Projekto lyginamasis variantas
PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 15 punktu:
„15) pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 5¹dalį priskiriama rezervuotiems investiciniams valstybinės žemės sklypams.“
Šis įstatymas, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3159(2) lyginamasis variantas
PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 15 punktu:
„15) pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 5¹dalį priskiriama rezervuotiems investiciniams valstybinės žemės sklypams.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūroms, kurios pradėtoms iki šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1311 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatyMO PROJEKTŲ
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – LRV programa), keliamus tikslus. Vienas iš Aštuonioliktosios Vyriausybės siekių yra investicijos regionuose – glaudžiai bendradarbiauti su vietos savivalda ir atliekant reikiamus teisinio reguliavimo pakeitimus, pritraukti papildomų investicijų į regionus. Pirmiausia reikia pažymėti, kad valstybė turėtų planuoti dalį turimos valstybinės žemės skirti investicijų pritraukimui, nes toks valstybinės žemės panaudojimas yra labai efektyvus. Kaip rodo LEZ praktika, LEZ teritorijoje veiklą vykdančių įmonių ilgalaikio materialiojo turto vertė, tenkanti 1 ha naudojamos teritorijos, siekia net 3.38 mln. Eur/ha[¹].
Eur/ha[¹]. Stambių projektų statistika dar aukštesnė - 9 iš 11 stambių projektų bus įgyvendinami ne LEZ teritorijoje, tokie projektai bendrai įsipareigojo investuoti beveik 612 mln. Eur, o jų investicija į 1 ha vidutiniškai siekia 4,5 mln. Eur/ha[²]. Palyginimui galima remtis bendrosios žemės ūkio produkcijos 1 ha rodikliu, kuris siekia tik apie 1000 Eur/ha[³]. Siekiant pritraukti naujas investicijas į Lietuvą, valstybės galimybė pasiūlyti projekto įgyvendinimui paruoštą žemės sklypą yra viena esminių sąlygų, lemiančių investuotojo sprendimą dėl projekto įgyvendinimo valstybės pasirinkimo. Tačiau išvystytų sklypų pasiūla Lietuvoje neatitinka paklausos prognozių, o laisvų didelių sklypų iš viso nėra. Tokia išvada daroma remiantis šiais duomenimis: · prognozuojamas pramoninei veiklai vykdyti tinkamų sklypų poreikis iki 2030 m. yra 1300 ha[⁴]; · iš anksto paruoštus laisvus žemės sklypus investuotojams šiuo metu gali pasiūlyti laisvosios ekonominės zonos (toliau – LEZ) – likusi laisva teritorija LEZ sudaro apie 700 ha (mažiau nei pusė prognozuojamo poreikio), iš jų visiškai išvystyta teritorija – apie 190 ha[⁵]; · prognozuojamos didelių sklypų paklausos artimiausiu metu LEZ patenkinti negalės – LEZ‘uose egzistuoja tik du išvystyti sklypai, didesni nei 15 ha, o 20 ha ir didesnių plotų LEZ pasiūlyti negali[⁶]. Pavyzdžiui, 4 iš Lietuvoje įsikūrusių stambių projektų savo veiklą vykdys didesnėje nei 30 ha teritorijoje. Šie projektai bendrai įsipareigojo investuoti apie 387 mln. Eur ir sukurti apie 1600 naujų darbo vietų[⁷]. Tokie ir panašūs stambūs Projektai šiuo metu LEZ įsikurti negalėtų, todėl reikalingi papildomi išvystyti valstybinės žemės sklypai. Be to, šiuo metu esami teisiniai žemės sklypų suteikimo potencialiam investuotojui mechanizmai neleidžia Lietuvai efektyviai konkuruoti su kitomis pasaulio valstybėmis.
Svarbu pažymėti, kad investuotojų investicijų projekto įgyvendinimo valstybės atranka yra visiškai konfidenciali, o terminas, per kurį valstybė gali investuotojui pasiūlyti išvystytą žemės sklypą, yra viena esminių investuotojo sprendimą lemiančių sąlygų. Tačiau Lietuvoje taikomi valstybinės žemės nuomos be aukciono (pavyzdžiui, suteikus projektui valstybinės ar regioninės svarbos statusą) ar aukciono tvarka (atsižvelgiant tik į didžiausią pasiūlytą kainą) mechanizmai neatitinka investuotojų poreikių investicijų projekto įgyvendinimo valstybės atrankos etapuose, nes neužtikrina investuotojo informacijos konfidencialumo[⁸], žemės suteikimo procesai trunka ilgai[⁹] bei galiausiai negarantuoja, kad investicijų projektui tinkamas žemės sklypas bus išnuomotas investuotojui[¹⁰]. Dėl šių rizikų kovą dėl investicijų projektų Lietuva dažnai pralaimi dar pradiniuose etapuose. Dėl paminėtų priežasčių, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, parengė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo projektus, kuriaissiekiama įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus – sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, užtikrinantį išvystytų didelių valstybinės žemės sklypų (teritorijų) pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti ir palengvinti bei pagreitinti tolesnį valstybinės žemės sklypų pasiūlos procesą, gavus konkretaus investuotojo užklausą, t. y. sudarant galimybę investuotojui rinktis iš konkrečių rezervuotų valstybinės žemės sklypų sąrašo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. 3.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau jame nėra apibrėžta rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo sąvoka, jo rezervavimo tvarka, taip net nėra numatyta, kad savivaldybėms gali būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir (ar) žemės sklypui vystyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 38 punkto pagrindu. Minėto Žemės įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada valstybinė žemė išnuomojama be aukciono. Taip pat reglamentuojami valstybinės žemės išnuomojimo terminai, pirmumo teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, kiti žemės tvarkymo ir administravimo aspektai. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas nustato esmines investavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms, taip pat nustato, kada ir kokiais būdais valstybė remia investicijas. Tačiau šis įstatymas nenumato galimybės remti investicijas į rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus, jame nėra specialių nuostatų, numatančių kriterijus investiciniams projektams, kurie galėtų būti įgyvendinti rezervuotuose investiciniuose valstybinės žemės sklypuose. Šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. Pagrindinės Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 2, 3 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projekto, taip pat ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Žemės įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti:
1Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant užsienio investicijas, siūloma sukurti naują efektyvų valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, kuris leistų rezervuoti valstybinės žemės sklypus, tinkamus privačių investicijų projektams įgyvendinti, dar nesant potencialaus investuotojo. Šiam tikslui pasiekti Žemės įstatymo projekte įtvirtinama nauja rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo sąvoka, kuria nustatoma, kad tai Žemės įstatymo nustatyta tvarka rezervuotas, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis, investicinis žemės sklypas, esantis ne miestų ir miestelių teritorijoje. Minėtame įstatymo projekte taip pat numatoma rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų nuoma be aukciono. Projekte nurodomos ir pagrindinės procese dalyvaujančios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija (funkcijos, susijusios su investicinių sutarčių sudarymu ir investicinių projektų vertinimu) ir Nacionalinė žemės tarnyba (funkcijos, susijusios su valstybinės žemės rezervavimu, nuoma, panauda, laikinu naudojimu). 2. Pagal projektą būtų galima rezervuoti ne miestų ir miestelių teritorijose esančius laisvus valstybinės žemės sklypus arba tuos sklypus, kurių nuomos ar panaudos sutartys baigia galioti. Informacija apie tokius sklypus tarpusavyje keistųsi Nacionalinė žemės tarnyba ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. 3.
3Taip pat numatoma, kad investiciniai valstybinės žemės sklypai, esantys ne miestų ir miestelių teritorijose, gali būti įtraukti į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą, jeigu jie atitinka bent vieną iš kriterijų, kurie numatomi Žemės įstatymo projekte. Siūlymą rezervuoti tokius sklypus galės teikti Ekonomikos ir inovacijų ministerija arba savivaldybė, kurios teritorijoje sklypas yra. Sprendimą dėl investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimo priims Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. 4. Žemės ūkio paskirties valstybinis žemės sklypas pagal projekto nuostatas net ir po jo rezervacijos galės būti laikinai naudojamas pagal paskirtį (t. y. žemės ūkio veiklai vykdyti) iki kol sklype bus būtina atlikti sklypo vystymo darbus (tokiu atveju sklypas panaudos pagrindu būtų perduotas savivaldybei, kuri atliktų darbus) arba kol bus išduotas statybos leidimas, reikalingas investicijų projekto vykdymui. Tokiu reguliavimu yra siekiama išvengti sklypo dirvonavimo jo rezervacijos laikotarpiu. 4. Siekiant sudaryti sąlygas vystyti investicinį valstybinės žemės sklypą iki investuotojo atėjimo, suteikiama teisė perduoti savivaldybėms laikinai neatlygintinai naudotis rezervuotu investiciniu valstybinės žemės sklypu infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir (ar) investiciniam valstybinės žemės sklypui vystyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 38 punkto pagrindu. 5. Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti naudą valstybeirezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai galės būti išnuomojami tik investuotojams, kurie su Vyriausybe, jos įgaliota institucija ar savivaldybe bus sudarę investicijų sutartį.
Jei į vieno rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomą pretenduotų keli investuotojai, projekte nustatoma ir sklypo nuomos prioriteto tvarka:
a) stambų projektą įgyvendinsiantiems investuotojams, atitinkantiems Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje numatytus reikalavimus; b)kitiems apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos investicijų projektams, atitinkantiems Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytus kriterijus. Tuo atveju, jei į vieno rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomą pretenduotų keli a) ar b) kriterijuose nurodyti investuotojai, projektų naudingumą palygintų ir siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl sklypo nuomos naudingesniam projektui teiktų Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 6. Įtvirtinama, kad rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo žemės nuomos sutartis bus susieta su Investicijų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta investicijų sutartimi – nutrūkus investicijų sutarčiai dėl investuotojo kaltės, atsiras pagrindas nutraukti ir žemės nuomos sutartį. Kartu numatoma, kad rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį nutraukus tuo pagrindu, jog dėl investuotojo kaltės buvo nutraukta Investicijų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta investicijų sutartis, žemės sklype esantys nebaigti statyti pastatai turi būti nugriauti investuotojo lėšomis ir patikėtiniui grąžinamas sutvarkytas valstybinės žemės sklypas, nebent investuotojas ir patikėtinis susitartų kitaip. 4.2. Pagrindinės Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Investicijų įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti: 1.
Numatomas teisinis pagrindas valstybei remti investicijas į rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus. 2. Investicijų įstatymo projekte numatomas investicijų į rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus skatinimo būdas (parama infrastruktūros vystymui). Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti naudą valstybei, Investicijų įstatymo projekte nustatomi investicinių projektų, kurie gali įsikurti rezervuotuose sklypuose, kriterijai - apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams, dėl kurių Investicijų įstatymo numatyta tvarka tarp privataus subjekto ir Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar savivaldybės vykdomosios institucijos yra sudaromos investicijų sutartys, ir kuriuos įgyvendinant bus pasiekti ne mažesni nei Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti kriterijai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgdama į investicijų projektu sukuriamų naujų darbo vietų skaičių, privačių kapitalo investicijų dydį, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų dalį, naujų darbo vietų darbo užmokesčio santykį su savivaldybės, kurioje įgyvendinamas investicijų projektas, darbo užmokesčiu, investicijų projekto įgyvendinimo vietą, įvertins privačių investicijų projekto naudingumą, apskaičiuos privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą ir juo remiantis nustatys ar tikslinga konkrečiam privačių investicijų projekto įgyvendinimui išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą. Papildomai pažymima, kad Investicijų įstatymo projekte kaip vienas iš investicinių projektų, kuriems galėtų būti nuomojami rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai, kriterijų yra nurodoma jų veiklos rūšis - apdirbamoji gamyba ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomoji veikla.
Apdirbamoji gamyba kaip skatintina investicijų sritis jau dabar yra įvardinta Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje, apibrėžiant stambių projektų sąvoką. Mokslinių tyrimų ar taikomoji veikla (EVRK 72) iš esmės yra prilyginama mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai ir yra ne kartą minima LRV programoje, pavyzdžiui, jos 129.2. punkte nurodoma, kad bus siekiama nuosekliai auginti investicijas į MTEP, ypač privačias. 3. Investicijų įstatymo projekte naudojamos apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos sąvokos turėtų būti suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1893/2006, nustatančiame statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (toliau – Reglamentas). Taip pat pažymima, kad Reglamento nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“. 4.3. Pagrindinės Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.
VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostatos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis papildoma 15 punktu, numatant, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį, jei pagal Žemės įstatymą priskiriama rezervuotiems investiciniams valstybinės žemės sklypams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Bendras poveikis valstybės finansams (valstybės ir savivaldybių biudžetams), taip pat valstybės ekonomikai bus teigiamas, nes valstybė rezervuoja investicinius valstybinės žemės sklypus stambiems projektams, ir kitiems apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos investicijų projektams, kurių Investicijų įstatymo numatyta tvarka su Vyriausybe, jos įgaliota institucija ar savivaldybe yra sudaromos investicijų sutartys. Praktika rodo, kad minėtų projektų ilgalaikio materialiojo turto vertė, tenkanti 1 ha naudojamos teritorijos, siekia nuo 3.38 mln. Eur/ha[¹¹] iki 4,5 mln. Eur/ha[¹²]. Priėmus įstatymų projektus bus stebima, ar sukurtas naujas teisinis mechanizmas yra efektyvus – kiek valstybinių žemės sklypų, tinkamų investicijų projektams vykdyti, bus rezervuojama, kaip bus keičiamasi informacija apie potencialius sklypus tarp valstybinių institucijų ir savivaldybių, kurie subjektai teiks siūlymus dėl sklypų rezervavimo, ar esamų finansinių priemonių užteks sklypų išvystymui, per kiek laiko rezervuotuose sklypuose įsikurs investuotojai ir kiti svarbūs rodikliai. Nustačius, kad teisinis mechanizmas turi būti tobulinamas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija imsis veiksmų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.
Poveikis administracinei naštai nenumatomas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektus poveikis kriminogeninei situacijai ir kovai su korupcija nenumatomas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Pakeitimai sudarys palankias sąlygas lengviau pritraukti didelės pridėtinės vertės investicinius projektus į Lietuvą ir ženkliai pagerins investicinę aplinką – išvystyta valstybinė žemė tokiems projektams galės būti suteikiama greičiau ir paprasčiau, bus užtikrinama didelių sklypų pasiūla. Rezervuotuose investiciniuose valstybinės žemės sklypuose įgyvendinti stambūs projektai ir kiti ekonominio naudingumo kriterijus atitinkantys investicijų projektai tiesiogiai ir netiesiogiai teigiamai paveiks Lietuvos Respublikos finansus ir ekonomiką: į Lietuvą bus pritraukiamos naujos privataus kapitalo investicijos, kuriamos naujos gerai apmokamos darbo vietos, bus didinamas Lietuvos žinomumas regione ir pasaulyje, bus kuriamos naujos vietinės tiekimo grandinės (multiplikatoriaus efektas), didės konkurencinė aplinka darbo rinkoje, dėl to bus sudarytos prielaidos augti vidutiniam darbo užmokesčiui ir bus prisidedama prie naujų darbo vietų kūrimo. Tokio reguliavimo sukūrimas taip pat padidintų Lietuvos Respublikos konkurencingumą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, suteiktų pranašumą pritraukiant naujas nacionalines ir užsienio investicijas į Lietuvą. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų bei atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektuose pateikiamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai numatomi įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės priimti:
1) nutarimą, nustatantį projekto naudingumo vertinimo tvarką (įgyvendinant Investicijų įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas). 2) nutarimą, nustatantį informacijos apie investicijoms tinkamus valstybinės žemės sklypus keitimosi tarp Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos, investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimo, rezervuotų investicinių žemės sklypų sąrašo sudarymo, viešinimo, keitimo ir administravimo tvarką (įgyvendinant Žemės įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatas).
Priėmus Įstatymo projektus iki 2023 m. gruodžio 31 d. reikės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1367 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo įgyvendinimo“. 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. 4) Infrastruktūros iki investuotojui suteikto sklypo ribų įrengimo ir (ar) sutvarkymo valstybės lėšomis tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 4-429 „ Dėl Infrastruktūros iki investuotojui suteikto sklypo ribų įrengimo ir (ar) sutvarkymo valstybės lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Rengiant Įstatymų projektus buvo gauti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ specialistų vertinimai ir išvados. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „investicijų skatinimas“, „investicijų projektas“, „rezervuotas investicinis valstybinės žemės sklypas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2021 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita. [²] Stambių projektų paraiškų statistika ir vieša informacija, skelbiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje. [³] https://www.ekvi.lt/publikacija/ukiu-veiklos-rezultatai-uadt-tyrimo-duomenys-2019 [⁴] 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-06-03 „Gerinti konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką“ aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 4-886 , pagrindimo 2 priedas. [⁵] VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2021 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita. [⁶] Ten pat. [⁷] Stambių projektų paraiškų statistika ir vieša informacija, skelbiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje. [⁸] Siekiant gauti valstybei svarbaus projekto ar regioninės svarbos projekto statusą, investuotojai privalo atskleisti valstybei detalią informaciją apie planuojamą veiklą ir jos rezultatus. Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr.
292, 147-151p. [⁹] Valstybei svarbaus projekto ar regioninės svarbos projekto suteikimo procesas gali trukti nuo kelių mėnesių iki daugiau nei metų. [¹⁰] Paskelbus valstybinės žemės aukcioną, tretieji asmenys gali dalyvauti aukcione vien tik siekdami iškreipti sklypo kainą ir tokiu būdu išvengti konkurencijos regione. [¹¹] VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2021 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita. [¹²] Stambių projektų paraiškų statistika ir vieša informacija, skelbiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO
2023-10-23 Nr. XIVP-3159 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip priimto įstatymo nuostatos būtų taikomos tų Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu, kurių nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, priskiriamą rezervuotiems investiciniams valstybinės žemės sklypams, procedūros jau yra pradėtos. Siekiant teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo užtikrinimo, projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projektu išplečiamas valstybės išperkamos žemės atvejų skaičius, svarstytina, ar įstatymo įgyvendinimui nereikės pakeisti Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. Jeigu reikės, tai projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo įgyvendinimą, kuriose Vyriausybei būtų pasiūlyta iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Papildžius projekto 2 straipsnį šiomis nuostatomis, atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio pavadinimas. Projekto 2 straipsnyje dėstomas siūlymas Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO
2023-12-19 Nr. XIVP-3159(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
2023-11-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-2323 N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip priimto įstatymo nuostatos būtų taikomos tų Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu, kurių nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, priskiriamą rezervuotiems investiciniams valstybinės žemės sklypams, procedūros jau yra pradėtos. Siekiant teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo užtikrinimo, projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. Pritarti. Komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti 3 dalimi:
„3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-232 P 2.
Atsižvelgiant į tai, kad projektu išplečiamas valstybės išperkamos žemės atvejų skaičius, svarstytina, ar įstatymo įgyvendinimui nereikės pakeisti Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. Jeigu reikės, tai projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo įgyvendinimą, kuriose Vyriausybei būtų pasiūlyta iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Papildžius projekto 2 straipsnį šiomis nuostatomis, atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio pavadinimas. Projekto 2 straipsnyje dėstomas siūlymas Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti. Komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Komitetas teikia pasiūlymą dėl įstatymo įsigaliojimo ir taikymo (žr. išvados 6.2 punktą). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3159;
komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Kaimo reikalų komitetas,
2023-11-222 Argumentai: Komiteto nuomone, įstatymų projektus siūlomi priimti per anksti: valstybė iki šiol iki galo neįvykdė savo įsipareigojimų piliečiams atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą žemę. Be to, Aplinkos ministerija nuo 2023-01-01 perėmė iš Žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo funkcijas ir dabar formuoja valstybės politiką žemės valdymo ir naudojimo klausimais (2024 metais numatoma rengti Lietuvos žemės strategiją), ji taip pat yra įsipareigojusi nemažinti derlingos žemės plotų. Pirmiausia reikėtų apsispręsti, ką ketinama daryti su valstybine žeme, o tik po to sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį. Pasiūlymas: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2025 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. “ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
ekonomikos KOMITETAS
2023-12-06 Nr. 108-P-55 2023-12-13
1Komiteto posėdyje 2023-12-06 dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius; Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja Rima Petkūnienė; patarėjai:
Darius Šaltmeris, Rasa Duburaitė, Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė; padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys (pasisakę nuotoliniame posėdyje):Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Karolis Žemaitis, VšĮ Investuok Lietuvoje Infrastruktūros sprendimų komandos vadovė Virginija Gelžinytė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministrė Monika Juodvalkė, Lietuvos savivaldybių asociacijos Patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė. Komiteto posėdyje 2023-12-13 dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius; Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja Rima Petkūnienė; patarėjai:
Darius Šaltmeris, Rasa Duburaitė, Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė; padėjėja Zita Jodkonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-2323 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip priimto įstatymo nuostatos būtų taikomos tų Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu, kurių nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, priskiriamą rezervuotiems investiciniams valstybinės žemės sklypams, procedūros jau yra pradėtos. Siekiant teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo užtikrinimo, projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. Pritarti Papildyti projekto 2 straipsnį nauja 3 dalimi taip:
„3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūroms, kurios pradėtoms iki šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-232 Atsižvelgiant į tai, kad projektu išplečiamas valstybės išperkamos žemės atvejų skaičius, svarstytina, ar įstatymo įgyvendinimui nereikės pakeisti Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. Jeigu reikės, tai projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo įgyvendinimą, kuriose Vyriausybei būtų pasiūlyta iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Papildžius projekto 2 straipsnį šiomis nuostatomis, atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio pavadinimas. Projekto 2 straipsnyje dėstomas siūlymas Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas.
Pritarti Pakeisti projekto
taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas
ir taikymas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. <...>“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tyrimų tarnyba 2023-11-13 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) atliko Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projekto[¹] Nr. XIVP-3156 (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto[²] Nr. XIVP-3157 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3157) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto[³] Nr. XIVP-3159 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3159) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projektų Nr. XIVP-3156, Nr. XIVP-3157 ir Nr. XIVP-3159 teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus: 1.
pasiūlymų neteikiame. <...>
3Kitos pastabos ar pasiūlymai:
Nr. XIVP-3159 nuostatas žemė, priskiriama rezervuotiems investiciniams valstybinės žemės sklypams, iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo
atkūrimo procesas baigiasi, tačiau minėti Projektu Nr. XIVP-3159 teikiami siūlymai gali būti aktualūs atskiriems Lietuvos Respublikos piliečiams. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas pastabas, kad Projektu teikiamos nuostatos atskirais atvejais galimai neužtikrins juo siekiamų tikslų įgyvendinimo, tačiau gali sukelti neigiamus padarinius, manytume, kad kyla abejonių, ar Projekto Nr. XIVP-3159 pasiūlymai, apribojantys Lietuvos Respublikos piliečių teises atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra tikslingi ir pagrįsti teisėtų lūkesčių užtikrinimo požiūriu. Pavyzdžiui: kiek socialiai teisinga būtų situacija, kuomet įgyvendinant Projektu Nr. XIVP-3159 siūlomas nuostatas piliečiams nebūtų leista atkurti nuosavybės teisių į išlikusias žemes, tačiau vėliau tokia žemė investicinių projektų įgyvendinimui panaudota nebūtų. Atlikus Projekto Nr. XIVP-3156, Projekto Nr. XIVP-3157 ir Projekto Nr.
XIVP-3157 ir Projekto Nr. XIVP-3159 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad dalis minėtais teisės aktų projektais siūlomų nuostatų yra svarstytinos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
kriterijai yra abstraktūs ir gali būti itin plačiai interpretuojami;
pagrindžiami tik subjektyvia sprendimus priimančiųjų subjektų nuomone arba prielaidomis; siūlymus teikiantiems ir sprendimus priimantiems subjektams suteikiamos diskrecinės teisės;
žemės sklypų, kurių skaičius neribojamas, rezervacijai;
infrastruktūros įrengimui ir sutvarkymui skirtos lėšos bus panaudotos racionaliai ir tikslingai;
sklypų rezervacijos yra svarstytinos teisinio aiškumo aspektu. Atsižvelgti Projektu kuriamas teisinis reguliavimas nepažeis piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesų, nes: · nuosavybės teisių atkūrimas kaimiškosiose teritorijose (kurioms taikomas projektu kuriamas reguliavimas) yra baigtas 99,96 proc. · Projektas, atsižvelgiant į Seimo teisės departamento pastabas, yra patikslinamas nuostata, kuri nurodo, kad įstatymo pakeitimai negalios iki įstatymo pakeitimo pradėtoms nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms, t. y. prašymai, kurie jau yra pateikti, bet teisės pagal juos dar neatkurtos, bus baigti nagrinėti pagal seną tvarką, o nuosavybės teisės atkurtos į teritorijas, kurios negalės būti rezervuotos (pvz. dabartiniuose prašymuose jau yra nurodyta, kuriose teritorijose nuosavybės teisių atkūrimo yra prašoma, todėl tos teritorijos bus žinomos ir rezervacija jose nebus daroma). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2023-11-28 Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą: Argumentai: Komiteto nuomone, įstatymų projektus siūlomi priimti per anksti: valstybė iki šiol iki galo neįvykdė savo įsipareigojimų piliečiams atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą žemę. Be to, Aplinkos ministerija nuo 2023-01-01 perėmė iš Žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo funkcijas ir dabar formuoja valstybės politiką žemės valdymo ir naudojimo klausimais (2024 metais numatoma rengti Lietuvos žemės strategiją), ji taip pat yra įsipareigojusi nemažinti derlingos žemės plotų. Pirmiausia reikėtų apsispręsti, ką ketinama daryti su valstybine žeme, o tik po to sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį. Pasiūlymas:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2025 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Pritarti iš dalies Projektas patobulintas pagal Seimo TD pastabas. Siūloma projektų įsigaliojimą nukelti į 2024 m. liepos
įsigaliojimo nukėlimas į vėlesnį laikotarpį yra laikytinas nepagrįstu, nes pastaboje įvardintų procedūrų pabaiga yra neaiški, neapibrėžta, todėl negali stabdyti kitų teisės aktų priėmimo procedūrų.
Be to, Kaimo reikalų komiteto svarstymo metu Žemės ūkio ministerija nurodė, kad projektai nedarys įtakos derlingos žemės plotams Lietuvoje. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Bagdonas, Deividas Labanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė [1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/258c1cd0666a11eea182def3ac5c11d6?jfwid=plh7ljwu3. [2] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/64b67630666a11eea182def3ac5c11d6?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=8d0871ee-7581-44ce-a089-b60e3e8dcfbb. [3] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/dfa17110666a11eea182def3ac5c11d6?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=553006ba-102c-4bb1-a317-5204a2efbece.