Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 19, 22¹, 22², 33, 48, 51 IR 61¹ straipsnių pakeitimo įstatymas
Pakeisti 19 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra ir investicijos į elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumus, siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą;“. 2 straipsnis. 22¹ straipsnio pakeitimas
1Papildyti 22¹straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) vienu metu teikti kelias šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, jeigu tai techniškai įmanoma.“
2Papildyti 22¹straipsnį 5¹dalimi:
„5¹. Aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso energijos kaupimo įrenginiai, negali būti taikomi dvigubi mokesčiai, įskaitant tinklo mokesčius ir mokesčius už saugomą elektros energiją, liekančią jų energijos kaupimo įrenginiuose, ar teikiant lankstumo paslaugas skirstymo sistemos operatoriams. Nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai negali sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su aktyviaisiais vartotojais ir (ar) taikyti jiems mokesčių ar atskirų jų dedamųjų už elektros energijos persiuntimo, perdavimo ar skirstymo paslaugas.“
Pakeisti 22² straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kai to nedraudžia šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai. Įgyvendinant piliečių energetikos bendrijos teises ir pareigas, teisę priimti sprendimus piliečių energetikos bendrijoje turi fiziniai asmenys, taip pat labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, savivaldybės ir (ar) savivaldybių įstaigos tarybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, kai dalininkais ar nariais nedraudžia būti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai.
Šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai, nariai ar dalyviai, nepraranda savo, kaip buitinių vartotojų, gaminančių vartotojų arba aktyviųjų vartotojų, turimų teisių ir pareigų, išskyrus vartotojo teisę rinktis energijos tiekėją, kuri gali būti apribota teise rinktis piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėją balsuojant dėl piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėjo piliečių energetinės bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.“
Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rengdamas 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą, perdavimo sistemos operatorius remiantis turimais duomenis daro ir šiame plane nurodo pagrįstas prielaidas prognozuoja apie elektros energijos gamybos, tiekimo, vartojimo, energijos kaupimo ir tarpsisteminių elektros energijos srautus srautų tendencijas, atsižvelgdamas į regioniniams ir visos Europos Sąjungos tinklams skirtų investicijų planus.“
1Pakeisti 48 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vadovaujantis skirstomųjų tinklų operatoriaus parengtu planu laikotarpiui iki 10 metų dviem etapais. Pirmuoju etapu per išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime numatytą laikotarpį išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vartotojų grupėms, atitinkančioms šiame vertinime nurodytus kriterijus, įskaitant kriterijus, susijusius su elektros energijos suvartojimu.
Antruoju etapu išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos kitiems vartotojams, kai nustoja galioti vartotojo apskaitos prietaiso, kuris nėra išmanusis apskaitos prietaisas (toliau – įprastas apskaitos prietaisas), teisinis metrologinis patvirtinimas, arba pagal atskirą skirstomųjų tinklų operatoriaus nustatytą planą, jeigu išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime nenumatyta kitaip. Skirstomųjų tinklų operatorius savo interneto svetainėje paskelbia tvarką, pagal kurią vartotojai gali susipažinti su išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo planu, ir informaciją apie išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo etapų pradžią ir pabaigą. Prieš įdiegiant išmaniąją apskaitos sistemą arba jos įrengimo metu skirstomųjų tinklų operatorius vartotojams teikia informaciją apie visas išmaniosios apskaitos sistemos galimybes, susijusias su apskaitos prietaiso rodmenų valdymu ir energijos vartojimo stebėjimu. Tarybai patvirtinus teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus, išmaniosios apskaitos sistemos turi būti įdiegtos bent 80 procentų vartotojų per septynerius metus po šio vertinimo atlikimo arba ne vėliau kaip iki Direktyvos (ES) 2019/944 II priedo 3 dalyje nurodyto termino tuo atveju, jeigu išmaniosios apskaitos sistemos pradėtos diegti iki 2019 m. liepos 4 d.“
2Papildyti 48 straipsnį 12 dalimi:
„12. Šis straipsnis taikomas planuojamoms diegti išmaniosioms apskaitos sistemoms ir išmaniosioms apskaitos sistemoms, kurios įrengiamos vietoj senesnių išmaniųjų apskaitos sistemų.
Išmaniosios apskaitos sistemos, kurios buvo įdiegtos arba pradėtos diegti anksčiau nei 2019 m. liepos 4 d., gali būti toliau eksploatuojamos visą jų veikimo laiką, tačiau Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimų neatitinkančios išmaniosios apskaitos sistemos turi būti toliau eksploatuojamos ne ilgiau kaip iki 2031 m. liepos 5 d. Laikoma, kad išmaniosios apskaitos sistemos yra pradėtos diegti anksčiau nei 2019 m. liepos 4 d. tai atvejais, kai iki 2019 m. liepos 4 d. skirstomųjų tinklų operatorius investuoja į išmaniosios apskaitos sistemos diegimą ir (ar) įsipareigoja užsakyti įrangą ir (ar) atlieka kitus veiksmus, reikalingus išmaniajai apskaitos sistemai diegti, dėl kurių atliktos investicijos į išmaniosios apskaitos sistemos diegimą negali būti atšaukiamos, išskyrus atvejus, kai investuojama į leidimų išmaniosios apskaitos sistemos diegimui gavimą ir (ar) preliminarios galimybių studijos parengimą.“
Papildyti 51 straipsnį 13 dalimi:
„13. Keičiant šio straipsnio 7 dalyje nustatytus sąskaitų turinio reikalavimus yra konsultuojamasi su vartotojų asociacijomis.“
Pakeisti 61¹straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vartotojas, nusprendęs nepriklausomai nuo pasirinkto elektros energijos rinkos dalyvio turi teisę iš jo pirkti ir (ar) jam parduoti elektros energijos paslaugas, įskaitant dalyvavimą telkiant elektros energijos paklausą, kai tai nėra susiję su vartotojui pagal su nepriklausomu tiekėju sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį teikiama elektros energijos tiekimo paslauga. Vartotojas, nusprendęs dalyvauti telkiant elektros energijos paklausą, turintis tam tinkamą elektros apskaitos prietaisą, sudaro sutartį su paklausos telkėju dėl paklausos telkimo paslaugų.
Vartotojas turi teisę sudaryti tokią sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju arba su tiekėju, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, kaip nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje. Sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju vartotojas gali sudaryti be tiekėjo, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, sutikimo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gruodžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3291(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 19, 22¹, 22²,
įstatymas 2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti
3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra ir investicijos
į elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumus, siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą;“. 2 straipsnis. 22¹ straipsnio pakeitimas
1Papildyti 22¹straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) vienu metu teikti kelias šios dalies 1, 2 ir 3
punktuose nurodytas paslaugas, jeigu tai techniškai įmanoma.“
2Papildyti 22¹straipsnį 5¹dalimi:
„5¹. Aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso
energijos kaupimo įrenginiai, negali būti taikomi jokie dvigubi mokesčiai, įskaitant tinklo mokesčius ir mokesčius už saugomą elektros energiją, liekančią jų energijos kaupimo įrenginiuose, ar teikiant lankstumo paslaugas skirstomųjų tinklų operatoriams. Nepriklausomi paklausos telkėjai negali sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su aktyviaisiais vartotojais
(ar) taikyti jiems mokesčių ar atskirų jų dedamųjų už elektros energijos persiuntimo, perdavimo ar skirstymo paslaugas.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22² straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti
fiziniai ir juridiniai asmenys, kai to nedraudžia juridinių asmenų, nurodytų šio straipsnio
labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, savivaldybės ir (ar) savivaldybių įstaigos, kai dalininkais ar nariais nedraudžia būti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai.
Šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai, nariai ar dalyviai, nepraranda savo, kaip buitinių vartotojų, gaminančių vartotojų arba aktyviųjų vartotojų, turimų teisių ir pareigų, išskyrus vartotojo teisę rinktis energijos tiekėją, kuri gali būti apribota teise rinktis piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėją balsuojant dėl piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėjo piliečių energetinės bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Įgyvendinant piliečių energetikos bendrijos teises ir pareigas, teisę priimti sprendimus piliečių energetikos bendrijoje turi fiziniai asmenys, labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir savivaldybių tarybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rengdamas 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą,
perdavimo sistemos operatorius remdamasis turimais duomenis daro ir šiame plane nurodo pagrįstas prielaidas prognozuoja apie elektros energijos gamybos, tiekimo, vartojimo, energijos kaupimo ir tarpsisteminių elektros energijos srautus srautų tendencijas, atsižvelgdamas į regioniniams ir visos Europos Sąjungos tinklams skirtų investicijų planus.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „7. Išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vadovaujantis skirstomųjų tinklų operatoriaus parengtu planu laikotarpiui iki 10 metų dviem etapais.
Pirmuoju etapu per išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime numatytą laikotarpį išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vartotojų grupėms, atitinkančioms šiame vertinime nurodytus kriterijus, įskaitant kriterijus, susijusius su elektros energijos suvartojimu. Antruoju etapu išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos kitiems vartotojams, kai nustoja galioti vartotojo apskaitos prietaiso, kuris nėra išmanusis apskaitos prietaisas (toliau – įprastas apskaitos prietaisas), teisinis metrologinis patvirtinimas, arba pagal atskirą skirstomųjų tinklų operatoriaus nustatytą planą, jeigu išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime nenumatyta kitaip. Skirstomųjų tinklų operatorius savo interneto svetainėje paskelbia tvarką tvarkos aprašą, pagal kurią kurį vartotojai gali susipažinti su išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo planu, ir informaciją apie išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo etapų pradžią ir pabaigą. Prieš įdiegiant išmaniąją apskaitos sistemą arba jos įrengimo metu skirstomųjų tinklų operatorius vartotojams teikia informaciją apie visas išmaniosios apskaitos sistemos galimybes, susijusias su išmaniojo apskaitos prietaiso rodmenų valdymu ir energijos vartojimo stebėjimu. Tarybai patvirtinus teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus, išmaniosios apskaitos sistemos turi būti įdiegtos bent 80 procentų vartotojų per 7 metus po šio vertinimo atlikimo arba ne vėliau kaip iki 2024 gruodžio 31 d., jeigu išmaniosios apskaitos sistemos pradėtos diegti iki 2019 m. liepos 4 d.“
2Papildyti 48 straipsnį 12 dalimi:
„12.
Šis straipsnis taikomas planuojamoms diegti išmaniosioms apskaitos sistemoms ir išmaniosioms apskaitos sistemoms, kurios įrengiamos vietoj senesnių išmaniųjų apskaitos sistemų. Išmaniosios apskaitos sistemos, kurios buvo įdiegtos arba pradėtos diegti anksčiau negu 2019 m. liepos 4 d., gali būti toliau eksploatuojamos visą jų veikimo laiką, tačiau Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimų neatitinkančios išmaniosios apskaitos sistemos turi būti toliau eksploatuojamos ne ilgiau kaip iki 2031 m. liepos 5 d. Laikoma, kad išmaniosios apskaitos sistemos yra pradėtos diegti anksčiau negu 2019 m. liepos 4 d., kai iki 2019 m. liepos 4 d. skirstomųjų tinklų operatorius investuoja į išmaniosios apskaitos sistemos diegimą ir (ar) įsipareigoja užsakyti įrangą ir (ar) atlieka kitus veiksmus, reikalingus išmaniajai apskaitos sistemai diegti, dėl kurių atliktos investicijos į išmaniosios apskaitos sistemos diegimą negali būti atšaukiamos, išskyrus atvejus, kai investuojama į leidimų išmaniosios apskaitos sistemos diegimui gavimą ir (ar) preliminarios galimybių studijos parengimą.“
Papildyti 51 straipsnį 13 dalimi: „13. Dėl teisės aktų projektų, kuriais siūloma keisti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus sąskaitų turinio reikalavimus yra konsultuojamasi su vartotojų asociacijomis Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 61¹straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vartotojas, nusprendęs nepriklausomai nuo
pasirinkto elektros energijos rinkos dalyvio turi teisę iš jo pirkti ir
(ar) jam parduoti elektros energijos paslaugas, įskaitant dalyvavimą telkiant elektros energijos paklausą, kai tai nėra susiję su vartotojui pagal su nepriklausomu tiekėju sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį teikiama elektros energijos tiekimo paslauga.
Vartotojas, nusprendęs dalyvauti telkiant elektros energijos paklausą, turintis tam tinkamą elektros apskaitos prietaisą, sudaro sutartį su paklausos telkėju dėl paklausos telkimo paslaugų. Vartotojas turi teisę sudaryti tokią sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju arba su tiekėju, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, kaip nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje. Sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju vartotojas gali sudaryti be tiekėjo, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, sutikimo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gruodžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
Nr. VIII-1881 19, 22¹,22², 33, 48, 51 IR 61¹ straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 (toliau – EEĮ) 19, 22¹, 22², 33, 48, 51 ir 61¹ pakeitimo įstatymo projekte (toliau – EEĮ projektas) siūlomi pakeitimai atlikti atsižvelgiant į 2023 m. liepos 14 d. gautą Europos Komisijos pagrįstą nuomonę Nr. INFR(2022)2036 dėl nepranešimo apie priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (toliau – Elektros direktyva) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį (toliau – Europos Komisijos pagrįsta nuomonė). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 162 straipsnio 2 dalies reikalavimais ir atsižvelgiant į EEĮ projekto tikslą užtikrinti svarbius valstybės interesus ir iki 2023 m. gruodžio 1 d. tinkamai į nacionalinę teisę perkelti pagrįstoje nuomonėje identifikuotas Elektros direktyvos priemones, siūlytina prašyti Lietuvos Respublikos Seimą EEĮ projektą svarstyti skubos tvarka. Iki 2023 m. gruodžio 1 d. tinkamai į nacionalinę neperkėlus pagrįstoje nuomonėje identifikuotas Elektros direktyvos priemones, kyla didelė rizika, kad Europos Komisija kreipsis su ieškiniu į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatuotų faktą, jog Lietuva laiku neįvykdė įsipareigojimų, Europos Komisija, prižiūrėdama Teisingumo Teismo sprendimo vykdymą, galėtų teikti antrą ieškinį Teisingumo Teismui prašant paskirti baudą dėl įsipareigojimų nevykdymo. 2.
Įstatymo projektą parengė Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupė (vadovas Karolis Švaikauskas, tel. +370 670 39 352, el. p. [email protected], patarėja Sandra Vainutė, tel. +370 677 40 688, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai EEĮ projekte aptarti teisiniai santykiai šiuo metu yra reguliuojami nepakankamai. EEĮ 19 straipsniu yra reguliuojama patikimumo stebėsena, EEĮ 22¹straipsniu – aktyvieji vartotojai, EEĮ 22²straipsniu – piliečių energetikos bendrijos, EEĮ 33 straipsniu – perdavimo tinklų plėtra ir įgaliojimai priimti sprendimus dėl investavimo, EEĮ 48 straipsniu – elektros energijos apskaitos organizavimas ir išmaniųjų apskaitos sistemų diegimas, EEĮ 51 straipsniu – vartotojų informavimas ir EEĮ 61¹ straipsniu – vartotojo ir paklausos telkėjo sutartis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama EEĮ projekto 1 straipsnis – pakeitimas atliekamas atsižvelgiant į Europos Komisijos pagrįstą nuomonę. Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) rengiamose patikimumo stebėsenos metinėse ataskaitose taip pat turi būti pateikiami duomenys apie investicijas į elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumus, siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą. Papildomai EEĮ projekto 4 straipsniu siūloma įpareigoti perdavimo sistemos operatorių rengiant 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą, atsižvelgti ir į energijos kaupimo tendencijas. Šios tendencijos patikimumo stebėsenos metinėse ataskaitose yra svarbi tema, kuri susijusi su energetikos sektoriuje veikiančių sistemų efektyvumu ir patikimumu. Tokia informacija gali padėti energetikos sektoriaus dalyviams geriau suprasti energijos kaupimo sistemos veikimą, patikimumą ir poveikį energetikos sistemai bei aplinkai.
EEĮ projekto 2 straipsnis – pakeitimas atliekamas atsižvelgiant į Europos Komisijos pagrįstą nuomonę. Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso energijos kaupimo įrenginiai, negali būti taikomi dvigubi mokesčiai, įskaitant tinklo mokesčius ir mokesčius už saugomą elektros energiją, liekančią jų energijos kaupimo įrenginiuose, ar teikiant lankstumo paslaugas skirstymo sistemos operatoriams. Nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai negali sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su aktyviaisiais vartotojais ir (ar) taikyti jiems mokesčių ar atskirų jų dedamųjų už elektros energijos persiuntimo, perdavimo ir skirstymo paslaugas ir (ar) elektros energijos persiuntimą. Mokesčiai už saugomą elektros energiją aktyviųjų vartotojų kaupimo įrenginiuose gali būti taikomi elektros energijos tiekėjams. Taip pat įvirtinta, kad aktyvieji vartotojai turi teisę teikti kelias EEĮ 22¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, jei tai techniškai įmanoma. Tokie pakeitimai atliekami siekiant skatinti aktyvių vartotojų dalyvavimą energijos gamyboje ir kaupime bei užtikrinti, kad jiems nebūtų taikomi neproporcingi ar neteisingi mokesčiai. Tai gali skatinti tvarų energijos naudojimą ir prisidėti prie energijos sistemų efektyvumo ir patikimumo. EEĮ projekto 3 straipsnis – pakeitimas atliekamas siekiant tinkamai perkelti Elektros direktyvos preambulės 44 punktą ir 2 straipsnio 11 dalį ir nustatyti, kad piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Patikslinant, kad, įgyvendinant piliečių energetikos bendrijos teises ir pareigas, teisę priimti sprendimus piliečių energetikos bendrijoje turi fiziniai ar kiti asmenys, nurodyti šioje dalyje.
Tokie pakeitimai užtikrins platesnį piliečių energetikos bendrijų narių dalyvavimą ir demokratiškesnį sprendimų priėmimo procesą. EEĮ projekto 5 straipsnis – pakeitimas atliekamas atsižvelgiant į Europos Komisijos pagrįstą nuomonę. Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad prieš įrengiant išmaniąją apskaitos sistemą arba jos įrengimo metu vartotojams teikiama informacija apie visas išmaniosios apskaitos sistemos galimybes, susijusias su skaitiklio rodmenų valdymu ir energijos vartojimo stebėjimu. Tarybai patvirtinus teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus, išmaniosios apskaitos sistemos turi būti įdiegtos bent 80 procentų vartotojų per septynerius metus po šio vertinimo atlikimo arba ne vėliau kaip iki 2024 metų, tuo atveju, jeigu išmaniosios apskaitos sistemos pradėtos diegti iki 2019 m. liepos 4 d. Taip pat siūloma nustatyti, kad minėtas straipsnis taikomas planuojamoms diegti išmaniosioms apskaitos sistemoms ir išmaniosioms apskaitos sistemoms, kurios įrengiamos vietoj senesnių išmaniųjų apskaitos sistemų. Išmaniosios apskaitos sistemos, kurios jau buvo įdiegtos arba pradėtos diegti anksčiau nei 2019 m. liepos 4 d., gali būti toliau eksploatuojamos visą jų veikimo laiką, tačiau Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimų neatitinkančių išmaniosios apskaitos sistemų atveju – jos turi būti toliau eksploatuojamos ne ilgiau kaip 2031 m. liepos 5 d.
Laikoma, kad išmaniosios apskaitos sistemos pradėtos yra diegti anksčiau kaip 2019 m. liepos 4 d. tais atvejais, kai iki 2019 m. liepos 4 d. skirstomųjų tinklų operatorius investuoja į išmaniosios apskaitos diegimą ir (ar) įsipareigoja užsakyti įrangą ir (ar) atlieka kitus veiksmus, reikalingus išmaniosios apskaitos sistemos diegimui, dėl kurių atliktos investicijos į išmaniosios apskaitos diegimą negali būti atšaukiamos, išskyrus atvejus, kai investuojama į leidimų išmaniosios apskaitos diegimui gavimą ir (ar) preliminarios galimybių studijos parengimą. Prieš įrengiant išmaniąją apskaitos sistemą arba jos įrengimo metu yra svarbu, kad vartotojams būtų teikiama išsami informacija apie visas šios sistemos galimybes, susijusias su skaitiklio rodmenų valdymu ir energijos vartojimo stebėjimu. Tai svarbu, kad vartotojai suprastų, kaip sistema veikia ir kaip jie gali naudotis jos funkcijomis. Tai padės skatinti vartotojus naudotis šiomis sistemomis ir prisidėti prie tvaraus energijos naudojimo. EEĮ projekto 6 straipsnis – pakeitimas atliekamas atsižvelgiant į Europos Komisijos pagrįstą nuomonę. Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad keičiant Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nustatytus sąskaitų turinio reikalavimus yra konsultuojamasi su vartotojų asociacijomis. Šios konsultacijos bus vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, o apie jos rezultatus bus skelbiama viešai Teisės aktų informacinėje sistemoje.
Konsultavimasis su vartotojų asociacijomis yra svarbus žingsnis užtikrinant, kad nauji sąskaitų turinio reikalavimai atitiktų vartotojų poreikius ir teises. Tai padeda skatinti skaidrumą ir sąžiningumą. EEĮ projekto 7 straipsnis – pakeitimas atliekamas atsižvelgiant į Europos Komisijos pagrįstą nuomonę. Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad vartotojas nepriklausomai nuo pasirinkto elektros energijos rinkos dalyvio turi teisę iš jo pirkti ir (ar) jam parduoti elektros energijos paslaugas, įskaitant dalyvavimą telkiant elektros energijos paklausą, kai tai nėra susiję su vartotojui pagal su nepriklausomu tiekėju sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį teikiama elektros energijos tiekimo paslauga. Ši teisė yra svarbi, siekiant skatinti konkurenciją elektros energijos rinkoje ir suteikti vartotojams pasirinkimo galimybę. Siūlomas pakeitimas taip pat gali suteikti galimybę vartotojams gauti konkurencingas elektros energijos kainas ir paslaugas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus EEĮ projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas tiesiogiai verslo sąlygoms ir jo plėtrai neatsilieps. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus EEĮ projektą, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka EEĮ projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. EEĮ projekte nepateikiama naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams EEĮ projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Manytina, kad EEĮ projektui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų neprireiks. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados EEĮ projekto rengimo metu konsultuotasi su elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriumi ir Taryba. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Aktyvieji vartotojai, išmanioji apskaitos sistema, energijos kaupimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2023-11-13 Nr. XIVP-3291 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Elektros energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 22¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „šio straipsnio 2 dalyje“ įrašytina formuluotė „šios dalies 1-3 punktuose“. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 22¹ straipsnio 5¹ dalyje siūloma nustatyti, kad „aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso energijos kaupimo įrenginiai, negali būti taikomi dvigubi mokesčiai, įskaitant <...>“. Atsižvelgus į tai, kad kitame šios dalies sakinyje nustatomas draudimas sudaryti atitinkamas sutartis, kurias sudarius galėtų būti taikomi dvigubi mokesčiai, svarstytina, ar šioje dalyje nustatomas baigtinis dvigubų mokesčių atvejų sąrašas, ar vis tik galėtų būti kitų situacijų, kai galėtų būti taikomi dvigubi mokesčiai. Tuo atveju, jei projekte nustatomas ne baigtinis sąrašas, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tiksliai perkelti 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (toliau – Direktyva (ES) 2019/944) nuostatas ir prieš formuluotę „dvigubi mokesčiai“ įrašyti žodį
„jokie“. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 2
dalimi keičiamo įstatymo 22¹ straipsnio 5¹ dalyje vartojama sąvoka „skirstymo sistemos operatorius“, kuri nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžta ir vartojama. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose neturėtų būti vartojamas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje apibrėžtos sąvokos įvestas trumpinys „skirstomųjų tinklų operatorius“.
Jeigu sąvokos „skirstymo sistemos operatorius“ turinys būtų suprantamas kitaip, tai, siekiant aiškumo, šią sąvoką reikėtų apibrėžti projekto nuostatose. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj sąvokos „nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai“ reikėtų vartoti šios sąvokos trumpinį „nepriklausomi paklausos telkėjai“, įvestą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 86 dalyje. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22² straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kai to nedraudžia šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai“. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 22² straipsnio 1 dalyje yra nurodyti
Viešųjų įstaigų įstatymas, Asociacijų įstatymas, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas ir Sodininkų bendrijų įstatymo, nors piliečių energetikos bendrija gali būti ir „kitos teisinės formos juridinis asmuo, kuris pagal tą teisinę formą reglamentuojančius įstatymus yra pelno nesiekiantis asmuo, kuris pagal steigimo sutartį ir (ar) įstatus ar kitus juridinio asmens steigimo dokumentus, gali vartoti elektros energiją (dalytis elektros energija) ir vykdyti elektros energijos gamybos, įskaitant gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tiekimo, paklausos telkimo, energijos kaupimo veiklą, teikti energijos vartojimo efektyvumo paslaugas ir
(ar) elektromobilių įkrovimo paslaugas arba savo dalininkams, nariams ar dalyviams teikti kitas su veikla elektros energetikos sektoriuje susijusias paslaugas, išskyrus skirstymą, ir kuris, tenkindamas šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka yra įgijęs piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą“.
Taigi „kitos teisinės formos juridinio asmens“ teisinis statusas gali būti reglamentuojamas ir kitais negu keičiamo įstatymo 22² straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22² straipsnio 5 dalyje formuluotė „kai to nedraudžia šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai“ neturėtų būti patikslinta, pavyzdžiui, ją išdėstant taip: „kai to nedraudžia juridinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, teisinę formą reglamentuojantys įstatymai“. 5.
straipsnio 5 dalies paskutinio sakinio nuostata „šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai, nariai ar dalyviai“ tikslintina tuo aspektu, kad iš šios dalies konstrukcijos seka, jog „šie subjektai“ – tai fiziniai asmenys, labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir savivaldybių tarybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Pažymėtina, jog aptariamos dalies 1 sakinyje nustatoma, kad piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, tačiau savivaldybių tarybos nėra nei fiziniai, nei juridiniai asmenys. 6. Atsižvelgus į projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22² straipsnio 5 dalies pakeitimus, svarstytina, ar projektu taip pat neturėtų būti keičiamas keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2¹ dalies 1 punktas. 7. Atsižvelgus į tai, kad direktyva nėra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas, tikslintinas projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalies paskutinysis sakinys, vietoj nuorodos į Direktyvos (ES) 2019/944 II priedo 3 dalį nurodant konkrečią šioje direktyvoje nurodytą datą – 2024 metus. 8. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalies priešpaskutinio sakinio formuluotėje „susijusias su apskaitos prietaiso“ po žodžio ‚su“ nereikėtų įrašyti žodžio „išmaniojo“. 9. Projekto 6 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 51 straipsnį 13 dalimi ir joje nustatyti, kad „keičiant šio straipsnio
vartotojų asociacijomis“. Atkreiptinas dėmesys, jog tik iš aiškinamojo rašto turinio seka, kad „<...> konsultacijos bus vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, o apie jos rezultatus bus skelbiama viešai Teisės aktų informacinėje sistemoje“.
Primintina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformulavęs įstatymo turiniui keliamą reikalavimą atitikti aiškumo principą: „<...> įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas). Minėtas reikalavimas taip pat reiškia ir tai, kad įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o ne iš poįstatyminių teisės aktų ar kitokio pobūdžio dokumentų. Atsižvelgus į tai, aptariamas siūlymas tobulintinas aiškiai nustatant, kad dėl tam tikrų įstatymų projektų konsultuojamasi su vartotojų asociacijomis Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
2023-11-22 Nr. XIVP-3291(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2023-11-15
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Paulius Saudargas, Lukas Savickas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministrė Inga Žilienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
keičiamas įstatymas) 22¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „šio straipsnio 2 dalyje“ įrašytina formuluotė „šios dalies 1-3 punktuose“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) vienu metu teikti kelias šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas
paslaugas, jeigu tai techniškai įmanoma.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 2.
Projekto
siūloma nustatyti, kad „aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso energijos kaupimo įrenginiai, negali būti taikomi dvigubi mokesčiai, įskaitant <...>“. Atsižvelgus į tai, kad kitame šios dalies sakinyje nustatomas draudimas sudaryti atitinkamas sutartis, kurias sudarius galėtų būti taikomi dvigubi mokesčiai, svarstytina, ar šioje dalyje nustatomas baigtinis dvigubų mokesčių atvejų sąrašas, ar vis tik galėtų būti kitų situacijų, kai galėtų būti taikomi dvigubi mokesčiai. Tuo atveju, jei projekte nustatomas ne baigtinis sąrašas, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tiksliai perkelti
dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (toliau – Direktyva (ES) 2019/944) nuostatas ir prieš formuluotę „dvigubi mokesčiai“ įrašyti žodį „jokie“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 22¹ straipsnio 5¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„5¹. Aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso
energijos kaupimo įrenginiai, negali būti taikomi jokie dvigubi mokesčiai, įskaitant tinklo mokesčius ir mokesčius už saugomą elektros energiją, liekančią jų energijos kaupimo įrenginiuose, ar teikiant lankstumo paslaugas skirstomųjų tinklų operatoriams. Nepriklausomi paklausos telkėjai negali sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su aktyviaisiais vartotojais ir (ar) taikyti jiems mokesčių ar atskirų jų dedamųjų už elektros energijos persiuntimo, perdavimo ar skirstymo paslaugas.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 3.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 22¹ straipsnio 5¹ dalyje vartojama sąvoka „skirstymo sistemos operatorius“, kuri nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžta ir vartojama. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose neturėtų būti vartojamas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje apibrėžtos sąvokos įvestas trumpinys
„skirstomųjų tinklų operatorius“. Jeigu sąvokos „skirstymo sistemos
operatorius“ turinys būtų suprantamas kitaip, tai, siekiant aiškumo, šią sąvoką reikėtų apibrėžti projekto nuostatose. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj sąvokos
„nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai“ reikėtų vartoti šios
sąvokos trumpinį „nepriklausomi paklausos telkėjai“, įvestą keičiamo įstatymo
Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 22¹ straipsnio 5¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„5¹. Aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso
energijos kaupimo įrenginiai, negali būti taikomi jokie dvigubi mokesčiai, įskaitant tinklo mokesčius ir mokesčius už saugomą elektros energiją, liekančią jų energijos kaupimo įrenginiuose, ar teikiant lankstumo paslaugas skirstomųjų tinklų operatoriams. Nepriklausomi paklausos telkėjai negali sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su aktyviaisiais vartotojais ir (ar) taikyti jiems mokesčių ar atskirų jų dedamųjų už elektros energijos persiuntimo, perdavimo ar skirstymo paslaugas.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
siūloma nustatyti, kad „piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kai to nedraudžia šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai“.
Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 22² straipsnio 1 dalyje yra nurodyti 4 atitinkamą juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojantys įstatymai – Viešųjų įstaigų įstatymas, Asociacijų įstatymas, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas ir Sodininkų bendrijų įstatymo, nors piliečių energetikos bendrija gali būti ir „kitos teisinės formos juridinis asmuo, kuris pagal tą teisinę formą reglamentuojančius įstatymus yra pelno nesiekiantis asmuo, kuris pagal steigimo sutartį ir (ar) įstatus ar kitus juridinio asmens steigimo dokumentus, gali vartoti elektros energiją (dalytis elektros energija) ir vykdyti elektros energijos gamybos, įskaitant gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tiekimo, paklausos telkimo, energijos kaupimo veiklą, teikti energijos vartojimo efektyvumo paslaugas ir
(ar) elektromobilių įkrovimo paslaugas arba savo dalininkams, nariams ar dalyviams teikti kitas su veikla elektros energetikos sektoriuje susijusias paslaugas, išskyrus skirstymą, ir kuris, tenkindamas šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka yra įgijęs piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą“. Taigi „kitos teisinės formos juridinio asmens“ teisinis statusas gali būti reglamentuojamas ir kitais negu keičiamo įstatymo 22² straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22² straipsnio
įstatymai“ neturėtų būti patikslinta, pavyzdžiui, ją išdėstant taip: „kai to nedraudžia juridinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, teisinę formą reglamentuojantys įstatymai“.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 22² straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kai to nedraudžia juridinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, teisinę formą reglamentuojantys įstatymai. taip pat labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, savivaldybės ir (ar) savivaldybių įstaigos, kai dalininkais ar nariais nedraudžia būti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai. Šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai, nariai ar dalyviai, nepraranda savo, kaip buitinių vartotojų, gaminančių vartotojų arba aktyviųjų vartotojų, turimų teisių ir pareigų, išskyrus vartotojo teisę rinktis energijos tiekėją, kuri gali būti apribota teise rinktis piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėją balsuojant dėl piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėjo piliečių energetinės bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Įgyvendinant piliečių energetikos bendrijos teises ir pareigas, teisę priimti sprendimus piliečių energetikos bendrijoje turi fiziniai asmenys, labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir savivaldybių tarybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 5.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22² straipsnio 5 dalies paskutinio sakinio nuostata „šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai, nariai ar dalyviai“ tikslintina tuo aspektu, kad iš šios dalies konstrukcijos seka, jog „šie subjektai“ – tai fiziniai asmenys, labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir savivaldybių tarybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Pažymėtina, jog aptariamos dalies 1 sakinyje nustatoma, kad piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, tačiau savivaldybių tarybos nėra nei fiziniai, nei juridiniai asmenys. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 22² straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kai to nedraudžia juridinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, teisinę formą reglamentuojantys įstatymai. taip pat labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, savivaldybės ir (ar) savivaldybių įstaigos, kai dalininkais ar nariais nedraudžia būti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai. Šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai, nariai ar dalyviai, nepraranda savo, kaip buitinių vartotojų, gaminančių vartotojų arba aktyviųjų vartotojų, turimų teisių ir pareigų, išskyrus vartotojo teisę rinktis energijos tiekėją, kuri gali būti apribota teise rinktis piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėją balsuojant dėl piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėjo piliečių energetinės bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.
Įgyvendinant piliečių energetikos bendrijos teises ir pareigas, teisę priimti sprendimus piliečių energetikos bendrijoje turi fiziniai asmenys, labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir savivaldybių tarybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
į projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22² straipsnio 5 dalies pakeitimus, svarstytina, ar projektu taip pat neturėtų būti keičiamas keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2¹ dalies 1 punktas. Nepritarti Piliečių energijos bendrijų dalininkų ar dalyvių sąrašas pildomas juridiniais asmenimis, tačiau 39 straipsnio 2¹ dalies
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
į tai, kad direktyva nėra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas, tikslintinas projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalies paskutinysis sakinys, vietoj nuorodos į Direktyvos (ES) 2019/944 II priedo 3 dalį nurodant konkrečią šioje direktyvoje nurodytą datą – 2024 metus. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 48 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vadovaujantis skirstomųjų tinklų operatoriaus parengtu planu laikotarpiui iki 10 metų dviem etapais.
Pirmuoju etapu per išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime numatytą laikotarpį išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vartotojų grupėms, atitinkančioms šiame vertinime nurodytus kriterijus, įskaitant kriterijus, susijusius su elektros energijos suvartojimu. Antruoju etapu išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos kitiems vartotojams, kai nustoja galioti vartotojo apskaitos prietaiso, kuris nėra išmanusis apskaitos prietaisas (toliau – įprastas apskaitos prietaisas), teisinis metrologinis patvirtinimas, arba pagal atskirą skirstomųjų tinklų operatoriaus nustatytą planą, jeigu išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime nenumatyta kitaip. Skirstomųjų tinklų operatorius savo interneto svetainėje paskelbia tvarką tvarkos aprašą, pagal kurią kurį vartotojai gali susipažinti su išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo planu, ir informaciją apie išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo etapų pradžią ir pabaigą. Prieš įdiegiant išmaniąją apskaitos sistemą arba jos įrengimo metu skirstomųjų tinklų operatorius vartotojams teikia informaciją apie visas išmaniosios apskaitos sistemos galimybes, susijusias su išmaniojo apskaitos prietaiso rodmenų valdymu ir energijos vartojimo stebėjimu. Tarybai patvirtinus teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus, išmaniosios apskaitos sistemos turi būti įdiegtos bent 80 procentų vartotojų per 7 metus po šio vertinimo atlikimo arba ne vėliau kaip iki 2024 gruodžio 31 d., jeigu išmaniosios apskaitos sistemos pradėtos diegti iki 2019 m. liepos 4 d.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 8.
Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalies priešpaskutinio sakinio formuluotėje „susijusias su apskaitos prietaiso“ po žodžio ‚su“ nereikėtų įrašyti žodžio „išmaniojo“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 48 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vadovaujantis skirstomųjų tinklų operatoriaus parengtu planu laikotarpiui iki 10 metų dviem etapais. Pirmuoju etapu per išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime numatytą laikotarpį išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vartotojų grupėms, atitinkančioms šiame vertinime nurodytus kriterijus, įskaitant kriterijus, susijusius su elektros energijos suvartojimu. Antruoju etapu išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos kitiems vartotojams, kai nustoja galioti vartotojo apskaitos prietaiso, kuris nėra išmanusis apskaitos prietaisas (toliau – įprastas apskaitos prietaisas), teisinis metrologinis patvirtinimas, arba pagal atskirą skirstomųjų tinklų operatoriaus nustatytą planą, jeigu išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime nenumatyta kitaip. Skirstomųjų tinklų operatorius savo interneto svetainėje paskelbia tvarką tvarkos aprašą, pagal kurią kurį vartotojai gali susipažinti su išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo planu, ir informaciją apie išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo etapų pradžią ir pabaigą. Prieš įdiegiant išmaniąją apskaitos sistemą arba jos įrengimo metu skirstomųjų tinklų operatorius vartotojams teikia informaciją apie visas išmaniosios apskaitos sistemos galimybes, susijusias su išmaniojo apskaitos prietaiso rodmenų valdymu ir energijos vartojimo stebėjimu.
Tarybai patvirtinus teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus, išmaniosios apskaitos sistemos turi būti įdiegtos bent 80 procentų vartotojų per 7 metus po šio vertinimo atlikimo arba ne vėliau kaip iki 2024 gruodžio 31 d., jeigu išmaniosios apskaitos sistemos pradėtos diegti iki 2019 m. liepos 4 d.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
joje nustatyti, kad „keičiant šio straipsnio 7 dalyje nustatytus sąskaitų turinio reikalavimus yra konsultuojamasi su vartotojų asociacijomis“. Atkreiptinas dėmesys, jog tik iš aiškinamojo rašto turinio seka, kad
„<...> konsultacijos bus vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos
teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, o apie jos rezultatus bus skelbiama viešai Teisės aktų informacinėje sistemoje“. Primintina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformulavęs įstatymo turiniui keliamą reikalavimą atitikti aiškumo principą: „<...> įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas). Minėtas reikalavimas taip pat reiškia ir tai, kad įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o ne iš poįstatyminių teisės aktų ar kitokio pobūdžio dokumentų.
Atsižvelgus į tai, aptariamas siūlymas tobulintinas aiškiai nustatant, kad dėl tam tikrų įstatymų projektų konsultuojamasi su vartotojų asociacijomis Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 51 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „Papildyti 51 straipsnį 13 dalimi: „13. Dėl teisės aktų projektų, kuriais siūloma keisti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus sąskaitų turinio reikalavimus yra konsultuojamasi su vartotojų asociacijomis Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai: -
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIVP-3291(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: -
sutarimu
paskirtas pranešėjas: Kazys Starkevičius, Gintautas Paluckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: . PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė