Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tvirtina Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus; draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius; medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką; saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus bei kitus medžiojimo reikalavimus;“. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 15¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu: „15¹ straipsnis.
Draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės Draudžiama medžioklėje naudoti šiuos įrankius ir priemones:
1) automatinius šaunamuosius ginklus;
2) elektros aparatus, skirtus gyvūnams apsvaiginti ar užmušti;
3) sprogmenis, nuodus, užnuodytą ar anestezuojantį jauką arba jaukui ir masalui naudoti gyvus gyvūnus;
4) dūmus, dujas ar ugnį gyvūnams varyti iš jų slėptuvių;
5) naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, išskyrus šio įstatymo 15²straipsnio 12 punkte numatytas išimtis;
6) kilpas gyvūnams gaudyti;
7) veidrodžius ar kitas akinamąsias priemones, dirbtinius šviesos šaltinius, išskyrus prie šautuvo pritvirtintus prožektorius, kai medžiojami šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros, medžiojama su šunimis arba ieškoma sužeistų žvėrių;
8) pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuvėse įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių), arbaletus, lankus ir kitus templinius ginklus;
9) elektrinius, elektroninius ar magnetinius garso atkūrimo prietaisus gyvūnams vilioti;
10) graižtvinių ginklų neekspansyvias kulkas medžiojant kanopinius žvėris;
11) visų dydžių šratus ir grankulkes medžiojant kanopinius žvėris;
12) švininius arba švino junginių turinčius šratus paukščiams medžioti;
13) šovinius, neturinčius būtinos šaudmens energijos: medžiojant stirnas – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J; medžiojant danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 000 J; medžiojant briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 500 J;
14) tinklus paukščiams gaudyti, klijus, kablius ir kitus įrankius ar priemones, kurie neįvardyti kaip leistini;
15) kovinių ir agresyvių veislių šunis.“
Draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės Draudžiama medžioklėje naudoti šiuos įrankius ir priemones:
1) automatinius šaunamuosius ginklus;
2) elektros aparatus, skirtus gyvūnams apsvaiginti ar užmušti;
3) sprogmenis, nuodus, užnuodytą ar anestezuojantį jauką arba jaukui ir masalui naudoti gyvus gyvūnus;
4) dūmus, dujas ar ugnį gyvūnams varyti iš jų slėptuvių;
5) naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, išskyrus šio įstatymo 15²straipsnio 12 punkte numatytas išimtis;
6) kilpas gyvūnams gaudyti;
7) veidrodžius ar kitas akinamąsias priemones, dirbtinius šviesos šaltinius, išskyrus prie šautuvo pritvirtintus prožektorius, kai medžiojami šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros, medžiojama su šunimis arba ieškoma sužeistų žvėrių;
8) pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuvėse įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių), arbaletus, lankus ir kitus templinius ginklus;
9) elektrinius, elektroninius ar magnetinius garso atkūrimo prietaisus gyvūnams vilioti;
10) graižtvinių ginklų neekspansyvias kulkas medžiojant kanopinius žvėris;
11) visų dydžių šratus ir grankulkes medžiojant kanopinius žvėris;
12) švininius arba švino junginių turinčius šratus paukščiams medžioti;
13) šovinius, neturinčius būtinos šaudmens energijos: medžiojant stirnas – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J; medžiojant danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 000 J; medžiojant briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 500 J;
14) tinklus paukščiams gaudyti, klijus, kablius ir kitus įrankius ar priemones, kurie neįvardyti kaip leistini;
15) kovinių ir agresyvių veislių šunis.“
Papildyti Įstatymą 15² straipsniu: „15² straipsnis.
Leidžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės Leidžiama medžioklėje naudoti šiuos įrankius ir priemones:
1) ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų;
2) B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, kai siekiant nutraukti kančias pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas;
3) tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančius gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą;
4) selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;
5) medžioklinius durklus, kai siekiant nutraukti kančias pribaigiamas sužeistas ar sužalotas medžiojamasis gyvūnas;
6) iškamšas, profilius, muliažus, krykštes, natūralios kilmės masalą, feromoninius ir cheminius jaukus, vilioklius, vilbynes;
7) peilius, vėliavėles;
8) medžioklinius šunis, plėšriuosius paukščius, žirgus;
9) žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, stacionarius ar kilnojamus tykojimo bokštelius ir dirbtines priedangas, slėptuves;
10) sausumos ir vandens transporto priemones;
11) prožektorius, pritvirtintus prie šautuvo, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras ar ieškant sužeistų žvėrių;
12) naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.“
Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo priedas
direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES. 2. 2009 m. lapkričio 30 d.
2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES.
“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Aplinkos ministras iki 2024 m. vasario 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-3271(2) lyginamasis variantas
MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹, 15² STRAIPSNIAIS
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tvirtina Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus; draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką; medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką; saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus bei kitus medžiojimo reikalavimus;“. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 15¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu: „15¹ straipsnis.
Draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės Draudžiama medžioklėje naudoti šiuos įrankius ir priemones:
1) automatinius šaunamuosius ginklus;
2) elektros aparatus, skirtus gyvūnams apsvaiginti ar užmušti;
3) sprogmenis, nuodus, užnuodytą ar anestezuojantį jauką arba jaukui ir masalui naudoti gyvus gyvūnus;
4) dūmus, dujas ar ugnį gyvūnams varyti iš jų slėptuvių;
5) naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, išskyrus šio įstatymo 15²straipsnio 12 punkte numatytas išimtis;
6) kilpas gyvūnams gaudyti;
7) veidrodžius ar kitas akinamąsias priemones, dirbtinius šviesos šaltinius, išskyrus prie šautuvo pritvirtintus prožektorius, kai medžiojami šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros, medžiojama su šunimis arba ieškoma sužeistų žvėrių;
8) pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuvėse įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių), arbaletus, lankus ir kitus templinius ginklus;
9) elektrinius, elektroninius ar magnetinius garso atkūrimo prietaisus gyvūnams vilioti;
10) graižtvinių ginklų kitokias nei neekspansyvias ekspansyviąsias kulkas medžiojant kanopinius žvėris;“
11) visų dydžių šratus ir grankulkes medžiojant kanopinius žvėris;
12) švininius arba švino junginių turinčius šratus paukščiams medžioti;
13) šovinius, neturinčius būtinos šaudmens energijos: medžiojant stirnas – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J; medžiojant danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 000 J; medžiojant briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 500 J;
14) tinklus paukščiams gaudyti, klijus, kablius ir kitus įrankius ar priemones, kurie neįvardyti kaip leistini;
15) kovinių ir agresyvių veislių šunis kovinius ir pavojingus šunis bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus.“
Draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės Draudžiama medžioklėje naudoti šiuos įrankius ir priemones:
1) automatinius šaunamuosius ginklus;
2) elektros aparatus, skirtus gyvūnams apsvaiginti ar užmušti;
3) sprogmenis, nuodus, užnuodytą ar anestezuojantį jauką arba jaukui ir masalui naudoti gyvus gyvūnus;
4) dūmus, dujas ar ugnį gyvūnams varyti iš jų slėptuvių;
5) naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, išskyrus šio įstatymo 15²straipsnio 12 punkte numatytas išimtis;
6) kilpas gyvūnams gaudyti;
7) veidrodžius ar kitas akinamąsias priemones, dirbtinius šviesos šaltinius, išskyrus prie šautuvo pritvirtintus prožektorius, kai medžiojami šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros, medžiojama su šunimis arba ieškoma sužeistų žvėrių;
8) pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuvėse įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių), arbaletus, lankus ir kitus templinius ginklus;
9) elektrinius, elektroninius ar magnetinius garso atkūrimo prietaisus gyvūnams vilioti;
10) graižtvinių ginklų kitokias nei neekspansyvias ekspansyviąsias kulkas medžiojant kanopinius žvėris;“
11) visų dydžių šratus ir grankulkes medžiojant kanopinius žvėris;
12) švininius arba švino junginių turinčius šratus paukščiams medžioti;
13) šovinius, neturinčius būtinos šaudmens energijos: medžiojant stirnas – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J; medžiojant danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 000 J; medžiojant briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 500 J;
14) tinklus paukščiams gaudyti, klijus, kablius ir kitus įrankius ar priemones, kurie neįvardyti kaip leistini;
15) kovinių ir agresyvių veislių šunis kovinius ir pavojingus šunis bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus.“
Papildyti Įstatymą 15² straipsniu: „15² straipsnis.
Leidžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės Leidžiama medžioklėje naudoti šiuos įrankius ir priemones:
1) ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų;
2) B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, kai siekiant nutraukti kančias pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas;
3) tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančius gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą;
4) selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;
5) medžioklinius durklus, kai siekiant nutraukti kančias pribaigiamas sužeistas ar sužalotas medžiojamasis gyvūnas;
6) iškamšas, profilius, muliažus, krykštes, natūralios kilmės masalą, feromoninius ir cheminius jaukus, kitus nei šio įstatymo 15¹ straipsnio 9 punkte įvardinti, prietaisus ir priemones gyvūnams vilioti vilioklius, vilbynes;“
7) peilius, vėliavėles;
8) medžioklinius šunis, plėšriuosius paukščius, žirgus;
9) žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, stacionarius ar kilnojamus tykojimo bokštelius ir dirbtines priedangas, slėptuves;
10) sausumos ir vandens transporto priemones;
11) prožektorius, pritvirtintus prie šautuvo, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras ar ieškant sužeistų žvėrių kai medžiojama su medžiokliniais šunimis arba ieškoma sužeistų žvėrių;
12) naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras;
13) pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, jeigu dėtuvėse įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių.“
priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo priedas
1.
natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES. 2. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu
“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio kovo 1 d. 2. Aplinkos ministras iki 2024 m. vasario 31 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Kaimo reikalų komitetas
ir uždaviniai: Šiuo metu medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius ir priemones reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro
teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Medžioklės taisyklės). Diskusijos leistinų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių tema tampa vis labiau politizuotos. Sprendimai dėl tokių įrankių ir priemonių naudojimo leidimo ar draudimo neturėtų būti priimami skubotai ir turėtų būti grindžiami gyvūnų gerovės principais, suinteresuotų šalių (žemės ūkio, veterinarijos ir aplinkos apsaugos organizacijų atstovų) pateikiamais argumentais bei gerąja kitų Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybių praktika. Atsižvelgiant į tai, būtų optimalu, jog dėl medžioklėje leistinų ir draudžiamų naudoti priemonių ir įrankių apsispręstų Lietuvos Respublikos Seimas. Dėl šios priežasties, Projektu siūloma šiuo metu Medžioklės taisyklėse Lietuvos Respublikos aplinkos ministro sprendimu tvirtinamą tokių medžioklėje naudojamų priemonių ir įrankių sąrašą perkelti į Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą (toliau - Įstatymas). 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo numatyta, jog naktiniai, lazeriniai, termovizoriniai taikikliai ir jų priedai prie optinių taikiklių nebėra priskiriami A kategorijos ginklams. Šiuo pakeitimu įstatymų leidėjas siekė, kad naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių įsigyti ir turėti galėtų platesnis ratas subjektų, t. y., sporto atstovai, profesinei veiklai ginklus naudojantys asmenys ir medžiotojai.
Leidus naktinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių civilinę apyvartą, Projektu siūloma leisti ribotą ir aiškiai reglamentuotą jų naudojimą medžioklėje atitinkamai papildant iš Medžioklės taisyklių perkeliamą leistinų ir draudžiamų medžioklės priemonių ir įrankių sąrašą. Projektu siūlome leisti naudoti naktinius taikiklius medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Toks Projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais. 1979 m. rugsėjo 19 d. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (toliau - Berno konvencija) riboja taikiklių, turinčių vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją (šaudant naktį), naudojimą medžiojant Berno konvencijos III priedėliuose įvardintas gyvūnų rūšis, pvz.: elninius žvėris, kiškius ar upinius bebrus. Nei Berno konvencija, nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai neriboja naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimo medžiojant Berno konvencijos II ir III priedėliuose nenurodytus gyvūnus, tokius kaip šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros. Projektu siūlomas ribotas naktinio matymo taikiklių naudojimas prisidės prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo.
Kaip nurodoma Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijos (toliau - FACE) Lietuvos Respublikos Seimui ir kitoms institucijoms adresuotame 2023 m. spalio
valstybėse prisidėjo prie gyvūnų gerovės principų įgyvendinimo, nes medžiojant naktiniais taikikliais sumažėjo sužeistų žvėrių, kurių vėliau reikėtų ieškoti, skaičius. Šiuo metu šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros medžiojami nakties metu juos apšviečiant dirbtinės šviesos šaltiniais (prožektoriais). Prožektorius pakeitus naktiniais taikikliais, medžioklė būtų ne tik sumažėtų sužeistų gyvūnų skaičius, bet taip pat būtų išvengta „šviesos taršos“ ir papildomo gyvūnų trikdymo nakties – jų aktyvumo laiko, metu. Naktinių taikiklių riboto naudojimo įteisinimas atitinka gerąją ir paskutiniąją ES valstybių praktiką. Lenkija, Vokietija, Suomija, Švedija, Latvija, Estija, Kroatija, Čekija, Ispanija ir Italija yra tarp šalių, kurios leidžia naudoti naktinio matymo taikiklius medžiojant šernus ir (ar) smulkiuosius plėšrūnus ir (ar) invazines gyvūnų rūšis. Projektu siūlomas naktinių taikiklių riboto naudojimo medžioklėje įteisinimas leis Lietuvai efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru (toliau - AKM). 2014 metais, Lietuvoje pirmą kartą nustačius AKM, šalies ūkiai neteko 78 tūkst. kiaulių, taip patirdami 30 mln. Eur. žalą. AKM šernams nustatytas beveik 8,5 tūkst. kartų ir toliau mūsų miškuose plinta. AKM ekonominės pasekmės paveiktai šaliai yra milžiniškos. Medžiotojai prisiima didžiąją dalį AKM stebėsenos, kontrolės ir likvidavimo kaštų.
Vadovaujantis FACE iš ES šalių narių, kuriose leidžiama naudoti naktinio matymo taikiklius, medžiotojus vienijančių organizacijų surinktais duomenimis, tokios įrangos naudojimo įteisinimas turėjo nemažai privalumų, įskaitant, leido efektyviai sumažinti šernų populiaciją padidinant sumedžiojamų šernų skaičių. Pasak FACE, Lietuvos atveju, galimybė medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius padės šaliai kovoti su AKM protrūkiais ir padės įgyvendinti Komisijos reglamento 2023/594 nuostatas. Naktinių taikiklių įteisinimas yra suderinamas su efektyvia valstybine medžioklės kontrole. Priėmus Projektu siūlomą reguliavimą, šis reguliavimas turės būti įgyvendintas keičiant Medžioklės taisyklių nuostatas, kuriose galės būti numatyta detali naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarka. Medžioklės taisyklėse galės būti numatyta, kad medžiojant su naktiniu taikikliu, galima sumedžioti tik tas gyvūnų rūšis, kurių medžioklė naktiniais taikikliais yra leidžiama. Patikrinimo metu nustačius, kad medžiojant su naktiniu taikikliu sumedžiotas neleistinas gyvūnas, tokia situacija būtų vertinama kaip šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas. Įteisinus naktinius taikiklius būtų efektyviau vykdoma pasėlių apsauga ir taip sumažinami žemės ūkio patiriami nuostoliai. Žemės ūkio naudmenos saugomos tamsiuoju paros metu, bet tokia apsauga nėra efektyvi, nes dabar medžiotojai negali vykdyti pasėlių apsaugos 24 val. per parą dėl nesaugaus bei netikslaus prožektoriumi atliekamo šūvio grėsmės. Naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje paskatintų nepigių priemonių įsigijimą, kurios (ypač termovizoriniai taikikliai), esant poreikiui, galėtų būti panaudotos karyboje ar civilinio pasipriešinimo tikslais. Be to, Projektu siūloma papildyti iš Medžioklės taisyklių perkeliamą draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių bei priemonių sąrašą lankais bei kitais templiniais ginklais ir kovinių bei agresyvių veislių šunimis.
Medžioklė naudojant bet kokius templinius ginklus ar kovinių bei agresyvių veislių šunis gali būti nesuderinama su gyvūnų gerovės principais, nes negali užtikrinti greitos medžiojamojo gyvūno žūties. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Medžioklės įstatyme nėra nurodyti draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai, priemonės ir būdai. Jie numatyti tik Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pataisomis numatyti, kad Aplinkos ministerija nėra atsakinga už draudžiamų medžioklės įrankių ir būdų tvirtinimą, o minėto įstatymo papildymu 15¹ ir 15² straipsniais siūloma iš Medžioklės taisyklių į Medžioklės įstatymą perkelti medžioklėje draudžiamus bei leidžiamus naudoti įrankius ir priemones, draudžiamų medžioklėje priemonių ir įrankių sąrašą papildant lankais ir kitais templiniais ginklais, agresyvių bei kovinių veislių šunimis bei naktiniais taikikliais, kurių naudojimas būtų leidžiamas aiškiai Medžioklės įstatyme nustatytais atvejais. Tokiu būdu bus įtvirtinti saugikliai, užtikrinantys, kad tokios priemonės ir įrankiai nebūtų lengvai įteisinami naudojimui medžioklėje pakeičiant Medžioklės taisykles. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymo projektas, neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes padidės naktinių taikiklių apyvarta ir iš jų gamybos bei pardavimo gaunamos pajamos. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, reikės keisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. vasario 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
14Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Medžioklė“, „Medžioklės priemonės“, „Medžioklės įrankiai“, „Naktiniai taikikliai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo nariai:
ĮSTATYMO NR. IX-966 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹, 15² STRAIPSNIAIS IR PRIEDU
2023-11-06 Nr. XIVP-3271 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, siūloma nustatyti, kad Aplinkos ministerija tvirtina draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu Medžioklės įstatyme nėra nurodyti draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai, priemonės ir būdai. Jie numatyti tik Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Pažymima, kad Medžioklės įstatymo
už draudžiamų medžioklės įrankių ir būdų tvirtinimą. Taigi, nors projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu siekiama įstatyme nustatyti draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus, tačiau pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus poįstatyminiu teisės aktu nustatytų aplinkos ministras, todėl projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamojo rašto nuostatų. Siekiant projekto nuostatas suderinti su projekto aiškinamojo rašto nuostatomis bei teisinio reguliavimo nuoseklumo, draudžiami ir leidžiami medžioklės būdai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte reikėtų atsisakyti nuostatos, kad Aplinkos ministerija tvirtina draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus, o teikiamą įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kuriomis būtų nustatyti draudžiami ir leidžiami medžioklės būdai. 2.
2Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15¹straipsnio, reglamentuojančio draudžiamus medžioklėje naudoti įrankius ir
priemones, 7 punkte siūloma nustatyti draudimo medžioklėje naudoti veidrodžius ar kitas akinamąsias priemones ir dirbtinius šviesos šaltinius išimtį, suteikiant galimybę projekte nustatytais atvejais medžioklėje naudoti prie šautuvo pritvirtintus prožektorius (t. y. nurodyti leidžiamą medžioklėje naudoti įrankį ar priemonę). Ši išimtis iš bendros taisyklės yra nurodyta ir projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15²straipsnio, reglamentuojančio leidžiamus medžioklėje naudoti įrankius ir priemones, 11 punkte. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15¹straipsnio 8 punkte nurodyta išimtis iš draudimo medžioklėje naudoti pusiau automatinius ginklus, atitinkamai, taip pat neturėtų būti nurodyta ir projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15²straipsnyje, jį papildant nauju punktu. 3. Pagal projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15¹straipsnio 15 punktą medžioklėje būtų draudžiama naudoti kovinių ir agresyvių veislių šunis. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis apibrėžiami tik koviniai ir pavojingi šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai, kokie šunys priskirtini agresyviems nereglamentuojama, todėl aptariama projekto nuostata vertintina kaip nederanti su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo normomis ir tikslintina. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte vartojamos sąvokos (pavyzdžiui, „krykštės“, „vilbynės“ (keičiamo įstatymo 15²straipsnio 6 punktas), kurių turinys nei projekte, nei keičiamame įstatyme nėra apibrėžtas. Keičiamo įstatymo 15¹straipsnio
kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikiamas sąvokos „ekspansyvioji kulka“ apibrėžimas. Taikant įstatymą šios sąvokos gali būti nevienodai aiškinamos.
Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti aiškinamas ir apibrėžiamas tik įstatymu, bet ne poįstatyminiu teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti aukščiau minėtų sąvokų turinį arba pateikti nuorodą į kitus įstatymus, kuriuose jų turinys būtų apibrėžtas. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnyje siūloma nustatyti medžioklėje leidžiamus naudoti įrankius ir priemones. Svarstytina, ar siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra pakankamas, o keičiamame įstatyme nereikėtų nurodyti subjekto, kuris nustatytų leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką. Toks subjektas galėtų būti nurodytas naujoje projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio struktūrinėje dalyje arba projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 11 punkto nuostatas reikėtų suderinti su projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 7 punkto nuostatomis, nes pastarajame punkte, skirtingai nei projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 11 punkte, siūloma nustatyti, kad prie šautuvo pritvirtintus prožektorius būtų leidžiama naudoti ir tais atvejais, kai yra medžiojama su šunimis. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 11 punkte vietoj žodžių „ar ieškant sužeistų žvėrių“ įrašytini žodžiai „medžiojama su šunimis arba ieškoma sužeistų žvėrių“ arba nuostatą
„medžiojama su šunimis“ reikėtų išbraukti projekto 2 straipsniu keičiamo
įstatymo 15¹ straipsnio 7 punkte.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 8 punktą medžioti galima ne su bet kokiais šunimis, o tik su medžiokliniais šunimis, todėl, manytina, kad aukščiau aptartos projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos ir šiuo aspektu. 6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 12 punkte siūloma nustatyti, kad medžioklėje galima naudoti naktinius taikiklius ir jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Pažymėtina, kad galiojančiose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse tokių medžioklės priemonių ir įrankių naudojimas nėra numatytas. Nekvestionuojant projekto aiškinamajame rašte nurodytų argumentų, kuriais remiantis siūloma medžioklėje įteisinti naktinių taikiklių ir jų priedų naudojimą, atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte nurodyta, jog „patikrinimo metu nustačius, kad medžiojant su naktiniu taikikliu sumedžiotas neleistinas gyvūnas, tokia situacija būtų vertinama kaip šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas“. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas. Tačiau keičiamame įstatyme nėra nurodoma, kurie medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai būtų laikomi šiurkščiais pažeidimais.
Atkreiptinas, dėmesys, kad pavyzdžiui, Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnyje yra nurodyta, kurie pažeidimai laikomi šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme atitinkamai nereikėtų nustatyti, kokie medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai būtų laikomi šiurkščiais pažeidimais. 7. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data 2024 m. sausio 1 d. vertintina šiais aspektais. Pirma. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas, taip pat į tai, kad aplinkos ministras iki įsigaliojant įstatymui turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, abejotina, ar ši įsigaliojimo data yra reali. Antra. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, reiškiantį, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, bei į tai, kad pagal projekto nuostatas draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės bei leidžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės būtų reglamentuojami projektu keičiamame įstatyme, o ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, turi būti keičiami Laukinės gyvūnijos ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymai, kurie turėtų įsigalioti kartu su šiuo projektu. Atitinkami projektai (Laukinės gyvūnijos Nr. VIII-498 9 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3079(2) ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.
yra svarstomi Seime, tačiau juose nurodyta įsigaliojimo data - 2025 m. rugsėjo
vertintina kaip nederanti su susijusiuose projektuose nustatyta įsigaliojimo data. 8. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, reiškiantį, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, bei į tai, kad pagal projekto 2 ir 3 straipsnius draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės bei leidžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės būtų reglamentuojami projektu keičiamame įstatyme, o ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, atitinkamai turėtų būti keičiami ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas bei Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalis (teikiami atitinkami projektai). 9. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad aplinkos ministras iki 2024 m. vasario 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti anksčiau, nei pagal projekto 5 straipsnio 1 dalį įsigaliotų įstatymas (2024 m. sausio 1 d.), todėl ji turėtų būti atitinkamai pakeista. Be to, pažymėtina, kad vasario mėnesį sudaro mažiau nei 31 diena (28 arba, keliamaisiais metais, 29 dienos). 10. Projektas pagal turinį yra panašus į Seime svarstomą Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-1457(2) (toliau – Projektas Nr. XIVP-1457(2)) (nerealizuotas įstatymų leidybos proceso etapas - balsavimas dėl viso įstatymo priėmimo). Pažymėtina, kad dėl Projekto Nr. XIVP-1457(2) pirmojo varianto buvo gauta Vyriausybės išvada, todėl įvertintina, ar ir dėl šio projekto neturėtų būti kreiptasi Vyriausybės išvados. 11.
nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti projekto 4 straipsnyje, todėl vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu prie projekto turėtų būti pateikta atitikties lentelė, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų ir projekto atitikimas pagal straipsnius. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
ĮSTATYMO NR. IX-966 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹, 15² STRAIPSNIAIS IR PRIEDU
2023-12-11 Nr. XIVP-3271(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Derinant projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 7 punkto nuostatą su projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 11 punkto nuostata, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 7 punkte prieš žodį „šunimis“ nereikėtų įrašyti žodžio „medžiokliniais“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹, 15² straipsniais ir priedu įstatymo projektO NR. XIVP-3271
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas
Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Petras Gražulis, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
21
straipsniu Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, siūloma nustatyti, kad Aplinkos ministerija tvirtina draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu Medžioklės įstatyme nėra nurodyti draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai, priemonės ir būdai. Jie numatyti tik Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Pažymima, kad Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pataisomis siūloma numatyti, kad Aplinkos ministerija nėra atsakinga už draudžiamų medžioklės įrankių ir būdų tvirtinimą.
Taigi, nors projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu siekiama įstatyme nustatyti draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus, tačiau pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus poįstatyminiu teisės aktu nustatytų aplinkos ministras, todėl projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamojo rašto nuostatų. Siekiant projekto nuostatas suderinti su projekto aiškinamojo rašto nuostatomis bei teisinio reguliavimo nuoseklumo, draudžiami ir leidžiami medžioklės būdai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte reikėtų atsisakyti nuostatos, kad Aplinkos ministerija tvirtina draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus, o teikiamą įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kuriomis būtų nustatyti draudžiami ir leidžiami medžioklės būdai. nesvarstyta
Teisės departamentas 2023-11-06 2,3
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio, reglamentuojančio draudžiamus medžioklėje naudoti įrankius ir priemones, 7 punkte siūloma nustatyti draudimo medžioklėje naudoti veidrodžius ar kitas akinamąsias priemones ir dirbtinius šviesos šaltinius išimtį, suteikiant galimybę projekte nustatytais atvejais medžioklėje naudoti prie šautuvo pritvirtintus prožektorius (t. y. nurodyti leidžiamą medžioklėje naudoti įrankį ar priemonę). Ši išimtis iš bendros taisyklės yra nurodyta ir projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15² straipsnio, reglamentuojančio leidžiamus medžioklėje naudoti įrankius ir priemones, 11 punkte.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 8 punkte nurodyta išimtis iš draudimo medžioklėje naudoti pusiau automatinius ginklus, atitinkamai, taip pat neturėtų būti nurodyta ir projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15²straipsnyje, jį papildant nauju punktu. nesvarstyta
projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 15 punktą medžioklėje būtų draudžiama naudoti kovinių ir agresyvių veislių šunis. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis apibrėžiami tik koviniai ir pavojingi šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai, kokie šunys priskirtini agresyviems nereglamentuojama, todėl aptariama projekto nuostata vertintina kaip nederanti su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo normomis ir tikslintina. nesvarstyta
Teisės departamentas 2023-11-063 Atkreiptinas dėmesys, kad projekte vartojamos sąvokos (pavyzdžiui, „krykštės“, „vilbynės“ (keičiamo įstatymo 15² straipsnio 6 punktas), kurių turinys nei projekte, nei keičiamame įstatyme nėra apibrėžtas. nesvarstyta
Teisės departamentas 2023-11-062 Keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 10 punkte vartojama sąvoka „neekspansyvi kulka”, tuo tarpu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikiamas sąvokos „ekspansyvioji kulka“ apibrėžimas. Taikant įstatymą šios sąvokos gali būti nevienodai aiškinamos.
Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti aiškinamas ir apibrėžiamas tik įstatymu, bet ne poįstatyminiu teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti aukščiau minėtų sąvokų turinį arba pateikti nuorodą į kitus įstatymus, kuriuose jų turinys būtų apibrėžtas. nesvarstyta
straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnyje siūloma nustatyti medžioklėje leidžiamus naudoti įrankius ir priemones. Svarstytina, ar siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra pakankamas, o keičiamame įstatyme nereikėtų nurodyti subjekto, kuris nustatytų leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką. Toks subjektas galėtų būti nurodytas naujoje projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio struktūrinėje dalyje arba projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte. nesvarstyta
straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 11 punkto nuostatas reikėtų suderinti su projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 7 punkto nuostatomis, nes pastarajame punkte, skirtingai nei projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 11 punkte, siūloma nustatyti, kad prie šautuvo pritvirtintus prožektorius būtų leidžiama naudoti ir tais atvejais, kai yra medžiojama su šunimis. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 11 punkte vietoj žodžių „ar ieškant sužeistų žvėrių“ įrašytini žodžiai „medžiojama su šunimis arba ieškoma sužeistų žvėrių“ arba nuostatą „medžiojama su šunimis“ reikėtų išbraukti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 7 punkte.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 8 punktą medžioti galima ne su bet kokiais šunimis, o tik su medžiokliniais šunimis, todėl, manytina, kad aukščiau aptartos projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos ir šiuo aspektu. nesvarstyta
straipsniu keičiamo įstatymo 15²straipsnio 12 punkte siūloma nustatyti, kad medžioklėje galima naudoti naktinius taikiklius ir jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Pažymėtina, kad galiojančiose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse tokių medžioklės priemonių ir įrankių naudojimas nėra numatytas. Nekvestionuojant projekto aiškinamajame rašte nurodytų argumentų, kuriais remiantis siūloma medžioklėje įteisinti naktinių taikiklių ir jų priedų naudojimą, atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte nurodyta, jog
„patikrinimo metu nustačius, kad medžiojant su naktiniu taikikliu sumedžiotas
neleistinas gyvūnas, tokia situacija būtų vertinama kaip šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas“. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas. Tačiau keičiamame įstatyme nėra nurodoma, kurie medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai būtų laikomi šiurkščiais pažeidimais.
Atkreiptinas, dėmesys, kad pavyzdžiui, Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnyje yra nurodyta, kurie pažeidimai laikomi šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme atitinkamai nereikėtų nustatyti, kokie medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai būtų laikomi šiurkščiais pažeidimais. nesvarstyta
1
straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data 2024 m. sausio 1 d. vertintina šiais aspektais. Pirma. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas, taip pat į tai, kad aplinkos ministras iki įsigaliojant įstatymui turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, abejotina, ar ši įsigaliojimo data yra reali. Antra. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, reiškiantį, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, bei į tai, kad pagal projekto nuostatas draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės bei leidžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės būtų reglamentuojami projektu keičiamame įstatyme, o ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, turi būti keičiami Laukinės gyvūnijos ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymai, kurie turėtų įsigalioti kartu su šiuo projektu. Atitinkami projektai (Laukinės gyvūnijos Nr. VIII-498 9 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3079(2) ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIVP-3080(2)) yra svarstomi Seime, tačiau juose nurodyta įsigaliojimo data - 2025 m. rugsėjo 1 d., todėl projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data vertintina kaip nederanti su susijusiuose projektuose nustatyta įsigaliojimo data. nesvarstyta
įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, reiškiantį, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, bei į tai, kad pagal projekto 2 ir 3 straipsnius draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės bei leidžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės būtų reglamentuojami projektu keičiamame įstatyme, o ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, atitinkamai turėtų būti keičiami ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas bei Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalis (teikiami atitinkami projektai). nesvarstyta
2
straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad aplinkos ministras iki 2024 m. vasario 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti anksčiau, nei pagal projekto 5 straipsnio 1 dalį įsigaliotų įstatymas (2024 m. sausio 1 d.), todėl ji turėtų būti atitinkamai pakeista. Be to, pažymėtina, kad vasario mėnesį sudaro mažiau nei 31 diena (28 arba, keliamaisiais metais, 29 dienos). nesvarstyta
departamentas 2023-11-06
pagal turinį yra panašus į Seime svarstomą Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-1457(2) (toliau – Projektas Nr. XIVP-1457(2)) (nerealizuotas įstatymų leidybos proceso etapas - balsavimas dėl viso įstatymo priėmimo).
Pažymėtina, kad dėl Projekto Nr. XIVP-1457(2) pirmojo varianto buvo gauta Vyriausybės išvada, todėl įvertintina, ar ir dėl šio projekto neturėtų būti kreiptasi Vyriausybės išvados. nesvarstyta
departamentas 2023-11-06
11Pažymėtina,
kad projekto nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti projekto 4 straipsnyje, todėl vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu prie projekto turėtų būti pateikta atitikties lentelė, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų ir projekto atitikimas pagal straipsnius. nesvarstyta
1Pažymėtina,
jog Projekto 2 straipsnyje, kuriuo siūloma nustatyti medžioklėje draudžiamus įrankius bei priemones, numatytos ne visos 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau - Paukščių direktyva) IV priede ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau - Buveinių direktyva) VI priede išvardytos priemonės ar įtaisai, kurie yra draudžiami kaip neatrankiniai medžioklės priemonės ar įtaisai. Konkrečiai, nėra numatytų Buveinių direktyvos VI priedo a9-10 įtraukose, kuriose atitinkamai nustatomi draudimai medžioti žinduolius, naudojant tinklus bei spąstus, kurie yra neatrankiniai pagal jų principą arba naudojimo sąlygas, bei Paukščių direktyvos IV priedo a4 įtraukoje, kurioje, be kita ko, nustatomas draudimas medžioklėje naudoti spąstus, nurodytų draudžiamų įrankių ir priemonių. Atitinkamai siūlytina papildyti Projektą. nesvarstyta
2023-11-133 2.
Taip pat, Projekto 3 straipsnyje, kuriuo siūloma nustatyti medžioklėje leidžiamus įrankius ir priemones, numatyti Paukščių direktyvos IV priede ir Buveinių direktyvos VI priede išvardyti būdai, kurie yra draudžiami kaip neatrankiniai medžioklės būdai. Konkrečiai, numatyti Buveinių direktyvos 15 straipsnio b punkte bei VI priedo b2 įtraukoje, kuriuose nustatomas draudimas medžioklėje naudoti motorines transporto priemones, bei Paukščių direktyvos 8 straipsnio
draudimas medžioklėje naudoti automašinas bei laivus, plaukiančius didesniu nei penkių kilometrų per valandą greičiu, nurodyti draudžiami įrankiai, priemonės bei būdai. Atitinkamai siūlytina pakoreguoti Projektą. nesvarstyta
2023-11-133 11,12
straipsnio, kuriuo siūloma nustatyti medžioklėje leidžiamus įrankius ir priemones, 11 bei 12 punktuose nustatomos išimtys galėtų atitikti Buveinių direktyvos 16 straipsnio, kuriame, be kita ko, numatoma galimybė leisti nukrypti nuo Buveinių direktyvos 15 straipsnio a ir b dalių, taip pat Paukščių direktyvos 9 straipsnio, kuriame, be kita ko, numatoma galimybė leisti nukrypti nuo Paukščių direktyvos 8 straipsnio, nuostatas. Svarbu pažymėti, jog Buveinių direktyvos 16 straipsnio 2 dalis bei Paukščių direktyvos 9 straipsnio 3 dalis nustato valstybių narių pareigą Komisijai pateikti ataskaitą apie nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas pagal minėtus straipsnius. Atitinkamai siūlytina įvertinti ir numatyti atitinkamas ataskaitas teiksiančius subjektus. nesvarstyta
dėmesys, jog Buveinių direktyvos 15 straipsnis reikalauja uždrausti ne tik VI priedo a ir b punktuose aiškiai nurodytus metodus, tačiau numato ir absoliutų draudimą naudoti visus neatrankinius prietaisus, dėl kurių saugomų gyvūnų rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos.
Svarbu pažymėti, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog net išvardinus Buveinių direktyvos VI priedo a ir b punktuose nurodytus metodus, tačiau nenumačius bendro draudimo naudoti visus, anksčiau minėtus, neatrankinius prietaisus, Buveinių direktyvos 15 straipsnis, visų neatrankinių prietaisų draudimo atžvilgiu, būtų perkeltas neteisingai (2005 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C-6/04). Analogiška nuostata randama ir Paukščių direktyvos 8 straipsnio pirmoje dalyje. Atitinkamai siūlytina papildyti Projektą. nesvarstyta
5Pažymėtina,
kad Projekto nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, todėl vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu prie Projekto turėtų būti pateiktos atitikties lentelės, kuriose pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų ir Projekto atitikimas pagal straipsnius. nesvarstyta
reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 9 punktu, įgyvendinant ES teisės aktą ir jo pakeitimus nurodomas pirmasis (pagrindinis) ES teisės aktas ir paskutinis jį keitęs ES teisės aktas. Atsižvelgiant į tai įstatymo Projekte teikiama nuoroda į Paukščių direktyvą turėtų būti patikslinta nurodant paskutinius pakeitimus. nesvarstyta 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: atsižvelgus į gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos pastabas ir į tai, kad nėra atliktas projekto antikorupcinis vertinimas atmesti Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹, 15² straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-3271. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius, Linas Jonauskas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Jolita Jakučionytė
DĖL Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹, 15² straipsniais ir priedu įstatymo projektO NR. XIVP-3271 2023-11-29
Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamento išvada 2023-11-06 Nr. XIVP-3271 1(5)
straipsniu Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, siūloma nustatyti, kad Aplinkos ministerija tvirtina draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu Medžioklės įstatyme nėra nurodyti draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai, priemonės ir būdai. Jie numatyti tik Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Pažymima, kad Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pataisomis siūloma numatyti, kad Aplinkos ministerija nėra atsakinga už draudžiamų medžioklės įrankių ir būdų tvirtinimą. Taigi, nors projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu siekiama įstatyme nustatyti draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus, tačiau pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus poįstatyminiu teisės aktu nustatytų aplinkos ministras, todėl projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamojo rašto nuostatų.
Siekiant projekto nuostatas suderinti su projekto aiškinamojo rašto nuostatomis bei teisinio reguliavimo nuoseklumo, draudžiami ir leidžiami medžioklės būdai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte reikėtų atsisakyti nuostatos, kad Aplinkos ministerija tvirtina draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus, o teikiamą įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kuriomis būtų nustatyti draudžiami ir leidžiami medžioklės būdai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariama TD pastabos daliai, kad Projekto aiškinamojo rašto aptariama dalis neatitinka Projekto turinio. Komitetas pritaria iniciatorių siūlymui - Įstatyme įtvirtinti draudžiamus ir leidžiamus medžioklėje naudoti įrankius ir priemones. Nepritariama TD pastabos daliai – „<...> projektą papildyti nuostatomis, nustatančiomis draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus.<...>“. Siūloma palikti medžioklės būdų reglamentavimą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reguliavimo sričiai, atsižvelgiant į galimą poreikį modifikuoti leistinus medžioklės būdus dėl nenumatytų priežasčių ( pav., poreikio apriboti konkretų medžioklės būdo naudojimą dėl klimato
(15²)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio, reglamentuojančio draudžiamus medžioklėje naudoti įrankius ir priemones, 7 punkte siūloma nustatyti draudimo medžioklėje naudoti veidrodžius ar kitas akinamąsias priemones ir dirbtinius šviesos šaltinius išimtį, suteikiant galimybę projekte nustatytais atvejais medžioklėje naudoti prie šautuvo pritvirtintus prožektorius (t. y. nurodyti leidžiamą medžioklėje naudoti įrankį ar priemonę). Ši išimtis iš bendros taisyklės yra nurodyta ir projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15² straipsnio, reglamentuojančio leidžiamus medžioklėje naudoti įrankius ir priemones, 11 punkte. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 8 punkte nurodyta išimtis iš draudimo medžioklėje naudoti pusiau automatinius ginklus, atitinkamai, taip pat neturėtų būti nurodyta ir projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15²straipsnyje, jį papildant nauju punktu. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnį nauju 13 punktu ir jį išdėstyti taip: „13) pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, jeigu dėtuvėse įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių;“. 3. LR Seimo kanceliarijos
projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 15 punktą medžioklėje būtų draudžiama naudoti kovinių ir agresyvių veislių šunis. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis apibrėžiami tik koviniai ir pavojingi šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai, kokie šunys priskirtini agresyviems nereglamentuojama, todėl aptariama projekto nuostata vertintina kaip nederanti su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo normomis ir tikslintina.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekte vartojamos sąvokos (pavyzdžiui, „krykštės“, „vilbynės“ (keičiamo įstatymo 15² straipsnio 6 punktas), kurių turinys nei projekte, nei keičiamame įstatyme nėra apibrėžtas. Keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 10 punkte vartojama sąvoka „neekspansyvi kulka”, tuo tarpu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikiamas sąvokos „ekspansyvioji kulka“ apibrėžimas. Taikant įstatymą šios sąvokos gali būti nevienodai aiškinamos. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti aiškinamas ir apibrėžiamas tik įstatymu, bet ne poįstatyminiu teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti aukščiau minėtų sąvokų turinį arba pateikti nuorodą į kitus įstatymus, kuriuose jų turinys būtų apibrėžtas. Pritarti iš dalies
pastabos dalies „Dėl agresyvių veislių šunų“- pritarta: Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) kovinių ir agresyvių veislių šunis kovinius ir pavojingus šunis bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus.“
2Dėl TD 3 pastabos antros dalies pirmame sakinyje – dėl keičiamo įstatymo 15² str. 6 punkte išvardintų sąvokų
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 str. keičiamo įstatymo 15²str.
išdėstyti taip:
„6) iškamšas, profilius, muliažus, krykštes, natūralios
kilmės masalą, feromoninius ir cheminius jaukus, kitus, išskyrus šio įstatymo 15¹ straipsnio 9 punkte nurodytuosius, prietaisus ir priemones gyvūnams vilioti vilioklius, vilbynes;“
pastabos antros dalies antrame sakinyje – dėl keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 10 punkte vartojamos sąvokos „neekspansyvi kulka” – pritarti iš dalies: Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) graižtvinių ginklų kitokias nei neekspansyvias ekspansyviąsias kulkas medžiojant kanopinius žvėris;“
Teisės departamento išvada 2023-11-06 Nr. XIVP-3271 1(5)
straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnyje siūloma nustatyti medžioklėje leidžiamus naudoti įrankius ir priemones. Svarstytina, ar siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra pakankamas, o keičiamame įstatyme nereikėtų nurodyti subjekto, kuris nustatytų leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką. Toks subjektas galėtų būti nurodytas naujoje projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio struktūrinėje dalyje arba projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pritarti Pasiūlymas: 1.
Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tvirtina Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje
taisykles, kuriose nustato: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus; draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius; leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką; saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus bei kitus medžiojimo reikalavimus;“. 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2023-11-06 Nr. XIVP-32713 (15²)
straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 11 punkto nuostatas reikėtų suderinti su projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 7 punkto nuostatomis, nes pastarajame punkte, skirtingai nei projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 11 punkte, siūloma nustatyti, kad prie šautuvo pritvirtintus prožektorius būtų leidžiama naudoti ir tais atvejais, kai yra medžiojama su šunimis. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 11 punkte vietoj žodžių „ar ieškant sužeistų žvėrių“ įrašytini žodžiai „medžiojama su šunimis arba ieškoma sužeistų žvėrių“ arba nuostatą „medžiojama su šunimis“ reikėtų išbraukti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 7 punkte. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 8 punktą medžioti galima ne su bet kokiais šunimis, o tik su medžiokliniais šunimis, todėl, manytina, kad aukščiau aptartos projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos ir šiuo aspektu.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) prožektorius, pritvirtintus prie šautuvo, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras ar ieškant sužeistų žvėrių kai medžiojama su medžiokliniais šunimis arba ieškoma sužeistų žvėrių;“
Teisės departamento išvada 2023-11-06 Nr. XIVP-32713 (15²)
straipsniu keičiamo įstatymo 15²straipsnio 12 punkte siūloma nustatyti, kad medžioklėje galima naudoti naktinius taikiklius ir jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Pažymėtina, kad galiojančiose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse tokių medžioklės priemonių ir įrankių naudojimas nėra numatytas. Nekvestionuojant projekto aiškinamajame rašte nurodytų argumentų, kuriais remiantis siūloma medžioklėje įteisinti naktinių taikiklių ir jų priedų naudojimą, atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte nurodyta, jog
„patikrinimo metu nustačius, kad medžiojant su naktiniu taikikliu sumedžiotas
neleistinas gyvūnas, tokia situacija būtų vertinama kaip šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas“. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas.
Tačiau keičiamame įstatyme nėra nurodoma, kurie medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai būtų laikomi šiurkščiais pažeidimais. Atkreiptinas, dėmesys, kad pavyzdžiui, Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnyje yra nurodyta, kurie pažeidimai laikomi šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme atitinkamai nereikėtų nustatyti, kokie medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai būtų laikomi šiurkščiais pažeidimais. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projektu nesiekiama siūlomo keisti įstatymo lygmeniu nustatyti, kas yra laikoma šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu. Šiuo metu tiek medžioklės taisykles, tiek tai, kas yra laikoma šiurkščiu jų pažeidimu, reglamentuojama Aplinkos ministerija Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse (74 dalis). Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnyje įtvirtina kas yra laikoma Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimais. Taip pat pažymėtina, kad šio straipsnio 1 dalyje duodama nuoroda į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Pagrindo tokią teisinę praktiką keisti nėra, o projekto aiškinamajame rašte tiesiog pateiktas vienas iš pavyzdžių, kaip galėtų būti užtikrinta efektyvi naktinių taikiklių naudojimo taisyklių kontrolė. Komitetas, atsižvelgdamas į TD 4 pastabą teikia pasiūlymą pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriuo įtvirtinama nuostata, kad Aplinkos ministerija tvirtina leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką.
Aplinkos ministro patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės iki įstatymo įsigaliojimo bus tikslinamos. 7. LR Seimo kanceliarijos
straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data 2024 m. sausio 1 d. vertintina šiais aspektais. Pirma. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas, taip pat į tai, kad aplinkos ministras iki įsigaliojant įstatymui turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, abejotina, ar ši įsigaliojimo data yra reali. Antra. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, reiškiantį, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, bei į tai, kad pagal projekto nuostatas draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės bei leidžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės būtų reglamentuojami projektu keičiamame įstatyme, o ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, turi būti keičiami Laukinės gyvūnijos ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymai, kurie turėtų įsigalioti kartu su šiuo projektu. Atitinkami projektai (Laukinės gyvūnijos Nr. VIII-498 9 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3079(2) ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3080(2)) yra svarstomi Seime, tačiau juose nurodyta įsigaliojimo data - 2025 m. rugsėjo 1 d., todėl projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data vertintina kaip nederanti su susijusiuose projektuose nustatyta įsigaliojimo data. Pritarti iš dalies Argumentai: 1.
Dėl TD 7 pastabos pirmos dalies - Komitetas pritaria pastabai dėl įstatymo įsigaliojimo datos tikslinimo ir siūlo: Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio kovo
ministras iki 2024 m. vasario 31 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
pastabos, kad ĮSTP-o data vertintina kaip nederanti su susijusiuose projektuose nustatyta įsigaliojimo data: siūloma susijusių projektų (Nr. XIVP-3079(2) ir Nr. XIVP-3280(2)) datas derinti prie pagrindinio ĮSTP-o projekto Nr. XIVP-3271(2) įsigaliojimo datos, o ne atvirkščiai. 8. LR Seimo kanceliarijos
įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, reiškiantį, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, bei į tai, kad pagal projekto 2 ir 3 straipsnius draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės bei leidžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės būtų reglamentuojami projektu keičiamame įstatyme, o ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, atitinkamai turėtų būti keičiami ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas bei Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalis (teikiami atitinkami projektai). Pritarti Projektai parengti ir registruoti 2023-11-21:
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3331, Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 290 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3332. 9. LR Seimo kanceliarijos
2
straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad aplinkos ministras iki 2024 m. vasario 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti anksčiau, nei pagal projekto 5 straipsnio 1 dalį įsigaliotų įstatymas (2024 m. sausio 1 d.), todėl ji turėtų būti atitinkamai pakeista. Be to, pažymėtina, kad vasario mėnesį sudaro mažiau nei 31 diena (28 arba, keliamaisiais metais, 29 dienos). Pritarti Komiteto pasiūlymas išdėstytas prie 7 TD pastabos. 10. LR Seimo kanceliarijos
pagal turinį yra panašus į Seime svarstomą Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-1457(2) (toliau – Projektas Nr. XIVP-1457(2)) (nerealizuotas įstatymų leidybos proceso etapas - balsavimas dėl viso įstatymo priėmimo). Pažymėtina, kad dėl Projekto Nr. XIVP-1457(2) pirmojo varianto buvo gauta Vyriausybės išvada, todėl įvertintina, ar ir dėl šio projekto neturėtų būti kreiptasi Vyriausybės išvados. Nepritarti 2023-11-09 Seimas nepritarė siūlymui kreiptis dėl Vyriausybės išvados. 11. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
11Pažymėtina,
kad projekto nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti projekto 4 straipsnyje, todėl vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu prie projekto turėtų būti pateikta atitikties lentelė, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų ir projekto atitikimas pagal straipsnius. Pritarti Atitikties lentelės iniciatorių pateiktos. 12. Specialiųjų tyrimų tarnyba Antikorupcinio vertinimo išvada dėl ĮSTP Nr. XIVP-3271
pasiūlymai neteikiami. 2.
pasiūlymai: Praktikoje galimai negalint užtikrinti tinkamos ir efektyvios medžioklės reglamentavimo įgyvendinimo kontrolės, Projektu gali būti sukuriamos prielaidos korupcijos rizikos veiksniams kilti
straipsniu, kurio 12 punkte numatomas leidimas medžioklėje naudoti naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Antikorupcinio vertinimo atlikimo metu buvo nustatyta, kad pagal savo turinį panašus į Projektą Seime yra registruotas Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹, 15² straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1457(2)[¹]. Svarstant šį projektą Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete, Aplinkos ministerija pateikė nuomonę apie naktinių taikiklių ar jų priedų, pritvirtintų prie optinių taikiklių, leidimo naudoti medžioklėje galimybę. Aplinkos ministerijos teigimu, nėra praktinių galimybių veiksmingai kontroliuoti, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami medžiojant tik tuos gyvūnus, kuriuos nurodo projektas, todėl nepalaikanti siūlymo numatyti atvejus, kuriais naktinių taikiklių ir jų priedų naudojimas medžioklėje nėra draudžiamas[²]. Specialiųjų tyrimų tarnyba, įvertinusi už medžioklės reglamentavimo įgyvendinimo kontrolę atsakingos Aplinkos ministerijos pateiktus argumentus (kurie aktualūs ir šiam Projektui), atkreipia dėmesį, kad tinkama ir efektyvi subjektų priežiūra ir kontrolė yra viena iš esminių sąlygų norint užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevenciją.
Priešingu atveju, suteikti įgaliojimai vykdyti veiklą, skirtą prižiūrėti, kaip priežiūrą atliekančioms įstaigoms nepavaldūs fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys laikosi įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų atitinkamoje valdymo srityje, tampa tik deklaratyviomis nuostatomis ir praktikoje gali turėti įtakos neskaidrių situacijų kilimui. Atsižvelgiant į tai, Projektu siekiamas įtvirtinti teisinis reguliavimas gali sukurti tokią situaciją, kuomet už kontrolę atsakingo subjekto darbuotojai, pasinaudodami priežiūros vykdymo procedūrose egzistuojančiomis spragomis, gali tyčia ar dėl neatsargumo aplaidžiai vykdyti priežiūros veiksmus. Neatmetama prielaida, kad tokia situacija gali lemti ir neteisėtus susitarimus tarp aplinkos apsaugos pareigūno ir medžiotojo, siekiančio išvengti galimai jam nepalankių sprendimų priėmimo ir poveikio priemonių skyrimo; pažeidimų, priklausomai nuo aplinkybių, (ne)fiksavimo; skirtingos praktikos vykdant kontrolės veiksmus taikymo; ir pan. Vadovaujantis išdėstytu, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekto nuostatos, kuriomis iš anksto galimai programuojamos korupcijos pasireiškimo galimybei palankios situacijos, yra vertinamos kaip ydingos antikorupciniu požiūriu. Siekiant išvengti tokių situacijų, siūlytina atsisakyti Projekto 15² straipsnio 12 punkto arba numatyti papildomas nuostatas, procedūras, kuriomis vadovaujantis už valstybinę medžioklės kontrolę atsakingas asmuo galėtų veiksmingai vykdyti minėto punkto tinkamo įgyvendinimo priežiūrą. 2.2.
taikiklių įteisinimas yra suderinamas su efektyvia valstybine medžioklės kontrole. <...> Patikrinimo metu nustačius, kad medžiojant su naktiniu taikikliu sumedžiotas neleistinas gyvūnas, tokia situacija būtų vertinama kaip šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu už medžioklės reglamentavimo įgyvendinimo kontrolę atsakingos institucijos teigimu nebūtų galimybės užtikrinti veiksmingą medžioklės kontrolę, būtina įvertinti ir tai, kad jau Projekto svarstymo stadijoje egzistuojant nesutarimui dėl efektyvios valstybinės medžioklės kontrolės (ne)buvimo, Projekto priėmimas gali sąlygoti ir teisminių ginčų tarp medžiotojų ir aplinkos apsaugos kontrolę atsakingos įstaigos augimą[³]. Be to, paminėtina ir tai, kad tam tikro pažeidimo įvardijamas teisės akte ir vertinimas šiurkščiu taisyklių pažeidimu neeliminuoja grėsmės, jog galimai aplamai neįmanoma būtų nustatyti tokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto įsigaliojimo data numatyta 2024 m. sausio 1 d., abejotina, ar valstybinę kontrolę atliekantis subjektas turėtų realias galimybes pasiruošti pasikeitusiam teisiniam reglamentavimui ir užtikrinti tinkamą teisės aktais nustatytą priežiūros vykdymą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant skaidraus bei stabilaus teisinio reguliavimo bei nesudaryti prielaidų ar palankių aplinkybių nesąžiningam elgesiui pasireikšti, minėti klausimai, tuo atveju, jeigu Projektas būtų priimtas, turėtų būti išspręsti iki įsigaliojant Projekto nuostatoms. 3. Kitos pastabos ir pasiūlymai neteikiami.
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad galimai nesant veiksmingos medžioklės reglamentavimo vykdymo kontrolės, Projektu siekiamas įtvirtinti teisinis reguliavimas gali sukurti tokią situaciją, kuomet už kontrolę atsakingo subjekto darbuotojai negalėdami tinkamai vykdyti priežiūros veiksmų, pasinaudodami priežiūros vykdymo procedūrose egzistuojančiomis spragomis, gali tyčia ar dėl neatsargumo aplaidžiai vykdyti kontrolės veiksmus, kas gali sąlygoti korupcinių nusikaltimų kilimą. Atsižvelgti Pateiktoje Antikorupcinio vertinimo išvadoje Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai neteikiami. 1. Dėl STT abejonės: „<...> kad atsižvelgiant į tai, kad Projekto įsigaliojimo data numatyta 2024 m. sausio 1 d., abejotina, ar valstybinę kontrolę atliekantis subjektas turėtų realias galimybes pasiruošti pasikeitusiam teisiniam reglamentavimui ir užtikrinti tinkamą teisės aktais nustatytą priežiūros vykdymą.<...>“ - Komitetas atsižvelgė: Komiteto patobulinto Projekto Nr. XIVP-3271(2) 5 str. siūloma Įstatymo įsigaliojimo data 2024 m. kovo 1 d. Pasiūlymas pateiktas šioje Išvadoje prie 7 TD pastabos. 2. Dėl siūlymo
„<...> numatyti papildomas nuostatas, procedūras, kuriomis
vadovaujantis už valstybinę medžioklės kontrolę atsakingas asmuo galėtų veiksmingai vykdyti minėto punkto tinkamo įgyvendinimo priežiūrą.<...> - Komitetas atsižvelgė: Komiteto patobulinto Projekto Nr. XIVP-3271(2) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 str. 2 dalies 1 p. papildytas nuostata, kad Aplinkos ministerija tvirtina leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką. Šis Pasiūlymas pateiktas šioje Išvadoje prie 4 TD pastabos. 12. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija Medžioklėtyros laboratorijos vadovas Artūras Kibiša 2023-11-28 (Atsakymai į Seimo narių klausimus)
Kaip siūlomas teisinis reguliavimas paveiks teisinę sistemą, gyvūnų gerovės ir apsaugos sritį?
Siūlomas teisinis reguliavimas reikšmingesnio poveikio teisinei sistemai neturės. Šiuo metu medžioklėje leidžiamos naudoti priemonės ir įrankiai yra nustatyti poįstatyminio lygmens teisės aktu - Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklėmis (toliau - Taisyklės). Šių priemonių ir įrankių sąrašas buvo parengtas vadovaujantis tarptautine teise (Berno konvencija) bei į nacionalinį teisyną perkeltinos Europos Sąjungos (toliau - ES) teisės (Buveinių ir Paukščių direktyvų) nuostatomis. Kadangi medžioklėje leistinos ir draudžiamos priemonės bei įrankiai iš esmės reglamentuojami tarptautinės ir ES teisės instrumentais, nuo pat Taisyklių patvirtinimo, draudžiamų ir leidžiamų medžioklėje įrankių bei priemonių sąrašas iš esmės nekito. Siūloma teisiniu reguliavimu ketinama draudžiamų bei leistinų medžioklėje priemonių ir įrankių sąrašą reglamentuoti įstatymu. Įstatymu įtvirtintą medžioklėje leidžiamų ir draudžiamų įrankių bei priemonių sąrašą keisti ar pildyti bus sunkiau nei poįstatyminiu lygiu įtvirtintą analogišką sąrašą. Visgi, minėto sąrašo reglamentavimo lygmens pakeitimas poveikio teisinei sistemai neturės, nes, kaip minėta, tokio sąrašo turinį iš esmės reglamentuoja tarptautinė ir ES teisė, todėl poreikis šį sąrašą keisti yra minimalus, ką patvirtina ir ligšiolinė praktika. Svarbu, kad Taisyklėse šiuo metu įtvirtintą leistinų medžioklėje naudoti priemonių ir įrankių sąrašą siūloma papildyti nauja priemone – naktiniais taikikliais. Atsižvelgiant į vertinamu teisiniu reguliavimu siūlomą išimtinį tokios priemonės naudojimo pobūdį, toks siūlymas atitinka tarptautinės ir ES teisės nuostatas.
Be to, siūlomu teisiniu reguliavimu nesukuriamos jokios papildomos teisės ar pareigos teisinės sistemos subjektams, todėl šiuo aspektu siūlomo teisinio reguliavimo poveikis teisinei sistemai taip pat yra neutralus. Tarptautinė ir ES teisė medžioklėje iš esmės leidžia naudoti tik selektyvias (konkrečios rūšies gyvūnui taikytinas) bei greitą gyvūno žūtį užtikrinančias (išskyrus gyvagaudžių spąstų naudojimo atveju) priemones ir įrankius. Kaip jau minėta, siūlomas teisinis reguliavimas tarptautinę ir ES teisę atitinka, todėl yra suderinamas su gyvūnų gerove bei apsauga ir joms turės teigiamą įtaką, nes užkirs kelią naudoti neselektyvias ir (ar) greitos gyvūno žūties neužtikrinančių įrankių ir priemonių naudojimą įstatymo lygmeniu. Atkreiptinas dėmesys, jog naktiniai taikikliai atitinka selektyvumo bei greitos gyvūno žūties užtikrinimo kriterijus. Vadovaujantis FACE (European Federation for Hunting and Conservation) pateiktais duomenimis, kitose ES valstybėse narėse įteisinus naktinių taikiklių naudojimą sumažėjo sužeistų gyvūnų, kurių vėliau reikėjo ieškoti, skaičius. 2. Kaip bus kontroliuojama, kad draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės nebūtų naudojami medžioklėje? Kaip kontroliuojančios institucijos yra pasirengusios įgyvendinti numatomą teisinį reguliavimą, kokių papildomų išteklių ir pajėgumų tam prireiks? Įteisinus naktinių taikiklių naudojimą šernų, mangutų, lapių, paprastųjų meškėnų, kanadinių audinių, nutrijų ir ondatrų medžioklėje, yra tikslinga aiškiai įvardinti naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje sąlygas, numatant jų naudojimą tik išskirtiniais atvejais. Tai bus galima padaryti poįstatyminiuose/norminiuose teisės aktuose pvz. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.
Šiuo metu ribotą skaičių gyvūnų (šernus, mangutus ir lapes) yra leidžiama medžioti naudojant dirbtinius šviesos šaltinius (prožektorių). Problemų užtikrinti, kad naudojant prožektorius, kurie kaip ir naktiniai taikikliai pagal ES ir tarptautinę teisę yra laikomi riboto naudojimo prietaisais. Pagal Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, Aplinkos ministerija atsakinga už draudžiamų medžioklės įrankių ir būdų tvirtinimą, todėl imperatyviai gali nurodyti, kokiomis priemonėmis, būdais draudžiama arba leidžiama medžioti tam tikras medžiojamųjų gyvūnų rūšis. Pagal projekto
leidžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės būtų reglamentuojami projektu keičiamame įstatyme, o ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, atitinkamai turėtų būti keičiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas Nr. XII-1869 2015 m. birželio 25 d ((toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalis, kuris numato Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir galėtų būti papildytas: Medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, naktinio matymo taikikliais ar jų priedais, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie taikiklių (ar jų priedų) naudojimą, nustatytais Medžioklės Įstatyme; neįrašytas naudojimo pradžios ir pabaigos laikas, nenurodytos medžiojamų žvėrių rūšys (šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras), neįrašyta medžiotojo pavardė, kuriam leidžiama medžioti. ANK nuostatose, numatyti, kad atsakomybę už gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus taikys tik Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių bei leidžiamų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių kontrolės vykdymas turi būti pavestas atlikti aplinkos apsaugos inspektoriams, kuriems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu Nr. IX-1005 2002 m. liepos 1 d. (AAVKĮ), nustatyta tvarka būtų suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios. 3. 3.1. Kaip siūlomas teisinis reguliavimas, papildantis leidžiamų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių sąrašą naktiniais taikikliais, prisidės prie afrikinio kiaulių maro plitimo stabdymo? Medžioklė, kaip reguliavimo priemonė, veiksmingiausiai prisideda prie šernų populiacijos mažinimo. Medžioklė varant vyksta santykinai trumpą laiko tarpą (nuo spalio
būdo poveikį, tai yra, intensyvinant medžiokles su varovais, sukeliamas laikinas gyvūnų išsisklaidymas ir persiskirstymas, o tai gali paskatinti ligos išplitimą naujose teritorijose. Tikslinės šernų populiacijos valdymo medžioklės turėtų būti intensyvinamos medžioklių tykojant būdu, kurių metu ir būtų prasminga naudoti naktinio matymo prietaisus, kuris yra taikomas daugelyje Europos šalių. Remiantis kitų šalių moksliniais tyrimais, AKM plitimas lėtėja ar sustoja, esant šernų tankiui 1,2 šerno/km2 (Gervasi, 2022). Norint efektyviai mažinti šernų populiacijas, jų sumedžiojimas turėtų būti 170 – 200% nuo apskaitos prieš reprodukcinį laikotarpį. Efektyvesni medžioklės įrankiai prisidėtų siekiant šio rezultato. 3.2. Kokie yra šių įrankių efektyvumo stabdant afrikinio kiaulių maro plitimą įrodymai? Kol kas nėra pagristų įrodymų, kad AKM likvidavimas šernų populiacijoje dideliu erdviniu mastu galėtų būti pasiektas ženkliai sumažinus jų skaičių.
AKM gali plisti net ir esant mažam šernų populiacijos tankiui, nes virusas gali ilgą laiką išgyventi aplinkoje ir gali būti perduodamas nuo gaišenos gyvam gyvūnui. Statistiniai modeliai, paremti dabartiniu AKM epidemiologijos supratimu, rodo, jog populiacijos valdymo priemonės, kuriomis galima apriboti AKM plitimą, turėtų būti išskirtinai drastiškos. Tai gali apimti įvairias strategijas, tokių kaip ribojantis medžioklių intensyvumą, griežtų biologinių saugumo priemonių naudojimą ar net panaudojant destruktyvesnį medžioklės būdą, pavyzdžiui šaudymas iš sraigtasparnio. Sėkmingai AKM invazijai gali būti užkirstas kelias, valdant šernų populiaciją taip, kad būtų kuo mažesnis tankis, tačiau tik prieš viruso patekimą į neužkrėstą teritoriją. (http://www.fao.org/ag/againfo/resources/en/publications.html)
alternatyvios priemonės yra naudojamos stabdant afrikinio kiaulių maro plitimą? Galimybė naudoti kontracepciją, kaip būdą kontroliuoti laukinių gyvūnų populiacijas, ypač nagrinėjant šernų problemą. Šis požiūris yra susijęs su humaniškesniu ir etiškesniu požiūriu į populiacijos kontrolės metodus. Norint, kad kontracepcija būtų veiksminga ir tinkama, jos metodai turėtų atitikti tam tikrus reikalavimus: 1. Veiksmingumas vartojant peroraliai, tai yra, norint, kad kontracepcija būtų praktiškai taikoma, būtina, kad ji būtų lengvai vartojama; 2. Specifiškumas konkrečioms rūšims, kurių populiaciją siekiama kontroliuoti, tai yra, kontracepcijos metodas turi būti specifinis ir skirtas tik šernams; 3. Efektyvumas – metodas turėtų būti labai efektyvus, siekiant pasiekti norimą populiacijos mažinimą, optimaliai nuo 70 iki 80 procentų; 4. Reprodukcijos sutrikdymas abiejų lyčių atžvilgiu – kontracepcijos metodas turėtų paveikti abiejų lyčių reprodukciją, užtikrindamas efektyvų populiacijos valdymą; 5.
Aplinkos saugumas – svarbu, kad kontracepcija būtų saugi aplinkai, nekeltų pavojaus ekosistemoms ir jų darnai; 6. Stabilumas ir efektyvumas įvairiomis sąlygomis – kontracepcijos metodas turėtų išlikti stabilus ir efektyvus įvairiomis aplinkos sąlygomis, įskaitant temperatūrą, saulės šviesą ir kitus faktorius; 7. Neigiamos įtakos nebuvimas tikslinių rūšių elgesiui ir gerovei – kontracepcijos metodas neturėtų turėti neigiamos įtakos tikslinių rūšių elgesiui ir gerovei, kad būtų išvengta nepageidaujamų ekologinių ar etinių pasekmių. Siekis Europos kontekste sukurti kontracepcijos metodus, kurie būtų specifiški tam tikriems laukiniams gyvūnams, ypač šernams, tebėra dar eksperimentinėje stadijoje. Šiuo metu peroralinės imuninės kontracepcijos formos dar nėra prieinamos ir kelia tam tikras ekologines rizikas ir neaiškumus dėl kelių aspektų, tokių kaip dozės veiksmingumas, imuniteto trukmė ir reikalinga populiacijos aprėptis. Judėjimo ribojimas, naudojant tvoras, yra vienas iš būdų kontroliuoti šernų judėjimą ir jų poveikį aplinkai. Įgyvendinant šį metodą, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus: 1. Tvoros konstrukcija. Tvoros turi būti gaminamos iš tvirtos medžiagos, tokios, kaip pintas vielos tinklas, ir turėtų būti pakankamai aukštos (1,5–1,8 metro), taip pat turi būti įkasamos į žemę (0,4–0,6 metro gylį) tam, kad būtų efektyviai sulaikytas šernų judėjimas; 2. Aplinkybės. Tvoros įrengimui reikia atsižvelgti į vietos aplinkybes, tokias kaip reljefas, akmenys ar kitos sudėtingos terpės. Taip pat reikėtų įvertinti gyvūnų elgesį, pavyzdžiui, rujojančių patelių, siekiant užtikrinti, kad tvoros būtų efektyvios ir nepakenktų gyvūnų gerovei; 3. Paskirtis. Svarbu nustatyti, ar tvoros skirtos sulaikyti gyvūnus aptvertoje vietovėje arba tiesiog užkirsti kelią šernams judėti tarp užkrėstų ir neužkrėstų teritorijų.
Tvoros, nors ir gali būti naudojamos kaip priemonės šernų judėjimo ribojimui, tačiau nėra visiškai efektyvi priemonė užkirsti kelią viruso plitimui, ypač jei per ją gali būti pernešta biologinė medžiaga ar užkratais. Tokios medžiagos gali pernešti ligą toli už tvoros, todėl svarbu atidžiai vertinti šios priemonės veiksmingumą ir galimas ilgalaikes ekologines pasekmes (migracijos suvaržymai rujos metu). Tvorų statyba yra brangi priemonė ir dalinai efektyvi, reikalaujantis atidžios analizės ir planavimo. Papildomo šėrimo reguliavimas yra svarbus populiacijos valdymo elementas. Papildomas šėrimas šernams yra plačiai praktikuojamas daugelyje jų natūraliųjų buveinių. Šių gyvūnų šėrimas žiemą reikšmingai prisideda prie didesnio šernų išgyvenamumo ir dauginimosi tempo. Vidutinis patelių vaisingumas padvigubėja, dalis patelių gali atsivesti dvi vadas per metus. Vadų dydis taip pat varijuoja ir būna didesnis, esant šiltesnėms žiemoms bei esant pakankamai ėdalo. Kai kuriais atvejais pastebėta, kad ši papildomo šėrimo praktika gali turėti neigiamų pasekmių, įskaitant pernelyg didelį šernų populiacijos augimą. Siekiant sumažinti šernų populiaciją, turi būti įvestas griežtas papildomo šėrimo reguliavimas. Šis reguliavimas turėtų apimti mitybai tiekiamo kiekio ribojimą ir naudojimą kaip masalą, medžioklėms tykojant. Nustatyti laikinus periodus, kai papildomas šėrimas yra leidžiamas arba uždraustas. Įvairios atgrasomosios priemonės: cheminės, vaizdinės, akustinės ar jų deriniai. Tyrimai ir praktinė patirtis rodo, kad šernai gali prisitaikyti prie atgrasomųjų priemonių, o šios priemonės gali būti neefektyvios ilgalaikėje šernų judėjimo ir galimo infekcijos plitimo prevencijoje.
Tyrimai ir praktinė patirtis kai kuriose šalyse rodo, kad atgrasomųjų priemonių naudojimas gali turėti nežymų arba statistiškai nereikšmingą poveikį. (African swine fever in wild boar: ecology and biosecurity. FAO Animal Production and Health Manual No. 22). 4.1. Kaip siūlomas teisinis reguliavimas, papildantis leidžiamų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių sąrašą naktiniais taikikliais, prisidės prie automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais mažinimo? Laukinių gyvūnų populiacijų valdymo efektyvumą didina tinkami parinkti metodai ir priemonės bei jų taikymo laikas, priklausantis nuo biologinių gyvūnų aktyvumo periodų. Šernų elgsenos tyrimai rodo, kad šie gyvūnai labiausiai aktyvūs tamsiuoju paros laikotarpiu ištisus metus. Aktyvumas kiek padidėja pavasarį ir žiemą (pavasarį stebėjimo atvejų skaičius tiriamojoje teritorijoje N = 291; žiemą N = 272; vasarą N = 230; rudenį N = 255). Aktyviausias paros laikas – apie vidurnaktį (r = 70,16–81,34; P < 0,001). (Boon, et al., 2015). Tikėtina, kad šie įrankiai sumažins šernų skaičių ir tai paveiktų automobilių susidūrimų dažnumą; ypač, jei naktinių taikiklių naudojamo tikslas – populiacijos kontrolė, kaip netradicinės medžioklės populiacijos valdymo metodas. Šernų atrankinės medžioklės pagal lytį. Medžioklės sezono metu yra sumedžiojamą 50–60% pirmamečių šernų, 20–30 % antramečių ir 10–20 % suaugusių gyvūnų. Atkreipiame dėmesį, kad taikant medžioklės būdą tykojant (medžioklė iš bokštelių), kurio metu paprastai sumedžiojami trys ketvirtadaliai viso sumedžiotų šernų skaičiaus Šiaurės ir Rytų Europos šalyse, atsiranda daugiau galimybių medžiotojams paveikti populiacijos demografiją ir sąmoningai sumažinti reprodukcinių patelių skaičių (Bieber and Ruf, 2005).
Antramečių patelių atrankinė medžioklė, viršijanti 30%, gali padėti sumažinti šernų skaičių, tačiau tik tuo atveju, jei tokia priemonė bus taikoma kelerius metus (penkerius ar daugiau metų). Žinoma, sėkmingas atrankinės medžioklės įgyvendinimas būtų efektyviausias tada, kai būtų atsižvelgiama į vietos populiacijos demografinę struktūrą (Bieber and Ruf, 2005). Atrankinė medžioklė taip pat užima daug daugiau laiko, palyginti su medžioklėmis varant, pavyzdžiui, vienam individui sumedžioti atrankinės medžioklės būdu vidutiniškai užtrunkama iki 30 valandų (Schlageter, 2015). Atrankinės medžioklės yra tinkamiausios ir sėkmingai įgyvendinamos tose medžioklės vietose, kuriose šernų skaičius yra didesnis nei vidutinis regioninis tankis ir kur gyvūnai reguliariai lankosi viliojimo vietose. Atrankinės medžioklės trūkumas yra tas, kad šeimos grupių socialinė struktūra suyra, ypač pašalinus vedančiąsias paršavedes, ir tada likę gyvūnai gali persigrupuoti ir persiskirstyti. Todėl patartina vengti dominuojančių (seniausių) patelių sumedžiojimo, ypač medžioklės sezono pradžioje, nes tai paprastai gali pakenkti tolimesnėms sėkmingoms atrankinėms medžioklėms (Massei et al., 2011). Šiuo metu empiriniai duomenys apie šernų populiacijos reakciją į atrankinę medžiokles yra labai riboti, tačiau tikėtina, kad jie keisis priklausomai nuo kitų veiksnių, tokių kaip klimatas, plėšrūnai ir papildomas šėrimas. 4.2. Kokie yra šių įrankių efektyvumo įrodymai sprendžiant šią problemą?
Europos medžioklės ir gamtosaugos asociacijų federacijos (FACE) 2023 metais liepos mėnesio atliktos apklausos, dėl leidžiamų medžioklėje naudoti naktinių taikiklių, rezultatai:
ši įranga buvo įteisinta? Čekija. Taip. Komentaras: šernų skaičius: 2021m. – 221000; 2020m. – 155000; 2019m. – 231014; 2018m. – 133000; 2017m. – 224000, kiekvieni metai skirtingi, dažniausiai kai medžiojame daug, kitais metais jų sumažėja, trečiais metais vėl pagausėja. Yra daug kintamųjų – pasėliai, socialinė šernų populiacijos struktūra, medžiotojų motyvacija ir pan.), bet apskritai taip, naktiniai taikikliai labai padėjo. Kroatija. Taip. Komentaras: šernų skaičius sumažėjo dėl visų priemonių taikomų AKM, nežinome ar tai tik dėl naktinio matymo. Danija. Komentaras: nors šernų populiaciją galima reguliuoti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, dažniausiai tai atlieka Danijos aplinkos ministerijos Gamtos agentūros darbuotojai. Naktinio matymo ir (arba) šiluminiai taikikliai neleidžiami medžiojant šernus Danijoje. 2011m. – 253; 2012 m. – 335; 2013 m. – 266; 2014 m. – 236; 2015 m. – 225; 2016 m. – 170; 2017 m. – 197; 2018 m. – 298; 2019 m. – 337; 2020 m. – 266; 2021 m. – 157; 2022 m. – 42. Suomija. Įteisintas stacionarus apšvietimas šėrimo vietoje – padedantis medžioti tamsoje – padeda sumedžioti šernus ir usūrinius šunis naktį. Naktinio matymo prietaisai naudojami išimties tvarka atskiruose regionuose. Regionuose kur daugelį metų naudojami naktinio matymo prietaisai pietryčių Suomijoje – labai padeda medžiojant! Geriausia šernų skaičiaus mažinimo praktika. Prancūzija. Komentaras: naktinio matymo prietaisai nėra leidžiami, todėl jų poveikio išmatuoti negalima. Vokietija. Komentaras: kiekvienais metais sumedžiotų šernų skaičius skiriasi. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, inter alia, oro sąlygų, maisto prieinamumo.
Neįmanoma nustatyti vieno veiksnio, lemiančio šernų populiacijos mažinimą. Be to, laikotarpis nuo naktinio matymo įrangos leidimo Vokietijoje (2020 m.) yra per trumpas, kad būtų galima pateikti galutinį atsakymą. Tačiau daugelis šią įrangą naudojančių medžiotojų praneša, kad sumedžioja didesnį šernų skaičių. Ginklininkų asociacijos (Verband Deutscher Büchsenmacher – VDB – AECAC narys) apklausoje tarp medžiotojų, naudojančių naktinio matymo įrangą, 1545 medžiotojai pranešė apie didesnį sumedžiojimo skaičių, 390 – žemesnį, o 99 – nepastebėjo jokio skirtumo. Graikija. Komentaras: draudžiama naudoti naktinio matymo prietaisus. Malta. Komentaras: apklausa nėra aktuali Maltai, nes jos teritorijoje šernų nėra. Nyderlandai. Komentaras: Limburgo provincijoje naktinio matymo naudojimas buvo įteisintas
aiškiai atsakyti į šį klausimą. Žinome, kad nuo šios įrangos įteisinimo medžiotojams buvo lengviau sumedžioti šernus. Dėl to šernų medžioklė tapo efektyvesnė ir padaugėjo sumedžiotų šernų. Daugelyje Nyderlandų provincijų įteisintas naktinio matymo ir garso moderatorių naudojimas. Daugiausia šernų medžioklei. Teisės aktai nėra bendro pobūdžio, reikia prašyti konkretaus leidimo. Lenkija. Taip. Portugalija. Ne. Švedija. Taip. Komentaras: naktinis matymas buvo įteisintas 2019 m. gegužės mėn. Toliau pateikiami per pastaruosius kelerius metus Švedijoje sumedžiotų šernų skaičiai. Šiandien manome, kad sumedžiojama 20% daugiau šernų, kai naudojami naktinio matymo prietaisai:
2019 m.: 150 000 (naktinis matymas legalizuotas 2019 m. gegužės mėn.). 2020 m.: 161 000
Šiandien nuosmukis tęsiasi, tačiau oficialių 2022 m. skaičių kol kas nėra. Jungtinė Karalystė. Taip.
Taip. Komentaras: nors JK jau seniai buvo legalu naudoti garso slopintuvus ir šiluminio/naktinio matymo šautuvų optiką šernams, pastebėjome, kad vietinių populiacijų skaičius pastebimai sumažėjo, kai minėtą technologiją naudojantys profesionalai pasišvenčia tam tikros vietovės populiacijos valdymui. Tačiau dėl kitų veiksnių visoje šalyje atsiranda naujų laukinių šernų populiacijų, tačiau aptariama įranga yra gyvybiškai svarbi priemonė juos tvarkantiems. Latvija. Taip. Komentaras: naktinio matymo taikikliai įteisinti nuo 2014 metų, o nuo
duomenys: 2014/2015 medžioklės sezonas – 55 354 apskaita (44 871 sumedžiota); 2015/2016 m.s. – 49 000 (50956); 2016/2017 m.s. – 32 000 (34 084); 2017/2018 m.s.– 23 000 (25 549); 2018/2019 m.s. – 20 000 (15 238); 2019/2020 m.s. – 20 000 (15 279); 2020/2021 m.s. – 22 000 (19 262). 4.3. Kokios yra galimos alternatyvios šios problemos sprendimo priemonės? Galimybė naudoti kontracepciją, judėjimo apribojimai (naudojamos tvoros), cheminės, vaizdinės, akustinės priemonės ar jų deriniai. Šios priemonės plačiau buvo aptartos 3.3. išvados atsakyme. Taip pat dar gali būti naudojamos atgrasomosios elektrinės tvoros, dalinai veiksmingai užkertančios kelią nedidelių plotų pasėlių žalai sumažinti, tačiau neužtikrina ilgalaikės didesnių ir negyvenamų teritorijų apsaugos (Reidy et al., 2008). 4.4. Kokią dalį automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais sudaro laukiniai gyvūnai, kuriuos siūlomu teisiniu reguliavimu būtų leidžiama medžioti naudojant naktinius taikiklius? Laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Įvykus susidūrimui su laukiniu gyvūnu bei jį sužeidus ar jam žuvus, žala yra padaroma ir valstybei. Žala, atsiradusi dėl susidūrimo su laukiniu gyvūnu, atlyginama savininkui arba transporto priemonės valdytojui, pasinaudojant draudimo teisiniais santykiais arba atligina valstybė.
Galiojantis teisinis reguliavimas ir teismų praktika numato, kad eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi valstybės neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys bei žala (pvz.: netinkamai reguliavo gyvūnų populiaciją, nepažymėjo avaringų vietų dėl gyvūnų migracijos).(Stonkutė, 2023). Nuo metų pradžios iki 2023 m. spalio mėn., preliminariais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, nustatyti 4 764 susidūrimai su gyvūnais (26 proc. visų eismo įvykių). Iš jų įskaitinių įvykių – 24. Žuvo vienas žmogus. Iš viso sužeisti 28 žmonės. Susidūrimų su gyvūnais daugėja nuo 2017 metų. Jų skaičius per 6 metus išaugo beveik dvigubai nuo 2 422 atvejų (2017 m.) iki 4 931 atvejo per metus (2022 m.). Remiantis 2020 ir 2021 metų draudimo kompanijų susistemintais duomenimis, susidūrimai su laukiniais gyvūnais dažniausiai įvyksta gegužės ir spalio mėnesiais, susiduriant su stirnomis, kiškiais, briedžiais, šernais, barsukais, elniais ir lapėmis. Tačiau kaip ir kasmet ženklią statistikos dalį sudaro tie gyvūnai, kurių nepavyksta atpažinti. Eismo įvykius su laukiniais gyvūnais valstybinės reikšmės keliuose fiksuoja Lietuvos kelių policija tarnyba, kuri teikiamoje informacinės sistemos suvestinėje nenurodo gyvūno rūšies, todėl detalizuoti apie susidūrimus su šernais, lapėmis, mangutais, paprastaisiais meškėnai, kanadinėmis audinėmis, nutrijomis ir ondatromis negalime. Norint, kad susidūrimų skaičius būtų sumažintas, reikalingas holistinis poveikio analizės metodas. Šio metodo taikymui turėtų būti renkami duomenys, nurodant gyvūno rūšį, su kuria įvyko susidūrimas, bei registruojami kiti galimai turėję įtaką veiksnių deriniai (miško artumas iki kelio, posūkių topografija, kelio plotis, sezoniniai skirtumai ir kt.) (Pagany. 2020). Atsižvelgti 3.
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 * Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projekte, manau, reikėtų patikslinti 2 - ą datą šiame straipsnyje: "5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Aplinkos ministras iki 2024 m. vasario 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus." Kitu atveju, Aplinkos ministras gali labai ilgai laukti, kada ateis tą lemtinga vasario 31
Konkretus pasiūlymas nepateiktas. Komiteto pasiūlymas išdėstytas prie 7 TD pastabos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Pažymėtina,
jog Projekto 2 straipsnyje, kuriuo siūloma nustatyti medžioklėje draudžiamus įrankius bei priemones, numatytos ne visos 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau - Paukščių direktyva) IV priede ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau - Buveinių direktyva) VI priede išvardytos priemonės ar įtaisai, kurie yra draudžiami kaip neatrankiniai medžioklės priemonės ar įtaisai.
Konkrečiai, nėra numatytų Buveinių direktyvos VI priedo a9-10 įtraukose, kuriose atitinkamai nustatomi draudimai medžioti žinduolius, naudojant tinklus bei spąstus, kurie yra neatrankiniai pagal jų principą arba naudojimo sąlygas, bei Paukščių direktyvos IV priedo a4 įtraukoje, kurioje, be kita ko, nustatomas draudimas medžioklėje naudoti spąstus, nurodytų draudžiamų įrankių ir priemonių. Atitinkamai siūlytina papildyti Projektą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Buveinių direktyvos VI priedo a9-10 įtraukose nurodoma, kad neatrankinėmis priemonėmis yra laikomi: „tinklai, kurie yra neatrankiniai pagal jų principą arba naudojimo sąlygas, spąstai, kurie yra neatrankiniai pagal jų principą arba naudojimo sąlygas“. Paukščių direktyvos IV priedo a4 įtraukoje nurodoma, kad neatrankinėmis priemonėmis yra laikomi: „tinklai, spąstai, užnuodytas ar anestezuojantis jaukas“. Projekto 2 straipsnyje išdėstyto įstatymo 15¹ straipsnio redakcijos 3 punkte nurodoma, kad medžioklėje draudžiama naudoti „<..> nuodus, užnuodytą ar anestezuojantį jauką“, o 14 punkte nurodoma, kad medžioklėje draudžiama naudoti: „tinklus paukščiams gaudyti, klijus, kablius ir kitus įrankius ar priemones, kurie neįvardyti kaip leistini;“. Projekto 3 straipsnyje dėstomo įstatymo 15² straipsnio 3 punkte nurodoma, kad medžioklėje leidžiama naudoti: „tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančius gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą;“, o minėto straipsnio 4 punkte nurodoma, kad medžioklėje leidžiama naudoti „selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;“. Sistemiškai aiškinant šias nuostatas, yra akivaizdu, kad projektu siūloma medžioklėje uždrausti naudoti bet kokias neatrankines medžioklės priemones, įskaitant tinklus ir spąstus. 2.
2. Taip pat, Projekto 3 straipsnyje, kuriuo siūloma nustatyti medžioklėje leidžiamus įrankius ir priemones, numatyti Paukščių direktyvos IV priede ir Buveinių direktyvos VI priede išvardyti būdai, kurie yra draudžiami kaip neatrankiniai medžioklės būdai. Konkrečiai, numatyti Buveinių direktyvos 15 straipsnio b punkte bei VI priedo b2 įtraukoje, kuriuose nustatomas draudimas medžioklėje naudoti motorines transporto priemones, bei Paukščių direktyvos 8 straipsnio
draudimas medžioklėje naudoti automašinas bei laivus, plaukiančius didesniu nei penkių kilometrų per valandą greičiu, nurodyti draudžiami įrankiai, priemonės bei būdai. Atitinkamai siūlytina pakoreguoti Projektą. Pritarti iš dalies Argumentai: Projektu nesiekiama įstatymo lygmeniu įtvirtinti leistinų ir draudžiamų medžioklės būdų
Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Dabartinėje minėtų taisyklių redakcijoje nurodoma, kad draudžiama medžioti iš transporto priemonių (58.3.5. punktas) ir iš judančių vandens transporto priemonių, varomų varikliu (58.3.7 punktas). 3. Teisingumo ministerijos Išvada 2023-11-13 Nr. XIVP-32713 11,12
straipsnio, kuriuo siūloma nustatyti medžioklėje leidžiamus įrankius ir priemones, 11 bei 12 punktuose nustatomos išimtys galėtų atitikti Buveinių direktyvos 16 straipsnio, kuriame, be kita ko, numatoma galimybė leisti nukrypti nuo Buveinių direktyvos 15 straipsnio a ir b dalių, taip pat Paukščių direktyvos 9 straipsnio, kuriame, be kita ko, numatoma galimybė leisti nukrypti nuo Paukščių direktyvos 8 straipsnio, nuostatas. Svarbu pažymėti, jog Buveinių direktyvos 16 straipsnio 2 dalis bei Paukščių direktyvos 9 straipsnio 3 dalis nustato valstybių narių pareigą Komisijai pateikti ataskaitą apie nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas pagal minėtus straipsnius.
Atitinkamai siūlytina įvertinti ir numatyti atitinkamas ataskaitas teiksiančius subjektus. Pritarti iš dalies Argumentai: Projekto 3 straipsnio, kuriuo siūloma nustatyti medžioklėje leidžiamus įrankius ir priemones, 11 bei 12 punktuose nustatomos išimtys nėra Buveinių direktyvos 16 straipsnio bei Paukščių direktyvos 9 straipsnio reguliavimo objektu, nes jokie nukrypimai nuo Buveinių direktyvos 15 straipsnio ir Paukščių direktyvos 8 straipsnio projekto 3 straipsniu siūlomu reguliavimu nėra įteisinami. Paaiškintina, kad prožektorių bei naktinių taikiklių naudojimas leidžiamas tik tų rūšių, kurios nėra įrašytos į Buveinių direktyvos IV ir V priedų sąrašus (Buveinių direktyvos 15 straipsnis), todėl Buveinių direktyva nagrinėjamu atveju apskritai nėra taikoma. Projektu siūloma įtvirtinti, kad prožektorius ir naktinius taikiklius draudžiama naudoti medžiojant paukščius, todėl Paukščių direktyvos nuostatos nagrinėjamu atveju nėra taikomos. 4. Teisingumo ministerijos Išvada
dėmesys, jog Buveinių direktyvos 15 straipsnis reikalauja uždrausti ne tik VI priedo a ir b punktuose aiškiai nurodytus metodus, tačiau numato ir absoliutų draudimą naudoti visus neatrankinius prietaisus, dėl kurių saugomų gyvūnų rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos.
Svarbu pažymėti, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog net išvardinus Buveinių direktyvos VI priedo a ir b punktuose nurodytus metodus, tačiau nenumačius bendro draudimo naudoti visus, anksčiau minėtus, neatrankinius prietaisus, Buveinių direktyvos 15 straipsnis, visų neatrankinių prietaisų draudimo atžvilgiu, būtų perkeltas neteisingai (2005 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C-6/04). Analogiška nuostata randama ir Paukščių direktyvos 8 straipsnio pirmoje dalyje. Atitinkamai siūlytina papildyti Projektą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projekto 2 straipsnyje išdėstyto įstatymo 15¹ straipsnio redakcijos 14 punkte nurodoma (keik aktualu nagrinėjamu atveju), kad medžioklėje draudžiama naudoti: „<..> ir kitus įrankius ar priemones, kurie neįvardyti kaip leistini;“. Taigi, medžioklėje yra absoliučiai draudžiami ne tik neatrankiniai, bet ir bet kokie kiti tiesiogiai neleistini įrankiai ir priemonės, todėl minėtas ESTT praktikoje įtvirtintas reikalavimas yra įgyvendintas. 5. Teisingumo ministerijos Išvada
5Pažymėtina,
kad Projekto nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, todėl vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu prie Projekto turėtų būti pateiktos atitikties lentelės, kuriose pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų ir Projekto atitikimas pagal straipsnius. Pritarti Atitikties lentelė iniciatorių pateikta. 6. Teisingumo ministerijos Išvada 2023-11-13 Nr. XIVP-32714 6.
reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 9 punktu, įgyvendinant ES teisės aktą ir jo pakeitimus nurodomas pirmasis (pagrindinis) ES teisės aktas ir paskutinis jį keitęs ES teisės aktas. Atsižvelgiant į tai įstatymo Projekte teikiama nuoroda į Paukščių direktyvą turėtų būti patikslinta nurodant paskutinius pakeitimus. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 4 str. Priedo 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2013/17/ES 2019/1010.“
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komiteto 23-11-22 Išvada Nr. 107-P-44 Komiteto sprendimas: atsižvelgus į gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos pastabas ir į tai, kad nėra atliktas projekto antikorupcinis vertinimas atmesti Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-3271. Nepritarti Komitetas įvertino visas gautas pastabas ir pasiūlymus bei 2023-11-29 gautą Specialiųjų tyrimų komisijos Antikorupcinio vertinimo išvadą ir teikia Komiteto patobulintą Įstatymo projektą Nr. XIVP-3271(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam Medžioklės įstatymo Nr.
IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹, 15² straipsniais ir priedu įstatymo projektui Nr. XIVP-3271(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Pranckietis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹, 15² straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-3271(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/7dd163c0f62911edb649a2a873fdbdfd?jfwid=-7dzcw5nm6. [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/7f7c40d00ab211eeb489c7d891071d0a?positionInSearchResults=17&searchModelUUID=3973fdcc-9fe1-42a7-9b62-4f084f88332d.m. [3] Pavyzdžiui, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalimi, aplinkos apsaugos pareigūnui surašius administracinio pažeidimo protokolą, jis galėtų medžiotojų būti ginčijamas, motyvuojant tuo, kad konkretus gyvūnas sumedžiotas nenaudojant naktinių taikiklių, o aplinkos apsaugą vykdančiam subjektui, neturint realių galimybių vykdyti minėtos kontrolės, įrodinėjimo procesas nepagrįstai pasunkėtų.