautinius aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimo reikalavimus šio straipsnio
informaciją apie valstybės lygmeniu į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį ir šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą minimalią pakankamą informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir zonose. 2. Aplinkos oro kokybės matavimai atliekami nustatytose vietose nuolat arba epizodiškai imant bandinius. Aplinkos oro taršos vertinimą valstybės lygmeniu – nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą pagal tarptautinius reikalavimus vykdo, nacionalines į aplinkos orą išmetamų teršalų prognozes rengia ir aplinkos ministro nustatytas ataskaitas teikia aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka. 3.
vertinimui valstybės lygmeniu vykdyti reikalingus duomenis ir informaciją rengia ir pagal šio straipsnio 2 dalį aplinkos ministro įgaliotai institucijai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. 4. Aplinkos oro kokybės vertinimą valstybės lygmeniu organizuoja, koordinuoja ir vykdo aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka. 3. 5.
ministerija ministras ar jos įgaliota institucija:
1) kartu su suinteresuotomis institucijomis visoje šalies teritorijoje organizuoja oro kokybės rodiklių matavimus ir kitus tyrimus, reikalingus aplinkos oro kokybei įvertinti,
2) nustato minimalų matavimų skaičių, leidžiantį gauti informaciją, reikalingą aplinkos oro būklei įvertinti; 3)1) nustato aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu tvarką; 4)2) nustato nepalankių teršalų išsisklaidymo sąlygų nustatymo kriterijus;
3) tvirtina savivaldybių, stacionariųjų taršos šaltinių naudotojų ir visuomenės informavimo apie susidariusias ir pasibaigusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas tvarkos aprašą;
4) skiria nacionalinės etaloninės laboratorijos funkcijas aplinkos ministro nustatyta tvarka atliekančią akredituotą instituciją, pagal Europos Sąjungoje vykdomas kokybės užtikrinimo programas užtikrinančią aplinkos oro kokybės matavimų kokybę ir vykdančią matavimų kokybės kontrolę valstybės lygmeniu;
5) skiria instituciją, atsakingą už:
a) minimalaus matavimų, atliekamų siekiant gauti informaciją, reikalingą aplinkos oro kokybei valstybės lygmeniu įvertinti, skaičiaus nustatymą ir matavimų kokybės užtikrinimą;
b) matavimo sistemų (metodų, įrangos, tinklų, laboratorijų) patvirtinimą, įskaitant įrangos atitikties pamatinių matavimo metodų taikymo reikalavimams bandymo ataskaitų, kurias kitose valstybėse narėse išdavė pagal bandymo ir kalibravimo laboratorijoms taikomą darnųjį standartą tokiems bandymams atlikti akredituotos laboratorijos, priėmimą (pripažinimą);
c) ėminių ėmimo vietų išdėstymo dokumentų rengimą ir saugojimą;
d) aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu metodų parinkimą ir vertinimo kokybės užtikrinimą;
e) Europos Sąjungoje organizuojamų kokybės užtikrinimo programų ir tinkamo pamatinių aplinkos oro kokybės vertinimo metodų įgyvendinimo ir kitų aplinkos oro kokybės vertinimo metodų lygiavertiškumo įrodymo koordinavimą Lietuvoje. 6.
straipsnio 4 dalyje nurodyta aplinkos ministro įgaliota institucija valstybės ir savivaldybių lygmeniu atlikto aplinkos oro kokybės vertinimo duomenų, ūkio subjektų vykdytų aplinkos oro užterštumo lygio matavimų ir kitų aplinkos oro kokybės vertinimo duomenų pagrindu:
1) aplinkos ministro nustatyta tvarka klasifikuoja zonas ir aglomeracijas, rengia siūlymus Aplinkos ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai dėl zonų ir aglomeracijų sąrašų keitimo;
2) rengia rekomendacijas savivaldybėms dėl savivaldybių aplinkos oro monitoringo plėtros, siekiant aplinkos oro kokybės vertinimo duomenis savivaldybių lygmeniu naudoti ir aplinkos oro kokybei vertinti valstybės lygmeniu;
3) teikia informaciją ir ataskaitas apie aplinkos oro kokybę tarptautinėms organizacijoms;
4) teikia informaciją ir metines ataskaitas apie aplinkos oro užterštumo lygį zonose ir aglomeracijose visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms.“4 straipsnis. Įstatymo papildymas 5¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 5¹ straipsniu: „5¹ straipsnis. Aplinkos oro kokybės vertinimas savivaldybių lygmeniu
lygmeniu vykdomas pagal Aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka rengiamą ir tvirtinamą savivaldybės aplinkos monitoringo programą, siekiant:
1) gauti išsamią informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygį savivaldybės gyvenamosiose vietovėse;
2) nustatyti savivaldybės gyvenamosios vietovės dalis, kuriose aplinkos oro užterštumo lygis gali daryti kenksmingą poveikį vietos gyventojų sveikatai;
3) nustatyti ūkio subjektus, kurių keliama tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui savivaldybės gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje;
4) informuoti savivaldybės gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenę apie aplinkos oro būklę ir imtis veiksmų aplinkos oro kokybei savivaldybės gyvenamosiose vietovėse gerinti. 2.
gyvenamosiose vietovėse ar šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose jų dalyse vykdo aplinkai ar žmonių sveikatai aktualių teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimus ar kitais vertinimo metodais nustato tų teršalų koncentraciją aplinkos ore, planuoja ir įgyvendina vietines aplinkos oro kokybės gerinimo priemones. 3. Kai nustatomas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas ūkio subjektas, kurio keliama tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui savivaldybės gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje, savivaldybės administracija per 7 darbo dienas nuo ūkio subjekto nustatymo dienos apie tai raštu informuoja ūkio subjektą ir ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančias institucijas. 4. Kai nustatomas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas ūkio subjektas, kurio keliama tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui savivaldybės gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje, turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, savivaldybės meras ar jo pavedimu savivaldybės administracija gali teikti aplinkos ministro įgaliotai išduoti leidimus institucijai prašymą aplinkos ministro nustatyta tvarka peržiūrėti leidimo sąlygas.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės, kurios Kai savivaldybės teritorijoje, remiantis valstybinio aplinkos monitoringo duomenimis, viršijama bent viena šio įstatymo 4 straipsnio
tikslinti pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalį parengtuose savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose plane aplinkos oro kokybės valdymo priemones priemonės, numatytos šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, turi būti papildytos numatytos ir numatyti papildomas konkrečiu kuo trumpesniu laikotarpiu siekiant kuo skubiau įgyvendinamas aplinkos oro kokybės valdymo priemones aplinkos oro užterštumo lygiui sumažinti sumažinti aplinkos oro užterštumo lygį iki nustatytos ribinės užterštumo vertės ar, jeigu įmanoma, siektinos užterštumo vertės, ir toliau mažinti aplinkos oro užterštumo lygį. Į patikslintus savivaldybės strateginį plėtros planą ir (ar) savivaldybės strateginį veiklos planą turi būti įtraukti įtraukta Aplinkos ministerijos aplinkos ministro ir Sveikatos sveikatos apsaugos ministerijos ministro nustatyti duomenys nustatyta informacija. Savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose plane numatytos patikslintos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi būti suderintos su Aplinkos ministerijos aplinkos ministro ir Sveikatos sveikatos apsaugos ministerijos ministro įgaliotomis institucijomis, visuomene ir patvirtintos iki kitų kalendorinių metų liepos 1 dienos einančių po kalendorinių metų, kuriais savivaldybės teritorijoje buvo nustatytos viršytos ribinės ar siektinos užterštumo vertės, liepos 1 dienos, ir apie tai turi būti informuojama Aplinkos ministerija.
Informacija apie papildomas aplinkos oro kokybės valdymo priemones ne vėliau kaip per 3 darbo dienas paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Pavojaus slenksčio viršijimas
Jeigu viršijamas pavojaus slenkstis, Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos turi kuo skubiau apie tai informuoti visuomenę ir savivaldybės vykdomoji institucija turi imtis priemonių, kad būtų sumažintas pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai. Kai teršalo koncentracija aplinkos ore lygi pavojaus slenksčiui arba jį viršija, toks įvykis laikomas atitinkančiu ekstremaliojo įvykio kriterijų, visuomenė perspėjama ir informuojama apie kylantį pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai ir imamasi veiksmų valdant dėl pavojaus slenkstį pasiekusios ar viršijusios teršalo koncentracijos aplinkos ore susidariusią situaciją ir šalinant šios situacijos padarinius Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatyta tvarka.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Aplinkos oro taršos reguliavimo
priemonės 1.
Lietuvos Respublikos Seimas nustato aplinkos oro apsaugos vystymo kryptis, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Nacionalinius tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reguliuojamų oro teršalų į aplinkos orą išmetamo kiekio mažinimo ir kitus aplinkos oro apsaugos ilgesnės negu kaip 10 metų trukmės tikslus ir uždavinius nustato Seimas nacionalinėse darbotvarkėse. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato 10 metų aplinkos oro apsaugos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir jų stebėsenai skirtus poveikio rodiklius, rodančius į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio mažinimą šalies mastu ir skirtinguose ūkio sektoriuose (energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio). Aplinkos oro apsaugos taršos mažinimo (valdymo) priemones šiems Nacionaliniame pažangos plane ir nacionalinėse darbotvarkėse numatytiems uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė suplanuoja nacionalinėse plėtros programose ir nacionalinių darbotvarkių planuose. Šiuose planavimo dokumentuose aplinkos oro taršos mažinimo (valdymo) priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus, taip pat; šiuose planavimo dokumentuose gali būti nustatytos savivaldybių, ypač tų, kuriose yra šio įstatymo 2 straipsnio 16 1 dalyje apibrėžtų aglomeracijų, teritorijose taikytinos aplinkos oro taršos ribojimo ir jos neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimo kokybės valdymo priemonės ir, iš stacionariųjų taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio mažinimo (valdymo) priemonės. 2.
apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai susidaro nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos arba kai viršijamos ribinės užterštumo vertės, ar pavojaus slenksčiai, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius turi teisę priimti sprendimą dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje. 3. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos apie susidariusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas arba apie tai, kad viršijamos ribinės užterštumo vertės ar pavojaus slenksčiai, taip pat apie tai, kad pasibaigė nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos arba kad nebeviršijamos ribinės užterštumo vertės ar pavojaus slenksčiai, nedelsdamos informuoja atitinkamos savivaldybės vykdomąją instituciją. 4.3. Sprendimą Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje savivaldybės vykdomoji institucija priima gavusi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos informaciją apie susidariusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas arba apie tai, kad viršijamos ribinės užterštumo vertės ar pavojaus slenksčiai, sprendimas panaikinti šį sprendimą priimamas gavus pranešimą šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta tvarka. 5.4.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sprendime dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje nurodoma:
1) savivaldybės teritorija ar jos dalis, kurioje apribojamas arba uždraudžiamas draudžiamas transporto priemonių eismas;
2) priemonės ir būdai, kuriais apribojamas arba uždraudžiamas draudžiamas transporto priemonių eismas;
3) transporto priemonių eismo apribojimo arba draudimo laikotarpis. 6.5. Savivaldybės vykdomosios institucijos Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, sprendimas panaikinti šį sprendimą skelbiamas skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo savivaldybės vykdomosios institucijos dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Skelbime apie sprendimą laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje pateikiama savivaldybės ar jos dalies gyventojams aktuali sprendimo įgyvendinimo informacija. 7. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos informaciją apie tai, kad pasibaigė nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos arba kad nebeviršijamos ribinės užterštumo vertės ar pavojaus slenksčiai, priima sprendimą panaikinti sprendimą tam tikroje savivaldybės teritorijoje laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą.
Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas skelbiamas vietinėje spaudoje ir įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimo panaikinti sprendimą dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje savivaldybės teritorijoje priėmimą ir viso sprendimo paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. 8.6. Apie susidariusias arba pasibaigusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos informuoja šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta tvarka informuojami stacionariųjų taršos šaltinių naudotojus, patenkančius, patenkančių į teritoriją, kurioje susidarė nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos, naudotojai. 9.7. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta Aplinkos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka valstybinę kontrolę vykdanti institucija kontroliuoja, kaip stacionariųjų taršos šaltinių naudotojai įgyvendina šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkos oro taršos mažinimo programas. 8.
dalyje nustatytų tikslų, kai pagal Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas vidutinis vienų metų oro užterštumo azoto dioksidu ir (ar) kietosiomis dalelėmis KD₂,₅ lygis, savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą toje savivaldybės teritorijoje apriboti arba uždrausti naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą. Tam tikros rūšies kuro naudojimo apribojimu laikomas laikotarpio, kuriuo draudžiama naudoti tos rūšies kurą, ir (ar) tos rūšies kurą deginančio įrenginio techninių reikalavimų nustatymas. 9. Siekdama apriboti arba uždrausti vienos ar daugiau rūšių kuro naudojimą šilumos energijai gaminti gyvenamosios paskirties pastatų šildymui, savivaldybės taryba užtikrina, kad iki šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo įsigaliojimo dienos vietos gyventojams būtų suteiktas ne trumpesnis kaip vienų metų laikotarpis ir ne mažiau kaip vienas šildymo sezonas ir (ar) numatytos savivaldybės tarybos nustatyto dydžio kompensacinės priemonės už planuojamą apriboti arba uždrausti naudoti tam tikros rūšies kurą deginančių įrenginių pakeitimą įrenginiais, atitinkančiais šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus. Apribojimas arba draudimas naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą ir kompensacinės priemonės planuojamos savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane. 10.
dalį priimtame sprendime apriboti arba uždrausti naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą savivaldybės teritorijoje nurodoma:
1) apribojamų ir (ar) draudžiamų naudoti rūšių kuras;
2) tam tikros rūšies kuro naudojimo apribojimo sąlygos: metų laikotarpis, kuriuo draudžiamas nurodytų rūšių kuro naudojimas ir (ar) nurodytos rūšies kurą deginančio įrenginio techniniai reikalavimai;
3) savivaldybės teritorija ar jos dalis, kurioje apribojamas ir (ar) draudžiamas vienos ar daugiau rūšių kuro naudojimas.“
Papildyti 13 straipsnį 6 dalimi:
„6. Draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą,
išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse.“
Pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 3 dalį. 3. Gamintojai, vežėjai ir naudotojai privalo naudoti technologinę įrangą ir taršos šaltinius pagal technines sąlygas ir papildomas sąlygas, jeigu jas pagal savo kompetenciją nustatė Aplinkos ministerija arba savivaldybės, suderinusios su sąlygas patvirtinusiomis valstybės institucijomis. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
spalio 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2026 m. gegužės
šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Aplinkos oro apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 4 dalių, 5 dalies 3–5 punktų, 6 dalies 1 punkto nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1, 6, 8, 19⁴, 31 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS ORO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1392 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 242, 268, 286 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I‑2223 (toliau – AAĮ) 1, 6, 8, 19⁴, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AAĮ projektas) parengtas įvertinus savivaldybėms teisės aktais suteiktų įgaliojimų apimtis ir atsižvelgiant į savivaldybėms teisės aktuose nustatytas funkcijas. Savivaldybėms suteiktų įgaliojimų apimtis nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnis bei jį detalizuojantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – VSĮ). Tiek valstybinių, tiek savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimas įpareigoja savivaldybes veikti pagal Konstituciją ir įstatymų suteiktą kompetenciją, ir išimtinai bendruomenės interesams. VSĮ 6 straipsnio 28 punkte nustatyta viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų – aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, aplinkos monitoringas. AAĮ projektą parengti paskatinusi priežastis – siekis įstatyme išskirti savivaldybių institucijų ir įstaigų vaidmenį aplinkos apsaugos srityje. Specialiuosiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymuose, įtvirtintos aplinkos apsaugos funkcijos vietos savivaldos institucijoms ir įstaigoms, tačiau AAĮ nuostatos sistemiškai neatspindėtos.
AAĮ projekto 2, 3, 5, 6 ir 7 straipsniuose, kuriais atitinkamai keičiamas AAĮ 6, 8, 19-4, 31 ir 33 straipsniai, sistemiškai derinamos nuostatos dėl savivaldybių institucijų ir įstaigų įvardinio, atsižvelgiant į naujas nuo 2023 metų balandžio 1 d. įsigaliojusias VSĮ nuostatas, kuriose meras tapo vykdomąja institucija. Savivaldybės funkcijos, susijusios su aplinkos apsaugos kontrolės vykdymu sistemiškai įtvirtintos specialiuosiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, dėl individualaus nuotekų tvarkymui nustatytų reikalavimų kontrolės vykdymo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – GVTNTĮ) (10 str. 2 d. 9 p.), dėl komunalinių atliekų tvarkymo kontrolės užtikrinimo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ATĮ) (25 str. ir 30 str.) ir kituose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, siūloma ir Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 (toliau – AOAĮ) 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projekte (toliau – AOAĮ projektas) suteikti savivaldybėms teisę savarankiškai ir savalaikiai imtis reikalingų priemonių sprendžiant lokalias oro taršos problemas, suteikti galimybę atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės sąlygas ir bendruomenių interesus nustatyti papildomas buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisykles ir pavesti kontroliuoti šių taisyklių laikymąsi.
AOAĮ projektu taip pat siekiama mažinti dėl kuro deginimo į aplinkos orą išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį, gerinti oro kokybę gyvenamosiose vietovėse ar jų dalyse suteikiant savivaldybių institucijoms daugiau teisinio reglamentavimo įrankių oro taršai valdyti ir spartinti perėjimą nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių. AOAĮ projektu siūlomas kietojo iškastinio kuro – antracito, bituminės anglies, rudosios anglies (lignito), kokso, puskoksio, durpių kuro – naudojimo draudimas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 371 „Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo“ patvirtino Nacionalinio oro taršos mažinimo plano (toliau – Nacionalinis oro taršos mažinimo planas) 2 priedo P53 priemonę „Kietojo kuro deginimo ribojimas“, kuria numatyta ne vėliau kaip nuo 2024 m. nustatyti teisinio ribojimo priemones kietojo iškastinio kuro (akmens anglies, lignito, durpių) deginimui. AOAĮ projekte atsižvelgiama į Valstybės kontrolės 2022 m. birželio 10 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.
VAE-6 „Aplinkos oro būklės vertinimas“ (toliau – VK audito ataskaita) pateiktus audito rezultatus ir rekomendacijas „aiškiai atskirti valstybinio ir savivaldybių aplinkos monitoringo tikslus ir uždavinius, nustatyti monitoringo subjektų teises, pareigas ir tarpusavio sąveiką“; nustatyti „pareigą savivaldybėms taršiose vietose vykdyti aplinkos oro monitoringą“; daugiau savivaldybių lygmeniu vykdomo oro monitoringo duomenų naudoti valstybės lygmeniu vykdomo oro kokybės monitoringo tikslais; „parengti rekomendacijas savivaldybėms aplinkos oro monitoringo plėtrai /raidai (rizikos kriterijai monitoringo vietų parinkimui, turinio nustatymui, duomenų kokybės užtikrinimui ir kt.) sudarant prielaidas savivaldybėms nuolat turėti aktualią informaciją apie aplinkos oro kokybė rizikos teritorijose, pakankamą gyventojų informavimui ir būklės gerinimo priemonių savalaikiam taikymui“. Sprendžiama problema – Lietuvos miestuose viršijami Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomenduojami sveikatai nepavojingi oro užterštumo kietosiomis dalelėmis lygiai[¹], šildymo sezono laikotarpiu dažnai viršijama kietųjų dalelių KD₁₀ koncentracijos paros ribinė vertė. Oro kokybės išsamesnio vertinimo ir gerinimo poreikį pagrindžia ir 2022 m. Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl naujos oro kokybės direktyvos[²], kuriame siūloma griežtinti Europos Sąjungos lygiu taikomas oro kokybės normas (kiek įmanoma labiau suderinti su PSO rekomenduojamais oro užterštumo lygiais). Deginant kietąjį iškastinį kurą į aplinkos orą išmetamas didesnis kiekis azoto oksidų (toliau – NOx), kitų sveikatai pavojingų teršalų (pvz., sunkiųjų metalų, patvariųjų organinių teršalų (toliau – POT), sieros dioksido (toliau – SO₂)), palyginti su kitų rūšių kuro deginimu, pvz., biomasės.
Poreikį mažinti dėl kietojo kuro deginimo į aplinkos orą išmetamų NOx, kietųjų dalelių, nemetaninių lakiųjų organinių junginių (toliau – NMLOJ) kiekį pagrindžia ir 2023 m. sausio 26 d. Europos Komisijos inicijuota pažeidimo procedūra prieš Lietuvos Respubliką dėl oro teršalų sumažinimo įsipareigojimų neįgyvendinimo[³] (toliau – pažeidimas dėl oro taršos mažinimo tikslų neįgyvendinimo). Šis pažeidimas pagrindžia ir tikslesnio oro taršos vertinimo nacionaliniu lygmeniu poreikį. Tai konstatuojama ir VK audito ataskaitoje. Iškastinio kietojo kuro naudojimas prisideda prie klimato kaitą skatinančių ŠESD nacionaliniu mastu išmetamo kiekio.
AOAĮ projekto tikslas:
AOAĮ projekto tikslas:
AOAĮ projekto tikslui įgyvendinti keliami uždaviniai:
1) suteikti teisę savivaldybėms priimti sprendimą apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšį savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kurioje oro kokybė neatitinka sveikatai aktualiems teršalams – azoto dioksidui (toliau – NO₂) ir (ar) kietosioms dalelėms KD₂,₅ PSO rekomenduojamo vidutinio vienų metų oro užterštumo lygio;
2) suteikti teisę savivaldybėms nustatyti buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisykles ir kontroliuoti jų laikymąsi; vykdyti šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo deginti atliekas buitiniuose taršos šaltiniuose laikymosi kontrolę.
3) nuo 2026 m. gegužės 1 d. drausti naudoti kietąjį iškastinį kurą, išskyrus atvejus, kai jis naudojamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse;
4) reglamentuoti aplinkos oro taršos vertinimą valstybės lygmeniu – nacionalinės oro teršalų apskaitos vykdymą ir aplinkos oro kokybės vertinimą valstybės lygmeniu;
5) atskirai reglamentuoti aplinkos oro kokybės vertinimą savivaldybių lygmeniu ir vertinimo duomenų naudojimą;
6) įstatymu įtvirtinti, kad aplinkos ministro įgaliota institucija savivaldybėms rengia rekomendacijas dėl savivaldybių aplinkos oro monitoringo plėtros, siekiant aplinkos oro kokybės vertinimo savivaldybių lygmeniu duomenis naudoti ir aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu tikslams, t. y. kad ir savivaldybių duomenys būtų tinkami integruoti į tarptautinę aplinkos monitoringo sistemą;
7) įstatymu įtvirtinti, kad NPP nustatomi strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių stebėsenai skirti poveikio rodikliai, rodantys išmetamų oro teršalų kiekio mažinimą šalies mastu ir skirtinguose ūkio sektoriuose (energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio);
8) įtvirtinti, kad įstatyme apibrėžto pavojaus slenksčio viršijimo atveju veiksmų valdant situaciją dėl pavojaus slenkstį pasiekusios ar viršijusios teršalo koncentracijos bei šalinant jos padarinius imamasi Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatyta tvarka.
3) nuo 2026 m. gegužės 1 d. drausti naudoti kietąjį iškastinį kurą, išskyrus atvejus, kai jis naudojamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse;
4) reglamentuoti aplinkos oro taršos vertinimą valstybės lygmeniu – nacionalinės oro teršalų apskaitos vykdymą ir aplinkos oro kokybės vertinimą valstybės lygmeniu;
5) atskirai reglamentuoti aplinkos oro kokybės vertinimą savivaldybių lygmeniu ir vertinimo duomenų naudojimą;
6) įstatymu įtvirtinti, kad aplinkos ministro įgaliota institucija savivaldybėms rengia rekomendacijas dėl savivaldybių aplinkos oro monitoringo plėtros, siekiant aplinkos oro kokybės vertinimo savivaldybių lygmeniu duomenis naudoti ir aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu tikslams, t. y. kad ir savivaldybių duomenys būtų tinkami integruoti į tarptautinę aplinkos monitoringo sistemą;
7) įstatymu įtvirtinti, kad NPP nustatomi strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių stebėsenai skirti poveikio rodikliai, rodantys išmetamų oro teršalų kiekio mažinimą šalies mastu ir skirtinguose ūkio sektoriuose (energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio);
8) įtvirtinti, kad įstatyme apibrėžto pavojaus slenksčio viršijimo atveju veiksmų valdant situaciją dėl pavojaus slenkstį pasiekusios ar viršijusios teršalo koncentracijos bei šalinant jos padarinius imamasi Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatyta tvarka. Mažinant ŠESD ir oro teršalų išmetamą kiekį bus prisidedama prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų mažinti taršą įgyvendinimo:
1) Jungtinių Tautų (toliau – JT) bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo sumažinti ŠESD. Vyriausybės susitarė dėl ilgalaikio klimato kaitos švelninimo tikslo – neleisti pasaulinei temperatūrai pakilti daugiau nei 2 °C lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu (1750 m.) ir siekti, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 °C.
Siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus, Lietuva su kitomis ES valstybėmis narėmis įsipareigojo didinti artimiausio dešimtmečio užmojus, ilgalaikius klimato ir energetikos politikos tikslus. Europos Vadovų Tarybos (toliau – EVT) 2020 m. gruodžio 10–11 d. išvadose patvirtintas 2030 m. klimato ir energetikos politikos tikslas – sumažinti išmetamų ŠESD kiekį ne mažiau kaip 55 proc., palyginti su 1990 m. Remiantis EVT išvadomis, 2020 m. gruodžio 17 d. Aplinkos taryba pritarė Europos klimato reglamentui, kuriame įtvirtintas ES poveikio klimatui neutralumo 2050 m. tikslas. 2) JT Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – Konvencija) Protokole dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (toliau – Geteborgo protokolas) Lietuvai nustatytų oro teršalų, – NOx, SO₂, kietųjų dalelių KD₂,₅, NMLOJ, amoniako (toliau – NH₃) išmetamo kiekio sumažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu, tikslų 2020 m. įgyvendinimo ir direktyvoje 2016/2284[¹⁸] Lietuvai nustatytų šių teršalų išmetamo kiekio sumažinimo tikslų 2020 m. ir 2030 m. įgyvendinimo, Konvencijos protokole dėl sunkiųjų metalų (toliau – SM protokolas) ir protokole dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – POT protokolas)[¹⁹] nustatyto įpareigojimo neviršyti ataskaitiniais 1990 m. išmesto protokoluose nurodytų teršalų kiekio įgyvendinimo. Lietuva iki 2030 m. įsipareigojusi 51 % sumažinti NOx išmetamą kiekį (iki 2021 m. sumažinta 24 %); SO₂ – 60 % (sumažinta 59,1 %); kietųjų dalelių KD₂,₅– 36 % (sumažinta 23 %); NMLOJ – 47 % (sumažinta 21 %); NH₃ – 10 % (sumažinta 2,2 %). Lietuva dar neįgyvendino 2020 m. sumažinimo tikslų dėl NOx (2020 m. tikslas – 48 %), NMLOJ (tikslas – 32 %) ir NH₃ (tikslas – 10 %).
Pažymėtina, kad:
1) Europos Komisija, remdamasi 2020 m. nacionalinės oro teršalų apskaitos duomenimis, pažeidimą dėl oro taršos mažinimo tikslų neįgyvendinimo pradėjo dėl keturių (iš penkių) teršalų, – NOx, NH₃, SO₂ ir kietųjų dalelių KD₂,₅ sumažinimo tikslų neįgyvendinimo;
2) Europos Komisijai 2023 m. pradžioje deklaruotais 2021 m. nacionalinės oro teršalų apskaitos duomenimis, kietųjų dalelių KD₂,₅sumažinimas 2005–2021 m. (23 %) pakankamas šio teršalo 2020 m. įsipareigojimo (20 %) įgyvendinimui, tačiau toks kietųjų dalelių KD₂,₅mažėjimas gali būti nepakankamas NPP 6 strateginio tikslo 6.7 poveikio rodikliui[²⁰] pasiekti. Pagal Sunkiųjų metalų protokolą Lietuva neturi viršyti 1990 m. išmesto švino, kadmio ir gyvsidabrio kiekio. Nacionalinės oro teršalų apskaitos duomenimis, 1990–2021 m. šių sunkiųjų metalų Lietuvoje išmesta atitinkamai 61,3%, 32,8% ir 53,6% mažiau. Pagal POT protokolą Lietuva neturi viršyti 1990 m. išmesto dioksinų /furanų, benzo(a)pireno, policiklinių aromatinių angliavandenilių (toliau – PAA) ir kt. aktualių teršalų kiekio. Nacionalinės oro teršalų apskaitos duomenimis, 1990–2021 m. dioksinų /furanų, benzo(a)pireno, PAA išmesta atitinkamai 31,6%, 55,4%, 61,3% mažiau, kitų teršalų – daugiau kaip 50% mažiau[²¹]. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros atliktomis nacionalinės oro teršalų apskaitos prognozėmis, kurios paskutinį kartą atnaujintos ir pateiktos Europos Komisijai 2023 m. balandžio 14 d., numatoma, kad įgyvendinus visas dabartiniame Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane numatytas priemones, įskaitant kietojo iškastinio kuro ribojimą (priemonė P53), Lietuva 2020 m. NOx sumažinimo įsipareigojimą pasieks tik 2030 m. (prognozuojamas sumažinimas – 51,3 %; kartu prognozuojama įgyvendinti ir 2030 m. įsipareigojimą – sumažinti NOx kiekį 51 %).
Neįgyvendinus kietojo iškastinio kuro ribojimo priemonės ar ją pakeitus kita galima alternatyva energetikos sektoriuje, – papildomas akcizo didinimas kietajam iškastiniam kurui (įgyvendinant Nacionalinį oro taršos mažinimo planą ir Nacionalinį energetikos ir klimato srities planą, akcizas šiai kuro rūšiai jau padidintas 2023 m. gegužės 9 d. patvirtinus Akcizų įstatymo pakeitimą), taip kyla rizika nepasiekti NMLOJ sumažinimo įsipareigojimo 2030 m. (prognozuojamas sumažinimas 47,3 %, kai įsipareigojimas – 47 %). Pažymėtina, kad AOAĮ projektas dėl numatomo kietojo iškastinio kuro draudimo notifikuotas Europos Komisijai (suteiktas Nr. 2023/0363/LT). AOAĮ projekto priėmimo atidėjimo laikotarpis buvo iki 2023 m. rugsėjo 9 d., t. y. iki tos dienos AOAĮ projekto priėmimas nebuvo galimas. Europos Komisija ir Europos Sąjungos valstybės narės pastabų ar išsamios nuomonės nepateikė. Kietojo kuro deginimas individualiam šilumos energijos gaminimui (namų ūkiuose) reikšmingiausią poveikį turi išmetamam kietųjų dalelių KD₂,₅kiekiui (2021 m 36,9 % viso Lietuvoje išmesto KD₂,₅kiekio arba daugiau kaip 70 % Lietuvos energijos gamybos sektoriuje išmesto KD₂,₅kiekio), taip pat šis sektorius yra pagrindinis taršos dioksinais /furanais (2021 m. 52,6 % viso išmesto kiekio) ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais (2021 m. 75,8 % viso išmesto kiekio) šaltinis. 2021 m. nacionalinės oro teršalų apskaitos duomenys taip pat rodo, kad toks deginimas atitinkamai prisideda ir prie NMLOJ (16,3%), SO₂ (6,4%) bei NOx (4,1%) Lietuvoje išmetamo kiekio. Pagal aplinkos oro kokybės monitoringo duomenis, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis ir kitais su kietojo kuro deginimu susijusiais teršalais, pvz., kancerogeniniu teršalu benzo(a)pirenu padidėja šildymo sezono metu.
Kietųjų dalelių KD₂,₅ koncentracija vykdant valstybinį aplinkos monitoringą stebima 4 Lietuvos miestuose esančiose 6 oro kokybės tyrimų stotyse (Vilniuje 2 (Žirmūnai, Lazdynai); Kaune 2 (Petrašiūnai, Noreikiškės), Klaipėdoje (Šilutės pl.), Naujojoje Akmenėje)). 2020 m. – 2022 m. laikotarpiu vidutinė metinė KD₂,₅koncentracija nei viename mieste neviršijo pagal ES reikalavimus nustatytos ribinės vertės (20µg/m³), tačiau 2020 m. – 2022 m. Vilniaus Žirmūnų ir 2020 m. – 2021 m. Kauno Petrašiūnų oro kokybės stotyse šio teršalo koncentracija viršijo 2005 m. PSO rekomenduotą vidutinį metinį lygį (10µg/m³); 2021 m. sugriežtinti kietųjų dalelių KD₂,₅ PSO rekomenduojami lygiai (vidutinis metinis – 5µg/m³; 24 valandų – 25µg/m³, kurio negalima viršyti daugiau kaip 3 kartus per metus) viršyti visose oro kokybės tyrimų stotyse, išskyrus N. Akmenės ir Žemaitijos kaimo foninę stotį, kuriose neviršyta 24 valandų norma. Analogiška situacija yra ir su kietosioms dalelėms KD₁₀ PSO 2021 m. rekomenduotų lygių (vidutinis metinis – 15µg/m³, 24 valandų – 45µg/m³, kurio negalima viršyti daugiau kaip 3 kartus per metus) viršijimu.
2019 m. atlikto oro užterštumo lygio įvertinimo Lietuvoje (vietose, kur nėra valstybinio monitoringo oro kokybės tyrimo stočių) difuzinių ėmiklių metodu (indikatorinių matavimų) duomenimis[²²], iš 15 tirtų miestų, didžiausias, bet 2019 m. galiojusios normos (25 µg/m³) neviršijantis, kietųjų dalelių KD₂,₅ koncentracijos metinis vidurkis nustatytas Telšiuose (23,7 µg/m³), Biržuose (22,4 µg/m³), Marijampolėje (20,9 µg/m³)[²³], mažiausias – Rokiškyje (12,5 µg/m³); maksimalus 24 valandų koncentracijos vidurkis didžiausias nustatytas Telšiuose (109,8 µg/m³), Biržuose (108,2 µg/m³), Druskininkuose (107,6 µg/m³), Šilutėje (104,2 µg/m³), mažiausias – Kaune (53,8 µg/m³). Didžiausias, bet galiojančios normos (40 µg/m³) neviršijantis kietųjų dalelių KD₁₀ koncentracijos metinis vidurkis nustatytas Telšiuose (31 µg/m³), Biržuose (28,8 µg/m³), Vilniuje (28,7 µg/m³), Kaune (27,5 µg/m³), mažiausias – Elektrėnuose (19,2 µg/m³). Kietųjų dalelių KD₁₀ 24 valandų koncentracija viršijo leistiną 35 kartų per metus normą 8 miestuose iš 15. Visose matavimų vietose viršyti PSO rekomenduojami lygiai. Kietųjų dalelių neigiamo poveikio sveikatai aspektu pažymėtina, kad beveik visuose tirtuose miestuose (12 iš 15) kietųjų dalelių KD₁₀ sudėtyje nustatyta nuo 50 % iki 70 % sveikatai dar pavojingesnių mažesnių kietųjų dalelių – KD₁. Taip pat ir šio tyrimo rezultatai parodė, kad visuose miestuose šildymo sezono metu oro užterštumo kietosiomis dalelėmis lygis žymiai didesnis. Kietojo kuro deginimo keliamai taršai reikšmingą poveikį turi kuro kokybė ir kurą deginančio įrenginio aplinkosauginis veiksmingumas, įrenginio eksploatacija ir priežiūra.
Kietojo kuro deginimo tarša ir nepageidaujami kvapai, susidarantys dėl taršaus kurą deginančio įrenginio ar prastos kuro kokybės, dažnai kelia netoli taršos šaltinio gyvenančių piliečių nepasitenkinamą. Buitiniuose kuro deginimo įrenginiuose deginamas kietasis kuras, ypač iškastinis kuras, daro neigiamą poveikį ne tik lauko oro kokybei, bet ir gali pabloginti pastato, kuriame įrengtas kurą deginantis įrenginys, nepakankamai vėdinamų patalpų oro kokybę, kuri taip pat daro poveikį žmonių sveikatai. Nenaudoti neapdorotos akmens anglies namų ūkiuose rekomenduoja PSO, atsižvelgiant į tai, kad šios kuro rūšies degimo metu išmetamos kietosios dalelės pripažintos kancerogeninėmis. Remiantis PSO informacija, akmens anglies deginimas namų ūkiuose yra itin žalingas dėl NOx ir SO₂, toksinių medžiagų adsorbcijos kietosiose dalelėse ir sunkiųjų metalų. Įstatymų projektais siūlomas savivaldybių galių išplėtimas nustatyti griežtesnius ir (ar) papildomus reikalavimus buitiniams taršos šaltiniams ir kuro rūšių naudojimo apribojimus, prižiūrėti nustatytų reikalavimų laikymąsi ir vykdyti kietojo iškastinio kuro naudojimo kontrolę paremtas ir užsienio šalių gerąja praktika. Siekiant spręsti namų ūkių buityje naudojamų kurą deginančių įrenginių keliamas lokalias oro taršos problemas, įskaitant atvejus, kai dėl šios taršos kyla gyventojų nepasitenkinimas, dažnu atveju Europos šalyse namų ūkių keliamos oro taršos priežiūrą vykdo vietos valdžios (savivaldos) institucijos. Dalyje užsienio šalių neleistinas oro teršimas iš buitinių kurą deginančių įrenginių siejamas su viešosios tvarkos trikdymu.
Danijoje vietos savivaldos prižiūri, kad kietojo kuro katiluose būtų deginamas leidžiamas kuras ir turi teisę atskiriems subjektams nustatyti papildomus griežtesnius apribojimus katilų eksploatacijai ar reikalavimus dūmtakių aukščiui ir naudojamo kuro kokybei atsižvelgiant į vietovės ypatumus ir taršos lygį. Pažymėtina, kad griežtesnių reikalavimų nustatymo konkrečiam taršos šaltiniui (įskaitant namų ūkio taršos šaltinį) pagrindu gali būti reikšmingos taršos faktas, kurį pagal Danijos teismų praktiką (2012 m. Guldborgsundo savivaldybės atvejis) apima matomi dūmai (pagrįsti vaizdine medžiaga) ar dūmų kvapas dėl neišvengiamai tokiuose dūmuose esančių sveikatai pavojingų medžiagų. Lenkijoje savivaldoms pavesta prižiūrėti, kaip laikomasi namų ūkiams taikomų aplinkos apsaugos reikalavimų, įskaitant patikrinimus gyvenamosiose patalpose. Savivaldos pareigūnai turi teisę patekti į patalpas ir imti mėginius ar atlikti kitus reikiamus veiksmus nuo 6 val. iki 22 val. Reikalavimų nustatymo galia suteikta savivaldybėms, kurios gali reglamentuoti kuro kokybę, kurą deginančio įrenginio aplinkosauginį veiksmingumą ar riboti atitinkamų kuro rūšių naudojimą. Sprendžiant Malopolskos regiono oro užterštumo problemas, Krokuvos savivaldybė uždraudė deginti kietąjį kurą, regione nustatyti aplinkosauginiai standartai buitiniams kurą deginantiems įrenginiams. Savivaldybės priežiūra apima ir gyventojų pranešimų dėl kūrenamų atliekų nagrinėjimą, ir patikrinimus, kurių inicijavimo priežastimi gali būti ir savivaldybės budėtojų ar savivaldybės pareigūnų pastebėjimai. Oro taršos iš namų ūkių priežiūroje vietos savivaldos dalyvauja ir kitose šalyse, pvz., Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Švedijoje ir kt.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 242, 268, 286 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas) parengtas sistemiškai derinant prie AOAĮ projekto, kuriame siūloma suteikti teisę savivaldybių administracijų pareigūnams vykdyti buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisyklių ir draudimo deginti atliekas bei kietąjį iškastinį kurą buitiniuose taršos šaltiniuose laikymosi kontrolę. Taip pat sistemiškai papildomas reglamentavimas dėl teisės savivaldybių administracijos pareigūnams (valstybės tarnautojams) vykdyti administracinę teiseną už savivaldybės institucijų ar įstaigų nustatytų griežtesnių nei valstybiniai arba papildomų aplinkos apsaugos normatyvų ar taisyklių pažeidimus. AAĮ projektu 2 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti tokia diskreciją. Atitinkamai ANK numatomi įgaliojimai užtikrinti šių taisyklių ir normatyvų laikymąsi. Siūloma tikslinti ANK 242 straipsnį ir įtvirtinti administracinę atsakomybę už buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisyklių ir (ar) draudimo deginti atliekas buitiniuose taršos šaltiniuose, ir (ar) draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą, ir (ar) savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje taikomų aplinkos apsaugos normatyvų ir (ar) taisyklių pažeidimus. ANK projektas taip pat rengiamas dėl to, kad 2022-11-16 pasikeitė GVTNTĮ nuostatos (10 str. 2 d.
2 d. 9 p.) ir pagal jas savivaldybių vykdomajai institucijai suteikta teisė organizuoti patikrą, ar asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, turi apmokėjimą už sukauptų nuotekų transportavimą patvirtinančius dokumentus arba viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju ar garantiniu vandens tiekėju, arba sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiu asmeniu, ar individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūra (eksploatacija) vykdoma aplinkos ministro tvirtinamų nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše ir nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatyta tvarka. ANK pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti 268 straipsnį ir nustatyti už individualiam nuotekų tvarkymui, GVTNTĮ nustatytų reikalavimų pažeidimus taikomą administracinę atsakomybę. ANK projekte taip pat siūloma pakeisti 286 straipsnį suderinant šio straipsnio nuostatas su galiojančio Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad įtvirtintos sankcijos nekeičiamos. Atsižvelgiant į ANK 242, 268 ir 286 straipsnių pakeitimus, sistemiškai siūloma keisti ir ANK 589 straipsnio 82 punktą, kuriame įtvirtinama teisė savivaldybių administracijų pareigūnams vykdyti administracinę teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektus parengė Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės (vadovas – Raimondas Sakalauskas, mob. 8 686 00 052, el. p. [email protected]) vyriausioji patarėja Toma Leonova (mob.
8 695 62973, el. p. [email protected]) ir Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės (vadovas Vitalijus Auglys (tel. +370 686 46087, el. p. [email protected]), vyresnioji patarėja Elena Auglienė (tel. +370 645 22458, el. p. [email protected]) ir patarėjas Paulius Žvirblis (tel. +370 695 28551, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai AAĮ šiuo metu yra apibrėžta sąvoka „aplinkos apsauga“ (aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius), kurios vartojimas yra labai platus. Sąvoka „aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“ yra apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 2 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal AAVKĮ 6 straipsnį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje gali vykdyti tik Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Šiuo metu VSĮ, GVTNTĮ ir ATĮ jau įpareigoja ir savivaldybės institucijas ir įstaigas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas savo administruojamoje teritorijoje. AAĮ 1 straipsnio 34 punkte numatyta, kad kitos AAĮ vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme. AAĮ 6 straipsnio 5 dalyje nurodytos Aplinkos ministerijos funkcijos, vykdant aplinkos apsaugos valdymą ir valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą. AAĮ 6 straipsnio 7 dalyje nurodyta vietos savivaldos institucijų funkcijos aplinkos apsaugos valdymo sistemoje. AAĮ 6 straipsnio 7 dalies 8 punkte nurodyta, kad vietos savivaldos institucijos turi teisę savo teritorijoje nusistatyti griežtesnius už valstybinius normatyvus, suderinusios su juos patvirtinusiomis valstybės institucijomis.
AAĮ 6 straipsnio 7 dalies 9 punkte numatyta, kad vietos savivaldos institucijos pagal kompetenciją priima sprendimus ir kontroliuoja jų vykdymą. AAĮ 6 straipsnio 7 dalies 10 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos vykdo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. AAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijų pareigos užtikrinant piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises. AAĮ 19⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad AAĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos gali būti laikinai netaikomos ūkinės veiklos objektą eksploatuojančiam ir (ar) ūkinę veiklą vykdančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kai tai būtina gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai energetikos padėčiai arba valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai šilumos energijos gamybos ir šilumos tiekimo srityje valdyti, likviduoti ir (ar) jų padariniams šalinti. Konkrečios laikinosios ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygos, pagal kurias gali būti eksploatuojamas ūkinės veiklos objektas ir (ar) vykdoma ūkinė veikla gresiant arba susidarius ekstremaliajai energetikos padėčiai arba ekstremaliajai situacijai, nustatomos ekstremalių situacijų komisijos ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu, priimtu Civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka, arba Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės institucijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, priimtu Energetikos įstatymo nustatyta tvarka.
Šioje dalyje nustatyta išimtis negali būti taikoma platesniu mastu ir ilgesnį laikotarpį, negu būtina gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai energetikos padėčiai arba valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai šilumos energijos gamybos ir šilumos tiekimo srityje valdyti, likviduoti ir (ar) jų padariniams šalinti. Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdantis ūkinę veiklą pagal šioje dalyje nustatyta tvarka nustatytas laikinąsias ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygas, privalo taikyti visas įmanomas neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai mažinančias priemones. AAĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai AAĮ, AAVKĮ, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. AAĮ 33 straipsnyje nustatyta, kad ieškinius dėl žalos aplinkai ir kitų nuostolių pagal kompetenciją gali pateikti Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos.
ANK 242 straipsnyje nustatytos taikomos baudos už teršalų išmetimą į aplinkos orą. ANK 242 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos už teršalų išmetimą į aplinkos orą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas teršalų išmetimo į aplinkos orą sąlygas arba teršalų išmetimas į aplinkos orą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į aplinkos orą aplinkos apsaugos normatyvus ar kitus teršalų išmetimo į aplinkos orą reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išmesti į aplinkos orą teršalus nereikalingas, o ANK 242 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teršalų išmetimą į aplinkos orą be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus leidimas išmesti į aplinkos orą teršalus reikalingas. Taip pat ANK 242 straipsnio 4 dalyje numatytos taikomos baudos už išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymą. ANK 268 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad išgaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimas ir paviršinio vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimas padaryti pakartotinai užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 286 straipsnio pavadinimas ir dėstomoji dalis neatitinka galiojančio AOAĮ 20 straipsnio nuostatų.
286 straipsnis vadinasi „Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas“; šio straipsnio 1 dalyje numatytos baudos už „Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus“, 3 dalyje – už „Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą“, kai AOAĮ 20 straipsnis vadinasi „<...>,augalų ar jų dalių deginimo reikalavimai“, šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas „deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose“, o 4 dalyje nurodyta, kad „Surinktų augalų ar jų dalių (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą) deginimui lauko sąlygomis taikomi aplinkos ministro nustatyti reikalavimai“. Vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis (nauja redakcija) patvirtinti aplinkos ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-504 „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis patvirtinimo“. ANK 589 straipsnio 82 punkte numatyti atvejai, kuomet savivaldybių administracijų pareigūnai turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Teisinis reglamentavimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje nenustato draudimų atskirų kuro rūšių naudojimui, tačiau kuro deginimo keliamos taršos mažinimui reglamentuojami tam tikrų kuro rūšių kokybės reikalavimai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 6 straipsnio 9 punktu, Energetikos ministerija nustato energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimus; 6 straipsnio 10 punktu – Energetikos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato Lietuvos Respublikoje naudojamo kuro ir degalų sudėties ir kokybės reikalavimus. Lietuvos Respublikos teritorijoje gaminamo, importuojamo, parduodamo ar naudojamo šilumos ir (ar) elektros energijai gaminti kietojo biokuro kokybės ir sudėties reikalavimai nustatyti Kietojo biokuro kokybės reikalavimuose, patvirtintuose energetikos ministro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1-310 „Dėl Kietojo biokuro kokybės reikalavimų patvirtinimo“. Skystojo kuro, naftos dujų kokybė reglamentuojama Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomaisiais kokybės rodikliais, patvirtintais energetikos ministro, aplinkos ministro, susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742. Kietajam iškastiniam kurui kokybės reikalavimai nenustatyti. Vadovaujantis VSĮ 6 straipsnio 28 punktu, aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, aplinkos monitoringas priskirtina savarankiškajai savivaldybių funkcijai. Pagal to paties įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktą savivaldybės taryba tvirtina taisykles, už kurių pažeidimą kyla administracinė atsakomybė (pvz., tvarkymo ir švaros taisyklės). Šiose taisyklėse gali būti įtraukti reikalavimai, skirti gerinti ir apsaugoti aplinkos kokybę. Savivaldybių pareiga užtikrinti gerą oro kokybę nustatyta ir AOAĮ.
Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „savivaldybės ir Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal savo kompetenciją privalo imtis reikiamų priemonių, kad ribinės užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti“. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, savivaldybių institucijos, siekdamos užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones. AOAĮ 10 straipsnio 2 dalimi savivaldybei suteikiamos papildomos aplinkos oro taršos valdymo galios priimti sprendimą dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje savivaldybės teritorijoje, kai susidaro nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos arba kai viršijamos ribinės užterštumo vertės ar pavojaus slenksčiai. Savivaldybės planuodamos šilumos ūkį ir siekdamos tenkinti vartotojų šilumos poreikius neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, šilumos ūkio specialiuosiuose planuose nustato esamas ir planuojamas naujas šilumos vartotojų teritorijas ir pateikia principinius techninius sprendimus dėl kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo (pvz., nustato centralizuoto šilumos tiekimo zonas, konkurencines zonas). Pagal šį straipsnį parengtais šilumos ūkio specialiaisiais planais savivaldybės gali apriboti tam tikras kuro rūšis naudojančių įrenginių įrengimą naujai statomuose ar kapitaliai remontuojamuose pastatuose. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi visoje savivaldybės teritorijoje. Minėta 8 straipsnio 3 dalimi savivaldybės negali drausti ar kitaip apriboti taršaus kuro deginimą esamuose pastatuose.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą (toliau – AMĮ) aplinkos monitoringas yra trijų lygių. Vienas jų – savivaldybių lygmens aplinkos monitoringas. AMĮ nustatyta, kad savivaldybių aplinkos monitoringas vykdomas siekiant gauti išsamią informaciją apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę; planuoti ir įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones ir užtikrinti tinkamą gamtinės aplinkos kokybę; savivaldybių aplinkos monitoringo duomenys, atitinkantys reikalavimus, keliamus valstybinio aplinkos monitoringo duomenims, Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka naudojami valstybinio aplinkos monitoringo tikslams. Savivaldybių aplinkos monitoringas vykdomas pagal savivaldybės aplinkos monitoringo programą, parengtą ir patvirtintą vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintais Bendraisiais savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatais, suderintais su sveikatos apsaugos ministru. AMĮ nurodyta, kad savivaldybės institucijos, organizuodamos ir vykdydamos savivaldybių aplinkos monitoringą, turi užtikrinti savivaldybės teritorijos gamtinės aplinkos būklės stebėjimus, tačiau nereglamentuota, kokių aplinkos komponentų būklė privaloma stebėti siekiant gauti apie ją išsamią informaciją; kokius reikalavimus turi atitikti savivaldybių aplinkos monitoringo duomenys, kad jie galėtų būti naudojami valstybinio aplinkos monitoringo tikslams, t. y. papildyti valstybinio monitoringo duomenis ir padidinti į tarptautinė aplinkos monitoringo sistemą teikiamų duomenų apimtis. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
AAĮ projekto 1 straipsnio 1 dalimi papildomas AAĮ 1 straipsnis 34 punktu ir įvedama nauja sąvoka „aplinkos apsaugos kontrolė“, kuri sistemiškai atspindi, kad įgaliojimai vykdyti kontrolės funkcijas aplinkos apsaugos srityje suteikti ne tik Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tačiau ir kitiems viešojo administravimo subjektams. Terminas „aplinkos apsaugos kontrolė“ yra platesnė subjektų atžvilgiu negu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta sąvoka „aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“. AAĮ yra bendrasis įstatymas, kuriame įtvirtintos pamatinės aplinkos apsaugos teisės normos. Šių normų turinys plėtojamas specialiuosiuose įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti būtent AAĮ ir jame aiškiai nustatyti, kad aplinkos apsaugos kontrolės sistemą sudaro įvairių institucijų (įskaitant savivaldybės institucijų ir įstaigų) vykdomos funkcijos. Aplinkos apsaugos kontrolės turinys, institucijų ir įstaigų įgaliojimai detalizuojami specialiuosiuose įstatymuose. AAĮ projekto 1 straipsnio 3 dalimi papildomas AAĮ 1 straipsnis 35 punktu ir jame apibrėžiama, kad AAĮ vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Šie pakeitimai užtikrina teisėkūros ekonomiškumo principo taikymą, nes papildomai AAĮ nereikia apibrėžti kituose įstatymuose įtvirtintų sąvokų. AAĮ projekte sistemiškai tikslinamos nuostatos dėl savivaldybių institucijų įvardinimo. Šie pakeitimai atliekami derinant AAĮ projekto nuostatas su nauja VSĮ redakcija ir vėlesniais šio įstatymo pakeitimais.
AAĮ projekto 2 straipsnio 3 dalimi, kuria pakeičiama AAĮ 6 straipsnio 7 dalis iki dvitaškio, numatant, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos vykdydamos savo funkcijas, pagal kompetenciją saugo aplinką ir užtikrina vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gerina aplinkos kokybę savivaldybės teritorijoje ir organizuoja aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinimą. Šia nuostata kuriama sąsaja su VSĮ įtvirtintomis savarankiškosiomis savivaldybių funkcijomis. AAĮ projekto 2 straipsnio 4 dalimi, kuria pakeičiamas AAĮ 6 straipsnio 7 dalies 8 punktas, siūloma išplėsti galimybę savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatyti griežtesnius už valstybinius ar papildomus, jeigu nenustatyta valstybės institucijų, aplinkos apsaugos normatyvus ar (ir) taisykles. Pagal galiojantį reglamentavimą savivaldybės gali nustatyti griežtesnius normatyvus negu patvirtinti, tačiau įtvirtinta imperatyvi pareiga suderinti su juos patvirtinusia valstybės institucija. Projekte siūloma atsižvelgti į subsidiarumo principą ir atsisakyti pareigos derinti su normatyvus priėmusia institucija, taip pat siūloma suteikti diskreciją nustatyti ne tik normatyvus, bet ir taisykles. Šie pakeitimai sudarys objektyvias prielaidas savivaldos institucijoms ir įstaigoms efektyviai įgyvendinti savarankiškąsias funkcijas, veiksmingiau priimti sprendimus. Siekiama sukurti realų įrankį savivaldybės spręsti lokalias aplinkosaugos problemas.
AAĮ projekto 2 straipsnio 5 dalimi, kuriuo papildomas AAĮ 6 straipsnio 7 dalis 11 ir 12 punktais, siūloma nustatyti, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdo jų nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir taisyklių laikymosi aplinkos apsaugos kontrolę, taip pat, vykdo aplinkos apsaugos kontrolę tose aplinkos apsaugos srityse, kuriose tokie įgaliojimai suteikti savivaldybėms kituose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose. AAĮ projekto 3 straipsniu keičiamas AAĮ 8 straipsnis. Siūloma šį straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje įstatymo lygiu būtų reglamentuota savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų teisė vykdant aplinkos apsaugos kontrolę patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.). Šis pakeitimas yra būtinas, siekiant užtikrinti, AAĮ projekto 2 straipsnio 5 dalies įgyvendinimą. AAĮ projekto 4 straipsniu, kuriuo pakeičiama 19⁴ straipsnio 1 dalis, tikslinama nukreipiančioji nuoroda į 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusį į Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą. AAĮ projekto 5 straipsniu, kuriuo pakeičiama 19⁴straipsnio 1 dalis, iš esmės daromi analogiški pakeitimai, kaip ir AAĮ projekto 4 straipsnyje. Šie pakeitimai būtini, nes 2024 m. gegužės 1 d. įsigalioja 2022 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 19-4 straipsniu ir 19-4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1433 3 straipsnis, – nelieka savivaldybės lygio ekstremaliosios energetikos padėties ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos, lieka tik valstybės lygio ekstremalioji energetikos padėtis ir valstybės lygio ekstremalioji situacija. AAĮ projekto 6 straipsniu pakeičiamas AAĮ 31 straipsnio pavadinimas, kad atitiktų straipsnio turinį.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka: aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, savivaldybių institucijos ir įstaigos, kiti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiais įstatymais įgalioti viešojo administravimo subjektai. Sistemiškai įvardinamos institucijos ir įstaigos, kurios dalyvauja vykdant aplinkos apsaugos kontrolę. Ši teisės norma nukreipia į specialiuosius įstatymus, kuriuose detalizuojamas aplinkos apsaugos kontrolės turinys. AAĮ projektu siekiama suderinti teisinį reglamentavimą aplinkos apsaugos kontrolės srityje, nes savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir jų pareigūnams jau yra suteikti įgalinimai vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę GVTNTĮ, ATĮ nustatyta tvarka. ANK projekto 1, 2 ir 3 straipsniais siūloma papildyti ANK 242 straipsnį ir numatyti administracinę atsakomybę draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą buitiniuose taršos šaltiniuose pažeidimus, ir (ar) draudimo deginti atliekas buitiniuose taršos šaltiniuose pažeidimus, ir (ar) savivaldybės tarybos priimtų aplinkos apsaugos normatyvų ir (ar) taisyklių pažeidimus, ir (ar) buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisyklių pažeidimus. Šiuose projekto straipsniuose detalizuojamas ANK 242 straipsnio turinys, palaipsniui jį išplečiant. Toks dėstymas sistemiškai derinamas su AOAĮ projekto nuostatomis. Atitinkamai kaip ir AOAĮ projekto nuostatų numatomas skirtingas normų įsigaliojimas. Pavyzdžiui, ANK projekto 1 straipsnio įsigaliojimą siūloma sieti su AAĮ nuostatų įsigaliojimu. O ANK projekto 2 ir 3 straipsnių – su AOAĮ projekto nuostatų įsigaliojimu.
Įsigaliojus šiems ANK pakeitimams savivaldybių administracijų valstybės tarnautojai galėtų savarankiškai taikyti teisinę atsakomybę už šiuos pažeidimus. Tikimasi, kad dėl kompleksiškai taikomų priemonių – atskyrus savivaldybių ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų funkcijas, savivaldybės turėtų aktyviau įgyvendinti turimą teisę aplinkos apsaugos srityje ir efektyviau vykdyti šios srities kontrolę, todėl manome, kad šių priemonių visuma prisidės prie savivaldybių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių aplinkos kokybės gerinimo. ANK projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalimi pakeičiama ANK 268 straipsnio 5 dalis ir papildoma nauja 7 ir 8 dalimis, kuriose siūloma įtvirtinti, už individualiam nuotekų tvarkymui GVTNTĮ nustatytų reikalavimų pažeidimus, taikomas administracines atsakomybes ANK projekto 4 straipsniu įgyvendinamos GVTNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatos, kuriose nurodyta, kad savivaldybės taryba organizuoja patikrą ar asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas ar eksploatuojantys individualiųjų nuotekų valymo įrenginius vykdo šių įrenginių priežiūrą (eksploataciją) aplinkos ministro tvirtinamų nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše ir nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatyta tvarka. ANK projekto 5 straipsniu siūloma nekeičiant 286 straipsnyje nustatytų baudų dydžio, pakeisti to straipsnio pavadinimą ir dėstomąją dalį pagal galiojančio AOAĮ 20 straipsnio nuostatas.
AOAĮ 20 straipsnis vadinasi „<...>,augalų ar jų dalių deginimo reikalavimai“, šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas „deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose“, o 4 dalyje nurodyta, kad „Surinktų augalų ar jų dalių (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą) deginimui lauko sąlygomis taikomi aplinkos ministro nustatyti reikalavimai“. Tuo tarpu su AOAĮ 20 straipsnio įgyvendinimu susijęs ANK 286 straipsnis paliktas nepakeistas ir vadinasi „Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas“; šio straipsnio 1 dalyje numatytos baudos už „Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus“, 3 dalyje – už „Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą“. Atitinkamai ANK pakeitimo įstatymo projekto 6 ir 7 straipsniais siūloma patikslinti ANK 589 straipsnio 82 punktą, nustatant įgaliojimus savivaldybių administracijos valstybės tarnautojams vykdyti administracinę teiseną už atitinkamus ANK straipsnių pažeidimus. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis ANK 589 straipsnio 82 punktu, savivaldybių administracijų pareigūnai įgalioti vykdyti teiseną už daugiau kaip 100 ANK straipsnių ir (ar) kam tikrų straipsnių dalių pažeidimus. Yra ANK straipsnių, už kurių pažeidimus administracinę teiseną gali vykdyti kelios institucijos. Atsižvelgiant į tai, savivaldybių lygiu yra sukurti intelektiniai, administraciniai resursai.
Priėmus siūlomus pakeitimus, jie turės būti peržiūrėti, ir esant poreikiui sustiprinti. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2022 m. fiksavo 407 pažeidimus visoje šalies teritorijoje už ANK 242 straipsnio (įskaitant visas dalis) pažeidimus, ANK 246 straipsnio (įskaitant visas dalis) – 501 pažeidimas, o ANK 286 straipsnio (įskaitant visas dalis) – 129 pažeidimus šalyje. Atkreipiame dėmesį, kad pateikti pavyzdžiai susiję sritimi, tačiau pažeidimų turinys yra žymiai sudėtingesnis, todėl netapatintinas su nedidelio masto pažeidimais, kuriu sudėtis yra formalioji, t. y. tik už teisei priešingo veiksmo atlikimą. Svarbu pažymėti, kad valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė pirmiausiai orientuota į sudėtingų, didelio masto ir darančių didelę žalą įstatymų saugomai vertybei pažeidimų užkardymą ir tyrimą. Siekiant efektyviai paskirstyti pajėgumus ir užtikrinti mažesnio masto pažeidimų užkardymą, ir kartu kiekvieno gyventojo teisių į švarią aplinką apsaugą, tikslinga apjungti savivaldybių administravimo subjektų ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pajėgumus. Pažymėtina, kad priėmus pakeitimus savivaldybėms nereikėtų kurti naujų sistemų, o įsivertinti esamas, nes pagal galiojančius teisės aktus, savivaldybės taiko administracinę atsakomybę už kelias dešimtis aplinkos apsaugos ANK straipsnių pažeidimus. Tikėtina, kad priėmus siūlomus pakeitimus vidutiniškai per metus savivaldybėms krūvis galėtų padidėti 17 pažeidimų ištyrimu arba savivaldybės administracijos tarnautojo 42,5 darbo valandomis. Papildomai įvertinti kaštai reikalingi apdoroti gaunamus pranešimus apie galimus pažeidimus, kurie nepasitvirtina. Vidutiniškai per metus savivaldybės valstybės tarnautojams sudarytų 12,45 val.
Situacija modeliuota iškeliant hipotezę, kad įsigaliojus naujam reglamentavimui visuomenė būtų ypač aktyvi ir tam tikrą laiką būtų gauna daugiau pranešimų ir nustatoma pažeidimų, o ilgesnėje perspektyvoje, turėtų būti stebimas nuoseklus sumažėjimas. Atsižvelgiant į skirtingą ANK projekto 1, 2 ir 3 straipsnių įsigaliojimą, bus užtikrinama pakankamai laiko pasirengti naujų nuostatų įsigaliojimui. Pažymėtina, kad AOAĮ projektu keičiamo AOAĮ 4 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti, teisę savivaldybės tarybai nustatyti buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisykles. AAĮ projektu keičiamame AAĮ 6 straipsnio 7 dalies 8 punkte siūloma suteikti teisę savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatyti griežtesnius už valstybinius arba papildomus, jeigu valstybės institucijų nenustatyta, aplinkos apsaugos normatyvus ir (ar) taisykles, taikomus savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, atsižvelgdamos į vietos gyventojų ir bendruomenių poreikius ir (ar) vietos aplinkos sąlygas. AAĮ ir AOAĮ siūloma įtvirtinti teisę, o ne pareigą savivaldybėms nustatyti papildomą reguliavimą. AAĮ projektu keičiamame AAĮ 6 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad savivaldybės vykdo savivaldybės institucijų ir įstaigų nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir taisyklių laikymosi kontrolę. AOAĮ projektu keičiamo AOAĮ 4 straipsnio 6 dalyje siūloma reglamentuoti, kad savivaldybės administracijos tarnautojai vykdytų : a) savivaldybių tarybų priimtų buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisyklių; b) draudimo deginti atliekas buitiniuose taršos šaltiniuose ir c) draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą buitiniuose taršos šaltiniuose laikymosi kontrolę. Draudimas deginti atliekas AOAĮ įtvirtintas nuo 1999 m., šis draudimas daugumoje savivaldybių įtrauktas į savivaldybių atliekų tvarkymo taisykles.
Administracinė atsakomybė fiziniams asmenims už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus įtvirtinta ANK 367 straipsnyje, o teisę savivaldybių administracijos valstybės tarnautojams vykdyti administracinę teiseną įtvirtinta ANK 589 straipsnio 82 punkte. Savivaldybės šiuo metu realiai vykdo kontrolę šioje srityje. Dėl draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą buitiniuose taršos šaltiniuose. Pagal AOAĮ projekto normos turinį, pažeidimo sudėtis, t. y. kas laikytina teisės priešinga veika, siejama su formalaus reikalavimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimu. Teisei priešingos veikos turinys nesiejamas su teršalų išmetimo į aplinką nustatymu. Turinio prasme analogiška nuostata kaip ir draudimo deginti atliekas, t. y. pakanka paties fakto konstatavimo, kad buvo deginamas kietasis iškastinis kuras ar atliekos. Šiems pažeidimams nustatyti nereikalingi laboratoriniai tyrimai ar specialus išsilavinimas tam tikrose srityse. AOAĮ projekto 1 straipsniu išdėstomas nauja redakcija AOAĮ 2 straipsnis „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“. Sąvokos išdėstomos abėcėlės tvarka. Siekiant, kad būtų aišku, kam taikomi nauji teisinio reguliavimo pakeitimai, straipsnis papildomas naujomis sąvokomis „Buitinis aplinkos oro taršos šaltinis“, „Kietasis iškastinis kuras“, „Kietosios dalelės KD₂,₅“ ir „Technologinis kuras“; nurodoma, kokiuose įstatymuose apibrėžtos ar vartojamos kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos. Patikslinamos kai kurios AOAĮ sąvokos atsižvelgiant į jų apibrėžtis oro kokybės direktyvose.
AOAĮ projekto 2 straipsniu, kuriuo keičiamas AOAĮ 4 straipsnis, siūloma:
AOAĮ projekto 3 straipsniu keičiamame 5 straipsnyje reglamentuojamas aplinkos oro taršos vertinimas valstybės lygmeniu ir aplinkos oro kokybės vertinimas valstybės lygmeniu. Šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinama, kad aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimas valstybės lygmeniu vykdomas siekiant gauti pagal tarptautinius aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimo reikalavimus išsamią informaciją apie nacionaliniu mastu į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį ir minimalią pakankamą informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir zonose; išsamesniam aplinkos oro taršos vertinimui valstybės lygmeniu vykdyti reikalingus duomenis ir informaciją rengia ir aplinkos ministro įgaliotai nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą pagal tarptautinius reikalavimus vykdyti institucijai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 4 ir 5 dalyje suteikiami įgaliojimai aplinkos ministrui skirti oro kokybės direktyvose reikalaujamą valstybėse narėse paskirti nacionalinės etaloninės laboratorijos funkcijas vykdančią akredituotą instituciją, kuri pagal ES vykdomas kokybės užtikrinimo programas užtikrintų aplinkos oro kokybės matavimų kokybę ir vykdytų matavimų kokybės kontrolę valstybės lygmeniu; instituciją, pagal ES reikalavimus atsakingą už: minimalaus matavimų skaičiaus, įgalinančio gauti informaciją, reikalingą aplinkos oro kokybei valstybės lygmeniu įvertinti, nustatymą ir matavimų kokybės užtikrinimą; matavimo sistemų (metodų, įrangos, tinklų, laboratorijų) patvirtinimą, įskaitant įrangos atitikimo pamatinių matavimo metodų taikymo reikalavimams bandymo ataskaitų, kurias kitose valstybėse narėse išdavė pagal bandymo ir kalibravimo laboratorijoms taikomą darnųjį standartą tokiems bandymams atlikti akredituotos laboratorijos, priėmimą (pripažinimą); duomenų ir informacijos apie ėminių ėmimo vietų išdėstymą dokumentavimą; aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu metodų parinkimą ir vertinimo kokybės užtikrinimą; Europos Sąjungoje organizuojamų kokybės užtikrinimo programų ir tinkamo pamatinių aplinkos oro kokybės vertinimo metodų įgyvendinimo ir nepamatinių aplinkos oro kokybės vertinimo metodų lygiavertiškumo įrodymo koordinavimą Lietuvoje.
Šio straipsnio 4 ir 5 dalyje suteikiami įgaliojimai aplinkos ministrui skirti oro kokybės direktyvose reikalaujamą valstybėse narėse paskirti nacionalinės etaloninės laboratorijos funkcijas vykdančią akredituotą instituciją, kuri pagal ES vykdomas kokybės užtikrinimo programas užtikrintų aplinkos oro kokybės matavimų kokybę ir vykdytų matavimų kokybės kontrolę valstybės lygmeniu; instituciją, pagal ES reikalavimus atsakingą už: minimalaus matavimų skaičiaus, įgalinančio gauti informaciją, reikalingą aplinkos oro kokybei valstybės lygmeniu įvertinti, nustatymą ir matavimų kokybės užtikrinimą; matavimo sistemų (metodų, įrangos, tinklų, laboratorijų) patvirtinimą, įskaitant įrangos atitikimo pamatinių matavimo metodų taikymo reikalavimams bandymo ataskaitų, kurias kitose valstybėse narėse išdavė pagal bandymo ir kalibravimo laboratorijoms taikomą darnųjį standartą tokiems bandymams atlikti akredituotos laboratorijos, priėmimą (pripažinimą); duomenų ir informacijos apie ėminių ėmimo vietų išdėstymą dokumentavimą; aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu metodų parinkimą ir vertinimo kokybės užtikrinimą; Europos Sąjungoje organizuojamų kokybės užtikrinimo programų ir tinkamo pamatinių aplinkos oro kokybės vertinimo metodų įgyvendinimo ir nepamatinių aplinkos oro kokybės vertinimo metodų lygiavertiškumo įrodymo koordinavimą Lietuvoje. Šio straipsnio 6 dalyje be kita ko pagal Rekomendacijų įgyvendinimo plano 1.2 rekomendaciją[²⁵] pavedama aplinkos ministro įgaliotai institucijai rengti rekomendacijas savivaldybėms dėl savivaldybių aplinkos oro monitoringo plėtros, siekiant aplinkos oro kokybės vertinimo savivaldybių lygmeniu duomenis naudoti ir aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu tikslams.
AOAĮ projekto 4 straipsniu dėstomame naujame 5¹ straipsnyje reglamentuojamas aplinkos oro kokybės vertinimas savivaldybių lygmeniu detalizuojant savivaldybių teritorijas, kuriose turi būti vykdomi aplinkai ar žmonių sveikatai aktualių teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai ar kitais vertinimo metodais (pvz., modeliuojant) nustatoma tų teršalų koncentracija aplinkos ore, siekiant gauti išsamią aktualią informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygį gyvenamosiose vietovėse, nustatyti savivaldybės gyvenamosios vietovės dalis, kuriose aplinkos oro užterštumo lygis gali daryti neigiamą poveikį vietos gyventojų sveikatai, nustatyti, kai įmanoma, ūkio subjektus, kurių keliama tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje. Kai pagal savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis nustatomas reikšmingą neigiamą poveikį gyvenamajai vietovei ar jos daliai darantis ūkio subjektas, savivaldybei pavedama apie tai raštu informuoti ūkio subjektą, ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančias institucijas ir pateikti joms turimą informaciją, o kai nustatomas ūkio subjektas turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, savivaldybei suteikiama galimybė teikti aplinkos ministro įgaliotai leidimus išduodančiai institucijai prašymą aplinkos ministro nustatyta tvarka peržiūrėti leidimo sąlygas.
AOAĮ projekto 6 straipsniu keičiamame 9 straipsnyje įtvirtinama, kad šiame įstatyme apibrėžto pavojaus slenksčio viršijimo atveju veiksmų valdant situaciją dėl pavojaus slenkstį pasiekusios ar viršijusios teršalo koncentracijos bei šalinant jos padarinius imamasi Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatyta tvarka. AOAĮ projekto 7 straipsniu siūloma išdėstyti nauja redakcija AOAĮ 10 straipsnį. 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą „Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato 10 metų aplinkos oro apsaugos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius” papildyti nuostata, kad nustatomi ir šių tikslų ir (ar) uždavinių stebėsenai skirti poveikio rodikliai, atspindintys išmetamų oro teršalų kiekio mažinimą šalies mastu ir skirtingose valstybės veiklos srityse (energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio). Papildyti 10 straipsnį 8 dalimi. Šia 8 dalimi suteikiama teisė savivaldybės tarybai savarankiškai priimti sprendimą apriboti (pvz., drausti tam tikru metų laiku) arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšį (pasirinktinai, pvz., kietąjį iškastinį kurą, kietąją biomasę, dyzeliną).
Draudimas ar apribojimas gali būti taikomas visoje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kai aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad oro kokybė neatitinka AOAĮ projekte nurodytiems teršalams – kietosioms dalelėms KD₂,₅ ir (ar) NO₂ – PSO rekomenduojamo užterštumo lygio. Kartu AOAĮ 10 straipsnis papildomas 9 dalimi, nustatančia, kad siekdama apriboti arba uždrausti vienos ar daugiau rūšių kuro naudojimą šilumos energijai gaminti gyvenamosios paskirties pastatų šildymui, savivaldybės taryba turi užtikrinti, kad iki sprendimo įsigaliojimo susijusiems vietos gyventojams būtų suteikta laiko ne mažiau kaip vieneri metai arba ne daugiau kaip vienas šildymo sezonas ir (ar) finansinė paskata pakeisti planuojamą apriboti arba drausti kuro rūšį naudojančius įrenginius; naujoje 10 dalyje nustatomi reikalavimui sprendimo turiniui. Kuro rūšies ribojimas ar draudimas planuojamas savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane. Už nustatyto draudimo ar ribojimo nesilaikymą pagal VSĮ atsiranda administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK 366 straipsniu, savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų; pažeidimas padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų. Šio straipsnio administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybių administracijų arba policijos pareigūnai.
AOAĮ projekto 8 straipsniu siūloma papildyti AOAĮ 13 straipsnį 6 dalimi, nustatančia draudimą naudoti (visuose sektoriuose) AOAĮ projekto 1 straipsniu pakeistame 2 straipsnyje apibrėžtą kietąjį iškastinį kurą. Draudimą naudoti apima visos deginimo paskirtys, – kietojo iškastinio kuro deginimas šilumos gamybai, maisto ruošimui, karšto vandens ruošimui – išskyrus naudojimą kaip technologinį kurą pramoninėse krosnyse, pvz., klinkerio, akmens vatos gamyboje, metalurgijoje ar kitose technologijose, kur kietojo iškastinio kuro naudojimas būtinas dėl tokio kuro ypatybių (pvz., aukšto šilumingumo). Remiantis Vyriausybės programos 155.1 iniciatyva, visiškas akmens anglies vartojimo atsisakymas šilumos sektoriuje numatytas nė vėliau kaip iki 2024 m. Pagal Nacionalinio oro taršos mažinimo plano P53 priemonę „Kietojo kuro deginimo ribojimas“ numatyta ne vėliau kaip nuo 2024 m. nustatyti teisinio ribojimo priemones kietojo iškastinio kuro (akmens anglis, lignitas, durpės) deginimui. Tačiau siekiant suteikti pakankamą laikotarpį energetikos sektoriui prisitaikyti prie draudimo, AOAĮ projektu siūloma draudimo įsigaliojimą datą pavėlinti iki 2026 m. Palyginti su taipogi kietojo kuro – medienos deginimo keliama tarša, tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti mažos šiluminės galios (buitiniame) krosnyje deginant kietąjį iškastinį kurą išmetama 2–3 kartus daugiau kietųjų dalelių ir NOx, 40–80 kartų daugiau SO₂, daugiau sunkiųjų metalų (4–8 kartus daugiau švino, apie 10 kartų daugiau gyvsidabrio), 2–15 kartų daugiau benzo(a)pireno[²⁶].
Šių kuro rūšių deginimo tarša kietosiomis dalelėmis iš esmės panaši, bet konkrečiomis eksploatavimo sąlygomis gali skirtis dėl kuro kokybės (deginant drėgnesnę medieną tarša reikšmingai didėja), tam tikros degimo stadijos trukmės (akmens anglies tarša kietosiomis dalelėmis didesnė įsidegimo ir smilkimo metu, bet mažesnė pasiekus optimalią degimo temperatūrą). Pažymėtina, kad deginant drėgną medieną (nepakankamai išdžiovintą) išmetamas teršalų kiekis gali būti ir didesnis nei deginant kietąjį iškastinį kurą. Siūlomas kietojo iškastinio kuro draudimas reikšmingai prisidėtų prie kietųjų dalelių KD₂,₅, NOx, SO₂ ir NMLOJ į aplinkos orą išmetamo kiekio mažinimo nacionaliniu lygiu ir Lietuvos įsipareigojimų įgyvendinimo pagal Geteborgo protokolą ir direktyvą 2016/2284. SO₂ir kietųjų dalelių KD₂,₅ išmetamo kiekio įsipareigojimus Lietuva yra įgyvendinusi (pagal 2021 m. duomenis), tačiau papildomas šių teršalų kiekio sumažinimas yra aktualus siekiant pagal Lietuvai suteiktą išimtį taikyti direktyvos 2016/2284 5 straipsnyje numatytą lankstumo mechanizmą, kuris leidžia kompensuoti NH₃ nepakankamą sumažinimą kito teršalo pertekliniu sumažinimu nustatyto tikslo atžvilgiu. Siūlomas kietojo iškastinio kuro deginimo atsisakymas taip pat reikšmingas siekiant įgyvendinti Europos Komisijos 2022 m. pateiktame pasiūlyme dėl naujos oro kokybės direktyvos siūlomas naujas ir (ar) sugriežtintas oro kokybės normas.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2022 m. keturiose valstybinio aplinkos monitoringo oro kokybės tyrimų (toliau – OKT) stotyse (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) viršyta siūloma nustatyti nuo 2030 m. sausio 1 d. vidutinė metinė NO₂ ribinė vertė (20 μg/m³), o dviejose OKT stotyse (Vilniuje ir Klaipėdoje) viršytas siūlomas nustatyti leistinas (18) parų, kuriomis viršyta vidutinė paros NO₂ribinė vertė, skaičius. Naujoje oro kokybės direktyvoje siūloma sugriežtinti kietųjų dalelių KD2,5 metinę vidutinę ribinę vertę (iki 10 μg/m³), todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal paskutiniųjų metų duomenis Vilniuje ir Kaune oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD₂,₅ neatitinka siūlomos ribinės vertės, kietojo kuro naudojimo apribojimas šiuose miestuose gali tapti neišvengiama priemonė oro kokybės normų atitikimui. Juolab, kad direktyvoje nustatoma prievolė parengti oro kokybės planus ir juose nustatyti tinkamas priemones, kad būtų pasiektos reikiamos ribinės vertės, o viršijimo trukmė būtų kuo trumpesnė; o kai tam tikroje zonoje yra pavojus, kad teršalų lygiai viršys vieną arba daugiau pavojaus slenksčių – parengti trumpojo laikotarpio veiksmų planus, nustatant neatidėliotinas priemones, kurių turi būti imtasi trumpuoju laikotarpiu, siekiant sumažinti tą pavojų ar apriboti taršos lygio viršijimo trukmę. ŠESD emisijų atžvilgiu, palyginti su kitomis kuro rūšimis, kietasis iškastinis kuras pasižymi itin aukštais CO₂ taršos rodikliais (emisijos faktoriais): bituminės akmens anglys – 96,10 tCO₂/TJ, antracitas – 106,55 tCO₂/TJ, koksas – 109,11 tCO2/TJ, lignitas (rudosios anglys) – 101,0 tCO₂/TJ, durpių kuras – 104,34 tCO₂/TJ. Palyginimui gamtinių dujų ir benzino CO₂ emisijų faktoriai yra atitinkamai 55,34 ir 70,13 tCO₂/TJ.
Aplinkos apsaugos agentūros vertinimu, AOAĮ projektu uždraudus kietojo iškastinio kuro naudojimą, 2026–2030 m. laikotarpiu kasmet išmetamas CO₂ ekv. kiekis sumažėtų nuo 241 tūkst. tonų iki 362 tūkst. tonų. Energetikos (įskaitant šilumos energijos gamybą individualiuose būstuose (namų ūkius)) ir pramonės sektoriuose atsisakius kietojo iškastinio kuro, 2026–2030 m. laikotarpiu kietųjų dalelių KD₂,₅ išmetamas kiekis vidutiniškai per metus sumažėtų 399 t; NOx – 146 t; SO₂ – 864 t; NMLOJ – 242 t; švino – 376 kg; gyvsidabrio – 20 kg; policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) – 1 t. Kietojo iškastinio kuro atsisakymas taip pat mažins priklausomybę nuo iš kitų šalių importuojamos energijos (visas Lietuvoje naudojamas akmens anglių kiekis importuojamas) ir skatins atsinaujinančios energetikos plėtrą. AOAĮ projekto 10 straipsnio 2 dalyje siūloma AOAĮ 13 straipsnio 6 dalyje siūlomą kietojo iškastinio kuro naudojimo draudimą taikyti nuo 2026 m. gegužės 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus AAĮ, ANK projektus nenumatoma. AOAĮ projekto įgyvendinimas pareikalaus 12,570 mln. eurų (atsižvelgiant į numatomas teikti finansines paskatas katilų modernizavimui) šilumos tiekimo sektoriuje dėl poreikio kietąjį iškastinį kurą deginančius įrenginius pakeisti naujais kietojo biokuro katilais. Dėl naujų katilų didesnio energetinio efektyvumo numatomi kasmetiniai šilumos energijos sutaupymai, leidžiantys šilumos tiekėjams sutaupyti kasmet 155 tūkst. eurų dėl sumažėjusių išlaidų kurui (įvertinus kietojo iškastinio kuro ir biokuro granulių rinkos kainų skirtumą).
Siekiant palengvinti fiziniams asmenims atsisakyti kietojo iškastinio kuro, naudojantis ES struktūrinių fondų lėšomis ir Klimato kaitos programos lėšomis teikiamos finansinės paskatos katilų keitimui namų ūkiuose. Vadovaujantis Nacionalinio oro taršos mažinimo plano priemone P27 „Namų ūkiuose (būstuose) įrengtų kietojo kuro įrenginių modernizavimas ar keitimas“, finansines paskatas kietojo kuro, įskaitant kietojo iškastinio kuro, katilų modernizavimui ar keitimui atsinaujinančios energijos išteklius naudojančiomis šildymo sistemomis numatyta teikti iki 2030 m. Remiantis 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros pažangos priemonės Nr. 03-001-06-05-01 „Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones viešuosiuose centrinės valdžios pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse“ aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2022 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1-250, pagal 9 veiklą „Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje“ ir 10 veiklą „Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje“ iki 2030 m. naudojantis ES struktūriniais fondais numatoma viso skirti 7,44 mln. eurų finansinių paskatų iškastinį kurą naudojančių katilų pakeitimui.
Pažeidžiamiausiems (nepasiturintiems) gyventojams prie kietojo iškastinio kuro atsisakymo prisitaikyti padės kompensacijos už būsto šildymo išlaidas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus AAĮ, ANK, AOAĮ pakeitimų įstatymų projektus neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai AAĮ, ANK verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. bendras akmens anglių sunaudojimas visuose sektoriuose sudarė 246,8 tūkst. tonų (2018 m. akmens anglių sunaudojimas namų ūkių sektoriuje sudarė 41,1 tūkst. tonų); kokso (ir puskoksio) – 17,2 tūkst. tonų; durpių (briketų/granulių) – 51,6 tūkst. tonų; durpių kuro – 23,3 tūkst. tonų. Dėl AOAĮ pakeitimo projektu siūlomo kietojo iškastino kuro draudimo susiję verslo subjektai, – šilumos gamintojai, privalės šią kuro rūšį pakeisti kitomis rūšimis, – kietuoju biokuru, gamtinėmis dujomis arba diegti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, pvz., vėjo jėgaines, šilumos siurblius, saulės kolektorius. Pereinant prie kietojo biokuro, arba skystojo ar dujinio kuro energijos gamyboje būtų reikalingos investicijos modernizuoti ar pasikeisti kurą deginantį įrenginį.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje yra 18 akmens anglį deginančių kurą deginančių įrenginių ir 11 durpių kurą deginančių įrenginių. Dauguma šias kuro rūšis deginančių įrenginių yra mažos šiluminės galios, – iki 1 MW. Mažiausiai dvi akmens anglį deginančios katilinės įrengtos ir vis dar naudojamos mokymo įstaigose. Darant prielaidą, kad kietąjį iškastinį kurą deginantys įrenginiai bus pakeisti naujais kietojo biokuro katilais, numatomas bendras investicijų poreikis verslo sektoriuje yra 12,57 mln. eurų. Dėl naujų katilų didesnio energetinio efektyvumo numatomi kasmetiniai šilumos energijos sutaupymai, leidžiantys susijusiems šilumos tiekėjams sutaupyti kasmet 155 tūkst. eurų dėl sumažėjusių išlaidų kurui (įvertinus kietojo iškastinio kuro ir biokuro granulių rinkos kainų skirtumą). Kietojo iškastinio kuro atsisakymas gali paskatinti atsinaujinančios energetikos technologijų paklausą ir kartu šias technologijas gaminančio verslo plėtrą, taip pat paskatinti gyventojus ir verslo subjektus jungtis prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Verslo sektoriui technologijų atnaujinimui, atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo skatinimui ES lėšomis ir Klimato kaitos programos lėšomis teikiamos finansinės paskatos. 2017-2019 m. laikotarpiu energetikos sektoriui iš ES struktūrinių fondų buvo teiktos finansinės paramos katilų, įskaitant kietąjį iškastinį kurą naudojančių, įrengimui pagal priemonę Nr. 04.1.1-LVPA-K-109 „Biokuro panaudojimo skatinimas šilumos energijai gaminti“ (14 projektų įgyvendinimui iš viso skirta 10,6 mln. eurų). Vadovaujantis 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr.
03-001-06-03-05 „Įgyvendinti AEI panaudojimą šilumos ir vėsumos gamybai didinančias priemones centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje“ aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2023 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-204, šilumos tiekėjams numatytos finansinės paskatas iš ES struktūrinių fondų (75 mln. eurų) didelio naudingumo biokuro katilų įrengimui centralizuoto šilumos tiekimo sistemose ar kitais atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais (pvz., šilumos siurbliai). Preliminariai kvietimus skelbti pagal šią priemonę planuojama nuo 2024 m. Numatytos finansinės paskatos biokurą deginančių įrenginių įrengimui sudarys palankias sąlygas šilumos tiekėjams greičiau prisitaikyti prie kietojo iškastinio kuro draudimo. 8. Ar įstatymo pakeitimo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, jų inkorporavimui į teisinę sistemą, kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. AAĮ projekte atsiranda nauja sąvoka „aplinkos apsaugos kontrolė“, kuri pateikta įvertinti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.
AOAĮ projekto neaprobuotos sąvokos, įskaitant siūlomas naujas sąvokas „kietasis iškastinis kuras“, „technologinis kuras“ pateiktos įvertinti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus AOAĮ pakeitimo projektą:
Priėmus ANK pakeitimus tikėtina dalis vietos savivaldos institucijų ir įstaigų turės peržiūrėti pajėgumus dėl administracinės teisenos vykdymo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„savivaldybių administracijų pareigūnai“, „buitinis taršos šaltinis“, „oro taršos kontrolė“, „aplinkos apsaugos kontrolė“, „kietasis iškastinis kuras“, „kietasis kuras“, „draudimas“, „technologinis kuras“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [¹] „WHO global air quality guidelines: particulate matter (PM2.5 and PM10), ozone, nitrogen dioxide, sulfur dioxide and carbon monoxide“. Pasaulio sveikatos organizacija (2021). [²] 2022 m. spalio 26 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas Nr. COM(2022) 542 final/2 dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (nauja redakcija). [³] 2023 m. sausio 26 d. gautą Europos Komisijos oficialus pranešimas dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. INFR(2022)/2074 dėl 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, neįgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje. [⁴] Priimta 2017 m. aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų konferencijoje. [⁵] Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2015-09-25 rezoliucija Nr. 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. [⁶] 11.6.2 rodiklis „Vidutinė metinė smulkių kietųjų dalelių (KD10) koncentracija miestų foninėse oro kokybės tyrimo stotyse (perskaičiuota atsižvelgiant į gyventojų skaičių)“ (miestų foninės OKT – 4 valstybinio aplinkos monitoringo stotys: Kaunas (Noreikiškės), Vilnius (Lazdynai), Panevėžys (Centras) ir Naujoji Akmenė). [⁷] 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.
Europos žaliasis kursas, COM (2019) 640 galutinis. [⁸] 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, COM (2021) 400 galutinis. [⁹] Patvirtintas Vyriausybės 2020-09-09 nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021-2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d492e050f7dd11eaa12ad7c04a383ca0/asr [¹⁰] 6 strateginis tikslas „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“. [¹¹] Poveikio rodikliai: „6.8. Miestų, kuriuose metinė kietųjų dalelių KD₁₀ koncentracija neviršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamo lygio, dalis (2025 m. – 30%; 2030 m. – 40 %)“; „6.13. Priešlaikinės mirtys, priskiriamos ilgalaikiam kietųjų dalelių KD₂,₅poveikiui (2025 m. – 196; 2030 m. – 110)“. [¹²] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-30 nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7b19ac40b1c011ec8d9390588bf2de65 [¹³] Valstybinio aplinkos monitoringo 6 stotys (Vilniuje – 2; Kaune – 2, Klaipėdoje ir Naujojoje Akmenėje po vieną). [¹⁴] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos patvirtinimo“. [¹⁵] „Žalioji mokesčių pertvarka“. [¹⁶] „Miestuose kvėpuosime švariu oru“. [¹⁷] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 [¹⁸] 2016 m. gruodžio 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB. [¹⁹] Lietuva POT protokolą ratifikavo Seimo 2006 m. gegužės 9 d. įstatymu Nr. X-600 „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl patvarių organinių ratifikavimo“; SM protokolą – Seimo 2004 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. IX-2435 „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl sunkiųjų metalų ratifikavimo“. [²⁰] „6.7. išmetamo į aplinkos orą smulkiųjų dalelių (KD₂,₅) kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. 2025 m. –41 %, 2030 m. –45 %“. [²¹] Nacionalinė oro teršalų apskaita | Aplinkos apsaugos agentūra (lrv.lt) [²²] https://failai.gamta.lt/files/Galutine_ataskaita_2020_06_29.pdf . [²³] Iki 2020 m. buvo taikoma 25 µg/m³ ribinė vertė, nuo 2020 m. – 20 µg/m³ ribinė vertė. [²⁴] „Inicijuoti aplinkos oro būklės stebėseną ir valdymą reglamentuojančių teisės aktų keitimą, aiškiai atskiriant valstybinio ir savivaldybių aplinkos oro monitoringo tikslus ir uždavinius, nustatant monitoringo subjektų teises, pareigas ir tarpusavio sąveiką“. [²⁵] „parengti rekomendacijas savivaldybėms aplinkos oro monitoringo plėtrai /raidai (rizikos kriterijai monitoringo vietų parinkimui, turinio nustatymui, duomenų kokybės užtikrinimui ir kt.) sudarant prielaidas savivaldybėms nuolat turėti aktualią informaciją apie aplinkos oro kokybė rizikos teritorijose, pakankamą gyventojų informavimui ir būklės gerinimo priemonių savalaikiam taikymui“ [²⁶] Remiantis oro teršalų emisijos faktoriais, nustatytais Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodikoje ir 2020 m. Airijos aplinkos agentūros viešinamoje mokslinėje studijoje „The emission factors from domestic-scale solid-fuel appliances“.
2023-11-16 Nr. XIVP-3293 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo Aplinkos oro apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje reikėtų nurodyti kokio subjekto yra priimtas šiose nuostatose minimas teisės aktas. 2. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje vietoj sąvokos „buitinės atliekos“ nereikėtų įrašyti sąvokos „komunalinės atliekos“, kurios turinys yra apibrėžtas Atliekų tvarkymo įstatyme. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto
oro užterštumo vertės įsigaliojimo data, o projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje - ribinės aplinkos oro užterštumo vertės taikymo data. Nėra aišku, ar įsigaliojimo data ir taikymo data gali būti skirtingos. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 ir 21 dalių nuostatas nereikėtų suderinti tarpusavyje, suvienodinant vartojamas sąvokas. 4. Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, koks poveikis vietos gyventojų sveikatai turimas omenyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose apibūdinant poveikį žmonių sveikatai vartojamos skirtingos sąvokos: vienose nuostatose vartojama sąvoka „kenksmingas poveikis“ (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 ir 22 dalys), kitose – „neigiamas poveikis“ (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte). Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti jose vartojamas sąvokas. 5.
įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje vartojamos tiek sąvoka „gyvenamoji vietovė“, tiek sąvoka „savivaldybės gyvenamoji vietovė“. Sąvoka „gyvenamoji vietovė“ vartojama taip pat projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, 2, 3 ir 4 dalyse, o sąvoka „savivaldybės gyvenamoji vietovė“ vartojama projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose. Svarstytina, ar projekte vartojamų sąvokų nereikėtų suvienodinti. 6. Siekiant aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytų taisyklių pavadinime reikėtų vartoti pilną sąvoką „buitinis aplinkos oro taršos šaltinis“, o ne įvestą jo trumpinį „buitinis taršos šaltinis“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, kuriose vartojamas minėtų taisyklių pavadinimas. 7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 5 dalyje nurodytų buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisyklių, šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyto draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą buitiniuose taršos šaltiniuose, šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo deginti atliekas buitiniuose taršos šaltiniuose laikymosi kontrolę vykdo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai“. Pažymėtina, kad vertinamoji projekto nuostata gali būti aiškinama taip, kad aukščiau nurodytų taisyklių ir draudimų kontrolę galėtų vykdyti bet kuris savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, aiškiai įvardinant, kurie savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai turėtų teisę vykdyti aukščiau nurodytas kontrolės funkcijas, taip pat keičiamame įstatyme reikėtų nurodyti jų teises ir pareigas vykdant tokią kontrolę.
Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų teisės ir pareigos yra nustatytos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnyje. 8. Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kokia informacija būtų laikoma „išsami“ ir „minimaliai pakankama“. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant subjektą, kuris nustatytų tokiai informacijai keliamus reikalavimus. Ši pastaba taikytina ir dėl projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės
„išsami aktuali informacija“. 9. Projekto 4 straipsniu keičiamo
įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kai nustatomas ūkio subjektas, kurio keliama tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje, turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius gali teikti aplinkos ministro įgaliotai išduoti leidimus institucijai prašymą aplinkos ministro nustatyta tvarka peržiūrėti leidimo sąlygas. Nuostata „peržiūrėti leidimo sąlygas“ nėra pakankamai aiški, t. y. ar „peržiūrėjimas“ reiškia išduoto leidimo sąlygų pakeitimą arba papildymą, ar tik jų įvertinimą, ar apimtų visus šiuos elementus. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 10.
suderinti projekte vartojamas formuluotes, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos“ įrašytina formuluotė „aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro“. 11. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 25 dalyse apibrėžtas sąvokas, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje vartojamos sąvokos „oro teršalai“ ir
„oras“ tikslintinos, įrašant įstatyme apibrėžtas sąvokas. Be to, šiose projekto nuostatose vartojamos skirtingos sąvokos:
„oro taršos mažinimo (valdymo) priemonės“ ir „į aplinkos orą išmetamo teršalų
kiekio mažinimo (valdymo) priemonės“. Svarstytina, ar nereikėtų suvienodinti ir šių sąvokų vartojimą. 12. Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad šioje dalyje minima informacija pateikiama ne „vietos gyventojams“, bet savivaldybės ar jos dalies gyventojams. 13. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatos „suteikta laiko ne mažiau kaip vieneri metai arba ne daugiau kaip vienas šildymo sezonas“ nėra aiškios, nes neaišku, koks laikotarpis turimas omenyje (pavyzdžiui, ar ši nuostata suprantama kaip vieneri metai, kurie apima vieną šildymo sezoną, ar ši nuostata suprantama kaip nors kitaip). Siūlytina tikslinti projekto nuostatas. 14. Iš projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatų nėra aišku, kokio dydžio finansinė paskata būtų suteikiama gyventojams įrenginio pakeitimui, t. y. nėra aišku, ar būtų kompensuojamos visos tokio įrenginio įsigijimo ir įrengimo išlaidos, ar būtų kompensuojama tik dalis tokių išlaidų. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. 15.
15Svarstytina,
ar atsižvelgiant į projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, projekto 10 straipsnio 3 dalies nereikėtų papildyti, joje nustatant, kad ir Vyriausybė priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 16. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti aplinkos oro apsaugos kontrolę, kurią vykdytų savivaldybių institucijos ir įstaigos. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar neturėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos grupės vadovas Vitalijus Auglys, vyresn. patarėja Elena Auglienė, patarėjas Paulius Žvirblis, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovė Eglė Paužuolienė ir vyr. specialistė Sigita Gustaitė-Jarukienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-162 15,26 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo Aplinkos oro apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje reikėtų nurodyti kokio subjekto yra priimtas šiose nuostatose minimas teisės aktas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Vadovaujantis Standartizacijos įstatyme pateikta sąvoka „Perimtasis standartas − tarptautinės standartizacijos institucijos arba Europos standartizacijos organizacijos priimtas standartas, kurį nacionalinė standartizacijos institucija perėmė kaip nacionalinį standartą“, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 str. 15 dalis papildyta taip: „15.
15 dalis papildyta taip: „15. Kietosios dalelės KD₂,₅ – kietosios dalelės, kurių 50 procentų praeina pro 2,5 µm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta pamatiniu kietųjų dalelių KD₂,₅ėminių ėmimo ir matavimo metodu, nurodytu perimtajame standarte LST EN 12341 „Aplinkos oro kokybė. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas tvyrančių kietųjų dalelių KD₁₀ arba KD₂,₅ masės koncentracijai nustatyti“. Siekiant įgalinti perimtojo standarto sąvoką, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 str. 26 dalis papildyta Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymu:
„26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ar vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
2023-11-161 16,26
dalyje vietoj sąvokos „buitinės atliekos“ nereikėtų įrašyti sąvokos
„komunalinės atliekos“, kurios turinys yra apibrėžtas Atliekų tvarkymo
įstatyme. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktomis sąvokomis „nepavojingosios atliekos“, „komunalinės atliekos“, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 str. 16 dalyje apibrėžtos sąvokos turinys patikslintas taip: „16. Kuras – dujinė, skysta arba kieta degioji medžiaga, naudojama energijai gauti degimo įrenginiuose. Kuru nelaikomos pavojingosios atliekos ir iš anksto neapdorotos buitinės nepavojingosios komunalinės atliekos, neatsižvelgiant į tai, ar jose yra degiųjų medžiagų.“ Dėl to projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 str.
26 dalis papildyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu:
„26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ar vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
21
straipsnio 18 dalyje minima ribinės aplinkos oro užterštumo vertės įsigaliojimo data, o projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje - ribinės aplinkos oro užterštumo vertės taikymo data. Nėra aišku, ar įsigaliojimo data ir taikymo data gali būti skirtingos. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 ir 21 dalių nuostatas nereikėtų suderinti tarpusavyje, suvienodinant vartojamas sąvokas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Patikslinta (papildyta) projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 str. 21 dalis: „21.
21 dalis: „21. Ribinė aplinkos oro užterštumo vertė (toliau – ribinė užterštumo vertė) – mokslinėmis žiniomis pagrįsta aplinkos oro užterštumo lygio vertė, kuri nustatyta aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro siekiant išvengti kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, užkirsti jam kelią ar jį sumažinti ir kurios negalima viršyti nuo aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės įsigaliojimo datos.“
3
2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, koks poveikis vietos gyventojų sveikatai turimas omenyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose apibūdinant poveikį žmonių sveikatai vartojamos skirtingos sąvokos: vienose nuostatose vartojama sąvoka
„kenksmingas poveikis“ (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte). Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti jose vartojamas sąvokas. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 str. 21 ir 22 dalyse pateiktomis apibrėžtimis:
strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones. Aplinkos oro kokybės valdymo priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo
gyvenamosios vietovės aplinkos oro užterštumo lygį ir jo galimą kenksmingą poveikį vietos gyventojų sveikatai. <...>.”;
1 d. 2 punktas: „2) nustatyti savivaldybės gyvenamųjų vietovių dalis, kuriose aplinkos oro užterštumo lygis gali daryti neigiamą kenksmingą poveikį vietos gyventojų sveikatai”. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
43
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje vartojamos tiek sąvoka
„gyvenamoji vietovė“, tiek sąvoka „savivaldybės gyvenamoji vietovė“. Sąvoka
„gyvenamoji vietovė“ vartojama taip pat projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
5¹ straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, 2, 3 ir 4 dalyse, o sąvoka
„savivaldybės gyvenamoji vietovė“ vartojama projekto 4 straipsniu keičiamo
įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose. Svarstytina, ar projekte vartojamų sąvokų nereikėtų suvienodinti. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 str. 3 dalyje ir 4 straipsniu papildomo įstatymo visame 5¹ straipsnyje vartojama sąvoka „savivaldybės gyvenamoji vietovė“:
aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytų taisyklių pavadinime reikėtų vartoti pilną sąvoką „buitinis aplinkos oro taršos šaltinis“, o ne įvestą jo trumpinį „buitinis taršos šaltinis“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, kuriose vartojamas minėtų taisyklių pavadinimas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į STT kritinę antikorupcinę pastabą, projekto
atitinkamai patikslinama 6 dalis, kurioje nelieka nuorodos į 5 dalyje nurodytas taisykles. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-162 7.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Šio straipsnio 5 dalyje nurodytų buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos
oro taršos ribojimo taisyklių, šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyto draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą buitiniuose taršos šaltiniuose, šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo deginti atliekas buitiniuose taršos šaltiniuose laikymosi kontrolę vykdo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai“. Pažymėtina, kad vertinamoji projekto nuostata gali būti aiškinama taip, kad aukščiau nurodytų taisyklių ir draudimų kontrolę galėtų vykdyti bet kuris savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, aiškiai įvardinant, kurie savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai turėtų teisę vykdyti aukščiau nurodytas kontrolės funkcijas, taip pat keičiamame įstatyme reikėtų nurodyti jų teises ir pareigas vykdant tokią kontrolę. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų teisės ir pareigos yra nustatytos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnyje. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 str. buvusi 6 dalis (atsižvelgiant į STT pastabas panaikinus buvusią 5 dalį - nauja 5 dalis) patikslinta įvardinant, kad kontrolę vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai: „65.
Šio straipsnio 5 dalyje nurodytų buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisyklių įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo savivaldybės teritorijoje apriboti arba uždrausti naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą, šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyto draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą buitiniuose taršos šaltiniuose, šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo deginti atliekas buitiniuose taršos šaltiniuose laikymosi kontrolę vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai.“ Neatsižvelgta į siūlymą projekte nurodyti įvardintų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų teises ir pareigas, nes jas numato kiti savivaldybių veiklą reglamentuojantys įstatymai. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 2 dalyje taip pat siūloma įvardinti, kad aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys savivaldybės valstybės tarnautojai turi būti įgalioti savivaldybės administracijos direktoriaus ir toje dalyje siūloma suteikti tiems tarnautojams teisę patekti į privačias teritorijas ir jose esančius objektus tą 8 straipsnio 2 dalį išdėstant taip: „2) Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai vykdydami aplinkos apsaugos kontrolę turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), išskyrus tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti administracijos valstybės tarnautojai pateikę teismo nutartį turi teisę patekti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu). <...>“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kokia informacija būtų laikoma „išsami“ ir „minimaliai pakankama“. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant subjektą, kuris nustatytų tokiai informacijai keliamus reikalavimus. Ši pastaba taikytina ir dėl projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės „išsami aktuali informacija“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 str. 1 dalis patikslinta nurodant subjektus, kurie nustato tokiai informacijai keliamus reikalavimus (pateiktos nuorodos į projekto
keičiamo įstatymo 5 str. nurodytas aplinkos ministro nustatytas tvarkas): „1.
Aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimas valstybės lygmeniu vykdomas pagal Aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka rengiamą ir tvirtinamą Valstybinę aplinkos monitoringo programą, siekiant gauti pagal tarptautinius aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimo reikalavimus šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą išsamią informaciją apie valstybės lygmeniu į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį ir šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą minimalią pakankamą informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir zonose.“ Vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymo 8 str. („1. Savivaldybių aplinkos monitoringas vykdomas siekiant gauti išsamią informaciją apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę, <...>“), projekto
keičiamo įstatymo 5¹ str. 1 d. 1 punktas patikslintas išbraukiant žodį „aktualią“:
„1. Aplinkos oro kokybės vertinimas savivaldybės lygmeniu vykdomas pagal Aplinkos monitoringo
įstatymo nustatyta tvarka rengiamą ir tvirtinamą savivaldybės aplinkos monitoringo programą, siekiant:
1) gauti išsamią aktualią informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygį savivaldybės gyvenamosiose vietovėse;”
2023-11-164 9.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kai nustatomas ūkio subjektas, kurio keliama tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje, turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius gali teikti aplinkos ministro įgaliotai išduoti leidimus institucijai prašymą aplinkos ministro nustatyta tvarka peržiūrėti leidimo sąlygas. Nuostata „peržiūrėti leidimo sąlygas“ nėra pakankamai aiški, t. y. ar „peržiūrėjimas“ reiškia išduoto leidimo sąlygų pakeitimą arba papildymą, ar tik jų įvertinimą, ar apimtų visus šiuos elementus. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Nepritarti Komiteto argumentai:
Leidimo sąlygų peržiūrėjimas ir leidimo keitimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose ir atitinkamai vadovaujantis šiais nurodyto įstatymo straipsniais aplinkos ministro patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse (TIPK taisyklės) ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse (Taršos leidimų taisyklės). TIPK taisyklėse tai reglamentuota XI skyriuje Leidimo sąlygų peržiūrėjimas ir leidimo pakeitimas; Taršos leidimų taisyklėse tai reglamentuota VII skyriuje Leidimo išdavimas, leidimo sąlygų peržiūrėjimas ir leidimo pakeitimas. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos“ įrašytina formuluotė
„aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro“.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 str. 2 dalies atitinkama vieta patikslinta:
„2. <...>. Savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės
strateginiame veiklos plane numatytos patikslintos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi būti suderintos su Aplinkos ministerijos aplinkos ministro ir Sveikatos sveikatos apsaugos ministerijos ministro įgaliotomis institucijomis <..>“
1
dalyse apibrėžtas sąvokas, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje vartojamos sąvokos „oro teršalai“ ir „oras“ tikslintinos, įrašant įstatyme apibrėžtas sąvokas. Be to, šiose projekto nuostatose vartojamos skirtingos sąvokos: „oro taršos mažinimo (valdymo) priemonės“ ir
„į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio mažinimo (valdymo) priemonės“. Svarstytina, ar nereikėtų suvienodinti ir šių sąvokų vartojimą. Pritarti
Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 str. 2 dalyje apibrėžtą sąvoką „aplinkos oras“, 25 dalyje apibrėžtą sąvoką „teršalas“ ir atsižvelgiant į kontekstą, kuriame sąvokos vartojamos, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 str. 1 dalis patikslinta:
„1. Lietuvos Respublikos Seimas nustato aplinkos oro
apsaugos vystymo kryptis, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus.
Nacionalinius tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reguliuojamų oro teršalų į aplinkos orą išmetamo kiekio mažinimo ir kitus aplinkos oro apsaugos ilgesnės kaip 10 metų trukmės tikslus ir uždavinius nustato Seimas nacionalinėse darbotvarkėse. Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato 10 metų aplinkos oro apsaugos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir jų stebėsenai skirtus poveikio rodiklius, rodančius išmetamų į aplinkos orą išmetamo oro teršalų kiekio mažinimą šalies mastu ir skirtinguose ūkio sektoriuose (energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio). Aplinkos oro apsaugos taršos mažinimo (valdymo) priemones šiems Nacionaliniame pažangos plane ir nacionalinėse darbotvarkėse numatytiems uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė suplanuoja nacionalinėse plėtros programose ir nacionalinių darbotvarkių planuose. Šiuose planavimo dokumentuose aplinkos oro taršos mažinimo (valdymo) priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus; šiuose planavimo dokumentuose gali būti nustatytos savivaldybių, ypač tų, kuriose yra šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų aglomeracijų, teritorijose taikytinos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės, iš stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio mažinimo (valdymo) priemonės.” Sąvokos „į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio mažinimo (valdymo) priemonės“ ir „aplinkos oro taršos mažinimo (valdymo) priemonės“ vartojamos priklausomai nuo nuostatos, kurioje šios sąvokos vartojamos, konteksto, t. y. kai kalbama apie teršalus ir jų kiekio mažinimą (tikslus, rodiklius ir pan.), vartojama „į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio mažinimas“, kai bendrai apie priemones – „aplinkos oro taršos mažinimas“. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 12.
Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad šioje dalyje minima informacija pateikiama ne „vietos gyventojams“, bet savivaldybės ar jos dalies gyventojams. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 str. 5 dalis patikslinta taip: „5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, sprendimas panaikinti šį sprendimą skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo, jeigu sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Skelbime apie sprendimą laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje pateikiama vietos savivaldybės ar jos dalies gyventojams aktuali sprendimo įgyvendinimo informacija.“
9
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatos „suteikta laiko ne mažiau kaip vieneri metai arba ne daugiau kaip vienas šildymo sezonas“ nėra aiškios, nes neaišku, koks laikotarpis turimas omenyje (pavyzdžiui, ar ši nuostata suprantama kaip vieneri metai, kurie apima vieną šildymo sezoną, ar ši nuostata suprantama kaip nors kitaip). Siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Minimalus prisitaikymo laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip vieneri metai ir privalo apimti mažiausiai vieną šildymo sezoną, todėl projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 str. 9 dalies atitinkama vieta patikslinta taip: „9.
Siekdama apriboti arba uždrausti vienos ar daugiau rūšių kuro naudojimą šilumos energijai gaminti gyvenamosios paskirties pastatų šildymui, savivaldybės taryba užtikrina, kad iki šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo įsigaliojimo dienos vietos gyventojams būtų suteiktas ne trumpesnis kaip vienų metų laikotarpis arba ir ne daugiau mažiau kaip vienas šildymo sezonas ir (ar) <...>.”
9
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatų nėra aišku, kokio dydžio finansinė paskata būtų suteikiama gyventojams įrenginio pakeitimui, t. y. nėra aišku, ar būtų kompensuojamos visos tokio įrenginio įsigijimo ir įrengimo išlaidos, ar būtų kompensuojama tik dalis tokių išlaidų. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Projektu siekiama suteikti savivaldybės tarybai apsisprendimo laisvę, kokiu intensyvumu kompensuoti įrenginių pakeitimą, todėl projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo
ir į STT iš dalies susijusią pastabą, patikslinta taip:
“9. Siekdama apriboti arba uždrausti vienos ar daugiau
rūšių kuro naudojimą šilumos energijai gaminti gyvenamosios paskirties pastatų šildymui, savivaldybės taryba užtikrina, kad iki šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo įsigaliojimo dienos vietos gyventojams būtų suteiktas ne trumpesnis kaip vienų metų laikotarpis arba ir ne daugiau mažiau kaip vienas šildymo sezonas ir (ar) savivaldybės tarybos nustatyto dydžio finansinė paskata kompensacinės priemonės už planuojamą apriboti arba uždrausti naudoti tam tikros rūšies kurą deginančių įrenginių pakeitimą įrenginiais, atitinkančiais šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus.
Apribojimas arba draudimas naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą ir kompensacinės priemonės planuojamos savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalies nuostatas, projekto 10 straipsnio 3 dalies nereikėtų papildyti, joje nustatant, kad ir Vyriausybė priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Komiteto argumentai: Projekto 10 straipsnis nepildomas atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 str. 3 dalies nuostatoms, susijusioms su 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, nustatyta prievole vykdyti projekto 3 straipsniu keičiamo 5 str. 2 dalyje nurodytą aplinkos oro taršos vertinimą valstybės lygmeniu, įgyvendinti bus taikomas galiojantis Vyriausybės 2004-04-07 nutarimas Nr.
388 „Dėl Informacijos ir ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu ir teikiamų Europos Komisijai, Europos cheminių medžiagų agentūrai ir Europos aplinkos agentūrai rengimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kontrolę, kurią vykdytų savivaldybių institucijos ir įstaigos. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar neturėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
1Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio („Aplinkos oro kokybės valdymas“) 3 dalies nuostatas, kad:
„3. Savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti, kad ribinės ar kitos
šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai gyvenamosiose vietovėse nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones.
Aplinkos oro kokybės valdymo priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus, savivaldybės gyvenamosios vietovės aplinkos oro užterštumo lygį ir jo galimą poveikį vietos gyventojų sveikatai. Kokia minimali informacija turi būti pateikta savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane, nustato aplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.“ Taip pat Projektu siūloma Įstatymo 4 straipsnį papildyti 5 dalimi, kad:
„5. Savivaldybės taryba, siekdama šio straipsnio 3 dalyje nustatytų
tikslų ir užtikrinti vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gali nustatyti buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisykles.“
nuostatos iškreiptų Įstatymu reglamentuotus ir strateginiu planavimu pagrįstus aplinkos oro kokybės valdymo priemonių nustatymo ir įgyvendinimo principus. Savivaldybėms sudaromos diskrecinės sąlygos spręsti dėl konkrečių priemonių įgyvendinimo savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje Tiek ir pagal galiojantį Įstatymą, tiek ir pagal Projektu siūlomas Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, aplinkos oro kokybės valdymo priemonės yra nustatomos savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) veiklos plane, o jų įgyvendinimas grindžiamas strateginio planavimo principais (kas reiškia, kad atitinkamos priemonės yra iš anksto planuojamos ir nuosekliai bei kompleksiškai įgyvendinamos su kitomis Įstatyme nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus įgyvendinančiomis priemonėmis).
Tuo tarpu Projektu siūloma Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis savivaldybėms sudarytų sąlygas išvengti konkrečių aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planavimo ir įgyvendinimo, jų nustatymo strateginiuose plėtros ir (ar) veiklos planuose, kadangi savivaldybėms suteiktų teisę atitinkamas priemones nustatyti priimamu alternatyviu teisės aktu, galimai neatsižvelgiant į Įstatymu nustatytą specialųjį teisinį reglamentavimą (susijusį su reikalavimais tokias priemones įgyvendinti remiantis strateginio planavimo principais). Manytume, kad šią nuomonę pagrindžia ir aukščiau dėl Projekto Nr. XIVP-3292 nuostatų, kuriomis savivaldybėmis siekiama suteikti teisę griežčiau (negu nustatyta valstybės) ir papildomai (kai valstybė to nenustato) reglamentuoti aplinkos apsaugos normatyvus ir (ar) taisykles, pateiktoje 1.1 pastaboje nurodyti argumentai. Šiuo atveju taip pat svarbu, kad nei Projektu, nei jį lydinčiaisiais dokumentais ar kitais susijusiais teisės aktų projektais nepaaiškinamas Projektu siūlomose Įstatymo
aplinkos oro taršos ribojimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) turinys (pavyzdžiui: Taisyklėmis siekiamo nustatyti teisinio reglamentavimo koncepcija), su tuo susijusių priemonių nustatymo ir jų įgyvendinimo esmė bei principai.
Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, minėtos Projekto nuostatos vertinamos kaip sudarančios sąlygas savivaldybių diskrecijai savo nuožiūra (todėl galimai nepagrįstai) spręsti dėl aplinkos oro kokybės valdymo priemonių nustatymo alternatyviame teisės akte, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. 1.2.
gali būti interpretuojamos dviprasmiškai Tuo atveju, jeigu tokiomis Taisyklėmis galėtų būti nustatyti draudžiamojo pobūdžio reikalavimai dėl konkrečių kuro rūšių naudojimo ir /ar tokį kurą deginančių įrenginių naudojimo[1], susidarytų dviprasmiškumas dėl tokio Taisyklėmis nustatyto teisinio reglamentavimo santykio su Projektu siūlomomis Įstatymo 10 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatomis (žiūrėti žemiau išdėstytą 2.1 pastabą), pagal kurias „apribojimas arba draudimas naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą ir kompensacinės priemonės planuojamos savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane“: Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokiam dviprasmiškumui sąlygas sudaryti gali interpretavimas, kad Projektu siūlomų Įstatymo 10 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatų įgyvendinimas susijęs tik su Įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nurodytu sprendimu (apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšį savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje), kurį savivaldybės taryba turi teisę priimti atvejais, kuomet savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas vidutinis vienų metų oro užterštumo azoto dioksidu ir (ar) kietosiomis dalelėmis KD2,5 lygis (toliau – PSO rekomenduojamas užterštumo lygis). Siekiant teisinio aiškumo ir išvengti sąlygų dviprasmiškumams, taip pat apribojant savivaldybių diskreciją, Projektu siūlytume atskleisti Taisyklių galimo teisinio reglamentavimo turinį (pavyzdžiui: nustatyti buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo priemonių, kurios gali būti įgyvendinamos netaikant strateginio planavimo principų atitinkamas priemones nustatant savivaldybės strateginiuose plėtros ir veiklos planuose, kriterijus).
Pritarti Komiteto argumentai: Siekiant išvengti įstatymu suteikti teisę savivaldybėms nustatyti aplinkos oro kokybės valdymo priemones alternatyviame teisės akte ir siekiant užtikrinti, kad savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo priemones ir įstatyme nurodytais atvejais kompensacines priemones už jų įgyvendinimą planuotų savivaldybės strateginiuose planavimo dokumentuose, derinant su pagal STT kritinę pastabą tikslinamo Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3292 su papildomų taisyklių nustatymu susijusias nuostatas, siūloma atsisakyti suteikti savivaldybės tarybai galimybę nustatyti buitinių aplinkos oro taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisykles ir nustatyti pareigą vykdyti šių taisyklių laikymosi kontrolę. Siekiant aiškiau reglamentuoti teisinius pagrindus savivaldybės tarybai strateginiuose planavimo dokumentuose planuoti papildomas aplinkos oro kokybės valdymo priemones siekiant mažinti oro taršos poveikį žmonių sveikatai kai jų teritorijoje viršijami Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojami aplinkos oro užterštumo lygiai, atitinkamai papildyta įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 4 str. 3 dalis, panaikinta 5 dalis ir atitinkamai patikslinta 6 dalis. Taip pat patikslintos susijusios įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo 10 str. 8, 9, 10 dalys. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 4 str. 3, 5, 6 dalys papildomai (po atsižvelgimo į LRS TD pastabas) patikslintos taip: „3.
Savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai savivaldybės gyvenamosiose vietovėse nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones. Aplinkos oro kokybės valdymo priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus, savivaldybės gyvenamosios vietovės aplinkos oro užterštumo lygį ir jo galimą kenksmingą poveikį vietos gyventojų sveikatai. Savivaldybės taryba, siekdama mažinti oro taršos poveikį žmonių sveikatai kai pagal Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas aplinkos oro užterštumo lygis, turi teisę savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numatyti papildomas aplinkos oro kokybės valdymo priemones aplinkos oro užterštumo lygiui toliau mažinti. Kokia minimali informacija turi būti pateikta savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane, nustato aplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.“;
„5. Savivaldybės taryba, siekdama šio straipsnio 3
dalyje nustatytų tikslų ir užtikrinti vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gali nustatyti buitinių aplinkos oro taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisykles.“ „65.
Šio straipsnio
aplinkos oro taršos ribojimo taisyklių įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo savivaldybės teritorijoje apriboti arba uždrausti naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą, šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyto draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą buitiniuose taršos šaltiniuose, šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo deginti atliekas buitiniuose taršos šaltiniuose laikymosi kontrolę vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai.“ Kartu atsižvelgiant 2.1 pastabą bei siekiant aiškiau apibrėžti savivaldybės teritoriją, kurioje galės būti taikomas savivaldybės tarybos sprendimas apriboti ar uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšį, įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo 10 str. 8 ir 9 (papildomai po atsižvelgimo į LRS TD pastabą) dalys ir 10 dalis iki dvitaškio siūlomos patikslinti taip: „8.
Siekdama mažinti deginamo kuro poveikį žmonių sveikatai šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų kai pagal Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas vidutinis vienų metų oro užterštumo azoto dioksidu ir (ar) kietosiomis dalelėmis KD₂,₅ lygis, savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą toje savivaldybės teritorijoje apriboti arba uždrausti naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kai pagal Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas vidutinis vienų metų oro užterštumo azoto dioksidu ir (ar) kietosiomis dalelėmis KD₂,₅ lygis. Tam tikros rūšies kuro naudojimo apribojimu laikomas laikotarpio, kuriuo draudžiama naudoti tos rūšies kurą, ir (ar) tos rūšies kurą deginančio įrenginio techninių reikalavimų nustatymas. 9. Siekdama apriboti arba uždrausti vienos ar daugiau rūšių kuro naudojimą šilumos energijai gaminti gyvenamosios paskirties pastatų šildymui, savivaldybės taryba užtikrina, kad iki šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo įsigaliojimo dienos vietos gyventojams būtų suteiktas ne trumpesnis kaip vienų metų laikotarpis ir ne mažiau kaip vienas šildymo sezonas ir (ar) numatytos savivaldybės tarybos nustatyto dydžio kompensacinės priemonės už planuojamą apriboti arba uždrausti naudoti tam tikros rūšies kurą deginančių įrenginių pakeitimą įrenginiais, atitinkančiais šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus.
Apribojimas arba draudimas naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą ir kompensacinės priemonės planuojamos savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane. 10. Pagal šio straipsnio 8 dalį priimtame sprendime apriboti arba uždrausti naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje nurodoma:“
tarnyba
8
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Projekto 7 straipsniu siūloma Įstatymo 10 straipsnį („Aplinkos oro taršos reguliavimo priemonės“) papildyti 8 dalimi, kad: „8. Siekdama mažinti deginamo kuro poveikį žmonių sveikatai, savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kai pagal Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas vidutinis vienų metų oro užterštumo azoto dioksidu ir (ar) kietosiomis dalelėmis KD2,5 lygis. Kuro rūšies apribojimu laikomas laikotarpis, per kurį draudžiama naudoti atitinkamos rūšies kurą, ir (ar) kuro rūšį deginančio įrenginio techninių parametrų apibūdinimas“.
Su minėtų Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimu susijusios Projektu siūlomos Įstatymo 10 straipsnio 10 dalies nuostatos, kad: „10. Pagal šio straipsnio 8 dalį priimtame sprendime apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje nurodoma:
2) kuro rūšies apribojimo sąlygos: laikotarpis metuose, per kurį draudžiamas kuro rūšies naudojimas ir (ar) kuro rūšį deginančio įrenginio techninių parametrų apibūdinimas;
vienos ar daugiau rūšių kuro naudojimas.“ Taigi, pagal minėtas Projekto nuostatas, savivaldybės taryboms suteikiama teisė priimti skirtingus sprendimus – apriboti arba uždrausti naudoti tam tikrą kuro rūšį; apriboti arba uždrausti naudoti tam tikrų techninių parametrų kurą deginančius įrenginius; minėtus sprendimus taikyti visoje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje. 2.1.Projekto nuostatos sudaro sąlygas savivaldybėms priimti nepagrįstus ir neobjektyvius sprendimus Pagal Projektu siūlomas nuostatas, savivaldybės taryba galėtų priimti draudžiamo pobūdžio sprendimus, kurie būtų taikomi arba visai savivaldybės teritorijai, arba tik tam tikrai savivaldybės teritorijos daliai.
Nors Projektas numato, kad tokie sprendimai gali būti priimami, kai „Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas PSO rekomenduojamas užterštumo lygis“, minėtų nuostatų konstrukcija gali būti interpretuojama ir įgyvendinama taip, kad:
rekomenduojamo užterštumo lygio viršijimas bus konstatuotas tik vienoje konkrečioje savivaldybės teritorijos dalyje, galės būti priimtas sprendimas draudimus taikyti visoje savivaldybės teritorijoje;
rekomenduojamo užterštumo lygio viršijimas bus konstatuotas visoje savivaldybės teritorijoje, savivaldybė galės priimti sprendimą draudimus nustatyti ir taikyti tik kurioje nors vienoje savivaldybės teritorijos dalyje ir kt. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokie aukščiau pateikti pavyzdžiai kelia abejonių, ar įgyvendinant Projekto nuostatas visais atvejais bus užtikrinamas savivaldybių priimamų sprendimų pagrįstumas ir objektyvumas. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad siekiant užtikrinti priimamų sprendimų objektyvumą, taip pat užkertant kelią nepagrįstų sprendimų priėmimui bei užtikrinant Projektu siekiamų tikslų įgyvendinimą, Projektu turėtų būti nustatomi papildomi kriterijai, atskleidžiantys galimo savivaldybės tarybos sprendimo turinio diferencijavimo (kuo grindžiamas sprendimas uždrausti /riboti naudoti konkrečią kuro rūšį ir jį naudojančius įrenginius) pagrindus. Manytume, kad tokių kriterijų atskleidimas Projekte tai pat užtikrintų savivaldybėse priimamų sprendimų proporcingumą ir adekvatumą siekiamų tikslų atžvilgiu. Pritarti iš dalies Žr.
Pritarti iš dalies Žr. Komiteto argumentus ir pasiūlymus prie kritinės antikorupcinės pastabos (dėl savivaldybės teritorijos ar jos dalies). Projekte papildomi kriterijai, atskleidžiantys galimo savivaldybės tarybos sprendimo turinio diferencijavimo (kuo grindžiamas sprendimas uždrausti /riboti naudoti konkrečią kuro rūšį ir jį naudojančius įrenginius) pagrindus, nenustatomi paliekant savivaldybėms sprendimo teisę atsižvelgiant į aplinkos oro užterštumo lygį, teršalą, kurio užterštumo lygį siekiama mažinti, savivaldybės gyvenamosios vietovės situaciją kitų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių atžvilgiu ir kt. 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
2 2.2.Projekto nuostatos gali turėti neigiamos reikšmės savivaldybėje priimamų sprendimų skaidrumui Atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomais pakeitimais dėl Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies naikinamos nuostatos, pagal kurias savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytos patikslintos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi būti suderinamos su visuomene. Tokie siūlymai, mūsų nuomone, ne tik mažina visuomenės įtraukimą į savivaldybės bendruomenei svarbių klausimų sprendimus, bet taip pat gali turėti neigiamos reikšmės savivaldybėje priimamų sprendimų skaidrumui bei neužtikrinti, kad savivaldybės priimtais sprendimai bus užtikrintas visos savivaldybės bendruomenės poreikių tenkinimas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 7 str. 2 dalies atitinkama vieta (patikslinta ir pagal LRS TD pastabą) papildyta žodžiu „visuomene“, t. y. paliekama galiojanti įstatymo nuostata: „2. <...>.
Savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numatytos patikslintos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi būti suderintos su Aplinkos ministerijos aplinkos ministro ir Sveikatos sveikatos apsaugos ministerijos ministro įgaliotomis institucijomis, visuomene ir patvirtintos iki kitų kalendorinių metų liepos 1 dienos. <...>“
tarnyba
9 2.3.Teisinio aiškumo požiūriu svarstytinos Projekto nuostatos, nustatančios kompensacinių priemonių taikymą kurą deginančius įrenginius pasikeitusiems gyventojams Projektu siūloma Įstatymo 10 straipsnį papildyti 9 dalimi ir nustatyti, kad:
„9. Siekdama apriboti arba uždrausti vienos ar
daugiau rūšių kuro naudojimą šilumos energijai gaminti gyvenamosios paskirties pastatų šildymui savivaldybės taryba užtikrina, kad iki šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo įsigaliojimo vietos gyventojams būtų suteikta laiko ne mažiau kaip vieneri metai arba ne daugiau kaip vienas šildymo sezonas ir (ar) finansinė paskata planuojamą apriboti arba drausti kuro rūšį naudojančius įrenginius pakeisti atitinkančiais šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus. Apribojimas arba draudimas naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą ir kompensacinės priemonės planuojamos savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane.“ Minėtose Projekto nuostatose vartojamos formuluotės „finansinė paskata“ ir „kompensacinės priemonės“, kurios suponuoja nuomonę, kad dėl savivaldybės nustatytų draudimų arba apribojimų vietos gyventojams, kurie bus priversti keisti kurą deginančius įrenginius, bus kompensuojamos su tuo susijusios išlaidos.
Tačiau šiuo atveju nei iš Projekto, nei iš jį lydinčiųjų dokumentų lieka neaiškus tokių
„finansinių paskatų“ / „kompensacinių priemonių“ įgyvendinimo principas
(pavyzdžiui: ar kompensuojamas bus tik naujų įrenginių įsigijimas, ar ir jų įrengimas; ar turėtos išlaidos bus kompensuojamos pilna apimtimi, ar daline ir pan.). Be to, skirtingos formuluotės leidžia daryti išvadą, kad „finansinės paskatos“ ir „kompensacinės priemonės“ savo turiniu ir (ar) apimtimi gali būti skirtingos. O tai reikštų, kad savivaldybėms minėtomis Projekto nuostatomis suteikiama diskrecinė teisė priimti sprendimus dėl konkrečių priemonių nustatymo ir įgyvendinimo (tačiau kokių konkrečių – Projektu neatskleidžiama). Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad siekiant teisinio aiškumo minėti klausimai Projektu turėtų būti atskleidžiami. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgus į LRS TD pastabą, įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo 10 str. 9 dalis patikslinta taip: „9.
taip:
„9. Siekdama apriboti arba uždrausti vienos
ar daugiau rūšių kuro naudojimą šilumos energijai gaminti gyvenamosios paskirties pastatų šildymui, savivaldybės taryba užtikrina, kad iki šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo įsigaliojimo dienos vietos gyventojams būtų suteiktas ne trumpesnis kaip vienų metų laikotarpis ir ne mažiau kaip vienas šildymo sezonas ir (ar) numatytos savivaldybės tarybos nustatyto dydžio kompensacinės priemonės už planuojamą apriboti arba uždrausti naudoti tam tikros rūšies kurą deginančių įrenginių pakeitimą įrenginiais, atitinkančiais šio įstatymo
oro apsaugos prioritetus. Apribojimas arba draudimas naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą ir kompensacinės priemonės planuojamos“
tarnyba 2024-04-058
dalimi ir nustatyti, kad:
„6. Draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą,
išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse.“ Projektas nustato draudimą deginti kietąjį iškastinį kurą, tačiau galimai neužtikrina su aplinkos oro apsaugos prioriteto įgyvendinimu susijusių kompensacinio pobūdžio priemonių įgyvendinimo Minėtomis Projekto nuostatomis nuo 2026 m. gegužės 1 d. imperatyviai (išskyrus atvejus, kada deginamas technologinis kuras pramoninėse krosnyse) būtų uždraustas kietojo kuro deginimas visoje šalies teritorijoje nepriklausomai nuo tokį kurą deginančių įrenginių technologinių savybių ir sukeliamų padarinių oro taršai. Svarbu yra tai, kad (atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą 2.3 pastabą) pagal Projektu siūlomas Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatas „finansinės paskatos“ arba
„kompensacinių priemonių“ planavimas privalomas tik atvejais, kada sprendimą
apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės priima dėl to, kad viršijamas PSO rekomenduojamas užterštumo lygis.
Šiuo atveju, kadangi toks draudimas nustatomas Įstatyme, savivaldybės nebūtų įpareigotos spręsti dėl tokių kompensacinio pobūdžio priemonių planavimo ir įgyvendinimo asmenų, kurie privalės kietąjį iškastinį kurą deginančius įrenginius iki 2026 m. gegužės 1 d. pasikeisti kitais (kitas kuro rūšis naudojančiais įrenginiais), atžvilgiu. Nepritarti Komiteto argumentai:
Įstatymo projektu nenumatyta įpareigoti savivaldybes spręsti dėl kompensacinio pobūdžio priemonių planavimo ir įgyvendinimo asmenims, kurie privalės kietąjį iškastinį kurą deginančius įrenginius pasikeisti kitais (kitas kuro rūšis naudojančiais įrenginiais) įsigaliojus projekte numatytam kietojo iškastinio kuro draudimui. ES ir valstybės biudžeto lėšomis ne vienerius metus finansuojami projektai fiziniams ir juridiniams asmenims pasikeisti neefektyvius, kietąjį kurą ir kitą iškastinį kurą naudojančius šildymo įrenginius efektyviais, atsinaujinančių išteklių energiją naudojančiais įrenginiais, jungtis prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Pvz. APVA duomenimis, 2022 m. pagal kvietimą fiziniams asmenims teikti paraiškas atnaujinti esamus neefektyvius šilumos gamybos įrenginius namų ūkiuose gautos
atnaujino neefektyvius šilumos gamybos įrenginius į biokuro katilus, atitinkančius 5 klasei keliamus energijos efektyvumo ir išmetamų teršalų reikalavimus, 1328 vnt. namų ūkių įsirengė šilumos siurblius.
Iš Klimato kaitos programos skirtas finansavimas pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas fizinių asmenų gyvenamuosiuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius“ 2022 m. paskelbus
vnt. (5 klasės biokuro katilai – 416 vnt., šilumos siurbliai – 2572 vnt. „oras-vanduo“, 149 vnt. „žemė-vanduo“ / „vanduo-vanduo“, 391 vnt. „oras-oras“);taip pat skirtas finansavimas pagal priemonę
„Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių
fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui“. 2021 m. buvo paskelbtas APVA kvietimas teikti paraiškas Klimato kaitos programos subsidijoms, skirtoms gyvenamųjų namų prijungimui prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius, gauti (paramos gavėjai – gyvenamosios paskirties vieno buto pastato arba gyvenamosios paskirties buto dviejų butų pastate savininkai; daugiabučiame name – gyvenamųjų butų ir (ar) patalpų savininkai). Įgyvendinti 7 projektai (prijungti 5 daugiabučiai ir 2 individualūs gyvenamieji pastatai). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹straipsniu įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
7.1. Pasiūlymai Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2024-04-103 2 Komiteto argumentai: Siūloma patikslinti 3 straipsniu keičiamo 5 str. 2 dalyje ir išdėstyti taip:
„2. Aplinkos oro taršos vertinimą valstybės lygmeniu – nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą pagal tarptautinius reikalavimus vykdo, nacionalines išmetamų į aplinkos orą išmetamų teršalų prognozes rengia ir aplinkos ministro nustatytas ataskaitas teikia aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti
6 Komiteto argumentai: Siūloma patikslinti 3 straipsniu keičiamo 5 str. 6 dalies pirmąją pastraipą iki dvitaškio ir išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta aplinkos ministro įgaliota institucija valstybės ir savivaldybių lygmeniu atlikto aplinkos oro kokybės vertinimo duomenų, ūkio subjektų vykdytų aplinkos oro kokybės užterštumo lygio matavimų ir kitų aplinkos oro kokybės vertinimo duomenų pagrindu:“ Pritarti
6 2 Komiteto argumentai: Siūloma patikslinti 3 straipsniu keičiamo 5 str. 6 d. antrą punktą ir išdėstyti taip:
„2) rengia rekomendacijas savivaldybėms dėl savivaldybių aplinkos oro monitoringo plėtros, siekiant aplinkos oro kokybės vertinimo duomenis savivaldybių lygmeniu duomenis naudoti ir aplinkos oro kokybei vertinti valstybės lygmeniu;“ Pritarti
6 Komiteto argumentai: Siūloma patikslinti 7 straipsniu keičiamo 10 str. 6 dalį ir išdėstyti taip: „6.
6 dalį ir išdėstyti taip:
„6. Apie susidariusias arba pasibaigusias nepalankias
teršalų išsisklaidymo sąlygas šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta tvarka informuojami stacionarių taršos šaltinių naudotojai, patenkantys patenkančių į teritoriją, kurioje susidarė nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos, naudotojai.“
2024-04-1010 Komiteto argumentai: Atsižvelgiant į užsitęsusias projekto svarstymo procedūras, siūloma numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir įstatymo 10 straipsnį išdėstyti taip:
įgyvendinimas „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnį, įsigalioja 2024 m. gegužės spalio 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. 3. Aplinkos ministras iki 2024 m. balandžio rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, šio įstatymo
dalių, 5 dalies 3–5 punktų, 6 dalies 1 punkto nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kasparas Adomaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas projektas Nr. XIIIP-3293(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė [1] Šią nuomonę pagrindžia ir Projekto parengimui reikšmės turėjęs Vilniaus miesto savivaldybės 2021 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 1-1205, kuriuo buvo nustatyta, kad siekiant mažinti oro užterštumą, 2023 m. birželio 1 d., valstybinio administravimo subjektams priėmus atitinkamus teisės aktus, draudžiančius kūrenti akmens anglimi ir durpių briketais, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje draudžiama individualių ir daugiabučių namų butų gyventojams kūrenti krosnis akmens anglimi ir durpių briketais.