Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę, teroristinę grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Bendrininkavimo formos
1Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, teroristinė grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. 2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. 3. Teroristinė grupė – trijų ar daugiau asmenų iš anksto sukurta tam tikram laikotarpiui ir suderintai veikianti grupė, turinti tikslą daryti vieną ar kelis teroristinius nusikaltimus. 34. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. 45. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai beiir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei ir organizuota teroristinė grupė.“
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis nusikalstamo susivienijimo, teroristinės grupės ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį ir neperžengė šios užduoties ribų.“
Pakeisti 39¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39¹ straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas
1Asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei, teroristinei grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui.“
Pakeisti 249¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„249¹ straipsnis. Grupių, kurių tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, Teroristinės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimas ir veikla
1Tas, kas kūrė organizuotą dalyvavo teroristinės grupės grupęs, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, arba jai vadovavo ar dalyvavo šios grupės veikloje,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas kūrė teroristinę grupę arba jai vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 23.
23Tas, kas dalyvavo organizuotos teroristinės grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 34. Tas, kas dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, sprogstamosiomis, radioaktyviosiomis, biologinėmis ar cheminėmis kenksmingomis medžiagomis, preparatais ar mikroorganizmais ginkluotos organizuotos teroristinės grupės veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 45. Tas, kas kūrė šio straipsnio 23 ar 34 dalyje numatytą organizuotą teroristinę grupę arba jai vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 56. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Pakeisti 250² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas verbavo kitą asmenį padaryti teroristinį nusikaltimą ar dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą arba dalyvauti teroristinės grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje,
baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
Pakeisti 250⁴ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai rinko, kaupė arba teikė lėšas ar kitą turtą arba teikė kitokią materialinę paramą kitam asmeniui, žinodamas arba siekdamas, kad šis turtas, parama ar jų dalis būtų panaudota teroristiniam ar su teroristine veikla susijusiam nusikaltimui rengti ar daryti arba vienam ar keliems teroristams arba teroristinei grupei, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, arba asmenims ar grupėms, kurie verbuoja, rengia teroristus ar kitaip dalyvauja teroristinėje veikloje, remti,
baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.“
Pakeisti 250⁶straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas atvyko į Lietuvos Respubliką ar vyko į kitą valstybę, siekdamas rengti ar daryti teroristinį nusikaltimą arba dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą, arba dalyvauti teroristinės grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje, arba rengti teroristus, arba mokytis teroristiniais tikslais, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
Pakeisti 252¹straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Su teroristine veikla susiję nusikaltimai yra šio Kodekso 249¹, 250¹, 250², 250⁴, 250⁵ ir 250⁶ straipsniuose nurodyti nusikaltimai, taip pat šio Kodekso 178, 180, 181 ir 300 straipsniuose nurodyti nusikaltimai, jeigu jais siekiama gauti lėšų, įrankių ar priemonių teroristiniams nusikaltimams daryti ar remti teroristinės grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veiklą.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3297(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę, teroristinę grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Bendrininkavimo formos
1Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, teroristinė grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. 2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. 3. Teroristinė grupė – trijų ar daugiau asmenų iš anksto sukurta tam tikram laikotarpiui ir suderintai veikianti grupė, turinti tikslą daryti vieną ar kelis teroristinius nusikaltimus. 34. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. 45. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai beiir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei ir organizuota teroristinė grupė.“
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis nusikalstamo susivienijimo, teroristinės grupės ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį ir neperžengė šios užduoties ribų.“
Pakeisti 39¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39¹ straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas
1Asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei, teroristinei grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui.“
Pakeisti 249¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„249¹ straipsnis. Grupių, kurių tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus,Teroristinės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimas ir veikla
1Tas, kas kūrė organizuotą dalyvavo teroristinės grupės grupęs, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, arba jai vadovavo ar dalyvavo šios grupės veikloje,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas kūrė teroristinę grupę arba jai vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 23.
23Tas, kas dalyvavo organizuotos teroristinės grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 34. Tas, kas dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, sprogstamosiomis, radioaktyviosiomis, biologinėmis ar cheminėmis kenksmingomis medžiagomis, preparatais ar mikroorganizmais ginkluotos organizuotos teroristinės grupės veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 45. Tas, kas kūrė šio straipsnio 23 ar 34 dalyje numatytą organizuotą teroristinę grupę arba jai vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 56. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Pakeisti 250² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas verbavo kitą asmenį padaryti teroristinį nusikaltimą ar dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą arba dalyvauti teroristinės grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje,
baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
Pakeisti 250⁴ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai rinko, kaupė arba teikė lėšas ar kitą turtą arba teikė kitokią materialinę paramą kitam asmeniui, žinodamas arba siekdamas, kad šis turtas, parama ar jų dalis būtų panaudota teroristiniam ar su teroristine veikla susijusiam nusikaltimui rengti ar daryti arba vienam ar keliems teroristams arba teroristinei grupei, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, arba asmenims ar grupėms, kurie verbuoja, rengia teroristus ar kitaip dalyvauja teroristinėje veikloje, remti,
baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.“
Pakeisti 250⁶straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas atvyko į Lietuvos Respubliką ar vyko į kitą valstybę, siekdamas rengti ar daryti teroristinį nusikaltimą arba dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą, arba dalyvauti teroristinės grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje, arba rengti teroristus, arba mokytis teroristiniais tikslais, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
Pakeisti 252¹straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Su teroristine veikla susiję nusikaltimai yra šio Kodekso 249¹, 250¹, 250², 250⁴, 250⁵ ir 250⁶ straipsniuose nurodyti nusikaltimai, taip pat šio Kodekso 178, 180, 181 ir 300 straipsniuose nurodyti nusikaltimai, jeigu jais siekiama gauti lėšų, įrankių ar priemonių teroristiniams nusikaltimams daryti ar remti teroristinės grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veiklą.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24, 25, 32, 39¹, 249¹, 250², 250⁴, 250⁶ IR 252¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. 2023 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija gavo Europos Komisijos pagrįstą nuomonę Nr. INFR(2021)2087 dėl netinkamo 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (toliau – Direktyva 2017/541), nuostatų perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį (toliau – pagrįsta nuomonė). Komisijos nuomone, Lietuva neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnį ir 15 straipsnio 3 dalį, aiškinamus kartu su 28 straipsnio 1 dalimi, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatose nepakankamai aiškiai apibrėžiama teroristinės grupės sąvoka. Atsižvelgiant į tai, Teisingumo ministerija parengė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24, 25, 32, 39¹, 249¹, 250², 250⁴, 250⁶ ir 252¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas – suderinti Lietuvos nacionalinės teisės nuostatas su Direktyvos 2017/541 reikalavimais ir pašalinti Komisijos pagrįstoje nuomonėje identifikuotas Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio ir 15 straipsnio 3 dalies perkėlimo į nacionalinę teisę spragas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės (grupės vadovė Simona Mesonienė, tel. (+370) 60256889, el. p. [email protected]) vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma (tel. (+370) 61851147, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai.
Pažymėtina, kad Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teroristinė grupė – organizuota daugiau kaip dviejų asmenų grupė, sukurta tam tikram laikotarpiui ir darniai veikianti turint tikslą vykdyti teroristinius nusikaltimus; organizuota grupė – grupė, kuri nėra atsitiktinai sudaryta nedelsiant vykdyti kokią nors nusikalstamą veiką ir kurioje nebūtinai turi būti formaliai nustatyti jos narių vaidmenys, užtikrintas narystės tęstinumas ar išplėtota struktūra. Direktyvos 2017/541 4 straipsnyje yra numatyta, kad valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad už toliau išvardytas tyčines veikas būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką: a) vadovavimą teroristinei grupei; b) dalyvavimą teroristinės grupės veikloje, be kita ko, teikiant informaciją ar materialinius išteklius arba bet kuriuo būdu finansuojant jos veiklą, žinant, kad tokiu dalyvavimu bus prisidėta prie teroristinės grupės nusikalstamos veiklos. Šiame kontekste analizuojant Lietuvos nacionalinį teisinį reguliavimą, privalu pastebėti, kad BK 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu BK 25 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė.
BK 249 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 straipsnio 1 ir 2 dalis) ir nusikalstamo susivienijimo organizavimą ar vadovavimą jam (BK 249 straipsnio 3 dalis). Be to, BK 249¹straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už dalyvavimą organizuotoje grupėje, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, o taip pat už šių gupių kūrimą bei vadovavimą joms. Šio straipsnio 2 – 4 dalyse įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimą teroristinės grupės veikloje, o taip pat už šios grupės kūrimą bei vadovavimą jai. Pažymėtina, kad Komisija įvertinus Lietuvos nacionalinio teisinio reguliavimo atitiktį Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatoms 2021 m. liepos 15 d. pateikė oficialų pranešimą dėl ES teisės pažeidimo procedūros Nr. INFR(2021)2087 dėl Direktyvos 2017/541 netinkamo perkėlimo ir įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje (toliau – oficialus pranešimas), kuriame išdėstė sekančius Lietuvos teisinio reguliavimo trūkumus:
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išanalizavęs organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) elementus, pažymėjo, kad „organizuota grupę [...] išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas“ (žr., pvz. 2019 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 2K-178-303/2019; 2017 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 2K-297-942/2017). Tai reiškia, kad nukrypstama nuo Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies apibrėžties, o Lietuvos teisėje pateiktos apibrėžties aprėptis yra siauresnė nei Direktyvoje 2017/541.
Būtina pastebėti, kad Teisingumo ministerija, įvertinusi nustatytus Lietuvos teisinio reguliavimo trūkumus, pateikė Komisijai sekančius papildomus paaiškinimus ir argumentus: Visų pirma buvo pažymėta, kad Lietuva BK 25 straipsnio 4 dalies turinio nesieja konkrečiai su Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies, kurioje pateikta teroristinės grupės apibrėžtis, įgyvendinimu. Nusikalstamas susivienijimas, kuriam pagal BK 25 straipsnio 4 dalį Lietuvos nacionalinėje teisėje prilyginamos antikonstitucinė ir teroristinė grupės, siejamas su didžiausio organizuotumo ir pavojingumo grupėmis. Bendrininkavimo formų kontekste nusikalstamas susivienijimas pagal nacionalinį reglamentavimą laikomas pačiu pavojingiausiu dariniu, pasižyminčiu didžiausiu organizuotumu, veiklos intensyvumu, išplėtota struktūra ir hierarchija, aiškiu užduočių pasiskirstymu, kruopščiu veiklos planavimu, pasirengimu jai ir pan., todėl pagal Lietuvos nacionalinę teisę tokiems susivienijimams priskiriamos tik tokio pat aukšto organizuotumo ir intensyvumo antikonstitucinės ir teroristinės grupės, kurios ir vardinamos šalia nusikalstamo susivienijimo (BK 25 straipsnio 4 dalis). Šių didžiausio pavojingumo ir organizuotumo teroristinių grupių kūrimas, vadovavimas joms ir dalyvavimas jų veikloje yra atskirai kriminalizuotas BK 249¹ straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, už tai nustatant itin griežtas laisvės atėmimo bausmes (už tokių grupių kūrimą ar vadovavimą joms numatyta net laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė).
Atsižvelgiant į tai, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir BK 249¹ straipsnio 2 – 4 dalyse nurodytos teroristinės grupės, kurios Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtintoje bendrininkavimo formų sistemoje pasižymi aukščiausiu organizuotumo ir intensyvumo laipsniu, nėra ir negali būti siejamos su Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teroristinės grupės, kuriai keliami kur kas mažesni reikalavimai (tiek dėl organizuotumo, tiek dėl veiklos intensyvumo ir kt.), definicija. Su Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teroristinės grupės požymiais sietina būtent BK 249¹ straipsnio 1 dalis, sistemiškai ją vertinant kartu su BK 25 straipsnio 3 dalyje pateikta organizuotos grupės samprata. BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodyti organizuotos grupės požymiai atitinka Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teroristinės grupės požymius (tiek dėl struktūros, tiek dėl organizuotumo lygio ir pan.). Tuo tarpu organizuotos grupės, kurių tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, pilnai kriminalizuotos BK 249¹straipsnio 1 dalyje, kaip ir reikalaujama pagal Direktyvos 2017/541 4 straipsnį. Būtent toks tikslas (daryti teroristinius nusikaltimus) papildo BK 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus organizuotos grupės struktūrinius ir organizuotumo požymius, todėl tokias grupes (t. y. organizuotas grupes) galima laikyti teroristinėmis.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos baudžiamajame įstatyme įtvirtintos su dviejų pakopų teroristinių grupių kriminalizavimu susijusios nuostatos: mažesnio organizuotumo ir Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalį atitinkančios teroristinės grupės įtvirtintos BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 249¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, o didžiausio galimo organizuotumo ir pavojingumo teroristinės grupės, kurios nesiejamos su Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies įgyvendinimu, kriminalizuojamos BK 25 straipsnio 4 dalimi ir BK 249¹straipsnio 2 – 4 dalių nuostatomis. Komisija, įvertinusi Teisingumo ministerijos pateiktus papildomus paaiškinimus ir argumentus, pateikė Lietuvai pagrįstą nuomonę, kurioje pažymėjo, kad Direktyva 2017/541 neužkertamas kelias Lietuvai nustatyti atskiro režimo didžiausio pavojingumo ir organizuotumo teroristinėms grupėms, jeigu teroristinėms grupėms taikomas bazinis režimas atitinka Direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Tačiau Komisijos nuomone Lietuvos nacionalinėje teisėje nepakankamai aiškiai apibrėžiama teroristinės grupės sąvoka, todėl nesilaikoma Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl šių priežasčių:
a) neišsprendžiamas prieštaravimas, kylantis pažodžiui aiškinant BK 25 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad teroristinė grupė prilyginama nusikalstamam susivienijimui. Kitaip nei BK 25 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, kurioje kalbama apie „organizuotas grupes“, sąvoka „teroristinė grupė“ neminima. Vienintelis elementas, siejantis 25 straipsnio 3 dalį su „teroristinės grupės“ sąvoka, yra BK 249¹ straipsnio 1 dalis, kurioje kalbama apie organizuotą grupę, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus.
Tačiau manytina, kad BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatų ir 249¹ straipsnio 1 dalyje numatyto papildomo tikslo daryti teroristinius nusikaltimus derinimo nepakanka, kad būtų užtikrinta atitiktis Direktyvai 2017/541.
b) organizuotos grupės požymiai nesutampa su daugeliu teroristinės grupės požymių, apibrėžtų Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje, ypač kalbant apie požymius „sukurta tam tikram laikotarpiui“ ir „nėra atsitiktinai sudaryta“. Be to, Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalį teroristinei grupei nereikia išplėtotos struktūros, o jos nariams – formaliai nustatytų vaidmenų ir narystės tęstinumo. Tuo tarpu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išanalizavęs organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) elementus, pažymėjo, kad „organizuota grupę [...] išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas“ (žr., pvz. 2019 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 2K-178-303/2019; 2017 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 2K-297-942/2017). Tai reiškia, kad ir šiuo atveju nukrypstama nuo Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies apibrėžties, o Lietuvos teisėje pateiktos apibrėžties aprėptis yra siauresnė nei Direktyvoje 2017/541.
c) BK 249¹straipsnio 1 dalyje kriminalizuojamas vadovavimas teroristinei grupei skiriant laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, o Direktyvos 2017/541 15 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad maksimali bausmė būtų ne mažesnė kaip penkiolika metų. Tai lemia netinkamą Direktyvos 2017/541 15 straipsnio 3 dalies perkėlimą į nacionalinę teisę.
Atsižvelgiant į tai, Komisija ir toliau laikosi nuomonės, kad Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies nuostatos į nacionalinę teisę perkeltos netinkamai, todėl siekiant pašalinti iškeltą pažeidimo procedūrą būtina Lietuvos nacionalinėje teisėje apibrėžti teroristinės grupės sąvoką, kuri atitiktų Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalies nuostatas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu, siekiant pašalinti Komisijos identifikuotas nacionalinio teisinio reguliavimo spragas, planuojama Lietuvos baudžiamajame įstatyme apibrėžti Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje numatytos teroristinės grupės požymius. Šiam tikslui pasiekti Įstatymo projektu planuojama pakeisti BK 25 straipsnio 3 dalį įtvirtinant teroristinės grupės apibrėžimą, t. y. numatyti sekančias nuostatas: „Teroristinė grupė – trijų ar daugiau asmenų iš anksto sukurta tam tikram laikotarpiui ir suderintai veikianti grupė turinti tikslą daryti vieną ar kelis teroristinius nusikaltimus.“. Aptariamais pakeitimais siekiama aprobuoti visus Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje numatytos teroristinės grupės apibrėžties elementus, tokiu būdu tikimasi užtikrinti visišką Lietuvos nacionalinės ir ES teisės atitikimą nagrinėjamais aspektais, be kita ko, nutraukti Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą, kuri šiuo metu yra pagrįstos nuomonės etape – paskutiniame etape prieš bylos iškėlimą ES Teisingumo Teisme.
Be to, siekiant pašalinti Komisijos identifikuotus Direktyvos 2017/541 4 straipsnio ir 15 straipsnio 3 dalies nuostatų perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę trukumus, atsakomybę už: a) dalyvavimą teroristinės grupės veikloje, numatant ne mažiau kaip aštuonerių metų maksimalią bausmę ir b) vadovavimą teroristinei grupei, numatant ne mažiau kaip penkiolikos metų maksimalią bausmę, siekiama reglamentuoti BK 249¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse, įtvirtinant sekančias nuostatas: „Tas, kas dalyvavo teroristinės grupės veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“ (1 dalis); „Tas, kas kūrė teroristinę grupę arba jai vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų“ (2 dalis). Manytina, kad nurodyti pakeitimai suderinti su BK 25 straipsnio 3 dalyje siekiama įtvirtinti teroristinės grupės apibrėžtimi leis tinkamai užtikrinti Lietuvos nacionalinės teisės atitiktį Direktyvos 2017/541 4 straipsnio ir 15 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Taip pat, Įstatymo projekto siūlomais pakeitimais siekiama išlaikyti jau šiuo metu Lietuvos nacionalinėje teisėje numatytą mechanizmą, tiems atvejams, kai asmenys dalyvauja aukštesnio pavojingumo ir organizuotumo teroristinėse grupėse nei apibrėžta Direktyvos 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje. Šiuo tikslu, Įstatymo projektu BK 25 straipsnio 5 dalyje siekiama įtvirtinti nuostatas, reglamentuojančias organizuotos teroristinės grupės požymius, kurie būtų prilyginami šiuo metu Lietuvos baudžiamajame įstatyme apibrėžtai nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo formai.
Pažymėtina, kad šiomis teisėkūros iniciatyvomis siekiama, kad už dalyvavimą organizuotoje teroristinėje grupėje arba už vadovavimą tokiai grupei ar jos kūrimą būtų baudžiama griežtesnėmis sankcijomis nei reikalaujama pagal Direktyvos 2017/541 nuostatas, t. y.: i) už dalyvavimą organizuotos teroristinės grupės veikloje – laisvės atėmimu iki 15 metų; ii) už dalyvavimą ginkluotos organizuotos teroristinės grupės veikloje – laisvės atėmimu iki gyvos galvos; iii) už organizuotos teroristinės grupės kūrimą – laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Aptariami pakeitimai, t. y. teroristinės grupės diferencijavimas į dvi skirtingo organizuotumo bendrininkavimo formas: žemesnio organizuotumo lygio – teroristinę grupę ir aukščiausio organizuotumo lygio – nusikalstamą susivienijimą, kuriam prilyginama teroristinė grupė, leis užtikrinti ne tik Komisijos pagrįstoje nuomonėje identifikuotų spragų šalinimą, bet ir pasiekti aukštesnio lygio apsaugos standartą kovojant su teroristiniais nusikaltimais. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu baudžiamajame įstatyme įtvirtinama nauja bendrininkavimo forma (teroristinė grupė), Įstatymo projektu taip pat siūlomi ir BK 24, 25, 32, 39¹ straipsnių pakeitimai, siekiant šia nauja bendrininkavimo forma įtvirtinti ir kituose BK bendrosios dalies susijusiose normose. Taip pat, atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomus BK 249¹straipsnio 1 dalies pakeitimus, kyla neišvengiamai šiuos pokyčius reiktų sistemiškai suderinti ir su BK 250², 250⁴, 250⁶ ir 252¹ straipsnių nuostatomis. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatoma, kad Įstatymo projektas neigiamų pasekmių neturės. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, taip pat nenumatoma ir papildomo lėšų sutaupymo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Baudžiamasis kodeksas“, „teroristinė grupė“, „organizuota teroristinė grupė“, „Teroristinės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimas ir veikla“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2023-11-13 Nr. XIVP-3279 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
2023-12-29 Nr. XIVP-3279(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas
39¹, 249¹, 250², 250⁴, 250⁶
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojantis Bronislovas Matelis, Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Martynas Dobrovolskis, Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma, Generalinės prokuratūros atstovai: generalinio prokuroro pavaduotojas Gintas Ivanauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-13 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Generalinė prokuratūra 2023-12-20 *2,5
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. gruodžio 20 d. posėdyje numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24, 25, 32, 39(1), 249(1), 250(2), 250(4), 250(6) ir 252(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (projekto Nr. XIVP-3279) svarstymas. Atkreipiame dėmesį, kad Generalinė prokuratūra, susipažinusi su 2023 m. liepos 5 d. gautu derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 ir 2491 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. 23-10729 (toliau – Projektas), Teisingumo ministerijai pateikė šias pastabas ir pasiūlymus (Generalinės prokuratūros 2023 m. liepos 20 d. raštas Nr. 17.2.-2205):
„1. Suprantamas Projekto rengėjų siekis perkelti iš 2017
m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (toliau – Direktyva), teroristinės grupės sąvoką į Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau
tikslą daryti teroristinius nusikaltimus, veikia būtent darniai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šio žodžio teroristinės grupės sąvokoje, juo labiau kad angliško Direktyvos teksto žodžių junginys acting in concert nebūtinai turi būti verčiamas kaip darniai veikianti. Pavyzdžiui, Cambridge Dictionary(https://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/in-concert) vieną iš in concert reikšmių apibūdina kaip together, t. y. kartu.
Manytina, kad žodžių junginio darniai veikianti atsisakymas neiškreiptų Direktyvoje esančios sąvokos prasmės ir leistų išvengti galimų dviprasmybių ir problemų kvalifikuojant ir įrodinėjant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pritarti iš dalies Pritarta patikslinimui suderintai veikianti [grupė], kuri įvardijama kaip sinonimas „kartu veikianti“. Pažymėtina, kad BK projekte įtvirtintas naujos bendrininkavimo formos požymis – „darniai veikianti [grupė]“ yra vienas iš Direktyvos 2017/541 2 str. 3 d. nurodomų privalomų teroristinės grupės sampratos požymių, kuriuo nustatomas minimalus standartas/kriterijus teroristinės grupės, kaip bendrininkavimo formos, organizuotumo lygiui. Kitaip tariant, požymiu „darniai veikiant [grupė]“ Direktyva 2017/541 nustato minimalius reikalavimus teroristinės grupės organizuotumui bei struktūrai apibrėžti, kuriuos ši bendrininkavimo forma turi atitikti siekiant tokias grupes apskritai laikyti bei pripažinti teroristinėmis. Kartu akcentuotina, kad Europos Komisija (toliau – EK) tiek Lietuvai pareikštoje pagrįstoje nuomonėje, tiek neformalių konsultacijų su EK metu, aiškiai reikalauja, kad BK įtvirtintas teroristinės grupės apibrėžimas apimtų visus Direktyvoje 2017/541 nurodytus privalomus teroristinės grupės sampratos požymius, todėl vieno iš jų atsisakymas (šiuo atveju požymio
„darniai veikianti“) suponuotų tiek Direktyvos 2017/541 2 str. 3 d. nuostatų,
tiek EK pagrįstoje nuomonėje nurodytų reikalavimų pažeidimą.
Kartu, vienintelio iš teroristinės grupės organizuotumo lygiui nustatyti skirto požymio atsisakymas BK projekte nurodytame teroristinės grupės apibrėžime suponuotų nepagrįstą ir neproporcingą teroristinės grupės sampratos išplėtimą, ko pasėkoje itin menkai organizuotos (iš esmės bendrininkų grupės organizuotumą atitinkančios) arba apskritai neorganizuotos grupės būtų pripažįstamos teroristinėmis grupėmis. Atitinkamai, proporcingumo ir adekvatumo aspektu tokiais atvejais būtų kvestionuotinas ir itin griežtas nubaudimas (pagal BK 249¹ str.) už dalyvavimą tokių Direktyvos 2017/541 nurodytų organizuotumo sąlygų neatitinkančių grupių veikloje. Kita vertus, siekiant kiek įmanoma labiau priderinti Direktyvos 2017/541 2 str. 3 d. nuostatas prie baudžiamojo įstatymo formuluočių teroristinės grupės požymis - „darniai veikianti [grupė]“ BK projekte, kaip minėta aukščiau, pakeistas į „suderintai veikianti [grupė]“. 2. Generalinė prokuratūra
siūloma BK 25 straipsnį papildyti teroristinės grupės apibrėžimu, tačiau BK 249¹ straipsnyje įvedama nauja sąvoka organizuota teroristinė grupė, kurios apibrėžimas BK 25 straipsnyje nepateikiamas. BK 25 straipsnio 5 dalyje paliekama ta pati dviprasmybė, sukėlusi abejonių Europos Komisijai, kuri pažymėjo, kad nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei organizuota teroristinė grupė. Manytina, jog išlieka ta pati rizika, kad Europos Komisijai gali kelti abejonių šios nuostatos atitiktis Direktyvai. Svarstytina, ar BK 25 straipsnio 5 dalyje reikalingas organizuotos teroristinės grupės prilyginimas nusikalstamam susivienijimui, nes už dalyvavimą organizuotos teroristinės grupės veikloje numatomos griežtesnės bausmės nei už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje.
Kadangi pagal Direktyvą teroristinė grupė yra organizuota daugiau kaip dviejų asmenų grupė, svarstytina, ar, įvedant dar ir organizuotos teroristinės grupės sąvoką, nesukuriamas pernelyg painus teisinis reguliavimas. Siūlytina svarstyti tokią BK 2491 straipsnio redakciją: „249¹ straipsnis. Teroristinės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimas ir veikla
1Tas, kas dalyvavo teroristinės grupės veikloje,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių penkiolikos metų. 2. Tas, kas kūrė teroristinę grupę arba jai vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 3. Tas, kas dalyvavo organizuotos teroristinės grupės veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 43. Tas, kas dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, sprogstamosiomis, radioaktyviosiomis, biologinėmis ar cheminėmis kenksmingomis medžiagomis, preparatais ar mikroorganizmais ginkluotos organizuotos teroristinės grupės veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 5 4. Tas, kas kūrė šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą organizuotą teroristinę grupę arba jai vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 6 5.
ir juridinis asmuo.“ Pritarus aukščiau pateiktam siūlymui dėl BK 249¹ straipsnio pakeitimo, manytina, būtų išvengta dirbtinio ir sudėtingo teroristinės grupės, kuri pagal Direktyvą ir taip yra organizuota, atribojimo nuo organizuotos teroristinės grupės, o laisvės atėmimo iki penkiolikos metų sankcija leistų teismui tinkamai individualizuoti bausmę už dalyvavimą teroristinės grupės veikloje, priklausomai nuo to, kokio pavojingumo laipsnio kiekviena konkreti teroristinė grupė būtų. Įstatymų leidėjui pakaktų išskirti kaip ženkliai pavojingesnį tik dalyvavimą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, sprogstamosiomis, radioaktyviosiomis, biologinėmis ar cheminėmis kenksmingomis medžiagomis, preparatais ar mikroorganizmais ginkluotos teroristinės grupės veikloje, ir toks dalyvavimas būtų baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Pritarus pasiūlymui neįvesti organizuotos teroristinės grupės sąvokos, tikslinga BK 25 straipsnio 5 dalyje panaikinti teroristinės grupės prilyginimą nusikalstamam susivienijimui, nes, įvedus teroristinės grupės sąvoką kaip bendrininkavo formą, atsakomybė už dalyvavimą tokios grupės veikloje būtų numatyta atskirame BK specialiosios dalies straipsnyje (t. y. BK 249¹) kaip ir šiuo metu atskirame straipsnyje (t. y. BK 249) numatoma atsakomybė už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje.“ Atsižvelgdami į tai, kad pateiktos pastabos nebuvo visapusiškai įvertintos, be to, BK pakeitimo projektu Nr. XIVP-3279 siūloma keisti ir straipsnius, kurių siūlomos keisti nuostatos su mūsų institucija nebuvo derintos (BK 24, 32, 39(1), 250(2), 250(4), 250(6) ir 252(1)), todėl siekiant įvairiapusiškai ir kokybiškai įvertinti BK pakeitimo projekte Nr. XIVP-3279 siūlomus pakeitimus ir priimti optimalius sprendimus dėl BK tobulinimo ar pasiūlyti kitų alternatyvų, kad būtų suformuota visiems priimtina praktika, siūlome BK pakeitimo projektą Nr.
XIVP-3279 perduoti svarstyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-53 sudarytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso priežiūros komitetui. Atsižvelgti Generalinės prokuratūros atstovai, pakviesti dalyvauti Komiteto posėdyje, išsakė nuomonę dėl projekto. Atkreiptas dėmesys, kad galbūt yra netikslus sąvokų vertimas į lietuvių kalbą, kas vėliau nelabai dera su BK kodeksu, nes ir Seimo lietuvių kalbos specialistai (redaktoriai) pasisakė, kad „<...> „teroristinė grupė“- savaime turi organizuotumo požymį, todėl, logiškai mąstant, neorganizuotos teroristinės grupės negali būti arba, kitaip tariant, kiekviena teroristinė grupė yra organizuota.“ Teisingumo ministerija taip pat išsakė argumentus: Pirma, pažymėtina, kad BK projektu nesiekiama baudžiamajame įstatyme sukurti naujo teroristinių grupių reglamentavimo modelio, kadangi jau galiojančiame baudžiamajame įstatyme įtvirtintos būtent su dviejų pakopų teroristinių grupių kriminalizavimu susijusios nuostatos: a) mažesnio organizuotumo, t. y. organizuotos grupės požymius atitinkančios teroristinės grupės (BK 25 str. 3 d. ir BK 249¹ str. 1 d. kombinacija); ir b) didžiausio galimo organizuotumo ir pavojingumo teroristinės grupės, t. y. nusikalstamo susivienijimo požymius atitinkančios teroristinės grupės (BK 25 str. 4 d. ir BK 249¹ str. 2 – 4 d. kombinacija). Pabrėžtina, kad didžiausio galimo organizuotumo ir pavojingumo teroristinės grupės, t. y. nusikalstamo susivienijimo požymius atitinkančios teroristinės grupės (BK 25 str. 4 d. ir BK 249¹ str. 2 – 4 d. kombinacija) nėra ir nebus siejamos su Direktyvos 2017/541 2 str. 3 d. įgyvendinimu.
3 d. įgyvendinimu. Pažymėtina ir tai, kad EK tiek pagristoje nuomonėje, tiek neformalių konsultacijų metu tokiam Lietuvoje įtvirtintam teroristinių grupių dviejų pakopų reglamentavimo modeliui kritikos neišreiškė ir jam pritarė, pažymint, kad Direktyva 2017/541 neužkertamas kelias Lietuvai nustatyti atskiro režimo didžiausio pavojingumo ir organizuotumo teroristinėms grupėms (kurios Direktyvos 2017/541 nuostatų įgyvendinimo kontekste apskritai nėra vertinamos), jeigu teroristinėms grupėms taikomas bazinis režimas (t. y. mažesnio organizuotumo teroristinių grupių režimas) atitinka Direktyvos 2017/541 2 str. 3 d. nustatytus minimalius reikalavimus. Kartu EK atkreipė dėmesį į tai, kad mažesnio organizuotumo teroristinių grupių modelis (bazinis režimas) (BK 25 str. 3 d. ir BK 249¹ str. 1 d. kombinacija) neatitinka Direktyvos 2017/541 2 str. 3 d. nustatytų reikalavimų, kadangi BK 25 str. 3 d. įtvirtintos organizuotos grupės požymiai neatitinka Direktyvoje 2017/541 nurodytos teroristinės grupės požymių. Būtent ši spraga ir koreguojama BK projektu, įvedant naują (mažesnio organizuotumo) teroristinės grupės bendrininkavimo formą (BK projekto 25 str. 3 d.), atitinkančias Direktyvos 2017/541 2 str. 3 d. nuostatas. Atitinkamai, keisti galiojančio dviejų pakopų teroristinių grupių reglamentavimo modelio BK projektu nesiekiama ir jo esmė baudžiamajame įstatyme išlaikoma tokia pati. Atsižvelgiant į tai, pastabos teiginiai, kad BK projektu kuriamas naujas bei painus teroristinių grupių reglamentavimo modelis, galimai sukelsiantis EK nuogąstavimų dėl jo atitikties Direktyvos 2017/541 nuostatoms neatitinka tikrovės ir nėra pagrįsti.
Antra, pastaboje pateiktas siūlymas iš galiojančio baudžiamojo įstatymo eliminuoti didžiausio galimo organizuotumo ir pavojingumo teroristines grupes, t. y. nusikalstamo susivienijimo požymius atitinkančias teroristines grupes (BK projekte įvardinamas kaip organizuotas teroristines grupes) ir BK 249¹ str. numatytas itin griežtas laisvės atėmimo bausmes (įskaitant ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę) skirti už vadovavimą bei dalyvavimą žemesnio organizuotumo lygio teroristinėse grupėse (kurių organizuotumo lygis, vadovaujantis BK projekto 25 str. 3 d. nuostatomis, yra net mažesnis negu organizuotos grupės) kvestionuotinas proporcingumo ir racionalumo aspektais. Pažymėtina, kad tokio griežto baudžiamumo nereikalaujama nei EK iškeltoje pagrįstoje nuomonėje, nei Direktyvos 2017/541 15 straipsnyje. Priešingai, manytina, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinta (ir BK projektu siūloma išlaikyti) teroristinių grupių veiklos kriminalizavimo sistema, vadovaujantis kuria, mažesnio organizuotumo ir pavojingumo teroristinės grupės yra baudžiamos švelniau (BK 249¹ str. 1 d.; BK projekto 249¹ str. 1-2 d.), o didžiausio pavojingumo ir organizuotumo (nusikalstamo susivienijimo požymius atitinkančios) teroristinės grupės baudžiamos itin griežtai (BK 249¹ str. 2-4 d.; BK projekto 249¹ str. 3-5 d.), yra nuosekli, logiška ir proporcinga bei kartu atitinkanti Direktyvos 2017/541 15 str. reikalavimus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 4. 9.
Haase, Agnė Širinskienė. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIVP-3279(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė