Projekto lyginamasis variantas
ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais pakeitimo įstatymo NR. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 24, 27, 30 straipsnio PAKEITIMO įstatymas 2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Valstybinės žemės nuosavybės teisės
perleidimas
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
2) Vyriausybė – kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai yra perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais.
Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas, vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas. 2. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį pirkėjas neįregistruoja nuosavybės teisės perėjimo fakto, valstybinės žemės pardavėjas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo. 3. Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. 5.
5Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono:
1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris yra naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, – šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams.
Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;
3) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos valstybinės žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;
4) jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Saugomų teritorijų įstatyme, ar Žemės reformos įstatyme, ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, ar Miškų įstatyme nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams;
5) jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), – tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams. Iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) keičiami ne anksčiau kaip po 5 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos;
6) jeigu žemės sklypas valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais – privačiais asmenimis, – šiems bendraturčiams, kai nėra galimybės atidalinti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kai sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais;
7) kitais valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimą reglamentuojančių įstatymų nustatytais atvejais. 6.
nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Didžiausius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. 7. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. 8. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties valstybinės žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios valstybinės žemės perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai. 9. Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn. 10. Valstybinės žemės sklypų, reikalingų naujos branduolinės (atominės) elektrinės, nurodytos Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, projektui įgyvendinti, perleidimo tvarką ir sąlygas nustato Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas. 11. Valstybinė žemė negali būti parduodama privačion nuosavybėn, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad statiniai ir (ar) įrenginiai, esantys valstybinėje žemėje turi būti nugriauti (nukelti ar pašalinti).“.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Žemės servitutai
kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio vadovo arba jo įgalioto, vadovaujamas pareigas einančio, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu. 2.
tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:
1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;
4) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą;
6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
7) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;
8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.
Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:
1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;
4) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą;
6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
7) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;
8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. 3.
servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemei žemėje. (tais atvejais, Kai kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų, servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis. 4. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Kai siūloma nustatyti servitutą savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis ir juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse ir kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.
Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše (toliau – žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai), valią dėl servituto reikalingumo išreiškia Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jos valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą. 5. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo administracinio akto priėmimo dienos išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. 6.
Nekilnojamojo turto registre registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, taip pat Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, ir (ar) yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, jais naudotis ir juos prižiūrėti, taip pat valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, – kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, – kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. 7. Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. 8.
patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui arba valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, – į stambų projektą ar valstybei svarbų projektą įgyvendinantį investuotoją; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – į Krašto apsaugos ministeriją ar kitą krašto apsaugos sistemos instituciją, naudojančią valstybinės žemės sklypą, kai nustatytas servitutas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, – į valstybės instituciją, atsakingą už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą.
Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui įgyvendinti, – investuotojo, įgyvendinančio stambų projektą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – Krašto apsaugos ministerijos ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, naudojančios valstybinės žemės sklypą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, susitarimas dėl nuostolių atlyginimo nereikalingas, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 9.
Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. 10. Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:
1) savivaldybių tarybos – patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams, savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduotiems Vyriausybės nutarimu ir kai savivaldybės patikėjimo teise valdo valstybinės žemės sklypus ne miestų ar miestelių teritorijose. Servitutų nustatymo sutartį, vadovaudamiesi savivaldybės tarybos sprendimu, sudaro ir pasirašo meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;
3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio rašytinį pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto. 11. Žemės sklypams, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, tarnaujančiojo žemės sklypo savininko sutikimu, servitutai gali būti nustatomi sandoriu. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis. 12.
servitutus sandoriu, kompensacijos, mokamos tarnaujančiojo daikto savininkui, dydis už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 13. Prie servitutų nustatymo sandorių turi būti pridedami žemės sklypų planai, kuriuose pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus bus pažymėti juose nustatomi servitutai. 14. Jeigu atlikus žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, kadastrinius matavimus kartu su šio žemės sklypo riba keičiasi ir servituto padėtis vietovėje, nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nustatantis asmuo apie nustatytus servituto padėties pasikeitimus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka informuoja viešpataujančiojo daikto savininką.“.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„4. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės
sklypą ir pardavimo sąlygas privalo registruotąja pašto siunta, įteikiama pasirašytinai arba raštu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, – Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniui. Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas, vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Jeigu statinių ar įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas, vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas atsisako pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriima sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Jeigu pirmumo teisę pirkti tą patį parduodamą žemės sklypą turintys šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai šioje dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą pirkti tokį žemės sklypą, žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui.“.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pakeisti 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„5. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus Nacionalinės
žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas, vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atliekanti institucija.“.“
išdėstyti taip: „6. Pakeisti 40 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali būti
perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir mero suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas, vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas.“.“
išdėstyti taip: „7. Papildyti 40 straipsnį 11, 12 ir 13 dalimis: „11. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius visoje projektu suplanuotoje teritorijoje kurie nėra įgyvendinti. Sprendimą pakeisti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtina meras, suderinęs su Nacionaline žemės tarnyba. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, laikantis šiame įstatyme nustatytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. 12. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti koreguojami keičiant ir
(ar) nustatant papildomus sprendinius šiais projektais suplanuotų teritorijų dalyse ir (ar) taisant technines klaidas, tikslinant projektus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta nustatytais atvejais ir tvarka. 13.
projektai nerengiami:
1) teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus atvejus;
statybai, kai Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais turi būti rengiami detalieji planai (arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas).“.“
Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kai valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir
jų rengimo procesų priežiūrą atliekanti institucija nustatyta tvarka patikrina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, juos tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas, vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas.“.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žemės konsolidacijos projektą tvirtina
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas, vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas. Sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui.“.“
pakeitimas
1Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Savivaldybės, kuriose pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos turimus duomenis piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, šiuo laikotarpiu tokius nuomos ir (ar) panaudos sandorius galės sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba. Atkūrimo procedūros laikomos baigtomis, kai Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo visiems prašymus pateikusiems ir tokią teisę turintiems piliečiams dėl nuosavybės teisių atkūrimo atitinkamose savivaldybėse. Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbus informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą, savivaldybėms per vieną mėnesį nuo tokios informacijos paskelbimo dienos perduodamos visos teisės ir pareigos pagal sutartis, kurias Nacionalinė žemės tarnyba bus sudariusi su trečiaisiais asmenimis dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki paskelbimo apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą dienos. Savivaldybė, dėl kurios teritorijos yra neišnagrinėtų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims nuo 2024 m. sausio 1 d. patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų, išskyrus teisę juos išnuomoti ar suteikti panaudai, statiniams, esantiems valstybinės žemės sklype, eksploatuoti. Šiuo atveju nuomos ir (ar) panaudos sandorius sudaro Nacionalinė žemės tarnyba.
Teisę perduoti valstybinės žemės sklypus tretiesiems asmenims savivaldybė įgyja, kai jos teritorijoje perduodamų nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų ar jų dalių, kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais, bendro ploto pakanka ir savivaldybės meras priima sprendimą, kad daugiau tokių žemės sklypų Nacionalinei žemės tarnybai perduodama nebus. Savivaldybė apie šį mero sprendimą informuoja Nacionalinę žemės tarnybą ir kitą darbo dieną įgyja teisę sudaryti sandorius dėl patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perdavimo tretiesiems asmenims. Nacionalinė žemės tarnyba, šioje dalyje nurodytą mero sprendimą pateikusiai savivaldybei, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos perduoda nuo
pagrindu įgytas teises ir pareigas.“.“
išdėstyti taip: „7. Procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ir numatytos šiame įstatyme, išskyrus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Procedūros yra pradėtos, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją yra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta arba kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu, ir jų nebaigė.“.“
įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki 2023 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-31871(2) lyginamasis variantas
ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹, 35¹, 35² ir 66 straipsniais įstatymo NR. XIV-2114 5, 8,
įstatymas 2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
„Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Valstybinės žemės nuosavybės teisės
perleidimas
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
2) Vyriausybė – kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai yra perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais.
Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas. 2. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį pirkėjas neįregistruoja nuosavybės teisės perėjimo fakto, valstybinės žemės pardavėjas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo. 3. Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio
parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. 5.
5Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono:
1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris yra naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, – šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams.
Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;
3) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos valstybinės žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;
4) jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Saugomų teritorijų įstatyme, ar Žemės reformos įstatyme, ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, ar Miškų įstatyme nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams;
5) jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), – tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams. Iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) keičiami ne anksčiau kaip po 5 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos;
6) jeigu žemės sklypas valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais – privačiais asmenimis, – šiems bendraturčiams, kai nėra galimybės atidalinti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kai sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais;
7) kitais valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimą reglamentuojančių įstatymų nustatytais atvejais. 6.
nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Didžiausius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. 7. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. 8. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties valstybinės žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios valstybinės žemės perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai. 9. Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn. 10. Valstybinės žemės sklypų, reikalingų naujos branduolinės (atominės) elektrinės, nurodytos Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, projektui įgyvendinti, perleidimo tvarką ir sąlygas nustato Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas. 11. Valstybinė žemė negali būti parduodama privačion nuosavybėn, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad statiniai ir (ar) įrenginiai, esantys valstybinėje žemėje turi būti nugriauti (nukelti ar pašalinti).“.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
„Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Žemės servitutai
kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio vadovo arba jo įgalioto vadovaujamas pareigas einančio Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu. 2.
tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:
1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;
4) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą;
6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
7) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;
8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.
Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:
1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;
4) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą;
6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
7) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;
8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. 3.
servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemei žemėje. (tais atvejais, Kai kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų, servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis. 4. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Kai siūloma nustatyti servitutą savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis ir juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse ir kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.
Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše (toliau – žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai), valią dėl servituto reikalingumo išreiškia Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jos valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą. 5. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo administracinio akto priėmimo dienos išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. 6.
Nekilnojamojo turto registre registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, taip pat Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, ir (ar) yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, jais naudotis ir juos prižiūrėti, taip pat valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, – kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, – kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. 7. Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. 8.
patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui arba valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, – į stambų projektą ar valstybei svarbų projektą įgyvendinantį investuotoją; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – į Krašto apsaugos ministeriją ar kitą krašto apsaugos sistemos instituciją, naudojančią valstybinės žemės sklypą, kai nustatytas servitutas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, – į valstybės instituciją, atsakingą už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą.
Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui įgyvendinti, – investuotojo, įgyvendinančio stambų projektą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – Krašto apsaugos ministerijos ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, naudojančios valstybinės žemės sklypą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, susitarimas dėl nuostolių atlyginimo nereikalingas, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 9.
Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. 10. Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:
1) savivaldybių tarybos – patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams, savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduotiems Vyriausybės nutarimu ir kai savivaldybės patikėjimo teise valdo valstybinės žemės sklypus ne miestų ar miestelių teritorijose. Servitutų nustatymo sutartį, vadovaudamiesi savivaldybės tarybos sprendimu, sudaro ir pasirašo meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;
3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio rašytinį pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto. 11. Žemės sklypams, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, tarnaujančiojo žemės sklypo savininko sutikimu, servitutai gali būti nustatomi sandoriu. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis. 12.
servitutus sandoriu, kompensacijos, mokamos tarnaujančiojo daikto savininkui, dydis už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 13. Prie servitutų nustatymo sandorių turi būti pridedami žemės sklypų planai, kuriuose pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus bus pažymėti juose nustatomi servitutai. 14. Jeigu atlikus žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, kadastrinius matavimus kartu su šio žemės sklypo riba keičiasi ir servituto padėtis vietovėje, nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nustatantis asmuo apie nustatytus servituto padėties pasikeitimus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka informuoja viešpataujančiojo daikto savininką.“.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
„Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės
sklypą ir pardavimo sąlygas privalo registruotąja pašto siunta, įteikiama pasirašytinai arba raštu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, – Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniui. Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Jeigu statinių ar įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas atsisako pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriima sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Jeigu pirmumo teisę pirkti tą patį parduodamą žemės sklypą turintys šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai šioje dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą pirkti tokį žemės sklypą, žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui.“.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
„Pakeisti 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus Nacionalinės
žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atliekanti institucija.“.“
išdėstyti taip: „6. Pakeisti 40 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali būti
perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir mero suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas, vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas.“.“
išdėstyti taip: „7. Papildyti 40 straipsnį 11, 12 ir 13 dalimis: „11. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius visoje pagal projektą suplanuotoje teritorijoje kurie nėra įgyvendinti. Sprendimą pakeisti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtina meras, suderinęs su Nacionaline žemės tarnyba. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, laikantis šiame įstatyme nustatytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. 12. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti koreguojami keičiant ir
(ar) nustatant papildomus sprendinius pagal šiuos projektus suplanuotų teritorijų dalyse ir (ar) taisant technines klaidas, tikslinant projektus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta nustatytais atvejais ir tvarka. 13.
projektai nerengiami:
1) teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus atvejus;
2) siekiant padalyti, atidalyti ar perdalyti žemės sklypus naujų statinių statybai, kai Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais turi būti rengiami detalieji planai (arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas).“.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir, gavus subjektų, nustačiusių suvaržymus, sutikimus, paimamam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai panaikinami, ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:
1) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
2) krašto ir valstybės sienos apsaugai;
3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;
4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;
6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms.
Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir, gavus subjektų, nustačiusių suvaržymus, sutikimus, paimamam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai panaikinami, ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:
1) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
2) krašto ir valstybės sienos apsaugai;
3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;
4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;
6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms. 10) miškams, esantiems miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje dėl kurios priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybės nutarimas priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo;
11) miškams, esantiems miestų plėtros teritorijose dėl kurių priskyrimo miestui Vyriausybė priima nutarimą po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“.“ 2.
Papildyti 21 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, ar savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrąjį planą, kai paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas miesto savivaldybės teritorijoje šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu atveju. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba šis pagrindimas gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Šios dalies reikalavimai netaikomi, kai šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas vadovaujantis valstybinės reikšmės miškų plotų schemų projektais.“.“
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
„Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
poreikiams tvarka 1.
Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat praneša raštu per E. pristatymo sistemą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems įgyvendinti numatoma panaudoti paimamą žemę. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. 2.
padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu:
1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir
2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais;
lygmens miesto teritorijos bendrąjį planą, kai paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas šio straipsnio 1 dalies 11 punkto nustatytu atveju miesto savivaldybės teritorijoje. 3. Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat kai Nacionalinė žemės tarnyba yra Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija. Kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymui, kuriame nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, tame įstatyme turi būti nurodyta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.
Kai Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės paėmimu suinteresuota institucija, sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimamas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sąlygos arba valstybinės reikšmės miškų plotų schemų projektais, kai visuomenės poreikiams paimami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms reikmėms. 4. Valstybės institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė. 5. Apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pranešama žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai. Jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui per E. pristatymo sistemą. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka.
Jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys įsitikina, kad registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, pranešimas siunčiamas tos vietovės, kurioje yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto objektas, merui arba tos vietovės seniūnui su prašymu informuoti savininką ir (ar) kitą naudotoją. Meras arba jo įgaliotas vicemeras ar savivaldybės administracijos direktorius, arba tos vietovės seniūnas, gavę pranešimą, informuoja savininką ir (ar) kitą naudotoją apie planuojamą paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto objektą ir nedelsdami apie informavimo faktą praneša Nacionalinei žemės tarnybai. Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir
(ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą visais atvejais viešai skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimto sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra).
Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta ir informacijos paskelbimo interneto svetainėje dieną, išskyrus atvejį, kai taikomas informavimo būdas per merą ar seniūną. Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo juridinio fakto – priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). 6. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundas turi būti išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos.
Kai yra keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į vieną bylą ir ją išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų sujungimo dienos. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais. 7. Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimto sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją privaloma įtraukti laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu, plotą, kuriame pagal teisės aktus vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo gali būti formuojamas suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas.
Prireikus projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Duomenis apie po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys, kai jis apie tai per E. pristatymo sistemą praneša žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, o jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikinama, kad registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, arba kai nežinoma žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta, viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą padalyti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą pranešta pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dieną. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu.
Juridinis faktas – pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra – įregistruojamas tik to žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, Nekilnojamojo turto registro įraše. 8. Kai atliekami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio įstatymo 47 straipsnio
poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima per 20 darbo dienų nuo pakeistų žemės sklypo kadastro duomenų įrašymo arba po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė, su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai ir per E. pristatymo sistemą žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, taip pat – Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, o jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir
(ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys įsitikina, kad registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Skelbiamoje informacijoje nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams data ir numeris; žemės sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams, kadastro numeris, plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo pertvarkymo suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė, miestas arba kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai), kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pranešta pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dieną. 9.
projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles. 10. Jeigu po žemės sklypo padalijimo liekantis visuomenės poreikiams neimamas kitos paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,04 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha, o miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha arba likusio visuomenės poreikiams neimamo žemės sklypo dėl jam nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nebus galima naudoti pagal to žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, toks žemės sklypas žemės savininko prašymu, pateiktu projektą įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nurodyto pasiūlymų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto pateikimo termino pabaigos, projektuojamas kartu su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu kaip vientisas žemės sklypas. Ši nuostata netaikoma, kai po žemės sklypo padalijimo liksiantis visuomenės poreikiams neimamas žemės sklypas ribojasi su kitu tam pačiam žemės savininkui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. 11.
pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija siunčiami per E. pristatymo sistemą ir įteikiami registruotąja pašto siunta:
1) fizinių asmenų gyvenamosios ar kitos Nacionalinei žemės tarnybai žinomos jų buvimo vietos adresu – žemės savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui). Jeigu pranešimas ar informacija įteikiami ne pačiam adresatui, dokumentą priėmęs asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui;
2) juridinių asmenų registruotos buveinės adresu ar kitu juridinio asmens nurodytu adresu – juridinio asmens vadovui, valdymo organams. 12. Pranešimo ar informacijos įteikimo diena laikoma kita darbo diena po jų išsiuntimo per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, arba įteikimo šio straipsnio 11 dalyje nurodytiems asmenims diena.“.“
Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kai valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir
jų rengimo procesų priežiūrą atliekanti institucija nustatyta tvarka patikrina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, juos tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas.“.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žemės konsolidacijos projektą tvirtina
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas.
Sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui.“.“
pakeitimas
1Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės, kuriose pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos turimus duomenis piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, šiuo laikotarpiu tokius nuomos ir (ar) panaudos sandorius galės sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba. Atkūrimo procedūros laikomos baigtomis, kai Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo visiems prašymus pateikusiems ir tokią teisę turintiems piliečiams dėl nuosavybės teisių atkūrimo atitinkamose savivaldybėse. Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbus informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą, savivaldybėms per vieną mėnesį nuo tokios informacijos paskelbimo dienos perduodamos visos teisės ir pareigos pagal sutartis, kurias Nacionalinė žemės tarnyba bus sudariusi su trečiaisiais asmenimis dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki paskelbimo apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą dienos.
Savivaldybė, dėl kurios teritorijos yra neišnagrinėtų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims nuo 2024 m. sausio 1 d. patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų, išskyrus teisę juos išnuomoti ar suteikti panaudai, statiniams, esantiems valstybinės žemės sklype, eksploatuoti. Šiuo atveju nuomos ir (ar) panaudos sandorius sudaro Nacionalinė žemės tarnyba. Savivaldybė teisę perduoti valstybinės žemės sklypus tretiesiems asmenims įgyja, kai jos teritorijoje perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų ar jų dalių, kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais, bendro ploto pakanka ir savivaldybės meras priima sprendimą, kad daugiau tokių nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų Nacionalinei žemės tarnybai nebus pateikiama. Savivaldybė apie šį mero sprendimą raštu informuoja Nacionalinę žemės tarnybą ir kitą darbo dieną po šio informavimo įgyja teisę sudaryti sandorius dėl patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės nuomos ir (ar) panaudos. Nacionalinė žemės tarnyba, šioje dalyje nurodytą mero sprendimą pateikusiai savivaldybei, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos perduoda nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos ir (ar) panaudos sutarčių pagrindu įgytas teises ir pareigas.“.“
išdėstyti taip: „7.
Procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ir numatytos šiame įstatyme, išskyrus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Procedūros yra pradėtos, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją yra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta arba kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu, ir jų nebaigė.“.“
įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki 2023 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
Projekto Nr. XIVP-3171(3) lyginamasis variantas
ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹, 35¹, 35² ir 66 straipsniais įstatymo NR. XIV-2114 5, 8,
įstatymas 2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
„Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Valstybinės žemės nuosavybės teisės
perleidimas
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
2) Vyriausybė – kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai yra perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais.
Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas. 2. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį pirkėjas neįregistruoja nuosavybės teisės perėjimo fakto, valstybinės žemės pardavėjas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo. 3. Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio
parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. 5.
5Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono:
1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris yra naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, – šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams.
Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;
3) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos valstybinės žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;
4) jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Saugomų teritorijų įstatyme, ar Žemės reformos įstatyme, ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, ar Miškų įstatyme nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams;
5) jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), – tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams. Iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) keičiami ne anksčiau kaip po 5 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos;
6) jeigu žemės sklypas valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais – privačiais asmenimis, – šiems bendraturčiams, kai nėra galimybės atidalinti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kai sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais;
7) kitais valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimą reglamentuojančių įstatymų nustatytais atvejais. 6.
nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Didžiausius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. 7. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. 8. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties valstybinės žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios valstybinės žemės perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai. 9. Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn. 10. Valstybinės žemės sklypų, reikalingų naujos branduolinės (atominės) elektrinės, nurodytos Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, projektui įgyvendinti, perleidimo tvarką ir sąlygas nustato Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas. 11. Valstybinė žemė negali būti parduodama privačion nuosavybėn, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad statiniai ir (ar) įrenginiai, esantys valstybinėje žemėje turi būti nugriauti (nukelti ar pašalinti).“.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
„Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Žemės servitutai
kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio vadovo arba jo įgalioto vadovaujamas pareigas einančio Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu. 2.
tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:
1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;
4) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą;
6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
7) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;
8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.
Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:
1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;
4) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą;
6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
7) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;
8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. 3.
servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemei žemėje. (tais atvejais, Kai kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų, servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis. 4. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Kai siūloma nustatyti servitutą savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis ir juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse ir kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.
Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše (toliau – žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai), valią dėl servituto reikalingumo išreiškia Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jos valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą. 5. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo administracinio akto priėmimo dienos išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. 6.
Nekilnojamojo turto registre registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, taip pat Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, ir (ar) yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, jais naudotis ir juos prižiūrėti, taip pat valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, – kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, – kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. 7. Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. 8.
patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui arba valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, – į stambų projektą ar valstybei svarbų projektą įgyvendinantį investuotoją; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – į Krašto apsaugos ministeriją ar kitą krašto apsaugos sistemos instituciją, naudojančią valstybinės žemės sklypą, kai nustatytas servitutas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, – į valstybės instituciją, atsakingą už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą.
Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui įgyvendinti, – investuotojo, įgyvendinančio stambų projektą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – Krašto apsaugos ministerijos ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, naudojančios valstybinės žemės sklypą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, susitarimas dėl nuostolių atlyginimo nereikalingas, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 9.
Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. 10. Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:
1) savivaldybių tarybos – patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams, savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduotiems Vyriausybės nutarimu ir kai savivaldybės patikėjimo teise valdo valstybinės žemės sklypus ne miestų ar miestelių teritorijose. Servitutų nustatymo sutartį, vadovaudamiesi savivaldybės tarybos sprendimu, sudaro ir pasirašo meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;
3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio rašytinį pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto. 11. Žemės sklypams, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, tarnaujančiojo žemės sklypo savininko sutikimu, servitutai gali būti nustatomi sandoriu. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis. 12.
servitutus sandoriu, kompensacijos, mokamos tarnaujančiojo daikto savininkui, dydis už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 13. Prie servitutų nustatymo sandorių turi būti pridedami žemės sklypų planai, kuriuose pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus bus pažymėti juose nustatomi servitutai. 14. Jeigu atlikus žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, kadastrinius matavimus kartu su šio žemės sklypo riba keičiasi ir servituto padėtis vietovėje, nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nustatantis asmuo apie nustatytus servituto padėties pasikeitimus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka informuoja viešpataujančiojo daikto savininką.“.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
„Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės
sklypą ir pardavimo sąlygas privalo registruotąja pašto siunta, įteikiama pasirašytinai arba raštu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, – Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniui. Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Jeigu statinių ar įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas atsisako pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriima sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Jeigu pirmumo teisę pirkti tą patį parduodamą žemės sklypą turintys šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai šioje dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą pirkti tokį žemės sklypą, žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui.“.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
„Pakeisti 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus Nacionalinės
žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atliekanti institucija.“.“
išdėstyti taip: „6. Pakeisti 40 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali būti
perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir mero suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas, vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas.“.“
išdėstyti taip: „7. Papildyti 40 straipsnį 11, 12 ir 13 dalimis: „11. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius visoje pagal projektą suplanuotoje teritorijoje kurie nėra įgyvendinti. Sprendimą pakeisti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtina meras, suderinęs su Nacionaline žemės tarnyba. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, laikantis šiame įstatyme nustatytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. 12. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti koreguojami keičiant ir
(ar) nustatant papildomus sprendinius pagal šiuos projektus suplanuotų teritorijų dalyse ir (ar) taisant technines klaidas, tikslinant projektus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta nustatytais atvejais ir tvarka. 13.
projektai nerengiami:
1) teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus atvejus;
2) siekiant padalyti, atidalyti ar perdalyti žemės sklypus naujų statinių statybai, kai Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais turi būti rengiami detalieji planai (arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas).“.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir, gavus subjektų, nustačiusių suvaržymus, sutikimus, paimamam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai panaikinami, ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrąjį planą, vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, ar valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:
1) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
2) krašto ir valstybės sienos apsaugai;
3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;
4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;
6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms.
Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir, gavus subjektų, nustačiusių suvaržymus, sutikimus, paimamam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai panaikinami, ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrąjį planą, vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, ar valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:
1) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
2) krašto ir valstybės sienos apsaugai;
3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;
4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;
6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms. 10) miškų, esančių miestui ar miesto savivaldybės teritorijai po
ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti;
11) miškų, esančių miestų plėtros teritorijose, dėl kurių priskyrimo miestui sprendimas priimtas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti.“.“ 2.
Papildyti 21 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Papildyti 45 straipsnį 2 dalimi: „2¹. Žemės sklypo (jo dalies), reikalingo šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytai miško viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti, paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas vadovaujantis valstybinės reikšmės miškų plotų schemomis. Žemės sklypo (jo dalies), reikalingo šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytai miško viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti, paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas vadovaujantis savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendruoju planu. Šioje dalyje nurodytais atvejais vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas nerengiamas.“.“
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
„Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
poreikiams tvarka
1Valstybės institucija ar savivaldybės taryba,
teikdamos Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.
Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat praneša raštu per E. pristatymo sistemą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems įgyvendinti numatoma panaudoti paimamą žemę. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. 2.
per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu:
1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir
2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais arba
3) pateiktas savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrąjį planą, kai paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas šio straipsnio 1 dalies 11 punkto nustatytu atveju miesto savivaldybės teritorijoje. 3) pateiktas savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrasis planas, kai paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytu atveju. 3. Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat kai Nacionalinė žemės tarnyba yra Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija.
Kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymui, kuriame nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, tame įstatyme turi būti nurodyta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Kai Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės paėmimu suinteresuota institucija, sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimamas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sąlygos arba valstybinės reikšmės miškų plotų schemų projektais, kai visuomenės poreikiams paimami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms reikmėms arba galioja valstybinės reikšmės miškų plotų schema, kai žemės sklypas (jo dalis) visuomenės poreikiams paimami šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms reikmėms. 4. Valstybės institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė. 5. Apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pranešama žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai.
Jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui per E. pristatymo sistemą. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. Jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys įsitikina, kad registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, pranešimas siunčiamas tos vietovės, kurioje yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto objektas, merui arba tos vietovės seniūnui su prašymu informuoti savininką ir
(ar) kitą naudotoją. Meras arba jo įgaliotas vicemeras ar savivaldybės administracijos direktorius, arba tos vietovės seniūnas, gavę pranešimą, informuoja savininką ir (ar) kitą naudotoją apie planuojamą paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto objektą ir nedelsdami apie informavimo faktą praneša Nacionalinei žemės tarnybai. Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą visais atvejais viešai skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.
Skelbiamoje informacijoje nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimto sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir
(ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta ir informacijos paskelbimo interneto svetainėje dieną, išskyrus atvejį, kai taikomas informavimo būdas per merą ar seniūną. Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo juridinio fakto – priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). 6. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Skundas turi būti išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Kai yra keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į vieną bylą ir ją išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų sujungimo dienos. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais. 7. Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimto sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita.
Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją privaloma įtraukti laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu, plotą, kuriame pagal teisės aktus vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo gali būti formuojamas suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Prireikus projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Duomenis apie po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys, kai jis apie tai per E. pristatymo sistemą praneša žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui.
Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, o jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikinama, kad registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, arba kai nežinoma žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta, viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą padalyti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą pranešta pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dieną. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu. Juridinis faktas – pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra – įregistruojamas tik to žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, Nekilnojamojo turto registro įraše. 8. Kai atliekami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio įstatymo 47 straipsnio
poreikiams ir atlyginimo už ją.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima per 20 darbo dienų nuo pakeistų žemės sklypo kadastro duomenų įrašymo arba po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė, su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai ir per E. pristatymo sistemą žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, taip pat – Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, o jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys įsitikina, kad registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Skelbiamoje informacijoje nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams data ir numeris; žemės sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams, kadastro numeris, plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo pertvarkymo suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė, miestas arba kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai), kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pranešta pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dieną. 9.
projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles. 10. Jeigu po žemės sklypo padalijimo liekantis visuomenės poreikiams neimamas kitos paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,04 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha, o miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha arba likusio visuomenės poreikiams neimamo žemės sklypo dėl jam nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nebus galima naudoti pagal to žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, toks žemės sklypas žemės savininko prašymu, pateiktu projektą įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nurodyto pasiūlymų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto pateikimo termino pabaigos, projektuojamas kartu su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu kaip vientisas žemės sklypas. Ši nuostata netaikoma, kai po žemės sklypo padalijimo liksiantis visuomenės poreikiams neimamas žemės sklypas ribojasi su kitu tam pačiam žemės savininkui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. 11.
pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija siunčiami per E. pristatymo sistemą ir įteikiami registruotąja pašto siunta:
1) fizinių asmenų gyvenamosios ar kitos Nacionalinei žemės tarnybai žinomos jų buvimo vietos adresu – žemės savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui). Jeigu pranešimas ar informacija įteikiami ne pačiam adresatui, dokumentą priėmęs asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui;
2) juridinių asmenų registruotos buveinės adresu ar kitu juridinio asmens nurodytu adresu – juridinio asmens vadovui, valdymo organams. 12. Pranešimo ar informacijos įteikimo diena laikoma kita darbo diena po jų išsiuntimo per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, arba įteikimo šio straipsnio 11 dalyje nurodytiems asmenims diena.“.“
Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kai valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir
jų rengimo procesų priežiūrą atliekanti institucija nustatyta tvarka patikrina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, juos tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas.“.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žemės konsolidacijos projektą tvirtina
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas.
Sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui.“.“
pakeitimas
1Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės, kuriose pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos turimus duomenis piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, šiuo laikotarpiu tokius nuomos ir (ar) panaudos sandorius galės sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba. Atkūrimo procedūros laikomos baigtomis, kai Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo visiems prašymus pateikusiems ir tokią teisę turintiems piliečiams dėl nuosavybės teisių atkūrimo atitinkamose savivaldybėse. Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbus informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą, savivaldybėms per vieną mėnesį nuo tokios informacijos paskelbimo dienos perduodamos visos teisės ir pareigos pagal sutartis, kurias Nacionalinė žemės tarnyba bus sudariusi su trečiaisiais asmenimis dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki paskelbimo apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą dienos.
Savivaldybė, dėl kurios teritorijos yra neišnagrinėtų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims nuo 2024 m. sausio 1 d. patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų, išskyrus teisę juos išnuomoti ar suteikti panaudai, statiniams, esantiems valstybinės žemės sklype, eksploatuoti. Šiuo atveju nuomos ir (ar) panaudos sandorius sudaro Nacionalinė žemės tarnyba. Savivaldybė teisę perduoti valstybinės žemės sklypus tretiesiems asmenims įgyja, kai jos teritorijoje perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų ar jų dalių, kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais, bendro ploto pakanka ir savivaldybės meras priima sprendimą, kad daugiau tokių nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų Nacionalinei žemės tarnybai nebus pateikiama. Savivaldybė apie šį mero sprendimą raštu informuoja Nacionalinę žemės tarnybą ir kitą darbo dieną po šio informavimo įgyja teisę sudaryti sandorius dėl patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės nuomos ir (ar) panaudos. Nacionalinė žemės tarnyba, šioje dalyje nurodytą mero sprendimą pateikusiai savivaldybei, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos perduoda nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos ir (ar) panaudos sutarčių pagrindu įgytas teises ir pareigas.“.“
išdėstyti taip: „7.
Procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ir numatytos šiame įstatyme, išskyrus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Procedūros yra pradėtos, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją yra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta arba kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu, ir jų nebaigė.“.“
įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
projektų tikslai ir uždaviniai I. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Miškų įstatymas) siūloma spręsti klausimą dėl miestų plėtros metu miestų teritorijoms priskirtų teritorijų, kuriose buvo/yra privačios nuosavybės teise valdomų miškų, siekiant racionalizuoti teisinį reguliavimą dėl miesto teritorijoje esančių miškų statuso ir išvengti valstybei tenkančios prievolės naujai į miesto teritoriją patenkančius privačius miškus išpirkti iš privačių asmenų. Miestų plėtros poreikis atsiranda nuolat, tačiau viena iš priežasčių, dėl kurių miestų plėtros realizavimas (įgyvendinimas) tampa problematiškas – miestų plėtros metu prie miestų teritorijų prijungiant kaimus paaiškėja, kad juose yra nemažai privačių miškų, kuriuos valstybė turi išpirkti. Šią prievolę lemia galiojančios teisės aktų nuostatos, kurios aptariamos šio aiškinamojo rašto 3 punkte.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti išimtį, kad privačios nuosavybės teise valdomi miškai, esantys miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., nebūtų priskirtini miestų miškams, kurie turi valstybinės reikšmės miško statusą, ir nebūtų valstybei prievolės juos išpirkti, t. y. sudaryti galimybes asmenims, kuriems miškai priklauso privačios nuosavybės teise ir toliau disponuoti savo nuožiūra jiems priklausančia nuosavybe, užtikrinti pastarųjų teisėtus lūkesčius bei teisinio reguliavimo stabilumą. II. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 1¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Atkūrimo įstatymas) parengtas, siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams. Įstatymo pakeitimą inicijuoti taip pat paskatino nuolatiniai gyventojų ir visuomeninių organizacijų skundai dėl užsitęsusių procesų, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, o ypač atkuriant nuosavybės teises į miestų teritorijose turėtą žemę bei su tuo susijusią kompensavimo būdo pinigine išraiška tvarką, piniginių kompensacijų dydį. Nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis valstybės ir visuomenės uždavinys, tačiau pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos turimus duomenis 2023-01-01 yra 2 865 piliečiai (2838 – Vilniaus m., 27 – Grigiškių m.), kuriems liko atkurti nuosavybės teises, o likusios neatkurtos žemės plotas sudaro 1 692 ha žemės (1
atkurtos į 93,82 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose, o liko atkurti nuosavybės teises 33 piliečiams.
Atkūrimo įstatymo pakeitimo projektu siūlome papildyti 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto papildomomis nuostatomis, suteikiant galimybę piliečiams atkurti nuosavybės teises į žemę kitame tos pačios savivaldybės mieste, jeigu mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, naujų žemės sklypų nėra galimybės jiems pasiūlyti. Suteikus asmenims pasirinkti tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, būtų išspręstas ilgai besitęsiantis atkūrimo į žemę procesas miestuose bei išpildyti asmenų lūkesčiai grąžintis žemės sklypus miestuose. III. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 24, 27, 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės įstatymo pakeitimas Nr. 1), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo(toliau
Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) projektai parengti atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) struktūros pasikeitimą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje nebelieka 50 teritorinių skyrių, o veiks 5 apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Žemės įstatyme ir Žemės reformos įstatyme nurodoma, kad įvairius sandorius (nuomos, panaudos) ar sprendimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija (servitutų nustatymas administraciniu aktu) pavesta vykdyti (priimti, pasirašyti) Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui, tačiau pasikeitus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrai ir sumažėjus administracijos padalinių iš 50 į 5, sumažės ir vadovų, o administracinių sprendimų kiekiai, siejant juos su valstybinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarka, tam tikrais atvejais neženkliai sumažės ar apskritai nepasikeis (pvz. valstybinės žemės pardavimo sandorių per 2022 m. buvo sudaryta 8 504 vnt., valstybinės žemės nuomos – 17 326 vnt.). Atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos struktūros pokyčius ir siekiant užtikrinti sklandų darbą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymų pakeitimų projektais siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikti galimybę įgalioti vadovaujamas pareigas einantį Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautoją. Žemės įstatymo pakeitimo Nr.
Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 8 straipsniu keičiamo 30 straipsnio pakeitimu siūloma savivaldybėms, dėl kurių teritorijų yra neišnagrinėtų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, nesuteikti teisės perduoti tretiesiems asmenims nuo 2024 m. sausio 1 d. patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų, išskyrus teisę juos išnuomoti ar suteikti panaudai, statiniams, esantiems valstybinės žemės sklype, eksploatuoti. Šiuo atveju nuomos ir (ar) panaudos sandorius siūloma sudaryti Nacionalinei žemės tarnybai. Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 5 straipsniu keičiant pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, kuriame išdėstytas 40 straipsnio pakeitimas, siūloma atskirti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimo procedūrą, nurodant, kad projektai keičiami, tik kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius visoje projektu suplanuotoje teritorijoje. Taip pat šiuo pakeitimu siūloma, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai galėtų būti koreguojami keičiant ir (ar) nustatant papildomus sprendinius šiais projektais suplanuotų teritorijų dalyse ir (ar) taisant technines klaidas ir šie koregavimo atvejai būtų aprašyti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimų projektus parengė Seimo nariai Aistė Gedvilienė ir Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
I. Vadovaujantis galiojančiomis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai.
Valstybinės reikšmės miškai – tai:
1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti miestų miškams. Tai suponuoja, kad keičiant miestų savivaldybių ribas ir prie pastarųjų prijungiant kaimų teritorijas, jose esantys privatūs miškai turi būti valstybės išperkami ir atitinkamai tam turi būti numatytos privačių miškų savininkams piniginės kompensacijos. Kompensacijų šaltinis yra savivaldybės biudžeto lėšos, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, ES struktūrinių fondų lėšos ir kt. II.
II. Šiuo metu Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje nėra nurodyta galimybė mero sprendimu patvirtinus, kad savivaldybėje žemės sklypų ir
(ar) žemės ploto pakanka visiems prašymus atkurti nuosavybės teises pateikusiems asmenims ir daugiau valstybinės žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti skiriama nebus, Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo toje pačioje savivaldybėje esančiame kitame mieste. III. Šiuo metu Žemės įstatyme ir Žemės reformos įstatyme (redakcijos nuo 2024-01-01) numatyta, kad sudaryti ir (ar) pasirašyti sandorius (nuomos, panaudos ir kt.) bei įvairius kitus su Nacionalinės žemės tarnybos funkcijomis susijusius administracinius sprendimus, gali priimti tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas. Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 8 straipsniu keičiamo 30 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „Savivaldybės, kuriose pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos turimus duomenis piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, šiuo laikotarpiu tokius nuomos ir (ar) panaudos sandorius galės sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba. <…>”. Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 5 straipsniu keičiant pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, kuriame išdėstytas 40 straipsnio pakeitimas, nurodoma, kad „11. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius, kurie nėra įgyvendinti. <...>“; „12. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti koreguojami taisant technines klaidas, tikslinant projektą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.“ 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: I. Miškų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti išimtį, kad privačios nuosavybės teise valdomi miškai, esantys miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., nėra priskirtini valstybinės reikšmės miškams ir išimtine nuosavybės teise nepriklauso Lietuvos Respublikai. Priėmus Miškų įstatymo pakeitimo projektą, neliks valstybei prievolės į miesto teritoriją patenkančius privačius miškus išpirkti iš privačių asmenų. Siūlomas teisinis reguliavimas prisidės prie sklandesnio ir spartesnio miestų plėtros sprendinių įgyvendinimo. II. Priėmus Atkūrimo įstatymo pakeitimo projektą būtų paspartintas nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimas ir įvykdyti įsipareigojimai piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginta už ją jų pačių pasirinktu kitu būdu. Tai būtų dar viena galimybė asmenims užtikrinti teisingą ir proporcingą nuosavybės teisių atkūrimą. III. Priėmus Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo pakeitimų projektus būtų užtikrintas sklandus Nacionalinės žemės tarnybos vadovaujamas pareigas einančių asmenų darbas, nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrai. Priėmus Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 30 straipsnio pakeitimą, būtų užtikrintas tiesioginis procesas asmenims sudaryti valstybinės žemės nuomos ir (ar) panaudos sandorius dėl statinių, esančių tokiuose valstybinės žemės sklypuose eksploatavimo su valstybinės žemės patikėtiniais miestuose ir miesteliuose - savivaldybėmis. Priėmus Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 5 straipsniu keičiamo pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, kuriame išdėstytas 40 straipsnio pakeitimas, bus aiškiai atskirta žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimas nuo koregavimo. 5.
rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jų rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pakeitimų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais siūlomi nuostatų pakeitimai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų rengimas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr.
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondo lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminių įstatymų projektų žodžių nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi. Teikia Seimo nariai Aistė Gedvilienė Simonas Gentvilas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35,
ĮSTATYMO PAPILDYMO 30-1, 35-1, 35-2 IR 66 STRAIPSNIAIS PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 24, 27, 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2023-10-26 Nr. XIVP-3171 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama nuostata „vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas”. Pažymėtina, kad pastaroji nuostata nėra pakankamai konkreti, taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama, nes nei iš projekto nuostatų, nei iš Valstybės tarnybos įstatymo, taip pat Biudžetinių įstaigų įstatymo nėra aišku, kurie Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai būtų priskiriami vadovaujančias pareigas einantiems valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškumo, projekte reikėtų atskleisti sąvokos „vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas“ turinį arba šią sąvoką patikslinti.
Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalies, projekto
straipsnio 5 dalies, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalies, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 48 straipsnio 5 dalies, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostatas. 2. Projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalies nuostata „savivaldybės meras priima sprendimą, kad daugiau tokių žemės sklypų Nacionalinei žemės tarnybai perduodama nebus“ tikslintina, nustatant kokiems tikslams bei kokiomis teisėmis Nacionalinei žemės tarnybai nebus perduodami valstybinės žemės sklypai. Kita vertu, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio nuostatas, tame tarpe ir įsigaliosiančias 2024 m. sausio 1 d., valstybinė žemė patikėjimo teise įstatyme nurodytiems patikėtiniams paprastai perduodama Vyriausybės nutarimu. Taigi, tokių klausimų sprendimas priskirtas Vyriausybės kompetencijai, todėl kyla abejonių, ar savivaldybės merui pagrįstai siūloma suteikti teisę, disponuojant valstybine žeme, priimti galutinį sprendimą dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo ar neperdavimo Nacionalinei žemės tarnybai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios nuostatos nereikėtų patikslinti ar jos atsisakyti.
Be to, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalies priešpaskutiniame sakinyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybė apie šį mero sprendimą informuoja Nacionalinę žemės tarnybą ir kitą darbo dieną įgyja teisę sudaryti sandorius dėl patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perdavimo tretiesiems asmenims“. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nustatant, kokiu būdu (raštu ar kt.) turėtų būti informuojama Nacionalinė žemės tarnyba, taip pat po kokio įvykio kita darbo diena turima omenyje, t. y. jeigu kita diena po Nacionalinės žemės tarnybos informavimo, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, nuostata, kad savivaldybė turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės „perdavimo tretiesiems asmenis“ tikslintina, nes yra nekonkreti. Projekte reikėtų aiškiai įvardinti, kokie sandoriai ir kokia tvarka sudaromi turimi omenyje. 3. Atsižvelgiant į Žemės įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. 4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 4.1. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 4.2. Projekto 2 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 4.3. Projekto 3 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 4.4. Projekto 4 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 4.5.
rekomendacijų 55 punktu, nustatančiu „jeigu keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas ir naujai daromi pakeitimai turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas“, siūlytina projekto 9 straipsnio 1 dalies atsisakyti, nes keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje jau yra nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35,
ĮSTATYMO PAPILDYMO 30-1, 35-1, 35-2 IR 66 STRAIPSNIAIS PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 21, 22, 24, 27, 30 STRAIPSNIų PAKEITIMO
2023-12-11 Nr. XIVP-3171(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypus priima ir pirkimo
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas turėtų teisę priimti sprendimus parduoti asmenims valstybinę žemę ir sudaryti atitinkamas sutartis, t. y. priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, susijusius su disponavimu valstybės turtu (valstybine žeme). Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2023-11-22 Nr. 107-P-44 „Dėl žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3170“ išvadoje nurodoma, kad „atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos struktūros pokyčius ir siekiant užtikrinti sklandų darbą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymų pakeitimų projektais siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikti galimybę įgalioti vadovaujamas pareigas einantį Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautoją, t. y. bet kurį tarnybos valstybės tarnautoją, turintį pavaldžių asmenų“.
Taigi, pagal projekto nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos vadovas galėtų įgalioti bet kurio struktūrinio padalinio, tame tarpe vykdančio ūkines funkcijas (transporto, ūkio dalies ir pan.), vadovą ar kitą darbuotoją, kuris turėtų bent vieną pavaldinį, priimti sprendimus, susijusius su disponavimu valstybine žeme. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Kyla abejonių, ar Nacionalinės žemės tarnybos padalinių, neatliekančių viešojo administravimo funkcijų, vadovams ar kitiems darbuotojams, kurių funkcijos nėra susiję su valstybinės žemės administravimu, galėtų būti pagrįstai pavesta vykdyti projekte minimas funkcijas. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas galėtų įgalioti ne bet kurį Nacionalinė žemės tarnybos vadovaujantį darbuotoją, bet viešojo administravimo funkcijas vykdančių Nacionalinės žemės tarnybos padalinių vadovus.
Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalies, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnyje dėstomas Žemės įstatymo 39 straipsnio 5 dalies, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalies, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 48 straipsnio 5 dalies, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostatas. 2. Projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktuose siūloma nustatyti atvejus, kai miestui ar miesto savivaldybei priskirtose teritorijose esantys miškai iš privačių savininkų paimami visuomenės poreikiams. Pagal projekto nuostatas visuomenės poreikiams iš asmenų būtų išperkami tik tie miškai, kurie yra po 1995 m. birželio 1 d. miestui ar miesto savivaldybei priskirtose teritorijose, o sprendimas dėl priskyrimo priimtas „iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Iš projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis projekte siūloma reglamentuoti tik miško, kuris yra teritorijose, priskirtose miestams ar miestų savivaldybių teritorijai po 1995 m. birželio 1 d., paėmimą visuomenės poreikiams.
Pažymėtina, kad tiek pagal galiojančias Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatas, tiek pagal kartu teikiamo Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3167(3) 1 straipsnio 1 dalyje dėstomas Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatas miestų miškai būtų priskiriami valstybinės reikšmės miškams, kurie yra išimtinė valstybės nuosavybė. Manytina, kad nepriklausomai nuo to, ar iki projekte nurodytos datos, ar po jos miestams ar miestų savivaldybėms priskirtose teritorijose esantys miškai, taip pat nepriklausomai nuo to, kada priimtas sprendimas, kuriuo atitinkama teritorija priskirta miesto ar miesto savivaldybės teritorijai, iš asmenų turėtų būti išpirkti ir tapti valstybės išimtine nuosavybe visi miesto ar miesto savivaldybės teritorijoje esantys žemės sklypai, kuriuose yra miško plotai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti, išplečiant atvejų, kai miestų ar miestų teritorijose esantys privatūs miškai yra paimami visuomenės poreikiams. 3. Projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ nėra aiški, ją inkorporavus į bazinį įstatymą, ši nuostata galėtų būti nevienodai aiškinama, nes taptų neaišku, kurio įstatymo įsigaliojimo data turima omenyje, t. y. turima omenyje Žemės įstatymo Nr. I-446 įsigaliojimo data - 1994 m. liepos 1 d., ar turima omenyje projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo diena – 2024 m. sausio 1 d. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą.
Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir analogišką projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą. 4. Projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2¹ dalyje dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies nuostatose brauktinas žodis ir skaičius „įstatymo 45“ (vartojama du kartus). Be to, šiose projekto nuostatose nėra pakankamai aiškus koks „vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas“ turimas omenyje. Jei turimas omenyje keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodytas motyvuotas pagrindimas, tai siūlytina, projekto nuostatose vietoj žodžių „vietos ir ploto“ įrašyti formuluotę „šio straipsnio 2 dalyje nurodytas“. 5. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatose tikslintina nuoroda, po žodžio „šio“ įrašant žodį ir skaičių „įstatymo 45“. 6. Kadangi projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose išdėstytos nuostatos yra alternatyvios viena kitai, tai, siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuorodą „šio straipsnio 1 ir 2 punktuose“, pavyzdžiui, šią nuorodą išdėstant taip: „šio straipsnio 1 ir 2 punktuose arba 1 ir 3 punktuose“. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminiame projekto variante nebuvo nuostatų dėl miestui ar miesto savivaldybei priskirtose teritorijose esančių miškų paėmimo visuomenės poreikiams. Pažymėtina, kad išperkant iš asmenų miesto ar miesto savivaldybės teritorijose esančius privačius miškus, paprastai naudojamos valstybės biudžeto lėšos, o 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas jau yra priimtas.
Pagal Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą turi būti pateikta Vyriausybės išvada dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Atsižvelgiant į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30(1), 35(1), 35(2) ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 24, 27, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-3171 2023-11-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko
pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerija: viceministrė Monika Juodvalkė, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Algė Staniūnaitė-Tonkich, vyresn. patarėja Erika Giedraitienė, Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis; Specialiųjų tyrimų tarnyba: Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova, Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, specialusis agentas – patarėjas Gintas Kerbelis, 2023-11-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Kasparas
Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerija: viceministrė Monika Juodvalkė, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Algė Staniūnaitė-Tonkich, vyresn. patarėja Erika Giedraitienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova; Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Bendrųjų reikalų departamento direktorė, atliekanti direktoriaus funkcijas Giedrė Ričkutė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2023-10-26 1(5)
dalyje dėstomo Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama nuostata „vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas”. Pažymėtina, kad pastaroji nuostata nėra pakankamai konkreti, taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama, nes nei iš projekto nuostatų, nei iš Valstybės tarnybos įstatymo, taip pat Biudžetinių įstaigų įstatymo nėra aišku, kurie Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai būtų priskiriami vadovaujančias pareigas einantiems valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškumo, projekte reikėtų atskleisti sąvokos „vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas“ turinį arba šią sąvoką patikslinti.
Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalies, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnyje dėstomas Žemės įstatymo 39 straipsnio 5 dalies, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalies, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 48 straipsnio 5 dalies, projekto
Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje nebelieka 50 teritorinių skyrių, o veiks 5 apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Žemės įstatyme ir Žemės reformos įstatyme nurodoma, kad įvairius sandorius (nuomos, panaudos) ar sprendimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija (servitutų nustatymas administraciniu aktu) pavesta vykdyti (priimti, pasirašyti) Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui, tačiau pasikeitus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrai ir sumažėjus administracijos padalinių iš 50 į 5, sumažės ir vadovų, o administracinių sprendimų kiekiai, siejant juos su valstybinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarka, tam tikrais atvejais neženkliai sumažės ar apskritai nepasikeis (pvz. valstybinės žemės pardavimo sandorių per 2022 m. buvo sudaryta 8 504 vnt., valstybinės žemės nuomos – 17 326 vnt.).
Atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos struktūros pokyčius ir siekiant užtikrinti sklandų darbą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymų pakeitimų projektais siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikti galimybę įgalioti vadovaujamas pareigas einantį Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautoją, t. y. bet kurį tarnybos valstybės tarnautoją, turintį pavaldžių asmenų, manytina, kad nuostata yra aiški ir netikslintina. 2. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2023-10-26 8(30) 1(6) Projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalies nuostata „savivaldybės meras priima sprendimą, kad daugiau tokių žemės sklypų Nacionalinei žemės tarnybai perduodama nebus“ tikslintina, nustatant kokiems tikslams bei kokiomis teisėmis Nacionalinei žemės tarnybai nebus perduodami valstybinės žemės sklypai. Kita vertu, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio nuostatas, tame tarpe ir įsigaliosiančias 2024 m. sausio 1 d., valstybinė žemė patikėjimo teise įstatyme nurodytiems patikėtiniams paprastai perduodama Vyriausybės nutarimu.
Taigi, tokių klausimų sprendimas priskirtas Vyriausybės kompetencijai, todėl kyla abejonių, ar savivaldybės merui pagrįstai siūloma suteikti teisę, disponuojant valstybine žeme, priimti galutinį sprendimą dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo ar neperdavimo Nacionalinei žemės tarnybai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios nuostatos nereikėtų patikslinti ar jos atsisakyti. Be to, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalies priešpaskutiniame sakinyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybė apie šį mero sprendimą informuoja Nacionalinę žemės tarnybą ir kitą darbo dieną įgyja teisę sudaryti sandorius dėl patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perdavimo tretiesiems asmenims“. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nustatant, kokiu būdu (raštu ar kt.) turėtų būti informuojama Nacionalinė žemės tarnyba, taip pat po kokio įvykio kita darbo diena turima omenyje, t. y. jeigu kita diena po Nacionalinės žemės tarnybos informavimo, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, nuostata, kad savivaldybė turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės „perdavimo tretiesiems asmenis“ tikslintina, nes yra nekonkreti. Projekte reikėtų aiškiai įvardinti, kokie sandoriai ir kokia tvarka sudaromi turimi omenyje.
Pritarti iš dalies Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau
Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms, o pagal 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą – vienas pagrindinių principų, kuriuo grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos laisvė ir savarankiškumas, kai jos įgyvendindamos įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus, dėl šių priežasčių manytina, kad meras, kaip vykdomoji savivaldybės institucija, gali priimti sprendimą dėl žemės sklypų perdavimo Nacionalinei žemės tarnybai nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų pabaigimui. Siūloma patikslinti Projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip: „6.
Savivaldybė, dėl kurios teritorijos yra neišnagrinėtų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims nuo 2024 m. sausio 1 d. patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų, išskyrus teisę juos išnuomoti ar suteikti panaudai, statiniams, esantiems valstybinės žemės sklype, eksploatuoti. Šiuo atveju nuomos ir (ar) panaudos sandorius sudaro Nacionalinė žemės tarnyba. Teisę perduoti valstybinės žemės sklypus tretiesiems asmenims savivaldybė įgyja, kai jos teritorijoje perduodamų nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų ar jų dalių, kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais, bendro ploto pakanka ir savivaldybės meras priima sprendimą, kad daugiau tokių nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų Nacionalinei žemės tarnybai perduodama valdyti patikėjimo teise nebus. Savivaldybė apie šį mero sprendimą raštu informuoja Nacionalinę žemės tarnybą ir kitą darbo dieną po šio informavimo įgyja teisę sudaryti sandorius dėl patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perdavimo tretiesiems asmenims nuomos ir (ar) panaudos. Nacionalinė žemės tarnyba, šioje dalyje nurodytą mero sprendimą pateikusiai savivaldybei, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos perduoda nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutarčių pagrindu įgytas teises ir pareigas.“. 3. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2023-10-26 Atsižvelgiant į Žemės įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Nepritarti Pateikus projektą Vyriausybės išvados neprašyta. 4.
2023-10-26 Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 1. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 2. Projekto 2 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 3. Projekto 3 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 4. Projekto 4 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 5. Vadovaujantis rekomendacijų 55 punktu, nustatančiu
„jeigu keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas ir naujai daromi pakeitimai
turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas“, siūlytina projekto 9 straipsnio 1 dalies atsisakyti, nes keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje jau yra nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30(1), 35(1), 35(2) ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 24, 27, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3171 ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas
1 10,11 N Argumentai: Atsižvelgiant į Miškų įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3167 nuostatas tikslintini ir Žemės įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3171 45 straipsnio ir 46 straipsnio siūlomi pakeitimai. Pasiūlymas: Siūloma papildyti 45 straipsnio 1 dalį 10 ir 11 punktais ir juos išdėstyti taip:
„10) miškams, esantiems miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m.
birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje dėl kurios priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybės nutarimas priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo;
11) miškams, esantiems miestų plėtros teritorijose dėl kurių priskyrimo miestui Vyriausybė priima nutarimą po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“. Pritarti
2 Siūloma pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrąjį planą, kai paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas miesto savivaldybės teritorijoje šio straipsnio 1 dalies 11 punkto nustatytu atveju. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Šios dalies reikalavimai netaikomi, kai šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas vadovaujantis valstybinės reikšmės miškų plotų schemų projektais.“ Pritarti 3.
2 Siūloma papildyti 46 straipsnio 2 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „2. Kai Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu:
1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir
2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais;
3) pateiktas savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrąjį planą, kai paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas šio straipsnio 1 dalies 11 punkto nustatytu atveju miesto savivaldybės teritorijoje.“ Siūloma pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams
procedūrą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat kai Nacionalinė žemės tarnyba yra Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija.
Kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymui, kuriame nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, tame įstatyme turi būti nurodyta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Kai Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės paėmimu suinteresuota institucija, sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimamas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sąlygos arba valstybinės reikšmės miškų plotų schemų projektais, kai visuomenės poreikiams paimami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms reikmėms.“
8Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0,
susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro vedėja Birutė Pūtienė