Projekto lyginamasis variantas
16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m.
birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovo ar jo įgalioto, administracijos padalinio vadovo vadovaujamas pareigas einančio, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.“.“
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pakeisti
išdėstyti taip: „8.
Į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus namų valdas, už kurias nustatyta tvarka įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka ir sąlygomis įmokėtos įmokos). Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastro vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti mažinamas iki Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto, administracijos padalinio vadovo vadovaujamas pareigas einančio, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu nustatyto dydžio ir įskaitomas į jiems sugrąžinamos žemės plotą.“.“
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba. Sprendimus grąžinti, perduoti,
suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas, administracijos padalinio vadovas vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas. Valstybinė žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka.“.“4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinių vadovų ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgaliotų, vadovaujamas pareigas einančių, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojų sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.“.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Skundas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio vadovo ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgalioto, vadovaujamas pareigas einančio, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu gali būti atnaujintas. Su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti pateikiamas ir skundas, kurio padavimo terminas praleistas.“.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba pakeisti jį priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas, vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas.“.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir šių
projektų parengimo terminus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas, vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas.“.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų svarstymo,
derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir koregavimo tvarka
skelbiama viešai. Šie projektai svarstomi ir derinami žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus ir nepažeidžiant jų teisių, užtikrinant gamtos ir jos išteklių apsaugą, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir paveldosaugos reikalavimus. Suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas, vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas. 2.
projekto sprendinių koregavimą aplinkos ministro tvirtinamoje žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje nustatyta tvarka Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja šiais atvejais:
1) nustačius žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių technines klaidas – skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikties šio projekto sprendiniams ar kitas klaidas, kurias galima ištaisyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir nesuvaržant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, arba gavus šių asmenų rašytinius pritarimus (susitarimus) dėl šio projekto sprendinių koregavimo;
2) kai formuojant žemės sklypą Žemės įstatymo
žemėtvarkos projekte nustatyti servitutai. Nustatant servitutus šiame punkte nurodytais atvejais, žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių ir jų įgyvendinimo neprivalomas.“.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3170(2) lyginamasis variantas
16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2125 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m.
birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovo ar jo įgalioto, administracijos padalinio vadovo vadovaujamas pareigas einančio, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.“.“
straipsnio pakeitimas „3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas „Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti
išdėstyti taip: „8.
Į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus namų valdas, už kurias nustatyta tvarka įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka ir sąlygomis įmokėtos įmokos). Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastro vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti mažinamas iki Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto administracijos padalinio vadovo vadovaujamas pareigas einančio Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu nustatyto dydžio ir įskaitomas į jiems sugrąžinamos žemės plotą.“.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba. Sprendimus grąžinti,
perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas, administracijos padalinio vadovas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas. Valstybinė žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka.“.“4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinių vadovų vadovo įgaliotų vadovaujamas pareigas einančių Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojų sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.“.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Skundas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio vadovo vadovo įgalioto vadovaujamas pareigas einančio Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu gali būti atnaujintas. Su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti pateikiamas ir skundas, kurio padavimo terminas praleistas.“.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba pakeisti jį priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas.“.“
7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir šių
projektų parengimo terminus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas.“.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų svarstymo,
derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir koregavimo tvarka
skelbiama viešai. Šie projektai svarstomi ir derinami žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus ir nepažeidžiant jų teisių, užtikrinant gamtos ir jos išteklių apsaugą, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir paveldosaugos reikalavimus. Suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas. 2.
projekto sprendinių koregavimą aplinkos ministro tvirtinamoje žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje nustatyta tvarka Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja šiais atvejais:
1) nustačius žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių technines klaidas – skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikties šio projekto sprendiniams ar kitas klaidas, kurias galima ištaisyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir nesuvaržant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, arba gavus šių asmenų rašytinius pritarimus (susitarimus) dėl šio projekto sprendinių koregavimo;
2) kai formuojant žemės sklypą Žemės įstatymo
žemėtvarkos projekte nustatyti servitutai. Nustatant servitutus šiame punkte nurodytais atvejais, žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių ir jų įgyvendinimo neprivalomas.“.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
projektų tikslai ir uždaviniai I. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Miškų įstatymas) siūloma spręsti klausimą dėl miestų plėtros metu miestų teritorijoms priskirtų teritorijų, kuriose buvo/yra privačios nuosavybės teise valdomų miškų, siekiant racionalizuoti teisinį reguliavimą dėl miesto teritorijoje esančių miškų statuso ir išvengti valstybei tenkančios prievolės naujai į miesto teritoriją patenkančius privačius miškus išpirkti iš privačių asmenų. Miestų plėtros poreikis atsiranda nuolat, tačiau viena iš priežasčių, dėl kurių miestų plėtros realizavimas (įgyvendinimas) tampa problematiškas – miestų plėtros metu prie miestų teritorijų prijungiant kaimus paaiškėja, kad juose yra nemažai privačių miškų, kuriuos valstybė turi išpirkti. Šią prievolę lemia galiojančios teisės aktų nuostatos, kurios aptariamos šio aiškinamojo rašto 3 punkte.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti išimtį, kad privačios nuosavybės teise valdomi miškai, esantys miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., nebūtų priskirtini miestų miškams, kurie turi valstybinės reikšmės miško statusą, ir nebūtų valstybei prievolės juos išpirkti, t. y. sudaryti galimybes asmenims, kuriems miškai priklauso privačios nuosavybės teise ir toliau disponuoti savo nuožiūra jiems priklausančia nuosavybe, užtikrinti pastarųjų teisėtus lūkesčius bei teisinio reguliavimo stabilumą. II. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 1¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Atkūrimo įstatymas) parengtas, siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams. Įstatymo pakeitimą inicijuoti taip pat paskatino nuolatiniai gyventojų ir visuomeninių organizacijų skundai dėl užsitęsusių procesų, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, o ypač atkuriant nuosavybės teises į miestų teritorijose turėtą žemę bei su tuo susijusią kompensavimo būdo pinigine išraiška tvarką, piniginių kompensacijų dydį. Nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis valstybės ir visuomenės uždavinys, tačiau pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos turimus duomenis 2023-01-01 yra 2 865 piliečiai (2838 – Vilniaus m., 27 – Grigiškių m.), kuriems liko atkurti nuosavybės teises, o likusios neatkurtos žemės plotas sudaro 1 692 ha žemės (1
atkurtos į 93,82 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose, o liko atkurti nuosavybės teises 33 piliečiams.
Atkūrimo įstatymo pakeitimo projektu siūlome papildyti 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto papildomomis nuostatomis, suteikiant galimybę piliečiams atkurti nuosavybės teises į žemę kitame tos pačios savivaldybės mieste, jeigu mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, naujų žemės sklypų nėra galimybės jiems pasiūlyti. Suteikus asmenims pasirinkti tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, būtų išspręstas ilgai besitęsiantis atkūrimo į žemę procesas miestuose bei išpildyti asmenų lūkesčiai grąžintis žemės sklypus miestuose. III. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 24, 27, 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės įstatymo pakeitimas Nr. 1), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo(toliau
Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) projektai parengti atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) struktūros pasikeitimą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje nebelieka 50 teritorinių skyrių, o veiks 5 apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Žemės įstatyme ir Žemės reformos įstatyme nurodoma, kad įvairius sandorius (nuomos, panaudos) ar sprendimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija (servitutų nustatymas administraciniu aktu) pavesta vykdyti (priimti, pasirašyti) Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui, tačiau pasikeitus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrai ir sumažėjus administracijos padalinių iš 50 į 5, sumažės ir vadovų, o administracinių sprendimų kiekiai, siejant juos su valstybinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarka, tam tikrais atvejais neženkliai sumažės ar apskritai nepasikeis (pvz. valstybinės žemės pardavimo sandorių per 2022 m. buvo sudaryta 8 504 vnt., valstybinės žemės nuomos – 17 326 vnt.). Atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos struktūros pokyčius ir siekiant užtikrinti sklandų darbą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymų pakeitimų projektais siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikti galimybę įgalioti vadovaujamas pareigas einantį Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautoją. Žemės įstatymo pakeitimo Nr.
Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 8 straipsniu keičiamo 30 straipsnio pakeitimu siūloma savivaldybėms, dėl kurių teritorijų yra neišnagrinėtų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, nesuteikti teisės perduoti tretiesiems asmenims nuo 2024 m. sausio 1 d. patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų, išskyrus teisę juos išnuomoti ar suteikti panaudai, statiniams, esantiems valstybinės žemės sklype, eksploatuoti. Šiuo atveju nuomos ir (ar) panaudos sandorius siūloma sudaryti Nacionalinei žemės tarnybai. Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 5 straipsniu keičiant pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, kuriame išdėstytas 40 straipsnio pakeitimas, siūloma atskirti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimo procedūrą, nurodant, kad projektai keičiami, tik kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius visoje projektu suplanuotoje teritorijoje. Taip pat šiuo pakeitimu siūloma, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai galėtų būti koreguojami keičiant ir (ar) nustatant papildomus sprendinius šiais projektais suplanuotų teritorijų dalyse ir (ar) taisant technines klaidas ir šie koregavimo atvejai būtų aprašyti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimų projektus parengė Seimo nariai Aistė Gedvilienė ir Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
I. Vadovaujantis galiojančiomis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai.
Valstybinės reikšmės miškai – tai:
1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti miestų miškams. Tai suponuoja, kad keičiant miestų savivaldybių ribas ir prie pastarųjų prijungiant kaimų teritorijas, jose esantys privatūs miškai turi būti valstybės išperkami ir atitinkamai tam turi būti numatytos privačių miškų savininkams piniginės kompensacijos. Kompensacijų šaltinis yra savivaldybės biudžeto lėšos, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, ES struktūrinių fondų lėšos ir kt. II.
II. Šiuo metu Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje nėra nurodyta galimybė mero sprendimu patvirtinus, kad savivaldybėje žemės sklypų ir
(ar) žemės ploto pakanka visiems prašymus atkurti nuosavybės teises pateikusiems asmenims ir daugiau valstybinės žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti skiriama nebus, Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo toje pačioje savivaldybėje esančiame kitame mieste. III. Šiuo metu Žemės įstatyme ir Žemės reformos įstatyme (redakcijos nuo 2024-01-01) numatyta, kad sudaryti ir (ar) pasirašyti sandorius (nuomos, panaudos ir kt.) bei įvairius kitus su Nacionalinės žemės tarnybos funkcijomis susijusius administracinius sprendimus, gali priimti tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas. Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 8 straipsniu keičiamo 30 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „Savivaldybės, kuriose pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos turimus duomenis piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, šiuo laikotarpiu tokius nuomos ir (ar) panaudos sandorius galės sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba. <…>”. Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 5 straipsniu keičiant pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, kuriame išdėstytas 40 straipsnio pakeitimas, nurodoma, kad „11. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius, kurie nėra įgyvendinti. <...>“; „12. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti koreguojami taisant technines klaidas, tikslinant projektą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.“ 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: I. Miškų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti išimtį, kad privačios nuosavybės teise valdomi miškai, esantys miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., nėra priskirtini valstybinės reikšmės miškams ir išimtine nuosavybės teise nepriklauso Lietuvos Respublikai. Priėmus Miškų įstatymo pakeitimo projektą, neliks valstybei prievolės į miesto teritoriją patenkančius privačius miškus išpirkti iš privačių asmenų. Siūlomas teisinis reguliavimas prisidės prie sklandesnio ir spartesnio miestų plėtros sprendinių įgyvendinimo. II. Priėmus Atkūrimo įstatymo pakeitimo projektą būtų paspartintas nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimas ir įvykdyti įsipareigojimai piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginta už ją jų pačių pasirinktu kitu būdu. Tai būtų dar viena galimybė asmenims užtikrinti teisingą ir proporcingą nuosavybės teisių atkūrimą. III. Priėmus Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo pakeitimų projektus būtų užtikrintas sklandus Nacionalinės žemės tarnybos vadovaujamas pareigas einančių asmenų darbas, nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrai. Priėmus Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 30 straipsnio pakeitimą, būtų užtikrintas tiesioginis procesas asmenims sudaryti valstybinės žemės nuomos ir (ar) panaudos sandorius dėl statinių, esančių tokiuose valstybinės žemės sklypuose eksploatavimo su valstybinės žemės patikėtiniais miestuose ir miesteliuose - savivaldybėmis. Priėmus Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 5 straipsniu keičiamo pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, kuriame išdėstytas 40 straipsnio pakeitimas, bus aiškiai atskirta žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimas nuo koregavimo. 5.
rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jų rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pakeitimų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais siūlomi nuostatų pakeitimai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų rengimas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr.
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondo lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminių įstatymų projektų žodžių nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi. Teikia Seimo nariai Aistė Gedvilienė Simonas Gentvilas
2023-10-26 Nr. XIVP-3170 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti nuostatą „administracijos padalinio vadovas”, ją pakeičiant nuostata „vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas”. Pažymėtina, kad pastaroji nuostata nėra pakankamai konkreti, taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama, nes nei iš projekto nuostatų, nei iš Valstybės tarnybos įstatymo, taip pat Biudžetinių įstaigų įstatymo nėra aišku, kurie Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai būtų priskiriami vadovaujamas pareigas einantiems valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškumo, projekte reikėtų atskleisti sąvokos „vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas“ turinį arba šią sąvoką patikslinti.
Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, projekto 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalies, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 4 dalies, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuostata „administracijos padalinio vadovas“ yra vartojama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, todėl, siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 1 straipsniu reikėtų atitinkamai keisti ir minėtas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. 2.
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje vartojamos nuostatos „Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinių vadovų ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgaliotų, vadovaujamas pareigas einančių, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojų sprendimai“ turinys nėra aiškus, nes, manytina, kad formuluotė „Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgalioti, vadovaujamas pareigas einantys Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojai“ savo turiniu apima formuluotę „Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinių vadovai“. Svarstytina, ar atsižvelgiant į kitas projekto nuostatas, aptariamose projekto nuostatose vartojamų formuluočių
„Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinių vadovų (-o)“ nereikėtų
atsisakyti kaip perteklinių. 3. Atsižvelgiant į Žemės reformos įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. 4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 4.1. Vadovaujantis rekomendacijų 55 punktu, nustatančiu „jeigu keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas ir naujai daromi pakeitimai turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas“, siūlytina projekto 7 straipsnio atsisakyti, nes keičiamo įstatymo 9 straipsnyje jau yra nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 4.2.
pavadinime reikėtų nurodyti, kad šiuo projektu keičiamas ir keičiamo įstatymo 6 straipsnis, t. y. įstatymo pavadinime po skaičiaus ir kablelio „4,“ įrašytinas skaičius ir kablelis „6,“. 4.3. Projekto 1 straipsnyje dėstomos šio straipsnio pakeitimų esmės žymėti numeriu nereikia. 4.4. Projekto 3 straipsnio pakeitimų esmė išdėstytina taip: „Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:”. 4.5. Projekto 6 straipsnio pakeitimų esmė išdėstytina taip: „Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:”. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
2023-12-11 Nr. XIVP-3170(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti nuostatą „administracijos padalinio vadovas”, ją pakeičiant nuostata „vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas”. Taigi, pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas turėtų teisę priimti sprendimą padidinti fiziniams asmenims parduodamo valstybinės žemės sklypo dydį. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2023-11-22 Nr. 107-P-44 „Dėl žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3170“ išvadoje nurodoma, kad „atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos struktūros pokyčius ir siekiant užtikrinti sklandų darbą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymų pakeitimų projektais siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikti galimybę įgalioti vadovaujamas pareigas einantį Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautoją, t. y. bet kurį tarnybos valstybės tarnautoją, turintį pavaldžių asmenų“. Taigi, pagal projekto nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos vadovas galėtų įgalioti bet kurio struktūrinio padalinio, tame tarpe vykdančio ūkines funkcijas (transporto, ūkio dalies ir pan.), vadovą ar kitą darbuotoją, kuris turėtų bent vieną pavaldinį, priimti sprendimus, susijusius su disponavimu valstybine žeme.
Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Kyla abejonių, ar Nacionalinės žemės tarnybos padalinių, neatliekančių viešojo administravimo funkcijų, vadovams ar kitiems darbuotojams, kurių funkcijos nėra susiję su valstybinės žemės administravimu, galėtų būti pagrįstai pavesta vykdyti projekte minimas funkcijas. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
nereikėtų patikslinti, nustatant, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas galėtų įgalioti ne bet kurį Nacionalinė žemės tarnybos vadovaujant darbuotoją, bet viešojo administravimo funkcijas vykdančių Nacionalinės žemės tarnybos padalinių vadovus. Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, projekto 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalies, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 4 dalies, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2.
formuluotės „administracijos padalinio vadovas“ įrašoma formuluotė
„vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės
tarnautojas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji formuluotė įrašoma ir projekto
įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas, vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas galėtų priimti sprendimus dėl parduodamo žemės sklypo ploto padidinimo. Pažymėtina, kad Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos yra iš esmės analogiškos, nes reglamentuoja asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodamų jų namų valdų naudojamų žemės sklypų plotų dydį ir šių plotų padidinimą. Taigi, iš projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų sektų, kad iš esmės analogiškose situacijose parduodamų žemės sklypų plotą savo sprendimu vienu atveju galėtų padidinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas, vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas (projekto 1 straipsnis), o kitu atveju - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas (projektu nekeičiama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis). Siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų vartoti vienodas formuluotes, kuriomis apibūdinami asmenys, priimantys administracinius sprendimus.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina, projekto 1 straipsniu patikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatų formuluotę „Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas“, ją išdėstant taip pat, kaip, atsižvelgiant į šios išvados 1 punktą, būtų tikslinama projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies formuluotė „Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojas“. Jeigu išvados 1 punktui nebūtų pritarta, tai minėta keičiamo įstatymo nuostatos formuluotė turėtų būti suderinta su formuluote, vartojama projekto 1 ir kituose straipsniuose. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-3170 2023-11-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko
pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerija: viceministrė Monika Juodvalkė, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Algė Staniūnaitė-Tonkich, vyresn. patarėja Erika Giedraitienė, Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis; Specialiųjų tyrimų tarnyba: Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova, Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, specialusis agentas – patarėjas Gintas Kerbelis, 2023-11-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Kasparas
Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerija: viceministrė Monika Juodvalkė, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Algė Staniūnaitė-Tonkich, vyresn. patarėja Erika Giedraitienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova; Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Bendrųjų reikalų departamento direktorė, atliekanti direktoriaus funkcijas Giedrė Ričkutė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2023-10-26 1(2)
dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti nuostatą „administracijos padalinio vadovas”, ją pakeičiant nuostata „vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas”. Pažymėtina, kad pastaroji nuostata nėra pakankamai konkreti, taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama, nes nei iš projekto nuostatų, nei iš Valstybės tarnybos įstatymo, taip pat Biudžetinių įstaigų įstatymo nėra aišku, kurie Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai būtų priskiriami vadovaujamas pareigas einantiems valstybės tarnautojams.
Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškumo, projekte reikėtų atskleisti sąvokos „vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas“ turinį arba šią sąvoką patikslinti. Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, projekto 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio
įstatymo 18 straipsnio 9 dalies, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 4 dalies, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuostata „administracijos padalinio vadovas“ yra vartojama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, todėl, siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 1 straipsniu reikėtų atitinkamai keisti ir minėtas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nepritarti Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad nuo 2024 m. sausio 1 d.
Nacionalinėje žemės tarnyboje nebelieka 50 teritorinių skyrių, o veiks 5 apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Žemės įstatyme ir Žemės reformos įstatyme nurodoma, kad įvairius sandorius (nuomos, panaudos) ar sprendimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija (servitutų nustatymas administraciniu aktu) pavesta vykdyti (priimti, pasirašyti) Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui, tačiau pasikeitus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrai ir sumažėjus administracijos padalinių iš 50 į 5, sumažės ir vadovų, o administracinių sprendimų kiekiai, siejant juos su valstybinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarka, tam tikrais atvejais neženkliai sumažės ar apskritai nepasikeis (pvz. valstybinės žemės pardavimo sandorių per 2022 m. buvo sudaryta 8 504 vnt., valstybinės žemės nuomos – 17 326 vnt.). Atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos struktūros pokyčius ir siekiant užtikrinti sklandų darbą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymų pakeitimų projektais siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikti galimybę įgalioti vadovaujamas pareigas einantį Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautoją, t. y. bet kurį tarnybos valstybės tarnautoją, turintį pavaldžių asmenų, manytina, kad nuostata yra aiški ir netikslintina. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo
„administracijos padalinio vadovas“ yra vartojama tikslingai, atsižvelgiant į
nuostatos aktualumą ir priimamų administracinių sprendimų skaičius praktikoje. 2.
2023-10-26 4(6) 1,2(3) Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje vartojamos nuostatos
„Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinių vadovų ar
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgaliotų, vadovaujamas pareigas einančių, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojų sprendimai“ turinys nėra aiškus, nes, manytina, kad formuluotė „Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgalioti, vadovaujamas pareigas einantys Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojai“ savo turiniu apima formuluotę „Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinių vadovai“. Svarstytina, ar atsižvelgiant į kitas projekto nuostatas, aptariamose projekto nuostatose vartojamų formuluočių „Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinių vadovų (-o)“ nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti
2023-10-26 Atsižvelgiant į Žemės reformos įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Nepritarti Pateikus projektą Vyriausybės išvados nepaprašyta. 4. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2023-10-26 Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 1.
1Vadovaujantis rekomendacijų 55 punktu,
nustatančiu „jeigu keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas ir naujai daromi pakeitimai turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas“, siūlytina projekto
nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Įstatymo pavadinime reikėtų nurodyti, kad šiuo projektu keičiamas ir keičiamo įstatymo 6 straipsnis, t. y. įstatymo pavadinime po skaičiaus ir kablelio „4,“ įrašytinas skaičius ir kablelis
„6,“. 3. Projekto 1 straipsnyje dėstomos šio straipsnio
pakeitimų esmės žymėti numeriu nereikia. 4. Projekto 3 straipsnio pakeitimų esmė išdėstytina taip: „Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:”. 5. Projekto 6 straipsnio pakeitimų esmė išdėstytina taip: „Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:”. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta
įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3170 ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro vedėja Birutė Pūtienė