Projekto lyginamasis variantas
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsniŲ pakeitimo įstatymas
1Pripažinti netekusiomis galios 3 straipsnio 3 ir 4 dalis. 3. Darbingumo netekimas – darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas procentais. Jeigu nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl ūmios profesinės ligos, laikoma, kad netekta 100 procentų darbingumo. Darbingumo netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba susirgimo profesine liga Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ). 4. Darbingumo netekimo koeficientas (d) – vieneto dalimis išreikštas dydis, apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš 100. 2. Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Kompensavimo koeficientas (k) nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba ūmios profesinės ligos atveju – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos užpraeito kalendorinio mėnesio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį, santykis su nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiu užpraeito ketvirčio šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant netekto darbingumo dalyvumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė profesinė liga, pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą neturi teisės gauti socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo), socialinio draudimo negalios arba socialinio draudimo senatvės pensijos arba kai šis koeficientas yra didesnis negu apskaičiuotasis šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Nelaimingas atsitikimas darbe (tarnyboje) (toliau – nelaimingas atsitikimas darbe) – įvykis darbe (tarnyboje), įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo (tarnybos) funkcijas ar būnant darbo vietoje (papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje), dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo tampa laikinai nedarbingu nors vienai dienai, netenka dalyvumo arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.
Nelaimingu atsitikimu darbe taip pat pripažįstamas su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas.“
4Papildyti 3 straipsnį 11¹ dalimi:
„11¹. Netektas dalyvumas – procentais išreiškiamas sumažėjęs asmens pajėgumas veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl susirgimo profesine liga. Jeigu nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl ūmios profesinės ligos, laikoma, kad netekta 100 procentų dalyvumo. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba susirgimo profesine liga netekto dalyvumo procentą nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.“
5Papildyti 3 straipsnį 11² dalimi:
„11². Netekto dalyvumo koeficientas (d) – vieneto dalimis išreiškiamas dydis, apskaičiuojamas netekto dalyvumo procentą dalijant iš 100.“
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Apdraustajam asmeniui, dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, tapusiam laikinai nedarbingu, netekusiam dalies ar viso darbingumo dalyvumo, pagal šį įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama:
1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka (toliau – ligos išmoka);
2) netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija;
3) netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija.“
Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ligos išmoka mokama už visą laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, išduotu pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba dalyvumo (darbingumo) lygio nustatymo dienos, taip pat ir už gydymosi laiką sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Tuo atveju, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos išmoka mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.“
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kol nelaimingas atsitikimas darbe bus ištirtas ar profesinė liga bus pripažinti draudžiamaisiais įvykiais, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
Pripažinus įvykį draudžiamuoju, ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo atitinkamai nelaimingo atsitikimo darbe dienos arba nuo profesinės ligos nustatymo dienos perskaičiuojama šiame įstatyme nustatyta tvarka ir išmokamas mokėtinos pagal šį įstatymą ir išmokėtosios ligos išmokų skirtumas, tačiau tais atvejais, kai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą išmokėta ligos išmoka yra didesnė negu pagal šį įstatymą apskaičiuota ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe (ar jai lygi), išmokėtoji ligos išmoka neperskaičiuojama.“
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija
1Jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo dalyvumo, jam išmokama netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 7,76 procento jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti. 2. Jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo dalyvumo, jam išmokama netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 15,52 procento jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti. 3. Jeigu nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas darbingumo netekimas netektas dalyvumas nurodytas šio straipsnio 1 ir ar 2 dalyse dalyje, netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija išmokama trigubai didesnė, negu nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje. 4.
4Kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo dalyvumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka pagal nukentėjusiojo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo mėnesį. 5. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo dalyvumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali būti mažesnis už 15 procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio (D) ir negali viršyti vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojančio nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo mėnesį, dviejų dydžių. 6. Jeigu nukentėjusiojo, kuriam jau buvo išmokėta netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) vienkartinė kompensacija (toliau kartu – netekto dalyvumo (darbingumo) vienkartinė kompensacija), netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumas) pasikeičia ir neviršija šiame straipsnyje nustatytų dydžių, o naujai apskaičiuota netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija yra didesnė už gautąją, išmokamas naujai apskaičiuotos ir jau išmokėtos kompensacijos skirtumas. 7. Netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija skiriama pasibaigus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Agentūros sprendimo apskundimo terminui Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija
1Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko nuo 30 iki 45 procentų darbingumo dalyvumo, jam mokama netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija.
Asmeniui, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo dalyvumo, mokama netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija:
1) jeigu gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio arba didesnę netekto darbingumo socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ar negalios pensiją;
2) jeigu gavėjui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama netekto darbingumo socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ar negalios pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto darbingumo dalyvumo periodinę kompensaciją. Šiuo atveju gavėjui mokama netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija, kurios dydis yra nustatomas kaip šiame punkte nurodytų išmokų skirtumas. 2. Netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo netekto dalyvumo koeficiento (d) (šio įstatymo 3 straipsnio 4 11² dalis), kompensavimo koeficiento (k) (šio įstatymo 3 straipsnio 7, 8, 9 dalys) ir 77,58 procento vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojančio mėnesį, už kurį mokama kompensacija, sandaugos pusė, tai yra pagal formulę 0,5 × d × k × 0,7758 × D.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Kompensacijų mokėjimas pasikeitus nukentėjusiojo nedarbingumui netekto dalyvumo procentams
1Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba Agentūra iš naujo nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto dalyvumo (darbingumo) vienkartinę kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų dalyvumo, periodinė netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija mokama šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka nuo netekto darbingumo dalyvumo pasikeitimo dienos. 2.
2Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba Agentūra iš naujo nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto dalyvumo periodinę kompensaciją (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekto darbingumo periodinę kompensaciją) (toliau kartu – netekto dalyvumo (darbingumo) kompensacija) (šio įstatymo 20 straipsnis), neteko mažiau kaip 30 procentų darbingumo dalyvumo, jam išmokama netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija (šio įstatymo 19 straipsnis), o netekto dalyvumo (darbingumo) periodinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas nuo netekto darbingumo dalyvumo pasikeitimo dienos. 3. Jeigu nukentėjusiojo, gaunančio netekto dalyvumo (darbingumo) periodinę kompensaciją, netektas darbingumas dalyvumas pakartotinai sumažėja iki šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytų dydžių, netekto dalyvumo darbingumo vienkartinė kompensacija už tą patį nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimą profesine liga mokama šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 4. Jeigu nukentėjusiojo, gavusio netekto dalyvumo (darbingumo) periodinę ir netekto dalyvumo (darbingumo) vienkartinę kompensacijas (ar nurodytos vienkartinės kompensacijos skirtumą), netektas darbingumas dalyvumas, nepraėjus 24 mėnesiams nuo teisės į vienkartinę netekto dalyvumo vienkartinę kompensaciją atsiradimo dienos, pakartotinai padidėja iki 30 ir daugiau procentų, iš apskaičiuotos netekto darbingumo dalyvumo periodinės kompensacijos sumos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka išskaičiuojama išmokėtos netekto dalyvumo (darbingumo) vienkartinės kompensacijos (ar jos skirtumo) dalis už likusį iki 24 mėnesių laikotarpį. 5. Nukentėjusiajam dėl kelių įvykių Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba Agentūra nustato darbingumo dalyvumo netekimo procentą dėl kiekvieno įvykio.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis.
Netekto darbingumo dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimo trukmė Netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija mokama iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Agentūros nustatyto darbingumo netekimo netekto dalyvumo procentų (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyto netekto darbingumo procentų) termino pabaigos.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio sumažinimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai sumažina nukentėjusiajam išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba Agentūra iš naujo nustato, kad nukentėjusiojo netektas darbingumas netekto dalyvumo procentai sumažėjo. Jeigu darbingumo dalyvumo netekimas dėl draudžiamojo įvykio buvo nustatytas teismo sprendimu, draudimo išmoka šiame straipsnyje nustatytu atveju gali būti atitinkamai sumažinta tik teismo sprendimu.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio padidinimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai padidina išmokos dydį apdraustajam asmeniui, netekusiam darbingumo dalyvumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, arba jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba Agentūra iš naujo nustato, kad apdraustojo asmens netektas darbingumas netekto dalyvumo procentai padidėjo.“
1Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo tos dienos, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba Agentūra nustato darbingumo dalyvumo netekimą.“
2Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija skiriama nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Agentūros darbingumo dalyvumo netekimo procentų nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Jeigu apdraustasis asmuo dėl netekto darbingumo dalyvumo periodinės kompensacijos skyrimo kreipiasi praėjus 3 metams, išmoka nurodyta kompensacija už praėjusį laiką jam mokama už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos.“
3Papildyti 25 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimas apdraustojo asmens prašymu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka gali būti stabdomas, o sustabdytas – atnaujinamas, jeigu teisė gauti netekto dalyvumo periodinę kompensaciją jos gavėjui buvo išlikusi laikotarpiu, kuriuo jos mokėjimas buvo sustabdytas. Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimas atnaujinamas nuo apdraustojo asmens prašyme atnaujinti netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą nurodytos dienos, bet ne anksčiau nei nuo šios kompensacijos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu dėl netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimo atnaujinimo kreipiamasi per 3 metus nuo šios kompensacijos mokėjimo sustabdymo dienos.
Jeigu apdraustasis asmuo dėl netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimo atnaujinimo kreipiasi praėjus 3 ir daugiau metų nuo šios kompensacijos mokėjimo sustabdymo dienos, jos mokėjimas atnaujinamas ir nurodyta kompensacija išmokama už praėjusį laikotarpį ne daugiau kaip už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi atnaujinti netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą dienos. Šioje dalyje nustatyta tvarka atnaujinus netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą, laikotarpiu, kai nurodytos kompensacijos gavėjui vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsniu asmeniui paskirta ir mokama išankstinė senatvės pensija, jam netekto dalyvumo periodinė kompensacija nėra skiriama ir mokama ir jos ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo terminas nepratęsiamas išankstinės pensijos gavimo laikotarpiu.“
4Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Netekto darbingumo dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus mokėjimas stabdomas, kai netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos gavėjas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu arba gauti duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos gavėjas prarado teisę gauti netekto dalyvumo kompensaciją ar periodinę draudimo išmoką.
Kompensacijos Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šioje dalyje nurodytos aplinkybės, pirmos dienos. Išnykus šioje dalyje nustatytoms aplinkybėms, netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas atnaujinamas nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu teisė gauti netekto dalyvumo periodinę kompensaciją ar periodinę draudimo išmoką jos gavėjui buvo išlikusi. Jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos mokėjimas buvo sustabdytas, yra miręs (paskelbtas mirusiu), jo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį (paskelbtą mirusiu) netekto dalyvumo periodinės kompensacijos gavėją pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą, išmokama mirusiam (paskelbtam mirusiu) asmeniui priklausiusi netekto dalyvumo periodinė kompensacija ar periodinė draudimo išmoka nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos iki jo mirties (paskelbimo mirusiu) dienos, bet ne daugiau kaip už 3 metus.“
1Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Jeigu apdraustasis asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties. Periodinę draudimo išmoką taip pat turi teisę gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai), kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba po jo mirties dienos įgijo teisę į jo išlaikymą. Išmoka mokama:
1) vaikams (įvaikiams) – kol jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantiems mokiniams ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantiems studentams – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;
2) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant amžiaus ir darbingumo dalyvumo, jeigu jis (ji) nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris, kol šiems sukaks 8 metai;
3) mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius), – iki gyvos galvos;.
4) mirusiojo sutuoktiniui, kuris pripažintas asmeniu su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingu ar iš dalies darbingu, (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu), ir mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgaliaisiais, iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki pilnametystės 18 metų, – kol jie yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai) – laikotarpiu, kuriuo jiems nustatyta negalia;
5) kitiems asmenims su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas nustatomas teismo sprendimu, o jų nedarbingumo dalyvumo faktas nustatomas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Agentūros arba teismo sprendimu. Asmenims su negalia ši išmoka mokama jiems nustatytos negalios laikotarpiu.“
2Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kas mėnesį mokama periodinė draudimo išmoka, lygi periodinei netekto darbingumo dalyvumo kompensacijai (šio įstatymo 20 straipsnis), padalytai iš vienetu padidinto šio straipsnio 1 dalyje nustatytų asmenų skaičiaus.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip
18 metų, jeigu jie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - neįgaliaisiais, (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų iki pilnametystės – laikotarpiu, kuriuo jiems nustatyta negalia, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenims, kuriems darbingumo netekimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių atžvilgiu, šiam įstatymui įsigaliojus, nėra priimtas sprendimas skirti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokas, šios išmokos skiriamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4.
4Šio įstatymo 4 straipsnis taikomas ir asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingiems dėl profesinės ligos, kuri draudžiamuoju įvykiu pripažįstama po šio įstatymo įsigaliojimo. 5. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalis taikoma ir asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę į netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kuri, įsigaliojus šiam įstatymui, nėra baigta mokėti. 6. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis taikoma ir asmenims, nurodytiems Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kurie teisę į periodinę draudimo išmoką įgijo iki šio įstatymo įsigaliojimo. 7. Įsigaliojus šiam įstatymui, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskirtos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos mokamos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų mokėjimas tęsiamas pagal jų mokėjimo metu galiojančias Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas, asmeniui paskirtą netekto darbingumo vienkartinę ar netekto darbingumo periodinę kompensaciją po šio įstatymo įsigaliojimo laikant atitinkamai netekto dalyvumo vienkartine kompensacija ar netekto dalyvumo periodine kompensacija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3195(2) lyginamasis variantas
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsniŲ pakeitimo įstatymas
1Pripažinti netekusiomis galios 3 straipsnio 3 ir 4 dalis. 3. Darbingumo netekimas – darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas procentais. Jeigu nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl ūmios profesinės ligos, laikoma, kad netekta 100 procentų darbingumo. Darbingumo netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba susirgimo profesine liga Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ). 4. Darbingumo netekimo koeficientas (d) – vieneto dalimis išreikštas dydis, apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš 100. 2. Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Kompensavimo koeficientas (k) nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba ūmios profesinės ligos atveju – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos užpraeito kalendorinio mėnesio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį, santykis su nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiu užpraeito ketvirčio šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant netekto darbingumo dalyvumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė profesinė liga, pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą neturi teisės gauti socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo), socialinio draudimo negalios arba socialinio draudimo senatvės pensijos arba kai šis koeficientas yra didesnis negu apskaičiuotasis šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Nelaimingas atsitikimas darbe (tarnyboje) (toliau – nelaimingas atsitikimas darbe) – įvykis darbe (tarnyboje), įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo (tarnybos) funkcijas ar būnant darbo vietoje (papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje), dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo tampa laikinai nedarbingas nors vienai dienai, netenka dalyvumo arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.
Nelaimingu atsitikimu darbe taip pat pripažįstamas su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas.“
4Papildyti 3 straipsnį 11¹ dalimi:
„11¹. Netektas dalyvumas – procentais išreiškiamas sumažėjęs asmens pajėgumas veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl susirgimo profesine liga. Jeigu nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl ūmios profesinės ligos, laikoma, kad netekta 100 procentų dalyvumo. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba susirgimo profesine liga netekto dalyvumo procentą nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.“
5Papildyti 3 straipsnį 11² dalimi:
„11². Netekto dalyvumo koeficientas (d) – vieneto dalimis išreiškiamas dydis, apskaičiuojamas netekto dalyvumo procentą dalijant iš 100.“
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
,,2.
Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami apdraustiesiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4, 5, 8 ir 10 dalyse (išskyrus bausmių vykdymo sistemos įstaigose pagal profesinio mokymo programas besimokančius asmenis (kursantus), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, muitinės pareigūnų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose besimokančius asmenis (kursantus), kurie yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, bei atliekančius karo tarnybą studijuojant karo mokymo įstaigoje asmenis (kariūnus)), įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms:“. 2. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami ir su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susiję įvykiai, kurių metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas. Draudžiamaisiais įvykiais taip pat pripažįstami apdraustiesiems asmenims, kurie mokosi bausmių vykdymo sistemos įstaigose pagal profesinio mokymo programas (kursantams), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, muitinės pareigūnų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ir yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantams) arba atlieka karo tarnybą studijuodami karo mokymo įstaigoje (kariūnams), įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos jų mokymo ir pratybų laiku.“
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Apdraustajam asmeniui, dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, tapusiam laikinai nedarbingu, netekusiam dalies ar viso darbingumo dalyvumo, pagal šį įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama:
1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka (toliau – ligos išmoka);
2) netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija;
3) netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija.“
Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ligos išmoka mokama už visą laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, išduotu pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba dalyvumo (darbingumo) lygio nustatymo dienos, taip pat ir už gydymosi laiką sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Tuo atveju, kKai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos išmoka mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.“
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kol nelaimingas atsitikimas darbe bus ištirtas ar profesinė liga bus pripažinti draudžiamaisiais įvykiais, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
Pripažinus įvykį draudžiamuoju, ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo atitinkamai nelaimingo atsitikimo darbe dienos arba nuo profesinės ligos nustatymo dienos perskaičiuojama šiame įstatyme nustatyta tvarka ir išmokamas mokėtinos pagal šį įstatymą ir išmokėtosios ligos išmokų skirtumas, tačiau tais atvejais, kai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą išmokėta ligos išmoka yra didesnė negu pagal šį įstatymą apskaičiuota ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe (ar jai lygi), išmokėtoji ligos išmoka neperskaičiuojama.“
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija
1Jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo dalyvumo, jam išmokama netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 7,76 procento jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti. 2. Jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo dalyvumo, jam išmokama netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 15,52 procento jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti. 3. Jeigu nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas darbingumo netekimas netektas dalyvumas, nurodytas šio straipsnio 1 ir ar 2 dalyse dalyje, netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija išmokama trigubai didesnė, negu nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje. 4.
4Kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo dalyvumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka pagal nukentėjusiojo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo mėnesį. 5. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo dalyvumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali būti mažesnis už 15 procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio (D) ir negali viršyti vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojančio nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo mėnesį, dviejų dydžių. 6. Jeigu nukentėjusiojo, kuriam jau buvo išmokėta netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) vienkartinė kompensacija (toliau kartu – netekto dalyvumo (darbingumo) vienkartinė kompensacija), netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumas) pasikeičia ir neviršija šiame straipsnyje nustatytų dydžių, o naujai apskaičiuota netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija yra didesnė už gautąją, išmokamas naujai apskaičiuotos ir jau išmokėtos kompensacijos skirtumas. 7. Netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija skiriama pasibaigus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Agentūros sprendimo apskundimo terminui Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija
1Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko nuo 30 iki 45 procentų darbingumo dalyvumo, jam mokama netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija.
Asmeniui, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo dalyvumo, mokama netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija:
1) jeigu gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio arba didesnę netekto darbingumo socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ar negalios pensiją;
2) jeigu gavėjui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama netekto darbingumo socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ar negalios pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto darbingumo dalyvumo periodinę kompensaciją. Šiuo atveju gavėjui mokama netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija, kurios dydis yra nustatomas kaip šiame punkte nurodytų išmokų skirtumas. 2. Netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo netekto dalyvumo koeficiento (d) (šio įstatymo 3 straipsnio 4 11² dalis), kompensavimo koeficiento (k) (šio įstatymo 3 straipsnio 7, 8, 9 dalys) ir 77,58 procento vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojančio mėnesį, už kurį mokama kompensacija, sandaugos pusė, tai yra pagal formulę 0,5 × d × k × 0,7758 × D.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Kompensacijų mokėjimas pasikeitus nukentėjusiojo nedarbingumui netekto dalyvumo procentams
1Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba Agentūra iš naujo nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto dalyvumo (darbingumo) vienkartinę kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų dalyvumo, periodinė netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija mokama šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka nuo netekto darbingumo dalyvumo pasikeitimo dienos. 2.
2Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba Agentūra iš naujo nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto dalyvumo periodinę kompensaciją (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekto darbingumo periodinę kompensaciją) (toliau kartu – netekto dalyvumo (darbingumo) kompensacija) (šio įstatymo 20 straipsnis), neteko mažiau kaip 30 procentų darbingumo dalyvumo, jam išmokama netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija (šio įstatymo 19 straipsnis), o netekto dalyvumo (darbingumo) periodinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas nuo netekto darbingumo dalyvumo pasikeitimo dienos. 3. Jeigu nukentėjusiojo, gaunančio netekto dalyvumo (darbingumo) periodinę kompensaciją, netektas darbingumas dalyvumas pakartotinai sumažėja iki šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytų dydžių, netekto dalyvumo darbingumo vienkartinė kompensacija už tą patį nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimą profesine liga mokama šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 4. Jeigu nukentėjusiojo, gavusio netekto dalyvumo (darbingumo) periodinę ir netekto dalyvumo (darbingumo) vienkartinę kompensacijas (ar nurodytos vienkartinės kompensacijos skirtumą), netektas darbingumas dalyvumas, nepraėjus 24 mėnesiams nuo teisės į vienkartinę netekto dalyvumo vienkartinę kompensaciją atsiradimo dienos, pakartotinai padidėja iki 30 ir daugiau procentų, iš apskaičiuotos netekto darbingumo dalyvumo periodinės kompensacijos sumos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka išskaičiuojama išmokėtos netekto dalyvumo (darbingumo) vienkartinės kompensacijos (ar jos skirtumo) dalis už likusį iki 24 mėnesių laikotarpį. 5. Nukentėjusiajam dėl kelių įvykių Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba Agentūra nustato darbingumo netekto dalyvumo netekimo procentą dėl kiekvieno įvykio.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis.
Netekto darbingumo dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimo trukmė Netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija mokama iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Agentūros nustatyto darbingumo netekimo netekto dalyvumo procentų (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyto netekto darbingumo procentų) termino pabaigos.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio sumažinimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai sumažina nukentėjusiajam išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba Agentūra iš naujo nustato, kad nukentėjusiojo netektas darbingumas netekto dalyvumo procentai sumažėjo. Jeigu darbingumo dalyvumo netekimas dėl draudžiamojo įvykio buvo nustatytas teismo sprendimu, draudimo išmoka šiame straipsnyje nustatytu atveju gali būti atitinkamai sumažinta tik teismo sprendimu.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio padidinimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai padidina išmokos dydį apdraustajam asmeniui, netekusiam darbingumo dalyvumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, arba jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba Agentūra iš naujo nustato, kad apdraustojo asmens netektas darbingumas netekto dalyvumo procentai padidėjo.“
1Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Netekto darbingumo dalyvumo vienkartinė kompensacija skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo tos dienos, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba Agentūra nustato darbingumo dalyvumo netekimą.“
2Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Netekto darbingumo dalyvumo periodinė kompensacija skiriama nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Agentūros darbingumo netekto dalyvumo netekimo procentų nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Jeigu apdraustasis asmuo dėl netekto darbingumo dalyvumo periodinės kompensacijos skyrimo kreipiasi praėjus 3 metams, išmoka nurodyta kompensacija už praėjusį laiką jam mokama už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos.“
3Papildyti 25 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimas apdraustojo asmens prašymu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka gali būti stabdomas, o sustabdytas – atnaujinamas, jeigu teisė gauti netekto dalyvumo periodinę kompensaciją jos gavėjui buvo išlikusi laikotarpiu, kuriuo jos mokėjimas buvo sustabdytas. Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimas atnaujinamas nuo apdraustojo asmens prašyme atnaujinti netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą nurodytos dienos, bet ne anksčiau negu nuo šios kompensacijos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu dėl netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimo atnaujinimo kreipiamasi per 3 metus nuo šios kompensacijos mokėjimo sustabdymo dienos.
Jeigu apdraustasis asmuo dėl netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimo atnaujinimo kreipiasi praėjus 3 ir daugiau metų nuo šios kompensacijos mokėjimo sustabdymo dienos, jos mokėjimas atnaujinamas ir nurodyta kompensacija išmokama už praėjusį, bet ne ilgesnį kaip už 12 mėnesių, laikotarpį, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi atnaujinti netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą dienos. Šioje dalyje nustatyta tvarka atnaujinus netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą, laikotarpiu, kai nurodytos kompensacijos gavėjui vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsniu asmeniui paskirta ir mokama išankstinė senatvės pensija, jam netekto dalyvumo periodinė kompensacija nėra skiriama ir mokama ir jos ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo terminas nepratęsiamas išankstinės pensijos gavimo laikotarpiu.“
4Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Netekto darbingumo dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus mokėjimas stabdomas, kai netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos gavėjas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu arba gauti duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos gavėjas prarado teisę gauti netekto dalyvumo kompensaciją ar periodinę draudimo išmoką.
Kompensacijos Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šioje dalyje nurodytos aplinkybės, pirmos dienos. Išnykus šioje dalyje nustatytoms aplinkybėms, netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas atnaujinamas nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu teisė gauti netekto dalyvumo periodinę kompensaciją ar periodinę draudimo išmoką jos gavėjui buvo išlikusi. Jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos mokėjimas buvo sustabdytas, yra miręs (paskelbtas mirusiu), jo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį (paskelbtą mirusiu) netekto dalyvumo periodinės kompensacijos gavėją pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą, išmokama mirusiam (paskelbtam mirusiu) asmeniui priklausiusi netekto dalyvumo periodinė kompensacija ar periodinė draudimo išmoka nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos iki jo mirties (paskelbimo mirusiu) dienos, bet ne daugiau kaip už 3 metus.“
1Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Jeigu apdraustasis asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties. Periodinę draudimo išmoką taip pat turi teisę gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai), kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba po jo mirties dienos įgijo teisę į jo išlaikymą. Išmoka mokama:
1) vaikams (įvaikiams) – kol jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantiems mokiniams ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantiems studentams – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;
2) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant amžiaus ir darbingumo dalyvumo, jeigu jis (ji) nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris, kol šiems sukaks 8 metai;
3) mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius), – iki gyvos galvos;.
4) mirusiojo sutuoktiniui, kuris pripažintas asmeniu su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingu ar iš dalies darbingu, (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu), ir mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgaliaisiais, iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki pilnametystės 18 metų, – kol jie yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai) – laikotarpiu, kuriuo jiems nustatyta negalia;
5) kitiems asmenims su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas nustatomas teismo sprendimu, o jų nedarbingumo dalyvumo faktas nustatomas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Agentūros arba teismo sprendimu. Asmenims su negalia ši išmoka mokama laikotarpiu, kuriuo jiems nustatyta negalia.“
2Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kas mėnesį mokama periodinė draudimo išmoka, lygi periodinei netekto darbingumo dalyvumo kompensacijai (šio įstatymo 20 straipsnis), padalytai iš vienetu padidinto šio straipsnio 1 dalyje nustatytų asmenų skaičiaus.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip
18 metų, jeigu jie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - neįgaliaisiais, (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų iki pilnametystės – laikotarpiu, kuriuo jiems nustatyta negalia, mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenims, kuriems darbingumo netekimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių atžvilgiu, šiam įstatymui įsigaliojus, nėra priimtas sprendimas skirti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokas, šios išmokos skiriamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4.
4Šio įstatymo 5 straipsnis taikomas ir asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingiems dėl profesinės ligos, kuri draudžiamuoju įvykiu pripažįstama po šio įstatymo įsigaliojimo. 5. Šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis taikoma ir asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę į netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kuri, įsigaliojus šiam įstatymui, nėra baigta mokėti. 6. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalis taikoma ir asmenims, nurodytiems Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kurie teisę į periodinę draudimo išmoką įgijo iki šio įstatymo įsigaliojimo. 7. Įsigaliojus šiam įstatymui, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskirtos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos mokamos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų mokėjimas tęsiamas pagal jų mokėjimo metu galiojančias Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas, asmeniui paskirtą netekto darbingumo vienkartinę ar netekto darbingumo periodinę kompensaciją po šio įstatymo įsigaliojimo laikant atitinkamai netekto dalyvumo vienkartine kompensacija ar netekto dalyvumo periodine kompensacija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis
SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 1, 2, 5, 6, 10, 13, 20, 23, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 58, 59 STRAIPSNIŲ, III SKYRIAUS IR ĮSTATYMO 3 IR 6 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1722 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 2, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18¹, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 6, 10, 11, 14, 32, 34, 34¹ IR 40 stRAIPSNIų pakeitimo įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO nR. ix-110 11, 12 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO ir LIETUVOS RESPUBLIKOS LiGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 11¹, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMo nr. XIV-2054 6 IR 9 STRAIPSNIŲ pakeitimo įstatymo PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1722, pagal kurį 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo įgyvendinama sisteminė negalios reforma. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nuo 2024 m. sausio 1 d.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) dalyvumo lygį nustatys: 1) asmenims iki pilnametystės, jeigu jie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu; 2) pilnamečiams asmenims. Taigi bus nustatomas ir darbingo amžiaus asmenų, ir asmenų, sukakusių Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) dalyvumo lygis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, darbingumo lygio nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. nenustato. Įsigaliojus Įstatymui, taip pat pasikeis šiuo metu teisės aktuose vartojamos sąvokos, pavyzdžiui, vietoj sąvokos „neįgalusis“ bus vartojama sąvoka „asmuo su negalia“, sąvokos „darbingumo lygis“ ir „specialiųjų poreikių lygis“ – „dalyvumo lygis“, sąvokos „specialusis poreikis“ – sąvoka „individualusis pagalbos poreikis“, sąvokos „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“ – sąvoka „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis“, sąvokos „specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis“ – sąvoka „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis“, sąvokos „specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis“ – sąvoka „lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis“, sąvokos „didelių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „15 procentų dalyvumo lygis“, sąvokos „vidutinių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „40 procentų dalyvumo lygis“, sąvokos „netektas darbingumas“ – sąvoka „netektas dalyvumas“, sąvokos „neįgalumas“ – sąvoka „negalia“ (Įstatymo 3 straipsnio 7 dalis).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) duomenimis, 2023 m. vasario mėnesį 613 539 asmenys gavo socialinio draudimo senatvės pensiją, 122 380 asmenų – socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, 24 846 asmenys – invalidumo pensiją. Nuo 2018 m. sausio 1 d. pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą, kai asmuo praleidžia kreipimosi dėl pensijos skyrimo terminą, pensiją jis gauti ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Iki nurodytos datos šis terminas buvo lygus 12 mėnesių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2018–2020 m. apie 3 200 senatvės pensijų buvo paskirta nuo vėlesnės datos, negu asmuo sukako senatvės pensijos amžių, t. y. vidutiniškai po 1 067 asmenis per metus.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo keitimo priežastys:
1Įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąvokų prilyginimas netaikytinas pensijų pavadinimams, nes, įsigaliojus Įstatymui, keisis negalios nustatymo procedūra, tačiau Įstatyme nenumatytas darbingumo lygio procentų prilyginimas dalyvumo lygio procentams. Dėl šios priežasties netekto darbingumo pensijos, kurios paskirtos pagal nustatytus netekto darbingumo procentus, negali būti pakeistos į socialinio draudimo pensijas asmenims su negalia, kurios bus skiriamos pagal netekto dalyvumo procentus, apskaičiuotus asmeniui nustačius dalyvumo lygį. Tačiau po 2024 m. asmenims, kurie bus pripažinti asmenimis su negalia, bus skiriamos atitinkamos rūšies pensijos, kurių pavadinimai atitinka Įstatymo nustatytas sąvokas: socialinio draudimo negalios pensijos arba socialinio draudimo senatvės pensijos asmeniui su negalia. 2. Pagal Įstatymo nuostatas, dalyvumo lygis pirmą kartą galės būti nustatomas ir senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, todėl Socialinio draudimo pensijų įstatyme būtina nustatyti taisykles, kaip tokiais atvejais apskaičiuojama senatvės pensija: senatvės pensijos dydis dauginamas iš netekto dalyvumo lygio daugiklio;
3Įsigaliojus Įstatymui, tikėtina, padaugės asmenų, kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių, ir, tikėdamiesi didesnės pensijos, kreipsis dėl dalyvumo lygio nustatymo. Įgyvendinant negalios reformą ir nesant galimybės prognozuoti dėl dalyvumo lygio nustatymo besikreipsiančių pensijų gavėjų skaičiaus, galiojantis 6 mėnesių už praėjusį laikotarpį pensijų grąžinimo laikotarpis gali būti per trumpas.
Atsižvelgiant į tai, siūloma atkurti iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusią socialinio draudimo pensijų skyrimo už praėjusį laiką tvarką, t. y. pensijas skirti ir mokėti ne daugiau kaip už 12 mėnesių nuo teisės gauti pensiją dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengtas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 1, 2, 5, 6, 10, 13, 20, 23, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 58, 59 straipsnių, III skyriaus ir Įstatymo 3 ir 6 priedų pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), kurio tikslai:
1suderinti Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Įstatymu;
2patikslinti Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, sudarant teisines prielaidas mokėti socialinio draudimo pensiją (toliau – pensija) už 12 mėnesių, kai asmuo praleidžia kreipimosi dėl pensijos skyrimo terminą, kaip tai buvo nustatyta iki 2018 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto Nr. 1 uždavinys – užtikrinti sklandų negalios reformos įgyvendinimą bei pensijų skyrimą ir mokėjimą teisę jas gauti turintiems asmenims. Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas socialinio draudimo netekto dalyvumo pensijos pavadinimas. Tačiau socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų pavadinimus nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymas, kuris yra specialusis įstatymas nurodyto įstatymo atžvilgiu. Įstatymo projekte Nr. 1 asmenims su negalia siūloma nustatyti naujus pensijų pavadinimus: socialinio draudimo negalios pensija ir socialinio draudimo senatvės pensija asmeniui su negalia. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, socialinio draudimo išmokų paskirtis yra bent iš dalies kompensuoti dėl draudžiamojo įvykio prarastas pajamas.
Tai siejasi visų pirma su asmenų galimybe dirbti. Įstatyme nustatyta, kad dalyvumo lygis – tai kompleksiškai įvertintos ir atsižvelgiant į pilnamečio asmens negalią ir aplinkos veiksnius nustatytos asmens galimybės ir pajėgumas visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime. Asmens galimybės visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime apima platesnę sritį nei socialinio draudimo išmokos, todėl pensiją sieti su asmens galimybėmis dalyvauti visuomenės gyvenime nebūtų teisinga ir iškreiptų socialinio draudimo išmokų paskirtį, dėl to Įstatyme nurodytas pensijos pavadinimas – socialinio draudimo netekto dalyvumo pensija – netinkamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengtas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), kurio tikslas – pakeisti Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytą pensijos pavadinimą, suderinant jį su Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomais pakeitimais. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) siūlomais pakeitimais siekiama aiškesnio Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatų taikymo praktikoje ir spręsti esamas teisinio reguliavimo spragas: 1.1.
Siūloma pakeisti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad ligos išmoka mokama pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą tol, kol įvykis (t. y. ne tik nelaimingas atsitikimas darbe, bet ir profesinė liga) bus pripažintas draudžiamuoju, taip pat tikslinti nuostatoje nurodytą laikotarpį, už kurį ligos išmoka, pripažinus įvykį draudžiamuoju, perskaičiuojama Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. 1.2. Siūloma Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnį papildyti 3¹dalimi, numatant joje galimybę asmens prašymu laikinai stabdyti ir atnaujinti sustabdytos netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą. Nuostata siūloma įvertinus praktikoje buvusius atvejus, kai asmuo sustabdė netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą, siekdamas gauti kitą išmoką – išankstinę senatvės pensiją, nes pastaroji, remiantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsniu, nėra mokama, jeigu asmuo gauna kitas valstybinio socialinio draudimo išmokas. Esamas teisinis reglamentavimas nenumato šios išmokos mokėjimo stabdymo ir jo nepakanka nustatyti, nuo kokios datos kompensacijos mokėjimas gali būti atnaujinamas, todėl siūloma tokius atvejus sureguliuoti. 1.3. Siūloma 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte aiškiai nustatyti, kad asmenims su negalia, kurie buvo mirusio išlaikomi (ar turėjo teisę į išlaikymą), periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama laikotarpiu, kuriuo jiems nustatyta negalia. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr.
VIII-366 2, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18¹, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4) siūloma atsisakyti Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 2 dalies nuostatos dėl valstybės atgręžtinio reikalavimo teisės į žalos atlyginimo mokėtojus, kurios įgyvendinimas praktikoje pastaruoju metu neteko aktualumo ir tapo ekonomiškai nepagrįstas. Įstatymo projektu Nr. 4 taip pat siūloma tikslinti vienkartinės netekto dalyvumo kompensacijos skyrimo terminus ir subjektus, informuojančius apie sprendimų apskundimą, atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas, įsigaliosiančias nuo 2024 m. Įstatymų projektais Nr. 3 ir Nr. 4, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 6, 10, 11, 14, 32, 34 34¹ ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 5) ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11, 12 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 6) ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 11¹, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2054 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 7) taip pat siekiama šiais projektais keičiamuose įstatymuose vartojamas sąvokas suderinti su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Įstatymu ir Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamais pasiūlymais, atliekant redakcinio pobūdžio nuostatų pakeitimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymų projektus Nr.
Įstatymų projektus Nr. 1–2 parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės patarėja Rita Babianskaitė, tel. 8 611 53 492, el. p. [email protected], Įstatymų projektus Nr. 3–5, 7 – Socialinio draudimo grupės patarėja Ona Stravinskaitė, tel. 8 658 61 398, el. p. [email protected], Įstatymo projektą Nr. 6 – Socialinio draudimo grupės patarėja Vilma Pėčė, tel. 8 658 60 623, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1. Socialinio draudimo pensijų įstatymo III skyrius reglamentuoja socialinio draudimo netekto darbingumo pensijų (toliau – netekto darbingumo pensija) skyrimo sąlygas ir tvarką. Vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi šio įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turinčiais nustatytą ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį. Asmens darbingumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. 3.2. Pagal galiojančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatas, darbingumo lygis asmenims gali būti nustatytas tik iki senatvės pensijos amžiaus sukakties. Asmuo, kuriam nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu ar vėlesnę dieną jis turi minimalųjį stažą netekto darbingumo pensijai gauti.
Socialinio draudimo pensijų įstatyme išsamiai aptariama netekto darbingumo pensijų apskaičiavimo tvarka: minimalusis ir būtinasis stažas netekto darbingumo pensijai, netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių apskaičiavimas, netekto darbingumo pensijų dydžių naujinimas, netekto darbingumo pensijų dydžių tikslinimas ir pan. 3.3. Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytos taisyklės, susijusios su netekto darbingumo (invalidumo) pensijomis, paskirtomis iki 2018 m. sausio 1 d. (šių pensijų dydžių naujinimas, apskaitos vienetų apskaičiavimas, individualiosios dalies apskaičiavimas ir pan.). Kai asmuo, kuriam iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta netekto darbingumo pensija, po nurodytosios datos sukanka senatvės pensijos amžių, bet jam apskaičiuotoji senatvės pensija yra mažesnė už anksčiau mokėtąją netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, jam tęsiamas anksčiau mokėtosios netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 53 straipsnio 5 dalis). 3.4. Socialinio draudimo pensijų įstatyme taip pat aptariama ir senatvės pensija neįgaliajam: kai asmuo, gaunantis po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, įgyja teisę gauti senatvės pensiją, jam gali būti paskirta senatvės pensija neįgaliajam. Apskaičiuojant senatvės pensiją neįgaliajam, vertinamas ne tik asmens įgytas pensijų socialinio draudimo stažas, bet ir senatvės pensijos amžiaus sukakties metu galioję netekto darbingumo procentai. Asmeniui skiriama ir mokama didesnioji iš šių dviejų pensijų: arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam. 3.5.
3.5. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos, išskyrus išankstines senatvės pensijas. 3.6. Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas socialinio draudimo netekto dalyvumo pensijos pavadinimas. 3.7. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos Ligos ir motinystės socialinio draudimo nustatyta tvarka mokama tik tol, kol bus ištirtas nelaimingas atsitikimas darbe, tačiau analogiška nuostata turėtų būti taikoma visų draudžiamųjų įvykių (t. y. ir profesinių ligų) pripažinimo atvejais. 3.8. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nėra aptarta situacija, kai asmens prašymu gali būti stabdomas ir atnaujinamas netekto darbingumo periodinės kompensacijos (nuo 2024 m. – netekto dalyvumo (darbingumo) periodinės kompensacijos) mokėjimas. 3.9. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra aiškiai nustatytas terminas, kuriuo kitiems asmenims su negalia, kurie buvo ar turėjo būti mirusiojo išlaikomi, mokama periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, nors šios išmokos mokėjimo terminas yra nustatytas kitų asmenų grupių, nurodytų 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, atžvilgiu. 3.10. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje reglamentuojami vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos skyrimo terminai siejami su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo apskundimo Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos terminų pasibaigimu.
Taip pat nurodytoje dalyje aptariamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informavimas apie apskųstus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimus. 3.11. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybė, atlyginusi žalą 18¹straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais atvejais, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalos atlyginimo mokėtoją. Remdamasi šia nuostata, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atgręžtinio reikalavimo teise teikia kreditorinius reikalavimus žalos atlyginimo mokėtojams, kurie yra neefektyvūs, pvz., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atlikdami šią funkciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai yra pareiškę 358 189 eurus kreditorinių reikalavimų atgręžtinio reikalavimo teise, tačiau per tą patį laikotarpį atgauta 24 640 eurų (6,88 procento pareikštų reikalavimų sumos); iš nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. pareikštų reikalavimų 57 999 eurų sumai susigrąžinta tik 1 690 eurų (2,9 procento pareikštų reikalavimų sumos).
Tiek teikiamų kreditorinių reikalavimų nemokumo bylose, tiek ir atgautinų sumų, įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę į žalos atlyginimo mokėtoją, kai žalos atlyginimo prievolė pereina valstybei, dėl objektyvių priežasčių tendencingai mažėja (mažėja tokių išmokų gavėjų (pvz., miršta) bei mokėtojų (neprivatizuotų įmonių, mokančių žalos atlyginimą), mažėja pačių išmokų, skiriamų pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą). Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 95 straipsnio 5 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių pareikšti atgręžtiniai kreditoriniai reikalavimai tenkinami antrąja eile, kuriai lėšų, gautų iš nemokumo (bankroto) proceso, dažniausiai nepakanka (sumokamos nemokumo administravimo išlaidos, pajamos, gautos iš įkeisto turto, atitenka įkaito turėtojui, likęs bankrutuojančio asmens turtas įprastai būna mažavertis ir pan.), todėl lieka nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai, pareikšti įgyvendinant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių atgręžtinio reikalavimo teisę.
Į išieškojimo procesą įsitraukia ne tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių darbuotojai, bet ir nemokumo administratoriai, teismai, todėl administravimo kaštai dideli, atitinkamai nelieka tokių procedūrų ekonominio pagrįstumo. 3.12. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme vartojamos sąvokos „netektas darbingumas“, „Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ ir kt., kurios nedera su Įstatymu ir Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomais pakeitimais, ir turėtų būti tikslinamos. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nurodyta tik netekto darbingumo (invalidumo) pensija. 3.13. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 11¹, 12, 16, 18, 19, 21, 24, 25 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2054 nuostatose, įsigaliosiančiose 2024 m. sausio 1 d., vartojama sąvoka „valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensija“, kuri nedera su Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamais pasiūlymais. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
4.1. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma: 4.1.1. suderinti sąvokas su nuo 2024 m. sausio 1 d. Įstatyme įsigaliosiančiomis naujomis sąvokomis: „asmuo su negalia“, „dalyvumo lygis“, „netekto dalyvumo procentai“, „individualusis pagalbos poreikis“. Atitinkamai siūloma keisti visus tuos Socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsnius, kuriuose vartojamos sąvokos „asmuo, pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu“, „neįgalusis“, „darbingumo lygis“ „netekto darbingumo procentai“, „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“. Pagal Įstatymą iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyti darbingumo lygio procentai nėra savaime prilyginami dalyvumo lygio procentams, todėl iki 2024 m. sausio 1 d. pagal darbingumo pažymose nustatytus netekto darbingumo procentus paskirtos ir mokamos netekto darbingumo pensijos išlieka. Taip pat išlieka ir iki 2005 m. liepos 1 d. paskirtos ir mokamos invalidumo pensijos bei iki 1995 m. sausio 1 d. paskirtos maitintojo netekimo ir ištarnauto laiko pensijos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vasario mėnesio duomenimis, tebemokama 25 tūkst. invalidumo pensijų, todėl jų šios rūšies pensijų pavadinimo išbraukti Įstatymo projekte negalima. Iki 1995 m. sausio 1 d. paskirtas maitintojo netekimo pensijas 2023 m. vasario mėnesį gavo 817 gavėjų, o ištarnauto laiko pensijas – 282 gavėjai. Atsižvelgiant į tai, kad būtina išsaugoti asmenų teisėtus lūkesčius toliau gauti jiems paskirtas pensijas, straipsniuose, kuriuose kalbama apie paskirtas pensijas ar teises, kylančias iš jau paskirtų pensijų (pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tvarka, našlių ir našlaičių pensijos ir pan.) atitinkamai paliekamos netekto darbingumo, o kur aktualu – ir invalidumo pensijos.
Maitintojo neteikimo pensijų ir ištarnauto laiko pensijų mokėjimas bus tęsiamas, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas arba asmenims vietoj jų bus paskirtos negalios, senatvės arba senatvės pensijos asmeniui su negalia, kaip tai nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnis. Įstatymo projekte Nr. 1 siūlomi nauji pensijų pavadinimai: nuo 2024 m. sausio 1 d. bus skiriama socialinio draudimo negalios pensija (dabar skiriama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija) ir socialinio draudimo senatvės pensija asmeniui su negalia (dabar skiriama socialinio draudimo senatvės pensija neįgaliajam). Asmenims, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. bus nustatytas darbingumo lygis ir jo terminas nebus pasibaigęs po 2024 m. sausio 1 d., siūloma skirti netekto darbingumo pensiją, nes, pagal Įstatymą, darbingumo lygio procentai nėra prilyginami dalyvumo lygio procentams, todėl atitinkamai ir pensija turi atitikti jos skyrimo pagrindą. 4.1.2. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti senatvės pensijos asmeniui su negalia apskaičiavimo tvarką tais atvejais, kai dalyvumo lygis bus nustatytas pirmą kartą po to, kai asmuo jau bus sukakęs senatvės pensijos amžių. Siūlomo pakeitimo esmė – nustatyti, kad, jei sukakusiam senatvės pensijos amžių asmeniui yra nustatomas dalyvumo lygis, apskaičiuotas senatvės pensijos dydis dauginamas iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Siūloma nustatyti, kad senatvės pensijos gavėjui nustačius 30 procentų ir mažesnį dalyvumo lygį (70 procentų ir didesnį netekto dalyvumo lygį), senatvės pensija asmeniui su negalia pradedama mokėti be asmens prašymo.
Pasiūlymu siekiama nedidinti administracinės naštos pagyvenusiems asmenims, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos duomenis apie asmenims nustatomą darbingumo lygį (nuo 2024 m. sausio 1 d. – dalyvumo lygį) gauna pagal duomenų teikimo sutartis automatiškai. Kadangi senatvės pensijų gavėjams siūlomas senatvės pensijos asmeniui su negalia apskaičiavimas yra paprastas – gaunamos senatvės pensijos dydis padauginamas iš atitinkamo daugiklio – siūloma tai daryti be asmenų prašymų. Taip pat siūloma nustatyti terminus, nuo kada pradedama mokėti naujo dydžio senatvės pensija asmeniui su negalia, jei asmeniui pasikeičia nustatytas dalyvumo lygis. Pasibaigus nustatyto dalyvumo lygio terminui, siūloma atnaujinti buvusios senatvės pensijos mokėjimą arba, jei ši pensija nebuvo paskirta, – ją skirti ir mokėti. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma aiškiai apibrėžti, kokias išmokas turi teisę gauti darbingo amžiaus asmenys su negalia, o kokias – sukakę senatvės pensijos amžių. Nuostatos reikalingos dėl pensijų apskaičiavimo ypatumų: darbingo amžiaus asmenims su negalia apskaičiuojant negalios pensijas pajamų, iš kurių apskaičiuojami negalios apskaitos vienetai, vidurkis yra „dovanojamas“ iki senatvės pensijos amžiaus, įskaitomi papildomi laikinieji apskaitos vienetai. Sukakusiam senatvės pensijos amžių asmeniui su negalia apskaičiuojant senatvės pensiją ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, šie negalios pensijos apskaičiavimo ypatumai nebegali būti taikomi, nes iškreiptų senatvės pensijos apskaičiavimo logiką, pavyzdžiui, dėl negalios apskaitos vienetų ir laikinųjų apskaitos vienetų įskaitymo tvarkos.
Todėl siekiant teisinio aiškumo, būtina apibrėžti, kokias teises įgyja darbingo amžiaus asmenys su negalia ir kokias – sukakę senatvės pensijos amžių. 4.1.3. Atsižvelgiant į tai, kad, įsigaliojus Įstatymui, gali padaugėti žmonių, besikreipiančių dėl dalyvumo lygio nustatymo, ir tai, kad procesai gali užtrukti, siūloma atkurti socialinio draudimo pensijų skyrimo už praėjusį laiką terminą – 12 mėnesių nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos. 4.1.4. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 įgyvendinamas Įstatymas, kuris įsigalios 2024 m. sausio 1 d., siūloma nustatyti tokią pačią įstatymo įsigaliojimo datą, t. y. 2024 m. sausio 1 d. 4.1.5. Siekiant užtikrinti sklandų priimto įstatymo įgyvendinimą, siūloma nustatyti priimto įstatymo taikymo nuostatas: 4.1.5.1. Kai asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę gauti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją arba socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam, įsigaliojus šiam įstatymui, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos šias pensijas skiria vadovaudamosi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, jei asmuo dėl pensijos skyrimo kreipėsi iki 2024 m. gruodžio 31 d. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minėtų rūšių pensijos skiriamos vadovaujantis nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis nuostatomis. Iki šio įstatymo įsigaliojimo ir vadovaujantis šiame papunktyje nurodyta tvarka paskirtos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, įsigaliojus šiam įstatymui, būtų mokamos vadovaujantis jų mokėjimo metu galiojančiomis įstatymo nuostatomis.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo ir vadovaujantis šiame papunktyje nurodyta tvarka paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos neįgaliajam, įsigaliojus šiam įstatymui, būtų mokamos tokia pačia tvarka, kaip ir įsigaliojus šiam įstatymui paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos asmeniui su negalia. 4.1.5.2. Kai asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos arba socialinio draudimo senatvės pensijos neįgaliajam paskyrimo, tačiau, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, teisę gauti nurodytas pensijas būtų įgijęs po 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus šiam įstatymui, jo kreipimasis baigiamas nagrinėti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, priimant sprendimą dėl atitinkamai socialinio draudimo negalios pensijos arba socialinio draudimo senatvės pensijos asmeniui su negalia skyrimo ir mokėjimo. 4.1.5.3. Asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių ir tebegaunantiems iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtas socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijas, jos naujinamos įvertinant visą asmenų po paskutinio pensijos skyrimo įgytą stažą. Pažymėtina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka sisteminę Socialinio draudimo pensijų įstatymo peržiūrą ir planuoja parengti ir suinteresuotoms institucijoms pateikti derinti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektą 2024 m. II ketvirtį, į jį įtraukiant ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatų keitimą teisės technikos aspektu, todėl Įstatymo projektu teikiami tik su jo tikslų įgyvendinimu susiję pakeitimai, kurie nepablogina asmenų teisinės padėties.
Įstatymo projektas teikiamas atskirai nuo kitų sisteminių pasiūlymų, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turės pasirengti jo įgyvendinimui, atliekant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos pertvarkymo darbus, taip užtikrinant sklandų ir nepertraukiamą pensijų skyrimą ir mokėjimą. 4.2. Įstatymo projekte Nr. 2, atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamus pasiūlymus, siūloma atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimą, Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje vartojamą socialinio draudimo netekto dalyvumo pensijos pavadinimą pakeičiant į socialinio draudimo negalios pensiją bei, kartu įvertinant tai, kad asmenims su negalia ir po 2024 m. sausio 1 d. bus mokamos invalidumo bei netekto darbingumo pensijos, paskirtos iki Įstatymo įsigaliojimo, keičiamoje nuostatoje, siekiant užtikrinti asmenų lygias teises, nurodomi ir šių pensijų pavadinimai. Priimto įstatymo įsigaliojimo data nenustatoma, nes keičiamas 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722. 4.3. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma: 4.3.1. spręsti įstatymuose nustatyto reguliavimo spragas ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad ligos išmokos yra mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas tol, kol įvykis (t. y. ne tik nelaimingas atsitikimas darbe, bet ir profesinė liga) bus pripažintas draudžiamuoju.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmoka gali būti skiriama nuo dienos, kurią liga pripažįstama profesine, o nelaimingo atsitikimo darbe atveju – nuo dienos, kurią jis įvyko, patikslinamas laikinojo nedarbingumo laikotarpis, už kurį ligos išmoka perskaičiuojama pripažinus įvykį draudžiamuoju. Šią nuostatą siūloma taikyti ir asmenims, iki Įstatymo projekto Nr. 3 įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingiems dėl profesinės ligos, kuri draudžiamuoju įvykiu pripažįstama po Įstatymo projekto Nr. 3 įsigaliojimo. 4.3.2. Papildyti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnį 3¹ dalimi, numatant joje galimybę apdraustojo asmens prašymu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka stabdyti ir atnaujinti netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą, jei teisę į kompensaciją gavėjas išlaikė laikotarpiu, kuriuo mokėjimas buvo sustabdytas. Siūloma nustatyti, kad mokėjimas atnaujinamas nuo apdraustojo asmens prašyme atnaujinti kompensacijos mokėjimą nurodytos dienos, bet ne anksčiau nei nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu dėl netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimo pratęsimo kreipiamasi per 3 metus nuo mokėjimo sustabdymo dienos. Jeigu dėl mokėjimo atnaujinimo kreipiamasi praėjus 3 metams, kompensacijos mokėjimas atnaujinamas ne daugiau kaip už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi atnaujinti kompensacijos mokėjimą dienos.
Pažymėtina, kad netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimas nėra atnaujinamas už laikotarpį, kuriuo asmuo gavo kitas valstybinio socialinio draudimo išmokas, nurodytas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnyje. Šią nuostatą siūloma taikyti ir asmenims, kurie teisę į netekto dalyvumo periodines kompensacijas ar netekto darbingumo periodines kompensacijas, paskirtas iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, įgytų iki Įstatymo projekto Nr. 3 nuostatų įsigaliojimo. 4.3.3. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyti, kad asmenims su negalia, kurie buvo mirusio išlaikomi (ar turėjo teisę į išlaikymą) periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama laikotarpiu, kuriuo jiems nustatyta negalia. Šiuo papildymu siekiama teisinio aiškumo, nors reguliavimo turinys nėra keičiamas, nes ir šiuo metu nurodyta išmoka yra mokama tol, kol asmuo atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, t. y. kol yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, arba iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – asmenimis su negalia. 4.3.4. Atlikti techninio pobūdžio pakeitimus, siekiant sąvokas suderinti su vartojamomis Įstatyme bei kartu teikiamame Įstatymo projekte Nr. 1.
1Techninio pobūdžio pakeitimus siūloma atlikti ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo sąvokoje „nelaimingas atsitikimas darbe (tarnyboje)“, kurioje vietoje formuluotės „netenka darbingumo nors vienai dienai“ (apimančios tiek žalą sveikatai laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe atvejais, tiek ir darbingumo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – dalyvumo) netekimą) siūloma formuluotė „tampa laikinai nedarbingu nors vienai dienai, netenka dalyvumo“. Asmens laikinąjį nedarbingumą patvirtina nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra išduodamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 „Dėl Teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) nustatant laikinąjį nedarbingumą nedalyvauja, o asmens darbingumo lygį nustato pagal darbingumo lygiui taikomus kriterijus, šiuo metu nustatytus Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. Nr. A1-78/V-179 įsakymu „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nuo 2024 m. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atitinkamai nustatys tik asmens dalyvumo lygį ir netekto dalyvumo procentus, tačiau ne laikinąjį darbingumą.
Paminėtina, kad nesiūloma keisti Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies sąvokos „nelaimingas atsitikimas darbe (tarnyboje)“, atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis nurodyto įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 1 punktu, šis įstatymas taikomas tik dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai). 4.4. Įstatymo projektu Nr. 4 siūloma: 4.4.1. Tikslinti Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies nuostatas, atsižvelgiant į Įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros priimti sprendimai skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis pastarojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, šiuos skundus privaloma ikiteismine tvarka nuo 2024 m. nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija. 4.4.2. Nustatyti, kad Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra apie jos priimtų sprendimų dėl dalyvumo lygio nustatymo, kai dalyvumo netekimo priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe arba profesinė liga, apskundimą praneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, pateikdama šią informaciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos raštu arba elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį. 4.4.3. Atsisakyti Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios valstybės atgręžtinio reikalavimo teisę į žalos atlyginimo mokėtoją įstatymo 18¹straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais atvejais.
Pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą, atvejų, kai žalos atlyginimo prievolė pereina valstybei, tendencingai mažėja dėl objektyvių priežasčių, valstybės atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo kaštai yra dideli, o išieškomos sumos – neproporcingai mažos, todėl nelieka tokių procedūrų ekonominio pagrįstumo. 4.5. Įstatymų projektais Nr. 3 ir Nr. 4 siūloma nustatyti, kad pagal jais keičiamus įstatymus mokamos išmokos, kai asmenims darbingumo netekimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis nustatytas iki siūlomų pakeitimų įsigaliojimo, skiriamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nuostatas, galiojusias iki atitinkamų pakeitimų įsigaliojimo dienos, o šios išmokos ir iki pakeitimų įsigaliojimo paskirtos išmokos mokamos pagal jų mokėjimo metu galiojančias nuostatas, asmeniui paskirtas netekto darbingumo vienkartinę ar periodinę kompensaciją po pakeitimų įsigaliojimo laikant atitinkamai netekto dalyvumo vienkartine ar periodine kompensacija. Toks reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi (ir Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi), darbingumo (nuo 2024 m. – dalyvumo) lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba susirgimo profesine liga, su kuriuo siejamos šios išmokos, nustatomas asmenims neatsižvelgiant į jų amžių. 4.6. Įstatymų projektais Nr.
Įstatymų projektais Nr. 3–7 taip pat atliekami redakcinio pobūdžio sąvokų pakeitimai, suderinant jas su Įstatyme vartojamomis sąvokomis ir Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamais pasiūlymais. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymų projektais Nr. 6–7 keičiama tik dalis sąvokų, kurios vartojamos 2024 m. įsigaliosiančiame Įstatyme, t. y. sąvokos, susijusios su pensijų pavadinimais. Kitos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos, kurios turi būti tikslinamos atsižvelgiant į Įstatymo pakeitimus, patikslintos 2023 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 11¹, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIV-2054. 4.7. Įstatymo projektu Nr. 7 teikiamų pasiūlymų įsigaliojimo data nenustatoma, nes keičiamas 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2054. Siūloma nurodytais įstatymų projektais teikiamų pasiūlymų įsigaliojimo data – 2024 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priimti įstatymai sudarys prielaidas užtikrinti sklandų negalios reformos įgyvendinimą bei pensijų, netekto dalyvumo vienkartinių ar periodinių kompensacijų ir kitų išmokų skyrimą ir mokėjimą teisę jas gauti turintiems asmenims. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų Nr. 1–7 nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įstatymas šiuo metu nekeičiami dėl negalios reformos ir Įstatymo projektu teikiamų pensijų pavadinimų pasikeitimo, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka sisteminę šių įstatymų peržiūrą. Nurodytų įstatymų pakeitimai, kartu ir inkorporuojant ir techninio pobūdžio pakeitimus, susijusius su Įstatymo projektu teikiamais pasiūlymais (aktualu tik Šalpos pensijų įstatymui) ir negalios reformos įgyvendinimu, Lietuvos Respublikos Seimui bus pateikti svarstyti 2023 m. rudens sesijoje kartu su sisteminiais pasiūlymais dėl Minimalių pajamų adekvatumo studijos rekomendacijų įgyvendinimo ir planuojama valstybinių pensijų pertvarka. Įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nustatytas Įstatyme įtvirtintų sąvokų prilyginimas, todėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo keisti šiuo metu nėra poreikio. Dėl Įstatymo projektu teikiamų pasiūlymų Valstybinių pensijų įstatymo keisti nereikės. Techniniai pakeitimai dėl negalios reformos bus inkorporuoti į artimiausią Valstybinių pensijų pakeitimo projektą. Įstatymo projekto Nr. 1 21 straipsnio 11 dalyje nustatytas Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomų keisti socialinio draudimo pensijų pavadinimų prilyginimas įsigaliojus priimtam įstatymui, todėl kitų įstatymų keisti šiuo metu nėra poreikio. Įstatymo projekto Nr. 4 12 straipsnio 6 dalyje nustatytas Įstatymo projektu Nr.
4 siūlomų keisti vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos ir periodinės netekto darbingumo kompensacijos pavadinimų prilyginimas įsigaliojus priimtam įstatymui, todėl kitų įstatymų keisti šiuo metu nėra poreikio. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai Nr. 1–7 parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektais naujos sąvokos nepateikiamos. Įstatymų projektais Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 keičiamos galiojančios sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai Nr. 1–7 neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, iki 2023 m. gruodžio 31 d.:
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimą;
2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turės parengti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr.
V-270 „Dėl Pensijos gavėjo pažymėjimo išdavimo, keitimo, saugojimo ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 3, iki 2023 m. gruodžio 31 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimą. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 4, iki 2023 m. gruodžio 31 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 997 „Dėl Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 5, iki 2023 m. gruodžio 31 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr.
A1-441 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų atliekamos neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms, priežiūros funkcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo ir Asmens, kuriam duotas nurodymas dalyvauti papildomame sveikatos tyrime, su šio nurodymo vykdymu susijusių sąnaudų kompensavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą. Įstatymų projektais Nr. 6–7 teikiamiems siūlymams įgyvendinti Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Remiantis Pasaulinio senatvės ir suaugusiųjų sveikatos tyrimo (SAGE) duomenimis ir naudojant Pasaulio sveikatos organizacijos Negalios vertinimo instrumentą (2.0 versiją) (WHODAS 2.0), nustatyta, kad įvairiose pasaulio šalyse sunki negalia paveikia 8 procentus visų vyresnio amžiaus suaugusiųjų (Salinas-Rodríguez et al., 2020) (Severity Levels of Disability Among Older Adults in Low-and Middle-Income Countries: Results From the Study on Global Ageing and Adult Health (SAGE) - PMC (nih.gov)).
Panašius duomenis rodo ir tyrimas su vyresniais suaugusiaisiais, sulaukusiais 60–70 metų, Lenkijoje, kuriame buvo nustatytas 6,3 procento sunkios arba labai sunkios negalios paplitimas (Cwirlej-Sozanska et al., 2018) (Analysis of Chronic Illnesses and Disability in a Community-Based Sample of Elderly People in South-Eastern Poland - PMC (nih.gov)). Dar du tyrimai, atlikti Ispanijoje, vienas su vyresniais suaugusiaisiais, sulaukusiais 75 metų ir vyresniais, nurodo apie 10,14 procento sunkios negalios paplitimą, o kitas su asmenimis, sulaukusiais 50 metų ir vyresniais, nustatė 8 procentų sunkios negalios paplitimą (Virués-Ortega et al., 2011) (Prevalence of disability in a composite ≥75 year-old population in Spain: A screening survey based on the International Classification of Functioning - PMC (nih.gov)) (Almazán-Isla et al., 2017) (Disability, support and long-term social care of an elderly Spanish population, 2008-2009: an epidemiologic analysis - PubMed (nih.gov)). Jungtinių Tautų gyventojų skaičiaus prognozės rodo reikšmingą Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą per ateinančius 30 metų. Šis mažėjimas yra susijęs su sparčiu visuomenės senėjimu, o tai savo ruožtu yra susiję su neįgaliųjų dalies augimu.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės daugiau nei puse milijono. Dėl šių esminių darbo jėgos pasiūlos pokyčių reikia daug dėmesio skirti sveikos gyvensenos ir sveiko senėjimo politikai. Tokie pokyčiai taip pat skatina kurti politiką ir programas, įskaitant negalios vertinimo sistemą, kuri sutelktų dėmesį į asmenų su negalia funkcionavimo optimizavimą, įskaitant reabilitaciją, apgyvendinimą, priežiūros paslaugas ir kt., kad būtų maksimaliai pagerinta jų gyvenimo kokybė ir dalyvavimas darbo rinkoje (Pasaulio banko ataskaita, 2020). Įstatyme numatyta galimybė dalyvumo lygį pirmą kartą nustatyti senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2023 m. sausio mėn. 614 186 asmenų gavo socialinio draudimo senatvės pensijas. 2023 m. sausio mėn. vidutinės senatvės pensijos dydis buvo 539 eurai. Pagal Įstatymo projektą Nr.
Pagal Įstatymo projektą Nr. 1, netekto dalyvumo lygio daugiklis, iš kurio turės būti dauginamas senatvės pensijos dydis, didesnis už 1 yra netekus 70 procentų dalyvumo ir daugiau (kaip ir dabar galiojančiame Socialinio draudimo pensijų įstatymo 3 priede nustatyti netekto darbingumo lygio daugikliai), todėl teoriniam lėšų poreikiui apskaičiuoti buvo daromos prielaidos, kiek asmenų, gaunančių senatvės pensiją, kreipsis dėl dalyvumo lygio nustatymo ir kiek procentų bus pripažinti kokio dalyvumo lygio:
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (toliau – NDNT), šiuo metu yra apie 33 tūkst. darbingo amžiaus asmenų, kurie yra pripažinti netekusiais 70–100 procentų darbingumo, t. y. apie 2,4 procento nuo visų asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu (šiuo metu yra 1,4 mln. apdraustųjų). Šiuo metu yra apie 60 tūkstančių pensinio amžiaus asmenų, t. y. apie 10 procentų visų senatvės pensijų gavėjų, kuriems yra nustatyti specialieji poreikiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. buvo beveik 24 tūkst. senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų, kuriems buvo nustatyta sunki negalia (specialusis nuolatinės slaugos poreikis). NDNT duomenims, sunki negalia (specialusis nuolatinės slaugos poreikis) kasmet nustatoma apie 5 tūkst. pensinio amžiaus asmenų.
Darant prielaidą, kad, pasikeitus negalios nustatymo tvarkai ir atsiradus galimybei dėl negalios gauti didesnę pensiją, dėl dalyvumo lygio nustatymo papildomai kreipsis ir tie senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems šiuo metu nėra nustatytas specialiųjų poreikių lygis (pagyvenusių asmenų grupėje asmenų su negalia procentinė dalis didės dėl su amžiumi susijusio sveikatos būklės prastėjimo), kad asmenys dėl dalyvumo lygio nustatymo kreipsis skirtingu laiku (per kelerius metus) ir ilgainiui jų skaičius stabilizuosis, galima prognozuoti, kad:
1) pirmaisiais negalios reformos metais (2024 m.) apie 7 procentus senatvės amžių sukakusių asmenų bus pripažinti netekusiais 70 procentų ir daugiau dalyvumo (remiantis teisine baze, 5 procentai senatvės pensijos gavėjų kreipsis dėl jau nustatytų specialiųjų poreikių prilyginimo dalyvumo lygiui, 2 procentai – naujai besikreipiantys dėl negalios nustatymo asmenys);
2) antraisiais reformos metais (2025 m.) – apie 10 procentų senatvės amžių sukakusių asmenų bus pripažinti netekusiais 70 procentų ir daugiau dalyvumo;
3) trečiaisiais reformos metais (2026 m.) – apie 12 procentų senatvės amžių sukakusių asmenų bus pripažinti netekusiais 70 procentų ir daugiau dalyvumo. Remiantis šiomis prielaidomis, jei dėl dalyvumo lygio nustatymo pirmaisiais metais kreiptųsi 7 procentai visų senatvės pensijų gavėjų (iš viso apie 43 tūkst. gavėjų) ir visiems jiems būtų nustatyta 70–100 procentų netekto dalyvumo, o pasiskirstymas pagal netekto dalyvumo procentus išliktų toks pat, kaip nurodyta pirmiau dėstomose pastraipose, per metus reiktų maždaug 53 mln. eurų.
Kadangi 2022 m. valstybės biudžeto tiksliniai asignavimai socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai finansuoti sudarė apie 60 procentų visų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų, laikantis tokios pat proporcijos, nurodytasis metinis lėšų poreikis pagal finansavimo šaltinius būtų toks:
Jei trečiaisiais reformos metais (2026 m.) pagyvenusių asmenų su negalia skaičius padidėtų iki 12 procentų visų senatvės pensijų gavėjų (iš viso apie 74 tūkst. gavėjų), o 2026 m. pensijų indeksavimas vyktų pagal 2023 m. birželio mėnesio ekonominės raidos scenarijaus prielaidas (apie 7,4 procento didėjimas), 2026 m. preliminarus bendras lėšų poreikis Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamiems pasiūlymams įgyvendinti būtų apie 116 mln. eurų: apie 70 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų ir apie 46 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Šis lėšų skaičiavimas yra teorinis, nes neįmanoma nuspėti žmonių elgsenos, t. y. visiškai neaišku, kiek asmenų 2024 m. ir vėliau kreipsis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo ir kiek šių asmenų pagal patvirtintus kriterijus bus pripažinti netekusiais 70 procentų ir daugiau dalyvumo. Galutinis 2024–2026 m. lėšų poreikis priklausys nuo to, koks bus senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų aktyvumas kreiptis dėl dalyvumo lygio nustatymo ir kokia socialinio draudimo pensijų indeksacija artimiausiais 3 biudžetiniais metais pagal vėliausius ekonominės raidos scenarijų duomenis. Dėl Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamo pasiūlymo mokėti socialinio draudimo pensiją už 12 mėnesių, kai asmuo praleidžia kreipimosi dėl šios pensijos skyrimo terminą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2018–2020 m. apie 3 200 senatvės pensijų buvo paskirta nuo vėlesnės datos, negu asmuo sukako senatvės pensijos amžių, t. y. vidutiniškai po 1 067 asmenis per metus, tačiau šis skaičius nereiškia, kad visi šie žmonės praleido terminus kreiptis dėl pensijų.
Skaičius apima ir tuos žmones, kurie, pvz., pensinio amžiaus sukakties mėnesį dirba ir nori, kad to mėnesio, kurį žmogus sukanka pensinį amžių, įmokos būtų įtrauktos į pensijos apskaičiavimą – tokiu atveju neretai prašoma skirti pensiją nuo kito mėnesio pirmosios dienos. Darant prielaidą, kad vėluojančių kreiptis gavėjų skaičius išlieka pastovus, visi šie asmenys praleido kreipimosi dėl pensijos skyrimo terminą daugiau kaip 12 mėnesių, visiems jiems papildomai reikėtų išmokėti pensiją dar už 6 mėnesius ir visi jie gauna vidutinės senatvės pensijos dydžio pensiją, papildomas lėšų poreikis pirmiems metams būtų toks: 2024 m.: 1067 × 586 (preliminariai prognozuojama vidutinė senatvės pensija 2024 m.) 6 = 3,75 mln. eurų (iš jų apie 2,1 mln. eurų – iš valstybės biudžeto, apie 1,65 mln. eurų – iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto). Įstatymų projektais Nr. 2–7 teikiamiems pasiūlymams įgyvendinti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Sutaupyti lėšų neplanuojama. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus Nr. 1–7, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymų projektų Nr.1–7 žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „negalia“, „dalyvumo lygis“, „socialinio draudimo negalios pensija“, socialinio draudimo senatvės pensija asmeniui su negalia“, „netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija“, „netekto dalyvumo periodinė kompensacija“, „asmuo su negalia“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsniŲ pakeitimo
2023-10-23 Nr. XIVP-3195 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Jeigu apdraustasis asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys <...>“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šį straipsnį, teisę į žalos atlyginimą esant tam tikroms sąlygoms, turi asmenys, nepaisant jų amžiaus ir dalyvumo. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Atsižvelgiant į tai, teisinis reguliavimas tikslintinas. 2. Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte formuluotę „<...> jiems nustatytos negalios laikotarpiu“ siūlytina patikslinti atsižvelgiant į šios dalies 4 punkte ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio
negalia“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma atsisakyti nuostatos „nustatyta tvarka įregistruotose“, atitinkamai reikėtų pakeisti ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies formuluotę. 4.
„mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties“, „mirusiojo vaikai, gimę praėjus ne
daugiau kaip 300 dienų po jo mirties“ siūlytina derinti tarpusavyje atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsniŲ pakeitimo
2023-12-06 Nr. XIVP-3195(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
NR. XivP-3195 2023-11-22
dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Rita Babianskaitė – Pensijų grupės patarėja, Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė – Tikslinės pagalbos skyriaus vyresnioji patarėja, Justina Jakštienė – viceministrė, Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Ona Stravinskaitė – Socialinio draudimo grupės patarėja, Daiva Zabarauskienė – Tikslinės pagalbos grupės vadovė; Mantas Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-10-2313
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
numatyta, kad „Jeigu apdraustasis asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys <...>“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šį straipsnį, teisę į žalos atlyginimą esant tam tikroms sąlygoms, turi asmenys, nepaisant jų amžiaus ir dalyvumo. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Atsižvelgiant į tai, teisinis reguliavimas tikslintinas. Pritarti. Žr. Komiteto 2 pasiūlymą (dėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies), išvados 7.2 punkte. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-2313
„<...> jiems nustatytos negalios laikotarpiu“ siūlytina patikslinti atsižvelgiant
į šios dalies 4 punkte ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą formuluotę „<...> laikotarpiu, kuriuo jiems nustatyta negalia“. Pritarti. Žr. Komiteto 3 pasiūlymą (dėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkto), išvados 7.2 punkte. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tai, kad keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma atsisakyti nuostatos „nustatyta tvarka įregistruotose“, atitinkamai reikėtų pakeisti ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies formuluotę. Pritarti. Žr. Komiteto 4 pasiūlymą (dėl keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 1 dalies 1 punkto), išvados 7.2 punkte. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 4.
Keičiamo įstatymo 26 straipsnio
mirties“, „mirusiojo vaikai, gimę praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties“ siūlytina derinti tarpusavyje atsižvelgiant į Civilinio kodekso
įstatymo 26 straipsnio 1 dalies) ir 4 pasiūlymą (dėl keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies), išvados 7.2 punkte. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
Argumentai: siekiant suderinti įstatymo projekto Nr. XIVP-3195 nuostatas su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3177 nuostatomis, pagal kurias nuo 2024 m. sausio
drausti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis taip pat ir asmenis, kurie mokosi muitinės pareigūnų profesinio mokymo įstaigoje ir yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantus), siūlome įrašyti šiuos asmenis ir susijusiame įstatymo projekte Nr. XIVP-3195. Pasiūlymai: 1.Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 1.Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami apdraustiesiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4, 5, 8 ir 10 dalyse (išskyrus bausmių vykdymo sistemos įstaigose pagal profesinio mokymo programas besimokančius asmenis (kursantus), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, muitinės pareigūnų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose besimokančius asmenis (kursantus), kurie yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, bei atliekančius karo tarnybą studijuojant karo mokymo įstaigoje asmenis (kariūnus)), įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms:“. 2. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami ir su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susiję įvykiai, kurių metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas. Draudžiamaisiais įvykiais taip pat pripažįstami apdraustiesiems asmenims, kurie mokosi bausmių vykdymo sistemos įstaigose pagal profesinio mokymo programas (kursantams), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, muitinės pareigūnų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ir yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantams) arba atlieka karo tarnybą studijuodami karo mokymo įstaigoje (kariūnams), įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos jų mokymo ir pratybų laiku.“
paskesnių straipsnių numeraciją, t.y. buvusius projekto 2-14 straipsnius laikyti 3-15 straipsniais. Atitinkamai patikslinti projekto 15 sraipsnio 4-6 dalyse nurodytų taikomų straipsnių numeraciją. 3.
išdėstyti taip:
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsniŲ
Argumentai: pritariant Teisės departamento 1 pastabai siūlome. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pernumeruoto
dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1.Jeigu apdraustasis asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe,
pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties. Periodinę draudimo išmoką taip pat turi teisę gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai), kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba po jo mirties dienos įgijo teisę į jo išlaikymą. Išmoka mokama:“. Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-11-2213
Argumentai: pritariant Teisės departamento 2 pastabai siūlome. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pernumeruoto
jį išdėstyti taip: ,,5) kitiems asmenims su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas nustatomas teismo sprendimu, o jų dalyvumo faktas nustatomas Agentūros arba teismo sprendimu. Asmenims su negalia ši išmoka mokama jiems nustatytos negalios laikotarpiu, kuriuo jiems nustatyta negalia“. Pritarti. 4.
Argumentai: pritariant Teisės departamento 3 ir 4 pastaboms, kartu siekiant suvienodinti teisinį reguliavimą su Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3311 nuostatomis dėl mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programą, kurią gali vykdyti ne tik švietimo įstaigos, papildomai siūloma išbraukti žodžius ,,švietimo įstaigose“. Pasiūlymai: 1.Pakeisti įstatymo projekto pernumeruotu 14 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėtsyti tap:
„2. Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai
vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgaliaisiais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki pilnametystės – laikotarpiu, kuriuo jiems nustatyta negalia, mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs
(gimę) po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).“
išbraukti žodžius ,,švietimo įstaigose“ ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte (žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį). Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Monika Ošmianskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė