166 Įstatymo projektas Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5(1), 16, 17, 20, 24, 25, 30(1), 30(2), 31, 32, 35, 38, 39(3), 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48(1), 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos

Lyginamasis variantas

2023-10-27 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

užimtumo įstatymo NR. XII-2470 2, 4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 39³, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsniŲ ir IV skyriaus pakeitimo

ĮSTATYMAS

2023 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Darbo asistentas – įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros darbuotojas, padedantis neįgaliam darbuotojui su negalia atlikti darbo funkcijas.“

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos:

1Darbdavio bendrosios pasaulinės pajamos – visos darbdavio gautos pajamos visose pasaulio valstybėse. 2. Darbo asistentas – įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros darbuotojas, padedantis neįgaliam darbuotojui su negalia atlikti darbo funkcijas. 3. Skaidriai dirbantis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis pagal darbo sutartį dirbantis arba savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo, turintis to įstatymo nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (jei jį turėti privaloma), o jei tokiam asmeniui šis kodas negali būti suformuojamas, – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus (jei juos turėti privaloma). 24. Užimtumas – atlygintina arba neatlyginta teisėta fizinio asmens savarankiška, iš dalies savarankiška arba priklausoma veikla, kuria asmuo užsidirba pragyvenimo lėšų, taip pat veikla, kuria asmuo užsiima siekdamas įgyti darbinių ar profesinių įgūdžių, arba kita tęstinė veikla, kurią asmuo vykdo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. 35. Užimtumo forma – asmens veiklos, kurią vykdydamas asmuo yra laikomas užimtu, būdas. 46.

46Užimtumo rėmimo politika – darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma. 57. Užimtumo rėmimo sistema – darbo ieškančių asmenų užimtumui remti taikomų teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių visuma.“

3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) dėl asmenų, atlygintinai einančių narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, tarnybos susiklostantys teisiniai santykiai, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ir Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas;“. 4 straipsnis. 5¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5¹ straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„1. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:“. 5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) organizuoja ir koordinuoja profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;“. 6 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis.

Savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija Savivaldybių institucijos ir įstaigos dalyvauja įgyvendinant šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nustatytas užimtumo rėmimo priemones bei rengia ir įgyvendina šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytas užimtumo didinimo programas.“

7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Užimtiems asmenims taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punkte punktuose, 41 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnyje nurodytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.“

2Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Darbo rinkai besirengiantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje, taikomos taikoma paramos judumui priemonė ir užimtumo didinimo programos.“

8 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) Užimtumo tarnyba iš šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegalaus darbo ar nedeklaruotos savarankiškos veiklos laikotarpį, išskyrus atvejus, kai pats bedarbis praneša bent vienai iš šio įstatymo 55 straipsnio nurodytų institucijų apie savo nelegalaus darbo faktą ir bendradarbiauja su šiomis institucijomis, iki jos priima nutarimą, arba apie tai, kad bedarbis teikė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus, pažeisdamas Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme nustatytus reikalavimus nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;“. 9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis.

Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys Darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi šie asmenys:

1) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0-25 procentų darbingumo lygis) arba sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis);

2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30-40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis);

3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45-55 procentų darbingumo lygis) arba lengvas lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis);

4) nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka;

5) ilgalaikiai bedarbiai, kurie paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos;

6) vyresni kaip 45 50 metų bedarbiai;

7) asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų u

žimtumo ir socialinių garantijų įstatymą 16–24 metų bedarbiai;

8) bedarbiai iki 29 metų;

98) pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai, kvalifikaciją įgiję ne daugiau kaip prieš 2 metus;

10) asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ar perkeliamojo asmens statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, ir asmenys, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu; 119) nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir taip pat asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius su negalia, kuriems Neįgalumo ir (darbingumo) nustatymo tarnybos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir (darbingumo) nustatymo tarnyba Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) sprendimu nustatyta nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis nuolatinė slauga ar priežiūra;“

12) grįžę iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos;

13) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;

14) 10) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova;

15) neteko galios 1611) darbingo

amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0-25 procentų darbingumo lygis) arba sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta; 1712) darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30-40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta; 1813) darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45-55 procentų darbingumo lygis) arba lengvas lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta.“

10 straipsnis.

Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys Darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi šie asmenys:

1) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0-25 procentų darbingumo lygis) arba sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis);

2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30-40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis);

3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45-55 procentų darbingumo lygis) arba lengvas lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis);

4) nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka;

5) ilgalaikiai bedarbiai, kurie paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos;

6) vyresni kaip 45 50 metų bedarbiai;

7) asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą 16–24 metų bedarbiai;

8) bedarbiai iki 29 me

tų;

98) pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai, kvalifikaciją įgiję ne daugiau kaip prieš 2 metus;

10) asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ar perkeliamojo asmens statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, ir asmenys, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu; 119) nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir taip pat asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius su negalia, kuriems Neįgalumo ir (darbingumo) nustatymo tarnybos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir (darbingumo) nustatymo tarnyba Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) sprendimu nustatyta nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis nuolatinė slauga ar priežiūra;“

12) grįžę iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos;

13) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;

14) 10) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova;

15) neteko galios 1611) darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo ly

gis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0-25 procentų darbingumo lygis) arba sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta; 1712) darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30-40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta; 1813) darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45-55 procentų darbingumo lygis) arba lengvas lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta.“

10 straipsnis. 30¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba“.

11 straipsnis. 30² straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 30² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama, siekiant užtikrinti darbdavio ir asmens, kuriam dėl neįgalumo negalios reikalinga pagalba įsidarbinant, komunikavimą. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama pagal poreikį ne daugiau kaip 8 valandas pas vieną darbdavį. Pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras vienos valandos įkainis negali viršyti 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį su negalia, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.“

2Pakeisti 30² straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Lydimoji pagalba įsidarbinus teikiama darbdavio ar neįgalaus asmens su negalia prašymu, siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą, asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo. Lydimoji pagalba teikiama pagal poreikį, tačiau ne ilgiau negu 12 kalendorinių mėnesių nuo įsidarbinimo dienos. Lydimosios pagalbos vienos valandos įkainis negali viršyti 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį su negalia, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.“

12 straipsnis.

31 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) darbo rinkai besirengiančio asmens (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data) ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų darbo rinkai besirengiančiam asmeniui teikimo, užimtumo didinimo programų įgyvendinimo, paramos judumui priemonės įgyvendinimo.“

2Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Užimtumo tarnyba, prieš siūlydama bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims – užimtumo didinimo programose, jiems gali siūlyti kreiptis dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo.“

13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros renkamus darbo rinkos statistinius duomenis;“. 14 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 35 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymu, nėra pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos (toliau – tarptautinės finansinės sankcijos);“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kurie per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos už šio įstatymo 56, 56¹, 57, 58 ar 59²¹ straipsnyje nurodytą pažeidimą;“. 3.

3Pakeisti 35 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos pagal šį kodeksą paskirtą administracinę nuobaudą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;“. 4. Papildyti 35 straipsnį 7 dalimi:

„7. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones arba šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas priemones, darbdaviams, sudariusiems pameistrystės darbo sutartis arba trišales sutartis dėl užimtų asmenų, taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės.“

15 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį gali būti organizuojamas asmenims, kurie taikant pameistrystės formą dalyvauja profesiniame mokyme profesinio mokymo šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka, arba neformaliajame suaugusiųjų švietime neformaliojo suaugusiųjų švietimo šio įstatymo 39² straipsnyje nustatyta tvarka arba aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo šio įstatymo 39³straipsnyje nustatyta tvarka priemonėse. Šio įstatymo 37 straipsnyje nurodyta mokymo Mokymo stipendija nemokama, kai asmeniui, atsižvelgiant į jo dirbtas valandas, mokamas darbo užmokestis pagal pameistrystės darbo sutartį.“

2Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Darbdaviams, kurie vykdo profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis ir kurie pateikė paraišką, kompensuojama:

1) 70 50 procentų pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbintam asmeniui darbdavio apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kurios įrašytos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, dalies, neviršijančios 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis.

Kompensacija padidinama:

a) labai mažoms ir mažoms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, – 20 procentinių punktų;

b) vidutinėms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, – 10 procentinių punktų ir papildomai 10 procentinių punktų, jei pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys;

c) juridiniams asmenims, neatitinkantiems labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės apibrėžties, nustatytos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, – 10 procentinių punktų, jei pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys;

2) paskirto profesijos meistro (meistrų), atsakingo (atsakingų) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą, pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo darbo užmokesčio išlaidos už valandas, kurias jis (jie) dalyvavo mokant ir (ar) mokė, išlaidos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal profesijos meistro (meistrų) faktiškai dirbtą laiką, organizuojant ir koordinuojant pameistrio darbinę veiklą ir praktinį mokymą kurį jis dalyvavo mokant ir (ar) mokė, už vieną valandą mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį valandinį atlygį, ir nuo šio atlygio apskaičiuota draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis, ne didesnė kaip 20 procentų profesijos meistrui (meistrams) apskaičiuoto darbo užmokesčio.“

16 straipsnis.

Kompensacija padidinama:

a) labai mažoms ir mažoms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, – 20 procentinių punktų;

b) vidutinėms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, – 10 procentinių punktų ir papildomai 10 procentinių punktų, jei pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys;

c) juridiniams asmenims, neatitinkantiems labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės apibrėžties, nustatytos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, – 10 procentinių punktų, jei pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys;

2) paskirto profesijos meistro (meistrų), atsakingo (atsakingų) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą, pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo darbo užmokesčio išlaidos už valandas, kurias jis (jie) dalyvavo mokant ir (ar) mokė, išlaidos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal profesijos meistro (meistrų) faktiškai dirbtą laiką, organizuojant ir koordinuojant pameistrio darbinę veiklą ir praktinį mokymą kurį jis dalyvavo mokant ir (ar) mokė, už vieną valandą mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį valandinį atlygį, ir nuo šio atlygio apskaičiuota draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis, ne didesnė kaip 20 procentų profesijos meistrui (meistrams) apskaičiuoto darbo užmokesčio.“

16 straipsnis. 39³ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 39³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas organizuojamas bedarbiams ir užimtiems asmenims, kurie numato mokytis ir įgyti kvalifikaciją ir (ar) kompetencijas, įtrauktas į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį arba pas kurį dirba užimtas asmuo, ir bedarbio, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje, ar užimto asmens, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje ar pasiliks dirbti pas tą patį darbdavį. Dvišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens. Bedarbiai ir užimti asmenys, siekiantys įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, profesiniame mokyme dalyvauja profesinio mokymo šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka, įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir neformaliajame suaugusiųjų švietime – neformaliojo suaugusiųjų švietimo šio įstatymo 39²straipsnyje nustatyta tvarka priemonėse.“

2Pakeisti 39³ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Bedarbiams mokymo stipendija mutatis mutandis mokama šio įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatytomis sąlygomis. Užimtiems asmenims per visą mokymosi laikotarpį pagal lankytas valandas kartą per mėnesį mokama 0,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliojo valandinio atlygio dydžio mokymo stipendija už kiekvieną lankytą valandą.“

17 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) bedarbiui ir darbo rinkai besirengiančiam asmeniui dalyvaujant konsultaciniuose užsiėmimuose;“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.

Kelionių išlaidų kompensacijų, mokamų bedarbiui ir darbo rinkai besirengiančiam asmeniui, dalyvaujančiam jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultaciniuose užsiėmimuose, bedarbiui, dalyvaujančiam stažuotėje, vykstančiam į darbo vietą ar pokalbio su darbdaviu vietą ir atgal, darbdaviui, patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidų, dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atstumą tarp gyvenamosios vietos, darbo, darbo pokalbio, konsultacinių užsiėmimų ar stažuotės atlikimo vietos.“

18 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1–139 punktuose, arba išlaikantiems šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, mokama subsidija darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos.

Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–139 punktuose nurodyti asmenys arba išlaikomos darbo vietos šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 11, 12 ir 13 punktuose nurodytiems asmenims nurodytų asmenų darbo vietos, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos apskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir kurios įrašytos įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre:

1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų draudžiamųjų pajamų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte ir 10 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 16 11 punkte nurodyti asmenys;

2) 60 procentų apskaičiuotų lėšų draudžiamųjų pajamų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 17 12 punkte nurodyti asmenys;

3) 50 procentų apskaičiuotų lėšų draudžiamųjų pajamų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 3–9 punkte , 11, 12 ir 13 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 18 13 punkte nurodyti asmenys.“

2Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3.

Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 1410 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudaro 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtos užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 1410 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“

3Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Asmeniui vienu metu gali būti taikomos abi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos remiamojo įdarbinimo priemonės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos remiamojo įdarbinimo priemonės gali būti derinamos su bedarbių profesiniu mokymu ar darbo vietų pritaikymu.

Asmuo, dalyvavęs šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoje priemonėje, negali būti pakartotinai siunčiamas dalyvauti šioje priemonėje pas tą patį darbdavį, išskyrus:

1) šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 11 punktuose nurodytus asmenis;

2) šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 12 punktuose nurodytus asmenis, jei bendra subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tam pačiam darbdaviui už šį asmenį trukmė neviršija 36 mėnesių.“

4Pakeisti 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Darbdaviai, kuriems, įgyvendinus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo baigtas arba šio straipsnio 10 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais nutrauktas, per 6 mėnesius atleidę iš darbo bent vieną iš šio įstatymo 25 straipsnio 1–139 punktuose nurodytų Užimtumo tarnybos siųstų asmenų arba šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat darbo sutarties pasibaigimo atvejus, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 10 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu ar dėl darbuotojo mirties, pakartotinai dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoje remiamojo įdarbinimo priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę.“

5Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„10.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–139 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 11, 12 ir 13 punktuose nurodyti asmenys, nutraukiamas šiais atvejais:“;

6Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) jeigu darbdaviui paskirta bauda už šio įstatymo 56, 56¹, 57, 58 ar 59²¹ straipsnyje nurodytą pažeidimą;“. 7. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;“. 8. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) jeigu subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama ilgiau kaip 36 mėnesius ir pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas didesnis kaip 30 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30 procentų darbingumo lygis) arba vidutinis ar lengvas vidutinio ar lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis);“. 9.

9Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) jeigu subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama ilgiau kaip 6 mėnesius ir pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas didesnis kaip 45 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45 procentų darbingumo lygis) arba lengvas lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis).;“. 10. Papildyti 41 straipsnio 10 dalį 14 punktu:

„14) jeigu darbdavys nebeatitinka Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėse nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia.“

11Pakeisti 41 straipsnio 11 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„11. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, nutraukiamas šiais atvejais:“;. 12. Pakeisti 41 straipsnio 11 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) jeigu darbdaviui paskirta bauda už šio įstatymo 56, 56¹, 57, 58 ar 59²¹ straipsnyje nurodytą pažeidimą;“. 13. Pakeisti 41 straipsnio 11 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.“

14Pakeisti 41 straipsnio 12 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) jeigu darbdaviui paskirta bauda už šio įstatymo 56, 56¹, 57, 58 ar 59²¹ straipsnyje nurodytą pažeidimą;“. 15.

15Pakeisti 41 straipsnio 12 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.;“. 16. Papildyti 41 straipsnio 12 dalį 9 punktu:

„9) jeigu darbdavys nebeatitinka Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėse nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia.“

19 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„42 straipsnis. Įdarbinimas subsidijuojant

1Įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas – įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį arba išlaikyti šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, taip pat išlaikyti užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova arba ji nutraukta šio įstatymo 41 straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatytu atveju, darbo vietas, organizuojamas siekiant:

1) šio įstatymo 25 straipsnio 2–139 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje;

2) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodytiems bedarbiams ir šio įstatymo 25 straipsnio 14, 16, 17 ir 18 10, 11, 12 ir 13 punktuose nurodytiems asmenims sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje. 2.

2Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus asmenis, taip pat išlaikant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų užimtų asmenų darbo vietas, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis. 3. Subsidija darbo užmokesčiui mokama:

1) iki 6 mėnesių per nepertraukiamą 18 mėnesių laikotarpį nuo pirmos įdarbinimo subsidijuojant dienos šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 3–9, 11, 12 ir 13 punktuose, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 18 13 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) arba lengvas lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis).

Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;

2) iki 36 mėnesių per nepertraukiamą 48 mėnesių laikotarpį nuo pirmos įdarbinimo subsidijuojant dienos šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte ir 10 punktuose, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 17 12 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. –30–40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis).

Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;

3) neterminuotai per visą darbo laikotarpį, jeigu šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 16 11 punkte, arba jeigu subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpiu pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0-25 procentų darbingumo lygis) arba sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis);

4) už laikotarpį, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir karantiną šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju.“

20 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis.

Subsidija darbo asistento išlaidoms

1Darbdaviui skiriama subsidija darbo asistento išlaidoms, jeigu darbo funkcijoms atlikti nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis:

1) asmenims, nurodytiems šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 3, 16, 17 ir 18 11, 12 ir 13 punktuose;

2) darbingo amžiaus užimtiems asmenims, kuriems pirmą kartą nustatytas iki 55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – iki 55 procentų darbingumo lygis) arba sunkus, vidutinis ar lengvas sunkaus, vidutinio ar lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis);

3) darbingo amžiaus užimtiems asmenims, kuriems, pasikeitus dalyvumo lygiui (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygiui) ar neįgalumo lygiui, nustatytas mažesnis, negu buvo, dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis. 2. Darbo asistento pagalbos poreikis poreikį ir bei jo terminas nustatomi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka. Informaciją terminą nustato ir informaciją apie priimtą sprendimą nustatyti darbo asistento pagalbos poreikį Neįgalumo ir (darbingumo) nustatymo tarnyba pateikia Užimtumo tarnybai teisės aktų nustatyta tvarka pateikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktoriaus nustatyta tvarka, suderinta su Užimtumo tarnyba. 3. Vienam darbo asistentui priskiriamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų skaičius nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4.

4Subsidija darbo asistento išlaidoms sudaro 62 procentus subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 3, 16, 17 ir 18 punktuose nurodytą asmenį straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį, atsižvelgiant į šių asmenų faktiškai dirbtą laiką, kai darbui atlikti buvo suteikta darbo asistento pagalba. Jeigu darbo asistento pagalba tuo pačiu metu teikiama keliems asmenims, jų faktiškai dirbtos valandos, į kurias atsižvelgiant apskaičiuojamas subsidijos darbo asistento išlaidoms dydis, nėra sumuojamos.“

21 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams (toliau – subsidijos gavėjai) šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytais atvejais, mokant subsidiją:

1) techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietai pritaikyti neįgaliesiems asmenims su negalia, ar darbo procese naudojamiems specialiems įrenginiams (mašinoms, aparatams, prietaisams, įrankiams, įtaisams) ar kitiems specialiems reikmenims, kurių reikia neįgaliam darbuotojui su negalia darbo funkcijoms atlikti, projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti (įrengti);

2) turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos pritaikymo dienos valdomam pastatui (patalpai, patalpoms) remontuoti, siekiant užtikrinti aplinkos prieinamumą neįgaliesiems asmenims su negalia (aplinkos atitiktį specialiesiems neįgaliųjų asmenų su negalia poreikiams), pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas, taip pat aplinką pritaikant akliesiems, perkant, projektuojant, gaminant ir montuojant (įrengiant) specialius įrenginius ir kitą įrangą, be kurios neįgalus darbuotojas su negalia nepajėgtų patekti į darbo vietą ar pastate esančias poilsio patalpas.“ 2.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams (toliau – subsidijos gavėjai) šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytais atvejais, mokant subsidiją:

1) techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietai pritaikyti neįgaliesiems asmenims su negalia, ar darbo procese naudojamiems specialiems įrenginiams (mašinoms, aparatams, prietaisams, įrankiams, įtaisams) ar kitiems specialiems reikmenims, kurių reikia neįgaliam darbuotojui su negalia darbo funkcijoms atlikti, projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti (įrengti);

2) turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos pritaikymo dienos valdomam pastatui (patalpai, patalpoms) remontuoti, siekiant užtikrinti aplinkos prieinamumą neįgaliesiems asmenims su negalia (aplinkos atitiktį specialiesiems neįgaliųjų asmenų su negalia poreikiams), pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas, taip pat aplinką pritaikant akliesiems, perkant, projektuojant, gaminant ir montuojant (įrengiant) specialius įrenginius ir kitą įrangą, be kurios neįgalus darbuotojas su negalia nepajėgtų patekti į darbo vietą ar pastate esančias poilsio patalpas.“

2Pakeisti 44 straipsnio 8 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) turi paskirtą baudą už šio įstatymo 56, 56¹, 57, 58 ar 59²¹ straipsnyje nurodytą pažeidimą, taip pat jeigu subsidijos gavėjo vadovui ar kitam atsakingam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą paskirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą arba pagal šį kodeksą paskirta antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.“

3.

Pakeisti 44 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Subsidijos gavėjas privalo:

1) apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus kiekvienos darbo vietos steigimo ar pritaikymo išlaidų, išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji asmenys su negalia (už kiekvieną neįgalų darbuotoją su negalia, kuriam nustatytas sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) ar 25 procentų neviršijantis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0-25 procentų darbingumo lygis) (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidą), – 20 procentų; už neįgalų darbuotoją su negalia, kuriam nustatytas vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis) ar 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30-40 procentų darbingumo lygis) (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidą), – 30 procentų), ir įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos siųstų asmenų įdarbinimo.

Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo ar pritaikymo išlaidoms apmokėti;

2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutarties pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu;

3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;

4) darbo vietą įsteigti ar pritaikyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutarties pasirašymo dienos;

5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesiams nuo darbo vietos įsteigimo ar pritaikymo dienos, o šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytais atvejais – ne trumpiau kaip iki pratęsto įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpio pabaigos, naudos gavėju nurodydamas Užimtumo tarnybą, ir raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikti jai Užimtumo tarnybai draudimą įrodančius dokumentus (draudimo liudijimo kopiją).“ 4.

Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo ar pritaikymo išlaidoms apmokėti;

2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutarties pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu;

3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;

4) darbo vietą įsteigti ar pritaikyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutarties pasirašymo dienos;

5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesiams nuo darbo vietos įsteigimo ar pritaikymo dienos, o šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytais atvejais – ne trumpiau kaip iki pratęsto įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpio pabaigos, naudos gavėju nurodydamas Užimtumo tarnybą, ir raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikti jai Užimtumo tarnybai draudimą įrodančius dokumentus (draudimo liudijimo kopiją).“

4Pakeisti 44 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) keisti įdarbinto asmens darbo vietą ar darbo funkcijas, nustatyti ne visą darbo laiką arba ne visą darbo savaitę, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, jeigu to nebuvo numatęs paraiškoje gauti subsidiją darbo vietai (vietoms) steigti ar pritaikyti, išskyrus asmenų, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) ar sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) arba 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) ar vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis), arba 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) ar lengvas lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis) ir kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus.

5Pakeisti 44 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Darbo vietai steigti ar pritaikyti ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į darbo vietą, įsteigtą šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos paramos lėšomis, įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai darbo vietos išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims.“

22 straipsnis.

45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) darbingo amžiaus užimtų asmenų, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) ar sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) arba 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) ar vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis), išlikimui darbo rinkoje remti.“

23 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai (vietoms) steigti mokama šio įstatymo 44 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka, netaikant reikalavimo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus darbo vietoms steigti (pritaikyti atsižvelgiant į neįgaliųjų asmenų negalią) reikalingų lėšų ir reikalavimo pateikti sutarties galiojimo įvykdymo užtikrinimą, jeigu darbo vieta steigiama tik sau.“

24 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

1.

48 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) nėščios moterys, vaiko (įvaikio) motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir taip pat asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius su negalia, kuriems Neįgalumo ir (darbingumo) nustatymo tarnybos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ) sprendimu nustatyta nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis nuolatinė slauga ar priežiūra;“. 2. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 12 punktu:

„12) ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.“. 25 straipsnis. 48¹ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 48¹ straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„1. Teisę gauti atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams turi visas šias sąlygas atitinkantis asmuo (išskyrus asmenis, kuriems nacionalinė viza išduota iki 2022 m. birželio 30 d.), kuris atitinka visas šias sąlygas:“. 2. Pakeisti 48¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) asmuo 2022 metais arba vėlesniais kalendoriniais metais laikomas tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas (toliau – nuolatinis Lietuvos gyventojas), išskyrus asmenis, kuriems nacionalinė viza buvo išduota iki 2022 m. birželio 30 d.

Vizos išdavimo tvarkos apraše, tvirtinamame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu, nurodytais atvejais:

a) užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę;

b) užsieniečiui, kuris yra valstybės, nurodytos Vizos išdavimo tvarkos aprašo 14 priede, pilietis, dėl kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkauja juridinis asmuo arba kuris vyksta į Lietuvos Respubliką ilgalaikiam buvimui;

c) užsieniečiui, kuris yra nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi turinčio valstybės, nurodytos Vizos išdavimo tvarkos aprašo 14 priede, piliečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnametis vaikas (įvaikis), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus;

d) kitais atvejais, kai užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje;“. 26 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„50 straipsnis. Užimtumo rėmimo priemonių, darbo rinkos paslaugų ir kitų išmokų finansavimo šaltiniai

Darbo rinkos paslaugos, užimtumo rėmimo priemonės ir kitos šiame įstatyme nurodytos išmokos finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Garantinio fondo, Ilgalaikio darbo išmokų fondo, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

27 straipsnis. IV skyriaus pakeitimas

Pakeisti IV skyrių ir jį išdėstyti taip:

„IV SKYRIUS

NELEGALUS DARBAS, NEDEKLARUOTAS DARBAS, NEDEKLARUOTA SAVARANKIŠKA VEIKLA, IR UŽSIENIEČIŲ ĮDARBINIMO TVARKOS IR SKAIDRIAI DIRBANČIO ASMENS IDENTIFIKAVIMO PAŽEIDIMAI 55 straipsnis. Institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos ir skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kontrolę Nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kontrolę atliekaValstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) ir policija vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir kontrolę, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. 56 straipsnis. Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį 1.

Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;

2) dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jei privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. 2.

2Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu įdarbindamas trečiosios šalies pilietį ir visu jo , įvykdo šias sąlygas:

1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Investicijų įstatymo 13¹straipsnio 3 dalies arba 15⁵ straipsnio 6 dalies pagrindu;

2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jei darbdavys žinojo, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, buvo suklastoti. 4.

4Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Darbdaviui padarius šio straipsnio 1 dalyje dalies 1punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:

1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti rašytinę darbo sutartį su nelegaliai dirbusiu asmeniu ir darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą, nurodydamas faktinę jo darbo (nelegalaus) pradžią, ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą (už faktiškai dirbtą laikotarpį), ne mažesnį kaip 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, taip pat, jeigu nelegaliai dirbo trečiosios šalies pilietis, pranešti apie darbo sutarties pasibaigimą ir apmokėti visas šiame punkte numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas bei trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą;

2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas;

23) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui skiriama nuo 2 iki 3 procentų darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio bauda, ne mažesnė negu 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnė negu 500 000 eurų nuo 868 iki 2 896 eurų.

Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Darbdaviui padarius šio straipsnio 1 dalyje dalies 1punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:

1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti rašytinę darbo sutartį su nelegaliai dirbusiu asmeniu ir darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą, nurodydamas faktinę jo darbo (nelegalaus) pradžią, ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą (už faktiškai dirbtą laikotarpį), ne mažesnį kaip 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, taip pat, jeigu nelegaliai dirbo trečiosios šalies pilietis, pranešti apie darbo sutarties pasibaigimą ir apmokėti visas šiame punkte numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas bei trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą;

2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas;

23) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui skiriama nuo 2 iki 3 procentų darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio bauda, ne mažesnė negu 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnė negu 500 000 eurų nuo 868 iki 2 896 eurų. Jei darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio nustatyti negalima arba jei jis mažesnis nei 300 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio Darbdaviui, jau bausto baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už tuos pačius padarytus veiksmus, užtraukia baudą darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 4 iki 6 procentų darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio bauda, ne mažesnė negu 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnė negu 1 000 000 eurų 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Jei jau bausto darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio nustatyti negalima arba jei jis mažesnis nei 300 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 6 iki 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. 5.

5Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:

1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;

2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas;

3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas;

4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį;

5) duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo data), nelegalaus darbo pradžios data, darbdavio juridinio asmens pavadinimas ir kodas, šiam juridiniam asmeniui atstovaujančio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo, – jo vardas ir pavardė, asmens kodas) Migracijos departamentui. 5 6.

5 6. Be šio straipsnio 4 5 dalyje numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalyje dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, gali būti taikomi:

1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;

2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas. 6. Darbdavys, jei jis yra subrangovas, arba įmonė, atsiuntusi trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti (toliau – siunčiančioji užsienio įmonė), ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžios turi raštu informuoti rangovą arba įmonę Lietuvos Respublikoje, į kurią pagal paslaugų teikimo ar darbų atlikimo sutartį atsiųstas trečiosios šalies pilietis (toliau – priimančioji Lietuvos įmonė), apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, nurodydami šio trečiosios šalies piliečio vardą, pavardę ir darbo Lietuvos Respublikoje pradžios datą.

Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė, gavę informaciją apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, turi raštu pareikalauti darbdavio ar siunčiančiosios užsienio įmonės pateikti turimus trečiosios šalies piliečio įdarbinimo dokumentus, suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, taip pat teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus. 7. Už šio straipsnio 6 dalyje nurodytų pareigų nevykdymą rangovui ar priimančiajai Lietuvos įmonei skiriama šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta bauda. Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jie įvykdė šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai ar priimančioji Lietuvos įmonė žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. 8.

8Subsidiarios rangovo ar subrangovų ar priimančiosios Lietuvos įmonės atsakomybės esmė – nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į rangovą ar subrangovus, ar priimančiąją Lietuvos įmonę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo jo piniginio reikalavimo darbdaviui 3 mėnesių terminas nuo nelegalaus darbo nustatymo, tačiau darbdavys šio reikalavimo nepatenkino arba patenkino dalį jo.7. Jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikrą darbą, yra subrangovas arba įmonė, atsiuntusi trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti (toliau – siunčiančioji užsienio įmonė) į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo (toliau – priimančioji Lietuvos įmonė), rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jie raštu iš subrangovo arba siunčiančiosios užsienio įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai arba priimančioji Lietuvos įmonė žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiarios rangovo ar subrangovų arba priimančiosios Lietuvos įmonės atsakomybės esmė – tiek šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į rangovą ar subrangovus per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino nevisiškai.

Darbdavys arba siunčiančioji užsienio įmonė ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžios raštu turi informuoti rangovą arba priimančiąją Lietuvos įmonę apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, nurodydami šio trečiosios šalies piliečio vardą, pavardę ir darbo Lietuvos Respublikoje pradžios datą. Rangovo arba priimančiosios Lietuvos įmonės, gavusių iš darbdavio arba siunčiančiosios užsienio įmonės informaciją apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, reikalavimu darbdavys arba siunčiančioji užsienio įmonė turi pateikti rangovui arba priimančiajai Lietuvos įmonei turimus dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija taip pat skiria rangovui arba priimančiajai Lietuvos įmonei baudą nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė raštu iš subrangovo arba siunčiančiosios užsienio įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo arba priimančiosios Lietuvos įmonės, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia rangovui arba priimančiajai Lietuvos įmonei baudą nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį. 98.

98Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 109. Šio straipsnio 4 dalies 2 1 punkte, 5 dalies 2 ir 3 punktuose ir 8 9 dalyje ir 56¹straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais atvejais laikoma, kad nelegalaus darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos, o atlyginimo darbuotojui mokama už darbą dydis nustatomas pagal nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija ar darbuotojas įrodo, kad jam mokėtas didesnis darbo užmokestis, arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, įrodo, kad nelegalaus darbo laikotarpis buvo trumpesnis11. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį trečiosios šalies pilietį Migracijos departamentui, kad jis galėtų vykdyti savo funkcijas ir priimti sprendimus dėl trečiosios šalies piliečių. 1210. Šio straipsnio 4 dalies 3 2 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama juridiniam asmeniui neskiriama, jeigu padaryta veika užtraukia neužtraukia jam atsakomybę atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį. 13. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, prieš skirdama šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą baudą, įvertina, ar iki nutarimo priėmimo dienos juridinis asmuo įvykdė šio straipsnio 4 dalies 1 punkte ar šio įstatymo 56¹straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pareigas.

Jeigu pareigos įvykdytos, skiriama 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, o juridiniam asmeniui, jau baustam už tuos pačius veiksmus per pastaruosius 2 metus, skiriama 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. 56¹ straipsnis. Nelegalus darbas atliekant statybos darbus ir atsakomybė už jį

1Nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. 2. Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu.

Statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui, padariusiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:

1) privalu pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą, nurodant faktinę jo darbo (nelegalaus) pradžią, ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą (už faktiškai dirbtą laikotarpį), ne mažesnį kaip 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių;

2) skiriama šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta bauda. 3. Nelegaliu darbu trečiosios šalies piliečiams atliekant statybos darbus laikomi darbai, kai nustatomos šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės ir, jas nustačius:

1) taikomos šio įstatymo 56 straipsnio 2–13 dalys;

2) mutatis mutandis statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui taikomos šio įstatymo 56 straipsnio 6–8 dalys. 4. Nelegaliai statybos darbus atlikę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 56¹ straipsnis. Skaidriai dirbančio asmens identifikavimas 1.

Skaidriai dirbančiu asmeniu laikomas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą turintis fizinis asmuo, atliekantis darbą pagal darbo sutartį arba vykdantis savarankišką veiklą, kuriam (kuriai) atlikti (vykdyti) pagal specialiuosius įstatymus privaloma turėti galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai tokiam asmeniui skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, privaloma turėti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai). 2. Darbdavys užtikrina, kad jo darbuotojai galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kurį pagal specialiuosius įstatymus jiems privalu turėti, arba tais atvejais, kai jiems skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus turėtų darbo vietoje ir (ar) atlikdami darbus ir pateiktų jį šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų atliekamo patikrinimo metu, darbdavio užsakovams, kuriems atlieka darbdavio pavestus darbus ar teikia paslaugas, taip pat specialiuosiuose įstatymuose nurodytoms kontrolės institucijoms jų atliekamo patikrinimo metu ir (ar) specialiuosiuose įstatymuose nurodytiems asmenims. 3.

3Šio straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo, kad komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką darbuotojas turėtų galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jam skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus, laikymąsi užtikrina įmonė Lietuvos Respublikoje arba fizinis asmuo, į kurią (pas kurį) komandiruojamas laikinai dirbti užsienietis ir kuri (kuris) teikia informaciją įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. 57 straipsnis. Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos

1.

Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:

1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jį privaloma turėti;

21) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama užsieniečio trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka institucijoms Migracijos departamentui, nagrinėjančiam nagrinėjančioms trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Užimtumo tarnybai, nagrinėjančiai darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su darbu, arba vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;

32) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;

43) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį, taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus atvejį, kai pagal laikinojo darbo sutartį įdarbina trečiosios šalies pilietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nors jis nėra įrašytas į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą arba leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies piliečiui nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį;

54) įdarbina trečiosios šalies pilietį, kuris nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų neturi leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, nors privalu jį turėti.

Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:

1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jį privaloma turėti;

21) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama užsieniečio trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka institucijoms Migracijos departamentui, nagrinėjančiam nagrinėjančioms trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Užimtumo tarnybai, nagrinėjančiai darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su darbu, arba vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;

32) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;

43) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį, taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus atvejį, kai pagal laikinojo darbo sutartį įdarbina trečiosios šalies pilietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nors jis nėra įrašytas į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą arba leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies piliečiui nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį;

54) įdarbina trečiosios šalies pilietį, kuris nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų neturi leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, nors privalu jį turėti. 2.

2Informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. 3. Informavimo apie komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. 4. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 0,75 iki 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio bauda. Darbdaviui, jau baustam už šio straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 1,5 iki 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda. 5 3. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys Darbdaviui arba įmonė įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė už kiekvieną jo (jos) padarytą šio straipsnio 1 ir (ar) 23 dalyje dalyse numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą skiriama nuo 1 200 iki 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, Darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustam (baustai) jau baustų už šį šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse padarytą pažeidimą per pastaruosius 2 metus, šio įstatymo nustatyta tvarka užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti,baudą skiriama nuo 2 400 iki 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda 800 eurų už kiekvieną pakartotinai padarytą pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse padarytą pažeidimą. 6. Darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, pateikusiam (pateikusiai) neteisingus duomenis apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 0,35 iki 0,7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio bauda.

Darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustam (baustai) už neteisingų duomenų apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį pateikimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai pateiktus neteisingus duomenis apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 0,7 iki 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio bauda. 58 straipsnis. Nedeklaruotas darbas ir atsakomybė už jį

1Nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka netvarkoma darbuotojų darbo laiko apskaita ir (arba) darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta:

1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai;

2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;

3) darbuotojo darbo laikas naktį;

2Prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos. 3.

3Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Jei darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą:

1) įpareigoja darbdavį jis privalo atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas;

2) jis privalo sumokėti darbuotojui, kurio atliktos darbo funkcijos nebuvo pažymėtos darbo laiko apskaitos dokumentuose Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, ne mažesnį kaip 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio atlyginimą;

32) skiria baudą darbdaviui darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 1 200 iki 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda 600 eurų. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, Darbdaviui, jau bausto baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą užtraukia šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama baudą darbdaviui nuo 3 600 iki 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda 1 200 eurų. 4. Darbuotojai, pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą kurių atliktos darbo funkcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nebuvo pažymėtos, turi teisę reikalauti jiems nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 5. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. 59 straipsnis. Nedeklaruota savarankiška veikla ir jos teisinės pasekmės 1.

Nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo:

1) neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka;

2) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos.;

3) neturėdamas suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. 2. Nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 59¹ straipsnis. Savarankiškai dirbantiems asmenims taikomų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo reikalavimų pažeidimas Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo reikalavimų pažeidimu laikoma individualios veiklos požymius atitinkanti savarankiškai dirbančio asmens veikla, kuri vykdoma neturint galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, o tuo atveju, kai jam skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, – neturint skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų, jeigu specialiuosiuose įstatymuose numatyta pareiga jį (juos) turėti arba jeigu ši veikla vykdoma nepateikiant jo (jų) šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms ar specialiuosiuose įstatymuose nurodytoms kontrolės institucijoms. 59²¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statybvietėje esančių asmenų, išskyrus asmenis atliekančius statybos darbus, identifikavimo reikalavimų nevykdymą 1.

Už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje nustatytų statybvietėje esančių asmenų, išskyrus asmenis atliekančius statybos darbus, identifikavimo reikalavimų pažeidimą juridiniam asmeniui – statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui skiriama bauda nuo 2 000 iki 5 000 eurų. 2. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens – statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo, bausto bauda už šio straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 5 000 iki 7 000 eurų. 60 straipsnis. Baudos Ekonominių sankcijų skyrimas, nutarimo vykdymas ir apskundimas

1Šio įstatymo 56 ir 56¹ straipsnyje straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir nutarimus priima baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 59²¹ straipsnyje nurodytas bylas nagrinėja ir baudas skiria nutarimus priima Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria nutarimus priima Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos, išnagrinėjusios bylą, turi teisę priimti nutarimą:

1) skirti šio įstatymo nustatytas ekonomines sankcijas;

2) nutraukti bylą, jei nėra šio įstatymo 56, 56¹, 57, 58 ar 59¹ straipsnyje numatyto pažeidimo;

3) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti. Šis nutarimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba nagrinėjant bylą sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Byla gali būti grąžinta papildomam tyrimui tik vieną kartą. 2.

2Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžiomaksimumo. KaiJeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Pažeidėjas turi sumokėti baudą ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o jei apskundžia nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo jam dienos. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų nutarimai yra vykdomieji dokumentai, vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šioje dalyje baudai sumokėti nustatyto termino pabaigos. Šios dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija skiria šio įstatymo 59²¹ straipsnyje numatytas baudas. 3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. 4.

4Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. 5. Baudos skyrimas gali būti ginčijamas teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė bei neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio įstatymo IV skyriuje nustatytos minimalios baudos. 6. Jeigu pažeidėjas dėl objektyvių priežasčių negali laiku sumokėti baudos ir jeigu yra motyvuotas jo prašymas, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos, atsižvelgdamos į jo finansinę padėtį, paskirtos baudos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų. Prašymas gali būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu arba per vieną mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.“

28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 3, 4, 6, 8, 10, 13 straipsnius, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 18 straipsnio 6, 7, 12, 13, 14, 15 dalis, 21 straipsnio 2 dalį, 26, 27 straipsnius ir šio straipsnio 13 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2, 4, 8, 14 straipsnio 2 ir 3 dalys, 18 straipsnio 6, 7, 12, 13, 14, 15 dalys, 21 straipsnio 2 dalis, 26, 27 straipsniai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 3.

3Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostata netaikoma bedarbiui, kuris pranešė Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms apie savo nelegalaus darbo faktą arba kuris teikė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme nustatytus reikalavimus, iki 2024 m. birželio 30 d. 4. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje išdėstytame Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta aplinkybė – vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki paraiškų pateikimo dienos neturėjo administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui – taikoma darbdaviams, kurie pateikė paraiškas dėl remiamojo įdarbinimo priemonių, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo arba įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį 2024 m. liepos 1 d. ir vėliau. 5. Šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies nuostata taikoma darbdaviams, kuriems mokama subsidija darbo užmokesčiui ir (ar) subsidija darbo asistento išlaidoms, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, 2024 m. sausio 1 d. ir vėliau.

Darbdaviams, kuriems mokama subsidija darbo užmokesčiui ir (ar) subsidija darbo asistento išlaidoms, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, neatitinkantiems Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies, subsidijos darbo užmokesčiui ir (ar) subsidijos darbo asistento išlaidoms mokėjimas nutraukiamas nuo 2024 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies nuostata dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taip pat taikoma darbdaviams, kurie Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje, 39² straipsnio 1 dalyje ar 39³ straipsnio 1 dalyje nurodytą trišalę sutartį sudarė arba paraiškas dėl įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonės įgyvendinimo pateikė po 2024 m. sausio 1 d. 6. Sutartims, sudarytoms dėl asmenų, kurie pagal Užimtumo įstatymo 25 straipsnį laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis iki 2023 m. gruodžio 31 d., taikomos Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios sutarties pasirašymo dieną. 7. Užimtiems asmenims, su kuriais Užimtumo įstatymo 39³ straipsnio 1 dalyje nurodyta dvišalė arba trišalė sutartis sudaryta iki 2023 m. gruodžio 31 d., mokymo stipendija mokama iki šios sutarties galiojimo termino pabaigos arba, jei sutartis nutraukta joje nustatytomis sąlygomis, – iki sutarties nutraukimo dienos. 8.

8Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalies 5 punkte nurodytiems draudimą įrodantiems dokumentams, pateiktiems Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2023 m. gruodžio 31 d., taikomos Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios jų pateikimo Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dieną. 9. Šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos darbdaviams, kurie padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą iki 2024 m. birželio 30 d. 10. Šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma darbdaviams, kurie netvarkė darbuotojų darbo laiko apskaitos 2024 m. liepos 1 d. ir vėliau. 11. Prašymai dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams, pradėti nagrinėti iki 2023 m. gruodžio 31 d., baigiami nagrinėti taikant Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, galiojusias prašymo dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams pateikimo dieną. 12. Iki 2024 m. birželio 30 d. pradėtos, tačiau nebaigtos nagrinėti pažeidimų bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis iki 2024 m. birželio 30 d. 13. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2024-04-02 · the official register ↗

Projekto Nr. XIVP-3257(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

užimtumo įstatymo NR. XII-2470 2, 4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 39³, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsniŲ ir IV skyriaus pakeitimo

ĮSTATYMAS

2024 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Darbo asistentas – įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros darbuotojas, padedantis neįgaliam darbuotojui su negalia atlikti darbo funkcijas.“

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos:

1Darbo asistentas – įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros darbuotojas, padedantis neįgaliam darbuotojui su negalia atlikti darbo funkcijas. 2. Skaidriai dirbantis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis pagal darbo sutartį dirbantis arba savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo, turintis to įstatymo nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (jei jį turėti privaloma), o jei tokiam asmeniui šis kodas negali būti suformuojamas, – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus (jei juos turėti privaloma). 2 3. Užimtumas – atlygintina arba neatlyginta teisėta fizinio asmens savarankiška, iš dalies savarankiška arba priklausoma veikla, kuria asmuo užsidirba pragyvenimo lėšų, taip pat veikla, kuria asmuo užsiima siekdamas įgyti darbinių ar profesinių įgūdžių, arba kita tęstinė veikla, kurią asmuo vykdo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. 3 4. Užimtumo forma – asmens veiklos, kurią vykdydamas asmuo yra laikomas užimtu, būdas. 4 5.

4 5. Užimtumo rėmimo politika – darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma. 5 6. Užimtumo rėmimo sistema – darbo ieškančių asmenų užimtumui remti taikomų teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių visuma. 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) dėl asmenų, atlygintinai einančių narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų komisijas, į miestų, rajonų savivaldybių referendumo komisijas, apylinkių referendumo komisijas, tarnybos susiklostantys teisiniai santykiai, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas;“. 4 straipsnis. 5¹ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 5¹ straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„1. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:“. 2. Pakeisti 5¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9.

Išmokų mokėtojo patiriamos išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto valstybės socialinių fondų biudžetų atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.“

5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) organizuoja ir koordinuoja profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;“. 6 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija

Savivaldybių institucijos ir įstaigos dalyvauja įgyvendinant šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nustatytas užimtumo rėmimo priemones bei rengia ir įgyvendina šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytas užimtumo didinimo programas.“

7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Užimtiems asmenims taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punkte punktuose, 41 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnyje nurodytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.“

2Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Darbo rinkai besirengiantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje, taikomos taikoma paramos judumui priemonė ir užimtumo didinimo programos.“

8 straipsnis.

24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) Užimtumo tarnyba iš šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegalaus darbo ar nedeklaruotos savarankiškos veiklos laikotarpį, išskyrus atvejus, kai pats bedarbis praneša bent vienai iš šio įstatymo 55 straipsnio nurodytų institucijų apie savo nelegalaus darbo faktą ir bendradarbiauja su šiomis institucijomis, iki jos priima nutarimą, arba apie tai, kad bedarbis teikė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus, pažeisdamas Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme nustatytus reikalavimus nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;“. 9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis.

Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys Darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis laikomi šie asmenys:

1) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0-25 procentų darbingumo lygis) arba sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis);

2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30-40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis);

3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45-55 procentų darbingumo lygis) arba lengvas lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis);

4) nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka;

5) ilgalaikiai bedarbiai, kurie paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos;

6) vyresni kaip 45 50 metų bedarbiai;

7) asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų p

apildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą 16–24 metų bedarbiai;

8) bedarbiai iki 29 metų;

98) pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai, kvalifikaciją įgiję ne daugiau kaip prieš 2 metus;

10) asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ar perkeliamojo asmens statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, ir asmenys, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu; 119) nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir taip pat asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius su negalia, kuriems Neįgalumo ir (darbingumo) nustatymo tarnybos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir (darbingumo) nustatymo tarnyba Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) sprendimu nustatyta nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis nuolatinė slauga ar priežiūra;“

12) grįžę iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos;

13) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;

14) 10) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova;

15) neteko galios 1611)

darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0-25 procentų darbingumo lygis) arba sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta; 1712) darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30-40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta; 1813) darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45-55 procentų darbingumo lygis) arba lengvas lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta.“

10 straipsnis.

Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys Darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis laikomi šie asmenys:

1) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0-25 procentų darbingumo lygis) arba sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis);

2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30-40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis);

3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45-55 procentų darbingumo lygis) arba lengvas lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis);

4) nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka;

5) ilgalaikiai bedarbiai, kurie paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos;

6) vyresni kaip 45 50 metų bedarbiai;

7) asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą 16–24 metų bedarbiai;

8) bedarbiai

iki 29 metų;

98) pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai, kvalifikaciją įgiję ne daugiau kaip prieš 2 metus;

10) asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ar perkeliamojo asmens statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, ir asmenys, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu; 119) nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir taip pat asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius su negalia, kuriems Neįgalumo ir (darbingumo) nustatymo tarnybos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir (darbingumo) nustatymo tarnyba Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) sprendimu nustatyta nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis nuolatinė slauga ar priežiūra;“

12) grįžę iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos;

13) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;

14) 10) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova;

15) neteko galios 1611) darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų d

alyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0-25 procentų darbingumo lygis) arba sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta; 1712) darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30-40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta; 1813) darbingo amžiaus neįgalieji asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45-55 procentų darbingumo lygis) arba lengvas lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta.“

10 straipsnis. 30¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba“.

11 straipsnis. 30² straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 30² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama, siekiant užtikrinti darbdavio ir asmens, kuriam dėl neįgalumo negalios reikalinga pagalba įsidarbinant, komunikavimą. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama pagal poreikį ne daugiau kaip 8 valandas pas vieną darbdavį. Pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras vienos valandos įkainis negali viršyti 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį su negalia, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.“

2Pakeisti 30² straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Lydimoji pagalba įsidarbinus teikiama darbdavio ar neįgalaus asmens su negalia prašymu, siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą, asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo. Lydimoji pagalba teikiama pagal poreikį, tačiau ne ilgiau negu 12 kalendorinių mėnesių nuo įsidarbinimo dienos. Lydimosios pagalbos vienos valandos įkainis negali viršyti 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį su negalia, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.“

12 straipsnis.

31 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) darbo rinkai besirengiančio asmens (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data) ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų darbo rinkai besirengiančiam asmeniui teikimo, užimtumo didinimo programų įgyvendinimo, paramos judumui priemonės įgyvendinimo.“

2Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Užimtumo tarnyba, prieš siūlydama bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims – užimtumo didinimo programose, jiems gali siūlyti kreiptis dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo.“

13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros renkamus darbo rinkos statistinius duomenis;“. 14 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 35 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymu, nėra pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos (toliau – tarptautinės finansinės sankcijos);“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kurie per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos už šio įstatymo 56, 56¹, 57, 58 ar 59²¹ straipsnyje nurodytą pažeidimą;“. 3.

3Pakeisti 35 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos), pelno mokesčio informacijos ataskaitos nepateikimą laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos pagal šį kodeksą paskirtą administracinę nuobaudą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;“. 4. Papildyti 35 straipsnį 7 dalimi:

„7. Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės taikomos įgyvendinant šias aktyvios darbo rinkos politikos priemones:

1) profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo, jeigu įgyvendinant šias priemones sudaroma trišalė sutartis dėl užimtų asmenų;

2) įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį;

3) remiamojo įdarbinimo;

4) paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti.“

15 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį gali būti organizuojamas asmenims, kurie taikant pameistrystės formą dalyvauja profesiniame mokyme profesinio mokymo priemonėse šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka, arba neformaliajame suaugusiųjų švietime neformaliojo suaugusiųjų švietimo priemonėse šio įstatymo 39² straipsnyje nustatyta tvarka arba aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėse šio įstatymo 39³straipsnyje nustatyta tvarka. Šio įstatymo 37 straipsnyje nurodyta mokymo Mokymo stipendija nemokama, kai asmeniui, atsižvelgiant į jo dirbtas valandas, mokamas darbo užmokestis pagal pameistrystės darbo sutartį.“

2Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Darbdaviams, kurie vykdo profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis ir kurie pateikė paraišką, kompensuojama:

1) 70 50 procentų pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbintam asmeniui darbdavio apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kurios įrašytos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, dalies, neviršijančios 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis.

Kompensacija padidinama:

a) labai mažoms ir mažoms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, – 20 procentinių punktų;

b) vidutinėms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, – 10 procentinių punktų ir papildomai 10 procentinių punktų, jeigu pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys;

c) juridiniams asmenims, neatitinkantiems labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės apibrėžties, nustatytos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, – 10 procentinių punktų, jeigu pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys;

2) paskirto profesijos meistro (meistrų), atsakingo (atsakingų) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą, pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo darbo užmokesčio išlaidos už valandas, kurias jis (jie) dalyvavo mokant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą (nurodytus) asmenį (asmenis) ir (ar) jį (juos) mokė, išlaidos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal profesijos meistro (meistrų) faktiškai dirbtą laiką, organizuojant ir koordinuojant pameistrio darbinę veiklą ir praktinį mokymą kurį jis dalyvavo mokant šį (šiuos) asmenį (asmenis) ir (ar) jį (juos) mokė, už vieną valandą mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį valandinį atlygį, ir nuo šio atlygio apskaičiuota draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis, ne didesnė kaip 20 procentų profesijos meistrui (meistrams) apskaičiuoto darbo užmokesčio.“

16 straipsnis.

Kompensacija padidinama:

a) labai mažoms ir mažoms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, – 20 procentinių punktų;

b) vidutinėms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, – 10 procentinių punktų ir papildomai 10 procentinių punktų, jeigu pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys;

c) juridiniams asmenims, neatitinkantiems labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės apibrėžties, nustatytos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, – 10 procentinių punktų, jeigu pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys;

2) paskirto profesijos meistro (meistrų), atsakingo (atsakingų) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą, pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo darbo užmokesčio išlaidos už valandas, kurias jis (jie) dalyvavo mokant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą (nurodytus) asmenį (asmenis) ir (ar) jį (juos) mokė, išlaidos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal profesijos meistro (meistrų) faktiškai dirbtą laiką, organizuojant ir koordinuojant pameistrio darbinę veiklą ir praktinį mokymą kurį jis dalyvavo mokant šį (šiuos) asmenį (asmenis) ir (ar) jį (juos) mokė, už vieną valandą mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį valandinį atlygį, ir nuo šio atlygio apskaičiuota draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis, ne didesnė kaip 20 procentų profesijos meistrui (meistrams) apskaičiuoto darbo užmokesčio.“

16 straipsnis. 39³ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 39³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas organizuojamas bedarbiams ir užimtiems asmenims, kurie numato mokytis ir įgyti kvalifikaciją ir (ar) kompetencijas, įtrauktas į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį arba pas kurį dirba užimtas asmuo, ir bedarbio, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje, ar užimto asmens, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje ar pasiliks dirbti pas tą patį darbdavį. Dvišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens. Bedarbiai ir užimti asmenys, siekiantys įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, profesiniame mokyme dalyvauja profesinio mokymo priemonėse šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka, įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir neformaliajame suaugusiųjų švietime – neformaliojo suaugusiųjų švietimo priemonėse šio įstatymo 39²straipsnyje nustatyta tvarka.“

2Pakeisti 39³ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Bedarbiams mokymo stipendija mutatis mutandis mokama šio įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatytomis sąlygomis. Užimtiems asmenims per visą mokymosi laikotarpį pagal lankytas valandas kartą per mėnesį mokama 0,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliojo valandinio atlygio dydžio mokymo stipendija už kiekvieną lankytą valandą.“

17 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) bedarbiui ir darbo rinkai besirengiančiam asmeniui dalyvaujant konsultaciniuose užsiėmimuose;“. 2.

2Pakeisti 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kelionių išlaidų kompensacijų, mokamų bedarbiui ir darbo rinkai besirengiančiam asmeniui, dalyvaujančiam jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultaciniuose užsiėmimuose, bedarbiui, dalyvaujančiam stažuotėje, vykstančiam į darbo vietą ar pokalbio su darbdaviu vietą ir atgal, darbdaviui, patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidų, dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atstumą tarp gyvenamosios vietos, darbo, darbo pokalbio, konsultacinių užsiėmimų ar stažuotės atlikimo vietos.“

18 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1–139 punktuose, arba išlaikantiems šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, mokama subsidija darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos.

Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–139 punktuose nurodyti asmenys arba išlaikomos darbo vietos šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 11, 12 ir 13 punktuose nurodytiems asmenims nurodytų asmenų darbo vietos, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos apskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir kurios įrašytos įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre:

1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų draudžiamųjų pajamų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte ir 10 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 16 11 punkte nurodyti asmenys;

2) 60 procentų apskaičiuotų lėšų draudžiamųjų pajamų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 17 12 punkte nurodyti asmenys;

3) 50 procentų apskaičiuotų lėšų draudžiamųjų pajamų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 3–9 , 11, 12 ir 13 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 18 13 punkte nurodyti asmenys.“

2Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3.

Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 1410 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudaro 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtos užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 1410 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“

3Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Asmeniui vienu metu gali būti taikomos abi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos remiamojo įdarbinimo priemonės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos remiamojo įdarbinimo priemonės gali būti derinamos su bedarbių profesiniu mokymu ar darbo vietų pritaikymu.

Asmuo, dalyvavęs šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoje priemonėje, negali būti pakartotinai siunčiamas dalyvauti šioje priemonėje pas tą patį darbdavį, išskyrus:

1) šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 11 punktuose nurodytus asmenis;

2) šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 12 punktuose nurodytus asmenis, jeigu bendra subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tam pačiam darbdaviui už šį asmenį trukmė neviršija 36 mėnesių.“

4Pakeisti 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Darbdaviai, kuriems, įgyvendinus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo baigtas arba šio straipsnio 10 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais nutrauktas, per 6 mėnesius atleidę iš darbo bent vieną iš šio įstatymo 25 straipsnio 1–139 punktuose nurodytų Užimtumo tarnybos siųstų asmenų arba šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat darbo sutarties pasibaigimo atvejus, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 10 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu ar dėl darbuotojo mirties, pakartotinai dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoje remiamojo įdarbinimo priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę.“

5Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„10.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–139 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 11, 12 ir 13 punktuose nurodyti asmenys, nutraukiamas šiais atvejais:“;

6Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) jeigu darbdaviui paskirta bauda už šio įstatymo 56, 56¹, 57, 58 ar 59²¹ straipsnyje nurodytą pažeidimą;“. 7. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;“. 8. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) jeigu subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama ilgiau kaip 36 mėnesius ir pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas didesnis kaip 30 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30 procentų darbingumo lygis) arba vidutinis ar lengvas vidutinio ar lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis);“. 9.

9Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) jeigu subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama ilgiau kaip 6 mėnesius ir pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas didesnis kaip 45 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45 procentų darbingumo lygis) arba lengvas lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis).;“. 10. Papildyti 41 straipsnio 10 dalį 14 punktu:

„14) jeigu darbdavys nebeatitinka Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėse nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia.“

11Pakeisti 41 straipsnio 11 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„11. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, nutraukiamas šiais atvejais:“;. 12. Pakeisti 41 straipsnio 11 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) jeigu darbdaviui paskirta bauda už šio įstatymo 56, 56¹, 57, 58 ar 59²¹ straipsnyje nurodytą pažeidimą;“. 13. Pakeisti 41 straipsnio 11 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.“

14Pakeisti 41 straipsnio 12 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) jeigu darbdaviui paskirta bauda už šio įstatymo 56, 56¹, 57, 58 ar 59²¹ straipsnyje nurodytą pažeidimą;“. 15.

15Pakeisti 41 straipsnio 12 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.;“. 16. Papildyti 41 straipsnio 12 dalį 9 punktu:

„9) jeigu darbdavys nebeatitinka Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėse nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia.“

19 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„42 straipsnis. Įdarbinimas subsidijuojant

1Įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas – įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį arba išlaikyti šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, taip pat išlaikyti užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova arba ji nutraukta šio įstatymo 41 straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatytu atveju, darbo vietas, organizuojamas siekiant:

1) šio įstatymo 25 straipsnio 2–139 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje;

2) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodytiems bedarbiams ir šio įstatymo 25 straipsnio 14, 16, 17 ir 18 10, 11, 12 ir 13 punktuose nurodytiems asmenims sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje. 2.

2Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus asmenis, taip pat išlaikant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų užimtų asmenų darbo vietas, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis. 3. Subsidija darbo užmokesčiui mokama:

1) iki 6 mėnesių per nepertraukiamą 18 mėnesių laikotarpį nuo pirmos įdarbinimo subsidijuojant dienos šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 3–9, 11, 12 ir 13 punktuose, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 18 13 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) arba lengvas lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis).

Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;

2) iki 36 mėnesių per nepertraukiamą 48 mėnesių laikotarpį nuo pirmos įdarbinimo subsidijuojant dienos šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte ir 10 punktuose, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 17 12 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. –30–40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis).

Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;

3) neterminuotai per visą darbo laikotarpį, jeigu šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 16 11 punkte, arba jeigu subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpiu pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0-25 procentų darbingumo lygis) arba sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis);

4) už laikotarpį, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir karantiną šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju.“

20 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis.

Subsidija darbo asistento išlaidoms

1Darbdaviui skiriama subsidija darbo asistento išlaidoms, jeigu darbo funkcijoms atlikti nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis:

1) asmenims, nurodytiems šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 3, 16, 17 ir 18 11, 12 ir 13 punktuose;

2) darbingo amžiaus užimtiems asmenims, kuriems pirmą kartą nustatytas iki 55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – iki 55 procentų darbingumo lygis) arba sunkus, vidutinis ar lengvas sunkaus, vidutinio ar lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis);

3) darbingo amžiaus užimtiems asmenims, kuriems, pasikeitus dalyvumo lygiui (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygiui) ar neįgalumo lygiui, nustatytas mažesnis, negu buvo, dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis. 2. Darbo asistento pagalbos poreikis poreikį ir jo terminas nustatomi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka. Informaciją terminą nustato ir informaciją apie priimtą sprendimą nustatyti darbo asistento pagalbos poreikį Neįgalumo ir (darbingumo) nustatymo tarnyba pateikia Užimtumo tarnybai teisės aktų nustatyta tvarka pateikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktoriaus nustatyta tvarka, suderinta su Užimtumo tarnyba. 3. Vienam darbo asistentui priskiriamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų skaičius nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4.

4Subsidija darbo asistento išlaidoms sudaro 62 procentus subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 3, 16, 17 ir 18 punktuose nurodytą asmenį straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį, atsižvelgiant į šių asmenų faktiškai dirbtą laiką, kai darbui atlikti buvo suteikta darbo asistento pagalba. Jeigu darbo asistento pagalba tuo pačiu metu teikiama keliems asmenims, jų faktiškai dirbtos valandos, į kurias atsižvelgiant apskaičiuojamas subsidijos darbo asistento išlaidoms dydis, nėra sumuojamos.“

21 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams (toliau – subsidijos gavėjai) šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytais atvejais, mokant subsidiją:

1) techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietai pritaikyti neįgaliesiems asmenims su negalia, ar darbo procese naudojamiems specialiems įrenginiams (mašinoms, aparatams, prietaisams, įrankiams, įtaisams) ar kitiems specialiems reikmenims, kurių reikia neįgaliam darbuotojui su negalia darbo funkcijoms atlikti, projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti (įrengti);

2) turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos pritaikymo dienos valdomam pastatui (patalpai, patalpoms) remontuoti, siekiant užtikrinti aplinkos prieinamumą neįgaliesiems asmenims su negalia (aplinkos atitiktį specialiesiems neįgaliųjų asmenų su negalia poreikiams), pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas, taip pat aplinką pritaikant akliesiems, perkant, projektuojant, gaminant ir montuojant (įrengiant) specialius įrenginius ir kitą įrangą, be kurios neįgalus darbuotojas su negalia nepajėgtų patekti į darbo vietą ar pastate esančias poilsio patalpas.“ 2.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams (toliau – subsidijos gavėjai) šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytais atvejais, mokant subsidiją:

1) techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietai pritaikyti neįgaliesiems asmenims su negalia, ar darbo procese naudojamiems specialiems įrenginiams (mašinoms, aparatams, prietaisams, įrankiams, įtaisams) ar kitiems specialiems reikmenims, kurių reikia neįgaliam darbuotojui su negalia darbo funkcijoms atlikti, projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti (įrengti);

2) turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos pritaikymo dienos valdomam pastatui (patalpai, patalpoms) remontuoti, siekiant užtikrinti aplinkos prieinamumą neįgaliesiems asmenims su negalia (aplinkos atitiktį specialiesiems neįgaliųjų asmenų su negalia poreikiams), pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas, taip pat aplinką pritaikant akliesiems, perkant, projektuojant, gaminant ir montuojant (įrengiant) specialius įrenginius ir kitą įrangą, be kurios neįgalus darbuotojas su negalia nepajėgtų patekti į darbo vietą ar pastate esančias poilsio patalpas.“

2Pakeisti 44 straipsnio 8 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) turi paskirtą baudą už šio įstatymo 56, 56¹, 57, 58 ar 59²¹ straipsnyje nurodytą pažeidimą, taip pat jeigu subsidijos gavėjo vadovui ar kitam atsakingam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą paskirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą arba pagal šį kodeksą paskirta antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.“

3.

Pakeisti 44 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Subsidijos gavėjas privalo:

1) apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus kiekvienos darbo vietos steigimo ar pritaikymo išlaidų, išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji asmenys su negalia (už kiekvieną neįgalų darbuotoją su negalia, kuriam nustatytas sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) ar 25 procentų neviršijantis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0-25 procentų darbingumo lygis) (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidą), – 20 procentų; už neįgalų darbuotoją su negalia, kuriam nustatytas vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis) ar 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30-40 procentų darbingumo lygis) (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidą), – 30 procentų), ir įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos siųstų asmenų įdarbinimo.

Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje šiame punkte, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo ar pritaikymo išlaidoms apmokėti;

2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutarties pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu;

3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;

4) darbo vietą įsteigti ar pritaikyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutarties pasirašymo dienos;

5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesiams nuo darbo vietos įsteigimo ar pritaikymo dienos, o šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytais atvejais – ne trumpiau kaip iki pratęsto įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpio pabaigos, naudos gavėju nurodydamas Užimtumo tarnybą, ir raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikti jai Užimtumo tarnybai draudimą įrodančius dokumentus (draudimo liudijimo kopiją).“ 4.

Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje šiame punkte, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo ar pritaikymo išlaidoms apmokėti;

2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutarties pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu;

3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;

4) darbo vietą įsteigti ar pritaikyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutarties pasirašymo dienos;

5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesiams nuo darbo vietos įsteigimo ar pritaikymo dienos, o šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytais atvejais – ne trumpiau kaip iki pratęsto įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpio pabaigos, naudos gavėju nurodydamas Užimtumo tarnybą, ir raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikti jai Užimtumo tarnybai draudimą įrodančius dokumentus (draudimo liudijimo kopiją).“

4Pakeisti 44 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) keisti įdarbinto asmens darbo vietą ar darbo funkcijas, nustatyti ne visą darbo laiką arba ne visą darbo savaitę, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, jeigu to nebuvo numatęs paraiškoje gauti subsidiją darbo vietai (vietoms) steigti ar pritaikyti, išskyrus asmenų, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) ar sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) arba 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) ar vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis), arba 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) ar lengvas lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis) ir kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus.

5Pakeisti 44 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Darbo vietai steigti ar pritaikyti ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į darbo vietą, įsteigtą šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos paramos lėšomis, įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai darbo vietos išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims.“

22 straipsnis.

45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) darbingo amžiaus užimtų asmenų, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) ar sunkus sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) arba 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) ar vidutinis vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis), išlikimui darbo rinkoje remti.“

23 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai (vietoms) steigti mokama šio įstatymo 44 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka, netaikant reikalavimo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus darbo vietoms steigti (pritaikyti atsižvelgiant į neįgaliųjų asmenų negalią) reikalingų lėšų ir reikalavimo pateikti sutarties galiojimo įvykdymo užtikrinimą, jeigu darbo vieta steigiama tik sau.“

24 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

1.

48 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) nėščios moterys, vaiko (įvaikio) motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir taip pat asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius su negalia, kuriems Neįgalumo ir (darbingumo) nustatymo tarnybos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ) sprendimu nustatyta nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis nuolatinė slauga ar priežiūra;“. 2. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 12 punktu:

„12) ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.“. 25 straipsnis. 48¹ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 48¹ straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„1. Teisę gauti atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams turi visas šias sąlygas atitinkantis asmuo (išskyrus asmenis, kuriems nacionalinė viza išduota iki 2022 m. birželio 30 d.), kuris atitinka visas šias sąlygas:“. 2. Pakeisti 48¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) asmuo 2022 metais arba vėlesniais kalendoriniais metais laikomas tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas (toliau – nuolatinis Lietuvos gyventojas), išskyrus asmenis, kuriems nacionalinė viza buvo išduota iki 2022 m. birželio 30 d.

Vizos išdavimo tvarkos apraše, tvirtinamame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu, nurodytais atvejais:

a) užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę;

b) užsieniečiui, kuris yra valstybės, nurodytos Vizos išdavimo tvarkos aprašo 14 priede, pilietis, dėl kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkauja juridinis asmuo arba kuris vyksta į Lietuvos Respubliką ilgalaikiam buvimui;

c) užsieniečiui, kuris yra nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi turinčio valstybės, nurodytos Vizos išdavimo tvarkos aprašo 14 priede, piliečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnametis vaikas (įvaikis), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus;

d) kitais atvejais, kai užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje;“. 26 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„50 straipsnis. Užimtumo rėmimo priemonių, darbo rinkos paslaugų ir kitų išmokų finansavimo šaltiniai

Darbo rinkos paslaugos, užimtumo rėmimo priemonės ir kitos šiame įstatyme nurodytos išmokos finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Garantinio fondo, Ilgalaikio darbo išmokų fondo, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

27 straipsnis. IV skyriaus pakeitimas

Pakeisti IV skyrių ir jį išdėstyti taip:

„IV SKYRIUS

NELEGALUS DARBAS, NEDEKLARUOTAS DARBAS, NEDEKLARUOTA SAVARANKIŠKA VEIKLA, IR UŽSIENIEČIŲ ĮDARBINIMO TVARKOS IR SKAIDRIAI DIRBANČIO ASMENS IDENTIFIKAVIMO PAŽEIDIMAI 55 straipsnis. Institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos ir skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kontrolę Nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kontrolę atliekaValstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) ir policija vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir kontrolę, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. 56 straipsnis. Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį 1.

Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;

2) dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. 2.

2Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu įdarbindamas trečiosios šalies pilietį ir visu jo , įvykdo šias sąlygas:

1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Investicijų įstatymo 13¹straipsnio 3 dalies arba 15⁵ straipsnio 6 dalies pagrindu;

2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų jo teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai jeigu darbdavys žinojo, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, buvo suklastoti. 4.

4Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Padarius šio straipsnio 1 dalyje dalies 1punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:

1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti rašytinę darbo sutartį su nelegaliai dirbusiu asmeniu ir darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą, nurodydamas faktinę jo darbo (nelegalaus) pradžią, ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą (už faktiškai dirbtą laikotarpį), ne mažesnį kaip 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, taip pat, jeigu nelegaliai dirbo trečiosios šalies pilietis, pranešti apie darbo sutarties pasibaigimą ir apmokėti visas šiame punkte numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą;

2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas;

23) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą, darbdaviui skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio jau bausto Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 6 iki 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. 5.

5Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:

1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;

2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas;

3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas;

4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį;

5) duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo data), nelegalaus darbo pradžios data, darbdavio juridinio asmens pavadinimas ir kodas, šiam juridiniam asmeniui atstovaujančio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo, – jo vardas ir pavardė, asmens kodas) Migracijos departamentui. 5 6.

5 6. Be šio straipsnio 4 5 dalyje numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalyje dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, gali būti taikomi:

1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;

2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas. 6. Darbdavys, jeigu jis yra subrangovas, arba įmonė, atsiuntusi trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti (toliau – siunčiančioji užsienio įmonė), ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžios turi raštu informuoti rangovą arba įmonę Lietuvos Respublikoje, į kurią pagal paslaugų teikimo ar darbų atlikimo sutartį atsiųstas trečiosios šalies pilietis (toliau – priimančioji Lietuvos įmonė), apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, nurodydami šio trečiosios šalies piliečio vardą, pavardę ir darbo Lietuvos Respublikoje pradžios datą.

Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė, gavę informaciją apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, turi raštu pareikalauti darbdavio ar siunčiančiosios užsienio įmonės pateikti turimus trečiosios šalies piliečio įdarbinimo dokumentus, suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, taip pat teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus. 7. Už šio straipsnio 6 dalyje nurodytų pareigų nevykdymą rangovui ar priimančiajai Lietuvos įmonei skiriama šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta bauda. Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jie įvykdė šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai ar priimančioji Lietuvos įmonė žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. 8.

8Nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į rangovą ar subrangovus, ar priimančiąją Lietuvos įmonę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo jo piniginio reikalavimo darbdaviui 3 mėnesių terminas nuo nelegalaus darbo nustatymo, tačiau darbdavys šio reikalavimo nepatenkino arba patenkino dalį jo.7. Jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikrą darbą, yra subrangovas arba įmonė, atsiuntusi trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti (toliau – siunčiančioji užsienio įmonė) į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo (toliau – priimančioji Lietuvos įmonė), rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jie raštu iš subrangovo arba siunčiančiosios užsienio įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai arba priimančioji Lietuvos įmonė žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiarios rangovo ar subrangovų arba priimančiosios Lietuvos įmonės atsakomybės esmė – tiek šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į rangovą ar subrangovus per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino nevisiškai.

Darbdavys arba siunčiančioji užsienio įmonė ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžios raštu turi informuoti rangovą arba priimančiąją Lietuvos įmonę apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, nurodydami šio trečiosios šalies piliečio vardą, pavardę ir darbo Lietuvos Respublikoje pradžios datą. Rangovo arba priimančiosios Lietuvos įmonės, gavusių iš darbdavio arba siunčiančiosios užsienio įmonės informaciją apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, reikalavimu darbdavys arba siunčiančioji užsienio įmonė turi pateikti rangovui arba priimančiajai Lietuvos įmonei turimus dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija taip pat skiria rangovui arba priimančiajai Lietuvos įmonei baudą nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė raštu iš subrangovo arba siunčiančiosios užsienio įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo arba priimančiosios Lietuvos įmonės, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia rangovui arba priimančiajai Lietuvos įmonei baudą nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį. 98.

98Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 109. Šio straipsnio 4 dalies 2 1 punkte nurodytu atveju, 5 dalies 2 ir 3 punktuose ir 8 dalyje nurodytais atvejais laikoma, kad nelegalaus darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos, o atlyginimo darbuotojui mokama už darbą dydis nustatomas pagal nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija ar darbuotojas įrodo, kad jam mokėtas didesnis darbo užmokestis, arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, įrodo, kad nelegalaus darbo laikotarpis buvo trumpesnis

11Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį trečiosios šalies pilietį Migracijos departamentui, kad jis galėtų vykdyti savo funkcijas ir priimti sprendimus dėl trečiosios šalies piliečių. 1210. Šio straipsnio 4 dalies 3 2 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama juridiniam asmeniui neskiriama, jeigu padaryta veika užtraukia neužtraukia jam atsakomybę atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį. 13. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, prieš skirdama šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą baudą, įvertina, ar iki nutarimo priėmimo dienos juridinis asmuo įvykdė šio straipsnio 4 dalies 1 punkte ar šio įstatymo 56¹straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pareigas.

Jeigu pareigos įvykdytos, skiriama 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, o juridiniam asmeniui, jau baustam už tuos pačius veiksmus per pastaruosius 2 metus, skiriama 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. 56¹ straipsnis. Nelegalus darbas atliekant statybos darbus ir atsakomybė už jį

1Nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. 2. Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu.

Statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui, padariusiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:

1) privalu pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą, nurodant faktinę jo darbo (nelegalaus) pradžią, ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą (už faktiškai dirbtą laikotarpį), ne mažesnį kaip 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių;

2) skiriama šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta bauda. 3. Nelegaliu darbu trečiosios šalies piliečiams atliekant statybos darbus laikomi darbai, kai nustatomos šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės ir, jas nustačius:

1) taikomos šio įstatymo 56 straipsnio 2–13 dalių nuostatos;

2) mutatis mutandis statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui taikomos šio įstatymo 56 straipsnio 6–8 dalių nuostatos. 4. Nelegaliai statybos darbus atlikę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 5. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju atlyginimo darbuotojui už darbą dydis nustatomas pagal nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį. 56¹ straipsnis. Skaidriai dirbančio asmens identifikavimas 1.

Skaidriai dirbančiu asmeniu laikomas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą turintis fizinis asmuo, atliekantis darbą pagal darbo sutartį arba vykdantis savarankišką veiklą, kuriam (kuriai) atlikti (vykdyti) pagal specialiuosius įstatymus privaloma turėti galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai tokiam asmeniui skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, privaloma turėti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai). 2. Darbdavys užtikrina, kad jo darbuotojai galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kurį pagal specialiuosius įstatymus jiems privalu turėti, arba tais atvejais, kai jiems skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus turėtų darbo vietoje ir (ar) atlikdami darbus ir pateiktų jį šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų atliekamo patikrinimo metu, darbdavio užsakovams, kuriems atlieka darbdavio pavestus darbus ar teikia paslaugas, taip pat specialiuosiuose įstatymuose nurodytoms kontrolės institucijoms jų atliekamo patikrinimo metu ir (ar) specialiuosiuose įstatymuose nurodytiems asmenims. 3.

3Šio straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo, kad komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką darbuotojas turėtų galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jam skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus, laikymąsi užtikrina įmonė Lietuvos Respublikoje arba fizinis asmuo, į kurią (pas kurį) komandiruojamas laikinai dirbti užsienietis ir kuri (kuris) teikia informaciją įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. 57 straipsnis. Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos

1.

Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:

1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jį privaloma turėti;

21) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama užsieniečio trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka institucijoms Migracijos departamentui, nagrinėjančiam nagrinėjančioms trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Užimtumo tarnybai, nagrinėjančiai darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su darbu, arba vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;

32) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu; 4 3) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį, taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus atvejį, kai pagal laikinojo darbo sutartį įdarbina trečiosios šalies pilietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nors jis nėra įrašytas į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, laikinojo darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nėra nustatyta visa darbo laiko norma, darbo Lietuvos Respublikoje metu mokamas mėnesinis darbo užmokestis, mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies piliečiui nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį;

54) įdarbina trečiosios šalies pilietį, kuris nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų neturi leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, nors privalu jį turėti.

Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:

1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jį privaloma turėti;

21) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama užsieniečio trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka institucijoms Migracijos departamentui, nagrinėjančiam nagrinėjančioms trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Užimtumo tarnybai, nagrinėjančiai darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su darbu, arba vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;

32) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu; 4 3) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį, taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus atvejį, kai pagal laikinojo darbo sutartį įdarbina trečiosios šalies pilietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nors jis nėra įrašytas į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, laikinojo darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nėra nustatyta visa darbo laiko norma, darbo Lietuvos Respublikoje metu mokamas mėnesinis darbo užmokestis, mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies piliečiui nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį;

54) įdarbina trečiosios šalies pilietį, kuris nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų neturi leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, nors privalu jį turėti. 2.

2Informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. 3. Informavimo apie komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. 4. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 0,75 iki 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio bauda. Darbdaviui, jau baustam už šio straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 1,5 iki 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda. 5 3. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys Darbdaviui arba įmonė įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė už kiekvieną jo (jos) padarytą šio straipsnio 1 ir (ar) 23 dalyje dalyse numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą skiriama nuo 1 200 iki 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, Darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustam (baustai) jau baustų už šį šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse padarytą pažeidimą per pastaruosius 2 metus, šio įstatymo nustatyta tvarka užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti,baudą skiriama nuo 2 400 iki 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda 800 eurų už kiekvieną pakartotinai padarytą pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse padarytą pažeidimą. 6. Darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, pateikusiam (pateikusiai) neteisingus duomenis apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 0,35 iki 0,7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio bauda.

Darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustam (baustai) už neteisingų duomenų apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį pateikimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai pateiktus neteisingus duomenis apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 0,7 iki 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio bauda. 58 straipsnis. Nedeklaruotas darbas ir atsakomybė už jį

1Nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka netvarkoma darbuotojų darbo laiko apskaita ir (arba) darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta:

1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai;

2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;

3) darbuotojo darbo laikas naktį;

2Prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos. 3.

3Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Padarius šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą:

1) įpareigoja darbdavį darbdavys privalo atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas;

2) darbdavys privalo sumokėti darbuotojui, kurio atliktos darbo funkcijos nebuvo pažymėtos darbo laiko apskaitos dokumentuose Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, ne mažesnį kaip 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio atlyginimą;

32) skiria baudą darbdaviui darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 1 200 iki 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda 600 eurų. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, Darbdaviui, jau bausto baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą užtraukia šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama baudą darbdaviui nuo 3 600 iki 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda 1 200 eurų. 4. Darbuotojai, pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą kurių atliktos darbo funkcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nebuvo pažymėtos, turi teisę reikalauti jiems nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 5. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. 59 straipsnis. Nedeklaruota savarankiška veikla ir jos teisinės pasekmės 1.

Nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo:

1) neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka;

2) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos.;

3) neturėdamas suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. 2. Nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 59¹ straipsnis. Savarankiškai dirbantiems asmenims taikomų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo reikalavimų pažeidimas Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo reikalavimų pažeidimu laikoma individualios veiklos požymius atitinkanti savarankiškai dirbančio asmens veikla, kuri vykdoma neturint galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, o tuo atveju, kai jam skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, – neturint skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų, jeigu specialiuosiuose įstatymuose numatyta pareiga jį (juos) turėti arba jeigu ši veikla vykdoma nepateikiant jo (jų) šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms ar specialiuosiuose įstatymuose nurodytoms kontrolės institucijoms. 59²¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statybvietėje esančių asmenų, išskyrus asmenis atliekančius statybos darbus, identifikavimo reikalavimų nevykdymą 1.

Už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje nustatytų statybvietėje esančių asmenų, išskyrus asmenis atliekančius statybos darbus, identifikavimo reikalavimų pažeidimą juridiniam asmeniui – statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui skiriama bauda nuo 2 000 iki 5 000 eurų. 2. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens – statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo, bausto bauda už šio straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 5 000 iki 7 000 eurų. 60 straipsnis. Baudos Ekonominių sankcijų skyrimas, nutarimo vykdymas ir apskundimas

1Šio įstatymo 56 ir 56¹ straipsnyje straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir nutarimus priima baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 59²¹ straipsnyje nurodytas bylas nagrinėja ir baudas skiria nutarimus priima Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria nutarimus priima Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos, išnagrinėjusios bylą, turi teisę priimti nutarimą:

1) skirti šio įstatymo nustatytas ekonomines sankcijas;

2) nutraukti bylą, jeigu nėra šio įstatymo 56, 56¹, 57, 58 ar 59¹ straipsnyje numatyto pažeidimo;

3) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti. Šis nutarimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba nagrinėjant bylą sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Byla gali būti grąžinta papildomam tyrimui tik vieną kartą. 2.

2Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą baudą, kai nėra taikoma šio įstatymo 56 straipsnio 13 dalis, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžiomaksimumo. KaiJeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Pažeidėjas turi sumokėti baudą ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o jei apskundžia nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkinamas, išsiuntimo ar išdavimo jam dienos. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų nutarimai yra vykdomieji dokumentai, vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šioje dalyje baudai sumokėti nustatyto termino pabaigos. Šios dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija skiria šio įstatymo 59²¹ straipsnyje numatytas baudas. 3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. 4.

4Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. 6 5. Baudos skyrimas gali būti ginčijamas teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė bei neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio įstatymo IV skyriuje nustatytos minimalios baudos. 6. Jeigu pažeidėjas dėl objektyvių priežasčių negali laiku sumokėti baudos ir jeigu yra motyvuotas jo prašymas, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos, atsižvelgdamos į jo finansinę padėtį, paskirtos baudos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų. Prašymas gali būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu arba per vieną mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. 57. Šio įstatymo 56, 56¹, 57, 58 ir 59²¹ straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.“

28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šis įstatymas, išskyrus 1, 3, 5, 6, 10, 11 ir 13 straipsnius, 14 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, 22 ir 23 straipsnius ir šio straipsnio 12 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2.

2Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostata netaikoma bedarbiui, kuris pranešė Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms apie savo nelegalaus darbo faktą arba kuris teikė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme nustatytus reikalavimus, iki 2024 m. birželio 30 d. 3. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje išdėstytame Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta aplinkybė – vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki paraiškų pateikimo dienos neturėjo administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos), pelno mokesčio informacijos ataskaitos nepateikimą laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui – taikoma darbdaviams, kurie pateikė paraiškas dėl remiamojo įdarbinimo priemonių, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo arba įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį 2024 m. liepos 1 d. ir vėliau. 4. Šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies nuostata taikoma darbdaviams, kuriems mokama subsidija darbo užmokesčiui ir (ar) subsidija darbo asistento išlaidoms, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, 2024 m. liepos 1 d. ir vėliau.

Darbdaviams, kuriems mokama subsidija darbo užmokesčiui ir (ar) subsidija darbo asistento išlaidoms, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, neatitinkantiems, Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėse nustatytų reikalavimų, subsidijos darbo užmokesčiui ir (ar) subsidijos darbo asistento išlaidoms mokėjimas nutraukiamas nuo 2024 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies nuostata dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taip pat taikoma darbdaviams, kurie Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje, 39² straipsnio 1 dalyje ar 39³ straipsnio 1 dalyje nurodytą trišalę sutartį sudarė arba paraiškas dėl įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonės įgyvendinimo pateikė po 2024 m. liepos 1 d. 5. Sutartims, sudarytoms dėl asmenų, kurie pagal Užimtumo įstatymo 25 straipsnį laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis iki 2024 m. birželio 30 d., taikomos Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios sutarties pasirašymo dieną. 6. Užimtiems asmenims, su kuriais Užimtumo įstatymo 39³ straipsnio 1 dalyje nurodyta dvišalė arba trišalė sutartis sudaryta iki 2024 m. birželio 30 d., mokymo stipendija mokama iki šios sutarties galiojimo termino pabaigos arba, jeigu sutartis nutraukta joje nustatytomis sąlygomis, – iki sutarties nutraukimo dienos. 7.

7Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalies 5 punkte nurodytiems draudimą įrodantiems dokumentams, pateiktiems Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2024 m. biželio 30 d., taikomos Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios jų pateikimo Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dieną. 8. Šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos darbdaviams, kurie padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą iki 2024 m. birželio 30 d. 9. Šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma darbdaviams, kurie netvarkė darbuotojų darbo laiko apskaitos 2024 m. liepos 1 d. ir vėliau. 10. Prašymai dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams, pradėti nagrinėti iki 2024 m. birželio 30 d., baigiami nagrinėti taikant Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, galiojusias prašymo dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams pateikimo dieną. 11. Iki 2024 m. birželio 30 d. pradėtos, tačiau nebaigtos nagrinėti pažeidimų bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis iki 2024 m. birželio 30 d. 12. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė

Aiškinamasis raštas

2023-10-27 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS užimtumo įstatymo NR. XII–2470 2, 4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 39³, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS respublikos CIVILINIO PROCESO KODEKSO 627, 628, 663 ir 736 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS administracinių nusižengimų kodekso 95, 362¹, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 96¹STRAIPSNIO pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS statybos įstatymo Nr. I-1240 KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 22¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 40¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS ĮMONĖS IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS DARBUOTOJŲ PAPILDOMŲ UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ GARANTIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1541 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO Įstatymo, Lietuvos respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo NR.XII-2604 1 IR 3¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9² straipsniu ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-1768 PAPILDYMO 13² STRAIPSNIU įstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. ix-1904 7 ir 15 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 39³, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 362¹, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 96¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr.

I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 22¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 3¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9² straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 papildymo 13² straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslai – 1) padidinti legaliai dirbančių asmenų mastą Lietuvoje; 2) padidinti socialinių partnerių įsitraukimą priimant sprendimus dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių (toliau – ADRP priemonių) finansavimo; 3) užtikrinti racionalesnį šioms priemonėms skirtų lėšų panaudojimą ir Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymą; 4) skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką ir įsitvirtinimą joje; 5) padidinti skolininkų paskutinio būsto apsaugą. Uždaviniai: 1.

Uždaviniai:

1Numatyti veiksmingas ir atgrasančias sankcijas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimus ir paskatas subjektams, leidusiems dirbti nelegaliai, deklaruoti darbo santykius ir sumokėti mokesčius. 2. Skatinti nelegaliai dirbusius asmenis pranešti apie nelegalaus darbo faktą. 3. Padidinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinės darbo inspekcija) atliekamos nelegalaus darbo kontrolės efektyvumą. 4. Nustatyti, kad darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis būtų laikomi asmenys, kurie atitinka 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Reglamentas) nuostatas dėl nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų. Suderinti su Reglamento nuostatomis darbdaviams mokamų subsidijų dydžius. 5. Sudaryti galimybę socialiniams partneriams (Lietuvos Respublikos trišalei tarybai) priimti sprendimus, iš Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondų lėšų finansuoti ADRP priemones asmenims, kurie dirbo iki įmonė bankrutavo arba dirbo daugiau nei 5 metus toje pačioje įmonėje, o darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 6.

6Padidinti priemones įgyvendinančių darbdavių skaidrumą, nustatant, kad bus tikrinama ar jo vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki paraiškų dėl priemonių įgyvendinimo pateikimo dienos neturėjo administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) už finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. 7. Užtikrinti racionalesnį valstybės lėšų panaudojimą, atsisakant stipendijos mokėjimo užimtiems asmenims ir nustatyti sąlygas dėl pakartotinio asmenų dalyvavimo įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, ribojant subsidijavimą to paties asmens dirbančio pas tą patį darbdavį bei ribojant subsidijavimo terminą. 8. Sudaryti galimybę darbo rinkai besirengiantiems asmenims organizuoti paramos judumui priemonę ir kompensuoti kelionės į konsultacinius užsiėmimus išlaidas. 9. Sumažinti paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti administracinę naštą subsidijos gavėjams, nereikalaujant, kad apdraudžiant ilgalaikį materialųjį turtą, naudos gavėju būtų nurodoma Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Užimtumo tarnyba). 10. Nustatyti vadinamąsias „skolininko atostogas“ ir tokius išskaitų dydžius, kurie skatintų skolininkus grįžti į darbo rinką ir įsitvirtinti joje. 11. Užtikrinti didesnę skolininko paskutinio būsto apsaugą, kad daugiau skolininkų išsaugotų paskutinius namus. 12. Viešinti informaciją apie darbdavių (fizinių ir juridinių asmenų) padarytus nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei norminių darbo teisės aktų pažeidimus. 13.

13Atlikti redakcinio pobūdžio keitimus, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys:

1Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) sankcijos darbdaviams – juridiniams asmenims nebėra veiksmingos ir atgrasančios. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV–72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), 131.7 papunktyje numatoma tobulinti kovos su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu priemones. Nelegalaus darbo ir jo apraiškų kontrolė ir prevencija yra Valstybinės darbo inspekcijos prioritetinė veiklos sritis. Veiksmingos ir atgrasančios finansinės sankcijos už nelegalų darbą yra svarbios siekiant sumažinti darbdavių paskatas asmenis įdarbinti neteisėtai. Sankcijų taikymas yra veiksmingas ir turi atgrasantį poveikį, kai aptikimo ir sankcijų taikymo rizika nusveria ekonominius neteisėto įdarbinimo privalumus. Šiuo metu sankcijos nėra atgrasančios.[¹] Darbdavys neatgrasomas nuo tolesnių pažeidimų, nes paskirta bauda, palyginti su gauta nauda, yra nereikšminga. 2. Įgyvendinamos pažangos priemonės „Tobulinti kovos su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu priemones“ susijusios su naujų stebėsenos rodiklių pasiekimu. Įgyvendinant 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 929 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonę Nr.

09-001-02-03-05 „Tobulinti kovos su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu priemones“ (toliau – Pažangos priemonė) nustatyti šie stebėsenos rodikliai: „Elektroninėmis priemonėmis identifikuojamų statybvietėse dirbančiųjų dalis nuo visų dirbančiųjų, procentai“ (siektina rodiklio reikšmė 2025 m. IV ketv. – 80 %) ir „Nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas, procentai“ (siektina reikšmė 2025 m. – 39 %; 2030 m. – 42 %). Atsižvelgiant į tai, kad rodiklis „Elektroninėmis priemonėmis identifikuojamų statybvietėse dirbančiųjų dalis nuo visų dirbančiųjų, procentai“ yra įtrauktas į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, papildomai nustatoma, kad statybos sektoriuje iki 2025 m. gruodžio 31 d. bus atlikta kasmet 1400 planinių patikrinimų ir dar 30 % neplaninių patikrinimų. Papildomai vykdant Pažangos priemonės veiklą „Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumų didinimas“ Valstybinei darbo inspekcijai 2022 m. skirta 10 pareigybių nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos bei užsieniečių įdarbinimo pažeidimų prevenciją veiklai, susijusiai su skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo (toliau – Kodas) kontrole statybvietėse, 2023 m. – dar 20 pareigybių. 3. Valstybės pagalbos taisyklių taikymas tik paramai darbo vietoms steigti ar pritaikyti. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra pateikusi nuomonę, kad nauda ūkio subjektui (t. y. atitinkamam darbdaviui) galėtų atsirasti ne tik teikiant paramą darbo vietoms steigti ar pritaikyti, tačiau ir organizuojant pameistrystę, teikiant paramą užimtų asmenų mokymuisi pagal trišales sutartis, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, kai darbdaviui kompensuojama dalis remiamų asmenų darbo užmokesčio arba darbdaviui skiriama subsidija darbo asistento išlaidoms. 4.

4Nevertinama ar priemones įgyvendinantys darbdaviai yra laiku pateikę Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansines ataskaitas. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto pavedimus, išanalizavo finansinių ataskaitų teikimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui ir nustatė, kad apie 35 % subjektų neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Todėl neužtikrintas verslo aplinkos skaidrumas. Priemones įgyvendinančių darbdavių tikrinimas ar neturėjo administracinės nuobaudos už finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, prisidėtų prie verslo aplinkos skaidrinimo. 5. Nepakankamas socialinių partnerių dalyvavimas planuojant ir skiriant lėšas ADRP priemonėms. Nėra numatytos galimybės ADRP priemones finansuoti Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšomis. Todėl socialiniai partneriai neturi galimybės priimti sprendimus padėti darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam arba ilgiau nei 5 metus pas tą patį darbdavį dirbusiems darbuotojams, ne tik taikant išmokas bet ir finansuojant ADRP priemones. Užimtumo tarnybos duomenimis apie 68 % nedirbančių asmenų įsidarbina savarankiškai, 32 % iš besikreipusiųjų reikalingos papildomos paslaugos ir priemonės, kadangi dalis jų turi nepaklausias darbo rinkoje profesijas arba yra nekvalifikuoti, ilgą laiką nedirbę ir praradę reikalingus darbo įgūdžius. EBPO tyrimo duomenimis (2019 m.) ADRP priemonių efektyvumas yra 2,0–2,6 karto aukštesnis nei socialinės paramos.

Asmeniui įsidarbinus po ADRP priemonių: 1) dalis priemonėms įgyvendinti panaudotų išlaidų grąžinama per tiesioginius mokesčius asmeniui įsidarbinus; 2) auga asmens šeimos vartojimas bei gyvenimo kokybė ir per netiesioginius mokesčius (pridėtinės vertės mokestį) jis dar grąžina dalį išlaidų; 3) auga asmens socialinis aktyvumas; 4) mažėja socialinių rizikų (nusikalstamumo, priklausomybių ir pan.) tikimybė. Apie 60 % ADRP priemonėse dalyvavusių asmenų teigia, kad be šių priemonių jų galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje labai mažos. Užimtumo tarnybos skaičiavimu, ADRP priemonėms skiriant 20 mln. Eur, ekonominė ir socialinė nauda būtų: 23,1 mln. Eur grynoji ekonominė nauda, 13,5 mln. Eur papildomai sukuriama pridėtinė vertė (išreikšta vidutine 6 mėn. sumokėtų mokesčių suma) ir išmokų sutaupymas – 1 mln. Eur socialinių pašalpų ir 3,8 mln. Eur nedarbo socialinio draudimo išmokų. 6. Neracionaliai panaudojamos paramos mokymuisi lėšos, kai sudarius galimybę derinti darbo ir mokymosi laiką, užimtiems asmenims mokama mokymo stipendija, nors jie tuo pačiu laikotarpiu mokydamiesi ir dirbdami gauna darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kad užimtiems asmenims gali būti sudaryta galimybė derinti mokymosi ir darbo laiką (mokymasis nuotoliniu būdu, po kelias valandas per dieną ir pan.), jie mokydamiesi bei tuo pačiu laikotarpiu dirbdami gauna darbo užmokestį. Todėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimui skiriamos lėšos galėtų būti panaudojamos tikslingiau, jas skiriant mokymo paslaugų, o ne užimtų asmenų mokymo stipendijų mokėjimui. 7. Nekompensuojamos darbo rinkai besirengiančių asmenų kelionės į konsultacinius užsiėmimus išlaidos Užimtumo tarnybos duomenimis, teikiant darbo rinkai besirengiantiems asmenims reikalingas paslaugas vidutiniškai kas trečias iš jų dalyvauja konsultaciniuose užsiėmimuose (vidutiniškai po 3 užsiėmimus).

Dažnai konsultaciniai užsiėmimai vyksta ne jų gyvenamojoje vietoje, o kelionės išlaidų kompensavimas (paramos judumui priemonė) jiems nėra numatytas, nors tai labiausiai socialiai ir finansiškai pažeidžiami asmenys. 8. Subsidijos gavėjui kyla administracinė našta. Paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti subsidijos gavėjui kyla administracinė našta, nes yra numatytas reikalavimas apdraudžiant ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, naudos gavėju nurodyti Užimtumo tarnybą. 9. Išskaitos iš darbo užmokesčio, kurios skatintų, o ne atgrasytų nuo grįžimo į darbo rinką bei „skolų atostogų“ poreikis – paskata sugrįžus darbo rinkoje įsitvirtinti. Aukšti išskaitų dydžiai drastiškai kelia finansinių įsipareigojimų naštą. Todėl, kai nėra pakankamai gerai apmokamų darbo vietų, kyla šalies nedarbo lygis. Tyrimai taip pat parodė, jog skolų naštos mažinimas gali didinti užimtumą ekonominės recesijos metu dėl geresnių galimybių kaupti santaupas[²]. Daroma išvada, jog mažinant išskaitų dydį – mažėtų finansinių įsipareigojimų našta. Dėl to, bedarbystę patiriantys ir skolų turintys asmenys turėtų didesnę ekonominę ir psichologinę paskatą grįžti į darbo rinką, dirbti legaliai ir maksimizuoti formalias pajamas. Lietuva – viena mažiausiai įsiskolinusių, tačiau daugiausiai problemų dėl skolų turinti šalis. Pagal paskolų turinčių namų ūkių dalį Lietuva yra 3 nuo galo Europoje, tačiau pirmauja pagal dalį namų ūkių kurie yra skurdo rizikoje dėl įsiskolinimų.[³] 1 grafikas. Europos namų ūkių su paskolomis dalys. 2 grafikas. Europos namų ūkių dalys pagal skurdo riziką (angl. k. AROP) dėl subjektyvių įsiskolinimų.

Beveik kas dešimtas asmuo nuo 18 metų turi skolų. 2023 m. balandžio 20 d. Valstybės duomenų agentūros analizuotais duomenimis[⁴] Antstolių informacinėje sistemoje buvo ~200 tūkst. unikalių skolininkų. Šie asmenys iš viso turėjo ~1,3 mln. aktyvių bylų, kurių suma ~4 mlrd. Eur.[⁵] Iš visų skolininkų tik ~17 tūkst. yra sulaukę pensinio amžiaus arba sulauks šiemet. Didžiausią skolininkų dalį (~64 %) sudaro asmenys, kurie negauna pensijos ar pajamų iš ūkinės veiklos (lentelė 1). Jų skola sudaro beveik pusę skolų sumos (~1,9 mlrd. Eur). Kitos dvi didžiausios skolininkų grupės yra asmenys gaunantys pajamas iš ūkinės veiklos, kurių pajamos yra minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) ir mažiau (~17 %) ir kurių pajamos yra tarp MMA ir 2 MMA (~7 %). Dirbančiųjų skola siekia ~1,4 mlrd. Eur, o pensininkų – ~0,7 mlrd. Eur. Skolininko pajamos iš ūkinės veiklos <=MMA Skolininko pajamos iš ūkinės veiklos tarp MMA ir 2 MMA Skolininko pajamos iš ūkinės veiklos > 2 MMA Draudiminės pajamos šiuo metu 0 Eur[⁶] Asmuo gauna pensiją <=MMA Asmuo gauna pensiją >MMA Dirbantis pensininkas Negauna pensijos ir pajamų iš ūkinės veiklos neturi Aktyvūs skolininkai (gyvi) 33 918 14 042 5 630

956 12 427

313 3 875 125 628 17,2 % 7,1 % 2,9 % 0,5 % 6,3 % 0,2 % 2,0 % 63,8 % Aktyvios bylos Piniginės bylos, periodiniai mokėjimai 242 759 51 916 11 860 8 704 58 359 1 322 15 964 819 260 Dalis 20,1 % 4,3 % 1,0 % 0,7 % 4,8 % 0,1% 1,3 % 67,7 % Nepiniginės bylos 11 073 3 109 1 403

455 4 161

146 1 213 72 694 Dalis 11,7 % 3,3 % 1,5 % 0,5 % 4,4 % 0,2% 1,3 % 77,1 % 1 lentelė. Skolininkų skaičius pagal pajamas[⁷]. 3 grafikas. Skolininkų pasiskirstymas pagal pajamas. Po išskaitų liekančios pajamos yra mažesnės arba vos aukščiau negu skurdo rizikos riba. Skolininkai nedirba arba dirba nelegaliai, nes dėl didelių išskaitų nelieka pajamų pragyvenimui.

Iš skolininkų iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 str., išskaitoma po 20 % arba 30 % (išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir pagal kelis vykdomuosius dokumentus), o iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA (jeigu skolininkas uždirba daugiau nei MMA), išskaitoma 50 %. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma dirbančiųjų (~24 %) uždirba iki 2 MMA (nuo 2023 m. sausio 1 d. tai atitinka 1 070,84 Eur atskaičius mokesčius), atlikus CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitas, skolininkui liekanti suma yra žemiau arba vos aukščiau 2023 m. nustatytos skurdo rizikos ribos. Todėl daugumai skolininkų maža pragyvenimui liekanti suma (mažiau nei 15 Eur per dieną) dažniausiai lemia naujų skolų atsiradimą. Skolininkas negali apmokėti einamųjų sąskaitų (pvz., sumokėti už komunalines paslaugas) ir tokiu būdu pradedami šių naujų įsiskolinimų priverstinio išieškojimo procesai. Taip skolininkas patenka į tam tikrą „užburtą ratą“. Šios priežastys skatina skolininką slėpti pajamas ar apskritai vengti legalaus darbo, nes nedirbdamas ir gaudamas socialines išmokas, iš kurių nėra išieškoma, pajamos lieka panašios kaip atlikus išskaitas iš darbo užmokesčio. 2 lentelė. Išskaitos iš MMA arba 2 MMA uždirbančio 1 skolininko (be visos šeimos pajamų[⁸]) ir jam liekančios sumos pragyvenimui[⁹]. Darbo užmokestis (atskaičius mokesčius), Eur

20 / 30 % išskaita, Eur

50 % išskaita, Eur

Išskaita iš viso, Eur Lieka, Eur Skurdo rizikos ribos 2023 m.

MMA (1 byla) 633,2 126,6 – 126,6 506,6 640 Eur – gyvenančiam vienam 1 344 Eur – namų ūkiui (2 suaugę + 2 vaikai iki 14 m.) MMA (2 bylos+) 633,2 189,96 – 189,96 443,24 2 MMA (1 byla) 1 070,84 126,6 218,82 345,42 725,42 2 MMA (2 bylos+) 1 070,84 189,96 218,82 408,78 662,06 Esamas išskaitų dydis yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl skolininkai vengia grįžti į darbo rinką. Po išskaitų liekanti pajamų suma nėra pakankama, kad skatintų dirbti. Tai patvirtina ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (toliau – NSMOT) 2016 m. tyrimo dėl įsiskolinimų asmenų skurdo rizikos rezultatai – net 75 % respondentų, kurie turi skolų, įvardijo, jog „dirbti demotyvuoja dideli atskaitymai iš algos“. NSMOT taip pat teigia, jog esama tvarka neskatina asmenų kelti kvalifikacijos ir ieškoti geriau apmokamų darbų dėl su kylančiomis pajamomis drastiškai didėjančių išskaitų tarifų.[¹⁰]. Sumažinus išskaitų finansinę naštą, darbuotojai turės svaresnes ekonomines ir psichologines paskatas užsidirbti dėl aukštesnių potencialių pajamų. Negana to, siūlomi pokyčiai labiau skatintų žmones kelti savo kvalifikaciją ir ieškoti geriau apmokamo darbo, nes išskaitų tarifai būtų mažiau progresiniai. Esami išskaitų tarifai prisideda prie skolų nemokumo. Mažas pajamas uždirbantys arba nelaimingus gyvenimo atsitikimus patyrę skolininkai yra finansiškai nepajėgūs vykdyti įsipareigojimų, todėl jiems labiau apsimoka užsidirbti nelegaliai arba pragyventi iš socialinės paramos. Sumažinus išskaitas iš darbo užmokesčio, skolininkams padidėtų potencialios formalios pajamos. Tad susilpnėtų į neformalią darbo rinką traukiančių veiksnių įtaka, taip prisidedant prie didesnio šalies iš mokesčių surenkamo biudžeto.

Nors mažesnės išskaitos reikštų lėčiau gražinamas skolų sumas, tai būtų atsverta nemokių skolininkų finansiniu įgalinimu grįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti. Nedirbantys skolininkai, dėl geresnių galimybių įsidarbinti ir kaupti santaupas, taip pat galėtų pradėti skolų restruktūrizacijos planus ir ilgainiui pradėti išsimokėti turimą skolą. Tokiu būdu būtų didinimas skolų mokumas, nes vietoj nemokumo, skolas būtų galima susigrąžinti mažesnėmis sumomis. 2021 m. gruodžio duomenimis, didžioji dalis bedarbio statusą turinčių skolininkų (48 %) gavo socialinę pašalpą. Dar apie 24 % bedarbių su įsiskolinimais gavo nedarbo socialinio draudimo išmoką. Tai sudaro maždaug 6,5 mln. Eur. socialinių išlaidų metams, neskaitant sveikatos, būsto kompensacijų ir kitų su pertekliniais įsiskolinimais siejamų kaštų. Dėl skolų sukelto nedarbingumo, valstybė ir savivaldybės praranda skolos sumą, potencialius mokesčių mokėtojus ir darbuotojus, bei turi papildomai leisti lėšų, kad pasirūpintų įsiskolinusių bedarbių socialinėmis reikmėmis. Išskaitų mažinimas ilgainiui įgalina bedarbių skolininkų finansinį bei socialinį savarankiškumą ir nepriklausomybę. Taip mažėtų nuo viešųjų socialinių paslaugų priklausomų asmenų skaičių, mažinant socialines valstybės ir savivaldybių išlaidas ir didinant valstybės biudžetą. Viešųjų konsultacijų su Užimtumo tarnyba ir savivaldybių atvejo vadybininkais, bei socialiniais darbuotojais metu taip pat paaiškėjo, jog vyraujantis bejėgystės, mažos savivertės jausmas yra itin dažnai girdima priežastis dėl kurios skolininkai neieško būdų grąžinti skolų. Dažnai girdimas sentimentas, jog „ir taip iki pensijos neketinu gyventi“. Tai parodo, jog dabartinė išskaitų tvarka sukelia itin žalingą psichologinį spaudimą, kuris gali privesti prie savižudybės.

Išskaitų dydžių keitimas ir diferencijavimas sumažintų skolų keliamus finansinius sunkumus, suteiktų galimybių bedarbiams skolininkams grįžti į sveiką socialinį visuomeninį gyvenimą, užsiimti savivertę keliančia produktyvia veikla ir lygiaverčiai dalyvauti visuomenės veikloje. Daugiausiai pagal šios analizės metodologiją negaunančių pajamų skolininkų (58 % arba 73 tūkst.) yra 35-54 m. amžiaus. Todėl svarbu ieškoti sprendimų, kad jie sugrįžtų į darbo rinką ir joje įsitvirtintų. 4 grafikas. Asmenų, kurie pastaruoju metu negavo pajamų iš ūkinės veiklos, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes. Viešųjų konsultacijų su Užimtumo tarnyba, savivaldybių atvejo vadybininkais bei socialiniais darbuotojais metu paaiškėjo, jog didžioji dauguma paslaugas gaunančių klientų (bedarbių /darbo rinkai besirengiančių asmenų) turi bėdų su finansiniais įsipareigojimais ir jiems pradėtos vykdomosios bylos. Respondentai išskaitų iš darbo užmokesčio dydį mini[¹¹] kaip vieną pagrindinių priežasčių, dėl kurios nėra motyvuoti grįžti į darbo rinką arba dėl ko renkasi dirbti nelegaliai[¹²]. Išskaitų norma formuoja skolininkų ekonomines paskatas bei individualios psichologinės motyvacijos (užimtumo kontekste) lygį. Todėl būtina užtikrinti, kad išskaitų normos būtų efektyviai subalansuotos: būtų pakankamai aukštos, kad motyvuotų skolininkus vykdyti finansinius įsipareigojimus, tačiau pakankamai žemos, kad suteiktų paskatų tęsti legalią darbinę veiklą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. pabaigoje atliktos registruotų bedarbių skolininkų analizės metu paaiškėjo, jog Lietuvoje yra 26 tūkst. asmenų, turinčių bedarbio ir skolininko statusą, jie sudarė 1/4 šalies bedarbių Iš jų, 20 % nustatytas vidutinis neįgalumas. Didžioji dalis įsiskolinusiųjų turėjo išieškojimus (81 %) bei baudas pagal ANK (58 %).

Kiek daugiau nei 1/5 bedarbių turėjo kitos kategorijos įsiskolinimus (25 %), išlaikymus (18 %), o apie 9 % –baudas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK). Daugiau nei 1/5 visų analizuojamų bedarbių su skolomis turėjo po 1 bylą. Apie 14 % turėjo 2 bylas, apie 10 % – 3 bylas. Didžiausią bylų skaičių sudaranti asmenų dalis nesudarė net 1 % (0,3 %), daugiau nei pusė (59 %) asmenų turėjo 1-5 bylas. Analizuojant bedarbių skolininkų pajamas, matome, jog didžiausia dalis įsiskolinimus turinčių asmenų gavo socialinę pašalpą (apie 48 %). Kiek mažiau (apie 24 %) gavo darbo užmokestį. Darbines pajamas gauti galėjo tie bedarbiai, kurie turėjo darbą, tačiau metų eigoje neteko darbo ir įgavo bedarbio statusą. Apie 24 % bedarbių su įsiskolinimais gavo nedarbo socialinio draudimo išmoką. Dalis bedarbių taip pat gavo ligos išmoką. Tai tikėtina sietina su bedarbiais, kurie 2021 m. eigoje gavo darbo užmokestį, tad galėjo pretenduoti į ligos išmoką ligos atveju. Kiek mažesnė dalis bedarbių su įsiskolinimais gavo vaiko išmokas (10 %.), būsto kompensacijas (4 %) bei netekto darbingumo pensijas (4 %). Bedarbių namų ūkių struktūra parodė, kad nemaža dalis įsiskolinimus turinčių asmenų gyvena gausiose šeimose, taip pat apie 1/5 asmenų turi vienokį ar kitokį neįgalumą, tad galėjo pretenduoti į minėtąsias išmokas. 2022 m. duomenimis Lietuvos šešėlinė rinka yra viena didžiausių Europoje (LT – 22,1 %, ES – 17,3 %).[¹³]. Moksliniai tyrimai rodo, jog 2/3 (68 %) Lietuvos bedarbių yra dirbę neformaliai /šešėlyje, kuomet turėjo bedarbio statusą[¹⁴]. Pagrindinė neformalaus darbo /darbo šešėlyje priežastis – didesnės potencialios pajamos, nes nuo darbo užmokesčio neatskaitomi mokesčiai, ir taip pat galima gauti bedarbio ir kitas socialines išmokas.

NSMOT 2016 m. tyrimo duomenimis, iš skolų turinčių respondentų net 64,4 % pažymėjo, jog „gyventi iš pašalpų /nelegalių pajamų labiau apsimoka, nes nedaromi atskaitymai. „Esama tvarka skatina skolininkus ieškoti neformalaus uždarbiavimo /darbo šešėlyje būdų, todėl valstybė praranda itin daug mokestinių pajamų. Pagal surinktų mokesčių ir bendrojo vidaus produkto santykį 2021 m. Lietuva užėmė 26 vietą iš 38 EBPO šalių.[¹⁵]. Tai reiškia, jog, nepaisant sąlyginai aukštų mokestinių tarifų darbinėms pajamoms, realybėje iš mokesčių surenkama suma yra palyginus maža, iš dalies dėl didelės šešėlinės rinkos apimties. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Užimtumo tarnybos duomenimis bedarbio statusas buvo suteiktas ~153 tūkst. asmenų, o darbo rinkai besirengiančio asmens ؘ– ~24 tūkst. asmenų. ~10 % (~2,7 tūkst.) darbo rinkai besirengiančių asmenų yra nurodę kliūtį užimtumui – apribotą disponavimą piniginėmis lėšomis. Tačiau realus skaičius gali būti didesnis. Dalis asmenų galėjo nurodyti kitą priežastį asmens besirengiančio darbo rinkai statusui gauti, tačiau taip pat turėti apribotą disponavimą lėšomis. 2022 m. užvestų skolų bylų pasiskirstymas atskleidžia 2 išskirtinius atvejus: daugiausia skolų bylų yra mažos 0-100 Eur (~43 tūkst.), ir gana daug 200-500 Eur bylų (~29 tūkst.). Skolų bylų mediana – 244 Eur. 5 grafikas. 2022 m. pradėtų vykdyti bylų pasiskirstymas pagal išieškotiną sumą. Nors dauguma skolų yra mažos, bet nėra iš ko jų išieškoti. Tik ~6 % (225 mln. Eur) bendros skolų sumos (~4 mlrd. Eur) antstoliai išieškojo per 2022 m. 2022 m. skolos augo 600 mln. Eur, o išieškojimas 10 kartų mažiau (tik ~60 mln. Eur). Šiuo metu skolininkų situacija dažnai yra blogėjanti, nes net ~68 % skolininkų nesugebėjo grąžinti pirmosios skolos ir turi daugiau nei vieną išieškojimo bylą. 3 lentelė.

3 lentelė. Skolininkui tenkančių bylų skaičius. Bylos vykdymo pradžia iki 2022-12-31 Skolininkui tenkančių bylų skaičius Skolininkų skaičius Skolininkų sk. (dalis, %)

1 62 283 31,6%

2 28 039 14,2%

3 18 133 9,2%

4 13 298 6,8%

5 10 477 5,3%

6 8376 4,3%

7 6823 3,5%

8 5736 2,9%

9 4826 2,5%

10 4129 2,1%

11 3511 1,8%

12 3104 1,6%

13 2658 1,4%

14 2422 1,2%

15 2142 1,1% >15 20 831 10,6% Viso 196 788 100,0% 2022 m. atsirado ~35 tūkst. unikalių skolininkų, kurie negavo jokių pajamų ir kuriems per 2022 m. buvo pradėta vykdyti bent 1 išieškojimo vykdomoji byla. Tai sudaro ~56 % visų per 2022 m. antstoliams perduotų skolininkų[¹⁶]. Per 2022 m. skolininkams, kurie neturėjo jokių pajamų (įskaitant tiek naujus, tiek jau esamus pajamų negaunančius skolininkus), pradėta ~75 tūkst. vykdomųjų bylų. Jų bendra skolų suma sudaro ~95 mln. Eur. Skolų vidurkis 1 273 Eur, o mediana – 200 Eur. Didžiausią skolų sumos dalį sudaro išieškojimai (~80 %) ir išieškojimai pagal įkeitimą (~4 %). Baudos pagal ANK – 11 %, pagal BK ~2 %, o CPK vos 0,05 % išieškotinos sumos. Jautriausi išieškojimai (kur išskaitų dydžiai Įstatymų projektais nėra keičiami) sudaro vos ~2,4 % (išlaikymas – 2,36 %, žala dėl suluošinimo ar maitintojo netekimo – 0,03 %). 4. lentelė. 2022 m. pajamų neturintiems skolininkams pradėtos vykdyti bylos ir ieškotinos sumos.

Išieškojimo dalykas Bylų skaičius Išieškotinos sumos, Eur Išieškotinos sumos, % Išieškojimas 37 908 76 157 370 80,07 Bauda pagal ANK 35 530 10 461 355 11,00 Bauda pagal BK

850 2 057 241 2,16 Išlaikymas

697 2 240 573 2,36 Turto konfiskavimas

141 323 862 0,34 Bauda pagal CPK

124 46 792 0,05 Išieškojimas pagal hipoteką (įkeitimą)

92 3 679 956 3,87 Priverstinis iškeldinimas

91 2 978 0,00 Laikinosios apsaugos priemonės

67 18 088 0,02 Įpareigojimas atlikti veiksmus

54

0 0,00 Periodinės išmokos, išskyrus išlaikymą

51 62 620 0,07 Bendravimo su vaiku tvarka

15

0 0,00 Žala dėl suluošinimo ar maitintojo netekimo

4 31 881 0,03 Kita kategorija

2 25 452 0,03 Daiktų perdavimas

1

0 0,00 Faktinių aplinkybių konstatavimas

1

0 0,00 Vaiko perdavimas

1 0 0,00 Iš viso 75 629 95 108 168 100,00 Atitinkamai, esamas išskaitų reguliavimas ir dydžiai neskatina dirbti (ar dirbti legaliai) turint skolų ir jų grąžinti. Be to, grįžus į legalią darbo rinką nėra numatyta papildomų paskatų ir skolų atokvėpio įsitvirtinimui. Todėl yra poreikis reglamentuoti „skolininkų atostogas“ bei keisti išskaitų reguliavimą ir dydžius. 10. Iš skolininkų gali būti atimtas ir varžytinėse parduotas mažos vertės būstas, o apsauginiai terminai nesiieškoti iš turto ir paskutinio būsto turi būti pritaikyti atsižvelgiant į mažinamus išskaitų dydžius. Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką – jeigu išieškoma iš būsto, kai skola sudaro tik nedidelę būsto vertės dalį, tai gali būti neteisėta tarptautinės teisės požiūriu[¹⁷]. CPK reguliavimo sistema pagrįsta indeksavimu, siekiant užtikrinti CPK ilgalaikiškumą ir mažinti naujos teisėkūros poreikį. CPK 82 str. numatyta, kad netgi žyminiai mokesčiai, vykdymo išlaidos, baudos yra indeksuojami, tuo tarpu CPK 663 str. 3 d. nustatyta išieškojimo sumos riba iš paskutinio būsto yra fiksuota ir nekeista nuo 2018 m., nepaisant pastovaus būsto kainų augimo[¹⁸]. Pagal esamą tvarką (CPK 663 str.

3 d.) iš paskutinio būsto galima išieškoti, jei skola viršija 4 000 Eur. Todėl paskutinį būstą šiuo metu teoriškai galėtų prarasti iki 41 % skolininkų (81 tūkst.[¹⁹]). 6 grafikas. Skolininkų skaičius pagal tikimybę prarasti paskutinį būstą (esamas reguliavimas[²⁰]). Pagal Lietuvos antstolių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr. S-20285-1919 rašte pateiktą informaciją, pavyzdžiui, Šiaulių mieste parduodamas 1 kambario butas, kurio pradinė kaina 6 660 Eur, Marijampolėje parduodamas 2 kambarių butas, kurio pradinė kaina 6 000 Eur. Tai užkirstų kelią nukreipti kelių šimtų ar tūkstančių išieškojimą į menkavertį paskutinį būstą ir neatimti iš asmens paskutinių namų. Taip pat, išieškant itin mažos vertės paskutinįjį būstą iš skolininko, kyla dideli valstybės socialiniai kaštai, skirti pasirūpinti būsto neturinčiu skolininku, taip perkeliant skolos naštą mokesčių mokėtojams. Šiuo metu galiojantis 18 mėn. terminas buvo nustatytas 2018 m. spalio 1 d. (iki tol galiojo 6 mėn. terminas) ir per šį laikotarpį būstų kainų indeksas padidėjo ~52 %[²¹]. 11. Informacija apie darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytus nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimus nėra viešinama. Atviri duomenys yra vienas bendrųjų Vyriausybės veikimo principų. Vyriausybė programos 124 punkte numatyta, kad bus vykdoma atvirų duomenų politika, o 133.5 papunktyje – kad atviri duomenys – naujos galimybės verslui ir žmonėms. Ryžtingai tęsime ir įgyvendinsime atvirų duomenų politiką, atverdami centralizuotus Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų tvarkomus duomenis, sudarydami galimybę juos gauti be išankstinių sąlygų ir patogiai, vieno langelio principu. Atvirų duomenų politika suteikia galimybę piliečiams stebėti valstybės valdymą, valstybės lėšų naudojimą, taip pat stebėti, kaip priimami ir įgyvendinami įvairūs sprendimai.

Kuo atviresnė valstybė, tuo labiau žmonės ja pasitiki, o viešumas – vienas svarbiausių antikorupcinių veiksnių. Asmenys, siekiantys įsidarbinti pas tam tikrą darbdavį, negali viešai pasitikrinti, ar konkretus darbdavys nėra baustas už nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimus. Tokia informacija nėra prieinama ir viešojo intereso tikslu. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40¹str. pateikti minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai. Todėl asmuo tik turi teisę pasitikrinti, ar tam tikras fizinis ar juridinis asmuo atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, tačiau viešai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje[²²] nėra galimybės pasitikslinti, už kurį konkretų pažeidimą yra baustas fizinis ar juridinis asmuo (pvz., nurodyti 47 atskiri ANK straipsniai) ir neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės (vadovė Vita Baliukevičienė, tel. +370 611 34047) vyresnioji patarėja Jelena Polijančuk (tel. +370 685 10369), patarėjas Tautvydas Zasas (tel. +370 616 07115), Darbo rinkos grupės (patarėja, atliekanti grupės vadovo funkcijas, Inga Liubertė, tel. +370 620 18597), vyresnioji patarėja Milda Kojelienė (tel. +370 611 27348), patarėja Daiva Liugienė (tel. +370 658 60252). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. 1. UĮ reglamentavimas dėl sankcijų darbdaviams – juridiniams asmenims, leidusiems dirbti nelegaliai trečiosios šalies piliečiams. Sankcijos darbdaviams – juridiniams asmenims – nedidintos daugiau nei 10 m.

Dabartinės sankcijos darbdaviams – juridiniams asmenims, leidusiems dirbti nelegaliai trečiosios šalies piliečiams, buvo įtvirtintos dar 2012 m.[²³] Šios sankcijos nuo 2015 m. sausio 1 d.[²⁴] buvo konvertuotos Lietuvos Respublikoje įvedus eurą. Nuo 2017 m. liepos 1 d., priėmus UĮ, sankcijos perkeltos į UĮ 56 str. 4 d. 3 p., kuris reglamentuoja, jog „šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį“. 2012 m. rugpjūčio 1 d., kai sankcijos darbdaviams – juridiniams asmenims, leidusiems dirbti nelegaliai trečiosios šalies piliečiams buvo įtvirtintos tuo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo redakcijoje, MMA buvo 850 litų (~246,2 Eur), o nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA padidinta iki 1 000 litų (~289,6 Eur). Minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio ir baudų už nelegalų darbą dinamika pateikiama 7 grafike. Priimtų nutarimų pagal UĮ skaičiaus ir juridiniams asmenims skirtų baudų vidurkio (Eur) dinamika pateikiama 10 grafike. 7 grafikas. MMA ir minimalios baudos už nelegalų darbą palyginimas. Atsakomybė už Kodo neturėjimą didesnė nei už nelegalų darbą. UĮ 59² str. – „Juridinių asmenų atsakomybė už statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų nevykdymą“. Minėtinas straipsnis reglamentuoja, kad „1. Už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ str. 4 d. nustatytų reikalavimų pažeidimą juridiniam asmeniui – statytojui (užsakovui) ar jo įgaliotam rangovui skiriama bauda nuo 2 000 iki 5 000 Eur. 2.

2Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens – statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto rangovo, bausto bauda už šio straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 5 000 iki 7 000 Eur.“ Taigi, galiojančio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ str. nustatyta tvarka suformuoto Kodo neturėjimas užtraukia 2,3 karto didesnę baudą juridiniam asmeniui, nei bauda už nelegaliai įdarbintą asmenį (lyginant minimalias baudas). Užimtumo įstatymo projektu siūloma didinti atsakomybę už nelegalų darbą ir papildyti UĮ 56 str. 1 d. 2 p., nurodant, kad nelegaliu darbu taip pat laikoma trečiojo šalies piliečio darbas, kai neturi galiojančio Kodo, kurį privalu turėti, arba Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai Kodas negali būti suformuotas, taip pat papildyti nauju 56¹ straipsniu, nurodant, kad nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomas fizinio asmens, išskyrus trečiosios šalies piliečio, statybos darbų atlikimas, kai jis neturi galiojančio Kodo, kai privalu jį turėti, arba Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai Kodas negali būti suformuotas, bei pripažinti netekusiu galios UĮ 59¹ str. Darbdaviams taikomos sankcijos turėtų atspindėti pažeidimo rimtumą ir jomis turėtų būti reaguojama atitinkamai pažeidimo sunkumui. Europos Sąjungoje, baudos, taikomų juridiniams asmenims už vieną nelegaliai dirbantį trečiųjų šalių pilietį, didesnės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2019 m. duomenimis Estijoje juridiniams asmenims taikoma sankcija už nelegalų darbą 3 200 Eur, kas sudaro ~5 MMA Estijoje (MMA 2022 m. – 654 Eur); Kroatijoje juridiniams asmenims taikoma sankcija už nelegalų darbą nuo 9 338 Eur iki 20 010 Eur, kas sudaro nuo 15 iki 32 MMA Kroatijoje (MMA 2022 m.– ~624 Eur); Prancūzijoje taikoma sankcija už nelegalų darbą nuo 6 980 Eur iki 75 000 Eur, kas sudaro nuo 4,2 iki 45,5 MMA Prancūzijoje (MMA 2022 m. – ~1 645 Eur). Plačiau žiūrėti 5 lentelėje. 5 Lentelė.

5 Lentelė. Baudos už nelegalų darbą (2019 m. duomenys[²⁵]) ir MMA ES valstybėse narėse (2022 m. duomenys). Šalis Minimali bauda Maksimali bauda MMA Lietuva 868 Eur 5 792 Eur 2022 m. – 730 Eur 2023 m. – 840 Eur 2024 m. – 924 Eur Bulgarijoje 1 022 Eur 30 678 Eur 2021 m. – 650 BGN (~ 332 Eur) 2022 m. – 710 BGN (~363 Eur) Estijoje 3 200 Eur 2022 m. – 654 Eur Kroatijoje 9 338 Eur 20 010 Eur 2022 m. – 624 Eur Nyderlanduose – 45 000 Eur 2022 m. – 655 Eur Slovėnijoje 4 000 Eur 12 000 Eur 2022 m. – 1 074 Eur Čekijoje 1969 Eur 393 800 Eur 2022 m. – 655 Eur Prancūzijoje 6 980 Eur 75 000 Eur 2022 m. – 1 645 Eur Graikijoje 5 000 Eur 10 000 Eur 2022 m. – 831,8 Eur Portugalijoje 2 000 Eur 90 000 Eur 2022 m. – 822,5 Eur Slovakijoje 2 000 Eur 200 000 Eur 2022 m. – 645 Eur Vokietijoje – 500 000 Eur 2022 m. – 10,45 Eur (per valandą) Ispanijoje 500 100 000 2022 m. – 1 000-1 166,7 Eur Vengrijoje 4 x MMA 15 x MMA 2022 m. – 542 Eur Kad sankcijoms taikomas atgrasymo principas, matyti iš to, kad atitinkamoje valstybėje jos gali būti iki 92[²⁶] arba net 600[²⁷] kartų didesnės už MMA. Be to, daugumos valstybių[²⁸] nacionalinės teisės aktuose yra nustatytas baudos dydis arba minimalus baudos dydis bei tai, kaip jis didinamas prisidėjus kiekvienam papildomam nelegaliai dirbančiam asmeniui, o likusiose valstybėse dėl tikslios sankcijos sumos (grindžiamos neteisėtų asmenų skaičiumi) paliekama nuspręsti teisminėms institucijoms[²⁹]. Griežtesnes sankcijos yra tinkama priemonė atgrasyti nuo nelegalaus darbo. Taip mano nemažai tirtų valstybių.[³⁰] Nuo 2014 m. 11 valstybių buvo pakeisti teisės aktai, siekiant padidinti skiriamų baudų dydį. Valstybėse, kuriose taikomos švelnesnės sankcijos arba kuriose sankcijų rizika matoma kaip maža, palyginti su potencialiu pelnu iš nelegalaus darbo, manoma, kad sankcijos nėra pakankama atgrasomoji priemonė.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra taip pat nurodo, kad praktiškai daugelyje valstybių narių darbdaviams skiriamos sankcijos ir baudos nėra pakankamai griežtos, kad atgrasytų darbdavius nuo nelegalaus darbo[³¹]. Valstybinė darbo inspekcija nelegalaus (neteisėto) darbo prevencijos bei kontrolės klausimais per 2022 m. atliko 4 217 nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, užsieniečių įdarbinimo ir informavimo tvarkos bei vykdomos neregistruotos savarankiškos veiklos patikrinimų (toliau – ND patikrinimai), kurių metu buvo patikrinti 3 804 subjektai. 2022 m., lyginant su 2020–2021 m., nustatyta ženkliai daugiau užsieniečių, kurie buvo įdarbinti nesilaikant nustatytos įdarbinimo ir informavimo tvarkos. Nuo 2021 m. birželio 15 d. įsigaliojo UĮ 57 str. pakeitimas, kuriuo numatyta atsakomybė juridiniam asmeniui už informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimus. Pagal UĮ 57 str. 2–3 d., už informacijos apie įdarbinto ar priimto komandiruoto užsieniečio nepateikimą Valstybinei darbo inspekcijai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą (LDU pranešimo nepateikimą) Valstybinė darbo inspekcija darbdaviui – juridiniam asmeniui skiria 200–400 Eur baudą. 8 grafikas. Nelegalaus darbo kontrolės rezultatų pokyčiai[³²]. Valstybinės darbo inspekcijos 2022 m. nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas – atvejų kai buvo nustatyti asmenys dirbę nelegaliai (neteisėtai) bei įdarbinti pažeidžiant užsieniečių įdarbinimo tvarką ir nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimų skaičiaus santykis, lyginant su 2021 m. padidėjo beveik 2,5 % punktais (9 grafikas). 9 grafikas.

9 grafikas. Nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumo šio darbo atvejų skaičiui įvertinti pokyčiai[³³]. 2022 m. Valstybinė darbo inspekcija pagal surašytus pažeidimų protokolus juridiniams asmenims pagal UĮ priėmė 570 nutarimus skirti baudas. Surašytų protokolų skaičius 20 % didesnis nei 2021 m. bendra juridiniams asmenims paskirtų 2022 m. baudų suma – 792,46 tūkst. Eur. Didžiausia bauda, paskirta juridiniam asmeniui pagal UĮ 56 str. dėl nelegalaus darbo, buvo 76,38 tūkst. Eur už nustatytus nelegaliai dirbusius 88 vairuotojus (87 užsieniečius). Kitai transporto įmonei pagal UĮ 56 str. buvo paskirta 30,38 tūkst. Eur bauda už nelegaliai dirbusius 35 vairuotojus (užsieniečius). 2021 m. darbdaviams ar jų įgaliotiems atstovams už nelegaliai įdarbintus trečiųjų šalių asmenis, juridiniams asmenims už nelegaliai įdarbintus trečiųjų šalių asmenis, taip pat pažeidžiant įdarbinimo ir informavimo tvarką bei trečiųjų šalių piliečiams fiziniams asmenims, kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą buvo paskirta 556,5 tūkst. Eur baudų.[³⁴] Taigi, atsižvelgiant į tai, jog nelegalaus darbo rezultatyvumas didėja, protokolų juridiniams asmenims pagal UĮ surašoma daugiau, didėja vidutinės baudos dydis, galima daryti išvadą, kad taikomas baudos dydis neatgraso nuo nelegalaus darbo. Priimtų nutarimų pagal UĮ skaičiaus ir juridiniams asmenims skirtų baudų vidurkio (Eur) dinamika pateikiama 10 grafike. 10 grafikas. Priimtų nutarimų pagal UĮ skaičiaus ir juridiniams asmenims skirtų baudų vidurkio (Eur) dinamika 2020–2022 m. [³⁵] Atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomas didesnes sankcijas už nelegalius darbuotojus bei vis didėjantį nustatomų nelegalių (neteisėtų) darbuotojų skaičių, taip pat įvertinus tai, jog MMA nuo 2012 m. padidėjo ~3 kartus, o sankcijos liko nepakitusios nuo 2012 m., siūlytina didinti baudas juridiniams asmenims už nelegalų darbą ir nelegalų darbą atliekant statybos darbus. 2. UĮ reglamentavimas dėl baudų skyrimo. UĮ 60 str.

UĮ 60 str. 1 ir 6 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 57 ir 58 str. numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. Baudos skyrimas gali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog Valstybinė darbo inspekcijos nutarimai dėl baudų skyrimo skundžiami ne bendrosios kompetencijos teismui pagal ANK, o ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. skundas gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui (23 str. 2, 4-6 d.). Administracinių ginčų komisija visų pirma turi pasiūlyti išspręsti ginčą taikiai, o ekonominės sankcijos, kaip ir administracinės nuobaudos (baudos), paskirtis yra nubausti pažeidimą padariusį asmenį sukeliant jam turtinio pobūdžio praradimus ir dėl tokio institucijos priimto nutarimo taikos susitarimas apskritai negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad UĮ pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK, taip pat ir bylų dėl ekonominių sankcijų paskyrimo teismingumas turėtų būti vertinamas kaip ypatinga administracinių teisės bylų pažeidimų teisena, prilyginant pagal ANK nagrinėjamų administracinių nusižengimų bylų procesui, ir priskiriamas išimtinai teismo kompetencijai. 3. ANK reglamentavimas dėl nelegalaus darbo ir baudų už jį. ANK 95 str. nurodyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams nuo 1000 Eur. Siūloma padidinti ANK 95 str. numatytas baudas numatant proporcingai (įvertinant ekonominę galią) didesnę baudos apatinę ribą nuo 2 000 Eur darbdaviams (fiziniams asmenims, taip pat ir ūkininkams) lyginant su UĮ projekte didinamomis baudomis darbdaviams juridiniams asmenims už nelegalų darbą nuo 3 MMA.

Darbdavys fizinis asmuo atitinka tiekėjo sąvoką pagal Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymą, įgyvendinantį 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, kaip vykdantis ūkinę komercinę veiklą. 6 lentelė. Nelegalaus darbo protokolai. ND protokolai (ANK 95 str.) 2020 m. ND protokolai (ANK 95 str.) 2021 m. ND protokolai (ANK 95 str.) 2022 m. III ketvirčiai Viso³⁶¹³⁹⁵

296 Įmonėse

301 83,4 %

338 85,6 %

241 81,4 % Pas ūkininkus

19 5,3 %

15 3,8 %

19 6,4 % Pas fizinius asmenis

41 11,4 %

42 10,6 %

36 12,2 % 2022 m. Valstybinė darbo inspekcija išnagrinėjo 358 nelegalaus darbo bylas (92,5 %) ir darbdaviams per 2022 m. skyrė 515,77 tūkst. Eur baudų. Valstybinė darbo inspekcija ANK 95 str. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą (1 000 – 5 000 Eur) 356 išnagrinėtose administracinių nusižengimų bylose, vidutiniškai 1 455 Eur už kiekvieną atvejį (11 grafikas). 11 grafikas. Vidutinės administracinės baudos dydžio duomenys. 4. Teisinis reglamentavimas dėl Kodo turėjimo statybvietėse. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos vertinimu, Kodo tikrinimas palengvino darbą kontroliuojant nelegalų darbą statybos sektoriuje ir turėjo įtakos dirbančių nelegaliai asmenų statybų sektoriuje skaičiaus mažėjimui. 2022 m. Valstybinė darbo inspekcija atliko 2 677 inspektavimų statybos sektoriuje tai yra 22,6 % daugiau lyginant su 2021 m., tačiau nustatė 12 % mažiau asmenų, dirbančių nelegaliai (1 007)[³⁶]. Taip pat užsieniečių dirbančių nelegaliai statybose skaičius sumažėjo nuo 309 (2021 m.) iki 166 (2022 m.), t. y. daugiau nei 46 %. 12 grafikas. Nelegalaus darbo kontrolė statybose.

Nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas – atvejų kai buvo nustatyti asmenys dirbę nelegaliai (neteisėtai) ir nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimų skaičiaus santykis statybų sektoriuje 2022 m. siekė 31,2 % (2021 m. – 37,6 %). Valstybinė darbo inspekcija nuo 2022 m. balandžio 1 d. atliko 1 302 patikrinimus statybvietėse, kurių metu buvo tikrinta skaidriai dirbančių asmenų kontrolė, iš viso buvo patikrinta 2 670 asmenų. Patikrinimų metu buvo nustatyta daugiau kaip 500 asmenų, dirbusių neturint Kodų. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. kovo 2 d. Nelegalaus darbo kontrolės centrinės koordinavimo grupės posėdyje buvo sutartas 2 mėn. tolerancijos daromiems pažeidimams, susijusiems su reikalavimų statybos darbus atliekantiems fiziniams asmenims turėti Kodus ar reikalavimo statytojams (užsakovams) ar įgaliotiems rangovams tikrinti, kad asmenys statybvietėje turėtų Kodus nesilaikymu, Valstybinė darbo inspekcija administracinę atsakomybę pradėjo taikyti nuo 2022 m. birželio. Per minėtą laikotarpį Valstybinė darbo inspekcija surašė 187 administracinių nusižengimų protokolus. Šiuo metu už galiojančio Kodo neturėjimą atsakomybė taikoma: 1) darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims; įmonės Lietuvos Respublikoje, priimančios užsieniečius laikinai dirbti, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui pagal ANK 96¹ str.; 2) statybvietėje esantiems darbuotojams, kitiems statybvietėje esantiems asmenims, rangovams ar statytojams (užsakovams) fiziniams asmenims; savarankiškai dirbantiems asmenims pagal ANK 362¹ str.; ir 3) juridiniams asmenims – statytojams (užsakovams) ar jų įgaliotiems rangovams pagal UĮ 59² str. Jeigu patikrinimo metu paaiškėja, kad darbuotojas, neturintis Kodo, dirbo nelegaliai, jo darbdaviui taikoma atsakomybė pagal UĮ 56 str. ir (ar) ANK 95 str., o jeigu savarankiškai dirbantis asmuo nedeklaravo savo veiklos – pagal ANK 150 str.

Už pažeidimų pagal ANK 96¹ ir 362¹ str. padarymą mokesčių mokėtojas taip pat įtraukiamas į Nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą pagal MAĮ 40¹ str. 1 d. 4 p. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, rezultatyvus (kai nustatomas nelegalus darbas) planinis nelegalaus darbo inspektavimas, kai dirba trečiosios šalies pilietis, pačiu sklandžiausiu atveju trunka apie 8 val. (1 darbo diena), o patys sudėtingiausi planiniai nelegalaus darbo inspektavimai trunka apie 17 val. + 96 val. teisminių procesų = 121 val. Rezultatyvus (kai nustatomas nelegalus darbas) planinis nelegalaus darbo inspektavimas, kai nėra trečiosios šalies piliečių, pačiu sklandžiausiu atveju trunka apie 6 val., o patys sudėtingiausi planiniai nelegalaus darbo inspektavimai trunka apie 12 val. + 96 val. teisminių procesų = 114 val. Įtvirtinus, kad tikrinant tik Kodo turėjimo faktą, nebereikėtų įrodinėti nelegalaus darbo požymių, numatytų UĮ 56 str. 1 d. ir išplėtotų teismų praktikoje, rezultatyvus planinis nelegalaus darbo inspektavimas pačiu sklandžiausiu atveju truktų iki 3 val., t. y. dvigubai trumpiau, užtikrinant efektyvią nelegalaus darbo prevenciją. Tais atvejais, kai nelegalaus darbo patikrinimo metu būtų nustatyti trečiosios šalies piliečiai, inspektoriai turėtų įrodinėti visus galimus nelegalaus darbo požymius, kaip to reikalauja 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai įgyvendinančios atitinkamos UĮ IV skyriaus nuostatos.

Tokiu būdu, apie 50 % nelegalaus darbo inspektavimų (50 % atvejų statybos darbus atlieka trečiųjų šalių piliečiai) patikrinimų laikas sutrumpėtų 50 %, o nelegalaus darbo kontrolės greitis būtų 25 % didesnis. Sutaupytas laikas galės būti skiriamas atlikti daugiau nelegalaus darbo patikrinimų šiame ir (ar) kituose rizikingiausiuose ekonominės veiklos sektoriuose. Taip bus greičiau pasiektos Pažangos priemonės stebėsenos rodiklių siektinos reikšmės. Tikrinimo priemonės[³⁷] pagalba, Kodą ir jo veikimą lengvai gali patikrinti ne tik kontroliuojančios institucijos, bet ir rangovai, statytojai (užsakovai), kurie privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus statybvietėse atliekantys asmenys turėtų Kodus. 2023 m. sausį daugiau nei 300 tūkst. asmenų turi išduotą Kodą. Valstybinė darbo inspekcija, vykdydama Kodo kontrolę, pastebėjo atvejus, kuomet asmuo, atliekantis statybos darbus objekte, nepatenkančiame į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – STĮ) 2 str. 98 p. nustatyto statybvietės apibrėžimą, neprivalo turėti Kodo. Tokiu būdu, įregistravus statinį su daline vidaus apdaila ar be jos, po įregistravimo atsiranda galimybė vykdyti visus kitus darbus be Kodo, atsakomybė negali būti taikoma nei statybos darbus vykdančiam asmeniui, nei kitiems susijusiems asmenims (statytojui (užsakovui), rangovui, darbdaviui). Tokia pat situacija susiklosto vykdant privačių namų ar butų remontą ir/ar renovaciją. 5. UĮ nuostatos dėl ADRP priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sąlygų; valstybės pagalbos taisyklių šioms priemonėms taikymo, lėšų jų finansavimui skyrimo ir dėl išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams.

UĮ 17 str. nustatyta, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos dalyvauja įgyvendinant UĮ 45 str. (darbo vietų pritaikymo subsidijavimas), 46 str. (vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas) ir 47 str. (parama verslui kurti) nustatytas užimtumo rėmimo priemones. UĮ 20 str. 3 d. nustatyta, kad užimtiesiems asmenims, gali būti organizuojama tik viena paramos mokymuisi priemonė – profesinis mokymas. 20 str. 5 d. nustatyta, kad darbo rinkai besirengiantiems asmenims taikomos tik užimtumo didinimo programos. UĮ 24 str. 4 d. 9 p. nustatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai Užimtumo tarnyba iš nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu. UĮ 25 str. 5–13 p. nurodyti darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis laikomi asmenys ne visi atitinka Reglamento 2 str. 4 p. nustatytą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų apibrėžtį. UĮ 31 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kas turėtų būti nurodoma Užimtumo tarnybos su darbo rinkai besirengiančiu asmeniu sudaromame individualiame užimtumo veiklos plane. Šiuo metu Užimtumo tarnybai nustatyti įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų ir užimtumo didinimo programų, tačiau nėra nurodyta dėl įsipareigojimo įgyvendinti paramos judumui priemonę, kompensuojant kelionės išlaidas, kai darbo rinkai besirengiantis asmuo vyksta į konsultavimo užsiėmimus. UĮ 35 str.

UĮ 35 str. 4 d. nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti darbdaviai, galintys teikti paraiškas dėl remiamojo įdarbinimo, paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti ir įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį įgyvendinimo, tačiau šios sąlygos nėra susietos su pareigos, teikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, įvykdymu. UĮ 38 str. 1 d. nustatyta, kad įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį gali būti organizuojamas asmenims, kurie taikant pameistrystės formą dalyvauja profesiniame mokyme UĮ 37 str. nustatyta tvarka, neformaliajame suaugusiųjų švietime – UĮ 39² str. nustatyta tvarka, tačiau nėra pateikiama tiesioginė nuoroda, kad pameistrystės forma gali būti taikoma ir dalyvaujantiems aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijime UĮ 39³str. nustatyta tvarka. UĮ 38 str. 2 d. nustatyta, kad darbdaviams, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama 70 % pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbintam asmeniui apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, dalies, neviršijančios 1,5 MMA dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis bei paskirto profesijos meistro (meistrų), atsakingo (atsakingų) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą, pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo išlaidos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal profesijos meistro (meistrų) faktiškai dirbtą laiką organizuojant ir koordinuojant pameistrio darbinę veiklą ir praktinį mokymą. UĮ 39³ str. 1 d. nustatyta, kad bedarbiai ir užimti asmenys, siekiantys įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, dalyvauja profesiniame mokyme ir neformaliajame suaugusiųjų švietime, tačiau nėra pateikiama tiesioginė nuoroda, kad dalyvauja įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėje UĮ 38 str. nustatyta tvarka. UĮ 39³ str.

UĮ 39³ str. 5 d. nustatyta, kad užimtiems asmenims, kurie mokosi aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų, mokama 0,3 MMA dydžio mokymo stipendija. UĮ 40 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad kelionės išlaidos į konsultacinius užsiėmimus kompensuojamos tik bedarbiams. UĮ 41 str. 2 d. nustatyta, kad įgyvendinant įdarbinimo subsidijuojant priemonę, darbdaviams mokamos subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 MMA dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. UĮ 41 str. 5 d. nustatyta, kad asmeniui vienu metu gali būti taikoma įdarbinimas subsidijuojant ir subsidija darbo asistento išlaidoms, taip pat abi šios priemonės gali būti derinamos su bedarbių profesiniu mokymu ar darbo vietų pritaikymu. UĮ 42 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad subsidija darbo užmokesčiui mokama iki 6 mėn., jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais UĮ 25 str. 3–9, 11, 12, 13 ir 18 p., arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens darbingumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 45–55 % darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis. UĮ 42 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad subsidija darbo užmokesčiui mokama iki 36 mėn., jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais UĮ 25 str. 2, 10 ir 17 p. arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens darbingumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 30–40 % darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis. UĮ 43 str. 1 d. nustatyta, kad subsidija darbo asistento išlaidoms skiriama, jeigu darbo funkcijoms atlikti nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis asmenims, nurodytiems UĮ įstatymo 25 str.

1, 2, 3, 16, 17 ir 18 p., darbingo amžiaus užimtiems asmenims, kuriems pirmą kartą nustatytas iki 55 % darbingumo lygis arba sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, darbingo amžiaus užimtiems asmenims, kuriems, pasikeitus darbingumo ar neįgalumo lygiui, nustatytas mažesnis, negu buvo, darbingumo arba neįgalumo lygis. Tačiau UĮ 43 str. 4 d., kurioje nustatytas subsidijos darbo asistento išlaidoms apskaičiavimas, nėra nurodyti darbingo amžiaus užimti asmenys, kuriems pirmą kartą nustatytas iki 55 % darbingumo lygis arba sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis ir darbingo amžiaus užimti asmenys, kuriems, pasikeitus darbingumo ar neįgalumo lygiui, nustatytas mažesnis, negu buvo, darbingumo arba neįgalumo lygis. UĮ 44 str. 9 d. 5 p. nustatyta, kad paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti subsidijos gavėjas privalo savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, naudos gavėju nurodydamas Užimtumo tarnybą. UĮ 48 str. 2 d. nustatyta, kokiems asmenims gali būti rengiamos užimtumo didinimo programos. UĮ 48¹ str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad teisę gauti atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams turi asmuo, kuris 2022 m. arba vėlesniais kalendoriniais metais laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 str. nuostatas. UĮ 50 str. nurodyti Užimtumo rėmimo priemonių finansavimo šaltiniai, tarp kurių nėra numatytas Ilgalaikio darbo išmokų fondas. 6. CPK reglamentuojami išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai. Pagal CPK 736 str.

Pagal CPK 736 str. 1 d. iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:

1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – 30 %, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;

2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 %;

3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 %. Remiantis CPK 736 str. 2 d. iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma 50 %, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Vadovaujantis CPK 736 str. 3 d. jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 % kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Lyginant su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir Jungtine Karalyste, Lietuvoje išskaitų sistema sąlyginai griežta, nes: 1) leidžiama išskaičiuoti iš darbo užmokesčio neviršijančio MMA; 2) neliečiama suma (Lietuvoje tai nustatytas minimalus vartojimo poreikių dydis[³⁸]) yra ženkliai žemesnė nei MMA.

Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje procentas žmonių, esančių perteklinio įsiskolinimo rizikos grupėje, yra vienas aukščiausių tarp ES šalių (LT – 26 %, o ES vidurkis 21 %).[³⁹] Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2023 m. sausio tyrimo duomenimis[⁴⁰], užsienio praktikos nustatant išskaitų tarifus pasižymi sąlyginai aukštesnėmis neišskaičiuojamų pajamų ribomis (daugelyje ES šalių skolos nėra išskaitomos iš MMA), mažesne galima išskaičiuoti pajamų dalimi nei Lietuvoje, ir tikslesniu tarifų segmentavimu, taip tiksliau atliepiant skolininkų finansines mokumo galimybes. 7 lentelė. Išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarka ES valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje. Valstybė Išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarka Airija 2015 m. civilinės skolos (procedūrų) įstatymas įtvirtina išieškojimo, vykdant išskaitas iš darbo užmokesčio ir socialinių išmokų, galimybę. Sprendimą dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio priima teismas ir nustato išskaitų dydžius, kurie turi užtikrinti sprendimo įvykdymą per protingą terminą. Apsaugotas darbo užmokesčio dydis, po išskaitymo turintis likti skolininkui, negali būti mažesnis nei, atsižvelgus į konkrečias skolininko gyvenimo aplinkybes, reikia jo būtinosioms reikmėms patenkinti. Teismas, priimdamas išskaitos nurodymą, privalo būti įsitikinęs, jog nurodyme nustatytomis sąlygomis skolininkui liks pakankamai lėšų jo ir nuo jo priklausomų asmenų išlaikymui. Atskaitymas iš socialinių išmokų galimas tik tuo atveju, jeigu, atsižvelgus į konkretaus skolininko gyvenimo sąlygas, jam liks pakankamai lėšų pragyventi ir išlaikyti nuo jo priklausomus asmenis.

Išskaitymas neturi būti atliekamas, jeigu dėl jo pagal socialinių išmokų schemą skolininko gaunamų lėšų suma tampa mažesnė už 2005 m. Socialinės gerovės konsolidavimo įstatymo 4 priedo I dalies 10 punkte nustatytą dydį – 218 Eur (per savaitę). Estija Išieškojimas iš pajamų reglamentuojamas Vykdymo proceso kodekse. Jame nustatyta, kad iš darbo pajamų negali būti išieškoma, jei jos neviršija nustatyto MMA dydžio arba atitinkamos pajamų dalies, nustatytos savaitei ar dienai (132 str. 1 d.). Išimtis – išlaikymo vaikams išieškojimas, bet skolininkui turi likti ne mažiau kaip pusė nustatyto MMA dydžio. Iš pajamų, kurios yra mažesnės už Estijos statistikos tarnybos skelbiamą pragyvenimo minimumo dydį, neiškaitoma. Kai išieškojimas iš skolininko kito turto nevisiškai patenkina ar numanoma, kad nevisiškai patenkins išieškotojo reikalavimą, gali būti išieškoma iki 20 % skolininko pajamų, nesiekiančių nustatyto MMA dydžio, tačiau prieš atliekant tokią išskaitą iš pajamų turi būti atimtas Estijos statistikos tarnybos skelbiamas pragyvenimo minimumo dydis ir nuo skolininko priklausomų asmenų išlaikymui skirtos sumos, numatytos Vykdymo proceso kodekso 132 str. 2 d.. Iš pajamų, kurios yra mažesnės už Estijos statistikos tarnybos skelbiamą pragyvenimo minimumo dydį, neiškaitoma (132 str. 1² d. – 1³ d.). Iš pajamų dalies, viršijančios sumą, iš kurios negali būti išieškoma, galima iškaityti 2/3 sumos, atitinkančios ne daugiau kaip 5 MMA, ir visas pajamas, viršijančias 5 MMA, jei išskaitoma suma neviršija 2/3 bendros pajamų sumos. Šios ribos netaikomos, kai išieškomas išlaikymas vaikui. Iš valstybinių pensijų gali būti išieškoma tik įstatymu nustatyta šios pensijos dalis.

Pagal Valstybinių pensijų draudimo įstatymą, gali būti išskaityta iki 50 % valstybinės pensijos, bet mažiausiai 50 % nacionalinės pensijos dydžio turi būti išsaugota pensininkui. Jungtinė Karalystė Išieškotojui prašant, teismas gali priimti išskaitos iš darbo užmokesčio nurodymą, kuriuo skolininko darbdavys įpareigojamas išskaitytą iš darbo užmokesčio sumą persiųsti teismui, kuris perduoda ją išieškotojui. Spręsdamas, kiek skolininkas išgali mokėti išieškotojui, teismas nustato minimalią pinigų sumą, kurios reikia skolininkui pragyventi – vadinamąjį apsaugotą uždarbio dydį. Iš skolininko galima išieškoti tik šį dydį viršijančią darbo užmokesčio dalį. Išskaitos nurodymas neišduodamas, jei įsiskolinimas yra mažesnis nei 50 GBP, taip pat tada, kai skolininko darbo užmokestis nuolat neviršija įstatymu įtvirtinto apsaugoto darbo užmokesčio dydžio (šiuo metu 150 GBP per savaitę). Kai kuriais atvejais galimas neteisminis išieškojimas, valstybės institucijoms tiesiogiai nurodant darbdaviui atlikti tam tikro dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Tokie privalomi mokėjimai iš darbo užmokesčio įsiskolinimui padengti apskaičiuojami pagal nustatytas formules. Tačiau skolininkui po išskaitymo turi likti ne mažiau kaip 60 % jo grynųjų pajamų. Kai iš to paties asmens išieškoma ne viena skola, antstolis privalo pagal galimybes išieškoti jas kartu ir taip sumažinti atlygį ir kitas susijusias išlaidas. Tai reiškia, jog paprastai už vykdymo ir pardavimo stadijas sumokama tik vieną kartą. Latvija Išskaitos iš darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų reglamentuotas Civilinio proceso įstatyme. Išieškant skolą iš darbo užmokesčio išskaičiuojama suma negali viršyti 30 % skolininko mėnesinio darbo užmokesčio, o skolininkui turi likti ne mažesnė nei 1 MMA suma.

Kiekvienam skolininko išlaikomam nepilnamečiui vaikui papildomai turi būti paliekama ne mažesnė nei 15 % minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma (594 str. 1 d. 3 p.). Išieškant išlaikymą vaikui, žalą dėl sveikatos sužalojimo, mirties, administracinių baudų, ar nusikalstamos veikos galima išskaityti iki 50 % MMA. Lenkija Išieškant iš darbo užmokesčio:

1) alimentus – iki 3/5. 2) išskaitų kitoms prievolėms vykdyti ir avansinių išmokų išskaitų suma negali viršyti pusės darbo užmokesčio, o bendra suma su išskaitomis alimentams išieškoti negali būti didesnė negu 3/5 darbo užmokesčio. Piniginių baudų išskaitos atliekamos nepriklausomai nuo kitų išskaitų. Išieškant pinigų sumas kitoms prievolėms nei alimentų mokėjimas vykdyti, negalima išskaityti iš darbo užmokesčio dalies, kuri yra lygi teisės aktais nustatytam minimaliajam darbo užmokesčiui (neto). Išieškant iš pensijų:

1) alimentus – iki 60 % pensijos. 2) skolą, susijusią su gydymo ir priežiūros įstaigų paslaugomis, – iki 50 %. 3) kitas skolas – iki 25 %. Suomija Išieškojimas gali būti nukreiptas į įvairias skolininko pajamas, darbo užmokestį ir kitas jo gaunamas periodines išmokas (pensiją, su darbo užmokesčiu susijusias nedarbo išmokas, motinystės, ligos išmokas). Apskaičiuojant sumas, kurios gali būti išieškomos, orientuojamasi į skolininko neto pajamas, tai yra, pajamas, kurios lieka skolininkui, atskaičius mokesčius, pensijų ir nedarbo draudimo įmokas. Tam tikra skolininko pajamų dalis yra apsaugota nuo išieškojimo. Išieškoma tik iš pajamų dalies, viršijančios apsaugotąją dalį. Apskaičiuojant apsaugotąją pajamų dalį, atsižvelgiama į skolininko išlaikomų asmenų (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis (partneris)), gyvenančių viename namų ūkyje, skaičių.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. apsaugotąja skolininko pajamų dalimi laikoma 30,75 Eur per dieną, be to, pridedama po 8,99 Eur per dieną už kiekvieną skolininko išlaikomą asmenį. Laikoma, kad kalendorinio mėnesio apsaugotoji pajamų dalis pavieniam skolininkui yra 922,50 Eur, o, pavyzdžiui, skolininko, kuris išlaiko tris asmenis, apsaugotoji pajamų dalis yra 1 731,60 Eur. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų periodinio pobūdžio pajamų, neišskaitoma:

• iš apsaugotosios pajamų dalies + 1/3 pajamų, viršijančių apsaugotąją dalį;
• iš 2/3 pajamų, jeigu jos yra didesnės už dvigubą apsaugotąją dalį;
• iš pusės pajamų, jeigu jos yra didesnės už keturgubą apsaugotąją dalį. Jeigu išieškomas išlaikymas vaikui, išskaitos gali būti didesnės nei nurodyta, tačiau bet kuriuo atveju skolininkui turi likti bent 1/3 gaunamų periodinių pajamų + neišskaitoma iš apsaugotosios pajamų dalis. Švedija

Išieškojimas galimas iš darbo užmokesčio, kitokio atlyginimo už darbą, atlygio, susijusio su patentais ar autorių teisėmis, pensijų, išmokų tėvams, ligos, nedarbo išmokų ir kt. Tačiau negalimas iš neįgalumo išmokų, pajamų, kurios gautos dirbant pataisos įstaigose, kai kurių socialinės paramos išmokų, natūrinio pobūdžio kompensacijų ir kt. Vykdant išieškojimą iš darbo užmokesčio ar kitų periodinių pajamų, turi būti nustatyta suma (šved. förbehållsbeloppet), kuri iš konkretaus skolininko negali būti išieškoma ir turi likti skolininko bei jo šeimos pragyvenimui. Ši suma nustatoma sudedant vadinamąją normaliąją sumą (šved. normalbelopp) ir skolininko išlaidų būstui sumą. Be to, kai kurioms reikmėms skirtos išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos vaistams ir vizitams pas gydytoją ar vaikų priežiūrai) taip pat gali būti pridėtos ir padidinti sumą, kuri iš konkretaus skolininko negali būti išieškoma (šved. förbehållsbeloppet).

Normalioji suma nustatoma pagal Vykdymo kodekso 7 skyriaus 5 straipsnio nuostatas ir kasmet indeksuojama pagal kainų lygio šalyje pokyčius. 2023 m. taikomi tokie (šved. normalbelopp) dydžiai (SEK per mėn.):

• 5 717 viengungiui suaugusiam asmeniui;
• 9 445 sutuoktiniams (parteriams);
• 3 055 vaikui nuo 0 iki 6 m.;
• 3 667 vaikui nuo 7 iki 10 m.;
• 4 279 vaikui nuo 11 iki14 m.;
• 4 889 vaikui nuo 15 m. Vokietija

Nustatomas tam tikras darbo pajamų, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, dydis (tai yra darbo pajamų dalis, kuri bet kuriuo atveju paliekama skolininko pragyvenimui). Šis dydis, atsižvelgiant į mokėjimo periodiškumą, negali būti didesnis kaip 1 178,59 Eur per mėn., 271,24 Eur per savaitę ir 54,25 Eur per dieną. Jei skolininkas išlaiko sutuoktinį ar kitus šeimos narius, neišieškoma suma didinama 443,57 Eur pirmam asmeniui ir 247,12 Eur nuo antro iki penkto asmens. Išlaikymą galima išieškoti iš lėšų, iš kurių kitų skolų išieškoti negalima, tačiau skolininkui turi būti paliekama tiek lėšų, kad jis galėtų išlaikyti save ir asmenis, kurios privalo išlaikyti. Skaičiuojant darbo pajamas išieškojimo tikslais, įtraukiamos tik neto pajamos. Čekija Pagal Civilinio proceso kodekso 278 str. iš skolininko mėnesinio darbo užmokesčio negali būti išskaityta bazinė dalis (ček. základní částka), kuri apskaičiuojama vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė tam tikru santykiu (2:3) yra susiejusi bazinės dalies dydį su šalyje patvirtinto asmens pragyvenimo minimumo ir normatyvinių išlaidų būstui suma. Neišskaitoma darbo užmokesčio bazinė dalis dar didinama, jeigu skolininkas turi išlaikomų asmenų (pridedama ¼ už kiekvieną išlaikomą asmenį).

Nuo 2023 m. asmens pragyvenimo minimumo ir normatyvinių išlaidų būstui suma sudaro 20 457 CZK , taigi, neišskaitoma bazinė dalis yra lygi 2/3 šios sumos arba 13 638 CZK. Ji didinama 3 409,50 CZK už kiekvieną skolininko išlaikomą asmenį. Iš atlyginimo dalies, viršijančios bazinę dalį, gali būti išskaitoma iki 1/3, o dengiant išlaikymą, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą ir kt. – iki 2/3. Jeigu neto darbo užmokestis (iš kurio jau atimta bazinė dalis) viršija tam tikrą vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojamą dydį (30 685,5 CZK nuo 2023 m.), iš šio perviršio gali būti išskaitoma be ribojimų. Tokiomis pačiomis sąlygomis kaip iš darbo užmokesčio, išieškoma iš ligos ir motinystės išmokų, pensijų, nedarbo, išeitinių išmokų, pajamų kompensacijų, laikinai netekus darbingumo, ir kt. Prancūzija Maksimali darbo užmokesčio dalis, kuri gali būti išskaitoma vykdant išieškojimą, priklauso nuo skolininko gaunamo darbo užmokesčio (neto) dydžio. Taikoma 7 pakopų sistema, kurioje pirmajai pakopai priskiriamas užmokestis iki 4 170 Eur per metus (iki 347,5 Eur per mėn.), o septintajai pakopai – darbo užmokestis, viršijantis 24 090 Eur per metus (2 007,5 Eur per mėn.). Kiekvienoje pakopoje yra nustatyta tam tikra suma, kuri gali būti išieškoma. Iš senatvės ir neįgalumo pensijų išieškoma taikant tą pačią tvarką ir ribojimus, kaip ir darbo užmokesčio atveju. Skolininkas gali prašyti atidėti išieškojimą iki 2 m., ypač, kai jis įrodo, kad turi rimtų finansinių sunkumų apmokant skolas. Nyderlandai Antstoliams išieškant skolą iš socialinio draudimo išmokų, skolininkui turi būti paliekama ne mažesnė negu 90 % išmokos dalis. Nyderlandų civilinio proceso kodekse yra nustatytos mėnesinio darbo užmokesčio minimalios ribos, kurių neviršijančios sumos negali būti skolos išieškojimo objektu (475da str.

1 d.):

1) vienišam asmeniui – 1 872,81 Eur;

2) vienišam tėvui – 2 015,84 Eur;

3) sutuoktiniams be vaikų – 2 470,03 Eur;

4) sutuoktiniams su vaikais – 2 509,97 Eur. Šios ribos yra tik bendrojo pobūdžio. Tiksli nuo antstolio išskaitymų apsaugota suma, būtina pragyvenimui, nustatoma atsižvelgiant į skolininko gyvenimo aplinkybes. Šiuo tikslu Nyderlanduose netgi sukurta speciali interneto svetainė, kurioje veikia skaičiuoklė, padedanti nustatyti minimalią pragyvenimui būtiną sumą, atsižvelgiant į individualius faktorius. Nyderlandų civilinio proceso kodeksas įpareigoja skolininką informuoti išieškojimą atliekantį antstolį apie visus savo pajamų šaltinius (475g str.). Tol kol skolininkas šios pareigos neįvykdo, antstolis turi teisę per pusę mažinti minimalią nuo išskaitymų apsaugotą sumą. 7. Nedirbantiems skolininkams sugrįžus į darbo rinką, nėra reglamentuotų paskatų darbo rinkoje įsitvirtinti. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymuose yra numatyta teisė atidėti finansinių įsipareigojimų vykdymo terminus. Tačiau reguliavimas yra orientuotas į kitą tikslinę grupę. Perteklinis įsiskolinimas yra kompleksinė problema, apimanti jautrius socialinius ir psichologinius aspektus. Daug ar ilgai užsitęsusių skolų turintiems nedirbantiems asmenims dažnai patiems nepavyksta išspręsti problemos, todėl reikalinga atvejo vadyba. Šiuo metu nėra reglamentuotų paskatų nedirbantiems ir antstoliams perduotų įsiskolinimų turintiems skolininkams, grįžti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Todėl siūlomos „skolininko atostogos“. 8. CPK reglamentuota išieškojimo iš paskutinio būsto riba ir terminai per kuriuos neįrodžius skolos grąžinimo, išieškojimas nukreipiamas į turtą ir(ar) paskutinį būstą. CPK 663 str.

CPK 663 str. 1 d. numatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 6 mėn., o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per 18 mėn., darant CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. CPK 663 str. 3 d. įtvirtina, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4 000 Eur. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. 9. Darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padaryti nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimai nėra viešinami. MAĮ numatytas reikalavimas dėl juridinių ir fizinių asmenų, kurie neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų viešinimo tik iš dalies pasiekia keliamą tikslą – informuoti visuomenę, darbuotojus ir asmenis, norinčius įsidarbinti , apie juridinių ar fizinių asmenų padarytus nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimus. Pagal MAĮ 40¹ str.

Pagal MAĮ 40¹ str. 1 d. laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai: 1) darbdavys ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius 3 m. iki jo vertinimo dienos įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą, 2) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 Eur ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96¹, 99, 127, 132, 134, 137, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 170, 171, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 188¹, 188³, 190, 192, 193, 198, 205, 207, 207¹, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 362¹, 505 straipsniuose. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atvėrė 2023 m. duomenis apie juridiniams asmenims duotus privalomuosius nurodymus nuo 2023 m. birželio 22 d.[⁴¹]. Tuo įgyvendindamas atvirų duomenų politiką ir kartu skatindamas visuomenės sąmoningumą bei nepakantumas aplinkosauginiams pažeidimams. Buvo išnagrinėti gauti atsakymai iš Airijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Maltos, Olandijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos institucijų. Prancūzijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje galiojantis teisinis reglamentavimas yra artimiausias siūlomam Lietuvoje. 8 lentelė.

8 lentelė. Teisės pažeidimų viešinimo tvarka Prancūzijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje Valstybė Teisės pažeidimų viešinimo tvarka Prancūzija Patenka ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys už šiuos pažeidimus: ü nedeklaruota savarankiška veikla; ü nelegalus darbas, kas atitinka Lietuvos nacionalinę teisę; ü įstatymų neatitinkantis laikinasis įdarbinimas; ü maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko pažeidimai; ü trečiosios šalies piliečio įdarbinimas be leidimo dirbti. Įstatymu nustatytas įtraukimas į „juodąjį sąrašą“[⁴²] grindžiamas dviem kriterijais:

1) nacionalinis teismas sprendimu pripažino įmonę arba asmenį kaltu dėl nelegalaus darbo; ir

2) tokį paskelbimą Prancūzijos darbo ministerijos interneto svetainėje nusprendė bylą sprendžiantis teismas kaip papildomą nuobaudą. Priklausomai nuo teismo sprendimo nustatoma skelbimo trukmė nuo 6 mėn. iki 2 m. Įrašyti duomenys saugomi 5 m. nuo jų pateikimo ar atnaujinimo dienos. Taikomi papildomi apribojimai dėl informacijos saugojimo ir sklaidos. Bet koks naudojimas komerciniais ar reklamos tikslais draudžiamas ir baudžiamas pagal Prancūzijos baudžiamąjį kodeksą. Slovakija Slovakijos Darbo inspekcija centralizuotai tvarko įstatymu įtvirtintą, viešai prieinamą fizinių ir juridinių asmenų, kurie per pastaruosius 5 m. buvo nubausti už nelegalaus darbo draudimo pažeidimą, sąrašą[⁴³]. Sąraše nurodoma: ü įmonės pavadinimas, ü fizinio asmens verslo vieta arba juridinio asmens buveinė, ü organizacijos identifikacinis numeris ir ü baudos įsigaliojimo data. Slovakijos Darbo inspekcija fizinį asmenį ar juridinį asmenį įrašo į sąrašą iš karto po to, kai įsigalioja sprendimas skirti baudą už nelegalaus darbo draudimo pažeidimą.

Vengrija Visiems darbdaviams (nedeklaruota savarankiška veikla; įdarbinimas be leidimo (trečiųjų šalių piliečiams); asmens įdarbinimas nesilaikant būtinos amžiaus ribos (vaikų darbas); nelegalus darbas, kas atitinka Lietuvos nacionalinę teisę; Vengrijos Darbo kodekse nustatyto darbo užmokesčio ar darbo užmokesčio priedų nemokėjimas). Įtraukimui aktualus tik pažeidimo faktas. Įtraukimas į sąrašą[⁴⁴] nustatytas įstatymu. Įrašoma 2 m. Kroatija Kroatijoje numatytas viešas centrinio mokesčių administratoriaus administruojamas sąrašas[⁴⁵], į kurį įtraukiami darbdaviai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys), kurie neatsiskaito su savo darbuotojais 3 mėn. iš eilės arba 3 mėn. per 6 mėn. laikotarpį. Viena iš priežasčių, paskatinusių šio sąrašo atsiradimą – sudaryti sąlygas geriau kontroliuoti darbo įstatymo nuostatų, susijusių su pareiga mokėti darbo užmokestį taikymą. Vengrijoje pažeidimai viešinami nuo 2005 m. Pirma, buvo viešinama net 5 m. Buvo įvertinta, kad toks terminas yra per ilgas, todėl jis buvo sumažintas iki 2 m. Vengrijoje veikia įvairios bendrovės, kurios parduoda kitų bendrovių duomenis, apimant ir vadinamąjį „juodąjį sąrašą“, potencialiems verslo partneriams. Priemonė laikoma veiksminga darbo teisės pažeidimų prevencija įmonėms, kurios gauna dideles pajamas arba kurioms rūpi gera reputacija. Neigiamo poveikio nenumatoma. Sumažinus nuo 5 iki 2 m., ši priemonė yra veiksminga ir proporcinga. Slovakija atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į tai, kad informacija apie pažeidėjus prieinama viešai, ji yra naudinga įmonėms, kurios gali pasitikrinti, ar verslo partneris nėra baustas už nelegalaus darbo draudimo pažeidimą. Tai aktualu kalbant apie Slovakijoje galiojantį bendrosios objektyviosios atsakomybės institutą nelegalaus darbo atveju.

Taip pat paminėtina, kad Slovakijos darbo inspekcija išduoda patvirtinimus apie tai, kad bauda už nelegalaus darbo draudimo pažeidimą nėra skirta ir su šiuo patvirtinimu įmonė gali kreiptis dėl valstybės pagalbos, ES fondų paramos, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose arba įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Čekija irgi numato turėti vadinamąjį „juodąjį sąrašą“. Anot Čekijos, šio instituto įvedimas yra žingsnis siekiant padidinti darbo jėgos įdarbinimo iš užsienio skaidrumą ir kartu sumažinti nelegalaus įdarbinimo ir užsieniečių išnaudojimo darbe riziką. Kroatija taip pat numato įtraukti daugiau pažeidimų, už kurių padarymą darbdaviai patenka į vadinamąjį „juodąjį sąrašą“. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Užimtumo įstatymo projektu siūloma:

1Papildyti nelegalaus darbo požymius, nustatant, kad nelegaliu darbu laikomas trečiosios šalies piliečio darbas ne tik neturint teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje, kai nustatomos UĮ 56 str. 1 d. patikslintuose 1 ir 2 punktuose nurodytos aplinkybės, bet ir fizinio asmens darbas neturint suformuoto galiojančio Kodo, kurį pagal specialiuosius įstatymus privalu turėti, arba Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai Kodas negali būti suformuojamas. 2. Patikslinti buvusį UĮ 56 str. 1 d. 2 p., nes keičiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) nuostatomis dėl konkrečių dokumentų, suteikiančių teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje, nereikėtų tikslinti UĮ nuostatų. Bus užtikrintas teisinis aiškumas dėl konkrečių UTPĮ pažeidimų, už kuriuos taikoma atsakomybė kaip už nelegalų darbą ir kurie UTPĮ pažeidimai bus kvalifikuojami kaip užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai. 3.

3Numatyti baudas juridiniams asmenims už nelegalų darbą ir nelegalų darbą atliekant statybos darbus – nuo 2 iki 3 % juridinio asmens bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, bet ne mažesnę negu 3 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnę negu 500 tūkst. Eur. Atvejais, kai darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio nustatyti negalima, arba jis mažesnis nei 300 MMA dydžių, UĮ 55 str. nurodyta institucija paskiria baudą nuo 3 MMA iki 12 MMA dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusi asmenį Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 m. paskiria baudą nuo 4 iki 6 % darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio, bet ne mažesnę negu 6 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnę negu 1 mln. Eur. Atvejais, kai jau bausto darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio nustatyti negalima, arba jis mažesnis nei 300 MMA dydžių, šio įstatymo 55 str. nurodyta institucija paskiria baudą nuo 6 MMA iki 24 MMA dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusi asmenį. Bendrosios pasaulinės pajamos – visos darbdavio gautos pajamos visose pasaulio valstybėse. Veiksmingos ir atgrasančios finansinės sankcijos už nelegalų darbą yra labai svarbios siekiant sumažinti darbdavių paskatas įdarbinti neteisėtai dirbančius asmenis. Sankcijomis turėtų būti kompensuojama neteisėtai dirbančių asmenų įdarbinimo ekonominė nauda. Darbdaviams taikomos sankcijos taip pat turėtų atspindėti pažeidimo rimtumą ir jos turėtų būti taikomos proporcingai pažeidimo sunkumui, joms griežtėjant darbo, atliekamo ypatingo išnaudojimo sąlygomis, atvejais (pvz., nuolatinio pažeidimo, didelio neteisėtų migrantų skaičiaus įdarbinimo ir prekybos žmonėmis aukų įdarbinimo atvejais). Veiksmingas sankcijų taikymas turi atgrasantį poveikį, kai aptikimo ir sankcijų taikymo rizika nusveria ekonominius neteisėtų asmenų įdarbinimo privalumus. 4. UĮ 56 str. 4 d.

4 d. 1 p. numatyti papildomą paskatą nelegaliai dirbusiam darbuotojui – darbdavys privalėtų sumokėti jam sulygtą atlyginimą už darbą, bet ne mažiau kaip 3 MMA dydžių. Tai skatintų nelegaliai dirbančius asmenis pranešti institucijoms, vykdančioms nelegalaus darbo kontrolę apie nelegalaus darbo faktą. 5. Siekiant užtikrinti, kad už tą patį pažeidimą būtų taikomos tokios pačios pasekmės, nepriklausomai nuo to, ar darbdavys įdarbino nelegaliai trečiosios šalies pilietį ar ne trečiosios šalies pilietį, ir atsižvelgiant į tai, kad Direktyva 2009/52/EB numato tik minimaliuosius standartus, UĮ 56 str. 5 d. (buvusioje 6 d.) siūloma nustatyti, kad papildomos pasekmės (apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka; teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėn. laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas) būtų taikomi visiems darbdaviams, ne tik leidusiems dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams. 6. Siekiant aiškumo, tačiau nekeičiant nuostatų turinio, patikslinti UĮ 56 str. 7 d. (naujose 6, 7 ir 8 d.) įtvirtintas nuostatas dėl subsidiarios rangovų ir (ar) priimančiųjų Lietuvos įmonių atsakomybės. 7. Naujame UĮ 56¹ str.

Naujame UĮ 56¹ str. „Nelegalus darbas atliekant statybos darbus ir atsakomybė už jį“ numatyti, kad nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomas fizinio asmens, išskyrus trečiosios šalies piliečio, statybos darbų atlikimas, kai jis neturi suformuoto galiojančio Kodo, kai privalu jį turėti, arba Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai Kodas negali būti suformuojamas. Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, yra laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu ir jis privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie priėmimą į darbą ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, bet ne mažiau kaip 3 MMA dydžių bei sumokėti UĮ 56 str. 4 d. 2 p. nurodytą baudą. Įtvirtinus, kad, kai atliekami statybos darbai, tikrinama tik Kodo turėjimo faktas, nebereikėtų įrodinėti darbo santykių požymių. Tokiu būdu būtų sutrumpinamas nelegalaus darbo inspektavimo laikas ir padidinamas nelegalaus darbo kontrolės greitis bei optimizuojami riboti Valstybinės darbo inspekcijos žmogiškieji ištekliai. Tais atvejais, kai nelegalaus darbo patikrinimo metu atliekant statybos darbus būtų nustatyti trečiosios šalies piliečiai, inspektoriai turėtų įrodinėti visus darbo santykių požymius, kaip to reikalauja Direktyva 2009/52/EB nuostatos. Tokiu atveju būtų taikomi UĮ 56 str. 1 d. 2 p. ir 2–13 d. bei mutatis mutandis taikomos UĮ 56 str. 6–9 d. statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui. Rodikliai, kuriais bus stebimas pakeitimų, susijusių nelegaliu darbu, įgyvendinimas, yra nustatyti 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr.

929 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos patvirtinimo“: „Elektroninėmis priemonėmis identifikuojamų statybvietėse dirbančiųjų dalis nuo visų dirbančiųjų, procentai“ (siektina rodiklio reikšmė 2025 m. IV ketv. – 80 %) ir „Nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas, procentai“ (siektina reikšmė 2025 m. – 39 %; 2030 m. – 42 %). Papildomai Valstybinė darbo inspekcija siekia ir šio stebėsenos rodiklio „Nelegalaus darbo kontrolės pakankamumas, proc.“ (nelegalaus darbo atvejų, kurie įteisinti atlikus nelegalaus darbo patikrinimus, santykis su asmenų, dirbusių nelegaliai, skaičiumi), kuris yra įtraukiamas į metinius Valstybinės darbo inspekcijos veiklos planus. 8. Buvusią UĮ 56¹ str. 1 d. nuostatą perkelti į UĮ 2 str. ir atsisakyti 56¹ str. 2 ir 3 dalių, nes atsakomybė bus taikoma už nelegalų darbą. 9. Pripažinti netekusiais galios UĮ 56 str. 2 d. 1 p., kadangi tam tikrų reikiamų dokumentų nebuvimas /neturėjimas laikytinas nelegaliu darbu pagal UĮ 56 str. 1 d. 2 p., ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu pagal UĮ 57 str. 1 d. 1 p., o tam tikrų dokumentų nepateikimas institucijoms jau yra numatytas UĮ 57 str. 1 d. 3 p. (naujame 2 p.). 10. Papildyti UĮ 56 str. nauja 13 d., numatant, kad UĮ 55 str. nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56 str. 4 d. 2 p. numatytą baudą įvertina ar iki nutarimo priėmimo dienos juridinis asmuo įvykdė šio įstatymo 56 str. 4 d. 1 p. ar 56¹ str. 2 d. 1 p. numatytas pareigas.

1 p. numatytas pareigas. Jeigu pareigos įvykdytos, skiriama minimali 3 MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, o juridiniam asmeniui jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 m. skiriama 6 MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. 11. Patikslinti UĮ 57 str. 1 d. 4 p. (naują 3 p.), numatant, kad užsienietis įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, kai įdarbinanti Lietuvos įmonė nėra įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą arba trečiosios šalies piliečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį. 12. Patikslinti UĮ 57 str. 1 d. 5 p. (naują 4 p.) suderinant jį su UTPĮ 62 str. 4 d. Patikslinant teisės normą, jog užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu laikomi atvejai, kai užsienietis neturi leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, kai privalu jį turėti. 13. Didinti 57 str. numatytas baudas 3 kartus, jas suapvalinti ir diferencijuoti už skirtingus UĮ 57 str. numatytus pažeidimus, taip pat numatant ir atsakomybę už darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, pateikusio (pateikusios) neteisingus duomenis apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį. Praktikoje pastebima, kad nors pranešimas formaliai ir yra pateikiamas, jame neretai pateikiama neteisinga informacija apie užsieniečio turimą teisėtą buvimą patvirtinantį dokumentą ir pan. 14. Patikslinti UĮ 58 str.

Patikslinti UĮ 58 str. 1 d., numatant, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, ne tik kai darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta darbuotojo dirbti viršvalandžiai, darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, ir darbo laikas naktį, bet ir kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka netvarkoma darbuotojų darbo laiko apskaita. 15. Pakeisti 58 str. 3 d. 3 p. (buvęs 2 p.) padidinant baudas už nedeklaruotą darbą. Šie pakeitimai turėtų sumažinti nedeklaruoto darbo mastus Lietuvoje. 16. UĮ 58 str. 3 d. 2 p. numatyti papildomą paskatą nedeklaruotą darbą dirbusiam darbuotojui – darbdavys privalėtų sumokėti atlyginimą ne mažiau kaip 1 MMA dydžio. 17. Patikslinti UĮ 56 str. 10 d. (naują 12 d.) atsižvelgiant į tai, kad fiziniams asmenims baudos gali būti taikomos tik pagal ANK, atitinkamai pripažįstant netekusia galios ir UĮ 58 str. 5 d. Darbdavio juridinio asmens atstovui atsakomybė galėtų būti taikoma pagal ANK, o atitinkamai pačiam darbdaviui juridiniam asmeniui pagal UĮ. 18. Pripažinti netekusiu galios UĮ 59¹ str. ir pakeisti UĮ 59² str. Atsakomybė statytojui (užsakovui) ar jo įgaliotam rangovui būtų taikoma pagal UĮ 56¹ str. 19. Papildyti UĮ 59 str. 1 d. 3 p., kuris leis taikyti atsakomybę pagal ANK 150 str. tuo atveju, kai savarankiškai dirbantis asmuo neturės suformuoto galiojančio Kodo, kurį pagal specialiuosius įstatymus privalu turėti, arba Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai Kodas negali būti suformuotas. 20. Patikslinti UĮ 60 str. 1 d. numatant, kokius nutarimus gali priimti bylą išnagrinėjusi institucija, UĮ 60 str. 1 d. 3 p. nurodant, kad byla gali būti gražinta papildomam tyrimui atlikti tik išimtiniais atvejais.

Toks nutarimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba nagrinėjant bylą sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Byla gali būti grąžinta papildomam tyrimui tik vieną kartą. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimo protokolus surašo ir nutarimus priima skirtingi institucijos pareigūnai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 str. 1 d. 6 p. įtvirtintas funkcijų atskyrimo principas reiškiantis, kad ūkio subjekto veiklos patikrinimo atlikimo ir poveikio priemonių taikymo funkcijos turėtų būti atskirtos ir jas atlikti pavesta skirtingiems priežiūros specialistams ar priežiūros institucijos padaliniams. Bylą nagrinėjantis pareigūnas turėtų turėti galimybę grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti, jeigu nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą. 21. Patikslinti UĮ 60 str. 2 d. numatant, kokia tvarka priverstinai vykdomas nutarimas, kuriuo taikoma ekonominė sankcija. Taip pat siekiama numatyti 6 mėn. terminą, per kurį turi būti pateikimas nutarimas vykdymui vadovaujantis CPK nustatyta tvarka, nes pagal CPK 606 str. 3 d. nuostatas terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Šioje dalyje taip pat numatyti, kad institucijų nutarimai yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka. Asmuo, padaręs pažeidimą, baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. 22. Papildyti UĮ 60 str. 5 d. numatant, kokia tvarka gali būti skiriama mažesnė bauda negu UĮ IV skyriuje nustatytos minimalios piniginės baudos.

Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, institucijoms, nagrinėjančioms bylas pagal UĮ, nėra numatyta teisės skirti mažesnę piniginę baudą negu Užimtumo įstatymo IV skyriuje nustatytos minimalios baudos. Atsižvelgiant į tai, siekiama numatyti teisę teismams, kurie atsižvelgdami į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) skirti mažesnę piniginę baudą negu UĮ IV skyriuje nustatytos minimalios baudos. Dėl sankcijos dydžio ir proporcingumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-3426/2009). Šiuo metu administraciniai teismai švelnesnę atsakomybę taiko vadovaudamiesi mutatis mutandis ANK nuostatomis (pvz., Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. I2-3603-780/2021).

I2-3603-780/2021). ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Kad institucija skirtų švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje vadovaujantis mutatis mutandis ANK nuostatomis, institucijos sprendimą turėtų sankcionuoti teisėjas. Šiuo atveju vyksta administracinės bylos procesas, todėl neaišku, kurio teismo teisėjas (apylinkės ar administracinio teismo) institucijos sprendimą turėtų sankcionuoti. Pakeitimu siekiama pašalinti šį neaiškumą, ir atsižvelgiant į tai, kad švelnesnė atsakomybė turi būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, konkrečiai nurodyti, kad sprendimą dėl švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje priima administracinis teismas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 33 str., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 str.. 23. Papildyti UĮ 60 str. 6 d. numatant, kokia tvarka gali būti išdėstomas paskirtos baudos mokėjimas.

Užimtumo įstatymo projektas įtvirtins aiškias procedūras bei terminus dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. 24. Pakeisti UĮ 24 str. 4 d. 9 p., numatant, kad bedarbio statusas būtų naikinamas, kai Užimtumo tarnyba iš UĮ 55 str. nurodytų institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegalaus darbo ar nedeklaruotos savarankiškos veiklos laikotarpį, išskyrus atvejus, kai pats bedarbis praneša UĮ 55 str. nurodytoms institucijoms apie savo nelegalaus darbo faktą ir bendradarbiauja su šiomis institucijomis iki šių institucijų nutarimo priėmimo dienos ar bedarbis teikė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus pažeidžiant Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme nustatytus reikalavimus. Ši patikslinta nuostata skatintų bedarbius pranešti apie tai, kad dirbama nelegaliai, ir bendradarbiauti su nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančioms institucijoms, tačiau šis pranešimas nesukeltų pasekmių, susijusių su bedarbio statuso panaikinimu. Išimtis būtų numatyta ir tais atvejais, kai teikiamos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugos pagal paslaugų kvitus pažeidžiant Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme nustatytus reikalavimus. Tokiu atveju už nelegalų darbų būtų baudžiamas tik darbdavys (ūkininkas), tai nesukeltų pasekmių asmeniui, kuris teikė paslaugas pagal paslaugų kvitus nežinodamas, kad pažeisti tam tikri reikalavimai. Kadangi UĮ 24 str. 4 d. 9 p. pakeitimas yra glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 str.

1 d., siūloma ją patikslinti numatant nedarbo draudimo išmokos grąžinimą ne tik nelegalaus darbo, bet ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos atveju, taip pat patikslinama ir 3 d. – išmokėtos nedarbo draudimo išmokos grąžinti nereikia tuo atveju, jeigu bedarbis, kuris dirba nelegalų darbą, apie tai praneša bent vienai iš UĮ 55 str. nurodytų institucijų ir bendradarbiauja su šiomis institucijomis iki šių institucijų nutarimo priėmimo dienos. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 str. 3 d. patikslinama todėl, kad asmeniui jo pasirinkimu gali būti mokama nedarbo socialinio draudimo dydžio mokymo stipendija, ne tik dalyvaujant profesiniame mokyme, bet ir kitose paramos mokymuisi priemonėse (įdarbinime pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliajame suaugusiųjų švietime ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijime). 25. Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymą remiamojo įdarbinimo priemonėms, atitinkamai keičiami ir patikslinami UĮ 25 str. 5–13 p. nurodyti darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis laikomi asmenys, kad jie atitiktų Reglamento 2 str. 4 p. nustatytą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų apibrėžtį. Pakeistos ir patikslintos darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupės nemažina bedarbių galimybių dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse, nes viena iš siūlomų nustatyti šių asmenų grupių (bedarbiai, kurie paskutinius 6 mėn. nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, arba nebuvo savarankiškai dirbančiu asmeniu) apima didesnę dalį bedarbių, nei ilgalaikiai bedarbiai, nes 6 mėn. termino paskaičiavimas nesiejamas su registracija Užimtumo tarnyboje. Pavyzdžiui, bedarbiui, kuris nedirbo 6 mėn., jam įsiregistravus Užimtumo tarnyboje iš karto galėtų būti organizuojama remiamojo įdarbinimo priemonė. Be to, siūloma papildyti UĮ 48 str.

2 d. 12 p., viena iš papildomai remiamų asmenų grupių – ilgalaikiai bedarbiai (UĮ 25 str. 1 d. 5 p.), kurios pagal Reglamento nuostatas atsisakoma. Ilgalaikiams bedarbiams būtų sudaryta galimybė dalyvauti užimtumo didinimo programoje. Taip pat tikslinamos Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 4 str. 2 d. ir 5 str. 1 d. nuostatos, nes atleisti iš darbo darbuotojai arba atleidžiamų ar atleistų iš darbo darbuotojų nedirbantys darbingi darbingo amžiaus šeimos nariai, įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo atleidimo dienos, nebūtų laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis, tačiau galėtų dalyvauti ADRP priemonėse kaip kiti darbo rinkoje papildomai remiami asmenys (pavyzdžiui, vyresni kaip 50 metų bedarbiai arba bedarbiai, kurie paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis ir kt.). Užimtumo tarnybos duomenimis 2022 m. remiamojo įdarbinimo priemonėse nedalyvavo nei vienas asmuo, turintis teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą. UĮ 35 str. 7 d. nustatoma, kad įgyvendinant remiamojo įdarbinimo ir paramos darbo vietoms steigti priemones, taip pat įgyvendinant paramos mokymuisi priemones (profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas) darbdaviams, sudariusiems pameistrystės darbo sutartis arba trišales sutartis dėl užimtų asmenų, taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės.

Valstybės pagalba būtų teikiama darbdaviams įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis arba išlaikantiems asmenų darbo vietas arba įgyvendinant darbo vietų pritaikymo subsidijavimo priemonę, valstybės pagalba teikiama darbdaviams, pritaikiusiems darbo vietą asmenims su negalia, vadovaujantis Reglamento 6 skirsniu. Įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, paramos verslui kurti priemonę, taip pat profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemones, kai sudaromos trišalės sutartys su užimtais asmenimis bei įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonę, nereikšminga pagalba būtų teikiama vadovaujantis 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 str. taikymo de minimis pagalbai. Valstybės pagalbos gavėjų atitikties sąlygos bei kiti su valstybės pagalbos teikimu susiję reikalavimai bus įgyvendinami Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo[⁴⁶] nustatyta tvarka. 26. Sudarant galimybę socialiniams partneriams priimti sprendimus ir padėti atskiroms asmenų grupėms finansuojant jų dalyvavimą ADRP priemonėse, siūloma papildyti UĮ 50 str., nustatant, kad ADRP priemonės finansuojamos ir iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Be to, siūloma keisti Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr.

XII-2604 (toliau – GD ir IDI įstatymas) 1 ir 3¹str., įstatymą papildant 9²str. ir nustatant, kad ADRP priemonės būtų finansuojamos GD ir IDI įstatymo 3 str. 1 d. nurodytiems darbuotojams (darbdavys nemokus dėl bankroto ar restruktūrizavimo) ir 9 str. 1 d. nurodytiems asmenims (darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei 5 metus, atleistas pagal Darbo kodekso 57 str.), kuriems įsiregistravus Užimtumo tarnyboje suteikiamas bedarbio statusas, jei Trišalė taryba, atsižvelgdama į prognozuojamą šių asmenų skaičių ir lėšų poreikį ADRP priemonėms finansuoti, bendru sutarimu priima sprendimą, kuriame nustatoma iš Garantinio fondo ir (ar) Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriamų lėšų suma. Trišalės tarybos sprendimas dėl lėšų ADRP priemonėms finansuoti kitiems kalendoriniams metams turėtų būti priimtas ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. Be to, yra nustatoma pereinamoji nuostata, kad Trišalė taryba bendru sutarimu galėtų priimti sprendimą ir 2024 m. ADRP priemones finansuoti iš Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo, neviršijant 1 mln. Eur iš kiekvieno fondo. Nustatytas 2 mln. lėšų limitas, atsižvelgiant į tai, kad nuostatos dėl ADRP priemonių finansavimo įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. ir lieka tik pusės metų laikotarpis Trišalės tarybos sprendimui priimti, ADRPP priemonėms organizuoti ir finansiniams atsiskaitymams už jų įgyvendinimą atlikti. Jeigu metams būtų skiriama po 10 mln. Eur iš Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų, papildomai ADRP priemonės galėtų būti finansuojamos apie 4 tūkst. asmenų. 27. Siekiant didinti verslo aplinkos skaidrumą, UĮ 35 str.

4 d. papildyti nuostata, kad paraiškas dėl remiamojo įdarbinimo, paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti ir įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį įgyvendinimo gali teikti darbdaviai, kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo administracinės nuobaudos, skirtos pagal ANK už finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. 28. Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės (Reglamentas[⁴⁷]) nustato, kad pagalbos intensyvumas negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti išlaidų, bet jis gali būti padidintas iki 70 % tinkamų finansuoti išlaidų didžiausio pagalbos intensyvumo 10 procentinių punktų, jei mokymas suteikiamas neįgaliesiems darbuotojams arba nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims, 10 procentinių punktų, jei pagalba teikiama vidutinėms įmonėms, ir 20 procentinių punktų, jei pagalba teikiama mažoms įmonėms. Gali būti finansuojamos išlaidos mokytojams už valandas, kurias mokytojai dalyvauja mokyme, atitinkamai pakeisti 38 str. 2 d. Atsižvelgiant į šias nuostatas siūloma atitinkamai pakeisti UĮ 38 str. 2 d. 29. Darbdaviams, įdarbinusiems asmenis pagal pameistrystės darbo sutartį, ir įgyvendinant įdarbinimo subsidijuojant priemonę, mokamų subsidijų apskaičiavimo metodika skiriasi, todėl siekiant suvienodinti subsidijų skaičiavimo sąlygas ir galimų mokėti subsidijų maksimalių dydžių apskaičiavimą, siūloma patikslinti UĮ 38 str. 2 d. 1 p. ir UĮ 41 str.

1 p. ir UĮ 41 str. 2 d., išbraukiant žodžius „ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis“. 30. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, papildyti UĮ 38 str. 1 d. ir UĮ 39³ str. 1 d., nurodant, kad įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį organizuojamas asmenims, kurie dalyvauja aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijime. 31. Atsižvelgiant į tai, kad yra sudaryta galimybė derinti mokymosi ir darbo laiką, siūloma keisti UĮ 39³ str. 5 d. ir atsisakyti mokymo stipendijos mokėjimo užimtiems asmenims, nes jie tuo pačiu laikotarpiu mokydamiesi ir dirbdami gaus darbo užmokestį. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuojamos priemonės – aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas, įgyvendinimo laikotarpiu būtų sutaupyta apie 3,5 mln. Eur lėšų, numatytų užimtų asmenų stipendijų apmokėjimui. Šios lėšos būtų panaudotos finansuojant mokymo paslaugas didesniam asmenų skaičiui. 32. Siekiant sudaryti galimybę darbo rinkai besirengiantiems asmenims organizuoti paramos judumui priemonę ir kompensuoti kelionės išlaidas jiems atvykstant dalyvauti konsultaciniuose užsiėmimuose, papildomi UĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 4 d. Darbo rinkai besirengiančių asmenų kelionėms į konsultacinius užsiėmimus kompensuoti reikėtų apie 125 tūkst. Eur. Šias išlaidas numatoma finansuoti iš 2023-2025 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų asignavimų. 33. Atsižvelgiant į tai, jog UĮ 35 str. 3 d. numatyta, kad ADRP priemonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones, siūloma UĮ 41 str. 5 d. atsisakyti nuostatos, apribojančios remiamojo įdarbinimo priemonių derinimą su kitomis ADRP priemonėmis. 34.

34Siekiant išvengti piktnaudžiavimo pakartotiniu subsidijavimu, siūloma numatyti apribojimus asmenims pakartotinai dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dviem atvejais – riboti subsidijavimą to paties asmens pas tą patį darbdavį (UĮ 41 str. 5 d.) ir riboti subsidijavimo terminą per tam tikrą laikotarpį, tokiu būdu išlaikant 12 mėn. pertraukas tarp subsidijavimo (UĮ 42 str. 3 d. 1 ir 2 p.). 35. Atsisakyti UĮ 44 str. 9 d. 5 p. nustatyto reikalavimo subsidijos gavėjui savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, naudos gavėju nurodant Užimtumo tarnybą. Siūlomas pakeitimas subsidijų gavėjams administracinę naštą sumažins kasmet apie 0,7 tūkst. Eur, taip pat jie galės operatyviau imtis sugadinto už subsidijos lėšas įsigyto turto atstatymo darbų. Užimtumo tarnybos tvirtinamose darbo vietų steigimo sutarčių standartinėse sąlygose bus numatyta pareiga subsidijų gavėjams nedelsiant informuoti Užimtumo tarnybą apie įvykusį draudiminį įvykį ir terminas, per kurį gavę draudimo išmoką subsidijos gavėjai privalės atstatyti sugadintą už subsidijos lėšas įsigytą turtą ir pateikti Užimtumo tarnybai turto atstatymą patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad Užimtumo tarnyba vykdo planinius ir neplaninius subsidijos gavėjų patikrinimus įsteigtose darbo vietose. Subsidija susigrąžinama UĮ 44 str. 8 d. 3 ir 5 p. nustatytais pagrindais, jei subsidijos gavėjas nevykdo sutartinių įsipareigojimų ar neteikia informacijos Užimtumo tarnybai. 36. Praktikoje susiduriama su sunkumais dėl skirtingo traktavimo nagrinėjant pateiktus prašymus dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skyrimo, ar ši išmoka skiriama asmenims, kurie 2022 m. laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais, bet į Lietuvą atvyko ir joje dirba ar gyvena jau ne vienerius metus. Įvertinus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr.

XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39¹, 40, 44, 46, 47, 48, 48¹ straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39², 39³ ir 48² straipsniais įstatymo projekto XIVP-1399 aiškinamajame rašte pateiktą šios teisės normos siūlymo argumentaciją, kad atvykimo išmoka bus taikoma gyventojams, kurie nebuvo nuolatiniais Lietuvos gyventojais paskutinius 5 m., nepriklausomai nuo asmens pilietybės, kad siekiama pritraukti ne tik aukštos kvalifikacijos užsieniečius, bet ir susigrąžinti Lietuvos Respublikos piliečius, kurie iš Lietuvos buvo išvykę daugiau nei prieš 5 m., akivaizdu, jog normos tikslas nukreiptas į ateitį, t. y. pritraukti aukštos kvalifikacijos asmenis į Lietuvą, o ne subsidijuoti atvykusius 2021 m. ar dar ankstesniais metais. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma pakeisti 48¹ str. 1 d. 1 p., vietoje žodžio „laikomas“ įrašant žodį „tapo“. Atsižvelgiant į tai, kad Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas), neteko galios nuo 2023 m. liepos 5 d. bei siekiant teisinio aiškumo, siūloma tikslinti UĮ 48¹ str. 1 d. formuluotę išbraukiant nuorodą į Vizų išdavimo tvarkos aprašą ir šiame apraše nurodytus konkrečius atvejus bei nustatant, kad atvykimo išmoką gali gauti visi asmenys, kuriems nacionalinė viza išduota po 2022 m. birželio 30 d., ir atitinkantys 48¹ str. 1 d. nurodytas sąlygas. 37. Atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus ir papildyti UĮ 20 str.

3 d., nustatant, kad užimtiesiems asmenims, gali būti organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. Papildyti UĮ 20 str. 5 d. ir UĮ 31 str. 1 d. 2 punktą nustatant, kad darbo rinkai besirengiantiems asmenims gali būti organizuojama paramos judumui priemonė, t. y. kompensuojamos kelionės išlaidos į konsultacinius užsiėmimus. Patikslinti UĮ 43 str. 4 d., įrašant visus asmenis, kuriems skiriama subsidija darbo asistento išlaidoms, UĮ 44 str. 9 d. 2 p. ir 47 str. 3 d. „sutarties galiojimo užtikrinimas“ pakeisti į „sutarties įvykdymo užtikrinimas“. Derinant su UĮ 25 str. dėl darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų nustatymo pakeitimais, pakeisti UĮ 41 str. 2, 3, 6, 10 ir 11 d., 42 str. ir 43 str. 1 d. 1 p. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 30², 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1390 buvo pakeistas UĮ 45 straipsnis, panaikinant darbo vietų steigimo subsidijavimą, kurio įgyvendinimo paraiškų vertinimo komisijose dalyvavo savivaldybės atstovai, patikslinamas UĮ 17 str., išbraukiant UĮ 45 str. nurodytą priemonę (darbo vietų pritaikymo subsidijavimas). 38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1722, pakeisti UĮ 2, 16, 25, 30², 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48 straipsnius, patikslinant sąvokas ir institucijos pavadinimą. 39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymu XIV-1020, pakeisti UĮ 35 str. 4 d. 1 p. ir patikslinti Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pavadinimą. 40.

40Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymu pakeistas Lietuvos statistikos departamento pavadinimas, nurodyti naują Lietuvos statistikos departamento pavadinimą – Valstybės duomenų agentūra. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma:

41Numatyti CPK vadinamąsias „skolininko atostogas“. Pagal CPK 627 str. antstolis turėtų teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus ir skolininkui, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu – gavęs dokumentą iš Užimtumo tarnybos. . Atitinkamai papildyti, numatant, kad: 1) šiame punkte nurodytu atveju sustabdomas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, išskyrus išieškojimą iš CPK 737 str. nurodytų skolininko pajamų; 2) pinigų sumų išieškojimas iš skolininko gali būti sustabdomas iki 12 mėn. ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus. 42. Pakeisti CPK 663 str. 1 d. nurodytus terminus, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 12 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėn., o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per 36 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 18 mėn. 43. Pakeisti CPK 663 str. 3 d., padidinant šioje dalyje nurodytą sumą nuo 4 tūkst. Eur iki 10 MMA dydžių. 44. Pakeisti CPK 736 str.

Pakeisti CPK 736 str. 1 d. – nustatant, kad atvejais, kai darbo užmokestis ar jam prilyginta išmokų bei davinių dalis neviršija MMA, iš šios darbo užmokesčio dalies išskaitoma 10 %, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu – 30 % (kaip ir galioja šiuo metu). Kai darbo užmokestis ar jam prilyginta išmoka bei davinių dalis viršija MMA, tačiau neviršija 2 MMA – išskaitoma 30 %, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu – 50 % (kaip ir galioja šiuo metu). Ir tais atvejais, kai darbo užmokestis ar jam prilyginta išmoka bei davinių dalis viršija 2 MMA – išskaitoma 50 % (kaip ir galioja šiuo metu). 45. Panaikinti CPK 736 str. 2 d. (3 d. laikyti nauja 2 d.). Įgyvendinus CPK pakeitimus tikėtina, jog: 1) augs šalies užimtumo lygis: nedirbantys skolininkai turės svaresnes ekonomines paskatas įsidarbinti ir įsitvirtinti dėl numatomų „skolininkų atostogų“ ir mažesnių išskaitų; 2) mažės šešėlinė darbo rinka, kadangi dėl mažesnių išskaitų bus mažiau paskatų slėpti pajamas; 3) didės dirbančių skolininkų pajamos; 4) didės skolų mokumas, nes daugiau skolininkų dirbtų ir būtų pajėgūs mažesnėmis dalimis vykdyti finansinius įsipareigojimus; 5) mažės valstybės ir savivaldybių socialinės išlaidos, nes bus mažiau socialiai išlaikomų asmenų bei praradusių paskutinį būstą, ir daugiau dirbančių mokesčių mokėtojų; 6) mažės finansinių įsipareigojimų keliamas psichologinis stresas ir beviltiškumo jausmas; 7) mažės asmenų prarandančių mažos vertės paskutinį būstą; 8) mažės teisėkūros ateityje indeksavus paskutinio būsto išieškojimo sumos ribą.

Siūlomi pakeitimai dėl išskaitų mažinimo bus aktualiausi 88 % (~48 tūkst.) vis dar dirbančių skolininkų (iš viso 55 tūkst. dirbančių skolininkų iš jų 62 % (~34 tūkst.) uždirbančių iki MMA bei 26 % (~14 tūkst.) uždirbančių iki 2 MMA)bei ~126 tūkst. skolininkų, kurie pajamų neturi, kuriems be to aktualios ir „skolininko atostogų“. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 362¹,589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 96¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma:

46Patikslinti ir papildyti ANK 95 str. numatytas baudas numatant proporcingai (įvertinant ekonominę galią) didesnę baudos apatinę ribą nuo 2 000 Eur darbdaviams (fiziniams asmenims, taip pat ir ūkininkams) lyginant su Užimtumo įstatymo projekte didinamomis baudomis darbdaviams juridiniams asmenims už nelegalų darbą nuo 3 MMA. Didinama ir atsakomybė darbdavių (juridinių asmenų) atstovams ar kitiems atsakingiems asmenims – vietoj 1 000 Eur galėtų būti taikoma 1 500 Eur bauda. 47.

47Numatyti statytojų (užsakovų) ar rangovų fizinių asmenų, statytojų (užsakovų) ar rangovų juridinių asmenų atstovų atsakomybę už nelegalų darbą atliekant statybos darbus. Baudos bus diferencijuojamos atsižvelgiant į subjektą. Statytojams (užsakovams) fiziniams asmenims, nevykdantiems ūkinės komercinės veiklos, bus taikomos mažesnės baudos – nuo 500 iki 1 100 Eur, o už pakartotinį administracinį nusižengimą – nuo 1 110 iki 2 550 Eur. Poziciją dėl diferencijavimo išsakė profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų atstovai Darbo santykių komisijos prie Trišalės tarybos posėdžiuose.49. Pripažinti netekusiu galios ANK 96¹ str., pakeisti ANK 362¹ str., atitinkamai keisti ir MAĮ 40¹ str. Atsakomybė rangovams ar statytojams (užsakovams) fiziniams asmenims ar kitiems atsakingiems asmenims, rangovų ar statytojų (užsakovų) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims bus taikoma pagal ANK 95 str. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 22¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma:

48Patikslinti STĮ 22¹ straipsnį ir numatyti prievolę dėl Kodo turėjimo visiems statybos darbus atliekantiems asmenims, atsisakant žodžio „statybvietėse“. Statybos darbus galės atlikti tik asmenys, kurie turi Kodą arba, kai jiems Kodas negali būti suformuotas, – Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus. Statybvietėje esantiems kitiems asmenims, neatliekantiems statybos darbų, išlieka pareiga statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatyta tvarka užregistruoti atvykimo į statybvietę pradžios laiką ir priežastį ir turėti statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Nr. IX-1768 papildymo 13² straipsniu įstatymo projektu siūloma:

49.

Numatyti, kad Valstybinė darbo inspekcija, siekdama vykdyti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje nurodytų pažeidimų prevenciją ir informuoti asmenis, siekiančius įsidarbinti, bei darbuotojus , savo interneto svetainėje vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka viešina informaciją apie darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytus teisės pažeidimus, nurodydama: 1) darbdavio – juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, identifikacinį numerį ir padaryto teisės pažeidimo pavadinimą, jei darbdavio – juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo yra baustas už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 589 straipsnio 58 punkte nurodytame ANK straipsnyje; 2) darbdavio – fizinio asmens vardą, pavardę, gimimo metus ir padaryto teisės pažeidimo pavadinimą, jei darbdavys – fizinis asmuo yra baustas už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95, 99 ir 100 straipsniuose, t.y. viešinti svarbiausius – nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei darbo apmokėjimo pažeidimus, nes fizinių asmenų asmens duomenys yra jautresni ir saugomi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento bei nacionalinių teisės aktų; 3) darbdavio – juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, identifikacinį numerį ir padaryto teisės pažeidimo pavadinimą, jei darbdavys – juridinis asmuo yra baustas už padarytą teisės pažeidimą, numatytą UĮ 56 straipsnio 1 ir 7 dalyse, 56¹straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 58 straipsnio 1 dalyje ir 59¹ straipsnyje. Ši informacija (fizinių asmenų – nekopijuojamu formatu) viešinama 1 m., išskyrus informaciją dėl padarytų teisės pažeidimų, numatytų UĮ 56 straipsnio 1 ir 7 dalyse bei 56¹straipsnio 1 dalyje, kuri viešinama 3 m., nuo Valstybinės darbo inspekcijos administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo ar administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos .

Suėjus atitinkamai 1 ar 3 m. terminui, nurodyta informacija pašalinama iš Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Nelegalaus darbo kontrolės ir sankcijų pakeitimai 2 kartus greitesni patikrinimai ir bent 3 kartus didesnės sankcijos. Darbdaviui skiriant sankciją atsižvelgiama į tai, ar darbdavio bendrosios metininės pasaulinės pajamos praėjusiais finansiniais metais viršija 300 MMA dydį (277 200 Eur). 300 MMA dydis buvo pasirinktas įvertinus juridinių asmenų, baustų už nelegalų darbą, pajamas. Daugiau nei 50% įmonių, kuriose buvo nustatyti nelegaliai dirbę asmenys, per paskutinius 3 m. turėjo mažesnes nei 300 MMA metines pajamas. Nelegalaus darbo kontrolės institucija, skirdama UĮ 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Skiriant nuo 2 iki 3 % baudą nuo 300 MMA, jos dydis atitinka apskaičiuojamą baudos vidurkį, kai bauda skiriama nuo 3 iki 12 MMA (kai nėra ar negalima nustatyti darbdavio metinių pajamų dydžio). Svarbu, kad jeigu įmonė įdarbina nelegaliai dirbusį asmenį bei sumoka jam ne mažesnį nei 3 MMA atlyginimą, jai skiriama tik 3 MMA bauda, nepriklausomai nuo to, kokios yra šios įmonės metinės pajamos. 9 lentelė. Esamų ir siūlomų sankcijų už nelegalų darbą palyginimas.

Įmonės pajamų negalima nustatyti Įmonės pajamos mažesnė nei 300 MMA Įmonės pajamos 300 MMA Įmonės pajamos 400 MMA Įmonės pajamos 600 MMA Siūloma sankcija už 1 nelegaliai dirbantį asmenį Pirmas pažeidimas 3 – 12 MMA 3 – 12 MMA 2 – 3 % darbdavio pajamų = 7,5 MMA 2 – 3 % darbdavio pajamų = 10 MMA 2 – 3 % darbdavio pajamų = 15 MMA Pakartotinis pažeidimas 6 – 24 MMA 6 – 24 MMA 4 – 6 % darbdavio pajamų = 15 MMA 4 – 6 % darbdavio pajamų = 20 MMA 4 – 6 % darbdavio pajamų = 30 MMA Pirmas pažeidimas Įdarbinus – 3 MMA darbuotojui + 3 MMA sankcija Pakartotinis pažeidimas Įdarbinus – 3 MMA darbuotojui + 6 MMA sankcija Esama sankcija už 1 nelegaliai dirbantį asmenį Pirmas pažeidimas 868 – 2 896 Eur 868 – 2 896 Eur 868 – 2 896 Eur 868 – 2 896 Eur 868 – 2 896 Eur Pakartotinis pažeidimas 2 896 – 5 792 Eur 2 896 – 5 792 Eur 2 896 – 5 792 Eur 2 896 – 5 792 Eur 2 896 – 5 792 Eur Nepaisant planuojamų didesnių patikrinimų skaičiaus ir didesnių baudų – tikėtina, jog tai atgrasys nuo nelegalaus darbo ir darbdaviai darbins legaliai. Todėl:

1) sumažės nelegalaus darbo pažeidimų;

2) bus surenkama mažiau baudų. Darbuotojams numatoma teigiama įtaka, nes dirbant legaliai darbuotojas turi visas socialines garantijas ir darbo teisės apsaugą. O tai gali lemti geresnę darbuotojo emocinę sveikatą. Darbdaviams tikėtinas teigiamas poveikis: 1) sąžiningesnė konkurencija; 2) daugiau darbuotojų rinkoje – galimybė užpildyti trūkstamas darbo vietas; 3) galimybė plėstis ir pritraukti investuotojų. Išskaitų sumažinimo ir „skolininko atostogų“ poveikis Valstybei tikėtinas teigiamas poveikis: 1) mažiau socialiai remtinų asmenų; 2) mažiau bankrotų dėl negrąžintų skolų; 3) auganti ekonomika dėl dirbančiųjų skaičiaus didėjimo. Skolininkams numatoma teigiama įtaka – didės paskatos grįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti, dirbti legaliai, užsidirbti, mokėti mokesčius, ir grąžinti skolas.

Skolininkams išliks galimybė skolą grąžinti anksčiau, savanoriškai[⁴⁸]. Kreditoriams galimas teigiamas poveikis, nes 1) atsiras galimybė atgauti skolas (tvaresnė skolų grąžinimo sistema), 2) bendra grąžintina suma padidėtų ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau 3) daugiau dirbančių legaliai ir užsidirbančių – daugiau potencialo atsakingam skolinimuisi ir grąžinimui bei mažiau negrąžinamų skolų; 4) mažiau bankrotų (sutaupytas laikas ir išlaidos teisinėms procedūroms). Neigiamas poveikis galimas tam tikriems kreditoriams, nes pailgėtų skolų gražinimo laikotarpis. Tačiau: · Dauguma kreditorių (~95,5 %) nėra socialiai jautrūs (biudžetinės įstaigos, komunalinių paslaugų teikėjai, kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys); · Socialiai jautriems kreditoriams (~1,5 %; išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą) išskaitų pakeitimai jokios įtakos neturės, nes išskaitų dydžiai liks nepakitę; · Tik ~3 % 2022 m. laikotarpiu užvestų vykdomųjų bylų sudaro kiti fiziniai asmenys, kuriems pakeitimai turės įtaką; · Ilgalaikėje perspektyvoje pokyčiai gali turėti netgi ir teigiamos įtakos kreditoriams. Daugiau skolininkų grįžus į darbo rinką ir joje įsitvirtinus – bendra išieškotina suma išaugtų, o išaugęs legaliai dirbančių asmenų kiekis taip pat skatintų ir pačią kredito rinką dėl kylančios paklausos bei rečiau vykdomų priverstinių išieškojimų.[⁴⁹] Dėl sumažėjusių išskaitų dydžių skolininkai, tikėtina, galės ne tik patenkinti būtinus poreikius, bet ir apmokėti einamąsias sąskaitas, t. y. sumažės naujų įsiskolinimo ir priverstinio jų išieškojimo atvejų. Po 2018 m. pakeitimų, kuriais buvo sumažintos išskaitos, jau 2019 m. sumažėjo priverstinio išieškojimo bylų.

2019 m. (219 tūkst.) buvo užvesta ~9 % (22 tūkst.) mažiau skolos bylų lyginant su 2018 m. (241 tūkst.). Mažiau priverstinio išieškojimo bylų dėl nemokumo kels kreditorių pasitikėjimą naujais klientais, taip skatinant didesnę kredito pasiūlą. 13 grafikas. Kreditorių tipai 2022 m. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, skolininkams po išskaitų liks daugiau pajamų. Nedirbančius „skolininkų atostogos“ ir sumažėję išskaitos skatins grįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti, o dirbančius – didinti legalias pajamas. 1) Iš pajamų neviršijančių MMA bus išskaičiuojama 10 %. Tai tiesiogiai paveiks visus skolininkus, o ypač ~17 % skolininkų, kurių pajamos iki MMA. Iš visų skolininkų ~68 % turi daugiau nei 1 bylą. Didžiajai daliai (išskyrus išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą) išskaitos sumažės 1,5 karto arba 3 kartus (nuo 20 % arba 30 % iki 10 %). Iš MMA (2024 m. 709 Eur atskaičius mokesčius, jei bus pritarta neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimui) būtų išskaičiuojama 70,9 Eur (141,8 Eur mažiau (turint daugiau nei 1 bylą)). 2) Iš pajamų tarp 1 ir 2 MMA bus išskaičiuojama 30 %. Tai paveiks ~7 % skolininkų, kuriems išskaitos sumažės mažiau nei 1,7 karto (nuo 50 % iki 30 %). Iš 2 MMA (1 168,45 Eur) bus išskaičiuojama 208,74 Eur (233,69 Eur mažiau). 3) Iš pajamų viršijančių 2 MMA bus išskaičiuojama 50 %. Tiek uždirba tik ~3% skolininkų. Jiems tarifas nekinta, tačiau 50 % išskaičiuojama nuo mažesnės pajamų sumos. Iš 3 MMA (1 680,38 Eur) bus išskaičiuojama 464,7 Eur (233,69 Eur mažiau). Poveikis yra progresinis – daugiausiai pajamos po išskaitų augs mažiausiai uždirbantiems – tokių pajamas iš ūkinės veiklos gaunančių skolininkų yra daugiausia (~17 %).

Netiesiogiai teigiamas poveikis bus visiems darbingiems skolininkams, kurie pajamų šiuo metu neturi ar jų draudiminės pajamos yra 0 Eur. Mažesnės išskaitos motyvuos dirbti ir įsitvirtinti legalioje darbo rinkoje. 14 grafikas. Išskaitos ir liekanti darbo užmokesčio dalis atskaičius iš skolininko su daugiau nei 1 byla (esama tvarka). 15 grafikas. Išskaitos ir liekanti darbo užmokesčio dalis atskaičius iš skolininko su daugiau nei 1 byla (būsima tvarka). Sumažinus išskaitų dydžius legaliai dirbančiam skolininkui dirbančiam bent už MMA liekanti suma nuo 15 Eur per dieną padidės iki 21 Eur per dieną. Tai skatins dirbti legaliai bent už MMA. Įvedus papildomą išskaitų pakopą (30% nuo pajamų tarp 1 MMA ir 2 MMA) bus didesnė paskata daugiau uždirbti legaliai ir įsitvirtinti darbo rinkoje, nes šiuo metu dauguma skolininkų turi atiduoti daugiau nei 50 ct nuo kiekvieno euro uždirbto virš MMA. Užimtumo tarnyba vykdys atvejo vadybą, padės vengti piktnaudžiavimo atvejų ir nustatys koks „skolininko atostogų“ laikotarpis yra reikalingas kiekvienu konkrečiu atveju. Vieniems skolininkams gali prireikti trumpesnių, o kitiems ilgesnių „skolų atostogų“ tam, kad integruotųsi į darbo rinką ir ilgainiui pakeistų savo elgseną. Toks laikotarpis galės būti nuo 0 iki 12 mėn. Ilgalaikiai bedarbiai gali nespėti įsitvirtinti darbo rinkoje pirmos darbo patirties metu ar per 3 mėn. laikotarpį, kadangi gali būti praradę darbo įgūdžius. Be to, asmuo gali būti atleistas 3 mėn. bandomojo laikotarpio metu, todėl turės ieškoti kito darbo, kol įsitvirtins. Paskutinio būsto išieškojimo sumos ribos indeksavimas ir padidinimas Pagal esamą tvarką (CPK 663 str.), iš paskutinio būsto galima išieškoti, jei skola viršija 4 000 Eur ir skolininkas neįrodo, kad skolą grąžins per 18 mėn.

Todėl paskutinį būstą šiuo metu teoriškai galėtų prarasti iki 41 % skolininkų (81 tūkst.[⁵⁰]). Pakėlus skolos ribą iš kurios galima išieškoti iš paskutinio būsto iki 10 MMA bei panaikinus išimtį ribos netaikymui, kai skola viršija būsto vertę:

1) sumažėtų teisėkūros, nes nereikėtų sumos indeksavimo ateityje;

2) daugiau skolininkų nepraradus mažos vertės būsto, būtų mažesni mokesčių mokėtojų kaštai socialiniam būstui ar būsto nuomos kompensacijoms. 16 grafikas. Skolininkų skaičius pagal tikimybę prarasti paskutinį būstą (esamas reguliavimas[⁵¹]). Poveikio ex post vertinimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliks šiame CPK keičiamo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). Atliekant ex post vertinimą, turės būti įvertinta, ar išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžių pakeitimas padidino į darbo rinką grįžtančių nedirbančių ir pajamų negaunančių skolininkų skaičių ir prisidėjo prie nelegalaus darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos mažėjimo. Ex post vertinimo laikotarpis – 4 metai nuo siūlomų CPK pakeitimų įsigaliojimo dienos. Ex post vertinimas turės būti atliktas per 9 mėn. nuo ex post vertinimo laikotarpio pabaigos. Darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytų nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų viešinimas Kitų ES valstybių narių, turinčių vadinamuosius „juoduosius sąrašus“, poveikio vertinimas rodo, kad ši priemonė yra veiksminga ir proporcinga užtikrinant pažeidimų prevenciją, skatinant sąžiningą konkurenciją, skaidrumą ir gerą darbdavių reputaciją.

Kitos ES valstybės narės akcentuoja ir šių sąrašų platesnes panaudojimo galimybes kreipiantis dėl finansavimo, įdarbinant užsieniečius, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Geruoju pavyzdžiu seka ir daugiau ES valstybių narių integruojant šią priemonę į nacionalinę teisę bei įtraukiant jau į turimą priemonę kitus darbo teisės pažeidimus. Pakeitimais siūloma viešinti informaciją apie darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytus teisės pažeidimus vienus metus., t. y. gerokai trumpiau nei kitose ES valstybėse narėse, ir trejus metus dėl darbdavių (juridinių asmenų) nustatytų nelegalaus darbo atvejų – šį ilgesnį laikotarpį siejant su MAĮ 40¹ str. 1 d. 2 p. numatytu analogišku laikotarpiu. Baudžiamųjų bylų statistika (https://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/statistika/106) rodo, kad nėra poreikio įtvirtinti reguliavimą ir viešinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ str. pažeidimus, kadangi pažeidimo mastas yra minimalus. 2017 m. buvo gauta 1 byla pagal BK 292¹ str., kuri buvo tais pačiais metais išnagrinėta. 2018 m. taip pat gauta ir išnagrinėta 1 byla, 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. baudžiamųjų bylų pagal aptariamą straipsnį negauta. Ankstesniais laikotarpiais nuo šio straipsnio įsigaliojimo bylų taip pat nebuvo. 2022 ir 2021 m. kitų UĮ 55 str. nurodytų institucijų nelegalaus darbo kontrolės apimtys yra žymiai mažesnės lyginant jas su Valstybine darbo inspekcija. Taip pat lieka galioti MAĮ 40¹ str. pateikti minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai. 17 grafikas. 2022 m.

2022 m. Kitų nei VDI UĮ 55 str. nurodytų institucijų nelegalaus darbo kontrolės apimtys. 18 grafikas. 2021 m. Kitų nei VDI UĮ 55 str. nurodytų institucijų nelegalaus darbo kontrolės apimtys. Nuo 2006 m. birželio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą galiojo toks reikalavimas: „administracinę nuobaudą už šiame straipsnyje ir šio kodekso 41³, 41⁴, 41⁵ straipsniuose numatytus pažeidimus paskyręs organas (pareigūnas), nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamasis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbia per visuomenės informavimo priemones.“ Ši pareiga buvo numatyta visiems – ir teismams, ir kitoms institucijoms. Valstybinė darbo inspekcija skelbdavo savo interneto svetainėje dėl Valstybinės darbo inspekcijos priimtų nutarimų. Kadangi tuo metu nutarimus dėl nelegalaus darbo priimdavo teismai, jie šiuos sprendimus ir skelbdavo nuasmenindavę duomenis. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Užimtumo įstatymo projektas darys teigiamą įtaką sąžiningam, atsakingam ir skaidriam verslui ir jo plėtrai: 1) bus užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos; 2) sumažintas darbo rinkos šešėlis; 3) skatinamas visuomenės nepakantumas nelegaliam darbui; 4) bus sumažinta administracinė našta paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti subsidijų gavėjams. Siūlomi pakeitimai, kuriais išplečiama nelegalaus darbo sąvoka, t. y. nelegaliu darbu būtų laikoma ir fizinio asmens darbas, kai neturi Kodo arba Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų, poveikio sąžiningam verslui neturės.

Jau ir dabar galiojantis reglamentavimas įpareigoja statytoją (užsakovą) arba jo vieną įgaliotą rangovą užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys (STĮ projekte keičiama į statybos darbus atliekantys) asmenys turėtų Kodus. Darbdavio ir priimančiosios Lietuvos įmonės pareiga užtikrinti, kad darbuotojai ir komandiruoti darbuotojai turėtų Kodus, išlieka nepakitusi. Darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytų nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų viešinimas darys teigiamą įtaką sąžiningam, atsakingam bei skaidriam verslui ir jo plėtrai, renkantis verslo partnerius, rangovus, subrangovus, taip pat pritraukiant ir daugiau investuotojų. Plečiantis tarpvalstybiniam darbo jėgos judumui, ši viešai prieinama informacija galėtų būti aktuali ir už Lietuvos ribų įsisteigusiems subjektams. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kartu su Užimtumo įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 362¹, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 96¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 22¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr.

IX-2112 40¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 3¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9² straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 papildymo 13² straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus . Patikslinta sąvoka „darbo asistentas“ Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta įvertinta ir jai pritarta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės 2023 m. kovo 29 d. posėdyje. Sąvokos „darbdavio bendrosios pasaulinės pajamos“ ir „skaidriai dirbantis asmuo“ suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta ir joms pritarta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės 2023 m. spalio 3 d. posėdyje. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.

1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki 2024 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti Garantinio fondo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl Garantinio fondo nuostatų patvirtinimo“ ir Ilgalaikio darbo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 576 „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo“, pakeitimus. 2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priimti: i) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, ii) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. A1-394 „Dėl Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, iii) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimus. 3) Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius iki 2024 m. birželio 30 d. turės priimti Informacijos apie juridinių ir fizinių asmenų padarytus teisės pažeidimus viešinimo Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje tvarką. 4) Užimtumo tarnybos direktorius iki 2024 m. birželio 30 d. turės parengti, suderinti su teisingumo ministru ir priimti Skolininkų prašymų sustabdyti pinigų sumų išieškojimą nagrinėjimo tvarką. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.

Remiamojo įdarbinimo ir paramos judumui priemonės bus finansuojamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų asignavimų. Jei bent 2 000 asmenų pradėtų dirbti legaliai, valstybės biudžetą papildytų apie 6,5 mln. Eur per metus sumokėdami įmokas ir mokesčius. Įgyvendinant darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytų nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų viešinimą bus automatizuotas duomenų ir informacijos perkėlimas iš Valstybinės darbo inspekcijos informacinės sistemos į Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainę. Papildomų lėšų šiai priemonei įgyvendinti ir administruoti nenumatoma. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui įgyvendinti reikės neesminių Antstolių informacinės sistemos bei Užimtumo tarnybos informacinės sistemos pakeitimų. Preliminari lėšų suma, reikalinga informacinių sistemų keitimui: Antstolių informacinei sistemai – apie 10 000 Eur, o Užimtumo tarnyba informacinės sistemos atnaujinimus įtrauks į vykdomus informacinės sistemos atnaujinimo projektus. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą buvo konsultuojamasi su programos „Kurk Lietuvai“ dalyviais – projektų vadovais Roku Keršiu ir Simona Deduchova. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Nelegalus darbas“, „nedeklaruotas darbas“, „rangovas“, „užsakovas“, „darbuotojas“, „darbdavys“, „darbo asistentas“, „bauda“, „paskutinis būstas“, „skolininkas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra. [¹] 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 929 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos patvirtinimo“, nurodoma, kad taikomos administracinės nuobaudos nėra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, nepasiekiamas administracinės nuobaudos tikslas. [²] A. Auclert, W. Dobbie, P. Goldsmith-Pinkham (2019) ‘Macroeconomic Effects of Debt Relief: Consumer Bankruptcy Protections in the Great Recession’, National Bureau of Economic Research, Cambridge. https://paulgp.github.io/papers/Macroeconomic_Effects_of_Debt_Relief_Posting_342019.pdf [³] M. Mysikova (2023) Beyond income poverty: Subjective poverty and indebtedness. European Commission. Social Situation Monitor. [⁴] Naudojami duomenys:

Antstolių informacinė sistema (AIS). Duomenys gauti 2023 m. balandžio mėn. 20 d. ir yra aktualūs tai dienai. Tam, kad būtų galima susidaryti realistišką ir pilną skolininkų profilį, į analizę įtrauktos tik tos bylos ir tie skolininkai, kurių bylų vykdymo pradžia buvo ankstesnė nei 2023 m. sausio 1 d. Į analizę įtrauktos tik šios bylos, nes už 2022 metus jau turime pilnai deklaruotas gyventojų pajamas, todėl galime vertinti, kokia dalis skolininkų gauna pajamas. Šioje analizėje „aktyvūs skolininkai“ traktuojami kaip asmenys, kurie dar nėra grąžinę skolų pilnai. Į analizę patenka asmenys, kurie yra grąžinę bylos skolą dalinai. Gyventojų registras (GR). Registro duomenys naudojami eliminuoti jau mirusius skolininkus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM informacinė sistema (SODRA). SODRA duomenys naudojami įvertinti gaunamas pajamas.

Kaip pajamos šioje analizėje naudojamos: · asmens 2022 m. gautos pajamos (vertinamos visos gautos pajamos iš ūkinės veiklos nepriklausomai nuo pajamų gavimo formos). Nustatymui, ar asmens pajamos yra didesnės nei MMA buvo vertinamas ar asmens metinės pajamos yra didesnės nei 12 2022 metų MMA dydžio (730 Eur * 12 mėn. = 8 760 Eur). · į pensijų skaičiavimą įtrauktos šios asmenų gautos pensijos: Pareigūnų ir karių valstybinė pensija, Netekto darbingumo pensija, Pirmojo laipsnio valstybinė pensija, Antrojo laipsnio valstybinė pensija, Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinė našlių ir našlaičių pensija, Personalinė respublikinės reikšmės pensija, Valstybinė mokslininkų pensija, Ištarnauto laiko pensija, Maitintojo netekimo pensija, Senatvės pensija, Išankstinė senatvės pensija, Invalidumo pensija, Našlių arba našlaičių pensija, Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, Nukentėjusiųjų asmenų našlių ir našlaičių pensija, Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija. Į analizę šiame etape neįtrauktos pajamos iš pašalpų, išmokų ir pan. [⁵] Be palūkanų. [⁶] Pajamas gauna, tačiau už gaunamas pajamas nėra mokamos socialinio draudimo įmokos. [⁷] Atkreiptinas dėmesys, kad tarp analizuojamų duomenų nėra išskirtų palūkanų už vėlavimus, taip pat, ne visi antstoliai pilnai tvarko savo administruojamas bylas AIS‘e, todėl kai kurios bylos turi 0 Eur susijusių išieškotinų ar kitų sumų, nors realybėje sumos gali būti didesnės. Taip pat, dalis bylų turi didesnes išieškotas sumas nei išieškotinas sumas. Taip yra todėl, nes nematomas pilnas bylų vaizdas su visomis palūkanomis. Dėl šios priežasties tiek išieškotinas sumas, tiek ir išieškotinų sumų likutį reikėtų vertinti ribotai. Realybėje jis galėtų būti didesnis. [⁸] Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 736 str.

3 d. jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu virš MMA išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 % kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. [⁹] Pavyzdyje modeliuojant išskaitas ir liekančias sumas nevertinamos visos šeimos pajamos ar valstybės teikiama socialinė parama. [¹⁰] NSMOT (2016) Skurstančių žmonių įsiskolinimų ir jų priverstinio išieškojimo per antstolius problema Lietuvoje. https://www.smtinklas.lt/wp-content/uploads/simple-file-list/Studijos/Skurstančių-žmonių-įsiskolinimų-ir-jų-priverstinio-išieškojimo-per-antstolius-problema-Lietuvoje.pdf [¹¹] S. Deduchova, R. Kersys (2023) Su įsiskolinusiais asmenimis dirbančių specialistų interviu analizė. Kurk Lietuvai. http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2022/11/Interviu-analize_KL_2023-vasaris.pdf [¹²] Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gegužės 23 d. darbo paieška dėl nelegalios veiklos (gavus informacijos apie nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu) nutraukta 166 asmenims. [¹³] Schneider, Friedrich. (2022). New COVID-related results for estimating the shadow economy in the global economy in 2021 and 2022. International Economics and Economic Policy. 19.

1910.1007/s10368-022-00537-6.

[¹⁴] https://epublications.vu.lt/object/elaba:129579592/129579592.pdf; [¹⁵] OECD (2022) Revenue Statistics in Lithuania https://www.oecd.org/tax/tax-policy/revenue-statistics-lithuania.pdf [¹⁶] AIS duomenimis iš viso per 2022 m. susidarė 62 447 antstoliams perduoti skolininkai. [¹⁷] http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-123422; http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-173102 ; http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-164681. [¹⁸] https://www.registrucentras.lt/p/1082 [¹⁹] Skaičiuojant riziką nebuvo vertinta ar asmuo faktiškai turi paskutinį būstą ir jo /jos galimybė skolą per 18 mėn. grąžinti. [²⁰] Nevertinant atvejų, kai skola viršija paskutinio būsto vertę. [²¹] Oficialiosios statistikos portale skelbiama, kad gyvenamųjų būstų kainų indeksai Lietuvoje 2008 m. IV ketv. ir 2022 m. IV ketv. sudarė atitinkamai 133,6 ir 202,2. [²²] Mokesčių mokėtojų informacija - VMI [²³] 2012 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 1, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu, 13¹ straipsniu ir priedu įstatymas Nr. XI–2193 (įsigaliojo nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo buvo įgyvendinta 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai. [²⁴] 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX–1768 12¹ straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.

XII–1144. [²⁵] COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS on the application of Directive 2009/52/EC of 18 June 2009 providing for minimum standards on sanctions and measures against employers of illegally staying third country nationals. [²⁶] Bulgarijoje sankcijos gali būti nuo 3 iki 92 kartų didesnės už minimalųjį mėnesinį darbo užmokestį (nuo 2 000 BGN iki 60 000 BGN). [²⁷] Čekijoje sankcijos gali būti nuo 3 iki 600 kartų didesnis už minimalųjį mėnesinį darbo užmokestį (nuo 50 000 CZK iki 10 000 000 CZK). [²⁸] Belgijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Italijoje, Kipre, Lietuvoje, Liuksemburge, Vengrijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Švedijoje. [²⁹] Čekijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Maltoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Suomijoje. [³⁰] Europos migracijos tinklo apibendrinamoji ataskaita „Nelegalus trečiųjų šalių piliečių darbas Europos Sąjungoje“ (angl. Illegal employment of Third Country Nationals in the European Union) (2017 m.), p. 30. [³¹] Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaita „Didelis darbuotojų išnaudojimas. Darbuotojai, judantys Europos Sąjungoje arba į ją atvykstantys“ (2015 m.), p.

18–19. [³²] https://www.vdi.lt/PdfUploads/ND_ataskaita_2022.pdf [³³] https://www.vdi.lt/PdfUploads/ND_ataskaita_2022.pdf [³⁴] https://www.vdi.lt/PdfUploads/ND_ataskaita_2022.pdf [³⁵] https://www.vdi.lt/PdfUploads/ND_ataskaita_2022.pdf [³⁶] 1 007 yra visi nustatyti nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys statybos sektoriuje, t. y. be darbo sutarties ir tie, kurie nedeklaravo savarankiškos veiklos. [³⁷] https://www.sodra.lt/tikrinti [³⁸] 354 Eur; https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d98cbc20762511edbc04912defe897d1. [³⁹] Eurofound (2020), Addressing household over-indebtedness, Publications Office of the European Union, Luxembourg. [⁴⁰] https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=54648. [⁴¹] Aplinkos apsaugos departamentas atveria 2023 m. duomenis apie juridiniams asmenims duotus privalomuosius nurodymus | Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (lrv.lt) [⁴²] https://liste-noire.travail-emploi.gouv.fr/index.html [⁴³] https://www.ip.gov.sk/app/registerNZ/ [⁴⁴] http://nyilvantartas.ommf.gov.hu/ [⁴⁵] https://www.porezna-uprava.hr/bi/Stranice/Neisplatiteljiplaca.aspx [⁴⁶] Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“. [⁴⁷] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:02014R0651-20230701. [⁴⁸] Grąžindami skolas anksčiau finansiškai pajėgus skolininkai galės išvengti galimų palūkanų ir antstolių išlaidų didėjimo. O finansiškai nepajėgiems skolininkams bus sudaryta paskata grįžti į darbo rinką, joje įsitvirtinti ir grąžinti susikaupusias skolas. [⁴⁹] Padidėjus dirbančiųjų skaičiui Lietuvoje, padidėtų paskolų paklausa. Paskolų rinka Lietuvoje yra sąlyginai maža. Lietuva yra 3 nuo galo Europoje pagal paskolų turinčių namų ūkių dalį.

Dirbantys asmenys daugiau skolinasi ir geranoriškai moka įmokas. Tokia praktika yra daugiausiai Europoje paskolų išduodančiose šalyse Suomijoje ir Liuksemburge. Jose išskaitų neliečiamos „grindys“ yra didesnės nei Lietuvoje. [⁵⁰] Skaičiuojant riziką nebuvo vertinta ar asmuo faktiškai turi paskutinį būstą ir jo /jos galimybė skolą per 18 mėn. grąžinti. [⁵¹] Nevertinant atvejų, kai skola viršija paskutinio būsto vertę.

Teisės departamento išvada

2023-10-27 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 2, 4, 5¹,

16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38,

39³, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 STRAIPSNIŲ

IR IV SKYRIAUS PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-11-08 Nr. XIVP-3257 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Tikslintini projekto 3 straipsniu keičiamo Užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies

9 punkte nurodytų rinkimų (referendumų) komisijų pavadinimai, nes pagal

Referendumo konstitucinio įstatymo 21 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, referendumą organizuoja savivaldybių referendumo komisijos bei apylinkių referendumo komisijos; pagal Rinkimų kodekso 19 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkimų komisijos yra apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos (miestų, rajonų referendumų komisijos galiojančiuose įstatymuose nenumatytos ir nėra sudaromos). Be to, šiame punkte vietoj nuorodos į Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą turi būti teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinį įstatymą (žr. 2022 m. birželio 23 d. priimtą Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinį įstatymą Nr. XIV-1163). 2. Siūlytume projekto 4 straipsniu kartu pakeisti keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 9 dalyje pateiktą nuorodą į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymą, kadangi pagal 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 11 straipsnį, tam tikri rodikliai yra tvirtinami atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Pritarus šiai pastabai, projekto 28 straipsnio 1 dalyje numatyti šios nuostatos ankstesnį įsigaliojimą. 3.

3. Siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo, projekto 9 straipsniu keičiamo

įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „vaikas su negalia (įvaikis)“ turėtų būti įrašyti žodžiai „vaikas (įvaikis) su negalia“. Analogiškai reikėtų tikslinti ir projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 4. Projekto 14 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatos (dėl administracinės nuobaudos, paskirtos už tam tikrų šiame punkte nurodytų dokumentų nepateikimą laiku Juridinių asmenų tvarkytojui) derintinos su 2023 m. birželio 1 d. priimtu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2021 (šiuo įstatymu yra numatyta atsakomybė ir už pelno mokesčio informacijos ataskaitos nepateikimą Juridinių asmenų tvarkytojui). Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina projekto 28 straipsnio 4 dalis. 5. Siūlytume tikslinti įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalį, kadangi iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kuriems darbdaviams įgyvendinant kurias priemones būtų taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės (galima susidaryti įspūdį, kad būtų taikoma tik darbdaviams, sudariusiems pameistrystės darbo sutartis arba trišales sutartis dėl užimtų asmenų ir įgyvendinantiems minėtoje dalyje nurodytas priemones). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nepateikiamas nuoseklus paaiškinimas. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, reikėtų tiksliai įvardinti darbdavius, kuriems būtų taikomos minėtos pagalbos taisyklės, atsisakyti sakinyje vartojamo žodelio „arba“, nes neaišku, kokią alternatyvą norima nustatyti, ir vardinti įstatymo straipsnius nuosekliai didėjančia tvarka, t. y. pirmiausiai nurodant 36 straipsnį ir tik po to 44 straipsnį. 6. Projekto 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 44 straipsnio 9 dalies 1 punkte vietoj žodžių „negu nurodyta šioje dalyje“ įrašytini žodžiai „negu nurodyta šiame punkte“. 7.

7. Tikslintina projekto 27 straipsniu

keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi šiame punkte yra pateiktos ir kitos sąlygos (pavyzdžiui, numatytas reikalavimas turėti suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ar reikalavimas sudaryti darbo sutartį), už kurias darbdavys turėtų būti laikomas atsakingas. 8. Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų tekstą reikėtų susieti kalbiniu ir loginiu ryšiu su keičiamo įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi. 9. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo nuostatos turėtų būti formuluojamos kaip aiškios taisyklės, siūlytume projekto

27 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje atsisakyti neturinčių

teisinės reikšmės perteklinių žodžių „Subsidiarios rangovo ar subrangovų, ar priimančiosios Lietuvos įmonės atsakomybės esmė“. 10. Siūlytume tikslinti projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 10 dalį, jame nustatant taisyklę tik dėl šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos minimalios mėnesinės algos dydžio konkretaus momento nustatymo, o nuostatą dėl 56¹straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto atvejo dėstyti atskira dalimi keičiamo įstatymo 56¹straipsnyje (nuorodos į 9 dalį išviso atsisakyti, kadangi jame nėra minimas minimaliosios mėnesinės algos dydis). 11. Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 13 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytos bendrosios ekonominių sankcijų skyrimo taisyklės, įskaitant baudos, numatytos 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte, dydžio nustatymo taisykles. 12.

12Svarstytina,

ar nereikėtų patikslinti projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio

4 dalies, kadangi jame numatyta atsakomybė tik už informavimo apie įdarbintus

užsieniečius tvarkos pažeidimą (teikiama nuoroda tik į šio straipsnio 2 dalį), tačiau apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus atsakomybė nenurodoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 57 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama atsakomybė tik už komandiruojamų laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečių (ne įdarbintų užsieniečių) įdarbinimo tvarkos, numatytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte pažeidimus. 13. Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 3 punkto tekstą reikėtų susieti kalbiniu ir loginiu ryšiu su keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi. 14. Siūlytina peržiūrėti įstatymo projekto 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų straipsnių ir jų dalių įsigaliojimą, įvertinant būtinumą šiose dalyse nurodytiems straipsniams ar jų dalims įsigalioti atitinkamai 2024 m. sausio 1 d. ar 2024 m. liepos 1 d. Pvz., manytina, kad įstatymo projekto 28 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstatymo 4 straipsnis galėtų įsigalioti nuo įstatymo paskelbimo. 15. Projekto 28 straipsnio 2 dalyje po žodžių ir skaičių „Šio įstatymo 2, 4, 8“ reikėtų įrašyti praleistą žodį „straipsniai“. 16. Įstatymo projekto 28 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad „Darbdaviams, kuriems mokama subsidija darbo užmokesčiui ir (ar) subsidija darbo asistento išlaidoms, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, neatitinkantiems Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies<...>“. Neaišku, ką siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti, nes keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje nėra kriterijų ar reikalavimų, kuriuos darbdaviai turėtų atitikti. Siūlytume šią dalį tikslinti nurodytu aspektu. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2024-04-02 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 2,

4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 39³, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹,

50 STRAIPSNIŲ IR IV SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-3257

2024-03-27

Nr. 103-P-12

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę); komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vytautas Šilinskas – viceministras, Jelena Polijančuk – Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja; Teisingumo ministerijos atstovai: Aurelija Giedraitytė – Teisinių paslaugų politikos grupės vadovė, Aurelija Pauliukaitė

• Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja; Valstybinės darbo inspekcijos atstovai: Dalius Čeponas – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Birutė Macijauskienė – Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja; Aistė Adomavičienė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė, Dalius Gedvilas – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, Rima

Gražienė – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, Arnas Marcinkus – Lobistų kontoros Vento Nuovo partneris, Jonas Petrikas – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys antstolis, Akvilė Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė, Dovilė Satkauskienė – Lietuvos antstolių rūmų valdytoja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.

Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-08)³

• (4) (3)
• (9) Įvertinę projekto atitiktį

Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Tikslintini projekto 3 straipsniu keičiamo Užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 9 punkte nurodytų rinkimų (referendumų) komisijų pavadinimai, nes pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 21 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, referendumą organizuoja savivaldybių referendumo komisijos bei apylinkių referendumo komisijos; pagal Rinkimų kodekso 19 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkimų komisijos yra apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos (miestų, rajonų referendumų komisijos galiojančiuose įstatymuose nenumatytos ir nėra sudaromos). Be to, šiame punkte vietoj nuorodos į Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą turi būti teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinį įstatymą (žr. 2022 m. birželio

23 d. priimtą Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinį įstatymą

Nr. XIV-1163). Pritarti. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-08)⁴ (5¹)

• (9) 2. Siūlytume

projekto 4 straipsniu kartu pakeisti keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio

9 dalyje pateiktą nuorodą į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymą, kadangi pagal 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 11 straipsnį, tam tikri rodikliai yra tvirtinami atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Pritarus šiai pastabai, projekto 28 straipsnio 1 dalyje numatyti šios nuostatos ankstesnį įsigaliojimą. Pritarti.

Pritarti. Papildyti projekto 4 straipsnį keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 9 dalies pakeitimu ir šią dalį išdėstyti taip: „9. Išmokų mokėtojo patiriamos išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto valstybės socialinių fondų biudžetų atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.“

1.3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

teisinio aiškumo ir tikslumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „vaikas su negalia (įvaikis)“ turėtų būti įrašyti žodžiai „vaikas (įvaikis) su negalia“. Analogiškai reikėtų tikslinti ir projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pritarti. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

14 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punkto

nuostatos (dėl administracinės nuobaudos, paskirtos už tam tikrų šiame punkte nurodytų dokumentų nepateikimą laiku Juridinių asmenų tvarkytojui) derintinos su 2023 m. birželio 1 d. priimtu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2021 (šiuo įstatymu yra numatyta atsakomybė ir už pelno mokesčio informacijos ataskaitos nepateikimą Juridinių asmenų tvarkytojui). Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina projekto 28 straipsnio 4 dalis. Pritarti.

Pritarti. Projekto 14 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punktą siūloma išdėstyti taip: „5) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos), pelno mokesčio informacijos ataskaitos nepateikimą laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos pagal šį kodeksą paskirtą administracinę nuobaudą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;“. Siūloma 28 straipsnio 4 dalį laikyti 3 dalimi ir patikslinti ją pagal Teisės departamento pastabą. 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-08)¹⁴

• (35) (7)

5. Siūlytume

tikslinti įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalį, kadangi iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kuriems darbdaviams įgyvendinant kurias priemones būtų taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės (galima susidaryti įspūdį, kad būtų taikoma tik darbdaviams, sudariusiems pameistrystės darbo sutartis arba trišales sutartis dėl užimtų asmenų ir įgyvendinantiems minėtoje dalyje nurodytas priemones). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nepateikiamas nuoseklus paaiškinimas.

Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, reikėtų tiksliai įvardinti darbdavius, kuriems būtų taikomos minėtos pagalbos taisyklės, atsisakyti sakinyje vartojamo žodelio „arba“, nes neaišku, kokią alternatyvą norima nustatyti, ir vardinti įstatymo straipsnius nuosekliai didėjančia tvarka, t. y. pirmiausiai nurodant 36 straipsnį ir tik po to 44 straipsnį. Pritarti. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalį siūloma išdėstyti taip: „7. Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės taikomos įgyvendinant šias aktyvios darbo rinkos politikos priemones:

1) profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo, jeigu įgyvendinant šias priemones sudaroma trišalė sutartis dėl užimtų asmenų;

2) įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį;

3) remiamojo įdarbinimo;

4) paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti.“

„7. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, šio įstatymo

44 straipsnio 1 dalyje nurodytas

priemones arba šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas priemones, darbdaviams, sudariusiems pameistrystės darbo sutartis arba trišales sutartis dėl užimtų asmenų, taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės.“

1.6. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-08)²¹

• (44) 3
• (9) (1)

6. Projekto

21 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 44 straipsnio 9 dalies 1 punkte

vietoj žodžių „negu nurodyta šioje dalyje“ įrašytini žodžiai „negu nurodyta šiame punkte“. Pritarti. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-08)²⁷

• (56) (2)

7.

Tikslintina projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi šiame punkte yra pateiktos ir kitos sąlygos (pavyzdžiui, numatytas reikalavimas turėti suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ar reikalavimas sudaryti darbo sutartį), už kurias darbdavys turėtų būti laikomas atsakingas. Pritarti. Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti taip:

„2. Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą,

kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu įdarbindamas trečiosios šalies pilietį ir visu jo darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo jo teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų kopijas ir pateikia jas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.“

1.8. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-08)²⁷

• (56) (4)

(1,2,)

8. Projekto

27 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų tekstą

reikėtų susieti kalbiniu ir loginiu ryšiu su keičiamo įstatymo 56 straipsnio

4 dalimi. Pritarti. Siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 56 straipsnio 4 dalį iki

dvitaškio: ,,4. Darbdaviui pPadarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:“. 1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-08)²⁷

• (56) (8)

9.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo nuostatos turėtų būti formuluojamos kaip aiškios taisyklės, siūlytume projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje atsisakyti neturinčių teisinės reikšmės perteklinių žodžių „Subsidiarios rangovo ar subrangovų, ar priimančiosios Lietuvos įmonės atsakomybės esmė“. Pritarti. 1.10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-08)²⁷

• (56) (10)

10. Siūlytume

tikslinti projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 10 dalį, jame nustatant taisyklę tik dėl šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos minimalios mėnesinės algos dydžio konkretaus momento nustatymo, o nuostatą dėl 56¹straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto atvejo dėstyti atskira dalimi keičiamo įstatymo 56¹straipsnyje (nuorodos į 9 dalį išviso atsisakyti, kadangi jame nėra minimas minimaliosios mėnesinės algos dydis). Pritarti. 1. Projekto

27 straipsniu keičiamo įstatymo

56 straipsnio 10 dalį siūloma išdėstyti taip: „10. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju,

9 dalyje ir 56¹straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais atvejais

atlyginimo darbuotojui už darbą dydis nustatomas pagal nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį.“

2. Siūloma papildyti keičiamo įstatymo 56¹ straipsnį 5

dalimi: „5. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju atlyginimo darbuotojui už darbą dydis nustatomas pagal nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį.“

1.11. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-08)²⁷

• (60) 11.

Projekto

27 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 13 dalies nuostatos tarpusavyje

derintinos su keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytos bendrosios ekonominių sankcijų skyrimo taisyklės, įskaitant baudos, numatytos 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte, dydžio nustatymo taisykles. Pritarti. Keičiamo įstatymo 60 straipsnį siūloma išdėstyti taip:

1. Šio įstatymo 56 ir 56¹ straipsniuose numatytų pažeidimų

bylas nagrinėja ir nutarimus priima šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 59¹ straipsnyje nurodytas bylas nagrinėja ir nutarimus priima Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir nutarimus priima Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos, išnagrinėjusios bylą, turi teisę priimti nutarimą:

1) skirti šio įstatymo nustatytas ekonomines sankcijas;

2) nutraukti bylą, jeigu nėra šio įstatymo 56, 56¹, 57, 58 ar 59¹ straipsnyje numatyto pažeidimo;

3) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti. Šis nutarimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba nagrinėjant bylą sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Byla gali būti grąžinta papildomam tyrimui tik vieną kartą. 2. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą baudą, kai nėra taikoma šio įstatymo 56 straipsnio 13 dalis, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Pažeidėjas turi sumokėti baudą ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o jei apskundžia nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo jam dienos. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų nutarimai yra vykdomieji dokumentai, vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šioje dalyje baudai sumokėti nustatyto termino pabaigos. Šios dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija skiria šio įstatymo 59¹ straipsnyje numatytas baudas. 3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. 4.

4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo

trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. 5. Baudos skyrimas gali būti ginčijamas teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė bei neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio įstatymo IV skyriuje nustatytos minimalios baudos. 6. Jeigu pažeidėjas dėl objektyvių priežasčių negali laiku sumokėti baudos ir jeigu yra motyvuotas jo prašymas, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos, atsižvelgdamos į jo finansinę padėtį, paskirtos baudos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų. Prašymas gali būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu arba per vieną mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. 7. Šio įstatymo 56, 56¹, 57, 58 ir 59¹ straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per

2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.“

1.12. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-08)²⁷

• (56) (4)

12Svarstytina,

ar nereikėtų patikslinti projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies, kadangi jame numatyta atsakomybė tik už informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos pažeidimą (teikiama nuoroda tik į šio straipsnio 2 dalį), tačiau apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus atsakomybė nenurodoma.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 57 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama atsakomybė tik už komandiruojamų laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečių (ne įdarbintų užsieniečių) įdarbinimo tvarkos, numatytos šio straipsnio 1 dalies

1 punkte pažeidimus. Nepritarti. Atsakomybė už įstatymo 57 straipsnio 1

dalyje nurodytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus numatyta įstatymo

57 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta „darbdaviui arba įmonei, į kurią

užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, už kiekvieną jo (jos) padarytą šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse numatytą pažeidimą <...>“. Darbdavys būtų baudžiamas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, o įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti – už informavimo apie komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimus. Sankcijos būtų vienodos. 1.13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-08)²⁷

• (58) (3)
• (3) 13. Projekto

27 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 3 punkto tekstą

reikėtų susieti kalbiniu ir loginiu ryšiu su keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi. Pritarti. Keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3 dalį siūloma išdėstyti taip: „3.

Padarius Jei darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą: 1) darbdavys jis privalo atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas; 2) darbdavys jis privalo sumokėti darbuotojui, kurio atliktos darbo funkcijos nebuvo pažymėtos darbo laiko apskaitos dokumentuose Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, ne mažesnį kaip 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio atlyginimą; 3) darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 1 iki 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda. Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 3 iki 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda.“

1.14. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-08)²⁸ 1,²

14. Siūlytina

peržiūrėti įstatymo projekto 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų straipsnių ir jų dalių įsigaliojimą, įvertinant būtinumą šiose dalyse nurodytiems straipsniams ar jų dalims įsigalioti atitinkamai 2024 m. sausio 1 d. ar 2024 m. liepos 1 d. Pvz., manytina, kad įstatymo projekto 28 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstatymo 4 straipsnis galėtų įsigalioti nuo įstatymo paskelbimo. Pritarti. Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą. 1.15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-08)²⁸²

15. Projekto

28 straipsnio 2 dalyje po žodžių ir skaičių „Šio įstatymo 2, 4, 8“ reikėtų

įrašyti praleistą žodį „straipsniai“. Pritarti. Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą. 1.16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-08)²⁸⁵ 16.

Įstatymo projekto 28 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad „Darbdaviams, kuriems mokama subsidija darbo užmokesčiui ir (ar) subsidija darbo asistento išlaidoms, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, neatitinkantiems Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies<...>“. Neaišku, ką siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti, nes keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje nėra kriterijų ar reikalavimų, kuriuos darbdaviai turėtų atitikti. Siūlytume šią dalį tikslinti nurodytu aspektu. Pritarti. Siūloma 28 straipsnio 5 dalį laikyti 4 dalimi ir patikslinti ją sekančiai: ,,4. <...> Darbdaviams, kuriems mokama subsidija darbo užmokesčiui ir (ar) subsidija darbo asistento išlaidoms, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, neatitinkantiems Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėse nustatytų reikalavimų Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies <...>“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data

DĖL UŽIMTUMO ĮSTATYMO PAKEITIMŲ PROJEKTO (Nr. XIVP-3257)

Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) kreipiasi į Jus dėl 2023 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų svarstyti Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5(1), 16, 17, 20, 24, 25, 30(1), 30(2), 31, 32, 35, 38, 39(3), 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48(1), 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-3257) ir Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-3258) (toliau kartu – Įstatymų projektai).

LVK supranta, jog Įstatymų projektais siekiama padidinti legaliai dirbančių asmenų mastą Lietuvoje numatant veiksmingas ir atgrasančias sankcijas už nelegalų arba nedeklaruotą darbą, taip pat skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, pagerinant jiems sąlygas užsidirbti aukštesnes potencialias pajamas, tačiau nepritaria kai kurioms Įstatymų projektų pakete siūlomoms priemonėms ir reguliavimo pakeitimams. Žemiau šiame rašte pristatome LVK pasiūlymus, dėl kurių pateikiame argumentus ir prašome juos įvertinti, ieškant subalansuotų, visų pusių interesus tenkinančių sprendimų. I. Dėl pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą tvarkos pakeitimo Griežtinant darbdavių atsakomybę už nelegalų darbą, labai svarbu, kad tuo pačiu būtų peržiūrėtos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme (toliau – Užimtumo įstatymas) nustatytos sąlygos, kurių tinkamai neįvykdžius darbdaviui skiriama sankcija už nelegalų darbą. Viena iš tų sąlygų, kuri, LVK nuomone, tikslintina, yra susijusi su pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) teritorinei įstaigai apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą pateikimu. Pagal galiojantį ir tuo pačiu keičiamą reguliavimą į nelegalaus darbo apibrėžtį patenka atvejai, kai Sodros teritorinė įstaiga neiformuojama vieną darbo dieną prieš priimto darbuotojo darbo pradžią (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p.). Paminėtina, kad praktikoje tokių pažeidimų gali pasitaikyti neturint jokių ketinimų specialiai nusižengti įtvirtintiems reikalavimams, tačiau aplaidumo klaidos gali inspiruoti darbdaviams dideles baudas, jei visgi minėti pažeidimai bus traktuojami kaip tyčinės veikos.

Atsižvelgiant į tai, kad tobulėja technologijos, siūlytume keisti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą būtų privaloma pranešti Sodros teritorinei įstaigai iki darbuotojo numatyto darbo pradžios (arba, pavyzdžiui, pranešimą pateikti 1 val. iki darbo pradžios). Toks pokytis iš esmės teigiamai išspręstų ir situacijas, kurios šiuo metu gali lemti nelegalaus darbo pažeidimo atsiradimą, kai, pavyzdžiui, vadovas yra keičiamas tą pačią dieną (organas priima sprendimą vieną vadovą atšaukti, o kitą išrinkti tą pačią dieną). Įmonė gali nespėti informuoti Sodros teritorinės įstaigos vieną darbo dieną prieš naujo vadovo darbo pradžią, jei vadovo keitimas susijęs su aplinkybėmis, kurioms paaiškėjus tą pačią dieną vadovas yra atšaukiamas iš pareigų. II. Dėl siūlymo skaičiuoti baudas už nelegalų darbą darbdaviams nuo darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų dydžio atsisakymo LVK pritaria Užimtumo įstatymo projekto tikslui numatyti veiksmingas ir atgrasančias sankcijas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą, taip pat sutinka su Užimtumo įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktu teiginiu, kad sankcijų taikymas yra veiksmingas ir turi atgrasantį poveikį, kai aptikimo ir sankcijų taikymo rizika nusveria ekonominius neteisėto įdarbinimo privalumus, tačiau nepritaria iniciatyvai baudas už nelegalų darbą skaičiuoti nuo darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio. LVK vertinimu, keičiamo Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 2 p. siūlomos baudos juridiniams asmenims už nelegalų darbą ir nelegalų darbą atliekant statybos darbus nuo 2 iki 3 % darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais (maks.

500

000 eurų, o už pakartotinį pažeidimą - maks. 1 mln.), būtų akivaizdžiai

neproporcingos padarytam teisės pažeidimui. Atkreiptinas dėmesys, kad būtinumas didinti baudas už nelegalų darbą grindžiamas šiuo metu galiojančios baudos dydžio (kuris daug metų nekito) ir MMA (kuris nuolat didėja) santykiu (šiuo santykiu grindžiama ir kitų ES valstybių baudos dydžių už nelegalų darbą analizė), tačiau nėra aišku, kuo pagrįstas tikslingumas baudos dydį skaičiuoti nuo darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų. Manome, kad toks siūlymas nėra pakankamai motyvuotas, be to, nepagrįstas kitų ES valstybių praktika, nėra pateiktos analizės ir kitų šalių pavyzdžių, kurie pagrįstų baudos dydžio siejimą su įmonės apyvarta, kaip tinkamiausią ir efektyviausią poveikio priemonę. Pažymėtina, kad bauda procentais nuo pajamų paprastai taikoma, kai verslo subjekto neteisėti veiksmai daro įtaką ekonominei aplinkai, konkurencijai, vartotojams ar viešosioms vertybėms, o tokios verslo subjekto veiklos mastas yra logiškai susijęs su daromos įtakos dydžiu. LVK pritartų tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį baudos už nelegalų darbą dydis būtų siejamas su MMA, bet neatsižvelgiant į darbdavio bendrąsias metines pasaulines pajamas. Toks baudos dydžio skaičiavimo mechanizmas iš dalies ir yra siūlomas keičiamo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kai, tuo atveju, kai nėra atsižvelgiama į darbdavio bendrąsias metines pasaulines pajamas, baudos dydis sudaro nuo 3 iki 12 MMA, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 6 iki 24 MMA. <...>. Atsižvelgti. Komitete pritarta Seimo narės P. Kuzmickienės pasiūlymui, kuriuo keičiamas baudų darbdaviams skaičiavimo mechanizmas (žr. Komiteto išvadą, komiteto patobulintą įstatymo projektą). 2.

2. Lietuvos

asociacija, atsižvelgdama į tai, kad LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstant LR užimtumo įstatymo 2, 4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 39³, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP‑3257, asociacijoms buvo pasiūlyta pateikti pastabas dėl įstatymo projekto, teikia savo pastabas. LR užimtumo įstatymo 56 ir 56¹ straipsnių pakeitimas, numatantis procentinę baudą nuo darbdavio metinių pajamų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, LSA nuomone nustato neteisingą ir neproporcingą atsakomybę dėl šių priežasčių:

1) 56¹ straipsnyje numatyta, kad statyboje nelegaliu darbu laikytinas darbas neturint skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Tokiu būdu iš principo legaliai dirbantis asmuo (t.y. turintis darbo sutartį), tačiau dėl kažkokių priežasčių neturintis identifikavimo kodo, gali inspiruoti darbdaviui iki 0,5 mln. eur baudą (pakartotinio pažeidimo atveju - iki 1 mln. eur baudą). Pažymėtina, kad identifikavimo kodas savo prigimtimi yra tik pagalbinė priemonė inspektoriams gauti informaciją. Kodas pats savaime nesukuria ir nepanaikina darbo santykių, o yra išvestinė priemonė šiems santykiams identifikuoti. Todėl kodo neturėjimas negali būti prilyginamas nelegaliam darbui, jeigu darbo sutartis yra sudaryta. Už kodo neturėjimą negali būti baudžiama tokia pat bauda, kaip už tikrąjį nelegalų darbą nesant darbo sutarties - tai iš principo neteisinga ir neproporcinga;

2) statybos rangovų metinės pajamos gali siekti milijonines sumas, kadangi statybos sąmatas ženkliai išdidina statybinės medžiagos, nors rangovai dažniausiai medžiagų negamina, o tik nuperka jas iš tiekėjų. Jei medžiagas nupirktų tiesiogiai pats užsakovas, tokiu atveju rangovo sąmata ženkliai sumažėtų.

Priklausomai nuo statomo objekto specifikos, statybinės medžiagos sudaro 40-70 procentų visos sąmatos. Tokiu būdu statybinės medžiagos ženkliai padidina formalias rangovų pajamas, nors ekonomine prasme tai nėra jų sukurta „prekė“. Todėl procentinė bauda nuo metinių pajamų statyboje nėra teisinga;

3) generalinių rangovų pajamas sudaro visų objekto subrangovų atliktų darbų vertė kartu su visomis subrangovų panaudotomis statybinėmis medžiagomis ir įrenginiais (pvz. elektrinių katilais ir reaktoriais). Priklausomai nuo statomo objekto specifikos, subrangovai atlieka net iki 90 procentų visų darbų. Tokiu būdu už nelegaliai dirbantį pvz. pagalbinį darbuotoją procentinė bauda generaliniam rangovui bus skaičiuojama nuo milijoninių metinių pajamų, kurios didele dalimi susideda iš subrangovų atliktų darbų vertės. Todėl procentinė bauda nuo metinių pajamų statyboje nėra teisinga;

4) pažymėtina, kad statyboje nelegalios (neapskaitytos) pajamos sudaro ženklią privačių užsakymų apyvartos dalį. Todėl, nustačius baudą procentais nuo metinių pajamų, sukuriama paradoksali situacija, kuomet baudos dydis bus didesnis toms įmonėms, kurios skaidriai dirba ir sąžiningai parodo savo pajamas. Ir atitinkamai priešingai - kuo mažiau skaidri įmonė ir kuo daugiau pajamų neapskaito, tuo baudos dydis bus mažesnis, o tai savo ruožtu dar labiau skatins pajamų slėpimą ir nelegalų darbą. Todėl procentinė bauda nuo metinių pajamų statyboje nėra teisinga;

5) bauda procentais nuo pajamų paprastai taikoma, kai verslo subjekto neteisėti veiksmai daro įtaka ekonominei aplinkai, vartotojams ar viešosioms vertybėms, o tokios verslo subjekto veiklos mastas logiškai susijęs su daromos įtakos dydžiu. Nelegalaus darbo atžvilgiu taikytinas kitoks baudų nustatymo mechanizmas.

Apibendrinant aukščiau paminėtą, Asociacija palaiko tikslą kovoti su nelegaliu darbu, tačiau taikomų baudų dydis turi būti adekvatus padarytam pažeidimui ir jo sukeltai žalai. Atsižvelgti. Komitete pritarta Seimo narės P. Kuzmickienės pasiūlymui, kuriuo keičiamas baudų darbdaviams skaičiavimo mechanizmas (žr. Komiteto išvadą, komiteto patobulintą įstatymo projektą). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

Pagal LDU pranešimų duomenis, trečiosios šalies piliečio darbo užmokesčio, nurodyto su laikinojo įdarbinimo įmonėmis sudarytose sutartyse, vidurkis mažesnis (1218,01 Eur) nei šalies vidutinis darbo užmokestis (~2000 Eur). Tai kelia įtarimą, kad nėra užtikrinamas reikalavimas mokėti vidutinį darbo užmokestį, galimi ilgi nedraudžiamieji laikotarpiai, laikotarpiai tarp siuntimų. Šiuo metu galiojančio Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalis nenumato galimybių skirti baudą laikinojo įdarbinimo įmonei kaip darbdavei už Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygų, t.y.

• 1) trečiosios šalies pilietis įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį ne

trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) trečiosios šalies piliečiui nustatyta visa darbo laiko norma; 3) darbo Lietuvos Respublikoje metu tokiam trečiosios šalies piliečiui mokamas mėnesinis darbo užmokestis, ne mažesnis negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; 4) laikinojo įdarbinimo įmonė kaip darbdavė įrašyta į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, nesilaikymą. Siūlau, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu be kita ko būtų laikomas ir reikalavimo mokėti vidutinį darbo užmokestį laikinajam darbuotojui trečiosios šalies piliečiui nesilaikymas, kas taip pat užkirstų kelią tokiai pagal šį straipsnį baustai laikinojo įdarbinimo įmonei toliau įdarbinti trečiosios šalies piliečius.

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį, nors jis nėra įrašytas į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, laikinojo darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nėra nustatyta visa darbo laiko norma, darbo Lietuvos Respublikoje metu mokamas mėnesinis darbo užmokestis, mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies piliečiui nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį;“. Pritarti. 2. Seimo narė P. Kuzmickienė 2024-03-20¹

• (2) 27
• (56) (1)
• (4) (2)

Argumentai. 1. Nėra pagrindžiama, kaip juridinio asmens pasaulinės pajamos didina nelegalaus darbo Lietuvoje, kaip teisės pažeidimo, pavojingumą.

a) Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą yra konstatavęs, kad šis principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: <…> jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams[¹].

Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, taip pat ir tokio dydžio baudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui[²]. Įstatymuose nustatomos baudos už įstatymų pažeidimus turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą[³].

b) Taigi, sankcijų atgrasomasis efektas būtų pasiektas, Įstatyme įtvirtinus tokias baudas už nelegalų darbą, kurios nusvertų ekonominius neteisėto įdarbinimo privalumus. Tuo pačiu, atsižvelgiant į cituotą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, tokios baudos negali būti drakoniškos, t.y. akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui ir atskirais atvejais lemiančios darbdavio nemokumą. 2. Bauda procentais nuo pajamų paprastai taikoma, kai verslo subjekto neteisėti veiksmai daro įtaka ekonominei aplinkai, vartotojams ar viešosioms vertybėms, o tokios verslo subjekto veiklos mastas logiškai susijęs su daromos įtakos dydžiu. Nelegalaus darbo atžvilgiu taikytinas kitoks baudų nustatymo mechanizmas; 3.

Rangovų metinės pajamos gali siekti milijonines sumas, kadangi pvz., statybos sąmatas ženkliai išdidina statybinės medžiagos, nors rangovai dažniausiai medžiagų negamina, o tik nuperka jas iš tiekėjų. Jei medžiagas nupirktų tiesiogiai pats užsakovas, tokiu atveju rangovo sąmata ženkliai sumažėtų. Priklausomai nuo statomo objekto specifikos, statybinės medžiagos sudaro 40-70 procentų visos sąmatos. Tokiu būdu statybinės medžiagos ženkliai padidina formalias rangovų pajamas, nors ekonomine prasme tai nėra jų sukurta „,prekė“. Todėl procentinė bauda nuo metinių pajamų statyboje nėra teisinga;

4. Generalinių rangovų pajamas sudaro visų

objekto subrangovų atliktų darbų vertė kartu su visomis subrangovų panaudotomis medžiagomis ir įrenginiais (pvz. elektrinių katilais ir reaktoriais). Priklausomai nuo statomo objekto specifikos, subrangovai atlieka net iki 90 procentų visų darbų. Tokiu būdu už nelegaliai dirbantį pvz. pagalbinį darbuotoją 2,5 procentų bauda generaliniam rangovui bus skaičiuojama nuo milijoninių metinių pajamų, kurios didele dalimi susideda iš subrangovų atliktų darbų vertės. Todėl, nustačius baudą procentais nuo metinių pajamų, sukuriama paradoksali situacija, kuomet baudos dydis bus didesnis toms įmonėms, kurios skaidriai dirba ir sąžiningai parodo savo pajamas. Ir atitinkamai priešingai - kuo mažiau skaidri įmonė ir kuo daugiau pajamų neapskaito, tuo baudos dydis bus mažesnis, o tai savo ruožtu dar labiau skatins pajamų slėpimą ir nelegalų darbą. Baudų taikymas nuo darbdavio pasaulinių pajamų akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Pasiūlymas:

Atsisakyti baudų juridiniams asmenims už nelegalų darbą ir nelegalų darbą atliekant statybos darbus nuo to juridinio asmens bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. 1. Atsisakyti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies: 1.

Darbdavio bendrosios pasaulinės pajamos – visos darbdavio gautos pajamos visose pasaulio valstybėse. 2. Pakeisti 27 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) šio įstatymo nustatyta tvarka darbdaviui skiriama nuo 2 iki 3 procentų darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio bauda, ne mažesnė negu 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnė negu 500 000 eurų. Jei darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio nustatyti negalima arba jei jis mažesnis nei 300 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 4 iki 6 procentų darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio bauda, ne mažesnė negu 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnė negu 1 000 000 eurų. Jei jau bausto darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio nustatyti negalima arba jei jis mažesnis nei 300 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 6 iki 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7.

7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Varkalys, Linas Kukuraitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - . PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė Seimo kanceliarijos patarėja, kuriai pavestos SRDK biuro patarėjos funkcijos, Indrė Žukauskaitė [1] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas [2] Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai [3] Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas