Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Dalinys – batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų kuopų ar joms prilygintų karinių vienetų) patvirtintos nuolatinės struktūros karinis vienetas.“
2Pakeisti 2 straipsnio 38 dalį ir ją išdėstyti taip:
„38. Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys, tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve, parengtasis kariuomenės personalo rezervas ir privalomoji karo tarnyba suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme.“
3Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:
„40. Lietuvos kariuomenės veteranas – Lietuvos Respublikos pilietis, profesinės karo tarnybos karys, atliekantis nuolatinę karo tarnybą kariuomenėje, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, atliekantis profesinėje karo tarnyboje ir (ar) krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ištarnavęs Lietuvos kariuomenėje ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavęs tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, arba garbingai atlikdamas tarnybą paleistas iš karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – SSRS) karinės agresijos laikotarpiu, 1991 m. sausio 11 d. – rugpjūčio 21 d., tarnaudamas krašto apsaugos sistemoje gynęs Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir krašto apsaugos sistemoje tarnavęs iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.“
1.
1Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 2¹ ir 2² punktais:
„2¹) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų parengtus metinius veiklos planus;
2²) atsižvelgdamas į NATO standartus, prilygina karinius vienetus batalionui ar kuopoms;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 4¹ punktą ir jį išdėstyti taip:
„4¹) atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, nustato tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiamų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių, į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių, taip pat nustato užduočių vykdyme dalyvaujančių aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių;“. 3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:
„22) tvirtina Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimo nuostatus; suteikia Lietuvos Respublikos piliečiui profesinės karo tarnybos kariui, kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui Lietuvos kariuomenės veterano vardą pagal nustatytą Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimo tvarką ir patvirtintus Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimo nuostatus. Lietuvos kariuomenės veterano vardo netenkama teismo sprendimu;“. 3 straipsnis. 10¹ straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ribiniai privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiai (atskirai nurodant per metus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiamų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių skaičius);“. 4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kariuomenę sudaro kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai vienetai.
Kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariais.“
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kariuomenę sudaro kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai vienetai. Kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariais.“
1Pakeisti 20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Akademijoje pagal vienos ar daugiau studijų krypčių universitetines studijų programas gali būti rengiami karybos ir nacionalinio saugumo specialistai. Akademijoje taip pat atliekami nacionaliniam saugumui ir gynybai reikšmingi moksliniai tyrimai, gali būti organizuojamas kitų tikrosios karo tarnybos karių karinis rengimas ir neformalusis švietimas.“
2Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Mokytis į Akademiją valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose studijų vietose priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą įgiję ir kitus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantys, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja mokytis ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o baigęs studijas ir (ar) karinio rengimo programas – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų ir (ar) karinio rengimo programos baigimo dieną būtų į ją pakviestas.
Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.“
3Pakeisti 20 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Kariūnų, išskyrus tuos, kurie iki studijų Akademijoje daugiau kaip pusę ankstesnių studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, studijos, karinis rengimas ir neformalusis švietimas Akademijoje ir kariūnų, išsiųstų studijuoti vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies nuostatomis, studijos kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Už kariūnų studijas kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose mokama ne didesnė negu norminė studijų kaina. Akademijoje studijuojančių kariūnų, kurie daugiau kaip pusę ankstesnių tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, studijų valstybės nefinansuojamose studijų vietose kaina, susidedanti iš Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų studijų išlaidų, ir karinio rengimo išlaidų dydis, nustatomi krašto apsaugos ministro tvirtinamose priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų programas sąlygose ir kariūno tarnybos sutartyje. Kariūnams suteikiama gyvenamoji patalpa (kareivinėse). Išsiųstiems studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas kariūnams gyvenamoji patalpa suteikiama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Kariūnai aprūpinami arba iš dalies aprūpinami maistu arba Akademijos statute nustatytais atvejais jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Iš dalies maistu aprūpintiems kariūnams mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų, skirtų fiziologinei mitybos normai užtikrinti, kaina. Kariūnams iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiriamos stipendijos. Kariūnų Kariūnams mokamų stipendijų rūšis, jų skaičių ir dydžius, stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Akademijos statutas. Kariūnams Lietuvos Respublikos mokslo Mokslo ir studijų įstatyme numatytos stipendijos neskiriamos. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo sąlygas nustato Akademijos statutas. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
4Pakeisti 20 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Akademija kartu su Akademijos statute nustatytomis nustatyta sąlygomis ir tvarka atrinkta bendrojo ugdymo mokykla (toliau – atrinkta bendrojo ugdymo mokykla) gali vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo antrosios dalies programą programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą. Bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal Akademijos statute nustatytus mokinių pasiekimų ir pažangos ir formaliojo švietimo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų vykdymo užtikrinimo kriterijus.“
5Pakeisti 20 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18.
Akademija pasirašo susitarimus su bendrojo ugdymo mokyklomis dėl jų mokinių ugdymo pagal Akademijos vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą. Ketverių metų trukmės Formalųjį formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius, tvirtina Akademijos viršininkas kartu su atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos direktoriumi. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos Akademijoje trukmė 4 metai. Bendrojo ugdymo mokyklos, pasirašiusios susitarimus su Akademija, kasmet iš mokinių, pageidaujančių ugdytis pagal Akademijos vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, sudaro ne didesnes kaip 30 mokinių klases. Atrinkta bendrojo ugdymo mokykla kiekvienais metais pagal Akademijos viršininko ir atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos direktoriaus nustatytas sąlygas klases ne didesnę kaip 24 mokinių klasę. Už mokinių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas atsako atrinkta bendrojo ugdymo mokykla.“
6Pakeisti 20 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje ugdomi mokiniai esant poreikiui iš bendrojo ugdymo mokyklos į Akademiją ir iš jos atgal į bendrojo ugdymo mokyklą, į su formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos įgyvendinimu susijusias ekskursijas, renginius vežami Akademijos lėšomis. ugdomiems mokiniams vykstant atostogų, atlyginamos jų kelionių iš Akademijos į gyvenamąją vietą ir atgal į Akademiją išlaidos. Mokinių kelionių išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną į abi puses nuvažiuojamą atstumą, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Mokiniai jų ugdymo pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje laikotarpiu aprūpinami standartizuota apranga (uniforma), ugdymo priemonėmis, įranga ir kitomis priemonėmis, būtinomis formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai įgyvendinti:. 1) maistu, patenkinančiu vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdant sveikos mitybos įgūdžius, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes;
2) gyvenamąja patalpa, atitinkančia higienos normų reikalavimus bei apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus;
3) standartizuota apranga (uniforma);
4) ugdymo priemonėmis, įranga ir, būtinas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai įgyvendinti.“
1Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai. Kai dėl priežasčių, susijusių su profesinės karo tarnybos užduočių atlikimo specifika, krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais nustatytas poilsis negali būti suteiktas, profesinės karo tarnybos kariui, užtikrinant minimalų poilsio laiką, už nesuteiktas poilsio dienas išmokama kompensacija, kuri apskaičiuojama proporcingai kariui nustatyto to mėnesio, kurį priimtas sprendimas mokėti kompensaciją, tarnybinio atlyginimo dydžiui, mėnesio darbo dienų skaičiui ir nesuteiktų poilsio dienų skaičiui.“
2Pakeisti 21 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Lietuvos Respublikos piliečiui, profesinės karo tarnybos kariui, ištarnavusiam Lietuvos kariuomenėje profesinėje karo tarnyboje ir (ar) savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ištarnavusiam ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavusiam tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, arba garbingai atliekant tarnybą paleistam iš karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba SSRS karinės agresijos laikotarpiu, 1991 m. sausio 11 d. – rugpjūčio 21 d., tarnaujant krašto apsaugos sistemoje gynusiam Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir tarnavusiam iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, vadovaujantis krašto apsaugos ministro patvirtintais Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimo nuostatais suteikiamas Lietuvos kariuomenės veterano vardas.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Šaukimas į privalomąją karo tarnybą
Į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
Pakeisti 32²straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32² straipsnis. Kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymas
1Karį savanorį ar kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, Europos Parlamento nariu, ar savivaldybės meru ar savivaldybės tarybos nariu, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, , ar savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžios. 2.
2Kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas atnaujintu kitą dieną po Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario ar savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos. 3. Karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, pasibaigus jo kaip Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario ar savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimams, apie tai informuoja karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Seimo nario ar savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos. 4. Laikotarpis, kurio metu kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas buvo sustabdytas, į tarnybos laiką krašto apsaugos sistemoje neįskaitomas.“
1Papildyti 35 straipsnio 4 dalį 7 punktu:
„7) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys išleidžiamas į atsargą.“
2Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 3 7 punktuose nurodytais atvejais vertinimas yra galimas, kai nuo paskutinio vertinimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai.“
1Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Profesinės karo tarnybos kariai negali būti renkamais ar skiriamais įmonių valdymo organų nariais, išskyrus krašto apsaugos sistemos įmones, įstaigas ar organizacijas, kurių valdymo organų nariais jie renkami ar skiriami teisės aktų nustatyta tvarka, būti profesinės sąjungos nariais, streikuoti, naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais. Profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti pagal darbo sutartį sutartis, užsiimti individualia veikla, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus.
Karys, kuris yra individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto, nesusidarytų prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nebūtų diskredituojamas tarnybos autoritetas ir nebūtų kliudoma profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas. Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kurie vykdo kriminalinę žvalgybą, profesinės karo tarnybos karininkai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.“
2Pakeisti 36 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie krašto apsaugos sistemoje eina karo medicinos gydytojo, jo padėjėjo, ar paramediko ar psichologo, turinčio medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją, pareigas, esant poreikiui gali būti siunčiami dirbti į kitą valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigą, paliekant tą patį tarnybinį atlyginimą, krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų nustatyta tvarka sudarytoje dvišalėje sutartyje tarp krašto apsaugos sistemos institucijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytomis sąlygomis. Teisė dirbti laisvu nuo tarnybos metu kitose sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinama krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
3Papildyti 36 straipsnį 12¹ dalimi:
„12¹.
Profesinės karo tarnybos kariams ne tarnybos tikslais draudžiama vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kurių sąrašą, įvertinusi Nacionalinio saugumo strategijoje ir kituose planavimo dokumentuose apibrėžtus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat kitų nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų šiuo tikslu priimtus sprendimus ar suteiktą informaciją, tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgdama į rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui raidą ir pokyčius Vyriausybė turi teisę nustatyti atvejus (įskaitant išimtinius atvejus dėl asmeninių aplinkybių) ir tvarką, pagal kurią profesinės karo tarnybos karių vykimas į minėtame sąraše esančias užsienio valstybes ar teritorijas būtų galimas tik turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą.“
1Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) profesinės karo tarnybos karys pažeidžia šio įstatymo 36 straipsnio, išskyrus šio straipsnio 12¹ dalį, reikalavimus arba apribojimus;“. 2. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl neįgalumo neįgalumo negalios, nustatytos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų.“
3Papildyti 38 straipsnio 2 dalį 4¹ punktu:
4¹) karys nesilaikė šio įstatymo 36 straipsnio 12¹ dalyje nustatyto apribojimo;“. 13 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), taip pat pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui ar profesinės karo tarnybos kariui sukakus šio įstatymo nustatytą išleidimo į atsargą amžių, jam išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka.
Ši išmoka kariams, nepertraukiamai ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus. Jeigu išleistas į atsargą karys pakartotinai priimamas į profesinę karo tarnybą, išeitinė išmoka jam išmokama už ištarnautus metus, skaičiuojamus nuo paskutinio priėmimo į profesinę karo tarnybą pradžios, tačiau pagal šią dalį išmokama bendra išeitinių išmokų dydžių suma negali viršyti 6 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto jo vidutinio atlyginimo dydžio.“
Pakeisti 42 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Profesinės karo tarnybos karininkas Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu gali būti iki 4 3 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos vado ar iki 3 metų – į jo pavaduotojo pareigas. Profesinės karo tarnybos karininkas krašto apsaugos ministro įsakymu, suderintu su Lietuvos šaulių sąjungos vadu, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pritarimu gali būti iki 3 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės vado ar Lietuvos šaulių sąjungos Mokymų ir nekinetinių operacijų centro viršininko pareigas. Perkėlimo į Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigas terminas gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 4 metams.“
1Pripažinti netekusia galios 43 straipsnio 4 dalį. „4.
„4. Karys gali būti nušalintas nuo pareigų:
1) jei jis įtariamas drausmės pažeidimo padarymu;
2) jei jis pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje.“
2Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu karys įtariamas šiurkščiu drausmės pažeidimu – piktnaudžiavimu tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimu, šio įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimu, kario vardo pažeminimu arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimu – ir dėl to pradėtas tarnybinis patikrinimas arba tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl to, kad tikrinamas karys aktyviais veiksmais trukdo arba siekia trukdyti atlikti, taip pat tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių kai karys gali pakenkti tarnybos interesams, vadovo, turinčio teisę skirti karį į pareigas, įsakymu karys gali būti nušalintas nuo pareigų iki sprendimo pagal tarnybinio patikrinimo išvadą priėmimo dienos.“
3Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Nušalintas nuo pareigų profesinės karo tarnybos karys, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, gali būti perkeltas perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.“
4Pakeisti 43 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad karys nepadarė drausmės ar kito teisės pažeidimo, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat jeigu Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atlikto patikrinimo metu nustatoma, kad kariui nėra pagrindo neišduoti ar panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas.
Per 10 darbo dienų, kai profesinės karo tarnybos karys ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas tarnybinis atlyginimas ir priedas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, išskyrus jeigu kariui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.“
5Pakeisti 43 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Laikotarpis, kurį karys buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos laiką krašto apsaugos sistemoje neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad karys drausmės ar kito teisės pažeidimo nepadarė ir nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.“
Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems ištarnautam profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje metams laikui, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienus studijų metus. Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama dėl neįgalumo negalios (šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir sveikatos būklės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktas), karys atleidžiamas iš pareigų ir ne vėliau kaip per 28 dienas iš profesinės karo tarnybos išleidžiamas į atsargą.“
1Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) profesinės karo tarnybos kariai išleidžiant juos į atsargą, jeigu išleidimo į atsargą metu jie jau yra sukakę 60 metų, o karo kapelionai – 65 metus;“. 2. Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 2) atsargos kariai, sukakę 60 metų, išskyrus karo kapelionus, kurie išleidžiami į dimisiją sukakę 65 metus;“. 19 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių atrankos ir siuntimo mokytis (įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją) tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Šis straipsnis, išskyrus šio straipsnio 11 dalį, netaikomas žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis.“
2Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis Lietuvos Respublikoje, dienpinigiai nemokami, tačiau apmokamas profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, kelionės į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą ir atgal visų rūšių transportu (išskyrus taksi lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla)., Kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (mokymosi įstaigos kareivinėse), kario prašymu apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, nei Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma arba kelionės iš faktinės gyvenamosios vietos į mokymosi vietą ir atgal kiekvieną mokymosi dieną išlaidos vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla. (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse)). Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos kariui dalyvaujant užimtumo rėmimo priemonėse, jeigu jos apmokamos iš užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos lėšų.“
3Pakeisti 49 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu mokami dienpinigiai ir apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, kai nėra galimybės aprūpinti gyvenamuoju plotu, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo, tarnybai būtinų sertifikatų išdavimo ar kvalifikacinių egzaminų, reikalingų jiems gauti, laikymo išlaidos, kelionės (transporto, įskaitant vykimą tarnybiniu, asmeniniu arba išnuomotu transportu) į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą (vietas) ir iš jos (jų) išlaidos ir užsienio valstybių teritorijose mokymo reikmėms, apmokamos dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo, įskaitant vykstančiųjų į užsienį sveikatos draudimą, kelionės bagažo draudimą, civilinės atsakomybės draudimą (toliau kartu – kelionės draudimas), taip pat ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, neviršijant 0,1602 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis) per mėnesį, miesto (ekologinio) mokesčio, būtinų skiepų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų įsigijimo išlaidos.
Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu mokami dienpinigiai ir apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, kai nėra galimybės aprūpinti gyvenamuoju plotu, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo, tarnybai būtinų sertifikatų išdavimo ar kvalifikacinių egzaminų, reikalingų jiems gauti, laikymo išlaidos, kelionės (transporto, įskaitant vykimą tarnybiniu, asmeniniu arba išnuomotu transportu) į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą (vietas) ir iš jos (jų) išlaidos ir užsienio valstybių teritorijose mokymo reikmėms, apmokamos dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo, įskaitant vykstančiųjų į užsienį sveikatos draudimą, kelionės bagažo draudimą, civilinės atsakomybės draudimą (toliau kartu – kelionės draudimas), taip pat ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, neviršijant 0,1602 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis) per mėnesį, miesto (ekologinio) mokesčio, būtinų skiepų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų įsigijimo išlaidos. Profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kai, atsižvelgiant į atstumą tarp apgyvendinimo ir mokymosi vietų ir nesant galimybės naudotis priimančiosios šalies transportavimo paslaugomis, būtina naudoti netarnybinį automobilį, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu skiriama 0,39 Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydžio mėnesinė išmoka, jeigu mokymosi laikotarpis ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų.
Jeigu laikotarpis yra iki 30 kalendorinių dienų imtinai apmokamos transporto visų rūšių transporto priemonėmis (išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla) išlaidos mokymo reikmėms užsienio valstybių teritorijose, neviršijant vieno Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį.“
4Pakeisti 49 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Profesinės karo tarnybos karys, kuriam iki išleidimo į atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir sukanka šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius) liko ne daugiau kaip 4 metai, jo prašymu ne ilgesniam kaip 12 mėnesių (nepertraukiamų ar dalimis) per ketverius metus laikotarpiui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka siunčiamas įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis integracijos į darbo rinką tikslu.
Šiuo laikotarpiu jam mokama pareiginė alga, paliekamos iki išsiuntimo turėtos aprūpinimo sąlygos, apmokamos apmokamas profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, kelionės į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą ir atgal visų rūšių transportu (išskyrus taksi lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla) išlaidos,. gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, nei Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai Kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (mokymosi įstaigos kareivinėse)), kario prašymu apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, nei Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma arba kelionės iš faktinės gyvenamosios vietos į mokymosi vietą ir atgal kiekvieną mokymosi dieną išlaidos vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla. Apmokamos išlaidos negali viršyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų kvalifikacijai įgyti, tobulinti ar kompetencijai įgyti dydžių.
Jeigu karys siunčiamas mokytis ir kvalifikacijai įgyti, ir kvalifikacijai tobulinti, ir kompetencijai įgyti, įskaitant aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, bendra visų apmokamų išlaidų suma negali viršyti Užimtumo įstatyme nustatyto kvalifikacijai įgyti dydžio. Jeigu karys siunčiamas mokytis ir kvalifikacijai įgyti, ir kvalifikacijai tobulinti, ir kompetencijai įgyti, įskaitant aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, ir aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai įgyti, bendra visų apmokamų išlaidų suma negali viršyti Užimtumo įstatyme nustatyto aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai įgyti dydžio. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos kariui dalyvaujant užimtumo rėmimo priemonėse, jeigu jos apmokamos iš užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos lėšų.“
5Papildyti 49 straipsnį 12 dalimi:
„12. Kelionės kiekvieną mokymosi dieną išlaidų atlyginimo tvarką ir sąlygas, taip pat mažiausią ir didžiausią atstumą, kuriuos nuvažiavus per dieną atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurie nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo, nėra nepertraukiamai ištarnavę 2 metus krašto apsaugos sistemoje, taip pat kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, teisė iškilmingomis progomis nešioti dėvėti atsargos kario uniformą nesuteikiama.“
1.
1Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;
4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.“ 2.
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;
4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.“
2Pakeisti 54 straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„2¹.
Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariui tapus profesinės karo tarnybos kariu arba profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, šio straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybos laikotarpis aukštesniam laipsniui gauti yra skaičiuojamas perskaičiuojant ištarnautą laikotarpį ankstesnėje tarnyboje proporcingai pagal tam laipsniui nustatytas sąlygas:
1) kariui ištarnavus jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,3 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,3 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,5 tarnybos dienos;
2) kariui ištarnavus eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,25 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus.
Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,25 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojamos 2 tarnybos dienos;
3) kariui ištarnavus grandiniu, seržantu, seržantu specialistu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,5 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,5 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,2 tarnybos dienos;
4) kariui (nuo vyresniojo seržanto iki pulkininko leitenanto (komandoro)) ištarnavus savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 2 koeficientų. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 4–9 punktuose nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 2 koeficientų ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,5 tarnybos dienos.“
3Pakeisti 54 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis gali būti suteikiamas kariui, turinčiam ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ir ištarnavusiam dalinio, junginio vadu arba jo pavaduotoju (štabo viršininku) ne mažiau kaip vienus dvejus metus. Šis reikalavimas Reikalavimas ištarnauti dalinio, junginio vadu ne mažiau kaip dvejus metus netaikomas kariams, einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę, ir turintiems ne žemesnį kaip magistro (ar jam prilygintą) kvalifikacinį laipsnį.“
4Pakeisti 54 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, atsargos Atsargos kariams ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami, išskyrus aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karius ir į atsargą išleistus jaunesniųjų karininkų vadų mokymus mokymų programas baigusius karius, kuriems, vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, įstatymu suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko laipsnis.“
1Pakeisti 54 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;“. 2. Pakeisti 54 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Atsargos kariams ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami, išskyrus aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karius ir į atsargą išleistus jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programas baigusius karius, kuriems, vadovaujantis Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymu suteikiamas jaunesniojo karininko laipsnis.“
1Pakeisti 59 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Atliekantiems 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą kariams du kartus per tarnybos metus suteikiama po 7 kalendorines dienas atostogų, įskaitant kelionės dienas.“
2Pakeisti 59 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Karo prievolininkams, nepertraukiamai dalyvaujantiems atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose , kuri trunka 2 mėnesius, suteikiamos 3 kalendorinių dienų atostogos, o už kiekvienus 2 paskesnius nepertraukiamo dalyvavimo šiuose mokymuose mėnesius papildomai suteikiamos 3 kalendorinės dienos atostogų, įskaitant kelionės dienas, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 9 kalendorinės, nepertraukiamai atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri trunka 3 mėnesius, suteikiamos 5 kalendorinių dienų atostogos, nepertraukiamai atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri trunka 6 mėnesius, suteikiama 9 kalendorinių dienų atostogos, įskaitant kelionės dienas.“
3Pakeisti 59 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariui gimsta vaikas, kario prašymu karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado sprendimu jam suteikiamos tėvystės atostogos, kuriomis galima pasinaudoti darbo įstatymų nustatyta tvarka, taip pat krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos nuo 3 iki 7 kalendorinių dienų atostogos dėl kitų šeiminių aplinkybių.
Atostogų dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.“
4Papildyti 59 straipsnį 15¹ dalimi:
„15¹. Atostogų dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.“
5Pakeisti 59 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), auginantiems neįgalų vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra su negalia, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinį jo atlyginimą.“
1Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą.
Šios premijos skiriamos ištarnavus visą Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme nustatytą privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį.“
2Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Profesinės karo tarnybos karių pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai ir priemokos. Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš bazinio dydžio. Kai tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 0,02 bazinio dydžio ir taikomas 3 metus. Pasibaigus pirmam 3 metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 0,03 bazinio dydžio. Jeigu profesinės karo tarnybos kariui suteikus aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis už kariui taikytą tarnybinį atlyginimą, profesinės karo tarnybos kariui paliekamas iki aukštesnio kario laipsnio suteikimo nustatytas tarnybinis atlyginimas, iki jis susilygina su už aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotu tarnybiniu atlyginimu.“
3Pakeisti 60 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Profesinės karo tarnybos kariams skiriami:
1) priedas už atsakomybę.
Kariuomenės vadui už atsakomybę mokamas 4,5 0,47 bazinio dydžio priedas per mėnesį, Gynybos štabo viršininkui, pajėgų vadams, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam puskarininkiui – 3 0,32 bazinių dydžių bazinio dydžio per mėnesį, principinėje kariuomenės struktūroje nurodytų nuolatinių kariuomenės junginių vadams, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų vadams (viršininkams), Akademijos, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos, Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro viršininkams (vadams), Gynybos štabo ir pajėgų vyriausiesiems puskarininkiams – 2 0,21 bazinių dydžių bazinio dydžio per mėnesį, kuopų ir joms prilygintų padalinių vadams, junginių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Akademijos ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vyriausiesiems puskarininkiams – vieno 0,11 bazinio dydžio per mėnesį, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro vyriausiajam puskarininkiui ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Puskarininkių mokyklos viršininkui – 0,5 0,06 bazinio dydžio per mėnesį. Šis priedas mokamas ir profesinės karo tarnybos kariams, laikinai einantiems šiame punkte nurodytas pareigas. Jeigu profesinės karo tarnybos karys, kuriam yra skirtas priedas už atsakomybę, laikinai eina kitas šiame punkte nurodytas pareigas, už kurias jam skiriamas didesnis priedas už atsakomybę, šiuo laikotarpiu jam mokamas didesnis priedas;
2) priedas už ypatingą pareigų specifiką. Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga pareigų specifika, šias pareigas atitinkančių priedų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems kelias su ypatinga pareigų specifika susijusias pareigas, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas.
Priedas profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems skrydžius orlaivio įgulos sudėtyje ir krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens pasiųstiems atlikti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje, didinamas 0,17 0,02 bazinio dydžio už kiekvieną tarnybos dieną, kai siunčiama iki 90 kalendorinių dienų laikotarpiui. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pratybas ar kovinį budėjimą kartu su laivo įgula bei atliekantiems tarnybą karinių jūrų pajėgų karo laive, plaukiojančiame Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kitų valstybių teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje arba atviroje jūroje, didinamas 0,2 0,03 bazinio dydžio už kiekvieną plaukiojimo dieną (išskyrus dienas, kai įplaukiama į kitų valstybių uostus), kai išplaukiama ne trumpiau kaip vienai kalendorinei dienai. Profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pareigas, susijusias su ypatinga specifika, priedo dydžius ir skyrimo tvarką, atsižvelgdamas į atliekamų veiksmų sudėtingumą, kiekį ir trukmę, nustato Lietuvos kariuomenės vadas, neviršydamas šio įstatymo 2 priede nustatytų dydžių. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems šio įstatymo 2 priede nustatytas užduotis, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, apskaičiuojamas proporcingai nustatytam koeficientui, mėnesio kalendorinių dienų skaičiui ir dienų skaičiui, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje tiesiogiai buvo vykdomos užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės.
Profesinės karo tarnybos kariams gali būti mokamas tik vienas šio įstatymo 2 priede nustatytas priedas;
3) priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 2,5 0,27 bazinio dydžio per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją, 2 0,21 bazinių dydžių bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją, 1,5 0,16 bazinio dydžio per mėnesį už trečią kvalifikacinę kategoriją, vieno 0,11 bazinio dydžio per mėnesį už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją ir 0,5 0,06 bazinio dydžio per mėnesį už penktą kvalifikacinę kategoriją. Specialiųjų karinių specialybių kariams priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 2 0,21 bazinių dydžių bazinio dydžio per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją ir vieno 0,11 bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją. Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems suteiktos kelios kvalifikacinės kategorijos, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Šio priedo skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;
4) iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio priemoka per mėnesį, trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Šios priemokos dydžius ir skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į profesijų trūkumą krašto apsaugos sistemos institucijose ir (ar) tarnybos vietovę.
5) priemoka už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito profesinės karo tarnybos kario, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas. Priemokos skyrimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 0,1 bazinio dydžio ir didesnė kaip 0,25 bazinio dydžio per mėnesį, apskaičiuojama proporcingai nustatytam priemokos už pavadavimą dydžiui, mėnesio darbo dienų skaičiui ir dienų skaičiui vykdant nustatytas funkcijas.“
4Pakeisti 60 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, mokama vienkartinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti patenkinamai arba nepatenkinamai. Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus, vertindamas kariūno mokymosi rezultatus ir gebėjimą tinkamai eiti vadovaujamas pareigas, nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų:
1) 7,3 0,77 bazinio dydžio – įvertinus puikiai;
2) 5,5 0,58 bazinio dydžio – įvertinus labai gerai;
3) 3,3 0,35 bazinio dydžio – įvertinus gerai.“
Pakeisti 61 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Profesinės karo tarnybos kariui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kompensuojamos degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidos. Kompensuojamų išlaidų dydį ir kompensavimo atvejus, taip pat automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo sąlygas, tvarką ir pareigų, kurias einantiems kariams suteikiama teisė nuomotis automobilį, sąrašą nustato krašto apsaugos ministras.
Kompensuojamų išlaidų dydis negali viršyti 0,39 Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.“
1Pakeisti 61¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu pasirengimas tarptautinei operacijai trunka ilgiau kaip 90 dienų, kariams kas mėnesį mokama kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką nuo 1,17 0,13 iki 2,72 0,29 bazinio dydžio. Kompensacijos dydžius, atsižvelgdamas į tarnybos vietą, rengimosi dalyvauti tarptautinėje operacijoje trukmę, tarnybos sudėtingumą ir sąlygas, nustato krašto apsaugos ministras.“
2Pakeisti 61¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, už tarnybos užsienyje specifiką kas mėnesį mokama nuo 15 1,57 iki 30 3,13 bazinių dydžių kompensacija. Kompensacijų dydžius, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos vietovę, pobūdį, sudėtingumą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas, nustato krašto apsaugos ministras.“
3Pakeisti 61¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, kas mėnesį mokama 0,16 0,02 bazinio dydžio bazinio dydžio kompensacija ryšio išlaidoms padengti. Kariams, besirengiantiems tarptautinei operacijai, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, vykdantiems tarnybinę užduotį tarptautinės operacijos vietovėje, tarnybos vietoje suteikiama gyvenamoji patalpa, jie aprūpinami maistu, o neaprūpintiesiems maistu išmokama ne didesnė negu Vyriausybės nustatyto karių buvimo vietos valstybei patvirtintos dienpinigių dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.“
61² straipsnio pakeitimas Pakeisti 61² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, besirengiantiems dalyvauti tarptautinėse operacijose, vykdantiems tarnybines užduotis tarptautinės operacijos vietovėje, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 61¹ straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 ir 9 dalyse, o krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, ir 13 ir 14 dalyse nustatytos garantijos, taip pat šio įstatymo 68 straipsnio 5 dalyje nustatyta garantija, susijusi su palaikų parvežimu mirties (žūties) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu. Šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos pagal teisės į kompensaciją atsiradimo momentu taikytiną vidutinį žuvusio (mirusio) asmens ar asmens, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį.“
1Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
3.
Profesinės karo tarnybos kariams, siunčiamiems vykdyti užduočių į kitą vietovę Lietuvos Respublikos teritorijoje, atlyginamos kelionės į tarnybos vietą ir atgal visų rūšių transportu (išskyrus taksi lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla) išlaidos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, negu Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse)). 2. Pakeisti 64 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Karo medicinos gydytojams, pasirašiusiems pirmąją profesinės karo tarnybos sutartį ir paskirtiems į karinius vienetus, esančius vietovėse, nutolusiose nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų daugiau kaip 30 kilometrų, kuriuose trūksta gydytojų, skiriama vienkartinė iki 150 15,63 bazinių dydžių bazinio dydžio išmoka. Išmoka turi būti grąžinta, jeigu karo medicinos gydytojas ištarnauja kariniame vienete, į kurį buvo paskirtas, mažiau kaip 3 metus, išskyrus atvejus, kai profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą nutraukia krašto apsaugos ministro sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių arba krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu perkeliamas į kitas pareigas. Šios išmokos dydį, atsižvelgdamas į tose vietovėse trūkstamų specialybių gydytojams savivaldybių tarybų sprendimais nustatytas garantijas ir (ar) tų vietovių atstumą nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų, skyrimo, mokėjimo ir grąžinimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
29 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1.
Iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus, taip pat vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo ir (ar) kompensavimo atvejus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, o kompensavimo tvarką ir dydžius – krašto apsaugos ministras, šiems asmenims:“. 2. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;“. 3. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) išleistiems į atsargą kariams ir atleistiems iš tarnybos žvalgybos pareigūnams – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos (išskyrus pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją) gavėjams – ne ilgiau kaip 2 metus po jų išleidimo į atsargą ar atleidimo iš tarnybos dienos;“. 30 straipsnis. 65¹ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 65¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems asmenims su negalia skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų pritaikymo kario poreikiams, priežiūros ir remonto išlaidos.“
2.
Pakeisti 65¹ straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„4. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, turintiems sveikatos sutrikimų, dėl kurių jie kurie įgijo teisę į šio įstatymo 67 straipsnio 6–12 11 dalyse nustatytas garantijas šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytomis sąlygomis iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos:“. 3. Pakeisti 65¹ straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) sveikatinimo reikmenų, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo, priežiūros, remonto ir nuomos išlaidos;“. 4. Pakeisti 65¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų visų išlaidų suma, skiriama vienam kariui, negali viršyti 3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių per kalendorinius metus.“
Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Vienkartinės kompensacijos kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju
1Kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, taip pat sutrikus kario sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, ir 13 ir 14 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija.
Šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, ir 11 ir 12 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu ir pagal šio straipsnio 13 12 dalį išmokėtos kompensacijos dydžiu. Šio straipsnio 14 13 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. 2. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 15 14 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. 3.
3Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės kompensacijos nemokamos, jeigu karys žuvo (mirė) ar jo sveikata sutriko darant nusikalstamą veiką, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, eismo įvykio metu, jeigu šis karys vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti, taip pat jeigu kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų, jeigu karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo. 4. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija, išskyrus šio straipsnio 13 12 dalyje nustatytus atvejus. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. 5. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario mirties fakto ar sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Tarnybinio tyrimo ir Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui per 10 dienų nuo jų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 15 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams. 6.
6Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 75–100 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) kariui mokama 46,55 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 46,55 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 7. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 60–70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. –darbingumo) kariui mokama 37,24 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 37,24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 8. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. –darbingumo) kariui mokama 27,93 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 27,93 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 9.
9Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo kariui mokama 23,28 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 23,28 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 10 9. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18,62 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18,62 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.
Šioje dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 11 10. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 13,97 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 13,97 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 12 11.
12 11. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, kariui mokama 9,31 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 9,31 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 13 12.
13 12. Jeigu sunkaus, apysunkio ar lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariui po gydymo ir laikinojo nedarbingumo termino pabaigos neliko liekamųjų reiškinių (nėra motorinių ir (ar) sensorinių, ir (ar) psichinių, ir (ar) organų funkcijų sutrikimų) arba liko liekamųjų reiškinių, tačiau dėl to nesumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, arba liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, tačiau karys neįgijo teisės į šiame straipsnyje nustatytą vienkartinę kompensaciją, ir įvykis, sukėlęs sveikatos sutrikimą, įvyko tarnybos metu, įskaitant vykimą į tarnybos vietą ir grįžimą iš jos, ir nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad įvykis susijęs su tarnyba pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje arba nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, kariui mokama atitinkamai 1,87, 1,09 arba 0,32 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija, neviršijanti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatyto maksimalaus vienkartinės netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) vienkartinės kompensacijos, mokamos terminuotai netekus iki 20 procentų darbingumo dalyvumo, dydžio. Kariūnui mokama atitinkamai 1,87, 1,09 arba 0,32 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu išmokama ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Kompensacija nemokama, jeigu karys įgijo teisę į kompensaciją pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. 14 13.
14 13. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai karys nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 93,1 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 77,58 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui. Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai kariūnas nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 93,1 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 77,58 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kariūno išlaikytiniui. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 15 14. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 9,31 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 9,31 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 16 15. Pagal šio straipsnio 14 13 ir 15 14 dalis vienkartinė kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo (mirusiojo) sutuoktiniui, tėvui, motinai ir kiekvienam kario išlaikytiniui.
Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo (mirusiojo) vaikai, gimę po jo žūties (mirties); vaikai, iki jiems sukaks 18 metų, o vaikai, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, – iki jiems sukaks 24 metai, taip pat neįgalūs asmenys su negalia. 17 16. Krašto apsaugos ministerija gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties (mirties) ir sveikatos sutrikimo atvejais. 18 17. Šiame straipsnyje nurodytų vienkartinių kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 19 18. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinių kompensacijų išmokėjimo sąlygos karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu negalioja.“
1Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Karo prievolininkams, nurodytiems šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tapusiems laikinai nedarbingais (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos) pratybų, mokymų arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu ir neįgijusiems teisės į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos išmoka, taikant šiame įstatyme nustatytą maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydį.
Karo prievolininkams, atlikusiems nuolatinę privalomąją karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, ši išmoka mokama nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, kurie tapo laikinai nedarbingi (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos) dalyvaudami pratybose, mokymuose arba vykdydami kitas tarnybos užduotis ir įgijo teisę į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su tarnybos grafiku, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos išmoka.“
2Pakeisti 68 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Profesinės karo tarnybos kariams, kariūnams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, vaikaičių, brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, taip pat sutuoktinio, partnerio, sugyventinio tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių) bei išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys, kariūnas, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, privalomosios pradinės karo tarnybos karys ar asmuo, atliekantis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa skiriama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pašalpa kariui savanoriui, kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, nemokama, jeigu jis turi teisę gauti tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“
3Pakeisti 68 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Mirus profesinės karo tarnybos kariui, kariūnui, kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, vienam iš asmenų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa.
Pašalpa asmeniui nemokama, jeigu kario mirties atveju jis turi teisę gauti šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytą kompensaciją ar tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“
Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „70 straipsnis. Karių pensijos
1Profesinės karo tarnybos kariai, kurie yra ištarnavę įstatymo nustatytą metų skaičių ir išleisti į atsargą, įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. 2. Dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, tapę neįgaliais kariai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją. 3. Pensijų skyrimo ir mokėjimo kariams sąlygas bei tvarką nustato pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuojantys įstatymai. Kariai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
„78¹ straipsnis. Baziniais dydžiais nustatytų dydžių perskaičiavimas
Šiame įstatyme baziniais dydžiais nustatyti tarnybinio atlyginimo, priedų, priemokų ir šio įstatymo 61¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai perskaičiuojami taikant Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo nustatyta tvarka nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartą, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytą asignavimų darbo užmokesčiui indeksavimo dydį.“
2 priedo pakeitimas Pakeisti įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 priedas PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIŲ TIESIOGIAI VYKDOMOS PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU YPATINGA SPECIFIKA, UŽDUOTYS, KURIOMS ATLIKTI REIKIA YPATINGOS PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS IŠTVERMĖS, IR ŠIAS PAREIGAS BEI UŽDUOTIS ATITINKANČIŲ PRIEDŲ DYDŽIAI (baziniais dydžiais)
1Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika Koeficientas 1.1. Specialiosios operacijos ir karinis rengimasis joms 2,5–3,5 0,27–0,37 1.2. Skrydžiai orlaivio įgulos sudėtyje 1.3. Pratybos ir kovinis budėjimas kartu su laivo įgula 1.4. Nardymas ir kiti veiksmai po vandeniu 1.5. Išminavimo ir sprogdinimo darbai 1.6. Šuoliai parašiutu 1.7. Nusileidimas iš sraigtasparnių virve 1.8. Nusileidimas /kopimas virve į aukštus objektus 1.9. Laivų šturmas (iš vandens) 1.10. Persikėlimas per gilias (nuo 2 m) vandens kliūtis 1–2 1–2 1–2 1–2 1–2 1–2 1–2 1–2 1–2 0,11–0,21 0,11–0,21 0,11–0,21 0,11–0,21 0,11–0,21 0,11–0,21 0,11–0,21 0,11–0,21 0,11–0,21 1.11. Bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose (instruktoriai) 1.12. Tarnybinio šuns priežiūra ne tarnybos metu 0,5–1 0,5–1 0,06–0,11 0,06–0,11
2Užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės Koeficientas 2.1.
3 0,32
3,5 0,37
2,5
1 0,11“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 9 ir 10 dalis ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 2 dalį, 3, 4, 5, 8, 21, 22 straipsnius, 23 straipsnio 1 ir 2 dalis, 29 straipsnio 2 dalį ir 32 straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 2 dalis, 3, 4, 5, 8, 21, 22 straipsniai, 23 straipsnio 1 ir 2 dalys, 29 straipsnio 2 dalis ir 32 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo karių nepanaudotos poilsio dienos kariams suteikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigą atlyginti mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas įgiję kariai jas atlygina iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. 5. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas būti įgijus magistro kvalifikaciją netaikomas kariams, kuriems pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis suteiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo. 6. Kariams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl sveikatos sutrikimo nustatyti iki 40 procentų netekto darbingumo procentai, šio įstatymo 31 straipsniu panaikinama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 9 dalyje numatyta garantija taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. 7.
7Reikalavimas būti sukakus išleidimo į atsargą amžių netaikomas tiems kariams, kurie teisę į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnio 11 dalyje nustatytą garantiją įgijo ir prašymą dėl jos taikymo pateikė iki šio įstatymo įsigaliojimo. 8. Žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo išsiųsti mokytis ar kelti kvalifikacijos, taikomos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnyje nustatytos garantijos. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės vadas iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir krašto apsaugos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 1 ir 2 dalims ir 28 straipsnio 2 daliai įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Dalinys – batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų
kuopų ar joms prilygintų karinių vienetų) patvirtintos nuolatinės struktūros karinis vienetas.“
2Pakeisti 2 straipsnio 38 dalį ir ją išdėstyti taip:
„38. Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas, aktyviojo kariuomenės personalo
rezervo karys, tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve, parengtasis kariuomenės personalo rezervas ir privalomoji karo tarnyba suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme.“
3Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:
„40. Lietuvos kariuomenės veteranas – Lietuvos Respublikos pilietis, profesinės karo tarnybos karys,
atliekantis nuolatinę karo tarnybą kariuomenėje, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, atliekantis profesinėje karo tarnyboje ir (ar) krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ištarnavęs Lietuvos kariuomenėje ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavęs tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, arba garbingai atlikdamas tarnybą paleistas iš karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – SSRS) karinės agresijos laikotarpiu, 1991 m. sausio 11 d. – rugpjūčio 21 d., tarnaudamas krašto apsaugos sistemoje gynęs Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir krašto apsaugos sistemoje tarnavęs iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.“
1.
2 dalį 2¹ ir 2² punktais: „2¹) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų parengtus metinius veiklos planus; 2²) atsižvelgdamas į NATO standartus, prilygina karinius vienetus kuopoms;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 4¹ punktą ir jį išdėstyti taip: „4¹) atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, nustato tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiamų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių, į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių, taip pat nustato užduočių vykdyme dalyvaujančių aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių;“. 3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:
„22) tvirtina Lietuvos kariuomenės veterano vardo
suteikimo nuostatus; suteikia Lietuvos Respublikos piliečiui profesinės karo tarnybos kariui, kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui Lietuvos kariuomenės veterano vardą pagal nustatytą Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimo tvarką ir patvirtintus Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimo nuostatus. Lietuvos kariuomenės veterano vardo netenkama teismo sprendimu;“. 3 straipsnis. 10¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 10¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ribiniai privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiai (atskirai nurodant per metus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiamų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių skaičius);“. 4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti
taip:
„4. Kariuomenę sudaro kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai
vienetai.
Kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariais.“
Pakeisti
taip:
„4. Kariuomenę sudaro kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai
vienetai. Kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariais.“
taip:
„9. Akademijoje pagal vienos ar daugiau studijų krypčių
universitetines studijų programas gali būti rengiami karybos ir nacionalinio saugumo specialistai. Akademijoje taip pat atliekami nacionaliniam saugumui ir gynybai reikšmingi moksliniai tyrimai, gali būti organizuojamas kitų tikrosios karo tarnybos karių karinis rengimas ir neformalusis švietimas.“
taip:
„12. Mokytis į Akademiją valstybės finansuojamose ir
nefinansuojamose studijų vietose priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą įgiję ir kitus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantys, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja mokytis ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o baigęs studijas ir (ar) karinio rengimo programas – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų ir (ar) karinio rengimo programos baigimo dieną būtų į ją pakviestas.
Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Kariūnų, išskyrus tuos, kurie iki studijų Akademijoje jau yra daugiau kaip pusę tos pačios arba aukštesnės pakopos studijų programos kreditų įgiję valstybės biudžeto lėšomis, studijos, karinis rengimas ir neformalusis švietimas Akademijoje ir kariūnų, išsiųstų studijuoti vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies nuostatomis, studijos kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Už kariūnų studijas kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose mokama ne didesnė negu norminė studijų kaina. Akademijoje studijuojančių kariūnų, kurie pakartotinai studijuoja pagal tos pačios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis arba pakartotinai studijuoja pagal žemesnės pakopos studijų programą, jei daugiau kaip pusę aukštesnės pakopos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, studijų valstybės nefinansuojamose studijų vietose kaina, susidedanti iš Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų studijų išlaidų, ir karinio rengimo išlaidų dydis, nustatomi krašto apsaugos ministro tvirtinamose priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų programas sąlygose ir kariūno tarnybos sutartyje.
Kariūnams suteikiama gyvenamoji patalpa (kareivinėse). Išsiųstiems studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas kariūnams gyvenamoji patalpa suteikiama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kariūnai aprūpinami arba iš dalies aprūpinami maistu arba Akademijos statute nustatytais atvejais jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Iš dalies maistu aprūpintiems kariūnams mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų, skirtų fiziologinei mitybos normai užtikrinti, kaina. Kariūnams iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiriamos stipendijos. Kariūnų Kariūnams mokamų stipendijų rūšis, jų skaičių ir dydžius, stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Akademijos statutas. Kariūnams Lietuvos Respublikos mokslo Mokslo ir studijų įstatyme numatytos stipendijos neskiriamos. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo sąlygas nustato Akademijos statutas. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“ 4.
Pakeisti 20 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Akademija kartu su Akademijos statute nustatytomis nustatyta sąlygomis ir tvarka atrinkta bendrojo ugdymo mokykla (toliau – atrinkta bendrojo ugdymo mokykla) gali vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo antrosios dalies programą programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą. Bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal Akademijos statute nustatytus mokinių pasiekimų ir pažangos ir formaliojo švietimo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų vykdymo užtikrinimo kriterijus.“
taip: „18. Akademija pasirašo susitarimus su bendrojo ugdymo mokyklomis dėl jų mokinių ugdymo pagal Akademijos vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą. Ketverių metų trukmės Formalųjį formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius, tvirtina Akademijos viršininkas kartu su atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos direktoriumi. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos Akademijoje trukmė 4 metai. Bendrojo ugdymo mokyklos, pasirašiusios susitarimus su Akademija, kasmet iš mokinių, pageidaujančių ugdytis pagal Akademijos vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, sudaro ne didesnes kaip 30 mokinių klases. Atrinkta bendrojo ugdymo mokykla kiekvienais metais pagal Akademijos viršininko ir atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos direktoriaus nustatytas sąlygas klases ne didesnę kaip 24 mokinių klasę.
Už mokinių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas atsako atrinkta bendrojo ugdymo mokykla.“
6Pakeisti 20 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo
programą Akademijoje ugdomi mokiniai esant poreikiui iš bendrojo ugdymo mokyklos į Akademiją ir iš jos atgal į bendrojo ugdymo mokyklą, į su formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos įgyvendinimu susijusias ekskursijas, renginius vežami Akademijos lėšomis. ugdomiems mokiniams vykstant atostogų, atlyginamos jų kelionių iš Akademijos į gyvenamąją vietą ir atgal į Akademiją išlaidos. Mokinių kelionių išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną į abi puses nuvažiuojamą atstumą, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Mokiniai jų ugdymo pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje laikotarpiu aprūpinami standartizuota apranga (uniforma), ugdymo priemonėmis, įranga ir kitomis priemonėmis, būtinomis formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai įgyvendinti:. 1) maistu, patenkinančiu vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdant sveikos mitybos įgūdžius, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes;
2) gyvenamąja patalpa, atitinkančia higienos normų reikalavimus bei apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus;
3) standartizuota apranga (uniforma);
4) ugdymo priemonėmis, įranga ir, būtinas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai įgyvendinti.“
1Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos
trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių.
Detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai. Kai dėl priežasčių, susijusių su profesinės karo tarnybos užduočių atlikimo specifika, krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais nustatytas poilsis negali būti suteiktas, profesinės karo tarnybos kariui, užtikrinant minimalų poilsio laiką, už nesuteiktas poilsio dienas išmokama kompensacija, kuri apskaičiuojama proporcingai kariui nustatyto to mėnesio, kurį priimtas sprendimas mokėti kompensaciją, tarnybinio atlyginimo dydžiui, mėnesio darbo dienų skaičiui ir nesuteiktų poilsio dienų skaičiui.“
2Pakeisti 21 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Lietuvos Respublikos piliečiui, profesinės karo tarnybos kariui,
ištarnavusiam Lietuvos kariuomenėje profesinėje karo tarnyboje ir
(ar) savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ištarnavusiam ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavusiam tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, arba garbingai atliekant tarnybą paleistam iš karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba SSRS karinės agresijos laikotarpiu, 1991 m. sausio 11 d. – rugpjūčio 21 d., tarnaujant krašto apsaugos sistemoje gynusiam Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir tarnavusiam iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, vadovaujantis krašto apsaugos ministro patvirtintais Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimo nuostatais suteikiamas Lietuvos kariuomenės veterano vardas.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis.
Šaukimas į privalomąją karo tarnybą Į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
Pakeisti 32²straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32² straipsnis. Kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymas
tarnybos karį išrinkus Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, Europos Parlamento nariu, ar savivaldybės meru ar savivaldybės tarybos nariu, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, , ar savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžios. 2. Kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas atnaujintu kitą dieną po Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario ar savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos. 3. Karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, pasibaigus jo kaip Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario ar savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimams, apie tai informuoja karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento nario, savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos. 4. Laikotarpis, kurio metu kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas buvo sustabdytas, į tarnybos laiką krašto apsaugos sistemoje neįskaitomas.“
1.
dalį 7 punktu:
„7) kai profesinės karo tarnybos karys, karys
savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys išleidžiamas į atsargą.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 3
paskutinio vertinimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai.“
juos išdėstyti taip: „1) narystę politinėje organizacijoje;
kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė organizacija;“. 2. Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Profesinės karo tarnybos kariai negali būti
renkamais ar skiriamais įmonių valdymo organų nariais, išskyrus krašto apsaugos sistemos įmones, įstaigas ar organizacijas, kurių valdymo organų nariais jie renkami ar skiriami teisės aktų nustatyta tvarka, būti profesinės sąjungos nariais, streikuoti, naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais. Profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti pagal darbo sutartį sutartis, užsiimti individualia veikla, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus.
Karys, kuris yra individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto, nesusidarytų prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nebūtų diskredituojamas tarnybos autoritetas ir nebūtų kliudoma profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas. Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kurie vykdo kriminalinę žvalgybą, profesinės karo tarnybos karininkai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.“
3Pakeisti 36 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie krašto
apsaugos sistemoje eina karo medicinos gydytojo, jo padėjėjo, ar paramediko ar psichologo, turinčio medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją, pareigas, esant poreikiui gali būti siunčiami dirbti į kitą valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigą, paliekant tą patį tarnybinį atlyginimą, krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų nustatyta tvarka sudarytoje dvišalėje sutartyje tarp krašto apsaugos sistemos institucijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytomis sąlygomis. Teisė dirbti laisvu nuo tarnybos metu kitose sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinama krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
4Papildyti 36 straipsnį 12¹ dalimi:
„12¹.
Profesinės karo tarnybos kariams ne tarnybos tikslais draudžiama vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kurių sąrašą, įvertinusi Nacionalinio saugumo strategijoje ir kituose planavimo dokumentuose apibrėžtus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat kitų nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų šiuo tikslu priimtus sprendimus ar suteiktą informaciją, tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgdama į rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui raidą ir pokyčius Vyriausybė turi teisę nustatyti atvejus (įskaitant išimtinius atvejus dėl asmeninių aplinkybių) ir tvarką, pagal kurią profesinės karo tarnybos karių vykimas į minėtame sąraše esančias užsienio valstybes ar teritorijas būtų galimas tik turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą.“
1Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) profesinės karo tarnybos karys pažeidžia šio įstatymo 36
straipsnio, išskyrus šio straipsnio 12¹ dalį, reikalavimus arba apribojimus;“. 2. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl neįgalumo neįgalumo
negalios, nustatytos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų.“
3Papildyti 38 straipsnio 2 dalį 4¹ punktu:
4¹) karys nesilaikė šio įstatymo 36 straipsnio 12¹ dalyje nustatyto apribojimo;“. 13 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės
iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), taip pat pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui ar profesinės karo tarnybos kariui sukakus šio įstatymo nustatytą išleidimo į atsargą amžių, jam išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka.
Ši išmoka kariams, nepertraukiamai ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus. Jeigu išleistas į atsargą karys buvo pakartotinai priimtas priimamas į profesinę karo tarnybą, atleidžiant tokį karį iš tarnybos šioje dalyje nurodytais pagrindais, išeitinė išmoka jam išmokama už ištarnautus metus, skaičiuojamus nuo paskutinio priėmimo į profesinę karo tarnybą pradžios, tačiau pagal šią dalį išmokama bendra išeitinių išmokų dydžių suma negali viršyti 6 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto jo vidutinio atlyginimo dydžio.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Profesinės karo tarnybos karininkas Ministro
Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu gali būti iki 4 3 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos vado ar iki 3 metų – į jo pavaduotojo pareigas. Profesinės karo tarnybos karininkas krašto apsaugos ministro įsakymu, suderintu su Lietuvos šaulių sąjungos vadu, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pritarimu gali būti iki 3 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės vado ar Lietuvos šaulių sąjungos Mokymų ir nekinetinių operacijų centro viršininko pareigas. Perkėlimo į Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigas terminas, vadovaujantis šioje dalyje nustatyta tvarka, gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 4 metams.“
netekusia galios 43 straipsnio 4 dalį. „4.
„4. Karys gali būti nušalintas nuo pareigų:
1) jei jis įtariamas drausmės pažeidimo padarymu;
2) jei jis pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje.“
2Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu karys įtariamas šiurkščiu drausmės pažeidimu – piktnaudžiavimu
tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimu, šio įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimu, kario vardo pažeminimu arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimu – ir dėl to pradėtas tarnybinis patikrinimas arba tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl to, kad tikrinamas karys aktyviais veiksmais trukdo arba siekia trukdyti atlikti, taip pat tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių kai karys gali pakenkti tarnybos interesams, vadovo, turinčio teisę skirti karį į pareigas, įsakymu karys gali būti nušalintas nuo pareigų iki sprendimo pagal tarnybinio patikrinimo išvadą priėmimo dienos.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Nušalintas nuo pareigų profesinės karo tarnybos karys, išskyrus šio straipsnio
laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.“
4Pakeisti 43 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad karys nepadarė drausmės ar
kito teisės pažeidimo, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat jeigu Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atlikto patikrinimo metu nustatoma, kad kariui nėra pagrindo neišduoti ar panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas.
Per 10 darbo dienų, kai profesinės karo tarnybos karys ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas tarnybinis atlyginimas ir priedas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, išskyrus jeigu kariui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.“
5Pakeisti 43 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Laikotarpis, kurį karys buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos laiką krašto
apsaugos sistemoje neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad karys drausmės ar kito teisės pažeidimo nepadarė ir nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.“
Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos
proporcingai kiekvieniems ištarnautiems ištarnautam profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje metams laikui, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienus studijų metus. Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai profesinės karo tarnybos sutartis
nutraukiama dėl neįgalumo negalios (šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir sveikatos būklės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies
iš profesinės karo tarnybos išleidžiamas į atsargą.“
1Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) profesinės karo tarnybos kariai išleidžiant juos į atsargą, jeigu išleidimo į atsargą metu jie jau yra sukakę 60 metų, o karo kapelionai – 65 metus;“. 2. Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) atsargos kariai, sukakę 60 metų, išskyrus karo kapelionus, kurie perkeliami į dimisiją sukakę 65 metus;“. 19 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos
nenuolatinės karo tarnybos karių atrankos ir siuntimo mokytis (įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją) tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Šis straipsnis, išskyrus šio straipsnio 11 dalį, netaikomas žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis.“
2Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis Lietuvos Respublikoje, dienpinigiai nemokami, tačiau apmokamas profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, kelionės į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą ir atgal visų rūšių viešuoju ir ne viešuoju transportu (išskyrus taksi lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla)., Kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (mokymosi įstaigos kareivinėse), kario prašymu apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, nei Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma arba kelionės iš faktinės gyvenamosios vietos į mokymosi vietą ir atgal kiekvieną mokymosi dieną išlaidos vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla. (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse)). Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos kariui dalyvaujant užimtumo rėmimo priemonėse, jeigu jos apmokamos iš užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos lėšų.“
3Pakeisti 49 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu mokami dienpinigiai ir apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, kai nėra galimybės aprūpinti gyvenamuoju plotu, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo, tarnybai būtinų sertifikatų išdavimo ar kvalifikacinių egzaminų, reikalingų jiems gauti, laikymo išlaidos, kelionės (transporto, įskaitant vykimą tarnybiniu, asmeniniu arba išnuomotu transportu) į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą (vietas) ir iš jos (jų) išlaidos ir užsienio valstybių teritorijose mokymo reikmėms, apmokamos dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo, įskaitant vykstančiųjų į užsienį sveikatos draudimą, kelionės bagažo draudimą, civilinės atsakomybės draudimą (toliau kartu – kelionės draudimas), taip pat ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, neviršijant 0,1602 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis) per mėnesį, miesto (ekologinio) mokesčio, būtinų skiepų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų įsigijimo išlaidos.
Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu mokami dienpinigiai ir apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, kai nėra galimybės aprūpinti gyvenamuoju plotu, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo, tarnybai būtinų sertifikatų išdavimo ar kvalifikacinių egzaminų, reikalingų jiems gauti, laikymo išlaidos, kelionės (transporto, įskaitant vykimą tarnybiniu, asmeniniu arba išnuomotu transportu) į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą (vietas) ir iš jos (jų) išlaidos ir užsienio valstybių teritorijose mokymo reikmėms, apmokamos dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo, įskaitant vykstančiųjų į užsienį sveikatos draudimą, kelionės bagažo draudimą, civilinės atsakomybės draudimą (toliau kartu – kelionės draudimas), taip pat ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, neviršijant 0,1602 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis) per mėnesį, miesto (ekologinio) mokesčio, būtinų skiepų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų įsigijimo išlaidos. Profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kai, atsižvelgiant į atstumą tarp apgyvendinimo ir mokymosi vietų ir nesant galimybės naudotis priimančiosios šalies transportavimo paslaugomis, būtina naudoti netarnybinį automobilį, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu skiriama 0,39 Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydžio mėnesinė išmoka, jeigu mokymosi laikotarpis ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų.
Jeigu laikotarpis yra iki 30 kalendorinių dienų imtinai apmokamos transporto viešojo ir ne viešojo transporto priemonėmis (išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla) išlaidos mokymo reikmėms užsienio valstybių teritorijose, neviršijant vieno Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį.“
4Pakeisti 49 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Profesinės karo tarnybos karys, kuriam iki išleidimo į
atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir sukanka šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius) liko ne daugiau kaip 4 metai, jo prašymu ne ilgesniam kaip 12 mėnesių (nepertraukiamų ar dalimis) per ketverius metus laikotarpiui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka siunčiamas įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis integracijos į darbo rinką tikslu.
Šiuo laikotarpiu jam mokama pareiginė alga, paliekamos iki išsiuntimo turėtos aprūpinimo sąlygos, apmokamos apmokamas profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, kelionės į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą ir atgal visų rūšių viešuoju ir ne viešuoju transportu (išskyrus taksi lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla) išlaidos,. gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, nei Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai Kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (mokymosi įstaigos kareivinėse)), kario prašymu apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, nei Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma arba kelionės iš faktinės gyvenamosios vietos į mokymosi vietą ir atgal kiekvieną mokymosi dieną išlaidos vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla. Apmokamos išlaidos negali viršyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų kvalifikacijai įgyti, tobulinti ar kompetencijai įgyti dydžių.
Jeigu karys siunčiamas mokytis ir kvalifikacijai įgyti, ir kvalifikacijai tobulinti, ir kompetencijai įgyti, įskaitant aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, bendra visų apmokamų išlaidų suma negali viršyti Užimtumo įstatyme nustatyto kvalifikacijai įgyti dydžio. Jeigu karys siunčiamas mokytis ir kvalifikacijai įgyti, ir kvalifikacijai tobulinti, ir kompetencijai įgyti, įskaitant aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, ir aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai įgyti, bendra visų apmokamų išlaidų suma negali viršyti Užimtumo įstatyme nustatyto aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai įgyti dydžio. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos kariui dalyvaujant užimtumo rėmimo priemonėse, jeigu jos apmokamos iš užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos lėšų.“
5Papildyti 49 straipsnį 12 dalimi:
„12. Kelionės kiekvieną mokymosi dieną išlaidų
atlyginimo tvarką ir sąlygas, taip pat mažiausią ir didžiausią atstumą, kuriuos nuvažiavus per dieną atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos
nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurie nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo, nėra nepertraukiamai ištarnavę 2 metus krašto apsaugos sistemoje, taip pat kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, teisė iškilmingomis progomis nešioti dėvėti atsargos kario uniformą nesuteikiama.“
1.
dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;
4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.“ 2.
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;
4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio, ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.“
išdėstyti taip: „2¹.
Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariui tapus profesinės karo tarnybos kariu arba profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, šio straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybos laikotarpis aukštesniam laipsniui gauti yra skaičiuojamas perskaičiuojant ištarnautą laikotarpį ankstesnėje tarnyboje proporcingai pagal tam laipsniui nustatytas sąlygas:
nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,3 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,3 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,5 tarnybos dienos;
savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,25 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus.
Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,25 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojamos 2 tarnybos dienos;
nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,5 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,5 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,2 tarnybos dienos;
ištarnavus savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 2 koeficientų. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 4–9 punktuose nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 2 koeficientų ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,5 tarnybos dienos.“
3Pakeisti 54 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis gali būti suteikiamas kariui, turinčiam ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ištarnavusiam dalinio, junginio vadu arba jo pavaduotoju (štabo viršininku) ne mažiau kaip vienus dvejus metus. Šis reikalavimas Reikalavimas ištarnauti dalinio, junginio vadu ne mažiau kaip dvejus metus netaikomas kariams, einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę, ir turintiems ne žemesnį kaip magistro (ar jam prilygintą) kvalifikacinį laipsnį.“
4Pakeisti 54 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, atsargos Atsargos kariams
ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami, išskyrus aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karius ir į atsargą išleistus jaunesniųjų karininkų vadų mokymus mokymų programas baigusius karius, kuriems, vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, įstatymu suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko laipsnis.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu –
ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;“. 2. Pakeisti 54 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Atsargos kariams ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami, išskyrus aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karius ir į atsargą išleistus jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programas baigusius karius, kuriems, vadovaujantis Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymu suteikiamas jaunesniojo karininko laipsnis.“
1Pakeisti 59 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Atliekantiems
tarnybos metus suteikiama po 7 kalendorines dienas atostogų, įskaitant kelionės dienas.“
2Pakeisti 59 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Karo prievolininkams, nepertraukiamai dalyvaujantiems atliekantiems
privalomąją pradinę karo tarnybą jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose , kuri trunka 2 mėnesius, suteikiamos 3 kalendorinių dienų atostogos, o už kiekvienus 2 paskesnius nepertraukiamo dalyvavimo šiuose mokymuose mėnesius papildomai suteikiamos 3 kalendorinės dienos atostogų, įskaitant kelionės dienas, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 9 kalendorinės, nepertraukiamai atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri trunka 3 mėnesius, suteikiamos 5 kalendorinių dienų atostogos, nepertraukiamai atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri trunka 6 mėnesius, suteikiama 9 kalendorinių dienų atostogos, įskaitant kelionės dienas.“
3Pakeisti 59 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariui gimsta
vaikas, kario prašymu karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado sprendimu jam suteikiamos tėvystės atostogos, kuriomis galima pasinaudoti darbo įstatymų nustatyta tvarka, taip pat krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos nuo 3 iki 7 kalendorinių dienų atostogos dėl kitų šeiminių aplinkybių.
Atostogų dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.“
4Papildyti 59 straipsnį 15¹ dalimi:
„15¹. Atostogų, nurodytų šio straipsnio 12, 14 ir 15 dalyse, dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.“
5Pakeisti 59 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos
metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), auginantiems neįgalų vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra su negalia, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinį jo atlyginimą.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams
krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 3,7 4,6 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą.
Šios premijos skiriamos ištarnavus visą Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme nustatytą privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Profesinės karo tarnybos karių pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai ir priemokos. Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš bazinio dydžio. Kai tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 0,02 bazinio dydžio ir taikomas 3 metus. Pasibaigus pirmam 3 metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 0,03 bazinio dydžio. Jeigu profesinės karo tarnybos kariui suteikus aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis už kariui taikytą tarnybinį atlyginimą, profesinės karo tarnybos kariui paliekamas iki aukštesnio kario laipsnio suteikimo nustatytas tarnybinis atlyginimas, iki jis susilygina su už aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotu tarnybiniu atlyginimu.“
taip:
„4. Profesinės karo tarnybos kariams skiriami:
1) priedas už atsakomybę.
Kariuomenės vadui už atsakomybę mokamas 4,5 0,47 bazinio dydžio priedas per mėnesį, Gynybos štabo viršininkui, pajėgų vadams, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam puskarininkiui – 3 0,32 bazinių dydžių bazinio dydžio per mėnesį, principinėje kariuomenės struktūroje nurodytų nuolatinių kariuomenės junginių vadams, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų vadams (viršininkams), Akademijos, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos, Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro viršininkams (vadams), Gynybos štabo ir pajėgų vyriausiesiems puskarininkiams – 2 0,21 bazinių dydžių bazinio dydžio per mėnesį, kuopų ir joms prilygintų padalinių vadams, junginių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Akademijos ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vyriausiesiems puskarininkiams – vieno 0,11 bazinio dydžio per mėnesį, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro vyriausiajam puskarininkiui ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Puskarininkių mokyklos viršininkui – 0,5 0,06 bazinio dydžio per mėnesį. Šis priedas mokamas ir profesinės karo tarnybos kariams, laikinai einantiems šiame punkte nurodytas pareigas. Jeigu profesinės karo tarnybos karys, kuriam yra skirtas priedas už atsakomybę, laikinai eina kitas šiame punkte nurodytas pareigas, už kurias jam skiriamas didesnis priedas už atsakomybę, šiuo laikotarpiu jam mokamas didesnis priedas;
2) priedas už ypatingą pareigų specifiką. Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga pareigų specifika, šias pareigas atitinkančių priedų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems kelias su ypatinga pareigų specifika susijusias pareigas, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas.
Priedas profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems skrydžius orlaivio įgulos sudėtyje ir krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens pasiųstiems atlikti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje, didinamas 0,17 0,02 bazinio dydžio už kiekvieną tarnybos dieną, kai siunčiama iki 90 kalendorinių dienų laikotarpiui. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pratybas ar kovinį budėjimą kartu su laivo įgula bei atliekantiems tarnybą karinių jūrų pajėgų karo laive, plaukiojančiame Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kitų valstybių teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje arba atviroje jūroje, didinamas 0,2 0,03 bazinio dydžio už kiekvieną plaukiojimo dieną (išskyrus dienas, kai įplaukiama į kitų valstybių uostus), kai išplaukiama ne trumpiau kaip vienai kalendorinei dienai. Profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pareigas, susijusias su ypatinga specifika, priedo dydžius ir skyrimo tvarką, atsižvelgdamas į atliekamų veiksmų sudėtingumą, kiekį ir trukmę, nustato Lietuvos kariuomenės vadas, neviršydamas šio įstatymo 2 priede nustatytų dydžių. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems šio įstatymo 2 priede nustatytas užduotis, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, apskaičiuojamas proporcingai nustatytam koeficientui, mėnesio kalendorinių dienų skaičiui ir dienų skaičiui, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje tiesiogiai buvo vykdomos užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės.
Profesinės karo tarnybos kariams gali būti mokamas tik vienas šio įstatymo 2 priede nustatytas priedas;
3) priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 2,5 0,27 bazinio dydžio per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją, 2 0,21 bazinių dydžių bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją, 1,5 0,16 bazinio dydžio per mėnesį už trečią kvalifikacinę kategoriją, vieno 0,11 bazinio dydžio per mėnesį už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją ir 0,5 0,06 bazinio dydžio per mėnesį už penktą kvalifikacinę kategoriją. Specialiųjų karinių specialybių kariams priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas –
pirmą kvalifikacinę kategoriją ir vieno 0,11 bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją. Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems suteiktos kelios kvalifikacinės kategorijos, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Šio priedo skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;
4) iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio priemoka per mėnesį, trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Šios priemokos dydžius ir skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į profesijų trūkumą krašto apsaugos sistemos institucijose ir (ar) tarnybos vietovę.
5) priemoka už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito profesinės karo tarnybos kario, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas. Priemokos skyrimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 0,1 bazinio dydžio ir didesnė kaip 0,25 bazinio dydžio per mėnesį, apskaičiuojama proporcingai nustatytam priemokos už pavadavimą dydžiui, mėnesio darbo dienų skaičiui ir dienų skaičiui vykdant nustatytas funkcijas.“
4Pakeisti 60 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems
kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, mokama vienkartinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti patenkinamai arba nepatenkinamai. Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus, vertindamas kariūno mokymosi rezultatus ir gebėjimą tinkamai eiti vadovaujamas pareigas, nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų:
1) 7,3 0,77 bazinio dydžio – įvertinus puikiai;
2) 5,5 0,58 bazinio dydžio – įvertinus labai gerai;
3) 3,3 0,35 bazinio dydžio – įvertinus gerai.“
Pakeisti 61 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Profesinės karo tarnybos kariui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kompensuojamos degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidos. Kompensuojamų išlaidų dydį ir kompensavimo atvejus, taip pat automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo sąlygas, tvarką ir pareigų, kurias einantiems kariams suteikiama teisė nuomotis automobilį, sąrašą nustato krašto apsaugos ministras.
Kompensuojamų išlaidų dydis negali viršyti 0,39 Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.“
1Pakeisti 61¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu pasirengimas tarptautinei operacijai trunka ilgiau kaip 90
dienų, kariams kas mėnesį mokama kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką nuo 1,17 0,13 iki 2,72 0,29 bazinio dydžio. Kompensacijos dydžius, atsižvelgdamas į tarnybos vietą, rengimosi dalyvauti tarptautinėje operacijoje trukmę, tarnybos sudėtingumą ir sąlygas, nustato krašto apsaugos ministras.“
2Pakeisti 61¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, už tarnybos
užsienyje specifiką kas mėnesį mokama nuo 15 1,57 iki 30 3,13 bazinių dydžių kompensacija. Kompensacijų dydžius, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos vietovę, pobūdį, sudėtingumą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas, nustato krašto apsaugos ministras.“
3Pakeisti 61¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, kas mėnesį
mokama 0,16 0,02 bazinio dydžio bazinio dydžio kompensacija ryšio išlaidoms padengti. Kariams, besirengiantiems tarptautinei operacijai, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, vykdantiems tarnybinę užduotį tarptautinės operacijos vietovėje, tarnybos vietoje suteikiama gyvenamoji patalpa, jie aprūpinami maistu, o neaprūpintiesiems maistu išmokama ne didesnė negu Vyriausybės nustatyto karių buvimo vietos valstybei patvirtintos dienpinigių dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.“
61² straipsnio pakeitimas Pakeisti 61² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams ir
darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, besirengiantiems dalyvauti tarptautinėse operacijose, vykdantiems tarnybines užduotis tarptautinės operacijos vietovėje, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 61¹ straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 ir 9 dalyse, o krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, ir 13 ir 14 dalyse nustatytos garantijos, taip pat šio įstatymo 68 straipsnio 5 dalyje nustatyta garantija, susijusi su palaikų parvežimu mirties (žūties) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu. Šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos pagal teisės į kompensaciją atsiradimo momentu taikytiną vidutinį žuvusio (mirusio) asmens ar asmens, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį.“
1Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
3.
Profesinės karo tarnybos kariams, siunčiamiems vykdyti užduočių į kitą vietovę Lietuvos Respublikos teritorijoje, atlyginamos kelionės į tarnybos vietą ir atgal visų rūšių viešuoju ir ne viešuoju transportu (išskyrus taksi lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla) išlaidos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, negu Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse)). 2. Pakeisti 64 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Karo medicinos gydytojams, pasirašiusiems pirmąją profesinės karo
tarnybos sutartį ir paskirtiems į karinius vienetus, esančius vietovėse, nutolusiose nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų daugiau kaip 30 kilometrų, kuriuose trūksta gydytojų, skiriama vienkartinė iki 150 15,63 bazinių dydžių bazinio dydžio išmoka. Išmoka turi būti grąžinta, jeigu karo medicinos gydytojas ištarnauja kariniame vienete, į kurį buvo paskirtas, mažiau kaip 3 metus, išskyrus atvejus, kai profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą nutraukia krašto apsaugos ministro sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių arba krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu perkeliamas į kitas pareigas. Šios išmokos dydį, atsižvelgdamas į tose vietovėse trūkstamų specialybių gydytojams savivaldybių tarybų sprendimais nustatytas garantijas ir (ar) tų vietovių atstumą nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų, skyrimo, mokėjimo ir grąžinimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1.
Iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus, taip pat vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo ir (ar) kompensavimo atvejus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, o kompensavimo tvarką ir dydžius – krašto apsaugos ministras, šiems asmenims:“. 2. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;“. 3. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) išleistiems į atsargą kariams ir atleistiems iš tarnybos
žvalgybos pareigūnams – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos (išskyrus pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją) gavėjams – ne ilgiau kaip 2 metus po jų išleidimo į atsargą ar atleidimo iš tarnybos dienos;“. 30 straipsnis. 65¹ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 65¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos
kariams, kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems asmenims su negalia skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų pritaikymo kario poreikiams, priežiūros ir remonto išlaidos.“ 2.
Pakeisti 65¹ straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„4. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, turintiems sveikatos
sutrikimų, dėl kurių jie kurie įgijo teisę į šio įstatymo
įstatymo 67 straipsnyje nustatytomis sąlygomis iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos:“. 3. Pakeisti 65¹ straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) sveikatinimo reikmenų, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo, priežiūros, remonto ir nuomos išlaidos;“. 4. Pakeisti 65¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų visų išlaidų suma, skiriama vienam kariui,
negali viršyti 3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių per kalendorinius metus.“
Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Vienkartinės kompensacijos
kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju
priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, taip pat sutrikus kario sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, ir 13 ir 14 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija.
Šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, ir 11 ir 12 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu ir pagal šio straipsnio 13 12 dalį išmokėtos kompensacijos dydžiu. Šio straipsnio 14 13 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. 2. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 15 14 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. 3.
nemokamos, jeigu karys žuvo (mirė) ar jo sveikata sutriko darant nusikalstamą veiką, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, eismo įvykio metu, jeigu šis karys vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti, taip pat jeigu kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų, jeigu karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo. 4. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija, išskyrus šio straipsnio 13 12 dalyje nustatytus atvejus. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. 5. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario mirties fakto ar sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Tarnybinio tyrimo ir Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui per 10 dienų nuo jų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 15 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams. 6.
sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 46,55 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 7. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 60–70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. –darbingumo) kariui mokama 37,24 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 37,24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 8. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. –darbingumo) kariui mokama 27,93 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 27,93 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 9.
mokama 23,28 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 23,28 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 10 9. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18,62 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18,62 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.
Šioje dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 11 10. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 13,97 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 13,97 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 12 11.
sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus
9,31 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 9,31 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 13 12.
sunkaus, apysunkio ar lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariui po gydymo ir laikinojo nedarbingumo termino pabaigos neliko liekamųjų reiškinių (nėra motorinių ir (ar) sensorinių, ir (ar) psichinių, ir (ar) organų funkcijų sutrikimų) arba liko liekamųjų reiškinių, tačiau dėl to nesumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, arba liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, tačiau karys neįgijo teisės į šiame straipsnyje nustatytą vienkartinę kompensaciją, ir įvykis, sukėlęs sveikatos sutrikimą, įvyko tarnybos metu, įskaitant vykimą į tarnybos vietą ir grįžimą iš jos, ir nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad įvykis susijęs su tarnyba pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje arba nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, kariui mokama atitinkamai 1,87, 1,09 arba 0,32 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija, neviršijanti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatyto maksimalaus vienkartinės netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) vienkartinės kompensacijos, mokamos terminuotai netekus iki 20 procentų darbingumo dalyvumo, dydžio. Kariūnui mokama atitinkamai 1,87, 1,09 arba 0,32 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu išmokama ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Kompensacija nemokama, jeigu karys įgijo teisę į kompensaciją pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. 14 13.
14 13. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai karys nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 93,1 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 77,58 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui. Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai kariūnas nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 93,1 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 77,58 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kariūno išlaikytiniui. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 15 14. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 9,31 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 9,31 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 16 15. Pagal šio straipsnio 14 13 ir 15 14 dalis vienkartinė kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo (mirusiojo) sutuoktiniui, tėvui, motinai ir kiekvienam kario išlaikytiniui.
Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo (mirusiojo) vaikai, gimę po jo žūties (mirties); vaikai, iki jiems sukaks 18 metų, o vaikai, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, – iki jiems sukaks 24 metai, taip pat neįgalūs asmenys su negalia. 17 16. Krašto apsaugos ministerija gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties (mirties) ir sveikatos sutrikimo atvejais. 18 17. Šiame straipsnyje nurodytų vienkartinių kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 19 18. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinių kompensacijų išmokėjimo sąlygos karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu negalioja.“
1Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Karo prievolininkams, nurodytiems šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tapusiems laikinai nedarbingais (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos) pratybų, mokymų arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu ir neįgijusiems teisės į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos išmoka, taikant šiame įstatyme nustatytą maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydį.
Karo prievolininkams, atlikusiems nuolatinę privalomąją karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, ši išmoka mokama nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, kurie tapo laikinai nedarbingi (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos) dalyvaudami pratybose, mokymuose arba vykdydami kitas tarnybos užduotis ir įgijo teisę į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su tarnybos grafiku, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos išmoka.“
2Pakeisti 68 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Profesinės karo tarnybos kariams, kariūnams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, vaikaičių, brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, taip pat sutuoktinio, partnerio, sugyventinio tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių) bei išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys, kariūnas, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, privalomosios pradinės karo tarnybos karys ar asmuo, atliekantis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa skiriama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pašalpa kariui savanoriui, kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, nemokama, jeigu jis turi teisę gauti tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“
3Pakeisti 68 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Mirus profesinės karo tarnybos kariui, kariūnui, kariui savanoriui ar kitam
savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, vienam iš asmenų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa.
Pašalpa asmeniui nemokama, jeigu kario mirties atveju jis turi teisę gauti šio įstatymo
biudžetinės įstaigos.“
Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „70 straipsnis. Karių pensijos
ištarnavę įstatymo nustatytą metų skaičių ir išleisti į atsargą, įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. 2. Dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, tapę neįgaliais kariai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją. 3. Pensijų skyrimo ir mokėjimo kariams sąlygas bei tvarką nustato pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuojantys įstatymai. Kariai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
Įstatymą 78¹straipsniu „78¹ straipsnis. Baziniais dydžiais nustatytų dydžių perskaičiavimas Šiame įstatyme baziniais dydžiais nustatyti tarnybinio atlyginimo, priedų, priemokų ir šio įstatymo 61¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai perskaičiuojami taikant Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo nustatyta tvarka nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartą, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytą asignavimų darbo užmokesčiui indeksavimo dydį.“
2 priedo pakeitimas Pakeisti įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 priedas
PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIŲ TIESIOGIAI VYKDOMOS PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU YPATINGA SPECIFIKA, UŽDUOTYS, KURIOMS ATLIKTI REIKIA YPATINGOS PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS IŠTVERMĖS, IR ŠIAS PAREIGAS BEI UŽDUOTIS ATITINKANČIŲ PRIEDŲ DYDŽIAI (baziniais dydžiais)
1Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika Koeficientas 1.1. Specialiosios operacijos ir karinis rengimasis joms 2,5–3,5 0,27–0,37 1.2. Skrydžiai orlaivio įgulos sudėtyje 1.3. Pratybos ir kovinis budėjimas kartu su laivo įgula 1.4. Nardymas ir kiti veiksmai po vandeniu 1.5. Išminavimo ir sprogdinimo darbai 1.6. Šuoliai parašiutu 1.7. Nusileidimas iš sraigtasparnių virve 1.8. Nusileidimas /kopimas virve į aukštus objektus 1.9. Laivų šturmas (iš vandens) 1.10. Persikėlimas per gilias (nuo 2 m) vandens kliūtis 1–2 1–2 1–2 1–2 1–2 1–2 1–2 1–2 1–2 0,11–0,21 0,11–0,21 0,11–0,21 0,11–0,21 0,11–0,21 0,11–0,21 0,11–0,21 0,11–0,21 0,11–0,21 1.11. Bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose (instruktoriai) 1.12. Tarnybinio šuns priežiūra ne tarnybos metu 0,5–1 0,5–1 0,06–0,11 0,06–0,11
2Užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės Koeficientas 2.1.
kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms3 0,32
pratybos kareivinių režimu 3,5 0,37
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsnio 9 ir 10 dalis ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 2 dalį, 3, 5, 8, 22 straipsnius, 23 straipsnio 1 ir 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 2 dalį ir 32 straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 2 dalis, 3, 5, 8, 22 straipsniai, 23 straipsnio 1 ir 2 dalys, 24 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis ir 32 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo karių nepanaudotos poilsio dienos kariams suteikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigą atlyginti mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas įgiję kariai jas atlygina iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. 5. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas būti įgijus magistro kvalifikaciją netaikomas kariams, kuriems pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis suteiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo. 6. Kariams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl sveikatos sutrikimo nustatyti iki 40 procentų netekto darbingumo procentai, šio įstatymo 31 straipsniu panaikinama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 9 dalyje numatyta garantija taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. 7.
7Reikalavimas, kad siunčiamam mokytis kariui būtų likę ne daugiau kaip 4 metai iki išleidimo į
atsargą amžiaus sukakimo netaikomas tiems kariams, kurie teisę į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnio 11 dalyje nustatytą garantiją įgijo ir prašymą dėl jos taikymo pateikė iki šio įstatymo įsigaliojimo. 8. Žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo išsiųsti mokytis ar kelti kvalifikacijos, taikomos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnyje nustatytos garantijos. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės vadas iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir krašto apsaugos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 1 ir 2 dalims ir 29 straipsnio 2 daliai įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teisės aktų projektų tikslas – papildyti Diplomatinės tarnybos įstatymo
ministro prašymu išduoti diplomatinius pasus profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip pul
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1179 19, 28, 29, 31 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymO nR. VIII-1857 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymO nR. VIII-375 30 ir 50 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ aiškinamasis raštas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino poreikis tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su karių tarnybos sąlygų gerinimu.
Įstatymo projekto tikslai: tobulinti tarnybinio atlyginimo priemokų skyrimo profesinės karo tarnybos kariams nuostatas; suteikti teisę aukštesnius kario laipsnius suteikti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams bei numatyti aukštesnius reikalavimus pulkininko (jūrų kapitono) laipsniui gauti; profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vaikus, taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytą garantiją (papildomas poilsio dienas); sudaryti sąlygas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (toliau – Akademija) vykdyti ir vienos studijų krypties studijas, sudaryti galimybes kariūnams Akademijoje studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose, patikslinti Akademijoje vykdomos formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos įgyvendinimo sąlygas; numatyti galimybę medicinos psichologus siųsti dirbti į kitas valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigas; suvienodinti Įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nuostatomis, nustatančiomis Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigų ėjimo terminą; susieti karių siuntimo mokytis integracijos į darbo rinką tikslu garantiją su jų išleidimo į atsargą amžiumi ir patikslinti siuntimo mokytis sąlygas; išplėsti kariams kompensuojamų sveikatinimo priemonių sąrašą ir patikslinti jų kompensavimo sąlygas, taip pat nustatyti, kad vaistiniai preparatai ir medicinos pagalbos priemonės būtų ne tik teikiamos, bet ir kompensuojama už jas; tikslinti vienkartinių kompensacijų, mokamų kario sveikatos sutrikimo atveju, ir išeitinių išmokų mokėjimo atvejus ir sąlygas; numatyti kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams ligos išmokos už dvi laikinojo nedarbingumo dienas mokėjimą iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų; įgyvendinti Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymą Nr.
Įstatymo projekto tikslai: tobulinti tarnybinio atlyginimo priemokų skyrimo profesinės karo tarnybos kariams nuostatas; suteikti teisę aukštesnius kario laipsnius suteikti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams bei numatyti aukštesnius reikalavimus pulkininko (jūrų kapitono) laipsniui gauti; profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vaikus, taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytą garantiją (papildomas poilsio dienas); sudaryti sąlygas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (toliau – Akademija) vykdyti ir vienos studijų krypties studijas, sudaryti galimybes kariūnams Akademijoje studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose, patikslinti Akademijoje vykdomos formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos įgyvendinimo sąlygas; numatyti galimybę medicinos psichologus siųsti dirbti į kitas valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigas; suvienodinti Įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nuostatomis, nustatančiomis Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigų ėjimo terminą; susieti karių siuntimo mokytis integracijos į darbo rinką tikslu garantiją su jų išleidimo į atsargą amžiumi ir patikslinti siuntimo mokytis sąlygas; išplėsti kariams kompensuojamų sveikatinimo priemonių sąrašą ir patikslinti jų kompensavimo sąlygas, taip pat nustatyti, kad vaistiniai preparatai ir medicinos pagalbos priemonės būtų ne tik teikiamos, bet ir kompensuojama už jas; tikslinti vienkartinių kompensacijų, mokamų kario sveikatos sutrikimo atveju, ir išeitinių išmokų mokėjimo atvejus ir sąlygas; numatyti kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams ligos išmokos už dvi laikinojo nedarbingumo dienas mokėjimą iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų; įgyvendinti Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymą Nr. XIV-2011 (toliau – Pareiginės algos (atlyginimo) įstatymas), perskaičiuoti ir nustatyti taikomų tarnybinių atlyginimų, priedų, išmokų, kompensacijų, žalos atlyginimo ir kitų garantijų, koeficientų dydžius, kuriems apskaičiuoti taikomas naujas bazinis dydis; atlikti Įstatymo pakeitimus, susijusius su Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr.
I-1593 pakeitimo įstatymo projektu. Įstatymo projektu taip pat atliekami redakcinio pobūdžio patikslinimai, tikslinamos sąvokų „dalinys“ ir „Lietuvos kariuomenės veteranas“ apibrėžtys, „neįgaliojo“, „neįgalumo“, „netekto darbingumo“ sąvokos, Įstatymo nuostatos derinamos tarpusavyje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Krašto apsaugos ministerija. Įstatymų projektus parengė Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected]) vyresnioji patarėja Svetlana Lapėnienė, tel. (8 5) 2787045, el. p. [email protected], Teisėkūros skyriaus (vedėjas Tomas Vainius, tel. (8 5) 273 5563, el. p. [email protected]) patarėja Jurgita Banytė, tel. (8 5) 278 7046, el. p. [email protected], Krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento (direktorius plk. Ramūnas Švažas, tel. (8 5) 273 5570, el. p. [email protected]) Karinio personalo politikos skyriaus (viršininkas plk. ltn. Arnoldas Vasiliauskas, tel. (8 5) 273 5044, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Raimondas Kalinauskas, tel. (8 5) 265 7546, el. p. [email protected], Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus (vedėja Aušra Kazlauskienė, tel. (8 5) 210 3864, el. p.
[email protected]) patarėja Gabrielė Paulavičienė, tel. (8 5) 273 5681, el. p. [email protected], vyr. specialistė Džeralda Ivko, tel. (8 5) 273 5680, el. p. [email protected], Krašto apsaugos ministerijos Finansų ir biudžeto departamento (direktorius Gintaras Markevičius, tel. +370 706 80 400, el. p. [email protected]) Finansų politikos skyriaus (viršininkė Svetlana Jasaitienė, tel. +370 706 80 607, el. p. [email protected]) patarėja Greta Borkienė, tel. +370 706 82 012, el. p. [email protected], ir patarėja Miglė Kersnauskaitė, tel. +370 706 80 349, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
1Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dalinys yra apibrėžiamas kaip batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų kuopų) patvirtintos nuolatinės struktūros karinis vienetas. Šiuo metu vartojamas dalinio sąvokos apibrėžimas tinka pėstininkų vienetams, tačiau kituose kariniuose vienetuose vartojami ir kiti istoriškai susiformavę tiek bataliono, tiek kuopos pavadinimai. Pavyzdžiui, Krašto apsaugos savanorių pajėgose bataliono atitikmuo yra rinktinė (karinis vienetas, sudarytas iš kelių kuopų), Karinėse jūrų pajėgose – laivų divizionas (karinis vienetas, sudarytas iš kelių laivų), Karinėse oro pajėgose – oro gynybos batalionas (karinis vienetas, sudarytas iš kelių baterijų). NATO 2017 m. dokumente APP-6(D) „NATO Joint Military Symbology“ yra nurodyti NATO karinių vienetų dydžiai ir struktūros. Batalionas – vienetas, kuris yra didesnis už kuopą, bet mažesnis už pulką. Šis vienetas susideda iš dviejų ar daugiau kuopų, baterijų ar panašaus dydžio padalinių ir štabo. Kuopa – vienetas, didesnis už būrį, bet mažesnis už batalioną.
Šis vienetas susideda iš dviejų ar daugiau būrių, dažniausiai to paties tipo, ir štabo. To paties dokumento B priede nurodyti kitų valstybių karinių vienetų atitikmenys. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad krašto apsaugos ministras tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų nuostatus, taip pat nustato šių institucijų administracijų struktūrą ir pareigybių sąrašus, tačiau nenumatyta galimybė prilyginti skirtingų pajėgų atitinkamų lygių dalinius ir padalinius, nors tai yra būtina siekiant išlaikyti vientisą visos krašto apsaugos sistemos struktūrą atsižvelgiant į NATO šalių karinių vienetų struktūras. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 3 punktu, metiniai veiklos planai rengiami, jeigu jų rengimą numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys įstatymai. Šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metinius veiklos planus strateginio valdymo sistemos dalyviai rengia ir tvirtina vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnyje pavesta ministrams tvirtinti ministerijos, įstaigų prie ministerijos ir kitų pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus arba pavesti jų vadovams tvirtinti jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus. Įstatyme nenumatyta krašto apsaugos ministro teisė tvirtinti krašto apsaugos sistemos institucijų metinius veiklos planus. Panaikinus pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigybę ir Gynybos štabui perdavus dalį jo funkcijų, minėta Įstatymo nuostata dėl kariuomenės vado teisės pasitelkti Krašto apsaugos ministerijos administracijos padalinius nebuvo panaikinta. 3. Įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Akademijoje pagal universitetines studijų programas gali būti rengiami karybos ir nacionalinio saugumo specialistai.
Akademijoje taip pat atliekami nacionaliniam saugumui ir gynybai reikšmingi moksliniai tyrimai, gali būti organizuojamas kitų tikrosios karo tarnybos karių karinis rengimas ir neformalusis švietimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos Akademijai taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantiems įstatymams. Įstatymo 20 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta, kad Akademija vykdo valstybės finansuojamas studijas. Į Akademiją gali stoti tik asmenys, kurie nėra įgiję aukštojo išsilavinimo valstybės lėšomis (įskaitant ir tuos, kurie daugiau kaip pusę ankstesnių studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis). Asmenų, įstojusių į Akademiją (kariūnų), studijos, karinis rengimas ir neformalusis švietimas Akademijoje ir kariūnų, išsiųstų studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas įgyti krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, studijos kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Taip pat kariūnai aprūpinami apgyvendinimu, maitinimu, apranga ir ekipuote ir jiems mokama stipendija. Akademijos studijų tikslas – parengti karininkus. Įstatymo 20 straipsnio 17–19 dalyse nustatyta, kad Akademija kartu su atrinkta bendrojo ugdymo mokykla gali vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą (toliau – Programa) mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo antrosios dalies programą ir vidurinio ugdymo programą. Bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal mokinių pasiekimų ir pažangos ir formaliojo švietimo bei Programų vykdymo užtikrinimo kriterijus.
Programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius, tvirtina Akademijos viršininkas kartu su atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos direktoriumi. Programos Akademijoje trukmė – 4 metai. Atrinkta bendrojo ugdymo mokykla kiekvienais metais pagal Akademijos viršininko ir atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos direktoriaus nustatytas sąlygas suformuoja ne didesnę kaip 24 mokinių klasę. Pagal Programą Akademijoje ugdomiems mokiniams vykstant atostogų, atlyginamos jų kelionių iš Akademijos į gyvenamąją vietą ir atgal į Akademiją išlaidos. Mokinių kelionių išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną į abi puses nuvažiuojamą atstumą, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Mokiniai jų ugdymo pagal Programą Akademijoje laikotarpiu aprūpinami maistu, gyvenamąja patalpa, standartizuota apranga (uniforma), ugdymo priemonėmis ir įranga, būtina Programai įgyvendinti. Šiuo metu nustatytas teisinis reglamentavimas suteikia teisę Akademijai vykdyti Programą tik su viena atrinkta bendrojo ugdymo mokykla (suformuojama 1 klasė ne daugiau kaip iš 24 mokinių, 4 metų laikotarpiui – 96 mokiniai). Nustatyta, kad Programos įgyvendinimo laikotarpiu mokiniai gyventų Akademijoje, būtų maitinami, aprūpinami būtinomis priemonėmis (apranga, ekipuote ir kt.), tai sudarytų apie 740 000 eurų kasmet, neįskaitant patalpų, skirtų mokiniams apgyvendinti, statybos ir apgyvendinimui reikalingų lėšų (šiuo metu Akademija neturi tinkamų patalpų mokiniams apgyvendinti).
Įvertinus būtinas Programai įgyvendinti lėšas, manytina, kad jos yra neproporcingai didelės atsižvelgiant į galimų ugdyti mokinių skaičių, tai lemtų neracionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. 4. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, o kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose numatyta už papildomą tarnybos laiką kariui kompensuoti laisvu laiku (poilsio dienomis). Atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją regione, pratybos ir vykdomos užduotys tęsiasi po kelias savaites ar net mėnesius, todėl kariai neturi galimybės pasinaudoti visomis jiems numatytomis garantijomis poilsiui ir darbingumui atgauti. Dažnai kariams suteikiamas tik minimalus būtinas laisvų nuo tarnybos dienų skaičius poilsiui ir darbingumui atgauti, o kitos poilsio dienos lieka nepanaudotos dėl tarnybos interesų, o tai neigiamai veikia karių motyvaciją ir psichologinį klimatą karių šeimose. 5.
5Įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje ir 22 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga suteikti kariams Lietuvos kariuomenės veterano vardą, kurio sąvokos apibrėžtis, aptarta Įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje, užkerta kelią šį vardą suteikti nustatytas sąlygas atitinkantiems į atsargą išleistiems kariams, kariams, tarnaujantiems ne Lietuvos kariuomenėje, o kitose krašto apsaugos institucijose, taip pat kariams, kurie atliko dviejų tikrosios karo tarnybos rūšių 20 metų tarnybą: profesinėje karo tarnyboje ir savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje. 6. Įstatymo 32²straipsnyje nustatomi kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymo atvejai, iš kurių vienas – išrinkimas savivaldybės tarybos nariu. 2022 m. birželio 23 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. XIV-1268, savivaldybės taryba priskiriama atstovaujamajai, o savivaldybės meras – vykdomajai institucijai, todėl kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymo atvejai nebeapima atvejo, kai jis išrenkamas savivaldybės meru. 7. Įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje numatytas baigtinis profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo atvejų sąrašas nėra pakankamas, nes jame nenumatytas vertinimo karį išleidžiant į atsargą atvejis, kuris svarbus priimant sprendimą, į kokias aktyviojo rezervo pareigas karį galima skirti išleidus jį į atsargą, bei tuo atveju, jei karys pakartotinai būtų priimtas į pareigas profesinėje karo ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje. 8.
8Įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kurie vykdo kriminalinę žvalgybą, ir profesinės karo tarnybos karininkai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 5 punkto 5 ir 6 papunkčiuose įtvirtintoms nuostatoms privačius interesus deklaruoti žvalgybos pareigūnams ir profesinės karo tarnybos kariams. Įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje įvardyti medicinos specialistai (karo medicinos gydytojas, jo padėjėjas ir paramedikas), kurie, siekiant išlaikyti jų profesinę kvalifikaciją, gali būti siunčiami dirbti į kitas valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Medicinos psichologams ši teisė nesuteikta, nors jie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymu (2 ir 5 straipsniai), turi sveikatos priežiūros specialisto statusą, t. y. užsiimti medicinos psichologo veikla sveikatos priežiūros įstaigoje jiems galima tik gavus licenciją. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atliktame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime kaip grėsmė nacionaliniam saugumui identifikuota užsienio žvalgybos tarnybų veikla bandant verbuoti į užsienio šalis vykstančius Lietuvos gyventojus. Nustatyta, kad potencialūs verbavimo operacijų taikiniai yra prieigą prie įslaptintos informacijos turintys asmenys. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos vykdo aktyvią žvalgybos veiklą šių šalių teritorijose besilankančių Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu. Lietuvos Respublikos valstybės institucijų personalas, taip pat ir kariai, yra vieni iš tikslinių minėtos veiklos objektų.
Per užverbuotus asmenis ir kitais būdais minėtos tarnybos nuolat siekia rinkti informaciją ir apie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemą, karinę infrastruktūrą, šalyje vykstančias karines pratybas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos karių išvykos į šias valstybes, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų, karinio laipsnio ir turimo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ypač didina verbavimo ir kitos priešiškos veiklos jų atžvilgiu tikimybę bei riziką jų pačių bei disponuojamos įslaptintos ir kitos su tarnyba susijusios informacijos saugumui. Įstatymas šiuo metu nenustato apribojimų kariams vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose profesinės karo tarnybos kario buvimas galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos paslapčių įstatymu, profesinės karo tarnybos kariams suteikiama teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. 9. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos išeitinių išmokų profesinės karo tarnybos kariams mokėjimo sąlygos ir dydžiai. Įstatymo nuostatos neužtikrina, kad šios išmokos nebūtų mokamos pakartotinai už laikotarpį, už kurį jos sumokėtos išleidžiant karį į atsargą, jei karys į profesinę karo tarnybą priimamas ir išleidžiamas į atsargą ne vieną kartą. 10. 2022 m. lapkričio 8 d. priėmus Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1506, buvo pakeistas skyrimo į Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigas terminas (iki 4 metų), tačiau kartu nebuvo atlikti Įstatymo 42 straipsnio, numatančio profesinės karo tarnybos kario skyrimo į šias pareigas terminą, pataisymai. 11. Įstatymo 43 straipsnyje įtvirtinti karių nušalinimo nuo pareigų atvejai, kurie tikslintini atsižvelgiant į teismų praktiką.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas kario nušalinimo nuo pareigų klausimą, yra konstatavęs, kad kariui nušalinti nepakanka fakto, jog jis įtariamas drausmės pažeidimo padarymu: turi būti nustatytos ir kitos būtinosios sąlygos (bent viena iš toliau paminėtų): 1) karys įtariamas šiurkščiu drausmės pažeidimu – piktnaudžiavimu tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimu, įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimu ir dėl to pradėtas tarnybinis patikrinimas; 2) tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl to, kad tikrinamas karys aktyviais veiksmais trukdo arba siekia trukdyti atlikti patikrinimą; 3) tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams. Šiurkštūs drausmės pažeidimai yra išvardyti Lietuvos kariuomenės drausmės statute. 12. Vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 4 dalimi, iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje metams. Taikant šią nuostatą kyla abejonių dėl galimo proporcingumo bei protingumo principų laikymosi, kai kariui, kuris neištarnavo visų metų, dėl ištarnauto laiko proporcingai nemažinama grąžintina mokymo išlaidų suma. 13. Įstatymo 45 straipsnio 4 dalies nuostata dėl karo kapelionų išleidimo į atsargą sukakus 65 metus ir Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio nuostata dėl jų skyrimo į tarnybą aktyviajame rezerve, iki jiems sukanka 65 metai, nesuderinta su Įstatymo 47 straipsnio nuostatomis dėl jų išleidimo į dimisiją amžiaus. 14.
14Profesinės karo tarnybos karių, įskaitant karius, turinčius žvalgybos pareigūno statusą, aprūpinimo sąlygas jų mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo metu reglamentuoja Įstatymo 49 straipsnis, o žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūnų sutartis – Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 43 straipsnis. Skirtingas teisinis reguliavimas vienoje institucijoje tarnaujančių žvalgybos pareigūnų atžvilgiu daro neigiamą įtaką ir personalo administravimui, ir pačių pareigūnų motyvacijai. Kadangi karių, turinčių žvalgybos pareigūno statusą, tarnybos apmokėjimas ir aprūpinimo sistema reglamentuojama Žvalgybos įstatymu ir iš esmės skiriasi nuo nustatytos krašto apsaugos sistemos kariams, todėl ir aprūpinimas mokymosi laikotarpiu turėtų atitikti jiems taikomą apmokėjimo sistemos modelį. Šio straipsnio 4 dalies nuostata (paskutinis sakinys) dubliuoja šio straipsnio 11 dalies nuostatą. Šio straipsnio 5 dalyje profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu numatyta galimybė skirti išmoką už netarnybinio automobilio naudojimą. Išmokos pakanka, kai kariai vyksta į ilgalaikius kursus, nes tuo metu galima sudaryti panaudos ar ilgalaikes nuomos sutartis, tačiau vykstant trumpam laikui, kai yra didelis atstumas tarp apgyvendinimo ir mokymosi vietų bei nėra galimybės naudotis priimančiosios šalies transportavimo paslaugomis, kariai priversti pasinaudoti trumpalaikės nuomos ar kitomis transportavimo paslaugomis, už kurias sumokama daugiau nei numatyta išmoka transportavimo paslaugoms.
Šio straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos karys, kuriam iki išleidimo į atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą) liko ne daugiau kaip 4 metai, jo prašymu ne ilgesniam kaip 12 mėnesių per ketverius metus laikotarpiui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka siunčiamas įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis integracijos į darbo rinką tikslu. Ši garantija neužtikrina siekio tarnyboje karius išlaikyti kuo ilgesnį laiką, nes nėra siejama su Įstatymo 45 straipsnyje nustatytu išleidimo į atsargą amžiumi. 15. Įstatymo 50 straipsnyje 6 dalies nuostata suteikia teisę iškilmingomis progomis nešioti atsargos kario uniformą kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, ištarnavusiems ne mažiau kaip 2 metus. Atsižvelgiant į tai, kad yra karių, kurie per šį laikotarpį neįgyja pagrindinio karinio parengtumo, teisė dėvėti uniformą jiems suteikiama nepagrįstai. 16. Aukštesnių laipsnių suteikimą tikrosios karo tarnybos kariui reglamentuojančiame Įstatymo 54 straipsnyje nustatyta galimybė aukštesnį laipsnį suteikti profesinės, savanoriškos nenuolatinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos kariams. Įstatymo 54 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad aukštesni kariniai laipsniai nesuteikiami aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, atsargos kariams ir dimisijos kariams.
Lietuvos kariuomenė kasmet vis daugiau aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių pašaukia į kartotinius mokymus arba pasitelkia juos užduotims vykdyti. Siekiant didinti karių motyvaciją dalyvauti kartotiniuose mokymuose, taip pat skirti į aukštesnes pareigas, kyla poreikis jiems suteikti aukštesnius karinius laipsnius. Lietuvos kariuomenės personalo rezervo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2022 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. V-144 „Dėl Lietuvos kariuomenės personalo rezervo koncepcijos“, 35 punkte įtvirtintas siekis aktyviojo rezervo karių rengimą organizuoti kaip individualųjį ir kolektyvinį rengimą, sudaryti sąlygas įgyti aukštesnę kvalifikaciją ir karinį laipsnį. Įstatymo 54 straipsnyje nustatyti reikalavimai vyresniųjų karininkų, generolų (admirolų) laipsniui gauti. Šiuo metu pulkininko (jūrų kapitono) ir aukštesniems laipsniams gauti yra taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir visiems vyresniesiems karininkams, – turėti aukštąjį ir specialųjį karinį išsilavinimą bei mokėti bent vieną iš NATO oficialių darbo kalbų (anglų arba prancūzų). Keliami reikalavimai nepakankami, kad operacinio ir strateginio lygmens vienetuose vadovaujančias pareigas užimtų tinkamą profesinę ir mokslinę kvalifikaciją turintys kariai. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja Įstatymo 54 straipsnio 5 dalies redakcija, kuria keičiamas reikalavimas ištarnauti dalinio, junginio vadu arba jo pavaduotoju (štabo viršininku) ir tarnybos terminas. 17.
17Įstatymo 59 straipsnio 20 dalyje reglamentuojami papildomų poilsio dienų suteikimo profesinės karo tarnybos kariams atvejai neapima atvejo, nustatyto Darbo kodekso 138 straipsnyje, taikytino asmenims, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų ar du vaikus iki 12 metų, kurių vienas arba abu yra neįgalūs, ir tokiu būdu nepagrįstai diskriminuoja šią asmenų grupę dėl jų statuso. 18. Įstatymo 60 straipsnis numato karių pareiginės algos mokėjimo sąlygas ir dydžius, tačiau Įstatyme nėra nustatytas priemokų mokėjimas kariams, vykdantiems papildomas funkcijas ar pareigas. Esant personalo trūkumui Lietuvos kariuomenėje kariai dažnai vykdo kitų karių, valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, funkcijas, už kurias jiems atlyginti nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis Darbo kodeksu ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, už papildomą darbą, papildomų pareigų ar užduočių vykdymą yra mokamos nustatyto dydžio priemokos. 19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymu Nr. I-270 šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį skelbia Valstybės duomenų agentūra, o Įstatyme vartojamas Lietuvos statistikos departamento pavadinimas. Taip pat Įstatymo 38, 45, 59, 65, 65¹, 67 ir 70 straipsniuose vartojamos sąvokos „neįgalusis“, „neįgalumas“, „netektas darbingumas“, kurios nuo 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui, bus pakeistos kitomis sąvokomis. 20. Įstatymo 65 straipsnyje nustatyta, kad vaistiniai preparatai ir medicinos pagalbos priemonės yra teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų biudžeto lėšų, tačiau nenumatyta galimybė kompensuoti įsigytų preparatų ir priemonių, kai juos įsigyja pats asmuo, todėl neužtikrinamas kompensavimas už tam tikrais atvejais prireikus skubiai įsigytas priemones. 21.
21Įstatymo 65¹ straipsnio 4 dalyje nustatytas šioje dalyje išvardytų priemonių kompensavimas neviršijant 3 minimaliųjų mėnesinių algų per metus sutrikus kario sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, ir dėl to likus liekamųjų reiškinių sveikatai bei sumažėjus kario tinkamumui tarnybai pagal sveikatos būklę arba dėl sveikatos sutrikimo netekus darbingumo. Praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kai, praėjus tam tikram laikui, sveikatos sutrikimai išnyksta, tačiau iš šios nuostatos nėra aišku, ar kariai kreipimosi dėl sveikatinimo priemonių kompensavimo metu turi turėti sveikatos sutrikimų. Taip pat Įstatymo 65¹ straipsnio 4 dalyje nustatytas kompensuojamų priemonių sąrašas neapima visų būtinų sveikatai stiprinti skirtų priemonių (pvz., limfodrenažinių aparatų, masažuoklių, kompresinių kojinių), kurios nepriskirtinos sporto inventoriui, tačiau padeda reikšmingai stiprinti sveikatą. 22. Įstatymo 67 straipsnio 6–12 dalyse numatytas kompensacijų mokėjimas kariams, kai dėl jų sveikatos sutrikimo, priežastiniu ryšiu susijusio su tarnybinių pareigų vykdymu, kariui nustatomi netekto darbingumo procentai, kuriuos nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba liekamieji reiškiniai ir dėl to sumažėjęs kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuriuos nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija (toliau – KMEK nustatyti sveikatos sutrikimai, o juos nustatanti komisija – KMEK). Įstatymo 67 straipsnio 9 dalyje numatytas 23,28 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų kompensacijų mokėjimas kariams, dėl sveikatos sutrikimo netekusiems iki 40 procentų darbingumo.
Praktiniai atvejai rodo, kad už karių patiriamus sveikatos sutrikimus, dėl kurių jiems yra nustatomi iki 40 procentų netekto darbingumo procentai (neretai tik labai trumpam terminui, pvz., 6 mėnesiams), mokamos kompensacijos nėra proporcingos patirtiems sveikatos sutrikimams. Pavyzdžiui, kompensacijos skiriamos už kaulų lūžių padarinius, sąnarių kontraktūras ir kt., dėl kurių kariams terminuotai (6 mėnesiams, 12 mėnesių) nustatomi netekto darbingumo procentai (pvz., 20 procentų). Minėti sveikatos sutrikimai savo pobūdžiu iš esmės atitinka KMEK nustatytus sveikatos sutrikimus (dažniausiai lengvus ar apysunkius su liekamaisiais reiškiniais), už kuriuos taip pat yra skiriamos kompensacijos, bet mažesnio dydžio. Todėl tikslinga atsisakyti Įstatymo 67 straipsnio 9 dalies ir kompensacijas mokėti pagal Įstatymo 67 straipsnio 10–12 dalis (po pakeitimo – pagal 9–11 dalis), jeigu KMEK nustatytų lengvą, apysunkį ar sunkų sveikatos sutrikimą su liekamaisiais reiškiniais ir dėl to sumažėjusiu tinkamumu tarnybai pagal sveikatos būklę. Įstatymo 67 straipsnio 13 dalyje numatytas kompensacijų kariams mokėjimas, kai dėl nelaimingo atsitikimo tarnybos metu, įskaitant vykimą į tarnybos vietą ir grįžimą iš jos, kariui nelieka liekamųjų reiškinių arba lieka liekamųjų reiškinių, tačiau nesumažėja tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę.
Praktikoje yra atvejų, kai priežastinis ryšys tarp patirto sveikatos sutrikimo ir tarnybinių pareigų vykdymo nenustatomas (nes ne visi sveikatos sutrikimai, atsiradę dėl nelaimingo atsitikimo, priežastiniu ryšiu yra susiejami su tarnybinių pareigų vykdymu), o kario sveikatai lieka liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėja jo tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, todėl atsiranda teisinio reguliavimo spraga šių karių atžvilgiu, kai pastariesiems, net ir sumažėjus tinkamumui tarnybai pagal sveikatos būklę, nėra galimybės skirti kompensacijų nei pagal Įstatymo 67 straipsnio 13 dalį, nei pagal kitas šio straipsnio dalis. Taip pat šioje dalyje nustatyta, kad kompensacijos mokamos, jei nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatoma, kad įvykis yra susijęs su tarnyba, todėl, siekiant išvengti, kad kompensacijos nebūtų mokamos už incidentus, t. y. tuos įvykius, kurie nepripažinti nelaimingais atsitikimais, nuostata tikslintina. Įstatymo 67 straipsnyje taip pat numatyta, kad kompensacijos sveikatos sutrikimo atvejais yra mokamos pagal atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinį atlyginimą. Taikant šio straipsnio 6–13 dalių nuostatas, kyla neaiškumas dėl kompensacijų dydžio nustatymo, kai nuo patirto sveikatos sutrikimo iki sprendimo skirti kompensaciją priėmimo pasikeičia kario karinis laipsnis – ar kompensacija skaičiuotina pagal sveikatos sutrikimo, ar sprendimo skirti kompensaciją metu turėtą karinį laipsnį. 23.
23Įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje numatytas ligos išmokos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokėjimas kariams, neįgijusiems teisės į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ir dėl to negaunantiems ligos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto, tačiau nėra reglamentuotas šios išmokos mokėjimas už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, jiems susirgus tarnybos metu ir įgijusiems teisę į ligos išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Praktikoje kyla problemų dėl ligos išmokų iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokėjimo už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas šiems kariams, jiems susirgus pratybų, mokymų ar kitų tarnybos užduočių vykdymo metu, nes pagal Ligos ir motinystės socialinio įstatymą šią išmoką moka darbdavys. 24. Kariams taikomi garantijų dydžiai, išreikšti baziniais dydžiais, kurie nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pareiginės algos (atlyginimo) įstatymui turės būti perskaičiuoti, šiuo metu nustatyti:
1) Įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje, 60 straipsnio 3, 4, 10 dalyse, 61¹ straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse, 64 straipsnio 9 dalyje ir Įstatymo 2 priede;
2) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1179 19, 28, 29, 31 ir 32 straipsniuose;
3) Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 4 straipsnio 2 dalyje;
4) Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 30 straipsnio 10 dalyje. 25. Karių, atliekančių privalomąją pradinę karo tarnybą ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, garantijas nustato Įstatymo 59 ir 68 straipsniai ir Karo prievolės įstatymas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 1.
Siekiant, kad krašto apsaugos sistemoje būtų aiški, Lietuvos kariuomenės tradicijas ir NATO standartus atitinkanti dalinių ir padalinių hierarchija, Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje tikslinama sąvoka „dalinys“, o 10 straipsnio 2 dalies 2² punkte nustatoma, kad krašto apsaugos ministras prilygina karinius vienetus batalionui ir kuopoms. 2. Siekiant Įstatymo nuostatų suderinamumo su Strateginio valdymo įstatymu, Įstatymo projektu, kuriuo pildoma Įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, krašto apsaugos ministrui suteikiama teisė tvirtinti krašto apsaugos sistemos institucijų metinius veiklos planus, taip užtikrinant gynybos politikos įgyvendinimą, krašto apsaugos sistemai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, krašto apsaugos sistemos plėtrą bei efektyvų jai skirtų išteklių naudojimą. 3. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo reikalavimus universitetams keliamas reikalavimas įgyvendinti ne mažiau kaip 3 studijų krypčių universitetines studijas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 20 straipsnio 9 dalies pakeitimu siekiama sudaryti sąlygas Akademijai vykdyti ir vienos studijų krypties studijas (esant poreikiui – ir daugiau studijų krypčių). Atkreiptinas dėmesys, kad Akademija yra krašto apsaugos sistemos dalis ir pagrindinė jos paskirtis – rengti karininkus (karininkų kvalifikacija turi atitikti tarptautinį kariuomenės karininkų sektorinį kvalifikacijos aprašą) krašto apsaugos sistemai bei kelti krašto apsaugos sistemos personalo kvalifikaciją, todėl Akademijos studijų programų turinys turi būti orientuotas į šiai sistemai reikalingų specialistų parengimą.
Įstatymo pakeitimu siekiama sudaryti galimybę krašto apsaugos ministrui ir Akademijai spręsti dėl krašto apsaugos sistemai ir visuomenei reikalingų konkrečių specialistų (nacionalinio saugumo ir karybos ekspertų) parengimo, siekiant iš dalies nedubliuoti kitų universitetų vykdomų studijų, užtikrinti mokslo ir studijų vienovę, sustiprinti Akademijoje vykdomo mokslo ir studijų potencialą, joje sutelkiant karybos ir nacionalinio saugumo sričių potencialą, koncentruotis į nacionaliniam saugumui ir gynybai reikšmingų tarptautiniu mastu konkurencingų mokslinių tyrimų atlikimą. Pažymėtina, kad Akademija yra finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų biudžeto asignavimų ir su kitomis aukštosiomis mokyklomis dėl valstybės biudžeto asignavimų nekonkuruoja. Pažymėtina ir tai, kad Akademijos absolventai nesudaro konkurencijos kitų aukštųjų mokyklų absolventams darbo rinkoje, kadangi ją baigę bakalaurai, suteikus jiems leitenanto laipsnį, yra skiriami į pareigas kariuomenėje, o magistrantūroje ar doktorantūroje studijuoja ir jas baigia pareigas krašto apsaugos sistemoje einantys kariai, kiti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 12 dalimi siūloma nustatyti, kad Akademijoje asmenys priimami studijuoti ne tik į valstybės finansuojamas, tačiau ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas.
Toks reguliavimas sudarys sąlygas asmenims, kurie Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka negali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijas (daugiau kaip pusę ankstesnių studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis), stoti į Akademiją ir baigti studijas siekiant tapti karininkais. Šiems į Akademiją įstojusiems asmenims išliktų visos kariūnams teikiamos garantijos, susijusios su apgyvendinimu, maitinimu, apranga ir ekipuote. Jiems taip pat būtų mokama stipendija. Išsilavinimą valstybės lėšomis jau įgijusių asmenų, siekiančių tapti karininkais ir tarnauti valstybei, parengimas taip pat sudarys sąlygas krašto apsaugos sistemai užtikrinti reikalingą motyvuotų karininkų skaičių. Įstatymo 20 straipsnio 17 dalyje patikslinama, kad Akademijos statuto nustatyta tvarka Akademija gali vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą. Šiuo pakeitimu sudaromos galimybės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoje dalyvauti daugiau mokyklų ir mokinių. Įstatymo 20 straipsnio 18 dalyje patikslinama, jog Akademija pasirašo susitarimus su bendrojo ugdymo mokyklomis dėl jų mokinių ugdymo pagal Akademijos vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą. Susitarimuose bus aptartos programos įgyvendinimo ir vykdymo sąlygos (dalyvaujančių mokinių skaičius, tvarkaraščių sudarymo tvarka, mokinių vežimo į Akademiją ir atgal į bendrojo ugdymo mokyklą tvarka ir kt.). Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius, tvirtins Akademijos viršininkas.
Taip pat nustatoma, kad bendrojo ugdymo mokyklos, pasirašiusios susitarimus su Akademija, atrenka mokinius, pageidaujančius ugdytis pagal Akademijos vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, ir kasmet sudaro ne didesnes kaip 30 mokinių klases. Įstatymo 20 straipsnio 19 dalyje nustatoma, kad pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje ugdomi mokiniai į Akademiją ir iš jos atgal į bendrojo ugdymo mokyklą, taip pat į ekskursijas, renginius vežami Akademijos lėšomis. Mokiniai jų ugdymo pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje laikotarpiu aprūpinami standartizuota apranga (uniforma), ugdymo priemonėmis ir kitomis reikmėmis, būtinomis formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai įgyvendinti. Siekiant racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, Įstatymo projekte atsisakoma mokinių apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų Akademijoje. Šio straipsnio pakeitimu būtų sudarytos sąlygos daugiau mokinių (4 metų laikotarpiu – apie 360 mokinių vietoj 96 mokinių pagal galiojantį reglamentavimą) ir iš skirtingų mokyklų dalyvauti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoje, bus sudarytos sąlygos mokiniams po pamokų bendrojo ugdymo mokyklose dalyvauti programoje, kuria bus siekiama ugdyti mokinių fizinį aktyvumą, strateginį mąstymą, skatinti patriotiškumą, tobulinti gebėjimus tapti visaverčiu ir aktyviu demokratinės visuomenės nariu, gilinti valstybės raidai įtaką turėjusias istorines žinias. 4.
4Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies pakeitimu siekiama, užtikrinus minimalaus poilsio laiką, kariui kompensuoti, už jam priklausančias, bet dėl priežasčių, susijusių su profesinės karo tarnybos užduočių atlikimo specifika, nesuteiktas poilsio dienas. Kompensacijos, kurios apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką pavedama nustatyti krašto apsaugos ministrui, būtų apskaičiuojamos proporcingai kariui nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžiui, atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui ir nesuteiktų poilsio dienų skaičiui. Tikimasi, kad šiuo siūlymu bus įgyvendinta socialiai teisinga kompensavimo kariui už jam priklausantį poilsio laiką sistema bei didinama motyvacija tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 5. Įstatymo 2 straipsnio 40 dalies pakeitimu šalinami teisinio reguliavimo trūkumai, susiję su Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimu. Atitinkamai tikslinamos Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 22 punkto, 21 straipsnio 10 dalies ir 22 straipsnio 5 dalies nuostatos. 6. Įstatymo 32²straipsnio nuostatos derinamos su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis siekiant išlaikyti galimybę kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimą sustabdyti jį išrinkus savivaldybės meru. Ši nuostata taip pat tikslinama atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 172 straipsnio 1 dalį kario savanorio statusas yra nesuderinamas (kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu) ir su kitomis pareigomis, į kurias asmuo yra renkamas. 7. Įstatymo 35 straipsnio 3 dalies pakeitimu siūloma nustatyti, kad profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba būtų vertinama ir jo išleidimo į atsargą atveju. Šio vertinimo pagrindu karys būtų skiriamas į pareigas aktyviajame rezerve, taip pat toks vertinimas pasitarnautų priimant sprendimą dėl jo priėmimo į pareigas profesinėje karo tarnyboje, savanorio ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje pakartotinai. 8.
8Siekiant pašalinti Įstatymo 36 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 5 punkto 5 ir 6 papunkčių nuostatų prieštaravimą, taip pat šių nuostatų dubliavimą Įstatyme, Įstatyme atsisakoma reglamentuoti šį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reguliavimo sričiai priskirtiną klausimą. Siekiant medicinos psichologams sudaryti geresnės profesinės realizacijos ir kvalifikacijos išlaikymo sąlygas, Įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje pildomas sveikatos priežiūros specialistų, kurie, siekiant išlaikyti jų profesinę kvalifikaciją, gali būti siunčiami dirbti į kitą valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigą, sąrašas. Nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo tikslu Įstatymo 36 straipsnis pildomas nuostata, draudžiančia profesinės karo tarnybos kariams ne tarnybos tikslais vykti į užsienio valstybes ir teritorijas, buvimas kuriose galėtų kelti grėsmę minėtiems interesams. Šių valstybių ir teritorijų sąrašą, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes, tvirtintų Vyriausybė. Atitinkamai tikslinami Įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti profesinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo pagrindai siekiant, kad atsakomybė už šio reikalavimo nesilaikymą būtų taikoma atsižvelgiant į jo padarymo aplinkybes. 9. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, siekiant užtikrinti, kad išeitinė išmoka nebūtų mokama nepagrįstai, siūloma pakartotinai priimtiems į profesinę karo tarnybą kariams ją mokėti už ištarnautus metus, skaičiuojamus nuo paskutinio priėmimo į profesinę karo tarnybą pradžios, taip pat nustatyti maksimalią išeitinių išmokų dydžių sumą. 10. Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigų ėjimo terminas tikslinamas siekiant suderinti Įstatymo 42 straipsnio 4 dalies nuostatas su Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatomis. 11.
11Įstatymo 43 straipsnio 4 dalis, kuri dubliuoja to paties straipsnio 5 dalį, pripažįstama netekusia galios, šio straipsnio 5 dalis patikslinama numatant, kad karys gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu jis įtariamas bet kurio šiurkštaus drausmės pažeidimo padarymu ir dėl to pradėtas tarnybinis patikrinimas. Atvejis dėl kario nušalinimo, kai tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, jei karys gali pakenkti tarnybos interesams, tikslinamas atsisakant perteklinio reglamentavimo dėl nušalinimo, kai tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl to, kad tikrinamas karys aktyviais veiksmais trukdo arba siekia trukdyti atlikti patikrinimą, nes šis pagrindas sutampa su antruoju nušalinimo pagrindu – dėl kitų svarbių priežasčių. 12. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo 44 straipsnio 4 dalis keičiama nustatant, kad iš kario išieškomos mokymosi išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai ištarnautam profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje laikui. 13. Įstatymo 47 straipsnio nuostata dėl išleidimo į dimisiją amžiaus keičiama siekiant suderinti ją su Įstatymo 45 straipsnio 4 dalies nuostata dėl karo kapelionų išleidimo į atsargą sukakus 65 metus ir Karo prievolės įstatymo 21 straipsnio nuostata dėl jų skyrimo į tarnybą aktyviajame rezerve, iki jiems sukanka 65 metai. 14. Įstatymo 49 straipsnio 1 dalies keitimu numatoma išsiųstų mokytis Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujančių karių atžvilgiu netaikyti profesinės karo tarnybos kariams taikytinų aprūpinimo sąlygų mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo metu. Šio straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Pareiginės algos (atlyginimo) įstatyme nustatytu nauju baziniu dydžiu, perskaičiuotas bazinis dydis, taikomas už kariams apmokamų ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidas.
Siekiant teisingo atlyginimo už dėl tarnybos interesų patiriamas išlaidas šio straipsnio 4 ir 11 dalys papildomos nuostata dėl kelionės išlaidų apmokėjimo kiekvieną siuntimo į kursus dieną, kai nėra galimybės kario apgyvendinti mokymosi įstaigoje. Šio straipsnio 11 dalyje nustatytą profesinės karo tarnybos kariams siuntimo mokytis integracijos į darbo rinką garantiją siūloma sieti ir su Įstatymo 45 straipsnyje nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus suėjimu tikintis sumažinti karių paskatas nutraukti tarnybą dar nesukakus šio amžiaus. Taip pat siūloma patikslinti, kad šioje dalyje nustatytas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių laikas, skirtas mokytis, būtų suteikiamas ir dalimis, taip sudarant palankesnes sąlygas kariams dalyvauti daugiau nei vienuose mokymuose. Kartu siūloma nustatyti ir maksimalius apmokėjimo dydžius, kai karys siunčiamas į daugiau nei vienus mokymus. 15. Įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad teisė iškilmingomis progomis nešioti atsargos kario uniformą nesuteikiama ir kariams savanoriams, ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurie nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo. 16. Siekiant sudaryti prielaidas turėti efektyviai funkcionuojantį aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą, Įstatymo 54 straipsnio 2 dalies keitimu numatoma, kad, atsižvelgiant į ištarnautą laiką, aukštesni laipsniai taip pat suteikiami ir tarnybą aktyviojo kariuomenės personalo rezerve atliekantiems kariams. Įstatymo 54 straipsnio 12 dalis keičiama atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies pakeitimą. Įstatymo 54 straipsnio 5 dalies pakeitimu siekiama nustatyti reikalavimą pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį suteikti tik ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį turinčiam kariui. 17.
17Įstatymo 59 straipsnio 20 dalyje numatoma, kad papildomos poilsio dienos taip pat suteikiamos profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų bei du vaikus iki dvylikos metų, kurių vienas arba abu yra neįgalūs, taip suvienodinant kitiems asmenims taikomas Darbo kodekse nustatytas garantijas. 18. Įgyvendinant sąžiningą ir socialiai teisingą atlyginimo kariui sistemą, Įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatoma priemoka profesinės karo tarnybos kariams už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito profesinės karo tarnybos kario, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas. Priemokos skyrimo sąlygas ir tvarką nustatytų krašto apsaugos ministras. 19. Įstatymo 49, 60 ir 61 straipsnių nuostatos (Įstatymo projektu ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1179 19, 28, 29, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu) tikslinamos atsižvelgiant į tai, kad, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo pakeitimo įstatymui, Lietuvos statistikos departamentas tapo Valstybės duomenų agentūra. Taip pat atsižvelgiant į nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, pagal kurį „neįgaliojo“, „neįgalumo“, „netekto darbingumo“ sąvokos keičiamos į „asmens su negalia“, „negalios“, sąvokas, atitinkamai tikslinami Įstatymo 38, 45, 59, 65, 65¹, 67 ir 70 straipsniai. 20. Įstatymo 65 straipsnyje siūloma galimybė vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones ne tik teikti, bet ir kompensuoti jau įsigytus, taip užtikrinant aprūpinimą jais laiku, taip pat pavesti krašto apsaugos ministrui nustatyti jų kompensavimo tvarką ir dydžius.
Įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte, atsižvelgiant į teisėkūros ekonomiškumo principą, siūloma atsisakyti konkrečių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų rūšių pavadinimų, kad, pasikeitus jų pavadinimams, nereikėtų jų keisti šiame Įstatyme. Atitinkami pakeitimai daromi ir Įstatymo 70 straipsnyje, t. y. taip pat siūlomos bendresnės formuluotės teikiant nuorodas į pensijos skyrimą reglamentuojančius teisės aktus. 21. Įstatymo 65¹ straipsnio 4 dalyje siūloma patikslinti, kad šioje dalyje išvardytos priemonės kompensuojamos kariams, turintiems sveikatos sutrikimų, dėl kurių jie įgijo teisę į Įstatymo 67 straipsnio 6–12 dalyse (po pakeitimo – 6–11 dalyse) nustatytas garantijas Įstatymo 67 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, ir papildyti kompensuojamų priemonių sąrašą, taip pat patikslinti šio straipsnio 5 dalyje nustatytą maksimalaus kompensuojamų išlaidų dydžio laikotarpį, siejant jį su kalendoriniais metais, kad, keičiantis minimaliajai mėnesinei algai, nekiltų šio ribojamo dydžio taikymo sunkumų. 22. Įstatymo 67 straipsnio 9 dalį siūloma pripažinti netekusia galios, taip užtikrinant proporcingą, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimo lygį, mokamos kompensacijos dydį. Pripažinus netekusia galios Įstatymo 67 straipsnio 9 dalį, tikslinamos Įstatymo 61² straipsnio 2 dalyje ir 65¹ straipsnio 4 dalyje esančios nuorodos į 67 straipsnio atitinkamas dalis.
Šio straipsnio 13 dalies keitimu siūloma nustatyti, kad kompensacijos įvykus nelaimingam atsitikimui tarnybos metu, įskaitant vykimą į tarnybos vietą ir grįžimą iš jos, būtų mokamos ir tais atvejais, kai kario sveikatai lieka liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėja tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, tačiau jis neįgyja teisės į kompensaciją, mokamą kitų šio straipsnio dalių pagrindu. Tokiu būdu būtų panaikinta teisinio reguliavimo spraga ir užtikrintas kompensacijų mokėjimas kariams, patyrusiems sunkesnius sveikatos sutrikimus, lyginant su šiuo metu 67 straipsnio 13 dalyje nustatytais atvejais, tačiau negalėjusiems gauti kompensacijų. Įstatymo 67 straipsnio 13 dalis tikslinama numatant, kad kompensacijos mokamos dėl įvykių, sukėlusių sveikatos sutrikimą, įvykusių tarnybos metu, įskaitant vykimą į tarnybos vietą ir grįžimą iš jos, pripažintų nelaimingais atsitikimais, o sprendimus dėl minėto straipsnio 13 dalies kompensacijų mokėjimo priimti galėtų ir krašto apsaugos ministro įgalioti asmenys. Įstatymo 67 straipsnio 6–13 dalys taip pat keičiamos nustatant, kad kompensacijos mokamos pagal kario sveikatos sutrikimo dieną turėtą karinį laipsnį, taip būtų užtikrintas aiškus kompensacijos dydžio apskaičiavimo reglamentavimas tais atvejais, kai po patirto sveikatos sutrikimo pasikeičia kario laipsnis. 23.
23Atsižvelgiant į tai, kad kariai savanoriai, kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai kario statusą įgyja dalyvaudami pratybose, mokymuose arba vykdydami kitas užduotis, Įstatymo 68 straipsnio 3 dalies pakeitimu siūloma nustatyti ligos išmokos iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų mokėjimą už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su tarnybos grafiku, kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, kurie tapo laikinai nedarbingi dalyvaudami pratybose, mokymuose ar vykdydami kitas tarnybos užduotis ir įgijo teisę į ligos išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Tokiu būdu bus užtikrintas ligos išmokų mokėjimas tarnybos metu susirgusiems kariams. 24. Siekiant įgyvendinti Pareiginės algos (atlyginimo) įstatymą, buvo perskaičiuoti šiuose įstatymuose baziniais dydžiais išreikšti dydžiai: Įstatymo projekto 60 straipsnio 3, 4, 10 dalyse, 61¹ straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse, 64 straipsnio 9 dalyje ir Įstatymo 2 priede, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1179 19, 28, 29, 31 ir 32 straipsniuose ir Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 30 straipsnio 10 dalyje. Siekiant vienodo teisės normų, nustatančių bazinį dydį, kaip įvairių išmokų bazę, taikymo valstybės mastu, perskaičiavimai atlikti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1985 įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai turi būti perskaičiuojami iki įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš Pareiginės algos (atlyginimo) įstatyme nustatyto bazinio dydžio, gautą koeficientą apvalinant iki šimtųjų dalių (dviejų skaičių po kablelio tikslumu) taip, kad asmens gaunamas atlygis nemažėtų.
Laikantis analogiško principo perskaičiuoti šiame punkte nurodytuose įstatymuose nustatyti dydžiai, šiuos dydžius padauginus iš šiuo metu galiojančio bazinio dydžio (186 eurai) ir padalijus iš 2024 metams nustatomo naujojo bazinio dydžio (1785,40 euro), suapvalinant iki šimtųjų dalių, į didesnę pusę, kad šiuose Įstatymų projektuose numatyti tarnybinių atlyginimų, priedų, išmokų, kompensacijų ir kitų garantijų dydžiai būtų ne mažesni negu iki šių Įstatymų projektų įsigaliojimo taikyti dydžiai. Perskaičiuojant tarnybinių atlyginimų koeficientų dydžius taip pat buvo atsižvelgta į krašto apsaugos sistemoje taikomą tarnybos apmokėjimo modelį, kuris užtikrina proporcingą atotrūkį tarp turint atitinkamą karinį laipsnį ištarnautų kario tarnybos metų. Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 4 straipsnio 2 dalyje perskaičiuotas dydis buvo suapvalintas asmenų, turinčių piniginę prievolę atlyginti žalą, naudai taip, kad atlygintinos žalos dydis nedidėtų. Analogiška baudų ar nustatytos piniginės prievolės apvalinimo taisyklė buvo taikoma euro įvedimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-2104 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
Minėtų įstatymų projektais siekiama perskaičiuoti šiuo metu įstatymuose baziniais dydžiais nustatytus dydžius, užtikrinant profesinės karo tarnybos karių teisėtų lūkesčių apsaugą, t. y. užtikrinti, kad valstybės mastu keičiant bazinį dydį profesinės karo tarnybos kariui nustatytas atlygis ir kitos tiesiogiai su jo tarnyba susijusios įstatyme baziniais dydžiais nustatytos garantijos finansine išraiška išliktų ne mažesnės negu iki naujo bazinio dydžio įsigaliojimo. Todėl perskaičiuojant visus baziniais dydžiais nustatytus priedų, išmokų, kompensacijų ir kitų garantijų dydžius buvo laikomasi šios perskaičiavimo taisyklės: nustatyti dydžiai padauginti iš šiuo metu galiojančio bazinio dydžio (186 eurai) ir padalinti iš naujojo bazinio dydžio (1785,40 euro), suapvalinant iki šimtųjų dalių profesinės karo tarnybos kario naudai – tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas. Taip užtikrinamas perskaičiuotų dydžių apvalinimas profesinės karo tarnybos kario naudai, kad dėl bazinio dydžio pasikeitimo jo gaunamas atlygis ir jam taikomos garantijos finansinė išraiška nesumažėtų. Profesinės karo tarnybos kariams taikomos apmokėjimo sistemos ir visų įstatymu įtvirtintų garantijų tikslas – turėti pilnai sukomplektuotą, motyvuotą ir šalies gynybai pasirengusią kariuomenę. Todėl profesinės karo tarnybos karių teisėtų lūkesčių apsauga yra vienas iš krašto apsaugos sistemos tikslų didinant profesinės karo tarnybos patrauklumą ir motyvaciją tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Įstatyme baziniais dydžiais nustatyti tarnybinio atlyginimo, priedų, priemokų ir kompensacijų dydžiai (koeficientai) yra fiksuoti. Pagal šiuo metu nustatytą reguliavimą, kasmet Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus bazinį dydį, didėjo baziniais dydžiais skaičiuojami karių tarnybiniai atlyginimai, priedai, priemokos ir kitos garantijos.
Pareiginės algos (atlyginimo) įstatyme nenumatytas kasmetinis bazinio dydžio peržiūrėjimas, todėl nelieka iki šiol buvusios galimybės didinti baziniais dydžiais skaičiuojamų tarnybinių atlyginimų, priedų, priemokų ir kompensacijų. Siekiant išvengti tokio baziniais dydžiais išreikštų garantijų dydžių „įšaldymo“, siūloma Įstatymą papildyti 78¹ straipsniu, kuriame būtų įtvirtintas šių dydžių perskaičiavimas. Atitinkamai Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme įtvirtinamas Lietuvos šaulių sąjungos vadui mokamo priedo už atsakomybę perskaičiavimas. 25. Įstatymo 2 straipsnio 38 dalies, 10 straipsnio 2 dalies, 4¹ punkto, 10¹, 11 straipsnių, 30 straipsnio, 54 straipsnio 12 dalies, 59 straipsnio 12 ir 14 dalių, 60 straipsnio 1 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 68 straipsnio 7 ir 8 dalių pakeitimai daromi atsižvelgiant į Karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. 23-11561) nuostatas. Visas alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekančių asmenų garantijas numatoma reglamentuoti minėtame įstatymo projekte, todėl šiame Įstatyme šią sritį reglamentuojančių nuostatų atsisakoma. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teikiamu Įstatymo projektu teisinis reguliavimas nekeičiamas iš esmės, Įstatymo projektu nesiekiama reglamentuoti iki šiol nereglamentuotų santykių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.
276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamo Įstatymo projekto įgyvendinimas nenumato įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu teikiami:
1) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1179 19, 28, 29, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 30 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 10.
10Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai
1Vyriausybė turės priimti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 896 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 32 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1564 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą“ pakeitimo projektą;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl Žvalgybos pareigūnų, pasiųstų mokytis ar tobulinti kvalifikacijos, aprūpinimo sąlygų mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 2. Krašto apsaugos ministras turės priimti:
1) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. V-129 „Dėl Krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros specialistų darbo kitose sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo projektą;
2) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr.
V-420 „Dėl Vienkartinių kompensacijų, mokamų kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
3) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. V-163 „Dėl karo tarnybos statuto patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
4) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. V-782 „Dėl Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
5) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. V-982 „Dėl Aukštesnio karininko laipsnio suteikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo projektą;
6) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. V-49 „Dėl Atsargos /dimisijos kario pažymėjimo, privalomosios karo tarnybos baigimo pažymėjimo, garbingos tarnybos liudijimo ir atliktos karo tarnybos liudijimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
7) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-839 „Dėl Priedų ir priemokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
8) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymo dėl atvejų, kai dėl profesinės karo tarnybos užduočių atlikimo specifikos negali būti suteiktas poilsio laikas, projektą;
9) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr.
V-803 „Dėl Kariams, sužeistiems ar kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išlaidų apmokėjimo ir (arba) kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
10) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. V-93 „Dėl Kariams, sužeistiems ar kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išlaidų apmokėjimo ir (arba) kompensavimo nagrinėjimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
11) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. V-626 „Dėl Vienkartinės išmokos karo medicinos gydytojams, pasirašiusiems pirmąją profesinės karo tarnybos sutartį, skyrimo, mokėjimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
12) nustatyti vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarką ir dydžius;
13) Užsienio valstybių ar teritorijų, į kurias draudžiama vykti profesinės karo tarnybos kariams ne tarnybos tikslais, ir vykimo draudimo išimčių sąrašą. 3. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras turės priimti:
1) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr.
V-815/V-980 „Dėl Sveikatinimo veiklos, organizuojamos ir vykdomos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų, masto ir specialių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
2) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-559/V-727 „Dėl Lietuvos kariuomenės ir valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų pakeitimai bus įgyvendinami iš bendrųjų Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Įstatymo projektu siūlomiems 21 straipsnio 4 dalies ir 60 straipsnio 4 dalies 5 punkto pakeitimams įgyvendinti 2024 m. gali prireikti apie 10,6 mln. eurų, iš jų:
Vėlesniais metais šių pakeitimų įgyvendinimo poveikis KAM asignavimams priklausys nuo tarnybos užduočių atlikimo dažnumo, galimų gavėjų skaičiaus ir garantijų taikymo apimčių. Didelio lėšų poreikio augimo vėlesniais metais nenumatoma, didesnį lėšų poreikį galėtų lemti didėjantis neužimtų etatų skaičius ir dėl ilgesnio tarnybos užduočių atlikimo termino didėjantis nesuteiktų poilsio dienų skaičius. Karių materialinės atsakomybės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 30 straipsnio 10 dalies įgyvendinimas esminės įtakos valstybės biudžeto asignavimams neturės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Karinis laipsnis“ „medicinos psichologas“, „išeitinės išmokos“, „siuntimas mokytis“, „papildomos poilsio dienos“, „kompensacija“, „bazinis dydis‘. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2023-10-23 Nr. XIVP-3183 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 40 dalies, apibrėžiančios „Lietuvos kariuomenės veterano“ sąvoką, siūlome atsisakyti kaip perteklinės ir šiek tiek klaidinančios. Pirma, identiška nuostata dėl kriterijų, kuriems esant Lietuvos Respublikos piliečiui gali būti suteikiamas Lietuvos kariuomenės veterano vardas, nustatyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje. Antra, sąvokų apibrėžimuose neturėtų būti įtvirtintos reguliacinio pobūdžio teisės normos, nustatančios tam tikros asmenų teisės atsiradimą ar pasibaigimą. Trečia, iš keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje pateikto apibrėžimo nėra aišku, ar Lietuvos kariuomenės veteranu būtų laikomas šioje dalyje nustatytus kriterijus atitinkantis Lietuvos Respublikos pilietis, ar, vis dėlto, veteranu jis būtų laikomas tik nuo Lietuvos kariuomenės veterano vardo, kurį suteikia krašto apsaugos ministras pagal keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10 dalį, suteikimo dienos. 2. Projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad Akademijoje studijuojantys kariūnai, kurie daugiau kaip pusę ankstesnių tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, moka studijų valstybės nefinansuojamose studijų vietose kainą.
Pažymėtina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio 2 dalį, teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis. Kitaip sakant tolesnis nuoseklus asmenų studijavimas pagal aukštesnių pakopų studijų programas yra skatinamas ir valstybės finansuojamas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 13 dalyje vietoj žodžių
„daugiau kaip pusę ankstesnių tos pačios arba žemesnės pakopos“ įrašytini
žodžiai „daugiau kaip pusę ankstesnių tos pačios arba aukštesnės pakopos“. Atitinkamai siūlome papildyti ir šios dalies pirmąjį sakinį. 3. Projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „krašto apsaugos ministro patvirtintais“. 4. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 32²straipsnio
savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ne tik apie Seimo nario, savivaldybės tarybos nario ar mero, bet ir apie Respublikos Prezidento ar Europos Parlamento nario įgaliojimų pasibaigimą. 5.
tikslumo, siūlytina projektą papildyti straipsniu, kuriuo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos būtų suderintos su Politinių organizacijų įstatymu: minėtose keičiamo įstatymo nuostatose atsisakytina politinių partijų įvardijimo, nes jose minimų politinių organizacijų samprata, be kita ko, apima ir politines partijas (žr., pavyzdžiui, Politinių organizacijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį). 6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Jeigu išleistas į atsargą karys pakartotinai priimamas į profesinę karo tarnybą, išeitinė išmoka jam išmokama“ siūlome įrašyti žodžius „Jeigu išleistas į atsargą karys buvo pakartotinai priimtas į profesinę karo tarnybą, atleidžiant tokį karį iš tarnybos šioje dalyje nurodytais pagrindais, išeitinė išmoka jam išmokama“. 7. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies paskutiniajame sakinyje siūlome nurodyti kokia tvarka vadovaujantis (tokia pačia kaip ir perkėlimo į šias pareigas atveju, ar, vis dėlto, kažkokia kitokia) perkėlimo į Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigas terminas gali būti pratęstas. 8. Siūlytume braukti projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 9 dalyje žodžius „atsižvelgdamas į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus“ kaip perteklinius, kadangi delspinigių dydžio tvirtinimo tvarka ir kriterijai, kuriais remiantis socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina šį dydį yra nustatyta Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje. 9. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „išleidžiami į dimisiją“ įrašytini žodžiai „perkeliami į dimisiją“, atsižvelgiant į tai, kad pačioje 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į dimisiją yra perkeliama. 10.
straipsnio 4, 5 ir 11 dalyse tarpusavyje derintinos ir nuosekliai vartotinos sąvokos „viešasis ir neviešasis transportas“ ir „visų rūšių transportas“, nes jos vartojamos sinonimiškai. 11. Derinant projektą su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintomis aukštojo mokslo kvalifikacijų sistemą reglamentuojančiomis nuostatomis, projekto 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje po žodžių „ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį“ įrašytini žodžiai „arba lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Atitinkamai tikslintina ir projekto 36 straipsnio 5 dalis. 12. Projekto 22 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus ir žodžio „2 punktą“ įrašytini skaičius ir žodis „1 punktą“. 13. Projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 15¹ dalyje siūloma nustatyti, kad atostogų dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 59 straipsnyje numatytos įvairių rūšių atostogas, įskaitant tikslines atostogas (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti, nemokamos ir kt.), todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, turėtų būti aiškiai nurodoma, kokios rūšies atostogų dienomis mokami dienpinigiai. 14. Tikslintina projekto 24 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatoma 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms, kadangi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymu XIV-1179 buvo pakeista keičiamo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis (joje nustatytas 4,6 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms) ir šis pakeitimas įsigalios 2024 m. sausio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu 24 straipsnio 1 dalimi siūlomas reguliavimas dėl jame keičiamo Karo prievolės įstatymo pavadinimo turėtų įsigalioti 2025 m. sausio 1 d., todėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymu XIV-1179 nustatytas naujas dydis būtų vėl grąžintas į 3,7 bazinės socialinės išmokos dydį. 15. Atsižvelgiant į projekto 36 straipsnio nuostatų dėstymo eiliškumą, siūlytume patikslinti šio straipsnio pavadinimą, jį išdėstant taip – „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“. 16. Tikslintinos projekto 36 straipsnio 1 ir 2 dalys, kadangi jame pateiktos klaidingos nuorodos į vėlesnį straipsnių įsigaliojimą (pavyzdžiui, projekto 4 ir 5 straipsniai, kuriais keičiama tas pati keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis (skirtingos redakcijos), projekto
punktas bei 12 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.). Be to, neatsispindi ir kitų straipsnių, susijusių su Karo prievolės įstatymo pavadinimo pasikeitimu (žr., pavyzdžiui, 24 straipsnio 1 dalį) vėlesnis įsigaliojimas. 17. Projekto 36 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad reikalavimas būti sukakus išleidimo į atsargą amžių netaikomas tiems kariams, kurie teisę į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnio 11 dalyje nustatytą garantiją įgijo ir prašymą dėl jos taikymo pateikė iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Tačiau pažymėtina, kad minėtoje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnio
reglamentuojama profesinės karo tarnybos kario, kuriam iki išleidimo į atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir sukanka šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius) liko ne daugiau kaip 4 metai, teisė tobulinti kvalifikaciją. Be to, manytina, kad keičiamo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnio 11 dalyje po žodžių skliaustuose „už tarnybą“ turi būti įrašyti jungtukai „ir(ar)“, o ne jungtukas „ir“. 18. Nėra aiškus projekto 36 straipsnio 10 dalyje nurodytų įstatymo struktūrinių dalių įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų vėlesnio priėmimo termino pasirinkimas bei tokio pasirinkimo santykis su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įstatymo struktūrinių dalių įsigaliojimo data (pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl iki 2024 m. gruodžio 31 d. turi būti priimti šio įstatymo 28 straipsnio 2 daliai įgyvendinti reikalingi teisės aktai, jeigu pati
Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. +370 5
E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
2023-12-06 Nr. XIVP-3183(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant suderinti projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 40 dalį su projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 22 punktu ir projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10 dalimi, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalį siūlome patikslinti, joje nurodant, kad Lietuvos karo veterano vardas piliečiui suteikiamas krašto apsaugos ministro sprendimu (nes siūloma formuluotė implikuoja, kad Lietuvos kariuomenės veteranu būtų laikomas tiesiog šioje dalyje nustatytus kriterijus atitinkantis Lietuvos Respublikos pilietis, o formalus vardo suteikimo sprendimas nereikalingas). 2. Siūlome atsisakyti projekto 24 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalies keitimo, kadangi kartu su šiuo įstatymo projektu yra keičiamas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1179 19, 28, 29, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-3184(2)), kuriuo taip pat yra keičiama keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalis ir kurios įsigaliojimas, kaip ir projekto 24 straipsnio 4 dalies, numatytas 2024 m. sausio 1 d. (priešingu atveju 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalies redakcijos). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto lyginamajame variante siūlomi keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalies pakeitimai iš viso nenurodyti. 3.
Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintomis aukštojo mokslo kvalifikacijų sistemą reglamentuojančiomis nuostatomis, projekto 36 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių
„magistro kvalifikaciją“ įrašytini žodžiai „ne žemesnį kaip magistro
kvalifikacinį laipsnį arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“. 4. Siūlome tikslinti projekto 36 straipsnio 10 dalyje pateiktą nuorodą į šio įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalis, kadangi šiose dalyse išdėstytos nuostatos nesuponuoja jokio poreikio Vyriausybei ar krašto apsaugos ministrui priimti atitinkamų poįstatyminių teisės aktų. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. +370 5
E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3183 2023-11-08
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Kedūnė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento Karinio personalo politikos skyriaus viršininkas Deimantas Čyžius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 40 dalies, apibrėžiančios „Lietuvos kariuomenės veterano“ sąvoką, siūlome atsisakyti kaip perteklinės ir šiek tiek klaidinančios. Pirma, identiška nuostata dėl kriterijų, kuriems esant Lietuvos Respublikos piliečiui gali būti suteikiamas Lietuvos kariuomenės veterano vardas, nustatyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje.
Antra, sąvokų apibrėžimuose neturėtų būti įtvirtintos reguliacinio pobūdžio teisės normos, nustatančios tam tikros asmenų teisės atsiradimą ar pasibaigimą. Trečia, iš keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje pateikto apibrėžimo nėra aišku, ar Lietuvos kariuomenės veteranu būtų laikomas šioje dalyje nustatytus kriterijus atitinkantis Lietuvos Respublikos pilietis, ar, vis dėlto, veteranu jis būtų laikomas tik nuo Lietuvos kariuomenės veterano vardo, kurį suteikia krašto apsaugos ministras pagal keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10 dalį, suteikimo dienos. Spręsti pagrindiniame komitete
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad Akademijoje studijuojantys kariūnai, kurie daugiau kaip pusę ankstesnių tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, moka studijų valstybės nefinansuojamose studijų vietose kainą. Pažymėtina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio 2 dalį, teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis. Kitaip sakant tolesnis nuoseklus asmenų studijavimas pagal aukštesnių pakopų studijų programas yra skatinamas ir valstybės finansuojamas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 20 straipsnio
žemesnės pakopos“ įrašytini žodžiai „daugiau kaip pusę ankstesnių tos pačios arba aukštesnės pakopos“. Atitinkamai siūlome papildyti ir šios dalies pirmąjį sakinį. Spręsti pagrindiniame komitete 3.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
brauktini pertekliniai žodžiai „krašto apsaugos ministro patvirtintais“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje siūlytina nuosekliai nurodyti, kad karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ne tik apie Seimo nario, savivaldybės tarybos nario ar mero, bet ir apie Respublikos Prezidento ar Europos Parlamento nario įgaliojimų pasibaigimą. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
papildyti straipsniu, kuriuo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos būtų suderintos su Politinių organizacijų įstatymu: minėtose keičiamo įstatymo nuostatose atsisakytina politinių partijų įvardijimo, nes jose minimų politinių organizacijų samprata, be kita ko, apima ir politines partijas (žr., pavyzdžiui, Politinių organizacijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį). Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Jeigu išleistas į atsargą karys pakartotinai priimamas į profesinę karo tarnybą, išeitinė išmoka jam išmokama“ siūlome įrašyti žodžius „Jeigu išleistas į atsargą karys buvo pakartotinai priimtas į profesinę karo tarnybą, atleidžiant tokį karį iš tarnybos šioje dalyje nurodytais pagrindais, išeitinė išmoka jam išmokama“. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-2314 7.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies paskutiniajame sakinyje siūlome nurodyti kokia tvarka vadovaujantis (tokia pačia kaip ir perkėlimo į šias pareigas atveju, ar, vis dėlto, kažkokia kitokia) perkėlimo į Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigas terminas gali būti pratęstas. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje žodžius „atsižvelgdamas į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus“ kaip perteklinius, kadangi delspinigių dydžio tvirtinimo tvarka ir kriterijai, kuriais remiantis socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina šį dydį yra nustatyta Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
vietoj žodžių „išleidžiami į dimisiją“ įrašytini žodžiai „perkeliami į dimisiją“, atsižvelgiant į tai, kad pačioje 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į dimisiją yra perkeliama. Spręsti pagrindiniame komitete
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tarpusavyje derintinos ir nuosekliai vartotinos sąvokos „viešasis ir neviešasis transportas“ ir „visų rūšių transportas“, nes jos vartojamos sinonimiškai. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kvalifikacijų sistemą reglamentuojančiomis nuostatomis, projekto 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje po žodžių „ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį“ įrašytini žodžiai „arba lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Atitinkamai tikslintina ir projekto 36 straipsnio 5 dalis. Spręsti pagrindiniame komitete 12.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„2 punktą“ įrašytini skaičius ir žodis „1 punktą“. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad atostogų dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 59 straipsnyje numatytos įvairių rūšių atostogas, įskaitant tikslines atostogas (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti, nemokamos ir kt.), todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, turėtų būti aiškiai nurodoma, kokios rūšies atostogų dienomis mokami dienpinigiai. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalis, kurioje nustatoma 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms, kadangi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymu XIV-1179 buvo pakeista keičiamo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis (joje nustatytas 4,6 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms) ir šis pakeitimas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu 24 straipsnio 1 dalimi siūlomas reguliavimas dėl jame keičiamo Karo prievolės įstatymo pavadinimo turėtų įsigalioti 2025 m. sausio 1 d., todėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymu XIV-1179 nustatytas naujas dydis būtų vėl grąžintas į 3,7 bazinės socialinės išmokos dydį. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-2336 15.
Atsižvelgiant į projekto 36 straipsnio nuostatų dėstymo eiliškumą, siūlytume patikslinti šio straipsnio pavadinimą, jį išdėstant taip – „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-10-2336 1,2
klaidingos nuorodos į vėlesnį straipsnių įsigaliojimą (pavyzdžiui, projekto 4 ir 5 straipsniai, kuriais keičiama tas pati keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis (skirtingos redakcijos), projekto 21 ir 22 straipsniai, kuriais keičiami tie patys 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas bei 12 dalis įsigalioja
straipsnio 1 dalį) vėlesnis įsigaliojimas. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
sukakus išleidimo į atsargą amžių netaikomas tiems kariams, kurie teisę į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnio 11 dalyje nustatytą garantiją įgijo ir prašymą dėl jos taikymo pateikė iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tačiau pažymėtina, kad minėtoje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnio 11 dalyje nėra reikalavimo būti sukakusiam išleidimo į atsargą amžių – joje reglamentuojama profesinės karo tarnybos kario, kuriam iki išleidimo į atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir sukanka šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius) liko ne daugiau kaip 4 metai, teisė tobulinti kvalifikaciją. Be to, manytina, kad keičiamo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnio 11 dalyje po žodžių skliaustuose „už tarnybą“ turi būti įrašyti jungtukai „ir(ar)“, o ne jungtukas „ir“.
pagrindiniame komitete
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
dalių įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų vėlesnio priėmimo termino pasirinkimas bei tokio pasirinkimo santykis su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įstatymo struktūrinių dalių įsigaliojimo data (pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl iki 2024 m. gruodžio 31 d. turi būti priimti šio įstatymo 28 straipsnio 2 daliai įgyvendinti reikalingi teisės aktai, jeigu pati 28 straipsnio 2 dalis įsigalios 2024 m. sausio 1 d.). Spręsti pagrindiniame komitete
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nepateikta. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Arvydas Pocius, Andrius Mazuronis, Raimondas Lopata, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėjas Vilma Pesliakienė. Kviestiniai: Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Krašto apsaugos ministerijos atstovai: ministras Arvydas Anušauskas, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Karo tarnybos ir personalo departamento direktorius Ramūnas Švažas, Finansų ir biudžeto departamento finansų politikos skyriaus patarėja Greta Borkienė, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas plk. Andrius Jagminas, Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 40 dalies, apibrėžiančios „Lietuvos kariuomenės veterano“ sąvoką, siūlome atsisakyti kaip perteklinės ir šiek tiek klaidinančios. Pirma, identiška nuostata dėl kriterijų, kuriems esant Lietuvos Respublikos piliečiui gali būti suteikiamas Lietuvos kariuomenės veterano vardas, nustatyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje.
Antra, sąvokų apibrėžimuose neturėtų būti įtvirtintos reguliacinio pobūdžio teisės normos, nustatančios tam tikros asmenų teisės atsiradimą ar pasibaigimą. Trečia, iš keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje pateikto apibrėžimo nėra aišku, ar Lietuvos kariuomenės veteranu būtų laikomas šioje dalyje nustatytus kriterijus atitinkantis Lietuvos Respublikos pilietis, ar, vis dėlto, veteranu jis būtų laikomas tik nuo Lietuvos kariuomenės veterano vardo, kurį suteikia krašto apsaugos ministras pagal keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10 dalį, suteikimo dienos. Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimas 2021 lapkričio 18 d. priėmė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-708(2), kuriomis nuspręsta nuo 2021 m. gruodžio 31 d. apibrėžti Lietuvos kariuomenės veterano teisinį statusą ir šio vardo suteikimo tvarką. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nustatyti, kad Akademijoje studijuojantys kariūnai, kurie daugiau kaip pusę ankstesnių tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, moka studijų valstybės nefinansuojamose studijų vietose kainą. Pažymėtina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio 2 dalį, teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis. Kitaip sakant tolesnis nuoseklus asmenų studijavimas pagal aukštesnių pakopų studijų programas yra skatinamas ir valstybės finansuojamas.
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 20 straipsnio
žemesnės pakopos“ įrašytini žodžiai „daugiau kaip pusę ankstesnių tos pačios arba aukštesnės pakopos“. Atitinkamai siūlome papildyti ir šios dalies pirmąjį sakinį. Pritarti
Teisės departamentas,
2
pertekliniai žodžiai „krašto apsaugos ministro patvirtintais“. Pritarti
Teisės departamentas,
siūlytina nuosekliai nurodyti, kad karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ne tik apie Seimo nario, savivaldybės tarybos nario ar mero, bet ir apie Respublikos
Teisės departamentas,
įstatymo tarpusavio suderinamumo ir tikslumo, siūlytina projektą papildyti straipsniu, kuriuo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos būtų suderintos su Politinių organizacijų įstatymu: minėtose keičiamo įstatymo nuostatose atsisakytina politinių partijų įvardijimo, nes jose minimų politinių organizacijų samprata, be kita ko, apima ir politines partijas (žr., pavyzdžiui, Politinių organizacijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį). Pritarti
Teisės departamentas, 2023-11-0813 6.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Jeigu išleistas į atsargą karys pakartotinai priimamas į profesinę karo tarnybą, išeitinė išmoka jam išmokama“ siūlome įrašyti žodžius „Jeigu išleistas į atsargą karys buvo pakartotinai priimtas į profesinę karo tarnybą, atleidžiant tokį karį iš tarnybos šioje dalyje nurodytais pagrindais, išeitinė išmoka jam išmokama“. Pritarti
Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies paskutiniajame sakinyje siūlome nurodyti kokia tvarka vadovaujantis (tokia pačia kaip ir perkėlimo į šias pareigas atveju, ar, vis dėlto, kažkokia kitokia) perkėlimo į Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigas terminas gali būti pratęstas. Pritarti
Teisės departamentas,
braukti projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 9 dalyje žodžius „atsižvelgdamas į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus“ kaip perteklinius, kadangi delspinigių dydžio tvirtinimo tvarka ir kriterijai, kuriais remiantis socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina šį dydį yra nustatyta Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
Teisės departamentas,
„išleidžiami į dimisiją“ įrašytini žodžiai „perkeliami į dimisiją“,
atsižvelgiant į tai, kad pačioje 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į dimisiją yra perkeliama. Pritarti
Teisės departamentas,
derintinos ir nuosekliai vartotinos sąvokos „viešasis ir neviešasis transportas“ ir „visų rūšių transportas“, nes jos vartojamos sinonimiškai. Pritarti 11.
Teisės departamentas,
projektą su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintomis aukštojo mokslo kvalifikacijų sistemą reglamentuojančiomis nuostatomis, projekto 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje po žodžių „ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį“ įrašytini žodžiai „arba lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Atitinkamai tikslintina ir projekto 36 straipsnio 5 dalis. Pritarti
Teisės departamentas,
įrašytini skaičius ir žodis „1 punktą“. Pritarti
Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad atostogų dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 59 straipsnyje numatytos įvairių rūšių atostogas, įskaitant tikslines atostogas (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti, nemokamos ir kt.), todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, turėtų būti aiškiai nurodoma, kokios rūšies atostogų dienomis mokami dienpinigiai. Pritarti
Teisės departamentas,
projekto 24 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatoma 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms, kadangi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymu XIV-1179 buvo pakeista keičiamo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis (joje nustatytas 4,6 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms) ir šis pakeitimas įsigalios 2024 m. sausio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu 24 straipsnio 1 dalimi siūlomas reguliavimas dėl jame keičiamo Karo prievolės įstatymo pavadinimo turėtų įsigalioti 2025 m. sausio 1 d., todėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymu
išmokos dydį. Pritarti
Teisės departamentas,
į projekto 36 straipsnio nuostatų dėstymo eiliškumą, siūlytume patikslinti šio straipsnio pavadinimą, jį išdėstant taip – „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“. Pritarti
Teisės departamentas,
projekto 36 straipsnio 1 ir 2 dalys, kadangi jame pateiktos klaidingos nuorodos į vėlesnį straipsnių įsigaliojimą (pavyzdžiui, projekto 4 ir 5 straipsniai, kuriais keičiama tas pati keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis (skirtingos redakcijos), projekto 21 ir 22 straipsniai, kuriais keičiami tie patys 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas bei 12 dalis įsigalioja
straipsnio 1 dalį) vėlesnis įsigaliojimas. Pritarti
Teisės departamentas,
7
išleidimo į atsargą amžių netaikomas tiems kariams, kurie teisę į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnio
šio įstatymo įsigaliojimo.
Tačiau pažymėtina, kad minėtoje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnio 11 dalyje nėra reikalavimo būti sukakusiam išleidimo į atsargą amžių – joje reglamentuojama profesinės karo tarnybos kario, kuriam iki išleidimo į atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir sukanka šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius) liko ne daugiau kaip 4 metai, teisė tobulinti kvalifikaciją. Be to, manytina, kad keičiamo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo
jungtukai „ir(ar)“, o ne jungtukas „ir“. Pritarti iš dalies Argumentai: Siūlymui 49 str. 11 d. vietoj jungtuko „ir“ vartoti
„ir (ar)“ jungtukus nepritartina, nes šia nuostata siekiama taikyti abi
sąlygas, t. y. užtikrinti, kad mokytis integracijos į darbo rinką kariai nebūtų siunčiami ir su labai mažu (pvz., 2-3 metų) tarnybos stažu. Pasiūlymas: Pakeisti 36 straipsnio 7 dalis ją išdėstyti taip: Reikalavimas, būti sukakus kad siunčiamam mokytis kariui būtų likę ne daugiau kaip 4 metai iki išleidimo į atsargą amžiaus sukakimo netaikomas tiems kariams, kurie teisę į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnio 11 dalyje nustatytą garantiją įgijo ir prašymą dėl jos taikymo pateikė iki šio įstatymo įsigaliojimo. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10 18.
Nėra aiškus projekto 36 straipsnio 10 dalyje nurodytų įstatymo struktūrinių dalių įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų vėlesnio priėmimo termino pasirinkimas bei tokio pasirinkimo santykis su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įstatymo struktūrinių dalių įsigaliojimo data (pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl iki 2024 m. gruodžio 31 d. turi būti priimti šio įstatymo 28 straipsnio 2 daliai įgyvendinti reikalingi teisės aktai, jeigu pati 28 straipsnio 2 dalis įsigalios 2024 m. sausio 1 d.). Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Papildomų komitetų išvados: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2023-11-08 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3183 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data
Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgiant, kad Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu tvirtina principinę kariuomenės struktūrą tikslinga nenumatyti, kad krašto apsaugos ministras galėtų prilyginti karinius vienetus batalionams ir išbraukti žodžius batalionams ar.
Pasiūlymas: Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 2¹ ir 2² punktais:
„2¹) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų
parengtus metinius veiklos planus; 2²) atsižvelgdamas į NATO standartus, prilygina karinius vienetus batalionams ar kuopoms;“. Pritarti
paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas