Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
taip:
„5. DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis – degalų
tiekėjas ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas, kuriam šio įstatymo
elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius, keleivių ir (arba) krovinių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis arba kitus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekiantis subjektas.”
dalimi: „20¹. Keleivių ir (arba) krovinių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis – viešojo transporto arba krovinių vežimo paslaugas geležinkeliu, keliais ar vidaus vandenų transportu teikiantis juridinis asmuo, veiklą vykdantis elektrinėmis transporto priemonėmis, energiją gaunančiomis per įkrovimo prieigas, pantografus, induktyviuosius įrenginius ar kitais būdais.“
Papildyti 17 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. DAEI apskaitos vienetai viešųjų įkrovos
stotelių operatoriams ir keleivių ir (arba) krovinių vežėjams elektrinėmis transporto priemonėmis teikiami, jei elektros energijos, sunaudotos elektrinėse transporto priemonėse, kiekį jie apskaičiuoja energetikos ministro nustatyta tvarka, o naudojamos įkrovimo prieigos atitinka tvarkoje nustatytus reikalavimus.”
Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) gamtinių dujų transporto sektoriui tiekėjai,
viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai, keleivių ir
(arba) krovinių vežėjai elektrinėmis transporto priemonėmis turi pateikti atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijos, įrodančios degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių patiekimą galutiniam vartotojui, kopiją;“
1.
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2023
m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-3245 (2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
taip:
„5. DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis – degalų
tiekėjas ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyti įpareigojimai, nustatyta tvarka taikomas įpareigojimas, viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius arba kitus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekiantis subjektas, viešosios ar pusiau viešos elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius, keleivių ar krovinių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis, geležinkelio įmonė (vežėjas).“
taip:
„8. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių
apskaitos vienetas (šiame straipsnyje ir toliau – DAEI apskaitos vienetas) – apskaitos vienetas, kuris DAEI Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemoje skiriamas už vidaus rinkoje parduotus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir (ar) už elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, patiektą į transporto priemones, ir naudojamas degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų įpareigojimų įvykdymui vertinti.“
dalimi:
„20¹. Keleivių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis – vežėjas,
vykdantis profesinę keleivių vežimo veiklą elektrinėmis transporto priemonėmis ir turintis galiojančią licenciją, išduotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 arba 4 punktu. 4. Papildyti 2 straipsnį 20² dalimi: „20².
Krovinių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis – vežėjas, vykdantis profesinę krovinių vežimo veiklą elektrinėmis transporto priemonėmis ir turintis galiojančią licenciją, išduotą vadovaujantis Kelių transporto kodekso
Papildyti 17 straipsnį 10 dalimi:
„10. DAEI apskaitos vienetai viešųjų ir pusiau
viešųjų įkrovimo prieigų operatoriams, keleivių ir krovinių vežėjams elektrinėmis transporto priemonėmis ir geležinkelio įmonėms (vežėjams), suteikiami už elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, patiektą į elektrines transporto priemones, jeigu jie atitinka dalyvavimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir elektros energijos, patiektos į elektrines transporto priemones, kiekio apskaičiavimo reikalavimus, nustatytus DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos apraše. Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriams, keleivių ir krovinių vežėjams elektrinėmis transporto priemonėmis DAEI apskaitos vienetai suteikiami tik už elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, patiektą į transporto priemones per jiems priklausančias elektromobilių įkrovimo prieigas.“
Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) transporto sektoriaus gamtinių dujų transporto
sektoriui tiekėjai, viešųjų ar pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai, keleivių ir krovinių vežėjai elektrinėmis transporto priemonėmis ir geležinkelių įmonės (vežėjai) siekdami, kad jų tiekiama energija būtų laikoma atsinaujinančių išteklių energija, turi pateikti panaudoti atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijos garantijas, įrodančios įrodančias degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių patiekimą galutiniam vartotojui, kopiją;“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. 2. Energetikos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) pagrindinis tikslas – didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje, skatinti elektrinį viešąjį bei elektrinį krovininį transportą. Įstatymo projektu siekiama išplėsti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – DAEI) apskaitos vienetų sistemos dalyvių ratą, į jį įtraukiant keleivių ir (arba) krovinių vežėjus, kurie paslaugas teikia elektrinėmis transporto priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu naftos ir gamtinių dujų degalų tiekėjai alternatyviuosius degalus gali patiekti maišydami ar kitaip tiekdami biodegalus, biometaną, ar įkraudami elektrinius automobilius iš viešųjų įkrovos stotelių. Šiuo metu elektrinio viešojo transporto bei elektrinio krovininio transporto paslaugų tiekėjai neturi galimybės parduoti generuojamų DAEI apskaitos vienetų naftos ir gamtinių dujų tiekėjams, siekiantiems įgyvendinti jiems teisės aktuose numatytus tikslus. Nors keleivinis ir krovininis elektrinis transportas (autobusai, troleibusai, geležinkeliai ir kt.) prisideda prie Lietuvai keliamų tikslų įgyvendinimo, tačiau toks viešasis transportas negali pasinaudoti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme (toliau – ADĮ) sukurta skatinimo sistema per DAEI vienetų prekybą. Todėl siekiama įtraukti elektrinį viešąjį ir krovininį transportą į šios sistemos tikslus, o, tuo pačiu, augant tikslams bei DAEI vienetų poreikiui, atsiras vis didesnės finansinės paskatos investuoti į elektrinį transportą ir tapti DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviu.
Atkreiptinas dėmesys, kad viešasis transportas Lietuvoje yra smarkiai subsidijuojamas, nes daugelis keleivių bilietų parduodami lengvatinėmis kainomis. Šis Įstatymo projektas leistų elektriniam viešajam transportui gauti papildomų pajamų bei sumažintų dotacijų ir subsidijų poreikį iš valstybės biudžeto, nes naftos degalų pardavėjai galėtų įsigyti DAEI vienetus iš viešojo transporto operatorių. Rengiant Įstatymo projektą buvo atlikta kai kurių sparčiai elektrines transporto priemones įsigyjančių keleivių bei krovinių vežėjų Lietuvoje apklausa. Įmonių sunaudotos elektros energijos pateikti skaičiai nurodomi žemiau:
elektros energijos kiekį nuo 12 GWh 2022 m. iki 40 GWh 2030 m.;
pilna elektrifikacija padidintų sunaudojamos elektros energijos kiekį nuo 20 GWh 2022 m. iki 55 GWh 2030 m.;
transportą, padidintų sunaudotos elektros kiekį nuo 16 GWh iki 42 GWh 2030 m.;
apskrities, patirtis rodo, kad „UAB Tauragės autobusų parkas“ 2022 m. sunaudojo 0.146 GWh elektros energijos su
apklausos rezultatus, elektros energijos suvartojimas viešajame transporte Lietuvoje 2022 m. siekė mažiausiai 49 GWh, arba maždaug 0.2% nuo rinkai patiekto dyzelino ir benzino energinės vertės.
Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai išlaikytų ir didelę biodegalų paklausą, nes nuo
benzino energinio kiekio, o, kaip minėta, elektrinis viešasis transportas galėtų sudaryti maždaug tik 0.2% nuo patiekto dyzelino ir benzino kiekio. Elektrinis kelių krovinių transportas šiuo metu sudaro tik simbolinę transporto kiekio dalį – Lietuvoje yra registruota keli šimtai lengvųjų krovininių automobilių, dalis kurių priklauso ne krovinių pervežimo paslaugas teikiančioms bendrovėms, bet yra naudojami verslo vidinėms reikmėms. Atkreiptinas dėmesys, kad transporto sektorius Lietuvoje yra didžiausias ŠESD emisijų šaltinis (virš 30%). Europos Sąjungoje šio sektoriaus dekarbonizavimui skiriamas didelis dėmesys. Šis siūlymas glaudžiai susijęs su ES ir Lietuvos strateginiuose tiksluose keliamais uždaviniais. Pabrėžtina, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/..., iš dalies keičianti Direktyvą (ES) 2018/2001, Reglamentą (ES) 2018/1999 ir Direktyvą 98/70/EB dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir panaikinančią Tarybos direktyvą (ES) 2015/652 (toliau
siekti, kad bet kuriai ekonominei veiklai būtų reikalinga mažiausiai energijos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3.
teisiniai santykiai: Šiuo metu ADĮ nėra numatyta, kad keleivių ir (arba) krovinių vežėjai, kurie paslaugas teikia elektrinėmis transporto priemonėmis, yra laikomi DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projekto 1 straipsniu, kuriuo keičiamas ADĮ 2 straipsnis, siūloma įtvirtinti sąvoką „keleivių ir (arba) krovinių vežėjai elektrinėmis transporto priemonėmis“
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Įstatymo projekto siūlomomis nuostatomis prisidedama prie tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos strateginiuose dokumentuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose, įgyvendinimo. Taip pat, prisidedama prie aplinkos oro taršos mažinimo, kadangi skatinant elektrinių transporto priemonių naudojimą, mažinamas ŠESD emisijų kiekis transporto sektoriuje. Elektrinio viešojo transporto operatoriai būtų papildomai paskatinti už jų indėlį mažinant miestų oro taršą, jie galėtų gauti papildomų pajamų ir toliau plėsti viešojo transporto parko elektrifikaciją. Krovinių vežėjai taip pat galėtų gauti papildomų pajamų, o tai padidintų elektrinių krovininių transporto priemonių atsiperkamumą. Priėmus Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektu nustatyti reikalavimai neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Priešingai, Įstatymo projekto siūlomos nuostatos prisidėtų prie Lietuvos Respublikos strateginiuose dokumentuose, tokiuose kaip Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje, Nacionalinėje atsinaujinančių išteklių plėtros programoje, Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plane ir kituose dokumentuose numatytų tikslų įgyvendinimo.
Lietuva atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą vykdo remdamasi Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (toliau – NENS), kurioje nustatyti ilgalaikiai tikslai energetikos srityje. Vienas iš jų – atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu 2050 m. turi siekti 50 proc. Vadovaujantis NENS, Lietuva išsikėlė ambicingus tikslus, kuriais reikšmingai prisidės prie Energetikos sąjungos, padedančios ES sumažinti jos priklausomybę nuo energijos importo, ir 2030 m. ES energetikos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimo. Norint pasiekti šių tikslų reikia visiškai įgyvendinti planuojamas politikos priemones. NENS pagrindinis degalų srities tikslas – palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros energijos vartojimo, lanksčiai ir efektyviai išnaudojant esamą naftos ir naftos produktų sektoriaus infrastruktūrą ir vietinį atsinaujinančių energijos išteklių potencialą. Vienas iš principų, kuriuo vadovaujamasi siekiant šio tikslo – integralumo principas, t.y. alternatyvių rūšių degalų integravimas, mažinant priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, didinant energijos vartojimo efektyvumą, mažinant taršą.
Įgyvendinant strateginį degalų srities tikslą, bus siekiama, kad iki 2050 metų 50 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos išteklių ir 100 proc. sumažėtų įprastais degalais (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių naudojimas miestuose. NENS ir jos įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (toliau – Planas), numatyti tikslai yra papildomi Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau – NEKS planas), numatant kryptis bei priemones, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl transporto sektoriuje naudojamų alternatyviųjų degalų. NEKS plane numatyta, kad, didinant transporto sektoriaus efektyvumą, bus imtasi skatinimo priemonių ir įpareigojimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektu būtų prisidedama ir prie Direktyvoje išsikeltų tikslų įgyvendinimo. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės. Priėmus Įstatymo projektą turės būti keičiami ar priimami nauji poįstatyminiai teisės aktai.
Remiantis Įstatymo projekto 2 straipsniu, kuriuo keičiamas ADĮ 17 straipsnis, turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas „Dėl Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo” arba priimamas naujas teisės aktas, kuriame nustatoma, kaip apskaičiuojamas keleivių ir (arba) krovinių vežėjų elektrinėse transporto priemonėse sunaudotos elektros energijos kiekis, jeigu šie subjektai nori būti įtraukti į DAEI apskaitos vienetų dalyvių ratą. Taip pat, minėtame teisės akte turėtų atsirasti reikalavimai, skirti keleivių ir
(arba) krovinių vežėjų naudojamoms įkrovimo prieigoms. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos energetikos ministras turės priimti teisės aktą, kuriuo būtų nustatoma, kaip apskaičiuojamas keleivių ir (arba) krovinių vežėjų elektrinėse transporto priemonėse sunaudotos elektros energijos kiekis, jeigu šie subjektai nori būti įtraukti į DAEI apskaitos vienetų dalyvių ratą. Taip pat, minėtame teisės akte turėtų atsirasti reikalavimai, skirti keleivių ir (arba) krovinių vežėjų naudojamoms įkrovimo prieigoms.
Iš kontaktinių linijų elektrą gaunančios transporto priemonės (troleibusai, traukiniai) patiria tam tikrus techninius elektros energijos nuostolius, kurie neišvengiami, siekiant palaikyti elektros įtampa tinkle ir pan. Elektrinio viešojo transporto įkrovimo prieigose ar juridinių asmenų valdomose jų krovininio transporto įkrovimo prieigose elektros energija taip pat turi būti tiksliai apskaityta, neįtraukiant techninių nuostolių. Elektros įkrovimo prieigų gamintojai nurodo, kad įprastu atveju naudojami sertifikuoti vidiniai įkrovos stotelių skaitikliai, kurių rodmenys galėtų būti pagrindu suteikti DAEI apskaitos vienetus. Vidinių įkrovos stotelių skaitiklių rodmenys galėtų būti derinami su deklaracijomis apie transporto priemonių ridą ar kitais papildomais duomenimis, siekiant užtikrinti objektyvų sunaudotos elektros energijos įvertinimą. Tikslūs reikalavimai elektros energijos apskaitai turėtų būti nustatomi Lietuvos Respublikos energetikos ministro tvirtinamame teisės akte. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų iš biudžetų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „alternatyvieji degalai“, „elektra“, „elektros energija“, „DAEI apskaita“, „DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis“, „elektrinis viešasis transportas“, „keleivių ir (arba) krovinių vežėjai elektrinėmis transporto priemonėmis“ ir t.t. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia Seimo nariai [¹] https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2023-0303_EN.html#title1
2023-11-10 Nr. XIVP-3245 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Kaip matyti iš projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau
keleivių ir (arba) krovinių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis apibrėžiamas kaip „viešojo transporto arba krovinių vežimo paslaugas geležinkeliu, keliais ar vidaus vandenų transportu teikiantis juridinis asmuo, veiklą vykdantis elektrinėmis transporto priemonėmis, energiją gaunančiomis per įkrovimo prieigas, pantografus, induktyviuosius įrenginius ar kitais būdais“. Taigi, pagal teikiamą projektą DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviu būtų ne tik tiekiantys alternatyvius degalus (šiuo atveju – elektrą) vidaus rinkai asmenys, bet ir šiuos degalus gaunantys (naudojantys) asmenys, t. y. vartotojai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose yra reglamentuojami DAEI apskaitos vienetai, DAEI apskaitos vienetų sistema, DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių pareigos ir pan. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje DAEI apskaitos vienetas yra apibrėžiamas kaip „apskaitos vienetas, kuris DAEI apskaitos vienetų sistemoje skiriamas už vidaus rinkoje parduotus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir naudojamas degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų įpareigojimų įvykdymui vertinti“.
Pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį „DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviams už kiekvieną kalendoriniais metais vidaus rinkai patiektą degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių megadžaulį (MJ) šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka skiriami DAEI apskaitos vienetai“. Visos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytos DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių pareigos yra siejamos su degalų tiekimu į vidaus rinką. Pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalį
„DAEI apskaitos vienetai sugeneruojami DAEI apskaitos vienetų sistemoje
deklaruojant vidaus rinkai patiektus degalus“. Pagal keičiamo įstatymo
administravimas yra finansuojamas DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokomis, kurias nustatant „atsižvelgiama į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos mastą, kuris vertinamas pagal DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių patiektus degalų kiekius, už kuriuos buvo sugeneruotas atitinkamas DAEI apskaitos vienetų skaičius“. Taigi, įvertinus aptartas keičiamo įstatymo nuostatas, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį DAEI apskaitos vienetai galėtų būti skiriami ne tik degalų tiekėjams, bet ir jų naudotojams – keleivių ir (arba) krovinių vežėjams – sistemiškai nedera su galiojančiomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Siekiant nustatyti projektu siūlomą teisinį reguliavimą, keičiamas įstatymas turėtų būti pakeistas iš esmės.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal keičiamą įstatymą DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai yra ir viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatoriai, kuriems už patiektą vidaus rinkai energiją yra skiriami DAEI apskaitos vienetai. Pažymėtina, kad projektu nustačius, kad DAEI apskaitos vienetai būtų skiriami ir keleivių ir (arba) krovinių vežėjams, gaunantiems energiją „per įkrovimo prieigas“, susidarytų situacija, kai už tą pačią patiektą ir suvartotą energiją DAEI apskaitos vienetai būtų skiriami du kartus. Šiame kontekste pažymėtina, jog keičiamo įstatymo
atsinaujinančių energijos išteklių, patiekta į transporto priemones per viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatorių valdomas įkrovimo prieigas, energetikos ministro nustatyta tvarka įskaičiuojama į atsinaujinančių energijos išteklių dalies transporto sektoriuje tikslą, užtikrinant, kad į suvartotą energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių būtų atsižvelgiama tik vieną kartą“. 2. Pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20¹dalyje pateiktą keleivių ir (arba) krovinių vežėjo elektrinėmis transporto priemonėmis apibrėžtį, keleivių ir (arba) krovinių vežėju elektrinėmis transporto priemonėmis būtų laikomas „viešojo transporto arba krovinių vežimo paslaugas geležinkeliu, keliais ar vidaus vandenų transportu teikiantis juridinis asmuo <...>“. Pažymėtina, kad viešojo transporto sąvoka yra apibrėžta Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje: „Viešasis transportas – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais, nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi“. Taigi, sąvoka
„viešasis transportas“ apima ne tik keleivius, bet ir bagažą ir krovinius.
Projektu nesiūloma viešojo transporto apibrėžti kitaip, todėl iš aptariamos projekto nuostatos nėra aišku, koks konkretus vežėjų ratas turimas mintyje. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20¹dalyje apibrėžiant keleivių ir
(arba) krovinių vežėją elektrinėmis transporto priemonėmis, be kita ko nurodoma, kad jis yra atitinkamas paslaugas teikiantis juridinis asmuo. Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtinama paslaugos teikėjo prievolė pasirinkti tam tikrą teisinę formą vertintinas kaip neatitinkantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių, pagal kuriuos įsisteigti ir teikti paslaugas gali tiek fiziniai asmenys, tiek ir įmonės (tiek turinčios juridinio asmens statusą, tiek ir jo neturinčios). Be to, nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, iš kurios matyti, kad prie viešojo keleivių vežimo keliais transporto yra priskiriamos ir fizinių asmenų – taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų – transporto priemonės, t. y. ir fiziniai asmenys laikomi viešojo keleivių vežimo keliais transporto paslaugų teikėjais. 4. Pabrėžtina, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20¹dalyje pateiktoje keleivių ir (arba) krovinių vežėjo elektrinėmis transporto priemonėmis sąvokos apibrėžtyje naudojamos kituose įstatymuose neapibrėžtos sąvokos – elektrinės transporto priemonės, įkrovimo prieiga, pantografai ir induktyvieji įrenginiai – turėtų būti apibrėžtos teikiamame projekte. 5.
įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti DAEI apskaitos vienetų teikimo (skyrimo) viešųjų įkrovos stotelių operatoriams ir keleivių ir (arba) krovinių vežėjams elektrinėmis transporto priemonėmis sąlygą – jei elektros energijos, sunaudotos elektrinėse transporto priemonėse, kiekį jie apskaičiuoja energetikos ministro nustatyta tvarka, o naudojamos įkrovimo prieigos atitinka tvarkoje nustatytus reikalavimus. Manytina, kad tokia nuostata pagal savo turinį turėtų būti laikoma ne DAEI apskaitos vienetų skyrimo sąlyga, bet viešųjų įkrovos stotelių operatorių ir keleivių ir (arba) krovinių vežėjų elektrinėmis transporto priemonėmis pareiga sunaudotos elektros energijos kiekį skaičiuoti tam tikra energetikos ministro nustatyta tvarka. Jei vis tik projektu siekiama nustatyti DAEI apskaitos vienetų suteikimo sąlygą, ji turėtų būti nustatyta ne ministro įsakyme, bet įstatyme. 6. Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 10 dalį DAEI apskaitos vienetai būtų suteikiami ir viešųjų įkrovos stotelių operatoriams. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, kurios šiuo požiūriu nesiūloma keisti ir projektu, DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviu yra viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius, bet ne viešųjų įkrovos stotelių operatorius. Nėra aiškus šių nuostatų tarpusavio santykis. Kita vertus, nėra aišku ir tai, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje yra įvardijami tik viešųjų įkrovos stotelių operatoriai, nors pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20¹dalį keleivių ir (arba) krovinių vežėjai energiją transporto priemonėms gauna ne tik per įkrovimo prieigas, bet ir per pantografus, induktyviuosius įrenginius ir pan. 7.
(arba) krovinių vežėjai elektrinėmis transporto priemonėmis galėtų įvykdyti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 6 punkte jiems nustatytą pareigą – pateikti atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijos, įrodančios degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių patiekimą galutiniam vartotojui, kopiją, nes iš projekto nuostatų seka, jog jie patys ir yra galutiniai vartotojai. 8. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgus į tai, kad projektu teikiamu siūlymų įgyvendinimas reikalautų ne tik priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau pasirengti ir įgyvendinamųjų teisės aktų taikymui, įskaitant, tačiau neapsiribojant reikalingų pokyčių informacinėse sistemose pagal įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus atlikimą, teigtina, jog projekto
neįgyvendinamas. Pažymėtina, jog projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, iki kurio turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, turėtų būti nustatytas taip, kad būtų pakankamas laikotarpis nuo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo iki įstatymo įsigaliojimo pasirengti ir įgyvendinamųjų teisės aktų taikymui. 9. Projekto 4 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo. Projekto 4 straipsnyje turėtų būti nustatyta konkreti data, iki kurios nauji DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai privalėtų užsiregistruoti šioje sistemoje. 10. Atsižvelgus į Vyriausybės ir ministerijų kompetenciją, nustatytą keičiamo įstatymo 3 straipsnyje, dėl šio projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. 11.
įstatymo projektu siūloma išplėsti DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių ratą, bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto bei
vertinimas. 12. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 12.1. Projekto 1 straipsnio
straipsnio pavadinime įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“, o šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina išimtis „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
2024-05-28 Nr. XIVP-3245(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje pateikto termino apibrėžtyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų“ įrašytinas žodis „šio“. Be to, atsižvelgus į tai, kad į projekte vartojamas formuluotes vietoj žodžių „viešosios ar pusiau viešos“ įrašytini žodžiai „viešosios ar pusiau viešosios“. 2. Siekiant suderinti įstatyme vartojamus terminus, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 10 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „pusiau viešųjų“ įrašytinas žodis „elektromobilių“. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 10 dalies antrajame sakinyje prieš žodžius „transporto priemones“ įrašytinas žodis „elektrines“. 4. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 10 dalies antrajame sakinyje po žodžių „jiems priklausančias“ nereikėtų įrašyti žodžių „viešąsias ar pusiau viešąsias“. 5. Pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 6 punktą „transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai, viešųjų ar pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai, keleivių ir krovinių vežėjai elektrinėmis transporto priemonėmis ir geležinkelių įmonės (vežėjai), siekdami, kad jų tiekiama energija būtų laikoma atsinaujinančių išteklių energija, turi panaudoti atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijas, įrodančias degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių patiekimą galutiniam vartotojui“.
Pažymėtina, kad Alternatyviųjų degalų įstatymo 18 straipsnio 4 dalies, kurios 6 punktą siūloma keisti projektu, nuostatoje iki dvitaškio nustatoma, kokia informacija turi būti nurodoma, deklaruojant vidaus rinkai patiektus degalus. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus Alternatyviųjų degalų įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatos iki dvitaškio ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatos tarpusavio santykis. Kita vertus, nėra aišku, kaip atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija, kuri pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį yra elektroninis dokumentas, kurio vienintelė paskirtis – įrodyti galutiniam vartotojui, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, gali būti panaudota. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
PROJEKTO nr. xivp-3245
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės patarėjas Aurimas Salapėta. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-101 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Kaip matyti iš projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 5 dalies nuostatos, projektu yra siekiama išplėsti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – DAEI) apskaitos vienetų sistemos dalyvių ratą, į jį įtraukiant keleivių ir (arba) krovinių vežėjus, kurie paslaugas teikia elektrinėmis transporto priemonėmis. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20¹dalyje keleivių ir (arba) krovinių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis apibrėžiamas kaip „viešojo transporto arba krovinių vežimo paslaugas geležinkeliu, keliais ar vidaus vandenų transportu teikiantis juridinis asmuo, veiklą vykdantis elektrinėmis transporto priemonėmis, energiją gaunančiomis per įkrovimo prieigas, pantografus, induktyviuosius įrenginius ar kitais būdais“.
Taigi, pagal teikiamą projektą DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviu būtų ne tik tiekiantys alternatyvius degalus (šiuo atveju – elektrą) vidaus rinkai asmenys, bet ir šiuos degalus gaunantys (naudojantys) asmenys, t. y. vartotojai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose yra reglamentuojami DAEI apskaitos vienetai, DAEI apskaitos vienetų sistema, DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių pareigos ir pan. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje DAEI apskaitos vienetas yra apibrėžiamas kaip „apskaitos vienetas, kuris DAEI apskaitos vienetų sistemoje skiriamas už vidaus rinkoje parduotus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir naudojamas degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų įpareigojimų įvykdymui vertinti“. Pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį „DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviams už kiekvieną kalendoriniais metais vidaus rinkai patiektą degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių megadžaulį (MJ) šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka skiriami DAEI apskaitos vienetai“. Visos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytos DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių pareigos yra siejamos su degalų tiekimu į vidaus rinką. Pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalį „DAEI apskaitos vienetai sugeneruojami DAEI apskaitos vienetų sistemoje deklaruojant vidaus rinkai patiektus degalus“.
Pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 10 dalį DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimas ir administravimas yra finansuojamas DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokomis, kurias nustatant
„atsižvelgiama į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos mastą, kuris
vertinamas pagal DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių patiektus degalų kiekius, už kuriuos buvo sugeneruotas atitinkamas DAEI apskaitos vienetų skaičius“. Taigi, įvertinus aptartas keičiamo įstatymo nuostatas, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį DAEI apskaitos vienetai galėtų būti skiriami ne tik degalų tiekėjams, bet ir jų naudotojams – keleivių ir (arba) krovinių vežėjams – sistemiškai nedera su galiojančiomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Siekiant nustatyti projektu siūlomą teisinį reguliavimą, keičiamas įstatymas turėtų būti pakeistas iš esmės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal keičiamą įstatymą DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai yra ir viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatoriai, kuriems už patiektą vidaus rinkai energiją yra skiriami DAEI apskaitos vienetai. Pažymėtina, kad projektu nustačius, kad DAEI apskaitos vienetai būtų skiriami ir keleivių ir (arba) krovinių vežėjams, gaunantiems energiją „per įkrovimo prieigas“, susidarytų situacija, kai už tą pačią patiektą ir suvartotą energiją DAEI apskaitos vienetai būtų skiriami du kartus.
Šiame kontekste pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2¹dalyje yra nustatyta: „Elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių, patiekta į transporto priemones per viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatorių valdomas įkrovimo prieigas, energetikos ministro nustatyta tvarka įskaičiuojama į atsinaujinančių energijos išteklių dalies transporto sektoriuje tikslą, užtikrinant, kad į suvartotą energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių būtų atsižvelgiama tik vieną kartą“. Nepritarti Komiteto argumentai:
Pagal Vyriausybės pasiūlytus pakeitimus tikslinančius DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvio ir DAEI apskaitos vienetų sąvokas įstatymų nuostatos yra sistemiškai suvienodinamos. Pažymėtina, kad degalų tiekimo sąvoka taip pat įtraukia ir elektros energijos pardavimą transporto sektoriaus vartotojams. Atsižvelgiant į Vyriausybės pateiktą pasiūlymą taip pat būtų patikslinama Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 10 dalis, užtikrinant, kad keleivių ir krovinių vežėjams elektrinėmis transporto priemonėmis DAEI apskaitos vienetai būtų suteikiami tik už elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, patiektą į transporto priemones per jiems priklausančias elektromobilių įkrovimo prieigas, t.y. išvengiant dvigubos apskaitos rizikų. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-101 2.
Pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20¹dalyje pateiktą keleivių ir (arba) krovinių vežėjo elektrinėmis transporto priemonėmis apibrėžtį, keleivių ir (arba) krovinių vežėju elektrinėmis transporto priemonėmis būtų laikomas „viešojo transporto arba krovinių vežimo paslaugas geležinkeliu, keliais ar vidaus vandenų transportu teikiantis juridinis asmuo <...>“. Pažymėtina, kad viešojo transporto sąvoka yra apibrėžta Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje: „Viešasis transportas – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais, nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi“. Taigi, sąvoka „viešasis transportas“ apima ne tik keleivius, bet ir bagažą ir krovinius. Projektu nesiūloma viešojo transporto apibrėžti kitaip, todėl iš aptariamos projekto nuostatos nėra aišku, koks konkretus vežėjų ratas turimas mintyje. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pagal Vyriausybės pateiktus pasiūlytus įvedamos dvi atskiros sąvokos, žr. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymą Nr. 2. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
apibrėžiant keleivių ir (arba) krovinių vežėją elektrinėmis transporto priemonėmis, be kita ko nurodoma, kad jis yra atitinkamas paslaugas teikiantis juridinis asmuo. Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtinama paslaugos teikėjo prievolė pasirinkti tam tikrą teisinę formą vertintinas kaip neatitinkantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių, pagal kuriuos įsisteigti ir teikti paslaugas gali tiek fiziniai asmenys, tiek ir įmonės (tiek turinčios juridinio asmens statusą, tiek ir jo neturinčios).
Be to, nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, iš kurios matyti, kad prie viešojo keleivių vežimo keliais transporto yra priskiriamos ir fizinių asmenų – taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų – transporto priemonės, t. y. ir fiziniai asmenys laikomi viešojo keleivių vežimo keliais transporto paslaugų teikėjais. Nepritarti Komiteto argumentai:
Pagal Vyriausybės pateiktus pasiūlytus įvedamos dvi atskiros sąvokos, žr. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymą Nr. 2. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
20¹dalyje pateiktoje keleivių ir (arba) krovinių vežėjo elektrinėmis transporto priemonėmis sąvokos apibrėžtyje naudojamos kituose įstatymuose neapibrėžtos sąvokos – elektrinės transporto priemonės, įkrovimo prieiga, pantografai ir induktyvieji įrenginiai – turėtų būti apibrėžtos teikiamame projekte. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Alternatyviųjų degalų įstatymas numato elektromobilių įkrovimo prieigos sąvoką, o elektrinė transporto priemonė iš esmės yra bendrinis apibūdinimas. Atsižvelgus į Vyriausybės pateiktus pasiūlymus pantografų ir induktyviųjų įrenginių sąvokos nebebūtų naudojamos. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-102 5.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti DAEI apskaitos vienetų teikimo (skyrimo) viešųjų įkrovos stotelių operatoriams ir keleivių ir (arba) krovinių vežėjams elektrinėmis transporto priemonėmis sąlygą – jei elektros energijos, sunaudotos elektrinėse transporto priemonėse, kiekį jie apskaičiuoja energetikos ministro nustatyta tvarka, o naudojamos įkrovimo prieigos atitinka tvarkoje nustatytus reikalavimus. Manytina, kad tokia nuostata pagal savo turinį turėtų būti laikoma ne DAEI apskaitos vienetų skyrimo sąlyga, bet viešųjų įkrovos stotelių operatorių ir keleivių ir (arba) krovinių vežėjų elektrinėmis transporto priemonėmis pareiga sunaudotos elektros energijos kiekį skaičiuoti tam tikra energetikos ministro nustatyta tvarka. Jei vis tik projektu siekiama nustatyti DAEI apskaitos vienetų suteikimo sąlygą, ji turėtų būti nustatyta ne ministro įsakyme, bet įstatyme. Nepritarti Komiteto argumentai:
Žr. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymą Nr. 3. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
apskaitos vienetai būtų suteikiami ir viešųjų įkrovos stotelių operatoriams. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, kurios šiuo požiūriu nesiūloma keisti ir projektu, DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviu yra viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius, bet ne viešųjų įkrovos stotelių operatorius. Nėra aiškus šių nuostatų tarpusavio santykis. Kita vertus, nėra aišku ir tai, kodėl projekto
dalyje yra įvardijami tik viešųjų įkrovos stotelių operatoriai, nors pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20¹dalį keleivių ir (arba) krovinių vežėjai energiją transporto priemonėms gauna ne tik per įkrovimo prieigas, bet ir per pantografus, induktyviuosius įrenginius ir pan.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Žr. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymą Nr. 3. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
priemonėmis galėtų įvykdyti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 6 punkte jiems nustatytą pareigą – pateikti atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijos, įrodančios degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių patiekimą galutiniam vartotojui, kopiją, nes iš projekto nuostatų seka, jog jie patys ir yra galutiniai vartotojai. Nepritarti Komiteto argumentai:
Kilmės garantija išduodama gamintojui ir turi būti panaudojama operatoriaus naudai. Žr. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymą Nr. 4. Kilmės garantijos turi būti panaudojamos. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgus į tai, kad projektu teikiamu siūlymų įgyvendinimas reikalautų ne tik priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau pasirengti ir įgyvendinamųjų teisės aktų taikymui, įskaitant, tačiau neapsiribojant reikalingų pokyčių informacinėse sistemose pagal įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus atlikimą, teigtina, jog projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas įstatymo įsigaliojimo terminas yra neįgyvendinamas.
Pažymėtina, jog projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, iki kurio turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, turėtų būti nustatytas taip, kad būtų pakankamas laikotarpis nuo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo iki įstatymo įsigaliojimo pasirengti ir įgyvendinamųjų teisės aktų taikymui. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Žr. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymą Nr. 5. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje turėtų būti nustatyta konkreti data, iki kurios nauji DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai privalėtų užsiregistruoti šioje sistemoje. Nepritarti Komiteto argumentai: Konkreti data nėra būtina, nes visi aptariami DAEI apskaitos vienetų dalyviai sistemoje registruojasi savanoriškai neterminuotu laikotarpiu. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 3 straipsnyje, dėl šio projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
apskaitos vienetų sistemos dalyvių ratą, bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto bei 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti
2023-11-10 12.
Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. Pritarti
2023-11-101
žodžiai „nauja“. Pritarti
2023-11-104
straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina išimtis „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-10-30 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3245 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Iš esmės pritariame Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai, ypač ta apimtimi, kuria pažymėta, kad „<...> pagal keičiamą įstatymą DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai yra ir viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatoriai, kuriems už patiektą vidaus rinkai energiją yra skiriami DAEI apskaitos vienetai.
Pažymėtina, kad Projektu nustačius, kad DAEI apskaitos vienetai būtų skiriami ir keleivių ir (arba) krovinių vežėjams, gaunantiems energiją „per įkrovimo prieigas“, susidarytų situacija, kai už tą pačią patiektą ir suvartotą energiją DAEI apskaitos vienetai būtų skiriami du kartus.“ Kadangi elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių, patiekta į transporto priemones per viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatorių valdomas įkrovimo prieigas, energetikos ministro nustatyta tvarka jau yra įskaičiuojama į atsinaujinančių energijos išteklių dalies transporto sektoriuje tikslą, Projektu siekiami tikslai jau yra įgyvendinti. Nepritarti Komiteto argumentai:
Žr., argumentaciją Nr. 1, pateiktą Ekspertų, konsultantų, specialistų išvadų, pasiūlymų, pataisų, pastabų dalyje. 14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
kurią Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20¹ dalyje apibrėžiant keleivių ir (arba) krovinių vežėją elektrinėmis transporto priemonėmis, be kita ko nurodoma, kad jis yra atitinkamas paslaugas teikiantis juridinis asmuo. Pažymime, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsniais paslaugas Lietuvos Respublikoje gali teikti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai patvirtinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ar kitos organizacijos.
Nepritarti Komiteto argumentai: Pagal Vyriausybės pateiktus pasiūlytus įvedamos dvi atskiros sąvokos, žr. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymą Nr. 2. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ Žiedinė ekonomika 2023-12-201 VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjusi alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3245 (toliau - Projektas) ir atsižvelgdama į poreikį reikšmingai mažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas[1] (ŠESD), apskaičiuoti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių pagal faktinius ŠESD sutaupymus[2], naujai ES sutartus alternatyviųjų degalų tikslus[3] ir nepasiekiamus nacionalinius oro taršos mažinimo tikslus[4],[⁵], teikia pasiūlymus Projektui. Šiais pasiūlymais yra siekiama sukurti vienodą konkurencinę aplinką elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių lyginant su kitais dabar rinkoje esančiais alternatyviaisiais degalais ir įgalinti vartotojus, kurie transporte naudoja elektrą iš atsinaujinančių išteklių, gauti naudą, priklausomai nuo ŠESD mažinimo. Siūlome tokius Projekto pakeitimus:
Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis – degalų tiekėjas ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas, kuriam šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka taikomas įpareigojimas, viešosios ar privačios elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius, keleivių ir (arba) krovinių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis arba kitus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekiantis subjektas.”
straipsnį nauja 201 dalimi: „201. Keleivių ir
(arba) krovinių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis – viešojo transporto arba krovinių vežimo paslaugas geležinkeliu, keliais ar vidaus vandenų transportu teikiantis juridinis asmuo, veiklą vykdantis elektrinėmis transporto priemonėmis, energiją gaunančiomis per įkrovimo prieigas, pantografus, induktyviuosius įrenginius ar kitais būdais.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūlytina neatsižvelgti, kadangi privačių įkrovimo prieigų elektros energijos apskaičiavimui nėra techninių galimybių. Pasiūlymas svarstytinas ateityje, jeigu būtų užtikrinama atskirų elektros energijos įrenginių suvartojamos elektros energijos apskaita namų ūkiuose. Neišmatuotas elektros energijos suvartojimo deklaravimas privačiose įkrovimo stotelėse negalėtų būti laikomas tinkamu įgyvendinant Direktyvos 2018/2001 (ES) 25 str. 4 d. Taip pat pavienių asmenų integravimas į DAEI apskaitos vienetų sistemą šiame etape sukeltų neproporcingai didelę administracinę naštą apskaitos vienetų sistemos administratoriui. 2. VšĮ Žiedinė ekonomika
2Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Išbraukti 16 straipsnio 2 ir 6 dalis. Nepritarti Komiteto argumentai: Siūlytina neatsižvelgti, kadangi Alternatyviųjų degalų įstatymo 16 str. 2 ir 6 dalys užtikrina minimalų biodegalų įmaišymą į kiekvieną litrą. Jeigu būtų sudarytos sąlygos nemaišyti biodegalų į pasirinktas partijas ar siuntas tai esmingai apsunkintų biodegalų siuntų tvarumo ir kokybės kontrolę ir priežiūrą.
Privalomas biodegalų įmaišymas taip pat netrukdo kitų degalų iš AEI plėtrai, kadangi įmaišyti į benziną ir dyzeliną reikalaujama nepilną dalį viso įpareigojimo dydžio. Taip pat pažymėtina, kad pasiūlymo turinys nesisieja su Įstatymo pakeitimu keičiamais straipsniais. 3. VšĮ Žiedinė ekonomika
ir jį išdėstyti taip: Papildyti 16 straipsnį nauja 14 dalimi:
„14. Elektros energija iš atsinaujinančių elektros
išteklių, įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, palyginti su pradine energetine verte, gali būti laikoma pusantro karto didesne, jeigu buvo sunaudota geležinkelių transporto priemonėse, ir keturis kartus didesne, jeigu buvo sunaudota kelių ar vidaus vandenų transporto priemonėse.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūlytina neatsižvelgti, kadangi Alternatyviųjų degalų įstatymo 18 str. 4 d. numatyta galimybė elektros energiją pilnai priskirti prie atsinaujinančių energijos išteklių panaudojant atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijos. Toks elektros energijos deklaravimas iš esmės yra tolygus 4x daugiklio taikymui. Jeigu būtų nuspręsta taikyti 4x daugiklį elektros energijai iš AEI, tokiu atveju turėtų būti užtikrinama, kad elektros energija iš AEI būtų apskaičiuojama pagal Direktyvos 2018/2001 (ES) 27 str. 2 d. numatytas taisykles: „ transporto sektoriui tiekiamos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kiekis nustatomas tam sektoriui tiekiamos elektros energijos kiekį padauginus iš vidutinės atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, tiektos valstybės narės teritorijoje per pastaruosius dvejus metus, procentinės dalies“. Bendrai siūlome šį pasiūlymą svarstyti kartu su Direktyvos 2018/2001 (ES) perkėlimo paketu, kurį Energetikos ministerija pristatys rudens sesijoje. 4. VšĮ Žiedinė ekonomika 2023-12-204 4.
Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Papildyti 17 straipsnį nauja 10 dalimi: „10. DAEI apskaitos vienetai viešųjų ir privačių įkrovos stotelių operatoriams ir keleivių ir
(arba) krovinių vežėjams elektrinėmis transporto priemonėmis teikiami, jei elektros energijos, sunaudotos elektrinėse transporto priemonėse, kiekį jie apskaičiuoja energetikos ministro nustatyta tvarka, o naudojamos įkrovimo prieigos atitinka tvarkoje nustatytus reikalavimus.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Žr., argumentaciją Nr. 1 piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų dalyje. 5. VšĮ Žiedinė ekonomika
5Papildyti Projektą 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) gamtinių dujų transporto sektoriui tiekėjai, viešųjų ir privačių elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai ir (arba) krovinių vežėjai elektrinėmis transporto priemonėmis turi pateikti atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijos, įrodančios degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių patiekimą galutiniam vartotojui, kopiją;“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Žr., argumentaciją Nr. 1 piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų dalyje. 6. VšĮ Žiedinė ekonomika
6Papildyti Projektą 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 24 straipsnio 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21. Elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių, patiekta į
transporto priemones per viešųjų ir privačių elektromobilių įkrovimo prieigų operatorių valdomas įkrovimo prieigas, energetikos ministro nustatyta tvarka įskaičiuojama į atsinaujinančių energijos išteklių dalies transporto sektoriuje tikslą, užtikrinant, kad į suvartotą energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių būtų atsižvelgiama tik vieną kartą.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Žr., argumentaciją Nr.
1 piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų dalyje. 7. VšĮ Žiedinė ekonomika
7Papildyti Projektą 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2024 m.
gruodžio
Komiteto argumentai: Žr. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymą Nr. 5. 8. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2023-12-282 Palaikome Alternatyvių degalų įstatymo (toliau – ADĮ) pakeitimo įstatymo projektą nr. XIVP-3245 (toliau – Įstatymo projektą) inicijavusių LR Seimo narių siekį skatinti elektrinį viešąjį ir elektrinį krovininį transportą, sudarant sąlygas keleivių ir krovinių vežėjams dalyvauti DAEI sistemoje. Vis dėlto norime atkreipti dėmesį, kad šio Įstatymo projekto priėmimo neužteks keliamų tikslų pasiekimui. Pagrindinė priežastis ta, kad šiuo metu nėra paklausos iš degalų tiekėjų papildomiems DAEI vienetams įsigyti. DAEI rinka lig šiol nėra susiformavusi, nes 2022 ir 2023 m. degalų tiekėjams taikomi ADĮ numatyti tikslai yra ekonomiškai efektyviausiai įgyvendinami pigiausiu būdu - per fizinį biodegalų maišymą ir yra tiesiog per maži, kad paskatintų elektros ar kitų degalų iš AEI (pavyzdžiui biometano) vartojimą transporto sektoriuje. Pateiktas Įstatymo projektas pagerins reguliacines sąlygas praplėsti DAEI vienetų pasiūlą, tačiau paklausos trūkumas liks neišspręstas.
Nematydami, kokia galėtų būti jų įgyjamo DAEI vieneto kaina potencialūs elektros, tiek biometano naudotojai transporte susilaiko nuo reikalingų investicijų. Paprasčiau – viešo transporto operatoriai, gavę DAEI vienetus, iš to neturės jokios naudos, nes rinkoje nėra DAEI vienetų paklausos ir DAEI vienetai nieko nekainuoja. Todėl kartu siūlytume keisti ADĮ
keliant tiek, kad būtų pasiekti šių metų lapkričio 20 dieną iškelti AEI dalies transporto sektoriuje įpareigojimai, kartu įvertinant, kad kelių ir geležinkelių transporte AEI dalis turėtų būti aukštesnė, nei kitose transporto srityse. Kitą vertus – suprasdami, kad siekiant nustatyti konkrečius įpareigojimus degalų tiekėjams, reikalinga detalesnė analizė, kurią matyt turėtų atlikti Vyriausybė, siūlytume šiuo metu priimti tarpinį – kompromisinį sprendimą. Kiekvienais metais įpareigojimai degalų tiekėjams kyla ir artėja prie ribos, kai alternatyvių degalų panaudojimas transporte taps konkurencingas su fiziniu biodegalų įmaišymu. Tokių pokyčių lūkesčius rinkoje stiprina ir galutinis ES sutarimas dėl Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos (ES 2023/2413) tikslų. Matome galimybę paankstinti augančių AEI dalies transporte tikslų efektą, ir iš to kylančias naudas tiek viešojo transporto paslaugų, tiek visiems kitiems degalų iš AEI tiekėjams, todėl siūlome Įstatymo projekte numatyti galimybę
metais, bet taip pat ir 2025 metais, kai (tikėtina) DAEI vienetų paklausa bus gerokai didesnė. Ir atitinkamai papildomai koreguoti Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį: „1.
DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviams už kiekvieną kalendoriniais metais vidaus rinkai patiektą degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių megadžaulį (MJ) šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka skiriami DAEI apskaitos vienetai. DAEI apskaitos vienetai į kitus kalendorinius metus neperkeliami. DAEI apskaitos vienetų dalis, likusi įskaičius už kalendorinius metus skirtus DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą, perkeliama į kitus kalendorinius metus ir gali būti šio įstatymo nustatyta tvarka panaudota ne tolimesniam nei kitų kalendorinių metų įpareigojimų vykdymui. Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūlytina neatsižvelgti, kadangi pasiūlymo turinys nesisieja su Įstatymo pakeitimu keičiamais straipsniais, taip pat pasiūlymas nebuvo išdiskutuotas su rinkos dalyviais ir Vyriausybė jo atskirai nevertino. Pasiūlymas galėtų būti svarstomas kartu su Direktyvos 2018/2001 (ES) nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę paketu, kurį Energetikos ministerija šiuo metu rengia ir planuoja pristatyti Seimo rudens sesijoje. 9. Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacija 2024-03-182
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacija (toliau – LIEPA). Asociacija vienija bendroves, teikiančias energiją transportui iš atsinaujinančių šaltinių bei bendroves, užsiimančias patogios prekybos (ang. convenience retail) paslaugų kelyje teikimu. Asociaciją įkūrė šešios Lietuvos bendrovės, kurių pagrindinė veikla – mažmeninė prekyba degalais, biometano gamyba, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros diegimas. Mus vienija bendras požiūris – plėtoti tvarų ir socialiai atsakingą verslą, kuriantį vertę ekonomikai bei gerovę Lietuvos žmonėms. Palaikome Alternatyvių degalų įstatymo (toliau – ADĮ) pakeitimo įstatymo projektą Nr.
(toliau – Įstatymo projektas) inicijavusių LR Seimo narių siekį skatinti elektrinį viešąjį ir elektrinį krovininį transportą, sudarant sąlygas keleivių ir krovinių vežėjams dalyvauti DAEI sistemoje. Tačiau, kartu šiuo raštu norime atkreipti dėmesį, kad šio Įstatymo projektas sprendžia tik dalį identifikuotų įstatymo taikymo problemų ir jo tikslų vykdymo degalų prekybos srityje. 2022 metais pradėjus taikyti įstatymo 16 str. 1 dalies nuostatas dėl degalų energetinės dalies iš atsinaujinančių degalų tikslų, tuo pačiu apimant tiek maistinės kilmės, tiek pažangiuosius degalus, degalų prekybos įmonės susidūrė su tam tikrais įstatymo nuostatų neefektyvumais. t. y. įmonės baudomis skatinamos pasiekti 16 straipsnyje nustatytus tikslus, todėl jos stengiasi ne tik tikslus pasiekti, bet ir juos viršyti, o DAEĮ vienetai, sugeneruoti už į rinką patiektus alternatyvius degalus, kai patiektų degalų kiekis viršija metinius tikslus, pagal Įstatymo 17 str. 1 dalies nuostatas į kitus metus nėra perkeliami ir yra panaikinami. Alternatyvių degalų įmaišymas (kurie paprastai yra ženkliai brangesni už įprastinius) į mineralinius degalus yra vienas iš kaštų komponentų, didinančių galutines degalų kainas vartotojui. Faktas, kad už įmaišytus alternatyvius biodegalus per kalendorinius metus sugeneruoti DAEĮ vienetai į kitus kalendorinius metus nėra perkeliami, palieka degalų įmones, ženklai ar neženkliai viršijančias tikslus, su patirtais kaštais, kurie panaikinus DAEĮ vienetus po kalendorinių metų tikslų užskaitymo, virsta nuostoliu arba kaštų komponentu, kuris gali būti perkeltas ant vartotojų pečių įskaičiuojant jus į parduodamų degalų kainą. Įmonės, mūsų asociacijos narės, Įstatymu numatytus 2023 m. tikslus viršijo ir buvo sukaupusios apie 70 mln.
DAEĮ vienetų perviršį, kuris buvo anuliuotas 2024 m ir negali būti panaudotas užskaitai už 2024 m tikslus, o panaikintų DAEĮ vienetų vertė sudarė apie 1,4 mln. EUR. Siekiant vartotojams sudaryti sąlygas, kad jiems degalų prekybos vietose būtų taikomos optimaliai žemos degalų kainos, bei sudaryti galimybes degalų prekyba užsiimančioms įmonėms neprarasti DAEĮ vienetų, sugeneruotų už per kalendorius metus mineralinių degalų sudėtyje į rinką pateiktus biodegalus, kuriu dalis gali viršyti Įstatymo 16 str. 1 d. nustatytus tikslus siūlome Įstatymo projekte numatyti galimybę 2024 (ir visais sekančiais metais) metais susidariusius DAEI vienetus panaudoti ne tik tų pačių metų tikslų vykdymui, bet taip pat sekančių metų tikslų vykdymui. Ir atitinkamai papildomai koreguoti Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį:
apskaitos vienetų sistemos dalyviams už kiekvieną kalendoriniais metais vidaus rinkai patiektą degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių megadžaulį (MJ) šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka skiriami DAEI apskaitos vienetai. DAEI apskaitos vienetai į kitus kalendorinius metus neperkeliami. DAEI apskaitos vienetų dalis, likusi įskaičius už kalendorinius metus skirtus DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą, perkeliama į kitus kalendorinius metus ir gali būti šio įstatymo nustatyta tvarka panaudota ne tolimesniam nei kitų kalendorinių metų įpareigojimų vykdymui“. Nepritarti Komiteto argumentai:
Žr., argumentaciją Nr. 8 piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų dalyje. 10. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių 2024-05-072 Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija (toliau – Asociacija) šiuo teikia savo poziciją dėl siūlomo LR Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr.
XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Įstatymas) 17 str. redakcija draudžia DAEI apskaitos vienetus perkelti į kitus kalendorinius metus. Įstatymo pakeitimo projektu siekiama pakeisti Įstatymo 17 str., kuriame yra įtvirtinta minėta nuostata, draudžianti DAEI apskaitos vienetus perkelti į kitus kalendorinius metus (17 str. 1 d.), todėl šioje stadijoje, Asociacijos nuomone, galima teikti papildomus siūlymus dėl minėto Įstatymo straipsnio pakeitimų. Asociacijos teikiamas siūlymas:
Pakeisti Įstatymo 17 str. taip, kad būtų nustatoma, jog kai tiekėjas pasiekia nustatytą metinį įpareigojimą, šį įpareigojimą viršijančią DAEI apskaitos vienetų dalį tiekėjas galėtų arba parduoti, arba perkelti į kitus kalendorinius metus (arba rinktis tarpinį variantą, t.y. dalį parduoti, dalį perkelti į kitus metus). Tokie siūlomi Įstatymo pakeitimai suteiktų daugiau laisvės siekiant įgyvendinti Įstatyme nustatytus metinius įpareigojimus (įsigyjant žaliavas, planuojant tiekimą ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, prašome: apsvarstyti pateiktą siūlymą dėl papildomų Įstatymo 17 str. pakeitimų, kurie suteiktų tiekėjams galimybę metinį įpareigojimą viršijančią DAEI apskaitos vienetų dalį perkelti į kitus kalendorinius metus, bei šiam pasiūlymui pritarti. Nepritarti Komiteto argumentai:
Žr., argumentaciją Nr. 8 piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų dalyje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1201 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3245 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis numatoma išplėsti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – DAEI) apskaitos vienetų sistemos dalyvių ratą – sudaryti galimybes DAEI apskaitos vienetus įsigyti ne tik degalų tiekėjams, bet ir elektrinių transporto priemonių valdytojams (keleivių ir krovinių vežėjams keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenimis). Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2023 m. spalio
dalies keičiama Direktyva (ES) 2018/2001, Reglamentas (ES) 2018/1999 ir Direktyva 98/70/EB, kiek tai susiję su skatinimu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652, įgyvendinant ją nacionalinėmis priemonėmis, ekonominės veiklos vykdytojams, tiekiantiems atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją elektrinėms transporto priemonėms per elektromobilių įkrovimo prieigas, turės būti sudarytos galimybės gauti kreditus ir juos parduoti degalų tiekėjams. Lietuvoje analogiška kreditų sistema yra laikoma DAEI apskaitos vienetų sistema, kurioje šiuo metu išduodami DAEI apskaitos vienetai (kreditai) už elektros energiją, patiekiamą į elektrines transporto priemones per viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas.
Pagal Direktyvos (ES) 2023/2413 1 straipsnį taip pat turės būti numatyta galimybė į kreditų sistemą įtraukti elektros energiją, patiektą per privačias elektromobilių įkrovimo prieigas, tačiau tik tais atvejais, kai galima įrodyti, kad per privačias elektromobilių įkrovimo prieigas tiekiama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija buvo naudojama išskirtinai tik elektrinėms transporto priemonėms įkrauti. Deklaruojamų duomenų apie elektros energijos suvartojimą transporto priemonėse patikimumas yra vienas iš esminių DAEI apskaitos vienetų sistemos veikimo principų, o privačiose elektromobilių įkrovimo prieigose suvartotos elektros energijos apskaita dažnu atveju yra netiksli, nes paprastai elektromobilių įkrovimo prieigos yra prijungtos prie to paties elektros įvado kaip ir kiti elektros energiją naudojantys įrenginiai. Siekiant įtraukti elektros energijos, patiektos per privačias elektromobilių įkrovimo prieigas, kiekį į DAEI apskaitos vienetų sistemą, turi būti užtikrinta galimybė patikrinti, ar deklaruotas elektros energijos kiekis iš tiesų buvo tinkamai apskaitytas ir perduotas į elektrines transporto priemones per privačias elektromobilių įkrovimo prieigas. DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviais taip pat turėtų būti ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai, kurie kaip ir viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai teikia elektromobilių įkrovimo paslaugas ir jų patiekiamos elektros energijos kiekį galima tiksliai apskaityti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį siūloma išdėstyti taip: „5.
DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 8 dalį siūloma išdėstyti taip:
„8. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetas
(toliau – DAEI apskaitos vienetas) – apskaitos vienetas, kuris DAEI apskaitos vienetų sistemoje skiriamas už vidaus rinkoje parduotus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir (ar) už elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių patiektą į transporto priemones ir naudojamas degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų įpareigojimų įvykdymui vertinti.“
2
(arba) krovinių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis“, tačiau minėtos sąvokos apibrėžtyje yra numatomas neapibrėžtas dalyvių ratas, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, vežėju yra laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 7 straipsnio 2 dalimi, vežėju yra laikomas bet kuris fizinis, bet kuris juridinis pelno siekiantis ar nesiekiantis asmuo, bet kuri juridinio asmens statuso neturinti pelno siekianti ar nesiekianti asociacija ar asmenų grupė arba bet kuri valstybės įstaiga, turinti savarankiško juridinio asmens statusą ar pavaldi tokį statusą turinčiai valdžios institucijai ir besiverčianti keleivių gabenimo veikla, arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, besiverčiantis krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais. Sistemiškai vertinant Įstatymo projekto nuostatas, taip pat nėra aišku, kaip turi būti identifikuojami keleivių vežėjai viešuoju transportu, nes pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 18 dalį viešuoju transportu laikoma „keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi.“ Siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad keleivių ir krovinių vežėjai turi turėti atitinkamai veiklai vykdyti reikalingas licencijas, ir Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnį papildyti naujomis 20¹ir 20²dalimis: „20¹. Keleivių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis – vežėjas, vykdantis profesinę keleivių vežimo veiklą elektrinėmis transporto priemonėmis ir turintis galiojančią licenciją, išduotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 arba 4 punktu. 20².
20². Krovinių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis – vežėjas, vykdantis profesinę krovinių vežimo veiklą elektrinėmis transporto priemonėmis ir turintis galiojančią licenciją, išduotą vadovaujantis Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2 dalies 2, 3 arba 5 punktu.“
3Įstatymo projektu energetikos ministrui suteikiama pareiga nustatyti tvarką,
kuria vadovaujantis apskaičiuojamas elektros energijos, patiektos į elektrines transporto priemones, kiekis. Be elektros energijos, patiektos į elektrines transporto priemones, kiekio apskaičiavimo tvarkos turi būti nustatomi ir dalyvavimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje reikalavimai, kuriuos turi atitikti DAEI apskaitos vienetus siekiantys įgyti viešųjų ir pusiau viešųjų įkrovimo prieigų operatoriai, keleivių ir krovinių vežėjai elektrinėmis transporto priemonėmis ir geležinkelio įmonės (vežėjai), todėl siūloma tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. DAEI apskaitos vienetai viešųjų ir pusiau
viešųjų įkrovimo prieigų operatoriams, keleivių ir krovinių vežėjams elektrinėmis transporto priemonėmis ir geležinkelio įmonėms (vežėjams), suteikiami už elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, patiektą į elektrines transporto priemones ir jeigu jie atitinka dalyvavimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir elektros energijos, patiektos į elektrines transporto priemones, kiekio apskaičiavimo reikalavimus, nustatytus DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos apraše. Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriams, keleivių ir krovinių vežėjams elektrinėmis transporto priemonėmis DAEI apskaitos vienetai suteikiami tik už elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, patiektą į transporto priemones per jiems priklausančias elektromobilių įkrovimo prieigas.“
2024-03-063 4.
Sistemiškai įvertinus Įstatymo projekto nuostatų ryšį su galiojančiomis Įstatymo nuostatomis, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) gamtinių dujų transporto sektoriui tiekėjai, viešųjų ar pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai, keleivių ir krovinių vežėjai elektrinėmis transporto priemonėmis ir geležinkelių įmonės (vežėjai) siekdami, kad jų tiekiama energija būtų laikoma atsinaujinančių išteklių energija, turi panaudoti atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijas, įrodančias degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių patiekimą galutiniam vartotojui;“. Pritarti
5Įstatymo projektui įgyvendinti reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus,
taip pat įvertinti technines aplinkybes, leisiančias užtikrinti tikslų ir efektyvų duomenų apie elektros energiją, patiektą į elektrines transporto priemones, vykdant keleivių ir krovinių vežimo transportu veiklą, deklaravimą ir perprogramuoti DAEI apskaitos vienetų sistemą, todėl siūlome nustatyti, kad Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų ne anksčiau kaip 2025 m. gegužės 1 d. Pritarti
2024-03-06 6.
Vadovaujantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidaus vandenų transporto sektoriuje elektros energija iki šiol nebuvo naudojama, todėl sektorių, kuriuose šiuo metu nenaudojama elektros energija ir ateityje nėra prognozuojamas ženklus elektros energijos suvartojimo augimas, įtraukimas į DAEI apskaitos vienetų sistemą sukeltų neproporcingai didelę administracinę naštą valstybės institucijoms ir įmonėms, turėsiančioms vykdyti duomenų apie į elektrines transporto priemones patiektą elektros energiją, stebėseną ir kontrolę, taip pat ir paskirtajam subjektui, atliekančiam DAEI apskaitos vienetų sistemos techninius pakeitimus, todėl elektros energijos, suvartotos vidaus vandenų transporte, siūloma neįtraukti į DAEI apskaitos vienetų sistemą. Nepaisant nedidelio elektros energijos suvartojimo sunkiasvorio kelių transporto ir vidaus vandenų transporto sektoriuose, visa elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių, suvartojama visų rūšių transporto priemonėse, energetikos ministro nustatyta tvarka yra įtraukiama apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimą transporto sektoriuje, nepriklausomai nuo to, ar elektros energija patiekta į elektrines transporto priemones yra apskaitoma DAEI apskaitos vienetų sistemoje, ar ne. Pritarti
tarnyba 2024-04-09 Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta:
pasiūlymai:
degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – DAEI) apskaitos vienetų sistemos dalyvių sąrašo išplėtimas sudarytų išskirtines sąlygas tik vienos kategorijos vieną atsinaujinančios energijos rūšį naudojantiems asmenims gauti DAEI apskaitos vienetus
papildant DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių sąrašą keleivių ir (arba) krovinių vežėjais elektrinėmis transporto priemonėmis.
Keleivių ir
(arba) krovinių vežėjų elektrinėmis transporto priemonėmis sąvoką siūloma apibrėžti papildant įstatymo 2 straipsnį 20¹ dalimi ir nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviais galėtų būti tik viešojo transporto arba krovinių vežimo paslaugas geležinkeliu, keliais ar vidaus vandenų transportu teikiantis juridinis asmuo. Pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, viešuoju transportu laikomas – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais, nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi. Pagal šią sąvoką DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviu galėtų būti tik viešojo keleivių ar krovinių vežimo veikla užsiimantys asmenys, tokiu būdu sukuriant jiems išskirtines sąlygas, kadangi DAEI apskaitos vienetų sistemoje negalėtų dalyvauti kiti keleivių vežimo veikla užsiimantys asmenys naudojantys elektrines ar kitus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojančias transporto priemones (automobilių dalinimosi ar taksi paslaugų teikėjai, pavėžėjai ir pan.). Išskirtinių sąlygų sudarymas tik daliai analogiškas paslaugas teikiančių subjektų laikytinas korupcijos rizikos veiksniu, todėl siūlome tobulinti Projekto nuostatas ir sukurti lygiavertes sąlygas visiems alternatyviuosius degalus naudojančiomis transporto priemonėmis paslaugas teikiantiems asmenims dalyvauti DAEI apskaitos vienetų sistemoje. 1.1.2.
apskaitos vienetų sistemos dalyviu gali būti vežėjai teikiantys paslaugas tik elektrinėmis transporto priemonėmis, nesudarant galimybės kitas alternatyviųjų degalų rūšis (vandenilį, biodegalus ir kt.) naudojantiems vežėjams tapti DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviais, tokiu būdu sudarant išskirtines sąlygas skatinti tik vienos rūšies degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojančias transporto priemones valdančius asmenis. Išskirtinių sąlygų sudarymas tik vieną atsinaujinančios energijos rūšį naudojančiomis transporto priemonėmis paslaugas teikiantiems subjektams laikytinas korupcijos rizikos veiksniu, todėl siūlome tobulinti Projektą ir sudaryti lygiavertes sąlygas visų rūšių degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojančiomis transporto priemonėmis paslaugas teikiantiems asmenims dalyvauti DAEI apskaitos vienetų sistemoje. 1.2. Projektu siūlomas alternatyvius degalus naudojančių asmenų skatinimas suteikiant DAEI apskaitos vienetus, ne už parduotus rinkoje, bet už sunaudotus alternatyviuosius degalus sukurtų sąlygas už tą patį rinkoje parduotų degalų iš atsinaujinančių išteklių kiekį suteikti du kartus daugiau DAEI apskaitos vienetų, o papildomai suteikti DAEI apskaitos vienetai sudarytų sąlygas juos parduodant gauti nepagrįstą finansinę naudą vienai subjektų grupei – keleivių ir (arba) krovinių vežėjams elektrinėmis transporto priemonėmis Pagal Alternatyvių degalų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, DAEI apskaitos vienetai skiriami už patiektą degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių megadžiaulį. Projektu siūlomu teisiniu reglamentavimu DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviais tapus alternatyviųjų degalų naudotojams lieka neaišku už ką jiems DAEI apskaitos vienetai būtų skiriami.
Jeigu DAEI apskaitos vienetai būtų skiriami už sunaudotus alternatyviuosius degalus, tai pagal siūlomą teisinį reglamentavimą už tą patį degalų kiekį būtų skiriama dvigubai daugiau DAEI apskaitos vienetų, kurie nebūtų pagrįsti pagamintu degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekiu, nes DAEI apskaitos vienetai taip pat būtų suteikiami ir alternatyviųjų degalų tiekėjams iš kurių degalus įsigijo jų naudotojai. Tokia situacija iškreiptų DAEI apskaitos vienetų sistemos balansą, paremtą pagamintu ir parduotu, o ne sunaudotu, degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekiu, ir vienai grupei asmenų, t. y. keleivių ir krovinių vežėjams elektrinėmis transporto priemonėmis butų sudarytos išskirtinės sąlygos parduodant DAEI vienetus gauti finansinę naudą negaminant ir neparduodant alternatyviųjų degalų. Išskirtinių sąlygų bei galimybės pasinaudojant teisinio reglamentavimo trūkumais gauti finansinę naudą vienai subjektų grupei sudarymas laikytinas korupcijos rizikos veiksniu. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, siekiant neišbalansuoti šiuo metu veikiančios DAEI apskaitos vienetų sistemos ir siekiant skatinti ne tik alternatyviųjų degalų gamybą bet ir naudojimą, gali būti kuriama atskira tai skatinanti sistema su atskiru teisiniu reglamentavimu. Nepritarti Komiteto argumentai:
Dėl 1.1 p. pažymėtina, kad subjektų įtraukimas į DAEI apskaitos vienetų sistemą yra laikytinas tam tikros formos paramos schema, kadangi į DAEI apskaitos vienetų sistemą įtraukiami subjektai, kurie gali ženkliai prisidėti prie AEI dalies padidinimo transporto sektoriuje ir kuriems reikalingas stabilus pajamų srautas plečiant netaršių transporto priemonių parką.
Kitų, Įstatymo projekte, nepaminėtų subjektų (automobilių dalinimosi, taksi paslaugų teikėjų, pavežėjų) įtraukimas į DAEI apskaitos vienetų sistemą sukeltų neproporcingą administracinę naštą, kadangi per šių subjektų valdomas transporto priemones suvartojamas elektros energijos kiekis yra neženklus, o tokiems subjektams administruoti turėtų būti sukurtos atskiros duomenis agreguojančios įmonės ar institucijos. Pažymėtina, kad DAEI apskaitos vienetų sistemoje jau dabar gali dalyvauti ir kiti degalus iš AEI tiekiantys subjektai, šiuo atveju yra išplečiamas tik elektros energiją tiekiančių subjektų ratas. Dėl 1.2 p. pasakytina, kad Vyriausybės pateiktoje išvadoje siūloma koreguoti Įstatymo projekto nuostatas numatant, kad DAEI apskaitos vienetai būtų suteikiami tik už elektros energiją patiektą per DAEI apskaitos vienetų sistemoje registruotiems subjektams priklausančias įkrovimo prieigas, t.y. apskaitos vienetas galėtų būti sugeneruojamas tik vieną kartą, nes duomenys apie sunaudotą elektros energiją būtų vertinami ne pagal transporto priemonių energijos suvartojimą, o pagal konkrečios įkrovimo stotelės parodymus, todėl dviguba apskaita apskritai nebūtų įmanoma. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3245 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: A.Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas projektas Nr. XIIIP-3245(2) jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė [1] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32023R0857 [2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a2d90cd25d0611e7a53b83ca0142260e/asr [3] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=OJ:L_202302413 [4] https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/oras/nacionaline-oro-tersalu-apskaita/ [5] https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/inf_23_5380