Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, – jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams). 2. Šis įstatymas taikomas:
1) asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo bei kitus šio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti, ir bent vieną iš šių sąlygų:
a) jie yra sukakę šiame įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) arba jiems iki šiame įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai;
b) jie yra asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (toliau – asmuo su negalia);
c) jie yra asmenys, kurie iki 2005 m. birželio 30 d. buvo pripažinti invalidais ar asmenys, kuriems nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo pripažintas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis;
2) mirus šios dalies 1 punkte nurodytiems asmenims arba juos paskelbus mirusiais – jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).“
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau – bendroji dalis, bendroji pensijos dalis) – socialinio draudimo pensijos dalis, skirta pagal šį įstatymą paskirtų socialinio draudimo netekto darbingumo (toliau – netekto darbingumo pensija), negalios (invalidumo) ir senatvės pensijų bei pagal šį įstatymą mokamų invalidumo pensijų gavėjų minimalioms pajamoms užtikrinti.“
2Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas (toliau – būtinasis stažas) – šio įstatymo tam tikros rūšies socialinio draudimo pensijai nustatyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė metais. Būtinasis stažas taikomas:
1) asmenų, įgijusių pensijų socialinio draudimo stažą, didesnį už būtinąjį stažą socialinio draudimo senatvės pensijai skirti, bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai didinti;
2) socialinio draudimo negalios, netekto darbingumo, pagal šį įstatymą mokamų invalidumo pensijų ir senatvės pensijų gavėjams pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą mokamoms pensijų priemokoms apskaičiuoti.“
3Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Laikinieji pensijos apskaitos vienetai – pensijos apskaitos vienetai, laikinai naudojami apskaičiuojant individualiąją individualiajai socialinio draudimo negalios (netekto darbingumo) pensijos dalį daliai apskaičiuoti, siekiant nepaveikti šios pensijos dalies dydžio, kai asmuo dalyvauja pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymą.“
4Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Negalios (Netekto netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetai – šio įstatymo nustatyta tvarka nedarbingu ar iš dalies darbingu pripažintam asmeniui, pripažintam asmeniu su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingu ar iš dalies darbingu asmeniu), skiriami papildomi pensijos apskaitos vienetai nuo socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo pensijos skyrimo dienos iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos skiriami papildomi pensijos apskaitos vienetai, naudojami individualiajai socialinio draudimo pensijos daliai apskaičiuoti.“
5Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pakaitinis pensijos apskaitos vienetas – sąlyginis matas, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuojamas pagal pensijos apskaitos vienetų, įgytų iki asmenį pripažįstant asmeniu su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingu ar iš dalies darbingu), vidurkį ir naudojamas negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų skaičiui nustatyti.“
6Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Socialinio draudimo netekto darbingumo negalios pensija (toliau – netekto darbingumo negalios pensija) – socialinio draudimo pensija, skiriama ir mokama asmeniui su negalia, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) nustatyta tvarka yra nustatytas darbingumo lygis ir kuris turi šio įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą netekto darbingumo šiai pensijai gauti skirti.“
7Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22.
Socialinio draudimo senatvės pensija neįgaliajam asmeniui su negalia (toliau – senatvės pensija neįgaliajam asmeniui su negalia) – senatvės pensija, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama ir mokama asmeniui, kuris senatvės pensijos amžių sukanka negalios (netekto darbingumo) pensijos gavimo laikotarpiu arba kuris asmeniu su negalia pripažįstamas sukakęs senatvės pensijos amžių.“
8Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Neįgaliųjų socialinės integracijos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, ir Pensijų kaupimo įstatyme, kituose įstatymuose ir Valstybės duomenų agentūros elektroniniame statistikos terminų žodyne.“
Pakeisti 5 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) netekto darbingumo negalios;“. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Pensijų mokėjimas asmenims, turintiems teisę gauti daugiau negu vieną pensiją
1Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie gaudami šią pensiją nuo po 2018 m. sausio 1 d. sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų: arba senatvės pensija, apskaičiuota šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, arba iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirta socialinio draudimo senatvės pensija neįgaliajam (toliau – senatvės pensija neįgaliajam), arba senatvės pensija asmeniui su negalia, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kartu su senatvės pensija, skiriama ir mokama pagal šio įstatymo 14 arba 20 straipsnį, ar senatvės pensija neįgaliajam arba senatvės pensija asmeniui su negalia, apskaičiuota pagal šio įstatymo 34 straipsnį, pensijų kaupime dalyvavusiems asmenims mokama kaupiamoji pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Kartu su senatvės pensija, senatvės pensija neįgaliajam, senatvės pensija asmeniui su negalia ar negalios, netekto darbingumo, invalidumo pensija gali būti mokamos našlių ir (ar) našlaičių pensijos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti ir negalios, netekto darbingumo ar (invalidumo) pensiją, ir senatvės pensiją, senatvės pensiją neįgaliajam ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, mokama didesnioji iš šių pensijų arba asmens prašymu – viena iš šių pensijų. 2. Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti našlių pensijas ir našlaičių pensijas, mokama didesnioji pensija arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. 3.
3Asmenims, turintiems teisę gauti arba gaunantiems valstybines maitintojo netekimo pensijas ar valstybines socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1994 m. gruodžio 31 d. maitintoją ir tuo pačiu metu turintiems teisę gauti socialinio draudimo senatvės, negalios, netekto darbingumo, invalidumo, ištarnauto laiko, našlių arba našlaičių pensiją, mokama jų pasirinkimu viena iš šių pensijų, išskyrus našlaičių pensiją, kuri mokama kartu su maitintojo netekimo pensija už kitą mirusį iki 1994 m. gruodžio 31 d. tėvą (motiną). 4. Asmenys, turintys teisę gauti socialinio draudimo pensiją, nepraranda teisės gauti valstybines pensijas ar kitas pensijų išmokas, jeigu šių pensijų ir kitų pensijų išmokų skyrimą ir mokėjimą nustatančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
1Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Į stažą, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo negalios pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kalendorine trukme, bet ne ilgiau, negu asmuo sukako senatvės pensijos amžių, įskaitomi pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau – Pensijų įstatymas), ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1994 m. gruodžio 31 d., paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų ir pagal šį įstatymą paskirtos negalios pensijos gavimo metai (ar jų dalis, jeigu pensiją asmuo gavo ne visus metus).“
2Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo negalios pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Apskaitos vienetų skaičiaus nustatymas už laikotarpius, kai asmuo gavo negalios (netekto darbingumo) pensiją
1Kalendoriniais metais, kai asmuo gavo negalios (netekto darbingumo) pensiją, įgytų apskaitos vienetų skaičiumi laikomas tų metų asmens pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis (šio įstatymo 31 straipsnis). Jeigu negalios (netekto darbingumo) pensija asmeniui buvo mokama ne visus kalendorinius metus, tais metais įgytu apskaitos vienetų skaičiumi laikomas proporcingai mažesnis dydis. 2. Jeigu asmuo negalios (netekto darbingumo) pensijos gavimo metais pagal šio įstatymo 12 straipsnį įgyja apskaitos vienetų skaičių, didesnį už pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkį, tais metais įgytu apskaitos vienetų skaičiumi laikomas didesnysis apskaitos vienetų skaičius. 3. Apskaitos vienetų skaičius nustatomas tik už negalios (netekto darbingumo) pensijos gavimo laikotarpius, buvusius iki asmens senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.“
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis 5 ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviams), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo neįgalius (invalidus) vaikus (įvaikius), kuriems nustatytas neįgalumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumas), nepaisant vaikų (įvaikių) jų neįgalumo lygio (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo grupės), arba savo vaikus (įvaikius), pripažintus netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – pripažintus netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, (iki 2004 m. balandžio 1 d. – I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba iki 2005 m. liepos 1 d. tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų), jeigu šiems vaikams (įvaikiams) buvo nustatytas neįgalumo lygis arba šie jų vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgaliaisiais, (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, bei asmenims, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius asmenis, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis, iki 2005 m. liepos 1 d. – pripažintus visiškos negalios invalidus), išankstinė senatvės pensija, jeigu jie atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nurodytas sąlygas, gali būti paskirta ir tuo atveju, jeigu kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną šie asmenys turi ne mažesnį kaip pusė būtinojo stažo senatvės pensijai skirti, galiosiančio tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių, stažą.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Socialinio draudimo pensijų apskaičiavimas asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją
1.
Skiriant negalios (netekto darbingumo) pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis apskaičiuojamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir nemažinamas dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, išskyrus atvejį, kai išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui negalios (netekto darbingumo) pensija buvo paskirta iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, tačiau jos mokėjimas tęsiamas jam sukakus senatvės pensijos amžių. Tokiu atveju iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos asmeniui paskirtos negalios pensijos dydis nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos apskaičiuojamas sumažinant jį dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus. Šioje dalyje nustatytu atveju negalios pensijos dydis asmeniui sukakus senatvės pensijos amžių nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją įskaitytas pagal šį įstatymą ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas, yra ne mažesnis, kaip nurodytas šio straipsnio 2 dalyje. 2. Skiriant senatvės pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius ir mažinamas dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.
Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, įskaitytas pagal šį įstatymą ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas, yra ne mažesnis kaip:
1) 2021 m. ir anksčiau – 40 metų;
2) 2022 m. – 40 metų 3 mėnesiai;
3) 2023 m. – 40 metų 6 mėnesiai;
4) 2024 m. – 40 metų 9 mėnesiai;
5) 2025 m. – 41 metai;
6) 2026 m. – 41 metai 3 mėnesiai;
7) 2027 m. – 41 metai 6 mėnesiai;
8) 2028 m. – 41 metai 9 mėnesiai;
9) 2029 m. – 42 metai;
10) 2030 m. – 42 metai 3 mėnesiai;
11) 2031 m. ir vėliau – 42 metai 6 mėnesiai. 3. Išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui, kuriam sukakus senatvės pensijos amžių mokama senatvės pensija neįgaliajam arba senatvės pensija asmeniui su negalia, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos neįgaliajam arba senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji ir individualioji dalys mažinamos dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus. Senatvės pensijos neįgaliajam ir senatvės pensijos asmens su negalia dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją įskaitytas pagal šį įstatymą ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas, yra ne mažesnis, kaip nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.“
Pakeisti III skyrių ir jį išdėstyti taip:
Teisė gauti netekto darbingumo pensiją Teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi šio įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turinčiais nustatytą ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį (toliau – nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys), taip pat asmenys, sergantys hipofiziniu nanizmu. 25 straipsnis. Socialinio draudimo pensijos, skiriamos asmenims su negalia Asmenims su negalia vadovaujantis šiuo įstatymu skiriamos šios socialinio draudimo pensijos:
1) darbingo amžiaus asmenims su negalia – šio įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nurodyta socialinio draudimo pensija;
2) sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims su negalia – šio įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodyta socialinio draudimo pensija, kuri apskaičiuojama šio įstatymo 17, 18 ir 23, 24 straipsniuose nustatyta tvarka arba šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. 26 straipsnis. Darbingumo lygio ir netekto darbingumo procentų nustatymas
1Asmens darbingumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau šiame straipsnyje – Tarnyba). 2. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ginčyti Tarnybos sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino. 26 straipsnis. Teisė gauti negalios pensiją
Teisę gauti negalios pensiją turi asmenys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytas sąlygas negalios pensijai skirti, ir kurie yra:
1) asmenys su negalia arba
2) asmenys, sergantys hipofiziniu nanizmu. 27 straipsnis.
1Asmuo, kuriam nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu su negalia įgyja teisę gauti netekto darbingumo negalios pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu dalyvumo lygio nustatymo ar vėlesnę dieną jis turi minimalųjį stažą netekto darbingumo negalios pensijai gauti. 2. Neteko galios 2018-01-01. 3. Asmuo, kuris serga hipofiziniu nanizmu ir kuriam nėra nustatytas darbingumo lygis arba kuris yra pripažintas netekusiu 45–65 procentų darbingumo, įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją kaip asmuo, netekęs 70 procentų darbingumo, jeigu atitinka šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą. 2. Asmuo, kuris serga hipofiziniu nanizmu, įgyja teisę gauti negalios pensiją kaip asmuo, netekęs 70 procentų dalyvumo, jeigu atitinka šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą ir:
1) yra asmuo, kuriam iki 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo nustatytas darbingumo lygis, o po 2024 m. sausio 1 d. – dalyvumo lygis arba
2) yra asmuo, kuris iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo pripažintas netekusiu 45–65 procentų darbingumo arba po 2024 m. sausio 1 d. pripažintas netekusiu 45–65 procentų dalyvumo. 28 straipsnis. Minimalusis ir būtinasis stažas netekto darbingumo negalios pensijai
1Asmeniui, kuris pripažintas nedarbingu arba iš dalies darbingu iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo pripažintas netekusiu 45–100 procentų darbingumo arba po 2024 m. sausio 1 d. pripažintas asmeniu su negalia, nustatomas toks minimalusis stažas netekto darbingumo negalios pensijai: kol asmeniui sukanka 22 metai – 2 mėnesiai; sukakusiam 22 metus minimalusis stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus; sukakusiam 36 metus minimalusis stažas kasmet didinamas 6 mėnesiais per metus (šio įstatymo 6 priedas), bet negali viršyti minimaliojo stažo, nustatyto senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). 2.
2Būtinasis stažas netekto darbingumo negalios pensijai nustatomas taip: kol asmeniui sukanka 24 metai – vieni metai; sukakusiam 24 metus būtinasis stažas didinamas 4 mėnesiais kiekvienais asmens amžiaus metais; sukakusiam 30 metų būtinasis stažas didinamas 6 mėnesiais kiekvienais asmens amžiaus metais; sukakusiam 34 metus būtinasis stažas didinamas 8 mėnesiais kiekvienais asmens amžiaus metais; sukakusiam 40 metų būtinasis stažas didinamas 12 mėnesių kiekvienais asmens amžiaus metais (šio įstatymo 6 priedas), bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 5 priedas). 3. Asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu, netekto darbingumo negalios pensija skiriama, kai jie sukanka 10 metų mažesnį amžių negu šiame įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius. 29 straipsnis. Netekto darbingumo Negalios pensijos bendrosios dalies apskaičiavimas
Netekto darbingumo Negalios pensijos bendrosios dalies dydis apskaičiuojamas pagal formulę d ·β · B, kurioje:
1) B – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojantis bazinės pensijos dydis;
2) d – netekto darbingumo dalyvumo lygio daugiklis, nurodytas šio įstatymo 3 priede;
3) β – asmens įgyto stažo ir teisės gauti netekto darbingumo negalios pensiją atsiradimo metais galiojančio būtinojo stažo senatvės pensijai santykis (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 5 priedas). Jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo senatvės pensijai santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Jeigu taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė gauti netekto darbingumo negalios pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens įgyto stažo, už kurį skiriama pensija Lietuvoje, ir tam asmeniui nustatyto minimaliojo stažo netekto darbingumo negalios pensijai gauti (šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalis) santykiui. 30 straipsnis. Netekto darbingumo Negalios pensijos individualiosios dalies apskaičiavimas 1.
Netekto darbingumo Negalios pensijos individualiosios dalies dydis apskaičiuojamas pagal formulę N· p · d, kurioje:
1) N – asmens apskaitos vienetų skaičius, taikomas netekto darbingumo negalios pensijai, apskaičiuotas kaip apskaitos vienetų, įgytų iki mėnesio, kurį asmuo įgijo teisę gauti netekto darbingumo negalios pensiją, pirmosios dienos, negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų ir laikinųjų pensijos apskaitos vienetų, pridedamų prie asmens įgytų apskaitos vienetų ir negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų ne ilgiau kaip iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, suma;
2) p – tą mėnesį, už kurį mokama negalios pensija, galiojanti apskaitos vieneto vertė;
3) d – netekto darbingumo dalyvumo lygio daugiklis, nurodytas šio įstatymo 3 priede, atitinkantis asmens darbingumo dalyvumo lygį tą mėnesį, už kurį mokama pensija. 2. Negalios Netekto (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų skaičius nustatomas pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkį (šio įstatymo 31 straipsnis) padauginus iš skirtumo tarp asmeniui nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir asmens amžiaus teisės gauti netekto darbingumo negalios pensiją atsiradimo dieną (jei pensija skiriama nuo vėlesnės dienos, – iš skirtumo tarp asmeniui nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir asmens amžiaus pensijos skyrimo dieną).
Tais atvejais, kai pagal šį įstatymą paskirtos negalios (netekto darbingumo) pensijos mokėjimas asmeniui buvo nutrauktas pasibaigus jam nustatytam dalyvumo lygio (darbingumo lygio) terminui ir šis asmuo nedarbingu ar iš dalies darbingu vėl pripažįstamas šiam asmeniui nustatomas dalyvumo lygis nuo dienos, vėlesnės negu po šios pensijos mokėjimo nutraukimo dienos einanti diena, negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas iš naujo šioje dalyje nustatyta tvarka pagal asmens amžių tą dieną, kurią jis vėl įgyja teisę gauti netekto darbingumo negalios pensiją. 31 straipsnis. Pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkio nustatymas
1Jei darbingumo dalyvumo lygio nustatymo metu asmuo dar nesukakęs 22 metų, pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis nustatomas šia tvarka:
1) įvertinami kiekvienų kalendorinių metų, buvusių iki darbingumo dalyvumo lygio nustatymo metų, asmens įgyti apskaitos vienetai (įskaitant ir darbingumo dalyvumo lygio nustatymo metus);
2) pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiu laikomas didžiausias iš šių dydžių, bet jis negali būti mažesnis negu 0,5. 2.
2Jei darbingumo dalyvumo lygio nustatymo metu asmuo sukakęs 22 metus, tačiau nesukakęs 26 metų, pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis nustatomas šia tvarka:
1) įvertinami kiekvienų kalendorinių metų, buvusių iki darbingumo dalyvumo lygio nustatymo metų, asmens įgyti apskaitos vienetai (įskaitant ir darbingumo dalyvumo lygio nustatymo metus);
2) nustatomi didžiausi dvejų metų apskaitos vienetų dydžiai (jei yra tik vienų metų įgyti apskaitos vienetai, antruoju dydžiu laikomas nulis);
3) didžiausių dvejų metų apskaitos vienetų dydžių vidurkis laikomas pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiu, tačiau negali būti mažesnis negu 0,5. 3. Jei darbingumo dalyvumo lygio nustatymo metu asmuo sukakęs 26 metus ir daugiau, pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis nustatomas šia tvarka:
1) pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiui apskaičiuoti sumuojami visi asmens įgyti apskaitos vienetai, pradedant nuo tų metų pradžios, kuriais asmeniui sukako 24 metai;
2) gauta suma dalijama iš tiek metų, kiek praėjo nuo tų metų, kuriais asmeniui sukako 24 metai, pradžios iki darbingumo dalyvumo lygio nustatymo dienos, bet ne ilgiau nei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (įskaitant ir atitinkamą dalį metų, kuriais asmeniui nustatytas darbingumo dalyvumo lygis);
3) jei asmuo apskaitos vienetų turi įgijęs iki 24 metų sukakties, į pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkio skaičiavimą gali būti įtraukti įtraukiami didžiausi trejų metų apskaitos vienetų dydžiai (jei yra tik vienų ar dvejų metų įgyti apskaitos vienetai, kitais dydžiais laikomas nulis).
Tokiu atveju įgytų apskaitos vienetų suma dalijama iš tiek metų, kiek praėjo nuo tų metų, kuriais asmeniui sukako 21 metai, pradžios iki darbingumo dalyvumo lygio nustatymo dienos, bet ne ilgiau nei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (įskaitant ir atitinkamą dalį metų, kuriais asmeniui nustatytas darbingumo dalyvumo lygis);
4) pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiu laikomas didesnis iš dydžių, apskaičiuotų pagal šios dalies 2 ar 3 punktą. 4. Nustatant pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkį, skaičiavimui naudojami nesumažinti dėl asmens dalyvavimo pensijų kaupime asmens įgyti apskaitos vienetai. 32 straipsnis. Laikinųjų pensijos apskaitos vienetų nustatymas Laikinieji pensijos apskaitos vienetai apskaičiuojami kaip skirtumas tarp apskaitos vienetų, kurie būtų įgyti per asmens draudimo laikotarpį iki negalios (netekto darbingumo) pensijos paskyrimo, jei asmuo nebūtų dalyvavęs pensijų kaupime, ir asmens įgytų apskaitos vienetų. 33 straipsnis. Negalios (Netekto netekto darbingumo) pensijos dydžio naujinimas 1.
Nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos, pradedant 2019 metais, negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis kasmet naujinamas, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių:
1) jeigu asmeniui naudinga, negalios (netekto darbingumo) pensijos bendroji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant papildomai įgytą stažą ir taikant tam asmeniui būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimus einamųjų metų sausio 1 dieną;
2) negalios (netekto darbingumo) pensijos individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka, didinant įgytų iki tų metų sausio 1 dienos apskaitos vienetų skaičių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka, o negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų skaičių mažinant pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkio dydžiu. Tais atvejais, kai negalios (netekto darbingumo) pensijos mokėjimas tęsiamas asmeniui sukakus senatvės pensijos amžių, negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis naujinamas už kiekvienus kalendorinius metus papildomai įskaitant pagal šio įstatymo 12 straipsnį apskaičiuotų apskaitos vienetų skaičių. 2. Naujas negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio negalios (netekto darbingumo) pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepos mėnesį. Kartu su naujo dydžio negalios (netekto darbingumo) pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos susidaręs negalios (netekto darbingumo) pensijų dydžių skirtumas. 34 straipsnis. Senatvės pensija neįgaliajam asmeniui su negalia 1.
Kai asmuo, gaunantis pagal šį įstatymą paskirtą negalios (netekto darbingumo) pensiją, įgyja teisę gauti senatvės pensiją, jam skiriama ir mokama didesnioji iš šių pensijų: senatvės pensija, apskaičiuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, arba senatvės pensija neįgaliajam asmeniui su negalia, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:
1) senatvės pensijos neįgaliajam asmeniui su negalia bendroji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant į stažą iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvusius negalios (netekto darbingumo) pensijos gavimo metus ir taikant būtinojo stažo reikalavimą, nustatytą senatvės pensijai, bei gautą dydį dauginant iš netekto dalyvumo netekto darbingumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota negalios (netekto darbingumo) pensija;
2) senatvės pensijos neįgaliajam asmeniui su negalia individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, neįskaitant laikinųjų pensijos apskaitos vienetų, o likusius netekto darbingumo pensijos negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetus pridedant prie įgytų apskaitos vienetų bei gautą dydį dauginant iš netekto darbingumo netekto dalyvumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota negalios (netekto darbingumo) pensija. 2.
2Kai senatvės pensijos gavėjas, kuriam iki teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos nebuvo mokama negalios (netekto darbingumo) pensija, po senatvės pensijos paskyrimo pripažįstamas asmeniu su negalia ir jam nustatomas 70 procentų ir didesnis netekto dalyvumo lygis, jam nuo dalyvumo lygio nustatymo dienos be jo prašymo, jei jam tai naudinga, pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:
1) senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos bendrosios pensijos dalies dydį padauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas);
2) senatvės pensijos asmeniui su negalia individualioji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos individualiosios pensijos dydį padauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas). 3. Kai senatvės pensijos asmeniui su negalia gavėjui pakartotiniai nustatomas dalyvumo lygis ir jam nustatomi:
1) didesni netekto dalyvumo procentai, senatvės pensija asmeniui su negalia be asmens prašymo perskaičiuojama atsižvelgiant į naujus netekto dalyvumo procentus. Naujo dydžio senatvės pensija asmeniui su negalia pradedama mokėti nuo naujų netekto dalyvumo procentų nustatymo dienos;
2) mažesni netekto dalyvumo procentai, asmeniui, jei jam tai naudinga, be asmens prašymo, nuo mažesnių netekto dalyvumo lygio procentų nustatymo dienos atnaujinamas senatvės pensijos mokėjimas, jeigu asmeniui iki dalyvumo lygio nustatymo senatvės pensija buvo paskirta. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos asmeniui su negalia mokamos iki dalyvumo lygio termino pabaigos, kuriam pasibaigus, asmens prašymu skiriama ir pradedama mokėti senatvės pensija, jeigu ji nebuvo paskirta, arba be asmens prašymo atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas. 2 5.
2 5. Senatvės pensija asmeniui su negalia (senatvės pensija neįgaliajam) naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją turi šio įstatymo 36 ir 38 straipsniuose nurodyti mirusiojo (paskelbto mirusiu) asmens sutuoktinis ir vaikai (įvaikiai), jeigu asmuo mirties (paskelbimo mirusiu) dieną atitiko šias sąlygas:
1) buvo įgijęs teisę gauti negalios, netekto darbingumo, (invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją (atsižvelgiant į mirusiojo (paskelbto mirusiu) amžių) arba gavo vieną iš šių pensijų;
2) minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti mirusysis (paskelbtas mirusiu) įgijo dirbdamas Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose (išskyrus asmenis, iki mirties (paskelbimo mirusiu) dienos gavusius negalios, netekto darbingumo, (invalidumo) ar senatvės pensiją, paskirtą ir (ar) mokėtą pagal Pensijų įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1994 m. gruodžio 31 d., bei reabilituotus politinius kalinius ir tremtinius, kurie dalį stažo įgijo kalinimo metu ar tremtyje ir kuriems sąlyga įgyti minimalųjį stažą dirbant Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose netaikoma).“
1.
1Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) našlė arba našlys, jeigu jie atitinka vieną iš šių sąlygų:
a) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki sutuoktinio mirties arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) per 5 metus po sutuoktinio mirties;
b) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, kuriems buvo nustatytas neįgalumo lygis, arba pripažintus neįgaliaisiais asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgaliaisiais; iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), taip pat mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta nustatytas 75–100 procentų netekto darbingumo netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 75–100 procentų netektas darbingumas, iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šiems vaikams (įvaikiams) neįgalumo lygis nustatytas arba šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgaliaisiais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), iki jiems sukako 18 metų.“
2Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Teisė Našlei ir našliui teisė gauti našlių pensiją išlieka, kai po našlių pensijos paskyrimo darbingais pripažinti našlė arba našlys vėl pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais nurodytos pensijos mokėjimas nutraukiamas, nes našlei ar našliui nustatytas didesnis negu 55 procentų dalyvumo lygis, tačiau, nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlių pensijos mokėjimas, jie pripažįstami asmenimis su negalia. Jeigu našlys arba našlė senatvės pensijos amžių sukanka našlių pensijos gavimo laikotarpiu, teisė gauti jiems paskirtą ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtą našlių pensiją išlieka iki gyvos galvos.“
1Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo (paskelbto mirusiu) vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais mirusiojo (paskelbto mirusiu) vaikai ir įvaikiai, pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – (invalidais) dienos iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai) pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki
2Pakeisti 38 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kai nedarbingu ar iš dalies darbingu asmeniu su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingu ar iš dalies darbingu, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) pripažintas našlaitis senatvės pensijos amžių sukanka našlaičių pensijos gavimo laikotarpiu;“. 13 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Našlaičių pensijos apskaičiavimas ir dydis
1.
Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija apskaičiuojama pagal mirusio (paskelbto mirusiu) asmens gautos ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydį:
1) mirus (paskelbus mirusiu) senatvės, negalios, netekto darbingumo (invalidumo) ar išankstinės senatvės pensijos gavėjui (gavėją), našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo (paskelbto mirusiu asmens) gautos pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius;
2) mirus asmeniui (asmenį paskelbus mirusiu), kuris jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių, bet negavo senatvės pensijos, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu asmeniui) galėjusios priklausyti senatvės pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius;
3) mirus asmeniui (asmenį paskelbus mirusiu), kuris nebuvo sukakęs senatvės pensijos amžiaus, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo negalios pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo dalyvumo, jei asmuo mirė (paskelbtas mirusiu) iki 2023 m. gruodžio 31 d. – pagal netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo, o (jei asmuo mirė (paskelbtas mirusiu) iki 2005 m. liepos 1 d., – II grupės invalidumo pensijos dydį);
4) mirus (paskelbus mirusiu) negalios pensijos gavėjui, kuris buvo pripažintas netekusiu 45–60 procentų dalyvumo, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti negalios pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų dalyvumo, o mirus (paskelbus mirusiu) netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjui, kuris buvo pripažintas netekusiu 45–60 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidu), našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensijos dydį).
Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija apskaičiuojama pagal mirusio (paskelbto mirusiu) asmens gautos ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydį:
1) mirus (paskelbus mirusiu) senatvės, negalios, netekto darbingumo (invalidumo) ar išankstinės senatvės pensijos gavėjui (gavėją), našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo (paskelbto mirusiu asmens) gautos pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius;
2) mirus asmeniui (asmenį paskelbus mirusiu), kuris jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių, bet negavo senatvės pensijos, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu asmeniui) galėjusios priklausyti senatvės pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius;
3) mirus asmeniui (asmenį paskelbus mirusiu), kuris nebuvo sukakęs senatvės pensijos amžiaus, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo negalios pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo dalyvumo, jei asmuo mirė (paskelbtas mirusiu) iki 2023 m. gruodžio 31 d. – pagal netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo, o (jei asmuo mirė (paskelbtas mirusiu) iki 2005 m. liepos 1 d., – II grupės invalidumo pensijos dydį);
4) mirus (paskelbus mirusiu) negalios pensijos gavėjui, kuris buvo pripažintas netekusiu 45–60 procentų dalyvumo, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti negalios pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų dalyvumo, o mirus (paskelbus mirusiu) netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjui, kuris buvo pripažintas netekusiu 45–60 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidu), našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensijos dydį). 2.
2Našlaičių pensijos dydis yra 50 procentų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pensijų bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Jeigu našlaičių pensijos skiriamos dviem ir daugiau vaikų (įvaikių), kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų viso apskaičiuotos negalios, netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Jeigu, paskyrus našlaičių pensiją, dėl jos skyrimo ar mokėjimo atnaujinimo kreipiasi kitas našlaitis (kiti našlaičiai) ir dėl to mažėja negalios, netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensijos dalis, tenkanti vienam našlaičiui, našlaičių pensija perskaičiuojama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas naujas prašymas su visais reikiamais dokumentais, pirmos dienos. 3. Mirus asmeniui (paskelbus mirusiu asmenį), kuris išankstinę senatvės pensiją buvo gavęs anksčiau, našlaičių pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į mirusiojo (paskelbto mirusiu) gautos negalios, senatvės, netekto darbingumo ar invalidumo pensijos dydį arba į mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo negalios (jei asmuo mirė (buvo paskelbtas mirusiu) iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekto darbingumo, o jei asmuo mirė (buvo paskelbtas mirusiu) iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) ar senatvės pensijos dydį (atsižvelgiant į mirusiojo (paskelbto mirusiu) amžių), apskaičiuotą šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Našlaičių pensijos abiejų tėvų (įtėvių) netekusiems našlaičiams skiriamos už kiekvieną iš mirusių (paskelbtų mirusiais) tėvų (įtėvių). 5. Indeksavus bazinės pensijos dydį ir apskaitos vieneto vertę, našlaičių pensijos yra atitinkamai apskaičiuojamos pagal naujus šių rodiklių dydžius.“
Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Jei pateikiami papildomi laikotarpių, buvusių iki pensijos paskyrimo, stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys, asmens senatvės, senatvės pensijos asmeniui su negalia, negalios ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (šio įstatymo 17, 18, 29 ir 30 straipsniai) nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenis.“
1Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pagal šį įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį.“
2Pakeisti 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Netekto darbingumo Negalios pensija asmeniui skiriama ir mokama iki šiam asmeniui nustatyto darbingumo dalyvumo lygio termino pabaigos. Netekto darbingumo Negalios pensija asmeniui, sergančiam hipofiziniu nanizmu, paskirta pagal šio įstatymo 27 straipsnio 3 2 dalį, mokama iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.“
3Pakeisti 41 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Jei senatvės, senatvės pensijos asmeniui su negalia, negalios ar netekto darbingumo pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai pasikeičia atsižvelgus į naujai pateiktus duomenis (šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalis), naujo dydžio senatvės, senatvės pensijos asmeniui su negalia, negalios ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis) pradedamos (pradedama) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį duomenys (visi būtini dokumentai) buvo pateikti, pirmos dienos.“
Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1.
Šio įstatymo nustatyta tvarka, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas arba kol vietoj jų asmenims bus paskirtos senatvės pensijos, senatvės pensijos asmeniui su negalia ar netekto darbingumo negalios pensijos pagal šį įstatymą, toliau mokamos ir indeksuojamos šio įstatymo nustatyta tvarka:“. 17 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nesukakusių senatvės pensijos amžiaus asmenų Asmenų, kurie gauna netekto darbingumo ar invalidumo pensijas, paskirtas iki 2017 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo įsigaliojimo, ir kuriems pensija nebuvo paskirta pagal šio įstatymo 49 straipsnį, pensijų dydžiai gali būti naujinami, per metus įskaitant tiek apskaitos vienetų, kiek pagal šio įstatymo 13 straipsnį apskaičiuotas dydis viršija dydį 0,78 × K, kur K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas už laikotarpį po 1994 metų, pagal kurį mokama netekto darbingumo ar invalidumo pensija.“
Pakeisti Įstatymo 3 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo
1,500“. 19 straipsnis. Įstatymo 6 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 6 priedo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„MINIMALUSIS IR BŪTINASIS STAŽAS NETEKTO DARBINGUMO SOCIALINIO DRAUDIMO NEGALIOS PENSIJAI“. 20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
1Kai asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę gauti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją ar socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam, įsigaliojus šiam įstatymui, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos šias socialinio draudimo pensijas skiria vadovaudamosi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, jei asmuo dėl nurodytų socialinio draudimo pensijų skyrimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą kreipėsi nuo
2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., o jei kreipėsi 2025 m. sausio 1 d. ar vėliau – jo kreipimosi metu galiojančiomis Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo ir vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi paskirtos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokamos vadovaujantis jų mokėjimo metu galiojančiomis Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo ir vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos neįgaliajam, įsigaliojus šiam įstatymui, mokamos tokia pačia tvarka kaip ir įsigaliojus šiam įstatymui paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos asmeniui su negalia. 4.
4Kai asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos arba socialinio draudimo senatvės pensijos neįgaliajam paskyrimo, tačiau, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, teisę gauti nurodytas pensijas būtų įgijęs ne anksčiau kaip 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus šiam įstatymui, jo kreipimasis baigiamas nagrinėti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, priimant sprendimą dėl atitinkamai socialinio draudimo negalios pensijos arba socialinio draudimo senatvės pensijos asmeniui su negalia skyrimo ir mokėjimo. 5. Įsigaliojus šiam įstatymui, kai asmeniui, kuriam iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirta socialinio draudimo senatvės pensija neįgaliajam, kurios mokėjimas Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta tvarka tęsiamas ir jam sukakus Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių, po 2024 m. sausio 1 d. nustatomas dalyvumo lygis, asmeniui paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos neįgaliajam perskaičiavimui ir mokėjimui mutatis mutandis taikomos Socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos. 6. Įsigaliojus šiam įstatymui, kai asmeniui skiriant socialinio draudimo negalios pensiją būtina įvertinti socialinio draudimo netekto darbingumo ar invalidumo pensijos gavimo laiką iki
47 straipsnis. 7. Įsigaliojus šiam įstatymui, kai asmeniui skiriant socialinio draudimo negalios pensiją būtina įvertinti pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas paskirtos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos gavimo laiką, mutatis mutandis taikomas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 49 straipsnis. 8.
8Įsigaliojus šiam įstatymui, kai asmeniui skiriant socialinio draudimo negalios pensiją būtina atsižvelgti į asmens 1994–2017 metais įgytus apskaitos vienetus, mutatis mutandis taikomas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnis. 9. Įsigaliojus šiam įstatymui, kai asmuo, gaunantis ištarnauto laiko pensiją, įgyja teisę gauti socialinio draudimo negalios, senatvės arba senatvės asmeniui su negalia pensiją, vietoj ištarnauto laiko pensijos skiriant socialinio draudimo negalios, senatvės arba senatvės asmeniui su negalia pensiją ar perskaičiuojant ištarnauto laiko pensiją, taikomas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnis. 10. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą naujinant iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtas netekto darbingumo (invalidumo) pensijas, įvertinami šių pensijų gavėjų nuo paskutinio jų skyrimo (skyrimo iš naujo) iki naujinimo metų sausio 1 d. įgyti socialinio draudimo laikotarpiai. 11. Kituose teisės aktuose vartojama sąvoka „socialinio draudimo netekto darbingumo pensija“ tolygi sąvokai „socialinio draudimo negalios (netekto darbingumo) pensija“, sąvoka „socialinio draudimo senatvės pensija neįgaliajam“ – sąvokai „socialinio draudimo senatvės pensija asmeniui su negalia“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto NR. XIVP-3193(2) lyginamasis variantas
1, 2, 5, 6, 10, 13,
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, – jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams). 2. Šis įstatymas taikomas:
stažo bei kitus šio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti, ir bent vieną iš šių sąlygų:
amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) arba jiems iki šiame įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai;
pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (toliau – asmuo su negalia);
invalidais ar asmenys, kuriems nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis (toliau – nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti asmenys);
mirusiais – jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau – bendroji dalis, bendroji pensijos dalis) – socialinio draudimo pensijos dalis, skirta pagal šį įstatymą paskirtų socialinio draudimo netekto darbingumo (toliau – netekto darbingumo pensija), negalios (invalidumo) ir senatvės pensijų bei pagal šį įstatymą mokamų invalidumo pensijų gavėjų minimalioms pajamoms užtikrinti.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas (toliau – būtinasis stažas) – šio įstatymo tam tikros rūšies socialinio draudimo pensijai nustatyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė metais. Būtinasis stažas taikomas:
1) asmenų, įgijusių pensijų socialinio draudimo stažą, didesnį už būtinąjį stažą socialinio draudimo senatvės pensijai skirti, bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai didinti;
2) socialinio draudimo negalios, netekto darbingumo, pagal šį įstatymą mokamų invalidumo pensijų ir senatvės pensijų gavėjams pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą mokamoms pensijų priemokoms apskaičiuoti.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Laikinieji pensijos apskaitos vienetai – pensijos apskaitos vienetai, laikinai naudojami apskaičiuojant individualiąją individualiajai socialinio draudimo negalios (netekto darbingumo) pensijos dalį daliai apskaičiuoti, siekiant nepaveikti šios pensijos dalies dydžio, kai asmuo dalyvauja pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymą.“
7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Negalios (Netekto netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetai – šio įstatymo nustatyta tvarka nedarbingu ar iš dalies darbingu pripažintam asmeniui, pripažintam asmeniu su negalia (iki 2023 m. gruodžio
pensijos apskaitos vienetai nuo socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo pensijos skyrimo dienos iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos skiriami papildomi pensijos apskaitos vienetai, naudojami individualiajai socialinio draudimo pensijos daliai apskaičiuoti.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Pakaitinis pensijos apskaitos vienetas – sąlyginis matas, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuojamas pagal pensijos apskaitos vienetų, įgytų iki asmenį pripažįstant asmeniu su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingu ar iš dalies darbingu), vidurkį ir naudojamas negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų skaičiui nustatyti.“
17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Socialinio draudimo netekto darbingumo negalios pensija (toliau – netekto darbingumo negalios pensija) – socialinio draudimo pensija, skiriama ir mokama asmeniui su negalia, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) nustatyta tvarka yra nustatytas darbingumo lygis ir kuris turi šio įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą netekto darbingumo šiai pensijai gauti skirti.“
straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22.
Socialinio draudimo senatvės pensija neįgaliajam asmeniui su negalia (toliau
straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Neįgaliųjų socialinės integracijos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, ir Pensijų kaupimo įstatyme, kituose įstatymuose ir Valstybės duomenų agentūros elektroniniame statistikos terminų žodyne.“3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) netekto darbingumo negalios;“. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Pensijų mokėjimas asmenims, turintiems teisę gauti daugiau negu vieną pensiją 1. Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie gaudami šią pensiją nuo po 2018 m. sausio 1 d. sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų: arba senatvės pensija, apskaičiuota šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, arba iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirta socialinio draudimo senatvės pensija neįgaliajam (toliau – senatvės pensija neįgaliajam), arba senatvės pensija asmeniui su negalia, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kartu su senatvės pensija, skiriama ir mokama pagal šio įstatymo 14 arba 20 straipsnį, ar senatvės pensija neįgaliajam arba senatvės pensija asmeniui su negalia, apskaičiuota pagal šio įstatymo
išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Kartu su senatvės pensija, senatvės pensija neįgaliajam, senatvės pensija asmeniui su negalia ar negalios, netekto darbingumo, invalidumo pensija gali būti mokamos našlių ir
(ar) našlaičių pensijos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti ir negalios, netekto darbingumo ar (invalidumo) pensiją, ir senatvės pensiją, senatvės pensiją neįgaliajam ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, mokama didesnioji iš šių pensijų arba asmens prašymu – viena iš šių pensijų. 2. Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti našlių pensijas ir našlaičių pensijas, mokama didesnioji pensija arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. 3.
valstybines maitintojo netekimo pensijas ar valstybines socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1994 m. gruodžio 31 d. maitintoją ir tuo pačiu metu turintiems teisę gauti socialinio draudimo senatvės, negalios, netekto darbingumo, invalidumo, ištarnauto laiko, našlių arba našlaičių pensiją, mokama jų pasirinkimu viena iš šių pensijų, išskyrus našlaičių pensiją, kuri mokama kartu su maitintojo netekimo pensija už kitą mirusį iki 1994 m. gruodžio 31 d. tėvą (motiną). 4. Asmenys, turintys teisę gauti socialinio draudimo pensiją, nepraranda teisės gauti valstybines pensijas ar kitas pensijų išmokas, jeigu šių pensijų ir kitų pensijų išmokų skyrimą ir mokėjimą nustatančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
1Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Į stažą, skiriant ir naujinant senatvės pensiją ar netekto darbingumo negalios pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kalendorine trukme, bet ne ilgiau, negu asmuo sukako senatvės pensijos amžių, įskaitomi pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau – Pensijų įstatymas), ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1994 m. gruodžio 31 d., paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų ir pagal šį įstatymą paskirtos negalios pensijos gavimo metai (ar jų dalis, jeigu pensiją asmuo gavo ne visus metus).“
2Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo negalios pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Apskaitos vienetų skaičiaus nustatymas už laikotarpius, kai asmuo gavo negalios (netekto darbingumo) pensiją
darbingumo) pensiją, įgytų apskaitos vienetų skaičiumi laikomas tų metų asmens pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis (šio įstatymo 31 straipsnis). Jeigu negalios (netekto darbingumo) pensija asmeniui buvo mokama ne visus kalendorinius metus, tais metais įgytu apskaitos vienetų skaičiumi laikomas proporcingai mažesnis dydis. 2. Jeigu asmuo negalios (netekto darbingumo) pensijos gavimo metais pagal šio įstatymo 12 straipsnį įgyja apskaitos vienetų skaičių, didesnį už pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkį, tais metais įgytu apskaitos vienetų skaičiumi laikomas didesnysis apskaitos vienetų skaičius. 3. Apskaitos vienetų skaičius nustatomas tik už negalios (netekto darbingumo) pensijos gavimo laikotarpius, buvusius iki asmens senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.“
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis 5 ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviams), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo neįgalius (invalidus) vaikus (įvaikius), kuriems nustatytas neįgalumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumas), nepaisant vaikų (įvaikių) jų neįgalumo lygio (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo grupės), arba savo vaikus (įvaikius), pripažintus netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – pripažintus netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, (iki 2004 m. balandžio 1 d. – I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba iki 2005 m. liepos 1 d. tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų), jeigu šiems vaikams (įvaikiams) buvo nustatytas neįgalumo lygis arba šie jų vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
asmenis, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis, iki 2005 m. liepos 1 d. – pripažintus visiškos negalios invalidus), išankstinė senatvės pensija, jeigu jie atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nurodytas sąlygas, gali būti paskirta ir tuo atveju, jeigu kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną šie asmenys turi ne mažesnį kaip pusė būtinojo stažo senatvės pensijai skirti, galiosiančio tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių, stažą.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Socialinio draudimo pensijų apskaičiavimas asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją 1.
Skiriant negalios (netekto darbingumo) pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis apskaičiuojamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir nemažinamas dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, išskyrus atvejį, kai išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui negalios (netekto darbingumo) pensija buvo paskirta iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, tačiau jos mokėjimas tęsiamas jam sukakus senatvės pensijos amžių. Tokiu atveju iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos asmeniui paskirtos negalios pensijos dydis nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo sukako senatvės pensijos amžių, apskaičiuojamas sumažinant jį dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus. Šioje dalyje nustatytu atveju negalios pensijos dydis asmeniui sukakus senatvės pensijos amžių nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip
pagal šį įstatymą ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas, yra ne mažesnis, kaip nurodytas šio straipsnio 2 dalyje. 2. Skiriant senatvės pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius ir mažinamas dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.
Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, įskaitytas pagal šį įstatymą ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas, yra ne mažesnis kaip:
1) 2021 m. ir anksčiau – 40 metų;
2) 2022 m. – 40 metų 3 mėnesiai;
3) 2023 m. – 40 metų 6 mėnesiai;
4) 2024 m. – 40 metų 9 mėnesiai;
5) 2025 m. – 41 metai;
6) 2026 m. – 41 metai 3 mėnesiai;
7) 2027 m. – 41 metai 6 mėnesiai;
8) 2028 m. – 41 metai 9 mėnesiai;
9) 2029 m. – 42 metai;
10) 2030 m. – 42 metai 3 mėnesiai;
11) 2031 m. ir vėliau – 42 metai 6 mėnesiai. 3. Išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui, kuriam sukakus senatvės pensijos amžių mokama senatvės pensija neįgaliajam arba senatvės pensija asmeniui su negalia, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos neįgaliajam arba senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji ir individualioji dalys mažinamos dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus. Senatvės pensijos neįgaliajam ir senatvės pensijos asmens su negalia dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją įskaitytas pagal šį įstatymą ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas, yra ne mažesnis, kaip nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.“
Pakeisti III skyrių ir jį išdėstyti taip:
Teisė gauti netekto darbingumo pensiją Teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi šio įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turinčiais nustatytą ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį (toliau – nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys), taip pat asmenys, sergantys hipofiziniu nanizmu. 25 straipsnis. Socialinio draudimo pensijos, skiriamos asmenims su negalia Asmenims su negalia vadovaujantis šiuo įstatymu skiriamos šios socialinio draudimo pensijos:
1) darbingo amžiaus asmenims su negalia – šio įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nurodyta socialinio draudimo negalios pensija;
2) sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims su negalia – šio įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodyta socialinio draudimo senatvės pensija, kuri apskaičiuojama šio įstatymo
lygio ir netekto darbingumo procentų nustatymas
darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau šiame straipsnyje – Tarnyba). 2. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ginčyti Tarnybos sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino. 26 straipsnis. Teisė gauti negalios pensiją Teisę gauti negalios pensiją turi asmenys, kurie atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas negalios pensijai skirti ir yra:
1) asmenys su negalia arba
2) asmenys, sergantys hipofiziniu nanizmu. 27 straipsnis. Netekto darbingumo Negalios pensijos skyrimo sąlygos 1.
Asmuo, kuriam nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu su negalia įgyja teisę gauti netekto darbingumo negalios pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu dalyvumo lygio nustatymo ar vėlesnę dieną jis turi minimalųjį stažą netekto darbingumo negalios pensijai gauti. 2. Neteko galios 2018-01-01. 3. Asmuo, kuris serga hipofiziniu nanizmu ir kuriam nėra nustatytas darbingumo lygis arba kuris yra pripažintas netekusiu 45–65 procentų darbingumo, įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją kaip asmuo, netekęs 70 procentų darbingumo, jeigu atitinka šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą. 2. Asmuo, sergantis hipofiziniu nanizmu, įgyja teisę gauti negalios pensiją kaip asmuo, netekęs 70 procentų dalyvumo, jeigu atitinka šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą ir:
1) yra asmuo, kuriam iki 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo nustatytas darbingumo lygis, o po 2024 m. sausio 1 d. – dalyvumo lygis arba
2) yra asmuo, kuris iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo pripažintas netekusiu 45–65 procentų darbingumo arba po 2024 m. sausio 1 d. pripažintas netekusiu 45–65 procentų dalyvumo. 28 straipsnis. Minimalusis ir būtinasis stažas netekto darbingumo negalios pensijai
nedarbingu arba iš dalies darbingu iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo pripažintas netekusiu 45–100 procentų darbingumo arba po 2024 m. sausio 1 d. pripažintas asmeniu su negalia, nustatomas toks minimalusis stažas netekto darbingumo negalios pensijai: kol asmeniui sukanka 22 metai – 2 mėnesiai; sukakusiam 22 metus minimalusis stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus; sukakusiam 36 metus minimalusis stažas kasmet didinamas 6 mėnesiais per metus (šio įstatymo 6 priedas), bet negali viršyti minimaliojo stažo, nustatyto senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). 2.
darbingumo negalios pensijai nustatomas taip: kol asmeniui sukanka
mėnesiais kiekvienais asmens amžiaus metais; sukakusiam 30 metų būtinasis stažas didinamas 6 mėnesiais kiekvienais asmens amžiaus metais; sukakusiam 34 metus būtinasis stažas didinamas 8 mėnesiais kiekvienais asmens amžiaus metais; sukakusiam 40 metų būtinasis stažas didinamas 12 mėnesių kiekvienais asmens amžiaus metais (šio įstatymo 6 priedas), bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 5 priedas). 3. Asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu, netekto darbingumo negalios pensija skiriama, kai jie sukanka 10 metų mažesnį amžių negu šiame įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius. 29 straipsnis. Netekto darbingumo Negalios pensijos bendrosios dalies apskaičiavimas Netekto darbingumo Negalios pensijos bendrosios dalies dydis apskaičiuojamas pagal formulę d · β · B, kurioje:
1) B – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojantis bazinės pensijos dydis;
2) d – netekto darbingumo dalyvumo lygio daugiklis, nurodytas šio įstatymo 3 priede;
3) β – asmens įgyto stažo ir teisės gauti netekto darbingumo negalios pensiją atsiradimo metais galiojančio būtinojo stažo senatvės pensijai santykis (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 5 priedas). Jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo senatvės pensijai santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Jeigu taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė gauti netekto darbingumo negalios pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens įgyto stažo, už kurį skiriama pensija Lietuvoje, ir tam asmeniui nustatyto minimaliojo stažo netekto darbingumo negalios pensijai gauti (šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalis) santykiui. 30 straipsnis. Netekto darbingumo Negalios pensijos individualiosios dalies apskaičiavimas 1.
Netekto darbingumo Negalios pensijos individualiosios dalies dydis apskaičiuojamas pagal formulę N· p · d, kurioje:
1) N – asmens apskaitos vienetų skaičius, taikomas netekto darbingumo negalios pensijai, apskaičiuotas kaip apskaitos vienetų, įgytų iki mėnesio, kurį asmuo įgijo teisę gauti netekto darbingumo negalios pensiją, pirmosios dienos, negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų ir laikinųjų pensijos apskaitos vienetų, pridedamų prie asmens įgytų apskaitos vienetų ir negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų iki mėnesio, kurį asmuo sukanka senatvės pensijos amžių, paskutinės dienos, suma;
2) p – tą mėnesį, už kurį mokama negalios pensija, galiojanti apskaitos vieneto vertė;
3) d – netekto darbingumo dalyvumo lygio daugiklis, nurodytas šio įstatymo 3 priede, atitinkantis asmens darbingumo dalyvumo lygį tą mėnesį, už kurį mokama pensija. 2. Negalios Netekto (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų skaičius nustatomas pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkį (šio įstatymo 31 straipsnis) padauginus iš skirtumo tarp asmeniui nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir asmens amžiaus teisės gauti netekto darbingumo negalios pensiją atsiradimo dieną (jeigu pensija skiriama nuo vėlesnės dienos, – iš skirtumo tarp asmeniui nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir asmens amžiaus pensijos skyrimo dieną).
Tais atvejais, kai pagal šį įstatymą paskirtos negalios (netekto darbingumo) pensijos mokėjimas asmeniui buvo nutrauktas pasibaigus jam nustatytam dalyvumo lygio (darbingumo lygio) terminui ir šis asmuo nedarbingu ar iš dalies darbingu vėl pripažįstamas šiam asmeniui nustatomas dalyvumo lygis nuo dienos, vėlesnės negu po šios pensijos mokėjimo nutraukimo dienos einanti diena, negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas iš naujo šioje dalyje nustatyta tvarka pagal asmens amžių tą dieną, kurią jis vėl įgyja teisę gauti netekto darbingumo negalios pensiją. 31 straipsnis. Pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkio nustatymas
darbingumo dalyvumo lygio nustatymo metu asmuo dar nesukakęs 22 metų, pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis nustatomas šia tvarka:
lygio nustatymo metų, asmens įgyti apskaitos vienetai (įskaitant ir darbingumo dalyvumo lygio nustatymo metus);
dydžių, bet jis negali būti mažesnis negu 0,5. 2.
darbingumo dalyvumo lygio nustatymo metu asmuo sukakęs 22 metus, tačiau nesukakęs 26 metų, pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis nustatomas šia tvarka:
lygio nustatymo metų, asmens įgyti apskaitos vienetai (įskaitant ir darbingumo dalyvumo lygio nustatymo metus);
vienų metų įgyti apskaitos vienetai, antruoju dydžiu laikomas nulis);
pensijos apskaitos vienetų vidurkiu, tačiau negali būti mažesnis negu 0,5. 3. Jeigu darbingumo dalyvumo lygio nustatymo metu asmuo sukakęs
šia tvarka:
asmens įgyti apskaitos vienetai, pradedant nuo tų metų pradžios, kuriais asmeniui sukako 24 metai, pradžios;
sukako 24 metai, pradžios iki darbingumo dalyvumo lygio nustatymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (įskaitant ir atitinkamą dalį metų, kuriais asmeniui nustatytas darbingumo dalyvumo lygis);
3) jeigu asmuo apskaitos vienetų turi įgijęs iki 24 metų sukakties, į pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkio skaičiavimą gali būti įtraukti įtraukiami didžiausi trejų metų apskaitos vienetų dydžiai (jei yra tik vienų ar dvejų metų įgyti apskaitos vienetai, kitais dydžiais laikomas nulis).
Tokiu atveju įgytų apskaitos vienetų suma dalijama iš tiek metų, kiek praėjo nuo tų metų, kuriais asmeniui sukako 21 metai, pradžios iki darbingumo dalyvumo lygio nustatymo dienos, bet ne ilgiau nei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (įskaitant ir atitinkamą dalį metų, kuriais asmeniui nustatytas darbingumo dalyvumo lygis);
apskaičiuotų pagal šios dalies 2 ar 3 punktą. 4. Nustatant pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkį, skaičiavimui naudojami nesumažinti dėl asmens dalyvavimo pensijų kaupime asmens įgyti apskaitos vienetai. 32 straipsnis. Laikinųjų pensijos apskaitos vienetų nustatymas Laikinieji pensijos apskaitos vienetai apskaičiuojami kaip skirtumas tarp apskaitos vienetų, kurie būtų įgyti per asmens draudimo laikotarpį iki negalios (netekto darbingumo) pensijos paskyrimo, jeigu asmuo nebūtų dalyvavęs pensijų kaupime, ir asmens įgytų apskaitos vienetų. 33 straipsnis. Negalios (Netekto netekto darbingumo) pensijos dydžio naujinimas 1.
Nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos, pradedant 2019 metais, negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis kasmet naujinamas, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių:
bendroji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant papildomai įgytą stažą ir taikant tam asmeniui būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimus einamųjų metų sausio 1 dieną;
2) jeigu asmeniui naudinga, negalios (netekto darbingumo) pensijos individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka, didinant įgytų iki tų metų sausio 1 dienos apskaitos vienetų skaičių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka, o negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų skaičių mažinant pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkio dydžiu. Tais atvejais, kai negalios (netekto darbingumo) pensijos mokėjimas tęsiamas asmeniui sukakus senatvės pensijos amžių, negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis naujinamas už kiekvienus kalendorinius metus papildomai įskaitant pagal šio įstatymo 12 straipsnį apskaičiuotų apskaitos vienetų skaičių. 2. Naujas negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio negalios (netekto darbingumo) pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepos mėnesį. Kartu su naujo dydžio negalios (netekto darbingumo) pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos susidaręs negalios (netekto darbingumo) pensijų dydžių skirtumas. 34 straipsnis. Senatvės pensija neįgaliajam asmeniui su negalia 1.
Kai asmuo, gaunantis pagal šį įstatymą paskirtą negalios (netekto darbingumo) pensiją, apskaičiuotą kaip asmenims, netekusiems 65 procentų ir mažiau dalyvumo (darbingumo), įgyja teisę gauti senatvės pensiją, jam skiriama ir mokama senatvės pensija, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:
pensijos bendroji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 17, 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka, įskaitant į stažą iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvusius negalios (netekto darbingumo) pensijos gavimo metus ir taikant būtinojo stažo reikalavimą, nustatytą senatvės pensijai;
pensijos individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 18, 23 ir
vienetais laikant dydį, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 12, 13 ir 51 straipsnius, o jeigu asmuo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją gavo 2017 m. gruodžio mėnesį – pagal šio įstatymo 12, 13 ir 47 straipsnius, neįskaitant laikinųjų pensijos apskaitos vienetų. 1. 2.
darbingumo) pensiją, apskaičiuotą kaip asmenims, netekusiems 70 procentų ir daugiau dalyvumo (darbingumo), įgyja teisę gauti senatvės pensiją, jam skiriama ir mokama didesnioji iš šių pensijų: senatvės pensija, apskaičiuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, arba senatvės pensija neįgaliajam asmeniui su negalia, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:
apskaičiuojama, šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant į stažą iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvusius (netekto darbingumo) pensijos gavimo metus ir taikant būtinojo stažo reikalavimą, nustatytą senatvės pensijai, bei gautą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą senatvės pensijos bendrosios dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo netekto darbingumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota negalios (netekto darbingumo) pensija;
dalis apskaičiuojama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, neįskaitant laikinųjų pensijos apskaitos vienetų, o likusius netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetus pridedant prie įgytų apskaitos vienetų bei gautą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą senatvės pensijos individualiosios dalies dydį dauginant iš netekto darbingumo netekto dalyvumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota negalios (netekto darbingumo) pensija.;
3) pagal šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus apskaičiuota senatvės pensija asmeniui su negalia, kuriam darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, mokama neterminuotai.
Kai asmuo, gaunantis pagal šį įstatymą paskirtą negalios (netekto darbingumo) pensiją, apskaičiuotą kaip asmenims, netekusiems 70 procentų ir daugiau dalyvumo (darbingumo), įgyja teisę gauti senatvės pensiją, jam skiriama ir mokama didesnioji iš šių pensijų: senatvės pensija, apskaičiuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, arba senatvės pensija neįgaliajam asmeniui su negalia, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:
apskaičiuojama, šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant į stažą iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvusius (netekto darbingumo) pensijos gavimo metus ir taikant būtinojo stažo reikalavimą, nustatytą senatvės pensijai, bei gautą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą senatvės pensijos bendrosios dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo netekto darbingumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota negalios (netekto darbingumo) pensija;
dalis apskaičiuojama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, neįskaitant laikinųjų pensijos apskaitos vienetų, o likusius netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetus pridedant prie įgytų apskaitos vienetų bei gautą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą senatvės pensijos individualiosios dalies dydį dauginant iš netekto darbingumo netekto dalyvumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota negalios (netekto darbingumo) pensija.;
3) pagal šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus apskaičiuota senatvės pensija asmeniui su negalia, kuriam darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, mokama neterminuotai. Kai šiam asmeniui dalyvumo lygis nustatomas po senatvės pensijos amžiaus sukakties, senatvės pensija asmeniui su negalia mokama, vadovaujantis šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis.
Kai asmeniui iki senatvės pensijos amžiaus sukakties nustatyto dalyvumo lygio terminas baigiasi po senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, senatvės pensija asmeniui su negalia mokama, vadovaujantis šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis. 3. Kai senatvės pensijos gavėjas po senatvės pensijos paskyrimo pripažįstamas asmeniu su negalia ir jam nustatomas 70 procentų ir didesnis netekto dalyvumo lygis, jam nuo dalyvumo lygio nustatymo dienos be jo prašymo, jeigu jam tai naudinga, pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:
asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos bendrosios pensijos dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas);
apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos individualiosios pensijos dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio d (šio įstatymo
senatvės pensijos asmeniui su negalia gavėjui pakartotinai nustatomas dalyvumo lygis ir jam nustatomas:
negalia be asmens prašymo perskaičiuojama atsižvelgiant į iš naujo nustatytą netekto dalyvumo lygį (procentais).
Naujo dydžio senatvės pensija asmeniui su negalia pradedama mokėti nuo iš naujo nustatyto netekto dalyvumo lygio (procentais) nustatymo dienos;
naudinga, be asmens prašymo, nuo mažesnio netekto dalyvumo lygio (procentais) nustatymo dienos, o jeigu senatvės pensija asmeniui su negalia už tą mėnesį jau išmokėta, – nuo kito mėnesio pirmos dienos, atnaujinamas senatvės pensijos mokėjimas, jeigu asmeniui iki dalyvumo lygio nustatymo dienos senatvės pensija buvo paskirta. Jeigu asmeniui nustatomas mažesnis, negu buvo nustatytas, netekto dalyvumo lygis (procentais), tačiau didesnis kaip 70 procentų netekto dalyvumo lygis, jam mokama senatvės pensija asmeniui su negalia, apskaičiuota pagal nustatytą netekto dalyvumo lygį (procentais). 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos asmeniui su negalia mokamos iki nustatyto dalyvumo lygio termino pabaigos. Pasibaigus šiam terminui, asmens prašymu skiriama ir pradedama mokėti senatvės pensija, jeigu ji nebuvo paskirta, arba be asmens prašymo atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas. Jeigu senatvės pensijos gavėjui vėl nustatomas 70 procentų ir didesnis netekto dalyvumo lygis, jam, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia. 2
neįgaliajam) naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.
Jeigu senatvės pensijos ar senatvės pensijos asmeniui su negalia mokėjimo sustabdymo laikotarpiu asmuo įgijo papildomo stažo ir apskaitos vienetų, atnaujinus šios pensijos mokėjimą pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą ar šio straipsnio 5 dalį, ji naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją turi šio įstatymo 36 ir 38 straipsniuose nurodyti mirusiojo (paskelbto mirusiu) asmens sutuoktinis ir vaikai (įvaikiai), jeigu asmuo mirties (paskelbimo mirusiu) dieną atitiko šias sąlygas:
1) buvo įgijęs teisę gauti negalios, netekto darbingumo, (invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją (atsižvelgiant į mirusiojo (paskelbto mirusiu) amžių) arba gavo vieną iš šių pensijų;
2) minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti mirusysis (paskelbtas mirusiu) įgijo dirbdamas Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose (išskyrus asmenis, iki mirties (paskelbimo mirusiu) dienos gavusius negalios, netekto darbingumo, (invalidumo) ar senatvės pensiją, paskirtą ir (ar) mokėtą pagal Pensijų įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1994 m. gruodžio 31 d., bei reabilituotus politinius kalinius ir tremtinius, kurie dalį stažo įgijo kalinimo metu ar tremtyje ir kuriems sąlyga įgyti minimalųjį stažą dirbant Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose netaikoma).“
1.
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) našlė arba našlys, jeigu jie atitinka vieną iš šių sąlygų:
a) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki
nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) per 5 metus po sutuoktinio mirties;
b) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, kuriems buvo nustatytas neįgalumo lygis, arba pripažintus neįgaliaisiais asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgaliaisiais; iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), taip pat mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta nustatytas 75–100 procentų netekto darbingumo netekto dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 75–100 procentų netekto darbingumo lygis, iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šiems vaikams (įvaikiams) neįgalumo lygis nustatytas arba šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgaliaisiais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), iki jiems sukako 18 metų.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teisė Našlei ir našliui teisė gauti našlių pensiją išlieka, kai po našlių pensijos paskyrimo darbingais pripažinti našlė arba našlys vėl pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais nurodytos pensijos mokėjimas nutraukiamas, nes našlei ar našliui nustatytas didesnis negu 55 procentų dalyvumo lygis, tačiau, nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlių pensijos mokėjimas, jie pripažįstami asmenimis su negalia. Jeigu našlys arba našlė senatvės pensijos amžių sukanka našlių pensijos gavimo laikotarpiu, teisė gauti jiems paskirtą ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtą našlių pensiją išlieka iki gyvos galvos.“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlaičių pensiją
1.
Teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo (paskelbto mirusiu) vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais mirusiojo (paskelbto mirusiu) vaikai ir įvaikiai, pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio
darbingi (invalidai) pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki
bendrojo Bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. 3.
našlaičių pensiją išlieka:
1) kai nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) pripažintas našlaitis senatvės pensijos amžių sukanka sukako iki 2023 m. gruodžio 31 d. našlaičių pensijos gavimo laikotarpiu;
2) šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantiems našlaičiams, kurie tais pačiais kalendoriniais metais baigė bendrojo ugdymo programą ir įstojo į švietimo įstaigą mokytis pagal formaliojo profesinio ugdymo programą ar studijuoti pagal nuolatinių studijų programą, – laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki dienos, kurią švietimo įstaigoje prasideda mokslo ar studijų metai pagal formaliojo profesinio ugdymo programą ar nuolatinių studijų programą, pagal kurią mokytis ar studijuoti įstojo našlaitis. 4. Našlaičiui teisė gauti našlaičių pensiją išlieka, kai nurodytos pensijos mokėjimas nutraukiamas, nes našlaičiui nustatytas didesnis negu 55 procentų dalyvumo lygis, tačiau, nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlaičių pensijos mokėjimas, jie pripažįstami asmenimis su negalia. Tokiu atveju našlaičių pensija vėl pradedama mokėti nuo dienos, nuo kurios našlaičiui vėl nustatytas dalyvumo lygis.“
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Našlaičių pensijos apskaičiavimas ir dydis
1.
Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija apskaičiuojama pagal mirusio (paskelbto mirusiu) asmens gautos ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydį:
1) mirus (paskelbus mirusiu) senatvės, negalios, netekto darbingumo (invalidumo) ar išankstinės senatvės pensijos gavėjui (gavėją), našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo (paskelbto mirusiu asmens) gautos pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius;
2) mirus asmeniui (asmenį paskelbus mirusiu), kuris jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių, bet negavo senatvės pensijos, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu asmeniui) galėjusios priklausyti senatvės pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius;
pensijos amžiaus, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo negalios pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo dalyvumo, jeigu asmuo mirė (paskelbtas mirusiu) iki 2023 m. gruodžio 31 d. – pagal netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo, o (jeigu asmuo mirė (paskelbtas mirusiu) iki 2005 m. liepos 1 d., – II grupės invalidumo pensijos dydį);
4) mirus (paskelbus mirusiu) negalios pensijos gavėjui, kuris buvo pripažintas netekusiu 45–60 procentų dalyvumo, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti negalios pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų dalyvumo, o mirus (paskelbus mirusiu) netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjui, kuris buvo pripažintas netekusiu 45–60 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidu), našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensijos dydį).
Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija apskaičiuojama pagal mirusio (paskelbto mirusiu) asmens gautos ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydį:
1) mirus (paskelbus mirusiu) senatvės, negalios, netekto darbingumo (invalidumo) ar išankstinės senatvės pensijos gavėjui (gavėją), našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo (paskelbto mirusiu asmens) gautos pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius;
2) mirus asmeniui (asmenį paskelbus mirusiu), kuris jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių, bet negavo senatvės pensijos, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu asmeniui) galėjusios priklausyti senatvės pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius;
pensijos amžiaus, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo negalios pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo dalyvumo, jeigu asmuo mirė (paskelbtas mirusiu) iki 2023 m. gruodžio 31 d. – pagal netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo, o (jeigu asmuo mirė (paskelbtas mirusiu) iki 2005 m. liepos 1 d., – II grupės invalidumo pensijos dydį);
4) mirus (paskelbus mirusiu) negalios pensijos gavėjui, kuris buvo pripažintas netekusiu 45–60 procentų dalyvumo, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti negalios pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų dalyvumo, o mirus (paskelbus mirusiu) netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjui, kuris buvo pripažintas netekusiu 45–60 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidu), našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensijos dydį). 2.
dydis yra 50 procentų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pensijų bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Jeigu našlaičių pensijos skiriamos dviem ir daugiau vaikų (įvaikių), kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų viso apskaičiuotos negalios, netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Jeigu, paskyrus našlaičių pensiją, dėl jos skyrimo ar mokėjimo atnaujinimo kreipiasi kitas našlaitis (kiti našlaičiai) ir dėl to mažėja negalios, netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensijos dalis, tenkanti vienam našlaičiui, našlaičių pensija perskaičiuojama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas naujas prašymas su visais reikiamais dokumentais, pirmos dienos. 3. Mirus asmeniui (paskelbus mirusiu asmenį), kuris išankstinę senatvės pensiją buvo gavęs anksčiau, našlaičių pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į mirusiojo (paskelbto mirusiu) gautos negalios, senatvės, netekto darbingumo ar invalidumo pensijos dydį arba į mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo negalios (jeigu asmuo mirė (buvo paskelbtas mirusiu) iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekto darbingumo, o jeigu asmuo mirė (buvo paskelbtas mirusiu) iki 2005 m. liepos 1 d.
Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Jeigu pateikiami papildomi laikotarpių, buvusių iki pensijos paskyrimo, stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys, asmens senatvės, senatvės pensijos asmeniui su negalia, negalios ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (šio įstatymo 17, 18, 29 ir 30 straipsniai) nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenis.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pagal šį įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Netekto darbingumo Negalios pensija asmeniui skiriama ir mokama iki šiam asmeniui nustatyto darbingumo dalyvumo lygio termino pabaigos. Netekto darbingumo Negalios pensija asmeniui, sergančiam hipofiziniu nanizmu, paskirta pagal šio įstatymo 27 straipsnio 3 2 dalį, mokama iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.“
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Jeigu senatvės, senatvės pensijos asmeniui su negalia, negalios ar netekto darbingumo pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai pasikeičia atsižvelgus į naujai pateiktus duomenis (šio įstatymo 40 straipsnio
ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis) pradedamos (pradedama) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį duomenys (visi būtini dokumentai) buvo pateikti, pirmos dienos.“
straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1.
Šio įstatymo nustatyta tvarka, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas arba kol vietoj jų asmenims bus paskirtos senatvės pensijos, senatvės pensijos asmeniui su negalia ar netekto darbingumo negalios pensijos pagal šį įstatymą, toliau mokamos ir indeksuojamos šio įstatymo nustatyta tvarka:“. 2. Papildyti 58 straipsnį 4 dalimi:
„4. Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims netekto darbingumo (invalidumo)
pensijų mokėjimas tęsiamas iki šios pensijos gavėjui nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu asmeniui, kuriam yra paskirta senatvės pensija, nustatomas 70 procentų ar didesnis netekto dalyvumo lygis, jam be jo prašymo pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnio
mažesnis netekto dalyvumo lygis, be jo prašymo pradedama mokėti paskirtoji senatvės pensija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nesukakusių senatvės pensijos amžiaus asmenų Asmenų, kurie gauna netekto darbingumo ar invalidumo pensijas, paskirtas iki 2017 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo įsigaliojimo, ir kuriems pensija nebuvo paskirta pagal šio įstatymo 49 straipsnį, pensijų dydžiai gali būti naujinami, per metus įskaitant tiek apskaitos vienetų, kiek pagal šio įstatymo 13 straipsnį apskaičiuotas dydis viršija dydį 0,78 · K, kur K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas už laikotarpį po 1994 metų, pagal kurį mokama netekto darbingumo ar invalidumo pensija.“
Pakeisti Įstatymo 3 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo
Pakeisti Įstatymo 6 priedo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IR BŪTINASIS STAŽAS NETEKTO DARBINGUMO SOCIALINIO DRAUDIMO NEGALIOS PENSIJAI“. 20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 21 straipsnis. Įstatymo taikymas
įsigaliojimo įgijo teisę gauti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją ar socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam, įsigaliojus šiam įstatymui, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos šias socialinio draudimo pensijas skiria vadovaudamosi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, jeigu asmuo dėl nurodytų socialinio draudimo pensijų skyrimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą kreipėsi nuo
kreipėsi 2025 m. sausio 1 d. ar vėliau – jo kreipimosi metu galiojančiomis Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo ir vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi paskirtos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokamos vadovaujantis jų mokėjimo metu galiojančiomis Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo ir vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos neįgaliajam, įsigaliojus šiam įstatymui, mokamos tokia pačia tvarka kaip ir įsigaliojus šiam įstatymui paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos asmeniui su negalia. 4.
įsigaliojimo kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos arba socialinio draudimo senatvės pensijos neįgaliajam paskyrimo, tačiau, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, teisę gauti nurodytas pensijas būtų įgijęs ne anksčiau kaip 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus šiam įstatymui, jo kreipimasis baigiamas nagrinėti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, priimant sprendimą dėl atitinkamai socialinio draudimo negalios pensijos arba socialinio draudimo senatvės pensijos asmeniui su negalia skyrimo ir mokėjimo. 5. Įsigaliojus šiam įstatymui, kai asmeniui, kuriam iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirta socialinio draudimo senatvės pensija neįgaliajam, kurios mokėjimas Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta tvarka tęsiamas ir jam sukakus Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių, po 2024 m. sausio 1 d. nustatomas dalyvumo lygis, perskaičiuojant asmeniui paskirtą socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam ir ją mokant mutatis mutandis taikomos Socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos. Jeigu taikant Socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas vietoj socialinio draudimo senatvės pensijos neįgaliajam asmeniui turi būti mokama senatvės pensija, apskaičiuojant senatvės pensiją mutatis mutandis taikomos Socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos. 6. Įsigaliojus šiam įstatymui, kai asmeniui skiriant socialinio draudimo negalios pensiją būtina įvertinti socialinio draudimo netekto darbingumo ar invalidumo pensijos gavimo laiką iki
draudimo pensijų įstatymo 47 straipsnis. 7.
skiriant socialinio draudimo negalios pensiją būtina įvertinti pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas paskirtos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos gavimo laiką, mutatis mutandis taikomas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 49 straipsnis. 8. Įsigaliojus šiam įstatymui, kai asmeniui skiriant socialinio draudimo negalios pensiją būtina atsižvelgti į asmens 1994–2017 metais įgytus apskaitos vienetus, mutatis mutandis taikomas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnis. 9. Įsigaliojus šiam įstatymui, kai asmuo, gaunantis ištarnauto laiko pensiją, įgyja teisę gauti socialinio draudimo negalios, senatvės arba senatvės asmeniui su negalia pensiją, vietoj ištarnauto laiko pensijos skiriant socialinio draudimo negalios, senatvės arba senatvės asmeniui su negalia pensiją ar perskaičiuojant ištarnauto laiko pensiją, taikomas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnis. 10. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą naujinant iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtas netekto darbingumo (invalidumo) pensijas, įvertinami šių pensijų gavėjų nuo paskutinio jų skyrimo (skyrimo iš naujo), bet ne anksčiau kaip nuo 2018 m. sausio 1 d., iki šių pensijų naujinimo metų sausio 1 d. įgyti socialinio draudimo laikotarpiai. 11. Įsigaliojus šiam įstatymui, dėl socialinio draudimo pensijos besikreipiantiems asmenims, kurie teisę gauti socialinio draudimo pensiją įgijo iki 2023 m. gruodžio 31 d., tačiau nuo teisės į pensiją atsiradimo iki kreipimosi dėl pensijos skyrimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, pensija už praėjusį laikotarpį skiriama ir išmokama vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi. 12.
pensija“ tolygi sąvokai „socialinio draudimo negalios (netekto darbingumo) pensija“, sąvoka „socialinio draudimo senatvės pensija neįgaliajam“ – sąvokai
„socialinio draudimo senatvės pensija asmeniui su negalia“. 13. Pagal šį įstatymą skiriamos
socialinio draudimo negalios pensijos ir socialinio draudimo senatvės pensijos asmenims su negalia jų gavėjams pradedamos mokėti ne vėliau kaip 2024 m. liepos
nepriemokas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis
SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 1, 2, 5, 6, 10, 13, 20, 23, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 58, 59 STRAIPSNIŲ, III SKYRIAUS IR ĮSTATYMO 3 IR 6 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1722 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 2, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18¹, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 6, 10, 11, 14, 32, 34, 34¹ IR 40 stRAIPSNIų pakeitimo įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO nR. ix-110 11, 12 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO ir LIETUVOS RESPUBLIKOS LiGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 11¹, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMo nr. XIV-2054 6 IR 9 STRAIPSNIŲ pakeitimo įstatymo PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1722, pagal kurį 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo įgyvendinama sisteminė negalios reforma. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nuo 2024 m. sausio 1 d.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) dalyvumo lygį nustatys: 1) asmenims iki pilnametystės, jeigu jie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu; 2) pilnamečiams asmenims. Taigi bus nustatomas ir darbingo amžiaus asmenų, ir asmenų, sukakusių Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) dalyvumo lygis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, darbingumo lygio nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. nenustato. Įsigaliojus Įstatymui, taip pat pasikeis šiuo metu teisės aktuose vartojamos sąvokos, pavyzdžiui, vietoj sąvokos „neįgalusis“ bus vartojama sąvoka „asmuo su negalia“, sąvokos „darbingumo lygis“ ir „specialiųjų poreikių lygis“ – „dalyvumo lygis“, sąvokos „specialusis poreikis“ – sąvoka „individualusis pagalbos poreikis“, sąvokos „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“ – sąvoka „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis“, sąvokos „specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis“ – sąvoka „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis“, sąvokos „specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis“ – sąvoka „lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis“, sąvokos „didelių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „15 procentų dalyvumo lygis“, sąvokos „vidutinių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „40 procentų dalyvumo lygis“, sąvokos „netektas darbingumas“ – sąvoka „netektas dalyvumas“, sąvokos „neįgalumas“ – sąvoka „negalia“ (Įstatymo 3 straipsnio 7 dalis).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) duomenimis, 2023 m. vasario mėnesį 613 539 asmenys gavo socialinio draudimo senatvės pensiją, 122 380 asmenų – socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, 24 846 asmenys – invalidumo pensiją. Nuo 2018 m. sausio 1 d. pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą, kai asmuo praleidžia kreipimosi dėl pensijos skyrimo terminą, pensiją jis gauti ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Iki nurodytos datos šis terminas buvo lygus 12 mėnesių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2018–2020 m. apie 3 200 senatvės pensijų buvo paskirta nuo vėlesnės datos, negu asmuo sukako senatvės pensijos amžių, t. y. vidutiniškai po 1 067 asmenis per metus.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo keitimo priežastys:
1Įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąvokų prilyginimas netaikytinas pensijų pavadinimams, nes, įsigaliojus Įstatymui, keisis negalios nustatymo procedūra, tačiau Įstatyme nenumatytas darbingumo lygio procentų prilyginimas dalyvumo lygio procentams. Dėl šios priežasties netekto darbingumo pensijos, kurios paskirtos pagal nustatytus netekto darbingumo procentus, negali būti pakeistos į socialinio draudimo pensijas asmenims su negalia, kurios bus skiriamos pagal netekto dalyvumo procentus, apskaičiuotus asmeniui nustačius dalyvumo lygį. Tačiau po 2024 m. asmenims, kurie bus pripažinti asmenimis su negalia, bus skiriamos atitinkamos rūšies pensijos, kurių pavadinimai atitinka Įstatymo nustatytas sąvokas: socialinio draudimo negalios pensijos arba socialinio draudimo senatvės pensijos asmeniui su negalia. 2. Pagal Įstatymo nuostatas, dalyvumo lygis pirmą kartą galės būti nustatomas ir senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, todėl Socialinio draudimo pensijų įstatyme būtina nustatyti taisykles, kaip tokiais atvejais apskaičiuojama senatvės pensija: senatvės pensijos dydis dauginamas iš netekto dalyvumo lygio daugiklio;
3Įsigaliojus Įstatymui, tikėtina, padaugės asmenų, kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių, ir, tikėdamiesi didesnės pensijos, kreipsis dėl dalyvumo lygio nustatymo. Įgyvendinant negalios reformą ir nesant galimybės prognozuoti dėl dalyvumo lygio nustatymo besikreipsiančių pensijų gavėjų skaičiaus, galiojantis 6 mėnesių už praėjusį laikotarpį pensijų grąžinimo laikotarpis gali būti per trumpas.
Atsižvelgiant į tai, siūloma atkurti iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusią socialinio draudimo pensijų skyrimo už praėjusį laiką tvarką, t. y. pensijas skirti ir mokėti ne daugiau kaip už 12 mėnesių nuo teisės gauti pensiją dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengtas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 1, 2, 5, 6, 10, 13, 20, 23, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 58, 59 straipsnių, III skyriaus ir Įstatymo 3 ir 6 priedų pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), kurio tikslai:
1suderinti Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Įstatymu;
2patikslinti Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, sudarant teisines prielaidas mokėti socialinio draudimo pensiją (toliau – pensija) už 12 mėnesių, kai asmuo praleidžia kreipimosi dėl pensijos skyrimo terminą, kaip tai buvo nustatyta iki 2018 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto Nr. 1 uždavinys – užtikrinti sklandų negalios reformos įgyvendinimą bei pensijų skyrimą ir mokėjimą teisę jas gauti turintiems asmenims. Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas socialinio draudimo netekto dalyvumo pensijos pavadinimas. Tačiau socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų pavadinimus nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymas, kuris yra specialusis įstatymas nurodyto įstatymo atžvilgiu. Įstatymo projekte Nr. 1 asmenims su negalia siūloma nustatyti naujus pensijų pavadinimus: socialinio draudimo negalios pensija ir socialinio draudimo senatvės pensija asmeniui su negalia. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, socialinio draudimo išmokų paskirtis yra bent iš dalies kompensuoti dėl draudžiamojo įvykio prarastas pajamas.
Tai siejasi visų pirma su asmenų galimybe dirbti. Įstatyme nustatyta, kad dalyvumo lygis – tai kompleksiškai įvertintos ir atsižvelgiant į pilnamečio asmens negalią ir aplinkos veiksnius nustatytos asmens galimybės ir pajėgumas visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime. Asmens galimybės visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime apima platesnę sritį nei socialinio draudimo išmokos, todėl pensiją sieti su asmens galimybėmis dalyvauti visuomenės gyvenime nebūtų teisinga ir iškreiptų socialinio draudimo išmokų paskirtį, dėl to Įstatyme nurodytas pensijos pavadinimas – socialinio draudimo netekto dalyvumo pensija – netinkamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengtas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), kurio tikslas – pakeisti Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytą pensijos pavadinimą, suderinant jį su Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomais pakeitimais. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) siūlomais pakeitimais siekiama aiškesnio Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatų taikymo praktikoje ir spręsti esamas teisinio reguliavimo spragas: 1.1.
Siūloma pakeisti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad ligos išmoka mokama pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą tol, kol įvykis (t. y. ne tik nelaimingas atsitikimas darbe, bet ir profesinė liga) bus pripažintas draudžiamuoju, taip pat tikslinti nuostatoje nurodytą laikotarpį, už kurį ligos išmoka, pripažinus įvykį draudžiamuoju, perskaičiuojama Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. 1.2. Siūloma Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnį papildyti 3¹dalimi, numatant joje galimybę asmens prašymu laikinai stabdyti ir atnaujinti sustabdytos netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą. Nuostata siūloma įvertinus praktikoje buvusius atvejus, kai asmuo sustabdė netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą, siekdamas gauti kitą išmoką – išankstinę senatvės pensiją, nes pastaroji, remiantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsniu, nėra mokama, jeigu asmuo gauna kitas valstybinio socialinio draudimo išmokas. Esamas teisinis reglamentavimas nenumato šios išmokos mokėjimo stabdymo ir jo nepakanka nustatyti, nuo kokios datos kompensacijos mokėjimas gali būti atnaujinamas, todėl siūloma tokius atvejus sureguliuoti. 1.3. Siūloma 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte aiškiai nustatyti, kad asmenims su negalia, kurie buvo mirusio išlaikomi (ar turėjo teisę į išlaikymą), periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama laikotarpiu, kuriuo jiems nustatyta negalia. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr.
VIII-366 2, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18¹, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4) siūloma atsisakyti Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 2 dalies nuostatos dėl valstybės atgręžtinio reikalavimo teisės į žalos atlyginimo mokėtojus, kurios įgyvendinimas praktikoje pastaruoju metu neteko aktualumo ir tapo ekonomiškai nepagrįstas. Įstatymo projektu Nr. 4 taip pat siūloma tikslinti vienkartinės netekto dalyvumo kompensacijos skyrimo terminus ir subjektus, informuojančius apie sprendimų apskundimą, atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas, įsigaliosiančias nuo 2024 m. Įstatymų projektais Nr. 3 ir Nr. 4, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 6, 10, 11, 14, 32, 34 34¹ ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 5) ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11, 12 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 6) ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 11¹, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2054 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 7) taip pat siekiama šiais projektais keičiamuose įstatymuose vartojamas sąvokas suderinti su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Įstatymu ir Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamais pasiūlymais, atliekant redakcinio pobūdžio nuostatų pakeitimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymų projektus Nr.
Įstatymų projektus Nr. 1–2 parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės patarėja Rita Babianskaitė, tel. 8 611 53 492, el. p. [email protected], Įstatymų projektus Nr. 3–5, 7 – Socialinio draudimo grupės patarėja Ona Stravinskaitė, tel. 8 658 61 398, el. p. [email protected], Įstatymo projektą Nr. 6 – Socialinio draudimo grupės patarėja Vilma Pėčė, tel. 8 658 60 623, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1. Socialinio draudimo pensijų įstatymo III skyrius reglamentuoja socialinio draudimo netekto darbingumo pensijų (toliau – netekto darbingumo pensija) skyrimo sąlygas ir tvarką. Vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi šio įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turinčiais nustatytą ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį. Asmens darbingumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. 3.2. Pagal galiojančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatas, darbingumo lygis asmenims gali būti nustatytas tik iki senatvės pensijos amžiaus sukakties. Asmuo, kuriam nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu ar vėlesnę dieną jis turi minimalųjį stažą netekto darbingumo pensijai gauti.
Socialinio draudimo pensijų įstatyme išsamiai aptariama netekto darbingumo pensijų apskaičiavimo tvarka: minimalusis ir būtinasis stažas netekto darbingumo pensijai, netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių apskaičiavimas, netekto darbingumo pensijų dydžių naujinimas, netekto darbingumo pensijų dydžių tikslinimas ir pan. 3.3. Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytos taisyklės, susijusios su netekto darbingumo (invalidumo) pensijomis, paskirtomis iki 2018 m. sausio 1 d. (šių pensijų dydžių naujinimas, apskaitos vienetų apskaičiavimas, individualiosios dalies apskaičiavimas ir pan.). Kai asmuo, kuriam iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta netekto darbingumo pensija, po nurodytosios datos sukanka senatvės pensijos amžių, bet jam apskaičiuotoji senatvės pensija yra mažesnė už anksčiau mokėtąją netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, jam tęsiamas anksčiau mokėtosios netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 53 straipsnio 5 dalis). 3.4. Socialinio draudimo pensijų įstatyme taip pat aptariama ir senatvės pensija neįgaliajam: kai asmuo, gaunantis po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, įgyja teisę gauti senatvės pensiją, jam gali būti paskirta senatvės pensija neįgaliajam. Apskaičiuojant senatvės pensiją neįgaliajam, vertinamas ne tik asmens įgytas pensijų socialinio draudimo stažas, bet ir senatvės pensijos amžiaus sukakties metu galioję netekto darbingumo procentai. Asmeniui skiriama ir mokama didesnioji iš šių dviejų pensijų: arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam. 3.5.
3.5. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos, išskyrus išankstines senatvės pensijas. 3.6. Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas socialinio draudimo netekto dalyvumo pensijos pavadinimas. 3.7. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos Ligos ir motinystės socialinio draudimo nustatyta tvarka mokama tik tol, kol bus ištirtas nelaimingas atsitikimas darbe, tačiau analogiška nuostata turėtų būti taikoma visų draudžiamųjų įvykių (t. y. ir profesinių ligų) pripažinimo atvejais. 3.8. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nėra aptarta situacija, kai asmens prašymu gali būti stabdomas ir atnaujinamas netekto darbingumo periodinės kompensacijos (nuo 2024 m. – netekto dalyvumo (darbingumo) periodinės kompensacijos) mokėjimas. 3.9. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra aiškiai nustatytas terminas, kuriuo kitiems asmenims su negalia, kurie buvo ar turėjo būti mirusiojo išlaikomi, mokama periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, nors šios išmokos mokėjimo terminas yra nustatytas kitų asmenų grupių, nurodytų 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, atžvilgiu. 3.10. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje reglamentuojami vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos skyrimo terminai siejami su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo apskundimo Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos terminų pasibaigimu.
Taip pat nurodytoje dalyje aptariamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informavimas apie apskųstus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimus. 3.11. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybė, atlyginusi žalą 18¹straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais atvejais, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalos atlyginimo mokėtoją. Remdamasi šia nuostata, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atgręžtinio reikalavimo teise teikia kreditorinius reikalavimus žalos atlyginimo mokėtojams, kurie yra neefektyvūs, pvz., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atlikdami šią funkciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai yra pareiškę 358 189 eurus kreditorinių reikalavimų atgręžtinio reikalavimo teise, tačiau per tą patį laikotarpį atgauta 24 640 eurų (6,88 procento pareikštų reikalavimų sumos); iš nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. pareikštų reikalavimų 57 999 eurų sumai susigrąžinta tik 1 690 eurų (2,9 procento pareikštų reikalavimų sumos).
Tiek teikiamų kreditorinių reikalavimų nemokumo bylose, tiek ir atgautinų sumų, įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę į žalos atlyginimo mokėtoją, kai žalos atlyginimo prievolė pereina valstybei, dėl objektyvių priežasčių tendencingai mažėja (mažėja tokių išmokų gavėjų (pvz., miršta) bei mokėtojų (neprivatizuotų įmonių, mokančių žalos atlyginimą), mažėja pačių išmokų, skiriamų pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą). Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 95 straipsnio 5 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių pareikšti atgręžtiniai kreditoriniai reikalavimai tenkinami antrąja eile, kuriai lėšų, gautų iš nemokumo (bankroto) proceso, dažniausiai nepakanka (sumokamos nemokumo administravimo išlaidos, pajamos, gautos iš įkeisto turto, atitenka įkaito turėtojui, likęs bankrutuojančio asmens turtas įprastai būna mažavertis ir pan.), todėl lieka nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai, pareikšti įgyvendinant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių atgręžtinio reikalavimo teisę.
Į išieškojimo procesą įsitraukia ne tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių darbuotojai, bet ir nemokumo administratoriai, teismai, todėl administravimo kaštai dideli, atitinkamai nelieka tokių procedūrų ekonominio pagrįstumo. 3.12. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme vartojamos sąvokos „netektas darbingumas“, „Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ ir kt., kurios nedera su Įstatymu ir Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomais pakeitimais, ir turėtų būti tikslinamos. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nurodyta tik netekto darbingumo (invalidumo) pensija. 3.13. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 11¹, 12, 16, 18, 19, 21, 24, 25 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2054 nuostatose, įsigaliosiančiose 2024 m. sausio 1 d., vartojama sąvoka „valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensija“, kuri nedera su Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamais pasiūlymais. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
4.1. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma: 4.1.1. suderinti sąvokas su nuo 2024 m. sausio 1 d. Įstatyme įsigaliosiančiomis naujomis sąvokomis: „asmuo su negalia“, „dalyvumo lygis“, „netekto dalyvumo procentai“, „individualusis pagalbos poreikis“. Atitinkamai siūloma keisti visus tuos Socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsnius, kuriuose vartojamos sąvokos „asmuo, pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu“, „neįgalusis“, „darbingumo lygis“ „netekto darbingumo procentai“, „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“. Pagal Įstatymą iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyti darbingumo lygio procentai nėra savaime prilyginami dalyvumo lygio procentams, todėl iki 2024 m. sausio 1 d. pagal darbingumo pažymose nustatytus netekto darbingumo procentus paskirtos ir mokamos netekto darbingumo pensijos išlieka. Taip pat išlieka ir iki 2005 m. liepos 1 d. paskirtos ir mokamos invalidumo pensijos bei iki 1995 m. sausio 1 d. paskirtos maitintojo netekimo ir ištarnauto laiko pensijos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vasario mėnesio duomenimis, tebemokama 25 tūkst. invalidumo pensijų, todėl jų šios rūšies pensijų pavadinimo išbraukti Įstatymo projekte negalima. Iki 1995 m. sausio 1 d. paskirtas maitintojo netekimo pensijas 2023 m. vasario mėnesį gavo 817 gavėjų, o ištarnauto laiko pensijas – 282 gavėjai. Atsižvelgiant į tai, kad būtina išsaugoti asmenų teisėtus lūkesčius toliau gauti jiems paskirtas pensijas, straipsniuose, kuriuose kalbama apie paskirtas pensijas ar teises, kylančias iš jau paskirtų pensijų (pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tvarka, našlių ir našlaičių pensijos ir pan.) atitinkamai paliekamos netekto darbingumo, o kur aktualu – ir invalidumo pensijos.
Maitintojo neteikimo pensijų ir ištarnauto laiko pensijų mokėjimas bus tęsiamas, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas arba asmenims vietoj jų bus paskirtos negalios, senatvės arba senatvės pensijos asmeniui su negalia, kaip tai nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnis. Įstatymo projekte Nr. 1 siūlomi nauji pensijų pavadinimai: nuo 2024 m. sausio 1 d. bus skiriama socialinio draudimo negalios pensija (dabar skiriama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija) ir socialinio draudimo senatvės pensija asmeniui su negalia (dabar skiriama socialinio draudimo senatvės pensija neįgaliajam). Asmenims, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. bus nustatytas darbingumo lygis ir jo terminas nebus pasibaigęs po 2024 m. sausio 1 d., siūloma skirti netekto darbingumo pensiją, nes, pagal Įstatymą, darbingumo lygio procentai nėra prilyginami dalyvumo lygio procentams, todėl atitinkamai ir pensija turi atitikti jos skyrimo pagrindą. 4.1.2. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti senatvės pensijos asmeniui su negalia apskaičiavimo tvarką tais atvejais, kai dalyvumo lygis bus nustatytas pirmą kartą po to, kai asmuo jau bus sukakęs senatvės pensijos amžių. Siūlomo pakeitimo esmė – nustatyti, kad, jei sukakusiam senatvės pensijos amžių asmeniui yra nustatomas dalyvumo lygis, apskaičiuotas senatvės pensijos dydis dauginamas iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Siūloma nustatyti, kad senatvės pensijos gavėjui nustačius 30 procentų ir mažesnį dalyvumo lygį (70 procentų ir didesnį netekto dalyvumo lygį), senatvės pensija asmeniui su negalia pradedama mokėti be asmens prašymo.
Pasiūlymu siekiama nedidinti administracinės naštos pagyvenusiems asmenims, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos duomenis apie asmenims nustatomą darbingumo lygį (nuo 2024 m. sausio 1 d. – dalyvumo lygį) gauna pagal duomenų teikimo sutartis automatiškai. Kadangi senatvės pensijų gavėjams siūlomas senatvės pensijos asmeniui su negalia apskaičiavimas yra paprastas – gaunamos senatvės pensijos dydis padauginamas iš atitinkamo daugiklio – siūloma tai daryti be asmenų prašymų. Taip pat siūloma nustatyti terminus, nuo kada pradedama mokėti naujo dydžio senatvės pensija asmeniui su negalia, jei asmeniui pasikeičia nustatytas dalyvumo lygis. Pasibaigus nustatyto dalyvumo lygio terminui, siūloma atnaujinti buvusios senatvės pensijos mokėjimą arba, jei ši pensija nebuvo paskirta, – ją skirti ir mokėti. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma aiškiai apibrėžti, kokias išmokas turi teisę gauti darbingo amžiaus asmenys su negalia, o kokias – sukakę senatvės pensijos amžių. Nuostatos reikalingos dėl pensijų apskaičiavimo ypatumų: darbingo amžiaus asmenims su negalia apskaičiuojant negalios pensijas pajamų, iš kurių apskaičiuojami negalios apskaitos vienetai, vidurkis yra „dovanojamas“ iki senatvės pensijos amžiaus, įskaitomi papildomi laikinieji apskaitos vienetai. Sukakusiam senatvės pensijos amžių asmeniui su negalia apskaičiuojant senatvės pensiją ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, šie negalios pensijos apskaičiavimo ypatumai nebegali būti taikomi, nes iškreiptų senatvės pensijos apskaičiavimo logiką, pavyzdžiui, dėl negalios apskaitos vienetų ir laikinųjų apskaitos vienetų įskaitymo tvarkos.
Todėl siekiant teisinio aiškumo, būtina apibrėžti, kokias teises įgyja darbingo amžiaus asmenys su negalia ir kokias – sukakę senatvės pensijos amžių. 4.1.3. Atsižvelgiant į tai, kad, įsigaliojus Įstatymui, gali padaugėti žmonių, besikreipiančių dėl dalyvumo lygio nustatymo, ir tai, kad procesai gali užtrukti, siūloma atkurti socialinio draudimo pensijų skyrimo už praėjusį laiką terminą – 12 mėnesių nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos. 4.1.4. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 įgyvendinamas Įstatymas, kuris įsigalios 2024 m. sausio 1 d., siūloma nustatyti tokią pačią įstatymo įsigaliojimo datą, t. y. 2024 m. sausio 1 d. 4.1.5. Siekiant užtikrinti sklandų priimto įstatymo įgyvendinimą, siūloma nustatyti priimto įstatymo taikymo nuostatas: 4.1.5.1. Kai asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę gauti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją arba socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam, įsigaliojus šiam įstatymui, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos šias pensijas skiria vadovaudamosi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, jei asmuo dėl pensijos skyrimo kreipėsi iki 2024 m. gruodžio 31 d. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minėtų rūšių pensijos skiriamos vadovaujantis nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis nuostatomis. Iki šio įstatymo įsigaliojimo ir vadovaujantis šiame papunktyje nurodyta tvarka paskirtos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, įsigaliojus šiam įstatymui, būtų mokamos vadovaujantis jų mokėjimo metu galiojančiomis įstatymo nuostatomis.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo ir vadovaujantis šiame papunktyje nurodyta tvarka paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos neįgaliajam, įsigaliojus šiam įstatymui, būtų mokamos tokia pačia tvarka, kaip ir įsigaliojus šiam įstatymui paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos asmeniui su negalia. 4.1.5.2. Kai asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos arba socialinio draudimo senatvės pensijos neįgaliajam paskyrimo, tačiau, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, teisę gauti nurodytas pensijas būtų įgijęs po 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus šiam įstatymui, jo kreipimasis baigiamas nagrinėti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, priimant sprendimą dėl atitinkamai socialinio draudimo negalios pensijos arba socialinio draudimo senatvės pensijos asmeniui su negalia skyrimo ir mokėjimo. 4.1.5.3. Asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių ir tebegaunantiems iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtas socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijas, jos naujinamos įvertinant visą asmenų po paskutinio pensijos skyrimo įgytą stažą. Pažymėtina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka sisteminę Socialinio draudimo pensijų įstatymo peržiūrą ir planuoja parengti ir suinteresuotoms institucijoms pateikti derinti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektą 2024 m. II ketvirtį, į jį įtraukiant ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatų keitimą teisės technikos aspektu, todėl Įstatymo projektu teikiami tik su jo tikslų įgyvendinimu susiję pakeitimai, kurie nepablogina asmenų teisinės padėties.
Įstatymo projektas teikiamas atskirai nuo kitų sisteminių pasiūlymų, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turės pasirengti jo įgyvendinimui, atliekant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos pertvarkymo darbus, taip užtikrinant sklandų ir nepertraukiamą pensijų skyrimą ir mokėjimą. 4.2. Įstatymo projekte Nr. 2, atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamus pasiūlymus, siūloma atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimą, Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje vartojamą socialinio draudimo netekto dalyvumo pensijos pavadinimą pakeičiant į socialinio draudimo negalios pensiją bei, kartu įvertinant tai, kad asmenims su negalia ir po 2024 m. sausio 1 d. bus mokamos invalidumo bei netekto darbingumo pensijos, paskirtos iki Įstatymo įsigaliojimo, keičiamoje nuostatoje, siekiant užtikrinti asmenų lygias teises, nurodomi ir šių pensijų pavadinimai. Priimto įstatymo įsigaliojimo data nenustatoma, nes keičiamas 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722. 4.3. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma: 4.3.1. spręsti įstatymuose nustatyto reguliavimo spragas ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad ligos išmokos yra mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas tol, kol įvykis (t. y. ne tik nelaimingas atsitikimas darbe, bet ir profesinė liga) bus pripažintas draudžiamuoju.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmoka gali būti skiriama nuo dienos, kurią liga pripažįstama profesine, o nelaimingo atsitikimo darbe atveju – nuo dienos, kurią jis įvyko, patikslinamas laikinojo nedarbingumo laikotarpis, už kurį ligos išmoka perskaičiuojama pripažinus įvykį draudžiamuoju. Šią nuostatą siūloma taikyti ir asmenims, iki Įstatymo projekto Nr. 3 įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingiems dėl profesinės ligos, kuri draudžiamuoju įvykiu pripažįstama po Įstatymo projekto Nr. 3 įsigaliojimo. 4.3.2. Papildyti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnį 3¹ dalimi, numatant joje galimybę apdraustojo asmens prašymu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka stabdyti ir atnaujinti netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą, jei teisę į kompensaciją gavėjas išlaikė laikotarpiu, kuriuo mokėjimas buvo sustabdytas. Siūloma nustatyti, kad mokėjimas atnaujinamas nuo apdraustojo asmens prašyme atnaujinti kompensacijos mokėjimą nurodytos dienos, bet ne anksčiau nei nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu dėl netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimo pratęsimo kreipiamasi per 3 metus nuo mokėjimo sustabdymo dienos. Jeigu dėl mokėjimo atnaujinimo kreipiamasi praėjus 3 metams, kompensacijos mokėjimas atnaujinamas ne daugiau kaip už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi atnaujinti kompensacijos mokėjimą dienos.
Pažymėtina, kad netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimas nėra atnaujinamas už laikotarpį, kuriuo asmuo gavo kitas valstybinio socialinio draudimo išmokas, nurodytas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnyje. Šią nuostatą siūloma taikyti ir asmenims, kurie teisę į netekto dalyvumo periodines kompensacijas ar netekto darbingumo periodines kompensacijas, paskirtas iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, įgytų iki Įstatymo projekto Nr. 3 nuostatų įsigaliojimo. 4.3.3. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyti, kad asmenims su negalia, kurie buvo mirusio išlaikomi (ar turėjo teisę į išlaikymą) periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama laikotarpiu, kuriuo jiems nustatyta negalia. Šiuo papildymu siekiama teisinio aiškumo, nors reguliavimo turinys nėra keičiamas, nes ir šiuo metu nurodyta išmoka yra mokama tol, kol asmuo atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, t. y. kol yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, arba iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – asmenimis su negalia. 4.3.4. Atlikti techninio pobūdžio pakeitimus, siekiant sąvokas suderinti su vartojamomis Įstatyme bei kartu teikiamame Įstatymo projekte Nr. 1.
1Techninio pobūdžio pakeitimus siūloma atlikti ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo sąvokoje „nelaimingas atsitikimas darbe (tarnyboje)“, kurioje vietoje formuluotės „netenka darbingumo nors vienai dienai“ (apimančios tiek žalą sveikatai laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe atvejais, tiek ir darbingumo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – dalyvumo) netekimą) siūloma formuluotė „tampa laikinai nedarbingu nors vienai dienai, netenka dalyvumo“. Asmens laikinąjį nedarbingumą patvirtina nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra išduodamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 „Dėl Teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) nustatant laikinąjį nedarbingumą nedalyvauja, o asmens darbingumo lygį nustato pagal darbingumo lygiui taikomus kriterijus, šiuo metu nustatytus Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. Nr. A1-78/V-179 įsakymu „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nuo 2024 m. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atitinkamai nustatys tik asmens dalyvumo lygį ir netekto dalyvumo procentus, tačiau ne laikinąjį darbingumą.
Paminėtina, kad nesiūloma keisti Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies sąvokos „nelaimingas atsitikimas darbe (tarnyboje)“, atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis nurodyto įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 1 punktu, šis įstatymas taikomas tik dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai). 4.4. Įstatymo projektu Nr. 4 siūloma: 4.4.1. Tikslinti Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies nuostatas, atsižvelgiant į Įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros priimti sprendimai skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis pastarojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, šiuos skundus privaloma ikiteismine tvarka nuo 2024 m. nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija. 4.4.2. Nustatyti, kad Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra apie jos priimtų sprendimų dėl dalyvumo lygio nustatymo, kai dalyvumo netekimo priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe arba profesinė liga, apskundimą praneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, pateikdama šią informaciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos raštu arba elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį. 4.4.3. Atsisakyti Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios valstybės atgręžtinio reikalavimo teisę į žalos atlyginimo mokėtoją įstatymo 18¹straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais atvejais.
Pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą, atvejų, kai žalos atlyginimo prievolė pereina valstybei, tendencingai mažėja dėl objektyvių priežasčių, valstybės atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo kaštai yra dideli, o išieškomos sumos – neproporcingai mažos, todėl nelieka tokių procedūrų ekonominio pagrįstumo. 4.5. Įstatymų projektais Nr. 3 ir Nr. 4 siūloma nustatyti, kad pagal jais keičiamus įstatymus mokamos išmokos, kai asmenims darbingumo netekimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis nustatytas iki siūlomų pakeitimų įsigaliojimo, skiriamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nuostatas, galiojusias iki atitinkamų pakeitimų įsigaliojimo dienos, o šios išmokos ir iki pakeitimų įsigaliojimo paskirtos išmokos mokamos pagal jų mokėjimo metu galiojančias nuostatas, asmeniui paskirtas netekto darbingumo vienkartinę ar periodinę kompensaciją po pakeitimų įsigaliojimo laikant atitinkamai netekto dalyvumo vienkartine ar periodine kompensacija. Toks reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi (ir Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi), darbingumo (nuo 2024 m. – dalyvumo) lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba susirgimo profesine liga, su kuriuo siejamos šios išmokos, nustatomas asmenims neatsižvelgiant į jų amžių. 4.6. Įstatymų projektais Nr.
Įstatymų projektais Nr. 3–7 taip pat atliekami redakcinio pobūdžio sąvokų pakeitimai, suderinant jas su Įstatyme vartojamomis sąvokomis ir Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamais pasiūlymais. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymų projektais Nr. 6–7 keičiama tik dalis sąvokų, kurios vartojamos 2024 m. įsigaliosiančiame Įstatyme, t. y. sąvokos, susijusios su pensijų pavadinimais. Kitos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos, kurios turi būti tikslinamos atsižvelgiant į Įstatymo pakeitimus, patikslintos 2023 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 11¹, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIV-2054. 4.7. Įstatymo projektu Nr. 7 teikiamų pasiūlymų įsigaliojimo data nenustatoma, nes keičiamas 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2054. Siūloma nurodytais įstatymų projektais teikiamų pasiūlymų įsigaliojimo data – 2024 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priimti įstatymai sudarys prielaidas užtikrinti sklandų negalios reformos įgyvendinimą bei pensijų, netekto dalyvumo vienkartinių ar periodinių kompensacijų ir kitų išmokų skyrimą ir mokėjimą teisę jas gauti turintiems asmenims. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų Nr. 1–7 nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įstatymas šiuo metu nekeičiami dėl negalios reformos ir Įstatymo projektu teikiamų pensijų pavadinimų pasikeitimo, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka sisteminę šių įstatymų peržiūrą. Nurodytų įstatymų pakeitimai, kartu ir inkorporuojant ir techninio pobūdžio pakeitimus, susijusius su Įstatymo projektu teikiamais pasiūlymais (aktualu tik Šalpos pensijų įstatymui) ir negalios reformos įgyvendinimu, Lietuvos Respublikos Seimui bus pateikti svarstyti 2023 m. rudens sesijoje kartu su sisteminiais pasiūlymais dėl Minimalių pajamų adekvatumo studijos rekomendacijų įgyvendinimo ir planuojama valstybinių pensijų pertvarka. Įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nustatytas Įstatyme įtvirtintų sąvokų prilyginimas, todėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo keisti šiuo metu nėra poreikio. Dėl Įstatymo projektu teikiamų pasiūlymų Valstybinių pensijų įstatymo keisti nereikės. Techniniai pakeitimai dėl negalios reformos bus inkorporuoti į artimiausią Valstybinių pensijų pakeitimo projektą. Įstatymo projekto Nr. 1 21 straipsnio 11 dalyje nustatytas Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomų keisti socialinio draudimo pensijų pavadinimų prilyginimas įsigaliojus priimtam įstatymui, todėl kitų įstatymų keisti šiuo metu nėra poreikio. Įstatymo projekto Nr. 4 12 straipsnio 6 dalyje nustatytas Įstatymo projektu Nr.
4 siūlomų keisti vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos ir periodinės netekto darbingumo kompensacijos pavadinimų prilyginimas įsigaliojus priimtam įstatymui, todėl kitų įstatymų keisti šiuo metu nėra poreikio. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai Nr. 1–7 parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektais naujos sąvokos nepateikiamos. Įstatymų projektais Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 keičiamos galiojančios sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai Nr. 1–7 neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, iki 2023 m. gruodžio 31 d.:
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimą;
2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turės parengti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr.
V-270 „Dėl Pensijos gavėjo pažymėjimo išdavimo, keitimo, saugojimo ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 3, iki 2023 m. gruodžio 31 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimą. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 4, iki 2023 m. gruodžio 31 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 997 „Dėl Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 5, iki 2023 m. gruodžio 31 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr.
A1-441 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų atliekamos neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms, priežiūros funkcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo ir Asmens, kuriam duotas nurodymas dalyvauti papildomame sveikatos tyrime, su šio nurodymo vykdymu susijusių sąnaudų kompensavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą. Įstatymų projektais Nr. 6–7 teikiamiems siūlymams įgyvendinti Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Remiantis Pasaulinio senatvės ir suaugusiųjų sveikatos tyrimo (SAGE) duomenimis ir naudojant Pasaulio sveikatos organizacijos Negalios vertinimo instrumentą (2.0 versiją) (WHODAS 2.0), nustatyta, kad įvairiose pasaulio šalyse sunki negalia paveikia 8 procentus visų vyresnio amžiaus suaugusiųjų (Salinas-Rodríguez et al., 2020) (Severity Levels of Disability Among Older Adults in Low-and Middle-Income Countries: Results From the Study on Global Ageing and Adult Health (SAGE) - PMC (nih.gov)).
Panašius duomenis rodo ir tyrimas su vyresniais suaugusiaisiais, sulaukusiais 60–70 metų, Lenkijoje, kuriame buvo nustatytas 6,3 procento sunkios arba labai sunkios negalios paplitimas (Cwirlej-Sozanska et al., 2018) (Analysis of Chronic Illnesses and Disability in a Community-Based Sample of Elderly People in South-Eastern Poland - PMC (nih.gov)). Dar du tyrimai, atlikti Ispanijoje, vienas su vyresniais suaugusiaisiais, sulaukusiais 75 metų ir vyresniais, nurodo apie 10,14 procento sunkios negalios paplitimą, o kitas su asmenimis, sulaukusiais 50 metų ir vyresniais, nustatė 8 procentų sunkios negalios paplitimą (Virués-Ortega et al., 2011) (Prevalence of disability in a composite ≥75 year-old population in Spain: A screening survey based on the International Classification of Functioning - PMC (nih.gov)) (Almazán-Isla et al., 2017) (Disability, support and long-term social care of an elderly Spanish population, 2008-2009: an epidemiologic analysis - PubMed (nih.gov)). Jungtinių Tautų gyventojų skaičiaus prognozės rodo reikšmingą Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą per ateinančius 30 metų. Šis mažėjimas yra susijęs su sparčiu visuomenės senėjimu, o tai savo ruožtu yra susiję su neįgaliųjų dalies augimu.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės daugiau nei puse milijono. Dėl šių esminių darbo jėgos pasiūlos pokyčių reikia daug dėmesio skirti sveikos gyvensenos ir sveiko senėjimo politikai. Tokie pokyčiai taip pat skatina kurti politiką ir programas, įskaitant negalios vertinimo sistemą, kuri sutelktų dėmesį į asmenų su negalia funkcionavimo optimizavimą, įskaitant reabilitaciją, apgyvendinimą, priežiūros paslaugas ir kt., kad būtų maksimaliai pagerinta jų gyvenimo kokybė ir dalyvavimas darbo rinkoje (Pasaulio banko ataskaita, 2020). Įstatyme numatyta galimybė dalyvumo lygį pirmą kartą nustatyti senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2023 m. sausio mėn. 614 186 asmenų gavo socialinio draudimo senatvės pensijas. 2023 m. sausio mėn. vidutinės senatvės pensijos dydis buvo 539 eurai. Pagal Įstatymo projektą Nr.
Pagal Įstatymo projektą Nr. 1, netekto dalyvumo lygio daugiklis, iš kurio turės būti dauginamas senatvės pensijos dydis, didesnis už 1 yra netekus 70 procentų dalyvumo ir daugiau (kaip ir dabar galiojančiame Socialinio draudimo pensijų įstatymo 3 priede nustatyti netekto darbingumo lygio daugikliai), todėl teoriniam lėšų poreikiui apskaičiuoti buvo daromos prielaidos, kiek asmenų, gaunančių senatvės pensiją, kreipsis dėl dalyvumo lygio nustatymo ir kiek procentų bus pripažinti kokio dalyvumo lygio:
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (toliau – NDNT), šiuo metu yra apie 33 tūkst. darbingo amžiaus asmenų, kurie yra pripažinti netekusiais 70–100 procentų darbingumo, t. y. apie 2,4 procento nuo visų asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu (šiuo metu yra 1,4 mln. apdraustųjų). Šiuo metu yra apie 60 tūkstančių pensinio amžiaus asmenų, t. y. apie 10 procentų visų senatvės pensijų gavėjų, kuriems yra nustatyti specialieji poreikiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. buvo beveik 24 tūkst. senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų, kuriems buvo nustatyta sunki negalia (specialusis nuolatinės slaugos poreikis). NDNT duomenims, sunki negalia (specialusis nuolatinės slaugos poreikis) kasmet nustatoma apie 5 tūkst. pensinio amžiaus asmenų.
Darant prielaidą, kad, pasikeitus negalios nustatymo tvarkai ir atsiradus galimybei dėl negalios gauti didesnę pensiją, dėl dalyvumo lygio nustatymo papildomai kreipsis ir tie senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems šiuo metu nėra nustatytas specialiųjų poreikių lygis (pagyvenusių asmenų grupėje asmenų su negalia procentinė dalis didės dėl su amžiumi susijusio sveikatos būklės prastėjimo), kad asmenys dėl dalyvumo lygio nustatymo kreipsis skirtingu laiku (per kelerius metus) ir ilgainiui jų skaičius stabilizuosis, galima prognozuoti, kad:
1) pirmaisiais negalios reformos metais (2024 m.) apie 7 procentus senatvės amžių sukakusių asmenų bus pripažinti netekusiais 70 procentų ir daugiau dalyvumo (remiantis teisine baze, 5 procentai senatvės pensijos gavėjų kreipsis dėl jau nustatytų specialiųjų poreikių prilyginimo dalyvumo lygiui, 2 procentai – naujai besikreipiantys dėl negalios nustatymo asmenys);
2) antraisiais reformos metais (2025 m.) – apie 10 procentų senatvės amžių sukakusių asmenų bus pripažinti netekusiais 70 procentų ir daugiau dalyvumo;
3) trečiaisiais reformos metais (2026 m.) – apie 12 procentų senatvės amžių sukakusių asmenų bus pripažinti netekusiais 70 procentų ir daugiau dalyvumo. Remiantis šiomis prielaidomis, jei dėl dalyvumo lygio nustatymo pirmaisiais metais kreiptųsi 7 procentai visų senatvės pensijų gavėjų (iš viso apie 43 tūkst. gavėjų) ir visiems jiems būtų nustatyta 70–100 procentų netekto dalyvumo, o pasiskirstymas pagal netekto dalyvumo procentus išliktų toks pat, kaip nurodyta pirmiau dėstomose pastraipose, per metus reiktų maždaug 53 mln. eurų.
Kadangi 2022 m. valstybės biudžeto tiksliniai asignavimai socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai finansuoti sudarė apie 60 procentų visų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų, laikantis tokios pat proporcijos, nurodytasis metinis lėšų poreikis pagal finansavimo šaltinius būtų toks:
Jei trečiaisiais reformos metais (2026 m.) pagyvenusių asmenų su negalia skaičius padidėtų iki 12 procentų visų senatvės pensijų gavėjų (iš viso apie 74 tūkst. gavėjų), o 2026 m. pensijų indeksavimas vyktų pagal 2023 m. birželio mėnesio ekonominės raidos scenarijaus prielaidas (apie 7,4 procento didėjimas), 2026 m. preliminarus bendras lėšų poreikis Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamiems pasiūlymams įgyvendinti būtų apie 116 mln. eurų: apie 70 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų ir apie 46 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Šis lėšų skaičiavimas yra teorinis, nes neįmanoma nuspėti žmonių elgsenos, t. y. visiškai neaišku, kiek asmenų 2024 m. ir vėliau kreipsis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo ir kiek šių asmenų pagal patvirtintus kriterijus bus pripažinti netekusiais 70 procentų ir daugiau dalyvumo. Galutinis 2024–2026 m. lėšų poreikis priklausys nuo to, koks bus senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų aktyvumas kreiptis dėl dalyvumo lygio nustatymo ir kokia socialinio draudimo pensijų indeksacija artimiausiais 3 biudžetiniais metais pagal vėliausius ekonominės raidos scenarijų duomenis. Dėl Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamo pasiūlymo mokėti socialinio draudimo pensiją už 12 mėnesių, kai asmuo praleidžia kreipimosi dėl šios pensijos skyrimo terminą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2018–2020 m. apie 3 200 senatvės pensijų buvo paskirta nuo vėlesnės datos, negu asmuo sukako senatvės pensijos amžių, t. y. vidutiniškai po 1 067 asmenis per metus, tačiau šis skaičius nereiškia, kad visi šie žmonės praleido terminus kreiptis dėl pensijų.
Skaičius apima ir tuos žmones, kurie, pvz., pensinio amžiaus sukakties mėnesį dirba ir nori, kad to mėnesio, kurį žmogus sukanka pensinį amžių, įmokos būtų įtrauktos į pensijos apskaičiavimą – tokiu atveju neretai prašoma skirti pensiją nuo kito mėnesio pirmosios dienos. Darant prielaidą, kad vėluojančių kreiptis gavėjų skaičius išlieka pastovus, visi šie asmenys praleido kreipimosi dėl pensijos skyrimo terminą daugiau kaip 12 mėnesių, visiems jiems papildomai reikėtų išmokėti pensiją dar už 6 mėnesius ir visi jie gauna vidutinės senatvės pensijos dydžio pensiją, papildomas lėšų poreikis pirmiems metams būtų toks: 2024 m.: 1067 × 586 (preliminariai prognozuojama vidutinė senatvės pensija 2024 m.) 6 = 3,75 mln. eurų (iš jų apie 2,1 mln. eurų – iš valstybės biudžeto, apie 1,65 mln. eurų – iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto). Įstatymų projektais Nr. 2–7 teikiamiems pasiūlymams įgyvendinti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Sutaupyti lėšų neplanuojama. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus Nr. 1–7, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymų projektų Nr.1–7 žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „negalia“, „dalyvumo lygis“, „socialinio draudimo negalios pensija“, socialinio draudimo senatvės pensija asmeniui su negalia“, „netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija“, „netekto dalyvumo periodinė kompensacija“, „asmuo su negalia“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
NR. I-549 1, 2, 5, 6, 10, 13,
2023-10-23 Nr. XIVP-3193 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms,
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto c papunktyje po žodžių „mažesnis darbingumo lygis“ reikėtų įrašyti tekstą
„(toliau – nedarbingas ar iš dalies darbingas)“, nes tokia apibrėžtis naudojama
toliau keičiamo įstatymo tekste. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio
„nurodyta socialinio draudimo negalios pensija“, o šio straipsnio 2 punkte
vietoj teksto „nurodyta socialinio draudimo pensija“ reikėtų įrašyti tekstą
„nurodyta socialinio draudimo senatvės pensija asmeniui su negalia“. 3. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio
2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kai senatvės pensijos gavėjas, kuriam iki teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos nebuvo mokama negalios (netekto darbingumo) pensija, po senatvės pensijos paskyrimo pripažįstamas asmeniu su negalia ir jam nustatomas 70 procentų ir didesnis netekto dalyvumo lygis, jam nuo dalyvumo lygio nustatymo dienos be jo prašymo, jei jam tai naudinga, pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kuri apskaičiuojama tokia tvarka <...>“. Šią nuostatą siūlytina tikslinti, nes neaišku, ar čia turimi omeny asmenys, kuriems negalios (netekto darbingumo) pensija apskritai anksčiau nebuvo paskirta ir mokama, ar asmenys, kuriems negalios (netekto darbingumo) pensija tam tikru metu buvo paskirta ir mokama, tačiau teisės į ją neturi ir ji nemokama teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dieną. 4.
dalyje nustatyta senatvės pensijos asmeniui su negalia perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, kai pakartotinai nustatomas dalyvumo lygis senatvės pensijos asmeniui su negalia gavėjui. Šią nuostatą siūlytina papildyti ir nustatyti senatvės pensijos asmeniui su negalia mokėjimo atnaujinimo taisykles asmeniui, kuriam ši pensija buvo paskirta bet jos mokėjimas buvo nutrūkęs pasibaigus dalyvumo terminui (dėl to jis nėra pensijos gavėjas), o vėliau, po tam tikro termino dalyvumo lygis nustatytas pakartotinai. 5. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje reguliuojama pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis apskaičiuotų senatvės pensijų asmeniui su negalia mokėjimo tvarka ir terminas (pasibaigus dalyvumo lygio terminui, asmens prašymu skiriama ir pradedama mokėti senatvės pensija, jeigu ji nebuvo paskirta, arba be asmens prašymo atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas). Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje taip pat reguliuojama senatvės pensijos asmeniui su negalia apskaičiavimo tvarka, tačiau pagal šią dalį skiriamų pensijų terminas neapibrėžtas, todėl neaišku, ar turėtų būti atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas, neaišku, ar pagal šio straipsnio 1 dalį apskaičiuotoms pensijoms taikytinos keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies taisyklės, todėl nuostatas siūlytina tikslinti. 6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą darbingumo lygis sukakus senatvės pensijos amžių nėra nustatomas, o pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, dalyvumo lygis galės būti nustatomas ir senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai svarstytina keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata dėl teisės gauti našlaičių pensiją sukakus senatvės pensijos amžių našlaičiams, kurie senatvės pensijos amžių sukaks po 2024 m. sausio 1 d..
Svarstytina, ar jiems paskirtos našlaičių pensijos mokėjimas po senatvės pensijos amžiaus sukakties (o jei teisę gauti našlaičių pensiją jie įgys (mirus vienam iš tėvų ar abiem tėvams) po 2024 m sausio 1 d. - tai ir našlaičių pensijos skyrimas) neturėtų būti siejamas su jiems (ne)nustatytu dalyvumo lygiu (kai asmeniui bus nustatytas didesnis negu
dalyvumo lygio nustatymo nesikreips). Taigi, pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą asmuo neturės teisės į senatvės pensiją asmeniui su negalia arba, jei ši pensija paskirta - praras į ją teisę, bet teisę gauti našlaičių pensiją (pensijas) turės, nors senatvės pensijos amžius nėra pagrindas skirti našlaičių pensiją. 7. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje vietoj šiuo metu nustatyto 6 mėnesių termino siūloma nustatyti, kad pagal šį įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte reikėtų nustatyti šios nuostatos taikymą asmenims, kurie teisę į pensiją įgijo dar galiojant 6 mėnesių terminui, bet nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos dar nebūtų praėjęs jau naujai įsigaliojęs 12 mėnesių terminas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 1, 2, 5, 6, 10, 13,
2023-12-06 Nr. XIVP-3193(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
1, 2, 5, 6, 10, 13, 20, 23, 35, 36, 38, 39,
2023-11-22
dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Rita Babianskaitė – Pensijų grupės patarėja, Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė – Tikslinės pagalbos skyriaus vyresnioji patarėja, Justina Jakštienė – viceministrė, Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Ona Stravinskaitė – Socialinio draudimo grupės patarėja, Daiva Zabarauskienė – Tikslinės pagalbos grupės vadovė; Mantas Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-231
principams ir teisės technikos taisyklėms, 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto c papunktyje po žodžių „mažesnis darbingumo lygis“ reikėtų įrašyti tekstą „(toliau – nedarbingas ar iš dalies darbingas)“, nes tokia apibrėžtis naudojama toliau keičiamo įstatymo tekste. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto c papunkčio. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-239
socialinio draudimo pensija“ siūlytina įrašyti „nurodyta socialinio draudimo negalios pensija“, o šio straipsnio 2 punkte vietoj teksto „nurodyta socialinio draudimo pensija“ reikėtų įrašyti tekstą „nurodyta socialinio draudimo senatvės pensija asmeniui su negalia“. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus dėl projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
3Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kai senatvės pensijos gavėjas, kuriam iki teisės
gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos nebuvo mokama negalios (netekto darbingumo) pensija, po senatvės pensijos paskyrimo pripažįstamas asmeniu su negalia ir jam nustatomas 70 procentų ir didesnis netekto dalyvumo lygis, jam nuo dalyvumo lygio nustatymo dienos be jo prašymo, jei jam tai naudinga, pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kuri apskaičiuojama tokia tvarka <...>“.
Šią nuostatą siūlytina tikslinti, nes neaišku, ar čia turimi omeny asmenys, kuriems negalios (netekto darbingumo) pensija apskritai anksčiau nebuvo paskirta ir mokama, ar asmenys, kuriems negalios (netekto darbingumo) pensija tam tikru metu buvo paskirta ir mokama, tačiau teisės į ją neturi ir ji nemokama teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dieną. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus dėl projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatos iki dvitaškio. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
nustatyta senatvės pensijos asmeniui su negalia perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, kai pakartotinai nustatomas dalyvumo lygis senatvės pensijos asmeniui su negalia gavėjui. Šią nuostatą siūlytina papildyti ir nustatyti senatvės pensijos asmeniui su negalia mokėjimo atnaujinimo taisykles asmeniui, kuriam ši pensija buvo paskirta bet jos mokėjimas buvo nutrūkęs pasibaigus dalyvumo terminui (dėl to jis nėra pensijos gavėjas), o vėliau, po tam tikro termino dalyvumo lygis nustatytas pakartotinai. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus dėl keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalies papildymo paskutiniu sakiniu. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-239
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje reguliuojama pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis apskaičiuotų senatvės pensijų asmeniui su negalia mokėjimo tvarka ir terminas (pasibaigus dalyvumo lygio terminui, asmens prašymu skiriama ir pradedama mokėti senatvės pensija, jeigu ji nebuvo paskirta, arba be asmens prašymo atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas). Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje taip pat reguliuojama senatvės pensijos asmeniui su negalia apskaičiavimo tvarka, tačiau pagal šią dalį skiriamų pensijų terminas neapibrėžtas, todėl neaišku, ar turėtų būti atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas, neaišku, ar pagal šio straipsnio 1 dalį apskaičiuotoms pensijoms taikytinos keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies taisyklės, todėl nuostatas siūlytina tikslinti. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus dėl keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 3 punktu. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-2312
tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą darbingumo lygis sukakus senatvės pensijos amžių nėra nustatomas, o pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, dalyvumo lygis galės būti nustatomas ir senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai svarstytina keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata dėl teisės gauti našlaičių pensiją sukakus senatvės pensijos amžių našlaičiams, kurie senatvės pensijos amžių sukaks po 2024 m. sausio 1 d..
Svarstytina, ar jiems paskirtos našlaičių pensijos mokėjimas po senatvės pensijos amžiaus sukakties (o jei teisę gauti našlaičių pensiją jie įgys (mirus vienam iš tėvų ar abiem tėvams) po 2024 m sausio 1 d. - tai ir našlaičių pensijos skyrimas) neturėtų būti siejamas su jiems (ne)nustatytu dalyvumo lygiu (kai asmeniui bus nustatytas didesnis negu 55 procentų dalyvumo lygis ir asmuo bus laikomas darbingu arba kai asmuo dėl dalyvumo lygio nustatymo nesikreips). Taigi, pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą asmuo neturės teisės į senatvės pensiją asmeniui su negalia arba, jei ši pensija paskirta - praras į ją teisę, bet teisę gauti našlaičių pensiją (pensijas) turės, nors senatvės pensijos amžius nėra pagrindas skirti našlaičių pensiją. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus dėl keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto ir naujos 4 dalies. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje vietoj šiuo metu nustatyto 6 mėnesių termino siūloma nustatyti, kad pagal šį įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte reikėtų nustatyti šios nuostatos taikymą asmenims, kurie teisę į pensiją įgijo dar galiojant 6 mėnesių terminui, bet nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos dar nebūtų praėjęs jau naujai įsigaliojęs 12 mėnesių terminas. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus dėl projekto 21 straipsnio papildymo nauja 11 dalimi. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-11-221
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto c papunktį dėstyti taip: ,,c) jie yra asmenys, kurie iki 2005 m. birželio 30 d. buvo pripažinti invalidais ar asmenys, kuriems nuo
pripažintas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis (toliau – nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti asmenys); Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-11-225
dalies redakcija nustato, kad į stažą socialinio draudimo pensijai skirti įskaitomas netekto darbingumo pensijų gavimo laikas, tačiau nėra aptartas to paties laikotarpio įskaitymas naujinant pensijas. Nesant sureguliuotai netekto darbingumo (invalidumo) bei negalios pensijų įskaitymui į pensijų socialinio draudimo stažą naujinimo metu, neaišku, kaip tas pats pensijų gavimo laikotarpis turėtų būti traktuojamas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Į stažą, skiriant ir naujinant senatvės pensiją ar negalios pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kalendorine trukme, bet ne ilgiau, negu asmuo sukako senatvės pensijos amžių, įskaitomi pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau – Pensijų įstatymas), pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1994 m. gruodžio 31 d., paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų ir pagal šį įstatymą paskirtos negalios pensijos gavimo metai (ar jų dalis, jeigu pensiją asmuo gavo ne visus metus).“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-11-228
Argumentai: Socialinio draudimo senatvės pensijos mažinimas skaičiuojamas pilnais mėnesiais. Projekte siūloma nuostata apie pensijos dydžio perskaičiavimą nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos apsunkintų pensijų mokėjimo administravimą. Todėl siūloma naujo dydžio apskaičiavimo momentą sieti su kito mėnesio po senatvės pensijos amžiaus sukakties, pirmąja diena. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Skiriant negalios (netekto darbingumo) pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis apskaičiuojamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir nemažinamas dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, išskyrus atvejį, kai išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui negalios (netekto darbingumo) pensija buvo paskirta iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, tačiau jos mokėjimas tęsiamas jam sukakus senatvės pensijos amžių.
Tokiu atveju iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos asmeniui paskirtos negalios pensijos dydis nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo sukako senatvės pensijos amžių, apskaičiuojamas sumažinant jį dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus. Šioje dalyje nustatytu atveju negalios pensijos dydis asmeniui sukakus senatvės pensijos amžių nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, įskaitytas pagal šį įstatymą ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas, yra ne mažesnis, kaip nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.“ Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-11-229
straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus pensijų pavadinimus, kartu šio 2 punkto nuostatas suderinti su Komiteto pasiūlymais išdėstyta nauja projekto 34 straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,25 straipsnis.
Socialinio draudimo pensijos, skiriamos asmenims su negalia Asmenims su negalia vadovaujantis šiuo įstatymu skiriamos šios socialinio draudimo pensijos:
1) darbingo amžiaus asmenims su negalia – šio įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nurodyta socialinio draudimo negalios pensija;
2) sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims su negalia – šio įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodyta socialinio draudimo senatvės pensija, kuri apskaičiuojama šio įstatymo 17, 18 ir 23, 24 straipsniuose nustatyta tvarka arba šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-11-229
senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos apsunkintų pensijų mokėjimo administravimą. Todėl siūloma naujo dydžio apskaičiavimo momentą sieti su kito mėnesio po senatvės pensijos amžiaus sukakties, pirmąja diena. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą: ,,1. Negalios pensijos individualiosios dalies dydis apskaičiuojamas pagal formulę N · p · d, kurioje:
1) N – asmens apskaitos vienetų skaičius, taikomas negalios pensijai, apskaičiuotas kaip apskaitos vienetų, įgytų iki mėnesio, kurį asmuo įgijo teisę gauti negalios pensiją, pirmosios dienos, negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų ir laikinųjų pensijos apskaitos vienetų, pridedamų prie asmens įgytų apskaitos vienetų ir negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų ne ilgiau kaip iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos iki mėnesio, kurį asmuo sukanka senatvės pensijos amžių, paskutinės dienos, suma;“ Pritarti. 6.
reikalų ir darbo komitetas, 2023-11-229
darbingumo) pensijos individualioji dalis naujinama tik tuomet, jei asmeniui tai naudinga. Šiuo metu analogiška nuostata galioja tik bendrajai pensijos daliai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 punktą: ,,2) jeigu asmeniui naudinga, negalios (netekto darbingumo) pensijos individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka, didinant įgytų iki tų metų sausio 1 dienos apskaitos vienetų skaičių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka, o negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų skaičių mažinant pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkio dydžiu. Tais atvejais, kai negalios (netekto darbingumo) pensijos mokėjimas tęsiamas asmeniui sukakus senatvės pensijos amžių, negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis naujinamas už kiekvienus kalendorinius metus papildomai įskaitant pagal šio įstatymo 12 straipsnį apskaičiuotų apskaitos vienetų skaičių.“
reikalų ir darbo komitetas, 2023-11-229
1.Siekiant sklandesnio nuostatų įgyvendinimo praktikoje, aiškaus senatvės pensijos asmeniui su negalia apskaičiavimo mechanizmo bei vienodo senatvės pensijos asmeniui su negalia apskaičiavimo tais atvejais, kai asmeniui iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo mokama socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija, ir kai negalia nustatoma tik po senatvės pensijos amžiaus sukakties, keičiamo įstatymo 34 straipsnis pildomas nauja 1 dalimi;
pastabai - keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalis pildoma nauju 3 punktu;
pastaboms – tikslinama keičiamo įstatymo 34 straipsnio pernumeruotos 3 dalies 1 sakinio nuostata iki dvitaškio; 4.
Pritariant 4 Teisės departamento pastabai - keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalis papildyta nauju paskutiniu sakiniu. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,34 straipsnis. Senatvės pensija asmeniui su negalia ,,1. Kai asmuo, gaunantis pagal šį įstatymą paskirtą negalios (netekto darbingumo) pensiją, įgyja teisę gauti senatvės pensiją, jam skiriama ir mokama didesnioji iš šių pensijų: senatvės pensija arba senatvės pensija asmeniui su negalia, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:
1) senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant į stažą iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvusius negalios (netekto darbingumo) pensijos gavimo metus ir taikant būtinojo stažo reikalavimą, nustatytą senatvės pensijai, bei gautą dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio d (šio įstatymo
apskaičiuota negalios (netekto darbingumo) pensija;
2) senatvės pensijos asmeniui su negalia individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, neįskaitant laikinųjų pensijos apskaitos vienetų, o likusius negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetus pridedant prie įgytų apskaitos vienetų bei gautą dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota negalios (netekto darbingumo) pensija. 2.
gavėjas, kuriam iki teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos nebuvo mokama negalios (netekto darbingumo) pensija, po senatvės pensijos paskyrimo pripažįstamas asmeniu su negalia ir jam nustatomas 70 procentų ir didesnis netekto dalyvumo lygis, jam nuo dalyvumo lygio nustatymo dienos be jo prašymo, jei jam tai naudinga, pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:
1) senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos bendrosios pensijos dalies dydį padauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas);
2) senatvės pensijos asmeniui su negalia individualioji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos individualiosios pensijos dydį padauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas). 3. Kai senatvės pensijos asmeniui su negalia gavėjui pakartotiniai nustatomas dalyvumo lygis ir jam nustatomi:
1) didesni netekto dalyvumo procentai, senatvės pensija asmeniui su negalia be asmens prašymo perskaičiuojama atsižvelgiant į naujus netekto dalyvumo procentus. Naujo dydžio senatvės pensija asmeniui su negalia pradedama mokėti nuo naujų netekto dalyvumo procentų nustatymo dienos;
2) mažesni netekto dalyvumo procentai, asmeniui, jei jam tai naudinga, be asmens prašymo, nuo mažesnių netekto dalyvumo lygio procentų nustatymo dienos atnaujinamas senatvės pensijos mokėjimas, jeigu asmeniui iki dalyvumo lygio nustatymo senatvės pensija buvo paskirta. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos asmeniui su negalia mokamos iki dalyvumo lygio termino pabaigos, kuriam pasibaigus, asmens prašymu skiriama ir pradedama mokėti senatvės pensija, jeigu ji nebuvo paskirta, arba be asmens prašymo atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas. 5.
su negalia (senatvės pensija neįgaliajam) naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. 1. Kai asmuo, gaunantis pagal šį įstatymą paskirtą negalios (netekto darbingumo) pensiją, apskaičiuotą kaip asmenims, netekusiems 65 procentų ir mažiau dalyvumo (darbingumo), įgyja teisę gauti senatvės pensiją, jam skiriama ir mokama senatvės pensija, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:
1) senatvės pensijos bendroji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 17, 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka, įskaitant į stažą iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvusius negalios (netekto darbingumo) pensijos gavimo metus ir taikant būtinojo stažo reikalavimą, nustatytą senatvės pensijai;
2) senatvės pensijos individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 18, 23 ir
laikant dydį, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 12, 13 ir 51 straipsnius, o jeigu asmuo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją gavo 2017 m. gruodžio mėnesį – pagal šio įstatymo 12, 13 ir 47 straipsnius, neįskaitant laikinųjų pensijos apskaitos vienetų. 2.
paskirtą negalios (netekto darbingumo) pensiją, apskaičiuotą kaip asmenims, netekusiems 70 procentų ir daugiau dalyvumo (darbingumo), įgyja teisę gauti senatvės pensiją, jam skiriama ir mokama senatvės pensija asmeniui su negalia, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:
1) senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji dalis apskaičiuojama šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą senatvės pensijos bendrosios dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota negalios (netekto darbingumo) pensija;
2) senatvės pensijos asmeniui su negalia individualioji dalis apskaičiuojama šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą senatvės pensijos individualiosios dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota negalios (netekto darbingumo) pensija;
3) pagal šio straipsnio 2 dalies
darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, mokama neterminuotai. Kai šiam asmeniui dalyvumo lygis nustatomas po senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, senatvės pensija asmeniui su negalia mokama vadovaujantis šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis. Kai asmeniui iki senatvės pensijos amžiaus sukakties nustatyto dalyvumo lygio terminas baigiasi po senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, senatvės pensija asmeniui su negalia mokama vadovaujantis šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis. 3.
po senatvės pensijos paskyrimo pripažįstamas asmeniu su negalia ir jam nustatomas 70 procentų ir didesnis netekto dalyvumo lygis, jam nuo dalyvumo lygio nustatymo dienos be jo prašymo, jeigu jam tai naudinga, pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:
1) senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos bendrosios pensijos dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas);
2) senatvės pensijos asmeniui su negalia individualioji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos individualiosios pensijos dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas). 4. Kai senatvės pensijos asmeniui su negalia gavėjui pakartotinai nustatomas dalyvumo lygis ir jam nustatomas:
1) didesnis netekto dalyvumo lygis (procentais), senatvės pensija asmeniui su negalia be asmens prašymo perskaičiuojama atsižvelgiant į iš naujo nustatytą netekto dalyvumo lygį (procentais). Naujo dydžio senatvės pensija asmeniui su negalia pradedama mokėti nuo iš naujo nustatyto netekto dalyvumo lygio (procentais) nustatymo dienos;
2) mažesnis kaip 70 procentų netekto dalyvumo lygis, asmeniui, jeigu jam tai naudinga, be asmens prašymo, nuo mažesnio netekto dalyvumo lygio (procentais) nustatymo dienos, o jeigu senatvės pensija asmeniui su negalia už tą mėnesį jau išmokėta, – nuo kito mėnesio pirmos dienos, atnaujinamas senatvės pensijos mokėjimas, jeigu asmeniui iki dalyvumo lygio nustatymo dienos senatvės pensija buvo paskirta. Jeigu asmeniui nustatomas mažesnis, negu buvo nustatytas, netekto dalyvumo lygis (procentais), tačiau didesnis kaip 70 procentų netekto dalyvumo lygis, jam mokama senatvės pensija asmeniui su negalia, apskaičiuota pagal nustatytą netekto dalyvumo lygį (procentais). 5.
nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos asmeniui su negalia mokamos iki nustatyto dalyvumo lygio termino pabaigos. Pasibaigus šiam terminui, asmens prašymu skiriama ir pradedama mokėti senatvės pensija, jeigu ji nebuvo paskirta, arba be asmens prašymo atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas. Jeigu senatvės pensijos gavėjui vėl nustatomas 70 procentų ir didesnis netekto dalyvumo lygis, jam, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia. 6. Senatvės pensija asmeniui su negalia (senatvės pensija neįgaliajam) naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu senatvės pensijos ar senatvės pensijos asmeniui su negalia mokėjimo sustabdymo laikotarpiu asmuo įgijo papildomo stažo ir apskaitos vienetų, atnaujinus šios pensijos mokėjimą pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą ar šio straipsnio 5 dalį, ji naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Pritarti. 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-11-2212
pastabai patikslinti projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, išbraukiant žodžius „iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos“ ;
nuostatas suderinti su Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3311 nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad bendrojo ugdymo programas gali vykdyti ne tik švietimo įstaigos;
tais atvejais, kai asmenims darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties ir asmenys su negalia senatvės pensijos amžių sukako iki 2023 m. gruodžio 31 d. 4.
pakeitimais sureglamentuoti teisės gauti šią pensiją išsaugojimą tais atvejais, kai asmeniui dalyvumo (darbingumo) lygis nustatomas terminuotai ir nuo jo nustatymo termino pabaigos iki naujo nustatymo praeina mažiau negu 3 metai. Kartu nauja dalimi siūloma našlaičių pensijų skyrimo reguliavimą suvienodinti su našlių pensijų reguliavimu (nustatytu projekto 26 straipsnio 2 dalyje);
daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 38 straipsnio, šį straipsnį dėstyti nauja redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,12 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas „38 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlaičių pensiją ,,1. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo (paskelbto mirusiu) vaikai ir įvaikiai iki
įvaikiai, pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dienos iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nuolat yra pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Pakeisti 38 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kai asmeniu su negalia (iki
našlaičių pensijos gavimo laikotarpiu;“. 1.
turi mirusiojo (paskelbto mirusiu) vaikai ir įvaikiai iki
ir įvaikiai, pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – (invalidais) dienos iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nuolat yra pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki
Bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. 3.
našlaičių pensiją išlieka:
1) kai nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) pripažintas našlaitis senatvės pensijos amžių sukanka sukako iki 2023 m. gruodžio 31 d. našlaičių pensijos gavimo laikotarpiu;
2) šio straipsnio
pačiais kalendoriniais metais baigė bendrojo ugdymo programą ir įstojo į švietimo įstaigą mokytis pagal formaliojo profesinio ugdymo programą ar studijuoti pagal nuolatinių studijų programą, – laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki dienos, kurią švietimo įstaigoje prasideda mokslo ar studijų metai pagal formaliojo profesinio ugdymo programą ar nuolatinių studijų programą, pagal kurią mokytis ar studijuoti įstojo našlaitis. 4. Našlaičiui teisė gauti našlaičių pensiją išlieka, kai nurodytos pensijos mokėjimas nutraukiamas, nes našlaičiui nustatytas didesnis negu 55 procentų dalyvumo lygis, tačiau, nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlaičių pensijos mokėjimas, jie pripažįstami asmenimis su negalia. Tokiu atveju našlaičių pensija vėl pradedama mokėti nuo dienos, nuo kurios našlaičiui vėl nustatytas dalyvumo lygis.“ Pritarti. 9. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 N Argumentai: Įstatymo projekte nėra aptarta, kaip turės būti mokamos socialinio draudimo netekto (invalidumo) ir senatvės pensijos, kai jų gavėjai po senatvės pensijos amžiaus sukakties kreipsis dėl dalyvumo lygio nustatymo. Todėl, siekiant teisinio aiškumo, mokėjimo tvarką ir procedūras būtina sureglamentuoti. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 16 straipsnį nauja 2 dalimi: ,,2. Papildyti 58 straipsnį 4 dalimi:
„4. Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims
netekto darbingumo (invalidumo) pensijų mokėjimas tęsiamas iki šios pensijos gavėjui nustatomas dalyvumo lygis.
Jeigu asmeniui, kuriam yra paskirta senatvės pensija, nustatomi 70 procentų ir didesni netekto dalyvumo procentai, jam be jo prašymo pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu šiam asmeniui nustatomas 65 procentų ar mažesnis netekto dalyvumo lygis, be jo prašymo pradedama mokėti paskirtoji senatvės pensija.“ Pritarti. 10. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
5 Argumentai: Įstatymo projekto 21 straipsnio 5 dalyje nėra aptarta, kaip turėtų būti apskaičiuojamos senatvės pensijos, kai jos turės būti mokamos vietoj anksčiau mokėtos senatvės pensijos neįgaliajam, todėl šią dalį siūloma papildyti nuostata apie senatvės pensijos apskaičiavimo tvarką šiems asmenims. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Įsigaliojus šiam įstatymui, kai asmeniui, kuriam iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirta socialinio draudimo senatvės pensija neįgaliajam, kurios mokėjimas Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta tvarka tęsiamas ir jam sukakus Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių, po
socialinio draudimo senatvės pensijos neįgaliajam perskaičiavimui ir mokėjimui mutatis mutandis taikomos Socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 3-4 4 ir 5 dalių nuostatos. Jeigu taikant Socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas vietoj socialinio draudimo senatvės pensijos neįgaliajam asmeniui turi būti mokama senatvės pensija, senatvės pensijos apskaičiavimui mutatis mutandis taikomos Socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio
Pritarti. 11.
reikalų ir darbo komitetas,
10 Argumentai: Įstatymo projekto 21 straipsnio 10 dalį būtina tikslinti, nustatant, kad nuostatos dėl stažo laikotarpių įskaitymo nuo paskutinio jų skyrimo taikymas negali būti ankstesnis negu naujinimo procedūros įsigaliojimo data, t. y. 2018 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 10 dalį: ,,10. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą naujinant iki 2017 m. gruodžio
pensijų gavėjų nuo paskutinio jų skyrimo (skyrimo iš naujo), bet ne anksčiau kaip nuo 2018 m. sausio 1 d., iki šių pensijų naujinimo metų sausio 1 d. įgyti socialinio draudimo laikotarpiai.“ Pritarti. 12. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
11 N Argumentai: pritariant 7 Teisės departamento pastabai siūlome. Pasiūlymai: 1.Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnį nauja 11 dalimi: ,,11. Įsigaliojus šiam įstatymui, dėl socialinio draudimo pensijos besikreipiantiems asmenims, kurie teisę gauti socialinio draudimo pensiją įgijo iki 2023 m. gruodžio 31 d., tačiau nuo teisės į pensiją atsiradimo iki kreipimosi dėl pensijos skyrimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, pensija už praėjusį laikotarpį skiriama ir išmokama vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi.“
laikyti 12 dalimi. Pritarti. 13. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
13 N Argumentai: Dėl būtinų programavimo darbų įstatymo praktinis įgyvendinimas nuo 2024 m. sausio 1 d. būtų neįmanomas, todėl siūloma iki 2024 m. liepos 31 d. nustatyti pasirengimo laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnį nauja 13 dalimi: ,,13.
Pagal šį įstatymą skiriamos socialinio draudimo negalios pensijos ir socialinio draudimo senatvės pensijos asmenims su negalia jų gavėjams pradedamos mokėti ne vėliau kaip 2024 m. liepos 31 d., kartu išmokant nuo 2024 m. sausio 1 d. susidariusias pensijų nepriemokas.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Monika Ošmianskienė,
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė