Projekto lyginamasis variantas
ir įstatymo papildymo 1¹ straipsniu
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsniu Papildyti įstatymą 1¹ straipsniu: „1¹ straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui vieną naują
Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių piliečio pageidavimu mieste, kuriame jie jis gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Jeigu piliečiams perduotinų nuosavybėn neatlygintinai naujų žemės sklypų ar jų dalių (kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais) ploto savivaldybės mero sprendimu tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena, išskyrus šioje dalyje nurodytus miestus ir teritoriją, nepakanka, kad būtų galima kiekvienam piliečiui perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo arba jo įgalioto administracijos padalinio vadovo sprendimu žemės sklypai ar jų dalys, tiek, kiek jų trūksta, neatlygintinai nuosavybėn perduodami šio įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto dydžio kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste.
Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.“. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4.
Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu tos pačios savivaldybės teritorijoje ar šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka gali prašyti perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste ir (ar) pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas.“.“
išdėstyti taip: „2. Pakeisti 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
piliečiams gali būti atkurtos nuosavybės teisės, informacija paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per tris darbo dienas po suformuotų žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Piliečiai Vyriausybės nustatyta eilės tvarka žemės sklypus renkasi iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų sąrašo, sudaryto Vyriausybės nustatyta tvarka.
Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį mieste, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis naujo žemės sklypo arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais, jeigu šie piliečiai iki 2024 m. kovo 1 d. nepakeitė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant jiems naujus žemės sklypus kituose tos pačios savivaldybės miestuose. Kai naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai nuosavybėn, yra kitame tos pačios savivaldybės mieste, piliečiai iki 2024 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiuo būdu. Piliečiams, kurie esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo
vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“.“
įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2.
šiame įstatyme nurodytos institucijos iki 2023 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3168(2) lyginamasis variantas
įstatymo papildymo 1¹ straipsniu
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsniu Papildyti Įstatymą 1¹ straipsniu: „1¹ straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui vieną naują
Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių piliečio pageidavimu mieste, kuriame jie jis gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Jeigu piliečiams perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių (kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais) ploto savivaldybės mero sprendimu tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena, išskyrus šioje dalyje nurodytus miestus ir teritoriją, nepakanka, kad būtų galima kiekvienam piliečiui perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo arba jo įgalioto vadovaujamas pareigas einančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojo sprendimu žemės sklypai ar jų dalys tiek, kiek jų trūksta, perduodami neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto dydžio kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste.
Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.“.“
išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę,
esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. kovo gegužės 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu tos pačios savivaldybės teritorijoje ar šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka gali prašyti perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste ir
(ar) pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.
Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje ir pilietis, pageidaujantis, kad už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 1 d. institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pateikti prašymą, nurodydamas kadastro vietovę iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą.“.“
išdėstyti taip: „2. Pakeisti 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Apie suformuotus žemės sklypus, į kuriuos
piliečiams gali būti atkurtos nuosavybės teisės, informacija paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per tris darbo dienas po suformuotų žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Piliečiai Vyriausybės nustatyta eilės tvarka žemės sklypus renkasi iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų sąrašo, sudaryto Vyriausybės nustatyta tvarka.
Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį mieste, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis naujo žemės sklypo arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais, jeigu šie piliečiai iki 2024 m. kovo gegužės 1 d. nepakeitė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant jiems naujus žemės sklypus kituose tos pačios savivaldybės miestuose. Kai naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai nuosavybėn, yra kitame tos pačios savivaldybės mieste, piliečiai iki 2024 m. kovo gegužės 1 d. gali pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiuo būdu. Piliečiams, kurie esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“.“
Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki 2023 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
Projekto Nr. XIVP-3168(3) lyginamasis variantas
įstatymo papildymo 1¹ straipsniu
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsniu Papildyti Įstatymą 1¹ straipsniu: „1¹ straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui vieną naują
Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių piliečio pageidavimu mieste, kuriame jie jis gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją).
Jeigu piliečiams perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių (kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais) ploto savivaldybės mero sprendimu tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena, išskyrus šioje dalyje nurodytus miestus ir teritoriją, nepakanka, kad būtų galima kiekvienam piliečiui perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo arba jo įgalioto vadovaujamas pareigas einančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojo sprendimu žemės sklypai ar jų dalys tiek, kiek jų trūksta, perduodami neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto dydžio kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją.
Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.“.“
išdėstyti taip: „1. Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę,
esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. kovo gegužės 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu tos pačios savivaldybės teritorijoje ar šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka gali prašyti perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste ir
(ar) pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.
Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. kovo gegužės 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu tos pačios savivaldybės teritorijoje ar šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka gali prašyti perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste ir
(ar) pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.
Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje ir pilietis, pageidaujantis, kad už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 1 d. institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pateikti prašymą, nurodant jame kadastro vietovę iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą.“.“
išdėstyti taip: „2. Pakeisti 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Apie suformuotus žemės sklypus, į kuriuos
piliečiams gali būti atkurtos nuosavybės teisės, informacija paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per tris darbo dienas po suformuotų žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Piliečiai Vyriausybės nustatyta eilės tvarka žemės sklypus renkasi iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų sąrašo, sudaryto Vyriausybės nustatyta tvarka.
Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį mieste, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis naujo žemės sklypo arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais, jeigu šie piliečiai iki 2024 m. kovo gegužės 1 d. nepakeitė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant jiems naujus žemės sklypus kituose tos pačios savivaldybės miestuose. Kai naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai nuosavybėn, yra kitame tos pačios savivaldybės mieste, piliečiai iki 2024 m. kovo gegužės 1 d. gali pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiuo būdu. Piliečiams, kurie esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“.“
Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
projektų tikslai ir uždaviniai I. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Miškų įstatymas) siūloma spręsti klausimą dėl miestų plėtros metu miestų teritorijoms priskirtų teritorijų, kuriose buvo/yra privačios nuosavybės teise valdomų miškų, siekiant racionalizuoti teisinį reguliavimą dėl miesto teritorijoje esančių miškų statuso ir išvengti valstybei tenkančios prievolės naujai į miesto teritoriją patenkančius privačius miškus išpirkti iš privačių asmenų. Miestų plėtros poreikis atsiranda nuolat, tačiau viena iš priežasčių, dėl kurių miestų plėtros realizavimas (įgyvendinimas) tampa problematiškas – miestų plėtros metu prie miestų teritorijų prijungiant kaimus paaiškėja, kad juose yra nemažai privačių miškų, kuriuos valstybė turi išpirkti. Šią prievolę lemia galiojančios teisės aktų nuostatos, kurios aptariamos šio aiškinamojo rašto 3 punkte.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti išimtį, kad privačios nuosavybės teise valdomi miškai, esantys miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., nebūtų priskirtini miestų miškams, kurie turi valstybinės reikšmės miško statusą, ir nebūtų valstybei prievolės juos išpirkti, t. y. sudaryti galimybes asmenims, kuriems miškai priklauso privačios nuosavybės teise ir toliau disponuoti savo nuožiūra jiems priklausančia nuosavybe, užtikrinti pastarųjų teisėtus lūkesčius bei teisinio reguliavimo stabilumą. II. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 1¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Atkūrimo įstatymas) parengtas, siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams. Įstatymo pakeitimą inicijuoti taip pat paskatino nuolatiniai gyventojų ir visuomeninių organizacijų skundai dėl užsitęsusių procesų, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, o ypač atkuriant nuosavybės teises į miestų teritorijose turėtą žemę bei su tuo susijusią kompensavimo būdo pinigine išraiška tvarką, piniginių kompensacijų dydį. Nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis valstybės ir visuomenės uždavinys, tačiau pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos turimus duomenis 2023-01-01 yra 2 865 piliečiai (2838 – Vilniaus m., 27 – Grigiškių m.), kuriems liko atkurti nuosavybės teises, o likusios neatkurtos žemės plotas sudaro 1 692 ha žemės (1
atkurtos į 93,82 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose, o liko atkurti nuosavybės teises 33 piliečiams.
Atkūrimo įstatymo pakeitimo projektu siūlome papildyti 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto papildomomis nuostatomis, suteikiant galimybę piliečiams atkurti nuosavybės teises į žemę kitame tos pačios savivaldybės mieste, jeigu mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, naujų žemės sklypų nėra galimybės jiems pasiūlyti. Suteikus asmenims pasirinkti tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, būtų išspręstas ilgai besitęsiantis atkūrimo į žemę procesas miestuose bei išpildyti asmenų lūkesčiai grąžintis žemės sklypus miestuose. III. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 24, 27, 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės įstatymo pakeitimas Nr. 1), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo(toliau
Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) projektai parengti atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) struktūros pasikeitimą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje nebelieka 50 teritorinių skyrių, o veiks 5 apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Žemės įstatyme ir Žemės reformos įstatyme nurodoma, kad įvairius sandorius (nuomos, panaudos) ar sprendimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija (servitutų nustatymas administraciniu aktu) pavesta vykdyti (priimti, pasirašyti) Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui, tačiau pasikeitus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrai ir sumažėjus administracijos padalinių iš 50 į 5, sumažės ir vadovų, o administracinių sprendimų kiekiai, siejant juos su valstybinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarka, tam tikrais atvejais neženkliai sumažės ar apskritai nepasikeis (pvz. valstybinės žemės pardavimo sandorių per 2022 m. buvo sudaryta 8 504 vnt., valstybinės žemės nuomos – 17 326 vnt.). Atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos struktūros pokyčius ir siekiant užtikrinti sklandų darbą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymų pakeitimų projektais siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikti galimybę įgalioti vadovaujamas pareigas einantį Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautoją. Žemės įstatymo pakeitimo Nr.
Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 8 straipsniu keičiamo 30 straipsnio pakeitimu siūloma savivaldybėms, dėl kurių teritorijų yra neišnagrinėtų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, nesuteikti teisės perduoti tretiesiems asmenims nuo 2024 m. sausio 1 d. patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų, išskyrus teisę juos išnuomoti ar suteikti panaudai, statiniams, esantiems valstybinės žemės sklype, eksploatuoti. Šiuo atveju nuomos ir (ar) panaudos sandorius siūloma sudaryti Nacionalinei žemės tarnybai. Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 5 straipsniu keičiant pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, kuriame išdėstytas 40 straipsnio pakeitimas, siūloma atskirti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimo procedūrą, nurodant, kad projektai keičiami, tik kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius visoje projektu suplanuotoje teritorijoje. Taip pat šiuo pakeitimu siūloma, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai galėtų būti koreguojami keičiant ir (ar) nustatant papildomus sprendinius šiais projektais suplanuotų teritorijų dalyse ir (ar) taisant technines klaidas ir šie koregavimo atvejai būtų aprašyti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimų projektus parengė Seimo nariai Aistė Gedvilienė ir Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
I. Vadovaujantis galiojančiomis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai.
Valstybinės reikšmės miškai – tai:
1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti miestų miškams. Tai suponuoja, kad keičiant miestų savivaldybių ribas ir prie pastarųjų prijungiant kaimų teritorijas, jose esantys privatūs miškai turi būti valstybės išperkami ir atitinkamai tam turi būti numatytos privačių miškų savininkams piniginės kompensacijos. Kompensacijų šaltinis yra savivaldybės biudžeto lėšos, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, ES struktūrinių fondų lėšos ir kt. II.
II. Šiuo metu Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje nėra nurodyta galimybė mero sprendimu patvirtinus, kad savivaldybėje žemės sklypų ir
(ar) žemės ploto pakanka visiems prašymus atkurti nuosavybės teises pateikusiems asmenims ir daugiau valstybinės žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti skiriama nebus, Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo toje pačioje savivaldybėje esančiame kitame mieste. III. Šiuo metu Žemės įstatyme ir Žemės reformos įstatyme (redakcijos nuo 2024-01-01) numatyta, kad sudaryti ir (ar) pasirašyti sandorius (nuomos, panaudos ir kt.) bei įvairius kitus su Nacionalinės žemės tarnybos funkcijomis susijusius administracinius sprendimus, gali priimti tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas. Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 8 straipsniu keičiamo 30 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „Savivaldybės, kuriose pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos turimus duomenis piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, šiuo laikotarpiu tokius nuomos ir (ar) panaudos sandorius galės sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba. <…>”. Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 5 straipsniu keičiant pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, kuriame išdėstytas 40 straipsnio pakeitimas, nurodoma, kad „11. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius, kurie nėra įgyvendinti. <...>“; „12. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti koreguojami taisant technines klaidas, tikslinant projektą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.“ 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: I. Miškų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti išimtį, kad privačios nuosavybės teise valdomi miškai, esantys miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., nėra priskirtini valstybinės reikšmės miškams ir išimtine nuosavybės teise nepriklauso Lietuvos Respublikai. Priėmus Miškų įstatymo pakeitimo projektą, neliks valstybei prievolės į miesto teritoriją patenkančius privačius miškus išpirkti iš privačių asmenų. Siūlomas teisinis reguliavimas prisidės prie sklandesnio ir spartesnio miestų plėtros sprendinių įgyvendinimo. II. Priėmus Atkūrimo įstatymo pakeitimo projektą būtų paspartintas nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimas ir įvykdyti įsipareigojimai piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginta už ją jų pačių pasirinktu kitu būdu. Tai būtų dar viena galimybė asmenims užtikrinti teisingą ir proporcingą nuosavybės teisių atkūrimą. III. Priėmus Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo pakeitimų projektus būtų užtikrintas sklandus Nacionalinės žemės tarnybos vadovaujamas pareigas einančių asmenų darbas, nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrai. Priėmus Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 30 straipsnio pakeitimą, būtų užtikrintas tiesioginis procesas asmenims sudaryti valstybinės žemės nuomos ir (ar) panaudos sandorius dėl statinių, esančių tokiuose valstybinės žemės sklypuose eksploatavimo su valstybinės žemės patikėtiniais miestuose ir miesteliuose - savivaldybėmis. Priėmus Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 5 straipsniu keičiamo pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, kuriame išdėstytas 40 straipsnio pakeitimas, bus aiškiai atskirta žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimas nuo koregavimo. 5.
rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jų rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pakeitimų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais siūlomi nuostatų pakeitimai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų rengimas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr.
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondo lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminių įstatymų projektų žodžių nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi. Teikia Seimo nariai Aistė Gedvilienė Simonas Gentvilas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO
2023-10-26 Nr. XIVP-3168 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu susijusio Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-3170) 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribas tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas, vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas. Be to, ir kituose su teikiamu projektu susijusiuose Žemės įstatymo pakeitimų įstatymų projektuose (reg. Nr. XIVP-3169 ir Nr. XIVP-3171) siūloma Žemės įstatyme vartojamą formuluotę „Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas“ pakeisi formuluote „Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas, vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas“.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, manytina, kad projektu atitinkamai reikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad sprendimus dėl žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribų patvirtinimo priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas“, bei keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo minėto įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, kurioje vartojama formuluotė „Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo arba jo įgalioto administracijos padalinio vadovo“. 2.
ir atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas, nereikėtų tikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatų, jose nustatant, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste. 3. Atsižvelgiant į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. 4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 4.1. Projekto
esmės žymėti numeriu nereikia. 4.2.
rekomendacijų 55 punktu, nustatančiu „jeigu keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas ir naujai daromi pakeitimai turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas“, siūlytina projekto 3 straipsnio 1 dalies atsisakyti, nes keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje jau yra nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO
2023-12-11 Nr. XIVP-3168(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamas įstatymas pildomas 1¹ straipsniu, kuriame dėstomas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nustatant, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojas turėtų teisę priimti sprendimus neatlygintinai perduoti piliečiams, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, valstybinės žemės sklypus ar jų dalis kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste. Taigi, tokie asmenys turėtų teisę priimti sprendimus disponuojant valstybės turtu (valstybinės žemės sklypais). Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, vertindamas kitus įstatymų projektus, kuriuose taip pat siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas turi teisę priimti sprendimus, susijusius su disponavimu valstybine žeme, 2023-11-22 išvadoje Nr. 107-P-44 „Dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
pažymėjo, kad „atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos struktūros pokyčius ir siekiant užtikrinti sklandų darbą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymų pakeitimų projektais siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikti galimybę įgalioti vadovaujamas pareigas einantį Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautoją, t. y. bet kurį tarnybos valstybės tarnautoją, turintį pavaldžių asmenų“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teikiamo projekto nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos vadovas galėtų įgalioti bet kurio struktūrinio padalinio, tame tarpe vykdančio ūkines funkcijas (transporto, ūkio dalies ir pan.), vadovą ar kitą darbuotoją, kuris turėtų bent vieną pavaldinį, priimti aukščiau minėtus sprendimus, susijusius su disponavimu valstybine žeme. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Kyla abejonių, ar Nacionalinės žemės tarnybos padalinių, neatliekančių viešojo administravimo funkcijų, vadovams ar kitiems darbuotojams, kurių funkcijos nėra susiję su valstybinės žemės administravimu, galėtų būti pagrįstai pavesta vykdyti projekte minimas funkcijas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas galėtų įgalioti ne bet kurį Nacionalinė žemės tarnybos vadovaujantį darbuotoją, bet viešojo administravimo funkcijas vykdančių Nacionalinės žemės tarnybos padalinių vadovus. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu susijusio Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-3170(2)) (toliau – projektas Nr.
XIVP-3170(2)) 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribas tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas, vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas. Be to, ir kituose su teikiamu projektu susijusiuose Žemės įstatymo pakeitimų įstatymų projektuose (reg. Nr. XIVP-3169(2) ir Nr. XIVP-3171(3)) siūloma Žemės įstatyme vartojamą formuluotę „Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas“ pakeisi formuluote
„Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas, vadovaujamas pareigas
einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, manytina, kad projektu atitinkamai reikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio
rengti parinktų teritorijų ribų patvirtinimo priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas“, bei keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo minėto įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, kurioje vartojama formuluotė
„Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo arba jo įgalioto
administracijos padalinio vadovo“. Pažymėtina, kad Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2023-11-22 Nr. 107-P-44 „Dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-356 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 1¹ straipsniu įstatymo projekto Nr.
XIVP-3168“ išvadoje nurodyta, kad komitetas analogiško turinio pastabai pritarė, tačiau projekto nuostatų atitinkamai nepapildė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šioje pastaboje minėtų keičiamo įstatymo nuostatų formuluotes „Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas“ reikėtų tikslinti taip pat, kaip, atsižvelgiant į šios išvados 1 punktą, būtų tikslinama projektu 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1¹ straipsnyje dėstomo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė „Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojas“. Jeigu išvados 1 punktui nebūtų pritarta, tai minėtos keičiamo įstatymo nuostatų formuluotės turėtų būti suderintos su projekto 1 straipsnio ir projekto Nr. XIVP-3170(2)) 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje vartojamomis formuluotėmis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1(1) straipsniu įstatymo projekto nr. xivp-3168 2023-11-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko
pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Seimo narė Rita Tamašunienė, Aplinkos ministerija: viceministrė Monika Juodvalkė, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Algė Staniūnaitė-Tonkich, vyresn. patarėja Erika Giedraitienė, Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis; Specialiųjų tyrimų tarnyba: Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova, Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, specialusis agentas – patarėjas Gintas Kerbelis, 2023-11-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Kasparas
Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerija: viceministrė Monika Juodvalkė, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Algė Staniūnaitė-Tonkich, vyresn. patarėja Erika Giedraitienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova; Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Bendrųjų reikalų departamento direktorė, atliekanti direktoriaus funkcijas Giedrė Ričkutė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas, Seimo narys Česlav Olševski. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas
1 Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu susijusio Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-3170) 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribas tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas, vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas. Be to, ir kituose su teikiamu projektu susijusiuose Žemės įstatymo pakeitimų įstatymų projektuose (reg. Nr. XIVP-3169 ir Nr.
XIVP-3169 ir Nr. XIVP-3171) siūloma Žemės įstatyme vartojamą formuluotę „Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas“ pakeisi formuluote „Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas, vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, manytina, kad projektu atitinkamai reikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad sprendimus dėl žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribų patvirtinimo priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas“, bei keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo minėto įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, kurioje vartojama formuluotė
„Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo arba jo
įgalioto administracijos padalinio vadovo“. Pritarti 2.
2023-10-26 2(21) 1(4) Svarstytina, ar siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas, nereikėtų tikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatų, jose nustatant, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio
ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste. Nepritarti Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies pakeitimas nėra siūlymas keisti nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ar nustatyti naują atkūrimo būdą, tai yra išimtiniai atvejai, kai nėra galimybės pretendentams atkurti nuosavybės teisių mieste, kuriame jie yra pateikę prašymą, bet tokia galimybė būtų kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste.
Valios pakeitimas sietinas su prašymu už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas. 3. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2023-10-26 Atsižvelgiant į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Nepritarti Pateikus projektą Vyriausybės išvados nepaprašyta. 4. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2023-10-26 Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1¹ straipsnio pakeitimų esmės žymėti numeriu nereikia. 2.
keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas ir naujai daromi pakeitimai turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas“, siūlytina projekto 3 straipsnio 1 dalies atsisakyti, nes keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje jau yra nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-11-23 Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3168 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3168):
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 1.1. Projektu Nr. XIVP-3168 siūlomos nuostatos atskiriems asmenims galimai sudarytų išskirtines nuosavybės teisių į miestų žemę atkūrimo sąlygas Projektu Nr. XIVP-3168 siūloma pakeisti Įstatymo 5 straipsnio („Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka“) 2 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad (pasvirusiu šriftu pažymėti siūlomi pakeitimai): „2.
Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: „3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui vieną naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečio pageidavimu mieste, kuriame jis gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Jeigu piliečiams perduotinų nuosavybėn neatlygintinai naujų žemės sklypų ar jų dalių (kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais) ploto savivaldybės mero sprendimu tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena, išskyrus šioje dalyje nurodytus miestus ir teritoriją, nepakanka, kad būtų galima kiekvienam piliečiui perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo arba jo įgalioto administracijos padalinio vadovo sprendimu žemės sklypai ar jų dalys, tiek, kiek jų trūksta, neatlygintinai nuosavybėn perduodami šio įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto dydžio kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste. <...>“. Galiojančio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies
aplinkybėmis, kad piliečiai arba gyvena konkrečiame mieste, arba konkrečiame mieste buvo turėtoji žemė. Tuo tarpu Projektu Nr.
Tuo tarpu Projektu Nr. XIVP-3168 teikiami pasiūlymai sudarytų galimybes nuosavybės teises į žemę atkurti kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projektų Nr. XIVP-3167 – Nr. XIVP 3171 aiškinamajame rašte pateiktus duomenis Projektu XIVP-3168 siūlomi pakeitimai yra aktualūs tik Vilniaus, Grigiškių ir Trakų miestams[1], o teikiamos Įstatymo nuostatos būtų taikomos Trakų rajono savivaldybės teritorijoje esančių Lentvario, Rūdiškių ir Trakų miestų[2], bei Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių Vilniaus ir Grigiškių miestų[3] gyventojų arba piliečių, kurie turi teisę atkurti nuosavybę į šiuose miestuose turėtąją žemę, atžvilgiu. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu Nr. XIVP-3168 siūlomos nuostatos gali būti interpretuojamos, kad:
gyvenantys piliečiai arba piliečiai, jeigu Vilniaus mieste buvo turėtoji žemė, turėtų teisę (jeigu žemės nepakanka) atkurti nuosavybės teises į žemę Grigiškių mieste;
gyvenantys piliečiai arba piliečiai, jeigu Grigiškių mieste buvo turėtoji žemė, turėtų teisę (jeigu žemės nepakanka) atkurti nuosavybės teises į žemę Vilniaus mieste. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIVP-3168 siūlomų nuostatų įgyvendinimas 1 lentelė Aplinkybės Nuosavybės teisių atkūrimas jeigu žemės pakanka Nuosavybės teisių atkūrimas jeigu žemės nepakanka Vilniaus mieste buvo turėtoji žemės Gali atkurti nuosavybės teises Vilniaus mieste Jeigu Vilniaus mieste žemės nepakanka, gali atkurti Grigiškių mieste Pilietis gyvena Vilniaus mieste Negali atkurti nuosavybės teisių Vilniaus mieste Gali atkurti Grigiškių mieste Grigiškių mieste buvo turėtoji žemė Gali atkurti nuosavybės teises Grigiškių mieste Jeigu Grigiškių mieste žemės nepakanka, gali atkurti Vilniaus mieste Pilietis gyvena Grigiškių mieste Gali atkurti nuosavybės teises Grigiškių mieste Jeigu Grigiškių mieste žemės nepakanka, gali atkurti Vilniaus mieste Atsižvelgdami į tai, kad žemės sklypų vertė minėtuose miestuose skiriasi, taip pat į tai, kad Vilniaus mieste gyvenantys asmenys neturėjo ir neturėtų teisės pretenduoti nuosavybės teises atkurti į Vilniaus mieste esančią žemę, manytume, kad Projektu Nr. XIVP-3168 siūlomos nuostatos atskiriems asmenims ar jų daliai (t. y. turintiems teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Grigiškių mieste) suteiktų išskirtines teises. Nepritarti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 1¹ straipsniu įstatymo projektas parengtas, siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pradėtas restitucijos procesas negali tęstis nepagrįstai ilgai; taigi atitinkamų santykių teisinio reguliavimo pakeitimai taip pat negali būti tokie, kad sudarytų prielaidas nepagrįstai ilgai tęsti šį procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio (2003 m. spalio 14 d. redakcija) 1 dalies, 10 straipsnio (2004 m. spalio 12 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Projekte siūlomais pakeitimais siekiama išspręsti išimtinius atvejus, kai nėra galimybės pretendentams atkurti nuosavybės teisių mieste, kuriame jie yra pateikę prašymą, bet tokia galimybė būtų kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2023-11-10 2(21) 2(4) Argumentai: Teisingas nuosavybės teisių atkūrimas turi būti prioritetinis valstybės uždavinys, o įstatymo pakeitimai turi užtikrinti sklandžią restitucijos proceso pabaigą. Svarbu įvertinti, kad nuo 1997 m. pažeidžiami teisėti piliečių lūkesčiai, jie patyrė ir patiria nuostolius, negalėdami realizuoti konstitucinės teisės į savo nuosavybę, negalėdami disponuoti šeimos nekilnojamu turtu.
Šios pataisos parengtos pagal susitarimą su suinteresuotomis šalimis, kad piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, išliktų galimybė pakeisti savo valią dėl atlyginio būdo miško sklypu ir jie nebūtų verčiami rinktis piniginės kompensacijos, kuri yra vidutiniškai 500 kartų mažesnė negu reali žemės rinkos vertė mieste. Atlyginimas pinigais turėtų būti išimtinė priemonė už negrąžintą žemę, kuomet netikslinga formuoti itin mažą miško paskirties žemės sklypą. Pažymėtina, kad dėl nekokybiškai parengto įstatymo nuo 2023 m. lapkričio iki 2023 gruodžio 31 mėn. piliečiai negali pakeisti valios dėl atlyginimo būdo už negrąžintą žemę mišku. Šiuo metu žemės grąžinimo procesas sustojęs iki sausio 1 d. Todėl siūlome pratęsti terminą iki 2024 m. liepos mėn. 1d pakeisti valią dėl negrąžintos žemės mieste pasirenkant miško paskirties žemės sklypą. Tai sudarytų sąlygas organizuoti ne vieną, o bent du visuotinius susirinkimus pretendentams. Taip pat iki 2023 m. pabaigos galioja, o nuo 2024 m. sausio 1 d. dingsta nuostata ir galimybė pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą taikyti kompensaciją pinigais ir pasirinkti lygiavertį miško paskirties sklypą. Tokios nuostatos išbraukimas, nebuvo aptartas ir turi išlikti naujoje įstatymo redakcijoje bei sudaryti vienodas ir lygiavertes galimybes pretendentams. Siūlome įpareigoti savivaldybių merus iki 2024 m. sausio 1 d. užbaigti visų teritorijų, kuriose buvo pradėti formuoti perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai ir apie šių teritorijų planavimą buvo viešai paskelbta savivaldybės internetinėje svetainėje, planavimą ir patvirtintų sklypų formavimo dokumentus perduoti įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Pasiūlymas: Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę,
esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. liepos
prašyti perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste ir
(ar) pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.
Įpareigoti savivaldybių merus iki 2024 m. sausio 1 d. užbaigti visų teritorijų, kuriose buvo pradėti formuoti perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai ir apie šių teritorijų planavimą buvo viešai paskelbta savivaldybės internetinėje svetainėje, planavimą ir patvirtintų sklypų formavimo dokumentus perduoti įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.“ Pritarti iš dalies Siūloma patikslinti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio
punkte nustatyta tvarka gali prašyti perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste ir (ar) pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas. arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.
Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.
Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po
įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje ir pilietis, pageidaujantis, kad už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 1 d. institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pateikti prašymą, nurodant jame kadastro vietovę iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3168 ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro vedėja Birutė Pūtienė [1] Teisės akto projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos turimus duomenis 2023-01-01 yra 2 865 piliečiai (2838 – Vilniaus m., 27 – Grigiškių m.), kuriems liko atkurti nuosavybės teises, o likusios neatkurtos žemės plotas sudaro 1 692 ha žemės (1
atkurtos į 93,82 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose, o liko atkurti nuosavybės teises 33 piliečiams. [2] Prieiga internetu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Trak%C5%B3_rajono_savivaldyb%C4%97. [3] Prieiga internetu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_miesto_savivaldyb%C4%97.