Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Juridinis asmuo, siekiantis gauti licenciją, aplinkos ministro Vyriausybės patvirtintose Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikia nustatytos formos prašymą ir kitus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:
„22) apskaičiuoja šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytą įmoką ir prižiūri jos
mokėjimą ir naudojimą. 3 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės taryba paskiria viešąjį vandens tiekėją savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir jam paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą arba su kita (kitomis) viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios (esančių) savivaldybės (savivaldybių) taryba (tarybomis) savivaldybės valdomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones reorganizuoja jungimo būdu į regioninį viešąjį vandens tiekėją ir jam paveda šių savivaldybių viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti tik viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir
(arba) nuotekų tvarkymą. Šioje dalyje nurodytos geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymą vykdančios įmonės gali būti jungiamos tik su kitomis geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymą vykdančiomis įmonėmis.“ Papildyti 14 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka paskirtas viešasis vandens tiekėjas perduoda regioniniam viešajam vandens tiekėjui tik geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo funkcijas.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 14¹ straipsniu: „14¹ straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių reorganizavimas Viešieji vandens tiekėjai reorganizuojami jungimo būdu. Viešieji vandens tiekėjai gali būti reorganizuojami jungimo būdu tik su kitais viešaisiais vandens tiekėjais.“
Pakeisti 15 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Savivaldybės taryba, kurios valdoma įmonė
paskirta garantiniu vandens tiekėju, taip pat savivaldybės taryba, kurios valdomo viešojo vandens tiekėjo licencijos galiojimas panaikintas, per 6 mėnesius nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo panaikinti licencijos galiojimą įsigaliojimo dienos patvirtina valdomų įmonių reorganizavimo planą – per vienus metus jas prijungti prie regioninio viešojo į regioninį viešąjį vandens tiekėjo tiekėją.“6 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Išperkamų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų
tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų vertę, išskyrus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo arba išpirkimo tvarkos apraše numatytus atvejus, nustato nepriklausomi turto arba verslo vertintojai (toliau – turto vertintojai) Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Vyšniauskas Kęstutis Mažeika Dainius Gaižauskas Vaida Giraitytė-Juškevičienė
Projekto Nr. XIVP-3165(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:
„22) apskaičiuoja šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytą įmoką ir prižiūri jos
mokėjimą ir naudojimą.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės taryba paskiria viešąjį vandens tiekėją savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir jam paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą arba su kita (-omis) viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios (-ių) savivaldybės (-ių) taryba (-omis) savivaldybės valdomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones reorganizuoja jungimo būdu į regioninį viešąjį vandens tiekėją ir jam paveda šių savivaldybių viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti tik viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. Šioje dalyje nurodytos geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymą vykdančios įmonės gali būti jungiamos tik su kitomis geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymą vykdančiomis įmonėmis.“
2Papildyti 14 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka paskirtas viešasis vandens tiekėjas perduoda regioniniam viešajam vandens tiekėjui tik geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo funkcijas.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 14¹ straipsniu: „14¹ straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių reorganizavimas Viešieji vandens tiekėjai reorganizuojami jungimo būdu. Viešieji vandens tiekėjai gali būti reorganizuojami jungimo būdu tik su kitais viešaisiais vandens tiekėjais.“
Pakeisti 15 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Savivaldybės taryba, kurios valdoma įmonė
paskirta garantiniu vandens tiekėju, taip pat savivaldybės taryba, kurios valdomo viešojo vandens tiekėjo licencijos galiojimas panaikintas, per 6 mėnesius nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo panaikinti licencijos galiojimą įsigaliojimo dienos patvirtina valdomų įmonių reorganizavimo planą – per vienus metus jas prijungti prie regioninio viešojo į regioninį viešąjį vandens tiekėjo tiekėją.“5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Išperkamų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų
tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų vertę, išskyrus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo arba išpirkimo tvarkos apraše numatytus atvejus, nustato nepriklausomi turto arba verslo vertintojai (toliau – turto vertintojai) Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Nuotekų tvarkymo informacinė sistema
ir jos valdymas
informacinė sistema, skirta steigiama siekiant individualiojo nuotekų tvarkymo kontrolei užtikrinti. 2. Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos valdytoja ir asmens duomenų valdytoja yra Aplinkos ministerija. Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos tvarkytoja tvarkytojas ir šios sistemos asmens duomenų tvarkytoja –valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras nurodomas aplinkos ministro tvirtinamuose Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos nuostatuose. 3.
biudžeto asignavimų, skirtų Aplinkos ministerijai, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių, kaip nustatyta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 45 ir 46 straipsniuose. “
Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Juridinis asmuo, siekiantis gauti licenciją, aplinkos ministro Vyriausybės patvirtintose Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikia nustatytos formos prašymą ir kitus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus.“
straipsnio 1 dalies papildymas Papildyti 39 straipsnio 1 dalį 2¹, 2², 2³punktais:
„2¹) už 15 straipsnio 14 dalyje nurodytos
įmokos nesumokėjimą toje dalyje nurodytiems asmenims nustatytais terminais, už ne visos įmokos sumokėjimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų; 2²) už duomenų ar informacijos dėl individualiojo nuotekų tvarkymo nepateikimą į Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą teisės aktų nustatyta tvarka arba neteisingų duomenų ir informacijos pateikimą
nuotekų valymo įrenginių į aplinką išleidžiamų nuotekų laboratorinės kontrolės neatlikimą teisės aktų nustatyta tvarka – nuo penkiasdešimt eurų iki šimto penkiasdešimt eurų arba gali taikyti įspėjimą, už pakartotinai padarytą šį nusižengimą – nuo šimto eurų iki trijų šimtų eurų;“. 9 straipsnis. Įstatymo taikymas ir įgyvendinimas 1.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių reorganizavimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, gali būti tęsiamos, jeigu tų įmonių reorganizavimo sąlygos neprieštarauja šio įstatymo 14 ir 14¹ straipsnių nuostatoms. 2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Vyšniauskas Kęstutis Mažeika Dainius Gaižauskas Vaida Giraitytė-Juškevičienė
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 7, 9, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir 14¹straipsniu papildymo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama reguliavimo nuoseklumo ir išsamumo, pašalinamos reglamentavimo spragos. Siekiant Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – Įstatymas) pašalinti reguliavimo koliziją, nurodoma, kad „Vyriausybės patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licencijavimo taisykles“. Siekiama nustatyti subjektą, kuris prižiūrėtų Įstatymo
taikymą, būtų eliminuojama reguliavimo spraga. Siekiant užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą, išsaugant strategiškai reikšmingų valstybės nacionaliniam saugumui svarbių įmonių veiklą, siūloma, kad jas reorganizuojant ar verslo ar jo dalies perdavimo atveju, minimų įmonių funkcijos būtų susiję tik su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimu. Siūlome patikslinti nuostatą, kad visoms įmonėms ir savivaldai būtų aišku, jog viešieji vandens tiekėjai negali būti reorganizuojat jungiami su kitokią, nei viešasis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas, veiklą vykdančiomis valstybės ar savivaldybės valdomomis įmonėmis. Siekiama eliminuoti reguliavimo spragą, nes regioninis viešasis vandens tiekėjas t. y. garantinis vandens tiekėjas ir viešasis vandens tiekėjas, kurio licencijos galiojimas panaikintas, reorganizuojamas į regioninį viešąjį vandens tiekėją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Seimo nariai: Andrius Vyšniauskas, Kęstutis Mažeika, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Dainius Gaižauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 5 straipsnyje inter allia nustatyta, kad Vyriausybė tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licencijavimo taisykles, o Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje inter allia aplinkos ministrui nustatyta prievolė tvirtinti Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licencijavimo taisykles. Šiuo metu Įstatymas nenustato, subjekto, kuris prižiūrėtų Įstatymo
taikymą. Įstatymas nustato, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės galėtų būti jungiamos tik su tokiomis pat įmonėmis regioniniu lygiu. Nors ši norma aiški, tačiau ji nėra suformuluota imperatyviai, todėl savivaldai kelia neaiškumų. Siekiama įdėti imperatyvią ir aiškią nuostatą, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės galėtų būti jungiamos tik su tokią pačią veiklą vykdančiomis įmonėmis. Įstatyme verslo ar jo dalies perdavimo atvejis – neaptartas. Įstatyme klaidinančiai nustatoma, kad „<...>Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo panaikinti licencijos galiojimą <..> patvirtina valdomų įmonių reorganizavimo planą – per vienus metus jas prijungti prie regioninio viešojo vandens tiekėjo.“. Įstatyme klaidingai nurodyta, kad Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos valdytojo funkcijas vykdys valstybės įmonė „Žemės ūkio duomenų centras“. Įstatymo 16 straipsnio 13 dalyje netiksliai nurodytas Vyriausybės tvirtinamo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo arba išpirkimo tvarkos aprašo pavadinimas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Pataisomis siekiama teisinio galiojančių nuostatų aiškumo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Nėra. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo pakeitimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Andrius Vyšniauskas Kęstutis Mažeika Dainius Gaižauskas Vaida Giraitytė-Juškevičienė
2023-10-20 Nr. XIVP-3165 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje nurodytas klaidingas keičiamojo įstatymo straipsnis, nes šiame projekto straipsnyje nurodytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) nuostatos yra išdėstytos ne keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, o 27 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, šis projekto straipsnis turėtų būti dėstomas kaip projekto 6 straipsnis (pernumeruojant kitus projekto straipsnius), jo pavadinime ir pakeitimų esmės išdėstyme vietoj skaičiaus „7“ įrašant skaičių
„27“. Be to, atitinkamai tikslintinas ir įstatymo pavadinimas. 2. Projekto
siūloma įtvirtinti, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka paskirtas viešasis vandens tiekėjas perduoda regioniniam viešajam vandens tiekėjui tik geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo funkcijas“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, pagal projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vykdytų arba savivaldybės tarybos paskirtas viešasis vandens tiekėjas, arba regioninis viešasis vandens tiekėjas, todėl nėra aišku, kokias funkcijas regioniniam viešajam vandens tiekėjui galėtų perduoti savivaldybės paskirtas viešasis vandens tiekėjas, jeigu viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje galėtų vykdyti tik vienas iš jų.
Projekto nuostatos tikslintinos. Antra, pagal projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo
vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vykdytų arba savivaldybės tarybos paskirtas viešasis vandens tiekėjas arba regioninis viešasis vandens tiekėjas, kuris įsteigiamas reorganizavimo būdu sujungus viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione veikiančias savivaldybių valdomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 ir
vykdant jų prijungimą, tiek sujungimą) visos reorganizuojamų juridinių asmenų teisės ir pareigos pereina juridiniam asmeniui, prie kurio prijungiami reorganizuojami juridiniai asmenys, arba naujai įsteigtam juridiniam asmeniui, jeigu vykdomas juridinių asmenų sujungimas. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su Civilinio kodekso 2.97 straipsnio
nustatyti, kad „Viešieji vandens tiekėjai reorganizuojami jungimo būdu.
Viešieji vandens tiekėjai gali būti reorganizuojami jungimo būdu tik su kitais viešaisiais vandens tiekėjais”. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar projektu keičiamame įstatyme turimas tikslas nustatyti, kad viešieji vandens tiekėjai gali būti reorganizuojami tik jungimo būdu, ar turimas tikslas nustatyti juridinio asmens reorganizavimo ypatumą, t. y. nustatyti, kad viešieji vandens tiekėjai gali būti reorganizuojami ir kitais būdais, tačiau juos reorganizuojant jungimo būdu, jie gali būti jungiami tik su kitais viešaisiais vandens tiekėjais. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. 4. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. 5. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 5.1. Įstatymo pavadinime vietoj skaičiaus ir žodžių „14¹ straipsniu papildymo“ įrašytini skaičius ir žodžiai „įstatymo papildymo 14¹ straipsniu“. 5.2. Projekto 3 straipsnio struktūrines dalis reikėtų sunumeruoti. 6. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas neatitinka Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 4 ir 12 punktų reikalavimų, kadangi aiškinamojo rašto 4 punkte nėra nurodyta kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, o 12 punkte nėra nurodyta kas ir kada turėtų priimti įstatymo įgyvendinimui būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
2023-11-22 Nr. XIVP-3165(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių reorganizavimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, gali būti tęsiamos, jeigu tų įmonių reorganizavimo sąlygos neprieštarauja šio įstatymo 14 ir 14¹ straipsnių nuostatoms“. Šia nuostata siūloma reguliuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių reorganizavimą, pradėtą iki įstatymo įsigaliojimo, t. y. kai yra priimti atitinkami įmonių dalininkų ar teismo sprendimai dėl įmonių reorganizavimo, patvirtintos įmonių reorganizavimo sąlygos, atitinkančios reorganizavimo sąlygų patvirtinimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, galimai pritaikytos atitinkamos reorganizuojamų įmonių kreditorių teisių gynimo priemonės, kaip yra numatyta Civilinio kodekso 2.101 straipsnio 2 dalyje, patvirtinti po reorganizavimo veiksiančių įmonių įstatai, išrinkti po reorganizavimo veiksiančių įmonių valdymo ir kiti organai ir pan. Taigi, galimi atvejai, kai reorganizavimo procesas būtų ne tik pradėtas, bet praktiškai baigtas. Pagal projekto nuostatas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių reorganizavimo procedūros turėtų būti nutrauktos, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo patvirtintos projekte nurodytų įmonių reorganizavimo sąlygos neatitiktų po reorganizavimo sąlygų patvirtinimo priimto įstatymo nuostatoms, nustatančioms sąlygą, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės gali būti reorganizuotos tik jungimo būdu ir jas jungiant tik su kitomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėmis.
Vadinasi, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų reguliuojami teisiniai santykiai, prasidėję iki įstatymo įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas aiškindamas teisėtų lūkesčių apsaugos principą ne kartą pažymėjo, kad darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą. Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (2013 m. vasario 15 d., 2016 m. sausio 25 d. nutarimai).
Kaip jau buvo minėta, projektu siūloma reguliuoti iki įstatymo įsigaliojimo atsiradusius santykius, projekto nuostatomis nėra sušvelninama teisinių santykių subjektų padėtis, bet galimai pakenkiama reorganizavimo procese dalyvaujantiems juridiniams asmenims, taip pat jų dalyviams, kai reorganizavimo sąlygos buvo patvirtintos laikantis jų patvirtinimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų, turint teisėtą lūkestį, kad prasidėjęs reorganizavimas bus užbaigtos pagal jo pradžios metu galiojusį teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad projekto
valstybės ir teisėtų lūkesčių principams. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmajame teikiamo projekto variante nuostatų, reglamentuojančių įstatymo taikymą, nebuvo siūloma nustatyti, todėl nuostatų derėjimo su Konstitucija klausimas Teisės departamento išvadoje nebuvo svarstomas. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 1¹ dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tikslintinas, nes nėra aišku, kokiu atveju viešasis vandens tiekėjas perduoda regioniniam viešajam vandens tiekėjui geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo funkcijas.
Jeigu turimas omenyje projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti atvejis, kai savivaldybių tarybų paskirti viešieji vandens tiekėjai - savivaldybės valdomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės jungimo būdu reorganizuojamos į regioninį viešąjį vandens tiekėją, tai projekto
dalyje tokį atvejį reikėtų aiškiai įvardinti. 3. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2¹ punkte siūloma nustatyti, kad „Geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skiria baudas už 15 straipsnio 14 dalyje nurodytos įmokos nesumokėjimą toje dalyje nurodytiems asmenims nustatytais terminais, už ne visos įmokos sumokėjimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų“. Šios nuostatos nėra aiškios šiais aspektais. Pirma, šios projekto nuostatos nustato to paties dydžio baudos skyrimą už visos įmokos nesumokėjimą nustatytais terminais ir už ne visos įmokos sumokėjimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus formuluotės „ne visos įmokos“ turinys, t. y. neaišku, už kokio dydžio sumokėtą įmoką galėtų būti skiriama tokio pačio dydžio bauda kaip ir už visos įmokos nesumokėjimą, taip pat, abejotina, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra proporcingas tų asmenų atžvilgiu, kurie sumoka dalį įmokos (rodo geranorišką elgesį), bet dėl objektyvių priežasčių (pvz., finansų stokos ir pan.) likusios įmokos dalies nustatytais terminais sumokėti negali. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą teisėkūros aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Be to svarstytina, ar tam tikros (konkrečios) dalies įmokos sumokėjimas negalėtų būti nustatytas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pvz., keičiamo įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje, kurią nustačius pagal keičiamo įstatymo 39 straipsnio 9 dalį sankcija būtų mažinama nuo vidurkio iki minimumo. Antra, svarstytina, ar siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „2 procentų nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų“ nereikėtų įrašyti formuluotę „2 procentų geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo metinių reguliuojamosios veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio“ (kaip tai yra keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose) Trečia, šiose nuostatose prieš skaičių „15“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 4.
straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytos baudos už šiuose punktuose nustatytus pažeidimus tikrai turi būti skiriamos keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatose iki dvitaškio nurodytiems asmenims (t. y. geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą), o ne asmenims, individualiai apsirūpinantiems geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkantiems nuotekas, nes, pavyzdžiui, pareiga ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus savo lėšomis organizuoti į aplinką išleidžiamų nuotekų laboratorinę kontrolę pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio
vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui. Be to, manytina, kad fiziniams asmenims už tokių pažeidimų padarymą atsakomybė turėtų būti nustatyta ne šiame įstatyme, o Administracinių nusižengimų kodekse. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai tikslinti. 5. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose prieš visus žodžius „šimto“ įrašytini žodžiai
„vieno“. 6. Jeigu nebūtų pritarta išvados 1 punkte išdėstytai pastabai, tai
projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų tikslinti, nes jose nėra aiški formuluotė „šio įstatymo 14 ir 14¹ straipsnių nuostatoms“, kadangi įstatymo projekte tėra tik 9 straipsniai. Tikslinant projekto nuostatas reikėtų nurodyti, kad „sąlygos neprieštarauja šio įstatymo 2 ir 3 straipsniuose išdėstytoms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 14 ir 14¹ straipsnių nuostatoms“. 7.
nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nustatytą sistemiškumo principą, be kita ko, reiškiantį, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projekto 9 straipsnyje reikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo ar bent jau įstatymo atskirų straipsnių įsigaliojimo datą, kad iki įstatymo (ar atskirų straipsnių) įsigaliojimo būtų priimtas įgyvendinamasis teisės aktas. Tokiu atveju projekto 9 straipsnio pavadinime reikėtų po žodžio „Įstatymo“ įrašyti žodį „įsigaliojimas“, o šio straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti konkretų terminą, iki kurio turi būti priimtas įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 7, 9, 14, 15, 16, STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 14¹STRAIPSNIU
2023-11-13
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Seimo narys Simonas Gentvilas, AM viceministrė Raminta Radavičienė, Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys, vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas, patarėja Dovilė Navickienė, patarėja Judita Vaišnorienė, VERT Tarybos pirmininko pavaduotojas Donatas Jasas, LVTA prezidentas Bronius Miežutavičius, advokatė Beata Vilienė, UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas Egidijus Anulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-201 Projekto 1 straipsnyje nurodytas klaidingas keičiamojo įstatymo straipsnis, nes šiame projekto straipsnyje nurodytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) nuostatos yra išdėstytos ne keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, o 27 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, šis projekto straipsnis turėtų būti dėstomas kaip projekto 6 straipsnis (pernumeruojant kitus projekto straipsnius), jo pavadinime ir pakeitimų esmės išdėstyme vietoj skaičiaus „7“ įrašant skaičių
„27“. Be to, atitinkamai tikslintinas ir įstatymo pavadinimas.
2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-203 1,2 Projekto 3 straipsnio 2 dalimi, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1¹ dalyje siūloma įtvirtinti, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka paskirtas viešasis vandens tiekėjas perduoda regioniniam viešajam vandens tiekėjui tik geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo funkcijas“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, pagal projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vykdytų arba savivaldybės tarybos paskirtas viešasis vandens tiekėjas, arba regioninis viešasis vandens tiekėjas, todėl nėra aišku, kokias funkcijas regioniniam viešajam vandens tiekėjui galėtų perduoti savivaldybės paskirtas viešasis vandens tiekėjas, jeigu viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje galėtų vykdyti tik vienas iš jų. Projekto nuostatos tikslintinos. Antra, pagal projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vykdytų arba savivaldybės tarybos paskirtas viešasis vandens tiekėjas arba regioninis viešasis vandens tiekėjas, kuris įsteigiamas reorganizavimo būdu sujungus viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione veikiančias savivaldybių valdomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso
jungimo būdu (tiek vykdant jų prijungimą, tiek sujungimą) visos reorganizuojamų juridinių asmenų teisės ir pareigos pereina juridiniam asmeniui, prie kurio prijungiami reorganizuojami juridiniai asmenys, arba naujai įsteigtam juridiniam asmeniui, jeigu vykdomas juridinių asmenų sujungimas. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis. Nepritarti Pirma, geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas. Teikiamu pakeitimu bus padedama užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą, išsaugant strategiškai reikšmingų valstybės nacionaliniam saugumui svarbių įmonių veiklą verslo ar jo dalies perdavimo atveju eliminuojant nebūdingų funkcijų vykdymą. Viešieji vandens tiekėjai vykdo ne tik geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo funkcijas, pagal siūlomą reguliavimą verslo ar jo dalies perdavimo atveju, minimų įmonių pagrindinės funkcijos būtų susiję tik su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimu. Regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teikia paslaugas daugiau kaip vienos savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje.
Pakeitimu eliminuojamas galimų nebūdingų funkcijų vykdymas veiklai, susijusiai su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymu. Nebūdingų funkcijų perdavimas kliudo ilguoju įmonės veiklos laikotarpiu plėtoti veiklą, kuri sudarytų pagrindą investuoti į geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimą ir plėtrą. Antra, specialiuoju įstatymu nustatant prievolę geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymą vykdančias įmones jungti tik su kitomis geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymą vykdančiomis įmonėmis užtikrinamas viešojo intereso įgyvendinimas, neįsiterpiama į Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 ir 4 dalių reguliavimo sritį, nes iki priimant sprendimą reorganizuoti geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymą vykdančias įmones vadovaujantis inter allia specialiuoju įstatymu, atsižvelgiant į faktinę situaciją, kai vykdomos ne tik geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo funkcijos, pvz. atskyrimo būdu atskyrus turto dalį, funkcijas, nesusijusias su geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, juridiniam asmeniui, nuo kurio būtų atskiriama tokia turto dalis, funkcijos nebūtų užkertamas kelias ir toliau veikti, šis juridinis asmuo galėtų ir toliau tęsti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, o vėliau gali būti pradedamas reorganizavimas, vadovaujantis inter allia specialiuoju įstatymu. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-204 Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Viešieji vandens tiekėjai reorganizuojami jungimo būdu. Viešieji vandens tiekėjai gali būti reorganizuojami jungimo būdu tik su kitais viešaisiais vandens tiekėjais”.
Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar projektu keičiamame įstatyme turimas tikslas nustatyti, kad viešieji vandens tiekėjai gali būti reorganizuojami tik jungimo būdu, ar turimas tikslas nustatyti juridinio asmens reorganizavimo ypatumą, t. y. nustatyti, kad viešieji vandens tiekėjai gali būti reorganizuojami ir kitais būdais, tačiau juos reorganizuojant jungimo būdu, jie gali būti jungiami tik su kitais viešaisiais vandens tiekėjais. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Nepritarti Būtinos visos Projekto 4 straipsnyje nurodytos sąlygos, jos gali būti realizuojamos tik vykdant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių reorganizavimą, nes geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikloje siekiant didesnio jos efektyvumo, mažinant veiklos sąnaudas, mažinant centralizuotai teikiamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugų kainų netolygumus, gerinant paslaugų kokybę, prieinamumą, viešieji vandens tiekėjai gali būti reorganizuojami tik jungimo būdu ir tik viešieji vandens tiekėjai gali būti reorganizuojami su kitais viešaisiais vandens tiekėjais. Taip jungiami viešieji vandens tiekėjai sukurs dar didesnius ir stipresnius viešuosius vandens tiekėjus, jų veikla bus labiau centralizuota, vartotojai paslaugomis naudosis už mažesnę kainą, nes inter allia didinamas vartotojų skaičius, bus geriau užtikrintas kainų tolygumas. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-20 Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Nepritarti Komitetas derino projektą su LRV institucijomis darbo tvarka.
5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-20 Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 1. Įstatymo pavadinime vietoj skaičiaus ir žodžių „14¹ straipsniu papildymo“ įrašytini skaičius ir žodžiai „įstatymo papildymo 14¹ straipsniu“. 2. Projekto 3 straipsnio struktūrines dalis reikėtų sunumeruoti. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-20 Teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas neatitinka Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 4 ir 12 punktų reikalavimų, kadangi aiškinamojo rašto 4 punkte nėra nurodyta kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, o 12 punkte nėra nurodyta kas ir kada turėtų priimti įstatymo įgyvendinimui būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Į aiškinamąjį raštą siūloma įrašyti, kad:
„Priėmus šį įstatymo pakeitimo projektą, turės būti
keičiamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2015 m. vasario
ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašas.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos vandens tiekėjų asociacija 2023-11-10 Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (toliau
XIVP-3165 (toliau – Projektas), teikia šias pastabas: Siūlome Projekto pakeitimus, susijusius su mūsų pasiūlymu panaikinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 (toliau – Įstatymas) 14 dalį, kuri nustato „Viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esantys viešieji vandens tiekėjai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui per metus turi mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip garantiniam vandens tiekėjui apskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 procento vidutinės svertinės kapitalo kainos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti, įmokas mokant kas ketvirtį nuo garantinio vandens tiekėjo paskyrimo dienos. Šias lėšas garantinis vandens tiekėjas naudoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“. Paminėtą pasiūlymą grindžiame tuo, kad Įstatymas per geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodarą užtikrina, kad viešieji vandens tiekėjai, garantiniai vandens tiekėjai būtų tvarūs, kadangi nustato, jog „Geriamojo vandens tiekėjų, garantinių vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytais principais, turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą“ (Įstatymo 32 straipsnio 1 dalis).
Taigi, jeigu garantiniam vandens tiekėjui prireiktų vykdyti garantinį vandens tiekimą kitoje savivaldybėje, negu jis paskirtas viešuoju vandens tiekėju, jis gaus pajamas iš viešojo vandens tiekėjo, praradusio licenciją, vartotojų ir abonentų, o sąnaudos bus padengiamos per geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Tai, kad garantinis vandens tiekėjas būtų finansiškai pajėgus suteikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas viešojo vandens tiekėjo, praradusio licenciją, vartotojams ir abonentams, įrodo 2021–2022 m. energetinės krizės situacija, kai nuo 3 iki 5 kartų išaugo elektros energijos sąnaudos, kurios sudaro apie 10–20 proc. visų viešojo vandens tiekėjų sąnaudų, kurios jų patyrimo metu nebuvo įtrauktos į paslaugų kainas, tačiau nei vienas viešasis vandens tiekėjas nebankrutavo, nors dėl energetinių resursų kainų padidėjimo išaugusios sąnaudos daug vėliau nuo jų patyrimo buvo įskaičiuotos į paslaugų kainas. Analogiškai dėl garantinio vandens tiekimo išaugusios garantinio vandens tiekėjo sąnaudos būtų padengiamos ir užtikrinamas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tęstinumas viešojo vandens tiekėjo, praradusio licenciją, aptarnavimo teritorijoje per paslaugų kainas.
Pasiūlymą atsisakyti viešųjų vandens tiekėjų pareigos mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų veiklos pajamų grindžiame taip pat tuo, kad surinktos lėšos būtų nedidelės, be to, būtų patiriamos jų administravimo sąnaudos, kas dar sumažintų surinktų lėšų dydį. Įstatymo 15 straipsnio 14 dalį tikslinga panaikinti taip pat dėl to, kad ji yra ydinga konkurencijos požiūriu, nes pagal dabartinį reguliavimą viešieji vandens tiekėjai yra nelygiavertėje situacijoje: VERT paskirti garantiniai vandens tiekėjai neturi pareigos mokėti įmokų garantiniam tiekimui, dėl ko jie dar labiau stiprės, o likusieji regiono tiekėjai silpnės, nes tik jiems nustatyta pareiga mokėti įmokas garantiniam vandens tiekimui. Atsižvelgdami į paminėtus argumentus, siūlome pakeisti Projekto 2 ir 5 straipsnius bei Projektą papildyti 7 straipsniu taip: „2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:. 22) apskaičiuoja šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytą įmoką ir prižiūri jos mokėjimą ir naudojimą.“ „5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Savivaldybės taryba, kurios valdoma įmonė paskirta garantiniu vandens tiekėju, taip pat savivaldybės taryba, kurios valdomo viešojo vandens tiekėjo licencijos galiojimas panaikintas, per 6 mėnesius nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo panaikinti licencijos galiojimą įsigaliojimo dienos patvirtina valdomų įmonių reorganizavimo planą – per vienus metus jas jungti į regioninį viešąjį vandens tiekėją.“
2Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 14 dalį. 14.
geriamojo vandens tiekimo regione esantys viešieji vandens tiekėjai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui per metus turi mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip garantiniam vandens tiekėjui apskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 procento vidutinės svertinės kapitalo kainos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti, įmokas mokant kas ketvirtį nuo garantinio vandens tiekėjo paskyrimo dienos. Šias lėšas garantinis vandens tiekėjas naudoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ „7 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 33 straipsnio 25 dalį. 25. Šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodyta įmoka pripažįstama būtinosiomis sąnaudomis. Alternatyva prieš tai pateiktam pasiūlymui:
Jeigu, nepaisant paminėtų argumentų, nebūtų atsisakyta viešųjų vandens tiekėjų pareigos mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų veiklos pajamų garantiniam vandens tiekimui, siūlome įtvirtinti, kad viešieji vandens tiekėjai šias lėšas kaupia patys, atsidarydami kaupiamųjų lėšų sąskaitas, analogiškai kaip kaupiamosios lėšos, skirtos pastatui (pastatams) atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms, kaupiamos pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalį. Papildomai norime atkreipti dėmesį į tai, kad, jei lėšos garantiniam tiekimui būtų kaupiamos viešųjų vandens tiekėjų sąskaitose, nebūtų patiriamos garantiniam geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimui mokamų įmokų administravimo sąnaudos. Be to, pastebėtina, kad įnašo lėšos įtraukiamos į geriamojo vandens kainą, kuri galioja viešojo vandens tiekėjo aptarnaujamoje teritorijoje, o panaudoti šias lėšas garantinis vandens tiekėjas galės kitur.
Jeigu tokia kaupiamoji sąskaita būtų atidaroma viešojo vandens tiekėjo, būtų užtikrinta, kad įnašo lėšos galėtų būti naudojamos tik šio tiekėjo aptarnaujamoje teritorijoje. Ar tinkamai šią pareigą vykdo viešieji geriamojo vandens tiekėjai, prižiūrėtų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vertindama viešojo geriamojo vandens tiekėjo finansinę būklę. Taip pat manome, kad, analogiškai, kaip pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnio 2 dalį ir 59 straipsnio 5 dalį akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse sudaromas privalomasis rezervas, kaupiama lėšų garantiniam tiekimui suma turėtų būti baigtinė ir sukaupus tam tikrą dydį, susietą su kapitalu, turtu ar apyvarta, kaupimas turėtų būti stabdomas. Dėl to, jei nebūtų atsisakyta viešųjų vandens tiekėjų pareigos mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų veiklos pajamų garantiniam vandens tiekimui, siūlome nustatyti įmokų „lubas“. Nepritarti Nepritariame pasiūlymui atsisakyti viešųjų vandens tiekėjų pareigos mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų veiklos pajamų, nes:
Pirma, siūlomas pakeitimas prieštarauja įstatymo tikslui – inter allia nustatyti reguliavimą, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, kuris turi būti užtikrintas, kai priimtas sprendimas panaikinti geriamojo vandens tiekėjui išduotos licencijos galiojimą. Vandens tiekimo įmonės, kurios moka šį mokestį, moka už garantinio tiekimo paslaugą, todėl šis mokestis pripažįstamas būtinosiomis sąnaudomis, o garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas užtikrina minėtų funkcijų vykdymą.
Antra, kadangi reikia didelių investicijų į vandens gerinimo įrenginius ar nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, garantinis vandens tiekėjas finansiškai nuo pirmos garantinių paslaugų teikimo dienos negalės investuoti į infrastruktūrą ar įrenginius, ją rekonstruoti ar atnaujinti ir užtikrinti paslaugų kokybės reikalavimus atitinkančias paslaugas, jei nebus sukaupta pakankamai lėšų. Būtent minimos lėšos turi padėti užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą taip, kad nenukentėtų paslaugos gavėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad garantinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimas yra laikinas laikotarpis, kurio metu turi būti užtikrintas nepertraukiamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, o garantinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjas turi turėti pakankamai lėšų, kuriomis galėtų disponuoti užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę. Trečia, nepritarti teikiamai alternatyvai, nes kaupiant lėšas viešųjų vandens tiekėjų sąskaitose, jų suma bus nepakankama garantiniam geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimui. Nėra teisinga teigti, kad dabartinis reglamentavimas ydingas konkurencijos požiūriu, kai vieni vandens tiekėjai stiprėja, o kiti silpnėja. Visų pirma, konkurencija šiame sektoriuje nevyksta. Be to, rengiant Įstatymo projektą buvo paskaičiuota, kad pagal siūlomą reglamentavimą pvz. Klaipėdos regiono įmonėms kainos didėtų apie 0,04-0,07 Eur/m3, Tauragės apskrities - 0,02 Eur/m3. Pažymėtina, kad panašus principas, kai per sisteminių (papildomų) paslaugų kainas dengiamos rezervinių elektrinių sąnaudos, taikomas energetikos sektoriuje.
Atkreiptinas dėmesys, kad būtent gavus iš vandens tiekėjų informaciją, kad dėl išaugusių elektros energetikos sąnaudų vandens tiekimo įmonės nebepajėgios planuoti piniginių srautų ir laukti 2 metus kol bus galima susigrąžinti dėl išaugusių energetinių resursų kainų ir (ar) padidėjusių mokesčių padidėjusias būtinąsias sąnaudas, buvo patikslintas Įstatymas, leidžiantis kreiptis dėl kainos perskaičiavimo, kai dėl elektros ir (arba) dujų, naudojamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, tarifų ir įkainių vidutinis pokytis viršija 30 procentų, Šie faktai be kita ko sąlygojo naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo parengimą (dabar galiojantį), sukuriant garantinio geriamojo vandens tiekėjo institutą. Pradėtas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytas galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas, kuriuo siekiama nustatyti galiojančio teisinio reguliavimo veikimo sukeltas galimas teigiamas ar neigiamas pasekmes vertinamo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo sričiai. Atliekant minėtą ex post vertinimą, inter allia bus įvertinta, ar viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų vykdoma veikla efektyvi ir užtikrinamas „sąnaudų susigrąžinimo“ principo įgyvendinimas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
narys Simonas Gentvilas 2023-10-26 Argumentai: Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – įstatymas) inter allia nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, reglamentuoja šių teritorijų nustatymą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Įstatymo
nustatomos viename iš šių dokumentų: „įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą.“ Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, kai šios apsaugos zonos nustatomos tenkinant viešąjį interesą, ir yra nustatomos nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, tvirtinamos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Minimų planų tvirtinimas yra sietinas su politikos įgyvendinimo, ne su politikos formavimu, siūloma, kad tai būtų savivaldos vykdomosios institucijos funkcija. Siekiant nustatyti minimą reguliavimą – būtinas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo keitimas. Savivaldybių veikimo savarankiškumas yra saistomas Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos.
Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) užtikrina viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančių požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo organizavimą, tvirtina savivaldybėms ir
(ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos arba naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, kai šios apsaugos zonos nustatomos tenkinant viešąjį interesą, ir yra nustatomos nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kaip nustatyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir šį įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose;“ Nepritarti Pasiūlymo argumentai neatitinka siūlomų įstatymo pakeitimų. 2 Seimo narys Simonas Gentvilas 2023-10-26 Argumentai: Siūloma keisti galiojantį reguliavimą, nes Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos tvarkytojo funkcijas vykdys kitas subjektas. Dabar galiojančiame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme klaidingai nurodyta, kad Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos valdytojo funkcijas vykdys valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Nuotekų tvarkymo informacinė sistema ir jos valdymas
informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, skirta steigiama siekiant užtikrinti individualiojo nuotekų tvarkymo kontrolę. 2. Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos valdytoja ir asmens duomenų valdytoja yra Aplinkos ministerija.
Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos tvarkytoja tvarkytojas ir šios sistemos asmens duomenų tvarkytoja –valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras nurodomas aplinkos ministro tvirtinamuose Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos nuostatuose. 3. Nuotekų tvarkymo informacinė sistema finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Aplinkos ministerijai, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių, kaip nustatyta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 45 ir 46 straipsniuose. “
3 Seimo narys Simonas Gentvilas 2023-10-26 Argumentai: Siekiama nustatyti sankcijas, jei viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nevykdytų prievolių, įtvirtintų Įstatymo 15 straipsnio
sankcijos dydžiu siekiama, kad ji būtų veiksminga, atgrasanti ir sykiu proporcinga, jei būtų padarytas teisės pažeidimas, siekiamas sankcijos nustatymas vykdo ir prevencinę funkciją. Valstybė, nustatydama prievolę, turi ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti atsakomybę už jos nevykdymą. Pasiūlymas: „2¹) už įmokų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti, nesumokėjimą per šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nustatytus terminus, nurodytiems asmenims, už ne visos įmokos sumokėjimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 3 procentų nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų; “ Pritarti iš dalies Dėl nevykdytų prievolių numatomas maksimalus sankcijos dydis gali būti nepakeliamas viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, todėl siūloma sumažinti sankcijos dydį iki 2 proc. ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 39 str. 1 d.
1 d. 2¹p. išdėstyti taip: „2¹) už įmokų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti, nesumokėjimą per šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nustatytus terminus, nurodytiems asmenims, už ne visos įmokos sumokėjimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų; “4 Seimo narys Simonas Gentvilas 2023-10-26 Argumentai: Siekiama nustatyti sankcijas, jei duomenys, informacija nebūtų teikiami dėl individualiojo nuotekų tvarkymo į Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą, nustatoma sankcija turi būtų veiksminga, atgrasanti ir sykiu proporcinga. Valstybė, nustatydama prievolę, turi ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti atsakomybę už jos nevykdymą. Pasiūlymas: „2²) Duomenų ar informacijos dėl individualiojo nuotekų tvarkymo nepateikimas į Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą teisės aktų nustatyta tvarka arba neteisingų duomenų ir informacijos pateikimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkiasdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų, šis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šimto iki penkių šimtų eurų.“
5 Seimo narys Simonas Gentvilas 2023-10-26 Argumentai: Siekiama nustatyti sankcijas, jei duomenys, informacija nebūtų teikiami dėl individualiojo nuotekų tvarkymo į Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą, nustatoma sankcija turi būtų veiksminga, atgrasanti ir sykiu proporcinga. Valstybė, nustatydama prievolę, turi ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti atsakomybę už jos nevykdymą.
Pasiūlymas: „2³) Individualių nuotekų valymo įrenginių į aplinką išleidžiamų nuotekų laboratorinės kontrolės neatlikimas teisės aktų nustatyta tvarka užtraukia baudą atsakingiems asmenims nuo penkiasdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų, šis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šimto iki trijų šimtų eurų.“ Pritarti iš dalies Siūloma sušvelninti žemutinę sankcijos ribą iki įspėjimo ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 39 str. 1 d. 2³p. išdėstyti taip: „2³) Individualių nuotekų valymo įrenginių į aplinką išleidžiamų nuotekų laboratorinės kontrolės neatlikimas teisės aktų nustatyta tvarka užtraukia įspėjimą arba baudą atsakingiems asmenims nuo penkiasdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų, šis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šimto iki trijų šimtų eurų.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 7, 9, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir 14¹straipsniu papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-3165 ir komiteto išvadoms ir pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Aplinkos apsaugos komitetas Siekiant sukontroliuoti iki projekto įsigaliojimo vykusius savivaldybių valdomų įmonių geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo reorganizavimo su kitokią veiklą atliekančiomis savivaldybių valdomomis įmonėmis procesus, siūloma papildyti projektą 7 straipsniu ir išdėstyti jį taip:
„7 straipsnis. Įstatymo taikymas ir įgyvendinimas
1.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių reorganizavimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali būti tęsiamos, jeigu tų įmonių reorganizavimo sąlygos neprieštarauja šio įstatymo 14 ir 14¹ straipsnių nuostatoms. 2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Girskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 7, 9, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir 14¹straipsniu papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3165(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas A. Želvys, el. p. [email protected]