Projekto lyginamasis variantas
VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 IR 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Savivaldybės centralizuota centralizuoto vidaus audito tarnyba – savivaldybės administracijos direktoriui pavaldus, savivaldybės merui atskaitingas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti.“
Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“.“
1Pakeisti 12 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas ir komandiruotės“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui, išskyrus savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžius, kuriuos savivaldybės tarybos narys praleido dėl jo vykimo į komandiruotę vykdant savivaldybės tarybos nario pareigas.“
3Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Savivaldybės tarybos nariui, kuris reglamento nustatyta tvarka atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. Savivaldybės tarybos narys į komandiruotę vyksta savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas, skatinimo ir apdovanojimo, priemokų, tarnybinių nuobaudų skyrimo, nušalinimo ir atleidimo iš jų pareigų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinio svarstymas ir sprendimo dėl jo priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimas;“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo priėmimas mero teikimu;“. 3. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
„19) sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijų įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka;“. 5 Straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 17 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Kitus savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra, – laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jis negali eiti pareigų, arba jo nėra arba, dėl kitų įstatymų jam pavestų funkcijų vykdymo jam negalint pirmininkauti savivaldybės tarybos posėdžiui, – reglamento nustatyta tvarka laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra, – laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių, ne vėliau kaip per 2 savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių. 2. Pakeisti 17 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“, taip pat kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą. Jeigu balsavus dar kartą balsai pasiskirsto po lygiai, balsavimas tęsiamas reglamento nustatyta tvarka. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų netekimo nesuėjus terminui ar nepasitikėjimo vicemeru, savivaldybės administracijos direktoriumi klausimas.
Slaptas balsavimas reglamento nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
3Pakeisti 17 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Savivaldybės tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jeigu nepasinaudoja šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta teise, arba savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Jeigu savivaldybės tarybos posėdžiui pirmininkavo tiek meras, tiek šio straipsnio 9 dalyje nustatytu atveju savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys, posėdžio protokolą pasirašo meras ir posėdžiui pirmininkavęs savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius, o jeigu jo nėra, – mero paskirtas valstybės tarnautojas arba savivaldybės administracijos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Posėdžio protokolas savivaldybės interneto svetainėje paskelbiamas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po savivaldybės tarybos posėdžio.“
Pakeisti 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) siūlo savivaldybės tarybai Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka skelbti konkursą į savivaldybės kontrolieriaus pareigas ar skirti savivaldybės kontrolierių antrai kadencijai be konkurso, vertina atrinktus kandidatus į savivaldybės kontrolieriaus pareigas ir savivaldybės tarybai teikia savivaldybės kontrolieriaus kandidatūrą, skatinti ir apdovanoti, skirti priemoką, skirti tarybinę nuobaudą, nušalinti nuo pareigų arba atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;“. 7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Papildyti 21 straipsnį 9 dalimi:
„9. Savivaldybės tarybos komitetų sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“, taip pat kai balsų „už“ gauta tiek pat kiek „prieš“ ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą. Jeigu balsavus dar kartą balsai pasiskirsto po lygiai, balsavimas tęsiamas reglamento nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės tarybos iniciatyva ir jos sprendimu arba pagal pateiktą mero siūlymu siūlymą savivaldybės tarybos sprendimu, išskyrus Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, gali būti sudaromos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos. 2. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai, visuomenės atstovai, bendruomeninių organizacijų atstovai ar savivaldybės gyventojai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.“
3Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku tarybos sprendimu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šio įstatymo 11 straipsnyje, tarybos narys. Komisijos pirmininkas, išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką, komisijos narių siūlymu komisijos sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jeigu šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai.“
4Papildyti 22 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. Savivaldybės tarybos komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių. Savivaldybės tarybos komisijų sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.
Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“, taip pat kai balsų „už“ gauta tiek pat kiek „prieš“ ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą. Jeigu balsavus dar kartą balsai pasiskirsto po lygiai, balsavimas tęsiamas komisijos nuostatų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nustatomas toks išrinkto mero priesaikos tekstas:
„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“. 10 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto sudarymą ir vykdymą, administruoja savivaldybės turtą;“. 2. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) teikia savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, nuostatus ir darbo užmokesčio fondą bei didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių biudžetinėje įstaigoje;“. 3.
3Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip:
„23) suteikia savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės kontrolieriui, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotojui, vicemerui ir kitiems mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, savivaldybės kontroleriui, kai savivaldybės kontrolierius nepaskirtas arba laikinai neina savo pareigų, – jo pavaduotojui atostogas, siunčia administracijos direktorių, savivaldybės kontrolierių, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotoją, vicemerą ir kitus mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, savivaldybės kontrolierių, kai savivaldybės kontrolierius nepaskirtas arba laikinai neina savo pareigų, – jo pavaduotoją į komandiruotes;“. 4. Papildyti 27 straipsnio 2 dalį 28 punktu ir jį išdėstyti taip:
„28) vykdo kitus šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus.“
5Papildyti 27 straipsnį 4 dalimi:
„4. Meras įgaliojimams vykdyti gali pasitelkti savivaldybės administraciją.“
1Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Meras turi teisę į 22 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Merui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą, kaip jis apibrėžiamas Valstybės tarnybos įstatyme, suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. Merui atostogos suteikiamos reglamento nustatyta tvarka Meras priima potvarkius dėl atostogų jam suteikimo. Apie merui suteiktas atostogas reglamento nustatyta tvarka informuojama savivaldybės taryba. Atostogų metu meras neatlieka neina mero pareigų.“
2Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Meras priima potvarkius dėl jo vykimo į komandiruotes vyksta reglamento nustatyta tvarka. Apie mero komandiruotę reglamento nustatyta tvarka informuojama savivaldybės taryba.“
1.
1Pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) meras dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Merą pavaduojantis vicemeras vykdo visus šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 12, 13, 15, 19, 20 ir 21 punktuose. Vicemerui pavaduojant merą, šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 12, 13 ir 15 punktuose nustatytus mero įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba, o šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus mero įgaliojimus – laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.“
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Meras savivaldybės tarybai teikia kandidatūrą į vicemero pareigas. Jeigu savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas ir (arba) šio klausimo nesvarsto, meras turi teisę savo sprendimu savivaldybės tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru. Jeigu meras, savivaldybės tarybai pirmą kartą nepritarus arba nesvarsčius jo teiktai teiktos kandidatūrai kandidatūros, teikė kito asmens kandidatūrą į vicemero pareigas, meras turi teisę savo sprendimu vicemeru paskirti pasirinktinai vieną iš savivaldybės tarybai teiktų kandidatų į vicemero pareigas.“
1Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės tarybos posėdžius, komitetus, merą, kiek mero veikla susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais, aptarnauja, taip pat rengia savivaldybės tarybos sprendimų projektus rengia, nagrinėja ir išvadas dėl vertina savivaldybės tarybos sprendimų projektų atitiktį šiame įstatyme ir reglamente nustatytiems reikalavimams rengia savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius (-iai).
Padėti jam (jiems) atlikti priskirtas funkcijas jis (jie) gali pasitelkti savivaldybės administraciją.“
2Pakeisti 33 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) reglamento nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo projekto registravimo dienos, pateikia išvadas dėl savivaldybės tarybos sprendimo projekto, išskyrus šios dalies 5 punkte ir šio įstatymo 17 straipsnio 12 dalyje nurodytus spendimų projektus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo registravimo dienos pateikia išvadas. Jeigu savivaldybės tarybos sprendimo projektas didelės apimties, administracijos direktoriaus įsakymu išvadų pateikimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų. Šio įstatymo 17 straipsnio 12 dalyje nustatytu atveju išvada pateikiama reglamento nustatyta tvarka iki savivaldybės tarybos posėdžio;“. 3. Papildyti 33 straipsnio 3 dalį 8 punktu:
„8) padeda merui vykdyti jam suteiktus įgaliojimus;“. 4. Papildyti 33 straipsnio 3 dalį 9 punktu:
„9) padeda savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriui (-iams) įgyvendinti jam (jiems) pavestas funkcijas.“
Papildyti 34 straipsnio 6 dalį 11 punktu ir jį išdėstyti taip:
„11) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 35 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) savivaldybės centralizuotos centralizuoto vidaus audito tarnybos rekomendaciją dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo tikslingumo, įvertinus seniūnijos teikiamų ar numatomų teikti viešųjų paslaugų kiekį, mastą ir kokybę, kiek bus tenkinami gyvenamųjų vietovių bendruomenių viešieji interesai;“. 17 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„63 straipsnis. Savivaldybių turtas nuosavybė
1Savivaldybių turto sandara ir įsigijimo būdai, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka nustatyta Konstitucijoje, įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir savivaldybių tarybų sprendimuose. 2. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. 3. Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka. 4 . Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) atlieka išorės finansinį, atitikties ir veiklos auditą bei vertinimus savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse;“. 2.
2Pakeisti 67 straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) teikia savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatus, tvirtina savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos struktūrą, pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus ir pareiginius nuostatus; Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia valstybės tarnautojus ir Darbo kodekso nustatyta tvarka priima į darbą ir iš jo atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atlieka kitas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos personalo valdymo funkcijas;“. 3. Pakeisti 67 straipsnio 9 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) sudaro savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano projektą, gavęs savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą jį pateikia Kontrolės komitetui, su šio plano projektu supažindina savivaldybės centralizuotą centralizuoto vidaus audito tarnybą; kiekvienais metais iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos patvirtina ateinančių metų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos planą, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas; prireikus patvirtintą savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos planą tikslina bendra plano tvirtinimo tvarka;“. 4. Pakeisti 67 straipsnio 9 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) finansinio, atitikties ir veiklos audito ar vertinimo metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša teisėsaugos institucijoms;“. 5. Pakeisti 67 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) finansinio, atitikties ir veiklos audito ar vertinimo metu turi teisę įeiti į audituojamo subjekto patalpas, gauti visus auditui atlikti reikalingus dokumentus ir duomenis, gauti iš audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus rašytinius paaiškinimus, pasitelkti ekspertų (specialistų), turinčių reikiamų žinių patikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti;“. 6. Pakeisti 67 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Atlikdama auditą, savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba turi teisę pasinaudoti savivaldybės centralizuotos centralizuoto vidaus audito tarnybos atliktų auditų ataskaitomis ir darbo dokumentais, būtinais vidaus kontrolės vertinimui atlikti, jeigu audito subjektas ir tikslai sutampa, taip pat turi teisę susipažinti su atliktų kitų išorės auditų savivaldybės įstaigose ir įmonėse dokumentais.“
7Pakeisti 67 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba veiklos plane numatytam išorės finansiniam, atitikties ir veiklos auditui ar vertinimui atlikti ir (ar) atliktam auditui peržiūrėti gali bendradarbiavimo sutarčių pagrindu pasitelkti kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis.“
1Pakeisti 68 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. Savivaldybės centralizuota centralizuoto vidaus audito tarnyba“. 2. Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės centralizuotą centralizuoto vidaus audito tarnybą (toliau – vidaus audito tarnyba) įsteigia savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą.“
3Pakeisti 68 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus auditus ir jų rezultatų pagrindu formuluodama rekomendacijas. Vidaus auditoriai atlikto audito ataskaitas pateikia merui, savivaldybės tarybai ir audituotų subjektų vadovams. Meras ir audituotų subjektų vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Be to, atliktų vidaus auditų ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, kai jie raštu to prašo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3210(2) lyginamasis variantas
15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 38, 63, 67 IR
2024 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mišri savivaldybės tarybos narių grupė – ne mažiau kaip 2 savivaldybės tarybos nariai, nesusivieniję į savivaldybės tarybos narių frakciją ar savivaldybės tarybos narių grupę.“
ją išdėstyti taip: „9. Savivaldybės centralizuota centralizuoto vidaus audito tarnyba – savivaldybės administracijos direktoriui pavaldus, savivaldybės merui atskaitingas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, vidaus auditui atlikti.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
išdėstyti taip: „2) savivaldybės tarybos reglamento (toliau – reglamentas) nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš mero, vicemero, savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kitais klausimais, savivaldybės tarybos posėdžio metu užduoti klausimų pranešėjams, kalbėti dėl posėdžio vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;“. 2. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu:
„6) gauti iš mero, vicemero, savivaldybės
administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių informaciją, įskaitant dokumentus ir kitą medžiagą, kuri būtina tarybos nario funkcijoms atlikti. Ši informacija pateikiama susipažinti tarybos nariui laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, taikomos susipažinimui su valstybės, tarnybos, komercine paslaptį sudarančia, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusia informacija;“. 3. Buvusį 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą laikyti 7 punktu. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Savivaldybės tarybos nario atlyginimas mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui, išskyrus savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžius, kuriuos savivaldybės tarybos narys praleidžia dėl jo vykimo į komandiruotę atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas.“
2Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Informacija apie savivaldybių tarybų narių
savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžių lankomumą ir atlyginimus skelbiama savivaldybių interneto svetainėse kiekvieną kalendorinį mėnesį – už praeitą mėnesį iki kito mėnesio 15 d.“
punktu:
„2¹) savivaldybės tarybos narių siuntimo į komandiruotes
tvarkos aprašo tvirtinimas. Šiame tvarkos apraše turi būti numatyta, kas turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl savivaldybės tarybos narių komandiruočių, ataskaitų už tarnybines komandiruotes teikimo tvarka, kiti komandiruočių klausimai;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 3) savivaldybės kolegijos sudarymas; 3.
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus
priėmimo į pareigas, skatinimo ir apdovanojimo, priemokų, tarnybinių nuobaudų skyrimo, nušalinimo ir atleidimo iš jų pareigų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinio svarstymas ir sprendimo dėl jo priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimas;“. 4. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo priėmimas mero teikimu;“. 5. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
„19) sprendimų dėl disponavimo savivaldybei
nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijų įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka;“. 6. Papildyti 15 straipsnio 2 dalį nauju 38 punktu: „38) gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas tvirtinimas;“. 5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „15. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų už gauta tiek pat, kiek prieš, taip pat kai balsų už gauta tiek pat, kiek prieš ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą.
Jeigu balsavus dar kartą balsai pasiskirsto po lygiai, balsavimas tęsiamas reglamento nustatyta tvarka. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų netekimo nesuėjus terminui ar nepasitikėjimo vicemeru, savivaldybės administracijos direktoriumi klausimas. Slaptas balsavimas reglamento nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
ir ją išdėstyti taip: „23. Ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžių pabaigoje yra organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda. Jos metu savivaldybės tarybos mažumos atstovai turi teisę užduoti klausimų merui, vicemerui (-ams), savivaldybės administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir gauti į juos atsakymus. Jeigu posėdžio dieną nurodyti asmenys eina pareigas, jie savivaldybės tarybos mažumos valandoje privalo dalyvauti ir atsakyti į jiems užduotus klausimus. Savivaldybės tarybos mažumos valanda trunka ne trumpiau kaip vieną valandą.
Pirmiausia teisę užduoti iki dviejų klausimų turi opozicijos lyderis, po to – kiti savivaldybės tarybos mažumos atstovai. Savivaldybės tarybos mažumos atstovams uždavus visus klausimus, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip, sudaroma galimybė savivaldybės tarybos daugumos atstovams užduoti klausimų. Tarybos nariams uždavus klausimų, skiriamas laikas tarybos narių pareiškimams. Pareiškimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 minutės, kalbėtojų skaičius neribojamas.“
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui iš mero, vicemerų, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų, Etikos komisijos pirmininko, Antikorupcijos komisijos pirmininko ir opozicijos lyderio savivaldybės tarybos sprendimu mero potvarkiu sudaroma savivaldybės kolegija (toliau – kolegija).“
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienos savivaldybės taryba privalo sudaryti Kontrolės komitetą. Kontrolės komitetas sudaromas iš vienodo visų savivaldybės tarybos narių frakcijų, grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių mišrios grupės deleguotų savivaldybės tarybos narių skaičiaus. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius, pasikeitus savivaldybės tarybos narių frakcijų ar grupių skaičiui. Jeigu visi savivaldybės tarybos nariai sudaro savivaldybės tarybos daugumą, Kontrolės komitetas, sudaromas iš savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol savivaldybės taryboje susidaro savivaldybės tarybos opozicija.“ 2.
Pakeisti 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) siūlo savivaldybės tarybai Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skelbti konkursą į savivaldybės kontrolieriaus pareigas ar skirti savivaldybės kontrolierių antrai kadencijai be konkurso, vertina atrinktus kandidatus į savivaldybės kontrolieriaus pareigas ir savivaldybės tarybai teikia savivaldybės kontrolieriaus kandidatūrą, skatinti ir apdovanoti, skirti priemoką, skirti tarnybinę nuobaudą, nušalinti nuo pareigų arba atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;“. 8 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai yra
teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės tarybos komitetų sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų už gauta tiek pat, kiek prieš, taip pat kai balsų už gauta tiek pat kiek prieš ir susilaikiusių kartu sudėjus), lemia komiteto pirmininko balsas. Meras, savivaldybės administracija, jos struktūriniai padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos, kurių dalininkė ar savininkė yra savivaldybė, ir savivaldybės valdomos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.“
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Savivaldybės tarybos sprendimu arba mero siūlymu, išskyrus Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, gali būti sudaromos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos Savivaldybės taryba savo iniciatyva arba mero siūlymu, išskyrus privalomai sudaromas Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, gali sudaryti nuolatines (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinąsias (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijas.“
išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės tarybos komisijų sudarymo
tvarka nustatoma reglamente. Komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Deleguojant savivaldybės tarybos narius į komisijas, sudaromas iš savivaldybės tarybos narių, laikomasi proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo.“
išdėstyti taip: „4. Savivaldybės tarybos sprendimu sudaromos komisijos, kurios pirmininku skiriamas savivaldybės tarybos narys, tarybos sprendimu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta apibrėžiama šio įstatymo 11 straipsnyje, savivaldybės tarybos narys. Komisijos, kurios pirmininku skiriamas savivaldybės tarybos narys, pirmininkas, išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką, komisijos narių siūlymu komisijos sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jeigu šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai.“
išdėstyti taip:
„7. Savivaldybės tarybos komisijų, išskyrus Etikos komisijos posėdžius,
posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas.
Komisijų posėdžiai, išskyrus Etikos komisijos ir komisijų uždarus posėdžius, transliuojami tiesiogiai ir komisijų posėdžių garso ir vaizdo įrašai Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka savivaldybės interneto svetainėje. Antikorupcijos komisijai šios dalies nuostatos taikomos, jeigu ji nenusprendžia kitaip. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai neviešinami.“
5Papildyti 22 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. Savivaldybės tarybos komisijų posėdžiai yra teisėti,
jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių. Savivaldybės tarybos komisijų sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų už gauta tiek pat, kiek prieš, taip pat kai balsų už gauta tiek pat kiek prieš ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą. Jeigu balsavus dar kartą balsai pasiskirsto po lygiai, balsavimas tęsiamas komisijos nuostatų nustatyta tvarka.“
dalimi. 7. Pakeisti 22 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. 11.
nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą ir, taip pat už darbą savivaldybės tarybos sudaromose komisijose, kurių sudarymas nustatytas kitais įstatymais, jiems apmokant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją. Ši komisija
sudaroma laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijos sudėtis, išlaikant proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo. Etikos komisijos pirmininką iš šios komisijų narių – savivaldybės tarybos narių
Jeigu visi savivaldybės tarybos nariai sudaro savivaldybės tarybos daugumą, Etikos komisija, sudaryta iš savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol savivaldybės taryboje susidaro savivaldybės tarybos mažuma ar savivaldybės tarybos opozicija. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka mero paskirtas valstybės tarnautojas savivaldybės administracijos darbuotojas, ši funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą.“
pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Antikorupcijos
komisiją. Ši komisija sudaroma laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijos sudėtis, išlaikant proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo. Antikorupcijos komisijos pirmininką iš šios komisijos narių deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Šios komisijos pirmininko pavaduotoją komisijos narių siūlymu iš šios komisijos narių – savivaldybės tarybos narių daugumos
Jeigu savivaldybės tarybos opozicija per 2 mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja Antikorupcijos komisijos pirmininko arba deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Antikorupcijos komisijos pirmininką savivaldybės taryba komisijos narių siūlymu skiria iš šios komisijos narių – savivaldybės tarybos narių mažumos. Jeigu visi savivaldybės tarybos nariai sudaro savivaldybės tarybos daugumą, Antikorupcijos komisija, sudaryta iš savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol savivaldybės taryboje susidaro savivaldybės tarybos mažuma ar savivaldybės tarybos opozicija. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka mero paskirtas valstybės tarnautojas savivaldybės administracijos darbuotojas, ši funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą.“
Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Mero sprendimai įforminami potvarkiais. Mero potvarkiai skelbiami savivaldybės
interneto svetainėje.“
1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) sudaro ir organizuoja savivaldybės biudžeto sudarymą ir vykdymą, teikia savivaldybės tarybai savivaldybės biudžeto projektą, biudžeto tikslinimą ir savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį;“. 2. Pripažinti netekusiais galios 27 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus.
2) iki kiekvienų einamųjų metų birželio 15 dienos savivaldybės tarybai raštu atsiskaito, kaip įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai, savivaldybės tarybos sprendimai, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai;
3) administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą, administruoja savivaldybės turtą;
3Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) teikia savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, nuostatus;“. 4. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) tvirtina teikia savivaldybės tarybai tvirtinti gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (kai jos sudaromos);“. 5. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip:
„23) suteikia savivaldybės administracijos
direktoriui, savivaldybės kontrolieriui, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotojui, vicemerui ir kitiems mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams atostogas, siunčia administracijos direktorių, savivaldybės kontrolierių, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotoją, vicemerą šiuos asmenis į komandiruotes;“. 6.
6Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 29 punktą ir jį išdėstyti taip:
„29) išduoda sutikimus ir priima sprendimus
dėl: savivaldybės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės naudojimo, susijusius su statytojo teisės įgyvendinimu, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų tiesimu, veikla vandens telkiniuose ir žemės gelmių tyrimu,; ir valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo ar įkeitimo; teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo; priima sprendimus dėl sandoriu nustatomų servitutų patikėjimo teise valdomuose valstybinės žemės sklypuose nustatymo, bendraturčio teisių įgyvendinimo ir pasirašymo žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir
(ar) žemės sklypo plane.“
straipsnio 2 dalį 31 punktu: „31) vykdo kitus šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus.“
8Papildyti 27 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Meras įgaliojimams vykdyti gali pasitelkti savivaldybės administraciją.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Meras turi teisę į 22 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Merui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą, kaip jis apibrėžiamas Valstybės tarnybos įstatyme, suteikiamos
trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. Merui atostogos suteikiamos reglamento nustatyta tvarka Meras priima potvarkius dėl atostogų sau suteikimo. Apie merui suteiktas atostogas reglamento nustatyta tvarka informuojama savivaldybės taryba. Atostogų metu meras neatlieka mero pareigų.“
29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Meras priima potvarkius dėl savo vykimo į komandiruotes vyksta reglamento nustatyta tvarka. Apie mero komandiruotę reglamento nustatyta tvarka informuojama savivaldybės taryba.“
straipsnio pakeitimas 1.
30 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) meras dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Merą pavaduojantis vicemeras vykdo visus šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius šio įstatymo
pavaduojant merą, šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytus mero įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba, o šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4,
paskirtas tarybos narys.“
pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Meras savivaldybės tarybai teikia kandidatūrą į vicemero pareigas. Jeigu savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas ir (arba) šio klausimo nesvarsto, meras turi teisę savo sprendimu savivaldybės tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru. Jeigu meras, savivaldybės tarybai pirmą kartą nepritarus jo teiktai kandidatūrai arba jos nesvarsčius, teikė kito asmens kandidatūrą į vicemero pareigas, meras turi teisę savo sprendimu vicemeru paskirti pasirinktinai vieną iš savivaldybės tarybai teiktų kandidatų į vicemero pareigas.“
1Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės tarybos posėdžius, komitetus, merą, kiek mero veikla
susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais, aptarnauja, taip pat rengia savivaldybės tarybos sprendimų projektus rengia, nagrinėja ir išvadas dėl vertina savivaldybės tarybos sprendimų projektų atitiktį šiame įstatyme ir reglamente nustatytiems reikalavimams, rengia savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius (-iai).
Padėti jam (jiems) atlikti priskirtas funkcijas jis (jie) gali pasitelkti savivaldybės administraciją.“
jį išdėstyti taip: „6) reglamento nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo savivaldybės tarybos sprendimo projekto registravimo dienos pateikia išvadas dėl savivaldybės tarybos sprendimo projekto, išskyrus šios dalies 5 punkte ir šio įstatymo 17 straipsnio 12 dalyje nurodytus sprendimų projektus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo registravimo dienos pateikia išvadas. Jeigu savivaldybės tarybos sprendimo projektas didelės apimties, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu išvadų pateikimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų. Šio įstatymo 17 straipsnio 12 dalyje nustatytu atveju išvada pateikiama reglamento nustatyta tvarka iki savivaldybės tarybos posėdžio;“. 3. Papildyti 33 straipsnio 3 dalį 8 ir 9 punktais: „8) padeda merui vykdyti jam suteiktus įgaliojimus;
9) padeda savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriui (-iams) įgyvendinti jam (jiems) pavestas funkcijas.“
pakeitimas
dalies 6 punktą. 6) teikia merui tvirtinti gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas;
punktu: „11) vykdo kitus šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus.“
Pakeisti 35 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savivaldybės centralizuotos centralizuoto vidaus audito tarnybos rekomendaciją dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo tikslingumo, įvertinus seniūnijos teikiamų ar numatomų teikti viešųjų paslaugų kiekį, mastą ir kokybę, kiek bus tenkinami gyvenamųjų vietovių bendruomenių viešieji interesai;“. 20 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
taip:
„2. Seniūnaitijos sudaromos iš gyvenamųjų
vietovių ar jų dalių (vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių). Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 500 gyventojų. Sudarant seniūnaitijas miestuose iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių kompaktiškai užstatytų teritorijų, kuriose gyventojų tankis ne mažesnis kaip 100 gyventojų /ha, gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 3 000 gyventojų. Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (seniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.“
taip: „6. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, turintis teisę rinkti šios savivaldybės tarybą ir deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius.“
Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„63 straipsnis. Savivaldybių turtas nuosavybė
1.
Savivaldybių turto sandara ir įsigijimo, įgijimo būdai, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka nustatyta nustatyti Konstitucijoje, įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir savivaldybių tarybų sprendimuose. 2. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. 3. Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka. 4. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „1) atlieka išorės finansinį, atitikties ir veiklos auditą bei vertinimus savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse;“. 2. Pakeisti 67 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu arba šio įstatymo nustatytu atveju be konkurso ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Vienu iš pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas konkurso komisijos narių skiriamas savivaldybių kontrolierius vienijančios asociacijos atstovas. Savivaldybės kontrolierius privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito arba kontrolės srityse patirtį.
Jeigu savivaldybės kontrolieriaus pirmosios kadencijos Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklą Kontrolės komitetas įvertina teigiamai, savivaldybės kontrolierius gali būti skiriamas antrai kadencijai be konkurso.“
išdėstyti taip: „1) teikia savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatus, tvirtina savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos struktūrą, didžiausią valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus ir pareiginius nuostatus; Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia valstybės tarnautojus ir Darbo kodekso nustatyta tvarka priima į darbą ir iš jo atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atlieka kitas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos personalo valdymo funkcijas;“. 4. Pakeisti 67 straipsnio 9 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) sudaro savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano projektą, gavęs savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą jį teikia Kontrolės komitetui, su šio plano projektu supažindina savivaldybės centralizuotą centralizuoto vidaus audito tarnybą; kiekvienais metais iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos patvirtina ateinančių metų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos planą, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas; prireikus patvirtintą savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos planą tikslina bendra plano tvirtinimo tvarka;“. 5. Pakeisti 67 straipsnio 9 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) finansinio, atitikties ir veiklos audito ar vertinimo metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša teisėsaugos institucijoms;“. 6.
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) finansinio, atitikties ir veiklos audito ar vertinimo metu turi teisę įeiti į audituojamo subjekto patalpas, gauti visus auditui atlikti reikalingus dokumentus ir duomenis, gauti iš audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus rašytinius paaiškinimus, pasitelkti ekspertų (specialistų), turinčių reikiamų žinių patikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti;“. 7. Pakeisti 67 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Atlikdama auditą, savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba turi teisę pasinaudoti savivaldybės centralizuotos centralizuoto vidaus audito tarnybos atliktų auditų ataskaitomis ir darbo dokumentais, būtinais vidaus kontrolės vertinimui atlikti, jeigu audito subjektas ir tikslai sutampa, taip pat turi teisę susipažinti su atliktų kitų išorės auditų savivaldybės įstaigose ir įmonėse dokumentais.“
ir ją išdėstyti taip: „12. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba veiklos plane numatytam išorės finansiniam, atitikties ir veiklos auditui ar vertinimui atlikti ir (ar) atliktam auditui peržiūrėti gali bendradarbiavimo sutarčių pagrindu pasitelkti kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis.“
9Papildyti 67 straipsnį nauja 13 dalimi:
„13. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidaus auditas savivaldybės tarybos iniciatyva atliekamas ne rečiau kaip kartą per 5 metus, nepriklausomo vidaus audito paslaugas įsigyjant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka iš savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai skirtų asignavimų.“
dalimi. 23 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. Savivaldybės centralizuota
centralizuoto vidaus audito tarnyba 1.
Savivaldybės centralizuotą centralizuoto vidaus audito tarnybą (toliau – vidaus audito tarnyba) įsteigia savivaldybės taryba savivaldybės administracijos direktorius, tvirtindamas savivaldybės administracijos struktūrą. 2. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pretendentų į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas konkurso komisijos nariu turi būti kviečiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas. 3. Vidaus audito tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako jos vadovas. Ši tarnyba yra atskaitinga merui. Meras užtikrina vidaus audito tarnybos veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir šios valdymo funkcijos negali perduoti kitiems viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. 4. Vidaus audito tarnyba dirba pagal su meru suderintą suderintus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus ilgalaikį ir metinį vidaus audito tarnybos veiklos planą planus. Meras gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą. Ilgalaikis ir metinis vidaus audito tarnybos veiklos planai gali būti keičiami, o jų pakeitimai turi būti suderinti su meru ir patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus. Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderintu suderinus su meru. 5. Vidaus audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio
projektą, teikia jį savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai tarpusavio veiklos koordinavimo tikslais. Vidaus audito tarnybos veiklos plano projektas, kai su juo susipažįsta savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos teikiamas Valstybės kontrolei.
Ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos planas turi būti suderintas su meru iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. 6. Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus auditus ir jų rezultatų pagrindu formuluodama teikdama rekomendacijas. Vidaus auditoriai atlikto vidaus audito ataskaitas pateikia merui, savivaldybės tarybai ir audituojamų subjektų vadovams. Meras ir audituotų subjektų vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Be to, Atliktų vidaus auditų ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, kai jie raštu to prašo. 7. Meras ir audituojamų subjektų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje, vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Audituojamo subjekto vadovas, gavęs vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priima sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų. Jeigu audituojamo subjekto vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir pateikia merui ir vidaus audito tarnybos vadovui pagrįstus motyvus dėl nesutikimo su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, meras priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, ir įpareigoja audituojamo subjekto vadovą įgyvendinti šį sprendimą. 7. 8.
vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti savivaldybės administravimo subjektų, savivaldybės valdomų įmonių ir savivaldybės viešųjų juridinių asmenų valdymo organuose, negali dalyvauti rengiant vidaus kontrolės sistemos tobulinimo dokumentų projektus ar kuriant, nustatant ir įgyvendinant savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių, savivaldybės valdomų įmonių ir viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, jos procedūras vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį ir (arba) jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis. Vidaus audito tarnybos vadovas, vidaus auditorius, siekdami išsaugoti objektyvumą, negali dalyvauti nustatant ir įgyvendinant viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės politiką, tikrinant ir vertinant veiklą, už kurią jis buvo atsakingas mažiau kaip prieš vienus metus prieš pradėdamas eiti vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigas. 8. 9. Vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkas Ričardas Juška
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 IR 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 20, 35, 67 IR 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2006 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XIII-2895 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymą, kuriuo įtvirtintas naujas vietos savivaldos modelis, nustatantis, kad už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos savivaldybės institucijos: savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės meras (VSĮ 3 straipsnio 10 dalis). Įvykus 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimams ir įsigaliojus naujos redakcijos VSĮ bei praktikoje pradėjus taikyti naują vietos savivaldos modelį, išaiškėjo teisinio reglamentavimo trūkumai, kurie paskatino tobulinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (toliau – VSĮ). Siekdama užtikrinti efektyvų teisėkūros procesą, Vidaus reikalų ministerija inicijavo suinteresuotų institucijų diskusijas, kurių metu aptartos svarbiausios VSĮ taikymo praktikoje problemos, galimi jų sprendimo būdai. Apibendrinus problematiką ir pateiktus siūlymus, parengti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – VSĮ projektas), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIV-2006 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – VSĮ pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 12 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – SIPĮ projektas) projektai. VSĮ projekto ir VSĮ pakeitimo įstatymo projekto tikslas – spręsti paaiškėjusias VSĮ praktinio taikymo problemas: aiškiau reglamentuoti ir atskirti savivaldybės institucijų kompetencijas, aiškiau reglamentuoti savivaldybės komitetų ir komisijų darbo tvarką, įtraukti į Etikos ir Antikorupcijos komisijas visuomenės atstovus, spręsti su mero pavadavimu, vicemerų paskyrimu ir kitas praktikoje kylančias problemas; sudaryti prielaidas didesniam savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumui; užtikrinti teisės akto nuostatų nuoseklumą ir suderinamumą su kitais įstatymais. SIPĮ projekto tikslas – pavesti savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms atlikti infrastruktūros plėtros organizatoriaus parengtos savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitos patikrinimą ir parengti išvadą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės (vadovė Alma Bulkevičienė, tel. (8 5) 271 7105, e. paštas [email protected]) patarėja Justina Ronkaitienė, tel. (8 5) 271 8661, el. paštas [email protected]. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas VSĮ 8 straipsnio 4 dalyje, nustatančioje išrinkto savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstą, nėra nurodoma, kurios šalies Konstituciją gerbti ir vykdyti prisiekia savivaldybės tarybos narys. VSĮ 12 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimas. Ši teisės norma nenumato jokių savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimo išimčių.
VSĮ 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos nariui, kuris reglamento nustatyta tvarka atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, apmokamos komandiruotės išlaidos, tačiau nenustatoma, kas priima sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario komandiruotės. VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, tačiau nėra nustatyta, kas priima sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus skatinimo, apdovanojimo, priemokų, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir nušalinimo. Šiuo metu VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 10 punktas nustato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių nustatymas, nors VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 21 punktas įtvirtina, kad meras teikia savivaldybės tarybai siūlymus dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo. Taigi praktikoje kyla neaiškumų dėl šių nuostatų suderinamumo ir taikymo. Pagal VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 19 punktą sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Taikant minėtą nuostatą praktikoje susiduriama su VSĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių turto valdymą, kolizija. Atitinkamai tikslintinas VSĮ 63 straipsnis, reglamentuojantis savivaldybių nuosavybę. VSĮ 17 straipsnis nenumato galimybės merui vykdant kitus įstatymų jam pavestus įgaliojimus savivaldybės tarybos posėdžiui pirmininkauti savivaldybės tarybos laikinai paskirtam savivaldybės tarybos nariui.
VSĮ 17 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų už gauta tiek pat, kiek prieš ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą. Iš minėtos nuostatos nėra aišku koks sprendimas priimamas jeigu balsuojant nėra susilaikiusių savivaldybės tarybos narių. VSĮ 21 straipsnis, reglamentuojantis savivaldybės tarybos komitetų posėdžių organizavimą, ir VSĮ 22 straipsnis, reglamentuojantis savivaldybės tarybos komisijų sudarymą, darbo organizavimą, nereglamentuoja šių komitetų ir komisijų sprendimų priėmimo tvarkos. VSĮ 22 straipsnyje taip pat nenustatyta, kad savivaldybės tarybos komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių. VSĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinės ir laikinosios savivaldybės tarybos komisijos gali būti sudaromos savivaldybės tarybos sprendimu arba mero siūlymu, taigi minėta nuostata nėra aiški ir tiksli, nes gali būti aiškinama, kad komisijai sudaryti pakanka mero siūlymo. VSĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku tarybos sprendimu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šio įstatymo 11 straipsnyje, tarybos narys. Taikant šią nuostatą praktikoje nėra aišku, ar komisijos pirmininku gali būti skiriamas kitas, t. y. VSĮ 11 straipsnio reikalavimų neatitinkantis, savivaldybės tarybos narys. VSĮ 22, 23 ir 24 straipsniai, reglamentuojantys komisijų, Etikos ir Antikorupcijos komisijų teisinius pagrindus, nenumato, kad šių komisijų nariais gali ar turi būti gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai, visuomenės atstovai, bendruomeninių organizacijų atstovai ar savivaldybės gyventojai.
VSĮ 26 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje išrinkto mero priesaikos tekstą, nėra nurodoma, kad prisiekiama gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Pagal VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 3 punktą meras administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą, administruoja savivaldybės turtą, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (toliau – BSĮ) 4 straipsniu, meras nėra asignavimų valdytojas. VSĮ įtvirtina, kad meras suteikia atostogas ir siunčia į komandiruotes administracijos direktorių, vicemerą (-us), tačiau neišspręstas kitų mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atostogų suteikimo bei vykimo į komandiruotes klausimas. Meras vykdo ne tik VSĮ, bet ir kituose įstatymuose jam suteiktus įgaliojimus, tačiau VSĮ 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis mero įgaliojimų sąrašas. Nustatant administracijos direktoriaus funkcijas taip pat įtvirtintas baigtinis funkcijų sąrašas, nors administracijos direktorius vykdo ir kitais įstatymais jam pavestas funkcijas. Savivaldybės atstovaujamoji institucija ir savivaldybės vykdomoji institucija yra atskirtos, tačiau mero atostogų, vadovaujantis VSĮ 29 straipsnio 2 dalimi, ir vykimo į komandiruotes, vadovaujantis VSĮ 29 straipsnio 5 dalimi, klausimus nustatyta spręsti reglamento nustatyta tvarka. VSĮ 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad merą pavaduojantis vicemeras vykdo visus mero įgaliojimus, tačiau nenustatyta, kad šie įgaliojimai kyla iš VSĮ ir kitų įstatymų. Be to, VSĮ 30 straipsnis nereglamentuoja, kas turėtų pavaduoti merą, kai vicemeras nėra paskirtas, o meras laikinai neina savo pareigų.
VSĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad meras savivaldybės tarybai teikia kandidatūrą į vicemero pareigas. Jeigu savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas, meras turi teisę savo sprendimu savivaldybės tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru. Jeigu meras, savivaldybės tarybai pirmą kartą nepritarus jo teiktai kandidatūrai, teikė kito asmens kandidatūrą į vicemero pareigas, meras turi teisę savo sprendimu vicemeru paskirti pasirinktinai vieną iš savivaldybės tarybai teiktų kandidatų į vicemero pareigas. Toks teisinis reglamentavimas apsunkina vicemero paskyrimą, nes praktikoje pasitaiko atvejų, kai savivaldybės taryba posėdžio metu nesvarsto šio klausimo ir vicemeras (-ai) ilgą laiką nepaskiriamas. VSĮ 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos posėdžius, komitetus, merą, kiek mero veikla susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais, aptarnauja, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektus rengia, nagrinėja ir išvadas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengia savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius (-iai). Padėti jam (jiems) atlikti priskirtas funkcijas jis (jie) gali pasitelkti savivaldybės administraciją. Taikant šią nuostatą praktikoje, nėra aišku, kokias išvadas rengia savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius (-iai). VSĮ 33 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad dėl savivaldybės tarybos sprendimo projekto, išskyrus šios dalies 5 punkte nurodytus spendimų projektus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo registravimo dienos pateikia išvadas, o jeigu savivaldybės tarybos sprendimo projektas didelės apimties, administracijos direktoriaus įsakymu išvadų pateikimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų, tačiau nenustatyta šių išvadų pateikimo tvarka ir nenumatoma, kad jos teikiamos reglamento nustatyta tvarka.
Be to, VSĮ 17 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad, jeigu sprendimo projektas yra užregistruotas ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki savivaldybės tarybos posėdžio, tokius svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkės projektą. Taigi VSĮ 17 straipsnio 12 dalyje ir VSĮ 33 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyti terminai nėra suderinti. VSĮ 67 straipsnis numato savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms atlikti išorinės finansinį, atitikties ir veiklos auditus, tačiau nenumato galimybės atlikti vertinimus, nors savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms yra poreikis atlikti ne tik auditus, bet ir vertinimus. Šis straipsnis bei SIPĮ neįtvirtina savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms funkcijų, susijusių su savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programomis, tačiau numato, kad išvadas dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programų pateikia viešojo intereso įmonių audito įmonė ar auditorius, kurių paslaugos yra brangios. VSĮ 67 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu arba šio įstatymo nustatytu atveju be konkurso ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau įstatymas, siekiant užtikrinti savivaldybės kontrolierių nepriklausomumą ir nešališkumą, nesuteikia teisės savivaldybių kontrolerius vienijančioms asociacijoms deleguoti atstovo į konkurso komisijos narius.
VSĮ 67 straipsnio 9 dalies 3 punktas nustato, kad savivaldybės kontrolierius sudaro savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano projektą, gavęs savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą, su šio plano projektu supažindina savivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą; kiekvienais metais iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos patvirtina ateinančių metų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos planą, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas; prireikus patvirtintą savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos planą tikslina bendra plano tvirtinimo tvarka. Toks reglamentavimas neužtikrina savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nepriklausomumo. VSĮ 20 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad Kontrolės komitetas siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai. 2024-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIV-2006, VSĮ 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinama, kad Kontrolės komitetas vertina atrinktus kandidatus į savivaldybės kontrolieriaus pareigas ir savivaldybės tarybai teikia savivaldybės kontrolieriaus kandidatūrą, siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai.
Įstatymas nereglamentuoja, kas turėtų siūlyti savivaldybės tarybai skelbti konkursą į savivaldybės kontrolieriaus pareigas ar skirti savivaldybės kontrolierių antrai kadencijai be konkurso, taip pat kas siūlytų skatinti savivaldybės kontrolerių už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą. VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatoma, kad meras teikia savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės biudžetinių įstaigų nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, taigi ir savivaldybės kontrolės bei audito tarnybos nuostatus, ir darbo užmokesčio fondą, o pagal VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 23 punktą meras suteikia savivaldybės kontrolieriui, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra – jo pavaduotojui atostogas, siunčia savivaldybės kontrolerių, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra – jo pavaduotoją į komandiruotes. Toks reglamentavimas neužtikrina savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumo nuo savivaldybės institucijų. VSĮ 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžiama savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarybos sąvoka, tuo tarpu specialiojo vidaus kontrolę ir vidaus auditą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (VKVAĮ) 2 straipsnio 2 dalyje vartojama centralizuoto vidaus audito tarnybos sąvoka. VSĮ 68 straipsnio 6 dalis numato, kad vidaus auditoriai atlikto audito ataskaitas pateikia merui, savivaldybės tarybai ir audituotų subjektų vadovams, nors centralizuoto vidaus audito tarnyba yra atskaitinga merui.
VSĮ neapibrėžia mero ir savivaldybės administracijos santykio, tik VSĮ 33 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija atlieka mero finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir, kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad VSĮ 8 straipsnio 4 dalyje, nustatančioje išrinkto savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstą, nėra nurodoma, kurios šalies Konstituciją gerbti ir vykdyti prisiekia savivaldybės tarybos narys, VSĮ projekto 2 straipsniu siūloma įtvirtinti, kad savivaldybės tarybos narys prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją. VSĮ 26 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje išrinkto mero priesaikos tekstą, nėra nurodoma, kad prisiekiama gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, todėl VSĮ projekto 10 straipsniu siūloma nustatyti, kad meras prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją. VSĮ 12 straipsnis numato, kad savivaldybės tarybos nario atlyginimas mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai savivaldybės tarybos nariai negali dalyvauti savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžiuose, nes tuo metu yra išvykę į komandiruotę, kurioje taip pat vykdo savivaldybės tarybos nario pareigas.
Atsižvelgiant į tai, kad komandiruotės metu savivaldybės tarybos narys taip pat vykdo savivaldybės tarybos nario pareigas ir dėl šios priežasties negali dalyvauti minėtuose posėdžiuose, VSĮ 12 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti išimtį, t. y., kad savivaldybės tarybos nario atlyginimas nemažinamas kai savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžius savivaldybės tarybos narys praleidžia dėl jo vykimo į komandiruotę vykdant savivaldybės tarybos nario pareigas. Sistemiškai vertinant VSĮ normas, pažymėtina, kad savivaldybės taryba yra atstovaujamoji institucija, o meras – vykdomoji ir įstatymu šios dvi institucijos viena nuo kitos atskirtos, jos negali kištis viena į kitos veiklą, todėl, siekiant teisinio aiškumo, siūloma VSĮ 12 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad savivaldybės tarybos narys į komandiruotę vyksta savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Atitinkamai siūloma tikslinti ir straipsnio pavadinimą. VSĮ 15 straipsnis nustato išimtinę ir paprastąją savivaldybės tarybos kompetenciją. VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 7 punkte kaip išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra įtvirtintas sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, tačiau nėra nustatyta, kas priima sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus skatinimo, apdovanojimo, priemokų, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir nušalinimo.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, VSĮ projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija yra sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas, skatinimo ir apdovanojimo, priemokų, tarnybinių nuobaudų skyrimo, nušalinimo ir atleidimo iš jų pareigų priėmimas. Sistemiškai vertinant VSĮ nuostatas, VSĮ projektu siūloma keisti ir VSĮ 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą nustatant, kad kontrolės komitetas siūlo savivaldybės tarybai Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka skelbti konkursą į savivaldybės kontrolieriaus pareigas ar skirti savivaldybės kontrolierių antrai kadencijai be konkurso, skatinti ir apdovanoti, skirti priemoką, skirti tarybinę nuobaudą, nušalinti nuo pareigų arba atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai. Pagal VSĮ 3 straipsnio 3 dalį meras yra savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas). Meras, vykdydamas jam pavestus įgaliojimus vadovaudamasis VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 21 punktu, teikia savivaldybės tarybai siūlymus dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo. Siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo, galimų nepagrįstų mero įgaliojimo darbui trukdančių tarybos sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo, VSĮ projektu siūloma keisti VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 10 punktą, nustatant, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių nustatymo priėmimas mero teikimu.
VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 19 punkte nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) 10 straipsnio 1 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, pagal VSTVNDJĮ 14 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad turto valdymas yra reglamentuojamas VSTVNFJĮ ir kitais konkrečias sritis reglamentuojančiais įstatymais, VSĮ projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūloma keisti VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 19 punktą nustatant, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijų įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai tikslintinas VSĮ 63 straipsnis atsisakant perteklinių nuostatų.
Taikant VSĮ nuostatas praktikoje neretai susidaro situacijos, kai meras vykdydamas įstatymų jam pavestus įgaliojimus negali pirmininkauti savivaldybės tarybos posėdžiui ar jo daliai, pvz., turi atstovauti savivaldybę, priimti svečius ir pan. VSĮ nenumato galimybės tokiais atvejais savivaldybės tarybos posėdžiui pirmininkauti kitam asmeniui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant sudaryti sąlygas tinkamai vykdyti merui pavestus įgaliojimus, VSĮ projektu siūloma papildyti VSĮ 17 straipsnio 9 dalį numatant, kad savivaldybės tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jis negali eiti pareigų, arba jo nėra arba dėl kitų įstatymų jam pavestų funkcijų vykdymo merui negalint pirmininkauti savivaldybės tarybos posėdžiui, – reglamento nustatyta tvarka laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. VSĮ projektu sistemiškai taip pat siūlomą keisti ir VSĮ 17 straipsnio 21 dalį ir joje nustatyti, kad jeigu savivaldybės tarybos posėdžiui pirmininkavo tiek meras, tiek šio straipsnio 9 dalyje nustatytu atveju savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys, posėdžio protokolą pasirašo meras ir posėdžiui pirmininkavęs savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. VSĮ 17 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų už gauta tiek pat, kiek prieš ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą. Iš minėtos nuostatos nėra aišku koks sprendimas priimamas jeigu balsuojant nėra susilaikiusių savivaldybės tarybos narių. Siekiant teisinio aiškumo VSĮ projektu siūloma VSĮ 17 straipsnio 15 dalyje nustatyti, kad laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“, taip pat kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir susilaikiusių kartu sudėjus. VSĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente.
Savivaldybių tarybos reglamentuose nustato, kad komiteto sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma, o balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komiteto pirmininko arba komiteto posėdžiui pirmininkavusiojo balsas. Pagal VSĮ 8 straipsnio 1 dalį visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs. Atsižvelgiant į tai, VSĮ projekto 7 straipsniu siūloma papildyti VSĮ 21 straipsnį 9 dalimi, nustatančia, kad jeigu savivaldybės tarybos komiteto narių balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“, taip pat kai balsų „už“ gauta tiek pat kiek „prieš“ ir susilaikiusių kartu sudėjus ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą, o jeigu balsavus dar kartą balsai pasiskirsto po lygiai, balsavimas tęsiamas reglamento nustatyta tvarka. Analogiškai VSĮ projekto 8 straipsnio 4 dalimi siūloma papildyti ir VSĮ 22 straipsnį 10 dalimi, nustatančia, kad savivaldybės tarybos komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių. Savivaldybės tarybos komisijų sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma, jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“, taip pat kai balsų „už“ gauta tiek pat kiek „prieš“ ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą, o jeigu balsavus dar kartą balsai pasiskirsto po lygiai, balsavimas tęsiamas komisijos nuostatų nustatyta tvarka. VSĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytas reguliavimas, kad savivaldybės tarybos nuolatinės ir laikinosios komisijos, išskyrus Etikos ir Antikorupcijos komisijas, sudaromos savivaldybės tarybos sprendimu arba mero siūlymu, nėra aiškus, nes taikant nuostatą praktikoje kyla klausimų, ar komisijai sudaryti pakanka tik mero siūlymu.
Siekiant teisinio aiškumo VSĮ projektu siūloma patikslinti VSĮ 22 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad nuolatinės bei laikinosios komisijos, išskyrus Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, gali būti sudaromos savivaldybės tarybos iniciatyva ir jos sprendimu arba pagal pateiktą mero siūlymu siūlymą savivaldybės tarybos sprendimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, savivaldybių tarybose savivaldybių politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. Atsižvelgiant į tai, kad VSĮ 23 straipsnis, reglamentuojantis Etikos komisijos teisinius pagrindus, taip pat VSĮ 24 straipsnis, reglamentuojantis Antikorupcijos komisijos teisinius pagrindus, nenumato, kad šiose komisijose turi būti bendruomenių atstovai, VSĮ projektu siūloma VSĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai, visuomenės atstovai, bendruomeninių organizacijų atstovai ar savivaldybės gyventojai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių. Siekiant teisinio apibrėžtumo, VSĮ projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku tarybos sprendimu skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šio įstatymo 11 straipsnyje, tarybos narys.
Vadovaujantis BSĮ 4 straipsniu, meras nėra asignavimų valdytojas, jis neturi juridinio asmens vadovo statuso, todėl negali vykdyti VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos – administruoti savivaldybės biudžeto asignavimų. Nors, vadovaujantis VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, savivaldybių institucijos patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau pažymėtina, kad visas turtas turi būti traukiamas į apskaitą buhalterinėje apskaitoje, o meras neturi juridinio asmens statuso, todėl negali jo traukti į apskaitą savo apskaitoje. Atsižvelgiant į tai, VSĮ projekto 11 straipsnio 1 dalimi siūloma patikslinti VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsisakant minėtų nuostatų ir nustatant, kad meras organizuoja savivaldybės biudžeto sudarymą ir valdymą. VSĮ įtvirtina, kad meras suteikia atostogas ir siunčia į komandiruotes administracijos direktorių, vicemerą (-us), tačiau neišspręstas kitų mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atostogų suteikimo bei vykimo į komandiruotes klausimas. Atsižvelgiant į tai, VSĮ projektu siūloma nustatyti, kad meras suteikia atostogas ir siunčia į komandiruotes ir kitus mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Pažymėtina, kad meras vykdo ne tik VSĮ, bet ir kituose įstatymuose jam suteiktus įgaliojimus, tačiau VSĮ 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis mero įgaliojimų sąrašas. Atsižvelgiant į tai, VSĮ projektu siūloma papildyti VSĮ 27 straipsni 2 dalį 28 punktu, nustatančiu, kad meras vykdo kitus šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus.
Analogiškai nustatant administracijos direktoriaus funkcijas taip pat įtvirtintas baigtinis funkcijų sąrašas, nors administracijos direktorius vykdo ir kitais įstatymais jam pavestas funkcijas. Todėl VSĮ projektu siūloma VSĮ 34 straipsnio 6 dalį papildyti 11 punktu, nustatančiu, kad administracijos direktorius atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. VSĮ neapibrėžia mero ir savivaldybės administracijos santykio, tik VSĮ 33 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija atlieka mero finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą. Siekiant užtikrinti mero įgaliojimų įgyvendinimą, VSĮ projekto 11 straipsnio 5 dalimi siūloma nustatyti, kad meras įgaliojimų vykdymui gali pasitelkti savivaldybės administraciją. Siekiant teisinio aiškumo, VSĮ projektu taip pat siūloma papildyti VSĮ 33 straipsnio 3 dalį 8 punktu, nustatančiu, kad savivaldybės administracija padeda merui vykdyti jam pavestus įgaliojimus. Pažymėtina, kad pagal naująjį vietos savivaldos modelį meras yra vykdomoji institucija, jis nėra savivaldybės tarybos narys, t. y. šios dvi institucijos yra atskirtos, todėl meras pats turėtų spręsti dėl atostogų jam suteikimo, vykimo į komandiruotes. Atsižvelgiant į tai, kad meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir savivaldybės bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą, tikslinga įtvirtinti, kad apie merui suteiktas atostogas ir vykimą į komandiruotes būtų informuojama savivaldybės taryba. Vadovaujantis tuo, kas paminėta, VSĮ projektu siūloma keisti VSĮ 29 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad meras priima potvarkius dėl atostogų jam suteikimo, apie merui suteiktas atostogas informuojama savivaldybės taryba.
Sistemiškai tikslintina ir VSĮ 29 straipsnio 5 dalis, nustatant, kad meras priima potvarkius dėl vykimo į komandiruotes, apie mero komandiruotę informuojama savivaldybės taryba. Kasdienėje veikloje vykdydamas jam įstatymų suteiktus įgaliojimus meras gali susidurti su klausimais, keliančiais jam interesų konfliktą, tačiau VSĮ nėra įtvirtintas mero pavadavimas jam nusišalinus. Siekiant teisinio aiškumo, VSĮ projekto 13 straipsnio 1 dalimi pakeisti VSĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą nustatant, kad merui nusišalinus merą pavaduoja vicemeras, išskyrus VSĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad meras vykdo ir kitais įstatymais jam pavestas funkcijas, siekiant teisinio aiškumo, VSĮ projektu siūloma papildyti VSĮ 30 straipsnio 2 dalį nustatant, kad merą pavaduojantis vicemeras vykdo visus VSĮ ir kituose įstatymuose nustatytus mero įgaliojimus. Po 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų merui formuojant komandą pasitaikė atvejų, kai vadovaujantis VSĮ 32 straipsnio 2 dalimi meras teikė savivaldybės tarybai kandidatus į vicemero pareigas, tačiau savivaldybės taryba šių klausimų neįtraukdavo į darbotvarkes ir jų nesvarstydavo, todėl vicemerai ilgą laiką nebuvo paskirti. Pagal VSĮ 32 straipsnio 1 dalį vicemeras yra mero skiriamas politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, atliekantis mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Atsižvelgiant į tai, VSĮ projektu siūloma patikslinti VSĮ 32 straipsnio 2 dalį nustatant, kad meras savivaldybės tarybai teikia kandidatūrą į vicemero pareigas, o jeigu savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas ir (arba) šio klausimo nesvarsto, meras turi teisę savo sprendimu savivaldybės tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru.
Jeigu meras, savivaldybės tarybai pirmą kartą nepritarus arba nesvarsčius jo teiktos kandidatūros, teikė kito asmens kandidatūrą į vicemero pareigas, meras turi teisę savo sprendimu vicemeru paskirti pasirinktinai vieną iš savivaldybės tarybai teiktų kandidatų į vicemero pareigas. VSĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius (-iai) rengia išvadas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalies 6 punktu savivaldybės administracijai pavesta pateikti išvadas dėl savivaldybės tarybos projekto. Taikant įstatymą praktikoje yra neaišku, kokias išvadas turi pateikti savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius (-iai), ar šios išvados nedubliuos savivaldybės administracijos teikiamų išvadų, taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar vienas ar keli savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriai gali pateikti išvadas dėl skirtingų ir labai įvairių sričių savivaldybės tarybos sprendimų projektų. Atsižvelgiant į tai, VSĮ projektu siūloma VSĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius (-iai) rengia savivaldybės tarybos sprendimų projektus ir vertina savivaldybės tarybos sprendimų projektų atitiktį VSĮ ir savivaldybės tarybos reglamente nustatytiems reikalavimams. VSĮ 33 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad padėti posėdžių sekretoriui (-iams) atlikti priskirtas funkcijas jis (jie) gali pasitelkti savivaldybės administraciją.
Siekiant teisinio aiškumo, VSĮ projektu siūloma VSĮ 33 straipsnio 3 dalį papildyti 9 punktu, nustatančiu, kad savivaldybės administracija padeda savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriui (-iams) įgyvendinti jam (jiems) pavestas funkcijas. Siekiant teisinio aiškumo, projektu taip pat siūloma tikslinti VSĮ 33 straipsnio 3 dalies 6 punktą nustatant, kad savivaldybės administracijos išvados rengiamos reglamento nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad VSĮ 17 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad, jeigu sprendimo projektas yra užregistruotas ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki savivaldybės tarybos posėdžio, tokius svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkės projektą, VSĮ projektu siūloma patikslinti VSĮ 33 straipsnio 3 dalies 6 punktą, nustatant, kad VSĮ įstatymo 17 straipsnio 12 dalyje nustatytu atveju išvada pateikiama reglamento nustatyta tvarka iki savivaldybės tarybos posėdžio. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba – savivaldybės biudžetinė įstaiga, prižiūrinti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai (VSĮ 3 straipsnio 11 dalis). Pagal VSĮ 67 straipsnio 4 dalį savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais.
Siekiant užtikrinti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomą, VSĮ projektu siūloma nustatyti, kad Kontrolės komitetas siūlytų savivaldybės tarybai Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka skelbti konkursą į savivaldybės kontrolieriaus pareigas ar skirti savivaldybės kontrolierių antrai kadencijai be konkurso, skatinti ir apdovanoti, skirti priemoką, skirti tarybinę nuobaudą, nušalinti nuo pareigų arba atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai. Taip pat siūloma VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyti išimtį, kad meras teikia savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybų, nuostatus ir darbo užmokesčio fondą. Projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatus savivaldybės tarybai teikia tvirtinti savivaldybės kontrolierius. Siekiant užtikrinti savivaldybių kontrolierių nepriklausomumą bei nešališkumą, VSĮ pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad vienu iš pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas konkurso komisijos narių skiriamas savivaldybių kontrolierius vienijančios asociacijos atstovas, o VSĮ projektu atsisakyti nuostatos, kad Kontrolės komitetas vertina atrinktus kandidatus į savivaldybės kontrolieriaus pareigas ir savivaldybės tarybai teikia savivaldybės kontrolieriaus kandidatūrą. Ne mažiau svarbus aspektas, užtikrinantis savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumą, yra veiklos plano sudarymas ir tvirtinimas.
Siekiant užtikrinti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumą, VSĮ projektu siūloma tikslinti VSĮ 67 straipsnio 9 dalies 3 punktą, atsisakant pareigos gauti savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą, tačiau nustatant, kad veiklos plano projektą savivaldybės kontrolerius pateikia Kontrolės komitetui. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos atlieka išorinės finansinį, atitikties ir veiklos auditą. Praktikoje savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms kyla poreikis atlikti ne tik minėtus auditus, tačiau ir vertinimus, apimančius specialių tikslinių kontrolės užduočių vykdymą, pavyzdžiui, savivaldybės finansinės būklės ir galimybių skolintis ar teikti garantijas išvadų teikimas, arba konkrečios užduoties vykdymą, todėl VSĮ projektu siūloma keisti VSĮ 67 straipsnio 1 dalies 1 punktą nustatant, kad savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos atlieka ir vertinimus. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 12 straipsnio 10 dalis nustato, kad einamųjų metų pabaigoje infrastruktūros plėtros organizatorius parengia savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą ir pateikia ją tikrinti viešojo intereso įmonių audito įmonei ar auditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad auditorių paslaugos yra brangios, šios išlaidos yra apmokamos iš savivaldybių biudžetų, o savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kuri taip pat atlieka auditus, SIPĮ projektu siūloma nustatyti, kad ataskaitą tikrina ir išvadą dėl jos pateikia savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.
Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas savivaldybių audito ir kontrolės tarnyboms atlikti jiems įstatymais pavestas funkcijas, būtina suteikti teisę jiems gauti ne tik visus auditui atlikti reikalingus dokumentus, tačiau ir duomenis. Atsižvelgiant į tai, VSĮ projektu siūloma patikslinti VSĮ 67 straipsnio 10 dalies 2 punktą. Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (VKVAĮ) nuostatomis, VSĮ projekto 1 straipsniu siūloma patikslinti VSĮ 3 straipsnio 9 dalyje vartojamą savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos sąvoką vartojant savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos sąvoką, nes, vadovaujantis VKVAĮ 2 straipsnio 2 dalimi, centralizuota yra ne vidaus audito tarnyba, o ji vykdo centralizuotą vidaus auditą. Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybą įsteigia savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą; ši tarnyba yra atskaitinga merui, meras užtikrina vidaus audito tarnybos veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir šios valdymo funkcijos negali perduoti kitiems viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (VSĮ 68 straipsnio 1, 3 dalys). Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus auditus ir jų rezultatų pagrindu formuluodama rekomendacijas.
Atsižvelgiant į tai, kad vidaus audito tarnyba yra atskaitinga merui, su juo derina metinį vidaus audito tarnybos planą, meras ir audituotų subjektų vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo, savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas gali raštu paprašyti atliktų vidaus audito ataskaitų, VSĮ projekto 15 straipsnio 3 dalimi siūloma atsisakyti pareigos vidaus auditoriams atlikto audito ataskaitas pateikti savivaldybės tarybai. VSĮ projektu taip pat atlikti kiti redakcinio pobūdžio VSĮ pakeitimai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų įstatymų projektų priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymų projektus, jų įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Teisės aktų keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, jų sąvokų ir terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujos sąvokos įstatymų projektuose neapibrėžiamos.
11Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Įstatymams įgyvendinti savivaldybių tarybos turės keisti reglamentus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų įstatymų projektų įgyvendinimui neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„vietos savivalda“, „savivaldybė“, „savivaldybės taryba“, „savivaldybės tarybos komitetai“, „meras“, „vicemeras“, „savivaldybės administracija“, „savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius (-iai)“, „savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba“, „savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės aktų informacinėje sistemoje registruotas ir Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo 15, 18, 21, 27, 33, 34, 55, 60, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2839, kuriuo siūloma atsisakyti savivaldybės tarybos funkcijos tvirtinti savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūrą ir nustatyti joms didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, o nuo 2024 m. sausio 1 d. ir darbo užmokesčio fondą.
Atitinkamai atsisakoma mero funkcijos teikti savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės biudžetinių įstaigų didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, o nuo 2024 m. sausio 1 d. ir darbo užmokesčio fondą.
3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 IR 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-10-26 Nr. XIVP-3210 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje išdėstytoje Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos narys į komandiruotę vyksta savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Diskutuotina, ar teisinis reguliavimas nebūtų aiškesnis, jeigu būtų pakeista ne Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, o šio įstatymo 15 straipsnis, ir jame būtų įtvirtinta savivaldybės tarybos kompetencija nustatyti savivaldybės tarybos narių siuntimo į komandiruotes tvarką (kurioje galėtų būti nustatyta ne tik tai, kas turėtų įgaliojimus priimti sprendimus dėl komandiruočių, bet ir ataskaitų už tarnybines komandiruotes teikimą, taip pat kitus šių komandiruočių aspektus). 2. Projekto 6 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte vietoj žodžio „tarybinę“ įrašytinas žodis „tarnybinę“. 3. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies formuluotę siūlome pakeisti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktą savivaldybės taryba turi išimtinę kompetenciją sudaryti, be kita ko, savivaldybės tarybos komisijas. Šią kompetenciją savivaldybės taryba įgyvendina priimdama sprendimus (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 3 dalis). Taigi visais atvejais savivaldybės tarybos komisijos sudaromos savivaldybės tarybos sprendimu, ir nėra svarbu, ar toks sprendimas priimamas pačios savivaldybės tarybos iniciatyva, ar mero siūlymu.
Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto nuostata galėtų būti išdėstyta, pavyzdžiui, taip: „Savivaldybės taryba savo iniciatyva arba mero siūlymu, išskyrus privalomai sudaromas Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, gali sudaryti nuolatines (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinąsias (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijas.“
įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, nustatant reikalavimus Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos sudarymui, pavartotą sąvoką „gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai“ siekiant teisinio aiškumo reikėtų suvienodinti su kitoje šios dalies nuostatoje (taip pat keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje) vartojama sąvoka „gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai“, jeigu, kaip galima suprasti iš konteksto, visose šiose nuostatose kalbama apie tuos pačius asmenis. Kita vertus, iš projektu teikiamos nuostatos, kuria siūloma papildyti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, neaišku, ar (kaip) gyvenamųjų vietovių bendruomenėms Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje būtų atstovaujama tais atvejais, kai seniūnaitijos nebūtų sudarytos (žr. keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1, 3 dalis). 4. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūloma keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti mero įgaliojimus, be kita ko, organizuoti savivaldybės biudžeto sudarymą. Diskutuotinas šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad meras sudaro savivaldybės biudžeto projektą. 5.
išdėstyto keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 23 punkto nuostata dėl mero įgaliojimų siųsti išvardytus asmenis į komandiruotes negalėtų būti išdėstyta lakoniškiau, pavyzdžiui taip: „siunčia šiuos asmenis į komandiruotes“. 6. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje siūlytume išbraukti perteklinę nuostatą
„Atostogų metu meras neina mero pareigų“, nes tai nustatyta šio įstatymo 30
straipsnio 1 dalies 1 punkte. Be to, pati atostogų samprata suponuoja, kad tai yra laisvas nuo darbo laikas, taigi nėra teisinio poreikio keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nurodytos nuostatos. 7. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 6 punkte taisytinas klaidingai įrašytas žodis „spendimų“. 8. Projekto 15 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 11 punkto formuluotę siūlytume suderinti su projekto 10 straipsnio 4 dalyje išdėstyto keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 28 punkto ir projekto 12 straipsnio 2 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 30 straipsnio
nustatytas funkcijas“ įrašyti žodžius „vykdo kitus <...> nustatytus įgaliojimus“. 9. Projektas taisytinas vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis. 9.1. Projekto 2 straipsnyje turi būti išdėstytas visas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies tekstas, įskaitant šios dalies nuostatą „Nustatomas toks išrinkto savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstas:“. 9.2. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje ir 15 straipsnyje nurodant siūlomų pakeitimų esmę išbrauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] V.
Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]
3, 9, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 38, 63,
2024-05-27 Nr. XIVP-3210(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 25 straipsnio 5 dalį mero sprendimai įforminami potvarkiais, nėra teisinio poreikio projekto
nurodyti mero išleidžiamo teisės akto formą – „potvarkiu“; šioje nuostatoje vietoj formuluotės „mero potvarkiu sudaroma savivaldybės kolegija“ siūlytume įrašyti formuluotę „meras sudaro savivaldybės kolegiją“. 2. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje po komisijos apibūdinimo
„kurios pirmininku skiriamas savivaldybės tarybos narys“, po kablelio, prieš
žodį „skiriamas“ įrašytinas praleistas žodis „pirmininku“ (nes nenurodyta, kuo skiriamas savivaldybės tarybos narys). 3. Projekto 14 straipsnio 1 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies trečiame ir ketvirtame sakiniuose atitinkamai prieš žodžius „atostogų“ ir „atostogas“ reikėtų įrašyti žodžius „kasmetinių“ ir „kasmetines“.
Tačiau trečiąjį sakinį siūlytume išdėstyti taip: „Kasmetines atostogas meras suteikia sau potvarkiu.“ Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį meras turi teisę ir į tikslines atostogas (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamas), svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti nustatytas ne keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje, kurioje reglamentuojama mero teisė į kasmetines atostogas, o atskiroje po 3 dalies einančioje šio straipsnio dalyje (pavyzdžiui, 3¹ dalyje), kad jis apimtų ir tikslinių atostogų suteikimą merui bei savivaldybės tarybos informavimą apie jas (tokiu atveju keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje trečias ir ketvirtas sakiniai išbrauktini, o 3¹ dalyje nustatytina: „Atostogas meras suteikia sau potvarkiu. Apie merui suteiktas atostogas reglamento nustatyta tvarka informuojama savivaldybės taryba.“). 4. Projekto 15 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 30 straipsnio
paskirtas vicemeras turėtų pavaduoti merą ir tuo atveju, kai meras savo pareigų neitų „dėl nusišalinimo“. Atkreipiame dėmesį į šiuos probleminius siūlomo teisinio reguliavimo aspektus. 4.1. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą meras, kaip valstybės politikas, turi pareigą deklaruoti savo privačius interesus ir, siekiant užkirsti kelią kilti interesų konfliktui, nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus ar kitokio tarnybinių pareigų atlikimo, susijusio su jo privačiais interesais (1 straipsnis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme reguliuojamas tik savivaldybės tarybos nario pareiškimas apie nusišalinimą dėl interesų konflikto (10 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 17 straipsnio 16 dalis), o mero nusišalinimas niekaip nesureguliuotas, todėl nėra aišku, ką ir kaip meras turėtų informuoti apie pareikštą nusišalinimą ir kas turėtų spręsti, ar jo nusišalinimą priimti. 4.2. Mero nusišalinimas nuo dalyvavimo sprendžiant tam tikrus klausimus, kad būtų išvengta interesų konflikto, yra visai kitokia teisinė situacija nei mero atostogos ar laikinasis nedarbingumas, dėl kurių meras laikinai negali eiti savo pareigų, t. y. laikinai negali vykdyti visų savo įgaliojimų. Esant interesų konfliktui turi būti nusišalinama tik nuo tam tikrų įgaliojimų vykdymo, susijusio su privačiais interesais, tačiau visi kiti įgaliojimai, dėl kurių interesų konfliktas nekyla, gali ir turi būti vykdomi; kitaip tariant, nusišalinimo dėl interesų konflikto institutas nesuponuoja nusišalinimo apskritai nuo pareigų vykdymo. Taigi mero nusišalinimas nesudaro teisinių prielaidų kilti tokiems mero pavadavimo santykiams, kokie kyla merui laikinai negalint eiti savo pareigų dėl atostogų ar laikinojo nedarbingumo.
Atsižvelgdami į tai, siūlome projekto
turėtų būti pavedama vykdyti konkrečius mero įgaliojimus (spręsti tam tikrus konkrečius klausimus), nuo kurių vykdymo meras nusišalino dėl interesų konflikto, sureguliuoti atskirai (pavyzdžiui, kartu su mero nusišalinimo teisiniu reguliavimu), nesiejant to su mero pavadavimo jam laikinai negalint eiti savo pareigų institutu. 5. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje ir projekto 18 straipsnio 3 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 11 punkte siūlome išbraukti perteklinį žodį
„įstatyme“. 6. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės kontrolierius
yra biudžetinės įstaigos vadovas (Vietos savivaldos įstatymo 67 straipsnio 2, 3 dalys) ir turi Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1, 3 dalyse bei Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus įgaliojimus, projekto 22 straipsnio 3 dalyje išdėstyto keičiamo įstatymo 67 straipsnio
audito tarnybos struktūrą, didžiausią valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus ir pareiginius nuostatus“ keistina formuluote „nustato savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos struktūrą, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą, tvirtina pareigybių aprašymus“. 7.
67 straipsnį papildyti nauja 13 dalimi ir joje, be kita ko, nustatyti, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidaus auditas atliekamas nepriklausomo vidaus audito paslaugas įsigijus Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo
audito tarnybos, o pagal šio straipsnio 7 dalį viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti vidaus audito paslaugos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka gali būti įsigyjamos šioje dalyje numatytais atvejais (iš kurių nė vienas neapima galimybės savivaldybėje įsteigtai centralizuoto vidaus audito tarnybai įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka). Taigi diskutuotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas derėtų su Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi. 8. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
4 straipsnio 6 dalyje nurodytoje pakeitimo esmėje išbrauktinas žodis „nauju“, nes keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje dar nėra 38 punkto. 8.2. Pagal Rekomendacijų 157 punktą, kai pernumeruotos struktūrinės dalys keičiamos tuo pačiu teisės aktu, toliau teisės akto tekste rašomas naujas struktūrinės dalies numeris, todėl projekto 9 straipsnio 7 dalyje nurodytoje siūlomo pakeitimo esmėje vietoj skaitmens „10“ įrašytinas skaitmuo „11“. 8.3. Pagal Rekomendacijų 160 punktą, pripažinus netekusia galios teisės akto struktūrinę dalį, turinčią eilės numerį, po jos einančių struktūrinių dalių pernumeruoti nereikia, todėl projekto 18 straipsnio 2 dalies atsisakytina, o šio straipsnio 3 dalis pernumeruotina 2 dalimi. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (0 5) 239 6160, el. p. [email protected] V.
Staugaitytė, tel. (0 5) 239 6898, el. p. [email protected]
3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 IR 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2024-05-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.
Kviestieji asmenys: Seimo narys Jurgis Razma; Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas; Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, direktorės pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, patarėja viešiesiems ryšiams Indrė Vilūnienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinai einantis prezidento pareigas einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis; Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas;
Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis; Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis; Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis; Ignalinos rajono savivaldybės vicemeras Imantas Umbražiūnas; Joniškio rajono savivaldybės meras Vitalijus Gailius; Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška; Klaipėdos miesto savivaldybės mero patarėja Asta Anilionė-Lipovec; Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas;
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė; Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius; Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė; Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus; Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas; Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis; Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Gutauskas; Šalčininkų rajono savivaldybės Zdzislav Palevič; Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Zakiras Medžidovas; Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius; Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus;
Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė; Švenčionių rajono savivaldybės vicemerė Violeta Čepukova; Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Gintaras Radavičius, valdybos pirmininko pavaduotoja Laima Skeirytė; Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė; Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Alma Bulkevičienė; Vyriausybės atstovų įstaigos vadovė Daiva Kerekeš;
Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas, Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse Rimvydas Pilibaitis ir Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse Julius Arlauskas.
Kviestieji asmenys: Seimo narys Jurgis Razma; Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas; Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, direktorės pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, patarėja viešiesiems ryšiams Indrė Vilūnienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinai einantis prezidento pareigas einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis; Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas;
Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis; Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis; Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis; Ignalinos rajono savivaldybės vicemeras Imantas Umbražiūnas; Joniškio rajono savivaldybės meras Vitalijus Gailius; Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška; Klaipėdos miesto savivaldybės mero patarėja Asta Anilionė-Lipovec; Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas;
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė; Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius; Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė; Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus; Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas; Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis; Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Gutauskas; Šalčininkų rajono savivaldybės Zdzislav Palevič; Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Zakiras Medžidovas; Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius; Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus;
Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė; Švenčionių rajono savivaldybės vicemerė Violeta Čepukova; Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Gintaras Radavičius, valdybos pirmininko pavaduotoja Laima Skeirytė; Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė; Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Alma Bulkevičienė; Vyriausybės atstovų įstaigos vadovė Daiva Kerekeš;
Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas, Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse Rimvydas Pilibaitis ir Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse Julius Arlauskas. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje išdėstytoje Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos narys į komandiruotę vyksta savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Diskutuotina, ar teisinis reguliavimas nebūtų aiškesnis, jeigu būtų pakeista ne Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, o šio įstatymo 15 straipsnis, ir jame būtų įtvirtinta savivaldybės tarybos kompetencija nustatyti savivaldybės tarybos narių siuntimo į komandiruotes tvarką (kurioje galėtų būti nustatyta ne tik tai, kas turėtų įgaliojimus priimti sprendimus dėl komandiruočių, bet ir ataskaitų už tarnybines komandiruotes teikimą, taip pat kitus šių komandiruočių aspektus). Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„tarnybinę“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 22 straipsnio 1 dalies formuluotę siūlome pakeisti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktą savivaldybės taryba turi išimtinę kompetenciją sudaryti, be kita ko, savivaldybės tarybos komisijas. Šią kompetenciją savivaldybės taryba įgyvendina priimdama sprendimus (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 3 dalis).
Taigi visais atvejais savivaldybės tarybos komisijos sudaromos savivaldybės tarybos sprendimu, ir nėra svarbu, ar toks sprendimas priimamas pačios savivaldybės tarybos iniciatyva, ar mero siūlymu. Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto nuostata galėtų būti išdėstyta, pavyzdžiui, taip: „Savivaldybės taryba savo iniciatyva arba mero siūlymu, išskyrus privalomai sudaromas Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, gali sudaryti nuolatines (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinąsias (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijas.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, nustatant reikalavimus Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos sudarymui, pavartotą sąvoką „gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai“ siekiant teisinio aiškumo reikėtų suvienodinti su kitoje šios dalies nuostatoje (taip pat keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje) vartojama sąvoka „gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai“, jeigu, kaip galima suprasti iš konteksto, visose šiose nuostatose kalbama apie tuos pačius asmenis. Kita vertus, iš projektu teikiamos nuostatos, kuria siūloma papildyti keičiamo įstatymo 22 straipsnio
komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje būtų atstovaujama tais atvejais, kai seniūnaitijos nebūtų sudarytos (žr. keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1, 3 dalis). Pritarti iš dalies Argumentai: Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir atsižvelgus į tai, kad siūlomas pakeitimas prieštarauja kitoms keičiamo įstatymo normoms, reglamentuojančioms seniūnaičių veiklą, minėtos nuostatos atsisakytina. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį:
ir ją išdėstyti taip: „3.
Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai, visuomenės atstovai, bendruomeninių organizacijų atstovai ar savivaldybės gyventojai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti mero įgaliojimus, be kita ko, organizuoti savivaldybės biudžeto sudarymą. Diskutuotinas šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad meras sudaro savivaldybės biudžeto projektą. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
išdėstyto keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 23 punkto nuostata dėl mero įgaliojimų siųsti išvardytus asmenis į komandiruotes negalėtų būti išdėstyta lakoniškiau, pavyzdžiui taip: „siunčia šiuos asmenis į komandiruotes“. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje siūlytume išbraukti perteklinę nuostatą
„Atostogų metu meras neina mero pareigų“, nes tai nustatyta šio įstatymo 30
straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Be to, pati atostogų samprata suponuoja, kad tai yra laisvas nuo darbo laikas, taigi nėra teisinio poreikio keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nurodytos nuostatos. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 6 punkte taisytinas klaidingai įrašytas žodis „spendimų“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 6 dalies 11 punkto formuluotę siūlytume suderinti su projekto 10 straipsnio 4 dalyje išdėstyto keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 28 punkto ir projekto 12 straipsnio
nuostatų formuluotėmis ir vietoj žodžių „atlieka kitas <...> nustatytas funkcijas“ įrašyti žodžius „vykdo kitus <...> nustatytus įgaliojimus“. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9Projektas taisytinas vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d.
įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis. 9.1. Projekto 2 straipsnyje turi būti išdėstytas visas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies tekstas, įskaitant šios dalies nuostatą „Nustatomas toks išrinkto savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstas:“. Pritarti Argumentai:
Seimas 2023 m. gruodžio-23 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymą Nr. XIV-2460, kuriame pataisė mero ir savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstą taip, kaip siūloma šiuo įstatymo projektu.
Todėl šio įstatymo projekto atitinkamos normos, susijusios su mero ir savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstais yra neaktualios ir jų atsisakytina. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1872
nurodant siūlomų pakeitimų esmę išbrauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija,
41 Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (Komitetas) raštu, kuriame LSA prašoma pateikti poziciją dėl šių svarstomų įstatymo projektų:
įstatymo (VSĮ) Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3210. 2. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV‑2006 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3211. 3. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII‑2895 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP‑3212. 4. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3231. 5. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP‑3004. Dėl Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3210, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV‑2006 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3211 ir Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr.
XIII‑2895 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP‑3212 paketo. 1. Teikiame pastebėjimus dėl praktinio VSĮ 12 straipsnio taikymo. 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojus VSĮ pataisoms, teisinis reglamentavimas nustato, kad savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama) (VSĮ
reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui (VSĮ 12 straipsnio 2 dalis). Pažymime, kad Vidaus reikalų ministerijos tinklapyje pateiktame DUK‘e yra išdėstyta pozicija, kad pateisinamos priežastys, dėl kurių savivaldybės tarybos narys praleido posėdį, reglamente negalimos. Praleidus visus posėdžius – atlyginimas nemokamas. Jei einamąjį mėnesį nebuvo posėdžių - tarybos nariui mokamas visas atlyginimas. Manome, kad toks teisinis reglamentavimas yra ydingas ir neužtikrina tarybos narių lygybės principo. Tokia išvada grindžiama praktiniu pavyzdžiu, kai organizuojant tarybos narių darbą vieną mėnesį įvyksta tik vienas konkretus tarybos komiteto posėdis, kuriame narys nesudalyvauja dėl rimtų priežasčių (pvz., laikinasis nedarbingumas, komandiruotė ar artimųjų giminaičių mirtis) ir praranda teisę į tarybos nario atlyginimą, tuo tarpu kiti tarybos nariai, nevykstant komitetų, komisijų bei tarybos posėdžiams konkretų mėnesį, turi teisę į VSĮ nustatytą atlyginimą. Be to, toks teisinis reguliavimas skatina tarybos narius nebūti komisijų nariais, nes taip jiems didėja tikimybė gauti mažesnį darbo užmokestį, kadangi kuo daugiau posėdžių per mėnesį, tuo didesnė tikimybė bent viename nesudalyvauti.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad būtų tikslinga VSĮ 12 straipsnyje numatyti priežastis, kurioms esant, nedalyvavimas posėdžiuose būtų pateisinamas, o tarybos nario atlyginimas nemažinamas. Pritarti Argumentai: Pritarus Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai, taip pat šiam Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymui, atitinkamai koreguotinas Vietos savivaldos įstatymo projektas. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį 2¹ punktu: „2¹) savivaldybės tarybos narių siuntimo į komandiruotes tvarkos aprašo tvirtinimas. Šiame tvarkos apraše turi būti numatyta, kas turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl savivaldybės tarybos narių komandiruočių, ataskaitų už tarnybines komandiruotes teikimo tvarka, kiti komandiruočių klausimai;“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas ir komandiruotės“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui, išskyrus savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžius, kuriuos savivaldybės tarybos narys praleido dėl jo vykimo į komandiruotę vykdant savivaldybės tarybos nario pareigas.“
išdėstyti taip: „4.
Savivaldybės tarybos nariui, kuris reglamento nustatyta tvarka atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. Savivaldybės tarybos narys į komandiruotę vyksta savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas mažinamas
reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui, išskyrus savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžius, kuriuos savivaldybės tarybos narys praleidžia dėl jo vykimo į komandiruotę atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas.“
2Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Informacija apie savivaldybių tarybų narių savivaldybės tarybos, komitetų,
nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžių lankomumą ir atlyginimus skelbiama savivaldybių interneto svetainėse kiekvieną kalendorinį mėnesį – už praeitą mėnesį iki kito mėnesio 15 d.“
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
informaciją apie savivaldybių tarybų narių atlyginimus skelbti savivaldybių interneto svetainėse. VSĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostatos nedetalizuoja, kokiu dažnumu ir kokia apimtimi turėtų būti viešinami duomenys apie savivaldybių tarybos narių gautą atlyginimą, jo mažinimą, pan. Tačiau, remiantis Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1261 (Aprašas), 13.5.3 papunkčio nuostatomis, savivaldybės interneto svetainėje turi būti nuolatinė skiltis apie darbo užmokestį.
Remiantis Aprašo 15 punkto nuostatomis, įstaigos interneto svetainėje privalo būti skelbiama tik aktuali ir teisiškai galiojanti informacija, kuri turi būti atnaujinama pagal keitimosi periodiškumą <...>. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo, siūlome tobulinti VSĮ 12 straipsnio 3 dalies teisinį reguliavimą ją išdėstant taip: „3. Informacija apie savivaldybių tarybų narių atlyginimus skelbiama savivaldybių interneto svetainėse teisės aktų nustatyta tvarka.“. [...]. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūlomas pakeitimas neatliepia argumentuose išdėstytos problematikos, kylančios taikant įstatymą praktikoje. Šiai dienai galiojanti Vietos savivaldos įstatymo redakcija leidžia ir sudaro sąlygas skelbti aktualią informaciją apie savivaldybių tarybų narių atlyginimus. Tačiau suprantant argumentuose keliamo klausimo aktualumą, tikslintina Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Informacija apie savivaldybių tarybų narių savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžių lankomumą ir atlyginimus skelbiama savivaldybių interneto svetainėse kiekvieną kalendorinį mėnesį – už praeitą mėnesį iki kito mėnesio 15 d.“
3Savivaldybių kontrolierių asociacija,
2024-03-06 * Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme inter alia įgyvendinta viena iš esminių bendruomenės savivaldos teisių – galimybė kontroliuoti, kaip bendruomenės suformuota valdžia naudoja bendruomenės turtą ir biudžeto lėšas. Įstatyme įtvirtinta savivaldybių teisė ir pareiga savarankiškai tvarkyti ir kontroliuoti savo biudžetų vykdymą per savivaldybių taryboms pavaldų ir atskaitingą savivaldybės veiklos bei finansų kontrolės subjektą – savivaldybės kontrolierių ir jo vadovaujamą savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą.
Siekiant užtikrinti efektyvų savivaldybės kontrolieriaus (kontrolės ir audito tarnybos) darbą, teisės aktų nuostatos turi sudaryti sąlygas užtikrinti vieno iš pagrindinių kontrolės ir audito veiklai nustatytų principų – nepriklausomumo laikymąsi. Nepriklausomumas yra auditoriaus profesijos priemonė visuomenei ir valdžiai parodyti, kad auditoriai savo darbą atlieka pagal audito standartuose nustatytus reikalavimus, be kita ko, laikydamiesi etikos principų. Auditoriai privalo turėti funkcinį ir organizacinį nepriklausomumą. Tik būdamas visiškai nepriklausomas ir savarankiškas auditorius gali atlikti auditą ir pateikti objektyvią išvadą apie audituojamo subjekto veiklą. Vietos savivaldos įstatymo nuostatos ne visais atvejais užtikrina savivaldybės kontrolieriaus funkcinį ir organizacinį nepriklausomumą. Savivaldybių kontrolierių asociacija, atsižvelgdama į auditoriaus veiklos reglamentavimą ir siekdama efektyvios ir racionalios savivaldybių kontrolierių veiklos, atkreipia dėmesį į dabar galiojančio Vietos savivaldos įstatymo nuostatas ir siūlo svarstyti jų pakeitimus dėl organizacinio savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumo didinimo – atsisakant savivaldybės mero, kaip savivaldybės kontrolieriaus pagrindinio audituojamojo subjekto vadovo, personalo valdymo funkcijų savivaldybės kontrolieriaus atžvilgiu. Pagal galiojančią praktiką kai kuriose savivaldybėse, biudžetinių įstaigų vadovai klausimus, susijusius su komandiruotėmis bei atostogomis sprendžia ir įformina patys savo leidžiamais įsakymais, kadangi pagal Darbo kodekso 103 str.
1 d., juridinio asmens vadovai (taikoma ir biudžetinių įstaigų vadovams) įpareigoti savo darbo laiką tvarkyti patys, nepažeisdami darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. Savivaldybės kontrolieriui, kaip valstybės tarnautojui bei biudžetinės įstaigos vadovui, taip pat numatyta pareiga laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą. Savivaldybės kontrolieriaus sprendimų, susijusių su jo atostogomis ar komandiruotėmis, kontrolė ir skaidrumas galėtų būti užtikrinama numačius pareigą viešinti savivaldybės kontrolieriaus atostogas ir komandiruotes. Svarbu paminėti, kad praktikoje kai kurių savivaldybių kontrolieriai susiduria su situacija, kai savivaldybių merai – audituojami subjektai, nesudaro galimybės savivaldybės kontrolieriui dalyvauti kvalifikacijos kėlimo mokymuose – nesuteikia komandiruotės. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 9 punktas iki
savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūrą ir nuostatus, nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių savivaldybės biudžetinėse įstaigose. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 9 punkto redakcija, kurioje savivaldybės tarybai nustatytas savivaldybės biudžetinių įstaigų nuostatų tvirtinimas mero teikimu. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas nustato biudžetinės įstaigos struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašą.
Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustato, kad valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašus savivaldybių institucijose nustato savivaldybių įstaigų vadovai. Įvertinant šių galiojančių įstatymų nuostatas ir siekiant didesnio organizacinio savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumo, būtų tikslinga pakeisti savivaldybės tarybos kompetenciją atsisakant didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje nustatymo kompetencijos. Kiti siūlomi pakeitimai susiję su savivaldybės kontrolieriaus efektyvesniu funkcijų vykdymu gavus prieigą prie audituojamų subjektų duomenų bazių audito tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 133 nutarė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programą Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus ir numatomus pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų projektus. Šiame sąraše nurodyti ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, nurodant, kad siūlomais pakeitimais bus siekiama spręsti paaiškėjusias 2023 m. balandį įsigaliojusio naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo praktinio taikymo problemas, be kita ko, susijusias ir su savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumo didinimu. Atsižvelgdami į tai, kad išdėstyta, siūlome svarstyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533, redakcija nuo 2024 m. kovo 1 d., pakeitimus (lentelė). Pritarti 4.
4Savivaldybių kontrolierių asociacija,
3 „7) sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinio svarstymas ir sprendimo dėl jo priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimas;
5Savivaldybių kontrolierių asociacija,
5 „23) suteikia savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės kontrolieriui, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotojui, vicemerui atostogas, siunčia administracijos direktorių, savivaldybės kontrolierių, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotoją, vicemerą į komandiruotes“;
6Savivaldybių kontrolierių asociacija,
2024-03-06 *
2) leidžia įsakymus, organizuoja savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbą, priima sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus ir tarnybos valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymosi, kvalifikacijos tobulinimo, atostogų ir komandiruočių“; Nepritarti Argumentai: Teikiami pasiūlymai yra išpildyti Vietos savivaldos įstatymo 67 straipsnio 9 dalies 1 punkte, kur nurodyta, kad savivaldybės kontrolieriai „[...] atlieka kitas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos personalo valdymo funkcijas“. Tai apima teikiamo pasiūlymo turinį. 7.
7Savivaldybių kontrolierių asociacija,
2024-03-06 *
2) finansinio, atitikties ir veiklos audito metu turi teisę įeiti į audituojamo subjekto patalpas, gauti visus auditui atlikti reikalingus dokumentus ir prisijungimus prie reikalingų informacinių sistemų ir programų, gauti iš audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus rašytinius paaiškinimus, pasitelkti ekspertų (specialistų), turinčių reikiamų žinių patikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti“;
Nepritarti Argumentai: Vietos savivaldos įstatyme yra nustatyma pakankamai instrumentų savivaldybių kontrolieriams gauti informaciją ir dokumentus, reikalingus tinkamai atlikti savo funkcijas. Taip pat teikiamu pasiūlymu būtų sudaroma regimybė pažeisti asmens duomenų saugumą. Be to, ne su visomis duomenų valdymo sistemomis yra galimybė operatyviai išmokti naudotis, tam reikalingi papildomi mokymai. Taigi, pasiūlymas neužtikrintų papildomų garantijų savivaldybių kontrolieriams, kad jie geriau atliks savo funkcijas, tačiau galimai sukeltų ne tik įstatymų pažeidimų tačiau ir papildomų finansinių bei žmogiškųjų resursų poreikį. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija,
2 Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), atsižvelgdama į tai, kad artimiausiu metu Seime planuojamas svarstyti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3210, šiuo raštu papildomai siūlome tikslinti Vietos savivaldos įstatymą (VSĮ). 1. Dėl VSĮ 22 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija yra savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas, jų nuostatų tvirtinimas.
Vertinant savivaldybės tarybos komisijas (darinius) pagal jų pobūdį, sudarymo tikslą ir teisinį reguliavimą, jas galima sugrupuoti į tris grupes, pirma grupė – komisijos, kurių sudarymas imperatyviai nurodytas VSĮ (tai Etikos, Antikorupcijos komisijos), antra grupė – komisijos, kurių sudarymas reglamentuotas kituose teisės aktuose (tai Šeimos komisija, Bendruomeninių organizacijų taryba, Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija, Peticijų komisija, Nevyriausybinių organizacijų taryba, Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija ir t.t.) ir trečia grupė – komisijos, kurios reikalingos savivaldybės darbui organizuoti (tai Pavadinimų parinkimo gatvėms, pastatams ir kitiems objektams komisija, Neįgaliųjų reikalų komisija, Apdovanojimų komisija ir t.t.). Visoms paminėtoms komisijų grupėms yra taikomas VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytas reglamentavimas – t. y. savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas, jų nuostatų tvirtinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Pažymime, kad VSĮ 22 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurios nustato, kad savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, tarybos narys yra painios. Nėra aišku ar tik VSĮ nustatytų komisijų pirmininku skiriamas tarybos narys, ar ir visų apskritai savivaldybės tarybos sudaromų komisijų bei kituose teisės aktuose nustatytų komisijų. Kaip pavyzdį galima paminėti teisės aktą - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 26 d. nutarimą Nr.
pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, kuriame yra nustatytas baigtinis komisijos narių pareigybių sąrašas ir tarybos nario pareigybės ten nėra. Pažymėtina ir tai, kad VSĮ 22 straipsnio 4 dalis taip pat reglamentuoja, kad jeigu nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos VSĮ įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai, kas taip pat prieštarauja kituose teisės aktuose reglamentuojamoms komisijų sudarymo ir pirmininkų skyrimo procedūroms. VSĮ 15 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas, jų nuostatų tvirtinimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome VSĮ 22 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, kad savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatoma ne tik reglamente, bet ir nuostatuose. Kadangi VSĮ nustatytų Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų skyrimo procedūros išsamiai reglamentuotos VSĮ 23 ir 24 straipsniuose, siūlome VSĮ 22 straipsnio 4 dalyje pataisas, kurios aiškiau reglamentuotų komisijų sudarymo procedūras, atskiriant šias komisijas nuo komisijų, kurių sudarymas reglamentuotas kituose teisės aktuose bei nuo komisijų, kurios reikalingos savivaldybės darbui organizuoti. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo, siūlome:
Pakeisti VSĮ 22 straipsnio 2 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatoma reglamente arba nuostatuose. Komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. 4.
pirmininku tarybos sprendimu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šio įstatymo 11 straipsnyje, tarybos narys asmuo. Komisijos pirmininkas, išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką, komisijos narių siūlymu komisijos sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jeigu šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai.“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepritartina siūlymo daliai keisti Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, kadangi komisijų nuostatai yra žemesnės juridinės galios teisės aktas nei reglamentas, o skirtingos juridinės galios teisės aktuose negali būti reguliuojami tapatūs santykiai. Be to, komisijų nuostatų paskirtis yra reguliuoti komisijų darbą, o reglamento – apibrėžti bendras komisijų veiklos normas. Pritartina siūlymo daliai keisti Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės tarybos sprendimu sudaromos komisijos, kurios
pirmininku skiriamas savivaldybės tarybos narys, tarybos sprendimu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta apibrėžiama šio įstatymo 11 straipsnyje, savivaldybės tarybos narys. Komisijos, kurios pirmininku skiriamas savivaldybės tarybos narys, pirmininkas, išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką, komisijos narių siūlymu komisijos sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Jeigu šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai.“
9Lietuvos savivaldybių asociacija,
6
kompetencijos priimti sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise Perdavus valstybinės žemės valdymo miestuose ir miesteliuose patikėtinio teises savivaldybėms išryškėjo trūkumai ir poreikis peržiūrėti savivaldybės tarybai nustatytas išimtines kompetencijas. Viena iš šiuo metu aktualių ir keistinų nuostatų yra VSĮ 15 str. 2 dalies 20 punktas, kuriame reglamentuota, kad sprendimų dėl savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Priskyrus valstybinės žemės patikėtinio funkcijų vykdymą išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai, nėra galimybės šios funkcijos deleguoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai (VSĮ
merui, šias funkcijas atlieka savivaldybės taryba (VSĮ 15 straipsnio 4 dalis). Šios dvi principinės nuostatos sukuria aibę problemų praktiniuose klausimuose. Pavyzdžiui, žemės sklypų planus ir žemės sklypų paženklinimo aktus turi tvirtinti savivaldybės tarybos, nors tai yra rutininė žemės patikėtinio žemėtvarkos funkcijų procedūra.
Tretiesiems asmenims atliekant nekilnojamojo turto sandorius Civilinio kodekso ir Teismų suformuotoje praktikoje reikalingi įvairūs žemės patikėtinio sutikimai, pvz. sutikimai perleisti statinius ar jų dalis valstybinėje žemėje. Taip pat reikalingi žemės patikėtinio sutikimai tikslinant nuomos sutartis, perleidžiant nuomos teisę, įkeičiant nuomos teisę, sutikimai po įvykusio naujo sklypo nuomos aukciono ir pan. Žemės įstatyme nustatyti sutikimų išdavimo terminai yra 10 darbo dienų. Savivaldybių tarybos turėtų posėdžiauti ne mažiau kaip 3 kartus per mėnesį, kad užtikrintų tokių terminų įgyvendinimą, o klausimai taryboms taip pat turėtų būti teikiami svarstyti apeinant įprastas nustatytas reglamentais procedūras. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žemės įstatymo redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kuri tiesiogiai siejasi su VSĮ 15 str. 2 dalies 20 punktu – savivaldybė išnuomoja valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Kadangi skirtingai nei panaudos atveju, valstybinės žemės nuomos sutarčių bus sudaroma ženkliai didesnis skaičius, todėl visas sutartis (įskaitant ir jų pakeitimus) reikalauti patvirtinti tarybos sprendimu, yra neracionalu. Valstybinė žemė ne aukciono tvarka gali būti išnuomojama tik įstatyme nustatytais pagrindais. Įvedus kontrolės mechanizmą (NŽT atlieka savivaldybės priimtų sprendimų patikrą), tikimybė, kad nuomos sutartys būtų sudaromos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra minimali.
Sprendimai dėl nuomos sutarčių sudarymo, keitimo, nutraukimo ir pan., perėmus savivaldybėms valdyti valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose bus ne vienetiniai, bet rutininiai. Todėl siūlome keisti VSĮ 15 str. 2 dalies 20 punktą ir nustatyti, kad sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas būtų nustatytas kaip paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija (pirma alternatyva) arba šį punktą keisti taip, kad išskirtinė tarybos kompetencija yra tik tvarkų, pagal kurias savivaldybių vykdomoji institucija įgyvendina valstybinės žemės patikėtinio funkcijas priėmimas (antra alternatyva). Pirmoji alternatyva:
punktą ir jį išdėstyti taip: „20. Sprendimų dėl savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte nurodytus sutikimus ir sprendimus, ir sprendimų dėl sutikimo perimti kitą valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn priėmimas sutikimo perimti kitą valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn priėmimas;“. 2. Papildyti VSĮ 15 straipsnio 3 dalį nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip:
„8. Sprendimų dėl savivaldybei patikėjimo
teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte nurodytus sutikimus ir sprendimus, priėmimas.“. Antroji alternatyva:
ir jį išdėstyti taip: „20.
Sprendimų dėl Savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, bei šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte nurodytų sutikimų ir sprendimų priėmimo atveju, ir sprendimų dėl sutikimo perimti kitą valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn priėmimas;“. 2. Pakeisti VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 29 punktą ir jį išdėstyti taip: „29) išduoda sutikimus dėl savivaldybės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės valdymo ir naudojimo, susijusius su statytojo teisės įgyvendinimu, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų tiesimu, veikla vandens telkiniuose, žemės gelmių tyrimu ir nuomos teisės perleidimu ar įkeitimu, ir priima sprendimus dėl sandoriu nustatomų servitutų patikėjimo teise valdomuose valstybinės žemės sklypuose nustatymo, sudarytų valstybinės žemės panaudos ar nuomos sutarčių nutraukimo, esant panaudos gavėjo ar nuomininko prašymui.“. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą problematiką ir vienu ar kitu būdu pakeitus VSĮ, atitinkamai reikėtų keisti ir Žemės įstatymo nuostatas. Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą siūlome keisti taip: „1) savivaldybių tarybos – kai valstybinės žemės sklypai perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka tarybos nustatytose taisyklėse numatyta kitaip, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės meras (toliau – meras) arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;“. Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą siūlome keisti taip: „1. savivaldybių tarybos
Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka tarybos nustatytose taisyklėse numatyta kitaip, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;“. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalį siūlome keisti taip: „12. Savivaldybėms išnuomojus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad valstybinės žemės nuomininkas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus; minėtus veiksmus tarybos nustatyta tvarka atlieka meras arba jo įgaliotas administracijos direktorius. Valstybinės žemės nuomos sutartį keičia ar nutraukia meras ar arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Įvertinus teikiamo pasiūlymo argumentus, pritartina, kad Žemės įstatyme nustatyti sutikimų išdavimo terminai yra trumpi, o su tuo susijusius klausimus savivaldybėms reikalinga spręsti operatyviai. Todėl atitinkamos funkcijos, susijusios su sutikimų davimu, turėtų būti nustatytos merui. Kiti teikiami pasiūlymai nesusiję su pasiūlymo argumentais ir nepagrįstai išplėstų mero funkcijas, apribotų savivaldybės tarybos teises, galimai sukurtų korupcines apraiškas, todėl jiems nepritartina.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punktą ir jį išdėstyti taip:
„29) išduoda sutikimus ir priima sprendimus dėl: savivaldybės
patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės naudojimo, susijusius su statytojo teisės įgyvendinimu, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų tiesimu, veikla vandens telkiniuose ir žemės gelmių tyrimu,; ir valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo ar įkeitimo; teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo; priima sprendimus dėl sandoriu nustatomų servitutų patikėjimo teise valdomuose valstybinės žemės sklypuose nustatymo, bendraturčio teisių įgyvendinimo ir pasirašymo žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir (ar) žemės sklypo plane.“
10Lietuvos savivaldybių asociacija,
keitimo - valstybės deleguotos savivaldybėms funkcijos dalies – „medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas“ panaikinimo Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme nustatyta, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. D1-69/3D-36 redakcija) patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika) detalizuota, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą vertina savivaldybių administracijų sudarytos komisijos.
Sudarant žalų vertinimo komisijas būtina įtraukti asmenis gebančius įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žemės ūkio kultūroms, miško želdiniams, hidrotechnikos įrenginiams ir ūkiniams gyvūnams vilkų padarytą žalą. Administracijos darbuotojai, kurie įtraukiami į komisiją, dažnai nėra šių sričių (agronomijos, miškininkystės, veterinarijos) specialistai. Savivaldybėse trūksta (arba jų iš viso nėra) žalos vertinimui nustatyti reikalingų priemonių, pavyzdžiui, kalibruotų matavimo juostų ar bepiločių skraidyklių, transporto priemonių. Jeigu pareiškėjas ar medžiotojų klubas kreipiasi į teismą, komisijų vertinimai bei sprendimai naikinami remiantis įstatymuose esamomis kolizijomis ir Metodikos spragomis. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams vertinimo procese šiuo metu aktyviai dalyvauja privačios draudimo kompanijos, ūkininkai samdo privačius žalų vertintojus, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar įstatymuose įteisinta viešojo administravimo procedūra vis dar tebėra aktuali ir racionali. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir nuostolių nustatymas yra painus ir ilgas procesas, reikalaujantis savivaldybėse didelių žmogiškųjų, laiko ir finansinių išteklių. Žemės ūkio ministerija ir aplinkos ministerija neatsižvelgė į savivaldybių ir Lietuvos savivaldybių asociacijos daugkartinius prašymus tobulinti Metodiką, neskiria funkcijai įgyvendinti reikiamo finansavimo. Primename, kad Žemės ūkio ministerija šiuo metu teskiria vos 50 proc. finansavimo, kuris reikalingas užtikrinti valstybės deleguotas žemės ūkio funkcijų vykdymą.
Atsižvelgus į aukščiau pateiktus argumentus, turėtų būti keičiamas VSĮ 7 straipsnio 23 punktas, Medžioklės įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymai, naikinant savivaldybių vykdomos valstybinės funkcijos dalį – „medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas.“. Todėl siūlome:
Pakeisti VSĮ 7 straipsnio 23 punktą ir jį išdėstyti taip: „23) stichinių meteorologinių reiškinių, gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo ir priežiūros programų įgyvendinimas, medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas;“. Atitinkamai turėtų būti išbraukiami Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai, redaguojamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnis ir redaguojamos Laukinės gyvūnijos įstatymo 35 straipsnio 8, 10-12 dalys. Nepritarti Argumentai:
Pasiūlymu keliamas klausimas yra labai plačios apimties, liečiantis daug specialiųjų įstatymų. Reikalinga išsami sisteminė teisinės bazės peržiūra, ne tik šio įstatymo projekto apimtyje. Taip pat argumentuose nėra pateikiama statistikos, kitų pavyzdžių, kodėl reikėtų atsisakyti šios funkcijos. Taigi, svarstant šį įstatymo projektą, jo svarstymo apimtyje pasiūlymui nepritartina. 11. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2024-04-04 (kartu pridėjo Kauno miesto savivaldybės siūlymus)132 Lietuvos savivaldybių asociacija, atsižvelgdama į tai, kad artimiausiu metu Seime planuojamas svarstyti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3210, šiuo raštu papildomai siūlome tikslinti Vietos savivaldos įstatymą (VSĮ). 1. Dėl mero atsiskaitymo tarybai VSĮ 27 str. 2 d.
iki kiekvienų einamųjų metų birželio 15 dienos savivaldybės tarybai raštu atsiskaito, kaip įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai, savivaldybės tarybos sprendimai, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. Pažymėtina, kad atitinkama informacija yra teikiama sudarant ir teikiant savivaldybės tarybai savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį, kurios dalimi yra ir informacija apie mero veiklos rezultatus kaip numatyta VSĮ 27 str. 2 d. 1 p. ir 3 d., 62 str. ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 11 str. 5 d. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nuostatos dėl papildomo mero atsiskaitymo raštu tarybai yra perteklinės, nepagrįstai didinančios administracinę naštą, nes visa su veikla ir finansinių išteklių naudojimu susijusi informacija yra teikiama Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta detalizuota tvarka, be kita ko, iki gegužės 15 d. Todėl siūlome pripažinti netekusiu galios VSĮ 27 str. 2 d. 2 punktą. Pritarti Pasiūlymas:
Pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą:
„2) iki kiekvienų einamųjų metų birželio 15 dienos savivaldybės
tarybai raštu atsiskaito, kaip įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai, savivaldybės tarybos sprendimai, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai;“
12Lietuvos savivaldybių asociacija,
2024-04-04 (kartu pridėjo Kauno miesto savivaldybės siūlymus)23
Vietos savivaldos įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą įsteigia savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą. Atkreipiame dėmesį, kad 2023 m. lapkričio 16 d. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimu Nr.
XIV-2246 (įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d. kartu su Biudžetinių įstaigų įstatymu) buvo pakeista VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostata: iš išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos buvo išbraukta savivaldybės tarybos kompetencija tvirtinti savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūrą, darbo užmokesčio fondą ir nustatyti didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių savivaldybės biudžetinėse įstaigose. Savivaldybės taryba tvirtina tik savivaldybės biudžetinių įstaigų nuostatus mero teikimu. Atsižvelgiant į tai, siūlome VSĮ 68 str. 1 dalies nuostatas suderinti su kitomis VSĮ nuostatomis. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 23 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
centralizuoto vidaus audito tarnyba. 2. Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybą (toliau – vidaus audito tarnyba) įsteigia savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą.“
išdėstyti taip: „6. Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus auditus ir jų rezultatų pagrindu formuluodama rekomendacijas. Vidaus auditoriai atlikto audito ataskaitas pateikia merui ir audituotų subjektų vadovams. Meras ir audituotų subjektų vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Be to, atliktų vidaus auditų ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, kai jie raštu to prašo. 1. Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybą (toliau – vidaus audito tarnyba) įsteigia savivaldybės administracijos direktorius, tvirtindamas savivaldybės administracijos struktūrą. 2.
auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 3. Vidaus audito tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako jos vadovas. Ši tarnyba yra atskaitinga merui. Meras užtikrina vidaus audito tarnybos veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir šios valdymo funkcijos negali perduoti kitiems viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. 4. Vidaus audito tarnyba dirba pagal su meru suderintus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus ilgalaikį ir metinį vidaus audito tarnybos veiklos planus. Ilgalaikis ir metinis vidaus audito tarnybos veiklos planai gali būti keičiami, o jų pakeitimai turi būti suderinti su meru ir patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus. Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderinus su meru. 5. Vidaus audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos parengusi ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos plano projektą, teikia jį savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai tarpusavio veiklos koordinavimo tikslais. Ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos planas turi būti suderintas su meru iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. 6. Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus auditus ir jų rezultatų pagrindu teikdama rekomendacijas. Vidaus auditoriai atlikto vidaus audito ataskaitas pateikia merui ir audituojamų subjektų vadovams. Atliktų vidaus auditų ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, kai jie raštu to prašo. 7. Meras ir audituojamų subjektų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje, vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Audituojamo subjekto vadovas, gavęs vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priima sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų.
Jeigu audituojamo subjekto vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir pateikia merui ir vidaus audito tarnybos vadovui pagrįstus motyvus dėl nesutikimo su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, meras priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, ir įpareigoja audituojamo subjekto vadovą įgyvendinti šį sprendimą. 8. Kad būtų išsaugotas objektyvumas ir nepriklausomumas, vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį ir (arba) jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis. Vidaus audito tarnybos vadovas, vidaus auditorius, siekdami išsaugoti objektyvumą, negali dalyvauti nustatant ir įgyvendinant viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės politiką, tikrinant ir vertinant veiklą, už kurią jis buvo atsakingas mažiau kaip prieš vienus metus prieš pradėdamas eiti vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigas. 9. Vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą.“
13Lietuvos savivaldybių asociacija,
2024-04-04 (kartu pridėjo Kauno miesto savivaldybės siūlymus)152 Papildomai atkreipiame dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3210 12 straipsnis, kuriuo yra keičiama VSĮ 30 str. 2 dalis yra parengtas ant negaliojančios VSĮ redakcijos. Tikslinant VSĮ 30 str. 2 dalį, siūlome ją suderinti su šiuo metu VSĮ galiojančia nuostata.
Taip pat pridedame Kauno miesto savivaldybės siūlymus dėl VSĮ 15 str. 3 dalyje numatytos savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos. Pritarti
14Lietuvos savivaldybių asociacija,
2024-04-04 (kartu pridėjo Kauno miesto savivaldybės siūlymus) * VSĮ 15 str. 3 d. yra nustatyta paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija, suponuojanti prielaidas tarybos sprendimu deleguoti išvardintų sprendimų priėmimą savivaldybės merui. Visgi tiek pats VSĮ, tiek specialieji teisės aktai atitinkamų sprendimų priėmimą priskiria tiesiogiai savivaldybės merui. Tai reiškia, kad specialieji teisės aktai ir net atitinkamos VSĮ nuostatos, įtvirtindamos atitinkamą mero kompetenciją, paneigia savivaldybės tarybos galimybę svarstyti pavesti atitinkamų sprendimų priėmimą merui ar pasilikti šiuos sprendimus priimti pačioms taryboms. VSĮ 15 str. 3 d. 2-5 p. yra numatyta galimybė savivaldybės tarybai deleguoti merui priimti sprendimus dėl viešųjų įstaigų ir savivaldybės valdomų įmonių. Tačiau to pačio VSĮ 27 str. 2 d. 9 p. yra numatyta, kad meras įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas. Atitinkamai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 str. 1 d. numatyta, kad savivaldybių, kaip savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. VSĮ 15 str. 3 d. 2-4 p. paprastajai tarybos kompetencijai priskirti klausimai Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 dalyje atitinkamai 5, 6 ir 13 p. priskirti visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai, kurio funkcijas, kaip minėta, vykdo dalininko turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija – savivaldybės meras. Taip pat VSĮ 15 str. 3 d.
tarybos kompetencijai priskirti klausimai reglamentuoti Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) nuostatomis. Šioje vietoje atkreiptinas ypatingas dėmesys ne tik dėl turtines ir neturtines juridinio asmens teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – savivaldybės mero kompetencijos pagal ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bet ir į tai, kad metinio pranešimo tvirtinimas yra iš viso ne juridinio asmens dalyvio (jo teises įgyvendinančios institucijos), o kolegialaus valdymo organo – valdybos kompetencija (ABĮ 34 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, t.y., kad savivaldybės merui, vadovaujantis VSĮ 27 str. 2 d. 9 p., Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 str. 1 d. bei atitinkamą sritį reglamentuojančių, aukščiau paminėtų įstatymų nuostatomis, priskirta kompetencija priimti sprendimus, siūlome pripažinti netekusiais galios VSĮ 15 str. 3 d. 2-5 punktus. Taip pat, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus siūlome pripažinti netekusiu galios ir VSĮ 18 str. 4 d. 6 punktą. Nepritarti Argumentai:
Teikiamas pasiūlymas apribotų savivaldybės tarybos teises. 15. Savivaldybių kontrolierių asociacija, 2024-04-05 * Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme inter alia įgyvendinta viena iš esminių bendruomenės savivaldos teisių – galimybė kontroliuoti, kaip bendruomenės suformuota valdžia naudoja bendruomenės turtą ir biudžeto lėšas. Įstatyme įtvirtinta savivaldybių teisė ir pareiga savarankiškai tvarkyti ir kontroliuoti savo biudžetų vykdymą per savivaldybių taryboms pavaldų ir atskaitingą savivaldybės veiklos bei finansų kontrolės subjektą – savivaldybės kontrolierių ir jo vadovaujamą savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą. Siekiant užtikrinti efektyvų savivaldybės kontrolieriaus (kontrolės ir audito tarnybos) darbą, teisės aktų nuostatos turi sudaryti sąlygas užtikrinti vieno iš pagrindinių kontrolės ir audito veiklai nustatytų principų – nepriklausomumo laikymąsi.
Nepriklausomumas yra auditoriaus profesijos priemonė visuomenei ir valdžiai parodyti, kad auditoriai savo darbą atlieka pagal audito standartuose nustatytus reikalavimus, be kita ko, laikydamiesi etikos principų. Auditoriai privalo turėti funkcinį ir organizacinį nepriklausomumą. Tik būdamas visiškai nepriklausomas ir savarankiškas auditorius gali atlikti auditą ir pateikti objektyvią išvadą apie audituojamo subjekto veiklą. Vietos savivaldos įstatymo nuostatos ne visais atvejais užtikrina savivaldybės kontrolieriaus funkcinį ir organizacinį nepriklausomumą. Savivaldybių kontrolierių asociacija, atsižvelgdama į auditoriaus veiklos reglamentavimą ir siekdama efektyvios ir racionalios savivaldybių kontrolierių veiklos, atkreipia dėmesį į dabar galiojančio Vietos savivaldos įstatymo nuostatas ir siūlo svarstyti jų pakeitimus dėl organizacinio savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumo didinimo – atsisakant savivaldybės mero, kaip savivaldybės kontrolieriaus pagrindinio audituojamojo subjekto vadovo, personalo valdymo funkcijų savivaldybės kontrolieriaus atžvilgiu. Pagal galiojančią praktiką kai kuriose savivaldybėse, biudžetinių įstaigų vadovai klausimus, susijusius su komandiruotėmis bei atostogomis sprendžia ir įformina patys savo leidžiamais įsakymais, kadangi pagal Darbo kodekso 103 str. 1 d., juridinio asmens vadovai (taikoma ir biudžetinių įstaigų vadovams) įpareigoti savo darbo laiką tvarkyti patys, nepažeisdami darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų.
Savivaldybės kontrolieriui, kaip valstybės tarnautojui bei biudžetinės įstaigos vadovui, taip pat numatyta pareiga laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą. Savivaldybės kontrolieriaus sprendimų, susijusių su jo atostogomis ar komandiruotėmis, kontrolė ir skaidrumas galėtų būti užtikrinama numačius pareigą viešinti savivaldybės kontrolieriaus atostogas ir komandiruotes. Svarbu paminėti, kad praktikoje kai kurių savivaldybių kontrolieriai susiduria su situacija, kai savivaldybių merai – audituojami subjektai, nesudaro galimybės savivaldybės kontrolieriui dalyvauti kvalifikacijos kėlimo mokymuose – nesuteikia komandiruotės ir/ar paveda savivaldybės centralizuotam vidaus audito skyriui atlikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidaus auditą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 9 punktas iki 2024 m. sausio 1 d. nustatė, kad savivaldybės taryba mero teikimu tvirtina savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūrą ir nuostatus, nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių savivaldybės biudžetinėse įstaigose. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 9 punkto redakcija, kurioje savivaldybės tarybai nustatytas savivaldybės biudžetinių įstaigų nuostatų tvirtinimas mero teikimu. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas nustato biudžetinės įstaigos struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašą.
Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymo
valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašus savivaldybių institucijose nustato savivaldybių įstaigų vadovai. Įvertinant šių galiojančių įstatymų nuostatas ir siekiant didesnio organizacinio savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumo, būtų tikslinga pakeisti savivaldybės tarybos kompetenciją atsisakant didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje nustatymo kompetencijos. Kiti siūlomi pakeitimai susiję su savivaldybės kontrolieriaus efektyvesniu funkcijų vykdymu gavus prieigą prie audituojamų subjektų duomenų bazių audito tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 133 nutarė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programą Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus ir numatomus pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų projektus. Šiame sąraše nurodyti ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, nurodant, kad siūlomais pakeitimais bus siekiama spręsti paaiškėjusias 2023 m. balandį įsigaliojusio naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo praktinio taikymo problemas, be kita ko, susijusias ir su savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumo didinimu. Atsižvelgdami į tai, kad išdėstyta, siūlome svarstyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533, redakcija nuo 2024 m. kovo 1 d., papildytus 2024 m. kovo 6 d. raštu Nr. 3 teiktus pakeitimus (lentelė).
16Savivaldybių kontrolierių asociacija,
3 „7) sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinio svarstymas ir sprendimo dėl jo priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimas;
17Savivaldybių kontrolierių asociacija,
2229
6) teikia savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, nuostatus; Pritarti iš dalies Argumentai: Įvertinus pasiūlymo argumentus ir teikiamo pasiūlymo turinį, darytina išvada, kad tikslai būtų pasiekti patikslinant Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos sąvoką ir nustatant šios tarnybos nepriklausomą vidaus audito atlikimą. Pasiūlymas:
įstatymo 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Savivaldybės centralizuota centralizuoto vidaus audito tarnyba
Pasiūlymas: Papildyti 67 straipsnį nauja 13 dalimi:
„13. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidaus
auditas savivaldybės tarybos iniciatyva atliekamas ne rečiau kaip kartą per 5 metus, nepriklausomo vidaus audito paslaugas įsigyjant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka iš savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai skirtų asignavimų.“ Buvusią 67 straipsnio 13 dalį laikyti 14 dalimi.
18Savivaldybių kontrolierių asociacija,
2229 kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos/savivaldybės kontrolieriaus, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus; Pritarti iš dalies Argumentai:
Įvertinus pasiūlymo argumentus ir teikiamo pasiūlymo turinį, darytina išvada, kad tikslai būtų pasiekti patikslinant Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos sąvoką ir nustatant šios tarnybos nepriklausomą vidaus audito atlikimą. Pasiūlymas:
savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Savivaldybės centralizuota centralizuoto vidaus audito tarnyba
Pasiūlymas: Papildyti 67 straipsnį nauja 13 dalimi:
„13. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidaus
auditas savivaldybės tarybos iniciatyva atliekamas ne rečiau kaip kartą per 5 metus, nepriklausomo vidaus audito paslaugas įsigyjant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka iš savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai skirtų asignavimų.“ Buvusią 67 straipsnio 13 dalį laikyti 14 dalimi. 19.
19Savivaldybių kontrolierių asociacija,
5
„23) suteikia savivaldybės administracijos
direktoriui, savivaldybės kontrolieriui, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotojui, vicemerui atostogas, siunčia administracijos direktorių, savivaldybės kontrolierių, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotoją, vicemerą į komandiruotes“;
20Savivaldybių kontrolierių asociacija,
2024-04-05 *
2) leidžia įsakymus, organizuoja savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbą, priima sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus ir tarnybos valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymosi, kvalifikacijos tobulinimo, atostogų ir komandiruočių“; Nepritarti Argumentai: Teikiami pasiūlymai yra išpildyti Vietos savivaldos įstatymo 67 straipsnio 9 dalies 1 punkte, kur nurodyta, kad savivaldybės kontrolieriai „[...] atlieka kitas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos personalo valdymo funkcijas“. Tai apima teikiamo pasiūlymo turinį. 21. Savivaldybių kontrolierių asociacija, 2024-04-05 *
„2) finansinio, atitikties ir veiklos audito
metu turi teisę įeiti į audituojamo subjekto patalpas, gauti visus auditui atlikti reikalingus dokumentus ir prisijungimus prie reikalingų informacinių sistemų ir programų, gauti iš audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus rašytinius paaiškinimus, pasitelkti ekspertų (specialistų), turinčių reikiamų žinių patikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti“;
Nepritarti Argumentai: Vietos savivaldos įstatyme yra nustatyma pakankamai instrumentų savivaldybių kontrolieriams gauti informaciją ir dokumentus, reikalingus tinkamai atliekti savo funkcijas. Taip pat teikiamu pasiūlymu būtų sudaroma regimybė pažeisti asmens duomenų saugumą. Be to, ne su visomis duomenų valdymo sistemomis yra galimybė operatyviai išmokti naudotis, tam reikalingi papildomi mokymai.
Taigi, pasiūlymas neužtikrintų papildomų garantijų savivaldybių kontrolieriams, kad jie geriau atliks savo funkcijas, tačiau galimai sukeltų ne tik įstatymų pažeidimų tačiau ir papildomų finansinių bei žmogiškųjų resursų poreikį. 22. Savivaldybių kontrolierių asociacija,
2229
suderintą metinį vidaus audito tarnybos veiklos planą. Meras gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos/savivaldybės kontrolieriaus, vidaus auditą. Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos/savivaldybės kontrolieriaus, gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderintu su meru. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įvertinus pasiūlymo argumentus ir teikiamo pasiūlymo turinį, darytina išvada, kad tikslai būtų pasiekti patikslinant Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos sąvoką ir nustatant šios tarnybos nepriklausomą vidaus audito atlikimą. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Savivaldybės centralizuota centralizuoto vidaus audito tarnyba
Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 67 straipsnį nauja 13 dalimi: „13.
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidaus auditas savivaldybės tarybos iniciatyva atliekamas ne rečiau kaip kartą per 5 metus, nepriklausomo vidaus audito paslaugas įsigyjant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka iš savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai skirtų asignavimų.“ Buvusią 67 straipsnio 13 dalį laikyti 14 dalimi. 23. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2024-05-0615 Lietuvos savivaldybių asociacija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu Seime svarstomas Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir
raštu pakartotinai atkreipia dėmesį į VSĮ projekto 12 straipsnyje, kuriuo yra keičiama 30 straipsnio 2 dalis, įsivėlusią klaidą. Siūlome tikslinti VSĮ projekto 12 straipsnį, išdėstant jį taip: „12 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1) meras dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Merą pavaduojantis vicemeras vykdo visus
šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 12, 13, 15, 19, 20 ir 21 punktuose.
Vicemerui pavaduojant merą, šio įstatymo
nustatytus mero įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba, o šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus mero įgaliojimus – laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vidaus reikalų ministerija, 2024-01-26 * Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro persiųstą prašymą pateikti nuomonę dėl mero pavadavimo jam nusišalinus dėl galimo interesų konflikto ir pagal kompetenciją teikia nuomonę[1]. Meras yra tiesiogiai renkamas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) nuostatomis, už savo veiklą atsiskaito savivaldybės bendruomenei (VSĮ 27 str. 1, 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – VPIDĮ) 11 straipsnio 4 dalį, institucijos ar įstaigos vadovas, pareiškimą apie nusišalinimą pateikia jį į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui; duomenys apie institucijos ar įstaigos vadovo nusišalinimą ar nušalinimą skelbiami viešai šios institucijos ar įstaigos interneto svetainėje ir pateikiami VTEK.
Atkreipiame dėmesį, kad VSĮ 15 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkrečius įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti merui; jeigu meras dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto negali įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ir savivaldybės tarybos jam perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba. Taigi, VSĮ nustatomi atvejai, kai meras dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo negali vykdyti savivaldybės tarybos jam perduotų įgaliojimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į institucinę sąrangą, savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką, jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės mero statusą, manytina, kad meras, už savo veiklą būdamas atskaitingu savivaldybės bendruomenei, nustatęs aplinkybes, dėl kurių jam gali kilti interesų konfliktas arba tokio konflikto regimybė, apie tai turi informuoti savivaldybės bendruomenę, pavyzdžiui apie tai paskelbiant viešai savivaldybės interneto svetainėje, bei pateikti duomenis VTEK ir jokia forma nedalyvauti tolimesniame klausimo svarstyme. VSĮ 30 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nustatyta, kad merą, kuris dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų ar, kai mero įgaliojimai sustabdyti teismo nutartimi, pavaduoja mero paskirtas vicemeras, kuris, kaip nustatyta VSĮ 30 straipsnio 2 dalyje, vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 12, 13, 15, 19, 20 ir 21 punktuose.
Vicemerui pavaduojant merą, VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 12, 13 ir 15 punktuose nustatytus mero įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba, o šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus mero įgaliojimus – laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Taigi, VSĮ reglamentuoja savivaldybės mero pavadinimo atvejus, pagrindus bei jį pavaduojančius subjektus. Siekdama tobulinti esamą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (TAIS Nr. XIVP-3210) (toliau – VSĮ projektas), kurio 12 straipsniu siūloma pakeisti VSĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą, numatant, kad vienas iš pagrindų mero pavadavimui – jo nusišalinimas. Vadovaujantis VPIDĮ 11 straipsnio 4 dalimi bei siekiant aiškiai reglamentuoti mero nusišalinimo tvarką, svarstytina VSĮ projektą papildyti nuostatomis, nustatančiomis mero nusišalinimo tvarką. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pateikto įstatymo projekto normomis sprendžiamas mero pavadavimo klausimas. 2.
2Joniškio rajono savivaldybės meras,
2024-02-059 Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 22 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą ir už darbą savivaldybės tarybos sudaromose komisijose jiems apmokant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato tik <...> įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo, Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų (toliau kartu – komisijos), pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių (toliau – komisijų nariai) atlygį už darbą. Įstatymo 1 dalyje nurodyta, kad Komisijos nario atlygio už darbą komisijoje dydis nustatomas už vieną komisijos posėdyje dirbtą valandą ir diferencijuojamas pagal komisijos veiklos pobūdį (Įstatymas numato dydžių intervalus). Įstatymo 15 str. 4 dalyje numatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į komisijos veiklos pobūdį, nustato konkretų komisijos narių atlygio dydį ir jo mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas) nustatyta savivaldybėse sudaromų Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų narių konkretūs atlygio dydžiai ir mokėjimo tvarka.
Nutarimo 2.6 papunktyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nustato savivaldybių tarybų Etikos komisijos narių ir Antikorupcijos komisijos narių, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, atlygio dydį ir mokėjimo tvarką, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija – Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos narių atlygio dydį ir mokėjimo tvarką. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra įteisinto subjekto, kuris atsižvelgdamas į savivaldybės tarybos ne įstatymų pagrindais sudaromos komisijos veiklos pobūdį, nustatytų konkretų komisijos narių, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, atlygio dydį ir jo mokėjimo tvarką. Dėl dabartinės VSĮ nuostatos apie tarybos sudaromų komisijų narių veiklos apmokėjimą, manytina, kad poįstatyminis reglamentavimas siaurina įstatyminį reglamentavimą, todėl Lietuvos respublikos Vyriausybė turėtų suskubti priimti reikiamus pakeitimus. Siūloma tikslinti VSĮ 22 straipsnio 10 dalį ir išdėstyti ją taip: „10. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą ir už darbą savivaldybės tarybos įstatymų pagrindais sudaromose komisijose jiems apmokant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
Ne įstatymų pagrindais sudaromų komisijų narių, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, atlygio dydį ir jo mokėjimo tvarką nustato Savivaldybės taryba.“ Nepritarti Argumentai: Komisijos nariams už darbą komisijoje gali būti atlyginama tik tuo atveju, jeigu komisijos veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra nurodyta, kad šios komisijos veikla yra apmokama. Tai yra tam, kad, derinant įstatymo projektą, suinteresuotos institucijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija galėtų įvertinti, ar tikrai šios komisijos veikla turėtų būti apmokama ir ar tam yra galimybė skirti valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų. O esant įstatyminiam apmokėjimo reglamentavimui, turėtų būti keičiamas Nutarimas, nurodant konkretų komisijos narių atlygio dydį arba įgaliojant tai numatyti kitą instituciją. 3. Vidaus reikalų ministerija, 2024-03-0123 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, išnagrinėjusios Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto raštą ir kartu persiųstą Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos raštą „Dėl Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinto reguliavimo, kuris prieštarauja vidaus audito santykių reguliavimui, įtvirtintam specialiame finansų šakos Teisės institute – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme“ (toliau – Asociacijos raštas), pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – VSĮ) nustatyto centralizuoto vidaus audito reglamentavimo tobulinimo.
Dėkodami už pateiktas pastabas ir pasiūlymus, pažymime, kad Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas (toliau – VKVAĮ) nustato vidaus kontrolės ir vidaus audito veikimą, tikslus ir dalyvių kompetenciją vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse (VKVAĮ 1 str.), t. y. nustato bendrąsias vidaus kontrolės ir vidaus audito nuostatas, o Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau
Nr. XIVP-3210, siekiant suderinti VSĮ ir VKVAĮ nuostatas, siūloma patikslinti VSĮ 3 straipsnio 9 dalyje vartojamą savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos sąvoką vartojant savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos sąvoką, nes, vadovaujantis VKVAĮ 2 straipsnio 2 dalimi, centralizuota yra ne vidaus audito tarnyba, o ji vykdo centralizuotą vidaus auditą.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad vidaus audito tarnyba yra atskaitinga merui, su juo derina metinį vidaus audito tarnybos planą, meras ir audituojamų subjektų vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo, savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas gali raštu paprašyti atliktų vidaus audito ataskaitų, siūloma atsisakyti pareigos vidaus auditoriams atlikto audito ataskaitas pateikti savivaldybės tarybai. Asociacijos raštu siūloma VSĮ 3 straipsnio 9 dalyje nustatyti, kad savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba – savivaldybės merui pavaldi ir atskaitinga savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba, įsteigta savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti. Pažymime, kad vadovaujantis VKVAĮ 2 straipsnio 6 dalimi, vidaus audito tarnyba – viešojo juridinio asmens administracijos padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti. Už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos savivaldybės institucijos – savivaldybės taryba ir savivaldybės meras (VSĮ 3 str. 10 d.). VSĮ 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad meras – savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą.
Pagal VSĮ 33 straipsnio 1 dalį, savivaldybės administracija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinančios pareigybės ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Taigi, atsižvelgiant į VSĮ nustatytą vietos savivaldos institucinę sąrangą, VSĮ nuostatoms šia apimtimi atitinkant VKVAĮ nuostatas, siūlytina į šį siūlymą neatsižvelgti. VKVAĮ 10 straipsnio
vadovui, vidaus auditoriui negali būti daromas poveikis, kai yra planuojamas ir atliekamas vidaus auditas ir pateikiami vidaus audito rezultatai. Pagal VKVAĮ 10 str. 3 d., vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderinus su viešojo juridinio asmens vadovu. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su antruoju Asociacijos rašte pateiktu siūlymu tikslinti VSĮ 68 str. 4 d., atsisakant antrojo šios dalies sakinio. Papildomai pažymėtina, kad centralizuoto vidaus audito tarnybos veikia pagal patvirtintus ilgalaikį ir metinį veiklos planus (VKVAĮ 11 str. 2 d. 3 p. ir 13 str. 3 p.). Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, VSĮ 68 str. 4 d. siūlytina papildyti šia apimtimi. VSĮ 68 str. 4 d. taip pat įtvirtintinos ir nuostatos dėl minėtų planų keitimo. Pažymėtina, kad centralizuoto vidaus audito tarnyba yra savivaldybės administracijos padalinys. Vadovaujantis VKVAĮ 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu, numatančiu, kad vidaus audito tarnybos vadovas metinius vidaus audito tarnybos veiklos planus teikia tvirtinti viešojo juridinio asmens vadovui.
Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis VSĮ 34 str. 6 d. 2 p., 68 str. 4, 5 dalimis, siūlytina neatsižvelgti į Asociacijos 3 siūlymą. VKVAĮ 11 str. 3 d. nustatyta, kad vidaus audito tarnybos vadovas turi pateikti Valstybės kontrolei metinio vidaus audito tarnybos veiklos plano kopiją per 10 darbo dienų po to, kai šį planą patvirtina viešojo juridinio asmens vadovas. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės viešiesiems juridiniams asmenims, kurių išorės auditą atlieka Valstybės kontrolė (skirtingai nuo savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų kompetencijos), reikalavimo dėl metinių vidaus audito tarnybos veiklos planų projektų teikimo Valstybės kontrolei nėra. Atsižvelgiant į tai, siūlytina VSĮ 68 straipsnio 5 dalyje atsisakyti antrojo šios dalies sakinio. Įvertinus Asociacijos rašto 4 siūlymą, siūlytina VSĮ 68 straipsnio 6 dalį tikslinti atsižvelgiant į VKVAĮ 8 str. 2 d. 3 p., pagal kurį vienas iš pagrindinių vidaus audito uždavinių – teikti viešojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas dėl viešojo juridinio asmens valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės tobulinimo. Pažymėtina, kad teikiamoms savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos rekomendacijoms įgyvendinti gali būti būtini ne tik audituojamų subjektų vadovų, tačiau ir savivaldybės vykdomosios institucijos, t. y. mero, sprendimai. Vadovaujantis VKVAĮ 13 straipsnio 7 punktu bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina VSĮ 68 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl mero ir audituojamų subjektų vadovų sprendimų dėstyti atskira dalimi ir ją papildyti VKVAĮ nustatytu reglamentavimu dėl sprendimų priėmimo. Atsižvelgiant į tai, manytina kad į Asociacijos rašto 5 siūlymą iš esmės atsižvelgta.
VSĮ 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pagal VKVAĮ 2 str. 5 d., vidaus auditorius – vidaus audito tarnybos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantys vidaus auditą. Pažymėtina, kad VKVAĮ 2 str. 5 d. formuluotė „kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo“ vartojama specialų statusą turintiems, pavyzdžiui, žvalgybos, vadovybės apsaugos pareigūnams, todėl nėra pagrindo analogiška formuluote papildyti ir VSĮ. Atkreipiame dėmesį, kad 2020-01-01 įsigaliojus naujai VKVAĮ redakcijai, VSĮ 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta funkcija Finansų ministerijai skirti šios ministerijos atstovą pretendentų į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas konkurso komisijos nariu Finansų ministerijai nebepriskirta, todėl siūlytina šia apimtimi patikslinti VSĮ 68 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad 2020-01-01 įsigaliojus naujai VKVAĮ redakcijai finansų kontrolė (kaip atskira visos vidaus kontrolės sudėtinė dalis) nebeišskiriama, todėl siūlytina tikslinti VSĮ 68 straipsnio 7 dalį. Siekiant suderinti VSĮ 68 straipsnio 7 dalies nuostatas su VKVAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytu reglamentavimu, siūlytina minėtą VSĮ nuostatą patikslinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina VSĮ 68 straipsnį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. Savivaldybės centralizuota
centralizuoto vidaus audito tarnyba
vidaus audito tarnybą (toliau – vidaus audito tarnyba) įsteigia savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą. 2. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pretendentų į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas konkurso komisijos nariu turi būti kviečiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas. 3.
atsako jos vadovas. Ši tarnyba yra atskaitinga merui. Meras užtikrina vidaus audito tarnybos veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir šios valdymo funkcijos negali perduoti kitiems viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. 4. Vidaus audito tarnyba dirba pagal su meru suderintą suderintus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus ilgalaikį ir metinį vidaus audito tarnybos veiklos planą planus. Meras gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą. Vidaus audito tarnybos ilgalaikis ir metinis veiklos planai gali būti keičiami, jų pakeitimai turi būti suderinti su meru ir patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus. Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderintu suderinus su meru. 5. Vidaus audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos parengusi ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos plano projektą, teikia jį savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai tarpusavio veiklos koordinavimo tikslais. Vidaus audito tarnybos veiklos plano projektas, kai su juo susipažįsta savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos teikiamas Valstybės kontrolei. Ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos planas turi būti suderintas su meru iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. 6. Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus auditus ir jų rezultatų pagrindu formuluodama teikdama rekomendacijas. Vidaus auditoriai atlikto vidaus audito ataskaitas pateikia merui, savivaldybės tarybai ir audituojamų subjektų vadovams. Meras ir audituotų subjektų vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo.
Be to, Atliktų vidaus auditų ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, kai jie raštu to prašo. 7. Meras ir audituojamų subjektų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje, vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Audituojamo subjekto vadovas, gavęs vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priima sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų. Jeigu audituojamo subjekto vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir pateikė merui ir vidaus audito tarnybos vadovui pagrįstus motyvus dėl nesutikimo su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, meras priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, ir įpareigoja audituojamo subjekto vadovą įgyvendinti šį sprendimą. 78. Kad būtų išsaugotas objektyvumas ir nepriklausomumas, vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti savivaldybės administravimo subjektų, savivaldybės valdomų įmonių ir savivaldybės viešųjų juridinių asmenų valdymo organuose, negali dalyvauti rengiant vidaus kontrolės sistemos tobulinimo dokumentų projektus ar kuriant, nustatant ir įgyvendinant savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių, savivaldybės valdomų įmonių ir viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, jos procedūras vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį ir (arba) jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis.
Vidaus audito tarnybos vadovas, vidaus auditorius, siekdami išsaugoti objektyvumą, turi nedalyvauti nustatant ir įgyvendinant viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės politiką, tikrinant ir vertinant veiklą, už kurią jis buvo atsakingas mažiau kaip prieš vienus metus prieš pradėdamas eiti vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigas. 89. Vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba yra savivaldybės administracijos direktoriui pavaldus, savivaldybės merui atskaitingas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys. Todėl tikslintinas Vietos savivaldos įstatymo 68 straipsnio reguliavimas, dėl savivaldybės tarybos funkcijos steigti šią tarnybą, tvirtinant savivaldybės administracijos struktūrą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 23 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
1.
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
centralizuoto vidaus audito tarnyba. 2. Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybą (toliau – vidaus audito tarnyba) įsteigia savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus auditus ir jų rezultatų pagrindu formuluodama rekomendacijas. Vidaus auditoriai atlikto audito ataskaitas pateikia merui ir audituotų subjektų vadovams. Meras ir audituotų subjektų vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Be to, atliktų vidaus auditų ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, kai jie raštu to prašo. 1. Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybą (toliau – vidaus audito tarnyba) įsteigia savivaldybės administracijos direktorius, tvirtindamas savivaldybės administracijos struktūrą. 2. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 3. Vidaus audito tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako jos vadovas. Ši tarnyba yra atskaitinga merui. Meras užtikrina vidaus audito tarnybos veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir šios valdymo funkcijos negali perduoti kitiems viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. 4. Vidaus audito tarnyba dirba pagal su meru suderintus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus ilgalaikį ir metinį vidaus audito tarnybos veiklos planus. Ilgalaikis ir metinis vidaus audito tarnybos veiklos planai gali būti keičiami, o jų pakeitimai turi būti suderinti su meru ir patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus.
Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderinus su meru. 5. Vidaus audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos parengusi ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos plano projektą, teikia jį savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai tarpusavio veiklos koordinavimo tikslais. Ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos planas turi būti suderintas su meru iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. 6. Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus auditus ir jų rezultatų pagrindu teikdama rekomendacijas. Vidaus auditoriai atlikto vidaus audito ataskaitas pateikia merui ir audituojamų subjektų vadovams. Atliktų vidaus auditų ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, kai jie raštu to prašo. 7. Meras ir audituojamų subjektų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje, vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Audituojamo subjekto vadovas, gavęs vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priima sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų. Jeigu audituojamo subjekto vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir pateikia merui ir vidaus audito tarnybos vadovui pagrįstus motyvus dėl nesutikimo su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, meras priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, ir įpareigoja audituojamo subjekto vadovą įgyvendinti šį sprendimą. 8.
nepriklausomumas, vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį ir (arba) jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis. Vidaus audito tarnybos vadovas, vidaus auditorius, siekdami išsaugoti objektyvumą, negali dalyvauti nustatant ir įgyvendinant viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės politiką, tikrinant ir vertinant veiklą, už kurią jis buvo atsakingas mažiau kaip prieš vienus metus prieš pradėdamas eiti vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigas. 9. Vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą.“
4Vilniaus rajono savivaldybės meras,
2 Įgyvendindami Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 (toliau – VSĮ, Įstatymas) aktualios redakcijos[2] nuostatas, susiduriame su VSĮ ir kitų įstatymų nuostatų kolizijomis, apsunkinančiomis teisės aktų įgyvendinimą. Teikiame tokių atvejų bei VSĮ straipsnių, nesuderintų su kitų įstatymų nuostatomis, pavyzdžius. Dėl seniūnaičių rinkimų VSĮ 38 straipsnio 6 dalis numato, jog kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. Tačiau, vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, rinkti seniūnaitį turi teisę seniūnaitijų gyventojai, turintys teisę rinkti šios savivaldybės tarybą.
Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso[³] (toliau – Rinkimų kodeksas) 8 straipsnis, reglamentuojantis aktyviąją rinkimų teisę, be kita ko nustato, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju, turinčiu teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą, laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje (3 dalis). Analogiškas reikalavimas (ne mažiau 60 dienų deklaravimo terminas) įtvirtintas ir Rinkimų kodekso 10 straipsnyje, reglamentuojančiame pasyviąją rinkimų teisę. Rinkimų kodekso 10 straipsnio 3 dalis numato, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, to paties straipsnio 5 dalis nustato, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.
Minėtas reglamentavimas rodo VSĮ ir Rinkimų kodekso nuostatų neatitikimą ir kartu nelogiškumą, kadangi, vadovaujantis VSĮ 38 straipsniu, asmuo gali neturėti teisės rinkti seniūnaitį (t. y. neatitikti reikalavimo ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą būti deklaravusiam savivaldybės teritorijoje), tačiau tuo pačiu metu tas pats asmuo gali įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę, t. y. kandidatuoti į seniūnaičius (pvz., vieną dieną iki rinkimų deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje). Tokių situacijų ir ginčų dėl pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo jau yra pasitaikę ir Vilniaus rajono savivaldybės praktikoje. Manytina, jog seniūnaičiais turėtų būti renkami tik nuolatiniai seniūnaitijos gyventojai, kaip tai apibrėžta konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant panaikinti minėtą teisės aktų koliziją, tikslinga inicijuoti VSĮ 38 straipsnio 6 dalies pakeitimo, suderinant ją su Rinkimų kodekso 10 straipsnio 3 bei 5 dalių nuostatomis, klausimo svarstymą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad VSĮ numato, jog seniūnaičiai renkami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuojant gyventojų susirinkimą arba gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje (38 straipsnio 10 dalis). Šią VSĮ nuostatą siūlome tikslinti, suderinant su Rinkimų kodekso 3 bei 7 straipsniais. Rinkimų kodekso 3 straipsnis numato, kad rinkimai vykdomi remiantis visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės ir slapto balsavimo principais. Rinkimų kodekso 7 straipsnio 1 dalis nurodo, kad rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Slaptas balsavimas taikomas tiek tarybos narių, tiek mero rinkimams. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisės aktų suderinamumo, maksimaliai demokratiškų bei nešališkų seniūnaičių rinkimų, slaptas balsavimas turėtų būti užtikrintas ir renkant bendruomenių atstovus, t. y. seniūnaičius. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepritartina pasiūlymo daliai, kad seniūnaičių rinkimai būtų organizuojami kaip savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai, t .y. slapti. Tai būtų neproporcingai didelė tiek finansinė išraiška, tiek žmogiškaisiais ištekliais našta savivaldybėms. Pritartina pasiūlymo daliai dėl asmenų, kurie gali kandidatuoti į seniūnaičių pareigas. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, turintis teisę rinkti šios savivaldybės tarybą ir deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius.“ 5.
Vilniaus rajono savivaldybės meras, 2024-04-10 * Dėl ataskaitų tvirtinimo VSĮ 15 straipsnio 3 dalies 5 punktas numato, kad savivaldybės valdomų įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinių, metinių pranešimų ir
(ar) veiklos ataskaitų tvirtinimas – savivaldybės tarybos paprastoji kompetencija. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo[4] 23 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių, kaip savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvių, turtines ir neturtines teises ir pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybių vykdomosios institucijos, t. y. merai. Vadovaujantis Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 7 d. nutarimu Nr.
ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas)[5],
veiklą, kontrolę ir šių įmonių veiklos skaidrumą, savivaldybės vykdomoji institucija: ne rečiau kaip kas 4 metus pateikia savivaldybės valdomai įmonei lūkesčių raštą, kurio tikslas – nustatyti savivaldybės lūkesčius, tikslus ir jų matavimo rodiklius, susijusius su konkrečia savivaldybės valdoma įmone ir prisidedančius prie savivaldybės strateginiuose planavimo dokumentuose nurodytų tikslų pasiekimo (jeigu savivaldybės valdoma įmonė, kuriai teikiamas lūkesčių raštas, turi dukterinių bendrovių, lūkesčių rašte pateikiama informacija ir dėl jos dukterinių bendrovių) (8.1 p.); prižiūri, kad savivaldybės valdomos įmonės, atsižvelgdamos į Aprašo 8.1 papunktyje nurodyto lūkesčių rašto turinį, rengtų ir atnaujintų veiklos strategijas (8.2 p.). Vadovaujantis Aprašo 13 punktu, savivaldybės vykdomoji institucija turi teisę priimti kitus šiame Aprašo skyriuje nenurodytus sprendimus ir atlikti veiksmus, kurių reikia turtinėms ir neturtinėms teisėms savivaldybės valdomose įmonėse įgyvendinti.
VSĮ 27 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad meras kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus (8 punktas), koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas (9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės valdomų įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendina, lūkesčių raštus savivaldybės valdomoms įmonėms teikia, kontrolės bei priežiūros funkciją vykdo savivaldybės vykdomoji institucija, siekiant teisės aktų suderinamumo savivaldybės atstovaujamosios bei vykdomosios institucijų kompetencijų klausimu, manytina, jog savivaldybės valdomų įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinių, metinių pranešimų ir (ar) veiklos ataskaitų tvirtinimas taip pat turėtų būti priskirtas savivaldybės vykdomajai institucijai. VSĮ 27 straipsnio 2 dalis numato, jog meras sudaro ir teikia savivaldybės tarybai <...> savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį (1 punktas); iki kiekvienų einamųjų metų birželio 15 dienos savivaldybės tarybai raštu atsiskaito, kaip įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai, savivaldybės tarybos sprendimai, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai (2 punktas). VSĮ 62 straipsnio 3 dalis numato, kad meras rengia savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį ir jį teikia savivaldybės tarybai svarstyti ir tvirtinti.
Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio rengimo, pasirašymo, teikimo, skelbimo ir audito reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas (toliau – VSAĮ)[6], kuris numato, jog savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį rengia savivaldybės administracija ir (arba) kitas savivaldybės tarybos įgaliotas viešojo sektoriaus subjektas (14 straipsnio 2 dalis); savivaldybės viešojo sektoriaus subjektai savo metinių ataskaitų rinkinius ir savivaldybės administracija savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvadomis, jeigu auditas turėjo būti atliktas, teikia savivaldybės tarybai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (17 straipsnio 10 dalis); metinių ataskaitų rinkinys savivaldybės tarybai teikiamas iki gegužės 15 d. (priedo lentelės 6 eilutė). VSĮ 67 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, <...> kiekvienais metais iki gegužės 15 dienos parengia ir reglamento nustatyta tvarka pateikia savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo (2 p). Taigi VSĮ bei VSAĮ numato skirtingus savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį rengiančius bei savivaldybės tarybai teikiančius subjektus. Be to, metinių ataskaitų rinkinio pateikimo savivaldybės tarybai terminas sutampa su privalomos išvados, be kurios šių ataskaitų rinkinys savivaldybės taryboje negali būti svarstomas, pateikimo terminu.
Įvertinus tai, jog įprastai savivaldybių tarybos posėdžiauja vieną kartą per mėnesį (dažniausiai mėnesio pabaigoje), bei tai, kad savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti pagal suteiktus įgaliojimus komitete apsvarstyti sprendimų projektai (VSĮ 17 straipsnio 11 dalis), tikėtina, jog tarybos komitetui (-ams) svarstant savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį išvada dėl šio tarybos sprendimo projekto dar nebus parengta ir pateikta. Atsižvelgdami į tai, manome, jog savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadai dėl savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio pateikti turėtų būti numatytas ankstesnis terminas nei metinių ataskaitų rinkiniui savivaldybės tarybai pateikti. Nepritarti Argumentai:
Priskirtina paprastajai kompetencija, nes tai apie įmones, kurios teikia viešąsias paslaugas. Pati taryba sprendžia. Tačiau kadangi tai paprastoji kompetencija, tai ji gali būti deleguojama ir vykdomajai valdžiai, t.y. merui. Todėl pakeitimas nėra tikslingas ir sumažintų savivaldybės tarybos teises. 6. Vilniaus rajono savivaldybės meras,
2 VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktus vertinant tiek lingvistiškai, tiek sistemiškai, darytina išvada, kad šiuose punktuose kalbama apie skirtingas ataskaitas. Kartu analizuojant nurodytą atskaitomybės reglamentavimą nėra aišku, kokios ataskaitos teikiamos iki birželio 15 dienos.
Taip pat nėra aišku, kaip turėtų būti suprantamas atsiskaitymas raštu bei už kokį laikotarpį (VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad iki einamųjų metų birželio 15 dienos) ir kiek kartų (vieną ar du) turi būti atsiskaitoma (kiekvienais metais iki gegužės 15 dienos ir /ar iki kiekvienų einamųjų metų birželio
patikslinimo, suderinant jas su Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, klausimą. Pritarti Pasiūlymas: Pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą: „2) iki kiekvienų einamųjų metų birželio 15 dienos savivaldybės tarybai raštu atsiskaito, kaip įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai, savivaldybės tarybos sprendimai, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai;“
7Vilniaus rajono savivaldybės meras,
2024-04-10 * Dėl seniūnijų skaičiaus nustatymo VSĮ 35 straipsnio 1 dalis numato, jog seniūnijos gali būti šių formų: savivaldybės administracijos filialai (1 p.) ir biudžetinės įstaigos (2 p.). Sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo, priima savivaldybės taryba. Seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą nustato savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinami seniūnijos nuostatai. Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą nustato savivaldybės tarybos tvirtinami seniūnijos nuostatai (VSĮ 35 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio 1 dalis numato, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Vadovaujantis VSĮ 34 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės administracijai vadovauja savivaldybės administracijos direktorius. Jis yra įstaigos vadovas.
Jis yra įstaigos vadovas. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad biudžetinės įstaigos vadovas nustato biudžetinės įstaigos struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašą. VSĮ 34 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų – nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje. Atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei siekiant teisės aktų suderinamumo ir aiškumo, siūlytina VSĮ 34 straipsnio 6 dalies 2 punktą papildyti, numatant, kad savivaldybės administracijos direktorius be kita ko tvirtina struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų − skaičių. Maloniai prašome svarstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete ir įtraukti svarstymo medžiagą į komiteto išvadas dėl rašte nurodytų VSĮ straipsnių pakeitimo/patikslinimo, suderinant juos su kitų įstatymų nuostatomis. Dėkojame už bendradarbiavimą. Nepritarti Argumentai:
Sprendimų dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Meras yra savivaldybės vykdomoji valdžia, o savivaldybės taryba – atstovaujamoji valdžia. Meras skiria savivaldybės administracijos direktorių, kaip politinio asmeninio pasitikėjimo pareigūną.
Todėl pritarus teikiamo pasiūlymo turiniui, meras iš esmės vienasmeniškai spręstų visus klausimus, susijusius su seniūnijomis, taip atribodamas savivaldybių tarybas nuo savo rinkėjų ir mažindamas savivaldybių tarybų, kaip atstovaujamosios institucijos, galias. 8. Vilniaus rajono savivaldybės meras,
11 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo¹ (toliau – VSĮ arba Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos (toliau – Komisijos) atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka mero paskirtas valstybės tarnautojas, jo funkciją įrašant į tarnautojo pareigybės aprašymą. Manome, kad Įstatymu nustatytas reikalavimas, kad minėtų komisijų sekretoriais gali būti tik valstybės tarnautojai, yra perteklinis dėl atliekamų funkcijų pobūdžio. Komisijų sekretoriai atlieka organizacinio pobūdžio funkcijas, tokias kaip: darbotvarkių komisijų nariams siuntimas, posėdžių protokolavimas, techninių priemonių paruošimas posėdžiams ir pan. Minimų komisijų sekretorių funkcijos, tokios kaip dokumentų tvarkymas, ūkinio ar techninio pobūdžio veiklos, priskirtinos prie įstaigos vidaus administravimo funkcijų užtikrinančių viešojo administravimo subjekto galimybės atlikti viešąjį administravimą, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje².
Kyla klausimas dėl galimo prieštaravimo, ar komisijų sekretorių funkcijos yra priskirtinos prie Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje³ būdingos veiklos (Valstybės tarnautojas
Argumentai: Pritariant pasiūlo teikėjo argumentams, kad Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas gali atlikti tik valstybės tarnautojai, yra siaurinantis galimybę savivaldybėms pačioms nuspręsti kokio statuso (ar valstybės tarnautojo, ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) darbuotojas galėtų atlikti minėtas funkcijas. Todėl siūlytina pritariant pasiūlymo teikėjo idėjai, tikslinti atitinkamas Vietos savivaldos įstatymo straipsnių nuostatas, nustatant diskrecijos teisę pačioms savivaldybėms nuspręsti kuriuos darbuotojus skirti Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos atsakingaisiais sekretoriais.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją. Ši komisija sudaroma laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijos sudėtis, išlaikant proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo. Etikos komisijos pirmininką iš šios komisijų narių – savivaldybės tarybos narių – deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Šios komisijos pirmininko pavaduotoją komisijos narių siūlymu iš šios komisijos narių – savivaldybės tarybos narių daugumos – skiria savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija per 2 mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja Etikos komisijos pirmininko arba deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos pirmininką savivaldybės taryba komisijos narių siūlymu skiria iš šios komisijos narių – savivaldybės tarybos narių mažumos. Jeigu visi savivaldybės tarybos nariai sudaro savivaldybės tarybos daugumą, Etikos komisija, sudaryta iš savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol savivaldybės taryboje susidaro savivaldybės tarybos mažuma ar savivaldybės tarybos opozicija.
Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka mero paskirtas valstybės tarnautojas savivaldybės administracijos darbuotojas, ši funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą.“ Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Antikorupcijos komisiją. Ši komisija sudaroma laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijos sudėtis, išlaikant proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo. Antikorupcijos komisijos pirmininką iš šios komisijos narių deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Šios komisijos pirmininko pavaduotoją komisijos narių siūlymu iš šios komisijos narių – savivaldybės tarybos narių daugumos – skiria savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija per 2 mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja Antikorupcijos komisijos pirmininko arba deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Antikorupcijos komisijos pirmininką savivaldybės taryba komisijos narių siūlymu skiria iš šios komisijos narių – savivaldybės tarybos narių mažumos.
Jeigu visi savivaldybės tarybos nariai sudaro savivaldybės tarybos daugumą, Antikorupcijos komisija, sudaryta iš savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol savivaldybės taryboje susidaro savivaldybės tarybos mažuma ar savivaldybės tarybos opozicija. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka mero paskirtas valstybės tarnautojas savivaldybės administracijos darbuotojas, ši funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą.“
9Joniškio rajono savivaldybės meras,
2
informacinėje sistemoje buvo pateiktas derinimui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 15, 20, 21, 22, 25, 27, 29, 30, 32 33, 35, 67, 68 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. 23-12671) (toliau – Projektas). Projekto rengėjui buvo pateiktas siūlymas dėl Projekto pakeitimo, tačiau į siūlymą nebuvo atsižvelgta. Kreipiamės į Jus su siūlymu. Projekto 6 straipsnio 3 dalimi numatyta pakeisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos
pirmininku tarybos sprendimu skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 11 straipsnyje, tarybos narys.
Komisijos pirmininkas, išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką, komisijos narių siūlymu komisijos sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jeigu šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos šios įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai“. 2023–2027 metų kadencijos Joniškio rajono savivaldybės taryba sprendimais sudarydama savivaldybės tarybos komisijas, išskyrus Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, susiduria su tam tikra anksčiau minėtos Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostatos taikymo problematika:
skiriamas tik <...> tarybos narys, riboja savivaldybės tarybos diskrecijos teisę paskirti sudaromos komisijos pirmininku geriausiai šioms pareigoms tinkantį atstovą (ne savivaldybės tarybos narį), turintį vadovavimo ir veiklos organizavimo bei pakankamą specialių žinių komisijos veiklos klausimais patirtį;
tam tikras komisijas kyla ir iš kitų įstatymų (pvz., Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 6 straipsnis), kuriuose apibrėžiama pirmininko skyrimo tvarka (reikalavimas skirti ne savivaldybės atstovaujamosios institucijos atstovą) nesutampa su Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostata.
Siekiant išvengti kolizinių situacijų dėl savivaldybės tarybos sudaromų komisijų pirmininkų, išskyrus Etikos komisijos pirmininko ir Antikorupcijos komisijos pirmininko, paskyrimo siūlome Projekto 6 straipsnio „22 straipsnio pakeitimas“ 3 dalį išdėstyti taip: „3. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kai Ssavivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku tarybos sprendimu gali būti skiriamas tarybos narys, jis turi būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 11 straipsnyje, tarybos narys. Komisijos pirmininkas (tarybos narys), išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką, komisijos narių siūlymu komisijos sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jeigu šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos šios įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai“. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Savivaldybės tarybos sprendimu sudaromos komisijos, kurios pirmininku skiriamas savivaldybės tarybos narys, tarybos sprendimu skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta apibrėžiama šio įstatymo 11 straipsnyje, savivaldybės tarybos narys. Komisijos, kurios pirmininku skiriamas savivaldybės tarybos narys, pirmininkas, išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką, komisijos narių siūlymu komisijos sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jeigu šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Gintautas Kindurys, 2023-11-138 Argumentai: Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3210 7 straipsnyje, kuriuo papildomas Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnis 9 dalimi, nurodyta, kad savivaldybės tarybos komitetų sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, balsuojama dar kartą. Šią nuostatą tikslinga keisti atsižvelgiant į analogišką nuostatą Seimo statuto 55 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta: „Komitetų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma.
Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, tai priimamas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininkas“. Be to, tokia pati nuostata yra taikoma ir Seimo valdybos sprendimams, kurie reglamentuoti Seimo statuto 34 straipsnyje, kur nurodyta, kad balsams pasiskirsčius po lygiai sprendžiamąjį balsą turi Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra, – posėdžiui pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, savivaldybės tarybos komitetų posėdžiams taip pat turėtų būti taikomi analogiški reikalavimai. Pasiūlymas:
Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3210 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnį 9 dalimi: „9. Savivaldybės tarybos komitetų sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“, taip pat kai balsų „už“ gauta tiek pat kiek „prieš“ ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą. Jeigu balsavus dar kartą balsai pasiskirsto po lygiai, balsavimas tęsiamas reglamento nustatyta tvarka. – priimamas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininkas. Pritarti
2Seimo narys Audrius Petrošius,
711 Argumentai: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Kiekvienos savivaldybės taryba privalo sudaryti Kontrolės komitetą. Kontrolės komitetas sudaromas iš vienodo visų savivaldybės tarybos narių frakcijų, grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių deleguotų savivaldybės tarybos narių skaičiaus.
Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius, pasikeitus savivaldybės tarybos narių frakcijų ar grupių skaičiui. Jeigu visi savivaldybės tarybos nariai sudaro savivaldybės tarybos daugumą, Kontrolės komitetas, sudaromas iš savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol savivaldybės taryboje susidaro savivaldybės tarybos opozicija. Manytina, kad pavienių, į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių tarybos narių statusas negali būti prilyginamas savivaldybės tarybos narių frakcijai ar grupei. Todėl nėra logiška, kad sudarant savivaldybės tarybos kontrolės komitetą, į jo sudėtį traukiamas vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų, grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių deleguotų savivaldybės tarybos narių skaičius. Prioritetas šiuo atveju turėtų būti teikiamas tarybos narių frakcijoms ir grupėms, tokiu būdu užtikrinant objektyvią, efektyvią ir sklandžią savivaldybės tarybos kontrolės komiteto veiklą. Pasiūlymas:6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienos savivaldybės taryba privalo sudaryti Kontrolės komitetą. Kontrolės
komitetas sudaromas iš vienodo visų savivaldybės tarybos narių frakcijų, ir grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių deleguotų savivaldybės tarybos narių skaičiaus. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius, pasikeitus savivaldybės tarybos narių frakcijų ar grupių skaičiui.
Jeigu visi savivaldybės tarybos nariai sudaro savivaldybės tarybos daugumą, Kontrolės komitetas, sudaromas iš savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol savivaldybės taryboje susidaro savivaldybės tarybos opozicija.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, mišri savivaldybės tarybos narių grupė yra savivaldybės tarybos nariai, nesusivieniję į savivaldybės tarybos narių frakciją ar savivaldybės tarybos narių grupę. Vadinasi, jeigu savivaldybės tarybos nariai nepriklauso jokiai frakcijai ar grupei, jie „automatiškai“ patenka į mišrią savivaldybės tarybos narių grupę. Pagal Konstituciją visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, nei vieno jų teisės negali būti apribotos. Vadinasi visiems turi būti sudarytos lygios galimybės įgyvendinti savo, kaip savivaldybės tarybos nario, teises. Atitinkamai sistemiškai vertinant Vietos savivaldos įstatymo normas, tiek tarybos nariams, priklausantiems frakcijai, tiek grupei, tiek mišriai grupei, sudarytos lygios teisės įgyvendinti savo, kaip tarybos nario, teises. Įvertinus tai, kas išdėstyta, tikslintinas Seimo nario pasiūlymas, numatant, kad Kontrolės komitetas sudaromas iš vienodo visų savivaldybės tarybos narių frakcijų, grupių ir mišrios grupės deleguotų savivaldybės tarybos narių skaičiaus, tuo pačiu patikslinant mišrios savivaldybės tarybos narių grupės sąvokos apibrėžtį. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Mišri savivaldybės tarybos narių grupė – ne mažiau kaip 2 savivaldybės tarybos nariai, nesusivieniję į savivaldybės tarybos narių frakciją ar savivaldybės tarybos narių grupę.“ Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kiekvienos savivaldybės taryba privalo sudaryti Kontrolės komitetą.
Kontrolės komitetas sudaromas iš vienodo visų savivaldybės tarybos narių frakcijų, grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių mišrios grupės deleguotų savivaldybės tarybos narių skaičiaus. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius, pasikeitus savivaldybės tarybos narių frakcijų ar grupių skaičiui. Jeigu visi savivaldybės tarybos nariai sudaro savivaldybės tarybos daugumą, Kontrolės komitetas, sudaromas iš savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol savivaldybės taryboje susidaro savivaldybės tarybos opozicija.“
3Seimo narys Audrius Petrošius,
2024-05-02 * Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus įstatymui Kontrolės komiteto sudėtis turėtų būti peržiūrėta, reikalingos įgyvendinimo nuostatos, todėl siūloma pakeisti 20 straipsnio pavadinimą, atsisakant įstatymo įsigaliojimo datos kaip neaktualios, o straipsnyje išdėstyti taikymo nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas taikymas.
,,Šis įstatymas įsigalioja
mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos peržiūri sprendimus dėl kontrolės komitetų sudarymo ir juos suderina su šio įstatymo nuostatomis.“ Nepritarti Argumentai: Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį yra nustatytos Kontrolės komiteto sudėties pakeitimo sąlygos ir reikalavimai, todėl papildomai tai nustatyti įstatymo projekto įsigaliojimo straipsnyje netikslinga. 4. Seimo narys Domas Griškevičius,
2 Argumentai: Savivaldybės kolegijos sudėtis yra apibrėžta įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Yra imperatyviai nustatyta, kokias pareigas užimantys asmenys sudaro kolegiją. Tačiau pasitaiko atvejų, kai savivaldybės taryba nevykdo jos išimtinei kompetencijai priskirtos funkcijos ir kolegijos nesudaro (nepriima atitinkamo sprendimo).
Kadangi įstatymas nenumato delegavimo į kolegiją, o jos nariais tampama pagal pareigas, nėra prasmės tarybai spręsti dėl kolegijos sudarymo. Formaliai kolegiją galėtų sudaryti meras savo potvarkiu. Todėl siūloma išbraukti iš išimtinės tarybos kompetencijos kolegijos sudarymą. Pasiūlymas: Papildyti projekto 4 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 2 dalies 3
punktą. 3) savivaldybės kolegijos sudarymas;“. Pritarti
5Seimo narys Domas Griškevičius,
2024-05-076 Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju 6 straipsniu: „6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui iš mero,
vicemerų, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų, Etikos komisijos pirmininko, Antikorupcijos komisijos pirmininko ir opozicijos lyderio savivaldybės tarybos sprendimu mero potvarkiu sudaroma savivaldybės kolegija (toliau – kolegija).“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3210(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
12 Argumentai: Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projekto Nr. XIVP-3231 tikslui ir sujungti jį su šiuo įstatymo projektu. Atitinkamomis įstatymo projekto Nr. XIVP-3231 nuostatomis papildomas šis įstatymo projektas.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savivaldybės tarybos reglamento (toliau
Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) gauti iš mero, vicemero, savivaldybės
administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių informaciją, įskaitant dokumentus ir kitą medžiagą, kuri būtina tarybos nario funkcijoms atlikti. Ši informacija pateikiama susipažinti tarybos nariui laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, taikomos susipažinimui su valstybės, tarnybos, komercine paslaptį sudarančia, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusia informacija;“ Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
sprendimai įforminami potvarkiais. Mero potvarkiai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“ Pritarti 2.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
9 Argumentai: Seimas 2023 m. gruodžio-23 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymą Nr. XIV-2460, kuriame pataisė mero ir savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstą taip, kaip siūloma šiuo įstatymo projektu. Todėl šio įstatymo projekto atitinkamos normos, susijusios su mero ir savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstais yra neaktualios ir jų atsisakytina. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį: „2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“ Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 9 straipsnį: ”9 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nustatomas toks išrinkto mero priesaikos tekstas: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“
kad Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projekto Nr. XIVP-3046 tikslui ir sujungti jį su šiuo įstatymo projektu, komitetui pritarus įstatymo projektui Nr. XIVP-3046 gautoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastaboms, atitinkamai tikslinamas šis įstatymo projektas.
Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį 38 punktu:
„38) gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo)
į seniūnaitijas tvirtinimas;“ Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) tvirtina teikia savivaldybės tarybai tvirtinti gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (kai jos sudaromos);“ Pasiūlymas: Pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 6 punktą: „6) teikia merui tvirtinti gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas;“ Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Seniūnaitijos sudaromos iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (vienos ar kelių
bendras ribas turinčių gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių). Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 500 gyventojų. Sudarant seniūnaitijas miestuose iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių kompaktiškai užstatytų teritorijų, kuriose gyventojų tankis ne mažesnis kaip 100 gyventojų /ha, gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 3 000 gyventojų. Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (seniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.“
komitetas,
2 Argumentai: Įvertinus tai, kad Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projekto Nr. XIVP-3536 tikslui ir sujungti jį su šiuo įstatymo projektu, komitetui pritarus įstatymo projektui Nr.
XIVP-3536 gautoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, atitinkamai tikslinamas šis įstatymo projektas. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos
posėdžių pabaigoje yra organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda. Jos metu savivaldybės tarybos mažumos atstovai turi teisę užduoti klausimų merui, vicemerui (-ams), savivaldybės administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir gauti į juos atsakymus. Jeigu posėdžio dieną nurodyti asmenys eina pareigas, jie savivaldybės tarybos mažumos valandoje privalo dalyvauti ir atsakyti į jiems užduotus klausimus. Savivaldybės tarybos mažumos valanda trunka ne trumpiau kaip vieną valandą. Pirmiausia teisę užduoti iki dviejų klausimų turi opozicijos lyderis, po to – kiti savivaldybės tarybos mažumos atstovai. Savivaldybės tarybos mažumos atstovams uždavus visus klausimus, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip, sudaroma galimybė savivaldybės tarybos daugumos atstovams užduoti klausimų. Tarybos nariams uždavus klausimų, skiriamas laikas tarybos narių pareiškimams. Pareiškimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 minutės, kalbėtojų skaičius neribojamas.“
komitetas,
2 Argumentai: Įvertinus tai, kad Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projekto Nr. XIVP-2893 tikslui ir sujungti jį su šiuo įstatymo projektu, komitetui pritarus įstatymo projektui Nr. XIVP-2893 gautoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, atitinkamai tikslinamas šis įstatymo projektas. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės tarybos komisijų sudarymo
tvarka nustatoma reglamente.
Komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Deleguojant savivaldybės tarybos narius į komisijas, sudaromas iš savivaldybės tarybos narių, laikomasi proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo.“
komitetas,
3 Argumentai: Įvertinus tai, kad Savivaldybės tarybos komisijų, išskyrus Etikos komisijos posėdžius, posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas ir komisijų posėdžiai, išskyrus Etikos komisijos ir kitų komisijų uždarus posėdžius, transliuojami tiesiogiai ir komisijų posėdžių garso ir vaizdo įrašai, nėra teisinio pagrindo išskirti tik Etikos komisiją, todėl siūlytina, kad visų komisijų, įskaitant ir Etikos komisiją, posėdžių organizavimo būdas būtų suvienodinti. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Savivaldybės tarybos komisijų, išskyrus Etikos komisijos
posėdžius, posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Komisijų posėdžiai, išskyrus Etikos komisijos ir komisijų uždarus posėdžius, transliuojami tiesiogiai ir komisijų posėdžių garso ir vaizdo įrašai Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka savivaldybės interneto svetainėje. Antikorupcijos komisijai šios dalies nuostatos taikomos, jeigu ji nenusprendžia kitaip. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai neviešinami.“ Pritarti 8.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai: Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projekto Nr. XIVP-3211 tikslui ir sujungti jį su šiuo įstatymo projektu. Atitinkamomis įstatymo projekto Nr. XIVP-3211 nuostatomis papildomas šis įstatymo projektas. Pasiūlymas Pakeisti keičiamo įstatymo 67 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu arba šio
įstatymo nustatytu atveju be konkurso ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Vienu iš pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas konkurso komisijos narių skiriamas savivaldybių kontrolierius vienijančios asociacijos atstovas. Savivaldybės kontrolierius privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito arba kontrolės srityse patirtį. Jeigu savivaldybės kontrolieriaus pirmosios kadencijos Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklą Kontrolės komitetas įvertina teigiamai, savivaldybės kontrolierius gali būti skiriamas antrai kadencijai be konkurso.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas [1] Vidaus reikalų ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 291, ir kiti Vidaus reikalų ministerijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikta jai teisės oficialiai aiškinti įstatymų ir jų taikymo klausimų, todėl šiame rašte yra pateikiama ministerijos specialistų nuomonė, kuri negali būti laikoma oficialiu teisės aiškinimu ir teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma. [2] Žr.: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D0CD0966D67F/asr [3] Žr.: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/418f26f0082b11edb4cae1b158f98ea5/asr [4] Žr.: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D5496D69DF98/asr [5] Žr.: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3D6105A8D0F/asr [6] Žr.: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E2CE2C82DA9E/asr