Projekto lyginamasis variantas
2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1556 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Vilnius
Pakeisti 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 21 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti, su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (tarp jų dėl netinkamo pridėtinės vertės mokesčio) apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; krašto apsaugos sistemai finansuoti – Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai, ir 2,52 procento BVP padidinti iki 3 procentų BVP, bet neviršijant šios ribos, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, įgyvendinti); Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytai geležinkelių transporto eismo saugai esamoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose užtikrinti, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepakanka finansinių išteklių dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams; karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo infrastruktūros projektų valstybinės reikšmės keliuose ir geležinkeliuose išlaidoms apmokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl nuostolingų keleivių vietinio susisiekimo geležinkelių maršrutų, kai siekiama užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, kompensuoti; išlaidoms dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo elektros ir dujų kainų daliai buitiniams ir nebuitiniams vartotojams kompensuoti; išlaidoms pagalbos priemonėms, skirtoms dėl aukštų energijos kainų nukentėjusiam verslui, apmokėti; savivaldybių lėšų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti trūkumui dėl aukštų energijos kainų padengti pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 4 dalį; išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse iniciatyvose, skirtose pagalbai Ukrainai, ir pagalbos Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikimu, apmokėti;“.
Pakeisti 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 21 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti, su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (tarp jų dėl netinkamo pridėtinės vertės mokesčio) apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; krašto apsaugos sistemai finansuoti – Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai, ir 2,52 procento BVP padidinti iki 3 procentų BVP, bet neviršijant šios ribos, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, įgyvendinti); Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytai geležinkelių transporto eismo saugai esamoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose užtikrinti, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepakanka finansinių išteklių dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams; karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo infrastruktūros projektų valstybinės reikšmės keliuose ir geležinkeliuose išlaidoms apmokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl nuostolingų keleivių vietinio susisiekimo geležinkelių maršrutų, kai siekiama užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, kompensuoti; išlaidoms dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo elektros ir dujų kainų daliai buitiniams ir nebuitiniams vartotojams kompensuoti; išlaidoms pagalbos priemonėms, skirtoms dėl aukštų energijos kainų nukentėjusiam verslui, apmokėti; savivaldybių lėšų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti trūkumui dėl aukštų energijos kainų padengti pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 4 dalį; išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse iniciatyvose, skirtose pagalbai Ukrainai, ir pagalbos Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikimu, apmokėti;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti
2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1556 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių biudžetuose nepakanka lėšų gyventojams būsto šildymo išlaidų ir išlaidų karštam ir šaltam vandeniui kompensacijoms pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą mokėti, lėšų trūkumas vadovaujantis minėtu įstatymu turi būti padengtas iš valstybės biudžeto. Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-1556 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sudaryti galimybę, esant poreikiui, skirti daugiau lėšų savivaldybėms piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė D. Kamarauskienė, tel. 239 0130 el. p. [email protected]) Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus vedėja Daiva Žibutienė (tel. 219 9334, el. paštas daiva.zibutiene@)finmin.lt), Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja V. Žagūnienė (tel. 239 0027, el. p. [email protected]) ir vyriausioji specialistė Ramutė Petrošė (tel. 239 0031, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Šis finansavimo dydis nustatytas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje.
Kartu šiame straipsnyje nustatyta, kad, jeigu nepakanka pagal šio straipsnio 3 dalį skirtų lėšų piniginei socialinei paramai teikti, papildoma lėšų suma piniginei socialinei paramai finansuoti savivaldybėms skiriama pagal šio straipsnio 4 dalį iš valstybės biudžeto. Savivaldybėms lėšų trūksta dėl šių priežasčių: augančio nedarbo lygio (2022 metų I ketvirtį – 6,3 procento, o 2023 metų I ketvirtį – 7,7 procento), didėjančios vidutinės šilumos kainos (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, vidutinė 2022‒2023 metų šildymo sezono centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, palyginti su 2021‒2022 metų šildymo sezono vidutine šilumos kaina, didėjo 40,5 procento) ir atitinkamai didėjančio asmenų, kurie įgijo teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas, skaičiaus. Palyginti su 2021–2022 metų šildymo sezonu, šį šildymo sezoną pateikta 272 tūkst. daugiau prašymų (augimas 1,9 karto – nuo 306,8 iki 579 tūkst. prašymų). Savivaldybių duomenimis, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms teikti per 2023 metų I pusmetį išleista beveik 3,8 karto daugiau lėšų nei per 2022 metų tą patį laikotarpį – išlaidos išaugo nuo 29,7 iki 112,4 mln. eurų. Vidutiniškai per vieną 2023 metų I pusmečio mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 243 tūkst. asmenų (8,5 procento visų Lietuvos gyventojų). Įvertinus šio laikotarpio bendrą kompensacijų gavėjų skaičių, kuris sudarė apie 516,6 tūkst. asmenų (18,1 procento visų šalies gyventojų), beveik kas ketvirtas namų ūkis (332,7 tūkst. šeimų (22,6 procento visų šalies namų ūkių) gavo šią paramą. Per 2023 metų I pusmetį, palyginti su atitinkamu 2022 metų laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavusių asmenų skaičius išaugo 59 procentais (nuo 152,9 iki 243 tūkst. asmenų). 2023 metų I ketvirtį gavėjų skaičius buvo pasiekęs 288 tūkst. asmenų.
Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos vienam asmeniui dydis per vieną 2023 metų šildymo sezono mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 49,7 euro (2022 metais – 47,4 euro) (padidėjo 4,9 procento), būstą šildant kitų rūšių energija ir kuru (dujos, elektros energija, kietasis ir kitoks kuras) – 150,7 euro (2022 metais – 58,3 euro) (padidėjo 2,6 karto). Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, kasmet skiriamų lėšų suma lygi 223,3 mln. eurų. Savivaldybėms susiduriant su papildomų lėšų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti trūkumu, skiriamas papildomas finansavimas iš valstybės biudžeto. Šiais metais 47 savivaldybėms, kurioms nepakako skirtų lėšų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti, jau skirta papildomai 36,2 mln. eurų. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, savivaldybėms būsto šildymo išlaidų kompensacijoms teikti iki šių metų pabaigos gali reikėti apie 25 mln. eurų, įvertinus šiuo metu stebimą energijos išteklių kainų stabilizavimą ir tai, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. grįžtama prie nuosavybės teise turimo turto vertinimo (Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. rugsėjo 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2883 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2153). 4.
Įstatymo projekte siūloma Finansų ministerijai suteikti teisę skolintis valstybės vardu pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 4 dalį savivaldybių lėšų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti trūkumui dėl aukštų energijos kainų padengti. Savivaldybių trūkstamas lėšas siūloma skolintis, atsižvelgiant į tai, kad tiksli lėšų suma, kurios reikės, savivaldybėms pritrūkus savo lėšų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti dėl aukštų energijos ir kuro žaliavų, naudojamų būstui šildyti ar karštam vandeniui ruošti, kainų rinkoje, nėra žinoma. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymą, įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 10.
10Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų, jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekte numatytų lėšų poreikis bus tenkinamas nekeičiant 2023 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito ir laikantis 2023 metams nustatyto valdžios sektoriaus balanso rodiklio. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Biudžetas“, „socialinė parama nepasiturintiems gyventojams“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2023-10-27 Nr. XIVP-3243 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2023-11-08
posėdyje dalyvavo: Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Agnė Gedraitytė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP – 3243 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro vedėja A. Brazdilienė