1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, šių projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projekto (toliau – KĮ projektas) rengimą paskatino poreikis rinkimų teisę turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams (toliau – piliečiai) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio antrojoje dalyje ir 147 straipsnio pirmojoje dalyje garantuojamų piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos ir piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių (toliau kartu – iniciatyvos teisė) įgyvendinimo tvarką nustatyti tinkamo lygmens teisės akte – konstituciniame įstatyme, kuris yra įrašytas Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte. KĮ projekto parengimu taip pat įgyvendinamas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 191.7 papunktyje nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimas inicijuoti konstitucinių įstatymų rengimą . Iki šiol iniciatyvos teisės įgyvendinimo tvarka buvo nustatyta įstatymo lygmens teisės aktu – Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymu.
KĮ projekto tikslas – tinkamo lygmens teisės aktu, t. y. konstituciniu įstatymu, aiškiau ir nuosekliau sureguliuoti iniciatyvos teisės įgyvendinimo tvarką, išsprendžiant galiojančiame įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo taikymo problemas, kartu suderinant su šios teisės įgyvendinimo užtikrinimu susijusiomis konstituciniu įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo (toliau – RKĮ) nuostatomis. KĮ projektu, iš esmės nereformuojant iniciatyvos teisės įgyvendinimo mechanizmo, siekiama užtikrinti piliečiams platesnes galimybes pasinaudoti iniciatyvos teise teikiant Lietuvos Respublikos Seimui privalomai svarstyti ne tik Konstitucijos keitimo ar papildymo įstatymų, konstitucinių ir kitų įstatymų, bet ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų projektus, nustatyti palankesnes ir aiškesnes sąlygas sudaryti tokį projektą ketinančią teikti piliečių iniciatyvinę grupę (sumažinamas piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę ketinančios įgyvendinti iniciatyvinės grupės narių skaičius) , iniciatyvinei grupei pateikti teisės akto projektą (toliau – iniciatyvos projektas) ir surinkti piliečių parašus dėl jo (pailginamas piliečių parašų rinkimo terminas įgyvendinant piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę), detaliau sureguliuoti iniciatyvos projekto politinės kampanijos santykius. Taip pat siekiama aiškiau apibrėžti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) kompetenciją, įvardyti jos sprendimų, susijusių su iniciatyvos teisės įgyvendinimo užtikrinimu, rūšis ir nustatyti jų priėmimo tvarką bei numatyti pareigą VRK interneto svetainėje viešinti su iniciatyvos teisės įgyvendinimu susijusią informaciją . Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr.
XI-2220 1, 53 , 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – TPĮ projektas), užtikrinant KĮ projekto nuostatų įgyvendinimą, siekiama nustatyti piliečių teikiamo teisės akto projekto reikalavimus (tapačius nustatytiesiems įgyvendinant referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę), taip pat patikslinti kai kurias kitas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas. 2 . Į statymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės (vadovė Jolita Šlikienė, tel. 8 614 67 611, el. paštas [email protected] , rengimą koordinavo vyriausiasis patarėjas Darius Trinkūnas, tel. 8 674 25 696, el. paštas [email protected] ) vyresnioji patarėja Mėta Matuzevičienė, tel. 8 671 85 621, el. paštas [email protected] , ir patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė, tel. 8 602 67 368, el. paštas [email protected] . 3 . Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal galiojantį P iliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą 50 tūkst. piliečių gali teikti Seimui svarstyti tik įstatymo projektą, t. y. nėra nurodyta jų teisė teikti konstitucinio įstatymo ir kito Seimo priimamo norminio teisės akto projektą ir nenumatyta išimtis, kai pagal Konstituciją tokį teisės aktą Seimui turi teisę pateikti tik kiti subjektai. Galiojantis Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymas numato, kad 300 tūkst. piliečių gali teikti Seimui sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją, nenurodant išimties, kai Konstitucija gali būti keičiama tik referendumu.
Šiame įstatyme nustatyta, kad 10 rinkimų teisę turinčių asmenų sudarytą iniciatyvinę grupę jos prašymu registruoja VRK, kuri paskelbia grupės narių duomenis interneto svetainėje ir per 5 darbo dienas nuo minėto prašymo ir iniciatyvos projekto pateikimo išduoda jai piliečių parašų rinkimo lapus, taip pat piliečiai VRK nustatyta tvarka gali pasirašyti elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape. Pagal šį įstatymą VRK per 15 dienų nuo piliečių parašų rinkimo lapų gavimo dienos turi patikrinti ir suskaičiuoti piliečių parašus ir Seimui pateikti išvadą, ar per nustatytą terminą yra surinktas reikiamas piliečių parašų skaičius, tuomet piliečių teikiamą įstatymo projektą artimiausiame Seimo posėdyje nuo jo įregistravimo Seime pateikia iniciatyvinės grupės atstovas ar kitas iniciatorių įgaliotas asmuo ir toks projektas svarstomas bei priimamas Seimo statuto nustatyta bendra tvarka, išskyrus Seimo teisę jį grąžinti tobulinti ne jo iniciatoriams, o Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui. P iliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme yra nustatyta, kad turi būti sudaroma vienodo dydžio (10 asmenų) iniciatyvinė grupė abiem atvejais – įgyvendinant piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos ir piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teises, neatsižvelgiant į šių teisių įgyvendinimo skirtumus, t. y. skirtingų teisės aktų projektų pateikimą ir skirtingą reikiamą surinkti piliečių parašų skaičių, taip pat nereglamentuojant, kaip turėtų būti pasirašytas elektroniniu būdu teikiamas prašymas įregistruoti iniciatyvinę grupę, kas gali būti iniciatyvinės grupės atstovu ir kokios jo teisės.
Šiame įstatyme yra įtvirtinta „iniciatyvos projekto“ sąvoka, bet nėra nurodyti visi tokio projekto reikalavimai ir neaiški jo pateikimo tvarka, nereikalaujama kartu su iniciatyvos projektu pateikti ir jo aiškinamąjį raštą. Be to, yra nustatytas 4 mėnesių terminas, per kurį turi būti surenkama 300 tūkst. piliečių parašų, nors pagal RKĮ tokiam pačiam parašų kiekiui surinkti skiriami 6 mėnesiai. P iliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme nėra nuosekliai ir aiškiai reglamentuota VRK sprendimų priėmimo tvarka, nėra nustatyta, kada ir kokiais atvejais VRK gali neregistruoti iniciatyvinės grupės arba ją išregistruoti, kaip sprendžiama esant prašymo dėl iniciatyvinės grupės įregistravimo ar iniciatyvos projekto trūkumams, neaišku, kokius sprendimus ir kokiais pagrindais VRK gali priimti, kai per nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų kiekis arba nustatomas iniciatyvos teisės įgyvendinimo tvarkos pažeidimas, nėra aišku, kuo remiantis nustatyta Seimo teisė priimti sprendimą nesvarstyti iniciatyvos projekto (kai nėra surinktas reikiamas piliečių parašų kiekis), nėra nurodyti terminai, per kuriuos iniciatyvinė grupė informuojama apie priimtus VRK sprendimus, ir nenustatyta jų apskundimo tvarka.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad tik referendumui siūlomas teisės akto projektas turi atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus , o, piliečiams įgyvendinant Konstitucijoje įtvirtintą įstatymų leidybos iniciatyvos teisę ir teisę teikti Seimui sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją, šis įstatymas netaikomas, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. KT36-N10/2014 nuostatas. Teisėkūros pagrindų įstatymo53 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 10 straipsnio 7 dalies nuostatos nesuderintos su 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcija, o Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymas praktikoje kelia neaiškumų teisės technikos aspektu. Be to, Teisėkūros pagrindų įstatyme nėra nuostatų dėl Lietuvos Respublikos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu sudaromų susitarimų, kurie nėra tarptautinės sutartys, skelbimo Teisės aktų registre, nors yra atvejų, kuriais tokius susitarimus būtina viešai paskelbti ir jie yra paskelbiami. 4 .
4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama KĮ projektu, iš esmės nereformuojant iniciatyvos teisės įgyvendinimo mechanizmo ir suderinant su Rinkimų kodekso ir RKĮ nuostatomis:1 ) nustatoma galimybė piliečiams ( 50 tūkst. piliečių), įgyvendinant piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, teikti Seimui privalomai svarstyti ne tik konstitucinių įstatymų, įstatymų, bet ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų projektus; numatomos išimtys, kada ir kokių teisės aktų projektų pagal Konstituciją 50 tūkst. arba 300 tūkst. piliečių negali teikti Seimui; tai nustatant atsižvelgiama, be kita ko, į Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimo Nr.
KT15-N10/2018 nuostatas, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė apima ne tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų, bet ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę, išskyrus pačioje Konstitucijoje nustatytus atskirus atvejus, kai Seimo teisės aktų projektus gali pateikti specialūs subjektai;2 ) sudaromos prielaidos piliečiams aktyviau naudotis iniciatyvos teise, palengvinant ir aiškiau nustatant jos įgyvendinimo sąlygas: sumažinamas (nuo 10 iki 5 asmenų) iniciatyvinės grupės narių skaičius, įgyvendinant 50 tūkst. piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę; nustatoma pareiga paskirti iniciatyvinės grupės koordinatorius (jos atstovus) iš jos narių ir nurodomos jų teisės bei pareigos; patikslinama, kas turi teisę rinkti piliečių parašus; nebenustatoma pareiga visiems iniciatyvinės grupės nariams atvykti į VRK posėdį, kad patvirtintų savo valią sprendžiant dėl grupės įregistravimo, esant reikalavimui, kad prašymas įregistruoti iniciatyvinę grupę ir iniciatyvos projektas būtų jų visų pasirašytas; numatoma galimybė pašalinti nurodytus tokio prašymo trūkumus; pailginamas (nuo 4 iki 6 mėn.) terminas 300 tūkst. piliečių parašų rinkimui, įgyvendinant piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę; aiškiau reguliuojamos piliečių parašų rinkimo ir jų perdavimo procedūros, su tuo susijusios asmenų teisės, pareigos ir atsakomybė;3 ) aiškiau įvardijami prašymui įregistruoti iniciatyvinę grupę ir su juo pateikiamiems dokumentams keliami reikalavimai (prašymo pasirašymo tvarka, jo turinys ir pateikimo būdai, įskaitant pateikimą elektroninio ryšio priemonėmis ); nustatoma būtinybė su prašymu įregistruoti iniciatyvinę grupę pateikti iniciatyvos projektą, kurio nuostatomis negali būti paneigiami iš Konstitucijos kylantys reikalavimai ir kuris turi atitikti Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus; teisė vienu prašymu įregistruoti iniciatyvinę grupę teikti tik vieną iniciatyvos projektą (išskyrus atvejus, kai būtina pateikti tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį susijusius kelis iniciatyvos projektus); taip pat pareiga kartu pateikti iniciatyvos projekto aiškinamąjį raštą (paprastesnio turinio, negu kitų subjektų teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas), kad pasirašant dėl šio projekto, jį vertinant bei svarstant būtų aiškūs projektu siekiami tikslai ir jo pasekmės;4 ) nustatoma VRK pareiga prieš įregistruojant iniciatyvinę grupę įvertinti prašymą, įskaitant jos atliekamą įvertinimą, ar iniciatyvos projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus ir ar iniciatyvos projekto nuostatomis nėra paneigiami iš Konstitucijos kylantys reikalavimai (kaip pagal RKĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 11 straipsnio 3 dalį priimant sprendimą dėl referendumui siūlomo sprendimo, įskaitant referendumui teikiamą teisės akto projektą); tai nustatant atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimo Nr.
KT15-N10/2018 nuostatas, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė apima ne tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų, bet ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę, išskyrus pačioje Konstitucijoje nustatytus atskirus atvejus, kai Seimo teisės aktų projektus gali pateikti specialūs subjektai;2 ) sudaromos prielaidos piliečiams aktyviau naudotis iniciatyvos teise, palengvinant ir aiškiau nustatant jos įgyvendinimo sąlygas: sumažinamas (nuo 10 iki 5 asmenų) iniciatyvinės grupės narių skaičius, įgyvendinant 50 tūkst. piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę; nustatoma pareiga paskirti iniciatyvinės grupės koordinatorius (jos atstovus) iš jos narių ir nurodomos jų teisės bei pareigos; patikslinama, kas turi teisę rinkti piliečių parašus; nebenustatoma pareiga visiems iniciatyvinės grupės nariams atvykti į VRK posėdį, kad patvirtintų savo valią sprendžiant dėl grupės įregistravimo, esant reikalavimui, kad prašymas įregistruoti iniciatyvinę grupę ir iniciatyvos projektas būtų jų visų pasirašytas; numatoma galimybė pašalinti nurodytus tokio prašymo trūkumus; pailginamas (nuo 4 iki 6 mėn.) terminas 300 tūkst. piliečių parašų rinkimui, įgyvendinant piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę; aiškiau reguliuojamos piliečių parašų rinkimo ir jų perdavimo procedūros, su tuo susijusios asmenų teisės, pareigos ir atsakomybė;3 ) aiškiau įvardijami prašymui įregistruoti iniciatyvinę grupę ir su juo pateikiamiems dokumentams keliami reikalavimai (prašymo pasirašymo tvarka, jo turinys ir pateikimo būdai, įskaitant pateikimą elektroninio ryšio priemonėmis ); nustatoma būtinybė su prašymu įregistruoti iniciatyvinę grupę pateikti iniciatyvos projektą, kurio nuostatomis negali būti paneigiami iš Konstitucijos kylantys reikalavimai ir kuris turi atitikti Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus; teisė vienu prašymu įregistruoti iniciatyvinę grupę teikti tik vieną iniciatyvos projektą (išskyrus atvejus, kai būtin
a pateikti tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį susijusius kelis iniciatyvos projektus); taip pat pareiga kartu pateikti iniciatyvos projekto aiškinamąjį raštą (paprastesnio turinio, negu kitų subjektų teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas), kad pasirašant dėl šio projekto, jį vertinant bei svarstant būtų aiškūs projektu siekiami tikslai ir jo pasekmės;4 ) nustatoma VRK pareiga prieš įregistruojant iniciatyvinę grupę įvertinti prašymą, įskaitant jos atliekamą įvertinimą, ar iniciatyvos projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus ir ar iniciatyvos projekto nuostatomis nėra paneigiami iš Konstitucijos kylantys reikalavimai (kaip pagal RKĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 11 straipsnio 3 dalį priimant sprendimą dėl referendumui siūlomo sprendimo, įskaitant referendumui teikiamą teisės akto projektą); tai nustatant atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. KT36-N10/2014 nuostatą, kad VRK turi vertinti iniciatyvinės grupės siūlomo priimti įstatymo projekto turinį;5 ) s iekiant informuoti ir šviesti visuomenę iniciatyvos teisės įgyvendinimo klausimais ir užtikrinti šios teisės įgyvendinimo skaidrumą ir sąžiningumą, paskatinti piliečius tinkamai naudotis šia teise, numatomas su iniciatyvos teisės įgyvendinimu susijusios informacijos viešinimas, nustatant pareigą VRK interneto svetainėje skelbti detaliai išvardytą informaciją, nustatomi nurodytų asmens duomenų ir kitos informacijos viešinimo terminai, taip pat aiškiau nustatoma, kas, apie ką ir kada informuojami kitais būdais, pvz., nustatoma, kad apie iniciatyvinės grupės prašymo ją įregistruoti nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką iniciatyvinės grupės koordinatoriams būtų pranešta likus 3 darbo dienoms iki numatyto VRK posėdžio, siekiant užtikrinti iniciatyvinės grupės narių teisės dalyvauti posėdyje įgyvendinimą, bet nenustatant jų privalomo dalyvavimo posėdyje ir pareigos su jais suderinti posėdžio datą ;6 ) nustatoma pareiga ne tik VRK interneto svetainėje s
kelbti VRK patvirtintus iniciatyvos projektus ir jų aiškinamuosius raštus, piliečių parašų rinkimo lape išdėstyti iniciatyvos projekto tekstą (jeigu jis gali būti išdėstomas vienoje tokio lapo pusėje), bet taip pat renkant piliečių parašus juos supažindinti ir su iniciatyvos projektu, ir su jo aiškinamuoju raštu; be to, numatoma, kad, jeigu iniciatyvos projekto arba kelių tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį susijusių iniciatyvos projektų tekstas yra didelės apimties, jis pateikiamas piliečių parašų rinkimo lapo priede, o piliečių parašų rinkimo lape nurodomas tik iniciatyvos projekto (-ų) pavadinimas (-ai).
KT36-N10/2014 nuostatą, kad VRK turi vertinti iniciatyvinės grupės siūlomo priimti įstatymo projekto turinį;5 ) s iekiant informuoti ir šviesti visuomenę iniciatyvos teisės įgyvendinimo klausimais ir užtikrinti šios teisės įgyvendinimo skaidrumą ir sąžiningumą, paskatinti piliečius tinkamai naudotis šia teise, numatomas su iniciatyvos teisės įgyvendinimu susijusios informacijos viešinimas, nustatant pareigą VRK interneto svetainėje skelbti detaliai išvardytą informaciją, nustatomi nurodytų asmens duomenų ir kitos informacijos viešinimo terminai, taip pat aiškiau nustatoma, kas, apie ką ir kada informuojami kitais būdais, pvz., nustatoma, kad apie iniciatyvinės grupės prašymo ją įregistruoti nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką iniciatyvinės grupės koordinatoriams būtų pranešta likus 3 darbo dienoms iki numatyto VRK posėdžio, siekiant užtikrinti iniciatyvinės grupės narių teisės dalyvauti posėdyje įgyvendinimą, bet nenustatant jų privalomo dalyvavimo posėdyje ir pareigos su jais suderinti posėdžio datą ;6 ) nustatoma pareiga ne tik VRK interneto svetainėje skelbti VRK patvirtintus iniciatyvos projektus ir jų aiškinamuosius raštus, piliečių parašų rinkimo lape išdėstyti iniciatyvos projekto tekstą (jeigu jis gali būti išdėstomas vienoje tokio lapo pusėje), bet taip pat renkant piliečių parašus juos supažindinti ir su iniciatyvos projektu, ir su jo aiškinamuoju raštu; be to, numatoma, kad, jeigu iniciatyvos projekto arba kelių tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį susijusių iniciatyvos projektų tekstas yra didelės apimties, jis pateikiamas piliečių parašų rinkimo lapo priede, o piliečių parašų rinkimo lape nurodomas tik iniciatyvos projekto (-ų) pavadinimas (-ai). 7 ) aiškiau apibrėžiama VRK kompetencija ir skirtingų VRK sprendimų rūšys: dėl iniciatyvinės grupės registravimo (jos įregistravimo, neregistravimo, prašymo įregistruoti iniciatyvinę grupę palikimo nenagrinėto ar tokio prašymo trūkumų pašalinimo), jos išregistravimo, dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyv
endinimo; nustatoma aiškesnė VRK sprendimų priėmimo tvarka; nurodomi atvejai, kada VRK sprendimu iniciatyvinė grupė gali būti išregistruota (kai grupės narių lieka mažiau, negu būtina, arba kai nelieka nė vieno jos koordinatoriaus) ir kada VRK gali nuspręsti, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta (kai per nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius arba nustatytas šiurkštus šio įstatymo pažeidimas);8 ) sureguliuojama įstatymo pažeidimo fakto tyrimo procedūra ir įtvirtinama šiurkščių šio įstatymo pažeidimų nustatymo tvarka; nustatoma pareiga viešinti VRK sprendimus dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo, kuriais be kita ko, padarytas šio įstatymo pažeidimas (galintis turėti esminę įtaką parašų rinkimo rezultatams ar iniciatyvos teisės įgyvendinimui) gali būti pripažintas šiurkščiu įstatymo pažeidimu, taip pat VRK sprendimai dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų, kartu skelbiant atliktų tyrimų išvadas apie nustatytus piliečių papirkimo faktus ir piliečių papirkimą organizavusius asmenis (kaip yra nustatyta ir Rinkimų kodekse bei RKĮ); kitų VRK sprendimų dėl pažeidimų faktų nustatymo, kurie nesukelia teisinių pasekmių iniciatyvos teisės įgyvendinimui (pvz., sprendimas informaciją perduoti teisėsaugos institucijoms ar kitokie VRK veiksmai, prižiūrint, kad pažeidėjai būtų patraukti atsakomybėn), atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą, skelbti netikslinga; be to, numatyta pareiga apie šiurkščius šio įstatymo pažeidimus, nustatytus po piliečių teikiamo teisės akto projekto įregistravimo Seime, informuoti Seimą; atsižvelgiant į RKĮ ir Rinkimų kodekso nuostatas, susijusias su nustatytų šių įstatymų pažeidimų pripažinimu šiurkščiais įstatymų pažeidimais, taip pat į Konstitucinio Teismo išvadose dėl rinkimų įstatymų pažeidimų vartojamą formuluotę „esminę įtaką“ (pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada), numatoma, kad šiurkščiu įstatymo pažeidimu gali būti pripažįstamas įstatymo pažeidimas, galintis turėti esminę įtaką parašų rinkimo rezul
tatams ar iniciatyvos teisės įgyvendinimui.
7 ) aiškiau apibrėžiama VRK kompetencija ir skirtingų VRK sprendimų rūšys: dėl iniciatyvinės grupės registravimo (jos įregistravimo, neregistravimo, prašymo įregistruoti iniciatyvinę grupę palikimo nenagrinėto ar tokio prašymo trūkumų pašalinimo), jos išregistravimo, dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo; nustatoma aiškesnė VRK sprendimų priėmimo tvarka; nurodomi atvejai, kada VRK sprendimu iniciatyvinė grupė gali būti išregistruota (kai grupės narių lieka mažiau, negu būtina, arba kai nelieka nė vieno jos koordinatoriaus) ir kada VRK gali nuspręsti, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta (kai per nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius arba nustatytas šiurkštus šio įstatymo pažeidimas);8 ) sureguliuojama įstatymo pažeidimo fakto tyrimo procedūra ir įtvirtinama šiurkščių šio įstatymo pažeidimų nustatymo tvarka; nustatoma pareiga viešinti VRK sprendimus dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo, kuriais be kita ko, padarytas šio įstatymo pažeidimas (galintis turėti esminę įtaką parašų rinkimo rezultatams ar iniciatyvos teisės įgyvendinimui) gali būti pripažintas šiurkščiu įstatymo pažeidimu, taip pat VRK sprendimai dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų, kartu skelbiant atliktų tyrimų išvadas apie nustatytus piliečių papirkimo faktus ir piliečių papirkimą organizavusius asmenis (kaip yra nustatyta ir Rinkimų kodekse bei RKĮ); kitų VRK sprendimų dėl pažeidimų faktų nustatymo, kurie nesukelia teisinių pasekmių iniciatyvos teisės įgyvendinimui (pvz., sprendimas informaciją perduoti teisėsaugos institucijoms ar kitokie VRK veiksmai, prižiūrint, kad pažeidėjai būtų patraukti atsakomybėn), atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą, skelbti netikslinga; be to, numatyta pareiga apie šiurkščius šio įstatymo pažeidimus, nustatytus po piliečių teikiamo teisės akto projekto įregistravimo Seime, informuoti Seimą; atsižvelgiant į RKĮ ir Rinkimų kodekso nuostatas, susijusias su nustatytų šių įstatymų pažeidimų pripažinimu šiurkščiais įstatymų paže
idimais, taip pat į Konstitucinio Teismo išvadose dėl rinkimų įstatymų pažeidimų vartojamą formuluotę „esminę įtaką“ (pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada), numatoma, kad šiurkščiu įstatymo pažeidimu gali būti pripažįstamas įstatymo pažeidimas, galintis turėti esminę įtaką parašų rinkimo rezultatams ar iniciatyvos teisės įgyvendinimui. 9 ) numatomas aiškesnis iniciatyvos projekto politinės kampanijos reguliavimas, įtvirtinant specialiąsias teisės normas ir nuorodą į bendrąsias teisės normas, kurios įtvirtintos Rinkimų kodekse ir RKĮ; nustatoma ne tik iniciatyvinės grupės narių galimybė agituoti už tokį projektą, bet ir kitų piliečių, politinių ar nevyriausybinių organizacijų teisė būti iniciatyvos projekto rėmėjais arba jo oponentais, registruojant juos (ne tik įregistruotą iniciatyvinę grupę) iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyviais bei užtikrinant tokios veiklos skaidrumą ir finansavimo kontrolę; numatoma pareiga VRK interneto svetainėje skelbti visą reikšmingą informaciją apie iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyvius, įskaitant jų paskyras socialiniuose tinkluose, per kurias gali būti vykdoma iniciatyvos projekto agitacija ir skleidžiama politinė reklama, taip pat informaciją apie jų iždininkus (jeigu jų yra) ir audito įmones (auditorius) (jeigu jų yra);10 ) nustatoma pagal šį įstatymą priimamų VRK sprendimų apskundimo teismui tvarka;11 ) aiškiau nustatomi esminiai piliečių teikiamo teisės akto projekto pateikimo, svarstymo ir priėmimo Seime reikalavimai, įskaitant su tuo susijusias iniciatyvinės grupės koordinatorių ar kitų jos įgaliotų asmenų teises ir pareigas; atsižvelgiant į Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalyje nustatytą specialų Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę turinčių subjektų ratą, Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalyje nustatytą Seimo pareigą svarstyti jam piliečių pateiktą teisės akto projektą ir į Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimo nuostatas, nustatoma, kad Konstitucijos keitimo ar papi
ldymo įstatymo projekto tekstas negali būti iš esmės keičiamas ir grąžinamas tobulinti, o kitą piliečių teikiamą projektą Seimas gali grąžinti tobulinti tik Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui;12 ) numatomi procedūriniai terminai, skirti, pvz., VRK sprendimų priėmimo ir tam tikrų veiksmų atlikimo laikui, iniciatyvos projekto politinės kampanijos trukmei, piliečių teikiamo teisės akto projekto pateikimo Seimo posėdyje laikui skaičiuoti, taip pat terminas, per kurį negali būti pateiktas pakartotinis prašymas įregistruoti iniciatyvinę grupę dėl to paties turinio iniciatyvos projekto, yra suderinti su atitinkamomis RKĮ ir Rinkimų kodekso nuostatomis.
9 ) numatomas aiškesnis iniciatyvos projekto politinės kampanijos reguliavimas, įtvirtinant specialiąsias teisės normas ir nuorodą į bendrąsias teisės normas, kurios įtvirtintos Rinkimų kodekse ir RKĮ; nustatoma ne tik iniciatyvinės grupės narių galimybė agituoti už tokį projektą, bet ir kitų piliečių, politinių ar nevyriausybinių organizacijų teisė būti iniciatyvos projekto rėmėjais arba jo oponentais, registruojant juos (ne tik įregistruotą iniciatyvinę grupę) iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyviais bei užtikrinant tokios veiklos skaidrumą ir finansavimo kontrolę; numatoma pareiga VRK interneto svetainėje skelbti visą reikšmingą informaciją apie iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyvius, įskaitant jų paskyras socialiniuose tinkluose, per kurias gali būti vykdoma iniciatyvos projekto agitacija ir skleidžiama politinė reklama, taip pat informaciją apie jų iždininkus (jeigu jų yra) ir audito įmones (auditorius) (jeigu jų yra);10 ) nustatoma pagal šį įstatymą priimamų VRK sprendimų apskundimo teismui tvarka;11 ) aiškiau nustatomi esminiai piliečių teikiamo teisės akto projekto pateikimo, svarstymo ir priėmimo Seime reikalavimai, įskaitant su tuo susijusias iniciatyvinės grupės koordinatorių ar kitų jos įgaliotų asmenų teises ir pareigas; atsižvelgiant į Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalyje nustatytą specialų Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę turinčių subjektų ratą, Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalyje nustatytą Seimo pareigą svarstyti jam piliečių pateiktą teisės akto projektą ir į Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimo nuostatas, nustatoma, kad Konstitucijos keitimo ar papildymo įstatymo projekto tekstas negali būti iš esmės keičiamas ir grąžinamas tobulinti, o kitą piliečių teikiamą projektą Seimas gali grąžinti tobulinti tik Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui;12 ) numatomi procedūriniai terminai, skirti, pvz., VRK sprendimų priėmimo ir tam tikrų veiksmų atlikimo laikui, iniciatyvos projekto politinės kampanijos trukmei, piliečių teikiamo teisės akto projekto pateikimo Seimo posėdyje laikui skaičiuoti, taip pat terminas, per kurį negali būti pateiktas pakartotinis prašymas įregistruoti iniciatyvinę grupę dėl to paties turinio iniciatyvos projekto, yra suderinti su atitinkamomis RKĮ ir Rinkimų kodekso nuostatomis. TPĮ projektu, užtikrinant KĮ projekto nuostatų įgyvendinimą, Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ne tik referendumui siūlomas, bet ir Seimui piliečių teikiamas teisės akto projektas turi atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.
Taip pat numatoma patikslinti kai kurias kitas Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, suderinant jas su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, ir pašalinti praktikoje kylantį neaiškumą teisės technikos aspektu, įvardijant teisės akto, išskyrus įstatymus, formos elementą. Be to, s iekiant nuosekliai įgyvendinti teisėkūros atvirumo ir skaidrumo bei aiškumo principus, numatoma pakeisti Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą, įtvirtinant pareigą Teisės aktų registre skelbti Lietuvos Respublikos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu sudaromus susitarimus, kurie nėra tarptautinės sutartys ir kuriuos skelbti Teisės aktų registre yra būtina pagal teisės aktus. Šiuo pakeitimu tik siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl tokio pobūdžio susitarimų skelbimo, kadangi yra atvejų, kuriais tokius susitarimus būtina viešai paskelbti ir jie jau dabar yra paskelbiami Teisės aktų registre, todėl techninių pokyčių daryti neprireiks. Kadangi ne visi tokie susitarimai turėtų (galėtų) būti viešai skelbiami, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, apsaugoti valstybės paslaptis arba asmens duomenis ar dėl kitų svarbių priežasčių, būtina nustatyti jų privalomo paskelbimo Teisės aktų registre kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų susitarimų rengimo ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė, juos sudaro Vyriausybės nutarimu įgaliotas asmuo, jų skelbimo kriterijus ir tvarką nustatys Vyriausybė. Kadangi priėmus KĮ projektą atitinkamai VRK turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma nurodyti KĮ projekto ir su juo susijusių TPĮ projekto nuostatų įsigaliojimo datą 2024 m. kovo 1 d.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, KĮ projektu nustatomos pereinamojo pobūdžio nuostatos, nurodant, kokiu teisiniu reguliavimu vadovaujantis turės būti įgyvendinama pradėta realizuoti iniciatyvos teisė iki KĮ projekto įsigaliojimo. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų įstatymų projektų priėmimo pasekmių nenumatoma. 6 . Priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymų projektus, jų įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8 . Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą KĮ projektą, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymas Nr. VIII-1003 su visais pakeitimais ir papildymais pagal KĮ projekto 27 straipsnį pripažintinas netekusiu galios. S iekiant užtikrinti tinkamą KĮ projekto nuostatų įgyvendinimą, Seime svarstant įstatymų projektus bus tikslinga įvertinti ir su piliečių teikiamų teisės aktų projektų pateikimu ir svarstymu susijusių Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatų pakeitimų tikslingumą. 10 .
10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, jų sąvokų ir terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujos KĮ projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11 . Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12 . Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Priėmus KĮ projektą, iki jo įsigaliojimo dienos VRK turės priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus arba pakeisti galiojančius, su inciatyvos teisės įgyvendinimo užtikrinimu susijusius, tvarkos aprašus (taisykles), t. y., be kita ko, patvirtinti KĮ projekte nurodytas pavyzdines prašymo įregistruoti iniciatyvinę grupę, piliečių parašų rinkimo lapo, piliečių parašų rinkimo baigiamojo akto formas, taip pat KĮ projekte nurodytą iniciatyvinės grupės koordinatorių supažindinimo su piliečių parašų rinkimo ir jų lapų pateikimo taisyklėmis, pasirašymo elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape, iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyvių registravimo, piliečių parašų rinkimo lapų perdavimo, piliečių parašų tikrinimo, pažeidimo fakto tyrimo atlikimo tvarką , be to, esant poreikiui, pakeisti ar papildyti Rinkimų kodekso ir RKĮ nuostatas įgyvendinančius VRK teisės aktus dėl rinkimų arba referendumo politinės kampanijos, jos finansavimo ir finansavimo kontrolės organizavimo ir vykdymo.
Siekiant nustatyti TPĮ projekte numatomų privalomai skelbti Teisės aktų registre Lietuvos Respublikos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu sudaromų susitarimų, kurie nėra tarptautinės sutartys, kriterijus ir tvarką, turės būti pakeisti:
159 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų ir Vyriausybės rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių, tarptautinių sutarčių, jų projektų vertimo ir vertimo autentiškumo tvirtinimo tvarkos aprašo ir Klaidų ištaisymo Europos Sąjungos teisės aktuose ir kituose dokumentuose lietuvių kalba tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų įstatymų projektų įgyvendinimui neprireiks. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant KĮ projektą konsultuotasi su VRK dėl dažniausiai praktikoje kylančių problemų įgyvendinant iniciatyvos teisę ir siūlomų jų sprendimo būdų . 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšmingi žodžiai, kurių reikia KĮ projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„piliečių įstatymų leidybos iniciatyva“, „piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė“, „piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisė“, „iniciatyvinė grupė“, „piliečių teikiamas teisės akto projektas“, „iniciatyvos projektas“, „piliečių parašai“, „politinė kampanija“, „iniciatyvos projekto rėmėjas“, „iniciatyvos projekto oponentas“, „agitacija“, „politinė reklama“, „Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija“, „konstitucinis įstatymas“. 16
.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2023-11-16 Nr. XIVP-3268 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstituciniame įstatyme numatyti galimybę piliečiams, įgyvendinant konstitucinę įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, teikti Seimui ne tik įstatymų (kaip nustatyta galiojančiame P iliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme ), bet ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų projektus (2 straipsnio 4 dalis). Projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad tai siūloma atsižvelgiant, be kita ko, į Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas, pagal kurias konstitucinė įstatymų leidybos iniciatyvos teisės samprata apima ne tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų, bet ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę (kuo dar, be šio nutarimo nuostatų, grindžiamas aptariamas siūlymas, projekto aiškinamajame rašte neatskleista). Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 68 straipsnio nuostatų negalima aiškinti taikant vien lingvistinį metodą, pažodžiui, esą šiame straipsnyje nurodytieji subjektai gali inicijuoti tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų priėmimą Seime; šios konstitucinės nuostatos reiškia, kad tik Konstitucijos 68 straipsnyje nurodyti subjektai turi įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę, išskyrus pačioje Konstitucijoje nustatytus atskirus atvejus.
Atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, neaišku, kodėl projektu siūloma nustatyti
ne visų kitų Seimo teisės aktų projektus (išskyrus, aišku, iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis, kai įgaliojimus teikti Seimui tam tikrų teisės aktų projektus turi tik konkretūs įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektai). 2. Projektu siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus vertinti, ar piliečių teikiamo teisės akto projekto nuostatomis nepaneigiami iš Konstitucijos kylantys reikalavimai (9 straipsnio 1 dalis), ir neregistruoti iniciatyvinės grupės, jeigu, šios komisijos vertinimu, projekto nuostatomis paneigiami šie reikalavimai (9 straipsnio 6 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad kitaip nei tuo atveju, kai piliečiai įgyvendina referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, įgyvendinant piliečių įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę teisės akto projektas teikiamas Seimui svarstyti ir spręsti dėl jo priėmimo. Svarstant įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektus Seime pagal Seimo statutą yra vykdoma privaloma vidinė prevencinė jų konstitucingumo kontrolė, užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie galėtų prieštarauti Konstitucijai.
Jeigu Konstitucijos pakeitimo ar kito įstatymo projektas piliečių yra teikiamas priimti referendumu, Seimas to projekto nesvarsto ir nevertina, taigi tik Vyriausioji rinkimų komisija, kaip įgaliojimus organizuoti referendumą turinti institucija, gali įvertinti piliečių referendumui teikiamo projekto atitiktį Konstitucijai ir užkirsti kelią referendumu priimti jai prieštaraujantį įstatymą. Atsižvelgiant į šį esminį piliečių pateiktų Konstitucijos pakeitimo ar kitų įstatymų projektų priėmimo referendumu ir Seime skirtumą, diskutuotina, ar Vyriausiajai rinkimų komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai užkirsti kelią piliečiams įgyvendinti įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę, nusprendus, kad jų teikiamas projektas neatitinka Konstitucijos, kai atitikties Konstitucijai kontrolė gali būti veiksmingai atlikta jau įgyvendinus šią konstitucinę piliečių teisę, t. y. Seime įregistravus piliečių pateiktą projektą. 3. Konstitucinio Teismo aktuose pažymėta, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė įgyvendinama pateikiant Seimui įstatymo projektą; kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti (2005 m. sausio 19 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2018 m. birželio 29 d. nutarimai);
Seimo įgaliojimų įgyvendinimas priimant kitus Seimo teisės aktus taip pat gali būti inicijuojamas tik pateikiant Seimui atitinkamo teisės akto projektą, kurį Seimas privalo pradėti svarstyti (2018 m. birželio 29 d. nutarimas).
Taigi pagal Seimo statutą įregistravus įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektą Seime, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė yra įgyvendinta, Seimui kyla pareiga pradėti svarstyti jam pateiktą projektą ir prasideda antroji įstatymų leidybos proceso stadija – įstatymų projektų svarstymo stadija. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Konstitucijos 76 straipsnio nuostatą, pagal kurią Seimo darbo tvarka turi būti nustatoma Seimo statute, pažymėtina, jog įstatymų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektų svarstymas ir priėmimas Seime neturėtų būti projektu teikiamo konstitucinio įstatymo (kuriuo reguliuotini svarbiausi piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisių įgyvendinimo santykiai) reguliavimo objektas. Todėl siūlome atsisakyti projekto VI skyriuje „Piliečių teikiamo teisės akto projekto svarstymas“ numatyto teisinio reguliavimo, paliekant projektų svarstymo ir priėmimo procedūras sureguliuoti Seimo statute.
Jeigu projektu teikiamame konstituciniame įstatyme, kuris turėtų aukštesnę galią nei Seimo statutas, vis dėlto būtų norima nustatyti tam tikrus esminius piliečių pateiktų projektų svarstymo ir priėmimo Seime procedūrų ypatumus, kurie saistytų Seimą jam Seimo statute detaliai reglamentuojant šias procedūras, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra teisinio poreikio nustatyti tokių reikalavimų, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ir tiesiogiai saisto įstatymų leidėją, pavyzdžiui, kad Seimas privalo svarstyti piliečių pateiktą projektą (projekto 25 straipsnio 1 dalis; Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalis), kad svarstant Seime Konstitucijos pakeitimo įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes (projekto 25 straipsnio 3 dalis; žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimą, Seimo statuto 170 straipsnio 6 dalies
projekto 24 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, pagal kurį piliečių teikiamas projektas turėtų būti pateiktas artimiausiame Seimo posėdyje, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas galėtų neturėti galimybės įvertinti to projekto, be kita ko, atitikties Konstitucijai aspektu (žr. Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalį), ir galėtų būti sutrikdyta Seimo vidinės prevencinės projekto konstitucingumo kontrolės procedūra (žr. Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalį). 4.
perteklinių žodžių „su teisėkūra susijusi“, o vietoj žodžio „įtvirtinta“ įrašytinas žodis „nustatyta“ (plg. su Peticijų konstitucinio įstatymo
įstatymo ar kito Seimo teisės akto priėmimo iniciatyva reiškia atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, svarstytina, ar projekto
iniciatyvos projektas“ ir jo trumpinio „iniciatyvos projektas“ nereikėtų atsisakyti kaip iš esmės tautologinių; diskutuotina, ar vietoj šio termino negalėtų būti apibrėžtas (jeigu tai apskritai reikalinga) ir vietoj nurodyto trumpinio vartojamas, pavyzdžiui, terminas „piliečių teikiamas projektas“. 6. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje prieš žodį „projektą“ išbrauktini žodžiai „ ar jo pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiu galios “, nes konstrukcijos „ pakeitimo projektas“, „papildymo projektas“, „pripažinimo netekusiu galios projektas“ yra ne tik perteklinės, bet ir teisiškai netikslios. 7. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „ Konstitucijos keitimo ar papildymo įstatymo“ siūlytume įrašyti tikslią formuluotę „Konstitucijos nuostatų pakeitimo, pripažinimo netekusiomis galios ar jos papildymo įstatymo“ (arba, priešingai, – lakonišką formuluotę „Konstitucijos pakeitimo įstatymo“). 8. Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlome pakoreguoti, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija negali „užtikrinti“ piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo, ir šią nuostatą išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „ Vyriausioji rinkimų komisija vykdo šiuos su iniciatyvos teisės įgyvendinimu susijusius įgaliojimus: “. 9. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte prieš žodį „prašymus“ vietoj žodžių „iniciatyvinės grupės“ įrašytini žodžiai „iniciatyvinių grupių“. 10.
žodžių „ir elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape“, o projekto 13 straipsnio 8 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje – „ar elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape“, nes šiose nuostatose nebūtina atskirai paminėti elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo, kuris pagal savo prasmę patenka į sąvokos „ piliečių parašų rinkimo lapai“ turinį . 11. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių „pažeidimo faktus“ ir „pažeidimo faktų“ įrašytini žodžiai atitinkamai „pažeidimus“ ir „pažeidimų“. 12. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte (pirmą kartą) minimi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai „dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo“ kaip tam tikra šios komisijos sprendimų rūšis, atskira nuo šios dalies 3 punkte numatytų sprendimų „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“. Vis dėlto, kaip matyti iš projekto 18 straipsnio, Vyriausioji rinkimų komisija, sprendime dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavusi, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus arba nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, taip pat turėtų išregistruoti iniciatyvinę grupę. Tačiau toks sprendimas pagal projekto nuostatas kažkodėl nelaikomas „sprendimu dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“ , kurio priėmimas reglamentuojamas projekto 11 straipsnyje ir „kuriuo remiantis grupės iniciatyva turėtų būti laikoma nutrūkusia“ (jeigu iniciatyvinės grupės nariui atšaukus savo parašą šios grupės narių liktų mažiau negu nustatytas minimalus jų skaičius arba jeigu iniciatyvinė grupė per nustatytą terminą nepaskirtų naujo koordinatoriaus). „Nutrūkus“ iniciatyvinės grupės iniciatyvai, piliečių iniciatyvos teisė taip pat liktų
„neįgyvendinta“, taigi nėra visiškai aišku, kuo grindžiamas siūlymas iš esmės panašaus
turinio sprendimus vadinti skirtingai.
Mūsų nuomone, siekiant išvengti klaidinančios painiavos, visi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, kuriais išregistruojama iniciatyvinė grupė, vadintini sprendimais „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“, o nurodant kurį nors vieną iš jų patikslintina, kokiu pagrindu jis priimtas (pavyzdžiui, projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punkte, 18 straipsnio pavadinime ir 2 dalyje, 21 straipsnyje – „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės“ arba, geriau, „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus arba nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“, „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“, „dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo nustatymo ir iniciatyvinės grupės išregistravimo“, ar pan.). 13. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžių „įgyvendinimo užtikrinimu“ įrašytinas žodis „įgyvendinimu“, nes nėra įmanoma „užtikrinti“, kad piliečių įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisė bus įgyvendinta. Analogiškai taisytina projekto 3 straipsnio 2 dalis. 14. Projekto 3 straipsnio 1 dalies
vietoj žodžių „įgyvendinimui užtikrinti būtiną“ reikėtų įrašyti žodį „įgyvendinimo“ . Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo tvarka būtų nustatyta projektu teikiamame konstituciniame įstatyme (projekto 1 straipsnis), taigi neaišku, ką pagal aptariamą punktą dar turėtų nustatyti Vyriausioji rinkimų komisija. 15. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte vietoj žodžių „atlieka kitas <...> nustatytas funkcijas, susijusias <...>“ įrašytini žodžiai „vykdo kitus <...> nustatytus įgaliojimus, susijusius
<...>“
. 16.
formuluotės „Atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas“ įrašytina formuluotė „Vykdydama šiame įstatyme nustatytus įgaliojimus“ (taip pat žr. šios išvados 8 pastabą). 17. Projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio atsisakytina perteklinio tikslų, kurių siekiant nustatoma Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga savo interneto svetainėje skelbti tam tikrą informaciją, dėstymo (išbrauktina formuluotė „Siekiant informuoti apie iniciatyvos teisės įgyvendinimą ir užtikrinti šios teisės įgyvendinimo skaidrumą ir sąžiningumą,“). 18. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „kartu su juo pateikiama“ įrašytina formuluotė „kokie dokumentai pateikiami kartu su juo“. 19. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą siūlytume išdėstyti taip: „konkretūs piliečių parašų dėl iniciatyvos projektų rinkimo terminai“. 20. Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turėtų būti skelbiami šios komisijos sprendimai „dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų, kartu skelbiant atliktų tyrimų išvadas ir piliečių papirkimą organizavusių asmenų vardus ir pavardes“. Turint mintyje tai, kad pagal projekto 17 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija turėtų įgaliojimus savo sprendimais nustatyti įvairius reikalavimų, susijusių su piliečių parašų rinkimu, perdavimu arba iniciatyvos projekto politine kampanija ar jos finansavimu, pažeidimus, neaišku, kodėl būtų skelbiami ne visi jos sprendimai dėl pažeidimų nustatymo ir informacija ne apie visus pažeidimus padariusius asmenis, o tik dėl vienos rūšies pažeidimo – papirkimo nustatymo priimti sprendimai ir informacija tik apie papirkimą „organizavusius“ asmenis. Keičiant projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atitinkamai reikėtų pakeisti ir šio straipsnio 3 dalį. 21.
21Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą,
Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turėtų būti skelbiama „ Rinkimų kodekse, mutatis mutandis taikant jo nuostatas, nurodyta skelbtina informacija apie visus iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyvius“. Pažymėtina, kad Rinkimų kodekse nėra nuostatų apie piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos „ projekto politinės kampanijos dalyvius“, jame nurodyta skelbtina informacija ne apie šios kampanijos, o apie rinkimų politinės kampanijos dalyvius. Atsižvelgiant į tai, ši nuostata tikslintina, išdėstant ją, pavyzdžiui, taip: „ mutatis mutandis taikant Rinkimų kodekso nuostatas dėl informacijos apie rinkimų politinės kampanijos dalyvius skelbimo – informacija apie iniciatyvos <...> kampanijos dalyvius <...>“ arba geriau tiesiogiai nurodant, kokia informacija apie šios kampanijos dalyvius turėtų būti paskelbta ( pavadinimas arba vardas, pavardė, statusas politinėje kampanijoje, kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas), paskyros socialiniuose tinkluose). 22. Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo ar kito Seimo teisės akto priėmimo iniciatyva reiškia atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, manome, jog projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte (pirmą kartą) ir toliau projekto tekste vartojamose formuluotėse „iniciatyvos projekto politinė kampanija“ ir „iniciatyvos projekto agitacija“ vartojamas žodis „projekto“ yra perteklinis, ir siūlome jo atsisakyti. 23. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo dėstymo glaustumo, vietoj formuluotės „sprendimus dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų ir atliktų tyrimų išvadas“ įrašytina formuluotė „sprendimus ir išvadas“. 24. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio
„pasirašymo“ įrašytinas žodis „priėmimo“. 25.
teisinio tikslumo po žodžių atitinkamai „piliečiai“ ir „piliečių“ įrašytini kableliais išskirti žodžiai atitinkamai „turintys rinkimų teisę“ ir „turinčių rinkimų teisę“. 26. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad siekiant įgyvendinti Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę, iniciatyvinę grupę turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 piliečių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Referendumo konstitucinį įstatymą, siekiant pateikti Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą priimti referendumu, t. y. įgyvendinti
rinkimų teisę turinčių piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, piliečių referendumo iniciatyvinė grupė turi būti sudaryta iš ne mažiau kaip 15 piliečių. Atsižvelgiant į tai, taip pat į projektu teikiamą siūlymą suvienodinti terminus
iliečiams įgyvendinant referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę, svarstytina, ar abiem šiais atvejais neturėtų būti sudaromos vienodo dydžio iniciatyvinės grupės. 27. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „nurodyta“ įrašytinas žodis „nustatyta“. 28. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimų prašymo turiniui teisinį reguliavimą siūlome papildyti nuostata, pagal kurią iniciatyvinė grupė prašyme galėtų nurodyti ir pasirinktą savo pavadinimą, kuris palengvintų jos identifikavimą, jai vykdant savo iniciatyvos agitaciją ir skleidžiant politinę reklamą (ypač tais atvejais, kai tuo pačiu metu veiktų kelios iniciatyvinės grupės). Projekte taip pat būtų galima nustatyti, kad iniciatyvinei grupei nepasirinkus pavadinimo, jį suteiktų Vyriausioji rinkimų komisija, registruodama tą grupę.
Kartu projekte reikėtų nustatyti reikalavimus iniciatyvinės grupės pavadinimui, pavyzdžiui, kad jis nebūtų tapatus jau įregistruotos iniciatyvinės grupės, politinės organizacijos ar kito juridinio asmens pavadinimui arba į jį panašus, jame nebūtų vartojami fizinių asmenų vardai ir pavardės. 29. Pagal projekto 8 straipsnio 4 dalį, kartu su prašymu įregistruoti iniciatyvinę grupę ir jos teikiamu Seimo teisės akto projektu turėtų būti pateikiamas to projekto aiškinamasis raštas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų pareiga pateikti projektų aiškinamuosius raštus Seimo statute reguliuojama kitaip. Pirma, piliečiams įgyvendinant įstatymų leidybos iniciatyvos teisę kartu su įstatymo projektu pateikti aiškinamojo rašto nereikia, o antra, kiti įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektai privalo pateikti aiškinamąjį raštą tik su įstatymų, bet ne poįstatyminių Seimo teisės aktų projektais (žr. Seimo statuto 135 straipsnio 3, 6 dalis). Pagal projektu teikiamą siūlymą konstituciniame įstatyme nustačius įstatymų leidybos iniciatyvos teisę įgyvendinančių piliečių pareigą pateikti aiškinamąjį raštą su visų Seimui teikiamų teisės aktų projektais, Seimo statute turėtų būti išplėsta ir atitinkama kitų įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų pareiga, nes 50 tūkstančių piliečių neturėtų būti nustatomi griežtesni reikalavimai nei kitiems subjektams. 30. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „ keičiamas teisinis reguliavimas“ siūlome įrašyti formuluotę „pakeisti teisinį reguliavimą“. 31. Pagal projekto 9 straipsnio 2 dalį, iniciatyvinės grupės koordinatoriams turėtų būti pranešama apie prašymo įregistruoti iniciatyvinę grupę nagrinėjimo būdą , vietą ir laiką.
Neaišku, kaip šiuo atveju turėtų būti suprantamas „nagrinėjimo būdas“ – ar ši formuluotė suponuoja galimą rašytinį arba žodinį prašymo nagrinėjimą, ar reiškia kažką kita, turint mintyje tai, kad iniciatyvinės grupės nariams užtikrinama teisė dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, nagrinėjant jų prašymą. 32. Projekto
įvardijant šioje nuostatoje minimą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą (plg. su projekto 22 straipsnio 2 dalimi), pavyzdžiui, išdėstant šią nuostatą taip: „Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi bent vieną iš toliau išvardytų Prašymo, iniciatyvos projekto ir (ar) jo aiškinamojo rašto trūkumų, jeigu Prašymą pateikusią iniciatyvinę grupę sudaro pakankamas narių skaičius ir yra žinomi jos koordinatorių kontaktiniai duomenys, priima sprendimą nustatyti terminą Prašymo trūkumams pašalinti, kuriame nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą šiame sprendime nurodytiems trūkumams pašalinti:“. 33. Projekto
žodis „nustatytų“. 34. Projekto
dalyje po žodžio „sprendimo“ siūlome įrašyti patikslinimą „dėl iniciatyvinės grupės registravimo“. 35. Pagal projekto
dalies 7 punktą, būtų neregistruojama iniciatyvinė grupė, kuri nepraėjus vieniems metams nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo pateiktų prašymą dėl to paties turinio iniciatyvos projekto. Atsižvelgiant į galimą įstatymų leidybos procedūrų Seime trukmę, svarstytina, ar šis terminas neturėtų būti siejamas ne su iniciatyvos teisės įgyvendinimu, t. y. projekto įregistravimu, bet su Seimo sprendimu nepritarti tokio pat turinio projektui.
Be to, siūlome išbraukti šiame punkte pavartotą perteklinį žodį „pakartotinis“, nes pakartotinis prašymas gali būti suprantamas kaip pateiktas tos pačios iniciatyvinės grupės, o iš konteksto galima numanyti, kad ši sąlyga projekte neturima omenyje. Keičiant projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punktą, atitinkamai reikėtų pakeisti ir projekto 21 straipsnio nuostatas. 36. Projekto
(pirmą kartą) ir toliau projekto tekste vartojama formuluotė „ piliečių parašų rinkimo lapų perdavimas Vyriausiajai rinkimų komisijai“. Atsižvelgdami į tai, kad piliečių parašų rinkimo lapus iniciatyvinės grupės koordinatoriams išduoda Vyriausioji rinkimų komisija, siūlome šioje ir panašiose formuluotėse vartoti žodžius „grąžinimas“, „grąžinti“, „grąžinami“, išskyrus nebent tik tokį atvejį, kai kalbama apie piliečių parašų rinkimo baigiamojo akto perdavimą (ar pateikimą) šiai komisijai kartu su (grąžinamais) piliečių parašų rinkimo lapais (plg. su Referendumo konstitucinio įstatymo 11 straipsnio 10 dalies, 12 straipsnio 7, 10 dalių, Rinkimų kodekso 79 straipsnio 11 dalies nuostatomis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors projekto nuostatose beveik visais atvejais (išskyrus vienintelę 17 straipsnio 1 dalies nuostatą) vartojamos formuluotės apie piliečių parašų rinkimo lapų perdavimą, projekto III skyriaus ir 15 straipsnio pavadinimuose bei
piliečių parašų perdavimas. Siūlytume visame projekte nuosekliai vartoti formuluotes apie piliečių parašų rinkimo lapų grąžinimą Vyriausiajai rinkimų komisijai. 37. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje po žodžio „siūlymą“ įrašytinas žodis „Seimui“. 38.
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „ priėmimo “ įrašytinas žodis „paskelbimo“. 39. Projekto 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse po žodžio
„projekto“, po kablelio, įrašytinas žodis „teikiamo“. 40. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio
„grąžinant“ dėl teisinio tikslumo įrašytinas žodis „koordinatoriams“. 41. Projekto 13 straipsnio 10 dalyje, kurioje siūloma nustatyti parašus
renkančių asmenų pareigą saugoti piliečių parašų rinkimo lapus, užtikrinant juose esančių asmens duomenų apsaugą, nustatytina ir tokia pat koordinatorių pareiga (koordinatorius nebūtinai visada kartu būtų ir parašus renkantis asmuo). Ši nuostata galėtų būti išdėstyta taip: „Parašus renkantys asmenys ir koordinatoriai privalo saugoti piliečių parašų rinkimo lapus, užtikrindami juose esančių asmens duomenų apsaugą, kol šie lapai grąžinami koordinatoriams arba Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų pakoreguoti taip, kad pirmiau būtų išdėstytos nuostatos dėl politinės kampanijos dalyvių registravimo, jų rūšių bei statuso ir tik po to – nuostatos dėl šių dalyvių turimų teisių, veiklos, jos finansavimo ir finansavimo kontrolės. 43. Svarstytina, ar Projekto 14 straipsnio 1–4 dalyse vartojamų formuluočių „ iniciatyvos projekto rėmėjai“ ir „jo oponentai “ nereikėtų pakeisti formuluotėmis
„iniciatyvos rėmėjai“ ir „jos oponentai“ (dėl tos pačios priežasties, kuri
nurodyta šios išvados 5 ir 22 pastabose). 44. Projekto 14 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio
„tokį“ įrašytinas žodis „tą“. 45. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje vietoj
formuluotės „taikant atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas“ siūlome įrašyti tikslesnę – „taikant Rinkimų kodekso nuostatas dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimo“. 46.
formuluotės „taikant atitinkamas Rinkimų kodekso ir (arba) Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatas, taip pat šiuos teisės aktus įgyvendinančias Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės aktų nuostatas dėl <...>“ įrašytina formuluotė „taikant Rinkimų kodekso ir (arba) Referendumo konstitucinio įstatymo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės aktų, kuriais įgyvendinami šie įstatymai, nuostatas dėl <...>“. 47. Projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatą reikėtų patikslinti, vietoj žodžio „nurodytą“ įrašant žodį „nustatytą“, konstrukciją „per <...> terminą <...> esantys duomenys“ pakeičiant, pavyzdžiui, konstrukcija „per <...> terminą <...> surinktų piliečių parašų duomenys“ ir atsižvelgiant į tai, kad šioje nuostatoje minimą sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo Vyriausioji rinkimų komisija galėtų priimti tik nustačiusi, ar yra surinktas reikiamas reikalavimus atitinkančių piliečių parašų skaičius (o apie parašų skaičiavimą kalbama tik šio straipsnio 2 ir 3 dalyse) ir įvertinusi, ar nebuvo padaryta šiurkščių įstatymo pažeidimų (apie juos kalbama projekto 17 straipsnyje); kadangi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo priėmimas detaliai reglamentuojamas projekto 18 ir 19 straipsniuose, siūlome projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „ir priima sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo“ išbraukti kaip perteklinę ir išdėstytą per anksti. 48.
straipsnio nuostatose vartojamose formuluotėse „pažeidimo fakto tyrimas“ ir „pažeidimo fakto nustatymas“ išbrauktinas žodis „fakto“, nes pažeidimo tyrimas, kurio rezultatai surašomi atlikto tyrimo išvadoje, apima ne tik pažeidimo faktinių aplinkybių tyrimą bei nustatymą, bet ir teisinį vertinimą, ar pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, o Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendime taip pat ne tik nustato pažeidimo padarymo faktą, bet ir įvertina, ar padarytas pažeidimas yra šiurkštus įstatymo pažeidimas. 49. Pagal projekto 17 straipsnio 4 dalį, Vyriausioji rinkimų komisija, šiurkštų įstatymo pažeidimą nustačiusi piliečių teikiamą teisės akto projektą jau įregistravus Seime, turėtų apie šį savo sprendimą nedelsdama informuoti Seimą. Pažymėtina, kad šiai komisijai savo sprendimu nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, būtų diskredituota piliečių įstatymų leidybos iniciatyva ir dėl to galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo teisėtumo. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti Seimo Pirmininko pareigą apie tokį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą nedelsiant pranešti Seimui, kad šis spręstų, ar tęsti piliečių pateikto teisės akto projekto svarstymą arba priėmimą. 50. Nuostata dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų atsižvelgus į atlikto tyrimo išvadą pripažinti nustatytą įstatymo reikalavimų pažeidimą, galintį turėti esminę įtaką parašų rinkimo rezultatams ar iniciatyvos teisės įgyvendinimui, šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu perkeltina iš projekto 18 straipsnio 2 dalies į 17 straipsnio 4 dalį (po pirmojo sakinio). 51.
dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neturėtų būti perkeltas į 17 straipsnį (kartu atitinkamai patikslinant abiejų šių straipsnių pavadinimus), nes iniciatyvinės grupės išregistravimas, nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, būtų neatsiejamas tokio pažeidimo padarinys, taigi abu šie veiksmai galėtų būti atlikti tuo pačiu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu „dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo nustatymo ir iniciatyvinės grupės išregistravimo“ . 52. Projekto 18 straipsnio 1 dalyje išbrauktini žodžiai „juo remdamasi“, nes Vyriausioji rinkimų komisija iniciatyvinę grupę turėtų išregistruoti tuo pačiu sprendimu, kuriame būtų konstatuota, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus (projekte nenumatyti atskiri šios komisijos sprendimai „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“, priimti kitu pagrindu nei nustatytieji projekto 11 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas sprendimų dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo priėmimas). Tikslinant projekto 18 straipsnio 1 dalyje numatyto sprendimo apibrėžties formuluotę, ji galėtų būti išdėstyta taip: „<...> Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą, kuriuo išregistruoja iniciatyvinę grupę, konstatavusi, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus “. Vis dėlto, mūsų vertinimu, iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimas būtų visiškai perteklinis sprendimo elementas, neturintis aiškios teisinės prasmės, todėl siūlome šį sprendimą apibrėžti glausčiau: „<...> Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą, kuriuo išregistruoja iniciatyvinę grupę, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus “. 53.
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų reglamentavimas nebūtų išskaidytas į atskirus straipsnius, atitinkamai patikslinant jų pavadinimus ir atsisakant perteklinio šių sprendimų elemento dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimo , šio straipsnio 2 dalyje siūlytume vietoj formuluotės „ sprendimą dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo “ įrašyti formuluotę „sprendimą dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės“ (žr. šios išvados 12 pastabą), o nuostatą „Remiantis šiuo sprendimu išregistruojama iniciatyvinė grupė“ išbraukti, nes iniciatyvinė grupė turėtų būti išregistruojama tuo pačiu sprendimu, kuriame būtų konstatuota, kad „iniciatyvos teisė neįgyvendinta nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“ (taip pat žr. 52 pastabą). Be to, iš projekto nuostatų neaišku, ar šiurkštus įstatymo pažeidimas turėtų nustatytas atskiru anksčiau priimtu projekto
dalyje minimu sprendimu dėl pažeidimo nustatymo, ar tai, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, galėtų būti konstatuota tame pačiame sprendime, kuriuo būtų nustatytas toks pažeidimas. Kaip minėta, mūsų nuomone, sprendimo dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, reglamentavimą reikėtų sujungti su numatytuoju projekto
rinkimų komisija, nustačiusi šiurkštų įstatymo pažeidimą, tuo pačiu sprendimu išregistruoja iniciatyvinę grupę. Jeigu šiam siūlymui nebūtų pritarta, projekto
į projekto
(žr. šios išvados 50 pastabą), dėstytinas taip: „Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės, jeigu šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytame sprendime dėl pažeidimo nustatymo pripažįsta pažeidimą šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu.“ 54.
Projekto 18 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje nuoroda turėtų būti pateikiama į 15 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes reikalavimai piliečių parašų rinkimo baigiamojo akto turiniui numatyti ne tik projekto 15 straipsnio
formuluotės „savo sprendimu Seimui pateikia išvadą, kad iniciatyvos teisė dėl tokio iniciatyvos projekto yra įgyvendinta, ir perduoda <...>“ siūlytume įrašyti formuluotę „priima sprendimą, kuriame konstatuoja, kad iniciatyvos teisė įgyvendinta, ir kuriuo perduoda Seimui <...>“. Kita vertus, jeigu būtų atsisakyta projekto 18 straipsnyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų pavadinimo „dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo“ (žr. šios išvados 12 ir 52 pastabas) ir perteklinio šių sprendimų elemento dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimo , svarstytina, ar nereikėtų analogiškai pakoreguoti ir projekte siūlomo jo 19 straipsnyje numatyto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo „dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo“ teisinio reguliavimo, taip pat atsisakant perteklinio iniciatyvos teisės įgyvendinimo konstatavimo šiame sprendime (juolab kad tol, kol projektas neįregistruotas Seime, ši teisė formaliuoju teisiniu požiūriu dar neįgyvendinta, taigi toks konstatavimas per ankstyvas), ir pervadinant šį sprendimą, pavyzdžiui, sprendimu dėl piliečių teikiamo teisės akto projekto perdavimo Seimui, sprendimu dėl piliečių teikiamo teisės akto projekto perdavimo įregistruoti, ar pan.). 56.
komisijai savo sprendime konstatavus, kad per įstatyme nustatytą terminą surinktas reikiamas reikalavimus atitinkančių piliečių parašų skaičius, Seimui kartu su piliečių parašų rinkimo baigiamuoju aktu ir piliečių parašų patikrinimo aktu perduoti ir pačius piliečių parašų rinkimo lapus su piliečių duomenimis. Kadangi atlikti piliečių parašų rinkimo atitikties įstatymo reikalavimams patikrą yra Vyriausiosios rinkimų komisijos, o ne Seimo kompetencija, manytina, kad perduoti Seimui piliečių parašų rinkimo lapus su surinktais piliečių parašais nėra jokio teisinio poreikio. 57. Projekto 20 straipsnyje atsisakytina detalaus reguliavimo, kas ir kaip turėtų būti pranešama koordinatoriams, įregistravus piliečių Seimui pateiktą teisės akto projektą, t. y. jau įgyvendinus piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, paliekant šiuos klausimus sureguliuoti Seimo statute, kuriame pagal Konstitucijos 76 straipsnį nustatoma Seimo darbo tvarka (žr. šios išvados 3 pastabą). 58. Projekto 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti pavedimą Vyriausiajai rinkimų komisijai priimti projektu teikiamo konstitucinio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgdami į tai, taip pat į Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, kompetenciją ir projektu siūlomus nustatyti jos įgaliojimus, manome, kad dėl šio projekto reikėtų gauti šios komisijos nuomonę. 59. Projekto 26 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių
„iniciatyvinės grupės“ įrašytini žodžiai „iniciatyvinių grupių“. Šios dalies
nuostatos diskutuotinos ir tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad nebegaliojančios materialinės teisės normos gali būti taikomos jų galiojimo metu atsiradusiems teisiniams santykiams, bet procesinės (procedūrinės) teisės normos visada taikomos tik tos, kurios galioja atitinkamų procesinių veiksmų (procedūrų) atlikimo metu.
Taigi, pavyzdžiui, piliečių teikiamo teisės akto projekto pateikimas ir svarstymas Seime galėtų vykti tik pagal galiojančias Seimo statuto ar įstatymų nuostatas, kuriomis tuo metu būtų reglamentuojamos tokio projekto pateikimo ir svarstymo procedūros. 60. Dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo teisinės galios paprastieji įstatymai privalo būti su juo suderinti (negali jam prieštarauti). Su projektu teikiamo konstitucinio įstatymo nuostatomis reikėtų suderinti Seimo statuto nuostatas dėl piliečių teikiamo projekto pateikimo, svarstymo ir priėmimo Seime procedūrų, taip pat patikslinti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas dėl administracinių nusižengimų, susijusių su piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimu (pavyzdžiui, šio kodekso 88 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį), papildyti šį kodeksą naujomis nuostatomis dėl piliečių parašų rinkimo lapų saugojimo tvarkos (žr. projekto 13 straipsnio 10 dalį). Atsižvelgiant į tai, s varstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti nuostatos, kuria Vyriausybė būtų įpareigota pateikti Seimui reikalingų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiam pavedimui įvykdyti nustatytinas ankstesnis nei projektu teikiamo konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data terminas, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su juo. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]
2024-06-21 Nr. XIVP-3268(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstituciniame įstatyme numatyti galimybę piliečiams, įgyvendinant konstitucinę įstatymų leidybos iniciatyvos teisę arba piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę, teikti Seimui tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų projektus: konstitucinio įstatymo ar įstatymo projektą (2 straipsnio 4 dalis); Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą (2 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio nuoseklumo bei suderinamumo, projekto 2 straipsnio 3 dalyje,
2 dalyje, IV skyriaus pavadinime, 17 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnyje, VI skyriaus pavadinime ir abiejuose šio skyriaus straipsniuose vietoj sąvokos „teisės akto projektas“ vartotina siauresnė sąvoka „įstatymo projektas“ arba, atsižvelgiant į kontekstą – „Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektas“, „konstitucinio įstatymo projektas“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad iniciatyvinė grupė įregistruojama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu (projekto 9 straipsnio 8 dalis), projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostata dėstytina lakoniškiau, pavyzdžiui, taip: „Įregistruota iniciatyvinė grupė turi teisę organizuoti piliečių parašų rinkimą ir apie tai pranešti visuomenės informavimo priemonėse.“ 3.
Projekto 21 straipsnyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tiek, kiek jis apima piliečių inicijuotos ir Seimo nepriimtos Konstitucijos pataisos pakartotinio teikimo Seimui galimybės ribojimą, siejamą ne su Seimo sprendimu nepriimti tos pataisos, o su Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo, nedera su Konstitucijos 148 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų. Pažymėtina, kad šioje konstitucinėje nuostatoje numatytas vienų metų terminas skaičiuojamas nuo Seimo balsavimo, kuriuo piliečių inicijuota Konstitucijos pataisa nepriimta. Analogiška taisyklė įtvirtinta ir Seimo statuto
teisinis reguliavimas šiuo aspektu yra nenuoseklus, nes ir Referendumo konstitucinio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas ribojimas („Iniciatyva paskelbti referendumą tuo pačiu klausimu gali būti reiškiama ne anksčiau kaip po vienų metų“) yra nustatytas atsižvelgiant į nustatytąjį Konstitucijos 148 straipsnio 4 dalyje, t. y. pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį vienų metų terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo referendumo, kuriame spręsta dėl Konstitucijos pakeitimo ar kito įstatymo priėmimo, dienos (o ne nuo piliečių reikalavimo paskelbti referendumą pateikimo Seimui dienos). 4.
reguliavimas, pagal kurį pakartotinis piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisių įgyvendinimas būtų ribojamas vienodu terminu, neatsižvelgiant į tai, kokios teisinės galios įstatymo (Konstitucijos pataisos, konstitucinio įstatymo ar paprastojo įstatymo) priėmimas inicijuojamas, mūsų nuomone, būtų nepagrįstas ir tuo atžvilgiu, kad juo būtų sudarytos prielaidos 50 tūkstančių piliečių teisę pakartotinai teikti Seimui svarstyti to paties turinio įstatymo projektą riboti labiau nei analogišką kitų įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų (Seimo narių, Respublikos Prezidento, Vyriausybės) teisę (pagal Seimo statuto 139 straipsnio 2 dalį, įstatymo projektas neteikiamas pakartotinai svarstyti, jeigu analogiško turinio projektą Seimas buvo atmetęs per pastaruosius 6 mėnesius; pagal Seimo statuto 1714 straipsnio 6 dalį, nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių). 5. Projekto VI skyriuje siūloma reguliuoti piliečių teikiamo įstatymo projekto pateikimą Seimo posėdyje ir jo svarstymą bei priėmimą Seime. Pažymėtina, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė įgyvendinama pateikiant Seimui įstatymo projektą; kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2018 m. birželio 29 d. nutarimai). Taigi, pagal Seimo statutą įregistravus įstatymo projektą Seime, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė yra įgyvendinta, Seimui kyla pareiga pradėti svarstyti jam pateiktą projektą ir prasideda antroji įstatymų leidybos proceso stadija – įstatymų projektų svarstymo stadija.
Atsižvelgiant į tai, taip pat į Konstitucijos 76 straipsnio nuostatą, pagal kurią Seimo darbo tvarka turi būti nustatoma Seimo statute, įstatymų projektų svarstymas Seime neturėtų būti reguliuojamas projektu teikiamu konstituciniu įstatymu (kuriuo reguliuotini svarbiausi piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisių įgyvendinimo santykiai, pasibaigiantys įregistravus piliečių teikiamą įstatymo projektą Seime). Todėl siūlome atsisakyti projekto VI skyriuje „Piliečių teikiamo teisės akto projekto svarstymas“ numatyto teisinio reguliavimo, paliekant projektų svarstymo ir priėmimo procedūras sureguliuoti Seimo statute. 6. Projekto 25 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Seimas privalo svarstyti piliečių teikiamą įstatymo projektą ir „priimti sprendimą dėl jo priėmimo ar atmetimo“, yra teisiškai netiksli ir neaiški: iš jos formuluotės negalima vienareikšmiškai suprasti, ar Seimas galėtų atmesti piliečių teikiamą įstatymo projektą jo pateikimo arba svarstymo Seimo posėdyje stadijose, ar visada privalėtų balsuoti dėl jo priėmimo, be kita ko, net ir tais atvejais, kai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertintų tą projektą kaip prieštaraujantį Konstitucijai. Tai galėtų lemti netikrumą dėl to, kokia konkreti tvarka taikytina piliečių teikiamų įstatymų projektų svarstymui, nes Seimo statute nustatyta bendroji įstatymų leidybos procedūra nesuponuoja Seimo pareigos „priimti sprendimą dėl įstatymo projekto priėmimo ar atmetimo“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (
6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (
6898, el. p. [email protected]
2023-12-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė , Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnio patarėja Vaida Rudėnaitė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyresnioji patarėja Mėta Matuzevičienė, patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023
iniciatyvos konstituciniame įstatyme numatyti galimybę piliečiams, įgyvendinant konstitucinę įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, teikti Seimui ne tik įstatymų (kaip nustatyta galiojančiame P iliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme ), bet ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų projektus (2 straipsnio 4 dalis). Projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad tai siūloma atsižvelgiant, be kita ko, į Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas, pagal kurias konstitucinė įstatymų leidybos iniciatyvos teisės samprata apima ne tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų, bet ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę (kuo dar, be šio nutarimo nuostatų, grindžiamas aptariamas siūlymas, projekto aiškinamajame rašte neatskleista).
Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 68 straipsnio nuostatų negalima aiškinti taikant vien lingvistinį metodą, pažodžiui, esą šiame straipsnyje nurodytieji subjektai gali inicijuoti tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų priėmimą Seime; šios konstitucinės nuostatos reiškia, kad tik Konstitucijos 68 straipsnyje nurodyti subjektai turi įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę, išskyrus pačioje Konstitucijoje nustatytus atskirus atvejus. Atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, neaišku, kodėl projektu siūloma nustatyti 50 tūkstančių piliečių teisę teikti Seimui, be įstatymų, tik norminių, o ne visų kitų Seimo teisės aktų projektus (išskyrus, aišku, iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis, kai įgaliojimus teikti Seimui tam tikrų teisės aktų projektus turi tik konkretūs įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektai). Nepritarti Manytina, kad nėra pagrindo (argumentų) išplėsti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, suteikiant teisę piliečiams teikti Seimui ir kitų (ne tik norminių) Seimo teisės aktų projektus. Pastebėtina, kad Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta piliečių teisė teikti Seimui „įstatymo projektą“, kuri, net atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas, neturėtų būti aiškinama pernelyg plačiai, kaip apimanti ir nenorminius Seimo priimamus teisės aktus.
Taip pat įvertinus ir tai, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo procesas yra ilgas, reikalaujantis gana daug sąnaudų, įtraukiantis didelį piliečių skaičių, manytina, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė turėtų būti siejama su ypač svarbių visuomenei teisės aktų projektų teikimu. Kartu pastebėtina, kad nenorminiai Seimo priimami teisės aktai dažniausiai atskleidžia Seimo požiūrį/poziciją tam tikrais politiniais klausimais, pavyzdžiui, dėl karo Ukrainoje, arba jais išreiškiamas pritarimas/nepritarimas, pavyzdžiui, ataskaitai ir pan. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023 -11-16 Projektu siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus vertinti, ar piliečių teikiamo teisės akto projekto nuostatomis nepaneigiami iš Konstitucijos kylantys reikalavimai (9 straipsnio 1 dalis), ir neregistruoti iniciatyvinės grupės, jeigu, šios komisijos vertinimu, projekto nuostatomis paneigiami šie reikalavimai (9 straipsnio 6 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad kitaip nei tuo atveju, kai piliečiai įgyvendina referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, įgyvendinant piliečių įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę teisės akto projektas teikiamas Seimui svarstyti ir spręsti dėl jo priėmimo. Svarstant įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektus Seime pagal Seimo statutą yra vykdoma privaloma vidinė prevencinė jų konstitucingumo kontrolė, užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie galėtų prieštarauti Konstitucijai.
Jeigu Konstitucijos pakeitimo ar kito įstatymo projektas piliečių yra teikiamas priimti referendumu, Seimas to projekto nesvarsto ir nevertina, taigi tik Vyriausioji rinkimų komisija, kaip įgaliojimus organizuoti referendumą turinti institucija, gali įvertinti piliečių referendumui teikiamo projekto atitiktį Konstitucijai ir užkirsti kelią referendumu priimti jai prieštaraujantį įstatymą. Atsižvelgiant į šį esminį piliečių pateiktų Konstitucijos pakeitimo ar kitų įstatymų projektų priėmimo referendumu ir Seime skirtumą, diskutuotina, ar Vyriausiajai rinkimų komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai užkirsti kelią piliečiams įgyvendinti įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę, nusprendus, kad jų teikiamas projektas neatitinka Konstitucijos, kai atitikties Konstitucijai kontrolė gali būti veiksmingai atlikta jau įgyvendinus šią konstitucinę piliečių teisę, t. y. Seime įregistravus piliečių pateiktą projektą. Nepritarti Teikimo įstatymo projekte Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) pareiga vertinti iniciatyvinės grupės teikiamo teisės akto projekto atitiktį iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams nustatyta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. KT36-N10/2014 nuostatą, kad VRK turi vertinti iniciatyvinės grupės siūlomo priimti įstatymo projekto turinį, taip pat į Referendumo konstitucinio įstatyme (toliau – RKĮ) nustatytą analogišką VRK pareigą. Pastebėtina, kad nėra ginčijama VRK pareiga vertinti atitiktį Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams, nors kai kurie iš jų kyla arba sietini su Konstitucijoje įtvirtintais reikalavimais.
Nesutiktina, kad Seimas piliečių pateikiamo siūlymo referendumui atveju nesvarsto (o šiuo atveju svarstytų) ir iš viso negali vertinti projekto ir užkirsti kelio referendumu priimti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą. Pastebėtina, kad net referendumui pateikiamo siūlymo atveju Seimas priima arba nepriima nutarimą dėl referendumo paskelbimo. Be to, tokį Seimo nutarimą galima skųsti Konstituciniam Teismui. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023 -11-16 Konstitucinio Teismo aktuose pažymėta, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė įgyvendinama pateikiant Seimui įstatymo projektą; kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti (2005 m. sausio 19 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2018 m. birželio 29 d. nutarimai); Seimo įgaliojimų įgyvendinimas priimant kitus Seimo teisės aktus taip pat gali būti inicijuojamas tik pateikiant Seimui atitinkamo teisės akto projektą, kurį Seimas privalo pradėti svarstyti (2018 m. birželio 29 d. nutarimas). Taigi pagal Seimo statutą įregistravus įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektą Seime, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė yra įgyvendinta, Seimui kyla pareiga pradėti svarstyti jam pateiktą projektą ir prasideda antroji įstatymų leidybos proceso stadija – įstatymų projektų svarstymo stadija.
Atsižvelgiant į tai, taip pat į Konstitucijos 76 straipsnio nuostatą, pagal kurią Seimo darbo tvarka turi būti nustatoma Seimo statute, pažymėtina, jog įstatymų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektų svarstymas ir priėmimas Seime neturėtų būti projektu teikiamo konstitucinio įstatymo (kuriuo reguliuotini svarbiausi piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisių įgyvendinimo santykiai) reguliavimo objektas. Todėl siūlome atsisakyti projekto VI skyriuje „Piliečių teikiamo teisės akto projekto svarstymas“ numatyto teisinio reguliavimo, paliekant projektų svarstymo ir priėmimo procedūras sureguliuoti Seimo statute. Jeigu projektu teikiamame konstituciniame įstatyme, kuris turėtų aukštesnę galią nei Seimo statutas, vis dėlto būtų norima nustatyti tam tikrus esminius piliečių pateiktų projektų svarstymo ir priėmimo Seime procedūrų ypatumus, kurie saistytų Seimą jam Seimo statute detaliai reglamentuojant šias procedūras, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra teisinio poreikio nustatyti tokių reikalavimų, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ir tiesiogiai saisto įstatymų leidėją, pavyzdžiui, kad Seimas privalo svarstyti piliečių pateiktą projektą (projekto 25 straipsnio 1 dalis;
Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalis), kad svarstant Seime Konstitucijos pakeitimo įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes (projekto 25 straipsnio 3 dalis; žr.
Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimą, Seimo statuto 170 straipsnio 6 dalies 2 punktą, 8 ir 9 dalis), ir pan. Kartu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nustačius projekto 24 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, pagal kurį piliečių teikiamas projektas turėtų būti pateiktas artimiausiame Seimo posėdyje, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas galėtų neturėti galimybės įvertinti to projekto, be kita ko, atitikties Konstitucijai aspektu (žr. Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalį), ir galėtų būti sutrikdyta Seimo vidinės prevencinės projekto konstitucingumo kontrolės procedūra (žr. Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalį).
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo konstitucinio įstatymo teisinė galia yra aukštesnė už Seimo statuto, taip pat į tai, kad tam tikros Konstitucijos nuostatos yra išaiškintos Konstitucinio Teismo aktuose, įstatymo projekte Konstitucijos nuostatos detalizuojamos, nustatant pagrindinius, su jų įgyvendinimu susijusius, principus (parodant iniciatyvinės grupės ir Seimo teisių ir pareigų santykį), kurių taikymo tvarka turėtų būti detalizuota Seimo statute. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlytina KĮ projekto 25 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį patikslinti, nesiejant jo su konkretaus Seimo struktūrinio padalinio teisėmis ir jį pakeičiant taip: „ Seimas svarstomą kitą piliečių Piliečių teikiamą teikiamas kitas teisės akto projektą projektas gali būti grąžinti tobulinti tobulinamas tik Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui Seime jo svarstymo metu .“
2023
2 Projekto
susijusi“, o vietoj žodžio „įtvirtinta“ įrašytinas žodis „nustatyta“ (plg. su
2023
3 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo ar kito Seimo teisės akto priėmimo iniciatyva reiškia atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūlomo apibrėžti termino „piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos projektas“ ir jo trumpinio „iniciatyvos projektas“ nereikėtų atsisakyti kaip iš esmės tautologinių; diskutuotina, ar vietoj šio termino negalėtų būti apibrėžtas (jeigu tai apskritai reikalinga) ir vietoj nurodyto trumpinio vartojamas, pavyzdžiui, terminas „piliečių teikiamas projektas“.
Nepritarti Iniciatyvinė grupė, teikdama prašymą ją įregistruoti, išreiškia ketinimą įgyvendinti piliečių įstatymų leidybos arba Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę (toliau kartu – iniciatyvos teisė) ir pateikia atitinkamo teisės akto projektą. Toks projektas, kol dėl jo dar nėra surinktas reikiamas skaičius piliečių parašų ir kol jis nėra pateiktas Seimui, negali būti vadinamas
„piliečių teikiamu teisės akto projektu“. Todėl įstatymo projektu siūloma
iniciatyvinės grupės teikiamą teisės akto projektą iki kol bus surinkti piliečių parašai vadinti „piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos projektu (toliau – iniciatyvos projektas)“, o juos surinkus ir pateikus Seimui –
„piliečių teikiamu teisės akto projektu“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023
4 Projekto
ar jo pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiu galios “, nes konstrukcijos „ pakeitimo projektas“, „papildymo projektas“, „pripažinimo netekusiu galios projektas“ yra ne tik perteklinės, bet ir teisiškai netikslios. Pritarti 7.
2023
5 Projekto
Konstitucijos keitimo ar papildymo įstatymo“ siūlytume įrašyti tikslią formuluotę
„Konstitucijos nuostatų pakeitimo, pripažinimo netekusiomis galios ar jos
papildymo įstatymo“ (arba, priešingai, – lakonišką formuluotę „Konstitucijos pakeitimo įstatymo“). Pritarti
2023
1 Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlome pakoreguoti, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija negali „užtikrinti“ piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo, ir šią nuostatą išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „ Vyriausioji rinkimų komisija vykdo šiuos su iniciatyvos teisės įgyvendinimu susijusius įgaliojimus: “. Pritarti
2023
11 Projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte prieš žodį
„prašymus“ vietoj žodžių „iniciatyvinės grupės“ įrašytini žodžiai
„iniciatyvinių grupių“. Pritarti
teisinio reguliavimo dėstymo glaustumo, projekto 3 straipsnio 1 dalies
elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape“, o projekto 13 straipsnio 8 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje – „ar elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape“, nes šiose nuostatose nebūtina atskirai paminėti elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo, kuris pagal savo prasmę patenka į sąvokos „ piliečių parašų rinkimo lapai“ turinį . Nepritarti Siūlomame įstatymo projekte numatytos skirtingos sąvokos – „piliečių parašų rinkimo lapai“ ir „elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapas“
Šių sąvokų išskyrimas įstatymo projekte reikalingas dėl to, kad VRK iniciatyvinei grupei išduoda piliečių parašų rinkimo lapus ir sudaro galimybę piliečiams pasirašyti elektroniniu būdu elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape (jo neišduoda), taip pat KĮ projekte, atsižvelgiant į tai, numatyta skirtinga piliečių parašų rinkimo tvarka išduotuose piliečių parašų rinkimo lapuose ir elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape, skirtinga surinktų piliečių parašų patikra ir kita. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023
15 Projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių
„pažeidimo faktus“ ir „pažeidimo faktų“ įrašytini žodžiai atitinkamai
„pažeidimus“ ir „pažeidimų“. Pritarti
2023
161 Projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte (pirmą kartą) minimi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai „dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo“ kaip tam tikra šios komisijos sprendimų rūšis, atskira nuo šios dalies 3 punkte numatytų sprendimų „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“. Vis dėlto, kaip matyti iš projekto 18 straipsnio, Vyriausioji rinkimų komisija, sprendime dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavusi, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus arba nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, taip pat turėtų išregistruoti iniciatyvinę grupę. Tačiau toks sprendimas pagal projekto nuostatas kažkodėl nelaikomas „sprendimu dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“ , kurio priėmimas reglamentuojamas projekto 11 straipsnyje ir „kuriuo remiantis grupės iniciatyva turėtų būti laikoma nutrūkusia“ (jeigu iniciatyvinės grupės nariui atšaukus savo parašą šios grupės narių liktų mažiau negu nustatytas minimalus jų skaičius arba jeigu iniciatyvinė grupė per nustatytą terminą nepaskirtų naujo koordinatoriaus).
„Nutrūkus“ iniciatyvinės grupės iniciatyvai, piliečių
iniciatyvos teisė taip pat liktų „neįgyvendinta“, taigi nėra visiškai aišku, kuo grindžiamas siūlymas iš esmės panašaus turinio sprendimus vadinti skirtingai. Mūsų nuomone, siekiant išvengti klaidinančios painiavos, visi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, kuriais išregistruojama iniciatyvinė grupė, vadintini sprendimais „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“, o nurodant kurį nors vieną iš jų patikslintina, kokiu pagrindu jis priimtas (pavyzdžiui, projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punkte, 18 straipsnio pavadinime ir 2 dalyje, 21 straipsnyje – „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės“ arba, geriau, „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus arba nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“,
„dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo,
nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“, „dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo nustatymo ir iniciatyvinės grupės išregistravimo“, ar pan.). Nepritarti VRK sprendimai dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo yra tiesiogiai susiję ne su iniciatyvos teisę įgyvendinančio subjekto (iniciatyvinės grupės) buvimu, bet su pačiu iniciatyvos teisės įgyvendinimu, t.y. piliečių parašų rinkimu (iniciatyvinės grupės išregistravimas tokio sprendimo priėmimo atveju yra tik techninis dalykas).
O sprendimų dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo priėmimo pagrindas nesiejamas tiesiogiai su piliečių parašų rinkimu, t.y. iniciatyvos teisės įgyvendinimu, bet susijęs su specialaus subjekto – iniciatyvinės grupės – atitiktimi KĮ projekte jam keliamiems reikalavimams. Iniciatyvinei grupei nebeatitinkant KĮ projekte jai keliamų reikalavimų, šios grupės iniciatyva turėtų būti laikoma nutrūkusia, ir tokiu atveju negali būti teigiama, kad iniciatyvinė grupė neįgyvendino iniciatyvos teisės. Atsižvelgus į Teisės departamento siūlymą visus minėtus VRK sprendimus pavadinti sprendimais dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, papildomai pavadinime nurodant jo priėmimo pagrindą, šių sprendimų pavadinimai būtų per ilgi ir painūs. Taip pat neaišku, kaip turėtų būti formuluojami įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų VRK sprendimų pavadinimai. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023
17 Projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžių „įgyvendinimo užtikrinimu“ įrašytinas žodis „įgyvendinimu“, nes nėra įmanoma „užtikrinti“, kad piliečių įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisė bus įgyvendinta. Analogiškai taisytina projekto 3 straipsnio 2 dalis. Pritarti
vietoj žodžių „įgyvendinimui užtikrinti būtiną“ reikėtų įrašyti žodį „įgyvendinimo“ .
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo tvarka būtų nustatyta projektu teikiamame konstituciniame įstatyme (projekto 1 straipsnis), taigi neaišku, ką pagal aptariamą punktą dar turėtų nustatyti Vyriausioji rinkimų komisija. Nepritarti Įstatymo projekte, kaip numatyta Konstitucijoje, yra nustatoma iniciatyvos teisės įgyvendinimo tvarka, o VRK jos nustatyti neturi teisės ir gali nustatyti tik tvarką, susijusią su šiame įstatyme nustatytos tvarkos užtikrinimu. KĮ projekto aiškinamojo rašto 12 punkte dėl aiškumo yra nurodyta, kokius su iniciatyvos teisės įgyvendinimo užtikrinimu susijusius
pakeisti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023
19 Projekto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte vietoj žodžių „atlieka kitas <...> nustatytas funkcijas, susijusias <...>“ įrašytini žodžiai „vykdo kitus <...> nustatytus įg/aliojimus, susijusius <...>“
2 Projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas“ įrašytina formuluotė „Vykdydama šiame įstatyme nustatytus įgaliojimus“ (taip pat žr. šios išvados 8 pastabą). Pritarti
2023
11 Projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio atsisakytina perteklinio tikslų, kurių siekiant nustatoma Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga savo interneto svetainėje skelbti tam tikrą informaciją, dėstymo (išbrauktina formuluotė
„Siekiant informuoti apie iniciatyvos teisės įgyvendinimą ir užtikrinti šios
teisės įgyvendinimo skaidrumą ir sąžiningumą,“).
Nepritarti Įstatyme turi būti nurodomi visi skelbimo (viešinimo) tikslai, todėl analogiškai kaip ir
vertinti kaip perteklinių. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023
11 Projekto
įrašytina formuluotė „kokie dokumentai pateikiami kartu su juo“. Pritarti
2023
14 Projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą siūlytume išdėstyti taip: „konkretūs piliečių parašų dėl iniciatyvos projektų rinkimo terminai“. Nepritarti Šia įstatymo projekto nuostata buvo siekiama pabrėžti, kad VRK svetainėje turėtų būti skelbiami piliečių parašų rinkimo terminai dėl būtent konkrečių iniciatyvų projektų. Pritarus Teisės departamento siūlymui, žodis „konkretūs“ taptų perteklinis ir nebūtų užtikrintas siekis pabrėžti iniciatyvų projektus, dėl kurių konkrečiu metu yra renkami piliečių parašai. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16 Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turėtų būti skelbiami šios komisijos sprendimai „dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų, kartu skelbiant atliktų tyrimų išvadas ir piliečių papirkimą organizavusių asmenų vardus ir pavardes“.
Turint mintyje tai, kad pagal projekto 17 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija turėtų įgaliojimus savo sprendimais nustatyti įvairius reikalavimų, susijusių su piliečių parašų rinkimu, perdavimu arba iniciatyvos projekto politine kampanija ar jos finansavimu, pažeidimus, neaišku, kodėl būtų skelbiami ne visi jos sprendimai dėl pažeidimų nustatymo ir informacija ne apie visus pažeidimus padariusius asmenis, o tik dėl vienos rūšies pažeidimo – papirkimo nustatymo priimti sprendimai ir informacija tik apie papirkimą „organizavusius“ asmenis. Keičiant projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atitinkamai reikėtų pakeisti ir šio straipsnio 3 dalį. Nepritarti Manytina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje turėtų būti skelbiami tik tokie Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, kurie turi esminę reikšmę iniciatyvos teisės įgyvendinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos priimami sprendimai dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo, kai nustatytas šio įstatymo reikalavimų pažeidimas pripažįstamas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, yra skelbiami visada. Taip pat siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, skelbti visų kitų
pažeidimų nustatymo netikslinga. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023
18 Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turėtų būti skelbiama „ Rinkimų kodekse, mutatis mutandis taikant jo nuostatas, nurodyta skelbtina informacija apie visus iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyvius“.
Pažymėtina, kad Rinkimų kodekse nėra nuostatų apie piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos „ projekto politinės kampanijos dalyvius“, jame nurodyta skelbtina informacija ne apie šios kampanijos, o apie rinkimų politinės kampanijos dalyvius. Atsižvelgiant į tai, ši nuostata tikslintina, išdėstant ją, pavyzdžiui, taip: „ mutatis mutandis taikant Rinkimų kodekso nuostatas dėl informacijos apie rinkimų politinės kampanijos dalyvius skelbimo – informacija apie iniciatyvos <...> kampanijos dalyvius <...>“ arba geriau tiesiogiai nurodant, kokia informacija apie šios kampanijos dalyvius turėtų būti paskelbta (pavadinimas arba vardas, pavardė, statusas politinėje kampanijoje, kontaktiniai duomenys
tinkluose). Pritarti
2023
18 Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo ar kito Seimo teisės akto priėmimo iniciatyva reiškia atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, manome, jog projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte (pirmą kartą) ir toliau projekto tekste vartojamose formuluotėse „iniciatyvos projekto politinė kampanija“ ir „iniciatyvos projekto agitacija“ vartojamas žodis „projekto“ yra perteklinis, ir siūlome jo atsisakyti. Nepritarti Kadangi įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama sąvoka
„piliečių įstatymų leidybos iniciatyva (toliau – iniciatyva)“ reiškia ne
atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, o įregistruotos iniciatyvinės grupės ketinimą įgyvendinti iniciatyvos teisę, todėl nėra pagrindo siūlomai formuluotei.
Manytina, kad vykdyti politinę kampaniją, įskaitant agitaciją, galima tik dėl iniciatyvos projekto, o ne dėl ketinimo. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023
3 Projekto 4 straipsnio 3 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo dėstymo glaustumo, vietoj formuluotės „sprendimus dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų ir atliktų tyrimų išvadas“ įrašytina formuluotė „sprendimus ir išvadas“. Nepritarti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti ne tik
„sprendimai dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų“, bet ir kiti Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimai, todėl šioje dalyje numatant kitą nei įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatomą viešinimo terminą, siekiama atskirai reglamentuoti piliečių papirkimą organizavusių asmenų duomenų viešinimo terminą. Toks pats papirkimą organizavusių asmenų duomenų viešinimo terminas numatytas ir Referendumo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023
1 Projekto
Žodis „pasirašymo“ įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje įrašytas, atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos pastabą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 2 dalie nuostatą:
„2. Teisės aktų nustatytus įgaliojimus turinčio subjekto pasirašytas
teisės aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasirašymo įregistruojamas ir paskelbiamas Teisės aktų registre, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus Teisės aktų registro objektus.“ 25.
2023 -11-167 1, 2 Projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėl teisinio tikslumo po žodžių atitinkamai
„piliečiai“ ir „piliečių“ įrašytini kableliais išskirti žodžiai atitinkamai
„turintys rinkimų teisę“ ir „turinčių rinkimų teisę“. Nepritarti
Projekto 1 straipsnio 1 dalyje yra įvestas trumpinys „(toliau – piliečiai)“, kuris reiškia rinkimų teisę turinčius Lietuvos Respublikos piliečius. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023
2 Projekto
Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę, iniciatyvinę grupę turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 piliečių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Referendumo konstitucinį įstatymą, siekiant pateikti Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą priimti referendumu, t. y. įgyvendinti
iniciatyvos teisę, piliečių referendumo iniciatyvinė grupė turi būti sudaryta iš ne mažiau kaip 15 piliečių. Atsižvelgiant į tai, taip pat į projektu teikiamą siūlymą suvienodinti terminus 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių parašams surinkti, piliečiams įgyvendinant referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę, svarstytina, ar abiem šiais atvejais neturėtų būti sudaromos vienodo dydžio iniciatyvinės grupės. Nepritarti Įstatymo projektu siekiama palengvinti, o ne pasunkinti Konstitucijos keitimo inciatyvos teisės įgyvendinimą, nes šią teisę įgyvendinant piliečių pateiktą teisės akto projektą dar svarsto Seimas.
Pastebėtina ir tai, kad galiojančiame Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme numatytas 10 iniciatyvinės grupės narių skaičius. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023
843 Projekto 7 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „nurodyta“ įrašytinas žodis „nustatyta“. Pritarti
2023
2 Projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimų prašymo turiniui teisinį reguliavimą siūlome papildyti nuostata, pagal kurią iniciatyvinė grupė prašyme galėtų nurodyti ir pasirinktą savo pavadinimą, kuris palengvintų jos identifikavimą, jai vykdant savo iniciatyvos agitaciją ir skleidžiant politinę reklamą (ypač tais atvejais, kai tuo pačiu metu veiktų kelios iniciatyvinės grupės). Projekte taip pat būtų galima nustatyti, kad iniciatyvinei grupei nepasirinkus pavadinimo, jį suteiktų Vyriausioji rinkimų komisija, registruodama tą grupę. Kartu projekte reikėtų nustatyti reikalavimus iniciatyvinės grupės pavadinimui, pavyzdžiui, kad jis nebūtų tapatus jau įregistruotos iniciatyvinės grupės, politinės organizacijos ar kito juridinio asmens pavadinimui arba į jį panašus, jame nebūtų vartojami fizinių asmenų vardai ir pavardės. Nepritarti Įstatymo projektu siekiama palengvinti iniciatyvos teisės įgyvendinimą, todėl teisė nurodyti iniciatyvinės grupės pavadinimą galėtų būti laikoma pertekline. Yra pakankamas reikalavimas prašyme įregistruoti iniciatyvinę grupę nurodyti iniciatyvos projekto pavadinimą. Reikalavimas iniciatyvinei grupei turėti privalomą pavadinimą nėra numatytas Referendumo konstituciniame įstatyme. 29.
2023
4 Pagal projekto 8 straipsnio 4 dalį, kartu su prašymu įregistruoti iniciatyvinę grupę ir jos teikiamu Seimo teisės akto projektu turėtų būti pateikiamas to projekto aiškinamasis raštas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų pareiga pateikti projektų aiškinamuosius raštus Seimo statute reguliuojama kitaip. Pirma, piliečiams įgyvendinant įstatymų leidybos iniciatyvos teisę kartu su įstatymo projektu pateikti aiškinamojo rašto nereikia, o antra, kiti įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektai privalo pateikti aiškinamąjį raštą tik su įstatymų, bet ne poįstatyminių Seimo teisės aktų projektais (žr. Seimo statuto 135 straipsnio 3, 6 dalis). Pagal projektu teikiamą siūlymą konstituciniame įstatyme nustačius įstatymų leidybos iniciatyvos teisę įgyvendinančių piliečių pareigą pateikti aiškinamąjį raštą su visų Seimui teikiamų teisės aktų projektais, Seimo statute turėtų būti išplėsta ir atitinkama kitų įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų pareiga, nes 50 tūkstančių piliečių neturėtų būti nustatomi griežtesni reikalavimai nei kitiems subjektams. Nepritarti Kadangi Seimas turi konstitucinę pareigą svarstyti piliečių pateiktą teisės akto projektą ir dėl jo yra renkamas didelis kiekis piliečių parašų, todėl jau prieš piliečių parašų rinkimą turėtų būti aiškios ne tik tokio teisės akto projekto nuostatos, bet jo tikslai, atskleidžiami aiškinamajame rašte. Įstatymo projekte nurodyti reikalavimai iniciatyvos projekto aiškinamajam raštui yra paprastesni, leidžiantys laisva forma išdėstyti pagrindinius tokio rašto turinio elementus. Taip pat yra nustatoma Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiga patvirtinti pavyzdinę tokio prašymo ir kitų reikalingų dokumentų formas. 30.
2023
4 Projekto 8 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „ keičiamas teisinis reguliavimas“ siūlome įrašyti formuluotę „pakeisti teisinį reguliavimą“. Pritarti
2023
2 Pagal projekto 9 straipsnio 2 dalį, iniciatyvinės grupės koordinatoriams turėtų būti pranešama apie prašymo įregistruoti iniciatyvinę grupę nagrinėjimo būdą , vietą ir laiką. Neaišku, kaip šiuo atveju turėtų būti suprantamas „nagrinėjimo būdas“
2023
4 Projekto
nuostatą iki dvitaškio reikėtų patikslinti, aiškiai įvardijant šioje nuostatoje minimą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą (plg. su projekto 22 straipsnio 2 dalimi), pavyzdžiui, išdėstant šią nuostatą taip:
„Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi bent vieną iš toliau išvardytų
Prašymo, iniciatyvos projekto ir (ar) jo aiškinamojo rašto trūkumų, jeigu Prašymą pateikusią iniciatyvinę grupę sudaro pakankamas narių skaičius ir yra žinomi jos koordinatorių kontaktiniai duomenys, priima sprendimą nustatyti terminą Prašymo trūkumams pašalinti, kuriame nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą šiame sprendime nurodytiems trūkumams pašalinti:“. Pritarti
dalies 6 punkte vietoj žodžio „nurodytų“ įrašytinas žodis „nustatytų“. Pritarti
2023
5.Projekto
dalyje po žodžio „sprendimo“ siūlome įrašyti patikslinimą „dėl iniciatyvinės grupės registravimo“. Pritarti 35.
dalies 7 punktą, būtų neregistruojama iniciatyvinė grupė, kuri nepraėjus vieniems metams nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo pateiktų prašymą dėl to paties turinio iniciatyvos projekto. Atsižvelgiant į galimą įstatymų leidybos procedūrų Seime trukmę, svarstytina, ar šis terminas neturėtų būti siejamas ne su iniciatyvos teisės įgyvendinimu, t. y. projekto įregistravimu, bet su Seimo sprendimu nepritarti tokio pat turinio projektui. Be to, siūlome išbraukti šiame punkte pavartotą perteklinį žodį
„pakartotinis“, nes pakartotinis prašymas gali būti suprantamas kaip
pateiktas tos pačios iniciatyvinės grupės, o iš konteksto galima numanyti, kad ši sąlyga projekte neturima omenyje. Keičiant projekto
Manytina, kad vienų metų terminas nuo minėto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo laikytinas pakankamu. Atsižvelgiant į pastabos antrą pastraipą, siūlytina įstatymo projekto
išbraukti žodį „pakartotinis“. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023
73 Projekto
punkte (pirmą kartą) ir toliau projekto tekste vartojama formuluotė „ piliečių parašų rinkimo lapų perdavimas Vyriausiajai rinkimų komisijai“.
Atsižvelgdami į tai, kad piliečių parašų rinkimo lapus iniciatyvinės grupės koordinatoriams išduoda Vyriausioji rinkimų komisija, siūlome šioje ir panašiose formuluotėse vartoti žodžius
„grąžinimas“, „grąžinti“, „grąžinami“, išskyrus nebent tik tokį atvejį, kai
kalbama apie piliečių parašų rinkimo baigiamojo akto perdavimą (ar pateikimą) šiai komisijai kartu su (grąžinamais) piliečių parašų rinkimo lapais (plg. su Referendumo konstitucinio įstatymo 11 straipsnio 10 dalies, 12 straipsnio 7, 10 dalių, Rinkimų kodekso 79 straipsnio 11 dalies nuostatomis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors projekto nuostatose beveik visais atvejais (išskyrus vienintelę 17 straipsnio 1 dalies nuostatą) vartojamos formuluotės apie piliečių parašų rinkimo lapų perdavimą, projekto III skyriaus ir 15 straipsnio pavadinimuose bei
parašų perdavimas. Siūlytume visame projekte nuosekliai vartoti formuluotes apie piliečių parašų rinkimo lapų grąžinimą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pritarti
2023
2
2023
1822 Projekto 11 straipsnio 2 dalyje ir 18 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „ priėmimo “ įrašytinas žodis „paskelbimo“. Pritarti
2023 -11-1612 1, 2 Projekto 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse po žodžio „projekto“, po kablelio, įrašytinas žodis „teikiamo“. Pritarti
2023
2 Projekto 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio „grąžinant“ dėl teisinio tikslumo įrašytinas žodis „koordinatoriams“. Pritarti 41.
2023
10 Projekto 13 straipsnio 10 dalyje, kurioje siūloma nustatyti parašus renkančių asmenų pareigą saugoti piliečių parašų rinkimo lapus, užtikrinant juose esančių asmens duomenų apsaugą, nustatytina ir tokia pat koordinatorių pareiga (koordinatorius nebūtinai visada kartu būtų ir parašus renkantis asmuo). Ši nuostata galėtų būti išdėstyta taip: „Parašus renkantys asmenys ir koordinatoriai privalo saugoti piliečių parašų rinkimo lapus, užtikrindami juose esančių asmens duomenų apsaugą, kol šie lapai grąžinami koordinatoriams arba Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
2023 -11-1614 1-4 Projekto
pakoreguoti taip, kad pirmiau būtų išdėstytos nuostatos dėl politinės kampanijos dalyvių registravimo, jų rūšių bei statuso ir tik po to – nuostatos dėl šių dalyvių turimų teisių, veiklos, jos finansavimo ir finansavimo kontrolės. Pritarti
2023 -11-1614 1-4 Svarstytina, ar Projekto 14 straipsnio 1–4 dalyse vartojamų formuluočių „ iniciatyvos projekto rėmėjai“ ir „jo oponentai
“ nereikėtų pakeisti formuluotėmis „iniciatyvos rėmėjai“ ir „jos
oponentai“ (dėl tos pačios priežasties, kuri nurodyta šios išvados 5 ir 22 pastabose). Nepritarti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama sąvoka „piliečių įstatymų leidybos iniciatyva (toliau – iniciatyva)“ reiškia ne atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, o įregistruotos iniciatyvinės grupės ketinimą įgyvendinti iniciatyvos teisę. Todėl vykdyti politinę kampaniją, įskaitant agitaciją, galima tik dėl iniciatyvos projekto, o ne dėl ketinimo (t.y. iniciatyvos) ir turėtų būti vadinami „iniciatyvos projekto“, o ne
„iniciatyvos“ rėmėjais ar oponentais. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023
1 Projekto 14 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „tokį“ įrašytinas žodis „tą“.
2023
2 Projekto
kodekso nuostatas“ siūlome įrašyti tikslesnę – „taikant Rinkimų kodekso nuostatas dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimo“. Pritarti
2023
3 Projekto 14 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „taikant atitinkamas Rinkimų kodekso ir (arba) Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatas, taip pat šiuos teisės aktus įgyvendinančias Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės aktų nuostatas dėl <...>“ įrašytina formuluotė „taikant Rinkimų kodekso ir (arba) Referendumo konstitucinio įstatymo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės aktų, kuriais įgyvendinami šie įstatymai, nuostatas dėl <...>“. Pritarti 47.
1 Projekto
įrašant žodį „nustatytą“, konstrukciją „per <...> terminą <...> esantys duomenys“ pakeičiant, pavyzdžiui, konstrukcija „per <...> terminą <...> surinktų piliečių parašų duomenys“ ir atsižvelgiant į tai, kad šioje nuostatoje minimą sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo Vyriausioji rinkimų komisija galėtų priimti tik nustačiusi, ar yra surinktas reikiamas reikalavimus atitinkančių piliečių parašų skaičius (o apie parašų skaičiavimą kalbama tik šio straipsnio 2 ir 3 dalyse) ir įvertinusi, ar nebuvo padaryta šiurkščių įstatymo pažeidimų (apie juos kalbama projekto 17 straipsnyje); kadangi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo priėmimas detaliai reglamentuojamas projekto 18 ir 19 straipsniuose, siūlome projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „ir priima sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo“ išbraukti kaip perteklinę ir išdėstytą per anksti. Pritarti iš dalies
2023 -11-1617 Projekto
formuluotėse „pažeidimo fakto tyrimas“ ir „pažeidimo fakto nustatymas“ išbrauktinas žodis „fakto“, nes pažeidimo tyrimas, kurio rezultatai surašomi atlikto tyrimo išvadoje, apima ne tik pažeidimo faktinių aplinkybių tyrimą bei nustatymą, bet ir teisinį vertinimą, ar pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, o Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendime taip pat ne tik nustato pažeidimo padarymo faktą, bet ir įvertina, ar padarytas pažeidimas yra šiurkštus įstatymo pažeidimas. Pritarti 49.
2023
4 Pagal projekto 17 straipsnio 4 dalį, Vyriausioji rinkimų komisija, šiurkštų įstatymo pažeidimą nustačiusi piliečių teikiamą teisės akto projektą jau įregistravus Seime, turėtų apie šį savo sprendimą nedelsdama informuoti Seimą. Pažymėtina, kad šiai komisijai savo sprendimu nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, būtų diskredituota piliečių įstatymų leidybos iniciatyva ir dėl to galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo teisėtumo. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti Seimo Pirmininko pareigą apie tokį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą nedelsiant pranešti Seimui, kad šis spręstų, ar tęsti piliečių pateikto teisės akto projekto svarstymą arba priėmimą. Nepritarti Kadangi pagal Konstituciją Seimas turi pareigą svarstyti piliečių pateiktą teisės akto projektą, be to, pagal įstatymo projekto 19 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendimu būtent Seimui pateikia išvadą, kad iniciatyvos teisė yra įgyvendinta, todėl apie įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje nurodytą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą (dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo) taip pat turi būti informuojamas Seimas. Nei Seimo Pirmininkas, nei Seimas (net ir gavęs minėtą VRK sprendimą dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo) neturi teisės nei svarstyti, ar tęsti piliečių pateikto teisės akto projekto svarstymą, nei jį nutraukti. Tai gali padaryti tik
2023 -11-16 Nuostata dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų atsižvelgus į atlikto tyrimo išvadą pripažinti nustatytą įstatymo reikalavimų pažeidimą, galintį turėti esminę įtaką parašų rinkimo rezultatams ar iniciatyvos teisės įgyvendinimui, šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu perkeltina iš projekto 18 straipsnio 2 dalies į 17 straipsnio 4 dalį (po pirmojo sakinio). Pritarti 51.
2023
2 Svarstytina, ar projekto 18 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neturėtų būti perkeltas į 17 straipsnį (kartu atitinkamai patikslinant abiejų šių straipsnių pavadinimus), nes iniciatyvinės grupės išregistravimas, nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, būtų neatsiejamas tokio pažeidimo padarinys, taigi abu šie veiksmai galėtų būti atlikti tuo pačiu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu „dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo nustatymo ir iniciatyvinės grupės išregistravimo“
2023
1 Projekto
rinkimų komisija iniciatyvinę grupę turėtų išregistruoti tuo pačiu sprendimu, kuriame būtų konstatuota, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus (projekte nenumatyti atskiri šios komisijos sprendimai „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“, priimti kitu pagrindu nei nustatytieji projekto 11 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas sprendimų dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo priėmimas). Tikslinant projekto 18 straipsnio 1 dalyje numatyto sprendimo apibrėžties formuluotę, ji galėtų būti išdėstyta taip:
„<...> Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą, kuriuo
išregistruoja iniciatyvinę grupę, konstatavusi, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus “. Vis dėlto, mūsų vertinimu, iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimas būtų visiškai perteklinis sprendimo elementas, neturintis aiškios teisinės prasmės, todėl siūlome šį sprendimą apibrėžti glausčiau: „<...> Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą, kuriuo išregistruoja iniciatyvinę grupę, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus “.
Nepritarti Atsižvelgiant į įstatymo projekto loginę ir sisteminę struktūrą ir argumentus, pateiktus prie Teisės departamento 12, 53 pastabų, nėra pagrindo keisti įstatymo projekte nurodytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų pavadinimų. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023 -11-1618 Jeigu projekto 18 straipsnyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų reglamentavimas nebūtų išskaidytas į atskirus straipsnius, atitinkamai patikslinant jų pavadinimus ir atsisakant perteklinio šių sprendimų elemento dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimo , šio straipsnio 2 dalyje siūlytume vietoj formuluotės „ sprendimą dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo “ įrašyti formuluotę „sprendimą dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės“ (žr. šios išvados 12 pastabą), o nuostatą
„Remiantis šiuo sprendimu išregistruojama iniciatyvinė grupė“ išbraukti, nes
iniciatyvinė grupė turėtų būti išregistruojama tuo pačiu sprendimu, kuriame būtų konstatuota, kad „iniciatyvos teisė neįgyvendinta nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“ (taip pat žr. 52 pastabą). Be to, iš projekto nuostatų neaišku, ar šiurkštus įstatymo pažeidimas turėtų nustatytas atskiru anksčiau priimtu projekto
sprendimu dėl pažeidimo nustatymo, ar tai, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, galėtų būti konstatuota tame pačiame sprendime, kuriuo būtų nustatytas toks pažeidimas.
Kaip minėta, mūsų nuomone, sprendimo dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, reglamentavimą reikėtų sujungti su numatytuoju projekto
komisija, nustačiusi šiurkštų įstatymo pažeidimą, tuo pačiu sprendimu išregistruoja iniciatyvinę grupę. Jeigu šiam siūlymui nebūtų pritarta, projekto 18 straipsnio 2 dalies pirmasis sakinys, perkėlus jo dalį į projekto
dalį (žr. šios išvados 50 pastabą), dėstytinas taip:
„Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą
dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės, jeigu šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytame sprendime dėl pažeidimo nustatymo pripažįsta pažeidimą šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu.“ Pritarti iš dalies Siūlytina nekeisti KĮ projekto nuostatų dėstymo struktūros ir straipsnių pavadinimų, taip pat juose nurodytų VRK sprendimų pavadinimų (žr. argumentus ir prie Teisės departamento 12 pastabos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte yra numatyta:
Pažymėtina, kad, kaip matyti iš įstatymo projekto patikslintos 17 straipsnio 4 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatų, jeigu atlikto tyrimo išvadoje yra siūloma pažeidimą pripažinti šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, vienu (tuo pačiu) Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu yra nustatomas pažeidimas, pripažįstamas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu ir konstatuojama, kad iniciatyvos teisė yra neįgyvendinta. Iniciatyvinės grupės išregistravimas ir tam tikrai piliečių parašų rinkimo nutraukimas yra tik šio sprendimo pasekmė. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023
2322 Projekto 18 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje nuoroda turėtų būti pateikiama į 15 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes reikalavimai piliečių parašų rinkimo baigiamojo akto turiniui numatyti ne tik projekto 15 straipsnio 1 dalyje, bet ir šio straipsnio 2 dalyje. Pritarti
2023
1 Projekto 19 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „savo sprendimu Seimui pateikia išvadą, kad iniciatyvos teisė dėl tokio iniciatyvos projekto yra įgyvendinta, ir perduoda <...>“ siūlytume įrašyti formuluotę „priima sprendimą, kuriame konstatuoja, kad iniciatyvos teisė įgyvendinta, ir kuriuo perduoda Seimui <...>“.
Kita vertus, jeigu būtų atsisakyta projekto 18 straipsnyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų pavadinimo „dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo“ (žr. šios išvados 12 ir 52 pastabas) ir perteklinio šių sprendimų elemento dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimo , svarstytina, ar nereikėtų analogiškai pakoreguoti ir projekte siūlomo jo 19 straipsnyje numatyto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo „dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo“ teisinio reguliavimo, taip pat atsisakant perteklinio iniciatyvos teisės įgyvendinimo konstatavimo šiame sprendime (juolab kad tol, kol projektas neįregistruotas Seime, ši teisė formaliuoju teisiniu požiūriu dar neįgyvendinta, taigi toks konstatavimas per ankstyvas), ir pervadinant šį sprendimą, pavyzdžiui, sprendimu dėl piliečių teikiamo teisės akto projekto perdavimo Seimui, sprendimu dėl piliečių teikiamo teisės akto projekto perdavimo įregistruoti, ar pan.). Pritarti
2023 -11-16 Svarstytina, kokia yra prasmė, Vyriausiajai rinkimų komisijai savo sprendime konstatavus, kad per įstatyme nustatytą terminą surinktas reikiamas reikalavimus atitinkančių piliečių parašų skaičius, Seimui kartu su piliečių parašų rinkimo baigiamuoju aktu ir piliečių parašų patikrinimo aktu perduoti ir pačius piliečių parašų rinkimo lapus su piliečių duomenimis.
Kadangi atlikti piliečių parašų rinkimo atitikties įstatymo reikalavimams patikrą yra Vyriausiosios rinkimų komisijos, o ne Seimo kompetencija, manytina, kad perduoti
jokio teisinio poreikio. Pritarti
2023 -11-1620 Projekto
pranešama koordinatoriams, įregistravus piliečių Seimui pateiktą teisės akto projektą, t. y. jau įgyvendinus piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, paliekant šiuos klausimus sureguliuoti Seimo statute, kuriame pagal Konstitucijos 76 straipsnį nustatoma Seimo darbo tvarka (žr. šios išvados 3 pastabą). Pritarti iš dalies Siūlytina neatsisakyti įstatymo projekto 20 straipsnio nuostatų dėl koordinatorių informavimo apie piliečių pateikto teisės akto projekto įregistravimą Seime, kadangi nuostata susijusi su konstitucinės iniciatyvos teisės įgyvendinimu. Siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 20 straipsnio pabaigoje nurodytos nuostatos, susijusios su koordinatorių informavimu apie Seimo posėdžio, kuriame projektas bus pateikiamas, laiką. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023
2 Projekto
komisijai priimti projektu teikiamo konstitucinio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Atsižvelgdami į tai, taip pat į Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, kompetenciją ir projektu siūlomus nustatyti jos įgaliojimus, manome, kad dėl šio projekto reikėtų gauti šios komisijos nuomonę. Nepritarti Įstatymo projekto teikėjai Derino projektą su Vyriausiąja rinkimų komisija, jos pastabos įvertintos ir patikslintas projektas bei argumentai dėl pastabų, į kurias neatsižvelgta, suderinti darbo tvarka. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023
3 Projekto
„iniciatyvinių grupių“. Šios dalies nuostatos diskutuotinos ir tikslintinos,
atsižvelgiant į tai, kad nebegaliojančios materialinės teisės normos gali būti taikomos jų galiojimo metu atsiradusiems teisiniams santykiams, bet procesinės (procedūrinės) teisės normos visada taikomos tik tos, kurios galioja atitinkamų procesinių veiksmų (procedūrų) atlikimo metu. Taigi, pavyzdžiui, piliečių teikiamo teisės akto projekto pateikimas ir svarstymas Seime galėtų vykti tik pagal galiojančias Seimo statuto ar įstatymų nuostatas, kuriomis tuo metu būtų reglamentuojamos tokio projekto pateikimo ir svarstymo procedūros. Pritarti iš dalies Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 26 straipsnio 3 dalį vietoj žodžių „iniciatyvinės grupės“ įrašant žodžius „iniciatyvinių grupių“. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2023 -11-16 Dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo teisinės galios paprastieji įstatymai privalo būti su juo suderinti (negali jam prieštarauti).
Su projektu teikiamo konstitucinio įstatymo nuostatomis reikėtų suderinti Seimo statuto nuostatas dėl piliečių teikiamo projekto pateikimo, svarstymo ir priėmimo Seime procedūrų, taip pat patikslinti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas dėl administracinių nusižengimų, susijusių su piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimu (pavyzdžiui, šio kodekso 88 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį), papildyti šį kodeksą naujomis nuostatomis dėl piliečių parašų rinkimo lapų saugojimo tvarkos (žr. projekto 13 straipsnio 10 dalį). Atsižvelgiant į tai, s varstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti nuostatos, kuria Vyriausybė būtų įpareigota pateikti Seimui reikalingų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiam pavedimui įvykdyti nustatytinas ankstesnis nei projektu teikiamo konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data terminas, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su juo. Iš dalies pritarti Siūlytina dėl teikiamo įstatymo projekto lydimųjų teisės aktų projektų – tiek Seimo statuto pakeitimo projekto, tiek ANK pakeitimo projekto – pateikimo spręsti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete metu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas
universiteto Teisės fakultetas
konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP- 3268 (toliau - ir Projektas Nr. XIVP-3268) ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr.
XI-2220 1, 53, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3269 (toliau - ir Projektas Nr. XIVP-3269), teikiame išvadą dėl šių projektų. Pateikiamoje teisinėje išvadoje vertinama minėtais projektais siūlomo teisinio reguliavimo reikšmė ir jo turinys. Dėl numatomo teisinio reguliavimo reikšmės Teisiniam vertinimui teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte [1] nurodyta, kad Projekto Nr. XIVP-3268 tikslas yra tinkamo lygmens teisės aktu, t. y. konstituciniu įstatymu, aiškiau ir nuosekliau sureguliuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalyje ir 147 straipsnio 1 dalyje garantuojamų piliečių įstatymų leidybos ir piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo tvarką, kartu išsprendžiant šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo taikymo problemas, taip pat suderinant minėtos iniciatyvos teisės įgyvendinimą su susijusiomis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo nuostatomis. Projektu Nr. XIVP- 3269 siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo, numatomo Projekte Nr. XIVP-3268, įgyvendinimą, apibrėžiant piliečių teikiamo teisės akto projekto reikalavimus. Taigi, teisiniam vertinimui pateikti projektai yra tarpusavyje susiję ir skirti reguliuoti piliečių iniciatyvos teisę teisėkūros srityje. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį [2] ,
konstitucinį įstatymą, įsigaliojusį 2012 m. kovo 27 d. Šiuo teisės aktu į konstitucinių įstatymų sąrašą buvo įtrauktas ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinis įstatymas [3] , tokiu būdu patvirtinant piliečių dalyvavimo teisėkūros procese ypatingą svarbą Lietuvos valstybei ir visuomenei.
Akcentuotina, kad pagal Konstituciją Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų; tai yra esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas [4] . Kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucijos
kontekste, Seimo priimtas konstitucinių įstatymų sąrašą nustatantis konstitucinis įstatymas suponuoja Seimo įsipareigojimą priimti šiame konstituciniame įstatyme nurodytus konstitucinius įstatymus, t. y. atitinkamus visuomeninius santykius reguliuoti konstituciniais įstatymais [5] . Tai reiškia, kad Seimui priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą ir jame nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai dėl jų ypatingos svarbos ir poreikio užtikrinti didesnį jų reguliavimo stabilumą turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie visuomeniniai santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais - įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais. [6] Vadinasi, iš Konstitucijos ir Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkto Seimui kyla pareiga piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos santykius reguliuoti konkrečia forma, t. y. konstituciniu įstatymu. Šiuo metu piliečių iniciatyvos teisė įstatymų leidybos srityje reguliuojama Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymu, t. y. paprastu įstatymu. Sis įstatymas įsigaliojo 1999 m. sausio 6 d. ir iki šiol buvo keistas tris kartus (2000, 2016 ir 2020 m.) [7] . Kaip minėta, Seimas 2012 m. prisiėmė įsipareigojimą sureguliuoti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę konstitucinio įstatymo forma.
Pažymėtina, kad toks, daugiau nei 10 metų trunkantis, delsimas vykdyti prisiimtas pareigas, Konstitucijos požiūriu yra netoleruotinas. Tuo labiau, kad minėta piliečių iniciatyvos teisė yra konstitucinio piliečių statuso integrali dalis. Ji kyla iš pačios Konstitucijos, inter alia, jos 33 straipsnio 1 dalies, 68 straipsnio 2 dalies ir 147 straipsnio 1 dalies, ir sudaro prielaidas stiprinti demokratiją. Todėl šios konstitucinės piliečių teisės deramas, aiškus ir darnus reglamentavimas, jos prieinamumo didinimas yra reikšmingas ne tik Lietuvos teisinei sistemai, bet ir visai Lietuvos valstybei ir visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuotina, jog Projektais Nr. XIVP-3268 ir Nr. XIVP-3269 numatomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip konstituciškai būtinas ir reikšmingas, kadangi juo nutraukiamas ilgai trunkantis įstatymų leidėjo delsimas vykdyti jam tenkančius įsipareigojimus, t. y. iš Konstitucijos ir Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo jam kylančią pareigą būtent konstitucinio įstatymo forma sureguliuoti piliečių iniciatyvos teisę įstatymų leidybos srityje. Kartu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio tikrumo ir aiškumo reikalavimą, įpareigojantį garantuoti teisinio reguliavimo damą ir aiškumą. Dėl numatomo teisinio reguliavimo turinio Įvertinę Projektais Nr. XIVP-3268 ir Nr. XIVP-3269 numatomo teisinio reguliavimo turinį, iš esmės jį vertiname teigiamai, kartu atkreipdami dėmesį į šiuos aspektus:
Projektu Nr. XIVP-3268 siekiamo įtvirtinti teisinio reguliavimo ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatų darną.
Šiuo metu kai kurios siūlomo teisinio reguliavimo nuostatos skiriasi nuo nustatytųjų Seimo statute, todėl derėtų kartu rengti ir atitinkamas Seimo statuto pataisas arba atitinkamai koreguoti Projekto Nr. XIVP-3268 nuostatas. Pavyzdžiui, Projekto Nr. XIVP-3268 24 straipsnyje reglamentuojamas piliečių teikiamo teisės akto projekto pateikimas Seime, nustatant, jog piliečių teikiamas teisės akto projektas turi būti pateiktas artimiausiame Seimo posėdyje nuo jo įregistravimo Seime dienos. Seimo statuto 142 ir 171 [8] straipsniuose, iš esmės reguliuojančiuose tapačius klausimus, įtvirtintas kitoks reguliavimas
8. Svarstytina dėl kai kurių Projekte Nr. XIVP-3268 nustatomų terminų proporcingumo. 1.1. Projekto Nr. XIVP-3268
„[pa]kartotinis Prašymas dėl to paties turinio iniciatyvos projekto gali būti
pateikiamas ne anksčiau kaip po vienų metų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo paskelbimo dienos.“ Akcentuotina, kad šis vienų metų terminas taikomas visiems iniciatyvos projektams, t. y. tiek Konstitucijos pakeitimo ar papildymo įstatymo projektams, tiek konstitucinių įstatymų, tiek paprastų įstatymų ir kitų Seimo priimamų norminių aktų projektams. Iš tiesų, siekiant užtikrinti Konstitucijos stabilumą, jos 148 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų. Vis dėlto svarstytina, ar toks pats terminas turėtų būti taikomas paprastų įstatymų ir kitų Seimo priimamų norminių aktų projektų atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į galimus reguliuojamų visuomeninių santykių pokyčius.
Siame kontekste paminėtina, kad pagal Seimo statuto 139 straipsnio 2 dalį ,,[j]eigu pateiktąjį ar kitą analogiško turinio įstatymo projektą per pastaruosius 6 mėnesius Seimas buvo atmetęs pateikimo, svarstymo Seimo posėdyje ar priėmimo stadijoje, toks projektas taip pat neteikiamas pakartotinai svarstyti“, o pagal Seimo statuto 171 [9] straipsnio 6 dalj ,,[n]epriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po9 mėnesių.“ Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, įtvirtinantis ribojantį vienų metų terminą visiems pakartotiniams piliečių iniciatyvos projektams (t. y. jų nediferencijuojant), pernelyg nesuvaržo pačios piliečių iniciatyvos teisės teisėkūros srityje ir atitinka proporcingumo principą. 1.2. Projekto Nr. XIVP-3268
nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį iniciatyvinė grupė parašų rinkimo lapus turi sugrąžinti Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau - ir VRK). Jis taikomas, be kita ko, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas VRK sprendimas įregistruoti iniciatyvinę grupę, ar kai VRK, nustačiusi šiurkštų įstatymo pažeidimą, priima sprendimą dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo. Atsižvelgiant į piliečių parašų rinkimo lapuose galinčius būti surinktus asmens duomenis (piliečių vardus, pavardes, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį, gimimo datą) ir šiems duomenims taikytiną teisinę apsaugą, svarstytina, ar minėti piliečių parašų rinkimų lapai neturėtų būti sugrąžinti nedelsiant po to, kai paaiškėja konkrečios aplinkybės (pvz., priimamas atitinkamas teismo ar VRK sprendimas).
Pritarti Diskutuotina Diskutuotina Siūlytina dėl teikiamo įstatymo projekto lydimųjų teisės aktų projektų – tiek Seimo statuto pakeitimo projekto, tiek kitų reikalingų teisės aktų pakeitimo projekto – pateikimo spręsti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete metu. Siūlyti apsispręsti pagrindiniame komitete. Siūlyti apsispręsti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
:
piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-3268 ir komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: už - 4, prieš - nėra, susilaikė -1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Bakas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, tel. 2396808 [1] https://e-seimas.lrs.lt/DortaI/legalAct/lt/TAK/8a3635b074c21 Ieeadbcc0bf53e6c339?ifwid=-2bm46akfl . [2] Konstitucijos
Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas [3] Žr. Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 str. 1 d.
Žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą. [5]
Pagal analogiją žr. Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą. [7] Žr. 2000 m. spalio 10 d. priimtą Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymą; 2016 m. birželio 2 d. priimtą Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymą; 2020 m. sausio 14 d. priimtą Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 6, 7 ir
739faks. (8 37) 203 858. ei. p.
[email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 111950396, PVM mokėtojo kodas LT 119503917. Fakulteto duomenys: Jonavos g. 66. L 1-44191 Kaunas, tel. (8 37) 751044. ei. p. [email protected] .
739laks, (8 37) 203 858. ei. p.
[email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 111950396, PVM mokėtojo kodas LT 119503917. Fakulteto duomenys: Jonavos g. 66, L 1-44191 Kaunas, tel. (8 37) 751044. ei. p. [email protected] . [9] Viešoji įstaiga. K. Donelaičio g. 58. LT-44248 Kaunas, tel. (8 37)222 739, laks. (8 37) 203 858. ei. p [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 11 1950396, PVM mokėtojo kodas LT 119503917. Fakulteto duomenys: Jonavos g. 66. LT-4419] Kaunas, tel. (8 37) 751044. ei. p. [email protected] .
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Jurgita Greičienė, Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė, vyresnioji patarėja Mėta Matuzevičienė ir patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai: pirmininkė Lina Petronienė, pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas, Teisės tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji atarėja Ona Buišienė, Seimo nario A. Vyšniausko patarėja Rugilė Valatkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-162254 3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
konstituciniame įstatyme numatyti galimybę piliečiams, įgyvendinant konstitucinę įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, teikti Seimui ne tik įstatymų (kaip nustatyta galiojančiame P iliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme ), bet ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų projektus (2 straipsnio 4 dalis). Projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad tai siūloma atsižvelgiant, be kita ko, į Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas, pagal kurias konstitucinė įstatymų leidybos iniciatyvos teisės samprata apima ne tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų, bet ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę (kuo dar, be šio nutarimo nuostatų, grindžiamas aptariamas siūlymas, projekto aiškinamajame rašte neatskleista). Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 68 straipsnio nuostatų negalima aiškinti taikant vien lingvistinį metodą, pažodžiui, esą šiame straipsnyje nurodytieji subjektai gali inicijuoti tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų priėmimą Seime; šios konstitucinės nuostatos reiškia, kad tik Konstitucijos 68 straipsnyje nurodyti subjektai turi įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę, išskyrus pačioje Konstitucijoje nustatytus atskirus atvejus. Atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, neaišku, kodėl projektu siūloma nustatyti 50 tūkstančių piliečių teisę teikti Seimui, be įstatymų, tik norminių, o ne visų kitų Seimo teisės aktų projektus (išskyrus, aišku, iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis, kai įgaliojimus teikti Seimui tam tikrų teisės aktų projektus turi tik konkretūs įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektai).
Nepritarti Komitete vykusių klausymų metu, įvertinus tai, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo procesas yra ilgas, reikalaujantis gana daug sąnaudų, įtraukiantis tiek didelį piliečių skaičių, tiek valstybės institucijų atstovų skaičių, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė turėtų būti siejama su ypač svarbių visuomenei teisės aktų projektų pateikimu, nutarta neplėsti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės konstituciniame įstatyme ir nustatyti, kad piliečiai galėtų teikti Konstitucijos pakeitimo įstatymų projektus, konstitucinių įstatymų projektus ir įstatymų projektus. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, nuo 16 metų Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai gali prašyti ar siūlyti spręsti žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo klausimą, valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų reformavimo klausimą arba kitą ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą, valstybės ar savivaldybės institucijai priimant jų siūlomą bet kurio lygmens norminį teisės aktą. Be to, manytina, kad nėra pagrindo (argumentų) išplėsti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, suteikiant teisę piliečiams teikti Seimui ir kitų (ne tik norminių) Seimo teisės aktų projektus.
Pastebėtina, kad Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta piliečių teisė teikti Seimui „įstatymo projektą“, kuri, net atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas, neturėtų būti aiškinama pernelyg plačiai, kaip apimanti ir nenorminius Seimo priimamus teisės aktus. Taip pat įvertinus ir tai, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo procesas yra ilgas, reikalaujantis gana daug sąnaudų, įtraukiantis didelį piliečių skaičių, manytina, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė turėtų būti siejama su ypač svarbių visuomenei teisės aktų projektų teikimu. Kartu pastebėtina, kad nenorminiai Seimo priimami teisės aktai dažniausiai atskleidžia Seimo požiūrį/poziciją tam tikrais politiniais klausimais, pavyzdžiui, dėl karo Ukrainoje, arba jais išreiškiamas pritarimas/nepritarimas, pavyzdžiui, ataskaitai ir pan. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
64
įgaliojimus vertinti, ar piliečių teikiamo teisės akto projekto nuostatomis nepaneigiami iš Konstitucijos kylantys reikalavimai (9 straipsnio 1 dalis), ir neregistruoti iniciatyvinės grupės, jeigu, šios komisijos vertinimu, projekto nuostatomis paneigiami šie reikalavimai (9 straipsnio 6 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad kitaip nei tuo atveju, kai piliečiai įgyvendina referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, įgyvendinant piliečių įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę teisės akto projektas teikiamas Seimui svarstyti ir spręsti dėl jo priėmimo.
Svarstant įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektus Seime pagal Seimo statutą yra vykdoma privaloma vidinė prevencinė jų konstitucingumo kontrolė, užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie galėtų prieštarauti Konstitucijai. Jeigu Konstitucijos pakeitimo ar kito įstatymo projektas piliečių yra teikiamas priimti referendumu, Seimas to projekto nesvarsto ir nevertina, taigi tik Vyriausioji rinkimų komisija, kaip įgaliojimus organizuoti referendumą turinti institucija, gali įvertinti piliečių referendumui teikiamo projekto atitiktį Konstitucijai ir užkirsti kelią referendumu priimti jai prieštaraujantį įstatymą. Atsižvelgiant į šį esminį piliečių pateiktų Konstitucijos pakeitimo ar kitų įstatymų projektų priėmimo referendumu ir Seime skirtumą, diskutuotina, ar Vyriausiajai rinkimų komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai užkirsti kelią piliečiams įgyvendinti įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę, nusprendus, kad jų teikiamas projektas neatitinka Konstitucijos, kai atitikties Konstitucijai kontrolė gali būti veiksmingai atlikta jau įgyvendinus šią konstitucinę piliečių teisę, t. y. Seime įregistravus piliečių pateiktą projektą. Pritarti iš dalies Teikiamame KĮ projekte Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) pareiga vertinti iniciatyvinės grupės teikiamo teisės akto projekto atitiktį iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams nustatyta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. KT36-N10/2014 nuostatą, kad VRK turi vertinti iniciatyvinės grupės siūlomo priimti įstatymo projekto turinį, taip pat į Referendumo konstituciniame įstatyme (toliau – RKĮ) nustatytą analogišką VRK pareigą.
Pastebėtina, kad nėra ginčijama VRK pareiga vertinti atitiktį Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams, nors kai kurie iš jų kyla arba sietini su Konstitucijoje įtvirtintais reikalavimais. Pastebėtina, kad net referendumui pateikiamo siūlymo atveju Seimas priima arba nepriima nutarimą dėl referendumo paskelbimo. Be to, tokį Seimo nutarimą galima skųsti Konstituciniam Teismui. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją ir Seimo statuto nuostatas Seimas privalo svarstyti piliečių teikiamą teisės akto projektą net jeigu Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto vertinimu būtų įžvelgiamas prieštaravimas Konstitucijai. Jeigu KĮ projekte nebūtų numatyta minėta VRK pareiga, t. y. VRK nevertintų iniciatyvinės grupės pateiktų projektų ir leistų rinkti piliečių parašus dėl tokio projekto, kuris akivaizdžiai neatitinka Konstitucijos esminių reikalavimų, galėtų būti sukeliamas nepasitikėjimas teisine valstybe ir nepagrįstai didinama administracinė ir finansinė našta valstybei. Be to, VRK sprendimas, kuriuo būtų „užkirstas“ kelias rinkti piliečių parašus, galėtų būti skundžiamas teismui, apsaugant piliečių iniciatyvos teisę. Atsižvelgiant į klausymų metu išsakytus argumentus, nutarta KĮ projekto 9 straipsnį papildyti naujomis nuostatomis, nustatant galimybę VRK kreiptis į kitas institucijas ir gauti iš jų kompetentingą nuomonę dėl teikiamo projekto nuostatų vertinimo. Pasiūlymas : „
2Vyriausioji rinkimų komisija,
nagrinėdama Prašymą gali prašyti kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos nuomonės, kurios reikia vertinant, ar iniciatyvos projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus ir ar iniciatyvos projekto nuostatomis nepaneigiami iš Konstitucijos kylantys reikalavimai.
Tokia nuomonė turi būti pateikta per 10 darbo dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymo gavimo dienos. “
kanceliarijos Teisės departamentas
243
iniciatyvos teisė įgyvendinama pateikiant Seimui įstatymo projektą; kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti (2005 m. sausio
aktus taip pat gali būti inicijuojamas tik pateikiant Seimui atitinkamo teisės akto projektą, kurį Seimas privalo pradėti svarstyti (2018 m. birželio
Seimo teisės akto projektą Seime, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė yra įgyvendinta, Seimui kyla pareiga pradėti svarstyti jam pateiktą projektą ir prasideda antroji įstatymų leidybos proceso stadija – įstatymų projektų svarstymo stadija. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Konstitucijos 76 straipsnio nuostatą, pagal kurią Seimo darbo tvarka turi būti nustatoma Seimo statute, pažymėtina, jog įstatymų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektų svarstymas ir priėmimas Seime neturėtų būti projektu teikiamo konstitucinio įstatymo (kuriuo reguliuotini svarbiausi piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisių įgyvendinimo santykiai) reguliavimo objektas.
Todėl siūlome atsisakyti projekto VI skyriuje
„Piliečių teikiamo teisės akto projekto svarstymas“ numatyto teisinio
reguliavimo, paliekant projektų svarstymo ir priėmimo procedūras sureguliuoti Seimo statute. Jeigu projektu teikiamame konstituciniame įstatyme, kuris turėtų aukštesnę galią nei Seimo statutas, vis dėlto būtų norima nustatyti tam tikrus esminius piliečių pateiktų projektų svarstymo ir priėmimo Seime procedūrų ypatumus, kurie saistytų Seimą jam Seimo statute detaliai reglamentuojant šias procedūras, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra teisinio poreikio nustatyti tokių reikalavimų, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ir tiesiogiai saisto įstatymų leidėją, pavyzdžiui, kad Seimas privalo svarstyti piliečių pateiktą projektą (projekto 25 straipsnio 1 dalis;
Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalis), kad svarstant Seime Konstitucijos pakeitimo įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes (projekto 25 straipsnio 3 dalis; žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimą, Seimo statuto 170 straipsnio 6 dalies 2 punktą, 8 ir 9 dalis), ir pan.
Kartu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nustačius projekto 24 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, pagal kurį piliečių teikiamas projektas turėtų būti pateiktas artimiausiame Seimo posėdyje, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas galėtų neturėti galimybės įvertinti to projekto, be kita ko, atitikties Konstitucijai aspektu (žr. Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalį), ir galėtų būti sutrikdyta Seimo vidinės prevencinės projekto konstitucingumo kontrolės procedūra (žr. Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalį). Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo konstitucinio įstatymo teisinė galia yra aukštesnė už Seimo statuto, taip pat į tai, kad tam tikros Konstitucijos nuostatos yra išaiškintos Konstitucinio Teismo aktuose, įstatymo projekte Konstitucijos nuostatos yra detalizuojamos, nustatant pagrindinius, su jų įgyvendinimu susijusius, principus (parodant iniciatyvinės grupės ir Seimo teisių ir pareigų santykį), kurių taikymo tvarka turėtų būti detalizuota Seimo statute. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlytina KĮ projekto 25 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį patikslinti, nesiejant jo su konkretaus Seimo struktūrinio padalinio teisėmis ir jį pakeičiant taip: „3. <...> Seimas svarstomą kitą piliečių Piliečių teikiamą teikiamas teisės akto konstitucinio įstatymo projektas ar įstatymo projektą projektas gali būti grąžinti tobulinti tobulinamas tik Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui Seime jo svarstymo metu .“ Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlytina KĮ projekto 24 straipsnį išdėstyti taip: „Piliečių teikiamą teisės akto projektą artimiausiame eilinės Seimo sesijos posėdyje , bet ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo jo įregistravimo Seime dienos, pateikia vienas iš koordinatorių arba kitas iniciatyvinės grupės įgaliotas asmuo.“ Atitinkamai turi būti keičiamos Seimo statuto nuostatos.
Seimo statuto projektas bus įregistruotas Seime po 2024-06-03 TTK posėdžio, apsisprendus dėl pagrindinio KĮ projekto Nr. XIVP-3268(2) formuluočių. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
teisėkūra susijusi“, o vietoj žodžio „įtvirtinta“ įrašytinas žodis
„nustatyta“ (plg. su Peticijų konstitucinio įstatymo 1 straipsnio 2
dalimi). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
priėmimo iniciatyva reiškia atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūlomo apibrėžti termino „piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos projektas“ ir jo trumpinio „iniciatyvos projektas“ nereikėtų atsisakyti kaip iš esmės tautologinių; diskutuotina, ar vietoj šio termino negalėtų būti apibrėžtas (jeigu tai apskritai reikalinga) ir vietoj nurodyto trumpinio vartojamas, pavyzdžiui, terminas „piliečių teikiamas projektas“.
Nepritarti Iniciatyvinė grupė, teikdama prašymą ją įregistruoti, išreiškia ketinimą įgyvendinti piliečių įstatymų leidybos arba Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę (toliau kartu – iniciatyvos teisė) ir pateikia atitinkamo teisės akto projektą. Toks projektas, kol dėl jo dar nėra surinktas reikiamas skaičius piliečių parašų ir kol jis nėra pateiktas Seimui, negali būti vadinamas „piliečių teikiamu teisės akto projektu“. Todėl įstatymo projektu siūloma iniciatyvinės grupės teikiamą teisės akto projektą iki kol bus surinkti piliečių parašai vadinti „piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos projektu (toliau – iniciatyvos projektas)“, o juos surinkus ir pateikus Seimui – „piliečių teikiamu teisės akto projektu“. Atsižvelgiant į tai, KĮ projekte nustatomos atskiros iniciatyvos teisės įgyvendinimo proceso stadijos (renkant parašus ir juos surinkus). Tuo grindžiama KĮ projekto struktūra. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
žodžiai „ ar jo pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiu galios “, nes konstrukcijos „ pakeitimo projektas“, „papildymo projektas“, „pripažinimo netekusiu galios projektas“ yra ne tik perteklinės, bet ir teisiškai netikslios. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 7.
Projekto 2 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „Konstitucijos keitimo ar papildymo įstatymo“ siūlytume įrašyti tikslią formuluotę „Konstitucijos nuostatų pakeitimo, pripažinimo netekusiomis galios ar jos papildymo įstatymo“ (arba, priešingai, – lakonišką formuluotę „Konstitucijos pakeitimo įstatymo“). Pritarti Kartu siūlytina patikslinti ir KĮ projekto 25 straipsnio 3 dalį, pasirinkta lakoniška formuluotė „Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
pakoreguoti, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija negali
„užtikrinti“ piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo iniciatyvos
teisių įgyvendinimo, ir šią nuostatą išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „ Vyriausioji rinkimų komisija vykdo šiuos su iniciatyvos teisės įgyvendinimu susijusius įgaliojimus: “. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11
vietoj žodžių „iniciatyvinės grupės“ įrašytini žodžiai „iniciatyvinių grupių“. Pritarti Papildomai siūlytina atitinkamai patikslinti KĮ projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ne tik Teisės departamento pastaboje nurodytoje vietoje, bet ir prieš žodį „registravimo“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
glaustumo, projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 16 straipsnio 1 dalyje atsisakytina perteklinių žodžių „ir elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape“, o projekto 13 straipsnio 8 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje –
„ar elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape“, nes šiose nuostatose
nebūtina atskirai paminėti elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo, kuris pagal savo prasmę patenka į sąvokos „ piliečių parašų rinkimo lapai“ turinį .
Nepritarti Siūlomame įstatymo projekte numatytos skirtingos sąvokos
dalies 5 punkte vietoj žodžių „pažeidimo faktus“ ir „pažeidimo faktų“ įrašytini žodžiai atitinkamai „pažeidimus“ ir „pažeidimų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
16
(pirmą kartą) minimi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai „dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo“ kaip tam tikra šios komisijos sprendimų rūšis, atskira nuo šios dalies 3 punkte numatytų sprendimų „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“.
Vis dėlto, kaip matyti iš projekto 18 straipsnio, Vyriausioji rinkimų komisija, sprendime dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavusi, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus arba nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, taip pat turėtų išregistruoti iniciatyvinę grupę. Tačiau toks sprendimas pagal projekto nuostatas kažkodėl nelaikomas „sprendimu dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“ , kurio priėmimas reglamentuojamas projekto
nutrūkusia“ (jeigu iniciatyvinės grupės nariui atšaukus savo parašą šios grupės narių liktų mažiau negu nustatytas minimalus jų skaičius arba jeigu iniciatyvinė grupė per nustatytą terminą nepaskirtų naujo koordinatoriaus). „Nutrūkus“ iniciatyvinės grupės iniciatyvai, piliečių iniciatyvos teisė taip pat liktų „neįgyvendinta“, taigi nėra visiškai aišku, kuo grindžiamas siūlymas iš esmės panašaus turinio sprendimus vadinti skirtingai.
Mūsų nuomone, siekiant išvengti klaidinančios painiavos, visi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, kuriais išregistruojama iniciatyvinė grupė, vadintini sprendimais „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“, o nurodant kurį nors vieną iš jų patikslintina, kokiu pagrindu jis priimtas (pavyzdžiui, projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punkte,
grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės“ arba, geriau, „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus arba nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“, „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“, „dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo nustatymo ir iniciatyvinės grupės išregistravimo“, ar pan.). Nepritarti VRK sprendimai dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo yra tiesiogiai susiję ne su iniciatyvos teisę įgyvendinančio subjekto (iniciatyvinės grupės) buvimu, bet su pačiu iniciatyvos teisės įgyvendinimu, t.y. piliečių parašų rinkimu (iniciatyvinės grupės išregistravimas tokio sprendimo priėmimo atveju yra tik techninis dalykas). O sprendimų dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo priėmimo pagrindas nesiejamas tiesiogiai su piliečių parašų rinkimu, t.y. iniciatyvos teisės įgyvendinimu, bet susijęs su specialaus subjekto – iniciatyvinės grupės – atitiktimi KĮ projekte jam keliamiems reikalavimams. Iniciatyvinei grupei nebeatitinkant KĮ projekte jai keliamų reikalavimų, šios grupės iniciatyva turėtų būti laikoma nutrūkusia, ir tokiu atveju negali būti teigiama, kad iniciatyvinė grupė neįgyvendino iniciatyvos teisės.
Atsižvelgus į Teisės departamento siūlymą visus minėtus VRK sprendimus pavadinti sprendimais dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, papildomai pavadinime nurodant jo priėmimo pagrindą, šių sprendimų pavadinimai būtų per ilgi ir painūs. Taip pat neaišku, kaip turėtų būti formuluojami įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų VRK sprendimų pavadinimai. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
127
vietoj žodžių „įgyvendinimo užtikrinimu“ įrašytinas žodis „įgyvendinimu“, nes nėra įmanoma „užtikrinti“, kad piliečių įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisė bus įgyvendinta. Analogiškai taisytina projekto 3 straipsnio 2 dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
18
vietoj žodžių „įgyvendinimui užtikrinti būtiną“ reikėtų įrašyti žodį
„įgyvendinimo“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad piliečių
įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo tvarka būtų nustatyta projektu teikiamame konstituciniame įstatyme (projekto
Vyriausioji rinkimų komisija. Nepritarti Įstatymo projekte, kaip numatyta Konstitucijoje, yra nustatoma iniciatyvos teisės įgyvendinimo tvarka, o VRK jos nustatyti neturi teisės ir gali nustatyti tik tvarką, susijusią su šiame įstatyme nustatytos tvarkos užtikrinimu. KĮ projekto aiškinamojo rašto 12 punkte dėl aiškumo yra nurodyta, kokius su iniciatyvos teisės įgyvendinimo užtikrinimu susijusius (įgyvendinant KĮ projektą) tvarkos aprašus (taisykles) VRK turės priimti arba pakeisti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
19 15.
Projekto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte vietoj žodžių „atlieka kitas <...> nustatytas funkcijas, susijusias
įgaliojimus, susijusius <...>“. Pritarti
2
formuluotės „Atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas“ įrašytina formuluotė „Vykdydama šiame įstatyme nustatytus įgaliojimus“ (taip pat žr. šios išvados 8 pastabą). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
iki dvitaškio atsisakytina perteklinio tikslų, kurių siekiant nustatoma Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga savo interneto svetainėje skelbti tam tikrą informaciją, dėstymo (išbrauktina formuluotė „Siekiant informuoti apie iniciatyvos teisės įgyvendinimą ir užtikrinti šios teisės įgyvendinimo skaidrumą ir sąžiningumą,“). Nepritarti Įstatyme turi būti nurodomi visi skelbimo (viešinimo) tikslai, todėl analogiškai kaip ir Peticijų konstitucinio įstatyme, šių įstatymo projekto nuostatų negalima vertinti kaip perteklinių. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
formuluotės „kartu su juo pateikiama“ įrašytina formuluotė „kokie dokumentai pateikiami kartu su juo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
14
nuostatą siūlytume išdėstyti taip: „konkretūs piliečių parašų dėl iniciatyvos projektų rinkimo terminai“. Nepritarti Šia įstatymo projekto nuostata buvo siekiama pabrėžti, kad VRK svetainėje turėtų būti skelbiami piliečių parašų rinkimo terminai dėl būtent konkrečių iniciatyvų projektų. Pritarus Teisės departamento siūlymui, žodis
„konkretūs“ taptų perteklinis ir nebūtų užtikrintas siekis pabrėžti
iniciatyvų projektus, dėl kurių konkrečiu metu yra renkami piliečių parašai. 20.
kanceliarijos Teisės departamentas
136
punktą, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turėtų būti skelbiami šios komisijos sprendimai „dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų, kartu skelbiant atliktų tyrimų išvadas ir piliečių papirkimą organizavusių asmenų vardus ir pavardes“. Turint mintyje tai, kad pagal projekto 17 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija turėtų įgaliojimus savo sprendimais nustatyti įvairius reikalavimų, susijusių su piliečių parašų rinkimu, perdavimu arba iniciatyvos projekto politine kampanija ar jos finansavimu, pažeidimus, neaišku, kodėl būtų skelbiami ne visi jos sprendimai dėl pažeidimų nustatymo ir informacija ne apie visus pažeidimus padariusius asmenis, o tik dėl vienos rūšies pažeidimo – papirkimo nustatymo priimti sprendimai ir informacija tik apie papirkimą
„organizavusius“ asmenis. Keičiant projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atitinkamai reikėtų
pakeisti ir šio straipsnio 3 dalį. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta, kad, siekiant užtikrinti iniciatyvos teisės įgyvendinimo viešumą, skaidrumą ir sąžiningumą, yra tikslinga VRK interneto svetainėje skelbti visus šios komisijos sprendimus dėl nustatytų konstitucinio įstatymo reikalavimų pažeidimų, o kartu išplėsti asmenų, kurių asmens duomenys bus viešinami, ratą, skelbiant visų tokius pažeidimus padariusių bei juos organizavusių asmenų duomenis. Pasiūlymai:
ir išdėstyti taip: „6) Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl iniciatyvinės grupės įregistravimo, išregistravimo, iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo , taip pat sprendimai dėl nustatytų šio įstatymo reikalavimų pažeidimų piliečių papirkimo faktų , kartu skelbiant atliktų tyrimų išvadas ir pažeidimus padariusių bei juos piliečių papirkimą organizavusių asmenų vardus ir pavardes;“
taip: „3.
Skelbiant šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus sprendimus dėl nustatytų šio įstatymo reikalavimų pažeidimų piliečių papirkimo faktų ir atliktų tyrimų išvadas, pažeidimus padariusių bei juos piliečių papirkimą organizavusių asmenų duomenys (vardai, pavardės) viešinami 5 metus nuo jų paskelbimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas
18
punktą, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turėtų būti skelbiama „ Rinkimų kodekse, mutatis mutandis taikant jo nuostatas, nurodyta skelbtina informacija apie visus iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyvius“. Pažymėtina, kad Rinkimų kodekse nėra nuostatų apie piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos „ projekto politinės kampanijos dalyvius“, jame nurodyta skelbtina informacija ne apie šios kampanijos, o apie rinkimų politinės kampanijos dalyvius. Atsižvelgiant į tai, ši nuostata tikslintina, išdėstant ją, pavyzdžiui, taip: „ mutatis mutandis taikant Rinkimų kodekso nuostatas dėl informacijos apie rinkimų politinės kampanijos dalyvius skelbimo – informacija apie iniciatyvos <...> kampanijos dalyvius <...>“ arba geriau tiesiogiai nurodant, kokia informacija apie šios kampanijos dalyvius turėtų būti paskelbta (pavadinimas arba vardas, pavardė, statusas politinėje kampanijoje, kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas), paskyros socialiniuose tinkluose). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
18
Seimo teisės akto priėmimo iniciatyva reiškia atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, manome, jog projekto 4 straipsnio 1 dalies
formuluotėse „iniciatyvos projekto politinė kampanija“ ir „iniciatyvos projekto agitacija“ vartojamas žodis „projekto“ yra perteklinis, ir siūlome jo atsisakyti.
Nepritarti Kadangi įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama sąvoka „piliečių įstatymų leidybos iniciatyva (toliau – iniciatyva)“ reiškia ne atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, o įregistruotos iniciatyvinės grupės ketinimą įgyvendinti iniciatyvos teisę, todėl nėra pagrindo siūlomai formuluotei. Manytina, kad vykdyti politinę kampaniją, įskaitant agitaciją, galima tik dėl iniciatyvos projekto, o ne dėl ketinimo. Be to, tai pakeitus, nebūtų aiškus iniciatyvos teisės įgyvendinimo proceso etapų atribojimas. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
teisinio reguliavimo dėstymo glaustumo, vietoj formuluotės „sprendimus dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų ir atliktų tyrimų išvadas“ įrašytina formuluotė „sprendimus ir išvadas“. Nepritarti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti ne tik „sprendimai dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų“, bet ir kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, todėl šioje dalyje numatant kitą nei įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatomą viešinimo terminą, siekiama atskirai reglamentuoti pažeidimus padariusių ir juos organizavusių asmenų duomenų viešinimo terminą. Toks pats papirkimą organizavusių asmenų duomenų viešinimo terminas numatytas ir Referendumo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas
1
„pasirašymo“ įrašytinas žodis „priėmimo“.
Nepritarti Žodis „pasirašymo“ įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje įrašytas, atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos pastabą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatą:
„2. Teisės aktų nustatytus įgaliojimus turinčio
subjekto pasirašytas teisės aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasirašymo įregistruojamas ir paskelbiamas Teisės aktų registre, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus Teisės aktų registro objektus.“
kanceliarijos Teisės departamentas
12
teisinio tikslumo po žodžių atitinkamai „piliečiai“ ir „piliečių“ įrašytini kableliais išskirti žodžiai atitinkamai „turintys rinkimų teisę“ ir „turinčių rinkimų teisę“. Nepritarti Projekto 1 straipsnio 1 dalyje yra įvestas trumpinys
„(toliau – piliečiai)“, kuris reiškia rinkimų teisę turinčius Lietuvos
Respublikos piliečius. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nustatyti, kad siekiant įgyvendinti Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę, iniciatyvinę grupę turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 piliečių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Referendumo konstitucinį įstatymą, siekiant pateikti Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą priimti referendumu, t. y. įgyvendinti 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, piliečių referendumo iniciatyvinė grupė turi būti sudaryta iš ne mažiau kaip 15 piliečių.
Atsižvelgiant į tai, taip pat į projektu teikiamą siūlymą suvienodinti terminus 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių parašams surinkti, piliečiams įgyvendinant referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę, svarstytina, ar abiem šiais atvejais neturėtų būti sudaromos vienodo dydžio iniciatyvinės grupės. Nepritarti Įstatymo projektu siekiama palengvinti, o ne pasunkinti Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisės įgyvendinimą, nes šią teisę įgyvendinant piliečių pateiktą teisės akto projektą dar svarsto Seimas. Pastebėtina ir tai, kad galiojančiame Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme numatytas 10 iniciatyvinės grupės narių skaičius. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
843
kanceliarijos Teisės departamentas
2
reikalavimų prašymo turiniui teisinį reguliavimą siūlome papildyti nuostata, pagal kurią iniciatyvinė grupė prašyme galėtų nurodyti ir pasirinktą savo pavadinimą, kuris palengvintų jos identifikavimą, jai vykdant savo iniciatyvos agitaciją ir skleidžiant politinę reklamą (ypač tais atvejais, kai tuo pačiu metu veiktų kelios iniciatyvinės grupės). Projekte taip pat būtų galima nustatyti, kad iniciatyvinei grupei nepasirinkus pavadinimo, jį suteiktų Vyriausioji rinkimų komisija, registruodama tą grupę.
Kartu projekte reikėtų nustatyti reikalavimus iniciatyvinės grupės pavadinimui, pavyzdžiui, kad jis nebūtų tapatus jau įregistruotos iniciatyvinės grupės, politinės organizacijos ar kito juridinio asmens pavadinimui arba į jį panašus, jame nebūtų vartojami fizinių asmenų vardai ir pavardės. Nepritarti Įstatymo projektu siekiama palengvinti iniciatyvos teisės įgyvendinimą, todėl teisė nurodyti iniciatyvinės grupės pavadinimą galėtų būti laikoma pertekline. Yra pakankamas reikalavimas prašyme įregistruoti iniciatyvinę grupę nurodyti iniciatyvos projekto pavadinimą. Reikalavimas iniciatyvinei grupei turėti privalomą pavadinimą nėra numatytas Referendumo konstituciniame įstatyme. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
su prašymu įregistruoti iniciatyvinę grupę ir jos teikiamu Seimo teisės akto projektu turėtų būti pateikiamas to projekto aiškinamasis raštas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų pareiga pateikti projektų aiškinamuosius raštus Seimo statute reguliuojama kitaip. Pirma, piliečiams įgyvendinant įstatymų leidybos iniciatyvos teisę kartu su įstatymo projektu pateikti aiškinamojo rašto nereikia, o antra, kiti įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektai privalo pateikti aiškinamąjį raštą tik su įstatymų, bet ne poįstatyminių Seimo teisės aktų projektais (žr. Seimo statuto 135 straipsnio 3, 6 dalis).
Pagal projektu teikiamą siūlymą konstituciniame įstatyme nustačius įstatymų leidybos iniciatyvos teisę įgyvendinančių piliečių pareigą pateikti aiškinamąjį raštą su visų Seimui teikiamų teisės aktų projektais, Seimo statute turėtų būti išplėsta ir atitinkama kitų įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų pareiga, nes 50 tūkstančių piliečių neturėtų būti nustatomi griežtesni reikalavimai nei kitiems subjektams. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu, įvertinus tai, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo procesas yra ilgas, reikalaujantis gana daug sąnaudų, įtraukiantis didelį piliečių skaičių, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė turėtų būti siejama su ypač svarbių visuomenei teisės aktų projektų teikimu, taip pat tai, kad pagal Peticijų konstitucinio įstatymą nuo 16 metų Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai gali siūlyti valstybės ar savivaldybės institucijai priimti bet kurio lygmens norminį teisės aktą, nutarta neplėsti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės ir nustatyti, kad piliečiai galėtų teikti Konstitucijos pakeitimų įstatymų projektus, konstitucinių įstatymų projektus ir įstatymų projektus, bet, suvienodinant Seimui teikiamų šių projektų reikalavimus, nustatyti iniciatyvinės grupės pareigą pateikti iniciatyvos projekto aiškinamąjį raštą pagal Seimo statuto reikalavimus. Kadangi Seimas turi konstitucinę pareigą svarstyti piliečių pateiktą teisės akto projektą ir dėl jo yra renkamas didelis piliečių parašų kiekis, todėl jau prieš piliečių parašų rinkimą turėtų būti aiškios ne tik tokio teisės akto projekto nuostatos, bet jo tikslai, atskleidžiami aiškinamajame rašte. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
formuluotės „ keičiamas teisinis reguliavimas“ siūlome įrašyti formuluotę „pakeisti teisinį reguliavimą“. Pritarti 31.
kanceliarijos Teisės departamentas
3
koordinatoriams turėtų būti pranešama apie prašymo įregistruoti iniciatyvinę grupę nagrinėjimo būdą , vietą ir laiką. Neaišku, kaip šiuo atveju turėtų būti suprantamas
„nagrinėjimo būdas“ – ar ši formuluotė suponuoja galimą rašytinį arba žodinį
prašymo nagrinėjimą, ar reiškia kažką kita, turint mintyje tai, kad iniciatyvinės grupės nariams užtikrinama teisė dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, nagrinėjant jų prašymą. Pritarti Pasiūlymas: „3. Apie prašymo nagrinėjimo būdą, vietą , ir laiką Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio organizavimo būdą ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki numatyto Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio dienos pranešama koordinatoriams. Iniciatyvinės grupės nariai turi teisę dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, nagrinėjant jų prašymą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
5
nuostatą iki dvitaškio reikėtų patikslinti, aiškiai įvardijant šioje nuostatoje minimą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą (plg. su projekto 22 straipsnio 2 dalimi), pavyzdžiui, išdėstant šią nuostatą taip:
„Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi bent vieną iš toliau išvardytų
Prašymo, iniciatyvos projekto ir (ar) jo aiškinamojo rašto trūkumų, jeigu Prašymą pateikusią iniciatyvinę grupę sudaro pakankamas narių skaičius ir yra žinomi jos koordinatorių kontaktiniai duomenys, priima sprendimą nustatyti terminą Prašymo trūkumams pašalinti, kuriame nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą šiame sprendime nurodytiems trūkumams pašalinti:“. Pritarti Pasiūlymas: „5.
Pritarti Pasiūlymas: „5. Vyriausioji rinkimų komisija , kai žinomi prašymą pateikusios iniciatyvinės grupės koordinatorių kontaktiniai duomenys ir yra pakankamas iniciatyvinės grupės narių skaičius, savo sprendimu gali nustatyti ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą sprendime nurodytiems prašymo, iniciatyvos projekto ir (ar) jo aiškinamojo rašto trūkumams pašalinti, jeigu žinomi Prašymą pateikusios iniciatyvinės grupės koordinatorių kontaktiniai duomenys ir yra pakankamas iniciatyvinės grupės narių skaičius, bet yra nustatytas bent vienas iš šių trūkumų:“
kanceliarijos Teisės departamentas
56
punkte vietoj žodžio „nurodytų“ įrašytinas žodis „nustatytų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6
dalyje po žodžio „sprendimo“ siūlome įrašyti patikslinimą „dėl iniciatyvinės grupės registravimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2177
9 straipsnio 6 dalies 7 punktą, būtų neregistruojama iniciatyvinė grupė, kuri nepraėjus vieniems metams nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo pateiktų prašymą dėl to paties turinio iniciatyvos projekto. Atsižvelgiant į galimą įstatymų leidybos procedūrų Seime trukmę, svarstytina, ar šis terminas neturėtų būti siejamas ne su iniciatyvos teisės įgyvendinimu, t. y. projekto įregistravimu, bet su Seimo sprendimu nepritarti tokio pat turinio projektui. Be to, siūlome išbraukti šiame punkte pavartotą perteklinį žodį
„pakartotinis“, nes pakartotinis prašymas gali būti suprantamas kaip
pateiktas tos pačios iniciatyvinės grupės, o iš konteksto galima numanyti, kad ši sąlyga projekte neturima omenyje. Keičiant projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punktą, atitinkamai reikėtų pakeisti ir projekto 21 straipsnio nuostatas.
Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu, apsispręsta, kad vienų metų terminas nuo minėto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo yra laikytinas pakankamu ir pagrįstu. Galimybė naudotis konkrečios iniciatyvos teise pasibaigia VRK priėmus sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo. Nėra (ir neturėtų būti) nustatytas terminas, per kurį Seimas privalo apsvarstyti piliečių teikiamą teisės akto projektą ir jį priimti arba atmesti (tokio termino nustatymas galėtų būti laikomas kaip Seimui suteiktų teisių ribojimas). Todėl nėra tikslinga ir pagrįsta prašymo dėl tokio paties turinio iniciatyvos projekto pateikimą sieti su Seimo sprendimu dėl atitinkamo piliečių pateikto teisės akto projekto ir taip riboti konstitucinę iniciatyvos teisę. Be to, pagal Referendumo KĮ 10 straipsnio 4 dalį iniciatyva paskelbti referendumą tuo pačiu klausimu gali būti reiškiama ne anksčiau kaip po vienų metų, šį terminą skaičiuojant ne nuo galutinio sprendimo referendume dėl teisės akto projekto priėmimo. Atsižvelgiant į pastabos antrą pastraipą, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punkte ir 21 straipsnyje (bet ne pavadinime) išbraukti žodį „pakartotinis“. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
formuluotė „piliečių parašų rinkimo lapų perdavimas Vyriausiajai rinkimų komisijai“.
Atsižvelgdami į tai, kad piliečių parašų rinkimo lapus iniciatyvinės grupės koordinatoriams išduoda Vyriausioji rinkimų komisija, siūlome šioje ir panašiose formuluotėse vartoti žodžius „grąžinimas“,
„grąžinti“, „grąžinami“, išskyrus nebent tik tokį atvejį, kai kalbama apie
piliečių parašų rinkimo baigiamojo akto perdavimą (ar pateikimą) šiai komisijai kartu su (grąžinamais) piliečių parašų rinkimo lapais (plg. su Referendumo konstitucinio įstatymo 11 straipsnio 10 dalies, 12 straipsnio 7, 10 dalių, Rinkimų kodekso 79 straipsnio 11 dalies nuostatomis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors projekto nuostatose beveik visais atvejais (išskyrus vienintelę 17 straipsnio 1 dalies nuostatą) vartojamos formuluotės apie piliečių parašų rinkimo lapų perdavimą, projekto III skyriaus ir 15 straipsnio pavadinimuose bei 17 straipsnio
parašų perdavimas. Siūlytume visame projekte nuosekliai vartoti formuluotes apie piliečių parašų rinkimo lapų grąžinimą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
„siūlymą“ įrašytinas žodis „Seimui“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1822
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „ priėmimo
“ įrašytinas žodis „paskelbimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12
žodžio „projekto“, po kablelio, įrašytinas žodis „teikiamo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
„grąžinant“ dėl teisinio tikslumo įrašytinas žodis „koordinatoriams“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
10 41.
Projekto 13 straipsnio 10 dalyje, kurioje siūloma nustatyti parašus renkančių asmenų pareigą saugoti piliečių parašų rinkimo lapus, užtikrinant juose esančių asmens duomenų apsaugą, nustatytina ir tokia pat koordinatorių pareiga (koordinatorius nebūtinai visada kartu būtų ir parašus renkantis asmuo). Ši nuostata galėtų būti išdėstyta taip: „Parašus renkantys asmenys ir koordinatoriai privalo saugoti piliečių parašų rinkimo lapus, užtikrindami juose esančių asmens duomenų apsaugą, kol šie lapai grąžinami koordinatoriams arba Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų pakoreguoti taip, kad pirmiau būtų išdėstytos nuostatos dėl politinės kampanijos dalyvių registravimo, jų rūšių bei statuso ir tik po to – nuostatos dėl šių dalyvių turimų teisių, veiklos, jos finansavimo ir finansavimo kontrolės. Pritarti Pasiūlymas: „
grupė, iniciatyvos projekto rėmėjai ir jo oponentai registruojami iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyviais Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mutatis mutandis taikant atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimo . Iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyvių registracija pradedama įregistravus iniciatyvinę grupę ir baigiama likus vienam mėnesiui iki šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyto termino pabaigos. 2. Įregistruotai iniciatyvinei grupei ir iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyviais įregistruotiems iniciatyvos projekto rėmėjams ar jo oponentams suteikiamas savarankiško iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyvio statusas. 3.
grupės įregistravimo dienos, o kiti piliečiai, politinės ar nevyriausybinės organizacijos nuo jų įregistravimo iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyviais – iniciatyvos projekto rėmėjais arba jo oponentais – dienos, renkant piliečių parašus, turi teisę agituoti už arba prieš iniciatyvos projektą, tai yra skatinti remti tokį tą projektą arba jo neremti, pasirašyti ar nepasirašyti piliečių parašų rinkimo lape ar elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape. 4. Šio straipsnio13 dalyje nurodytų asmenų veikla, susijusi su iniciatyvos projekto agitacijos vykdymu ir politinės reklamos skleidimu, t. y. iniciatyvos projekto politinė kampanija, šios veiklos finansavimas ir finansavimo kontrolė organizuojami ir atliekami mutatis mutandis taikant atitinkamas Rinkimų kodekso ir (arba) Referendumo konstitucinio įstatymo ir nuostatas, taip pat šiuos teisės aktus įgyvendinančias kitų įstatymų bei Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės aktų, kuriais įgyvendinami šie įstatymai, nuostatas dėl rinkimų ir (arba) referendumo politinės kampanijos, jos finansavimo ir finansavimo kontrolės organizavimo ir vykdymo, išskyrus nuostatas dėl teisės nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, tiek, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme.“
kanceliarijos Teisės departamentas
dalyse vartojamų formuluočių „ iniciatyvos projekto rėmėjai“ ir „jo oponentai “ nereikėtų pakeisti formuluotėmis „iniciatyvos rėmėjai“ ir „jos oponentai“ (dėl tos pačios priežasties, kuri nurodyta šios išvados 5 ir 22 pastabose). Nepritarti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama sąvoka „piliečių įstatymų leidybos iniciatyva (toliau – iniciatyva)“ reiškia ne atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, o įregistruotos iniciatyvinės grupės ketinimą įgyvendinti iniciatyvos teisę.
Todėl vykdyti politinę kampaniją, įskaitant agitaciją, galima tik dėl iniciatyvos projekto, o ne dėl ketinimo (t.y. iniciatyvos) ir turėtų būti vadinami
„iniciatyvos projekto“, o ne „iniciatyvos“ rėmėjais ar oponentais. 44. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
3
žodžio „tokį“ įrašytinas žodis „tą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas“ siūlome įrašyti tikslesnę – „taikant
registravimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
atitinkamas Rinkimų kodekso ir (arba) Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatas, taip pat šiuos teisės aktus įgyvendinančias Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės aktų nuostatas dėl <...>“ įrašytina formuluotė
„taikant Rinkimų kodekso ir (arba) Referendumo konstitucinio įstatymo ir
įstatymai, nuostatas dėl <...>“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 47.
Projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatą reikėtų patikslinti, vietoj žodžio „nurodytą“ įrašant žodį „nustatytą“, konstrukciją „per <...> terminą <...> esantys duomenys“ pakeičiant, pavyzdžiui, konstrukcija „per <...> terminą <...> surinktų piliečių parašų duomenys“ ir atsižvelgiant į tai, kad šioje nuostatoje minimą sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo Vyriausioji rinkimų komisija galėtų priimti tik nustačiusi, ar yra surinktas reikiamas reikalavimus atitinkančių piliečių parašų skaičius (o apie parašų skaičiavimą kalbama tik šio straipsnio 2 ir 3 dalyse) ir įvertinusi, ar nebuvo padaryta šiurkščių įstatymo pažeidimų (apie juos kalbama projekto 17 straipsnyje); kadangi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo priėmimas detaliai reglamentuojamas projekto
priima sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo“ išbraukti kaip perteklinę ir išdėstytą per anksti. Pritarti iš dalies Formuluotė „esantys duomenys“ yra platesnė negu siūloma formuluotė „surinktų piliečių parašų duomenys“, t. y. apima ir parašus surinkusio asmens duomenis, kurių atitiktį KĮ projekte nustatytiems reikalavimams tikrina VRK. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus siūlymą žodį „nurodytą“ keisti žodžiu „nustatytą“ ir pastaboje pateiktus argumentus dėl VRK atliekamų veiksmų eiliškumo prieš priimant sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo, siūlytina perkelti KĮ projekto 16 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį į šio straipsnio 1 dalį ir KĮ projekto 16 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Vyriausioji rinkimų komisija savo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo koordinatorių šio įstatymo nustatyta tvarka perduoto piliečių parašų rinkimo baigiamojo akto ir grąžintų piliečių parašų rinkimo lapų gavimo dienos patikrina, ar per šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą terminą piliečių parašų rinkimo lapuose ir elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape esantys surinktų piliečių parašų ir kiti duomenys atitinka šio įstatymo reikalavimus, šio tikrinimo rezultatus užfiksuoja piliečių parašų patikrinimo aktu ir priima sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo.“ KĮ projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostata „ir priima sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo“ nelaikytina pertekline ar išdėstyta per anksti, kadangi šioje straipsnio dalyje yra nustatytas 30 darbo dienų terminas būtent šiam VRK sprendimui priimti. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
vartojamose formuluotėse „pažeidimo fakto tyrimas“ ir „pažeidimo fakto nustatymas“ išbrauktinas žodis „fakto“, nes pažeidimo tyrimas, kurio rezultatai surašomi atlikto tyrimo išvadoje, apima ne tik pažeidimo faktinių aplinkybių tyrimą bei nustatymą, bet ir teisinį vertinimą, ar pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, o Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendime taip pat ne tik nustato pažeidimo padarymo faktą, bet ir įvertina, ar padarytas pažeidimas yra šiurkštus įstatymo pažeidimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1945 49.
Pagal projekto 17 straipsnio 4 dalį, Vyriausioji rinkimų komisija, šiurkštų įstatymo pažeidimą nustačiusi piliečių teikiamą teisės akto projektą jau įregistravus Seime, turėtų apie šį savo sprendimą nedelsdama informuoti Seimą. Pažymėtina, kad šiai komisijai savo sprendimu nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, būtų diskredituota piliečių įstatymų leidybos iniciatyva siūlome nustatyti Seimo Pirmininko pareigą apie tokį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą nedelsiant pranešti Seimui ir dėl to galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo teisėtumo. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti Seimo Pirmininko pareigą apie tokį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą nedelsiant pranešti Seimui, kad šis spręstų, ar tęsti piliečių pateikto teisės akto projekto svarstymą arba priėmimą. Pritarti iš dalies Kadangi pagal Konstituciją Seimas turi pareigą svarstyti piliečių pateiktą teisės akto projektą, be to, pagal KĮ projekto 19 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendimu būtent Seimui pateikia išvadą, kad iniciatyvos teisė yra įgyvendinta, todėl apie KĮ projekto 17 straipsnio 4 dalyje nurodytą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą (dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo) taip pat turi būti informuojamas Seimas, kuris turi teisę spręsti dėl tokio projekto svarstymo – siūloma nauja ir dėl tokios Seimo teisės spręsti papildyta 17 straipsnio 5 dalis. Seimo Pirmininkas (net ir gavęs minėtą VRK sprendimą dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo) neturi teisės nei svarstyti, ar tęsti piliečių pateikto teisės akto projekto svarstymą, nei jį nutraukti. Tai gali padaryti tik Seimas. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1724
50.
Nuostata dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų atsižvelgus į atlikto tyrimo išvadą pripažinti nustatytą įstatymo reikalavimų pažeidimą, galintį turėti esminę įtaką parašų rinkimo rezultatams ar iniciatyvos teisės įgyvendinimui, šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu perkeltina iš projekto 18 straipsnio 2 dalies į 17 straipsnio 4 dalį (po pirmojo sakinio). Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Projekto 17 straipsnio 4 dalies pirmąjį sakinį siūlytina papildyti taip: „4. Atsižvelgdama į atlikto tyrimo išvadą, Vyriausioji rinkimų komisija savo nustatyta tvarka priima sprendimą dėl pažeidimo fakto nustatymo arba šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo, kai nustatytą šio įstatymo reikalavimų pažeidimą pripažįsta šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu .“
sakinį siūlytina išdėstyti šio straipsnio naujoje 5 dalyje. „
Vyriausioji rinkimų komisija nustato piliečių teikiamą teisės akto projektą jau įregistravus Seime, apie šį sprendimą nedelsiant informuojamas Seimas , kuris turi teisę spręsti dėl tokio projekto svarstymo .“
kanceliarijos Teisės departamentas
172
nustatyti teisinis reguliavimas neturėtų būti perkeltas į 17 straipsnį (kartu atitinkamai patikslinant abiejų šių straipsnių pavadinimus), nes iniciatyvinės grupės išregistravimas, nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, būtų neatsiejamas tokio pažeidimo padarinys, taigi abu šie veiksmai galėtų būti atlikti tuo pačiu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu
„dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo nustatymo ir
iniciatyvinės grupės išregistravimo“.
Pritarti iš dalies Nėra tikslinga visas KĮ projekto 18 straipsnio
straipsnių pavadinimus, nes 17 straipsnis susijęs su pažeidimo tyrimo procedūra, o 18 straipsnio 2 dalyje yra nustatoma VRK sprendimo dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo, kai nustatytas šio įstatymo reikalavimų pažeidimas pripažįstamas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, priėmimo pagrindai ir tvarka. Iniciatyvinės grupės išregistravimas yra tik projekto 18 straipsnio
iniciatyvos teisės neįgyvendinimo gali būti priimamas tik dviem atvejais (t. y. nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus arba nustatytą šio įstatymo reikalavimų pažeidimą pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu), siūlytina palikti nuostatas apie juos viename KĮ projekto 18 straipsnyje. Dėl aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kokie sprendimai yra priimami atlikus pažeidimo tyrimą, siūlytina tik papildyti KĮ projekto
kanceliarijos Teisės departamentas
12 52.
Projekto 18 straipsnio 1 dalyje išbrauktini žodžiai „juo remdamasi“, nes Vyriausioji rinkimų komisija iniciatyvinę grupę turėtų išregistruoti tuo pačiu sprendimu, kuriame būtų konstatuota, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus (projekte nenumatyti atskiri šios komisijos sprendimai „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“, priimti kitu pagrindu nei nustatytieji projekto 11 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas sprendimų dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo priėmimas). Tikslinant projekto 18 straipsnio 1 dalyje numatyto sprendimo apibrėžties formuluotę, ji galėtų būti išdėstyta taip:
„<...> Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą, kuriuo
išregistruoja iniciatyvinę grupę, konstatavusi, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus “. Vis dėlto, mūsų vertinimu, iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimas būtų visiškai perteklinis sprendimo elementas, neturintis aiškios teisinės prasmės, todėl siūlome šį sprendimą apibrėžti glausčiau: „<...> Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą, kuriuo išregistruoja iniciatyvinę grupę, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus “. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į įstatymo projekto loginę ir sisteminę struktūrą ir argumentus, pateiktus prie Teisės departamento 12, 53 pastabų, nėra pagrindo keisti įstatymo projekte nurodytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų pavadinimų. Pritarti patikslinimui vietoj žodžių „ir juo remdamasi išregistruoja iniciatyvinę grupę“ įrašyti „ir juo remdamasi kartu išregistruoja iniciatyvinę grupę“. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1724 53.
Jeigu projekto 18 straipsnyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų reglamentavimas nebūtų išskaidytas į atskirus straipsnius, atitinkamai patikslinant jų pavadinimus ir atsisakant perteklinio šių sprendimų elemento dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimo , šio straipsnio 2 dalyje siūlytume vietoj formuluotės „ sprendimą dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo “ įrašyti formuluotę
„sprendimą dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos
teisės“ (žr. šios išvados 12 pastabą), o nuostatą „Remiantis šiuo sprendimu išregistruojama iniciatyvinė grupė“ išbraukti, nes iniciatyvinė grupė turėtų būti išregistruojama tuo pačiu sprendimu, kuriame būtų konstatuota, kad
„iniciatyvos teisė neįgyvendinta nustačius
šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“ (taip pat žr. 52 pastabą). Be to, iš projekto nuostatų neaišku, ar šiurkštus įstatymo pažeidimas turėtų nustatytas atskiru anksčiau priimtu projekto
sprendimu dėl pažeidimo nustatymo, ar tai, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, galėtų būti konstatuota tame pačiame sprendime, kuriuo būtų nustatytas toks pažeidimas. Kaip minėta, mūsų nuomone, sprendimo dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, reglamentavimą reikėtų sujungti su numatytuoju projekto
komisija, nustačiusi šiurkštų įstatymo pažeidimą, tuo pačiu sprendimu išregistruoja iniciatyvinę grupę.
Jeigu šiam siūlymui nebūtų pritarta, projekto 18 straipsnio 2 dalies pirmasis sakinys, perkėlus jo dalį į projekto
(žr. šios išvados 50 pastabą), dėstytinas taip:
„Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl iniciatyvinės
grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės, jeigu šio įstatymo
pripažįsta pažeidimą šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu.“ Pritarti iš dalies Siūlytina nekeisti KĮ projekto nuostatų dėstymo struktūros ir straipsnių pavadinimų, taip pat juose nurodytų VRK sprendimų pavadinimų (žr. argumentus ir prie Teisės departamento 12 pastabos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte yra numatyta:
Projekto 18 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje nuoroda turėtų būti pateikiama į 15 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes reikalavimai piliečių parašų rinkimo baigiamojo akto turiniui numatyti ne tik projekto 15 straipsnio 1 dalyje, bet ir šio straipsnio 2 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
sprendimu Seimui pateikia išvadą, kad iniciatyvos teisė dėl tokio iniciatyvos projekto yra įgyvendinta, ir perduoda <...>“ siūlytume įrašyti formuluotę „priima sprendimą, kuriame konstatuoja, kad iniciatyvos teisė įgyvendinta, ir kuriuo perduoda Seimui <...>“. Kita vertus, jeigu būtų atsisakyta projekto 18 straipsnyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų pavadinimo „dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo“ (žr. šios išvados 12 ir 52 pastabas) ir perteklinio šių sprendimų elemento dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimo , svarstytina, ar nereikėtų analogiškai pakoreguoti ir projekte siūlomo jo
iniciatyvos teisės įgyvendinimo“ teisinio reguliavimo, taip pat atsisakant perteklinio iniciatyvos teisės įgyvendinimo konstatavimo šiame sprendime (juolab kad tol, kol projektas neįregistruotas Seime, ši teisė formaliuoju teisiniu požiūriu dar neįgyvendinta, taigi toks konstatavimas per ankstyvas), ir pervadinant šį sprendimą, pavyzdžiui, sprendimu dėl piliečių teikiamo teisės akto projekto perdavimo Seimui, sprendimu dėl piliečių teikiamo teisės akto projekto perdavimo įregistruoti, ar pan.).
Pritarti iš dalies Siūlytina tikslinti KĮ projekto 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad per šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą terminą surinktas reikiamas šio įstatymo reikalavimus atitinkančių piliečių parašų dėl konkretaus iniciatyvos projekto skaičius, savo sprendimu Seimui pateikia išvadą, priima sprendimą, kuriame konstatuoja, kad iniciatyvos teisė dėl tokio iniciatyvos projekto yra įgyvendinta, ir kuriuo Seimui perduoda iniciatyvos projektą su jo aiškinamuoju raštu, piliečių parašų rinkimo baigiamąjį aktą, dėl šio iniciatyvos projekto surinktų piliečių parašų rinkimo lapus ir atspausdintus elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape įrašytus duomenis, taip pat piliečių parašų patikrinimo aktą.“ Siūlytina nekeisti KĮ projekte nurodomų VRK sprendimų pavadinimų (žr. argumentus prie Teisės departamento 12, 52, 53 pastabų). 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-1619 56.
Svarstytina, kokia yra prasmė, Vyriausiajai rinkimų komisijai savo sprendime konstatavus, kad per įstatyme nustatytą terminą surinktas reikiamas reikalavimus atitinkančių piliečių parašų skaičius, Seimui kartu su piliečių parašų rinkimo baigiamuoju aktu ir piliečių parašų patikrinimo aktu perduoti ir pačius piliečių parašų rinkimo lapus su piliečių duomenimis. Kadangi atlikti piliečių parašų rinkimo atitikties įstatymo reikalavimams patikrą yra Vyriausiosios rinkimų komisijos, o ne Seimo kompetencija, manytina, kad perduoti Seimui piliečių parašų rinkimo lapus su surinktais piliečių parašais nėra jokio teisinio poreikio. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
kaip turėtų būti pranešama koordinatoriams, įregistravus piliečių Seimui pateiktą teisės akto projektą, t. y. jau įgyvendinus piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, paliekant šiuos klausimus sureguliuoti Seimo statute, kuriame pagal Konstitucijos 76 straipsnį nustatoma Seimo darbo tvarka (žr. šios išvados 3 pastabą). Pritarti iš dalies Siūlytina neatsisakyti įstatymo projekto 20 straipsnio nuostatų dėl koordinatorių informavimo apie piliečių pateikto teisės akto projekto įregistravimą Seime, kadangi nuostata susijusi su konstitucinės iniciatyvos teisės įgyvendinimu. Siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 20 straipsnio pabaigoje nurodytos nuostatos, susijusios su koordinatorių informavimu apie Seimo posėdžio, kuriame projektas bus pateikiamas, laiką. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
Vyriausiajai rinkimų komisijai priimti projektu teikiamo konstitucinio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Atsižvelgdami į tai, taip pat į Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, kompetenciją ir projektu siūlomus nustatyti jos įgaliojimus, manome, kad dėl šio projekto reikėtų gauti šios komisijos nuomonę. Pritarti Įstatymo projekto rengėjai derino projektą su Vyriausiąja rinkimų komisija, jos pastabos įvertintos ir patikslintas projektas bei argumentai dėl pastabų, į kurias neatsižvelgta, suderinti darbo tvarka. 2024-02-27 Komitete gauta Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomonė (Išvados 4 lentelės Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai
kanceliarijos Teisės departamentas
3
grupės“ įrašytini žodžiai „iniciatyvinių grupių“. Šios dalies nuostatos diskutuotinos ir tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad nebegaliojančios materialinės teisės normos gali būti taikomos jų galiojimo metu atsiradusiems teisiniams santykiams, bet procesinės (procedūrinės) teisės normos visada taikomos tik tos, kurios galioja atitinkamų procesinių veiksmų (procedūrų) atlikimo metu. Taigi, pavyzdžiui, piliečių teikiamo teisės akto projekto pateikimas ir svarstymas Seime galėtų vykti tik pagal galiojančias Seimo statuto ar įstatymų nuostatas, kuriomis tuo metu būtų reglamentuojamos tokio projekto pateikimo ir svarstymo procedūros. Pritarti Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 26 straipsnio 3 dalį vietoj žodžių „iniciatyvinės grupės“ įrašant žodžius „iniciatyvinių grupių“.
Komitete vykusių klausymų metu nusprendus, kad Seimui piliečių teikiamas teisės akto projektas Seime gali būti pateikiamas ir svarstomas pagal naująjį teisinį reguliavimą, siūlytina KĮ projekto 26 straipsnio 3 dalyje nurodant pereinamąsias nuostatas, išbraukti žodžius „piliečių teikiamas teisės akto projektas pateikiamas ir svarstomas Seime“. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymai privalo būti su juo suderinti (negali jam prieštarauti). Su projektu teikiamo konstitucinio įstatymo nuostatomis reikėtų suderinti Seimo statuto nuostatas dėl piliečių teikiamo projekto pateikimo, svarstymo ir priėmimo Seime procedūrų, taip pat patikslinti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas dėl administracinių nusižengimų, susijusių su piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimu (pavyzdžiui, šio kodekso 88 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį), papildyti šį kodeksą naujomis nuostatomis dėl piliečių parašų rinkimo lapų saugojimo tvarkos (žr. projekto 13 straipsnio
nuostatos, kuria Vyriausybė būtų įpareigota pateikti Seimui reikalingų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiam pavedimui įvykdyti nustatytinas ankstesnis nei projektu teikiamo konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data terminas, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su juo. Pritarti Teikiamo KĮ projekto lydimieji teisės aktų projektai – tiek Seimo statuto pakeitimo projektas, tiek Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas ‑ bus įregistruoti Seime po 2024-06-03 TTK posėdžio, apsisprendus dėl pagrindinio KĮ projekto Nr. XIVP-3268(2) formuluočių. 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
fakultetas 2023-12-18 Susipažinę su Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-3268 (toliau - ir Projektas Nr. XIVP-3268) ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 1, 53, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3269 (toliau - ir Projektas Nr. XIVP-3269), teikiame išvadą dėl šių projektų. Pateikiamoje teisinėje išvadoje vertinama minėtais projektais siūlomo teisinio reguliavimo reikšmė ir jo turinys. Dėl numatomo teisinio reguliavimo reikšmės Teisiniam vertinimui teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte [1] nurodyta, kad Projekto Nr. XIVP-3268 tikslas yra tinkamo lygmens teisės aktu, t. y. konstituciniu įstatymu, aiškiau ir nuosekliau sureguliuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalyje ir 147 straipsnio 1 dalyje garantuojamų piliečių įstatymų leidybos ir piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo tvarką, kartu išsprendžiant šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo taikymo problemas, taip pat suderinant minėtos iniciatyvos teisės įgyvendinimą su susijusiomis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo nuostatomis. Projektu Nr. XIVP-3269 siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo, numatomo Projekte Nr. XIVP-3268, įgyvendinimą, apibrėžiant piliečių teikiamo teisės akto projekto reikalavimus. Taigi, teisiniam vertinimui pateikti projektai yra tarpusavyje susiję ir skirti reguliuoti piliečių iniciatyvos teisę teisėkūros srityje.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį [2] ,
konstitucinį įstatymą, įsigaliojusį 2012 m. kovo 27 d. Šiuo teisės aktu į konstitucinių įstatymų sąrašą buvo įtrauktas ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinis įstatymas [3] , tokiu būdu patvirtinant piliečių dalyvavimo teisėkūros procese ypatingą svarbą Lietuvos valstybei ir visuomenei. Akcentuotina, kad pagal Konstituciją Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų; tai yra esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas [4] . Kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucijos
kontekste, Seimo priimtas konstitucinių įstatymų sąrašą nustatantis konstitucinis įstatymas suponuoja Seimo įsipareigojimą priimti šiame konstituciniame įstatyme nurodytus konstitucinius įstatymus, t. y. atitinkamus visuomeninius santykius reguliuoti konstituciniais įstatymais [5] . Tai reiškia, kad Seimui priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą ir jame nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai dėl jų ypatingos svarbos ir poreikio užtikrinti didesnį jų reguliavimo stabilumą turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie visuomeniniai santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais - įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais. [6] Vadinasi, iš Konstitucijos ir Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkto Seimui kyla pareiga piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos santykius reguliuoti konkrečia forma, t. y. konstituciniu įstatymu.
Šiuo metu piliečių iniciatyvos teisė įstatymų leidybos srityje reguliuojama Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymu, t. y. paprastu įstatymu. Sis įstatymas įsigaliojo 1999 m. sausio 6 d. ir iki šiol buvo keistas tris kartus (2000, 2016 ir 2020 m.) [7] . Kaip minėta, Seimas 2012 m. prisiėmė įsipareigojimą sureguliuoti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę konstitucinio įstatymo forma. Pažymėtina, kad toks, daugiau nei 10 metų trunkantis, delsimas vykdyti prisiimtas pareigas, Konstitucijos požiūriu yra netoleruotinas. Tuo labiau, kad minėta piliečių iniciatyvos teisė yra konstitucinio piliečių statuso integrali dalis. Ji kyla iš pačios Konstitucijos, inter alia, jos
sudaro prielaidas stiprinti demokratiją. Todėl šios konstitucinės piliečių teisės deramas, aiškus ir darnus reglamentavimas, jos prieinamumo didinimas yra reikšmingas ne tik Lietuvos teisinei sistemai, bet ir visai Lietuvos valstybei ir visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuotina, jog Projektais Nr. XIVP-3268 ir Nr.
XIVP-3268 ir Nr. XIVP-3269 numatomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip konstituciškai būtinas ir reikšmingas, kadangi juo nutraukiamas ilgai trunkantis įstatymų leidėjo delsimas vykdyti jam tenkančius įsipareigojimus, t. y. iš Konstitucijos ir Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo jam kylančią pareigą būtent konstitucinio įstatymo forma sureguliuoti piliečių iniciatyvos teisę įstatymų leidybos srityje. Kartu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio tikrumo ir aiškumo reikalavimą, įpareigojantį garantuoti teisinio reguliavimo damą ir aiškumą. Pritarti
fakultetas 2023-12-1824 Dėl numatomo teisinio reguliavimo turinio Įvertinę Projektais Nr. XIVP-3268 ir Nr. XIVP-3269 numatomo teisinio reguliavimo turinį, iš esmės jį vertiname teigiamai, kartu atkreipdami dėmesį į šiuos aspektus:
įtvirtinti teisinio reguliavimo ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatų darną. Šiuo metu kai kurios siūlomo teisinio reguliavimo nuostatos skiriasi nuo nustatytųjų Seimo statute, todėl derėtų kartu rengti ir atitinkamas Seimo statuto pataisas arba atitinkamai koreguoti Projekto Nr. XIVP-3268 nuostatas. Pavyzdžiui, Projekto Nr.XIVP-3268 24 straipsnyje reglamentuojamas piliečių teikiamo teisės akto projekto pateikimas Seime, nustatant, jog piliečių teikiamas teisės akto projektas turi būti pateiktas artimiausiame Seimo posėdyje nuo jo įregistravimo Seime dienos. Seimo statuto 142 ir 171 straipsniuose, iš esmės reguliuojančiuose tapačius klausimus, įtvirtintas kitoks reguliavimas [8] . Pritarti iš dalies Teikiamo KĮ projekto lydimieji teisės aktų projektai
XIVP-3268(2) formuluočių. Komitete vykusių klausymų metu, atsižvelgiant į Teisės departamento 3 pastabą, nutarta KĮ projekto 24 straipsnį išdėstyti taip: „Piliečių teikiamą teisės akto projektą artimiausiame eilinės Seimo sesijos posėdyje , bet ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo jo įregistravimo Seime dienos, pateikia vienas iš koordinatorių arba kitas iniciatyvinės grupės įgaliotas asmuo.“
1
papildyti ir ją išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Piliečių parašų rinkimo lapų išdavimas
dienas nuo sprendimo įregistruoti iniciatyvinę grupę priėmimo dienos turi išduoti šios grupės koordinatoriams reikiamą piliečių parašų rinkimo lapų skaičių, sukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti elektroninių ryšių priemonėmis ir susipažinti ne tik su iniciatyvos projektu, bet ir jo aiškinamuoju raštu. Iniciatyvinė grupė gali pasirinkti piliečių parašus rinkti tik elektroniniu būdų ir piliečių parašų rinkimo lapų neimti arba imti tik jų dalį. “
fakultetas
nustatomų terminų proporcingumo. 2.1. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIVP-3268 21 straipsnio „Pakartotinis iniciatyvos teisės įgyvendinimas“ numatyta, kad „[pa]kartotinis Prašymas dėl to paties turinio iniciatyvos projekto gali būti pateikiamas ne anksčiau kaip po vienų metų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo paskelbimo dienos.“ Akcentuotina, kad šis vienų metų terminas taikomas visiems iniciatyvos projektams, t. y. tiek Konstitucijos pakeitimo ar papildymo įstatymo projektams, tiek konstitucinių įstatymų, tiek paprastų įstatymų ir kitų Seimo priimamų norminių aktų projektams. Iš tiesų, siekiant užtikrinti Konstitucijos stabilumą, jos 148 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų. Vis dėlto svarstytina, ar toks pats terminas turėtų būti taikomas paprastų įstatymų ir kitų Seimo priimamų norminių aktų projektų atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į galimus reguliuojamų visuomeninių santykių pokyčius. Siame kontekste paminėtina, kad pagal Seimo statuto 139 straipsnio 2 dalį ,,[j]eigu pateiktąjį ar kitą analogiško turinio įstatymo projektą per pastaruosius 6 mėnesius Seimas buvo atmetęs pateikimo, svarstymo Seimo posėdyje ar priėmimo stadijoje, toks projektas taip pat neteikiamas pakartotinai svarstyti“, o pagal Seimo statuto 1714 straipsnio 6 dalį ,,[n]epriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po9 mėnesių.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, įtvirtinantis ribojantį vienų metų terminą visiems pakartotiniams piliečių iniciatyvos projektams (t. y. jų nediferencijuojant), pernelyg nesuvaržo pačios piliečių iniciatyvos teisės teisėkūros srityje ir atitinka proporcingumo principą. Nepritarti Komitete vykusių klausymų metu apsispręsta, kad vienų metų terminas nuo minėto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo laikytinas pakankamu ir pagrįstu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Referendumo KĮ 10 straipsnio 4 dalyje numatytas vienų metų terminas tuo pačiu klausimu reiškiamai iniciatyvai ir šis terminas skaičiuojamas ne nuo referendume priimamo sprendimo, t. y. ne nuo galutinio sprendimo dėl teisės akto projekto priėmimo. Be to, ir Peticijų konstitucinio įstatymo 20 straipsnyje numatytas vienų metų terminas pakartotinei pareiškėjo peticijai. KĮ projekte taip pat įrašytas vienų metų terminas paduodamam prašymui įregistruoti iniciatyvinę grupę dėl teikiamo tokio paties turinio teisės akto projekto, taip pat numatyta, kad šis terminas skaičiuojamas nuo VRK sprendimo dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo paskelbimo dienos (t. y. nuo piliečių teikiamo projekto perdavimo Seimui), o ne nuo Seimo sprendimo dėl piliečių pateikto teisės akto projekto priėmimo arba atmetimo. KĮ projekto 21 straipsnyje (ir 9 straipsnio 6 dalies
reiškiama iniciatyva dėl tokio paties turinio konstitucinio ar kito įstatymo arba kito Seimo priimamo norminio teisės akto projekto. Tačiau pastebėtina, kad Seimo statute 1714 straipsnio 6 dalyje nustatytas 9 mėnesių terminas pakartotiniam konstitucinio įstatymo projekto pateikimui ir
paprasto įstatymo projekto pateikimui yra skaičiuojami nuo Seimo sprendimo atmesti atitinkamą projektą ir yra sietini su svarstymo Seime pradžia. Taigi KĮ projekte numatytą terminą ir šiuos Seimo statute įtvirtintus terminus tarpusavyje sunku lyginti dėl skirtingo jų atskaitos taško.
Manytina, kad KĮ projekte nurodomas vienų metų termino skaičiavimas būtent nuo VRK sprendimo priėmimo, o ne nuo Seimo sprendimo dėl piliečių pateikto teisės akto projekto priėmimo arba atmetimo yra palankesnis piliečių iniciatyvos teisės įgyvendinimui (pakartotinė iniciatyva gali būti pateikta nelaukiant galutinio Seimo sprendimo, kurio priėmimas gali užtrukti ilgiau) ir yra pagrįstas tuo, kad galimybė naudotis konkrečios iniciatyvos teise pasibaigia VRK priėmus sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo, o Seimo statute nėra (ir neturėtų būti) nustatytas terminas, per kurį Seimas privalo apsvarstyti piliečių teikiamą teisės akto projektą ir jį priimti arba atmesti. 5. Vytauto Didžiojo universitetas, Teisė fakultetas
18232222
straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį iniciatyvinė grupė parašų rinkimo lapus turi sugrąžinti Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau - ir VRK). Jis taikomas, be kita ko, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas VRK sprendimas įregistruoti iniciatyvinę grupę, ar kai VRK, nustačiusi šiurkštų įstatymo pažeidimą, priima sprendimą dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo. Atsižvelgiant į piliečių parašų rinkimo lapuose galinčius būti surinktus asmens duomenis (piliečių vardus, pavardes, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį, gimimo datą) ir šiems duomenims taikytiną teisinę apsaugą, svarstytina, ar minėti piliečių parašų rinkimų lapai neturėtų būti sugrąžinti nedelsiant po to, kai paaiškėja konkrečios aplinkybės (pvz., priimamas atitinkamas teismo ar VRK sprendimas).
Nepritarti Klausymų metu, atsižvelgiant į VRK išsakytą nuomonę dėl šio termino trumpinimo ir įvertinus, koks terminas būtų realus ir kiek praktikoje realiai gali užtrukti piliečių parašų rinkimo lapų surinkimas iš skirtingų parašus renkančių asmenų, jeigu jie būtų platinami po visą Lietuvą, nutarta palikti KĮ projekte siūlomą vieno mėnesio terminą. 5. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas
12 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) 2024 m. sausio 8 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėsaugos komiteto raštą Nr. S-2024-79, kuriame prašoma iki 2024 m. vasario 26 d. pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3268 ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 1, 5(3), 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3269. Dėl Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3268 teikiame šiuos pasiūlymus:
dalyje nurodyta: „ Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. kovo 1 d. “ Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta: „ Vyriausioji rinkimų komisija iki 2024 m vasario 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus
“. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas dar
nepriimtas ir neįsigaliojęs, siūlome pratęsti 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Pritarti Pasiūlymas: „26 straipsnis.
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m.
rugsėjo 1 d. 2. Vyriausioji rinkimų komisija iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. <...>“
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto sprendimas Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
teisų komitetas 2023-12-20 * Pritarti Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-3268 ir komiteto išvadoms. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti komiteto patobulintam konstituciniam įstatymo projektui Nr. XIVP-3268(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas konstitucinio įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė Komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė [1] https://e-seimas.lrs.lt/DortaI/legalAct/lt/TAK/8a3635b074c21 Ieeadbcc0bf53e6c339?ifwid=-2bm46akfl . [2] Konstitucijos
Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas [3] Žr. Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 str. 1 d. 7 p. [4] Žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą. [5]
Pagal analogiją žr. Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą. [7] Žr.
leidybos iniciatyvos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymą; 2016 m. birželio 2 d. priimtą Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymą; 2020 m. sausio 14 d. priimtą Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 6, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą. 2 [8] Pvz., Seimo statuto 142 straipsnyje „Piliečių teikiami projektai“ įtvirtina, kad „[p]iliečių teikiamas įstatymo projektas turi būti pateiktas Seimo posėdyje ne vėliau kaip per savaitę po jo įregistravimo Seimo sesijos metu, o įregistravus tarp Seimo sesijų – pirmame kitos sesijos posėdyje.“