Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Zonos teritorija užima 534 1054 ha.“
1Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Zonos valdymo bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir administracija bendrovės vadovas.“
2Pakeisti 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6, Zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas gali būti ir bendrovės administracijos vadovu.“
3Pakeisti 7 straipsnio 7 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) suderinusi su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skelbia zonos teritorijos dalis laisvosiomis teritorijomis ir nustato šių teritorijų ribas.“
4Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Zonos valdymo bendrovės vadovas administracija organizuoja ir vykdo zonos veiklą pagal bendrovės valdybos patvirtintą darbo reglamentą.“
5Pakeisti 7 straipsnio 9 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„9. Zonos valdymo bendrovės vadovas administracija:“. 6. Pakeisti 7 straipsnio 9 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) dirba kitą valdybos jam jai pavestą darbą.“
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atsiradus įstatymo nustatytam pagrindui likviduoti zonos valdymo bendrovę, naujai zonos valdymo bendrovei sudaryti Vyriausybė priima sprendimą skelbti tarptautinį konkursą steigėjų grupei parinkti. Šį konkursą organizuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, o naują konkurso komisiją sudaro ir nuostatus tvirtina Vyriausybė.“
1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsniui įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-3256(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Zonos teritorija užima 534 1054 ha.“
1Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Zonos valdymo bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir administracija bendrovės vadovas.“
2Pakeisti 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6, Zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas gali būti ir bendrovės administracijos vadovu.“
3Pakeisti 7 straipsnio 7 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) suderinusi su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skelbia zonos teritorijos dalis laisvosiomis teritorijomis ir nustato šių teritorijų ribas.“
4Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Zonos valdymo bendrovės vadovas administracija organizuoja ir vykdo zonos veiklą pagal bendrovės valdybos patvirtintą darbo reglamentą.“
5Pakeisti 7 straipsnio 9 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„9. Zonos valdymo bendrovės vadovas administracija:“. 6. Pakeisti 7 straipsnio 9 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) dirba kitą valdybos jam jai pavestą darbą.“
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atsiradus įstatymo nustatytam pagrindui likviduoti zonos valdymo bendrovę, naujai zonos valdymo bendrovei sudaryti Vyriausybė priima sprendimą skelbti tarptautinį konkursą steigėjų grupei parinkti. Šį konkursą organizuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, o naują konkurso komisiją sudaro ir nuostatus tvirtina Vyriausybė.“
1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsniui įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Kauno laisvoji ekonominė zona (toliau – Kauno LEZ) buvo įsteigta priėmus 1996 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymą Nr. I-1591 (toliau – Kauno LEZ įstatymas). Šiuo Kauno LEZ įstatymu buvo numatyta 1053,99 ha[¹] Kauno LEZ teritorija. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą bei Kauno LEZ įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1013 „Dėl tarptautinio konkurso Kauno laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui ir zonos statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti komisijos sprendimo patvirtinimo“ patvirtino komisijos sprendimą Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos nuomos tarptautinio konkurso (toliau – Konkursas) laimėtoju išrinkti tarptautinį konsorciumą, atstovaujamą kompanijos „Antwerpse Ontwikkelings en Investeringsmaatschappij“. Konkursas buvo rengiamas galiojant Kauno LEZ įstatyme numatytam Kauno LEZ teritorijos plotui, t. y. 1054 ha. Pažymėtina, kad Kauno LEZ plotas turėjo ypatingos reikšmės tarptautinių investuotojų apsisprendimui dėl dalyvavimo Konkurse, t. y. tiek Kauno LEZ valdymo bendrovė (toliau – Valdymo bendrovė), tiek kiti potencialūs dalyviai, spręsdami dėl dalyvavimo Konkurse, vertino galimybę valdyti 1054 ha ploto Kauno LEZ. Tačiau Kauno LEZ teritorija, pakeitus Kauno LEZ įstatymą, 1999 m. buvo sumažinta iki 1000 ha, o 2005 m. – iki 534 ha Kauno LEZ teritorijos sumažinimo pagrindinės priežastys – buvo atsisakoma Kauno LEZ teritorijoje valstybinio miško, pelkės, dujotiekiui bei keliams skirtų ir LEZ reikmėms netinkamų plotų, o taip pat dėl sudėtingo ir ilgus metus trunkančio privačios žemės, esančios Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiam proceso.
Paminėtina, kad vietoj eliminuotų Kauno LEZ teritorijos žemės sklypų, Valdymo bendrovei nebuvo pasiūlyta alternatyvių teritorijų, kad būtų galima išlaikyti Konkurso pasiūlyme nurodytą 1054 ha teritorijos ploto dydį, kuris buvo įtvirtintas Kauno LEZ įstatymu. Kauno LEZ teritorijos ploto sumažinimas neigiamai atsiliepė Kauno LEZ ekonominei raidai bei ateities vystymosi strategijai. Taip buvo sumažintas didelių sklypų, orientuotų į potencialius užsienio ir Lietuvos kapitalo bendrovių plyno lauko projektus, plotas. Šiuo metu dėl didelių – 15 ha ir didesnių – taisyklingos formos sklypų stokos Kauno LEZ nebegali atliepti užsienio investuotojų plyno lauko paieškos poreikių, todėl šių projektų tarptautinius konkursus Lietuva pralaimi. Akivaizdu, kad Kauno LEZ projektas turi pagrįstą, ir pirminiu įstatymų numatytą, potencialą sėkmingai įveiklinti pirminiame įstatyme numatytą plotą ir toks teritorijos, galima teigti, atkūrimas įmanomas tik keičiant dabartinį Kauno LEZ įstatymą. Be to, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas) (redakcija galiojusi iki 2011 m. balandžio 28 d.) buvo nepakankamai aiškus bei neužtikrinantis Vyriausybės įsipareigojimų Valdymo bendrovės atžvilgiu tinkamo įvykdymo, kadangi vadovaujantis tuometiniu reglamentavimu privačių žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams truko ilgą laiko tarpą ir reikalavo didelių valstybės kaštų bei administracinių resursų.
Vyriausybei ir tuometei Kauno apskrities viršininko administracijai inicijuojant privačių žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams, savininkai galėjo ginčyti bet kurį atliktą administracinį veiksmą ir taip stabdyti bei sunkinti paėmimo procesą. Vieno veiksmo ginčijimas teisme trukdavo ilgai, o neišnagrinėjus bylos nebuvo galima tęsti procedūros, kuri susidėdavo iš komplekso administracinių veiksmų ir aktų (pvz., valstybės institucijos prašymo apskrities viršininkui pradėti paėmimo procedūrą pateikimas, apskrities viršininko įsakymo dėl procedūros pradėjimo priėmimas, savininkų apie procedūrą informavimas, žemės paėmimo projekto tvirtinimas, sprendimo dėl žemės paėmimo priėmimas ir kt.) Iki Kauno LEZ įsteigimo, praktikoje privačių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nebuvo vykdomos taip išsamiai ir tokiu dideliu mastu kaip kad buvo būtina Kauno LEZ atveju. Taigi, tik tuomet kai privačių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros buvo pradėtos vykdyti ryšium su Kauno LEZ, buvo pastebėti Žemės įstatymo, reglamentuojančio žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, trūkumai. Minėtos procedūros tęsdavosi gana ilgą laiko tarpą (2-3 metus), jau nekalbant apie ilgai trunkančius ginčus tarp valstybės ir privačių žemės sklypų savininkų, nebuvo suformuotos nuoseklios ir aiškios teismų praktikos šiais klausimais.
Žemės įstatymo ir lydinčiųjų teisės aktų nuostatos, susijusios su žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka, ilgainiui buvo keičiamos, tobulinamos, siekiant paspartinti ir efektyvinti administracines procedūras, veiksmus, užkirsti kelią dirbtiniam proceso vilkinimui skundžiant kiekvieną įmanoma veiksmą ar priimtą sprendimą. Nuo 2011 metų galiojantys Žemės įstatymo pakeitimai, sudarė sąlygas žymiai greičiau pradėti ir užbaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras (pvz., buvo nustatyta aiški tvarka dėl savininkų informavimo, buvo įtvirtinti sutrumpinti terminai teismams išnagrinėti bylas dėl paėmimo procedūros pradėjimo, užkertami keliai pakartotiniams ginčijimams ateityje ir kt.). Taip buvo įgalinta Vyriausybė sparčiau vykdyti savo įsipareigojimus, įtvirtintus Vyriausybės nutarimais, Kauno LEZ operatoriui suteikti suplanuotas teritorijas Kauno LEZ valdymui. Taigi esminės ir pačios svarbiausios teisinio reguliavimo spragos ir trukdžiai, dėl ko Vyriausybė negalėjo laiku ir tinkamai suteikti visos numatytos Kauno LEZ teritorijos, šiuo metu yra išnykusios. Jeigu dabartinis reguliavimas būtų buvęs tuo metu, kai buvo steigiamas Kauno LEZ, manytina, kad nebūtų kilę ir problemų tik su daliniu Lietuvos Respublikos Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų pagal laisvosios ekonominės zonos valdymo sutartį vykdymu. Kauno LEZ teritorijos ploto atstatymas į pradinį nustatytą dydį nesudarys išskirtinių sąlygų dabartinei Valdymo bendrovei ir nebus iškraipomos konkurencinės sąlygos lyginant su kitomis LEZ, nebus diskriminuojami kitų LEZ valdymo bendrovių interesai, kadangi būtų atstatoma Kauno LEZ teritorija į šios LEZ steigimo metu buvusį plotą.
Išplėtus Kauno LEZ teritoriją Valdymo bendrovei būtų užtikrinamas Konkurso sąlygose nurodyto ploto suteikimas, ko pagrįstai tikisi Valdymo bendrovė. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1591 3, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – atkurti Kauno LEZ teritorijos plotą iki 1054 ha, prie dabartinio Kauno LEZ teritorijos ploto (534 ha) prijungiant 520 ha papildomo teritorijos ploto. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonominės plėtros grupės (vadovė – Gina Jaugielavičienė, tel. +370 698 02867, el. p. [email protected]; patarėja Laura Daukšienė, tel. +370 638 69643, el. p. [email protected]), vyr. specialistė Lina Žongolavičiūtė, tel. +370 660 93368, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Kauno LEZ veikla reglamentuota: Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu, Kauno LEZ įstatymu bei atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nuostatomis. Šiuo metu Kauno LEZ įstatymu įtvirtintas Kauno LEZ teritorijos dydis – 534 ha. Šis dydis teritorijos dydis palaipsniui buvo sumažintas dėl buvusių sudėtingų žemės paėmimo procedūrų ir neatitiko investuotojo, laimėjusio Konkurse dėl Kauno LEZ teritorijos nuomos, lūkesčių. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įvertinant numatomų investicijų pritraukimo į Kauno LEZ perspektyvas, nustatyta, kad turima 534 ha teritorija nesudaro galimybių efektyviai vystyti Kauno LEZ veiklos. Todėl reikalinga inicijuoti buvusio teritorijos ploto atstatymo (pirminio Kauno LEZ ploto atkūrimo) klausimą, t. y. valstybė turi sudaryti galimybes Kauno LEZ išsinuomoti iš valstybės 1054 ha teritoriją, kaip ir buvo numatyta Konkurse ir pradiniame Kauno LEZ įstatyme. Šiuo metu Kauno LEZ – Kauno rajone įkurta industrinė teritorija su gerai išvystyta infrastruktūra, kurioje veikia 53 užsienio bei Lietuvos investuotojai. Iš Kauno LEZ įstatymu nustatytos 534 ha Kauno LEZ teritorijos atėmus investuotojams jau subnuomotą 179 ha žemės plotą ir 258 ha naujiems potencialiems investuotojams nepanaudojamą teritoriją (70 ha infrastruktūros koridoriai, 50 ha buvusi raketinė bazė su likusiomis plieno betono konstrukcijomis, 30 ha durpinga pelkė, 26 ha aukšto slėgio dujotiekio apribojimai, 7 ha oro uosto radaro sanitarinė apsaugos zona, 75 ha Kruonio HAE teritorijos ribose rezervuoti duomenų centrų veiklai vykdyti), todėl Valdymo bendrovė naujiems klientams gali pasiūlyti tik 97 ha teritoriją. Valdymo bendrovė tam tikrų teritorijų negalėjo tirti siekiant visa apimtimi įvertinti jų naudingumą, kadangi 2005 metais šių teritorijų nuosavybė buvo privačių subjektų. Šiuo metu Valdymo bendrovė naujiems investuotojams gali pasiūlyti tik 97 ha. Per pastaruosius 5 metus Kauno LEZ įmonėms subnuomojama po 20–25 ha žemės per metus. Šis esamas laisvas 97 ha dydžio Kano LEZ teritorijos plotas sudaro rezervą naujų investuotojų priėmimui tik penkeriems metams, tačiau nesudaro galimybių Kauno LEZ vystymo plėtrai kaip buvo numatyta pradiniame etape, kuomet buvo vykdomas Konkursas. Atkuriant pradinį Kauno LEZ teritorijos plotą numatoma papildomai padidinti Kauno LEZ teritoriją 520 ha.
Kauno LEZ teritorijos ploto atstatymo projekto įgyvendinimo veiklos bus pradėtos vykdyti nuo 2024 metų pradžios – planuojama, kad projekto investicijos tęsis 12 metų, kasmet bus įveiklinama vidutiniškai po 47 ha naujos teritorijos, kurioje 8 ha bus skirti infrastruktūrai, o likęs plotas bus subnuomojamas investuotojams. Papildomai įveiklintuose žemės sklypuose įrengus viešąją infrastruktūrą, per 15 metų bus sukurta per 16,8 tūkst. naujų darbo vietų, tai didins naujų darbuotojų sukuriamą pridėtinę vertę. Prognozuojama, kad nuo 2025 metų iki 2039 metų valstybės biudžetas bus papildytas 4,3 mlrd. eurų mokesčių. Suminė grynoji projekto dabartinė vertė viršys 9,59 mlrd. eurų, kas rodo teigiamą įtaką valstybės viešiesiems finansams. Kauno LEZ teritorijos ploto padidinimo nuo 534 ha iki 1054 ha socialiniai-ekonominiai rodikliai: · Grynoji dabartinė vertė (GDV) – 9,594 mlrd. eurų; · Vidinė grąžos norma (VGN) – 1025,58 proc.; · Naudos/sąnaudų santykis (N/S) – 152,53. Taigi, šio projekto įgyvendinimas duos socialinę-ekonominę naudą visuomenei: prognozuojama projekto VGN sudaro 1025,58 proc., projekto grynoji dabartinė vertė viršys 9,5 mlrd. eurų. Šių skaičiavimų[²] pagrindimas. Kaip rodo praktika, vidutiniškai viename subnuomojamame hektare dirba 36 darbuotojai. Pavyzdžiui, 2022 metų pabaigoje Valdymo bendrovė buvo subnuomojusi 162 ha žemės, kurioje veiklą vykdančios įmonėse faktiškai dirbo 5800 darbuotojų, tuo tarpu tokia proporcija galioja ir kitų metų rezultatų analizėje. Tad tokiu būdu gauta vidutinė 36 darbuotojų vienam hektarui žemės proporcija. Taigi, nuo 2026 metų, pirmiems investuotojams pradėjus įgyvendinti investicijas ploto atstatymui skirtuose žemės sklypuose, iki 2037 metų, Valdymo bendrovei įveiklinus ir subnuomojus visą ploto atstatymui skirtą plotą, numatoma ir realu, kad investuotojai sukurs per 16,8 tūkstančius darbo vietų.
Skaičiuojama, kad Kauno LEZ teritorijoje sukurtos darbo vietos nuo 2010 iki 2022 metų imtinai sugeneravo 104 mln. EUR, o vien tik per 2022 metus 33,4 mln. EUR gyventojų pajamų mokesčių (GPM) į valstybės biudžetą. Todėl, remiantis šiais duomenimis ir darbo vietų sukūrimo prognoze, buvo gauta, kad Kauno LEZ atstatytas plotas turi pagrįstą potencialą sugeneruoti 2,09 mlrd. EUR gyventojų GPM į valstybės biudžetą. 2022 metų duomenimis Kauno LEZ teritorijoje yra subnuomota 179 ha ploto iš 534 ha bendro ploto. Šiame subnuomotame plote sukurta ir planuojama sukurti 8 100 darbo vietų. Todėl darbo vietų prognozė yra realistinė, kadangi šiuo metu vienam plyno lauko hektarui pagal faktą tenka 43 darbo vietos (8 100/187 ha), o studijoje naudota prognozė 38 darbo vietų viename ha rodiklis. Tokiu būdu gauta, kad 443 ha (visame atstatomos teritorijos subnuomai galimame plote) bus sukurta 16,8 tūkst. darbo vietų iki 2037 metų. Dabartinės Kauno LEZ industrinės teritorijos išvystymo rezultatai pateikiami 1 lentelėje. Čia nurodytas darbo vietų skaičius apima tiesioginių Kauno LEZ investuotojų sukurtas darbo vietas bei investuotojų patalpose veikiančių įmonių darbo vietų skaičių. 1 lentelė. Dabartinės Kauno LEZ industrinės teritorijos išvystymo rezultatai 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 Sumokėti su darbo santykiais susiję mokesčiai (SODRA ir GPM), mln. EUR 0,71 1,27 1,10 1,69 2,50 2,88 4,27 5,37 6,03 8,73 11,77 18,05 30,75 35,98 47,41 68,97 Sumokėta GPM, mln. EUR 0,29 0,48 0,30 0,46 0,68 0,79 1,17 1,46 1,65 2,38 3,20 4,91 14,90 17,44 22,98 33,42 Sukurtos darbo vietos viso, vnt.
Nuo 2015 iki 2022 metų imtinai pagal VMI teikiamą informaciją, įvertinus susigrąžintų mokesčių sumą, Kauno LEZ tiesioginiai investuotojai į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėjo 135 mln. EUR mokesčių. Svarbu pastebėti, jog valstybės pagalbos pelno mokesčio lengvatai laikotarpis yra ribotas, tad ilgainiui įmonės, kurios dabar naudojasi šia lengvata, mokės reikšmingus mokesčius į valstybės biudžetą. Iki šios dienos, valstybės ir savivaldybės lėšomis į Kauno LEZ infrastruktūrą investuota 19,7 mln. EUR. Numatoma, kad nuo 2026 iki 2036 metų imtinai lėšų poreikis bus 114,68 mln. EUR, iš kurių 101,77 mln. EUR valstybės lėšų. Preliminariai nagrinėjamos 5 teritorijos, kurios gali būti įtrauktos į Kauno LEZ (1 paveikslas):
2 lentelėje pateikiama detalizuotas reikiamų lėšų poreikis viešajai infrastruktūrai įrengti numatomame atkurti Kauno LEZ plote. 2 lentelė.
2 lentelė. Lėšos, reikalingos Kauno LEZ teritorijos ploto atstatymui (teritorijos padidinimas 520 ha), EUR Plėtros sklypai A B C Užliedžiai Jonava Iš viso:
794519815940 521 Teritorijų plėtros išlaidos, EUR Elektra, mln. EUR 4,25 4,5 8,75 Vandenvientė, mln. EUR 4,6 4,6 Keliai, vidinė infrastruktūra, mln. EUR (0,17 mln. EUR/ha) 13,43 7,65 33,66 27,03 6,8 88,57 Buitinės nuotekos, mln. EUR 0,8 0,8 Lietaus nuotekos, mln. EUR 1,5 1,5 Išmiškinimas, mln. EUR (0,012 mln. EUR/ha) 0,54 1,32 1,86 Sklypų išpirkimas, mln. EUR 7,9 0,7 8,6 Iš viso: 21,33 8,19 39,93 38,43 6,8 114,68 Ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 4-886 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-06-03 „Gerinti konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką“ aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2023 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 4-199 redakcija) (toliau – Pažangos priemonė Nr. 05-001-01-06-03) numatytas lėšų poreikis LEZ, pramonės parkų ir kitose pramoninėse teritorijose esančių sklypų inžinerinės infrastruktūros išvystymui iki 2030 m. yra 339 mln. eurų lėšų. Šis lėšų poreikis yra paremtas Teritorijų, skirtų naujoms investicijoms pritraukti ir esamoms plėsti, vystymo iki 2030 m. planu (Pažangos priemonės Nr. 05-001-01-06-03priedas), kuriame numatyta Kauno regione toliau vystyti esamos LEZ infrastruktūrą, kol bus užtikrintas nustatytas poreikis, taip pat numatyta siekiant atkurti Kauno LEZ įstatyme nustatytas pradinės Kauno LEZ teritorijos ribas, identifikuoti naujas teritorijas ir planuoti jas ateityje vystyti iki 520 ha. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis iki 2023 m. Kauno LEZ teritorijos vystymui ir žemės sklypų išpirkimui skirtas apie 40 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų ir ES fondų lėšų finansavimas.
Priėmus Įstatymo projektą bus nustatomi Kauno LEZ teritorijos įsisavinimo etapai keičiant 2000 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos įsisavinimo etapų nustatymo“. Planuojama, kad Kauno LEZ teritorijos įsisavinimo etapai bus vykdomi tokia tvarka: 100 ha teritorijos įsisavinimas bus vykdomas iki 2024 m. lapkričio 1 d., 200 ha teritorijos – iki 2025 m. lapkričio 1 d., 220 ha – iki 2026 m. balandžio 30 d. Taip pat Įstatymo projekte atliekami kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai – atsižvelgiant į galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, Įstatyme projekte keičiamos 7 ir 8 straipsnių dalys, nurodant, jog Kauno LEZ valdymo bendrovės vienas iš valdymo organų yra bendrovės vadovas, o ne administracija kaip buvo iki šiol, taip pat tikslinamas ministerijos pavadinimas nurodant Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją (pakeistas nuo 2019 m. sausio 1 d.). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Poveikio vertinimo pažyma pridedama. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Pakeitimai sudarys sąlygas atstatyti Kauno LEZ teritorijos ribas, pagerins investicinę aplinką Kauno regione, padidins užsienio ir Lietuvos investicijų pritraukimą į Kauno LEZ teritoriją, bus kuriamos naujos darbo vietos. 8.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Papildomų įstatymų priimti ar pakeisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti 2000 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos įsisavinimo etapų nustatymo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomai suplanuotų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų atlyginimui už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus bei infrastruktūrai sukurti.
Preliminariai prognozuojami Kauno LEZ teritorijos ploto padidinimo kaštai ir naudos: · Papildomos 520 ha Kauno LEZ teritorijos plėtros numatomos išvystymo planuojamos išlaidos – 114,68 mln. eurų (iš jų numatomos valstybės išlaidos – 101,77 mln. Eurų). · Visas planuojamas Kauno LEZ teritorijos plėtros išlaidas sudarys: sklypų išpirkimui skiriamos išlaidos – 8,6 mln. eurų, išmiškininimo – 1,86 mln. eurų, infrastruktūros sukūrimo – 104,22 mln. Eurų. · Prognozuojama ekonominė nauda (suminė grynoji projekto dabartinė vertė) – 9,59 mlrd. eurų. · Sukurtos darbo vietos (prognozė iki 2039 metų) – 16,8 tūkst. naujų darbo vietų. · su darbo santykiais susijusios Prognozuojamos įplaukos (gyventojų pajamų mokesčio – GPM) iki 2039 m. į valstybės biudžetą sudarys – 2,09 mlrd. eurų. · Prognozuojama, kad nuo 2025 metų iki 2039 metų Valstybės biudžetas bus papildytas 4,3 mlrd. eurų mokesčių. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Laisvoji ekonominė zona. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] Toliau nurodomas 1054 ha dydis (apvalinama). [²] Skaičiavimai buvo atnaujinti 2023 metų sausio mėnesį, investicinio projekto studija buvo pradėta 2021 metų spalio mėn.
2023-11-09 Nr. XIVP-3256 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
2023-12-18 Nr. XIVP-3256(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
EKONOMINĖS ZONOS ĮSTATYMO NR. I-1591 3, 7 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-3256
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas
G. Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V. Fiodorovas, A.Kupčinskas, D. Labanavičius, L. Mogenienė, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas, M. Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministras K. Žemaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonominės plėtros grupės: vadovė G. Jaugielavičienė, patarėja L. Daukšienė, vyriausioji specialistė L. Žongolavičiūtė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktorius T. Jagminas, Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius V. Petružis, „Glimsted“ vyresnysis teisininkas J. Poderis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Susipažinta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8.
„susilaikė“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Jonas Pinskus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Suredaguotas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto
pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris