Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) investuojama į laisvąsias ekonomines zonas, mokslo ir technologijų parkus, pramonės parkus, Žemės įstatymo nustatyta tvarka rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus;“
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) infrastruktūra iki investicinio žemės sklypo, įskaitant Žemės įstatymo nustatyta tvarka rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą, atitinkančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus, ribos ir (ar) jo ribose įrengiama ir (ar) sutvarkoma ir (ar) investicinis žemės sklypas vystomas valstybės ir (ar) savivaldybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Investuotojo pageidavimu, gavus laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės, pramonės parko operatoriaus, sutikimą, kuris duodamas, jeigu investuotojo pageidavimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, infrastruktūra laisvojoje ekonominėje zonoje, pramonės parke įrengiama ir (ar) sutvarkoma investuotojo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka.“
2.
Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
„14) Žemės įstatymo nustatyta tvarka valstybė rezervuoja investicinius valstybinės žemės sklypus apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams, dėl kurių šio įstatymo nustatyta tvarka tarp privataus subjekto ir Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar savivaldybės yra sudaromos investicijų sutartys ir kuriuos įgyvendinant bus pasiekti ne mažesni nei šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti kriterijai. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar institucijų nustatyta tvarka, įvertinusi privačių investicijų projektu sukuriamų naujų darbo vietų skaičių, privačių kapitalo investicijų dydį, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų dalį, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Valstybės duomenų agentūros skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas privačių investicijų projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, privačių investicijų projekto įgyvendinimo vietą, apskaičiuoja privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą ir priima sprendimą dėl privačių investicijų projekto naudingumo, kuriuo remiantis teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projekto įgyvendinimui išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ar institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3158(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) investuojama į laisvąsias ekonomines zonas, mokslo ir technologijų parkus, pramonės parkus, Žemės įstatymo nustatyta tvarka rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus;“. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) infrastruktūra iki investicinio žemės sklypo, įskaitant Žemės įstatymo nustatyta tvarka rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą, atitinkančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus, ribos ir (ar) jo ribose įrengiama ir (ar) sutvarkoma ir (ar) investicinis žemės sklypas vystomas valstybės ir (ar) savivaldybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Investuotojo pageidavimu, gavus laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės, pramonės parko operatoriaus, sutikimą, kuris duodamas, jeigu investuotojo pageidavimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, infrastruktūra laisvojoje ekonominėje zonoje, pramonės parke įrengiama ir (ar) sutvarkoma investuotojo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka;“. 2.
2Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
„14) Žemės įstatymo nustatyta tvarka valstybė rezervuoja investicinius valstybinės žemės sklypus apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams, dėl kurių šio įstatymo nustatyta tvarka tarp privataus subjekto ir Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar savivaldybės yra sudaromos investicijų sutartys ir kuriuos įgyvendinant bus pasiekti ne mažesni negu šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti privačių investicijų, kuriamų darbo vietų, jų išlaikymo ir mokamo darbo užmokesčio kriterijai. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, įvertinusi privačių investicijų projektu sukuriamų naujų darbo vietų skaičių, privačių kapitalo investicijų dydį, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų dalį, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Valstybės duomenų agentūros skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas privačių investicijų projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, privačių investicijų projekto įgyvendinimo vietą, privačių investicijų projekto atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principui, apskaičiuoja privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą ir priima sprendimą dėl privačių investicijų projekto naudingumo, kuriuo remiantis teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projektui įgyvendinti išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2024 m. birželio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1311 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatyMO PROJEKTŲ
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – LRV programa), keliamus tikslus. Vienas iš Aštuonioliktosios Vyriausybės siekių yra investicijos regionuose – glaudžiai bendradarbiauti su vietos savivalda ir atliekant reikiamus teisinio reguliavimo pakeitimus, pritraukti papildomų investicijų į regionus. Pirmiausia reikia pažymėti, kad valstybė turėtų planuoti dalį turimos valstybinės žemės skirti investicijų pritraukimui, nes toks valstybinės žemės panaudojimas yra labai efektyvus. Kaip rodo LEZ praktika, LEZ teritorijoje veiklą vykdančių įmonių ilgalaikio materialiojo turto vertė, tenkanti 1 ha naudojamos teritorijos, siekia net 3.38 mln. Eur/ha[¹].
Eur/ha[¹]. Stambių projektų statistika dar aukštesnė - 9 iš 11 stambių projektų bus įgyvendinami ne LEZ teritorijoje, tokie projektai bendrai įsipareigojo investuoti beveik 612 mln. Eur, o jų investicija į 1 ha vidutiniškai siekia 4,5 mln. Eur/ha[²]. Palyginimui galima remtis bendrosios žemės ūkio produkcijos 1 ha rodikliu, kuris siekia tik apie 1000 Eur/ha[³]. Siekiant pritraukti naujas investicijas į Lietuvą, valstybės galimybė pasiūlyti projekto įgyvendinimui paruoštą žemės sklypą yra viena esminių sąlygų, lemiančių investuotojo sprendimą dėl projekto įgyvendinimo valstybės pasirinkimo. Tačiau išvystytų sklypų pasiūla Lietuvoje neatitinka paklausos prognozių, o laisvų didelių sklypų iš viso nėra. Tokia išvada daroma remiantis šiais duomenimis: · prognozuojamas pramoninei veiklai vykdyti tinkamų sklypų poreikis iki 2030 m. yra 1300 ha[⁴]; · iš anksto paruoštus laisvus žemės sklypus investuotojams šiuo metu gali pasiūlyti laisvosios ekonominės zonos (toliau – LEZ) – likusi laisva teritorija LEZ sudaro apie 700 ha (mažiau nei pusė prognozuojamo poreikio), iš jų visiškai išvystyta teritorija – apie 190 ha[⁵]; · prognozuojamos didelių sklypų paklausos artimiausiu metu LEZ patenkinti negalės – LEZ‘uose egzistuoja tik du išvystyti sklypai, didesni nei 15 ha, o 20 ha ir didesnių plotų LEZ pasiūlyti negali[⁶]. Pavyzdžiui, 4 iš Lietuvoje įsikūrusių stambių projektų savo veiklą vykdys didesnėje nei 30 ha teritorijoje. Šie projektai bendrai įsipareigojo investuoti apie 387 mln. Eur ir sukurti apie 1600 naujų darbo vietų[⁷]. Tokie ir panašūs stambūs Projektai šiuo metu LEZ įsikurti negalėtų, todėl reikalingi papildomi išvystyti valstybinės žemės sklypai. Be to, šiuo metu esami teisiniai žemės sklypų suteikimo potencialiam investuotojui mechanizmai neleidžia Lietuvai efektyviai konkuruoti su kitomis pasaulio valstybėmis.
Svarbu pažymėti, kad investuotojų investicijų projekto įgyvendinimo valstybės atranka yra visiškai konfidenciali, o terminas, per kurį valstybė gali investuotojui pasiūlyti išvystytą žemės sklypą, yra viena esminių investuotojo sprendimą lemiančių sąlygų. Tačiau Lietuvoje taikomi valstybinės žemės nuomos be aukciono (pavyzdžiui, suteikus projektui valstybinės ar regioninės svarbos statusą) ar aukciono tvarka (atsižvelgiant tik į didžiausią pasiūlytą kainą) mechanizmai neatitinka investuotojų poreikių investicijų projekto įgyvendinimo valstybės atrankos etapuose, nes neužtikrina investuotojo informacijos konfidencialumo[⁸], žemės suteikimo procesai trunka ilgai[⁹] bei galiausiai negarantuoja, kad investicijų projektui tinkamas žemės sklypas bus išnuomotas investuotojui[¹⁰]. Dėl šių rizikų kovą dėl investicijų projektų Lietuva dažnai pralaimi dar pradiniuose etapuose. Dėl paminėtų priežasčių, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, parengė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo projektus, kuriaissiekiama įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus – sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, užtikrinantį išvystytų didelių valstybinės žemės sklypų (teritorijų) pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti ir palengvinti bei pagreitinti tolesnį valstybinės žemės sklypų pasiūlos procesą, gavus konkretaus investuotojo užklausą, t. y. sudarant galimybę investuotojui rinktis iš konkrečių rezervuotų valstybinės žemės sklypų sąrašo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. 3.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau jame nėra apibrėžta rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo sąvoka, jo rezervavimo tvarka, taip net nėra numatyta, kad savivaldybėms gali būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir (ar) žemės sklypui vystyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 38 punkto pagrindu. Minėto Žemės įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada valstybinė žemė išnuomojama be aukciono. Taip pat reglamentuojami valstybinės žemės išnuomojimo terminai, pirmumo teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, kiti žemės tvarkymo ir administravimo aspektai. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas nustato esmines investavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms, taip pat nustato, kada ir kokiais būdais valstybė remia investicijas. Tačiau šis įstatymas nenumato galimybės remti investicijas į rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus, jame nėra specialių nuostatų, numatančių kriterijus investiciniams projektams, kurie galėtų būti įgyvendinti rezervuotuose investiciniuose valstybinės žemės sklypuose. Šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. Pagrindinės Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 2, 3 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projekto, taip pat ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Žemės įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti:
1Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant užsienio investicijas, siūloma sukurti naują efektyvų valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, kuris leistų rezervuoti valstybinės žemės sklypus, tinkamus privačių investicijų projektams įgyvendinti, dar nesant potencialaus investuotojo. Šiam tikslui pasiekti Žemės įstatymo projekte įtvirtinama nauja rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo sąvoka, kuria nustatoma, kad tai Žemės įstatymo nustatyta tvarka rezervuotas, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis, investicinis žemės sklypas, esantis ne miestų ir miestelių teritorijoje. Minėtame įstatymo projekte taip pat numatoma rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų nuoma be aukciono. Projekte nurodomos ir pagrindinės procese dalyvaujančios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija (funkcijos, susijusios su investicinių sutarčių sudarymu ir investicinių projektų vertinimu) ir Nacionalinė žemės tarnyba (funkcijos, susijusios su valstybinės žemės rezervavimu, nuoma, panauda, laikinu naudojimu). 2. Pagal projektą būtų galima rezervuoti ne miestų ir miestelių teritorijose esančius laisvus valstybinės žemės sklypus arba tuos sklypus, kurių nuomos ar panaudos sutartys baigia galioti. Informacija apie tokius sklypus tarpusavyje keistųsi Nacionalinė žemės tarnyba ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. 3.
3Taip pat numatoma, kad investiciniai valstybinės žemės sklypai, esantys ne miestų ir miestelių teritorijose, gali būti įtraukti į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą, jeigu jie atitinka bent vieną iš kriterijų, kurie numatomi Žemės įstatymo projekte. Siūlymą rezervuoti tokius sklypus galės teikti Ekonomikos ir inovacijų ministerija arba savivaldybė, kurios teritorijoje sklypas yra. Sprendimą dėl investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimo priims Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. 4. Žemės ūkio paskirties valstybinis žemės sklypas pagal projekto nuostatas net ir po jo rezervacijos galės būti laikinai naudojamas pagal paskirtį (t. y. žemės ūkio veiklai vykdyti) iki kol sklype bus būtina atlikti sklypo vystymo darbus (tokiu atveju sklypas panaudos pagrindu būtų perduotas savivaldybei, kuri atliktų darbus) arba kol bus išduotas statybos leidimas, reikalingas investicijų projekto vykdymui. Tokiu reguliavimu yra siekiama išvengti sklypo dirvonavimo jo rezervacijos laikotarpiu. 4. Siekiant sudaryti sąlygas vystyti investicinį valstybinės žemės sklypą iki investuotojo atėjimo, suteikiama teisė perduoti savivaldybėms laikinai neatlygintinai naudotis rezervuotu investiciniu valstybinės žemės sklypu infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir (ar) investiciniam valstybinės žemės sklypui vystyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 38 punkto pagrindu. 5. Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti naudą valstybeirezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai galės būti išnuomojami tik investuotojams, kurie su Vyriausybe, jos įgaliota institucija ar savivaldybe bus sudarę investicijų sutartį.
Jei į vieno rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomą pretenduotų keli investuotojai, projekte nustatoma ir sklypo nuomos prioriteto tvarka:
a) stambų projektą įgyvendinsiantiems investuotojams, atitinkantiems Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje numatytus reikalavimus; b)kitiems apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos investicijų projektams, atitinkantiems Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytus kriterijus. Tuo atveju, jei į vieno rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomą pretenduotų keli a) ar b) kriterijuose nurodyti investuotojai, projektų naudingumą palygintų ir siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl sklypo nuomos naudingesniam projektui teiktų Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 6. Įtvirtinama, kad rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo žemės nuomos sutartis bus susieta su Investicijų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta investicijų sutartimi – nutrūkus investicijų sutarčiai dėl investuotojo kaltės, atsiras pagrindas nutraukti ir žemės nuomos sutartį. Kartu numatoma, kad rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį nutraukus tuo pagrindu, jog dėl investuotojo kaltės buvo nutraukta Investicijų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta investicijų sutartis, žemės sklype esantys nebaigti statyti pastatai turi būti nugriauti investuotojo lėšomis ir patikėtiniui grąžinamas sutvarkytas valstybinės žemės sklypas, nebent investuotojas ir patikėtinis susitartų kitaip. 4.2. Pagrindinės Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Investicijų įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti: 1.
Numatomas teisinis pagrindas valstybei remti investicijas į rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus. 2. Investicijų įstatymo projekte numatomas investicijų į rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus skatinimo būdas (parama infrastruktūros vystymui). Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti naudą valstybei, Investicijų įstatymo projekte nustatomi investicinių projektų, kurie gali įsikurti rezervuotuose sklypuose, kriterijai - apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams, dėl kurių Investicijų įstatymo numatyta tvarka tarp privataus subjekto ir Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar savivaldybės vykdomosios institucijos yra sudaromos investicijų sutartys, ir kuriuos įgyvendinant bus pasiekti ne mažesni nei Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti kriterijai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgdama į investicijų projektu sukuriamų naujų darbo vietų skaičių, privačių kapitalo investicijų dydį, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų dalį, naujų darbo vietų darbo užmokesčio santykį su savivaldybės, kurioje įgyvendinamas investicijų projektas, darbo užmokesčiu, investicijų projekto įgyvendinimo vietą, įvertins privačių investicijų projekto naudingumą, apskaičiuos privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą ir juo remiantis nustatys ar tikslinga konkrečiam privačių investicijų projekto įgyvendinimui išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą. Papildomai pažymima, kad Investicijų įstatymo projekte kaip vienas iš investicinių projektų, kuriems galėtų būti nuomojami rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai, kriterijų yra nurodoma jų veiklos rūšis - apdirbamoji gamyba ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomoji veikla.
Apdirbamoji gamyba kaip skatintina investicijų sritis jau dabar yra įvardinta Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje, apibrėžiant stambių projektų sąvoką. Mokslinių tyrimų ar taikomoji veikla (EVRK 72) iš esmės yra prilyginama mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai ir yra ne kartą minima LRV programoje, pavyzdžiui, jos 129.2. punkte nurodoma, kad bus siekiama nuosekliai auginti investicijas į MTEP, ypač privačias. 3. Investicijų įstatymo projekte naudojamos apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos sąvokos turėtų būti suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1893/2006, nustatančiame statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (toliau – Reglamentas). Taip pat pažymima, kad Reglamento nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“. 4.3. Pagrindinės Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.
VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostatos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis papildoma 15 punktu, numatant, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį, jei pagal Žemės įstatymą priskiriama rezervuotiems investiciniams valstybinės žemės sklypams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Bendras poveikis valstybės finansams (valstybės ir savivaldybių biudžetams), taip pat valstybės ekonomikai bus teigiamas, nes valstybė rezervuoja investicinius valstybinės žemės sklypus stambiems projektams, ir kitiems apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos investicijų projektams, kurių Investicijų įstatymo numatyta tvarka su Vyriausybe, jos įgaliota institucija ar savivaldybe yra sudaromos investicijų sutartys. Praktika rodo, kad minėtų projektų ilgalaikio materialiojo turto vertė, tenkanti 1 ha naudojamos teritorijos, siekia nuo 3.38 mln. Eur/ha[¹¹] iki 4,5 mln. Eur/ha[¹²]. Priėmus įstatymų projektus bus stebima, ar sukurtas naujas teisinis mechanizmas yra efektyvus – kiek valstybinių žemės sklypų, tinkamų investicijų projektams vykdyti, bus rezervuojama, kaip bus keičiamasi informacija apie potencialius sklypus tarp valstybinių institucijų ir savivaldybių, kurie subjektai teiks siūlymus dėl sklypų rezervavimo, ar esamų finansinių priemonių užteks sklypų išvystymui, per kiek laiko rezervuotuose sklypuose įsikurs investuotojai ir kiti svarbūs rodikliai. Nustačius, kad teisinis mechanizmas turi būti tobulinamas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija imsis veiksmų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.
Poveikis administracinei naštai nenumatomas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektus poveikis kriminogeninei situacijai ir kovai su korupcija nenumatomas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Pakeitimai sudarys palankias sąlygas lengviau pritraukti didelės pridėtinės vertės investicinius projektus į Lietuvą ir ženkliai pagerins investicinę aplinką – išvystyta valstybinė žemė tokiems projektams galės būti suteikiama greičiau ir paprasčiau, bus užtikrinama didelių sklypų pasiūla. Rezervuotuose investiciniuose valstybinės žemės sklypuose įgyvendinti stambūs projektai ir kiti ekonominio naudingumo kriterijus atitinkantys investicijų projektai tiesiogiai ir netiesiogiai teigiamai paveiks Lietuvos Respublikos finansus ir ekonomiką: į Lietuvą bus pritraukiamos naujos privataus kapitalo investicijos, kuriamos naujos gerai apmokamos darbo vietos, bus didinamas Lietuvos žinomumas regione ir pasaulyje, bus kuriamos naujos vietinės tiekimo grandinės (multiplikatoriaus efektas), didės konkurencinė aplinka darbo rinkoje, dėl to bus sudarytos prielaidos augti vidutiniam darbo užmokesčiui ir bus prisidedama prie naujų darbo vietų kūrimo. Tokio reguliavimo sukūrimas taip pat padidintų Lietuvos Respublikos konkurencingumą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, suteiktų pranašumą pritraukiant naujas nacionalines ir užsienio investicijas į Lietuvą. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų bei atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektuose pateikiamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai numatomi įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės priimti:
1) nutarimą, nustatantį projekto naudingumo vertinimo tvarką (įgyvendinant Investicijų įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas). 2) nutarimą, nustatantį informacijos apie investicijoms tinkamus valstybinės žemės sklypus keitimosi tarp Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos, investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimo, rezervuotų investicinių žemės sklypų sąrašo sudarymo, viešinimo, keitimo ir administravimo tvarką (įgyvendinant Žemės įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatas).
Priėmus Įstatymo projektus iki 2023 m. gruodžio 31 d. reikės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1367 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo įgyvendinimo“. 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. 4) Infrastruktūros iki investuotojui suteikto sklypo ribų įrengimo ir (ar) sutvarkymo valstybės lėšomis tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 4-429 „ Dėl Infrastruktūros iki investuotojui suteikto sklypo ribų įrengimo ir (ar) sutvarkymo valstybės lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Rengiant Įstatymų projektus buvo gauti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ specialistų vertinimai ir išvados. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „investicijų skatinimas“, „investicijų projektas“, „rezervuotas investicinis valstybinės žemės sklypas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2021 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita. [²] Stambių projektų paraiškų statistika ir vieša informacija, skelbiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje. [³] https://www.ekvi.lt/publikacija/ukiu-veiklos-rezultatai-uadt-tyrimo-duomenys-2019 [⁴] 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-06-03 „Gerinti konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką“ aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 4-886 , pagrindimo 2 priedas. [⁵] VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2021 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita. [⁶] Ten pat. [⁷] Stambių projektų paraiškų statistika ir vieša informacija, skelbiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje. [⁸] Siekiant gauti valstybei svarbaus projekto ar regioninės svarbos projekto statusą, investuotojai privalo atskleisti valstybei detalią informaciją apie planuojamą veiklą ir jos rezultatus. Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr.
292, 147-151p. [⁹] Valstybei svarbaus projekto ar regioninės svarbos projekto suteikimo procesas gali trukti nuo kelių mėnesių iki daugiau nei metų. [¹⁰] Paskelbus valstybinės žemės aukcioną, tretieji asmenys gali dalyvauti aukcione vien tik siekdami iškreipti sklypo kainą ir tokiu būdu išvengti konkurencijos regione. [¹¹] VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2021 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita. [¹²] Stambių projektų paraiškų statistika ir vieša informacija, skelbiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje.
2023-10-23 Nr. XIVP-3158 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi Investicijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte siūloma nustatyti, kad Žemės įstatymo nustatyta tvarka valstybė rezervuoja investicinius valstybinės žemės sklypus apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams. Taigi, vertinamojoje projekto nuostatoje siūloma nustatyti kriterijų, kuriam esant, valstybinės žemės sklypai galėtų būti rezervuojami privačių investicijų projektams. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3156 3 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose taip pat siūloma nustatyti kriterijus, iš kurių bent vieną atitinkantis valstybinės žemės sklypas gali būti įtrauktas į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą, tačiau kriterijus, kad į sąrašą galėtų būti įtraukti tik tokie valstybinės žemės sklypai, kurie planuojami apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams, nėra nurodomas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo bei teisinio aiškumo, visi kriterijai, kuriais būtų vadovaujamasi valstybinės žemės sklypus įtraukiant į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą, neturėtų būti nustatyti projekto reg. Nr. XIVP-3156 3 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 13¹ straipsnyje. 2.
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte vartojama formuluotė pateikiant nuorodą „bus pasiekti ne mažesni nei šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti kriterijai“. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nėra nustatomi kokie nors kriterijai (šios dalies nuostata iki dvitaškio kalba apie investavimo skatinimo būdus), tačiau pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 13¹ straipsnyje nustatytus kriterijus. Siekiant teisinio aiškumo, aptariamą nuostatą siūlytina suformuluoti tiksliau. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte vartojama formuluotė „Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar institucijų nustatyta tvarka“ tikslintina pasirenkant nurodyti „Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka“, kadangi ši formuluotė apimtų ir tuos atvejus, jeigu Vyriausybė pasirinktų įgalioti vieną instituciją. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 3 straipsnio 2 daliai. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
2023-12-19 Nr. XIVP-3158(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
ekonomikos komitetas
įstatymo projekto nr. xivp-3158 2023-12-06 Nr. 108-P-55 2023-12-13
1Komiteto posėdyje 2023-12-06 dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius; Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja Rima Petkūnienė; patarėjai:
Darius Šaltmeris, Rasa Duburaitė, Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė; padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys (pasisakę nuotoliniame posėdyje):Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Karolis Žemaitis, VšĮ Investuok Lietuvoje Infrastruktūros sprendimų komandos vadovė Virginija Gelžinytė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministrė Monika Juodvalkė, Lietuvos savivaldybių asociacijos Patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė. Komiteto posėdyje 2023-12-13 dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius; Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja Rima Petkūnienė; patarėjai:
Darius Šaltmeris, Rasa Duburaitė, Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė; padėjėja Zita Jodkonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
114 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi Investicijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies
rezervuoja investicinius valstybinės žemės sklypus apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams. Taigi, vertinamojoje projekto nuostatoje siūloma nustatyti kriterijų, kuriam esant, valstybinės žemės sklypai galėtų būti rezervuojami privačių investicijų projektams. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3156 3 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 13¹ straipsnio
vieną atitinkantis valstybinės žemės sklypas gali būti įtrauktas į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą, tačiau kriterijus, kad į sąrašą galėtų būti įtraukti tik tokie valstybinės žemės sklypai, kurie planuojami apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams, nėra nurodomas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo bei teisinio aiškumo, visi kriterijai, kuriais būtų vadovaujamasi valstybinės žemės sklypus įtraukiant į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą, neturėtų būti nustatyti projekto reg. Nr. XIVP-3156 3 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 13¹straipsnyje. Pritarti Projekto 2 straipsnio
reg. Nr. XIVP-3156 3 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalį. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas
114 Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo
pasiekti ne mažesni nei šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti kriterijai“. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nėra nustatomi kokie nors kriterijai (šios dalies nuostata iki dvitaškio kalba apie investavimo skatinimo būdus), tačiau pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 13¹ straipsnyje nustatytus kriterijus. Siekiant teisinio aiškumo, aptariamą nuostatą siūlytina suformuluoti tiksliau. Pritarti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punktas patikslinamas taip:
„14) Žemės įstatymo nustatyta tvarka valstybė rezervuoja
investicinius valstybinės žemės sklypus apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams, dėl kurių šio įstatymo nustatyta tvarka tarp privataus subjekto ir Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar savivaldybės yra sudaromos investicijų sutartys ir kuriuos įgyvendinant bus pasiekti ne mažesni negu šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti privačių investicijų, kuriamų darbo vietų, jų išlaikymo ir mokamo darbo užmokesčio kriterijai. <...>“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
114 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
įgaliotos institucijos ar institucijų nustatyta tvarka“ tikslintina pasirenkant nurodyti „Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka“, kadangi ši formuluotė apimtų ir tuos atvejus, jeigu Vyriausybė pasirinktų įgalioti vieną instituciją. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 3 straipsnio 2 daliai. Pritarti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkto ir projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas patikslinti. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
114 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvoje būtų rezervuojami žemės sklypai stambiems investiciniams projektams. Ši papildoma priemonė sveikintina, tačiau tarp vertinimo kriterijų nėra niekaip atsižvelgiama į tai, kokį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai generuojama tarša gali daryti įgyvendinamas projektas. Šiuo metu siūlomoje Įstatymo projekto redakcijoje nėra numatoma vertinimo kriterijų, kurie galėtų padėti valdyti rizikas, susijusias su taršių, neigiamą poveikį aplinkai ir aplinkinių gyventojų sveikatai darančių projektų atėjimu į šalį. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva jau šiandien neįgyvendina visų šaliai keliamų taršos mažinimo tikslų – pavyzdžiui, dėl nepasiektų oro taršos mažinimo tikslų prieš Lietuvą šiemet jau pradėta ES teisės pažeidimo procedūra. Lietuva nesugebėjo tinkamai įgyvendinti savo įsipareigojimų dėl oro teršalų kiekio mažinimo, kaip reikalaujama pagal Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų direktyvą. Tai aiškiai atkreipia dėmesį, kad Lietuva turi imtis priemonių vertinti naujų investicinių projektų poveikį aplinkai, generuojamą taršą ar galimą žalą ir nesudaryti sąlygų Lietuvoje kurtis papildomiems ateities taršos šaltiniams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostata, kad apskaičiuojant kvalifikacinį balą būtų vertinama privataus investicinio projekto atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, pagal kurį vertinamas projekto poveikis klimato kaitai, paviršinių vandenų taršai, žiedinei ekonomikai ir kt. svarbiems aplinkos rodikliams.
Reikšmingos žalos nedarymo principas numatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852 2020 m. birželio 18 d. dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088[¹]. Pasiūlymas:
straipsnis, 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
„14) Žemės įstatymo nustatyta tvarka valstybė
rezervuoja investicinius valstybinės žemės sklypus apdirbamosios gamybos ir
(ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams, dėl kurių šio įstatymo nustatyta tvarka tarp privataus subjekto ir Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar savivaldybės yra sudaromos investicijų sutartys ir kuriuos įgyvendinant bus pasiekti ne mažesni nei šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti kriterijai.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar institucijų nustatyta tvarka, įvertinusi privačių investicijų projektu sukuriamų naujų darbo vietų skaičių, privačių kapitalo investicijų dydį, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų dalį, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Valstybės duomenų agentūros skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas privačių investicijų projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, privačių investicijų projekto įgyvendinimo vietą, privačių investicijų projekto atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principui, apskaičiuoja privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą ir priima sprendimą dėl privačių investicijų projekto naudingumo, kuriuo remiantis teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projekto įgyvendinimui išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą.“ Pritarti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas patikslinti taip:
„14) <...> Lietuvos Respublikos ekonomikos ir
inovacijų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, įvertinusi privačių investicijų projektu sukuriamų naujų darbo vietų skaičių, privačių kapitalo investicijų dydį, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų dalį, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Valstybės duomenų agentūros skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas privačių investicijų projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, privačių investicijų projekto įgyvendinimo vietą, privačių investicijų projekto atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principui, apskaičiuoja privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą ir priima sprendimą dėl privačių investicijų projekto naudingumo, kuriuo remiantis teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projektui įgyvendinti išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą.“ 6.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar institucijų nustatyta tvarka, įvertinusi privačių investicijų projektu sukuriamų naujų darbo vietų skaičių, privačių kapitalo investicijų dydį, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų dalį, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Valstybės duomenų agentūros skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas privačių investicijų projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, privačių investicijų projekto įgyvendinimo vietą, privačių investicijų projekto atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principui, apskaičiuoja privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą ir priima sprendimą dėl privačių investicijų projekto naudingumo, kuriuo remiantis teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projekto įgyvendinimui išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą.“ Pritarti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas patikslinti taip:
„14) <...> Lietuvos Respublikos ekonomikos ir
inovacijų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, įvertinusi privačių investicijų projektu sukuriamų naujų darbo vietų skaičių, privačių kapitalo investicijų dydį, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų dalį, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Valstybės duomenų agentūros skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas privačių investicijų projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, privačių investicijų projekto įgyvendinimo vietą, privačių investicijų projekto atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principui, apskaičiuoja privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą ir priima sprendimą dėl privačių investicijų projekto naudingumo, kuriuo remiantis teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projektui įgyvendinti išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nėra.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2023-12-13 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės priimti įgyvendinamuosius šio projekto teisės aktus, siūloma nukelti projektų įsigaliojimą į 2024 m. liepos 1 d. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, projekto 5 straipsnį patikslinti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnį ir 5 šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja
įgaliotos institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Bagdonas, Deividas Labanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė