VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ, KURIŲ SAVININKĖ AR DALININKĖ, TURINTI DAUGIAU NEGU PUSĘ BALSŲ VISUOTINIAME DALININKŲ SUSIRINKIME, YRA VALSTYBĖ AR SAVIVALDYBĖ, VADOVŲ IR DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 9.3 papunktyje „Stiprūs ir atsakingi vadovai – valstybės tarnybos veidas“ nustatytus veiksmus, siekiama įtvirtinti teisines valstybės tarnybos tobulinimo, kurio tikslas – sustiprinti vadovavimo ir lyderystės gebėjimus, padidinti valstybės tarnybos profesionalumą, lankstumą ir efektyvumą, bei tęsiant viešojo sektoriaus vadovų ir darbuotojų darbo užmokesčio reformą. Įstatymo projekto tikslas – suformuoti, viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė (toliau – viešoji įstaiga), profesionalų vadovų korpusą, apmokamą konkurencingu atlygiu bei orientuotą į viešosios įstaigos veiklos efektyvinimą, bei rezultatyvumą, numatyti viešųjų įstaigų darbuotojų apmokėjimo taisykles.
Įstatymo projektas yra antrojo horizontalaus pokyčio etapo dalis, kuris atliepia Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės tarnybos pertvarkos viziją, pagal neformaliame Vyriausybės ministrų pasitarime 2022 m. vasario 28 d. patvirtintą Valstybės tarnybos pertvarkos koncepciją, Koncepciją įvertino ir aprobavo nepriklausomi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) ekspertai, o joje pateikiamos valstybės tarnybos tobulinimo kryptys atitinka pažangių užsienio valstybių – EBPO šalių – gerąją praktiką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėja Indrė Vaicekauskaitė (tel. 8 657 03311, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų darbo apmokėjimas šiuo metu reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų apmokėjimo“ (toliau – nutarimas). Nutarimo nuostatos netaikomos valstybinėms aukštosioms mokykloms bei asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Savivaldybių kontroliuojamoms viešosioms įstaigoms nutarimo nuostatos yra rekomenduojamojo pobūdžio.
Nutarimu viešosios įstaigos skirstomos į 4 kategorijas pagal prieduose išvardinamus kriterijus, tokius, kaip viešosios įstaigos veiklos pobūdis, sprendimų galiojimo ribos, veiklos mastas, žmogiškieji ištekliai ir specialiosios sąlygos. Viešosios įstaigos vadovo mėnesinę algą sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji dalis nustatoma koeficientais, atsižvelgiant į viešosios įstaigos kategoriją, taikant Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, kuris 2023 m. yra 186 EUR. Viešosios įstaigos vadovo pareiginės algos dydis gali būti padidinamas iki 75 procentų, jei viešoji įstaiga vykdo veiklą, skatinančią inovacijas, verslumą, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą į Lietuvos Respubliką, teikia metodinę pagalbą dėl nacionalinių plėtros programų portfelio bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų ar atlieka su valstybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas. Kintamoji dalis nustatoma finansiniams metams, atsižvelgiant į praėjusių metų finansinių metų konkrečius viešosios įstaigos veiklos rezultatų vertinimo rodiklius. Viešosios įstaigos savininko teises įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu kintamoji dalis gali priklausyti ir nuo viešosios įstaigos vadovui numatytų užduočių įgyvendinimo rezultatų. Konkrečius viešosios įstaigos veiklos vertinimo rodiklius bei mėnesinės algos kintamosios dalies dydį už kiekvieno rodiklio įgyvendinimą nustato viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Mėnesinės algos kintamoji dalis negali viršyti 50 procentų viešosios įstaigos vadovui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies. Pagal viešųjų įstaigų kategorijas nustatyta viešosios įstaigos vadovo mėnesinė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) negali viršyti praėjusio ketvirčio viešosios įstaigos darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžių. Viešosios įstaigos vadovui už gerus darbo rezultatus ir gerai atliktas pareigas pasibaigus finansiniams metams ir patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinius iš sutaupytų viešosios įstaigos lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, gali būti skiriama premija, kuri negali būti didesnė už vienos mėnesinės algos pastoviąją dalį. Viešosios įstaigos vadovui iš viešosios įstaigos lėšų gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. Šalių sutarimu nutraukiant darbo santykius viešosios įstaigos vadovui gali būti išmokamos kompensacijos, kurių suma negali viršyti 2 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Viešosios įstaigos vadovui už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuos įgyvendinant vykdoma su viešosios įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, gavus viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo leidimą, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios nėra įskaičiuojamos į viešosios įstaigos vadovo darbo užmokestį.
Už laiką, kurį viešosios įstaigos vadovas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna minėtas išmokas įprastas darbo užmokestis nemokamas. Viešosios įstaigos vadovo pavaduotojams nustatomas 10–20 procentų mažesnis mėnesinis darbo užmokestis nei viešosios įstaigos vadovo mėnesinės algos dydis. Viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimas nutarimu nereglamentuojamas. Viešosios įstaigos vadovų darbo užmokesčio dydžiai ir nustatyti įstaigos veiklos rodikliai kasmet skelbiami viešosios įstaigos ir viešosios įstaigos savininko ar dalininko, turinčio daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, teises įgyvendinančios institucijos interneto svetainėje. Viešosios įstaigos savininko ar dalininko, turinčio daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, teises įgyvendinanti institucija kasmet iki gegužės 1 d. teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie Nutarimo įgyvendinimą. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas atskleisdamas konstitucinės žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą turinį yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi būti nustatomas įstatymu ir mokamas įstatymų nustatytu laiku (2001 m. gruodžio 18 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Taip pat į tai, kad oficialiosios konstitucinės valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos visiems iš valstybės (savivaldybės) biudžeto atlyginimą gaunantiems asmenims (Konstitucinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutarimas), nuspręsta viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimą reglamentuoti įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu. Taip pat siekiant užtikrinti teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimą viešajame sektoriuje bei įgyvendinant minėto Konstitucinio teismo nutarimo nuostatas, nuspręsta numatyti tam tikras taisykles nustatant viešųjų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą, t. y. įstatymo projektu numatoma, kad viešosios įstaigos darbuotojų (įskaitant ir viešosios įstaigos vadovo pavaduotojus) darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priemokos (už pavadavimą; už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą; už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Skiriama priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų darbuotojo pareiginės algos, o skiriamų priemokų, nurodytų šiame punkte, suma negali viršyti 80 procentų darbuotojo pareiginės algos), mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ar budėjimą.
Taip pat siekiant stiprinti viešųjų įstaigų vadovų korpusą, suteikiant jiems daugiau galimybių priimant sprendimus dėl darbuotojų skatinimo ir motyvavimo, numatoma, kad darbuotojų darbo užmokestį gali sudaryti ir kitos darbo užmokesčio dalys, jei jų taikymas nustatytas viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje. Taip pat numatoma, kad viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas nustato viešojoje įstaigoje patvirtinta darbuotojų darbo apmokėjimo sistema, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis. Numatomi darbuotojams taikytini minimalieji pareiginės algos koeficientai, t. y. numatoma, kad už nekvalifikuotą darbą viešųjų įstaigų darbuotojams negali būti mokama mažiau, nei viena Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), o už kvalifikuotą darbą negali būti mokama mažiau nei 1,1 MMA, bei maksimali pareiginė alga, t. y. numatoma, kad viešosios įstaigos darbuotojų maksimalus pareiginės algos koeficientas negali viršyti viešosios įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento, nustatyto šio įstatymo priede, išskyrus atvejus, kai pagal įstaigoje patvirtintą darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tam tikrų profesijų atstovų trūkumą Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, darbuotojui numatoma didesnė pareiginė alga, bet ne daugiau nei 100 procentų didesnė už atitinkamai viešųjų įstaigų vadovų kategorijai nustatytą maksimalų pareiginės algos koeficiento dydį.
Taip įstatymo projektu yra numatomi pavyzdiniai kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos, ar kiti kriterijai), kuriais remiantis darbo apmokėjimo sistemoje yra nustatomi maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms. Darbo apmokėjimo sistemoje taip pat nustatomi priemokų, premijų ar kitų darbo užmokesčio sudedamųjų dalių dydžiai ir jų skyrimo tvarka. Viešųjų įstaigų darbuotojų pareiginė alga turi būti peržiūrima ir keičiama darbo apmokėjimo sistemoje nustatyta tvarka. Siekiant formuoti vieningą ir skaidrią viešųjų įstaigų vadovų ir darbuotojų korpuso apmokėjimo sistemą, įstatymo projekte numatoma, kad įstatymo projekto nuostatos yra taikomos viešųjų įstaigų vadovams ir darbuotojams, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra savivaldybė.
Atsižvelgiant į tai, kad atskirose srityse veikiančių viešųjų įstaigų vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuoja specialūs įstatymai, įstatymo projekte paliekama nuostata, kad įstatymas nereglamentuoja:
Todėl siekiant peržiūrėti kriterijus ir jiems priskirtus balus, kartu su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija buvo nuspręsta viešųjų įstaigų kategorijas susieti su jų vykdoma veikla, atsižvelgiantį į 2023 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti pateiktą Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat pastebima, kad šiuo metu galiojantis viešųjų įstaigų skirstymas riboja viešosiose įstaigose taikyti motyvuojančią ir specialistus pritraukiančią darbo apmokėjimo sistemą, be to, pagal kasmet renkamus duomenis matyti, kad viešojo administravimo įgaliojimus turinčių viešųjų įstaigų vadovų darbo užmokestis yra didesnis, joms taip pat pagal dabar galiojantį viešųjų įstaigų reglamentavimą už viešojo administravimo įgaliojimus yra priskiriama daugiau balų, kas leidžia jas priskirti aukštesnei kategorijai, todėl siekiant įgalinti viešųjų įstaigų savininko teises ar dalininko, turinčio daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, teises įgyvendinančias institucijas spręsti viešosios įstaigos vadovo darbo užmokesčio nustatymo klausimą lanksčiau, įgalinti jas numatyti teisingo apmokėjimo principais grįstą, viešosios įstaigos poreikius atliepiančią, motyvuojančią darbo apmokėjimo sistemą, nuspręsta viešąsias įstaigas skirstyti į 2 kategorijas, t. y. viešąsias įstaigas, kurios turi viešojo administravimo įgaliojimus (I įstaigų kategorija) ir kitas viešąsias įstaigas (II įstaigų kategorija), ir numatyti platų pareiginės algos koeficientų intervalą šioms kategorijoms, viešąjį administravimą įgyvendinančioms viešosioms įstaigoms suteikiant galimybę vadovams mokėti didesnę pareiginę alga, nei kitų viešųjų įstaigų vadovams.
Taip pat pastebima, kad šiuo metu galiojantis viešųjų įstaigų skirstymas riboja viešosiose įstaigose taikyti motyvuojančią ir specialistus pritraukiančią darbo apmokėjimo sistemą, be to, pagal kasmet renkamus duomenis matyti, kad viešojo administravimo įgaliojimus turinčių viešųjų įstaigų vadovų darbo užmokestis yra didesnis, joms taip pat pagal dabar galiojantį viešųjų įstaigų reglamentavimą už viešojo administravimo įgaliojimus yra priskiriama daugiau balų, kas leidžia jas priskirti aukštesnei kategorijai, todėl siekiant įgalinti viešųjų įstaigų savininko teises ar dalininko, turinčio daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, teises įgyvendinančias institucijas spręsti viešosios įstaigos vadovo darbo užmokesčio nustatymo klausimą lanksčiau, įgalinti jas numatyti teisingo apmokėjimo principais grįstą, viešosios įstaigos poreikius atliepiančią, motyvuojančią darbo apmokėjimo sistemą, nuspręsta viešąsias įstaigas skirstyti į 2 kategorijas, t. y. viešąsias įstaigas, kurios turi viešojo administravimo įgaliojimus (I įstaigų kategorija) ir kitas viešąsias įstaigas (II įstaigų kategorija), ir numatyti platų pareiginės algos koeficientų intervalą šioms kategorijoms, viešąjį administravimą įgyvendinančioms viešosioms įstaigoms suteikiant galimybę vadovams mokėti didesnę pareiginę alga, nei kitų viešųjų įstaigų vadovams. Pažymėtina, kad II įstaigų kategorijai bus priskiriamos tiek viešosios įstaigos, kurios neteikia viešųjų paslaugų ir neturi viešojo administravimo įgaliojimų, tiek ir viešosios įstaigos, kurios teikia viešąsias paslaugas. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad valstybės teisinėje sistemoje yra tokių viešųjų juridinių asmenų, kurie gali veikti, kaip viešoji įstaiga, tačiau neteikti viešųjų paslaugų ir neturėti viešojo administravimo įgaliojimų, tačiau turėti tiek pat atsakomybių ir įgaliojimų, kiek viešosios įstaigos, kurios teikia viešąsias paslaugas.
Taip pat paminėtina ir tai, kad įstatymo projekte numatant tokį įstaigų skirstymą atsižvelgta ir į tai, jog pagal 2023 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti pateiktą Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, nuo 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujajai Viešųjų įstaigų įstatymo redakcijai yra numatomas pereinamasis laikotarpis, iki 2025 m. spalio 31 d., per kurį viešosios įstaigos, kurios neteikia viešųjų paslaugų ir neturi viešojo administravimo įgaliojimų, turės būti pertvarkytos į kitos formos juridinius asmenis (išskyrus tas, kurių teisinė forma įtvirtinta kituose įstatymuose), taigi įsigaliojus įstatymo projektui, valstybės teisinėje sistemoje bus tiek viešųjų įstaigų, kurios neteikia viešųjų paslaugų ir neturi viešojo administravimo įgaliojimų, tiek viešųjų įstaigų, kurios teikia viešąsias paslaugas ir /arba turi viešojo administravimo įgaliojimus. Tos įstaigos, kurios turės viešojo administravimo įgaliojimus, bet tuo pačiu papildomai teiks viešąsias paslaugas, bus priskiriamos I kategorijai, kaip įstaigos turinčios viešojo administravimo įgaliojimus. Šios dienos Valstybės duomenų agentūros duomenimis, viešųjų įstaigų, kurioms būtų taikomas, šis įstatymo projektas yra 271, 14 iš jų turi viešojo administravimo įgaliojimus ir priėmus įstatymo projektą būtų priskiriamos I kategorijai, 257 būtų priskiriamos II kategorijai – kitos viešosios įstaigos. Viešųjų įstaigų pasiskirstymas pagal kategorijas pateikiamas 1 diagramoje. 1 diagrama.
Tęsiant viešojo sektoriaus vadovų darbo užmokesčio reformą, siekiama, kad viso viešojo sektoriaus vadovų darbo apmokėjimo esminiai principai ir koeficientų nustatymo kriterijai būtų iš esmės panašūs, atitiktų Darbo kodekso nustatytas nuostatas, derėtų tarpusavyje bei užtikrintų vieningą atlygio politiką. Atsižvelgiant į tai, viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemos įstatymo projekte konstruojamos panašiais principais, kaip ir valstybės tarnautojų bei biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo įstatymuose, numatant, kad viešosios įstaigos vadovo darbo užmokestį sudarys pareiginė alga, papildoma darbo užmokesčio dalis, premija, priemokos ir mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ar budėjimą. Siekiant užtikrinti nešališką vadovo pareiginės algos nustatymą, numatoma, jog pareiginė alga nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje atsižvelgiant ne tik į viešosios įstaigos kategoriją, viešosios įstaigos veiklos kriterijus, bet ir į vadovo kompetenciją bei kitus darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus, taikant Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme numatytą pareiginės algos bazinį dydį.
Atsižvelgiant į tai, kad atliekamų viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo analizių metu nuolatos pastebima tendencija, jog didžiajai daliai viešųjų įstaigų yra didinamas pareiginės algos koeficientas ministro įsakymo pagrindu (būdinga švietimo įstaigoms) arba nutarimo 1.1.1. papunkčio pagrindu (didinama iki 75 proc., būdinga viešosioms įstaigoms, kurios turi viešojo administravimo įgaliojimus) peržengiant nutarimo priede nustatytas pareiginės algos koeficientų intervalų ribas, bei siekiant vieningo ir sisteminio viešojo sektoriaus darbuotojų apmokėjimo ir darbo užmokesčio augimo po valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo, nuspręsta peržiūrėti ir padidinti vadovų pareiginės algos dydžius. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad viešųjų įstaigų savininkės ar dalininkės, turinčios daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, tvirtinamoje darbo apmokėjimo sistemoje pačios spręs dėl viešųjų įstaigų vadovų darbo užmokesčio nustatymo ir peržiūrėjimo taisyklių, įstatymo projektu išplečiami pareiginės algos koeficientų intervalai. Pareiginės algos pokytis pateikiamas 1 ir 2 lentelėse ir 2 diagramoje.
Įstaigos kategorija Nutarime numatyti pareiginės algos dydžiai 2023 m., EUR, bruto Nustatomas pareiginės algos dydis projekte įstaigų, kurios teikia viešąsias paslaugas, vadovams, EUR, bruto Nustatomas pareiginės algos dydis projekte įstaigų, kurios turi viešojo administravimo įgaliojimus, vadovams, EUR, bruto
Įstaigos kategorija Vidutinis pareiginės algos dydis 2022 m. su galimais padidinimais, EUR, bruto* Vidutinis pareiginės algos dydis 2022 m. su galimais padidinimais, kartu su kintamąja, EUR, bruto Vidutinis pareiginės algos dydis 2022 m. su galimais padidinimais, kintamąja dalimi ir 1/12 premijos EUR, bruto
2 lentelė. Viešųjų įstaigų vadovų vidutinio darbo užmokesčio duomenys 2022 m. *Lentelėje pateikiami 2022 m. darbo užmokesčio vidurkiai, 2023 m. duomenys dar nėra paskelbti 2 diagrama.
Viešųjų įstaigų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies pokyčio palyginimas Taip pat atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte viešųjų įstaigų savininkėms ar dalininkėms, turinčioms daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, suteikiama teisė darbo apmokėjimo sistemoje nustatyti viešosios įstaigos vadovo darbo apmokėjimo sąlygas, bei tuo pačiu yra išplečiami pareiginės algos koeficientų intervalai, žymiai padidinat viršutines koeficientų ribas, įstatymo projekte nuspręsta atsisakyti nuostatos, kad viešosios įstaigos vadovo pareiginės algos dydis gali būti padidinamas iki 75 procentų, jei viešoji įstaiga vykdo veiklą, skatinančią inovacijas, verslumą, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą į Lietuvos Respubliką, teikia metodinę pagalbą dėl nacionalinių plėtros programų portfelio bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų ar atlieka su valstybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas, kaip perteklinės. Įstatymo projekte atsisakoma nuostatos, jog nustatyta viešosios įstaigos vadovo mėnesinė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) negali viršyti praėjusio ketvirčio viešosios įstaigos darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžių, kaip perteklinės, kadangi kasmet atliekamose analizėse matoma tendencija, jog vadovų darbo užmokestis net nepriartėja prie šios ribos. Siekiant užtikrinti tinkamą papildomos darbo užmokesčio dalies funkcijos įgyvendinimą – skatinti darbuotoją efektyvinti organizacijos veiklą ir siekti pačių geriausių viešosios įstaigos ir savo darbo rezultatų, išplėstas kriterijų ratas nuo kurių turėtų priklausyti vadovui skiriama papildoma darbo užmokesčio dalis.
Įstatymo projekte nustatoma, jog papildoma darbo užmokesčio dalis priklauso nuo pasiektų viešosios įstaigos veiklos tikslų (mažėjančios administracinių ir (ar) viešųjų paslaugų teikimo laiko sąnaudos ir kiti tikslai) įgyvendinimo ir (arba) viešosios įstaigos vadovui numatytų užduočių (susijusios su viešosios įstaigos vidaus administravimu bei veiklos efektyvumo didinimu) įvykdymo. Tikslai ir užduotys turi būti išreikšti konkrečiais veiklos rodikliais. Papildomos darbo užmokesčio dalies dydį, viešosios įstaigos veiklos tikslus ir (arba) viešosios įstaigos vadovo užduotis, bei jų rodiklius nustato visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras. Papildoma darbo užmokesčio dalis nustatoma ir išmokama vieną kartą pasibaigus finansiniams metams ir patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinius, atsižvelgiant į praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos tikslų įgyvendinimo ir (arba) viešosios įstaigos vadovui numatytų užduočių įvykdymo rezultatus. Taip pat siekiant, kad papildoma darbo užmokesčio dalis sudarytų mažesniąją darbuotojo darbo užmokesčio dalį ir atliktų funkciją skatinti, o ne apmokėti už atliekamą darbą, nuspręsta didinti pareiginės algos koeficientus ir numatyti mažesnę papildomą darbo užmokesčio dalį, t. y. nustatoma, jog papildoma darbo užmokesčio dalis negali viršyti 30 procentų viešosios įstaigos vadovui praėjusiais finansiniais metais išmokėtos pareiginės algos sumos ir turi būti išmokama per mėnesį nuo finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo.
Tokiu atveju I kategorijos viešosios įstaigos vadovas maksimaliai galės gauti metinę 25067,02 eurų papildomą darbo užmokesčio dalį, II kategorijos – 19282,32 eurus. Taip pat siekiant ištaisyti galiojusią spragą, įstatyme tiesiogiai numatoma, jog naujai įsteigtos viešosios įstaigos vadovui ar naujai priimtam viešosios įstaigos vadovui, viešosios įstaigos tikslai ir (arba) viešosios įstaigos vadovo užduotys bei rodikliai nustatomi per 1 mėnesį nuo viešosios įstaigos vadovo priėmimo dienos. Ši nuostata taip pat reiškia, kad naujai priimtam viešosios įstaigos vadovui gali būti nustatomos tiek nauji viešosios įstaigos tikslai ir (arba) viešosios įstaigos vadovo užduotys, tiek ir gali būti perkeliami buvusiam viešosios įstaigos vadovui numatyti viešosios įstaigos tikslai ir (arba) viešosios įstaigos vadovo užduotys. Jeigu viešosios įstaigos vadovo darbo viešojoje įstaigoje pradžios data yra vėlesnė negu spalio 1 diena, jam viešosios įstaigos tikslai ir (arba) viešosios įstaigos vadovo užduotys bei rodikliai einamiesiems kalendoriniams metams gali būti nenustatomi.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu valstybės tarnautojams už gerus darbo rezultatus ir ypatingą indėlį įstaigos veiklai gali būti skiriama iki 2 pareiginių algų premija ne daugiau nei 2 kartus per kalendorinius metus, valstybės valdomų įmonių vadovams iš įstaigos pelno iki 4, o iš sutaupytų lėšų skirtų darbo užmokesčiui iki 1 pareiginės algos dydžio premija, bei siekiant užtikrinti efektyvią ir vieningą valstybės tarnautojų ir valstybinio sektoriaus vadovų skatinimo politiką, įstatymo projekte numatoma, kad viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras gali priimti sprendimą viešosios įstaigos vadovui už viešosios įstaigos vadovo asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant viešosios įstaigos tikslus arba pasiektus papildomus išskirtinius rezultatus, pasibaigus finansiniams metams ir patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinius skirti premiją, kuri negali būti didesnė nei keturios viešosios įstaigos vadovo pareiginės algos. Tokiu atveju I kategorijos viešosios įstaigos vadovas maksimaliai galės gauti 27852,24 eurų o, II kategorijos – 21424,8 eurų premiją. Taip pat siekiant išlaikyti vieningą viešojo sektoriaus pašalpų skyrimo politiką, paliekama nuostata, jog viešosios įstaigos vadovui iš viešosios įstaigos lėšų gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, taip pat numatant, kad ši nuostata yra taikoma ir viešosios įstaigos darbuotojams. Siekiant užtikrinti vieningą vadovų atlygio politiką viešajame sektoriuje, taip užtikrinant teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimą, bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo įstatyme numatytą darbo užmokesčio sandarą įstatymo projekte numatoma, kad viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras gali priimti sprendimą viešosios įstaigos vadovui skirti priemokas už pavadavimą (kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo funkcijas); už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą (kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos); už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą (kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės). Skiriamos priemokos dydį nustato visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras. Skiriama priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos, skiriamų priemokų, nurodytų šiame punkte suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. Tokiu atveju I kategorijos viešosios įstaigos vadovas su maksimalia galima pareigine alga ir maksimalia priemokų suma, maksimaliai galės gauti 12533,51 eurus per mėnesį o, II kategorijos – 9641,16 eurus. Siekiant užtikrinti vieningą atlygio politiką viešajame sektoriuje, bei remiantis Darbo kodekso 140 straipsnio 4 dalimi, įstatymo projektu numatoma, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ar darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, biudžetinių įstaigų darbuotojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1–5 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Už budėjimą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Siekiant užtikrinti tvarų valstybės lėšų naudojimą, paliekama nuostata, kad viešosios įstaigos vadovui gali būti mokama už dalyvavimą viešosios įstaigos, kurioje jis eina pareigas, ar kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal viešosios įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis, jeigu šie projektai ar veikla turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su viešosios įstaigos veiklos tikslais, ir jiems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, taip pat siekiant minėtų tikslų numatoma, kad Įstatymo projekto nuostatos reglamentuojančios mokėjimą už dalyvavimą paramos teikimo arba vystomojo bendradarbiavimo projektuose yra taikomos ir viešosios įstaigos darbuotojams. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, mokėjimo už dalyvavimą įgyvendinant projektus ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius viešosios įstaigos vadovui nustato viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas, arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras, o viešosios įstaigos darbuotojui viešosios įstaigos vadovas. Už laiką, kurį viešosios įstaigos vadovas ar darbuotojai dalyvauja įgyvendinant projektus ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, už kurį mokama įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų viešosios įstaigos vadovui ar darbuotojas nemokamas.
Įstatymo projekte nelieka nutarimo nuostatos, jog šalių sutarimu nutraukiant darbo santykius viešosios įstaigos vadovui gali būti išmokamos kompensacijos, kurių suma negali viršyti 2 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, kaip perteklinė ir netikslinga, kadangi darbo santykių nutraukimo sąlygas tokiais atvejais, bei išeitinių dydžius nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Siekiant, kad nustatant viešųjų įstaigų vadovų darbo užmokestį būtų užtikrinamas teisingo apmokėjimo už darbą ir teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimas, bei būtų išvengiama šališkumo, įtvirtinama nuostata dėl vadovų darbo apmokėjimo sistemos patvirtinimo, nustatant, kad visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras nustato viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje vadovaujantis įstatymo priedu detalizuojami viešųjų įstaigų vadovų pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijai (viešosios įstaigos kategorija, nustatyta pagal šio įstatymo 6 straipsnį, viešosios įstaigos veiklos kriterijai (veiklos pobūdis, veiklos ir (ar) sprendimų galiojimo ribos, veiklos mastas, žmogiškieji ištekliai, vadovo kompetencija ir kiti kriterijai) ir pagal kiekvieną kriterijų nustatyti konkretūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, jų peržiūrėjimo tvarka, premijų skyrimo kriterijai, priemokų skyrimo tvarka ir kita. Viešųjų įstaigų vadovų pareiginė alga turi būti peržiūrima ir keičiama vadovaujantis vadovų darbo apmokėjimo sistemoje numatyta tvarka.
Tikimasi, kad minėtomis taisyklėmis vadovaujantis sukurta vadovų apmokėjimo sistema, kurioje bus įtvirtinti aiškūs pareiginės algos nustatymo kriterijai, bei konkretūs pareiginės algos koeficientų dydžiai asmeniui atitikus kriterijus, užtikrins nešališką viešųjų įstaigų vadovų pareiginės algos nustatymą, sukurs teisingumo jausmą tarp viešųjų įstaigų. Siekiant užtikrinti tvarų valstybės lėšų naudojimą, skaidrumo ir viešumo principų įgyvendinimą, bei remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1261 patvirtintu „Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programos aprašo“ 1 punktu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, įstatymo projekte nurodoma, kad viešoji įstaiga, kasmet, kai visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras, viešosios įstaigos vadovui nustato įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus viešosios įstaigos veiklos tikslų ir (arba) viešosios įstaigos vadovui keliamas užduotis, veiklos rodiklius, nuo kurių priklausys viešosios įstaigos vadovui skiriamos papildomos darbo užmokesčio dalies dydis, bei įgyvendintus praėjusių metų veiklos rodiklius, šią informaciją viešai paskelbia savo interneto svetainėje tuo pačiu metu, kai skelbia viešųjų įstaigų vadovų ir darbuotojų darbo užmokesčio dydžius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau atsisakoma nuostatos, kad minėtą informaciją savo interneto svetainėje turi skelbti ir viešosios įstaigos savininko, ar dalininko, turinčio daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, teises įgyvendinanti institucija savo interneto svetainėje, kaip perteklinės.
Taip pat atsisakoma nuostatos, kad viešosios įstaigos savininko ar dalininko, turinčio daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, teises įgyvendinanti institucija kasmet iki gegužės 1 d. teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie nutarimo įgyvendinimą, kaip perteklinės ir netikslingos, paliekant galimybę šių duomenų analizę atlikti esant poreikiui ir numatant, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi teisę iš valstybės institucijų, kurios įgyvendina viešosios įstaigos savininko ar dalininko, turinčio daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, teises ir pareigas, bei savivaldybių institucijų arba savivaldybės administracijos gauti informaciją apie šio įstatymo įgyvendinimą (viešųjų įstaigų kategoriją, viešųjų įstaigų vadovų pareiginės algos dydį, paskirtos papildomos darbo užmokesčio dalies dydį, premiją (jos dydį ir paskyrimo datą), papildomai darbo užmokesčio daliai nustatyti taikytus rodiklius, viešosios įstaigos vadovui numatytas užduotis ir jų įvykdymo rezultatus, viešosios įstaigos veiklos tikslus). Numatoma įstatymo įsigaliojimo data 2024 m. sausio 1 d. Numatoma teigiama priimto įstatymo pasekmė – tikimasi, kad atliekami darbo užmokesčio sandaros ir dydžio pakeitimai užtikrins rinkos sąlygas atitinkantį darbo užmokestį vadovams ir darbuotojams, ko pasėkoje į viešąsias įstaigas bus pritraukiami kompetentingi vadovai, kurie užtikrins gerą viešųjų įstaigų valdyseną. Taip pat tikimasi, kad gerėjanti viešųjų įstaigų valdysena sudarys sąlygas asmenims ir ūkio subjektams gauti kokybiškesnes viešąsias ir viešojo administravimo paslaugas, didės visuomenės pasitenkinimas gaunamų paslaugų kokybe.
Pasikeitusio teisinio reguliavimo stebėseną atliks Vyriausybės įgaliota įstaiga (Viešojo valdymo agentūra), kuriai Įstatymu yra numatytos atitinkamos funkcijos, susijusios su informacijos apie viešųjų įstaigų valdyseną kaupimu ir analize. Rodiklių, pagal kuriuos bus atliekama Įstatymo įgyvendinimo stebėsena, rinkinys šiuo metu yra rengiamas bendradarbiaujant su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertais (vykdant TCI (Technical suport instrument) projektą „Evaluating Public Administrations in Latvia and Lithuania“). Planuojama, kad rodiklių rinkinys bus patvirtintas Vyriausybės nutarimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priimtas įstatymas neigiamų pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Pagal Socialinė apsaugos ir darbo ministerijos prevencijos skyriaus atliktą vertinimą priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų priimti ar pakeisti nereikės. 10.
10Ar įstatymo projektas yra parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki 2023 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pripažinti netekusiu galios nutarimą, bei parengti ir Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1177 „Dėl atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 13. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nėra didinamos pareiginės algos minimalios ribos (jos atitinka 2022 m. faktiškai taikytą pareiginės algos pastoviosios dalies dydį) priimtam įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, tačiau sutaupyti valstybės biudžeto lėšų nebus galimybių. 14. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Gautos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prevencijos skyriaus specialistų antikorupcinio vertinimo išvada ir duomenų apsaugos pareigūno pastabos. 15.
15Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai yra „viešųjų įstaigų vadovų apmokėjimas“, „viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2023-10-23 Nr. XIVP-3192 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Tikslintina projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis, atsižvelgiant į įstatyme dėstomų nuostatų struktūrą bei turinį. 2. Siekiant teisės akto glaustumo bei aiškumo, projekto 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte brauktini pertekliniai žodžiai
„veikiantiems kaip viešosios įstaigos“, nes ir iš įstatymo pavadinimo, ir iš jo
paskirtį nustatančių nuostatų akivaizdu, kad įstatymas nebus taikomas biudžetinių įstaigų teisinę formą turintiems subjektams. Atitinkamai šios dalies 3 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė“ (netikslinga kartoti šios perteklinės formuluotės, kai aišku, kad įstatymo nuostatos nebus taikomos absoliučiai visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms). 3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto priede viešųjų įstaigų vadovams yra nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, siūlytume tikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jame aiškiai nustatant, kad viešosios įstaigos vadovo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, kurios koeficientas nustatomas iš šio įstatymo priede nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. 4. Siekiant teisinio aiškumo ir vartojamų sąvokų vienodumo, siūlome projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžių „turi daugumą balsų“ įrašyti žodžius „turi daugiau negu pusę balsų“. Analogiškai tikslintina projekto 7 straipsnio 2 dalis. 5.
straipsnio 4 dalį, visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras nustatys viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, siūlytume patikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 straipsnio 4 dalyje bei 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų darbo apmokėjimo sistemų pavadinimus. 6. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalies
dalies dydžio, įskaitant ir minimalaus jos dydį, nustatymo nuostatos. Lingvistiškas šio punkto nuostatos, nustatančios, kad viešosios įstaigos vadovo darbo užmokestį sudaro papildoma darbo užmokesčio dalis, vertinimas ir sistemiškas jos palyginimas su šios dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad gali būti priimtas sprendimas skirti viešosios įstaigos vadovui premiją, implikuoja, kad viešosios įstaigos vadovui papildoma darbo užmokesčio dalis visada turės būti mokama, neatsižvelgiant į užsibrėžtų viešosios įstaigos veiklos tikslų įgyvendinimo ir (arba) viešosios įstaigos vadovui numatytų užduočių įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aiškiau nustatyti minimalaus papildomos darbo užmokesčio dalies dydžio ribą (arba papildomos darbo užmokesčio dalies galimą nemokėjimą apskritai, jeigu tikslai ar užduotys neįvykdytos). 7. Svarstytinas projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, numatančios, kad viešosios įstaigos vadovui gali būti skirta priemoka už pavadavimą (jei raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo funkcijas), turinys bei aplinkybės, kurioms esant ši nuostata galėtų būti pritaikoma. Diskutuotina, ar viešosios įstaigos vadovas, kaip įstaigai vadovaujantis ir už tinkamą jos veiklą atsakingas subjektas, atsižvelgiant į jo statusą galėtų pavaduoti kitose pareigose esantį darbuotoją, nes vadovo funkcijos savo pobūdžiu iš esmės skiriasi nuo jam pavaldžių įstaigos darbuotojų atliekamų funkcijų.
Manytina, kad būtent pats įstaigos vadovas turėtų būti įpareigotas, pasinaudodamas įstaigos ištekliais, ieškoti būdų ir formų kaip laikinai (kam pavesti) atlikti nesančio darbuotojo funkcijas. 8. Tikslintina projekto 2 straipsnio 2 dalis, kadangi Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis yra taikomas nustatant pareiginę algą (vieną iš darbo užmokesčio sudėtinių dalių), bet ne visam viešosios įstaigos darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Analogiškai tikslintina projekto 3 straipsnio 3 dalis. 9. Tikslintina projekto 2 straipsnio 3 dalis, kadangi įstatymo priede viešųjų įstaigų vadovams yra nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, bet ne konkretūs koeficientai (konkretų pareiginės algos koeficientą nustatys visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras), kurie galėtų būti dauginami iš pareiginės algos bazinio dydžio. 10. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų įstaigų vadovų pareiginei algai apskaičiuoti turėtų būti nustatomas vienas pareiginės algos koeficientas, siūlytina patikslinti projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad darbo apmokėjimo sistemoje pagal kiekvieną pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijų nustatomi konkretūs pareiginės algos koeficientų dydžiai. Galbūt turima omenyje, kad pagal kiekvieną kriterijų nustatomi suminiai koeficientų dydžiai, kuriuos susumavus gaunamas galutinis bendras įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientas. 11.
siūloma nustatyti, kad viešųjų įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, be kita ko, sudaro kitos darbo užmokesčio dalys, jei jų taikymas nustatytas viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje. Pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokios darbo užmokesčio dalys gali būti numatomos darbo apmokėjimo sistemoje. Be to, atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą – siekį formuoti vieningą ir skaidrią viešųjų įstaigų vadovų ir darbuotojų korpuso apmokėjimo sistemą, manome, kad visos darbo užmokesčio sudėtinės dalys turėtų būti numatytos įstatyme, nesudarant prielaidų skirtingoms viešosioms įstaigoms nusistatyti skirtingas darbo užmokesčio sudėtines dalis. 12. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos darbuotojų maksimalus pareiginės algos koeficientas negali viršyti viešosios įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento, nustatyto šio įstatymo priede. Vertinant šią nuostatą, manytume, kad teisiškai nepagrįsta ir nelogiška būtų tam tikroje viešojoje įstaigoje dirbančio darbuotojo pareiginės algos koeficiento maksimalų dydį sieti ne su tos konkrečios viešosios įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientu, kuris būtų nustatomas atsižvelgiant į viešosios įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas ar kitus kriterijus, o su formaliu maksimaliu įstatymo priede įtvirtintu dydžiu, kurio viešosios įstaigos vadovo pareiginė algos koeficientas dažnu atveju tikrai gali ir nesiekti. 13. Tikslintina projekto 3 straipsnio dalių numeracija (yra dvi 3 dalys). 14. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„nurodytų šiame punkte“ įrašytini žodžiai „nurodytų šioje dalyje“. 15.
arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras ne nustato viešosios įstaigos kategoriją, o priskiria ją tam tikrai kategorijai (vienintelis įstaigos kategorijos nustatymo kriterijus įtvirtintas pačiame įstatyme). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 2 daliai. 16. Projekto 6 straipsnyje vietoj žodžių ,,Tiesioginis vadovas“ įrašytini žodžiai „Viešosios įstaigos vadovas“ bei atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 3 dalyje įvestą santrumpą „MMA“, vietoj žodžių „minimaliųjų mėnesinių algų“ įrašyti santrumpą „MMA“. 17. Atsižvelgiant į tai, pagal projekto 2 straipsnio 1 dalis 5 punktą, viešosios įstaigos vadovo darbo užmokestį sudaro ir mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ar budėjimą, siūlytume atitinkamai patikslinti projekto 7 straipsnio 2 dalį. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5
2023-12-08 Nr. XIVP-3192(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5
išvados projektas
Nr. XIVP-3192
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėja Indrė Vaicekauskaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo ir sporto ekonomikos skyriaus patarėja Danutė Bužinskienė, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Tikslintina projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis, atsižvelgiant į įstatyme dėstomų nuostatų struktūrą bei turinį. Pritarti 2.
2 2,3
glaustumo bei aiškumo, projekto 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „veikiantiems kaip viešosios įstaigos“, nes ir iš įstatymo pavadinimo, ir iš jo paskirtį nustatančių nuostatų akivaizdu, kad įstatymas nebus taikomas biudžetinių įstaigų teisinę formą turintiems subjektams. Atitinkamai šios dalies 3 punkte brauktini pertekliniai žodžiai
„kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų
susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė“ (netikslinga kartoti šios perteklinės formuluotės, kai aišku, kad įstatymo nuostatos nebus taikomos absoliučiai visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms). Pritarti
11
projekto priede viešųjų įstaigų vadovams yra nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, siūlytume tikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jame aiškiai nustatant, kad viešosios įstaigos vadovo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, kurios koeficientas nustatomas iš šio įstatymo priede nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Pritarti
7121
ir vartojamų sąvokų vienodumo, siūlome projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžių „turi daugumą balsų“ įrašyti žodžius „turi daugiau negu pusę balsų“. Analogiškai tikslintina projekto 7 straipsnio 2 dalis. Pritarti
81421
pagal projekto 2 straipsnio 4 dalį, visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras nustatys viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, siūlytume patikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 straipsnio 4 dalyje bei 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų darbo apmokėjimo sistemų pavadinimus. Pritarti 6.
12
straipsnio 1 dalies 2 punkte neturėtų būti aiškiau reglamentuotos papildomos darbo užmokesčio dalies dydžio, įskaitant ir minimalaus jos dydį, nustatymo nuostatos. Lingvistiškas šio punkto nuostatos, nustatančios, kad viešosios įstaigos vadovo darbo užmokestį sudaro papildoma darbo užmokesčio dalis, vertinimas ir sistemiškas jos palyginimas su šios dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad gali būti priimtas sprendimas skirti viešosios įstaigos vadovui premiją, implikuoja, kad viešosios įstaigos vadovui papildoma darbo užmokesčio dalis visada turės būti mokama, neatsižvelgiant į užsibrėžtų viešosios įstaigos veiklos tikslų įgyvendinimo ir (arba) viešosios įstaigos vadovui numatytų užduočių įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aiškiau nustatyti minimalaus papildomos darbo užmokesčio dalies dydžio ribą (arba papildomos darbo užmokesčio dalies galimą nemokėjimą apskritai, jeigu tikslai ar užduotys neįvykdytos). Pritarti
14
straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, numatančios, kad viešosios įstaigos vadovui gali būti skirta priemoka už pavadavimą (jei raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo funkcijas), turinys bei aplinkybės, kurioms esant ši nuostata galėtų būti pritaikoma. Diskutuotina, ar viešosios įstaigos vadovas, kaip įstaigai vadovaujantis ir už tinkamą jos veiklą atsakingas subjektas, atsižvelgiant į jo statusą galėtų pavaduoti kitose pareigose esantį darbuotoją, nes vadovo funkcijos savo pobūdžiu iš esmės skiriasi nuo jam pavaldžių įstaigos darbuotojų atliekamų funkcijų. Manytina, kad būtent pats įstaigos vadovas turėtų būti įpareigotas, pasinaudodamas įstaigos ištekliais, ieškoti būdų ir formų kaip laikinai (kam pavesti) atlikti nesančio darbuotojo funkcijas. Pritarti
323 8.
Tikslintina projekto 2 straipsnio 2 dalis, kadangi Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis yra taikomas nustatant pareiginę algą (vieną iš darbo užmokesčio sudėtinių dalių), bet ne visam viešosios įstaigos darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Analogiškai tikslintina projekto 3 straipsnio 3 dalis. Pritarti
3
straipsnio 3 dalis, kadangi įstatymo priede viešųjų įstaigų vadovams yra nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, bet ne konkretūs koeficientai (konkretų pareiginės algos koeficientą nustatys visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras), kurie galėtų būti dauginami iš pareiginės algos bazinio dydžio. Pritarti
4
viešųjų įstaigų vadovų pareiginei algai apskaičiuoti turėtų būti nustatomas vienas pareiginės algos koeficientas, siūlytina patikslinti projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad darbo apmokėjimo sistemoje pagal kiekvieną pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijų nustatomi konkretūs pareiginės algos koeficientų dydžiai. Galbūt turima omenyje, kad pagal kiekvieną kriterijų nustatomi suminiai koeficientų dydžiai, kuriuos susumavus gaunamas galutinis bendras įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientas. Spręsti pagrindiniame komitete
15
dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad viešųjų įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, be kita ko, sudaro kitos darbo užmokesčio dalys, jei jų taikymas nustatytas viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje.
Pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokios darbo užmokesčio dalys gali būti numatomos darbo apmokėjimo sistemoje. Be to, atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą – siekį formuoti vieningą ir skaidrią viešųjų įstaigų vadovų ir darbuotojų korpuso apmokėjimo sistemą, manome, kad visos darbo užmokesčio sudėtinės dalys turėtų būti numatytos įstatyme, nesudarant prielaidų skirtingoms viešosioms įstaigoms nusistatyti skirtingas darbo užmokesčio sudėtines dalis. Pritarti Nenustačius įstatyme visų darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, gali būti nepagrįstai ir neskaidriai naudojamos viešųjų įstaigų pajamos, gautos už tų įstaigų teikiamas paslaugas. Taip pat paslaugų įkainiai galėtų būti nepagrįstai didinami. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos darbuotojų maksimalus pareiginės algos koeficientas negali viršyti viešosios įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento, nustatyto šio įstatymo priede. Vertinant šią nuostatą, manytume, kad teisiškai nepagrįsta ir nelogiška būtų tam tikroje viešojoje įstaigoje dirbančio darbuotojo pareiginės algos koeficiento maksimalų dydį sieti ne su tos konkrečios viešosios įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientu, kuris būtų nustatomas atsižvelgiant į viešosios įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas ar kitus kriterijus, o su formaliu maksimaliu įstatymo priede įtvirtintu dydžiu, kurio viešosios įstaigos vadovo pareiginė algos koeficientas dažnu atveju tikrai gali ir nesiekti. Pritarti
straipsnio dalių numeracija (yra dvi 3 dalys).
4
dalyje vietoj žodžių „nurodytų šiame punkte“ įrašytini žodžiai „nurodytų šioje dalyje“. Pritarti
812
aiškumo, projekto 5 straipsnio 1 dalį siūlome patikslinti, nustatant, kad visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras ne nustato viešosios įstaigos kategoriją, o priskiria ją tam tikrai kategorijai (vienintelis įstaigos kategorijos nustatymo kriterijus įtvirtintas pačiame įstatyme). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 2 daliai. Pritarti
vietoj žodžių ,,Tiesioginis vadovas“ įrašytini žodžiai „Viešosios įstaigos vadovas“ bei atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 3 dalyje įvestą santrumpą
„MMA“, vietoj žodžių „minimaliųjų mėnesinių algų“ įrašyti santrumpą „MMA“. Pritarti
2
17Atsižvelgiant į tai,
pagal projekto 2 straipsnio 1 dalis 5 punktą, viešosios įstaigos vadovo darbo užmokestį sudaro ir mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ar budėjimą, siūlytume atitinkamai patikslinti projekto 7 straipsnio 2 dalį. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIVP-3192 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2.
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Domas Griškevičius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
2023-11-29 Nr. 103-P-46 Vilnius 1.
dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Edmundas Pupinis (pavaduojantis Rasą Petrauskienę), Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vilija Targamadzė
Mečkovksis – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyresnysis patarėjas, Birutė Melianienė – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė, Irena Petraitienė – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, Eglė Radėnienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento direktorė, Sigita Ščajevienė – vidaus reikalų viceministrė, Virginijus Varnaitis – Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas, Audronė Vizbarienė
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas),
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Tikslintina projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis, atsižvelgiant į įstatyme dėstomų nuostatų struktūrą bei turinį. Pritarti. Pasiūlymai: pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato viešųjų įstaigų, kurių
savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, (toliau – viešoji įstaiga), vadovų ir darbuotojų darbo užmokesčio dydžius ir darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas.“
departamentas,
2
įstaigos“, nes ir iš įstatymo pavadinimo, ir iš jo paskirtį nustatančių nuostatų akivaizdu, kad įstatymas nebus taikomas biudžetinių įstaigų teisinę formą turintiems subjektams. Atitinkamai šios dalies 3 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė“ (netikslinga kartoti šios perteklinės formuluotės, kai aišku, kad įstatymo nuostatos nebus taikomos absoliučiai visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms). Pritarti.
Pritarti. Pasiūlymai: pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip:
„2) valstybiniams mokslinių tyrimų institutams, veikiantiems kaip
viešosios įstaigos;
3) asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė.“
departamentas,
11
yra nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, siūlytume tikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jame aiškiai nustatant, kad viešosios įstaigos vadovo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, kurios koeficientas nustatomas iš šio įstatymo priede nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą
projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžių „turi daugumą balsų“ įrašyti žodžius „turi daugiau negu pusę balsų“. Analogiškai tikslintina projekto 7 straipsnio 2 dalis. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą
5Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 4 dalį,
visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras nustatys viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, siūlytume patikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 straipsnio 4 dalyje bei 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų darbo apmokėjimo sistemų pavadinimus. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 6. Teisės departamentas,
12
būti aiškiau reglamentuotos papildomos darbo užmokesčio dalies dydžio, įskaitant ir minimalaus jos dydį, nustatymo nuostatos.
Lingvistiškas šio punkto nuostatos, nustatančios, kad viešosios įstaigos vadovo darbo užmokestį sudaro papildoma darbo užmokesčio dalis, vertinimas ir sistemiškas jos palyginimas su šios dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad gali būti priimtas sprendimas skirti viešosios įstaigos vadovui premiją, implikuoja, kad viešosios įstaigos vadovui papildoma darbo užmokesčio dalis visada turės būti mokama, neatsižvelgiant į užsibrėžtų viešosios įstaigos veiklos tikslų įgyvendinimo ir (arba) viešosios įstaigos vadovui numatytų užduočių įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aiškiau nustatyti minimalaus papildomos darbo užmokesčio dalies dydžio ribą (arba papildomos darbo užmokesčio dalies galimą nemokėjimą apskritai, jeigu tikslai ar užduotys neįvykdytos). Pritarti. Pasiūlymas: pakeisti projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) papildoma darbo užmokesčio dalis, kuri
priklauso nuo užsibrėžtų viešosios įstaigos veiklos tikslų įgyvendinimo ir
(arba) viešosios įstaigos vadovui numatytų užduočių įvykdymo. Šie tikslai (mažėjančios administracinių ir (ar) viešųjų paslaugų teikimo laiko sąnaudos ir kiti tikslai) ir (arba) užduotys (susijusios su viešosios įstaigos vidaus administravimu bei ir veiklos efektyvumo didinimu) turi būti išreikšti konkrečiais veiklos rodikliais. Papildomos darbo užmokesčio dalies dydį, Viešosios įstaigos veiklos tikslus ir (arba) viešosios įstaigos vadovo užduotis bei veiklos rodiklius, papildomos darbo užmokesčio dalies dydį, atsižvelgiant į veiklos tikslų ir (arba) užduočių įgyvendinimą, nustato visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras.
Papildoma darbo užmokesčio dalis nustatoma ir išmokama vieną kartą, pasibaigus finansiniams metams ir patvirtinus viešosios įstaigos metinius finansinių ataskaitų rinkinius, atsižvelgiant į praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos tikslų įgyvendinimo ir (arba) viešosios įstaigos vadovui numatytų užduočių įvykdymo rezultatus. Jeigu viešosios įstaigos vadovas neįgyvendina visų užsibrėžtų viešosios įstaigos veiklos tikslų ir (arba) neįvykdo visų jam numatytų užduočių, papildoma darbo užmokesčio dalis neišmokama, o jeigu viešosios įstaigos vadovas šiuos tikslus įgyvendina ir (arba) šias užduotis įvykdo iš dalies – proporcingai mažinama. Papildoma darbo užmokesčio dalis negali viršyti 30 procentų viešosios įstaigos vadovui praėjusiais finansiniais metais išmokėtos pareiginės algos sumos ir turi būti išmokama per mėnesį nuo viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo dienos. Naujai įsteigtos Įsteigtos naujos viešosios įstaigos vadovui ar naujai priimtam naujam viešosios įstaigos vadovui viešosios įstaigos veiklos tikslai ir (arba) viešosios įstaigos vadovo užduotys bei veiklos rodikliai nustatomi per vieną mėnesį nuo viešosios įstaigos vadovo priėmimo dienos. Jeigu viešosios įstaigos vadovo darbo viešojoje įstaigoje pradžios data yra vėlesnė negu spalio 1 diena, jam viešosios įstaigos veiklos tikslai ir (arba) viešosios įstaigos vadovo užduotys bei veiklos rodikliai einamiesiems kalendoriniams metams gali būti nenustatomi;“. 7. Teisės departamentas,
14 7.
Svarstytinas projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, numatančios, kad viešosios įstaigos vadovui gali būti skirta priemoka už pavadavimą (jei raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo funkcijas), turinys bei aplinkybės, kurioms esant ši nuostata galėtų būti pritaikoma. Diskutuotina, ar viešosios įstaigos vadovas, kaip įstaigai vadovaujantis ir už tinkamą jos veiklą atsakingas subjektas, atsižvelgiant į jo statusą galėtų pavaduoti kitose pareigose esantį darbuotoją, nes vadovo funkcijos savo pobūdžiu iš esmės skiriasi nuo jam pavaldžių įstaigos darbuotojų atliekamų funkcijų. Manytina, kad būtent pats įstaigos vadovas turėtų būti įpareigotas, pasinaudodamas įstaigos ištekliais, ieškoti būdų ir formų kaip laikinai (kam pavesti) atlikti nesančio darbuotojo funkcijas. Pritarti. Pasiūlymai: pakeisti projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) priemokos. Viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras gali priimti sprendimą skirti viešosios įstaigos vadovui skirti priemokas: už pavadavimą (jei raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo funkcijas); už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą (jei jeigu dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos); už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą (jei jeigu padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės). Skiriamos priemokos dydį nustato visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras. Skiriama priemoka negali būti mažesnė kaip negu 10 procentų viešosios įstaigos vadovo pareiginės algos, o skiriamų priemokų, nurodytų šiame punkte, suma negali viršyti 80 procentų viešosios įstaigos vadovo pareiginės algos;“. 8. Teisės departamentas, 2023-10-23 2,3 2,3 8.
Tikslintina projekto 2 straipsnio 2 dalis, kadangi Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis yra taikomas nustatant pareiginę algą (vieną iš darbo užmokesčio sudėtinių dalių), bet ne visam viešosios įstaigos darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Analogiškai tikslintina projekto 3 straipsnio 3 dalis. Pritarti. Pasiūlymai: pakeisti projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešosios įstaigos vadovo darbo užmokestis skaičiuojamas pareiginė
alga skaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį (toliau – pareiginės algos bazinis dydis).“ Dėl projekto 3 straipsnio 3 dalies pakeitimo – žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 9. Teisės departamentas,
3
viešųjų įstaigų vadovams yra nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, bet ne konkretūs koeficientai (konkretų pareiginės algos koeficientą nustatys visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras), kurie galėtų būti dauginami iš pareiginės algos bazinio dydžio. Pritarti. Pasiūlymas: pakeisti projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešosios įstaigos vadovo pareiginė alga apskaičiuojama, šio
įstatymo priede nustatytą pareiginės algos koeficientą padauginus iš pareiginės algos bazinio dydžio.“
departamentas,
4 10.
Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų įstaigų vadovų pareiginei algai apskaičiuoti turėtų būti nustatomas vienas pareiginės algos koeficientas, siūlytina patikslinti projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad darbo apmokėjimo sistemoje pagal kiekvieną pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijų nustatomi konkretūs pareiginės algos koeficientų dydžiai. Galbūt turima omenyje, kad pagal kiekvieną kriterijų nustatomi suminiai koeficientų dydžiai, kuriuos susumavus gaunamas galutinis bendras įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientas. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 11. Teisės departamentas,
15
viešųjų įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, be kita ko, sudaro kitos darbo užmokesčio dalys, jei jų taikymas nustatytas viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje. Pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokios darbo užmokesčio dalys gali būti numatomos darbo apmokėjimo sistemoje. Be to, atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą
viešosioms įstaigoms nusistatyti skirtingas darbo užmokesčio sudėtines dalis. Įvertinta. Iš LR Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui) (LR Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo doktrinoje numatoma, kad įstatymuose turi būti numatomos pagrindinės viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio dalys, o ne visos galimos. Taip pat akcentuotina, kad viešosios įstaigos dalį biudžeto užsidirba pačios, dalį gauna iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, todėl joms turi būti paliekama teisė ir pačioms spręsti kokios priemonės geriausiai skatina jų darbuotojus. Taip pat įstatyme numatomas saugiklis, kuris turėtų užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai iškeliami darbuotojų atlyginimai. T. y. vadovo kintamoji dalis priklauso ir nuo to, kaip jis geba valdyti įstaigos finansus ir juos naudoti tvariai. Taip pat su valstybės tarnybos reforma siekiama įgalinti vadovus aktyviai veikti skatinant darbuotojus, todėl vieno sektoriaus darbo užmokesčio sistemos sugriežtinimas niekaip neatitiktų visos valstybės tarnybos reformos koncepcijos. 12. Teisės departamentas,
3
nustatyti, kad viešosios įstaigos darbuotojų maksimalus pareiginės algos koeficientas negali viršyti viešosios įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento, nustatyto šio įstatymo priede.
Vertinant šią nuostatą, manytume, kad teisiškai nepagrįsta ir nelogiška būtų tam tikroje viešojoje įstaigoje dirbančio darbuotojo pareiginės algos koeficiento maksimalų dydį sieti ne su tos konkrečios viešosios įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientu, kuris būtų nustatomas atsižvelgiant į viešosios įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas ar kitus kriterijus, o su formaliu maksimaliu įstatymo priede įtvirtintu dydžiu, kurio viešosios įstaigos vadovo pareiginė algos koeficientas dažnu atveju tikrai gali ir nesiekti. Įvertinta. Toks pats siejimas su įstatymo priede numatytu maksimaliu vadovo koeficiento dydžiu yra numatytas 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Valstybės tarnybos įstatyme (20 straipsnio 1 dalis) ir atsižvelgiant į jo nuostatas parengtame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo projekte Nr. XIVP-3187 (6 straipsnio 1 dalis). Todėl viešųjų įstaigų darbuotojams negali būti sudaromos prastesnės darbo apmokėjimo sąlygos; turi būti užtikrinamas vidinis viešojo sektoriaus darbuotojų ir tarnautojų apmokėjimo teisingumas. 13. Teisės departamentas,
dalys). Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 14. Teisės departamentas,
4
„nurodytų šiame punkte“ įrašytini žodžiai „nurodytų šioje dalyje“. Pritarti. Žr. komiteto
sprendimą ir pasiūlymus. 15. Teisės departamentas, 2023-10-23 5,8 1,2 15.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 1 dalį siūlome patikslinti, nustatant, kad visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras ne nustato viešosios įstaigos kategoriją, o priskiria ją tam tikrai kategorijai (vienintelis įstaigos kategorijos nustatymo kriterijus įtvirtintas pačiame įstatyme). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 2 daliai. Pritarti. Pasiūlymai: pakeisti projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešosios įstaigos kategoriją nustato Visuotinis dalininkų
susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras rašytiniu sprendimu, atsižvelgdami į viešosios įstaigos veiklos pobūdį, priskiria viešąją įstaigą vienai iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų.“ Dėl projekto 8 straipsnio 2 dalies – žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 16. Teisės departamentas,
,,Tiesioginis vadovas“ įrašytini žodžiai „Viešosios įstaigos vadovas“ bei atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 3 dalyje įvestą santrumpą „MMA“, vietoj žodžių „minimaliųjų mėnesinių algų“ įrašyti santrumpą „MMA“. Pritarti. Pasiūlymai: pakeisti projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Iš viešosios įstaigos lėšų mokamos materialinės pašalpos Tiesioginis Viešosios įstaigos vadovas gali priimti sprendimą viešosios įstaigos darbuotojui, o visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras – viešosios įstaigos vadovui, gali priimti sprendimą iš viešosios įstaigos lėšų skirti iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų MMA dydžio materialinę pašalpą, jei jeigu jų materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėjais ar rūpintojais įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti viešosios įstaigos vadovai ar darbuotojai, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu kai yra rašytinis viešosios įstaigos vadovo ar darbuotojo prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai. Mirus viešosios įstaigos vadovui ar darbuotojui, materialinė pašalpa išmokama jo šeimos nariams, jeigu yra mirusio viešosios įstaigos vadovo ar darbuotojo šeimos nario (narių) rašytinis prašymas ir pateikti tai patvirtinantys reikalingi dokumentai.“
departamentas,
2
17Atsižvelgiant į tai, pagal projekto 2 straipsnio 1 dalis 5 punktą,
viešosios įstaigos vadovo darbo užmokestį sudaro ir mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ar budėjimą, siūlytume atitinkamai patikslinti projekto 7 straipsnio 2 dalį. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
profesinio mokymo įstaigų asociacija, 2023-11-14 Nr. 20 (2023-11-14 Nr. G-2023-9841) Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui
Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija susipažinusi su Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3192 (toliau – Projektas) ir atlikusi profesinio mokymo įstaigų vadovų 2023 metų apskaičiuoto atlygio dydžio analizę bei numatomą vadovų atlyginimo didinimą 2024 metais, nustatė, kad priimtas įstatymas blogins vadovų darbo apmokėjimo sąlygas. Įvertinę įstatymo projekto atitiktį keliamam tikslui – suformuoti, viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė (toliau – viešoji įstaiga), profesionalų vadovų korpusą, apmokamą konkurencingu atlygiu bei orientuotą į viešosios įstaigos veiklos efektyvinimą, bei rezultatyvumą, numatyti viešųjų įstaigų darbuotojų apmokėjimo taisykles, teikiame siūlymus:
visos valstybės ar savivaldybių profesinio mokymo įstaigos yra viešosios įstaigos.
Šiuo metu profesinio mokymo įstaigų vadovų maksimalus galimas mėnesinės algos koeficientas (taikant bazinį dydį, lygų 1785,4 Eur) gali siekti 2,22 (taikomas II kategorijos įstaigų mėnesinės algos pastoviosios dalies koeficientas ir jo padidinimas 60 proc. dėl veiklos skatinančios inovacijas, verslumą ir pan.), mėnesinės algos kintamoji dalis, išreikšta koeficiento dydžiais, gali sudaryti dar iki 1,11 (arba 50 procentų mėnesinės algos pastoviosios dalies), o bendra mėnesinė alga, išreikšta koeficientais, gali sudaryti 3,33. Įstatymo projekte nustatytas maksimalus II kategorijos įstaigų pareiginės algos koeficientas yra 3, papildoma darbo užmokesčio dalis gali siekti 0,9 (arba 30 procentų pareiginės algos), o bendra šių dalių suma, išreikšta koeficientais, gali sudaryti 3,9. Pažymėtina, kad, 2024 m. švietimo įstaigų vadovų pareigines algas numatoma didinti iš viso 30,2 proc. (18,4 proc. nuo sausio 1 d. ir 10 proc. nuo rugsėjo 1 d.). Po šio padidinimo maksimalus bendras profesinio mokymo įstaigų vadovų koeficientas, apimantis pareiginės algos koeficientą ir papildomą darbo užmokesčio dalį, turėtų siekti 4,33 ir jis viršytų atitinkamus Įstatymo projekte nustatytus dydžius (3+0,9=3,9). Įstatymo projekte viešųjų įstaigų vadovams nustatyti maksimalūs pareiginės algos koeficientai nesudaro prielaidų 2024 m. didinti pareigines algas profesinio mokymo įstaigų vadovams tokiais tempais, kokiais jas numatyta didinti kitų mokymo įstaigų vadovams, nekalbant apie galimą didinimą vėlesniais metais.
Siekiant sudaryti galimybę profesinių įstaigų vadovų darbo užmokestį (apimantį pareiginę algą ir papildomą darbo užmokesčio dalį) 2024 m. didinti tuo pačiu procentiniu dydžiu kaip kitų mokyklų vadovams (30,2 proc.), Įstatymo projekte II įstaigų kategorijai nustatytą maksimalų pareiginės algos koeficientą reikėtų padidinti iki 3,33 (tuomet pareiginė alga su papildoma darbo užmokesčio dalimi sudarytų 3,33*1,3=4,33). Siekdami sudaryti galimybes didinti koeficientus ne tik 2024 m., bet ir vėliau (pvz.,
kategorijai nustatytą maksimalų pareiginės algos koeficientą nustatyti bent 3,9 (atitinkamai didinant ir I kategorijos įstaigų maksimalų pareiginės algos koeficientą). 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad papildoma darbo užmokesčio dalis išmokama vieną kartą, pasibaigus finansiniams metams ir patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinius. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad taip siekiama, jog papildoma darbo užmokesčio dalis sudarytų mažesniąją darbuotojo darbo užmokesčio dalį ir atliktų funkciją skatinti, o ne apmokėti už atliekamą darbą. Nepritariame šiems argumentams, nes skatinimo funkciją atlieka Įstatymo projekte nustatytos premijos, o papildoma darbo užmokesčio dalis turėtų būti skirta teisingai apmokėti už darbą, įgyvendinus nustatytus veikos tikslus, ir mokama tolygiai kas mėnesį.
Kasmėnesinis papildomos darbo užmokesčio dalies mokėjimas labiau atitiktų ir viešosios įstaigos finansavimo srautus, nes biudžeto lėšos viešosioms įstaigoms, kurių savininkas ar dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, paprastai yra paskirstomas ir pervedamas kas mėnesį ar ketvirtį lygiomis dalimis. Prašome Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas papildyti išimtimi, kad profesinio mokymo įstaigų vadovams nustatyta papildoma darbo užmokesčio dalis būtų paskirstoma išmokėti kiekvieną mėnesį, nes profesinio mokymo įstaigos yra pelno nesiekiančios įstaigos ir papildoma darbo užmokesčio dalis nustatoma atsižvelgiant į veiklos rezultatus profesiniame mokyme. Išmokant nustatytą papildomą darbo užmokesčio dalį vieną kartą per metus, būtų bloginamos vadovų socialinės garantijos. Prašome inicijuoti papildomą Projekto svarstymą Lietuvos Respublikos Seimo komitetų posėdžiuose, atsižvelgiant į Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos pateiktus siūlymus siekiant, kad priimtos įstatymo nuostatos neįtakotų profesinio mokymo vadovų atlygio mažėjimo.
Pritarti iš dalies:
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 6 (balsuota už pasiūlymą).
Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. PV3-61 numatytų švietimo srities darbuotojų darbo užmokesčio suplanuotų didinimų, ir dėl to, kad 2023 m. profesinių mokyklų vadovams buvo didinami pareiginės algos dydžiai, tam, jog projektu būtų užtikrinamas tinkamas profesinių mokyklų vadovų darbo užmokesčio augimas, projekto priede tikslinga numatyti II kategorijos viešųjų įstaigų vadovų pareiginės algos koeficiento maksimalią ribą – 3,4.
Atitinkamai siekiant užtikrinti vidinį viešojo sektoriaus darbo užmokesčio teisingumą, I kategorijos viešųjų įstaigų vadovų pareiginės algos koeficiento maksimali riba turėtų būti padidinta iki 3,98 (kaip ir nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Valstybės tarnybos įstatyme, bei Seimui pateiktame svarstyti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo projekte Nr. XIVP-3187).
Be to, ši išmoka bus įskaičiuojama apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Pavyzdžiui, apskaičiuojant atostoginius, t. y. įskaičiuojant ¼ išmokos dydžio 3 mėnesių vidurkiui (Vyriausybės nutarimas Nr. 496). Taip pat toks papildomos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo principas - mokėti vieną kartą - yra taikomas ir valstybės valdomų įmonių vadovams. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2023-11-27 Nr. SD-4685 (11.1 E-53) (2023-11-27 Nr. G-2023-10282)21 P,2 Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau
Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui 2023 m. lapkričio 14 d. pateiktu raštu Nr. 20 (toliau – raštas) ir teikia savo nuomonę bei siūlymus dėl rašte pateiktų pasiūlymų Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo projektui Nr. XIVO-3192 (toliau – projektas).
Dėl viešųjų įstaigų vadovų pareiginės algos dydžio intervalų Įvertinę rašte pateiktus argumentus, bei darbine tvarka pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistais priėjome bendros išvados, kad dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. PV3-61 numatytų švietimo srities darbuotojų darbo užmokesčio suplanuotų didinimų, bei dėl to, kad 2023 m. profesinių mokyklų vadovams buvo didinami pareiginės algos dydžiai, tam, jog projektu būtų užtikrinamas tinkamas profesinių mokyklų vadovų darbo užmokesčio augimas projekto priede yra poreikis numatyti II kategorijos viešųjų įstaigų vadovų pareiginės algos koeficiento maksimalią ribą – 3,4, atitinkamai siekiant užtikrinti vidinį viešojo sektoriaus darbo užmokesčio teisingumą I kategorijos viešųjų įstaigų vadovų pareiginės algos koeficiento maksimali riba turi būti padidinta iki 3,98 (kaip ir nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, bei Seimui pateiktame svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo projekte Nr. XIVP-3187). VIEŠŲJŲ
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais) Viešųjų įstaigų kategorijos Viešųjų įstaigų vadovų pareiginės algos koeficientai I 2–3,9 3,98 II 1,1–3 3,4 Papildomai pažymime, kad šio pakeitimo įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, kadangi maksimalių pareiginės algos koeficientų mokėjimui papildomų lėšų skiriama nebus, įstaigose maksimalus pareiginės algos koeficientas galės būti mokamas, jei įstaiga turės tam lėšų (t. y. iš uždirbamų pajamų arba turimo darbo užmokesčio fondo).
Dėl papildomos darbo užmokesčio dalies mokėjimo tvarkos Įvertinę pateiktą pasiūlymą, bei pasikonsultavę su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistais dėl profesinių mokyklų finansavimo pažymime, kad papildoma darbo užmokesčio dalis yra skirta skatinti darbuotoją už tinkamai atliekamas darbo funkcijas, tačiau ji jokiu būdu negali tapti pastoviąja darbo užmokesčio dalimi, nes tuomet ji nebeatliks savo tikrosios funkcijos - skatinti. Projektu siūloma papildomą darbo užmokesčio dalį išmokėti vieną kartą patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinius tam, kad būtų įgyvendinamas teisingo apmokėjimo už darbą principas, t. y. už praėjusių metų darbo rezultatus darbuotojas gautų visą jam priklausančią sumą, o ne gautų jos mokėjimą dalimis išdalinant tą mokėjimą kas mėnesį visus kitus einamuosius metus.
Taip pat norime pažymėti, kad toks išmokėjimas užtikrina, jog net tais atvejais, kai darbuotojas susirgs, jis už savo praėjusių metų rezultatus bus gavęs visą jam priklausančią sumą, t. y. mokant ligos išmoką bendras darbo užmokestis (t. y. kartu su prieš tai 3 mėnesius gauta kintamąja dalimi) yra mažinamas atitinkamu procentu priklausomai nuo ligos trukmės, o šiuo atveju darbuotojas skatinamąją išmoką gaus visą iš karto, be to ši išmoka bus įskaičiuojama apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pavyzdžiui apskaičiuojant atostoginius, t. y. įskaičiuojant ¼ išmokos dydžio
darbo užmokesčio dalies išmokėjimo principas - mokėti vieną kartą, yra taikomas ir valstybės valdomų įmonių vadovams. Atžvelgiant į išdėstytus argumentus siūlome nepritarti pateiktam siūlymui dėl papildomos darbo užmokesčio dalies mokėjimo dalimis profesinių mokyklų vadovams. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-11-08 Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3192 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
11 Argumentai: pritardami Teisės departamento išvados 3, 4 ir 5 pastaboms, siūlome pakeisti projekto 2 straipsnio 1 dalies
ir jį išdėstyti taip:
„1) pareiginė alga, kurią nustato visuotinis dalininkų susirinkimas sprendimu,
jei jeigu valstybė ar savivaldybė turi daugumą daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, (toliau – visuotinis dalininkų susirinkimas), arba viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, jei jeigu viešosios įstaigos savininkė yra valstybė, (toliau – viešosios įstaigos savininkė), arba savivaldybės meras, jei jeigu viešosios įstaigos savininkė yra savivaldybė, (toliau – savivaldybės meras), iš šio įstatymo priede nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo pagal viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo arba viešosios įstaigos savininkės, arba savivaldybės mero patvirtintą viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą;“. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
4 Argumentai: pritardami Teisės departamento išvados 5 ir 10 pastaboms, taip pat atsižvelgdami į Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo projekto Nr. XIVP-3187 formuluotę ir nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Valstybės tarnybos įstatymo formuluotę, siūlome pakeisti projekto 2 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymai: pakeisti projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras nustato viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje pagal šio įstatymo priedą detalizuojami viešųjų įstaigų vadovų pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijai (viešosios įstaigos kategorija, nustatyta pagal šio įstatymo 5 straipsnį, viešosios įstaigos veiklos kriterijai (veiklos pobūdis, veiklos ir (arba) sprendimų galiojimo ribos, veiklos mastas, žmogiškieji ištekliai, vadovo kompetencija ar kiti kriterijai) ir pagal kiekvieną kriterijų nustatyti konkretūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, atsižvelgiant į pasirinktus kriterijus, nustatomi pareiginės algos koeficientų intervalai, jų peržiūrėjimo tvarka, premijų skyrimo kriterijai, priemokų skyrimo tvarka. Viešųjų įstaigų vadovų pareiginė alga turi būti peržiūrima ir keičiama viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemoje nustatyta tvarka.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-11-293 Argumentai: pritardami Teisės departamento išvados 8, 13 ir 14 pastaboms, siūlome pakeisti projekto 3 straipsnį. Pasiūlymai: pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Viešosios įstaigos darbuotojų
darbo užmokestis
sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos;
3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ar budėjimą;
4) premijos, skiriamos paskatinti darbuotoją už veiklos rezultatus, mokamos pagal darbovietėje taikomą viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą (toliau – darbuotojų darbo apmokėjimo sistema);
5) kitos darbo užmokesčio dalys, jei jeigu jų taikymas nustatytas viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje. 2.
sąlygas nustato nustatomos viešojoje įstaigoje patvirtinta darbuotojų darbo apmokėjimo sistema sistemoje, kuri nustatoma vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis. 3. Viešųjų įstaigų darbuotojų pareiginė alga nustatoma iš darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, kurio minimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai už nekvalifikuotą darbą negali būti mažesni negu viena Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), o už kvalifikuotą darbą negali būti mažesni nei negu 1,1 MMA. Viešosios įstaigos darbuotojų maksimalus pareiginės algos koeficientas koeficiento dydis negali viršyti viešosios įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo priede, išskyrus atvejus, kai pagal įstaigoje patvirtintą darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tam tikrų profesijų atstovų trūkumą Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, darbuotojui numatoma didesnė pareiginė alga, bet ne daugiau nei negu 100 procentų didesnė už atitinkamai viešųjų įstaigų vadovų kategorijai nustatytą maksimalų pareiginės algos koeficiento dydį. Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami viešosios įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos, ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius pasirinktus kriterijus, nustatomi maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms.
Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje taip pat nustatomi priemokų, premijų ar kitų darbo užmokesčio sudedamųjų dalių dydžiai ir jų skyrimo tvarka. Viešųjų įstaigų darbuotojų pareiginė alga turi būti peržiūrima ir keičiama darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje nustatyta tvarka. 3 4. Viešosios įstaigos darbuotojų darbo užmokestis skaičiuojamas pareiginė alga skaičiuojama taikant pareiginės algos bazinį dydį, ir pareiginė alga apskaičiuojama, darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje numatytą pareiginės algos koeficientą padauginus iš pareiginės algos bazinio dydžio. 4 5. Viešosios įstaigos darbuotojui gali būti skiriamos priemokos: už pavadavimą (jei jeigu raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo funkcijas); už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą (jei jeigu dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos); už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą (jei jeigu padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės). Skiriamos priemokos dydį nustato darbuotoją į pareigas priimantis asmuo. Skiriama priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų darbuotojo pareiginės algos, o skiriamų priemokų, nurodytų šiame punkte šioje dalyje, suma negali viršyti būti didesnė negu 80 procentų darbuotojo pareiginės algos. 5 6.
darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ar darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, viešosios įstaigos darbuotojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1–5 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Už budėjimą viešosios įstaigos darbuotojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. 6 7. Darbdavio lygmens ir darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytos palankesnės darbuotojų apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą sąlygos.“ Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 Argumentai: pritardami Teisės departamento išvados 4 ir 17 pastaboms, siūlome pakeisti proejkto 7 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymai: pakeisti projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
turi teisę iš valstybės institucijų, kurios įgyvendina viešosios įstaigos savininko ar dalininko, turinčio daugumą daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, teises ir pareigas, bei savivaldybių institucijų arba savivaldybės administracijos gauti informaciją apie šio įstatymo įgyvendinimą (viešųjų įstaigų kategoriją, viešųjų įstaigų vadovų pareiginės algos dydį, paskirtos papildomos darbo užmokesčio dalies dydį, premiją (jos dydį ir paskyrimo datą), priemokas (jų dydžius ir paskyrimo datas), mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, darbą, kai buvo nukrypstama nuo normalių darbo sąlygų, budėjimą, papildomai darbo užmokesčio daliai nustatyti taikytus veiklos rodiklius, viešosios įstaigos vadovui nustatytas užduotis ir jų įvykdymo rezultatus, viešosios įstaigos veiklos tikslus).“ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 Argumentai: pritardami Teisės departamento išvados 5 ir 15 pastaboms, siūlome pakeisti proejkto 8 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymai: pakeisti projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras iki šio įstatymo įsigaliojimo turi nustatyti viešosios įstaigos kategoriją priskiria viešąją įstaigą vienai iš šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytų kategorijų, pagal tai parengti parengia ir patvirtinti patvirtina viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemas.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-11-29 P Argumentai: iš dalies pritardami Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos pasiūlymams ir pritardami projekto rengėjos – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – nuomonei ir pasiūlymams, siūlome pakeisti projekto priedą. Pasiūlymai: pakeisti projekto priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo priedas
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais) Viešųjų įstaigų kategorijos Viešosios įstaigos kategorija Viešųjų įstaigų vadovų Viešosios įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientai koeficientas I 2–3,93,98 II 1,1–33,4 „ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 6 (komiteto pirmininko balsas lėmė sprendimą). 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - . PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis Komiteto biuro patarėja D. Aleksejūnienė