Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nr. xiii-198 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2012 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 59 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1985 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nr. xiii-198 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1731 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas:
1) įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ X skyriaus misiją – visuomenės poreikius atitinkantis viešasis sektorius;
2) tęsiant viešojo sektoriaus vadovų darbo užmokesčio reformą, siekiant, kad viešajame sektoriuje dirbtų stiprūs, atsakingi ir motyvuoti vadovai, gebantys efektyvinti viešojo sektoriaus veiklą ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę;
3) atsižvelgiant į:
a) Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymą (toliau – BD įstatymas), kuriame numatytas valstybės politikų, valstybės pareigūnų, prokurorų, žvalgybos pareigūnų, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų, įskaitant statutinius valstybės tarnautojus, regionų plėtros tarybų administracijų direktorių ir šių administracijų darbuotojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų pareiginėms algoms (atlyginimams), karių tarnybiniams atlyginimams, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo, Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų), finansuojamų iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių atlygiui už darbą apskaičiuoti taikomas bazinis dydis (toliau – BD) – 1785,40 eurų;
b) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ X skyriaus misiją – visuomenės poreikius atitinkantis viešasis sektorius;
2) tęsiant viešojo sektoriaus vadovų darbo užmokesčio reformą, siekiant, kad viešajame sektoriuje dirbtų stiprūs, atsakingi ir motyvuoti vadovai, gebantys efektyvinti viešojo sektoriaus veiklą ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę;
3) atsižvelgiant į:
a) Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymą (toliau – BD įstatymas), kuriame numatytas valstybės politikų, valstybės pareigūnų, prokurorų, žvalgybos pareigūnų, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų, įskaitant statutinius valstybės tarnautojus, regionų plėtros tarybų administracijų direktorių ir šių administracijų darbuotojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų pareiginėms algoms (atlyginimams), karių tarnybiniams atlyginimams, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo, Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų), finansuojamų iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių atlygiui už darbą apskaičiuoti taikomas bazinis dydis (toliau – BD) – 1785,40 eurų;
b) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriame nuo 2024 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) – 924 eurai. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo Nr.
XIV-2012 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) parengtas siekiant patikslinti Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo taikymo sritį, numatant, kad šis įstatymas taikomas Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui, o jo pavaduotojui ir nariams – ne. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1731 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4) parengtas siekiant suderinti šių įstatymų nuostatas su Įstatymo projektu Nr. 1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 5) siūloma papildyti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 (toliau – VTĮ pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 8 dalį nuostata, pagal kurią iš pareigų atleidžiamam valstybės tarnautojui, kurio pareigybė neatitinka valstybės tarnautojo sąvokos, ir toje pačioje institucijoje ar įstaigoje su atleidžiamu valstybės tarnautoju nesurengus konkurso su jo sutikimu sudarant darbo sutartį, būtų išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo momento, išskyrus atvejus, kai faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas.
Asmeniui, pasinaudojusiam šia teise ir tęsiančiam darbo santykius toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išeitinė išmoka pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) 32 straipsnio 4 dalį bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos. Darbuotojui, pradėjusiam darbą pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos pagal Darbo kodekso nuostatas, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Toks pakeitimas parengtas siekiant, kad valstybės tarnautojai, tapę darbuotojais, galėtų naudotis sukauptomis kasmetinėmis atostogomis taip, lyg valstybės tarnybos santykiai nebūtų nutrūkę ir kad naujos atostogos būtų įgyjamos vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, taip pat siekiant taupyti valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų lėšas. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 1 tikslas – suformuoti valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų teisingą ir teisėtus lūkesčius atliepiantį darbo apmokėjimo reglamentavimą, priartinti valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų apmokėjimo sąlygas prie valstybės tarnybos, taip sumažinant administracinę naštą įstaigoms taikant valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimą reglamentuojančius teisės aktus bei užtikrinant kiek įmanoma vieningesnę viešojo sektoriaus atlygio politiką, taip pat suteikti daugiau įgaliojimų vadovams, sukuriant profesionalų vadovų, pavaduotojų ir darbuotojų korpusą, apmokamą konkurencingu atlygiu bei orientuotą į viešojo sektoriaus efektyvų veikimą bei padidinti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – Įstatymas) numatytus minimaliuosius pareiginės algos koeficientus, siekiant, kad nuo 2024 m. sausio 1 d., MMA nustačius 924 eurus ir BD – 1785,40 eurų, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA ir atitiktų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad minimalusis darbo užmokestis – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą. Taip pat Įstatymo projekto Nr. 1 2 priede siūloma pakeisti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, siekiant:
1) kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2024 m. pabaigoje sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio;
2) kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį didinti ne mažesniais tempais nei mokytojų darbo užmokestį;
3) gerinti mokyklų vadovų darbo apmokėjimo sąlygas, siekiant, kad mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas 2024 m. būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą.
Mokyklų vadovų pavaduotojų ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai didinami mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai;
4) švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus 2024 m. didinti tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai didinami mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai;
5) sulyginti mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų darbo laiko normas (jei jos nesiekia 36 val., didinti ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai);
6) didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nekontaktinių valandų skaičių etate iki 6 val., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. pridedant 1 nekontaktinę valandą. Siekiant, kad Įstatymo projektas Nr. 1 derėtų su kitų įstatymų nuostatomis, kartu teikiamas Įstatymo projektas Nr. 3 ir Nr. 4. Įstatymo projekto Nr. 2 tikslas – patikslinti Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo taikymo sritį, numatant, kad šis įstatymas taikomas Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui, o jo pavaduotojui ir nariams – ne, kadangi Lietuvos mokslo tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr.
375 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“, 55 punkte nurodyta, kad Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui mokamas atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojui –Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. Įstatymo projekto Nr. 3 ir Įstatymo projekto Nr. 4 tikslas – suderinti nuostatas su Įstatymo projektu Nr. 1. Įstatymo projekto Nr. 5 tikslas – reglamentuoti, kad valstybės tarnautojai, tapę darbuotojais, galėtų naudotis sukauptomis kasmetinėmis atostogomis taip, lyg valstybės tarnybos santykiai nebūtų nutrūkę ir kad naujos atostogos būtų įgyjamos vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, taip pat siekti taupyti valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų lėšas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Įstatymas taip pat reglamentuoja ir mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų, kurių darbas laikomas pedagoginiu atlygį už darbą.
Įstatymas taip pat reglamentuoja ir mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų, kurių darbas laikomas pedagoginiu atlygį už darbą.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės skirstomos į šešias grupes pagal pareigybių pavadinimus ir lygius, bei būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti: 1) įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai; 2) administracijos padalinių vadovai ir jų pavaduotojai; 3) darbuotojai, su kuriais sudarytos darbo sutartys dėl mentorystės; 4) specialistai A ir B lygio, mokytojų, baleto artistų ir šokėjų, kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių A lygio pareigybės; 5) kvalifikuoti C lygio darbuotojai; 6) D lygio darbuotojai (darbininkai)).
Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (išsilavinimas, profesinio ir (ar) vadovaujamo darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir pagal kiekvieną kriterijų nustatyti konkretūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, galimi pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimo atvejai ir dydžiai, kintamosios dalies nustatymo tvarka ir procentiniai dydžiai, premijų ir priemokų skyrimo, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai.
Biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal Įstatymo 1 priedą, atsižvelgiant į pareigybių sąraše nustatytą darbuotojų pareigybių skaičių, vadovaujamo darbo patirtį (biudžetinių įstaigų vadovo ir jo pavaduotojų pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalis) negali viršyti praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 4 vidutinių pareiginių algų (pastovioji ir kintama) dydžių); biudžetinių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas darbo apmokėjimo sistemoje nustatomas pagal Įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į pareigybės lygį, vadovaujamo darbo patirtį; biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas darbo apmokėjimo sistemoje nustatomas pagal Įstatymo 3 ir 4 priedus, atsižvelgiant į pareigybės lygį, profesinio darbo patirtį; ir kitus darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus. Socialinių paslaugų srities darbuotojams Įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatyti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 30 procentų. Nustatant pareiginės algos pastoviąją dalį, papildomai įvertinamas tarptautiniu ar nacionaliniu mastu įgytas pripažinimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas atskirų profesijų trūkumas, darbuotojo aukšta kvalifikacinė kategorija ir atitinkamai iki 100 procentų gali būti didinamas pareiginės algos koeficientas. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimas numatytais pagrindais negali viršyti 100 procentų darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, turi būti nustatomas iš naujo pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui, vadovaujamo darbo patirčiai ir (ar) profesinio darbo patirčiai, įgijus kvalifikacinę kategoriją ir (Ar) pasikeitus kvalifikacinei kategorijai (pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką) arba nustačius, kad biudžetinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginė alga viršija praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 4 vidutinius pareiginių algų dydžius.
Priemoka už nukrypimą nuo normalių darbo sąlygų gali siekti iki 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies ir gali būti skiriama iki tokių darbų pabaigos, taip pat ši priemoka neskiriama, jeigu darbuotojui karantino metu taikomi specialiuose įstatymuose nustatyti darbo apmokėjimo dydžiai. Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovams ir atlikėjams skiriamų priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 160 procentų nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio, neįskaičiuojant priemokos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.
Praėjusių metų veikla gali būti įvertinama: 1) labai gerai (nustatoma ne mažesnė nei 15 procentų pareiginės algos kintamoji dalis ir gali būti skiriama premija); 2) gerai (nustatoma ne mažesnė nei 5 procentų pareiginės algos kintamoji dalis); 3) patenkinamai (pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma); 4) nepatenkinamai (gali nustatyti mažesnį pareiginės algos koeficientą, su darbuotoju gali būti sudaromas rezultatų gerinimo planas). Švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimą taip pat reglamentuoja Švietimo įstatymo 59 straipsnis. Pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos detaliai reglamentuojamos Įstatymo 5 priede. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma, atsižvelgiant į mokykloje ugdomų mokinių skaičių, pedagoginio darbo stažą ir veiklos sudėtingumą. Įstatymo 5 priede nurodytiems pedagoginiams darbuotojams nustatomas konkretus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030), Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėse sutartyse numatyta pasiekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2024 m. pabaigoje sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio, todėl būtina didinti mokytojų darbo užmokestį. Atitinkamai būtina didinti ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį.
Taip pat numatyta pasiekti, kad mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas 2024 m. būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą. Šiuo metu minėtas atotrūkis sudaro 30 procentų. Siekiant minėto rodiklio, reikia didinti mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Atitinkamai reikia didinti ir kitų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus. Įstatymo 5 priedo 16, 17, 22, 27.2, 35, 36, 37 punktuose nurodytais atvejais pedagoginiams darbuotojams yra nustatytos mažesnės nei 36 valandų per savaitę darbo laiko normos, tačiau tokios darbo laiko disproporcijos nėra pagrįstos, todėl minėtais atvejais darbo laiką reikėtų palaipsniui ilginti (ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai), kol jis pasieks 36 valandas. Įstatymo 5 priedo 15 ir 21 punktuose nurodytas mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, netiesioginio darbo valandų skaičius nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. sudaro 5 valandos iš 36 valandų per savaitę (anksčiau sudarė tik 3 valandas). To nepakanka, siekiant kokybiškai pasirengti ugdymo veikloms, todėl netiesioginio darbo valandų skaičių būtina palaipsniui didinti bent iki 6 valandų, atitinkamai mažinant tiesioginio darbo valandų skaičių. Šis įsipareigojimas nustatytas Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėse sutartyse. Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo, kuris įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 16 punkte numatyta, kad jis taikomas Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui ir jo pavaduotojui.
VTĮ pakeitimo įstatyme, kuriuo keičiamas Valstybės tarnybos įstatymas, 32 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais ar specialiajame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais atleidžiamam, pagal šį įstatymą nuolat į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą perkeliamam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų (perkėlimo) dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos (įskaitant ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, nebent susitariama su valstybės tarnautoju, kad bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų ar perkėlimo dienos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte Nr. 1 siūlomi šie pakeitimai:
Siekiant teisinio aiškumo ir stabilumo panaikinti Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus ir nurodyti, kad Įstatymas netaikomas komisijų nariams – valstybės tarnautojams, teisėjams, prokurorams, kitiems valstybės pareigūnams, taip pat kitiems komisijų nariams, jei specialiuose įstatymuose nenurodyta, kad jų darbas apmokamas šio įstatymo nustatyta tvarka, kadangi visų galimų variantų išvardinti neįmanoma. Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį nurodant, kad Įstatymas netaikomas veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis veikloje dalyvaujantiems darbuotojams. Toks reglamentavimas numatomas siekiant priartinti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galimybes gauti kuo vienodesnį apmokėjimą už atitinkamos veiklos vykdymą. Skirtingas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dalyvaujančių veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis atlygio nustatymas negali būti pateisinamas skirtingu tokių asmenų statusu. Esminis valstybės tarnautojų ir darbuotojų skirtumas – t. y. išimtinė valstybės tarnautojų teisė vykdyti viešojo administravimo funkcijas – nėra niekaip susijusi su bendradarbiavimo sutartimis, sudaromomis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis, nes viešojo administravimo įgaliojimai iš sutarčių nekyla. Atsižvelgiant į tai, pagal tokias sutartis vykdomos valstybės tarnautojų ir darbuotojų funkcijos neturėtų būti diferencijuojamos, atitinkamai ir atlygis už tokių funkcijų vykdymą neturėtų skirtis.
Panaikinti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir nebeskirstyti biudžetinių įstaigų į grupes pagal biudžetinės įstaigos pareigybių kiekį, nes tai nėra tinkamas rodiklis atliepiant įstaigos veiklos pobūdį ir sudėtingumą. Papildyti struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigybių grupę nurodant, jog šiai grupei taip pat priskiriami ir kiti specialistai, kurie turi pavaldžių darbuotojų (pavyzdžiui, pavaldžių darbuotojų turintys patarėjai) ar yra prilyginti vadovaujantiems darbuotojams (pavyzdžiui, Profesijų klasifikatoriuje (Centrinė klasifikatorių duomenų bazė (CKDB) - Oficialiosios statistikos portalas) vyriausiojo finansininko (121107) pozicija priskirta vadovų (1) grupei, finansų srities vadovų pogrupiui (1211). Toks nuostatos papildymas atliekamas siekiant išspręsti kylantį probleminį klausimą, kai praktikoje susidaro situacija, jog įstaigos nežino kuriai pareigybių grupei priskirti asmenis turinčius pavaldžių darbuotojų ar atliekantiems vadovavimo funkcijas, bet nesančius nei vadovais, nei pavaduotojais, pagal pareigybės pavadinimą. Taip pat siūloma panaikinti darbuotojų, su kuriais sudarytos darbo sutartys dėl mentorystės pareigybių grupę, kadangi po Valstybės tarnybos reformos I etapo priėmimo tokių pareigybių nebeliko Valstybės tarnybos įstatyme. Tokioms sutartims, sudarytoms iki šio Projekto įsigaliojimo, numatytos pereinamosios nuostatos.
Nuostata tikslinama siekiant į darbo apmokėjimo sistemos kūrimo procesą įtraukti ir darbuotojų atstovus, taip siekiant skatinti socialinį dialogą ir darbuotojų įtraukimą į jų darbo sąlygas nulemiančių sprendimų priėmimą bei didinti teisingumo jausmą viešajame sektoriuje.
Patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalį numatant, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties apmokėjimo sistemą nustato biudžetinės įstaigos vadovas ir padaro ją prieinamą visiems darbuotojams susipažinti. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas rekomendacijas. Rekomendacijų, kaip gairių pasitelkimas nurodomas atsižvelgiant į tai, kad minimos gairės bus naudojamos ir nustatant viešojo sektoriaus valstybės tarnautojų apmokėjimo sistemas, todėl šios nuostatos įtraukimas yra būtinas siekiant užtikrinti kiek įmanoma vieningesnę viešojo sektoriaus atlygio politiką.
Įstatymo 1 priede bus nustatoma tik žemutinė koeficiento riba, taikytina nustatant pareigybių pareiginės algos koeficientą (išskyrus biudžetinės įstaigos vadovus, kuriems nustatomos koeficiento intervalas) Įstatyme nurodoma, kad darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į Įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, turi būti detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio Įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai ir atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms, priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jei tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta). Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje detalizuojami biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijai (biudžetinės įstaigos veiklos pobūdis, jos dydis, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jei tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta). Prieš biudžetinės įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros.
Taip pat patikslinami kriterijai, kuriais remiantis gali būti nustatomi darbuotojų pareiginės algos koeficientai, t. y. darbo patirtis, išsilavinimas (pavyzdžiui, pareiginės algos koeficiento intervalo diferencijavimas pagal turimą išsilavinimą, jei tai pareigybei šis kriterijus yra būtinas), veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis (pavyzdžiui, pareigybės darbo rezultato ar kuruojamos srities įtaka įstaigos misijos realizavimui; bendravimo ir bendradarbiavimo ratas, reikalingas realizuoti pareigybei keliamus tikslus), papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos (pavyzdžiui, darbas lauke, ypatingomis oro sąlygomis – karštis, šaltis, pareigybės veiklą reglamentuojančių dokumentų, procesų ir procedūrų apibrėžtumo laipsnis) ar kiti kriterijai. Šie kriterijai numatomi, kaip rekomendaciniai ir labiausiai apibrėžiantys pareigybės lygį, jos sudėtingumą ir darbuotojui tenkančias atsakomybes, nuo kurių turi priklausyti jam taikomas darbo užmokestis. Be to, Projekto 5 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai, atitinka 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2023/970, kuria, nustatant darbo užmokesčio skaidrumo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, griežčiau taikomas vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas (toliau – direktyva (ES) 2023/970), nurodytuosius kriterijus. Direktyvos (ES) 2023/970 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbo užmokesčio struktūros turi būti tokios, kad būtų galima įvertinti, ar darbuotojai yra panašioje padėtyje darbo vertės atžvilgiu, remiantis objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais, dėl kurių susitarta su darbuotojų atstovais, jei tokie atstovai yra. Tie kriterijai neturi būti tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su darbuotojų lytimi.
Jie apima įgūdžius, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas ir, jei tikslinga, visus kitus veiksnius, kurie yra aktualūs konkrečiai darbo vietai ar pareigoms. Jie turi būti taikomi objektyviai ir lyties požiūriu neutraliu būdu, kad juos taikant nebūtų jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties. Visų pirma, juos taikant neturi būti nepakankamai įvertinti atitinkami socialiniai emociniai įgūdžiai. Valstybės narės šios direktyvos (ES) 2023/970 nuostatų taikymą turi užtikrinti iki 2026 m. birželio 7 d.
1 6 straipsnio 1 dalis) ir numatyti, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), taip pat specialiuosius pedagogus, logopedus, surdopedagogus, tiflopedagogus, judesio korekcijos specialistus, karjeros specialistus, psichologų asistentus, psichologus, socialinius pedagogus, auklėtojus, koncertmeisterius, akompaniatorius (toliau – pagalbos mokiniui specialistai), pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ir taip pat numatyti, kad minimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai negali būti mažesni negu šio įstatymo 1 priede nustatyti koeficientų dydžiai ir negali būti mažesni nei 1,1 MMA išskyrus D lygio pareigybes. Ši nuostata leistų išvengti situacijų, kai kvalifikuotas darbas savo koeficientu susilygintų su nekvalifikuoto darbuotojo darbo užmokesčiu ir leistų biudžetinėms įstaigoms savo apmokėjimo sistemose didinti nustatytus pareiginės algos koeficientus, net jeigu Įstatymas kasmet, padidėjus MMA, nebūtų keičiamas.
Biudžetinių įstaigų vadovų, išskyrus mokyklų vadovus ir švietimo pagalbos įstaigų vadovus, pareiginė alga nustatoma iš Įstatymo 1 priede pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgiant į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytoje jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus pareiginės algos nustatymo kriterijus. Biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą nustato biudžetinės įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo. Biudžetinės įstaigos darbuotojo, išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus, pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio Įstatymo 1 priede, išskyrus tuos atvejus, kai pareiginė alga didinama iki 100 proc. ar kitu procentiniu dydžiu vadovaujantis tai reglamentuojančiais įstatymais už trūkstamų profesijų atstovų trūkumą Lietuvos darbo rinkoje, trenerių ar socialinių darbuotojų galiojančias kvalifikacines kategorijas ar A1 lygį. Galimybė pareiginę algą didinti tik esant galiojančiai kvalifikacinei kategorijai numatoma siekiant teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimo, bei užtikrinant, kad darbuotojams nebeturintiems galiojančios kvalifikacinės kategorijos nebūtų be pagrindo neproporcingai didinama pareiginė alga.
Panaikinti Įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, kaip perteklines, nes pareiginės algos nustatymo tvarka visoms pareigybėms apibrėžiama Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje. Palikti Įstatymo 7 straipsnio 8 dalį (Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalis), kurioje reglamentuojama, kad nustatytais atvejais (t. y. nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas tam tikrų profesijų atstovų trūkumas ir kt.) Įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nustatyti pareiginės algos koeficientai įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų. Ši nuostata numatoma atsižvelgiant į tai, kad esant dideliam specialistų trūkumui darbo rinkoje viešojo sektoriaus įstaigoms tampa sunku prisitraukti kompetentingus specialistus, nes darbo užmokesčio rinkos sąlygos neatitinka viešojo sektoriaus siūlomo darbo užmokesčio lygio, todėl įstaigoms tampa sunku užtikrinti sklandų įstaigų darbą, todėl šia nuostata sukuriamas lankstumas nustatant tokiems darbuotojams tenkantį darbo užmokestį, taip pritraukiant juos į viešąjį sektorių. Panaikinti Įstatymo 7 straipsnio 9 dalį numatančią, kad pareiginės algos koeficiento padidinimai negali viršyti 100 procentų biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos pareiginės algos koeficiento dydžio, išskyrus, kai pareiginė alga didinama iki 100 procentų dėl profesijos įtraukimo į Vyriausybės patvirtintą trūkstamų profesijų sąrašą, kadangi Įstatymo projektu, tęsiant viešojo sektoriaus reformą, siekiama numatyti kuo mažiau ribojimų, leidžiant tai nusistatyti įstaigos vidaus teisės aktuose ar kolektyvinėse sutartyse, vystant socialinį dialogą su profesinėmis sąjungomis.
Pakeisti Įstatymo 7 straipsnio 11 dalį ir panaikinti nuostatą, kuria numatoma, jog biudžetinės įstaigos vadovų, pavaduotojų ir darbuotojų pareiginės algos koeficientas turi būti nustatomas iš naujo pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui, vadovaujamo darbo patirčiai ir (ar) profesinio darbo patirčiai, įgijus kvalifikacinę kategoriją ir (ar) pasikeitus kvalifikacinei kategorijai, kaip perteklinę ir apribojančią biudžetinių įstaigų galimybes darbo apmokėjimo sistemose nusimatyti įvairesnius ir labiau įstaigos poreikius atliepiančius pareiginės algos peržiūrėjimo atvejus, bei Įstatymo projekto 6 straipsnio 8 dalyje numatyti, kad pareiginės algos koeficientas, išskyrus šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytus darbuotojus, keičiamas darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais. Šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientas turi būti nustatomas iš naujo, pasikeitus darbuotojo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijams, nurodytiems šio Įstatymo 2 priede ir (arba) darbo apmokėjimo sistemoje. Palikti nuostatą dėl socialinių paslaugų srities darbuotojų minimalių koeficientų didinimo, tačiau ne 30 procentų, kaip kad buvo iki šiol, o 21 procentu, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu didinami visų Įstatymo 1 priede numatytų pareigybių minimalūs koeficientai.
Todėl tam, kad išlaikyti neblogėjančią socialinių paslaugų srities darbuotojų padėtį, palyginti su dabar galiojančia, minimalūs pareiginės algos koeficientai turėtų būti didinami vidutiniškai 21 procentu. Didesnius nei minimalius koeficientus įstaigos vadovas gali numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri tvirtinama suderinus su darbuotojų atstovais. Maksimalios pareiginės algos ribos Įstatymo projekte Nr. 1 nenumatytos. Socialinių paslaugų srities darbuotojai dirba nuolat besikeičiančioje socialinėje, politinėje ir kultūrinėje aplinkoje, kontaktuoja su skirtingos socialinės padėties, elgesio, įvairių socialinių problemų turinčiais žmonėmis (šeimos, vaikai, neįgalieji, senyvo amžiaus asmenys, asmenys, patiriantys socialinę riziką ir kt.) įvairaus pobūdžio įstaigose (globos įstaigose, dienos centruose, nakvynės namuose, krizių centruose, psichosocialinės reabilitacijos įstaigose, pagalbos į namus tarnybose ir kt.). Daugelyje šalių socialinio darbo ir socialinių paslaugų sritis priskiriama prie didesnės profesinės rizikos sričių. Socialinių paslaugų srities darbuotojai turi tapti savo srities ekspertais, ne tik nustatant problemas, vertinant situaciją, bet ir stengtis kiek įmanoma kokybiškiau išspręsti socialinę problemą. Socialinių paslaugų srityje susiduriama su nemažais iššūkiais. Socialinio darbuotojo profesija nėra populiari jaunimo tarpe, žemas socialinio darbo kaip profesinės veiklos prestižas lemia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą šiame sektoriuje, ypatingai tam tikruose šalies regionuose (mažesniuose miesteliuose, kaimuose) trūksta kvalifikuotų specialistų.
Esant specialistų trūkumui, asmenų (šeimų), kuriems reikalinga pagalba, nemažėja, todėl likę specialistai dirba padidintu krūviu. Pagrindiniai žemą profesijos prestižą lemiantys veiksniai yra: valstybėje susiformavusios ir asmeninės vertybinės nuostatos, materialinis bei socialinis atlygis už darbą, profesijos paklausa darbo rinkoje. Socialinių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2023 m. yra 1163 eurai į rankas ir vis dar nesiekia vidutinio šalies darbo užmokesčio ribos. Aštuonioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje vienas iš keliamų tikslų yra socialinės srities darbuotojų įgalinimas siekiant socialinio darbuotojo profesijos stiprinimo ir geresnių darbo sąlygų, darbo užmokesčio didinimo. Socialinių paslaugų srityje dirba apie 15 tūkst., darbuotojų. Darbuotojų trūkumas yra apie 10 proc. Siekiant išlaikyti jau anksčiau sukurtas ir esamas finansines sąlygas socialinių paslaugų srities darbuotojams, siūloma užtikrinti tolimesnį minimalių koeficientų didinimą.
Kintamoji dalis, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą, gali siekti iki 40 procentų pareiginės algos (nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministras – iki 160 procentų pareiginės algos).
Iki Įstatymo įsigaliojimo kartu su Vidaus reikalų ministerija turės būti parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas, reglamentuojantis biudžetinės įstaigos darbuotojų vienkartinių piniginių išmokų mokėjimą tokiais pačiais atvejais, kaip ir valstybės tarnautojų.
Biudžetinės įstaigos darbuotojo (taip pat ir biudžetinės įstaigos vadovo) veikla vertinama, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, už kuriuos vertinama veikla, eina darbuotojo pareigas toje biudžetinėje įstaigoje, kurioje yra vertinama jo veikla. Biudžetinės įstaigos vadovo veiklą vertina jį į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas kitas asmuo. Mokyklos vadovo veikla vertinama, dalyvaujant mokyklos taryboms, švietimo pagalbos įstaigos vadovo veikla vertinama, dalyvaujant švietimo pagalbos įstaigų savivaldos institucijoms, jeigu jos yra (jeigu švietimo pagalbos įstaigose savivaldos institucijų nėra, - darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims). Biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklą vertina jų tiesioginiai vadovai. Vertinami biudžetinės įstaigos vadovai ir darbuotojai turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginiam vadovui vertinant jų veiklą.
Biudžetinės įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo, tiesioginis biudžetinės įstaigos darbuotojo vadovas darbuotojo veiklą gali įvertinti taip: 1) viršijanti lūkesčius (gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, o mokyklos vadovui, jo pavaduotojui ugdymui, mokyklos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui, švietimo pagalbos įstaigos vadovui, jo pavaduotojui ir švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjui, kurių darbas laikomas pedagoginiu, – ne didesnį negu 1,4 šio Įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento (nes jiems netaikomi koeficientų intervalai, o didžiausia galima pareiginė alga, įskaitant pastoviąją ir kintamąją dalis, šiuo metu gali siekti 1,4 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio), tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas, arba gali būti taikomos Įstatyme numatytos skatinimo priemonės, arba darbuotojas (išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą) gali būti perkeliamas į aukštesnes biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigas toje pačioje biudžetinėje įstaigoje, jei darbuotojas atitinka pareigybės, į kurią planuojamas būti perkeltas, specialiuosius reikalavimus ir jei toks perkėlimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsniui (biudžetinės įstaigos darbuotojas gali būti perkeliamas į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, tik tokiu atveju, kai toks perkėlimas atitinka Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. Nr.
Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, nurodytas sąlygas), arba biudžetinės įstaigos darbuotojui gali būti taikomos kitos biudžetinėje įstaigoje nustatytos skatinimo priemonės); 2) atitinkanti lūkesčius (teisinė padėtis nesikeičia ir vertinimas yra baigiamas); 3) iš dalies atitinkanti lūkesčius (teisinė padėtis nesikeičia, tačiau biudžetinės įstaigos darbuotojui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas); 4) neatitinkanti lūkesčių (gali būti nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas, o mokyklos vadovui, jo pavaduotojui ugdymui, mokyklos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui, švietimo pagalbos įstaigos vadovui, jo pavaduotojui ir švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjui, kurių darbas laikomas pedagoginiu, taikant 0,1 mažesnį pareiginės algos koeficientą (šis sumažinimas finansine išraiška atitiktų šiuo metu taikomą pareiginės algos pastoviosios dalies mažinimo sumą, kuri sudaro 1 BD, arba 186 eurus), arba gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje biudžetinėje įstaigoje, jei toks perkėlimas neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsniui (biudžetinės įstaigos darbuotojas gali būti perkeliamas į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, tik tokiu atveju, kai toks perkėlimas atitinka Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, nurodytas sąlygas), arba gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos gerinimo planas, kurio neįvykdžius gali būti atleistas iš pareigų.
Taip pat, numatomi galimi neeilinio vertinimo atvejai ir vertinimo sąlygos bei kasmetinio ir neeilinio veiklos vertinimų apskundimo tvarka ir numatyta, kad darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos ypatumai taip pat gali būti nustatyti kolektyvinėse sutartyse arba darbo apmokėjimo sistemose.
Numatomos panašios galimos skatinimo priemonės, kaip ir nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Valstybės tarnybos įstatyme: 1) padėka; 2) iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant biudžetinei įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip du kartus per kalendorinius metus); 3) suteikiant iki 5 mokamų papildomų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 mokamų papildomų poilsio dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką; 4) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip biudžetinės įstaigos darbuotojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus; 6) kintamąja dalimi, kuri kaip skatinimo priemonė gali būti numatyta kolektyvinėje sutartyje ar darbo apmokėjimo sistemoje; 7) kitomis skatinimo priemonėmis, jeigu jos numatytos kolektyvinėje sutartyje arba vietiniuose norminiuose teisės aktuose (pvz. dovana, pasižymėjimo ženklas ir pan.). Prie 2–6 punktuose numatytų skatinamųjų priemonių papildomai gali būti skiriama padėka.
Biudžetinės įstaigos darbuotojai, kuriems per paskutinius 6 mėnesius buvo nustatytas darbo pareigų pažeidimas, neskatinami, išskyrus atvejį, kai darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, o Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatytais atvejais – neskatinami.
Pareigybė Minimali – maksimali pareiginė alga 2023 m. pagal galiojantį BIDU, EUR Pareiginė maksimali galima (su 40 proc. kintamąja) pagal galiojantį BIDU, EUR Faktinis VDU 2022 m. pagal surinktus duomenis (pareiginė + kintamoji), EUR Min. pareiginė projekte, EUR Min. pareiginės kof. projekte Max. koef. projekte Min koeficientų ribos padidėjimas EUR Įstaigos vadovas 1692,6 – 3069 4296,6 2974 2303,2 1,29 3,98 (7105,89 EUR)
257 Struktūrinio padalinio vadovas A lygis 1488 – 2604 3648,6 2100 1660,4 0,9383 Struktūrinio padalinio vadovas B lygis 1283,4 – 2194,8 3072,7 1481,9 0,83
217 A lygio specialistas 1116 – 2418 3385,2 1842 1285,5 0,7280 B lygio specialistas 1041,6 – 1860 2604 1690 1106,9 0,6265 Kvalifikuotas C lygio darbuotojas 948,6 – 1488 2083,2 1419 1017,7 0,5769 D lygio darbininkas840 924 Ne mažiau kaip MMA - Įstatymo įsigaliojimo ir taikymo nuostatose nustatoma pareiginės algos perskaičiavimo taisyklė, pareiginės algos pastoviąją dalį perskaičiuojant taikant naująjį pareiginės algos bazinį dydį 1785,40 euro ir apvalinant darbuotojo naudai.
Pareigybė Minimali – maksimali pareiginė alga 2023 m. pagal galiojantį BIDU, EUR Pareiginė maksimali galima (su 40 proc. kintamąja) pagal galiojantį BIDU, EUR Faktinis VDU 2022 m. pagal surinktus duomenis (pareiginė + kintamoji), EUR Min. pareiginė projekte, EUR Min. pareiginės kof. projekte Max. koef. projekte Min koeficientų ribos padidėjimas EUR Įstaigos vadovas 1692,6 – 3069 4296,6 2974 2303,2 1,29 3,98 (7105,89 EUR)
257 Struktūrinio padalinio vadovas A lygis 1488 – 2604 3648,6 2100 1660,4 0,9383 Struktūrinio padalinio vadovas B lygis 1283,4 – 2194,8 3072,7 1481,9 0,83
217 A lygio specialistas 1116 – 2418 3385,2 1842 1285,5 0,7280 B lygio specialistas 1041,6 – 1860 2604 1690 1106,9 0,6265 Kvalifikuotas C lygio darbuotojas 948,6 – 1488 2083,2 1419 1017,7 0,5769 D lygio darbininkas840 924 Ne mažiau kaip MMA - Įstatymo įsigaliojimo ir taikymo nuostatose nustatoma pareiginės algos perskaičiavimo taisyklė, pareiginės algos pastoviąją dalį perskaičiuojant taikant naująjį pareiginės algos bazinį dydį 1785,40 euro ir apvalinant darbuotojo naudai.
Atsižvelgiant į bendrųjų Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatų pakeitimus, taip pat siūloma patikslinti buvusį Įstatymo 5 priedą ir laikyti jį 2 priedu. Šiame priede dėl naujo BD dydžio taikymo perskaičiuojami pareiginės algos koeficientai. Pagal naująjį BD perskaičiuotus pareiginės algos koeficientus Įstatymo 2 priede siūloma apvalinti, paliekant keturis skaičius po kablelio, kad būtų išlaikyti pareiginių algų skirtumai, didėjant pedagoginio darbo stažui, kvalifikacijai ar kitiems rodikliams, pagal kuriuos nustatomi pareiginės algos koeficientai. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 1 2 priede siūloma:
1) mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientus nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinti 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc. (palyginti su koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudaro 21 proc.);
2) mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientus nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinti 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc. (palyginti su koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudaro 30 proc.), kad mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas 2024 m. būtų 40 procentų didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą. Tuo pačiu dydžiu siūloma didinti ir mokyklų vadovų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus;
3) padidinti (ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai) pedagoginių darbuotojų darbo laiko normas (netiesioginio darbo valandų skaičių), jei jos nesiekia 36 valandų per savaitę, siekiant mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų. Taip siekiama palaipsniui priartėti prie vienodos 36 valandų darbo laiko normos;
4) nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. 1 valanda padidinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, netiesioginio darbo valandų skaičių, atitinkamai sumažinant tiesioginio darbo valandų skaičių (nekeičiant bendros 36 valandų darbo laiko normos), kad ankstyvojo ugdymo mokytojai turėtų daugiau laiko pasirengti veikloms. 2024 m. planuojama minėtų mokytojų netiesioginiam darbui skirti iš viso 6 valandas iš 36 valandų per savaitę. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto Nr.
1 2 priedo 5 punkte (galiojančio Įstatymo 5 priedo 5 punkte) nurodytiems mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) ir mokytojams, nurodytiems Įstatymo projekto Nr. 1 2 priedo 15 punkte ir 21 punktuose (galiojančio Įstatymo 5 priedo 15 ir 21 punktai), dirbantiems pagal ikimokyklinio ir /ar priešmokyklinio ugdymo programas, darbo laiko sandara nustatoma skirtingai. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) darbo laiko normą sudaro kontaktinės valandos, skiriamos bendrojo ugdymo srities (dalyko), profesinio mokymo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms įgyvendinti pagal ugdymo (mokymo) planuose numatytas valandas, neformaliojo švietimo programoms (išskyrus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) – pagal programoje numatytas valandas, ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei) bei valandos, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir su veikla mokyklos bendruomenėje. Tuo tarpu mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas darbo laiko normą sudaro darbo laikas, skiriamas tiesioginiam darbui su mokiniais ir darbo laikas, skiriamas netiesioginiam darbui su mokiniais. Pritarus Įstatymo projektui Nr.
1, palyginti su pareigine alga, nustatyta iki 2023 m. gruodžio 31 d., mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos (neatskaičius mokesčių) padidėjimas sudarys nuo 317 iki 445 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – nuo 238 iki 283 eurų, mokyklų vadovų – nuo 833 iki 987 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 759 iki 852 eurų; išnyks disproporcijos tarp pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų; ankstyvojo ugdymo mokytojai turės daugiau laiko pasirengti veikloms. Pareiginės algos didės virš 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 Įstatymas dėstomas nauja redakcija, kartu siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1731, kuriame buvo keičiamos nuostatos dėl A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo. Šio Įstatymo įsigaliojimas buvo numatytas 2024 m. rugsėjo 1 d. Atitinkamos pripažįstamo netekusiu galios Įstatymo nuostatos perkeliamos į Įstatymo projekto Nr. 1 2 straipsnio 2 dalį. Padidinus minimalius pareiginės algos koeficientus, darbo užmokestis padidėtų apie 48 tūkstančiams biudžetinio sektoriaus darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Nenumatant pareiginės algos koeficientų rėžių ir esant sąlygai, kad darbuotojo darbo užmokestis negali būti didesnis už vadovo darbo užmokestį (išskyrus tam tikrus koeficiento didinimus, pvz., kai yra trūkstamos profesijos pareigybė), darbuotojo pareiginė alga pagal įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus galės siekti iki 3,98 koeficiento. Darbo užmokesčio mažėjimo atvejų to paties lygmens pareigybei, kokia ji buvo iki Projekto įsigaliojimo, neturi būti. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma pakeisti Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 punktą, išbraukiant Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoją. Įstatymo projektu Nr. 3 Įstatymo projekto Nr. 4 siūloma suderinti nuostatas su Įstatymo projektu Nr. 1. Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma VTĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį papildyti nuostata, pagal kurią iš pareigų atleidžiamam valstybės tarnautojui, kurio pareigybė neatitinka valstybės tarnautojo sąvokos, ir toje pačioje institucijoje ar įstaigoje su atleidžiamu valstybės tarnautoju sudarant darbo sutartį, būtų išlaikytas sukauptų kasmetinių atostogų dienų skaičius. Asmeniui, tęsiančiam darbo santykius toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išeitinė išmoka pagal Valstybės tarnybos įstatymo (nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) 32 straipsnio 4 dalį bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Pagal Socialinė apsaugos ir darbo ministerijos Prevencijos skyriaus atliktą vertinimą priimti įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant, kad Įstatymo projektas Nr. 1 derėtų su kitų įstatymų nuostatomis, kartu teikiami Įstatymo projektas Nr. 3 ir Nr. 4. 10.
10Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymų projektuose naujai apibrėžiamos sąvokos nevartojamos. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms neprieštarauja. 12. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
1Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki Įstatymo įsigaliojimo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 254 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios projektą;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, reglamentuojantį biudžetinės įstaigos darbuotojų vienkartinių piniginių išmokų mokėjimą (kartu su Vidaus reikalų ministerija);
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą (kartu su Vidaus reikalų ministerija), reglamentuojantį biudžetinės įstaigos darbuotojų veiklos vertinimą. 2. Priėmus Įstatymo projektą Nr.
Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Viešojo valdymo agentūra turės parengti ir iki Įstatymo įsigaliojimo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, reglamentuojantį darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijas. 3. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės parengti ir iki Įstatymo įsigaliojimo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 360 „Dėl Siūlymo pretenduoti į kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštosios mokyklos) vadovo pareigas teikimo buvusiam švietimo įstaigos vadovui tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 934 „Dėl Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas), metodikos patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 4. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija turės parengti ir kultūros ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo priimti šiuos įsakymus:
1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. A1-177 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr.
A1-342 „Dėl Darbo arbitražo arbitrų atlygio ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir šių išlaidų dydžio nustatymo“ pakeitimo projektą;
3) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1-158 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
4) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. V-397 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų sveikatos priežiūros specialistų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
5) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. ĮV-948 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 13. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekto Nr. 1 1 priede numatytiems pareiginės algos dalies koeficientų dydžiams padidinti 2024 metais reikėtų apie 38,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Mažiausiai 21,3 tūkstančiams biudžetinių įstaigų darbuotojų gaunančių minimalius pareiginės algos koeficientus 2024 m. padidės darbo užmokestis, taip pat atitinkamai didės ir 26,9 tūkstančių darbuotojų, kurių pareiginė alga yra šiek tiek didesnė, nei minimali koeficiento riba, darbo užmokestis. Įstatymo projekto Nr. 1 2 priede nurodytų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, švietimo įstaigų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų pareiginėms algoms didinti reikia: 2024 m. – 219 200 tūkst. Eur, 2025 m. ir vėliau – po 329 832 tūkst. Eur per metus. Šios lėšos numatytos, formuojant 2024 m. valstybės biudžeto projektą. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 1 2 priedo 15 ir 21 punktams (įskaitant pakeitimus, kurie turėtų įsigalioti 2024 m. rugsėjo 1 d.) įgyvendinti dėl mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, netiesioginio darbo su mokiniais valandų skaičiaus didinimo reikia: 2024 m. – 13 848 tūkst. Eur, 2025 m. ir vėliau – po 21 672 tūkst. Eur per metus. Šios lėšos numatytos, formuojant 2024 m. valstybės biudžeto projektą. Įstatymo projektui Nr. 2, Įstatymo projektui Nr. 3, Įstatymo projektui Nr. 4 ir Įstatymo projektui Nr. 5 valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Rengiant Įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus, specialistų išvadų ir vertinimų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „darbo apmokėjimas“, „biudžetinės įstaigos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2023-10-23 Nr. XIVP-3187 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio
formuluotė – „jei specialiuose įstatymuose nenurodyta, kad jų darbas apmokamas šio įstatymo nustatyta tvarka“ (čia ir toliau - išskirta mūsų). Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad dėl sąvokos „specialieji įstatymai“ turinio neapibrėžtumo (nes Lietuvos teisinėje sistemoje įstatymai į bendruosius ir specialiuosius nėra skirstomi), gali kilti neaiškumų aiškinant ir taikant šią nuostatą. Pažymėtina, kad išlyga dėl specialiųjų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų taikymo pirmenybės gali būti aiškinama arba taip, kad specialiąsias komisijų narių atlygio už darbą nuostatas gali nustatyti tik „specialūs“ konkrečių komisijų veiklą reglamentuojantys įstatymai, arba taip, kad specifines komisijų narių atlygio už darbą nuostatas gali įtvirtinti tam tikroje veiklos srityje veikiančių komisijų veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz., Mokslo ir studijų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, Švietimo įstatymas ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant išvengti praktinių įstatyminės nuostatos aiškinimo problemų, siūlome keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte aiškiau atskleisti „specialiųjų įstatymų“, kuriuose turėtų būti įtvirtintas keičiamo įstatymo nuostatų dėl komisijų narių atlygio už darbą taikymas, kategoriją. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje formuluotėje, kad „įstatymas taip pat nustato įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo, Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių atlygį už darbą“ sąvoka „specialieji įstatymai“ nevartojama. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslingiau ir teisingiau būtų keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte vietoj žodžių „jei specialiuose įstatymuose nenurodyta“ įrašyti žodžius „jei komisijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenurodyta“. 2.
įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės kontrolės darbuotojams Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas netaikomas, bei įvertinus tai, kad pagal Lietuvos banko įstatymą, Lietuvos banko tarnautojai dirba pagal darbo sutartį, siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų suderinamumo, siūlytume papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, numatant papildomus atvejus, kam šis įstatymas netaikomas. 3. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, siūlytina patikslinti šios dalies nuostatą, numatančią, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, formuluotę, nes Biudžetinių įstaigų įstatyme sąvokos nėra apibrėžiamos. 4. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymu, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje vietoj formuluotės „su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiavertis išsilavinimas“ įrašytini žodžiai „su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio punkto b papunkčiui. 5. Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 punkto b papunktyje siūlome atsisakyti perteklinės ir dalinai nederančios su kitomis šio straipsnio nuostatomis, priskiriančiomis biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybes tam tikriems lygiams atsižvelgiant į asmens turimą išsilavinimą, nuostatos, kad mokytojų, baleto artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės priskiriamos A2 lygio pareigybėms.
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad mokytojų, baleto artistų ir šokėjų, taip pat kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės (turbūt atsižvelgiant į jų pareigybių funkcijų turinį, o ne išsilavinimą) priskiriamos specialistų A2 lygio pareigybių grupei. 6. Nėra aiški keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunkčio nuostata, nes joje nėra nustatyta jokia konkreti vidutinio kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičiaus nustatymo taisyklė, kai mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (šiame papunktyje nurodomas tik galimas maksimalus kontaktinių valandų skaičius – 888). 7. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. Numatyta, kad darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priemokos; 3) piniginė išmoka; 4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, budėjimą; 5) kintamoji dalis, jeigu ji numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje. Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti dėl kelių priežasčių. Pirma, šios dalies 3 punkte nurodyta „piniginė išmoka“ ir 5 punkte nurodyta „kintamoji dalis“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikytinos skatinamojo pobūdžio išmokomis.
Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 139 straipsnį, skatinamojo pobūdžio išmokos yra atskirtos nuo reguliuojamojo darbo apmokėjimo, todėl keičiamo įstatymo 5 straipsnyje reikėtų aiškiai apibrėžti reguliuojamojo darbo užmokesčio ir skatinamojo pobūdžio darbo užmokesčio išmokas, antraip dėl šių normų taikymo gali kilti neaiškumų, pavyzdžiui, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad skatinamojo pobūdžio išmokos nuo reguliuojamo darbo užmokesčio yra atskirtos visuose viešajame sektoriuje dirbančių asmenų darbo apmokėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Valstybės tarnybos įstatyme, Vidaus tarnybos statute, Diplomatinės tarnybos įstatyme ir kt.). Antra, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą „piniginę išmoką“ reikėtų apibrėžti aiškiau, nes pagal pateiktą sampratą tokia išmoka gali būti laikoma bet kokiu pagrindu ir bet kokia tvarka mokama piniginė išmoka. Trečia, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos kintamosios dalies teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, neaišku apie kieno, kokio dydžio kintamąją dalį čia kalbama. Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kintamoji dalis turi būti numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje, taigi, kolektyvinę sutartį sudariusių šalių nustatytais atvejais ir nustatyto dydžio, tačiau keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ji gali būti skiriama tik atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą ir šioje dalyje nustatyto dydžio. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte apribojimai taip pat nenustatyti, todėl šie neaiškumai ir prieštaravimai turėtų būti pašalinti.
Tikslinant aptariamas nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio
kodekso nuostatas, detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jei tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta). Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje detalizuojami biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijai (biudžetinės įstaigos veiklos pobūdis, jos dydis, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jei tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta). 8. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir kitur įstatymo projekto tekste reikėtų teikti nuorodą į darbo apmokėjimo sistemą ir atsisakyti alternatyvios nuorodos į kolektyvinę sutartį, nes darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje.
Jeigu nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą privalo nustatyti ir padaryti ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams biudžetinės įstaigos vadovas (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). 9. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „kintamoji dalis, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą, gali siekti iki 40 procentų pareiginės algos (nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina kultūros ministras (toliau – nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjai), – iki 160 procentų pareiginės algos).“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, „Nustatant pareiginę algą, papildomai įvertinamas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas <...>. Šiais atvejais šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų“.
Taigi, nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina kultūros ministras, kuriems pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį gali būti nustatyta 100 procentų didesnė pareiginė alga, turėtų teisę į 4 kartus didesnę, palyginus su kitais darbuotojais (įskaitant ir nacionalinių, valstybinių, savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojus, įgijusius pripažinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu), kintamąją išmoką. Be to, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 29 dalį, ši skatinamojo pobūdžio vienkartinė išmoka būtų įtraukta į 2025 metais garantuojamą pareiginę algą (pareiginė alga negalėtų būti mažesnė negu 2024 metais gauta pareiginė alga kartu su 2024 metais gautos kintamosios dalies mėnesio vidurkiu). Aptariamas teisinis reguliavimas, kuris numato tokį skirtingą pagal aiškius kriterijus neapibrėžto kintamosios dalies dydžio nustatymo diferencijavimą pakankamai didelio intervalo ribose, svarstytinas ne tik pagrįstumo, tačiau ir Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės, teisingo apmokėjimo už darbą principų požiūriu. 10. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1, 8 dalyse, 9 straipsnyje ir kitur įstatymo projekto tekste nuostatas, kurios nėra paaiškinančios ar apibūdinančios santrumpas, o nustato išimtis iš normų, reikėtų dėstyti ne skliausteliuose, o dėstyti kaip taisyklių išimtis. 11. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje reikėtų aiškiau konkretizuoti Vyriausybės tvirtinamų rekomendacijų turinį, jį siejant su galimu numanomo teisės akto pavadinimu. 12.
straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje <...> nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai <...>, nedera su keičiamo įstatymo 1 priedu, kuriame jau įtvirtintas imperatyvus biudžetinių įstaigų vadovų pareiginės algos koeficientų dydžių intervalas. 13. Derinant keičiamo įstatymo
1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus“ įrašytini žodžiai „biudžetinių įstaigų vadovus,“. 14. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ir skaičiaus „ir mažesni nei 1,1“ įrašytini žodžiai „o pareiginė alga negali būti mažesnė“. Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „D lygio pareigybes“ įrašytinas žodis „darbininkus“. 15. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo, išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus, pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 1 priede, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus, tikslintina dėl kelių priežasčių.
Pirma, siūlome atsisakyti klaidinančiai suformuluotos išlygos „išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus“, nes tokia formuluotė implikuoja, kad minėtų pareigybių pareiginės algos koeficientai galėtų būti didesni už biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą. Antra, manytume, kad teisiškai nepagrįsta ir nelogiška būtų tam tikroje biudžetinėje įstaigoje dirbančio darbuotojo pareiginės algos koeficiento maksimalų dydį sieti ne su tos konkrečios biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientu, kuris būtų nustatomas atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas ar kitus kriterijus, o su formaliu maksimaliu keičiamo įstatymo priede įtvirtintu dydžiu, kurio biudžetinės įstaigos vadovo pareiginė algos koeficientas dažnu atveju tikrai gali ir nesiekti. 16. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį siūlome dėstyti taip: „Darbininkų pareiginė alga negali būti mažesnė nei MMA“. 17.
dalies nuostatos, numatančios, kad A1 lygio pareigybių pareiginės algos koeficientai didinami 20 procentų (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus), turinys ir jos santykis su keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad būtent darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai. Kitaip sakant, nėra aišku, ar šioje dalyje siekiama nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistemoje jau detalizuoti, atsižvelgiant į A1 lygio pareigybėse dirbančių asmens darbo patirtį, išsilavinimą, veiklos sudėtingumą, atsakomybės ir savarankiškumo lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo sąlygas ar kitus kriterijus, konkretūs pareiginės algos koeficientai kažkokiu pagrindu dar turėtų būti didinami 20 procentų, ar siekiama nustatyti, kad A1 lygio pareigybėms pareiginių algų minimalūs koeficientai, numatyti įstatymo 1 priede, didinami 20 procentų, ar, vis dėlto siekiama nustatyti, kad 20 procentų didinami būtent keičiamo įstatymo 2 priede numatyti konkretūs koeficientai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 daliai, kurioje numatyti trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimo atvejai. 18. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme reikėtų atskleisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių taikymo tarpusavio santykį.
Kitaip sakant, nėra aišku, ar šiose dalyse nurodytais atvejais A1 lygio pareigybėje dirbančio socialinių paslaugų srities darbuotojo koeficiento didinimai galėtų būti sumuojami, t. y. minimalūs koeficientai galėtų būti didinami 41 procentu, ar, vis dėlto koeficientas būtų didinamas tik vienu, pvz., didesniu, dydžiu. 19. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų šio įstatymo
procentu, santykis su šio straipsnio 6 dalimi, kurioje išdėstyti jau konkretūs socialinių paslaugų srities darbuotojo pareiginės algos koeficiento didinimo pagrindai, atsižvelgiant į jo turimą kvalifikacinę kategoriją. 20. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „nustatant pareiginę algą“ įrašytini žodžiai „nustatant pareiginės algos koeficientą“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1-5 dalims. 21. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies formuluotė „šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų“ nėra tiksli ir iš dalies nelogiška, nes įstatymo 1 priede numatyti tik minimalūs pareiginės algos koeficientai, kurių didinimas darbo apmokėjimo sistemoje neturi jokios teisinės reikšmės – minimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio įtvirtinimo įstatyme paskirtis yra ta, kad darbo apmokėjimo sistemoje jis negali būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje siūlome išbraukti žodžius ir skaičius „šio įstatymo 1 ir 2 prieduose“. 22.
dalyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos koeficientas, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus darbuotojus, keičiamas darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientas turi būti nustatomas iš naujo, pasikeitus darbuotojo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijams, nurodytiems šio įstatymo 2 priede ir (arba) darbo apmokėjimo sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamos dalies pirmajame sakinyje yra nurodyta išimtis į 7 straipsnyje nurodytus darbuotojus, galima preziumuoti, kad šioje dalyje vartojamos sąvokos
„koeficientas <...> keičiamas“ ir „koeficientas <...> nustatomas iš
naujo“ savo turiniu yra tapačios. Atsižvelgiant į tai, svarstytina nuostata, pagal kurią „biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos koeficientas <...> keičiamas darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais“. Pažymėtina, kad darbo apmokėjimo sistemoje gali būti sunku nurodyti visus atvejus, kai turi būti keičiamas (nustatomas iš naujo) konkretaus darbuotojo pareiginės algos koeficientas. Iš anksto nenumačius visų atvejų reikės keisti darbo apmokėjimo sistemą, kurios keitimas, kaip žinia, yra ilgai trunkantis procesas. Pažymėtina ir tai, kad gali būti pakeisti aptariamame įstatyme nustatyti koeficientų dydžiai, nustatyti darbuotojui naują koeficientą numato ir keičiamas įstatymas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1 punktas, 9 straipsnio 11 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad nevisiškai aišku, kodėl siūloma nustatyti skirtingą darbo užmokesčio koeficiento dydžio keitimo (nustatymo) tvarką. 23.
dalies nuostatų, pagal kurią vertinamas biudžetinės įstaigos vadovas turi teisę kviesti jį į pareigas priimantį asmenį arba jo įgaliotą kitą asmenį dalyvauti vertinant jų veiklą, nors būtent jį į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo ir vertintų biudžetinės įstaigos vadovo veiklą. 24. Manytina, kad logiškumo požiūriu keičiamo įstatymo
nuoroda į šio straipsnio 9 dalies 1-3 punktus, o ne šios dalies 1-4 punktus (nes 4 punkte numatyta priemonė, kaip ir nurodyta, galės būti taikoma kaip papildoma prie kitų išvardintų), arba pateikus nuorodą šios dalies 1-4 punktus, papildomai nustatyti, kad taikant vieną iš šio straipsnio 9 dalies 1-3 punktuose nurodytų priemonių, papildomai gali būti taikoma ir 4 punkte nurodyta priemonė. 25. Pažymėtina, kad nesuprantamas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios, kad darbuotojui, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu nustatytas tos pareigybės didžiausias pareiginės algos koeficientas, o mokyklos vadovui, jo pavaduotojui ugdymui, mokyklos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui, švietimo pagalbos įstaigos vadovui, jo pavaduotojui ir švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjui, kurių darbas laikomas pedagoginiu, – ne didesnį negu 1,4 šio įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento, turinys bei jos galimas įgyvendinimas, nes nėra aišku nei apie kokį „1,4“ dydį kalbama, nei apie šio dydžio santykinį pritaikymą (veiksmą) koeficientų atžvilgiu. 26.
straipsnio 4 dalyje siekiama nustatyti, kad biudžetinės įstaigos darbuotojai, jeigu buvo nustatyta, kad per paskutinius 6 mėnesius jie padarė darbo pareigų pažeidimą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Tačiau pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalyje, nustatančioje galimas skatinimo priemones, joks skatinimas už veiklos įvertinimą nenustatytas. Manytina, kad pareiginės algos koeficiento padidinimas po veiklos įvertinimo formaliai neturėtų būti laikomas kaip darbuotojo skatinimas
Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
2023-12-11 Nr. XIVP-3187(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio
nustatyti, kad viena iš biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio sudėtinių dalių yra „piniginė išmoka už atliktą darbą, nustatyta šalių susitarimu“. Pažymėtina, kad tokia formuluotė implikuoja, kad tai būtų išmoka už atskirai su darbdaviu sutarto darbo atlikimą, kuris nebūtinai būtų susijęs su darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis, už kurių atlikimą ir mokamas sulygtas darbo užmokestis. Svarstytina, ar toks ir yra projekto tikslas, o jeigu taip – abejotina, ar mokėjimai už papildomus darbdavio ir darbuotojo susitarimus dėl tam tikrų funkcijų (darbo) atlikimo galėtų būti laikomi kaip darbo užmokesčio už priimant į darbą sulygtą ir pareigybės aprašyme numatytą darbą. Galbūt šia nuostata siekiama numatyti galimą tam tikrų skatinamųjų išmokų (premijų), skiriamų paskatinti darbuotoją už veiklos rezultatus, mokėjimą (kas detalizuojama keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose). Kita vertus, galima suprasti, kad ši
„piniginė išmoka“ yra darbo užmokesčio už darbuotojo pareigybės aprašyme
nustatytas funkcijas sudedamoji dalis, nes ji galėtų būti mokama pagal
„darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą“.
Šiame kontekste pažymėtina, kad samprata „piniginė išmoka“ yra bendrinio pobūdžio, neatskleidžia šios išmokos paskirties, neaiškus jos santykis su darbo užmokesčio struktūros dalimis ir keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatytomis priemokomis. Siūlome šios išmokos apibrėžtį sukonkretinti, nes tai svarbu ne tik įgyvendinant keičiamo įstatymo normas, bet ir taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisinius santykius reguliuojančių įstatymų nuostatas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą piniginė išmoka gali būti mokama pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatančias darbo apmokėjimo sistemos turinį (šioje sistemoje turėtų būti nustatomi ir piniginių išmokų dydžiai bei jų mokėjimo atvejai). Keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant ir į tai, kad iš jo turinio neaišku, kaip reikėtų taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies taisykles. 3.
straipsnio 4 dalyje reikėtų aiškiau atskleisti šios nuostatos turinį, t. y. reikėtų nurodyti, ar šioje dalyje siekiama nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistemoje jau detalizuoti, atsižvelgiant į A1 lygio pareigybėse dirbančių asmens darbo patirtį, išsilavinimą, veiklos sudėtingumą, atsakomybės ir savarankiškumo lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo sąlygas ar kitus kriterijus, konkretūs pareiginės algos koeficientai kažkokiu pagrindu dar turėtų būti didinami 20 procentų, ar siekiama nustatyti, kad A1 lygio pareigybėms pareiginių algų minimalūs koeficientai, numatyti įstatymo 1 priede, didinami 20 procentų, ar, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad 20 procentų didinami būtent keičiamo įstatymo 2 priede numatyti konkretūs koeficientai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 daliai, kurioje numatyti trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimo atvejai. Pažymėtina, kad šio straipsnio 5 dalyje socialinių paslaugų srities darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimo sąlygos išdėstytos aiškiai. 4. Pažymėtina, kad nesuprantamos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios, kad, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, mokyklos vadovui, jo pavaduotojui ugdymui, mokyklos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui, švietimo pagalbos įstaigos vadovui, jo pavaduotojui ir švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjui, kurių darbas laikomas pedagoginiu, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį kaip 1,4 šio įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento, turinys bei jos galimas įgyvendinimas, nes nėra aišku nei apie kokį santykinį „1,4“ dydį kalbama, nei apie šio dydžio pritaikymą (matematinį veiksmą) konkrečių 2 priede nurodytų koeficientų atžvilgiu. 5.
ir nuoseklumo, nereikėtų suderinti įstatymo projekto 2 straipsnio 25 ir 26 dalių, t. y. ar nereikėtų patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 26 dalies, kad būtų aišku, kuri kintamoji dalis galioja iki 2024 metų veiklos vertinimo (manytina, kad turėtų būti nurodyta ne iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta, o po 2023 metų veiklos vertinimo įstatymo projekto 2 straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka nustatyta kintamoji dalis). Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO IR KOMISIJŲ NARIŲ ATLYGIO UŽ DARBĄ ĮSTATYMO NR. XIII-198 PAKEITIMO
2023-11-15
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte vartojama tam tikrą įstatymo taikymo išlygą numatanti formuluotė – „jei specialiuose įstatymuose nenurodyta, kad jų darbas apmokamas šio įstatymo nustatyta tvarka“ (čia ir toliau - išskirta mūsų).
Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad dėl sąvokos „specialieji įstatymai“ turinio neapibrėžtumo (nes Lietuvos teisinėje sistemoje įstatymai į bendruosius ir specialiuosius nėra skirstomi), gali kilti neaiškumų aiškinant ir taikant šią nuostatą. Pažymėtina, kad išlyga dėl specialiųjų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų taikymo pirmenybės gali būti aiškinama arba taip, kad specialiąsias komisijų narių atlygio už darbą nuostatas gali nustatyti tik „specialūs“ konkrečių komisijų veiklą reglamentuojantys įstatymai, arba taip, kad specifines komisijų narių atlygio už darbą nuostatas gali įtvirtinti tam tikroje veiklos srityje veikiančių komisijų veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz., Mokslo ir studijų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, Švietimo įstatymas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant išvengti praktinių įstatyminės nuostatos aiškinimo problemų, siūlome keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte aiškiau atskleisti „specialiųjų įstatymų“, kuriuose turėtų būti įtvirtintas keičiamo įstatymo nuostatų dėl komisijų narių atlygio už darbą taikymas, kategoriją.
Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje formuluotėje, kad „įstatymas taip pat nustato įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo, Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių atlygį už darbą“ sąvoka „specialieji įstatymai“ nevartojama. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslingiau ir teisingiau būtų keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte vietoj žodžių „jei specialiuose įstatymuose nenurodyta“ įrašyti žodžius „jei komisijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenurodyta“. Pritarti
2
į tai, kad Valstybės kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės kontrolės darbuotojams Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas netaikomas, bei įvertinus tai, kad pagal Lietuvos banko įstatymą, Lietuvos banko tarnautojai dirba pagal darbo sutartį, siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų suderinamumo, siūlytume papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, numatant papildomus atvejus, kam šis įstatymas netaikomas. Pritarti
4
įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas.
Be to, siūlytina patikslinti šios dalies nuostatą, numatančią, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
1 a, b
keičiamo įstatymo nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymu, keičiamo įstatymo
kvalifikaciniu laipsniu ar lygiavertis išsilavinimas“ įrašytini žodžiai „su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio punkto b papunkčiui. Pritarti
1 b
teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 punkto b papunktyje siūlome atsisakyti perteklinės ir dalinai nederančios su kitomis šio straipsnio nuostatomis, priskiriančiomis biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybes tam tikriems lygiams atsižvelgiant į asmens turimą išsilavinimą, nuostatos, kad mokytojų, baleto artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės priskiriamos A2 lygio pareigybėms. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad mokytojų, baleto artistų ir šokėjų, taip pat kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės (turbūt atsižvelgiant į jų pareigybių funkcijų turinį, o ne išsilavinimą) priskiriamos specialistų A2 lygio pareigybių grupei. Pritarti
2 2b 6.
Nėra aiški keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunkčio nuostata, nes joje nėra nustatyta jokia konkreti vidutinio kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičiaus nustatymo taisyklė, kai mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (šiame papunktyje nurodomas tik galimas maksimalus kontaktinių valandų skaičius – 888). Pritarti Siūloma formuluotė:
„b) jeigu mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo
švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), – pagal biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytas vidutinių kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, normas, kurios negali būti didesnės nustatomos ne daugiau kaip 888 kontaktinės valandos;“
Teisės departamentas
įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. Numatyta, kad darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priemokos; 3) piniginė išmoka; 4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, budėjimą; 5) kintamoji dalis, jeigu ji numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje. Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti dėl kelių priežasčių. Pirma, šios dalies 3 punkte nurodyta „piniginė išmoka“ ir 5 punkte nurodyta „kintamoji dalis“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikytinos skatinamojo pobūdžio išmokomis.
Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 139 straipsnį, skatinamojo pobūdžio išmokos yra atskirtos nuo reguliuojamojo darbo apmokėjimo, todėl keičiamo įstatymo 5 straipsnyje reikėtų aiškiai apibrėžti reguliuojamojo darbo užmokesčio ir skatinamojo pobūdžio darbo užmokesčio išmokas, antraip dėl šių normų taikymo gali kilti neaiškumų, pavyzdžiui, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad skatinamojo pobūdžio išmokos nuo reguliuojamo darbo užmokesčio yra atskirtos visuose viešajame sektoriuje dirbančių asmenų darbo apmokėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Valstybės tarnybos įstatyme, Vidaus tarnybos statute, Diplomatinės tarnybos įstatyme ir kt.). Antra, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą „piniginę išmoką“ reikėtų apibrėžti aiškiau, nes pagal pateiktą sampratą tokia išmoka gali būti laikoma bet kokiu pagrindu ir bet kokia tvarka mokama piniginė išmoka. Trečia, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos kintamosios dalies teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, neaišku apie kieno, kokio dydžio kintamąją dalį čia kalbama. Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kintamoji dalis turi būti numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje, taigi, kolektyvinę sutartį sudariusių šalių nustatytais atvejais ir nustatyto dydžio, tačiau keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ji gali būti skiriama tik atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą ir šioje dalyje nustatyto dydžio. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte apribojimai taip pat nenustatyti, todėl šie neaiškumai ir prieštaravimai turėtų būti pašalinti.
Tikslinant aptariamas nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo
ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jei tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta). Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje detalizuojami biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijai (biudžetinės įstaigos veiklos pobūdis, jos dydis, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jei tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta). Pritarti
15
įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir kitur įstatymo projekto tekste reikėtų teikti nuorodą į darbo apmokėjimo sistemą ir atsisakyti alternatyvios nuorodos į kolektyvinę sutartį, nes darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje.
Jeigu nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą privalo nustatyti ir padaryti ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams biudžetinės įstaigos vadovas (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). Pritarti
3
įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „kintamoji dalis, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą, gali siekti iki 40 procentų pareiginės algos (nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina kultūros ministras (toliau – nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjai), – iki 160 procentų pareiginės algos).“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, „Nustatant pareiginę algą, papildomai įvertinamas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas <...>. Šiais atvejais šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų“.
Taigi, nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina kultūros ministras, kuriems pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį gali būti nustatyta 100 procentų didesnė pareiginė alga, turėtų teisę į 4 kartus didesnę, palyginus su kitais darbuotojais (įskaitant ir nacionalinių, valstybinių, savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojus, įgijusius pripažinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu), kintamąją išmoką. Be to, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 29 dalį, ši skatinamojo pobūdžio vienkartinė išmoka būtų įtraukta į 2025 metais garantuojamą pareiginę algą (pareiginė alga negalėtų būti mažesnė negu 2024 metais gauta pareiginė alga kartu su 2024 metais gautos kintamosios dalies mėnesio vidurkiu). Aptariamas teisinis reguliavimas, kuris numato tokį skirtingą pagal aiškius kriterijus neapibrėžto kintamosios dalies dydžio nustatymo diferencijavimą pakankamai didelio intervalo ribose, svarstytinas ne tik pagrįstumo, tačiau ir Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės, teisingo apmokėjimo už darbą principų požiūriu. Nepritarti Kultūros sektoriaus darbuotojams tokios pačios garantijos yra numatytos ir dabar galiojančiame BIDU, todėl bloginti jų padėties negalima. Taip pat, būtent dėl jų sektoriaus vyko ilgos diskusijos su atstovais, Kultūros ministerija. Tokios skatinimo priemonės jiems yra būtinos tam, kad viešomskultūros įstaigos pavyktų pritraukti artistų. 10 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
3 10.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1, 8 dalyse, 9 straipsnyje ir kitur įstatymo projekto tekste nuostatas, kurios nėra paaiškinančios ar apibūdinančios santrumpas, o nustato išimtis iš normų, reikėtų dėstyti ne skliausteliuose, o dėstyti kaip taisyklių išimtis. Pritarti11 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
5
įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje reikėtų aiškiau konkretizuoti Vyriausybės tvirtinamų rekomendacijų turinį, jį siejant su galimu numanomo teisės akto pavadinimu. Pritarti
5
įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje <...> nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai <...>, nedera su keičiamo įstatymo 1 priedu, kuriame jau įtvirtintas imperatyvus biudžetinių įstaigų vadovų pareiginės algos koeficientų dydžių intervalas. Nepritarti Įstatymo priede yra įtvirtinti pareiginės algos koeficientų intervalai nurodantys bendrą vadovams galimą taikyti koeficientą, tačiau darbo apmokėjimo sistemoje atsižvelgiant į išvardintus kriterijus gali būti numatomi smulkesni, siauresni pareiginės algos koeficientų intervalai. Intervalai sukuria galimybes numatyti sąžiningesnį DU atsižvelgiant į vadovo asmenines ir profesines kompetencijas. 13 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
1
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pirmojo ir antrojo sakinio nuostatas tarpusavyje, šio straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių
„Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus“ įrašytini žodžiai „biudžetinių
įstaigų vadovus,“. Pritarti 14.
1
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ir skaičiaus „ir mažesni nei 1,1“ įrašytini žodžiai „o pareiginė alga negali būti mažesnė“. Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „D lygio pareigybes“ įrašytinas žodis „darbininkus“. Pritarti
1
įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo, išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus, pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 1 priede, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus, tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, siūlome atsisakyti klaidinančiai suformuluotos išlygos „išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus“, nes tokia formuluotė implikuoja, kad minėtų pareigybių pareiginės algos koeficientai galėtų būti didesni už biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą.
Antra, manytume, kad teisiškai nepagrįsta ir nelogiška būtų tam tikroje biudžetinėje įstaigoje dirbančio darbuotojo pareiginės algos koeficiento maksimalų dydį sieti ne su tos konkrečios biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientu, kuris būtų nustatomas atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas ar kitus kriterijus, o su formaliu maksimaliu keičiamo įstatymo priede įtvirtintu dydžiu, kurio biudžetinės įstaigos vadovo pareiginė algos koeficientas dažnu atveju tikrai gali ir nesiekti. Iš dalies pritarti Pritariama pastabos 1 daliai – išbraukti išlygą. Nepritariama pastabos 2 daliai, nes Valstybės tarnybos įstatymo naujoje redakcijoje (20 str.) taip pat numatoma, kad darbuotojų pareiginė alga negali viršyti įstatymo priede numatytos įstaigų vadovų koeficiento maksimalios ribos. Todėl siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ši nuostata turi likti ir BIDU projekte. 16 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
3
keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį siūlome dėstyti taip: „Darbininkų pareiginė alga negali būti mažesnė nei
17 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
4 17.
Nėra aiškus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios, kad A1 lygio pareigybių pareiginės algos koeficientai didinami 20 procentų (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus), turinys ir jos santykis su keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad būtent darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai. Kitaip sakant, nėra aišku, ar šioje dalyje siekiama nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistemoje jau detalizuoti, atsižvelgiant į A1 lygio pareigybėse dirbančių asmens darbo patirtį, išsilavinimą, veiklos sudėtingumą, atsakomybės ir savarankiškumo lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo sąlygas ar kitus kriterijus, konkretūs pareiginės algos koeficientai kažkokiu pagrindu dar turėtų būti didinami 20 procentų, ar siekiama nustatyti, kad A1 lygio pareigybėms pareiginių algų minimalūs koeficientai, numatyti įstatymo 1 priede, didinami 20 procentų, ar, vis dėlto siekiama nustatyti, kad 20 procentų didinami būtent keičiamo įstatymo 2 priede numatyti konkretūs koeficientai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 daliai, kurioje numatyti trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimo atvejai. Pritarti
Teisės departamentas 2023-10-236 4,5 18.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme reikėtų atskleisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių taikymo tarpusavio santykį. Kitaip sakant, nėra aišku, ar šiose dalyse nurodytais atvejais A1 lygio pareigybėje dirbančio socialinių paslaugų srities darbuotojo koeficiento didinimai galėtų būti sumuojami, t. y. minimalūs koeficientai galėtų būti didinami 41 procentu, ar, vis dėlto koeficientas būtų didinamas tik vienu, pvz., didesniu, dydžiu. Pritarti
5
aiškus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų šio įstatymo 1 priede nustatyti minimalūs pareiginės algos koeficientai didinami 21 procentu, santykis su šio straipsnio 6 dalimi, kurioje išdėstyti jau konkretūs socialinių paslaugų srities darbuotojo pareiginės algos koeficiento didinimo pagrindai, atsižvelgiant į jo turimą kvalifikacinę kategoriją. Pritarti
6
įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „nustatant pareiginę algą“ įrašytini žodžiai „nustatant pareiginės algos koeficientą“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1-5 dalims. Pritarti
6 21.
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies formuluotė „šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų“ nėra tiksli ir iš dalies nelogiška, nes įstatymo 1 priede numatyti tik minimalūs pareiginės algos koeficientai, kurių didinimas darbo apmokėjimo sistemoje neturi jokios teisinės reikšmės – minimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio įtvirtinimo įstatyme paskirtis yra ta, kad darbo apmokėjimo sistemoje jis negali būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje siūlome išbraukti žodžius ir skaičius „šio įstatymo 1 ir 2 prieduose“. Pritarti
8
įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos koeficientas, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus darbuotojus, keičiamas darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientas turi būti nustatomas iš naujo, pasikeitus darbuotojo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijams, nurodytiems šio įstatymo 2 priede ir (arba) darbo apmokėjimo sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamos dalies pirmajame sakinyje yra nurodyta išimtis į 7 straipsnyje nurodytus darbuotojus, galima preziumuoti, kad šioje dalyje vartojamos sąvokos „koeficientas <...> keičiamas“ ir „koeficientas <...> nustatomas iš naujo“ savo turiniu yra tapačios. Atsižvelgiant į tai, svarstytina nuostata, pagal kurią „biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos koeficientas <...> keičiamas darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais“. Pažymėtina, kad darbo apmokėjimo sistemoje gali būti sunku nurodyti visus atvejus, kai turi būti keičiamas (nustatomas iš naujo) konkretaus darbuotojo pareiginės algos koeficientas.
Iš anksto nenumačius visų atvejų reikės keisti darbo apmokėjimo sistemą, kurios keitimas, kaip žinia, yra ilgai trunkantis procesas. Pažymėtina ir tai, kad gali būti pakeisti aptariamame įstatyme nustatyti koeficientų dydžiai, nustatyti darbuotojui naują koeficientą numato ir keičiamas įstatymas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1 punktas, 9 straipsnio
nustatyti skirtingą darbo užmokesčio koeficiento dydžio keitimo (nustatymo) tvarką. Spręsti pagrindiniame komitete
6
aiški keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatų, pagal kurią vertinamas biudžetinės įstaigos vadovas turi teisę kviesti jį į pareigas priimantį asmenį arba jo įgaliotą kitą asmenį dalyvauti vertinant jų veiklą, nors būtent jį į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo ir vertintų biudžetinės įstaigos vadovo veiklą. Nepritarti Pagal pateiktą svarstyti vertinimo tvarkos aprašą į veiklos vertinimą galima kviesti Viešojo valdymo agentūros atstovus, todėl Įstatyme negalima panaikinti galimybės vadovui pasikviesti atstovus į vertinimą. Galbūt svarstytinas nuostatos tikslinimas, kad ji būtų aiškiau suformuluota. 24. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
9 24.
Manytina, kad logiškumo požiūriu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatoje iki dvitaškio turėtų būti arba pateikiama nuoroda į šio straipsnio 9 dalies 1-3 punktus, o ne šios dalies 1-4 punktus (nes 4 punkte numatyta priemonė, kaip ir nurodyta, galės būti taikoma kaip papildoma prie kitų išvardintų), arba pateikus nuorodą šios dalies 1-4 punktus, papildomai nustatyti, kad taikant vieną iš šio straipsnio 9 dalies 1-3 punktuose nurodytų priemonių, papildomai gali būti taikoma ir 4 punkte nurodyta priemonė. Pritarti
91
25Pažymėtina,
kad nesuprantamas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios, kad darbuotojui, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu nustatytas tos pareigybės didžiausias pareiginės algos koeficientas, o mokyklos vadovui, jo pavaduotojui ugdymui, mokyklos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui, švietimo pagalbos įstaigos vadovui, jo pavaduotojui ir švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjui, kurių darbas laikomas pedagoginiu, – ne didesnį negu 1,4 šio įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento, turinys bei jos galimas įgyvendinimas, nes nėra aišku nei apie kokį „1,4“ dydį kalbama, nei apie šio dydžio santykinį pritaikymą (veiksmą) koeficientų atžvilgiu. Pritarti
4
įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje siekiama nustatyti, kad biudžetinės įstaigos darbuotojai, jeigu buvo nustatyta, kad per paskutinius 6 mėnesius jie padarė darbo pareigų pažeidimą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius.
Tačiau pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalyje, nustatančioje galimas skatinimo priemones, joks skatinimas už veiklos įvertinimą nenustatytas. Manytina, kad pareiginės algos koeficiento padidinimas po veiklos įvertinimo formaliai neturėtų būti laikomas kaip darbuotojo skatinimas 10 straipsnio apimtyje. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2023-11-07 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau – LPSK) susipažino su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3187 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. 1. Įstatymo projektu iš esmės keičiama biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistema. Įstatymu nustatomi tik minimalūs darbuotojų pareiginės algos koeficientai, o įstaigos vadovui paliekama diskrecijos teisė įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatyti aukštesnių koeficientų nustatymo kriterijus bei pačius koeficientus. Įstatymo projektas nenustato baigtinio kriterijų sąrašo, o pateikia tik pavyzdinį, taip suteikdamas laisvę įstaigos vadovui pačiam susikurti kriterijus pagal savo subjektyvius įsitikinimus ir jais vadovautis. LPSK primena, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutarimą Nr. KT26-N15/2015 byloje Nr.
KT26-N15/2015 byloje Nr. 19/2013 Dėl pedagogų, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reguliavimo, kur pasisakė, svarbiausi visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymais ir pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Taip pat pabrėžė, kad LR Konstitucijos 48 str 1 d. numato kiekvieno žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Konstitucinio teismo doktrinoje yra laikomasi pozicijos, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi būti nustatomas įstatymu ir mokamas įstatymų nustatytu laiku. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad oficialiosios konstitucinės valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos visiems iš valstybės (savivaldybės) biudžeto atlyginimą gaunantiems asmenims. Atitinkamai, Konstitucinis teismas išaiškino, kad valstybės tarnybos (ir su ja susiję) procesiniai (procedūriniai) santykiai gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais, tačiau taip, kad nebūtų konkurencijos su įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu; aiškūs kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas ir jie turi būti nustatomi įstatymu; kadangi valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, jame turi būti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas.
Kitaip, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti kitų valstybės institucijų teisės aktuose, atsirastų prielaidų susidaryti tokiai situacijai, kad Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti. Tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos, jo vaidmuo formuojant valstybės biudžetą tėra formalus, ir nesiderintų su Seimo konstitucinių įgaliojimų valstybės finansų srityje paskirtimi ir esme. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo aiškinimą, LPSK kelia klausimą dėl įstatymo projektu įtvirtinto principo, kada kiekvienos biudžetinės įstaigos vadovas galės spręsti kokiais kriterijais vadovaujantis ir kokio dydžio darbo užmokestį nustatyti kiekvienam atskiram darbuotojui, atitiktį LR Konstitucijai. Patvirtinus įstatymo projekte numatytą biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo principą, Seimas, kaip sprendimo dėl valstybės biudžeto priėmėjas, tik formaliai spręs dėl biudžetinių įstaigų finansavimo, kadangi pačios įstaigos per savo darbo apmokėjimo sistemas diktuos kiek lėšų reikia jų darbuotojų darbo užmokesčiui. LPSK nuomone, toks teisinis reguliavimas yra ydingas, ir galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės į teisingą darbo apmokėjimą, kadangi tik įstaigos vadovas spręs, kokį darbo užmokestį nustatyti darbuotojui. Nepritarti Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo (toliau – BD įstatymas)
asignavimai, t. y. darbo užmokesčio fondas.
Atkreipiame dėmesį, kad biudžetas yra formuojamas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, BD įstatymo 4 str. 5 d. yra įvardijami atvejai kada asignavimai darbo užmokesčiui yra neperskaičiuojami. Taigi Seimas, svarstydamas biudžetą, pirmiausia atsižvelgia į finansines valstybės galimybes, o tik po to į institucijų finansinius poreikius, todėl argumentai, kad Įstatymo projekte numatoma darbo apmokėjimo sistemos sudarymo tvarka ribotų Seimo galimybę savarankiškai spręsti dėl valstybės biudžeto, yra nepagrįsti. Projekte nustatomos tiek darbo užmokesčio sudedamosios dalys, tiek esminiai kriterijai
1
pareigybių sąrašas yra nustatomas konsultuojantis su darbuotojų atstovais. Konsultavimasis reiškia, kad sprendimas bus priimamas nebūtinai atsižvelgiant į pateiktas pastabas, vadinasi viskas yra vadovo diskrecijoje, kas reiškia, kad vadovas paliekama teisė priimti sprendimus pažeidžiančius darbuotojų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad konsultacijos dažnu atveju yra fikcijos, o ne realios derybos, įstatymų leidėjas turėtų pergalvoti kokių rezultatų siekia numatydamas tik konsultavimąsi, nes deklaruojami tikslai nebus pasiekti. Nepritarti Nei darbuotojai, nei darbuotojų atstovai negali kvestionuoti darbdavio diskrecijos priimti vienokį ar kitokį ekonominį, darbo organizavimo ar kitą su įmonės, įstaigos ar organizacijos veikla ar darbo sąlygomis bei darbo santykiais susijusį sprendimą.
Informavimo ir konsultavimo reikalaujama tais atvejais, kai pagal įstatymus ir kitas darbo teisės normas numatoma, kad sprendimas turi būti priimtas atlikus informavimo ir konsultavimo procedūras. Šalių nuomonių sutapimas šių procedūrų pabaigoje yra socialiai pageidautinas, bet nėra privalomas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama profesinės sąjungos teisė, kad su ja būtų konsultuojamasi ir kad ji būtų informuojama, o konsultavimasis reiškia teisę būti išklausytai. [...] darbdavys turi sutikti su tuo, kad konsultacijos yra profesinės sąjungos proga daryti įtaką priimant sprendimą. Tai sukuria pareigą suteikti galimybę suinteresuotiems asmenims per jų interesams atstovaujantį asmenį būti išklausytiems prieš priimant arba pakeičiant su jais susijusį visuotinai taikomą aktą. Šia procedūra, atsižvelgiant į jos tikslus, siekiama taip pat ir sumažinti priimamo sprendimo klaidų tikimybę, ir išvengti nepasitenkinimo skundų pateikimo (ESTT 2003 m. lapkričio 23 d. sprendimo byloje Nr. T-63/02 Cerafogli ir Poloni 23 ir 24 punktai). Taip siekiama užtikrinti kuo visapusiškesnį ir efektyvesnį profesinės sąjungos dalyvavimą konsultacijose (ESTT 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Nr. T-713/14 Ipso prieš Europos Centrinį Banką 146 punktas). 1.3
1
biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio dalys, kurios neatitinka Darbo kodekso reguliavimo, kadangi nėra premijos, kaip darbo užmokesčio dalies. Toks teisinis reguliavimas diskriminuoja biudžetinėse įstaigose dirbančius darbuotojus, kadangi atima teisę gauti premiją už pasiektus darbo rezultatus ar metinę premiją.
Atitinkamai, darbas valstybės sektoriuje daromas nepatrauklus ir nekonkurencingas. Nepritarti Projekte vietoj premijų yra numatytos vienkartinės piniginės išmokos ir iki 2 pareiginių algų dydžio piniginės išmokos už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant biudžetinei įstaigai nustatytus tikslus arba už pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (projekto 10 str. 2 d. 2 ir 4 p.). 1.4
5
apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą nustato biudžetinės įstaigos vadovas. Įstatymo projektas nenumato įpareigojimo susiderėti dėl darbo apmokėjimo sistemos, tai reiškia, kad vadovui paliekama galimybė visiškai nesiderėti dėl darbo apmokėjimo sistemos, o pradėjus derybas jas nutraukti ir savo nuožiūra tokią patvirtinti. Esant tokiam reguliavimui visi darbuotojai yra paliekami vadovo diskrecijai, jų teisės nėra atstovaujamos ir ginamos, o tai suponuoja, kad deklaruojami tikslai nebus pasiekti. Nepritarti Žr. argumentus prie 1.2 pastabos. 1.5
5
biudžetinės įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. Realiai tokia procedūra vyks sekančiai: 1) informuos; 2) gaus atsakymą; 3) priims sprendimą tokį, kokį norės. Taigi, tai yra fikcija, laiko švaistymas, kadangi vadovas niekaip neįpareigojamas atsižvelgti į pastabas, nėra ginamos darbuotojų teisės ir interesas, o tai suponuoja, kad deklaruojami tikslai nebus pasiekti. Nepritarti Žr. argumentus prie 1.2 pastabos.
1.6
5
socialinių paslaugų srities darbuotojų minimalius pareiginės algos koeficientus didinti 21 proc. Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia didinti
argumentais vadovaujantis yra mažinamas koeficientų didinimo procentas. Nepritarti Projekte paliekama nuostata dėl socialinių paslaugų srities darbuotojų minimalių koeficientų didinimo, tačiau ne 30 procentų, kaip kad buvo iki šiol, o 21 procentu, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu didinami visų Įstatymo 1 priede numatytų pareigybių minimalūs koeficientai. Todėl tam, kad būtų išlaikyta neblogėjanti socialinių paslaugų srities darbuotojų padėtis palyginti su dabar galiojančia, minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai turėtų būti didinami vidutiniškai 21 procentu. Didesnius nei minimalius koeficientus įstaigos vadovas gali numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri tvirtinama suderinus su darbuotojų atstovais. Biudžetinių įstaigų vadovams šis didinimas taip pat taikomas. Pareiginės algos koeficiento diferencijavimas pagal profesinio (vadovaujamo) darbo patirtį ar pareigybės lygį bus galima numatyti darbo apmokėjimo sistemose. 1.7
biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimą. LPSK nuomone, pats veiklos vertinimas kaip reiškinys valstybiniame sektoriuje yra ydingas ir formalus, kadangi negali sukelti tokių pačių pasekmių, kaip privačiame sektoriuje, t.y. biudžetinės įstaigos gyvena savo biudžetų ribose, neuždirba ir neskirsto papildomų lėšų, todėl negali ir neturi diskrecijos teisės spręsti, kiek padidinti darbo užmokestį gerai dirbančiam darbuotojui.
Atsižvelgiant į pastabą dėl darbo apmokėjimo sistemos nustatymo poįstatyminiais teisės aktais, LPSK mano, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimas taip pat galimai prieštarauja Konstitucijai, sukelia teisėtus lūkesčius darbuotojui, o iš Seimo atima teisę priimti sprendimus dėl valstybės biudžeto, kadangi biudžeto dydį diktuos ne Seimas, o biudžetinių įstaigų vadovai per darbo apmokėjimo sistemas. Nepritarti Žr. argumentus prie 1.1 pastabos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 254 ,,Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimais bus nustatyti darbuotojų veiklos rezultatų vertinimo kriterijai. Taip, kaip pagal dabar galiojantį Įstatymą darbdavys galėjo skirti nuo 5 iki 40 proc. dydžio kintamąją dalį, taip ir pagal Projekto nuostatas darbdavys turės teisę, atsižvelgdamas į darbuotojo tiesioginio vadovo įvertinimą, taikyti vieną iš kelių skatinimo priemonių. Padėka, kaip skatinimo priemonė, yra plačiai naudojama tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose. Pagal numatomą reglamentavimą gali būti skiriama tiek atskirai, tiek ir su kitomis skatinimo priemonėmis. 1.8
7
būti įvertinta biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla. Šioje dalyje reikia atkreipti dėmesį į du aspektus: 1) vertinimo kriterijai yra subjektyvūs ir individualaus vertinamojo pobūdžio.
Tai reiškia, kad darbuotojas turės atitikti vadovo lūkesčius, kurie kiekvieną dieną gali keistis ir darbuotojo vertinimas priklausys nuo tos dienos vadovo nusiteikimo; 2) įstatymo projektas nenustato, kad darbuotojui bent būtų iš anksto iškeliami ir raštu suformuluojami „lūkesčiai“, kuriuos jis turės atitikti vertinimo metu. Tai reiškia, kad darbuotojas nebus vertinamas objektyviai, pagal iš anksto suformuluotas užduotis, o visiškai priklausys nuo vadovo pasaulio suvokimo ir vertinimo dienos nuotaikos bei neapibrėžtų ir kintančių lūkesčių. Papildomai numatoma ir neeilinio veiklos vertinimo galimybė, kas suponuoja, kad darbuotojas bus orientuotas ne į tiesioginių funkcijų atlikimą, o savęs stebėjimą, atitinka vadovo lūkesčius ar ne. Taip pat, toks teisinis reguliavimas užprogramuoja psichologinio smurto problemą įstaigose, kada vadovai savo teisę vertinti darbuotojus pagal įsivaizduojamus lūkesčius ir dar turėdami teisę tai daryti bet kada, nebūtinai kartą per metus, sukels papildomą stresą ir įtampą darbuotojams, o tai neatitinka saugių ir sveikų darbo sąlygų reikalavimų darbo vietai. Nepritarti Žr. argumentus dėl 1.1 pastabos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 254 ,,Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimais bus nustatyti darbuotojų veiklos rezultatų vertinimo kriterijai. Taip, kaip pagal dabar galiojantį Įstatymą darbdavys galėjo skirti nuo 5 iki 40 proc. dydžio kintamąją dalį, taip ir pagal Projekto nuostatas darbdavys turės teisę, atsižvelgdamas į darbuotojo tiesioginio vadovo įvertinimą, taikyti vieną iš kelių skatinimo priemonių. Padėka, kaip skatinimo priemonė, yra plačiai naudojama tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose.
Pagal numatomą reglamentavimą gali būti skiriama tiek atskirai, tiek ir su kitomis skatinimo priemonėmis. 1.9
113
kai biudžetinės įstaigos veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės biudžetinės įstaigos vadovo ar darbuotojo veiklos gerinimo planas. Jei pasibaigus biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos gerinimo plano terminui biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, biudžetinės įstaigos darbuotojas atleidžiamas iš pareigų. Toks teisinis reguliavimas neatitinka darbo kodekso
pareigą nutraukti darbo santykius, jei darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų. Tuo tarpu, įstatymo projektas imperatyviai nustato, kad darbuotojui nepasiekus sutartų rezultatų, jis turi būti atleistas iš pareigų. Toks reguliavimas ženkliai blogina darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir patenkančių į įstatymo projekto reguliavimo sritį, darbo sąlygas. Nepritarti Įstatymo projekte darbuotojui numatoma galimybė gerinti savo veiklos rezultatus, rezultatų gerinimo plane sutarus kartu su darbuotoju turi būti numatomi realios užduotys ir tikslai, gali būti numatomas papildomas darbuotojo kvalifikacijos tobulinimas ir tik darbuotojui per numatytą protingą terminą nepagerinus darbo rezultatų su darbuotoju yra nutraukiami darbo santykiai. Atkreiptinas dėmesys, kad neefektyvus ir netinkamas biudžetinių įstaigų darbuotojų darbas sudaro galimybes nekokybiškoms viešosios paslaugoms bei netvariam valstybės biudžeto lėšų naudojimui, todėl negali susidaryti tokios situacijos, kai sistemingai blogai dirbantis darbuotojas toliau dirba biudžetinėje įstaigoje.
1.10
21
padėka, kaip skatinimo priemonė, neturėtų būti reglamentuota įstatymu, kadangi net ir to nenumačius įstatyme, vadovai skiria padėkas gerai dirbantiems darbuotojams. Atkreiptinas dėmesys, kad padėka naudojama tik kaip papildoma skatinimo priemonė, o labiausiai motyvuojanti priemonė yra įvertinimas pinigine išraiška, tačiau įstatymas premijos biudžetinių įstaigų darbuotojams nenumato. Tuo tarpu, to paties straipsnio 2 d. 2 p. apriboja, kad gali būti skiriama 1-2 pareiginių algų dydžio piniginė išmoka. Atitinkamai ši nuostata bus faktiškai neįgyvendinama, kadangi biudžetinėse įstaigose retai būna tiek lėšų, kad papildomai darbuotojams išmokėti 1-2 papildomus darbo užmokesčius. Kitas šios nuostatos aspektas, vadovas laisvai galės paskirti vienam ar dviem darbuotojams išmokas, o kiti darbuotojai gaus padėkas. Toks siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai. Nepritarti Žr. argumentus dėl 1.1 pastabos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 254 ,,Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimais bus nustatyti darbuotojų veiklos rezultatų vertinimo kriterijai. Taip, kaip pagal dabar galiojantį Įstatymą darbdavys galėjo skirti nuo 5 iki 40 proc. dydžio kintamąją dalį, taip ir pagal Projekto nuostatas darbdavys turės teisę, atsižvelgdamas į darbuotojo tiesioginio vadovo įvertinimą, taikyti vieną iš kelių skatinimo priemonių. Padėka, kaip skatinimo priemonė, yra plačiai naudojama tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose.
Pagal numatomą reglamentavimą gali būti skiriama tiek atskirai, tiek ir su kitomis skatinimo priemonėmis. 1.11
4
biudžetinės įstaigos darbuotojai, kuriems per paskutinius 6 mėnesius buvo nustatytas darbo pareigų pažeidimas, neskatinami, išskyrus atvejį, kai darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Toks reguliavimas siūlomas, atsižvelgiant į Darbo kodekso 142 str. nuostatas. Tačiau neatsižvelgiama, kad Darbo kodekso 142 str. kalba apie dviejų rūšių premijavimo tikslus: 1) kai premija skiriama už darbo rezultatus pagal įstaigoje nustatytą tvarką (dažniausiai pagal darbo apmokėjimo sistemą); 2) darbdavio iniciatyva paskatinti už gerai atliktą darbą. Pirmu atveju Darbo kodeksas nurodo, kad premija turi būti skiriama, antruoju atveju, kai darbdavys savo iniciatyva nori paskatinti darbuotoją – premija gali būti neskiriama. Šiuo atveju darbo kodeksas dispozityviai nurodo, kad darbdavys gali apsispręsti tiek skirti skatinamąją premiją, tiek neskirti. Įstatymo projektas ne tik, kad neatskiria skatinimo tikslų, suplaka abiejų rūšių skatinimą į vieną vietą, tačiau kartu ir imperatyviai nurodo, kad darbuotojas, kuriam per paskutinius 6 mėnesius buvo nustatytas darbo pareigų pažeidimas, neskatinamas. Toks reguliavimas ženkliai blogina darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir patenkančių į įstatymo projekto reguliavimo sritį, darbo sąlygas. LPSK atkreipia dėmesį, kad dalis aukščiau išvardintų pastabų buvo teiktos ir į pirmą įstatymo projekto variantą, tačiau įstatymo projekto rengėjai, susitikimuose su suinteresuotomis šalimis nematė prasmės ne tik, kad atsižvelgti į pateiktas pastabas, tačiau nebuvo sudaryta galimybė išdiskutuoti ir išsiaiškinti keliamas problemas.
Susitikimų metu buvo paviršutiniškai išklausytos bendros nuomonės ir nesudaryta galimybė diskutuoti esminiais klausimais. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, LPSK siūlo ieškoti sprendimų ir atitinkamai koreguoti įstatymų projektus svarstant juos su socialiniais partneriais bei pasitikrinti siūlomo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai. Nepritarti Pagal dabar galiojantį reguliavimą darbuotojas neskatinamas, jei per paskutinius 12 mėnesių padarė pareigų pažeidimą. Taigi numatomu reguliavimu (6 mėn.) darbuotojų padėtis yra gerinama, lyginant su prieš tai buvusiu reglamentavimu. 2.1 Lietuvos pedagogų psichologinių tarnybų vadovų asociacija 2023-11-092 prie-das
sk50 p Atkreipiame dėmesį, kad dėl prašomų pokyčių Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme (toliau – Įstatymas) Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacija (toliau – Asociacija) kreipėsi į Švietimo mokslo ir sporto ministeriją 2022 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 4; 2023 m. liepos 3 d. rašto Nr. 2, 2023-09-07 rašto Nr. 3, tačiau rezultato pasiekti nepavyko. Siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimai:
pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus sieti ne su vadovaujamo darbo patirtimi (metais), bet su pedagoginio darbo stažu (metais) ) (2 priedas, X skyrius, 50. Straipsnis ir 51 straipsnis).
Straipsnis ir 51 straipsnis). Komentaras Asociacijos turimais duomenimis tarnybų vadovai pagal darbo patirtį pasiskirsto taip: Darbo patirtis metais Tarnybų vadovų turinčių pedagoginės darbo patirties dalis procentais Tarnybų vadovų turinčių vadybinės darbo patirties dalis procentais 0–5 0,00% 26,09% 5–10 0,00% 30,43% 10–15 4,35% 4,35% 15–20 8,70% 17,39% 20–25 8,70% 17,39% 25–30 56,52% 0,00% 30–50 21,74% 4,35% Nepritarti Siūloma iš esmės keisti kriterijus, pagal kuriuos nustatomi pareiginės algos koeficientai. Konkretus pasiūlymas nepateiktas. Tokiam sprendimui būtina surinkti išsamius duomenis, atlikti jų analizę, parengti ir išdiskutuoti pasiūlymus, įvertinti jų poveikį finansams. Siūlomiems pokyčiams būtina pasirengti, numatyti reikiamą finansavimą. Komitetas su išvada pateikia siūlymą dėl sisteminio PPT tinklo peržiūrėjimo. 2.2 Lietuvos pedagogų psichologinių tarnybų vadovų asociacija 2023-11-092 prie-das X sk 50p
2Siūlome pakeisti vadovų ir pavaduotojų skaičiaus intervalus, priartinant juos prie realiai tarnybose esančių pareigybių skaičiaus (2 priedas, X skyrius, 50. straipsnis ir 51 straipsnis). Komentaras Asociacijos turimais duomenimis tarnybos pagal darbuotojų skaičių pasiskirsto taip:
Etatų skaičius Tarnybų turinčių tiek etatų dalis procentais 0–5 17,39% 5–10 17,39% 10–15 30,43% 15–20 17,39% 20–30 8,70% 30–500 50–100 8,70% 100 ir daugiau 0,00% Matome, kad net trečdalis tarnybų turi iki 10 darbuotojų, beveik pusė tarnybų turi nuo 10 iki 20 darbuotojų ir mažiau nei penktadalis turi daugiau nei 20 darbuotojų. Šiuo metu tik dvi tarnybos turi daugiau nei 50 darbuotojų. Nepritarti Žr. argumentus prie prie 1.1 pasiūlymo. 2.3 Lietuvos pedagogų psichologinių tarnybų vadovų asociacija 2023-11-092 prie-das Xsk 52p
3Nustatyti Švietimo pagalbos įstaigų vadovams, pavaduotojams, skyrių vedėjams, kurių darbas laikomas pedagoginiu, koeficientų didinimą dėl veiklos sudėtingumo (2 priedas, X skyrius, 52. straipsnis).
Komentaras Švietimo pagalbos įstaigų vadovai, pavaduotojai ir skyrių vedėjai nuolat konsultuoja ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų vadovus švietimo pagalbos organizavimo vaikams su specialiaisiais ugdymo/si poreikiais (toliau – SUP) ir ugdymo įtraukties klausimais (Švietimo pagalbos įstaigų specialistams už darbą su SUP vaikais mokamas 20 procentų priedas dėl darbo sudėtingumo). Nepritarti Į šį pasiūlymą atsižvelgta. Projekto 2 priedas papildytas 52 punktu, pagal kurį pareiginės algos koeficientai švietimo pagalbos įstaigų vadovams gali būti didinami dėl veiklos sudėtingumo pagal savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus kriterijus, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojams ir skyrių vedėjams, kurių darbas laikomas pedagoginiu, – pagal biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus. Jeigu švietimo pagalbos įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, kurio darbas laikomas pedagoginiu, ar skyriaus vedėjo, kurio darbas laikomas pedagoginiu, veikla atitinka vieną veiklos sudėtingumo kriterijų, jo pareiginės algos koeficientas gali būti didinamas ne daugiau kaip
daugiau kaip 25 procentais. Komitetas su išvada pateikia siųlymą dėl sisteminio PPT tinklo peržiūrėjimo. 2.4 Lietuvos pedagogų psichologinių tarnybų vadovų asociacija 2023-11-092 prie-das
apmokėjimo tvarką. Pagal LR Vyriausybės programos nuostatas direktoriaus atlyginimas turėtų viršyti didžiausią specialisto atlygį ne mažiau kaip 40% (2 priedas, X skyrius, 50 straipsnis ir 51 straipsnis).
Mažiausias vadovų koeficientas (1,6640) turi būti bent 40% didesnis nei didžiausias galimas specialisto koeficientas: 1,3053 + 20% + 20% = 1,8796. Komentaras Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacija atliko apklausą dėl vadovų darbo užmokesčio koeficientų. Remiantis jos rezultatais, prašome pakeisti vadovų darbo apmokėjimo tvarką, nes situacija yra labai įvairi ir priklauso nuo savivaldybės, kurioje vadovai dirba. Susiduriama su tuo, kad pirmos kategorijos su 25 metų stažu psichologas (jei toks dirba toje tarnyboje) gauna didesnį atlygį nei direktorius. Taip yra todėl, kad psichologo pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 % dėl A1 kategorijos ir 20 % dėl darbo sudėtingumo, tačiau tarnybų vadovų atlyginimas nėra didinamas. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties 2022 m. gruodžio 23 d. Nr. S-861 nuostatas: „6.1. pagal valstybės finansines galimybes palaipsniui didinti valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, kad 2024 m. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytas mokyklų vadovų mažiausias koeficientas būtų 40 procentų didesnis nei šiame įstatyme nustatytas didžiausią pedagoginio darbo stažą turinčio mokytojo eksperto pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Šiame papunktyje nurodytas mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų padidinimas apima ir padidinimą dėl mokyklos vadovo pareigybės priskyrimo A1 lygiui, jei pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą ši pareigybė priskiriama A1 lygiui.
Mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, nurodytus Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme, didinti tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai didinami mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai;
apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytas švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų minimalias intervalų ribas nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinus tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai padidinti mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, ir atsisakius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalų, 2024 m. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai didinami mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Šiame papunktyje nurodytas švietimo pagalbos įstaigų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimas apima ir didinimą dėl švietimo pagalbos įstaigos vadovo pareigybės priskyrimo A1 lygiui, jei pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą ši pareigybė priskiriama A1 lygiui“.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LRV programos nuostatas ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, sudarytą su Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesine sąjunga, įsipareigojimas pasiekti, kad pareiginės algos koeficientas būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą, yra taikomas tik mokyklų (o ne visų švietimo įstaigų) vadovams. LRV programos įgyvendinimo priemonė (1.3.10 p.): „Gerinti mokyklų vadovų darbo apmokėjimo sąlygas, siekiant, kad mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą“. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis numato, kad: „6.2. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytas švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų minimalias intervalų ribas nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinus tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai padidinti mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, ir atsisakius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalų, 2024 m. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai didinami mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai.
Šiame papunktyje nurodytas švietimo pagalbos įstaigų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų padidinimas apima ir padidinimą dėl švietimo pagalbos įstaigos vadovo pareigybės priskyrimo A1 lygiui, jei pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą ši pareigybė priskiriama A1 lygiui;“. Laikantis šios kolektyvinės sutarties nuostatos, Įstatymo projekte švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginės algos koeficientai didinami tais pačiais tempais kaip mokyklų vadovams: nuo 2024 m. sausio 1 d. – 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 d. – 10 proc. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įstatyme nustatytas mažiausias švietimo pagalbos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientas (be didinimo dėl veiklos sudėtingumo) bus 27,5 proc. didesnis už didžiausią švietimo pagalbos specialisto pareiginės algos koeficientą (be didinimo dėl veiklos sudėtingumo). 2.5 Lietuvos pedagogų psichologinių tarnybų
Prašome įtraukti karjeros specialistus į Įstatymo V skyriaus 28 punktą (lentelę), įrašant karjeros specialisto pareigybę prie pareigybių, kur suteiktos kvalifikacinės kategorijos ir numatyti specialistų atestacijos ir kategorijų suteikimo kriterijus ( IV skyrius
Pedagoginėse psichologinėse tarnybose, Švietimo pagalbos ir švietimo įstaigose dirba skirtingą išsilavinimą ir patirtį turintys specialistai. Yra specialistų baigusių karjeros projektavimo arba karjeros edukologijos studijas, yra įgijusių magistro laipsnį ugdymo karjerai srityje. Įstatyme jie klasifikuojami kaip kvalifikacinės kategorijos neįgiję specialistai nors, darbdavio įsakymu, jiems galima suteikti IV kategoriją (kaip ir kitiems švietimo pagalbos specialistams). Galimybė įgyti kvalifikacinę kategoriją iki šiol nenumatoma, nors dauguma karjeros specialistų yra baigę Lietuvos neformaliojo centro organizuotus 200 val. mokymus pagal programą. Tai tikrai menkina karjeros specialisto pareigybės patrauklumą ir prestižą. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ir įvertinus pateiktus motyvus, prašome inicijuoti minėtus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimus. Nepritarti Argumetai susiję su aukščiau pateiktais argumentais. PPT veiklą ir tarnybų dydžiai yra labai skirtingi. Komitetas su išvada teikia protokolinį sprendimą - siūlo ŠMSM peržiūrėti PPT sistemos reglamentavimą. 3. Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija 2023-11-142 prie-das Prašome Švietimo ir mokslo komiteto pritarti 2023-11-07 pasiūlymui XIVP-3187 įtraukti fizinio ugdymo mokytojo pareigybę į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 naująją redakciją (toliau – Įstatymas).
Įstatymas reglamentuoja darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius. Fizinio ugdymo mokytojo pareigybė ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra įteisinta švietimo, mokslo ir sporto ministro, kaip nurodyta Įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punktuose. Tačiau ši pareigybė neįvardinta 2 priede. Pritarus pasiūlymui XIVP-3187, būtų ištaisyta klaida ir apibrėžti šių darbuotojų pareiginės algos koeficientai bei darbo krūvio sandara. Fizinio, kaip ir meninio, ugdymo mokytojai, drauge su Įstatyme įrašytais ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo mokytojais, įgyvendina ugdymo programas ir dirba su visais ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančiais vaikais. 1 etatu dirbantis fizinio ugdymo mokytojas planuoja, organizuoja ir vykdo apytiksliai 120-220 vaikų fizinį ugdymą. 65 proc. Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų jau dirba šie pedagogai, tačiau neapibrėžti jų pareiginės algos koeficientai bei darbo krūvio sandara, sukelia keblumų etatus skirstančioms savivaldybėms ir įstaigų vadovams. Priėmus pasiūlymą XIVP-3187, jokių papildomų lėšų neprireiks. Savivaldybės vadovaujasi Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679. Jame nustatyta, kad finansavimas skiriamas ugdymo programų įgyvendinimui, o ne atskirų pareigybių finansavimui. Taigi kiekviena savivaldybė savarankiškai pasirenka, kas įgyvendina ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija veikia nuo 2014 metų. Ji vienija 273 vaikų fizinį ugdymą įgyvendinančius darbuotojus iš 42 Lietuvos savivaldybių. Visi šie darbuotojai laukia teigiamo Jūsų sprendimo.
Pritarti 4.1 Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga (tos pačios pastabos) 2023-11-145 Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – LKDPS), atstovaudama savo darbdavio lygmens profesinių sąjungų organizacijas, teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3187 (toliau – Įstatymo projektas). Pirmiausiai, norime išreikšti susirūpinimą dėl netinkamo socialinių partnerių įtraukimo į šio Įstatymo projekto ruošimo procesą. Socialinis dialogas tarp Įstatymo projekto rengėjų ir socialinių partnerių, galutiniame rezultate buvo neproduktyvus, o po dviejų Įstatymo projekto derinimo posėdžių ir užsitęsusių diskusijų, matomas tik minimalus atsižvelgimas į socialinių partnerių pastabas. Viso proceso metu buvo matomas bandymas derinimo procedūras atlikti formaliai, nesiekiant išgirsti bei atsižvelgti į kitos pusės argumentus, socialiniams partneriams nurodant, kad pagrindinė Įstatymo projekto siekiamybė turėtų būti biudžetinio sektoriaus darbo apmokėjimo sąlygų suvienodinimas su valstybės tarnybos sektoriumi. Toks požiūris yra visiškai nesuprantamas ir ydingas teisėkūros prasme, kadangi esamų teisės aktų spragos turėtų būti šalinamos, o ne plečiamos kitiems sektoriams, be kita ko, toks požiūris visiškai neatliepia biudžetinio sektoriaus darbuotojų keliamo susirūpinimo dėl Įstatymo projekto problematikos. Informuojame, kad po Įstatymo projekto įregistravimo, sulaukiame aibės pasipiktinusių ir sunerimusių reakcijų iš biudžetinio sektoriaus darbuotojų bei mūsų struktūrinių padalinių valdymo organų.
Mūsų nuomone, dabartinėje Įstatymo projekto redakcijoje yra per daug neaiškumų, darbuotojų sąlygų pabloginimų, o darbuotojų interesą užtikrinančių saugiklių praktiškai nėra, todėl LKDPS visiškai nepritaria ir nepalaikys dabartinės Įstatymo projekto redakcijos, kuri yra sistemiškai ydinga dėl sekančių priežasčių:
Dėl Įstatymo projekto 5 str. ir darbo apmokėjimo sistemų, vertinant bendrą Įstatymo projekto kontekstą, keičiamą metinių veiklos vertinimų tvarką, panaikintą minimalių koeficientų nustatymą pagal darbo stažą ir kitų darbo apmokėjimo sąlygų prastinimą, darbdaviui yra paliekama absoliuti diskrecija nustatyti darbo apmokėjimo sistemą, remiantis niekuo daugiau, nei savo nuožiūra. Pagal dabartini LR darbo kodekso reglamentavimą, darbo apmokėjimo sistema turi būti derinama su darbuotojų atstovais, vykdant informavimo ir konsultavimo procedūras, tačiau šios procedūros nėra pakankamas saugiklis apsisaugoti nuo darbdavių piktnaudžiavimo, kuomet Įstatymų projektu panaikinami net ir minimalūs kriterijai dėl darbo apmokėjimo sistemos teisingumo, Įstatymo projekte paliekama galimybė nustatyti darbo apmokėjimo sistemą darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje, tačiau įstaigai neturint tokios sutarties, kol ir jeigu tokia sutartis būtų sudaryta, darbuotojams būtų taikoma vienašališkai darbdaviui palanki darbo apmokėjimo sistema. Tokia situacija yra visiškai nepriimtina darbuotojų atžvilgiu, Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad nei darbuotojai, nei darbuotojų atstovai negali kvestionuoti darbdavio diskrecijos priimti vienokį ar kitokį ekonominį, darbo organizavimo ar kitą įmonės, įstaigos ar organizacijos veikla ar darbo sąlygomis bei darbo santykiais susijusį sprendimą.
Informavimo ir konsultavimo reikalaujama tais atvejais, kai pagal įstatymus ir kitas darbo teisės normas numatoma, kad sprendimas turi būti priimtas atlikus informavimo ir konsultavimo procedūras. Šalių nuomonių sutapimas šių procedūrų pabaigoje yra socialiai pageidautinas, bet nėra privalomas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama profesinės sąjungos teisė, kad su ja būtų konsultuojamasi ir kad ji būtų informuojama, o konsultavimasis reiškia teisę būti išklausytai. [...] darbdavys turi sutikti su tuo, kad konsultacijos yra profesinės sąjungos proga daryti įtaką priimant sprendimą. Tai sukuria pareigą suteikti galimybę suinteresuotiems asmenims per jų interesams atstovaujantį asmenį būti išklausytiems prieš priimant arba pakeičiant su jais susijusį visuotinai taikomą aktą. Šia procedūra, atsižvelgiant į jos tikslus, siekiama taip pat ir sumažinti priimamo sprendimo klaidų tikimybę, ir išvengti nepasitenkinimo skundų pateikimo (ESTT 2003 m. lapkričio 23 d. sprendimo byloje Nr. T-63/02 Cerafogli ir Poloni 23 ir 24 punktai). Taip siekiama užtikrinti kuo visapusiškesnį ir efektyvesnį profesinės sąjungos dalyvavimą konsultacijose (ESTT 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Nr. T-713/14 Ipso prieš Europos Centrinį Banką 146 punktas). Taip pat įstatymo projekte yra numatomi kriterijai, kuriais remiantis darbo apmokėjimo sistemose turėtų būti numatomi koeficientai atitinkamoms pareigybėms. Išvardijami kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) (5 str.
Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga (tos pačios pastabos) 2023-11-145 Dėl Įstatymo projekto 5 str. ir kintamosios pareiginės algos dalies panaikinimo, atsižvelgiant į tai, jog Įstatymo projekte darbdaviui numatoma teisė, o ne pareiga, per įvairias skatinimo priemones, ar metinės veiklos vertimo rezultatų pagrindu, darbuotojams gerinti darbo užmokesčio sąlygas, kuomet darbuotojas pasiekia gerus rezultatus, bet tik tuo atveju jeigu rezultatai viršija darbdavio lūkesčius, kintamosios pareiginės algos dalies panaikinimas suprantamas kaip darbuotojų darbo užmokesčio sąlygų bloginimas ir bandymas taupyti valstybės biudžetą, biudžetinio sektoriaus darbuotojų sąskaita. Toks reglamentavimas yra nesuprantamas ir motyvaciniu požiūriu, kadangi darbuotojui nesuteikiama absoliučiai jokia garantija, kad už jo nepriekaištingą veiklą ir papildomą įdirbį bus atlyginta atitinkamai ir sąžiningai. Dauguma biudžetinio sektoriaus darbuotojų yra kvalifikuoti savo srities specialistai, kurie išmano savo darbą ir geba jį dirbti puikiai, todėl, keičiant dabartinį darbo apmokėjimo reglamentavimą į modelį, kuomet darbdavys turi teisę visiškai neatsižvelgti į darbuotojo rezultatus, bus padaryta didžiulė finansinė žala geriausiems sektoriaus darbuotojams, be kita ko, bus sudarytos palankios sąlygos diskriminacijai bei mobingui. Teoriškai, kintamoji dalis darbuotojui nėra garantuota, tačiau praktiškai, gerai dirbantys darbuotojai, pagal dabartinį reglamentavimą, gali pagrįstai tikėtis šios papildomos darbo užmokesčio dalies.
Atsižvelgiant į Įstatymo projekto numatytus skatinimo metodus bei jų dispozityvų taikymą, kintamosios pareiginės algos dalies panaikinimas sudaro situaciją, kuomet darbuotojas gali negauti jokios finansinės naudos dėl savo pastangų darbe, taip mažinant darbuotojo motyvaciją, bloginant jo finansinę padėtį ir prastinant biudžetinio sektoriaus efektyvumą, plačiąja prasme. Taipogi, reikėtų turėti omenyje, jog kintamosios dalies panaikinimas jokiais būdais nereikš aukštesnių pareiginės algos koeficientų, per lėšų perskirstymą, kintamąją dalį integruojant į pareiginės algos koeficientą, kadangi darbdaviu praktiškai suteikiama teisė rengti darbo apmokėjimo sistemas, remiantis išskirtinai savo nuožiūra. Be kita ko, vertinant galimybę numatyti kintamąją pareiginės algos dalį darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje ir darbo apmokėjimo sistemoje, išlieka klausimas ar kintamosios pareiginės algos dalies naikinimas Įstatymo projekte yra būtinas dabartinio reglamentavimo pakeitimas. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma 2023 metais nustatytą kintamąją dalį įskaičiuoti į pareiginę algą, siekiant, kad nebūtų tokių atvejų, kai įvertinus darbuotojo veiklą už 2023 metus, taupant įstaigos darbo užmokesčio fondo lėšas, jam bus dirbtinai sumažinama skiriama kintamoji dalis. Kasmetinį veiklos vertinimą už 2023 m. siūloma atlikti pagal Projekte nustatytą tvarką, o tai reiškia, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. perskaičiuotas pareiginės algos koeficientas dar kartą galėtų būti didinamas, pavyzdžiui, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas arba išmokant pareiginės algos dydžio vienkartinę piniginę išmoką, kuri su įskaičiuota kintamąja dalimi būtų didesnė.
Taip pat įstatymo projekte yra paliekama galimybė kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl kintamosios dalies mokėjimo, taip sudaroma galimybė profesinėms sąjungos stipriau vystyti socialinė dialogą, o likusios skatinimo priemonės yra tokios pačios, kaip ir valstybės tarnautojams, taip užtikrinama vieninga viešojo sektoriaus atlygio politika ir motyvacinė sistema. 4.3 Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga (tos pačios pastabos) 2023-11-149 Dėl Įstatymo projekto 9 str. ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos keitimo, naujoji darbuotojų vertinimo tvarka yra absoliučiai ydinga, pradedant jau išdėstytais argumentais dėl kintamosios pareiginės algos dalies panaikinimo, nepakankamo dėmesio darbuotojų motyvavimui, bei aiškios sistemos trūkumo, kuomet darbuotojas gali pagrįstai tikėtis teisingo jo pastangų atlyginimo. Papildomai, naujoji veiklos vertinimo tvarka yra neapibrėžta, nukreipta prieš darbuotoją ir paliekanti plačias galimybes veiklos vertinimą darbdaviui naudoti kaip manipuliacinį arba susidorojimo su darbuotoju įrankį. Galimybė darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje numatyti papildomą reglamentavimą dėl vertinimo tvarkos nesuteiks didelės naudos darbuotojams, tačiau tai taps būtinu procesu, siekiant atitaisyti ydingą Įstatymo projekto reglamentavimą. Manome, kad Įstatymo projekto numatyta darbuotojų veiklos vertinimo sistema yra problematiška šiais aspektais: 1.
Naujoje tvarkoje nebelieka prievolės suformuluoti aiškias ir apibrėžtas darbuotojo metinės veiklos užduotis, taip sudarant situaciją, kuomet darbuotojo veikla vertinama visiškai neaiškiais, greičiausiai subjektyviais kriterijais. Atsižvelgiant į galimų vertinimo rezultatų apibrėžimus, tampa visiškai neaišku kaip darbuotojas gali viršyti darbdavio ar tiesioginio vadovo lūkesčius, prieš tai jų neišreiškiant darbuotojui. 2. Nauji veiklos vertinimų rezultatų apibrėžimai ir jų sukeliamos teisinės pasekmės darbuotojams, kelia labai rimtų klausimų dėl darbuotojų veiklos vertinimo tikslo. Darbuotoją įvertinus kaip „viršijantį lūkesčius“, darbdavys turi teisę, bet ne pareigą, darbuotojui kelti pereiginės algos koeficientą, ne mažesne negu 0,06 dalimi. Tai yra mažų mažiausiai juokinga darbuotojo skatinimo priemonė, kuomet pastangos viršyti lūkesčius gali būti, bet nebūtinai bus, atlyginamos reikšmingai žemesniu atlyginimo kėlimu, negu gaunant dabartiniame reglamentavime numatytą kintamąją pareiginės algos dalį. Taipogi, maksimali kėlimo riba numatoma darbo apmokėjimo sistemoje, kuri, dėl pirmiau nurodytų priežasčių, gali būti nesąžininga darbuotojų atžvilgiu. Kaip alternatyva, darbuotojas gali būti paaukštintas pareigose, tačiau kyla klausimas ar visais atvejais tai yra siekiamybė biudžetiniame sektoriuje. Pagal šakines specifikas, nemaža dalis biudžetinio sektoriaus darbuotojų yra savo srities specialistai, kurie nebūtinai nori kilti įstaigos struktūroje, bet nori ir toliau lavinti savo kvalifikaciją esančiose pareigose. Jeigu Įstatymo projekte, kuomet darbuotojas vertinamas kaip viršijantis lūkesčius, nebus numatyta galimybė gauti reikšmingą atlyginimo padidėjimą, užimant tas pačias pareigas, rizikuojame prarasti kvalifikuotus specialistus, taip suprastindami viso biudžetinio sektoriaus veiklą. 3.
„atitinkantį lūkesčius“, darbuotojo teisinė padėtis nesikeičia. Kitais
žodžiais tariant, iš darbuotojo tikimasi atitikti lūkesčius už suderėtą darbo užmokestį, kas yra teisėtas darbdavio noras, tačiau negalime neatsižvelgti į dabartinį reglamentavimą. Manytina, kad sąvoka „atitinkantis lūkesčius“, veiklos vertinimo kontekste, yra analogiška dabartiniame reglamentavime naudojamai sąvokai „gerai“, remiantis tuo, kad egzistuoja siekiamybė, jog viso biudžetinio sektoriaus veikla būtų vertinama mažų mažiausiai gerai. Atsižvelgiant į tai, pagal Įstatymo projekto siūlomą tvarką, darbuotojas yra visiškai nebemotyvuojamas atitikti lūkesčius, kaip yra dabar, ir veiklos vertinimas jam tampa naudingas tik viršijus neapibrėžtus lūkesčius, ir tik esant gerai valiai iš darbdavio pusės. Esant tokiai situacijai, tampa neaišku ar darbuotojas dės pastangas lūkesčius viršyti, ar dėl motyvacijos trūkumo nuspręs atlikti savo darbo funkcijas naudojant mažiau pastangų, kas atsilieps neigiamai visam sektoriui. 4. Darbuotoją įvertinus kaip „iš dalies atitinkantį lūkesčius“, jo teisinė padėtis nesikeičia, tačiau biudžetinės įstaigos darbuotojui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas. Ši nuostata prieštarauja pati sau, kadangi darbuotojo teisinė padėtis akivaizdžiai keičiasi, taipogi kyla klausimas ar privalomas kvalifikacijos tobulinimas yra teisingas problemos sprendimo būdas. Darbuotojas gali atitikti lūkesčius tik iš dalies dėl aibės priežasčių, tokių kaip šeimyninės problemos, perdegimas, stresas, padidėjęs darbo krūvis, patiriamas psichologinis spaudimas darbe ir t.t.. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl siūlymas dėl priverstinio kvalifikacijos kėlimo yra visiškai nelogiškas. 5. Darbuotoją įvertinus kaip
„neatitinkantį lūkesčių“, darbuotojui, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo
sistemos nuostatas, gali būti nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas, intervale nuo 0,06 iki 0,18.
Vertinant labiausiai pesimistinį variantą, darbuotojas, vienais metais, įvertintas kaip viršijantis lūkesčius, negauna absoliučiai jokio atlygio, o kitais metais, įvertintas kaip neatitinkantis lūkesčių, gali prarasti 0,18 pareiginės algos koeficiento dalies. Kyla klausimas, kiek metų darbuotojui tektų viršyti lūkesčius, kad būtų galima grįžti prie pradinio atlyginimo ir ar tokia galimybė aplamai egzistuotų praktikoje, pagal Įstatymo projekto nuostatas. 6. Alternatyviai, darbuotoją įvertinus kaip „neatitinkantį lūkesčių“, darbuotojas gali būti perkeliamas į žemesnes pareigas. Šiuo aspektu yra labai svarbu numatyti šios galimybės apribojimus, kadangi tai yra idealus mobingo įrankis, siekiant priversti darbuotoją nutraukti darbo sutartį. 7. Vadovaujantis argumentais, kuriuos nurodėme dėl darbuotojui kylančių pasekmių, kuomet darbuotojo veikla įvertinama kaip „neatitinkanti lūkesčių“, matome labai didelį pavojų Įstatymo projekte esančioje nuostatoje dėl neeilinio darbuotojo veiklos vertinimo. Kaip ir minėjome, naujoji veiklos vertinimo tvarka yra visiškai nepalanki darbuotojams ir neatliepianti jų teisėto intereso, dar daugiau, tvarkoje visiškai nėra apsaugos priemonių nuo darbdavių manipuliacijos ir veiklos vertinimo proceso taikymo, kaip įrankio psichologiniam smurtui. Įstaigose dažniau pasitaiko vertikalaus mobingo modelių, kuomet mobingas taikomas darbdavio iniciatyva, o tiesioginiai darbuotojų vadovai atlieka „bendrininkų“ funkcijas, už tam tikras privilegijas.
Įstatymo projektas, vertinant kiek darbdaviui suteikiama laisvės vienašališkai priimti sprendimus dėl apmokėjimo sistemų, darbuotojų veiklos vertinimų ir t.t., suteikia idealias sąlygas privilegijų suteikimui darbuotojams, kurie yra lojalūs mobingą vykdančiam darbdaviui, ir susidorojimui su nepaklusniais ir nepatinkančiais darbuotojais. Neeilinis darbuotojo vertinimas būtų tik papildomas įrankis šiam procesui realizuoti, todėl tokia nuostata yra visiškai nepriimtina. Nepritarti Metinės veiklos užduotys pakeičiamos lūkesčiais, kurie bus išreiškiami tam tikrais rodikliais – ką darbuotojas turi atlikti, ko iš jo tikimasi, kokios užduotys numatomos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 254 ,,Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimais bus nustatyti darbuotojų veiklos rezultatų vertinimo kriterijai. Taip, kaip pagal dabar galiojantį Įstatymą darbdavys galėjo skirti nuo 5 iki
turės teisę, atsižvelgdamas į darbuotojo tiesioginio vadovo įvertinimą, taikyti vieną iš kelių skatinimo priemonių. Padėka, kaip skatinimo priemonė, yra plačiai naudojama tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose. Pagal numatomą reglamentavimą gali būti skiriama tiek atskirai, tiek ir su kitomis skatinimo priemonėmis. Įstatymo projekte darbuotojui numatoma galimybė gerinti savo veiklos rezultatus, rezultatų gerinimo plane sutarus kartu su darbuotoju turi būti numatomi realios užduotys ir tikslai, gali būti numatomas papildomas darbuotojo kvalifikacijos tobulinimas ir tik darbuotojui per numatytą protingą terminą nepagerinus darbo rezultatų su darbuotoju yra nutraukiami darbo santykiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad neefektyvus ir netinkamas biudžetinių įstaigų darbuotojų darbas sudaro galimybes nekokybiškoms viešosios paslaugoms bei netvariam valstybės biudžeto lėšų naudojimui, todėl negali susidaryti tokios situacijos, kai sistemingai blogai dirbantis darbuotojas toliau dirba biudžetinėje įstaigoje. Įstatymo projekte numatoma – kai darbuotojo veikla vertinama kaip viršijanti lūkesčius darbuotojas turi būti skatinamas viena iš Įstatymo projekto 9 str. 9 d. 1–4 punktuose išvardintų skatinimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas po kasmetinio veiklos vertinimo yra supažindinamas su vertinimo išvada pasirašytinai ir gali su ja sutikti arba ne, tai reiškia, kad darbuotojas išreiškia raštu (ne)sutikimą būti perkeltas į aukštesnes pareigas. Privalomas kvalifikacijos kėlimas, jei darbuotojas po kasmetinio veiklos vertinimo iš dalies atitinka lūkesčius yra ne baudimo priemonė, o priemonė sudaranti galimybes darbuotojui sekančiais metais atitikti ar net viršyti lūkesčius ir gauti Įstatymo projekte numatytas skatinimo priemones. Neeilinis veiklos vertinimas gali būti puiki priemonė norint įvertinti darbuotoją už puikius rezultatus metų eigoje, neeilinio vertinimo iniciavimui darbuotojo sutikimas nėra būtinas, tačiau darbuotojas savo (ne)sutikimą išreiškia raštu susipažindamas su kasmetinio veiklos vertinimo rezultatais, taigi neeilinio vertinimo metu yra įgyvendinama visų darbo santykių šalių teisė išsakyti savo nuomonę.
4.4 Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga (tos pačios pastabos) 2023-11-1410 Dėl Įstatymo projekto 10 str. ir darbuotojų skatinimo, matoma problema dėl konkrečių sąlygų numatymo, kurias patenkinus darbuotojui skatinimo priemonių taikymas būtų garantuotas, o ne priklausantis nuo darbdavio geros valios. Taipogi, padėka, pati savaime, nėra gera darbuotojo skatinimo priemonė, todėl tai neturėtų būti atskiras būdas darbuotojų motyvacijai gerinti. Turint omenyje, kad tai nėra papildomus kaštus kainuojantis dalykas, siūlytume padėką sugretinti su likusiais skatinimo būdais, išduodant ją kartu su visomis kitomis alternatyviomis priemonėmis. Galiausiai, Įstatymo projekte numatytos papildomos poilsio dienos, kaip darbuotojų skatinimo priemonė, atrodo mažų mažiausiai keistai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją dėl papildomų atostogų suteikimo profesinės sąjungos nariams, per kolektyvines sutartis, kuri motyvuojama tuo, kad atostogų dienų darbuotojai ir taip turi per daug. Nepritarti Numatyta, kad padėka gali būti skiriama esant kitoms skatinimo priemonėms. Neaišku, kodėl tokios skatinimo priemonės yra tinkamos valstybės tarnautojams, o darbuotojams būtų netinkamos. Pagal dabar galiojantį Įstatymą darbdavys galėjo skirti nuo 5 iki 40 proc. dydžio kintamąją dalį (tai taip pat pakankamai platūs rėžiai), taip ir pagal Įstatymo projekto nuostatas darbdavys turės teisę, atsižvelgdamas į darbuotojo tiesioginio vadovo įvertinimą, taikyti vieną iš kelių skatinimo priemonių.
Viešojo sektoriaus reformos vienas iš tikslų – stiprinti vadovų korpusą, todėl tikimasi, kad darbo užmokesčio nustatymo, vertinimo ir skatinimo procesai įstaigose vyks objektyviai ir profesionaliai. Padėka, kaip skatinimo priemonė, numatyta siekiant suvienodinti darbuotojų ir valstybės tarnautojų skatinimo atvejus. Be to, numatėme galimybę, kad padėką vadovas galėtų skirti, taikydamas bet kurį kitą skatinimo būdą. 4.5 Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga (tos pačios pastabos) 2023-11-14 I priedas Dėl Įstatymo projekto Priedo Nr. 1 ir dvigubų standartų taikymo švietimo sektoriui, Įstatymo projekto Priede Nr. 1 yra numatomi minimalūs koeficientai visam biudžetiniam sektoriui, išskyrus švietimo šaką, tačiau koeficientų diferencijavimas reglamentuotas tik pagal pareigybės lygį, o diferencijavimas pagal darbo stažą yra paliekamas absoliučiai darbdavio diskrecijai. Įstatymo projekte nenumatant minimalių pareiginės algos koeficientų skirstymo pagal darbo stažą, o darbo apmokėjimo sistemos nustatymą paliekant darbdavio vienašališkam sprendimui, sukuriamos sąlygos piktnaudžiavimui, apmokėjimo sistemose numatant tik 0,01 dalimi didesnį pareiginės algos koeficientą už skirtingą darbo stažą. Iš kitų Įstatymo projekto priedų matoma, kad švietimo šakai ir toliau bus taikomas dabartinis minimalių koeficientų reglamentavimo modelis, todėl kyla labai rimtų klausimų kodėl šis modelis keičiamas visam likusiam biudžetiniam sektoriui ir kodėl senojo modelio taikymas įmanomas tik švietimo šakai.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, LKDPS vertinimu, Įstatymo projektas yra nepakankamai orientuotas į socialinių partnerių iškeltų problemų sprendimą, ko pasėkoje, negalime palaikyti dabartinės Įstatymo projekto redakcijos dėl jos keliamos didžiulės žalos visam biudžetiniam sektoriui. Nepritarti Iki šiol pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas buvo konkretesnis nei kitų darbuotojų. Bendradarbiaujant su švietimo srities socialiniais partneriais, pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimas buvo nuolat tobulinamas ir konkretinamas, kad darbo apmokėjimo sąlygos būtų kuo aiškiau apibrėžtos įstatyme. Atsižvelgiant į švietimo sektoriaus specifiką, švietimo įstaigose susiklosčiusią praktiką ir švietimo bendruomenės lūkesčius, Įstatymo projekte siūloma esamo reglamentavimo iš esmės nekeisti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-072 priedas Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto[1] 2 priedo II skyriuje nėra apibrėžta fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir darbo krūvio sandara. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 gegužės 16 d. įsakymu Nr.
V-709 papildytas Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašas[2], patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407
„Dėl Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu sąrašo
patvirtinimo“, 1.6² papunkčiu įteisinta nuostata, kad fizinio ugdymo mokytojas priskiriamas prie Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pareigybių. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-705 pakeistas Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774 „Dėl Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“[3] 17 punktas nustato, kad
„Meninio ugdymo, fizinio ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio
ugdymo programą gali mokyti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo mokytojas arba dalyko mokytojas, išklausęs ne mažiau kaip 40 valandų (1,5 studijų kreditų) ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo metodikos kursų.“ Nesant teisinio pagrindo, švietimo įstaigų vadovai susiduria su problemomis, susijusiomis su fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, įdarbinimu, jų darbo apmokėjimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“[4] patvirtinto Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo 16 p. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos ikimokykliniam ugdymui, finansuojamas ne trumpesnis kaip 20 valandų per savaitę mokinių ugdymas.
Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „II
Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 5, susilaikė – 0. 1.2 Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-072 priedas Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 13.1 papunktį ir jį išdėstyti taip „13.1. didinami 5–10 procentų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ugdymo ir fizinio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas:“. Pritarti 1.3 Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-072 priedas Pasiūlymas:
Pakeisti 2 priedo 13.3 papunktį ir jį išdėstyti taip: „13.3. didinami 5–20 procentų meninio ir fizinio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas.“ Pritarti 1.4 Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt.
2023-11-072 priedas Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 13.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„13.4. gali būti didinami iki 20 procentų
mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ir fizinio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, pagal kitus biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus.“ Pritarti 1.5 Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-072 priedas Pasiūlymas:
Pakeisti 2 priedo 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14. Jeigu mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ir fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 13 punkte nustatytų kriterijų, jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 13 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo mastą, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.“ Pritarti 1.6 Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-072 priedas Pasiūlymas:
Pakeisti 2 priedo 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17.
Meninio ir fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, darbo laikas per savaitę yra 33 valandos, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 9 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.).“
4 Argumentai: Aktualios redakcijos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 7 straipsnio 6 dalis nustato, kad visų be išimčių A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų. Pateikto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalimi siūloma įtvirtinti diskriminacinę išimtį ir iš bendros taisyklės, kuria A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų, išskirti biudžetinių įstaigų vadovus. Deja, bet tokių savo veiksmų įstatymo projekto iniciatorius nepaaiškina. Vadovaujantis siūlomais pakeitimais susiklostytų situacija, kad diskriminacine prasme būtų išskiriamos skirtingos A1 lygio pareigybės, t. y. kol visiems A1 lygio pareigybės darbuotojams jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kaip ir iki šiol taip ir toliau būtų didinami 20 procentų, A1 lygio pareigybės biudžetinių įstaigų vadovams ši nuostata nebebūtų taikoma, kas reikštų, kad šiuo metu jų gaunama pareiginė alga sumažėtų iki 20 proc. Būtina pažymėti, kad toks diskriminacinis reglamentavimas sumažintų biudžetinių įstaigų vadovų pareigybės patrauklumą, kadangi smarkiai sumenktų šių pareigybių pareiginė alga.
Kitaip tariant kitos A1 lygio pareigybės taptų žymiai paklausesnės, kadangi darbuotojai, einantys šias pareigybes, neštų daug mažiau atsakomybės nei vadovai, o jų gaunamas darbo užmokestis dažnu atveju netgi taptų didesnis nei biudžetinės įstaigos vadovo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos regionai susidurtų ir su darbo jėgos iššūkiais, kadangi net ir šiuo metu esama situacijos, kuomet regionams sunku pritraukti perspektyvių ir jaunų kandidatų įstaigų vadovų pareigoms užimti, o 20 procentų sumenkęs šios pareigybės atlyginimas sąlygotų dar didesnes problemas talentų paieškoje. Maža to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, darbo užmokesčiu yra laikoma visa materiali nauda, kurią darbuotojas gauna atlikdamas savo darbo funkcijas. Dėl šios priežasties už tokį patį darbą darbuotojams turi būti mokamas ne tik vienodas pagrindinis ir papildomas darbo užmokestis, bet ir suteikiami vienodi kiti priedai, lengvatos, priemokos, premijos, trečiųjų asmenų suteikiamos paslaugos, nuolaidos, išmokos ir pan., jei yra išpildomos jų gavimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, pateikto įstatymo projekto siūlymas diferencijuoti tos pačios A1 lygio pareigybės darbuotojus ir vienų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didinti 20 proc., o kitų (biudžetinių įstaigų vadovų) – ne, prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, bet ir ESTT praktikos reikalavimui nediskriminuoti darbuotojus dėl tokio paties darbo. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
A1 lygio pareigybių pareiginės algos koeficientai didinami 20 procentų (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus).“ Nepritarti Siūlymo priėmimas iškreiptų siūlomą vieningą viešojo sektoriaus apmokėjimo sistemą, nes
m. sausio 1 d. įsigaliojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje viešojo administravimo subjektų vadovams yra keliamas reikalavimas turėti magistro kvalifikaciją ir numatomi tokie patys pareiginės algos intervalai, kaip iš Biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo projekte. Taigi, numatymas, kad vadovams, kaip ir kietiems biudžetinių įstaigų darbuotojams turintiems magistro kvalifikacinį laipsnį pareiginė alga taip pat turėtų būti didinama
viešojo sektoriaus apmokėjimo sistemą, biudžetinių įstaigų vadovai gautų didesnį darbo užmokestį, nei viešojo administravimo įstaigų vadovai, nors įgaliojimai ir atsakomybės būtų labai panašios. 2. Atsižvelgiant į teisės departamento pastabas projektas bus tikslinamas, kad darbuotojų pareiginė alga negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos, darbuotojų pareiginė alga vadovo pareiginę algą galės viršyti tik išskirtiniu atveju, t. y. kai profesija bus įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, tuomet tam, kad tokį darbuotoją būtų galima pritraukti į viešąjį sektorių yra numatoma galimybė nustatant jam pareiginę algą numatyti iki 100 proc. didesnę pareiginę, nei vadovo, tam, kad jo alga atitiktų rinkos sąlygas (labai aktualu IT specialistams). Darbuotojų pareiginė alga, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumą bus nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje, t. y. įstatyme numatoma pareiginės algos minimali riba, o maksimali bus vadovo DU sudėtingiausiai pareigybei, kitos atitinkamai pagal sudėtingumą bus išlaiptuojamos darbo apmokėjimo sistemoje, pagal patvirtintus kriterijus. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
XIVP-3187 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai peržiūrėti pedagoginių psichologinių tarnybų sistemos reglamentavimą ir parengti reikiamus teisės aktų pakeitimus, reikalingus šios sistemos efektyvumui didinti bei problemoms spręsti. 6.3. Pasiūlymas:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas
24 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo apskaičiuojant pareiginės algos padidinimą už įgytą kvalifikacinę kategoriją, po pareiginės algos perskaičiavimo taikant naują bazinį dydį, siūlome tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIVP-3187(2) 2 straipsnio 24 punktą ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „24. Trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų, turinčių galiojančią kvalifikacinę kategoriją, pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas už kvalifikacinę kategoriją šio straipsnio 23 dalyje numatytu pareiginės algos pastoviosios dalies perskaičiavimo atveju į pareiginę algą neįskaičiuojamas. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas už turimą galiojančią kvalifikacinę kategoriją apskaičiuojamas po šio straipsnio 23 dalyje numatyto pareiginės algos perskaičiavimo, remiantis šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi.“
7Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis.
Pupinis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/d0a4519068f511eea182def3ac5c11d6?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=02ea8d47-87d8-4238-a9e9-be703d74daf5 [2] https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=f3efe070f3ce11ed9978886e85107ab2 [3]https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=70915a60f3ce11ed9978886e85107ab2 [4] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/acd82c9188fa11e8aa33fe8f0fea665f/asr
išvados projektas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėja Indrė Vaicekauskaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo ir sporto ekonomikos skyriaus patarėja Danutė Bužinskienė, Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas Virginijus Varnaitis, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte vartojama tam tikrą įstatymo taikymo išlygą numatanti formuluotė – „jei specialiuose įstatymuose nenurodyta, kad jų darbas apmokamas šio įstatymo nustatyta tvarka“ (čia ir toliau - išskirta mūsų). Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad dėl sąvokos „specialieji įstatymai“ turinio neapibrėžtumo (nes Lietuvos teisinėje sistemoje įstatymai į bendruosius ir specialiuosius nėra skirstomi), gali kilti neaiškumų aiškinant ir taikant šią nuostatą. Pažymėtina, kad išlyga dėl specialiųjų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų taikymo pirmenybės gali būti aiškinama arba taip, kad specialiąsias komisijų narių atlygio už darbą nuostatas gali nustatyti tik „specialūs“ konkrečių komisijų veiklą reglamentuojantys įstatymai, arba taip, kad specifines komisijų narių atlygio už darbą nuostatas gali įtvirtinti tam tikroje veiklos srityje veikiančių komisijų veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz., Mokslo ir studijų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, Švietimo įstatymas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant išvengti praktinių įstatyminės nuostatos aiškinimo problemų, siūlome keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte aiškiau atskleisti „specialiųjų įstatymų“, kuriuose turėtų būti įtvirtintas keičiamo įstatymo nuostatų dėl komisijų narių atlygio už darbą taikymas, kategoriją.
Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje formuluotėje, kad „įstatymas taip pat nustato įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo, Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių atlygį už darbą“ sąvoka „specialieji įstatymai“ nevartojama. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslingiau ir teisingiau būtų keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte vietoj žodžių „jei specialiuose įstatymuose nenurodyta“ įrašyti žodžius „jei komisijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenurodyta“. Pritarti
2
Valstybės kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės kontrolės darbuotojams Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas netaikomas, bei įvertinus tai, kad pagal Lietuvos banko įstatymą, Lietuvos banko tarnautojai dirba pagal darbo sutartį, siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų suderinamumo, siūlytume papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio
4 Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas.
Be to, siūlytina patikslinti šios dalies nuostatą, numatančią, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, formuluotę, nes Biudžetinių įstaigų įstatyme sąvokos nėra apibrėžiamos. Pritarti
1 a,b
nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymu, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje vietoj formuluotės „su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiavertis išsilavinimas“ įrašytini žodžiai „su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio punkto b papunkčiui. Pritarti
1 b
glaustumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 punkto b papunktyje siūlome atsisakyti perteklinės ir dalinai nederančios su kitomis šio straipsnio nuostatomis, priskiriančiomis biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybes tam tikriems lygiams atsižvelgiant į asmens turimą išsilavinimą, nuostatos, kad mokytojų, baleto artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės priskiriamos A2 lygio pareigybėms. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad mokytojų, baleto artistų ir šokėjų, taip pat kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės (turbūt atsižvelgiant į jų pareigybių funkcijų turinį, o ne išsilavinimą) priskiriamos specialistų A2 lygio pareigybių grupei. Pritarti
22 b 6.
Nėra aiški keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunkčio nuostata, nes joje nėra nustatyta jokia konkreti vidutinio kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičiaus nustatymo taisyklė, kai mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (šiame papunktyje nurodomas tik galimas maksimalus kontaktinių valandų skaičius – 888). Pritarti
1
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. Numatyta, kad darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priemokos; 3) piniginė išmoka; 4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, budėjimą; 5) kintamoji dalis, jeigu ji numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje. Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti dėl kelių priežasčių. Pirma, šios dalies 3 punkte nurodyta „piniginė išmoka“ ir 5 punkte nurodyta „kintamoji dalis“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikytinos skatinamojo pobūdžio išmokomis. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 139 straipsnį, skatinamojo pobūdžio išmokos yra atskirtos nuo reguliuojamojo darbo apmokėjimo, todėl keičiamo įstatymo 5 straipsnyje reikėtų aiškiai apibrėžti reguliuojamojo darbo užmokesčio ir skatinamojo pobūdžio darbo užmokesčio išmokas, antraip dėl šių normų taikymo gali kilti neaiškumų, pavyzdžiui, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad skatinamojo pobūdžio išmokos nuo reguliuojamo darbo užmokesčio yra atskirtos visuose viešajame sektoriuje dirbančių asmenų darbo apmokėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Valstybės tarnybos įstatyme, Vidaus tarnybos statute, Diplomatinės tarnybos įstatyme ir kt.).
Antra, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą „piniginę išmoką“ reikėtų apibrėžti aiškiau, nes pagal pateiktą sampratą tokia išmoka gali būti laikoma bet kokiu pagrindu ir bet kokia tvarka mokama piniginė išmoka. Trečia, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos kintamosios dalies teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, neaišku apie kieno, kokio dydžio kintamąją dalį čia kalbama. Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kintamoji dalis turi būti numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje, taigi, kolektyvinę sutartį sudariusių šalių nustatytais atvejais ir nustatyto dydžio, tačiau keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ji gali būti skiriama tik atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą ir šioje dalyje nustatyto dydžio. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte apribojimai taip pat nenustatyti, todėl šie neaiškumai ir prieštaravimai turėtų būti pašalinti.
Tikslinant aptariamas nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jei tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta). Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje detalizuojami biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijai (biudžetinės įstaigos veiklos pobūdis, jos dydis, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka
pagrindiniame komitete
15
straipsnio 1 dalies 5 punkte ir kitur įstatymo projekto tekste reikėtų teikti nuorodą į darbo apmokėjimo sistemą ir atsisakyti alternatyvios nuorodos į kolektyvinę sutartį, nes darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje.
Jeigu nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą privalo nustatyti ir padaryti ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams biudžetinės įstaigos vadovas (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). Pritarti
3
straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „kintamoji dalis, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą, gali siekti iki 40 procentų pareiginės algos (nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina kultūros ministras (toliau
Taigi, nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina kultūros ministras, kuriems pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį gali būti nustatyta 100 procentų didesnė pareiginė alga, turėtų teisę į
nacionalinių, valstybinių, savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojus, įgijusius pripažinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu), kintamąją išmoką. Be to, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 29 dalį, ši skatinamojo pobūdžio vienkartinė išmoka būtų įtraukta į 2025 metais garantuojamą pareiginę algą (pareiginė alga negalėtų būti mažesnė negu 2024 metais gauta pareiginė alga kartu su 2024 metais gautos kintamosios dalies mėnesio vidurkiu). Aptariamas teisinis reguliavimas, kuris numato tokį skirtingą pagal aiškius kriterijus neapibrėžto kintamosios dalies dydžio nustatymo diferencijavimą pakankamai didelio intervalo ribose, svarstytinas ne tik pagrįstumo, tačiau ir Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės, teisingo apmokėjimo už darbą principų požiūriu. Pritarti
67931 1,8
kitur įstatymo projekto tekste nuostatas, kurios nėra paaiškinančios ar apibūdinančios santrumpas, o nustato išimtis iš normų, reikėtų dėstyti ne skliausteliuose, o dėstyti kaip taisyklių išimtis. Pritarti
5 11.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje reikėtų aiškiau konkretizuoti Vyriausybės tvirtinamų rekomendacijų turinį, jį siejant su galimu numanomo teisės akto pavadinimu. Pritarti
5
įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje <...> nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai <...>, nedera su keičiamo įstatymo 1 priedu, kuriame jau įtvirtintas imperatyvus biudžetinių įstaigų vadovų pareiginės algos koeficientų dydžių intervalas. Pritarti
1
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pirmojo ir antrojo sakinio nuostatas tarpusavyje, šio straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių
„Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus“ įrašytini žodžiai „biudžetinių
įstaigų vadovus,“. Pritarti
1
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ir skaičiaus „ir mažesni nei 1,1“ įrašytini žodžiai „o pareiginė alga negali būti mažesnė“. Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „D lygio pareigybes“ įrašytinas žodis „darbininkus“. Pritarti
1 15.
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo, išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus, pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 1 priede, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus, tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, siūlome atsisakyti klaidinančiai suformuluotos išlygos „išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus“, nes tokia formuluotė implikuoja, kad minėtų pareigybių pareiginės algos koeficientai galėtų būti didesni už biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą. Antra, manytume, kad teisiškai nepagrįsta ir nelogiška būtų tam tikroje biudžetinėje įstaigoje dirbančio darbuotojo pareiginės algos koeficiento maksimalų dydį sieti ne su tos konkrečios biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientu, kuris būtų nustatomas atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas ar kitus kriterijus, o su formaliu maksimaliu keičiamo įstatymo priede įtvirtintu dydžiu, kurio biudžetinės įstaigos vadovo pareiginė algos koeficientas dažnu atveju tikrai gali ir nesiekti. Pritarti
3 16.
Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį siūlome dėstyti taip: „Darbininkų pareiginė alga negali būti mažesnė nei MMA“. Pritarti
4
įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios, kad A1 lygio pareigybių pareiginės algos koeficientai didinami 20 procentų (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus), turinys ir jos santykis su keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad būtent darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai. Kitaip sakant, nėra aišku, ar šioje dalyje siekiama nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistemoje jau detalizuoti, atsižvelgiant į A1 lygio pareigybėse dirbančių asmens darbo patirtį, išsilavinimą, veiklos sudėtingumą, atsakomybės ir savarankiškumo lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo sąlygas ar kitus kriterijus, konkretūs pareiginės algos koeficientai kažkokiu pagrindu dar turėtų būti didinami 20 procentų, ar siekiama nustatyti, kad A1 lygio pareigybėms pareiginių algų minimalūs koeficientai, numatyti įstatymo 1 priede, didinami 20 procentų, ar, vis dėlto siekiama nustatyti, kad 20 procentų didinami būtent keičiamo įstatymo 2 priede numatyti konkretūs koeficientai.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 daliai, kurioje numatyti trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimo atvejai. Pritarti
2023-10-236 4,5
aiškumo, keičiamame įstatyme reikėtų atskleisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių taikymo tarpusavio santykį. Kitaip sakant, nėra aišku, ar šiose dalyse nurodytais atvejais A1 lygio pareigybėje dirbančio socialinių paslaugų srities darbuotojo koeficiento didinimai galėtų būti sumuojami, t. y. minimalūs koeficientai galėtų būti didinami 41 procentu, ar, vis dėlto koeficientas būtų didinamas tik vienu, pvz., didesniu, dydžiu. Pritarti
5
įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų šio įstatymo 1 priede nustatyti minimalūs pareiginės algos koeficientai didinami 21 procentu, santykis su šio straipsnio 6 dalimi, kurioje išdėstyti jau konkretūs socialinių paslaugų srities darbuotojo pareiginės algos koeficiento didinimo pagrindai, atsižvelgiant į jo turimą kvalifikacinę kategoriją. Pritarti 20.
76 1,2,
straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „nustatant pareiginę algą“ įrašytini žodžiai „nustatant pareiginės algos koeficientą“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1-5 dalims. Pritarti
6
straipsnio 6 dalies formuluotė „šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų“ nėra tiksli ir iš dalies nelogiška, nes įstatymo 1 priede numatyti tik minimalūs pareiginės algos koeficientai, kurių didinimas darbo apmokėjimo sistemoje neturi jokios teisinės reikšmės – minimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio įtvirtinimo įstatyme paskirtis yra ta, kad darbo apmokėjimo sistemoje jis negali būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje siūlome išbraukti žodžius ir skaičius „šio įstatymo 1 ir 2 prieduose“. Pritarti
8
straipsnio 8 dalyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos koeficientas, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus darbuotojus, keičiamas darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientas turi būti nustatomas iš naujo, pasikeitus darbuotojo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijams, nurodytiems šio įstatymo 2 priede ir (arba) darbo apmokėjimo sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamos dalies pirmajame sakinyje yra nurodyta išimtis į 7 straipsnyje nurodytus darbuotojus, galima preziumuoti, kad šioje dalyje vartojamos sąvokos „koeficientas <...> keičiamas“ ir „koeficientas <...> nustatomas iš naujo“ savo turiniu yra tapačios.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina nuostata, pagal kurią „biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos koeficientas <...> keičiamas darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais“. Pažymėtina, kad darbo apmokėjimo sistemoje gali būti sunku nurodyti visus atvejus, kai turi būti keičiamas (nustatomas iš naujo) konkretaus darbuotojo pareiginės algos koeficientas. Iš anksto nenumačius visų atvejų reikės keisti darbo apmokėjimo sistemą, kurios keitimas, kaip žinia, yra ilgai trunkantis procesas. Pažymėtina ir tai, kad gali būti pakeisti aptariamame įstatyme nustatyti koeficientų dydžiai, nustatyti darbuotojui naują koeficientą numato ir keičiamas įstatymas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1 punktas, 9 straipsnio
nustatyti skirtingą darbo užmokesčio koeficiento dydžio keitimo (nustatymo) tvarką. Spręsti pagrindiniame komitete
6
įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatų, pagal kurią vertinamas biudžetinės įstaigos vadovas turi teisę kviesti jį į pareigas priimantį asmenį arba jo įgaliotą kitą asmenį dalyvauti vertinant jų veiklą, nors būtent jį į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo ir vertintų biudžetinės įstaigos vadovo veiklą. Pritarti
9 24.
Manytina, kad logiškumo požiūriu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatoje iki dvitaškio turėtų būti arba pateikiama nuoroda į šio straipsnio 9 dalies 1-3 punktus, o ne šios dalies 1-4 punktus (nes 4 punkte numatyta priemonė, kaip ir nurodyta, galės būti taikoma kaip papildoma prie kitų išvardintų), arba pateikus nuorodą šios dalies 1-4 punktus, papildomai nustatyti, kad taikant vieną iš šio straipsnio 9 dalies 1-3 punktuose nurodytų priemonių, papildomai gali būti taikoma ir 4 punkte nurodyta priemonė. Pritarti
91
25Pažymėtina,
kad nesuprantamas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios, kad darbuotojui, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu nustatytas tos pareigybės didžiausias pareiginės algos koeficientas, o mokyklos vadovui, jo pavaduotojui ugdymui, mokyklos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui, švietimo pagalbos įstaigos vadovui, jo pavaduotojui ir švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjui, kurių darbas laikomas pedagoginiu, – ne didesnį negu 1,4 šio įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento, turinys bei jos galimas įgyvendinimas, nes nėra aišku nei apie kokį „1,4“ dydį kalbama, nei apie šio dydžio santykinį pritaikymą (veiksmą) koeficientų atžvilgiu. Spręsti pagrindiniame komitete
4
straipsnio 4 dalyje siekiama nustatyti, kad biudžetinės įstaigos darbuotojai, jeigu buvo nustatyta, kad per paskutinius 6 mėnesius jie padarė darbo pareigų pažeidimą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius.
Tačiau pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalyje, nustatančioje galimas skatinimo priemones, joks skatinimas už veiklos įvertinimą nenustatytas. Manytina, kad pareiginės algos koeficiento padidinimas po veiklos įvertinimo formaliai neturėtų būti laikomas kaip darbuotojo skatinimas 10 straipsnio apimtyje. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Robertas Šarknickas
4 Argumentai: Aktualios redakcijos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 7 straipsnio 6 dalis nustato, kad visų be išimčių A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų. Pateikto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalimi siūloma įtvirtinti diskriminacinę išimtį ir iš bendros taisyklės, kuria A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų, išskirti biudžetinių įstaigų vadovus. Deja, bet tokių savo veiksmų įstatymo projekto iniciatorius nepaaiškina.
Vadovaujantis siūlomais pakeitimais susiklostytų situacija, kad diskriminacine prasme būtų išskiriamos skirtingos A1 lygio pareigybės, t. y. kol visiems A1 lygio pareigybės darbuotojams jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kaip ir iki šiol taip ir toliau būtų didinami 20 procentų, A1 lygio pareigybės biudžetinių įstaigų vadovams ši nuostata nebebūtų taikoma, kas reikštų, kad šiuo metu jų gaunama pareiginė alga sumažėtų iki 20 proc. Būtina pažymėti, kad toks diskriminacinis reglamentavimas sumažintų biudžetinių įstaigų vadovų pareigybės patrauklumą, kadangi smarkiai sumenktų šių pareigybių pareiginė alga. Kitaip tariant kitos A1 lygio pareigybės taptų žymiai paklausesnės, kadangi darbuotojai, einantys šias pareigybes, neštų daug mažiau atsakomybės nei vadovai, o jų gaunamas darbo užmokestis dažnu atveju netgi taptų didesnis nei biudžetinės įstaigos vadovo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos regionai susidurtų ir su darbo jėgos iššūkiais, kadangi net ir šiuo metu esama situacijos, kuomet regionams sunku pritraukti perspektyvių ir jaunų kandidatų įstaigų vadovų pareigoms užimti, o 20 procentų sumenkęs šios pareigybės atlyginimas sąlygotų dar didesnes problemas talentų paieškoje. Maža to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, darbo užmokesčiu yra laikoma visa materiali nauda, kurią darbuotojas gauna atlikdamas savo darbo funkcijas. Dėl šios priežasties už tokį patį darbą darbuotojams turi būti mokamas ne tik vienodas pagrindinis ir papildomas darbo užmokestis, bet ir suteikiami vienodi kiti priedai, lengvatos, priemokos, premijos, trečiųjų asmenų suteikiamos paslaugos, nuolaidos, išmokos ir pan., jei yra išpildomos jų gavimo sąlygos.
Atsižvelgiant į tai, pateikto įstatymo projekto siūlymas diferencijuoti tos pačios A1 lygio pareigybės darbuotojus ir vienų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didinti 20 proc., o kitų (biudžetinių įstaigų vadovų) – ne, prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, bet ir ESTT praktikos reikalavimui nediskriminuoti darbuotojus dėl tokio paties darbo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. A1 lygio pareigybių pareiginės algos koeficientai
didinami 20 procentų (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus).“ Nepritarti Valstybės tarnybos įstatymo naujoje redakcijoje viešojo administravimo subjektų vadovams yra keliamas reikalavimas turėti magistro kvalifikaciją ir numatoma tokia pati pareiginės algos viršutinio intervalo riba, kaip ir svarstomame projekte biudžetinių įstaigų vadovams. T. y. viršutinė riba ženkliai didinama, o tai sudaro galimybę didinti vadovų atlyginimą. Siūlymas, kad vadovams, kaip ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, turintiems magistro kvalifikacinį laipsnį, pareiginė alga taip pat turėtų būti didinama
viešojo sektoriaus apmokėjimo sistemą, biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartį, gautų didesnį darbo užmokestį, nei biudžetinių įstaigų vadovai valstybės tarnautojai, nors įgaliojimai ir atsakomybės būtų labai panašios. Taip pat pažymėtina, kad siekiant išvengti situacijos, kai darbuotojai uždirbtų daugiau nei vadovas, Komitetas siūlo pritarti Teisės departamento pastabai Nr.
viršyti konkrečios įstaigos vadovo pareiginės algos. Darbuotojų pareiginė alga vadovo pareiginę algą galės viršyti tik išskirtiniu atveju, t. y. kai profesija bus įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. 2. Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika 2023-11-08
Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto 2 priedo II skyriuje nėra apibrėžta fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir darbo krūvio sandara. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-709 papildytas Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašas, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407
„Dėl Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu sąrašo
patvirtinimo“, 1.6 papunkčiu įteisinta nuostata, kad fizinio ugdymo mokytojas priskiriamas prie Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pareigybių. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-705 pakeistas Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.
V-774 „Dėl Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“ 17 punktas nustato, kad „Meninio ugdymo, fizinio ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą gali mokyti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo mokytojas arba dalyko mokytojas, išklausęs ne mažiau kaip 40 valandų (1,5 studijų kreditų) ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo metodikos kursų.“ Nesant teisinio pagrindo, švietimo įstaigų vadovai susiduria su problemomis, susijusiomis su fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, įdarbinimu, jų darbo apmokėjimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo 16 p. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos ikimokykliniam ugdymui, finansuojamas ne trumpesnis kaip 20 valandų per savaitę mokinių ugdymas. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 priedo II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
pagrindiniame komitete
Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika 2023-11-08
Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 13.1 papunktį ir jį išdėstyti taip
„13.1. didinami 5–10 procentų mokytojams, dirbantiems pagal
ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ugdymo ir fizinio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas:“. Spręsti pagrindiniame komitete 4.
Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika 2023-11-08
Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 13.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„13.3. didinami 5–20 procentų meninio ir fizinio ugdymo
mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas.“
pagrindiniame komitete5 Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika 2023-11-08
Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 13.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„13.4. gali būti didinami iki 20 procentų mokytojams, dirbantiems
pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ir fizinio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, pagal kitus biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus.“
pagrindiniame komitete
Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika 2023-11-08
Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14. Jeigu mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir
meninio ir fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir
(arba) priešmokyklinio ugdymo programas, veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 13 punkte nustatytų kriterijų, jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 13 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo mastą, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.“
pagrindiniame komitete
Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika 2023-11-08
Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17.
Meninio ir fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, darbo laikas per savaitę yra 33 valandos, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 9 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.).“
pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIVP-3187 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Domas Griškevičius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
2023-11-29 Nr. 103-P-46 Vilnius 1.
dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Edmundas Pupinis (pavaduojantis Rasą Petrauskienę), Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vilija Targamadzė
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo ir sporto ekonomikos skyriaus patarėja, Adrianas Mečkovksis – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyresnysis patarėjas, Birutė Melianienė – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė, Irena Petraitienė – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, Eglė Radėnienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento direktorė, Sigita Ščajevienė – vidaus reikalų viceministrė, Virginijus Varnaitis – Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas, Audronė Vizbarienė
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Seimo kanceliarijos
27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte vartojama tam tikrą įstatymo taikymo išlygą numatanti formuluotė – „jei specialiuose įstatymuose nenurodyta, kad jų darbas apmokamas šio įstatymo nustatyta tvarka“ (čia ir toliau - išskirta mūsų). Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad dėl sąvokos „specialieji įstatymai“ turinio neapibrėžtumo (nes Lietuvos teisinėje sistemoje įstatymai į bendruosius ir specialiuosius nėra skirstomi), gali kilti neaiškumų aiškinant ir taikant šią nuostatą. Pažymėtina, kad išlyga dėl specialiųjų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų taikymo pirmenybės gali būti aiškinama arba taip, kad specialiąsias komisijų narių atlygio už darbą nuostatas gali nustatyti tik „specialūs“ konkrečių komisijų veiklą reglamentuojantys įstatymai, arba taip, kad specifines komisijų narių atlygio už darbą nuostatas gali įtvirtinti tam tikroje veiklos srityje veikiančių komisijų veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz., Mokslo ir studijų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, Švietimo įstatymas ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant išvengti praktinių įstatyminės nuostatos aiškinimo problemų, siūlome keičiamo įstatymo 1 straipsnio
būti įtvirtintas keičiamo įstatymo nuostatų dėl komisijų narių atlygio už darbą taikymas, kategoriją. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje formuluotėje, kad „įstatymas taip pat nustato įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo, Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių atlygį už darbą“ sąvoka „specialieji įstatymai“ nevartojama. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslingiau ir teisingiau būtų keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte vietoj žodžių „jei specialiuose įstatymuose nenurodyta“ įrašyti žodžius „jei komisijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenurodyta“. Pritarti Siūlome 1 straipsnio 2 dalies 7 punktą tikslinti taip:
„7) komisijų nariams – valstybės tarnautojams, teisėjams,
prokurorams, kitiems valstybės pareigūnams, taip pat kitiems komisijų nariams, jeigu specialiuose komisijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenurodyta, kad jų darbas apmokamas šio įstatymo nustatyta tvarka;“
Respublikos Seimo kanceliarijos
2 2.
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės kontrolės darbuotojams Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas netaikomas, bei įvertinus tai, kad pagal Lietuvos banko įstatymą, Lietuvos banko tarnautojai dirba pagal darbo sutartį, siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų suderinamumo, siūlytume papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio
Siūlome 1 straipsnio 2 dalį papildyti 8 ir 9 punktais: „8) Valstybės kontrolės darbuotojams;
9) Lietuvos banko tarnautojams.“
Respublikos Seimo kanceliarijos
4
straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, siūlytina patikslinti šios dalies nuostatą, numatančią, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, formuluotę, nes Biudžetinių įstaigų įstatyme sąvokos nėra apibrėžiamos. Pritarti Siūlome panaikinti 1 straipsnio 4 dalį:
„4. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.“
Respublikos Seimo kanceliarijos
1 a, b
įstatymu, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje vietoj formuluotės „su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiavertis išsilavinimas“ įrašytini žodžiai „su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio punkto b papunkčiui. Pritarti. Žr. pasiūlymą prie 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 5.
Respublikos Seimo kanceliarijos
1 b
su kitomis šio straipsnio nuostatomis, priskiriančiomis biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybes tam tikriems lygiams atsižvelgiant į asmens turimą išsilavinimą, nuostatos, kad mokytojų, baleto artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės priskiriamos A2 lygio pareigybėms. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad mokytojų, baleto artistų ir šokėjų, taip pat kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės (turbūt atsižvelgiant į jų pareigybių funkcijų turinį, o ne išsilavinimą) priskiriamos specialistų A2 lygio pareigybių grupei. Pritarti. Siūlome
taip: „2 straipsnis.
Pareigybių lygiai Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės yra keturių lygių:
išsilavinimas:
išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiavertis išsilavinimas jam lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija;
universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiavertis išsilavinimas jam lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiavertis išsilavinimas jam lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija, taip pat mokytojų, baleto artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės;
išsilavinimas, įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų;
išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija;
kvalifikacijos reikalavimai.“
Respublikos Seimo kanceliarijos
2
papunkčio nuostata, nes joje nėra nustatyta jokia konkreti vidutinio kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičiaus nustatymo taisyklė, kai mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (šiame papunktyje nurodomas tik galimas maksimalus kontaktinių valandų skaičius – 888).
Pritarti Siūlome 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunktį tikslinti taip:
„b) jeigu mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir
neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), – pagal biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytas vidutinių kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, normas, kurios negali būti didesnės nustatomos ne daugiau kaip 888 kontaktinės valandos;“
Respublikos Seimo kanceliarijos
1 3,5
biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. Numatyta, kad darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priemokos; 3) piniginė išmoka; 4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, budėjimą; 5) kintamoji dalis, jeigu ji numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje. Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti dėl kelių priežasčių. Pirma, šios dalies 3 punkte nurodyta „piniginė išmoka“ ir 5 punkte nurodyta „kintamoji dalis“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikytinos skatinamojo pobūdžio išmokomis.
Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 139 straipsnį, skatinamojo pobūdžio išmokos yra atskirtos nuo reguliuojamojo darbo apmokėjimo, todėl keičiamo įstatymo 5 straipsnyje reikėtų aiškiai apibrėžti reguliuojamojo darbo užmokesčio ir skatinamojo pobūdžio darbo užmokesčio išmokas, antraip dėl šių normų taikymo gali kilti neaiškumų, pavyzdžiui, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad skatinamojo pobūdžio išmokos nuo reguliuojamo darbo užmokesčio yra atskirtos visuose viešajame sektoriuje dirbančių asmenų darbo apmokėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Valstybės tarnybos įstatyme, Vidaus tarnybos statute, Diplomatinės tarnybos įstatyme ir kt.). Antra, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą
„piniginę išmoką“ reikėtų apibrėžti aiškiau, nes pagal pateiktą sampratą
tokia išmoka gali būti laikoma bet kokiu pagrindu ir bet kokia tvarka mokama piniginė išmoka. Trečia, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos kintamosios dalies teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, neaišku apie kieno, kokio dydžio kintamąją dalį čia kalbama. Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio
arba darbo apmokėjimo sistemoje, taigi, kolektyvinę sutartį sudariusių šalių nustatytais atvejais ir nustatyto dydžio, tačiau keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ji gali būti skiriama tik atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą ir šioje dalyje nustatyto dydžio. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte apribojimai taip pat nenustatyti, todėl šie neaiškumai ir prieštaravimai turėtų būti pašalinti.
Tikslinant aptariamas nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jei tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta). Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje detalizuojami biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijai (biudžetinės įstaigos veiklos pobūdis, jos dydis, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jei tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta).
Pritarti iš dalies Siūlome atsižvelgti ir patikslinti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 5 punktą taip: „3) piniginė išmoka už atliktą darbą, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;“
apmokėjimo sistemoje ir skiriama darbuotojui, atsižvelgiant į jo praėjusių metų veiklos vertinimą šio įstatymo ir darbo apmokėjimo sistemos nustatyta tvarka“ Įstatyme turi būti numatomos tam tikros kintamosios dalies dydžio ribos, tam, kad papildomos darbo užmokesčio dalys nesudarytų didžiosios dalies darbo užmokesčio, todėl 5 str. 3 d. yra nustatomi maksimalūs galimi kintamosios dalies dydžiai, jei kintamąją dalį vis tik būtų nuspręsta taikyti atitinkamoje įstaigoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ nurodyta, kad į vidutinį darbo užmokestį įskaičiuojamos tik tos išmokos, kurios yra už atliktą darbą, o kintamoji dalis ir yra skiriama už praėjusių metų veiklą.
„3.5. premijos (išskyrus mėnesines premijas, numatytas Aprašo 3.4 papunktyje) ir kitos pinginės išmokos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu arba mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, išskyrus pinigines išmokas (premijas), mokamas Darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis, gyvenimo ir tarnybos metų jubiliejinių sukakčių progomis, įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją arba kompensacinę išmoką (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams) ir savo noru nutraukiant darbo sutartį, atsistatydinant iš pareigų arba atleidžiant iš pareigų dėl amžiaus, tarnybos pratęsimo termino pabaigos arba negalėjimo dirbti pagal įgytą specialybę.“
įstatymo projekto tekste reikėtų teikti nuorodą į darbo apmokėjimo sistemą ir atsisakyti alternatyvios nuorodos į kolektyvinę sutartį, nes darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą privalo nustatyti ir padaryti ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams biudžetinės įstaigos vadovas (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). Pritarti Siūlome tikslinti 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą; 10 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir juos išdėstyti taip: patikslinti:
„5) kintamoji dalis, jeigu ji numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje ir skiriama darbuotojui, atsižvelgiant į jo praėjusių metų veiklos vertinimą šio įstatymo ir darbo apmokėjimo sistemos nustatyta tvarka“.
„6) kintamąja dalimi, jeigu ji numatyta kolektyvinėje
sutartyje ar darbo apmokėjimo sistemoje;“
Respublikos Seimo kanceliarijos
3
„kintamoji dalis, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą, gali
siekti iki 40 procentų pareiginės algos (nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina kultūros ministras (toliau – nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjai), – iki 160 procentų pareiginės algos).“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, „Nustatant pareiginę algą, papildomai įvertinamas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas <...>. Šiais atvejais šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų“.
Taigi, nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina kultūros ministras, kuriems pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį gali būti nustatyta 100 procentų didesnė pareiginė alga, turėtų teisę į 4 kartus didesnę, palyginus su kitais darbuotojais (įskaitant ir nacionalinių, valstybinių, savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojus, įgijusius pripažinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu), kintamąją išmoką. Be to, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 29 dalį, ši skatinamojo pobūdžio vienkartinė išmoka būtų įtraukta į 2025 metais garantuojamą pareiginę algą (pareiginė alga negalėtų būti mažesnė negu 2024 metais gauta pareiginė alga kartu su 2024 metais gautos kintamosios dalies mėnesio vidurkiu). Aptariamas teisinis reguliavimas, kuris numato tokį skirtingą pagal aiškius kriterijus neapibrėžto kintamosios dalies dydžio nustatymo diferencijavimą pakankamai didelio intervalo ribose, svarstytinas ne tik pagrįstumo, tačiau ir Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės, teisingo apmokėjimo už darbą principų požiūriu. Nepritarti Kultūros sektoriaus darbuotojams tokios pačios garantijos yra numatytos ir dabar galiojančiame įstatyme, todėl bloginti jų padėties negalima. Taip pat, būtent dėl jų sektoriaus vyko ilgos diskusijos su profesinių sąjungų atstovais, Kultūros ministerija. Tokios skatinimo priemonės jiems yra būtinos tam, kad kultūros įstaigoms pavyktų pritraukti artistų. Balsavimo rezultatai: nepritarta bendru sutarimu. 10. Lietuvos
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje,
nuostatas, kurios nėra paaiškinančios ar apibūdinančios santrumpas, o nustato išimtis iš normų, reikėtų dėstyti ne skliausteliuose, o dėstyti kaip taisyklių išimtis. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą ir suredaguotą variantą. 11. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
5
konkretizuoti Vyriausybės tvirtinamų rekomendacijų turinį, jį siejant su galimu numanomo teisės akto pavadinimu. Pritarti Siūlome 5 straipsnio 5 dalį tikslinti taip:
„5. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu
nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą privalo nustatyti ir padaryti ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams biudžetinės įstaigos vadovas. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijas. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir jos skyrimo tvarka (jeigu tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta).
Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos savo valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą; kurioje joje detalizuojami biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijai (biudžetinės įstaigos veiklos pobūdis, jos dydis, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jeigu tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta). Prieš biudžetinės įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, Darbo kodekso nustatyta tvarka turi būti įvykdytos atliktos informavimo ir konsultavimo procedūros.“
Respublikos Seimo kanceliarijos
5 12.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje <...> nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai <...>, nedera su keičiamo įstatymo 1 priedu, kuriame jau įtvirtintas imperatyvus biudžetinių įstaigų vadovų pareiginės algos koeficientų dydžių intervalas. Nepritarti Įstatymo priede yra įtvirtinti pareiginės algos koeficientų intervalai nurodantys bendrą vadovams galimą taikyti koeficientų rėžį, tačiau darbo apmokėjimo sistemoje atsižvelgiant į išvardintus kriterijus gali būti numatomi smulkesni, siauresni pareiginės algos koeficientų intervalai. Intervalai sukuria galimybes numatyti sąžiningesnį darbo užmokestį atsižvelgiant į vadovo asmenines ir profesines kompetencijas. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė
Respublikos Seimo kanceliarijos
1
antrojo sakinio nuostatas tarpusavyje, šio straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus“ įrašytini žodžiai „biudžetinių įstaigų vadovus,“. Pritarti Siūlome 6 straipsnio 1 dalį papildyti taip: „1.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus, mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus, (išskyrus trenerius), taip pat specialiuosius pedagogus, logopedus, surdopedagogus, tiflopedagogus, judesio korekcijos specialistus, karjeros specialistus, psichologų asistentus, psichologus, socialinius pedagogus, auklėtojus, koncertmeisterius, akompaniatorius (toliau – pagalbos mokiniui specialistai), pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, kurio minimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai negali būti mažesni negu šio įstatymo 1 priede nustatyti koeficientų dydžiai ir mažesni neigu 1,1 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), išskyrus D lygio pareigybes. Biudžetinių įstaigų vadovų, išskyrus mokyklų vadovus ir švietimo pagalbos įstaigų vadovus, pareiginė alga nustatoma iš šio įstatymo 1 priede nustatyto pareigybės pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgiant į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytoje jos savo valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemoje numatytus pareiginės algos nustatymo kriterijus.
Biudžetinės įstaigos darbuotojo, išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus, (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus, pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 1 priede, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus.“
Respublikos Seimo kanceliarijos
1
vietoj žodžių ir skaičiaus „ir mažesni nei 1,1“ įrašytini žodžiai „o pareiginė alga negali būti mažesnė“. Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „D lygio pareigybes“ įrašytinas žodis „darbininkus“. Pritarti iš dalies. Nepritariame atsisakyti nuostatos, kad pareiginė alga kvalifikuotiems darbuotojams turi būti ne mažesnė, nei 1.1 MMA. Šios nuostatos atsisakymas prieštarautų Darbo kodekso 141 straipsnio 2 daliai - minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.
Atsižvelgiant į antrą pastabos dalį, siūlome patikslinti 6 straipsnio 1 dalį, taip:
„1. Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus, mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos
įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus, (išskyrus trenerius), taip pat specialiuosius pedagogus, logopedus, surdopedagogus, tiflopedagogus, judesio korekcijos specialistus, karjeros specialistus, psichologų asistentus, psichologus, socialinius pedagogus, auklėtojus, koncertmeisterius, akompaniatorius (toliau – pagalbos mokiniui specialistai), pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, kurio minimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai negali būti mažesni negu šio įstatymo 1 priede nustatyti koeficientų dydžiai ir mažesni neigu 1,1 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), išskyrus darbininkus D lygio pareigybes. Biudžetinių įstaigų vadovų, išskyrus mokyklų vadovus ir švietimo pagalbos įstaigų vadovus, pareiginė alga nustatoma iš šio įstatymo 1 priede nustatyto pareigybės pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgiant į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytoje jos savo valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemoje numatytus pareiginės algos nustatymo kriterijus.
Biudžetinės įstaigos darbuotojo, išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus, (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus, pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 1 priede, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus.“
Respublikos Seimo kanceliarijos
1
15Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti,
kad biudžetinės įstaigos darbuotojo, išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus, pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 1 priede, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus, tikslintina dėl kelių priežasčių.
Pirma, siūlome atsisakyti klaidinančiai suformuluotos išlygos
„išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų
vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus“, nes tokia formuluotė implikuoja, kad minėtų pareigybių pareiginės algos koeficientai galėtų būti didesni už biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą. Antra, manytume, kad teisiškai nepagrįsta ir nelogiška būtų tam tikroje biudžetinėje įstaigoje dirbančio darbuotojo pareiginės algos koeficiento maksimalų dydį sieti ne su tos konkrečios biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientu, kuris būtų nustatomas atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas ar kitus kriterijus, o su formaliu maksimaliu keičiamo įstatymo priede įtvirtintu dydžiu, kurio biudžetinės įstaigos vadovo pareiginė algos koeficientas dažnu atveju tikrai gali ir nesiekti. Iš dalies pritarti Pritariama pastabos 1 daliai – išbraukti išlygą. Siūlome atsižvelgti ir 6 straipsnio 1 dalį tikslinti taip: „1.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus, mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), taip pat specialiuosius pedagogus, logopedus, surdopedagogus, tiflopedagogus, judesio korekcijos specialistus, karjeros specialistus, psichologų asistentus, psichologus, socialinius pedagogus, auklėtojus, koncertmeisterius, akompaniatorius (toliau
(toliau – MMA), išskyrus darbininkus D lygio pareigybes. Biudžetinių įstaigų vadovų, išskyrus mokyklų vadovus ir švietimo pagalbos įstaigų vadovus, pareiginė alga nustatoma iš šio įstatymo 1 priede nustatyto pareigybės pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgiant į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytoje jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemoje numatytus pareiginės algos nustatymo kriterijus.
Biudžetinės įstaigos darbuotojo, išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus, pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 1 priede, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus.“ Nepritariama pastabos 2 daliai, nes Valstybės tarnybos įstatymo naujoje redakcijoje (20 str.) taip pat numatoma, kad darbuotojų pareiginė alga negali viršyti įstatymo priede numatytos įstaigų vadovų koeficiento maksimalios ribos. Todėl siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ši nuostata turi likti ir šiame projekte. 16 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
3
įstatymo 6 straipsnio 3 dalį siūlome dėstyti taip: „Darbininkų pareiginė alga negali būti mažesnė nei MMA“. Pritarti Siūlome 6 straipsnio 3 dalį tikslinti taip:
„3. Darbininkų pareiginė alga – ne mažesnė kaip MMA dydžio negali
būti mažesnė negu MMA.“
Respublikos Seimo kanceliarijos
4 17.
Nėra aiškus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios, kad A1 lygio pareigybių pareiginės algos koeficientai didinami
su keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad būtent darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai. Kitaip sakant, nėra aišku, ar šioje dalyje siekiama nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistemoje jau detalizuoti, atsižvelgiant į A1 lygio pareigybėse dirbančių asmens darbo patirtį, išsilavinimą, veiklos sudėtingumą, atsakomybės ir savarankiškumo lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo sąlygas ar kitus kriterijus, konkretūs pareiginės algos koeficientai kažkokiu pagrindu dar turėtų būti didinami 20 procentų, ar siekiama nustatyti, kad A1 lygio pareigybėms pareiginių algų minimalūs koeficientai, numatyti įstatymo 1 priede, didinami 20 procentų, ar, vis dėlto siekiama nustatyti, kad 20 procentų didinami būtent keičiamo įstatymo 2 priede numatyti konkretūs koeficientai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 daliai, kurioje numatyti trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimo atvejai.
Nepritarti Tiek įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalies, tiek ir 6 straipsnio 6 dalies nuostatos yra numatytos ir dabar galiojančiame įstatyme, dėl jų taikymo problemų ar neaiškumų įstatymo galiojimo laikotarpiu nekilo. Reformos tikslas yra gerinti viešojo sektoriaus apmokėjimą, o ne bloginti, todėl šios nuostatos yra atkartojamos ir įstatymo projekte. Konkretūs didinimai už turimą išsilavinimą (magistro ar jam prilyginama kvalifikacija) ar kvalifikaciją, užtikrina, kad aukštesnius reikalavimus atitinkantys darbuotojai, kurių pareigybei toks išsilavinimas ar kvalifikacija yra reikalingi gautų atitinkamai proporcingai didesnę pareiginę algą ir tokiu būdu būtų užtikrinamas teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimas. Tokiems darbuotojams pareiginė alga atitinkamais procentiniais didinimais yra diferencijuojama darbo apmokėjimo sistemoje, t. y. didinama ne tik įstatyme numatyta minimali pareiginės algos riba, bet atsižvelgiamai visos pareiginės algos intervalai. 18. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atskleisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių taikymo tarpusavio santykį. Kitaip sakant, nėra aišku, ar šiose dalyse nurodytais atvejais A1 lygio pareigybėje dirbančio socialinių paslaugų srities darbuotojo koeficiento didinimai galėtų būti sumuojami, t. y. minimalūs koeficientai galėtų būti didinami 41 procentu, ar, vis dėlto koeficientas būtų didinamas tik vienu, pvz., didesniu, dydžiu. Nepritarti
didinimai, tokios pačios nuostatos galioja ir dabar galiojančiame darbuotojų apmokėjimo projekte, dėl jų taikymo problemų nekildavo.
aiškiai nurodoma, kad didinimas 21 procentu numatomas tik įstatymo priede numatytam minimaliam pareiginės algos koeficientui, o 20 procentų didinimas A1 lygio pareigybei atliekamas, kai pareigybė priskiriama A1 kategorijai, t. y. asmuo turi magistrą arba jam prilyginamą kvalifikaciją. Tai, jei pavyzdžiui, socialinis darbuotojas bus priskiriamas A1 pareigybei, t. y. pagal jam pareigybės aprašymu priskirtas funkcijas bus reikalaujama magistro išsilavinimo, tai jam paskirtas koeficientas bus didinamas 20 proc. Socialiniams darbuotojų minimalūs koeficientai numatyti projekto priede 21 proc. visada turi būti didesni nei kitų sričių darbuotojų,. 19. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
5
19Nėra aiškus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatos,
numatančios, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų šio įstatymo 1 priede nustatyti minimalūs pareiginės algos koeficientai didinami 21 procentu, santykis su šio straipsnio 6 dalimi, kurioje išdėstyti jau konkretūs socialinių paslaugų srities darbuotojo pareiginės algos koeficiento didinimo pagrindai, atsižvelgiant į jo turimą kvalifikacinę kategoriją. Nepritarti Tokios pačios nuostatos yra numatytos ir dabar galiojančiame įstatyme, problemų ir klausimų taikant šias nuostatas nekildavo. Iš formuluočių aiškiai matomas šių nuostatų skirtumas, t. y. 6 str. 5 d. nuostatos yra taikomos tik įstatymo priede numatytai minimaliai koeficiento reikšmei didinti, o 6 d. nurodo, jog konkretaus darbuotojo pareiginė algos koeficientas, nustatytas pagal įstaigos darbo apmokėjimo sistemą, yra didinama atitinkamu procentu, kai jis įgyja atitinkamą kvalifikacinę kategoriją. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė – 2 (komiteto pirmininko balsas lėmė sprendimą). 20.
Respublikos Seimo kanceliarijos
76
„nustatant pareiginę algą“ įrašytini žodžiai „nustatant pareiginės algos
koeficientą“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1-5 dalims. Pritarti Siūlome tiklinti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstytia taip: „6. Nustatant pareiginę algą, pareiginės algos koeficientą papildomai įvertinamas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas tam tikrų profesijų atstovų trūkumas Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, trenerių ar ir socialinių paslaugų srities darbuotojų aukšta kvalifikacinė kategorija, nustatyta pagal tam tikrai darbuotojų grupei keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Šiais atvejais šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų. Trenerio pareiginės algos koeficientas didinamas atsižvelgiant į jo turimą galiojančią kvalifikacinę kategoriją: jeigu trenerio kvalifikacinė kategorija pirma, jo pareiginės algos koeficientas didinamas 45 procentais, jeigu antra, – 55 procentais, jeigu trečia, – 65 procentais, jeigu ketvirta, – 75 procentais, jeigu penkta,
Socialinių paslaugų srities darbuotojams, neturintiems kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos koeficientai gali būti didinami iki 10 procentų. Siūlome
taip:
„1. Mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginė
alga nustatoma pareiginės algos koeficientai nustatomi pagal šio įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą. 2. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui pareiginė alga nustatoma pareiginės algos koeficientai nustatomi pagal šio įstatymo
darbo stažą ir veiklos sudėtingumą. 3. Švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginė alga nustatoma pareiginės algos koeficientai nustatomi pagal šio įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše nustatytą pareigybių skaičių, vadovaujamo darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo vadovaujama įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir (ar) jų padaliniams, ir kitus darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus. 4. Mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginė alga nustatoma pareiginės algos koeficientai nustatomi pagal šio įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą ir veiklos sudėtingumą. 5.
pedagoginiu, pareiginė alga nustatoma pareiginės algos koeficientai nustatomi pagal šio įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į pareigybės lygį, vadovaujamo darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo vadovaujama įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir (ar) jų padaliniams, profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas darbas, analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbui, arba atliekamos funkcijos, analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, kitus darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus.“
Respublikos Seimo kanceliarijos
6
įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų“ nėra tiksli ir iš dalies nelogiška, nes įstatymo 1 priede numatyti tik minimalūs pareiginės algos koeficientai, kurių didinimas darbo apmokėjimo sistemoje neturi jokios teisinės reikšmės – minimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio įtvirtinimo įstatyme paskirtis yra ta, kad darbo apmokėjimo sistemoje jis negali būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje siūlome išbraukti žodžius ir skaičius „šio įstatymo 1 ir
Siūlome 6 straipsnio 6 dalį pakoreguoti taip: „6.
Nustatant pareiginę algą, pareiginės algos koeficientą papildomai įvertinamas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas tam tikrų profesijų atstovų trūkumas Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, trenerių air socialinių paslaugų srities darbuotojų aukšta kvalifikacinė kategorija, nustatyta pagal tam tikrai darbuotojų grupei keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Šiais atvejais šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų. Trenerio pareiginės algos koeficientas didinamas atsižvelgiant į jo turimą galiojančią kvalifikacinę kategoriją: jeigu trenerio kvalifikacinė kategorija pirma, jo pareiginės algos koeficientas didinamas 45 procentais, jeigu antra, – 55 procentais, jeigu trečia, – 65 procentais, jeigu ketvirta, – 75 procentais, jeigu penkta, – 90 procentų, jeigu šešta, – 100 procentų. Treneriams, neturintiems kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos koeficientai gali būti didinami iki 40 procentų. Socialinių paslaugų srities darbuotojo pareiginės algos koeficientas didinamas atsižvelgiant į jo turimą galiojančią kvalifikacinę kategoriją: jeigu socialinių paslaugų srities darbuotojo kvalifikacinė kategorija pirma (žemiausia), jo pareiginės algos koeficientas didinamas 15 procentų, jeigu antra (aukštesnė), – 20 procentų, jeigu trečia (aukščiausia),
Respublikos Seimo kanceliarijos
8 22.
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos koeficientas, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus darbuotojus, keičiamas darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientas turi būti nustatomas iš naujo, pasikeitus darbuotojo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijams, nurodytiems šio įstatymo 2 priede ir (arba) darbo apmokėjimo sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamos dalies pirmajame sakinyje yra nurodyta išimtis į 7 straipsnyje nurodytus darbuotojus, galima preziumuoti, kad šioje dalyje vartojamos sąvokos „koeficientas <...> keičiamas“ ir „koeficientas <...> nustatomas iš naujo“ savo turiniu yra tapačios. Atsižvelgiant į tai, svarstytina nuostata, pagal kurią „biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos koeficientas <...> keičiamas darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais“. Pažymėtina, kad darbo apmokėjimo sistemoje gali būti sunku nurodyti visus atvejus, kai turi būti keičiamas (nustatomas iš naujo) konkretaus darbuotojo pareiginės algos koeficientas. Iš anksto nenumačius visų atvejų reikės keisti darbo apmokėjimo sistemą, kurios keitimas, kaip žinia, yra ilgai trunkantis procesas. Pažymėtina ir tai, kad gali būti pakeisti aptariamame įstatyme nustatyti koeficientų dydžiai, nustatyti darbuotojui naują koeficientą numato ir keičiamas įstatymas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1 punktas, 9 straipsnio
nustatyti skirtingą darbo užmokesčio koeficiento dydžio keitimo (nustatymo) tvarką. Pritarti iš dalies Siūlome tikslinti 6 straipsnio 8 dalį taip:
„8. Biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginė alga, nustatyta pagal šio įstatymo
nuostatas ir biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemą, sulygstama darbo sutartyje.
Pareiginės algos koeficientas, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus darbuotojus, keičiamas (nustatomas iš naujo) darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientas turi būti keičiamas (nustatomas iš naujo), pasikeitus darbuotojo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijams, nurodytiems šio įstatymo 2 priede ir (arba) darbo apmokėjimo sistemoje. Dėl pastabos antros dalies – visi atvejai, kada skirtingose įstaigose atsiranda poreikis peržiūrėti darbuotojų pareigines algas negali būti išvardinti įstatyme, nes jie gali priklausyti nuo kiekvienos įstaigos, įstaigos personalo skyriaus specialistai geriausiai žino pasitaikančius atvejus ir juos gali numatyti darbo apmokėjimo sistemoje. Siekiama, kad įstaigos galėtų nusimatyti joms labiausiai tinkančias ir individualizuotas darbo apmokėjimo sistemas, suteikti daugiau įgaliojimų priimti sprendimus susijusius su jų veikla ir tinkamu veikimu, darbuotojų motyvavimu. 23. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
6
23Nėra aiški keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatų,
pagal kurią vertinamas biudžetinės įstaigos vadovas turi teisę kviesti jį į pareigas priimantį asmenį arba jo įgaliotą kitą asmenį dalyvauti vertinant jų veiklą, nors būtent jį į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo ir vertintų biudžetinės įstaigos vadovo veiklą. Pritarti iš dalies Jeigu biudžetinės įstaigos vadovo vertinimas pavedamas atlikti jį į pareigas priimančio asmens įgaliotam asmeniui, biudžetinės įstaigos vadovas pagal 9 straipsnio 6 dalį turi teisę kviesti į vertinimą biudžetinės įstaigos vadovą į pareigas priimantį asmenį. Tačiau jei vertinimas neįgaliojamas kitam asmeniui, toks asmuo gali būti nepaskirtas, todėl siūlome 9 str.
taip:
„6. Biudžetinės įstaigos vadovo veiklą vertina jį
į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo. Mokyklos vadovo veikla vertinama dalyvaujant mokyklos taryboms, švietimo pagalbos įstaigos vadovo veikla vertinama, dalyvaujant švietimo pagalbos įstaigų savivaldos institucijoms, jeigu jos yra (jeigu švietimo pagalbos įstaigose savivaldos institucijų nėra,
Respublikos Seimo kanceliarijos
9
straipsnio 9 dalies 1-3 punktus, o ne šios dalies 1-4 punktus (nes 4 punkte numatyta priemonė, kaip ir nurodyta, galės būti taikoma kaip papildoma prie kitų išvardintų), arba pateikus nuorodą šios dalies 1-4 punktus, papildomai nustatyti, kad taikant vieną iš šio straipsnio 9 dalies 1-3 punktuose nurodytų priemonių, papildomai gali būti taikoma ir 4 punkte nurodyta priemonė. Pritarti Siūlome 9 straipsnio 9 dalį dėstyti taip: „9.
Jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojo, (išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą), veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu biudžetinės įstaigos darbuotoją į pareigas priimančio asmens sprendimu, o jeigu biudžetinės įstaigos vadovo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, biudžetinės įstaigos vadovą į pareigas priimančio asmens įgalioto asmens (jeigu biudžetinės įstaigos vadovo veiklos vertinimą buvo įgaliotas atlikti kitas asmuo) rašytiniu motyvuotu pasiūlymu biudžetinės įstaigos vadovą į pareigas priimančio asmens sprendimu (pasirinktinai vienas iš šios dalies 1–4 3 punktuose numatytų nustatytų atvejų ir papildomai gali būti taikomos šios dalies 4 punkte numatytos nustatytos priemonės):“
Respublikos Seimo kanceliarijos
91
dalies 1 punkto nuostatos, numatančios, kad darbuotojui, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu nustatytas tos pareigybės didžiausias pareiginės algos koeficientas, o mokyklos vadovui, jo pavaduotojui ugdymui, mokyklos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui, švietimo pagalbos įstaigos vadovui, jo pavaduotojui ir švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjui, kurių darbas laikomas pedagoginiu, – ne didesnį negu 1,4 šio įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento, turinys bei jos galimas įgyvendinimas, nes nėra aišku nei apie kokį „1,4“ dydį kalbama, nei apie šio dydžio santykinį pritaikymą (veiksmą) koeficientų atžvilgiu.
Pritarti Siūlome 9 straipsnio 9 dalies 1 punktą tikslinti taip: „1) biudžetinės įstaigos vadovui ar darbuotojui, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu nustatytas tos pareigybės didžiausias pareiginės algos koeficientas, o mokyklos vadovui, jo pavaduotojui ugdymui, mokyklos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui, švietimo pagalbos įstaigos vadovui, jo pavaduotojui ir švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjui, kurių darbas laikomas pedagoginiu, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu kaip 1,4 šio įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento, arba“
Respublikos Seimo kanceliarijos
4 26.
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje siekiama nustatyti, kad biudžetinės įstaigos darbuotojai, jeigu buvo nustatyta, kad per paskutinius 6 mėnesius jie padarė darbo pareigų pažeidimą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Tačiau pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalyje, nustatančioje galimas skatinimo priemones, joks skatinimas už veiklos įvertinimą nenustatytas. Manytina, kad pareiginės algos koeficiento padidinimas po veiklos įvertinimo formaliai neturėtų būti laikomas kaip darbuotojo skatinimas 10 straipsnio apimtyje. Nepritarti Įstatymo projekto 9 str. 9 d. nurodomos galimos skatinimo priemonės po vertinimo, 9 str. 9 d. 2 p. yra nuoroda į 10 str. 2 d. numatytas skatinimo priemones, kaip viena iš priemonių, kuria galima skatinti darbuotoją ar vadovą po kasmetinio veiklos vertinimo įvertinus veiklą, kaip viršijančią lūkesčius, t. y. 9 str. 9 d. yra išvardinamos ir kitos skatinimo priemonės, o 10 str. 2 d. numato dar ir papildomas skatinimo priemones, todėl 10 str. 4 d. turi būti taikoma visoms skatinimo formoms po vertinimo. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė – 1. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2023-11-07 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau – LPSK) susipažino su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3187 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. 1. Įstatymo projektu iš esmės keičiama biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistema.
Įstatymu nustatomi tik minimalūs darbuotojų pareiginės algos koeficientai, o įstaigos vadovui paliekama diskrecijos teisė įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatyti aukštesnių koeficientų nustatymo kriterijus bei pačius koeficientus. Įstatymo projektas nenustato baigtinio kriterijų sąrašo, o pateikia tik pavyzdinį, taip suteikdamas laisvę įstaigos vadovui pačiam susikurti kriterijus pagal savo subjektyvius įsitikinimus ir jais vadovautis. LPSK primena, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutarimą Nr. KT26-N15/2015 byloje Nr. 19/2013 Dėl pedagogų, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reguliavimo, kur pasisakė, svarbiausi visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymais ir pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Taip pat pabrėžė, kad LR Konstitucijos 48 str 1 d. numato kiekvieno žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Konstitucinio teismo doktrinoje yra laikomasi pozicijos, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi būti nustatomas įstatymu ir mokamas įstatymų nustatytu laiku. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad oficialiosios konstitucinės valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos visiems iš valstybės (savivaldybės) biudžeto atlyginimą gaunantiems asmenims.
Atitinkamai, Konstitucinis teismas išaiškino, kad valstybės tarnybos (ir su ja susiję) procesiniai (procedūriniai) santykiai gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais, tačiau taip, kad nebūtų konkurencijos su įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu; aiškūs kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas ir jie turi būti nustatomi įstatymu; kadangi valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, jame turi būti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas. Kitaip, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti kitų valstybės institucijų teisės aktuose, atsirastų prielaidų susidaryti tokiai situacijai, kad Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti. Tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos, jo vaidmuo formuojant valstybės biudžetą tėra formalus, ir nesiderintų su Seimo konstitucinių įgaliojimų valstybės finansų srityje paskirtimi ir esme. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo aiškinimą, LPSK kelia klausimą dėl įstatymo projektu įtvirtinto principo, kada kiekvienos biudžetinės įstaigos vadovas galės spręsti kokiais kriterijais vadovaujantis ir kokio dydžio darbo užmokestį nustatyti kiekvienam atskiram darbuotojui, atitiktį LR Konstitucijai.
Patvirtinus įstatymo projekte numatytą biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo principą, Seimas, kaip sprendimo dėl valstybės biudžeto priėmėjas, tik formaliai spręs dėl biudžetinių įstaigų finansavimo, kadangi pačios įstaigos per savo darbo apmokėjimo sistemas diktuos kiek lėšų reikia jų darbuotojų darbo užmokesčiui. LPSK nuomone, toks teisinis reguliavimas yra ydingas, ir galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės į teisingą darbo apmokėjimą, kadangi tik įstaigos vadovas spręs, kokį darbo užmokestį nustatyti darbuotojui. Įvertinta (Nėra konkretaus siūlymo) Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo 4 str. 1 d. yra išvardinami atvejai, kada įstaigoms yra perskaičiuojami asignavimai, t. y. darbo užmokesčio fondas. Atkreipiame dėmesį, kad biudžetas yra formuojamas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, įstatymo 4 str. 5 d. yra įvardijami atvejai kada asignavimai darbo užmokesčiui yra neperskaičiuojami. Taigi Seimas, svarstydamas biudžetą, pirmiausia atsižvelgia į finansines valstybės galimybes, o tik po to į institucijų finansinius poreikius, todėl argumentai, kad Įstatymo projekte numatoma darbo apmokėjimo sistemos sudarymo tvarka ribotų Seimo galimybę savarankiškai spręsti dėl valstybės biudžeto, yra nepagrįsti.
Projekte nustatomos tiek darbo užmokesčio sudedamosios dalys, tiek esminiai kriterijai – darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ir pan., į kuriuos atsižvelgiant bus nustatoma darbuotojų pareiginė alga. 1.2 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
1
pareigybių sąrašas yra nustatomas konsultuojantis su darbuotojų atstovais. Konsultavimasis reiškia, kad sprendimas bus priimamas nebūtinai atsižvelgiant į pateiktas pastabas, vadinasi viskas yra vadovo diskrecijoje, kas reiškia, kad vadovas paliekama teisė priimti sprendimus pažeidžiančius darbuotojų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad konsultacijos dažnu atveju yra fikcijos, o ne realios derybos, įstatymų leidėjas turėtų pergalvoti kokių rezultatų siekia numatydamas tik konsultavimąsi, nes deklaruojami tikslai nebus pasiekti. Įvertinta (Nėra konkretaus siūlymo) Nei darbuotojai, nei darbuotojų atstovai negali kvestionuoti darbdavio diskrecijos priimti vienokį ar kitokį ekonominį, darbo organizavimo ar kitą su įmonės, įstaigos ar organizacijos veikla ar darbo sąlygomis bei darbo santykiais susijusį sprendimą. Informavimo ir konsultavimo reikalaujama tais atvejais, kai pagal įstatymus ir kitas darbo teisės normas numatoma, kad sprendimas turi būti priimtas atlikus informavimo ir konsultavimo procedūras. Šalių nuomonių sutapimas šių procedūrų pabaigoje yra socialiai pageidautinas, bet nėra privalomas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama profesinės sąjungos teisė, kad su ja būtų konsultuojamasi ir kad ji būtų informuojama, o konsultavimasis reiškia teisę būti išklausytai. [...] darbdavys turi sutikti su tuo, kad konsultacijos yra profesinės sąjungos proga daryti įtaką priimant sprendimą. Tai sukuria pareigą suteikti galimybę suinteresuotiems asmenims per jų interesams atstovaujantį asmenį būti išklausytiems prieš priimant arba pakeičiant su jais susijusį visuotinai taikomą aktą. Šia procedūra, atsižvelgiant į jos tikslus, siekiama taip pat ir sumažinti priimamo sprendimo klaidų tikimybę, ir išvengti nepasitenkinimo skundų pateikimo (ESTT 2003 m. lapkričio 23 d. sprendimo byloje Nr. T-63/02 Cerafogli ir Poloni 23 ir 24 punktai). Taip siekiama užtikrinti kuo visapusiškesnį ir efektyvesnį profesinės sąjungos dalyvavimą konsultacijose (ESTT 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Nr. T-713/14 Ipso prieš Europos Centrinį Banką 146 punktas). 1.3 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
1
biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio dalys, kurios neatitinka Darbo kodekso reguliavimo, kadangi nėra premijos, kaip darbo užmokesčio dalies. Toks teisinis reguliavimas diskriminuoja biudžetinėse įstaigose dirbančius darbuotojus, kadangi atima teisę gauti premiją už pasiektus darbo rezultatus ar metinę premiją. Atitinkamai, darbas valstybės sektoriuje daromas nepatrauklus ir nekonkurencingas. Įvertinta (Nėra konkretaus siūlymo) Projekte vietoj premijų yra numatytos vienkartinės piniginės išmokos ir iki 2 pareiginių algų dydžio piniginės išmokos už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant biudžetinei įstaigai nustatytus tikslus arba už pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (projekto 10 str. 2 d. 2 ir 4 p.). 1.4 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
5 4.
Įstatymo projekto 5 str. 5 d. nurodyta, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą nustato biudžetinės įstaigos vadovas. Įstatymo projektas nenumato įpareigojimo susiderėti dėl darbo apmokėjimo sistemos, tai reiškia, kad vadovui paliekama galimybė visiškai nesiderėti dėl darbo apmokėjimo sistemos, o pradėjus derybas jas nutraukti ir savo nuožiūra tokią patvirtinti. Esant tokiam reguliavimui visi darbuotojai yra paliekami vadovo diskrecijai, jų teisės nėra atstovaujamos ir ginamos, o tai suponuoja, kad deklaruojami tikslai nebus pasiekti. Įvertinta (Nėra konkretaus siūlymo) Žr. argumentus prie 1.2 pastabos. Įstatymas numato, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jei nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą privalo nustatyti įstaigos vadovas. Taigi apmokėjimo sistemos nustatymas yra derybų objektas ir priklauso nuo profsąjungų derybinių sugebėjimų ir aktyvumo. 1.5 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
5
biudžetinės įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. Realiai tokia procedūra vyks sekančiai: 1) informuos; 2) gaus atsakymą; 3) priims sprendimą tokį, kokį norės. Taigi, tai yra fikcija, laiko švaistymas, kadangi vadovas niekaip neįpareigojamas atsižvelgti į pastabas, nėra ginamos darbuotojų teisės ir interesas, o tai suponuoja, kad deklaruojami tikslai nebus pasiekti. Įvertinta (Nėra konkretaus siūlymo) Žr. argumentus prie 1.2 pastabos. Informavimo ir konsultavimo procedūros nėra fikcija, o priklauso nuo profsąjungų derybinių sugebėjimų ir aktyvumo. 1.6 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
5
6Įstatymo projekto 6 str.
Įstatymo projekto 6 str. 5 d. nustatoma galimybė socialinių paslaugų srities darbuotojų minimalius pareiginės algos koeficientus didinti 21 proc. Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia didinti
argumentais vadovaujantis yra mažinamas koeficientų didinimo procentas. Nepritarti. Projekte paliekama nuostata dėl socialinių paslaugų srities darbuotojų minimalių koeficientų didinimo, tačiau ne 30 procentų, kaip kad buvo iki šiol, o 21 procentu, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu didinami visų Įstatymo 1 priede numatytų pareigybių minimalūs koeficientai. Todėl tam, kad būtų išlaikyta neblogėjanti socialinių paslaugų srities darbuotojų padėtis palyginti su dabar galiojančia, minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai turėtų būti didinami vidutiniškai 21 procentu. Didesnius nei minimalius koeficientus įstaigos vadovas gali numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri tvirtinama suderinus su darbuotojų atstovais. Biudžetinių įstaigų vadovams šis didinimas taip pat taikomas. Pareiginės algos koeficiento diferencijavimas pagal profesinio (vadovaujamo) darbo patirtį ar pareigybės lygį bus galima numatyti darbo apmokėjimo sistemose. 1.7 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
įstaigų darbuotojų veiklos vertinimą. LPSK nuomone, pats veiklos vertinimas kaip reiškinys valstybiniame sektoriuje yra ydingas ir formalus, kadangi negali sukelti tokių pačių pasekmių, kaip privačiame sektoriuje, t.y. biudžetinės įstaigos gyvena savo biudžetų ribose, neuždirba ir neskirsto papildomų lėšų, todėl negali ir neturi diskrecijos teisės spręsti, kiek padidinti darbo užmokestį gerai dirbančiam darbuotojui.
Atsižvelgiant į pastabą dėl darbo apmokėjimo sistemos nustatymo poįstatyminiais teisės aktais, LPSK mano, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimas taip pat galimai prieštarauja Konstitucijai, sukelia teisėtus lūkesčius darbuotojui, o iš Seimo atima teisę priimti sprendimus dėl valstybės biudžeto, kadangi biudžeto dydį diktuos ne Seimas, o biudžetinių įstaigų vadovai per darbo apmokėjimo sistemas. Nepritarti. Žr. argumentus prie 1.1 pastabos. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas prieštaravimo Konstitucijai neįžvelgė. Įstaigų biudžetų dudarymo klausimas nėra šio įstatymo objektas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 254 ,,Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimais bus nustatyti darbuotojų veiklos rezultatų vertinimo kriterijai. Taip, kaip pagal dabar galiojantį Įstatymą darbdavys galėjo skirti nuo 5 iki 40 proc. dydžio kintamąją dalį, taip ir pagal Projekto nuostatas darbdavys turės teisę, atsižvelgdamas į darbuotojo tiesioginio vadovo įvertinimą, taikyti vieną iš kelių skatinimo priemonių. Padėka, kaip skatinimo priemonė, yra plačiai naudojama tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose. Pagal numatomą reglamentavimą gali būti skiriama tiek atskirai, tiek ir su kitomis skatinimo priemonėmis. 1.8 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
7
būti įvertinta biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla.
Šioje dalyje reikia atkreipti dėmesį į du aspektus: 1) vertinimo kriterijai yra subjektyvūs ir individualaus vertinamojo pobūdžio. Tai reiškia, kad darbuotojas turės atitikti vadovo lūkesčius, kurie kiekvieną dieną gali keistis ir darbuotojo vertinimas priklausys nuo tos dienos vadovo nusiteikimo; 2) įstatymo projektas nenustato, kad darbuotojui bent būtų iš anksto iškeliami ir raštu suformuluojami „lūkesčiai“, kuriuos jis turės atitikti vertinimo metu. Tai reiškia, kad darbuotojas nebus vertinamas objektyviai, pagal iš anksto suformuluotas užduotis, o visiškai priklausys nuo vadovo pasaulio suvokimo ir vertinimo dienos nuotaikos bei neapibrėžtų ir kintančių lūkesčių. Papildomai numatoma ir neeilinio veiklos vertinimo galimybė, kas suponuoja, kad darbuotojas bus orientuotas ne į tiesioginių funkcijų atlikimą, o savęs stebėjimą, atitinka vadovo lūkesčius ar ne. Taip pat, toks teisinis reguliavimas užprogramuoja psichologinio smurto problemą įstaigose, kada vadovai savo teisę vertinti darbuotojus pagal įsivaizduojamus lūkesčius ir dar turėdami teisę tai daryti bet kada, nebūtinai kartą per metus, sukels papildomą stresą ir įtampą darbuotojams, o tai neatitinka saugių ir sveikų darbo sąlygų reikalavimų darbo vietai. Įvertinta Atsižvelgta. Lūkesčiai bus suformuoti raštu (kaip kad suformuotos būdavo užduotys). Tai reglamentuos vertinimo aprašas. Žr. argumentus dėl
d. nutarimo Nr. 254 ,,Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimais bus nustatyti darbuotojų veiklos rezultatų vertinimo kriterijai. Neeilinis vertinimas leis dar kartą metų eigoje įvertinti darbuotojo lūkesčius ir atsižvelgiant į įstaigos biudžetą (kuris galbūt bus didesnis nei metų pradžioje vykstant kasmetiniam vertinimui) paskatinti darbuotoją.
1.9 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
113
kai biudžetinės įstaigos veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės biudžetinės įstaigos vadovo ar darbuotojo veiklos gerinimo planas. Jei pasibaigus biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos gerinimo plano terminui biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, biudžetinės įstaigos darbuotojas atleidžiamas iš pareigų. Toks teisinis reguliavimas neatitinka darbo kodekso
pareigą nutraukti darbo santykius, jei darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų. Tuo tarpu, įstatymo projektas imperatyviai nustato, kad darbuotojui nepasiekus sutartų rezultatų, jis turi būti atleistas iš pareigų. Toks reguliavimas ženkliai blogina darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir patenkančių į įstatymo projekto reguliavimo sritį, darbo sąlygas. Įvertinta (Nėra konkretaus siūlymo) Darbuotojas ne iš karto atleidžiamas, kai neatitinka lūkesčių, o tik sudarius galimybę savo veiklą pagerinti. Įstatymo projekte darbuotojui numatoma galimybė gerinti savo veiklos rezultatus, rezultatų gerinimo plane sutarus kartu su darbuotoju turi būti numatomi realios užduotys ir tikslai, gali būti numatomas papildomas darbuotojo kvalifikacijos tobulinimas ir tik darbuotojui per numatytą protingą terminą nepagerinus darbo rezultatų su darbuotoju yra nutraukiami darbo santykiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad neefektyvus ir netinkamas biudžetinių įstaigų darbuotojų darbas sudaro galimybes nekokybiškoms viešosios paslaugoms bei netvariam valstybės biudžeto lėšų naudojimui, todėl negali susidaryti tokios situacijos, kai sistemingai blogai dirbantis darbuotojas toliau dirba biudžetinėje įstaigoje. 1.10 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
21
padėka, kaip skatinimo priemonė, neturėtų būti reglamentuota įstatymu, kadangi net ir to nenumačius įstatyme, vadovai skiria padėkas gerai dirbantiems darbuotojams. Atkreiptinas dėmesys, kad padėka naudojama tik kaip papildoma skatinimo priemonė, o labiausiai motyvuojanti priemonė yra įvertinimas pinigine išraiška, tačiau įstatymas premijos biudžetinių įstaigų darbuotojams nenumato. Tuo tarpu, to paties straipsnio 2 d. 2 p. apriboja, kad gali būti skiriama 1-2 pareiginių algų dydžio piniginė išmoka. Atitinkamai ši nuostata bus faktiškai neįgyvendinama, kadangi biudžetinėse įstaigose retai būna tiek lėšų, kad papildomai darbuotojams išmokėti 1-2 papildomus darbo užmokesčius. Kitas šios nuostatos aspektas, vadovas laisvai galės paskirti vienam ar dviem darbuotojams išmokas, o kiti darbuotojai gaus padėkas. Toks siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai. Nepritarti. Žr. argumentus dėl 1.1 pastabos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 254 ,,Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimais bus nustatyti darbuotojų veiklos rezultatų vertinimo kriterijai.
Taip, kaip pagal dabar galiojantį Įstatymą darbdavys galėjo skirti nuo 5 iki 40 proc. dydžio kintamąją dalį, taip ir pagal Projekto nuostatas darbdavys turės teisę, atsižvelgdamas į darbuotojo tiesioginio vadovo įvertinimą, taikyti vieną iš kelių skatinimo priemonių. Padėka, kaip skatinimo priemonė, yra plačiai naudojama tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose. Pagal numatomą reglamentavimą gali būti skiriama tiek atskirai, tiek ir su kitomis skatinimo priemonėmis. 1.11 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
4
biudžetinės įstaigos darbuotojai, kuriems per paskutinius 6 mėnesius buvo nustatytas darbo pareigų pažeidimas, neskatinami, išskyrus atvejį, kai darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Toks reguliavimas siūlomas, atsižvelgiant į Darbo kodekso 142 str. nuostatas. Tačiau neatsižvelgiama, kad Darbo kodekso 142 str. kalba apie dviejų rūšių premijavimo tikslus: 1) kai premija skiriama už darbo rezultatus pagal įstaigoje nustatytą tvarką (dažniausiai pagal darbo apmokėjimo sistemą); 2) darbdavio iniciatyva paskatinti už gerai atliktą darbą. Pirmu atveju Darbo kodeksas nurodo, kad premija turi būti skiriama, antruoju atveju, kai darbdavys savo iniciatyva nori paskatinti darbuotoją – premija gali būti neskiriama. Šiuo atveju darbo kodeksas dispozityviai nurodo, kad darbdavys gali apsispręsti tiek skirti skatinamąją premiją, tiek neskirti. Įstatymo projektas ne tik, kad neatskiria skatinimo tikslų, suplaka abiejų rūšių skatinimą į vieną vietą, tačiau kartu ir imperatyviai nurodo, kad darbuotojas, kuriam per paskutinius 6 mėnesius buvo nustatytas darbo pareigų pažeidimas, neskatinamas.
Toks reguliavimas ženkliai blogina darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir patenkančių į įstatymo projekto reguliavimo sritį, darbo sąlygas. LPSK atkreipia dėmesį, kad dalis aukščiau išvardintų pastabų buvo teiktos ir į pirmą įstatymo projekto variantą, tačiau įstatymo projekto rengėjai, susitikimuose su suinteresuotomis šalimis nematė prasmės ne tik, kad atsižvelgti į pateiktas pastabas, tačiau nebuvo sudaryta galimybė išdiskutuoti ir išsiaiškinti keliamas problemas. Susitikimų metu buvo paviršutiniškai išklausytos bendros nuomonės ir nesudaryta galimybė diskutuoti esminiais klausimais. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, LPSK siūlo ieškoti sprendimų ir atitinkamai koreguoti įstatymų projektus svarstant juos su socialiniais partneriais bei pasitikrinti siūlomo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai. Įvertinta (Nėra konkretaus siūlymo) Pagal dabar galiojantį reguliavimą darbuotojas neskatinamas, jei per paskutinius 12 mėnesių padarė pareigų pažeidimą. Taigi numatomu reguliavimu (6 mėn.) darbuotojų padėtis yra gerinama, lyginant su prieš tai buvusiu reglamentavimu. 2.1 Lietuvos pedagogų psichologinių tarnybų vadovų asociacija 2023-11-09
X sk
Atkreipiame dėmesį, kad dėl prašomų pokyčių Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme (toliau – Įstatymas) Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacija (toliau – Asociacija) kreipėsi į Švietimo mokslo ir sporto ministeriją 2022 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 4;
nepavyko.
Siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimai:
pastoviosios dalies koeficientus sieti ne su vadovaujamo darbo patirtimi (metais), bet su pedagoginio darbo stažu (metais) ) (2 priedas, X skyrius,
Asociacijos turimais duomenimis tarnybų vadovai pagal darbo patirtį pasiskirsto taip: Darbo patirtis metais Tarnybų vadovų turinčių pedagoginės darbo patirties dalis procentais Tarnybų vadovų turinčių vadybinės darbo patirties
iš esmės keisti kriterijus, pagal kuriuos nustatomi pareiginės algos koeficientai. Konkretus pasiūlymas nepateiktas. Tokiam sprendimui būtina surinkti išsamius duomenis, atlikti jų analizę, parengti ir išdiskutuoti pasiūlymus, įvertinti jų poveikį finansams. Siūlomiems pokyčiams būtina pasirengti, numatyti reikiamą finansavimą. Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildomas komitetas dėl šių klausimų priėmė protokolinį sprendimą su siūlymu ministerijoms dėl sisteminio PPT tinklo peržiūrėjimo. 2.2 Lietuvos pedagogų psichologinių tarnybų vadovų asociacija 2023-11-09
intervalus, priartinant juos prie realiai tarnybose esančių pareigybių skaičiaus (2 priedas, X skyrius, 50. straipsnis ir 51 straipsnis).
Komentaras Asociacijos turimais duomenimis tarnybos pagal darbuotojų skaičių pasiskirsto taip: Etatų skaičius Tarnybų turinčių tiek etatų dalis procentais
Matome, kad net trečdalis tarnybų turi iki 10 darbuotojų, beveik pusė tarnybų turi nuo 10 iki 20 darbuotojų ir mažiau nei penktadalis turi daugiau nei 20 darbuotojų. Šiuo metu tik dvi tarnybos turi daugiau nei 50 darbuotojų. Nepritarti. Žr. argumentus prie prie 2.1 pasiūlymo. 2.3 Lietuvos pedagogų psichologinių tarnybų vadovų asociacija 2023-11-09
3Nustatyti Švietimo pagalbos įstaigų vadovams,
pavaduotojams, skyrių vedėjams, kurių darbas laikomas pedagoginiu, koeficientų didinimą dėl veiklos sudėtingumo (2 priedas, X skyrius, 52. straipsnis). Komentaras Švietimo pagalbos įstaigų vadovai, pavaduotojai ir skyrių vedėjai nuolat konsultuoja ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų vadovus švietimo pagalbos organizavimo vaikams su specialiaisiais ugdymo/si poreikiais (toliau – SUP) ir ugdymo įtraukties klausimais (Švietimo pagalbos įstaigų specialistams už darbą su SUP vaikais mokamas 20 procentų priedas dėl darbo sudėtingumo). Įvertinta. Į šį pasiūlymą atsižvelgta. Projekto 2 priedas papildytas 52 punktu, pagal kurį pareiginės algos koeficientai švietimo pagalbos įstaigų vadovams gali būti didinami dėl veiklos sudėtingumo pagal savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus kriterijus, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojams ir skyrių vedėjams, kurių darbas laikomas pedagoginiu, – pagal biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus.
Jeigu švietimo pagalbos įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, kurio darbas laikomas pedagoginiu, ar skyriaus vedėjo, kurio darbas laikomas pedagoginiu, veikla atitinka vieną veiklos sudėtingumo kriterijų, jo pareiginės algos koeficientas gali būti didinamas ne daugiau kaip 20 procentų, jeigu du ir daugiau veiklos sudėtingumo kriterijų – ne daugiau kaip 25 procentais. 2.4 Lietuvos pedagogų psichologinių tarnybų vadovų asociacija 2023-11-09
pakeisti vadovų, pavaduotojų ir skyrių vedėjų darbo apmokėjimo tvarką. Pagal LR Vyriausybės programos nuostatas direktoriaus atlyginimas turėtų viršyti didžiausią specialisto atlygį ne mažiau kaip 40% (2 priedas, X skyrius, 50 straipsnis ir 51 straipsnis). Mažiausias vadovų koeficientas (1,6640) turi būti bent 40% didesnis nei didžiausias galimas specialisto koeficientas: 1,3053 + 20% + 20% = 1,8796. Komentaras Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacija atliko apklausą dėl vadovų darbo užmokesčio koeficientų. Remiantis jos rezultatais, prašome pakeisti vadovų darbo apmokėjimo tvarką, nes situacija yra labai įvairi ir priklauso nuo savivaldybės, kurioje vadovai dirba. Susiduriama su tuo, kad pirmos kategorijos su 25 metų stažu psichologas (jei toks dirba toje tarnyboje) gauna didesnį atlygį nei direktorius. Taip yra todėl, kad psichologo pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 % dėl A1 kategorijos ir 20 % dėl darbo sudėtingumo, tačiau tarnybų vadovų atlyginimas nėra didinamas.
Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties 2022 m. gruodžio 23 d. Nr. S-861 nuostatas:
„6.1. pagal valstybės finansines galimybes palaipsniui didinti
valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, kad 2024 m. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytas mokyklų vadovų mažiausias koeficientas būtų 40 procentų didesnis nei šiame įstatyme nustatytas didžiausią pedagoginio darbo stažą turinčio mokytojo eksperto pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Šiame papunktyje nurodytas mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų padidinimas apima ir padidinimą dėl mokyklos vadovo pareigybės priskyrimo A1 lygiui, jei pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą ši pareigybė priskiriama A1 lygiui. Mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, nurodytus Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme, didinti tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai didinami mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai; 6.2.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytas švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų minimalias intervalų ribas nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinus tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai padidinti mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, ir atsisakius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalų, 2024 m. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai didinami mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Šiame papunktyje nurodytas švietimo pagalbos įstaigų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimas apima ir didinimą dėl švietimo pagalbos įstaigos vadovo pareigybės priskyrimo A1 lygiui, jei pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą ši pareigybė priskiriama A1 lygiui“. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vyriausybės programos nuostatas ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, sudarytą su Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesine sąjunga, įsipareigojimas pasiekti, kad pareiginės algos koeficientas būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą, yra taikomas tik mokyklų (o ne visų švietimo įstaigų) vadovams.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonė (1.3.10 p.):
„Gerinti mokyklų vadovų darbo apmokėjimo sąlygas, siekiant, kad
mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą“. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis numato, kad:
„6.2. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo
ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytas švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų minimalias intervalų ribas nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinus tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai padidinti mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, ir atsisakius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalų, 2024 m. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai didinami mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Šiame papunktyje nurodytas švietimo pagalbos įstaigų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų padidinimas apima ir padidinimą dėl švietimo pagalbos įstaigos vadovo pareigybės priskyrimo A1 lygiui, jei pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą ši pareigybė priskiriama A1 lygiui;“.
Laikantis šios kolektyvinės sutarties nuostatos, Įstatymo projekte švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginės algos koeficientai didinami tais pačiais tempais kaip mokyklų vadovams: nuo 2024 m. sausio 1 d. – 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 d. – 10 proc. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įstatyme nustatytas mažiausias švietimo pagalbos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientas (be didinimo dėl veiklos sudėtingumo) bus 27,5 proc. didesnis už didžiausią švietimo pagalbos specialisto pareiginės algos koeficientą (be didinimo dėl veiklos sudėtingumo). 2.5 Lietuvos pedagogų psichologinių tarnybų vadovų asociacija 2023-11-09
Vsk IVsk
V skyriaus 28 punktą (lentelę), įrašant karjeros specialisto pareigybę prie pareigybių, kur suteiktos kvalifikacinės kategorijos ir numatyti specialistų atestacijos ir kategorijų suteikimo kriterijus ( IV skyrius 23 straipsnis, V skyrius,
pagalbos ir švietimo įstaigose dirba skirtingą išsilavinimą ir patirtį turintys specialistai. Yra specialistų baigusių karjeros projektavimo arba karjeros edukologijos studijas, yra įgijusių magistro laipsnį ugdymo karjerai srityje. Įstatyme jie klasifikuojami kaip kvalifikacinės kategorijos neįgiję specialistai nors, darbdavio įsakymu, jiems galima suteikti IV kategoriją (kaip ir kitiems švietimo pagalbos specialistams).
Galimybė įgyti kvalifikacinę kategoriją iki šiol nenumatoma, nors dauguma karjeros specialistų yra baigę Lietuvos neformaliojo centro organizuotus 200 val. mokymus pagal programą. Tai tikrai menkina karjeros specialisto pareigybės patrauklumą ir prestižą. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ir įvertinus pateiktus motyvus, prašome inicijuoti minėtus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimus. Nepritarti. Karjeros specialistų darbo apmokėjimas yra reglamentuojamas Įstatymo projekto 2 priedo IV skyriuje (23-27 punktuose). Šio skyriaus nuostatos taikomos ir mokyklose, ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose dirbantiems karjeros specialistams, todėl V skyriaus (arba 28 punkto) papildymas būtų perteklinis. Karjeros specialistų pareiginės algos koeficientas yra nurodytas Įstatymo projekto 2 priedo 23 punkte prie pareigybių, kurioms nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos, nes pagal Švietimo įstatymą karjeros specialistai nėra atestuojami. Siekiant įtvirtinti karjeros specialistų atestaciją, pirmiausia turi būti keičiamas Švietimo įstatymas. 3. Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija 2023-11-14
Prašome Švietimo ir mokslo komiteto pritarti 2023-11-07 pasiūlymui XIVP-3187 įtraukti fizinio ugdymo mokytojo pareigybę į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 naująją redakciją (toliau – Įstatymas). Įstatymas reglamentuoja darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius. Fizinio ugdymo mokytojo pareigybė ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra įteisinta švietimo, mokslo ir sporto ministro, kaip nurodyta Įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punktuose.
Tačiau ši pareigybė neįvardinta 2 priede. Pritarus pasiūlymui XIVP-3187, būtų ištaisyta klaida ir apibrėžti šių darbuotojų pareiginės algos koeficientai bei darbo krūvio sandara. Fizinio, kaip ir meninio, ugdymo mokytojai, drauge su Įstatyme įrašytais ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo mokytojais, įgyvendina ugdymo programas ir dirba su visais ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančiais vaikais. 1 etatu dirbantis fizinio ugdymo mokytojas planuoja, organizuoja ir vykdo apytiksliai 120-220 vaikų fizinį ugdymą. 65 proc. Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų jau dirba šie pedagogai, tačiau neapibrėžti jų pareiginės algos koeficientai bei darbo krūvio sandara, sukelia keblumų etatus skirstančioms savivaldybėms ir įstaigų vadovams. Priėmus pasiūlymą XIVP-3187, jokių papildomų lėšų neprireiks. Savivaldybės vadovaujasi Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679. Jame nustatyta, kad finansavimas skiriamas ugdymo programų įgyvendinimui, o ne atskirų pareigybių finansavimui. Taigi kiekviena savivaldybė savarankiškai pasirenka, kas įgyvendina ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija veikia nuo 2014 metų. Ji vienija 273 vaikų fizinį ugdymą įgyvendinančius darbuotojus iš 42 Lietuvos savivaldybių. Visi šie darbuotojai laukia teigiamo Jūsų sprendimo. Pritarti. Komitetas pritarė Seimo narių V.Targamadzės, K.Mažeikos ir kt. 2023-11-07 pasiūlymams.
2023-11-07 pasiūlymams. 4.1 Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga; Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija (tos pačios pastabos) 2023-11-145 Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – LKDPS), atstovaudama savo darbdavio lygmens profesinių sąjungų organizacijas, teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3187 (toliau – Įstatymo projektas). Pirmiausiai, norime išreikšti susirūpinimą dėl netinkamo socialinių partnerių įtraukimo į šio Įstatymo projekto ruošimo procesą. Socialinis dialogas tarp Įstatymo projekto rengėjų ir socialinių partnerių, galutiniame rezultate buvo neproduktyvus, o po dviejų Įstatymo projekto derinimo posėdžių ir užsitęsusių diskusijų, matomas tik minimalus atsižvelgimas į socialinių partnerių pastabas. Viso proceso metu buvo matomas bandymas derinimo procedūras atlikti formaliai, nesiekiant išgirsti bei atsižvelgti į kitos pusės argumentus, socialiniams partneriams nurodant, kad pagrindinė Įstatymo projekto siekiamybė turėtų būti biudžetinio sektoriaus darbo apmokėjimo sąlygų suvienodinimas su valstybės tarnybos sektoriumi. Toks požiūris yra visiškai nesuprantamas ir ydingas teisėkūros prasme, kadangi esamų teisės aktų spragos turėtų būti šalinamos, o ne plečiamos kitiems sektoriams, be kita ko, toks požiūris visiškai neatliepia biudžetinio sektoriaus darbuotojų keliamo susirūpinimo dėl Įstatymo projekto problematikos. Informuojame, kad po Įstatymo projekto įregistravimo, sulaukiame aibės pasipiktinusių ir sunerimusių reakcijų iš biudžetinio sektoriaus darbuotojų bei mūsų struktūrinių padalinių valdymo organų.
Mūsų nuomone, dabartinėje Įstatymo projekto redakcijoje yra per daug neaiškumų, darbuotojų sąlygų pabloginimų, o darbuotojų interesą užtikrinančių saugiklių praktiškai nėra, todėl LKDPS visiškai nepritaria ir nepalaikys dabartinės Įstatymo projekto redakcijos, kuri yra sistemiškai ydinga dėl sekančių priežasčių:
Dėl Įstatymo projekto 5 str. ir darbo apmokėjimo sistemų, vertinant bendrą Įstatymo projekto kontekstą, keičiamą metinių veiklos vertinimų tvarką, panaikintą minimalių koeficientų nustatymą pagal darbo stažą ir kitų darbo apmokėjimo sąlygų prastinimą, darbdaviui yra paliekama absoliuti diskrecija nustatyti darbo apmokėjimo sistemą, remiantis niekuo daugiau, nei savo nuožiūra. Pagal dabartini LR darbo kodekso reglamentavimą, darbo apmokėjimo sistema turi būti derinama su darbuotojų atstovais, vykdant informavimo ir konsultavimo procedūras, tačiau šios procedūros nėra pakankamas saugiklis apsisaugoti nuo darbdavių piktnaudžiavimo, kuomet Įstatymų projektu panaikinami net ir minimalūs kriterijai dėl darbo apmokėjimo sistemos teisingumo, Įstatymo projekte paliekama galimybė nustatyti darbo apmokėjimo sistemą darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje, tačiau įstaigai neturint tokios sutarties, kol ir jeigu tokia sutartis būtų sudaryta, darbuotojams būtų taikoma vienašališkai darbdaviui palanki darbo apmokėjimo sistema. Tokia situacija yra visiškai nepriimtina darbuotojų atžvilgiu, Įvertinta (Nėra konkretaus siūlymo) Atkreiptinas dėmesys, kad nei darbuotojai, nei darbuotojų atstovai negali kvestionuoti darbdavio diskrecijos priimti vienokį ar kitokį ekonominį, darbo organizavimo ar kitą įmonės, įstaigos ar organizacijos veikla ar darbo sąlygomis bei darbo santykiais susijusį sprendimą.
Informavimo ir konsultavimo reikalaujama tais atvejais, kai pagal įstatymus ir kitas darbo teisės normas numatoma, kad sprendimas turi būti priimtas atlikus informavimo ir konsultavimo procedūras. Šalių nuomonių sutapimas šių procedūrų pabaigoje yra socialiai pageidautinas, bet nėra privalomas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama profesinės sąjungos teisė, kad su ja būtų konsultuojamasi ir kad ji būtų informuojama, o konsultavimasis reiškia teisę būti išklausytai. [...] darbdavys turi sutikti su tuo, kad konsultacijos yra profesinės sąjungos proga daryti įtaką priimant sprendimą. Tai sukuria pareigą suteikti galimybę suinteresuotiems asmenims per jų interesams atstovaujantį asmenį būti išklausytiems prieš priimant arba pakeičiant su jais susijusį visuotinai taikomą aktą. Šia procedūra, atsižvelgiant į jos tikslus, siekiama taip pat ir sumažinti priimamo sprendimo klaidų tikimybę, ir išvengti nepasitenkinimo skundų pateikimo (ESTT 2003 m. lapkričio 23 d. sprendimo byloje Nr. T-63/02 Cerafogli ir Poloni 23 ir 24 punktai). Taip siekiama užtikrinti kuo visapusiškesnį ir efektyvesnį profesinės sąjungos dalyvavimą konsultacijose (ESTT 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Nr. T-713/14 Ipso prieš Europos Centrinį Banką 146 punktas). Taip pat įstatymo projekte yra numatomi kriterijai, kuriais remiantis darbo apmokėjimo sistemose turėtų būti numatomi koeficientai atitinkamoms pareigybėms.
Išvardijami kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) (5 str. 5 d.). 4.2 Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga; Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija (tos pačios pastabos) 2023-11-145 Dėl Įstatymo projekto 5 str. ir kintamosios pareiginės algos dalies panaikinimo, atsižvelgiant į tai, jog Įstatymo projekte darbdaviui numatoma teisė, o ne pareiga, per įvairias skatinimo priemones, ar metinės veiklos vertimo rezultatų pagrindu, darbuotojams gerinti darbo užmokesčio sąlygas, kuomet darbuotojas pasiekia gerus rezultatus, bet tik tuo atveju jeigu rezultatai viršija darbdavio lūkesčius, kintamosios pareiginės algos dalies panaikinimas suprantamas kaip darbuotojų darbo užmokesčio sąlygų bloginimas ir bandymas taupyti valstybės biudžetą, biudžetinio sektoriaus darbuotojų sąskaita. Toks reglamentavimas yra nesuprantamas ir motyvaciniu požiūriu, kadangi darbuotojui nesuteikiama absoliučiai jokia garantija, kad už jo nepriekaištingą veiklą ir papildomą įdirbį bus atlyginta atitinkamai ir sąžiningai. Dauguma biudžetinio sektoriaus darbuotojų yra kvalifikuoti savo srities specialistai, kurie išmano savo darbą ir geba jį dirbti puikiai, todėl, keičiant dabartinį darbo apmokėjimo reglamentavimą į modelį, kuomet darbdavys turi teisę visiškai neatsižvelgti į darbuotojo rezultatus, bus padaryta didžiulė finansinė žala geriausiems sektoriaus darbuotojams, be kita ko, bus sudarytos palankios sąlygos diskriminacijai bei mobingui.
Teoriškai, kintamoji dalis darbuotojui nėra garantuota, tačiau praktiškai, gerai dirbantys darbuotojai, pagal dabartinį reglamentavimą, gali pagrįstai tikėtis šios papildomos darbo užmokesčio dalies. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto numatytus skatinimo metodus bei jų dispozityvų taikymą, kintamosios pareiginės algos dalies panaikinimas sudaro situaciją, kuomet darbuotojas gali negauti jokios finansinės naudos dėl savo pastangų darbe, taip mažinant darbuotojo motyvaciją, bloginant jo finansinę padėtį ir prastinant biudžetinio sektoriaus efektyvumą, plačiąja prasme. Taipogi, reikėtų turėti omenyje, jog kintamosios dalies panaikinimas jokiais būdais nereikš aukštesnių pareiginės algos koeficientų, per lėšų perskirstymą, kintamąją dalį integruojant į pareiginės algos koeficientą, kadangi darbdaviu praktiškai suteikiama teisė rengti darbo apmokėjimo sistemas, remiantis išskirtinai savo nuožiūra. Be kita ko, vertinant galimybę numatyti kintamąją pareiginės algos dalį darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje ir darbo apmokėjimo sistemoje, išlieka klausimas ar kintamosios pareiginės algos dalies naikinimas Įstatymo projekte yra būtinas dabartinio reglamentavimo pakeitimas. Įvertinta Iš dalies atsižvelgta.
Įstatymo projekte yra paliekama galimybė įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje susitarti dėl kintamosios dalies mokėjimo, taip sudaroma galimybė profesinėms sąjungos stipriau vystyti socialinė dialogą, o likusios skatinimo priemonės yra tokios pačios, kaip ir valstybės tarnautojams, taip užtikrinama vieninga viešojo sektoriaus atlygio politika ir motyvacinė sistema. 4.3 Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga; Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija (tos pačios pastabos) 2023-11-149 Dėl Įstatymo projekto 9 str. ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos keitimo, naujoji darbuotojų vertinimo tvarka yra absoliučiai ydinga, pradedant jau išdėstytais argumentais dėl kintamosios pareiginės algos dalies panaikinimo, nepakankamo dėmesio darbuotojų motyvavimui, bei aiškios sistemos trūkumo, kuomet darbuotojas gali pagrįstai tikėtis teisingo jo pastangų atlyginimo. Papildomai, naujoji veiklos vertinimo tvarka yra neapibrėžta, nukreipta prieš darbuotoją ir paliekanti plačias galimybes veiklos vertinimą darbdaviui naudoti kaip manipuliacinį arba susidorojimo su darbuotoju įrankį. Galimybė darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje numatyti papildomą reglamentavimą dėl vertinimo tvarkos nesuteiks didelės naudos darbuotojams, tačiau tai taps būtinu procesu, siekiant atitaisyti ydingą Įstatymo projekto reglamentavimą. Manome, kad Įstatymo projekto numatyta darbuotojų veiklos vertinimo sistema yra problematiška šiais aspektais:
prievolės suformuluoti aiškias ir apibrėžtas darbuotojo metinės veiklos užduotis, taip sudarant situaciją, kuomet darbuotojo veikla vertinama visiškai neaiškiais, greičiausiai subjektyviais kriterijais. Atsižvelgiant į galimų vertinimo rezultatų apibrėžimus, tampa visiškai neaišku kaip darbuotojas gali viršyti darbdavio ar tiesioginio vadovo lūkesčius, prieš tai jų neišreiškiant darbuotojui. 2.
rezultatų apibrėžimai ir jų sukeliamos teisinės pasekmės darbuotojams, kelia labai rimtų klausimų dėl darbuotojų veiklos vertinimo tikslo. Darbuotoją įvertinus kaip „viršijantį lūkesčius“, darbdavys turi teisę, bet ne pareigą, darbuotojui kelti pereiginės algos koeficientą, ne mažesne negu 0,06 dalimi. Tai yra mažų mažiausiai juokinga darbuotojo skatinimo priemonė, kuomet pastangos viršyti lūkesčius gali būti, bet nebūtinai bus, atlyginamos reikšmingai žemesniu atlyginimo kėlimu, negu gaunant dabartiniame reglamentavime numatytą kintamąją pareiginės algos dalį. Taipogi, maksimali kėlimo riba numatoma darbo apmokėjimo sistemoje, kuri, dėl pirmiau nurodytų priežasčių, gali būti nesąžininga darbuotojų atžvilgiu. Kaip alternatyva, darbuotojas gali būti paaukštintas pareigose, tačiau kyla klausimas ar visais atvejais tai yra siekiamybė biudžetiniame sektoriuje. Pagal šakines specifikas, nemaža dalis biudžetinio sektoriaus darbuotojų yra savo srities specialistai, kurie nebūtinai nori kilti įstaigos struktūroje, bet nori ir toliau lavinti savo kvalifikaciją esančiose pareigose. Jeigu Įstatymo projekte, kuomet darbuotojas vertinamas kaip viršijantis lūkesčius, nebus numatyta galimybė gauti reikšmingą atlyginimo padidėjimą, užimant tas pačias pareigas, rizikuojame prarasti kvalifikuotus specialistus, taip suprastindami viso biudžetinio sektoriaus veiklą. 3. Darbuotoją įvertinus kaip
„atitinkantį lūkesčius“, darbuotojo teisinė padėtis nesikeičia. Kitais
žodžiais tariant, iš darbuotojo tikimasi atitikti lūkesčius už suderėtą darbo užmokestį, kas yra teisėtas darbdavio noras, tačiau negalime neatsižvelgti į dabartinį reglamentavimą. Manytina, kad sąvoka „atitinkantis lūkesčius“, veiklos vertinimo kontekste, yra analogiška dabartiniame reglamentavime naudojamai sąvokai „gerai“, remiantis tuo, kad egzistuoja siekiamybė, jog viso biudžetinio sektoriaus veikla būtų vertinama mažų mažiausiai gerai.
Atsižvelgiant į tai, pagal Įstatymo projekto siūlomą tvarką, darbuotojas yra visiškai nebemotyvuojamas atitikti lūkesčius, kaip yra dabar, ir veiklos vertinimas jam tampa naudingas tik viršijus neapibrėžtus lūkesčius, ir tik esant gerai valiai iš darbdavio pusės. Esant tokiai situacijai, tampa neaišku ar darbuotojas dės pastangas lūkesčius viršyti, ar dėl motyvacijos trūkumo nuspręs atlikti savo darbo funkcijas naudojant mažiau pastangų, kas atsilieps neigiamai visam sektoriui. 4. Darbuotoją įvertinus kaip „iš dalies atitinkantį lūkesčius“, jo teisinė padėtis nesikeičia, tačiau biudžetinės įstaigos darbuotojui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas. Ši nuostata prieštarauja pati sau, kadangi darbuotojo teisinė padėtis akivaizdžiai keičiasi, taipogi kyla klausimas ar privalomas kvalifikacijos tobulinimas yra teisingas problemos sprendimo būdas. Darbuotojas gali atitikti lūkesčius tik iš dalies dėl aibės priežasčių, tokių kaip šeimyninės problemos, perdegimas, stresas, padidėjęs darbo krūvis, patiriamas psichologinis spaudimas darbe ir t.t.. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl siūlymas dėl priverstinio kvalifikacijos kėlimo yra visiškai nelogiškas. 5. Darbuotoją įvertinus kaip
„neatitinkantį lūkesčių“, darbuotojui, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo
sistemos nuostatas, gali būti nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas, intervale nuo 0,06 iki 0,18. Vertinant labiausiai pesimistinį variantą, darbuotojas, vienais metais, įvertintas kaip viršijantis lūkesčius, negauna absoliučiai jokio atlygio, o kitais metais, įvertintas kaip neatitinkantis lūkesčių, gali prarasti 0,18 pareiginės algos koeficiento dalies.
Kyla klausimas, kiek metų darbuotojui tektų viršyti lūkesčius, kad būtų galima grįžti prie pradinio atlyginimo ir ar tokia galimybė aplamai egzistuotų praktikoje, pagal Įstatymo projekto nuostatas. 6. Alternatyviai, darbuotoją įvertinus kaip „neatitinkantį lūkesčių“, darbuotojas gali būti perkeliamas į žemesnes pareigas. Šiuo aspektu yra labai svarbu numatyti šios galimybės apribojimus, kadangi tai yra idealus mobingo įrankis, siekiant priversti darbuotoją nutraukti darbo sutartį. 7. Vadovaujantis argumentais, kuriuos nurodėme dėl darbuotojui kylančių pasekmių, kuomet darbuotojo veikla įvertinama kaip „neatitinkanti lūkesčių“, matome labai didelį pavojų Įstatymo projekte esančioje nuostatoje dėl neeilinio darbuotojo veiklos vertinimo. Kaip ir minėjome, naujoji veiklos vertinimo tvarka yra visiškai nepalanki darbuotojams ir neatliepianti jų teisėto intereso, dar daugiau, tvarkoje visiškai nėra apsaugos priemonių nuo darbdavių manipuliacijos ir veiklos vertinimo proceso taikymo, kaip įrankio psichologiniam smurtui. Įstaigose dažniau pasitaiko vertikalaus mobingo modelių, kuomet mobingas taikomas darbdavio iniciatyva, o tiesioginiai darbuotojų vadovai atlieka „bendrininkų“ funkcijas, už tam tikras privilegijas. Įstatymo projektas, vertinant kiek darbdaviui suteikiama laisvės vienašališkai priimti sprendimus dėl apmokėjimo sistemų, darbuotojų veiklos vertinimų ir t.t., suteikia idealias sąlygas privilegijų suteikimui darbuotojams, kurie yra lojalūs mobingą vykdančiam darbdaviui, ir susidorojimui su nepaklusniais ir nepatinkančiais darbuotojais. Neeilinis darbuotojo vertinimas būtų tik papildomas įrankis šiam procesui realizuoti, todėl tokia nuostata yra visiškai nepriimtina.
Įvertinta (Nėra konkretaus siūlymo) Metinės veiklos užduotys pakeičiamos lūkesčiais, kurie bus išreiškiami tam tikrais rodikliais – ką darbuotojas turi atlikti, ko iš jo tikimasi, kokios užduotys numatomos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 254 ,,Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimais bus nustatyti darbuotojų veiklos rezultatų vertinimo kriterijai. Taip, kaip pagal dabar galiojantį Įstatymą darbdavys galėjo skirti nuo 5 iki
turės teisę, atsižvelgdamas į darbuotojo tiesioginio vadovo įvertinimą, taikyti vieną iš kelių skatinimo priemonių. Padėka, kaip skatinimo priemonė, yra plačiai naudojama tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose. Pagal numatomą reglamentavimą gali būti skiriama tiek atskirai, tiek ir su kitomis skatinimo priemonėmis. Įstatymo projekte darbuotojui numatoma galimybė gerinti savo veiklos rezultatus, rezultatų gerinimo plane sutarus kartu su darbuotoju turi būti numatomi realios užduotys ir tikslai, gali būti numatomas papildomas darbuotojo kvalifikacijos tobulinimas ir tik darbuotojui per numatytą protingą terminą nepagerinus darbo rezultatų su darbuotoju yra nutraukiami darbo santykiai. Atkreiptinas dėmesys, kad neefektyvus ir netinkamas biudžetinių įstaigų darbuotojų darbas sudaro galimybes nekokybiškoms viešosios paslaugoms bei netvariam valstybės biudžeto lėšų naudojimui, todėl negali susidaryti tokios situacijos, kai sistemingai blogai dirbantis darbuotojas toliau dirba biudžetinėje įstaigoje. Įstatymo projekte numatoma – kai darbuotojo veikla vertinama kaip viršijanti lūkesčius darbuotojas turi būti skatinamas viena iš Įstatymo projekto 9 str. 9 d. 1–4 punktuose išvardintų skatinimo priemonių.
Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas po kasmetinio veiklos vertinimo yra supažindinamas su vertinimo išvada pasirašytinai ir gali su ja sutikti arba ne, tai reiškia, kad darbuotojas išreiškia raštu (ne)sutikimą būti perkeltas į aukštesnes pareigas. Privalomas kvalifikacijos kėlimas, jei darbuotojas po kasmetinio veiklos vertinimo iš dalies atitinka lūkesčius yra ne baudimo priemonė, o priemonė sudaranti galimybes darbuotojui sekančiais metais atitikti ar net viršyti lūkesčius ir gauti Įstatymo projekte numatytas skatinimo priemones. Neeilinis veiklos vertinimas gali būti puiki priemonė norint įvertinti darbuotoją už puikius rezultatus metų eigoje, neeilinio vertinimo iniciavimui darbuotojo sutikimas nėra būtinas, tačiau darbuotojas savo (ne)sutikimą išreiškia raštu susipažindamas su kasmetinio veiklos vertinimo rezultatais, taigi neeilinio vertinimo metu yra įgyvendinama visų darbo santykių šalių teisė išsakyti savo nuomonę. 4.4 Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga; Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija (tos pačios pastabos) 2023-11-1410 Dėl Įstatymo projekto 10 str. ir darbuotojų skatinimo, matoma problema dėl konkrečių sąlygų numatymo, kurias patenkinus darbuotojui skatinimo priemonių taikymas būtų garantuotas, o ne priklausantis nuo darbdavio geros valios. Taipogi, padėka, pati savaime, nėra gera darbuotojo skatinimo priemonė, todėl tai neturėtų būti atskiras būdas darbuotojų motyvacijai gerinti. Turint omenyje, kad tai nėra papildomus kaštus kainuojantis dalykas, siūlytume padėką sugretinti su likusiais skatinimo būdais, išduodant ją kartu su visomis kitomis alternatyviomis priemonėmis.
Galiausiai, Įstatymo projekte numatytos papildomos poilsio dienos, kaip darbuotojų skatinimo priemonė, atrodo mažų mažiausiai keistai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją dėl papildomų atostogų suteikimo profesinės sąjungos nariams, per kolektyvines sutartis, kuri motyvuojama tuo, kad atostogų dienų darbuotojai ir taip turi per daug. Įvertinta Atsižvelgta iš dalies. Numatyta, kad padėka gali būti skiriama esant kitoms skatinimo priemonėms. Neaišku, kodėl tokios skatinimo priemonės yra tinkamos valstybės tarnautojams, o darbuotojams būtų netinkamos. Pagal dabar galiojantį Įstatymą darbdavys galėjo skirti nuo 5 iki 40 proc. dydžio kintamąją dalį (tai taip pat pakankamai platūs rėžiai), taip ir pagal Įstatymo projekto nuostatas darbdavys turės teisę, atsižvelgdamas į darbuotojo tiesioginio vadovo įvertinimą, taikyti vieną iš kelių skatinimo priemonių. Viešojo sektoriaus reformos vienas iš tikslų – stiprinti vadovų korpusą, todėl tikimasi, kad darbo užmokesčio nustatymo, vertinimo ir skatinimo procesai įstaigose vyks objektyviai ir profesionaliai. Padėka, kaip skatinimo priemonė, numatyta siekiant suvienodinti darbuotojų ir valstybės tarnautojų skatinimo atvejus. Be to, numatėme galimybę, kad padėką vadovas galėtų skirti, taikydamas bet kurį kitą skatinimo būdą. 4.5 Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga; Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija (tos pačios pastabos) 2023-11-14 I priedas Dėl Įstatymo projekto Priedo Nr. 1 ir dvigubų standartų taikymo švietimo sektoriui, Įstatymo projekto Priede Nr.
koeficientai visam biudžetiniam sektoriui, išskyrus švietimo šaką, tačiau koeficientų diferencijavimas reglamentuotas tik pagal pareigybės lygį, o diferencijavimas pagal darbo stažą yra paliekamas absoliučiai darbdavio diskrecijai. Įstatymo projekte nenumatant minimalių pareiginės algos koeficientų skirstymo pagal darbo stažą, o darbo apmokėjimo sistemos nustatymą paliekant darbdavio vienašališkam sprendimui, sukuriamos sąlygos piktnaudžiavimui, apmokėjimo sistemose numatant tik 0,01 dalimi didesnį pareiginės algos koeficientą už skirtingą darbo stažą. Iš kitų Įstatymo projekto priedų matoma, kad švietimo šakai ir toliau bus taikomas dabartinis minimalių koeficientų reglamentavimo modelis, todėl kyla labai rimtų klausimų kodėl šis modelis keičiamas visam likusiam biudžetiniam sektoriui ir kodėl senojo modelio taikymas įmanomas tik švietimo šakai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, LKDPS vertinimu, Įstatymo projektas yra nepakankamai orientuotas į socialinių partnerių iškeltų problemų sprendimą, ko pasėkoje, negalime palaikyti dabartinės Įstatymo projekto redakcijos dėl jos keliamos didžiulės žalos visam biudžetiniam sektoriui. Įvertinta (Nėra konkretaus siūlymo) Iki šiol pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas buvo konkretesnis nei kitų darbuotojų. Bendradarbiaujant su švietimo srities socialiniais partneriais, pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimas buvo nuolat tobulinamas ir konkretinamas, kad darbo apmokėjimo sąlygos būtų kuo aiškiau apibrėžtos įstatyme. Atsižvelgiant į švietimo sektoriaus specifiką, švietimo įstaigose susiklosčiusią praktiką ir švietimo bendruomenės lūkesčius, Įstatymo projekte siūloma esamo reglamentavimo iš esmės nekeisti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-07
Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto[1] 2 priedo II skyriuje nėra apibrėžta fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir darbo krūvio sandara. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-709 papildytas Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašas[2], patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 „Dėl Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu sąrašo patvirtinimo“, 1.6² papunkčiu įteisinta nuostata, kad fizinio ugdymo mokytojas priskiriamas prie Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pareigybių. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-705 pakeistas Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.
V-774
„Dėl Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“[3] 17 punktas nustato, kad
„Meninio ugdymo, fizinio ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio
ugdymo programą gali mokyti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo mokytojas arba dalyko mokytojas, išklausęs ne mažiau kaip 40 valandų (1,5 studijų kreditų) ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo metodikos kursų.“ Nesant teisinio pagrindo, švietimo įstaigų vadovai susiduria su problemomis, susijusiomis su fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, įdarbinimu, jų darbo apmokėjimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“[4] patvirtinto Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo 16 p. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos ikimokykliniam ugdymui, finansuojamas ne trumpesnis kaip 20 valandų per savaitę mokinių ugdymas. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 priedo II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti. 1.2 Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-07
Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 13.1 papunktį ir jį išdėstyti taip
„13.1. didinami 5–10 procentų mokytojams,
dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ugdymo ir fizinio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir
(arba) priešmokyklinio ugdymo programas:“. Pritarti.
Pritarti. 1.3 Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-07
Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 13.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„13.3. didinami 5–20 procentų meninio ir fizinio ugdymo
mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas.“ Pritarti. 1.4 Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-07
Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 13.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„13.4. gali būti didinami iki 20 procentų mokytojams, dirbantiems
pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ir fizinio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, pagal kitus biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus.“ Pritarti. 1.5 Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-07
Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14. Jeigu mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir
meninio ir fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir
(arba) priešmokyklinio ugdymo programas, veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 13 punkte nustatytų kriterijų, jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 13 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo mastą, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.“ Pritarti. 1.6 Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-07
Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17.
Meninio ir fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, darbo laikas per savaitę yra 33 valandos, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 9 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.).“ Pritarti. 2. Seimo narys Robertas
4 Argumentai: Aktualios redakcijos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 7 straipsnio 6 dalis nustato, kad visų be išimčių A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami
projekto 6 straipsnio 4 dalimi siūloma įtvirtinti diskriminacinę išimtį ir iš bendros taisyklės, kuria A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų, išskirti biudžetinių įstaigų vadovus. Deja, bet tokių savo veiksmų įstatymo projekto iniciatorius nepaaiškina. Vadovaujantis siūlomais pakeitimais susiklostytų situacija, kad diskriminacine prasme būtų išskiriamos skirtingos A1 lygio pareigybės, t. y. kol visiems A1 lygio pareigybės darbuotojams jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kaip ir iki šiol taip ir toliau būtų didinami 20 procentų, A1 lygio pareigybės biudžetinių įstaigų vadovams ši nuostata nebebūtų taikoma, kas reikštų, kad šiuo metu jų gaunama pareiginė alga sumažėtų iki 20 proc. Būtina pažymėti, kad toks diskriminacinis reglamentavimas sumažintų biudžetinių įstaigų vadovų pareigybės patrauklumą, kadangi smarkiai sumenktų šių pareigybių pareiginė alga.
Kitaip tariant kitos A1 lygio pareigybės taptų žymiai paklausesnės, kadangi darbuotojai, einantys šias pareigybes, neštų daug mažiau atsakomybės nei vadovai, o jų gaunamas darbo užmokestis dažnu atveju netgi taptų didesnis nei biudžetinės įstaigos vadovo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos regionai susidurtų ir su darbo jėgos iššūkiais, kadangi net ir šiuo metu esama situacijos, kuomet regionams sunku pritraukti perspektyvių ir jaunų kandidatų įstaigų vadovų pareigoms užimti, o 20 procentų sumenkęs šios pareigybės atlyginimas sąlygotų dar didesnes problemas talentų paieškoje. Maža to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, darbo užmokesčiu yra laikoma visa materiali nauda, kurią darbuotojas gauna atlikdamas savo darbo funkcijas. Dėl šios priežasties už tokį patį darbą darbuotojams turi būti mokamas ne tik vienodas pagrindinis ir papildomas darbo užmokestis, bet ir suteikiami vienodi kiti priedai, lengvatos, priemokos, premijos, trečiųjų asmenų suteikiamos paslaugos, nuolaidos, išmokos ir pan., jei yra išpildomos jų gavimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, pateikto įstatymo projekto siūlymas diferencijuoti tos pačios A1 lygio pareigybės darbuotojus ir vienų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didinti 20 proc., o kitų (biudžetinių įstaigų vadovų) – ne, prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, bet ir ESTT praktikos reikalavimui nediskriminuoti darbuotojus dėl tokio paties darbo. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. A1 lygio pareigybių pareiginės algos koeficientai
didinami 20 procentų (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus).“ Nepritarti.
Argumentai: Siūlymo priėmimas iškreiptų siūlomą vieningą viešojo sektoriaus apmokėjimo sistemą, nes nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje viešojo administravimo subjektų vadovams yra keliamas reikalavimas turėti magistro kvalifikaciją ir numatomi tokie patys pareiginės algos intervalai, kaip ir Biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo projekte. Taigi, numatymas, kad vadovams, kaip ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams turintiems magistro kvalifikacinį laipsnį pareiginė alga taip pat turėtų būti didinama 20 proc., jei jie turi magistro kvalifikacinį laipsnį, iškreiptų vieningą viešojo sektoriaus apmokėjimo sistemą, biudžetinių įstaigų vadovai gautų didesnį darbo užmokestį, nei viešojo administravimo įstaigų vadovai, nors įgaliojimai ir atsakomybės būtų labai panašios. Darbuotojų pareiginė alga, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumą bus nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje, t. y. įstatyme numatoma pareiginės algos minimali riba, o maksimali galės siekti įstatymo priede numatytą vadovo maksimalų koeficientą, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus. Balsavimo rezultatai: nepritarta bendru sutarimu. 3.1. Seimo nariai
5 Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 projektu įstatymas išdėstomas nauja redakcija ir pavadinamas Lietuvos Respublikos Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų šio įstatymo 1 priede nustatyti minimalūs pareiginės algos koeficientai didinami 21 procentu.
Pažymėtina, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme yra nustatyta, kad socialinių paslaugų srities darbuotojams nustatyti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 30 procentų. Taigi Įstatyme panaikinami teisėti (šiuo metu teisiškai veikiantys) lūkesčiai socialinių paslaugų srities darbuotojams gauti didesnį darbo užmokestį nei kitų pareigybių darbuotojams. 1. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį ją išdėstyti taip: „5. Socialinių paslaugų srities darbuotojų šio įstatymo 1 priede nustatyti minimalūs pareiginės algos koeficientai didinami 21 procentu 30 procentų.“. Nepritarti. Argumentai: Projekte paliekama nuostata dėl socialinių paslaugų srities darbuotojų minimalių koeficientų didinimo, tačiau ne 30 procentų, kaip kad buvo iki šiol, o 21 procentu, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu didinami visų Įstatymo 1 priede numatytų pareigybių minimalūs koeficientai. Todėl tam, kad išlaikyti neblogėjančią socialinių paslaugų srities darbuotojų padėtį, palyginti su dabar galiojančia, minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai turėtų būti didinami vidutiniškai 21 procentu. Didesnius nei minimalius koeficientus įstaigos vadovas gali numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri tvirtinama suderinus su darbuotojų atstovais. Taip pat šiuo siūlymų nėra nurodoma, kiek jo įgyvendinimui reikėtų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turimais duomenimis tokio siūlymo įgyvendinimui reikėtų apie 7,7 mln. EUR iš valstybės biudžeto, kurie Seimui svarstyti pateiktame kitų metų biudžeto projekte nėra numatyti.
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 6 (komiteto pirmininko balsas lėmė sprendimą). 3.2. Seimo nariai
8146 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatose, apsprendžiančiose darbo užmokesčio dydį, nėra atsižvelgta į darbuotojo profesinio darbo patirtį. Pažymėtina, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatuose pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai yra išdėstyti atsižvelgiant į profesinio darbo patirtį. Tokiu Įstatymo projektu siūlomu reglamentavimu naikinami darbuotojų lūkesčiai gauti didesnį darbo užmokestį, turint tam tikrą sukauptą už tam tikrą laikotarpį profesinio darbo patirtį. 2.1. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją papildyti 6 punktu: „5 straipsnis. Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema
1Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos;
3) piniginė išmoka;
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, budėjimą;
5) kintamoji dalis, jeigu ji numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje
6) priedas už profesinę darbo patirtį.“. 2.2. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnį:
straipsnio pavadinimą: „8 straipsnis. Priemokos ir priedas už profesinę darbo patirtį.“. 2. papildyti straipsnį 4 dalimi:
„4. Darbuotojams, išskyrus įstaigų vadovus, priedą už profesinę
darbo patirtį sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus profesinę patirtį didinančius darbo metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“.
Nepritarta Argumentai: Pareiginės algos diferencijavimas atsižvelgiant į darbuotojo darbo patirtį yra numatytas Įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalyje, taip užtikrinant, kad už turimą kvalifikaciją darbuotojas gautų pastovų darbo užmokestį, o ne papildomus priedus. Taip pat pažymėtina, kad biudžetinių įstaigų darbuotojams Įstatymo projekte yra paliekama galimybė mokėti kintamąją dalį, o valstybės tarnautojams tokios galimybės nėra, todėl papildomas priedo už darbo patirtį numatymas Įstatymo projekte būtų neproporcingas ir iškreiptų bendrą viešojo sektoriaus apmokėjimo sistemą. Taip pat šiuo siūlymų nėra nurodoma, kiek jo įgyvendinimui reikėtų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 5 (komiteto pirmininko balsas lėmė sprendimą). 6. Komitetų, paskirtų papildomais, sprendimas ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas 2023-11-10 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3187 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti. 2. Švietimo ir mokslo komitetas 2023-11-15 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3187 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlymus, kuriems komitetas pritarė. Siūlyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai peržiūrėti pedagoginių psichologinių tarnybų sistemos reglamentavimą ir parengti reikiamus teisės aktų pakeitimus, reikalingus šios sistemos efektyvumui didinti bei problemoms spręsti. Pritarti. 3.
komitetas
24 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo apskaičiuojant pareiginės algos padidinimą už įgytą kvalifikacinę kategoriją, po pareiginės algos perskaičiavimo taikant naują bazinį dydį, siūlome tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIVP-3187(2) 2 straipsnio 24 punktą ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas:
„24. Trenerių ir socialinių paslaugų srities
darbuotojų, turinčių galiojančią kvalifikacinę kategoriją, pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas už kvalifikacinę kategoriją šio straipsnio 23 dalyje numatytu pareiginės algos pastoviosios dalies perskaičiavimo atveju į pareiginę algą neįskaičiuojamas. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas už turimą galiojančią kvalifikacinę kategoriją apskaičiuojamas po šio straipsnio
straipsnio 6 dalimi.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariame pasiūlymui ir siūlome patikslinti pačią formuluotę ir 3 straipsnio 24 dalį išdėstyti taip: „24. Trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų, turinčių galiojančią kvalifikacinę kategoriją, pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas už kvalifikacinę kategoriją šio straipsnio 23 dalyje numatytu pareiginės algos pastoviosios dalies perskaičiavimo atveju į pareiginę algą neįskaičiuojamas. Pareiginės algos koeficiento padidinimas už turimą galiojančią kvalifikacinę kategoriją apskaičiuojamas po šio straipsnio 23 dalyje nustatyto pareiginės algos perskaičiavimo, remiantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi.“
sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Komiteto pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas
6 Argumentai: Komitete pritarus Seimo narių V. Targamadzės, K. Mažeikos, A. Butkevičiaus ir kt. 2023-11-07 pasiūlymams, kad fizinio ugdymo mokytojams taikomos tos pačios sąlygos kaip meninio ugdymo mokytojams, papildomai turi būti patikslinta Įstatymo projekto
redakcija, taikoma nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo
darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priedo 17 punkto redakcija:
„17. Meninio ir fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių
pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos , iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 12 valandų – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.).“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 6 (komiteto pirmininko balsas lėmė sprendimą). 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Justas Džiugelis SRDK patarėja Ieva Kuodienė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/d0a4519068f511eea182def3ac5c11d6?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=02ea8d47-87d8-4238-a9e9-be703d74daf5 [2] https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=f3efe070f3ce11ed9978886e85107ab2 [3]https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=70915a60f3ce11ed9978886e85107ab2 [4] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/acd82c9188fa11e8aa33fe8f0fea665f/asr