Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 8 straipsnio redakcija:
„8 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Savivaldybėms, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, taip pat gali būti perduoti laikinai, iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, bet ne ilgiau nei iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo rezervacijos termino pabaigos, neatlygintinai naudotis rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir (ar) investiciniam valstybinės žemės sklypui vystyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 38 punkto pagrindu. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
Kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. 3. Valstybinės žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda:
1) savivaldybė – kai valstybinės žemės sklypai perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės meras (toliau – meras) arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;
2) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais.
Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. 4. Valstybinės žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. 5. Valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. 6. Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims. 7. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą.
Kriterijus, taikomus valstybinės žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, panaudai, nustato Vyriausybė valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisyklėse. 8. Jeigu perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju. 9. Savivaldybėms perdavus neatlygintinai naudotis (suteikus panaudai) joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.“
2Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 9 straipsnio redakcija:
„9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas
1Valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:
1) savivaldybė – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms.
Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
3) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. 2. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą. 3. Valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.
Visais kitais atvejais valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą. 4. Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės žemės sklypas šio įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra siūlomas įtraukti į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą ir patenka į Nacionalinės žemės tarnybos su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija suderintas teritorijas, valstybinės žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas arba atnaujinamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar institucijų nustatyta tvarka, gavus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sutikimą. 5. Valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 ir 23 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės žemės išnuomojimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. 6. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.
Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, taip pat Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;
4) šio straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;
6) ji reikalinga valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Investicijų įstatymo nustatytais atvejais;
7) ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams;
8) ji šio Įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta tvarka yra reikalinga Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytiems privačių investicijų projektams įgyvendinti. 7.
7Laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.
Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. 8. Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi:
1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti;
2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų. 9. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukciono būdu. 10. Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti, tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka. 11.
11Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinės žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai, nustato Vyriausybė valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisyklėse. 12. Savivaldybėms išnuomojus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad valstybinės žemės nuomininkas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus. 13. Valstybinė miško žemė išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai vykdyti. 14. Be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. 15. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. 16.
16Valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai vykdyti, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka naudoti žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius ir ertmes, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė. 17. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime. Rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis galioja tol, kol galioja Investicijų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta investicijų sutartis. Dėl investuotojo kaltės nutraukus Investicijų įstatymo nustatyta tvarka sudarytą investicijų sutartį, rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis laikoma nutrūkusia. Šiuo atveju žemės sklype esantys investuotojo nebaigti statiniai, išskyrus inžinerinę savivaldybės infrastruktūrą, turi būti nugriauti investuotojo lėšomis ir valstybinės žemės patikėtiniui grąžintas sutvarkytas valstybinės žemės sklypas.
Šis reikalavimas netaikomas, kai rezervuotas investicinis valstybinės žemės sklypas su nebaigtais statiniai, išskyrus inžinerinę savivaldybės infrastruktūrą, gali būti išnuomojamas kitam investuotojui ir Investicijų įstatymo nustatyta tvarka sudarytoje ir nutrauktoje investicijų sutartyje buvo išreikštas investuotojo sutikimas dėl statinių perdavimo ar perleidimo kitam investuotojui. Apie investicijų sutarties nutraukimą investicijų sutartį su investuotoju sudariusi institucija investicijų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais privalo pranešti Nacionalinei žemės tarnybai ir investuotojui. 18. Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę. 19.
19Laikoma, kad pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai eksploatuojami tie patys žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai, jeigu jiems eksploatuoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pritaikyti neatliekami statybos darbai, išskyrus paprastąjį ar kapitalinį remontą, nekeičiant statinio matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), taip pat keičiama statinio ar įrenginio paskirtis, tačiau statinys ar įrenginys nerekonstruojami, nestatomi nauji statiniai ar įrenginiai. Kai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype numatoma statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, papildomai už teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės sklypo nuomininkas turi sumokėti į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą pinigų sumą. 20.
20Per 2 metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo valstybinės žemės sklypo nuomininkui nepradėjus naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ir įrenginių rekonstravimo ir valstybinės žemės sklypo nuomotojui nustačius, kad valstybinės žemės sklype yra eksploatuojami esami statiniai ar įrenginiai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės sklypo nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienais metais iki pranešimo apie naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo pradžią pateikimo dienos. 21. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, kai per 2 metus valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. 22. Jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą.
Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais. 23. Žemės ūkio paskirties rezervuotas investicinis valstybinės žemės sklypas ar jo dalis iki jo perdavimo neatlygintinai naudotis savivaldybėms šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka arba iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu jos nustatyta tvarka suderinus su Ekonomikos ir inovacijų ministerija gali būti suteiktas laikinai atlygintinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės naudotojui, su kuriuo iki žemės ūkio paskirties žemės sklypo rezervavimo buvo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas), kurios terminas nebuvo pratęstas. Jeigu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas iki jo įtraukimo į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą nebuvo naudojamas, jis gali būti suteikiamas laikinai atlygintinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu jos nustatyta tvarka suderinus su Ekonomikos ir inovacijų ministerija pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytą eiliškumą. 24. Išsinuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytiems privačių investicijų projektams įgyvendinti šia eilės tvarka pirmumo teisę turi:
1) stambų projektą įgyvendinsiantis investuotojas.
Jeigu rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą pageidauja išsinuomoti keli stambius projektus įgyvendinsiantys investuotojai, žemės sklypas išnuomojamas stambaus projekto, kurio kvalifikacinis balas pagal Investicijų įstatymo 15⁴ straipsnio 3 dalies 4 punktą yra aukštesnis, įgyvendinimui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vadovaudamasi Investicijų įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, apskaičiuoja stambaus projekto kvalifikacinį balą ir teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projekto įgyvendinimui išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą;
2) investuotojas, įgyvendinsiantis naudingesnį apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vadovaudamasi Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta tvarka, apskaičiuoja privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą, priima sprendimą dėl projektų naudingumo ir teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projekto įgyvendinimui išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ar institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3157(2) lyginamasis variantas
ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1311 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2115 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. 2024 m. liepos sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 8 straipsnio redakcija:
„8 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Savivaldybėms, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, taip pat gali būti perduoti laikinai, iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, bet ne ilgiau negu iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo rezervacijos termino pabaigos, neatlygintinai naudotis rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir (ar) investiciniam valstybinės žemės sklypui vystyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 38 punkto pagrindu. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
Kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. 3. Valstybinės žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda:
1) savivaldybių tarybos – kai valstybinės žemės sklypai perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės meras (toliau – meras) arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais.
Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas, administracijos padalinio vadovas vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas. 4. Valstybinės žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. 5. Valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. 6. Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims. 7. Savivaldybės, sudariusios panaudos sandorį, dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 36² straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, šio įstatymo 36² straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo.
Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. 8. Jeigu perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju. 9. Savivaldybėms perdavus neatlygintinai naudotis (suteikus panaudai) joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.“.“.“
3Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. 2024 m. liepos sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 9 straipsnio redakcija:
„9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas
1.
Valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:
1) savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
3) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas, administracijos padalinio vadovas vadovaujamas pareigas einantis, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas. 2. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Valstybinės žemės nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, valstybinės žemės nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą. 3. Valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai.
Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą. 4. Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės žemės sklypas šio įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra siūlomas įtraukti į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą ir patenka į Nacionalinės žemės tarnybos su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija suderintas teritorijas, tokio valstybinės žemės sklypo nuomos terminas gali būti pratęsiamas arba nauja valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, gavus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sutikimą. 5. Valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse ir 28 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinė žemė aukciono būdu ir be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka. 6.
6Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus šio straipsnio 2423 ir 2425 dalyse nustatytus nurodytus atvejus. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.
Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, taip pat Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;
4) šio straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio neviršijantys žemės plotai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;
6) ji reikalinga valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Investicijų įstatymo nustatytais atvejais;
7) ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams;
8) ji yra reikalinga Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms ir įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
9) ji šio įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta tvarka yra reikalinga Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytiems privačių investicijų projektams įgyvendinti;
10) valstybinė žemė be aukciono gali būti nuomojama ir kitais šiame įstatyme nustatytais atvejais.
Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, taip pat Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;
4) šio straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio neviršijantys žemės plotai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;
6) ji reikalinga valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Investicijų įstatymo nustatytais atvejais;
7) ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams;
8) ji yra reikalinga Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms ir įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
9) ji šio įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta tvarka yra reikalinga Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytiems privačių investicijų projektams įgyvendinti;
10) valstybinė žemė be aukciono gali būti nuomojama ir kitais šiame įstatyme nustatytais atvejais. 7.
7Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Išnuomojamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas nuomotojo sprendimu, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys. Laikoma, kad įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, jeigu šio žemės ploto plotis bet kuriame taške neviršija 10 metrų. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro griovys. Įsiterpusiame žemės plote suformuojamas žemės sklypas (-ai), kuris (-ie) išnuomojamas (-i) besiribojančio žemės sklypo nuomininkui ir privalomai sujungiamas su pagrindiniu besiribojančiu žemės sklypu. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir išnuomojimo tvarką nustato Vyriausybė. 8. Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono.
Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi:
1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti;
2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų. 9. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kai yra keli išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidaujantys asmenys, nenurodyti šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukciono būdu. 10. Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti, tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka. 11.
11Savivaldybės, sudariusios valstybinės žemės nuomos sutartį dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 36² straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, šio įstatymo 36² straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. 12. Savivaldybėms išnuomojus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad valstybinės žemės nuomininkas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus. 13. Valstybinė miško žemė išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai vykdyti. 14. Be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. 15. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta valstybinės žemės nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. 16.
16Valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai vykdyti nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka naudoti žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius ir ertmes, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Jeigu išnuomojamas valstybinės žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, ar potencialioje buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje, valstybinės žemės nuomininkas, vykdydamas veiklą šiame sklype, įsipareigoja vadovautis Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis dėl saugomų rūšių bei Europos bendrijos svarbos rūšių ir buveinių apsaugos, taip pat kartu su saugomų teritorijų politiką įgyvendinančia ar už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga institucija apsaugos sutartimi suderinti šių gamtos vertybių apsaugos ir tvarkymo režimą. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė. 17.
17Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu:
1) valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos;
2) valstybinės žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio straipsnio 25 26 dalyje ir šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytus nurodytus atvejus, ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytu nurodytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime;
3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti šio straipsnio 26 25 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio.
Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė.
Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl statinių ar įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu;
4) valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, ar valstybinės žemės nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jeigu joje nebuvo numatyta galimybė statyti, ar valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju valstybinės žemės nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jeigu per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo.
Valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype sunaikinti visi statiniai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip pagrindiniai daiktai, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, ar valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama prieš terminą. 18. Rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis galioja tol, kol galioja Investicijų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta investicijų sutartis. Dėl investuotojo kaltės nutraukus Investicijų įstatymo nustatyta tvarka sudarytą investicijų sutartį, rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis laikoma nutrūkusia. Šiuo atveju žemės sklype esantys investuotojo nebaigti statiniai, išskyrus inžinerinę savivaldybės infrastruktūrą, turi būti nugriauti investuotojo lėšomis ir valstybinės žemės patikėtiniui grąžintas sutvarkytas valstybinės žemės sklypas. Šis reikalavimas netaikomas, kai rezervuotas investicinis valstybinės žemės sklypas su nebaigtais statiniais, išskyrus inžinerinę savivaldybės infrastruktūrą, gali būti išnuomojamas kitam investuotojui ir Investicijų įstatymo nustatyta tvarka sudarytoje ir nutrauktoje investicijų sutartyje buvo išreikštas investuotojo sutikimas dėl statinių perdavimo ar perleidimo kitam investuotojui.
Apie investicijų sutarties nutraukimą investicijų sutartį su investuotoju sudariusi institucija investicijų sutartyje nustatyta tvarka per 10 darbo dienų nuo investicijų sutarties nutraukimo dienos privalo pranešti Nacionalinei žemės tarnybai ir investuotojui. 18 19. Laikoma, kad pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai eksploatuojamų žemės sklype esančių statinių ar įrenginių matmenys nepakito, jeigu jiems eksploatuoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą neatliekami statybos darbai, išskyrus paprastąjį ar kapitalinį remontą, arba keičiama statinio paskirtis. Kai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype numatoma statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, papildomai už galimybę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius valstybinės žemės nuomininkas turi sumokėti į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą pinigų sumą. 19 20.
19 20. Per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo valstybinės žemės nuomininkui nepradėjus naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ir įrenginių rekonstravimo ir valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad valstybinės žemės sklype yra eksploatuojami esami statiniai ar įrenginiai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienais metais iki pranešimo apie naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo pradžią pateikimo dienos. 20 21. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, kai per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo dienos valstybinės žemės sklypas nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. 21 22.
21 22. Jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais. 22 23. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 25 24 dalyje nustatytus atvejus. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki bus pateiktas šis dokumentas arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. 23 24.
23 24. Valstybinės žemės nuomotojas be aukciono išnuomoja valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik sunykę statiniai, jeigu statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, ekstremaliojo įvykio), šiuo atveju nuomojamo valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydis nustatomas pagal statinių duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, iki bus pateiktas šis dokumentas, arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. 24 25. Žemės sklypai neformuojami:
1) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti;
2) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems apleistiems ir (ar) neprižiūrimiems (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą ir (ar) neprižiūrimą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą) statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti.
Šioje dalyje nurodyti statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę. 25 26. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos pateikti dokumentą apie statinio paskirties atitiktį valstybinės žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir (ar) naudojimo būdui.
Nepateikus šio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki šio dokumento arba prašymo valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pateikimo dienos. 26 27. Valstybinė ne miško žemė, apaugusi medžių savaiminukais, žemės ūkio veiklai nenuomojama. 28. Žemės ūkio paskirties rezervuotas investicinis valstybinės žemės sklypas ar jo dalis iki jo perdavimo neatlygintinai naudotis savivaldybėms šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka arba iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto, vadovaujamas pareigas einančio, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka suderinus su Ekonomikos ir inovacijų ministerija gali būti suteiktas laikinai atlygintinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės naudotojui, su kuriuo iki valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rezervavimo buvo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas), kurios (-io) terminas nebuvo pratęstas.
Jeigu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas iki jo įtraukimo į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą nebuvo naudojamas, jis gali būti suteikiamas laikinai atlygintinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto, vadovaujamas pareigas einančio, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka suderinus su Ekonomikos ir inovacijų ministerija pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytą eiliškumą. 29. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį su investuotoju sudaro po to, kai yra sudaryta privataus subjekto ir Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar savivaldybės investicijų sutartis ir yra gautas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą vadovaujantis Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta tvarka.
Išsinuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytiems privačių investicijų projektams įgyvendinti šia eilės tvarka pirmumo teisę turi:
1) stambų projektą įgyvendinsiantis investuotojas. Jeigu rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą pageidauja išsinuomoti keli stambius projektus įgyvendinsiantys investuotojai, žemės sklypas išnuomojamas stambiam projektui, kurio kvalifikacinis balas pagal Investicijų įstatymo 15⁴ straipsnio 3 dalies 4 punktą yra aukštesnis, įgyvendinti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vadovaudamasi Investicijų įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, apskaičiuoja stambaus projekto kvalifikacinį balą ir teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projekto įgyvendinimui išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą;
2) investuotojas, įgyvendinsiantis naudingesnį apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vadovaudamasi Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta tvarka, apskaičiuoja privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą, priima sprendimą dėl projektų naudingumo ir teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projekto įgyvendinimui išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą“.“.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1311 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatyMO PROJEKTŲ
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – LRV programa), keliamus tikslus. Vienas iš Aštuonioliktosios Vyriausybės siekių yra investicijos regionuose – glaudžiai bendradarbiauti su vietos savivalda ir atliekant reikiamus teisinio reguliavimo pakeitimus, pritraukti papildomų investicijų į regionus. Pirmiausia reikia pažymėti, kad valstybė turėtų planuoti dalį turimos valstybinės žemės skirti investicijų pritraukimui, nes toks valstybinės žemės panaudojimas yra labai efektyvus. Kaip rodo LEZ praktika, LEZ teritorijoje veiklą vykdančių įmonių ilgalaikio materialiojo turto vertė, tenkanti 1 ha naudojamos teritorijos, siekia net 3.38 mln. Eur/ha[¹].
Eur/ha[¹]. Stambių projektų statistika dar aukštesnė - 9 iš 11 stambių projektų bus įgyvendinami ne LEZ teritorijoje, tokie projektai bendrai įsipareigojo investuoti beveik 612 mln. Eur, o jų investicija į 1 ha vidutiniškai siekia 4,5 mln. Eur/ha[²]. Palyginimui galima remtis bendrosios žemės ūkio produkcijos 1 ha rodikliu, kuris siekia tik apie 1000 Eur/ha[³]. Siekiant pritraukti naujas investicijas į Lietuvą, valstybės galimybė pasiūlyti projekto įgyvendinimui paruoštą žemės sklypą yra viena esminių sąlygų, lemiančių investuotojo sprendimą dėl projekto įgyvendinimo valstybės pasirinkimo. Tačiau išvystytų sklypų pasiūla Lietuvoje neatitinka paklausos prognozių, o laisvų didelių sklypų iš viso nėra. Tokia išvada daroma remiantis šiais duomenimis: · prognozuojamas pramoninei veiklai vykdyti tinkamų sklypų poreikis iki 2030 m. yra 1300 ha[⁴]; · iš anksto paruoštus laisvus žemės sklypus investuotojams šiuo metu gali pasiūlyti laisvosios ekonominės zonos (toliau – LEZ) – likusi laisva teritorija LEZ sudaro apie 700 ha (mažiau nei pusė prognozuojamo poreikio), iš jų visiškai išvystyta teritorija – apie 190 ha[⁵]; · prognozuojamos didelių sklypų paklausos artimiausiu metu LEZ patenkinti negalės – LEZ‘uose egzistuoja tik du išvystyti sklypai, didesni nei 15 ha, o 20 ha ir didesnių plotų LEZ pasiūlyti negali[⁶]. Pavyzdžiui, 4 iš Lietuvoje įsikūrusių stambių projektų savo veiklą vykdys didesnėje nei 30 ha teritorijoje. Šie projektai bendrai įsipareigojo investuoti apie 387 mln. Eur ir sukurti apie 1600 naujų darbo vietų[⁷]. Tokie ir panašūs stambūs Projektai šiuo metu LEZ įsikurti negalėtų, todėl reikalingi papildomi išvystyti valstybinės žemės sklypai. Be to, šiuo metu esami teisiniai žemės sklypų suteikimo potencialiam investuotojui mechanizmai neleidžia Lietuvai efektyviai konkuruoti su kitomis pasaulio valstybėmis.
Svarbu pažymėti, kad investuotojų investicijų projekto įgyvendinimo valstybės atranka yra visiškai konfidenciali, o terminas, per kurį valstybė gali investuotojui pasiūlyti išvystytą žemės sklypą, yra viena esminių investuotojo sprendimą lemiančių sąlygų. Tačiau Lietuvoje taikomi valstybinės žemės nuomos be aukciono (pavyzdžiui, suteikus projektui valstybinės ar regioninės svarbos statusą) ar aukciono tvarka (atsižvelgiant tik į didžiausią pasiūlytą kainą) mechanizmai neatitinka investuotojų poreikių investicijų projekto įgyvendinimo valstybės atrankos etapuose, nes neužtikrina investuotojo informacijos konfidencialumo[⁸], žemės suteikimo procesai trunka ilgai[⁹] bei galiausiai negarantuoja, kad investicijų projektui tinkamas žemės sklypas bus išnuomotas investuotojui[¹⁰]. Dėl šių rizikų kovą dėl investicijų projektų Lietuva dažnai pralaimi dar pradiniuose etapuose. Dėl paminėtų priežasčių, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, parengė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo projektus, kuriaissiekiama įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus – sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, užtikrinantį išvystytų didelių valstybinės žemės sklypų (teritorijų) pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti ir palengvinti bei pagreitinti tolesnį valstybinės žemės sklypų pasiūlos procesą, gavus konkretaus investuotojo užklausą, t. y. sudarant galimybę investuotojui rinktis iš konkrečių rezervuotų valstybinės žemės sklypų sąrašo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. 3.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau jame nėra apibrėžta rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo sąvoka, jo rezervavimo tvarka, taip net nėra numatyta, kad savivaldybėms gali būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir (ar) žemės sklypui vystyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 38 punkto pagrindu. Minėto Žemės įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada valstybinė žemė išnuomojama be aukciono. Taip pat reglamentuojami valstybinės žemės išnuomojimo terminai, pirmumo teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, kiti žemės tvarkymo ir administravimo aspektai. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas nustato esmines investavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms, taip pat nustato, kada ir kokiais būdais valstybė remia investicijas. Tačiau šis įstatymas nenumato galimybės remti investicijas į rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus, jame nėra specialių nuostatų, numatančių kriterijus investiciniams projektams, kurie galėtų būti įgyvendinti rezervuotuose investiciniuose valstybinės žemės sklypuose. Šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. Pagrindinės Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 2, 3 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projekto, taip pat ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Žemės įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti:
1Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant užsienio investicijas, siūloma sukurti naują efektyvų valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, kuris leistų rezervuoti valstybinės žemės sklypus, tinkamus privačių investicijų projektams įgyvendinti, dar nesant potencialaus investuotojo. Šiam tikslui pasiekti Žemės įstatymo projekte įtvirtinama nauja rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo sąvoka, kuria nustatoma, kad tai Žemės įstatymo nustatyta tvarka rezervuotas, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis, investicinis žemės sklypas, esantis ne miestų ir miestelių teritorijoje. Minėtame įstatymo projekte taip pat numatoma rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų nuoma be aukciono. Projekte nurodomos ir pagrindinės procese dalyvaujančios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija (funkcijos, susijusios su investicinių sutarčių sudarymu ir investicinių projektų vertinimu) ir Nacionalinė žemės tarnyba (funkcijos, susijusios su valstybinės žemės rezervavimu, nuoma, panauda, laikinu naudojimu). 2. Pagal projektą būtų galima rezervuoti ne miestų ir miestelių teritorijose esančius laisvus valstybinės žemės sklypus arba tuos sklypus, kurių nuomos ar panaudos sutartys baigia galioti. Informacija apie tokius sklypus tarpusavyje keistųsi Nacionalinė žemės tarnyba ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. 3.
3Taip pat numatoma, kad investiciniai valstybinės žemės sklypai, esantys ne miestų ir miestelių teritorijose, gali būti įtraukti į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą, jeigu jie atitinka bent vieną iš kriterijų, kurie numatomi Žemės įstatymo projekte. Siūlymą rezervuoti tokius sklypus galės teikti Ekonomikos ir inovacijų ministerija arba savivaldybė, kurios teritorijoje sklypas yra. Sprendimą dėl investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimo priims Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. 4. Žemės ūkio paskirties valstybinis žemės sklypas pagal projekto nuostatas net ir po jo rezervacijos galės būti laikinai naudojamas pagal paskirtį (t. y. žemės ūkio veiklai vykdyti) iki kol sklype bus būtina atlikti sklypo vystymo darbus (tokiu atveju sklypas panaudos pagrindu būtų perduotas savivaldybei, kuri atliktų darbus) arba kol bus išduotas statybos leidimas, reikalingas investicijų projekto vykdymui. Tokiu reguliavimu yra siekiama išvengti sklypo dirvonavimo jo rezervacijos laikotarpiu. 4. Siekiant sudaryti sąlygas vystyti investicinį valstybinės žemės sklypą iki investuotojo atėjimo, suteikiama teisė perduoti savivaldybėms laikinai neatlygintinai naudotis rezervuotu investiciniu valstybinės žemės sklypu infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir (ar) investiciniam valstybinės žemės sklypui vystyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 38 punkto pagrindu. 5. Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti naudą valstybeirezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai galės būti išnuomojami tik investuotojams, kurie su Vyriausybe, jos įgaliota institucija ar savivaldybe bus sudarę investicijų sutartį.
Jei į vieno rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomą pretenduotų keli investuotojai, projekte nustatoma ir sklypo nuomos prioriteto tvarka:
a) stambų projektą įgyvendinsiantiems investuotojams, atitinkantiems Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje numatytus reikalavimus; b)kitiems apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos investicijų projektams, atitinkantiems Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytus kriterijus. Tuo atveju, jei į vieno rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomą pretenduotų keli a) ar b) kriterijuose nurodyti investuotojai, projektų naudingumą palygintų ir siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl sklypo nuomos naudingesniam projektui teiktų Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 6. Įtvirtinama, kad rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo žemės nuomos sutartis bus susieta su Investicijų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta investicijų sutartimi – nutrūkus investicijų sutarčiai dėl investuotojo kaltės, atsiras pagrindas nutraukti ir žemės nuomos sutartį. Kartu numatoma, kad rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį nutraukus tuo pagrindu, jog dėl investuotojo kaltės buvo nutraukta Investicijų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta investicijų sutartis, žemės sklype esantys nebaigti statyti pastatai turi būti nugriauti investuotojo lėšomis ir patikėtiniui grąžinamas sutvarkytas valstybinės žemės sklypas, nebent investuotojas ir patikėtinis susitartų kitaip. 4.2. Pagrindinės Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Investicijų įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti: 1.
Numatomas teisinis pagrindas valstybei remti investicijas į rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus. 2. Investicijų įstatymo projekte numatomas investicijų į rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus skatinimo būdas (parama infrastruktūros vystymui). Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti naudą valstybei, Investicijų įstatymo projekte nustatomi investicinių projektų, kurie gali įsikurti rezervuotuose sklypuose, kriterijai - apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams, dėl kurių Investicijų įstatymo numatyta tvarka tarp privataus subjekto ir Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar savivaldybės vykdomosios institucijos yra sudaromos investicijų sutartys, ir kuriuos įgyvendinant bus pasiekti ne mažesni nei Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti kriterijai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgdama į investicijų projektu sukuriamų naujų darbo vietų skaičių, privačių kapitalo investicijų dydį, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų dalį, naujų darbo vietų darbo užmokesčio santykį su savivaldybės, kurioje įgyvendinamas investicijų projektas, darbo užmokesčiu, investicijų projekto įgyvendinimo vietą, įvertins privačių investicijų projekto naudingumą, apskaičiuos privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą ir juo remiantis nustatys ar tikslinga konkrečiam privačių investicijų projekto įgyvendinimui išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą. Papildomai pažymima, kad Investicijų įstatymo projekte kaip vienas iš investicinių projektų, kuriems galėtų būti nuomojami rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai, kriterijų yra nurodoma jų veiklos rūšis - apdirbamoji gamyba ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomoji veikla.
Apdirbamoji gamyba kaip skatintina investicijų sritis jau dabar yra įvardinta Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje, apibrėžiant stambių projektų sąvoką. Mokslinių tyrimų ar taikomoji veikla (EVRK 72) iš esmės yra prilyginama mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai ir yra ne kartą minima LRV programoje, pavyzdžiui, jos 129.2. punkte nurodoma, kad bus siekiama nuosekliai auginti investicijas į MTEP, ypač privačias. 3. Investicijų įstatymo projekte naudojamos apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos sąvokos turėtų būti suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1893/2006, nustatančiame statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (toliau – Reglamentas). Taip pat pažymima, kad Reglamento nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“. 4.3. Pagrindinės Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.
VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostatos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis papildoma 15 punktu, numatant, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį, jei pagal Žemės įstatymą priskiriama rezervuotiems investiciniams valstybinės žemės sklypams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Bendras poveikis valstybės finansams (valstybės ir savivaldybių biudžetams), taip pat valstybės ekonomikai bus teigiamas, nes valstybė rezervuoja investicinius valstybinės žemės sklypus stambiems projektams, ir kitiems apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos investicijų projektams, kurių Investicijų įstatymo numatyta tvarka su Vyriausybe, jos įgaliota institucija ar savivaldybe yra sudaromos investicijų sutartys. Praktika rodo, kad minėtų projektų ilgalaikio materialiojo turto vertė, tenkanti 1 ha naudojamos teritorijos, siekia nuo 3.38 mln. Eur/ha[¹¹] iki 4,5 mln. Eur/ha[¹²]. Priėmus įstatymų projektus bus stebima, ar sukurtas naujas teisinis mechanizmas yra efektyvus – kiek valstybinių žemės sklypų, tinkamų investicijų projektams vykdyti, bus rezervuojama, kaip bus keičiamasi informacija apie potencialius sklypus tarp valstybinių institucijų ir savivaldybių, kurie subjektai teiks siūlymus dėl sklypų rezervavimo, ar esamų finansinių priemonių užteks sklypų išvystymui, per kiek laiko rezervuotuose sklypuose įsikurs investuotojai ir kiti svarbūs rodikliai. Nustačius, kad teisinis mechanizmas turi būti tobulinamas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija imsis veiksmų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.
Poveikis administracinei naštai nenumatomas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektus poveikis kriminogeninei situacijai ir kovai su korupcija nenumatomas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Pakeitimai sudarys palankias sąlygas lengviau pritraukti didelės pridėtinės vertės investicinius projektus į Lietuvą ir ženkliai pagerins investicinę aplinką – išvystyta valstybinė žemė tokiems projektams galės būti suteikiama greičiau ir paprasčiau, bus užtikrinama didelių sklypų pasiūla. Rezervuotuose investiciniuose valstybinės žemės sklypuose įgyvendinti stambūs projektai ir kiti ekonominio naudingumo kriterijus atitinkantys investicijų projektai tiesiogiai ir netiesiogiai teigiamai paveiks Lietuvos Respublikos finansus ir ekonomiką: į Lietuvą bus pritraukiamos naujos privataus kapitalo investicijos, kuriamos naujos gerai apmokamos darbo vietos, bus didinamas Lietuvos žinomumas regione ir pasaulyje, bus kuriamos naujos vietinės tiekimo grandinės (multiplikatoriaus efektas), didės konkurencinė aplinka darbo rinkoje, dėl to bus sudarytos prielaidos augti vidutiniam darbo užmokesčiui ir bus prisidedama prie naujų darbo vietų kūrimo. Tokio reguliavimo sukūrimas taip pat padidintų Lietuvos Respublikos konkurencingumą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, suteiktų pranašumą pritraukiant naujas nacionalines ir užsienio investicijas į Lietuvą. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų bei atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektuose pateikiamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai numatomi įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės priimti:
1) nutarimą, nustatantį projekto naudingumo vertinimo tvarką (įgyvendinant Investicijų įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas). 2) nutarimą, nustatantį informacijos apie investicijoms tinkamus valstybinės žemės sklypus keitimosi tarp Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos, investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimo, rezervuotų investicinių žemės sklypų sąrašo sudarymo, viešinimo, keitimo ir administravimo tvarką (įgyvendinant Žemės įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatas).
Priėmus Įstatymo projektus iki 2023 m. gruodžio 31 d. reikės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1367 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo įgyvendinimo“. 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. 4) Infrastruktūros iki investuotojui suteikto sklypo ribų įrengimo ir (ar) sutvarkymo valstybės lėšomis tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 4-429 „ Dėl Infrastruktūros iki investuotojui suteikto sklypo ribų įrengimo ir (ar) sutvarkymo valstybės lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Rengiant Įstatymų projektus buvo gauti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ specialistų vertinimai ir išvados. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „investicijų skatinimas“, „investicijų projektas“, „rezervuotas investicinis valstybinės žemės sklypas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2021 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita. [²] Stambių projektų paraiškų statistika ir vieša informacija, skelbiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje. [³] https://www.ekvi.lt/publikacija/ukiu-veiklos-rezultatai-uadt-tyrimo-duomenys-2019 [⁴] 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-06-03 „Gerinti konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką“ aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 4-886 , pagrindimo 2 priedas. [⁵] VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2021 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita. [⁶] Ten pat. [⁷] Stambių projektų paraiškų statistika ir vieša informacija, skelbiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje. [⁸] Siekiant gauti valstybei svarbaus projekto ar regioninės svarbos projekto statusą, investuotojai privalo atskleisti valstybei detalią informaciją apie planuojamą veiklą ir jos rezultatus. Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr.
292, 147-151p. [⁹] Valstybei svarbaus projekto ar regioninės svarbos projekto suteikimo procesas gali trukti nuo kelių mėnesių iki daugiau nei metų. [¹⁰] Paskelbus valstybinės žemės aukcioną, tretieji asmenys gali dalyvauti aukcione vien tik siekdami iškreipti sklypo kainą ir tokiu būdu išvengti konkurencijos regione. [¹¹] VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2021 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita. [¹²] Stambių projektų paraiškų statistika ir vieša informacija, skelbiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje.
2023-10-23 Nr. XIVP-3157 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata „valstybinės žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas arba atnaujinamas“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes nėra aišku, kokios valstybinės žemės nuomos terminas yra pratęsiamas. Jeigu turimas omenyje žemės sklypo, kuris Žemės įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra siūlomas įtraukti į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą ir patenka į Nacionalinės žemės tarnybos su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija suderintas teritorijas, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti, tokius sklypus aiškiai įvardinant. Kartu, svarstytina, ar nuostata, kad „valstybinės žemės nuomos terminas atnaujinamas“ yra tiksli. Jeigu turimas omenyje naujos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas ir naujo žemės sklypo nuomos termino nustatymas, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar institucijų nustatyta tvarka“ tikslintina pasirenkant nurodyti „Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka“, kadangi ši formuluotė apimtų ir tuos atvejus, jeigu Vyriausybė pasirinktų įgalioti vieną instituciją. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 daliai. 3.
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies paskutiniame sakinyje nurodyti terminai neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne investicijų sutartyse, nes tokiose sutartyse pranešimo terminai galėtų būti nustatyti nevienodi (galimai labai ilgi), bei skirtinga pranešimo tvarka. 4. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje vietoj formuluotės
„Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu“ (vartojama du kartus) siūlytina įrašyti
formuluotę „Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu“; po žodžių „su kuriuo iki“ siūlytina įrašyti žodį „valstybinės“. 5. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje nuostata, kad valstybinės žemės sklypas gali būti suteikiamas laikinai „atlygintinai naudoti“ žemės ūkio veiklai vykdyti, nėra konkreti ir aiški, t. y. neaišku, kokie konkrečiai žemės sandoriai (žemės nuomos ar kiti) galėtų būti sudaromi. Projekte reikėtų aiškiai ir konkrečiai tokius sandorius nurodyti. 6. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo 2024 m. sausio 1 d. nereikėtų atsisakyti, nes tiek projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, tiek projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodoma, kad jomis keičiamo Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
2023-10-26 Nr. XIVP-3157(patikslinta) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata „valstybinės žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas arba atnaujinamas“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes nėra aišku, kokios valstybinės žemės nuomos terminas yra pratęsiamas. Jeigu turimas omenyje žemės sklypo, kuris Žemės įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra siūlomas įtraukti į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą ir patenka į Nacionalinės žemės tarnybos su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija suderintas teritorijas, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti, tokius sklypus aiškiai įvardinant. Kartu, svarstytina, ar nuostata, kad „valstybinės žemės nuomos terminas atnaujinamas“ yra tiksli. Jeigu turimas omenyje naujos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas ir naujo žemės sklypo nuomos termino nustatymas, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar institucijų nustatyta tvarka“ tikslintina pasirenkant nurodyti „Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka“, kadangi ši formuluotė apimtų ir tuos atvejus, jeigu Vyriausybė pasirinktų įgalioti vieną instituciją. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 daliai. 3.
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies paskutiniame sakinyje nurodyti terminai neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne investicijų sutartyse, nes tokiose sutartyse pranešimo terminai galėtų būti nustatyti nevienodi (galimai labai ilgi), bei skirtinga pranešimo tvarka. 4. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje vietoj formuluotės „Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu“ (vartojama du kartus) siūlytina įrašyti formuluotę „Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu“; po žodžių „su kuriuo iki“ siūlytina įrašyti žodį „valstybinės“. 5. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje nuostata, kad valstybinės žemės sklypas gali būti suteikiamas laikinai „atlygintinai naudoti“ žemės ūkio veiklai vykdyti, nėra konkreti ir aiški, t. y. neaišku, kokie konkrečiai žemės sandoriai (žemės nuomos ar kiti) galėtų būti sudaromi. Projekte reikėtų aiškiai ir konkrečiai tokius sandorius nurodyti. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 29 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2115 (toliau – įstatymas Nr. XIV-2115), kuriuo Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsniai pakeisti kiek kitaip nei teikiamame projekte. Pažymėtina, kad pagal įstatymo Nr. XIV-2115 2 straipsnio 1 dalį minėtas įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projektu turėtų būti keičiamas ne Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1311, o Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2115, nes, priėmus teikiamą projektą, 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsnių redakcijos.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-3169 (toliau – projektas Nr. XIVP-3169), kuriuo taip pat yra keičiami Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsniai kitaip nei teikiamame projekte. Minėto projekto nuostatos taip pat įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad 2024 m. sausio 1 d. neįsigaliotų kelios skirtingos Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsnių redakcijos, teikiamo projekto, projekto Nr. XIVP-3169 ir įstatymo Nr. XIVP-2115 nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje, antraip vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos. 7. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 55 punktu nustatančiu „jeigu keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas ir naujai daromi pakeitimai turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas“, projekto 2 straipsnio 1 dalies reikėtų atsisakyti, nes įstatymo Nr. XIV-2115 2 straipsnio 1 dalyje jau yra nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio
direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
2023-12-19 Nr. XIVP-3157(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgaliotas „vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas“ turėtų teisę priimti sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo neatlygintinai naudotis, sudaryti valstybinės žemės panaudos sutartis. Pažymėtina, kad Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2023-11-22 išvadoje Nr. 107-P-44 „Dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3169“, kurioje buvo vertinamas Žemės įstatyme siūlomas nustatyti analogiškas teisinis reguliavimas, nurodoma, kad „atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos struktūros pokyčius ir siekiant užtikrinti sklandų darbą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymų pakeitimų projektais siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikti galimybę įgalioti vadovaujamas pareigas einantį Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautoją, t. y. bet kurį tarnybos valstybės tarnautoją, turintį pavaldžių asmenų“. Taigi, pagal projekto nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos vadovas galėtų įgalioti bet kurio struktūrinio padalinio, tame tarpe vykdančio ūkines funkcijas (transporto, ūkio dalies ir pan.), vadovą ar kitą darbuotoją, kuris turėtų bent vieną pavaldinį, priimti sprendimus, susijusius su disponavimu valstybine žeme. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių.
Kyla abejonių, ar Nacionalinės žemės tarnybos padalinių, neatliekančių viešojo administravimo funkcijų, vadovams ar kitiems darbuotojams, kurių funkcijos nėra susiję su valstybinės žemės administravimu, galėtų būti pagrįstai pavesta vykdyti projekte minimas funkcijas. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkto nereikėtų patikslinti, nustatant, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas galėtų įgalioti ne bet kurį Nacionalinė žemės tarnybos vadovaujantį darbuotoją, bet viešojo administravimo funkcijas vykdančių Nacionalinės žemės tarnybos padalinių vadovus. Svarbu paminėti, kad Seimo aplinkos apsaugos komitetas 2023 m. gruodžio 13 išvadoje Nr. 107-P-50 „Dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3169 (2)”, įvertinęs analogišką Teisės departamento pastabą, teiktą dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3169(2), jai pritarė, o 2023 m. gruodžio 14 d. Seimas priėmė šį įstatymo projektą. Pritarus aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 28 dalies nuostatas. Taip pat, siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, reikėtų patikslinti (suderinti) ir projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 9 straipsnio 29 dalies nuostatas, toje apimtyje kurioje vartojama formuluotė „jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas“ (taip, kaip bus patikslintos aukščiau minėtos projekto nuostatos). 2.
keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 18 dalies trečiajame ir ketvirtajame sakiniuose nėra pakankamai aiškus juose vartojamos formuluotės „nebaigti statiniai“ turinys. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose vietoj minėtos formuluotės nereikėtų įrašyti formuluotę „nebaigti statyti statiniai“. 3. Pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomus pakeitimus reikėtų dėstyti ne keičiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2115 (toliau – įstatymas Nr. XIV-2115), kuris įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., o keičiant bazinį Žemės įstatymą, nes įstatymo Nr. XIV-2115 (ir šio įstatymo pakeitimai, Seimo priimti 2023 m. gruodžio 14 d.) nuostatos 2024 m. sausio 1 d. bus inkorporuotos į bazinį Žemės įstatymą. Šiuo atveju projekto pavadinimas dėstytinas taip „Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas“, projekto 1 straipsnio 1 ir 3 dalyse dėstomi Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsnių pakeitimai dėstytini atskiruose projekto straipsniuose, atitinkamai keičiant pakeitimų esmę. Pritarus šiai pastabai, reikėtų atsižvelgti į Seimo statuto 153 straipsnio 2 dalį, ir svarstyti, ar teikiamo projekto ir su juo susijusio Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3156(2) nereikėtų sujungti į vieną įstatymo projektą ir jį pateikti Seimui priimti. 4. Reikėtų patikslintina projekto 1 straipsnio struktūrinių dalių numeraciją. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311
įstatymo projekto NR. XIVP-3157 2023-11-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-261
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio
arba atnaujinamas“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes nėra aišku, kokios valstybinės žemės nuomos terminas yra pratęsiamas. Jeigu turimas omenyje žemės sklypo, kuris Žemės įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra siūlomas įtraukti į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą ir patenka į Nacionalinės žemės tarnybos su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija suderintas teritorijas, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti, tokius sklypus aiškiai įvardinant. Kartu, svarstytina, ar nuostata, kad „valstybinės žemės nuomos terminas atnaujinamas“ yra tiksli. Jeigu turimas omenyje naujos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas ir naujo žemės sklypo nuomos termino nustatymas, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti. 2.
2023-10-261
2 (4),2 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar institucijų nustatyta tvarka“ tikslintina pasirenkant nurodyti „Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka“, kadangi ši formuluotė apimtų ir tuos atvejus, jeigu Vyriausybė pasirinktų įgalioti vieną instituciją. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 daliai. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-261
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies paskutiniame sakinyje nurodyti terminai neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne investicijų sutartyse, nes tokiose sutartyse pranešimo terminai galėtų būti nustatyti nevienodi (galimai labai ilgi), bei skirtinga pranešimo tvarka. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-261
vartojamas formuluotes, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje vietoj formuluotės „Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu“ (vartojama du kartus) siūlytina įrašyti formuluotę „Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu“; po žodžių „su kuriuo iki“ siūlytina įrašyti žodį „valstybinės“. Pritarti iš dalies. Formuluotę „Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu“ siūloma pakeisti į „Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto, vadovaujamas pareigas einančio, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu“, nes ši formuluotė naudojama ir Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3169, kuriuo keičiami tie patys Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsniai. Po žodžių „su kuriuo iki“ įrašyti žodį „valstybinės“. 5.
2023-10-261
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio
laikinai „atlygintinai naudoti“ žemės ūkio veiklai vykdyti, nėra konkreti ir aiški, t. y. neaišku, kokie konkrečiai žemės sandoriai (žemės nuomos ar kiti) galėtų būti sudaromi. Projekte reikėtų aiškiai ir konkrečiai tokius sandorius nurodyti. Nepritarti. Žemė suteikiama laikinai naudotis ne pagal nuomos, panaudos ar kurią kitą sutartį, o pagal Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie AM direktoriaus. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 29 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2115 (toliau – įstatymas Nr. XIV-2115), kuriuo Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsniai pakeisti kiek kitaip nei teikiamame projekte. Pažymėtina, kad pagal įstatymo Nr. XIV-2115 2 straipsnio 1 dalį minėtas įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projektu turėtų būti keičiamas ne Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1311, o Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2115, nes, priėmus teikiamą projektą, 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsnių redakcijos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-3169 (toliau – projektas Nr. XIVP-3169), kuriuo taip pat yra keičiami Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsniai kitaip nei teikiamame projekte. Minėto projekto nuostatos taip pat įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad 2024 m. sausio 1 d. neįsigaliotų kelios skirtingos Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsnių redakcijos, teikiamo projekto, projekto Nr. XIVP-3169 ir įstatymo Nr. XIVP-2115 nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje, antraip vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos. Pritarti iš dalies. Komitetas teikia pasiūlymą dėl įstatymo įsigaliojimo (žr. išvados 6.2 punktą). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 55 punktu nustatančiu „jeigu keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas ir naujai daromi pakeitimai turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas“, projekto 2 straipsnio 1 dalies reikėtų atsisakyti, nes įstatymo Nr. XIV-2115 2 straipsnio 1 dalyje jau yra nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 023-11-131
Kartu su Projektu Nr. XIVP-3156 teikiamo Projekto Nr.
straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nustatant, kad: „1. <...> Savivaldybėms, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, taip pat gali būti perduoti laikinai, iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, bet ne ilgiau nei iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo rezervacijos termino pabaigos, neatlygintinai naudotis rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir (ar) investiciniam valstybinės žemės sklypui vystyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo
Šios Projekto Nr. XIVP-3157 <...> nuostatos (kad valstybinio žemės sklypo rezervacija gali būti pratęsta atvejais, kuomet nėra baigti inžinerinės savivaldybės infrastruktūros įrengimo ir sutvarkymo darbai) suponuoja nuomonę, kad valstybinių žemės sklypų įtraukimas į Sąrašą ir rezervacijos termino pratęsimas gali būti siejamas su tam tikrų parengiamųjų (pasiruošimo investicijoms) darbų atlikimu. Tačiau, kaip minėjome aukščiau išdėstytose pastabose, į Sąrašą valstybinės žemės sklypai gali būti įtraukiami nesant realaus pagrindo objektyviai manyti, kad konkrečiame žemės sklype bus faktiškai įgyvendinamas investicinis projektas. <...> Pritarti. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba 023-11-13 * Atlikus <...>Projekto Nr.
XIVP-3157 <...> antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad dalis minėtais teisės aktų projektais siūlomų nuostatų yra svarstytinos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
valstybinės žemės rezervavimo kriterijai yra abstraktūs ir gali būti itin plačiai interpretuojami;
iš esmės gali būti pagrindžiami tik subjektyvia sprendimus priimančiųjų subjektų nuomone arba prielaidomis; siūlymus teikiantiems ir sprendimus priimantiems subjektams suteikiamos diskrecinės teisės;
nepagrįstai valstybinės žemės sklypų, kurių skaičius neribojamas, rezervacijai;
kad sklypų inžinerinės infrastruktūros įrengimui ir sutvarkymui skirtos lėšos bus panaudotos racionaliai ir tikslingai; nuostatų dalis dėl valstybinių žemės sklypų rezervacijos yra svarstytinos teisinio aiškumo aspektu. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3157;
komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus bei Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2023-11-222 Argumentai: Komiteto nuomone, siūloma įstatymų įsigaliojimo data yra per ankstyva: valstybė iki šiol iki galo neįvykdė savo įsipareigojimų piliečiams atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą žemę.
Be to, Aplinkos ministerija nuo 2023-01-01 perėmė iš Žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo funkcijas ir dabar formuoja valstybės politiką žemės valdymo ir naudojimo klausimais (2024 metais numatoma rengti Lietuvos žemės strategiją), ji taip pat yra įsipareigojusi nemažinti derlingos žemės plotų. Pirmiausia reikėtų apsispręsti, ką ketinama daryti su valstybine žeme, o tik po to sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį. Pasiūlymas: “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2025 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ar institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-3157 2023-11-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko
pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Ekonomikos ir inovacijų ministerija: viceministras Karolis Žemaitis, Ekonominės plėtros grupės patarėja; VšĮ Investuok Lietuvoje Infrastruktūros sprendimų komandos vadovė Virginija Gelžinytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-26 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata
„valstybinės žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas arba atnaujinamas“
turinys nėra pakankamai aiškus, nes nėra aišku, kokios valstybinės žemės nuomos terminas yra pratęsiamas. Jeigu turimas omenyje žemės sklypo, kuris Žemės įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra siūlomas įtraukti į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą ir patenka į Nacionalinės žemės tarnybos su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija suderintas teritorijas, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti, tokius sklypus aiškiai įvardinant. Kartu, svarstytina, ar nuostata, kad „valstybinės žemės nuomos terminas atnaujinamas“ yra tiksli.
Jeigu turimas omenyje naujos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas ir naujo žemės sklypo nuomos termino nustatymas, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalis patikslinama taip: „Jeigu valstybinės žemės sklypas šio įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra siūlomas įtraukti į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą ir patenka į Nacionalinės žemės tarnybos su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija suderintas teritorijas, tokio valstybinės žemės sklypo nuomos terminas gali būti pratęsiamas arba nauja valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma atnaujinamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar institucijų nustatyta tvarka, gavus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sutikimą.“
2023-10-26 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar institucijų nustatyta tvarka“ tikslintina pasirenkant nurodyti „Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka“, kadangi ši formuluotė apimtų ir tuos atvejus, jeigu Vyriausybė pasirinktų įgalioti vieną instituciją. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 daliai. Pritarti Projekto 1 straipsnio 2 dalyje ir 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos formuluotės patikslintos. 3.
2023-10-26 Svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies paskutiniame sakinyje nurodyti terminai neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne investicijų sutartyse, nes tokiose sutartyse pranešimo terminai galėtų būti nustatyti nevienodi (galimai labai ilgi), bei skirtinga pranešimo tvarka. Pritarti Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies nuostata patikslinama taip:
„ [...] Apie investicijų sutarties nutraukimą
investicijų sutartį su investuotoju sudariusi institucija investicijų sutartyje nustatyta tvarka per 10 darbo dienų nuo investicijų sutarties nutraukimo dienos privalo pranešti Nacionalinei žemės tarnybai ir investuotojui.“
2023-10-26 Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje vietoj formuluotės
„Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu“ (vartojama du kartus) siūlytina
įrašyti formuluotę „Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu“; po žodžių
„su kuriuo iki“ siūlytina įrašyti žodį „valstybinės“. Pritarti
iš dalies Minimą formuluotę „Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu“ siūloma pakeisti į „Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto, vadovaujamas pareigas einančio, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu“, nes ši formuluotė naudojama ir Seime registruotame Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio Nr. XIV-2115
tie patys Žemės įstatymo 8-9 straipsniai. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalis tikslinama taip: „23.
Žemės ūkio paskirties rezervuotas investicinis valstybinės žemės sklypas ar jo dalis iki jo perdavimo neatlygintinai naudotis savivaldybėms šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka arba iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto, vadovaujamas pareigas einančio, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos jos nustatyta tvarka suderinus su Ekonomikos ir inovacijų ministerija gali būti suteiktas laikinai atlygintinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės naudotojui, su kuriuo iki valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rezervavimo buvo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas), kurios terminas nebuvo pratęstas. Jeigu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas iki jo įtraukimo į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą nebuvo naudojamas, jis gali būti suteikiamas laikinai atlygintinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto, vadovaujamas pareigas einančio, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos jos nustatyta tvarka suderinus su Ekonomikos ir inovacijų ministerija pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytą eiliškumą.“
2023-10-26 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje nuostata, kad valstybinės žemės sklypas gali būti suteikiamas laikinai „atlygintinai naudoti“ žemės ūkio veiklai vykdyti, nėra konkreti ir aiški, t. y. neaišku, kokie konkrečiai žemės sandoriai (žemės nuomos ar kiti) galėtų būti sudaromi. Projekte reikėtų aiškiai ir konkrečiai tokius sandorius nurodyti.
Nepritarti Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies nuostata buvo formuota pagal jau priimtą ir nuo 2024-01-01 įsigaliosiančią Žemės įstatymo 47 str. 17 d. nurodytą formuluotę. Toks laikinas žemės naudojimas nėra suteikiamas pagal nuomos ar panaudos sutartį, o pagal specialią tvarką – NŽT vadovo sprendimu pagal NŽT pasitvirtintą tvarką. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-26 Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 29 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2115 (toliau – įstatymas Nr. XIV-2115), kuriuo Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsniai pakeisti kiek kitaip nei teikiamame projekte. Pažymėtina, kad pagal įstatymo Nr. XIV-2115 2 straipsnio 1 dalį minėtas įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projektu turėtų būti keičiamas ne Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1311, o Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2115, nes, priėmus teikiamą projektą,
straipsnių redakcijos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-3169 (toliau – projektas Nr. XIVP-3169), kuriuo taip pat yra keičiami Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsniai kitaip nei teikiamame projekte. Minėto projekto nuostatos taip pat įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad 2024 m. sausio 1 d. neįsigaliotų kelios skirtingos Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsnių redakcijos, teikiamo projekto, projekto Nr. XIVP-3169 ir įstatymo Nr.
XIVP-3169 ir įstatymo Nr. XIVP-2115 nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje, antraip vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos. Apsispręsti pagrindiniame komitete Atsižvelgus į Seimo Teisės departamento pastebėjimus, siūlomas toks sprendimo būdas: · Teikiamo projekto įsigaliojimo datą numatyti 2024-01-02 · Siūlomus pakeitimus formuoti ne kaip įstatymo XIV-1311, o įstatymo Nr. XIV-2115 pakeitimą; · Atsižvelgiant į tai, kad projekto Nr. XIVP-3169 svarstymas komitete numatytas vėliau, nei teikiamo projekto, siūlyti projekto Nr. XIVP-3169 įsigaliojimo datą numatyti vėliau, pavyzdžiui, 2024-01-03. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-26 Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio
dar neįsigaliojęs teisės aktas ir naujai daromi pakeitimai turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas“, projekto 2 straipsnio 1 dalies reikėtų atsisakyti, nes įstatymo Nr. XIV-2115 2 straipsnio 1 dalyje jau yra nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Apsispręsti pagrindiniame komitete Jei būtų priimtas sprendimas teikiamo projekto įsigaliojimo datą pavėlinti į 2024-01-02, į šią pastabą siūloma Nepritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 023-11-13 Kartu su Projektu Nr. XIVP-3156 teikiamo Projekto Nr.
straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nustatant, kad: „1. <...> Savivaldybėms, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, taip pat gali būti perduoti laikinai, iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, bet ne ilgiau nei iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo rezervacijos termino pabaigos, neatlygintinai naudotis rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir (ar) investiciniam valstybinės žemės sklypui vystyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo
Šios Projekto Nr. XIVP-3157 ir Projekto Nr. XIVP-3156 (dėl siūlomo Įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalies) nuostatos (kad valstybinio žemės sklypo rezervacija gali būti pratęsta atvejais, kuomet nėra baigti inžinerinės savivaldybės infrastruktūros įrengimo ir sutvarkymo darbai) suponuoja nuomonę, kad valstybinių žemės sklypų įtraukimas į Sąrašą ir rezervacijos termino pratęsimas gali būti siejamas su tam tikrų parengiamųjų (pasiruošimo investicijoms) darbų atlikimu. Tačiau, kaip minėjome aukščiau išdėstytose pastabose, į Sąrašą valstybinės žemės sklypai gali būti įtraukiami nesant realaus pagrindo objektyviai manyti, kad konkrečiame žemės sklype bus faktiškai įgyvendinamas investicinis projektas. Šiuo atveju egzistuoja rizika, kad net po parengiamųjų darbų atlikimo (t. y. įrengus ir sutvarkius reikiamą infrastruktūrą) žemės sklypas niekada nebus panaudojamas investiciniam projektui įgyvendinti. Taigi, Projektu Nr. XIVP-3156 siūlomų nuostatų įgyvendinimas gali sąlygoti (mūsų nuomone) finansinius nuostolius (dėl netikslingo parengiamųjų darbų atlikimui skirtų lėšų panaudojimo; dėl nutrauktų (nepratęsus) valstybinės žemės nuomos sutarčių; dėl administracinio pobūdžio išlaidų ir kt.).
Be to, panašios situacijos gali sukelti klausimus ir (pavėluotas) diskusijas dėl sprendimų (kuriais remiantis valstybinis žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą; kuriais remiantis infrastruktūros įrengimui ir sutvarkymui buvo (netikslingai) panaudotos savivaldybės biudžeto lėšos ir kt.) pagrįstumo ir juos priėmusių subjektų atsakomybės, sudaryti regimybę dėl procedūrų neskaidrumo ir kt. Taigi, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu Nr. XIVP-3156 siūlomų nuostatų taikymas gali lemti žalingų padarinių atsiradimą. Atsižvelgdami į tai siūlytume apsvarstyti Projekto Nr. XIVP-3156 nuostatų tobulinimo tikslingumą, kad Projektu Nr. XIVP-3156 numatomi sprendimai (dėl valstybinės žemės įtraukimo į Sąrašus; dėl parengiamųjų infrastruktūros įrengimo ir sutvarkymo darbų ir kt.) būtų priimami tik turint realius ir /arba objektyviai pagrįstus lūkesčius, kad valstybinės žemės sklypai bus panaudoti investiciniams projektams įgyvendinti. Nepritarti Pažymima, kad vien laisvo žemės sklypo turėjimas negarantuoja investicinių projektų pritraukimo sėkmės, todėl teikiamų projektų paketu yra siekiama įtvirtinti ne tik sklypo rezervacijos modelį, tačiau ir tokių sklypų vystymo galimybes. Priešingu atveju, atsiradus investuotojui, bet neturint išvystyto sklypo, Lietuva tokias investicijas pralaimi (investuotojai nesutinka laukti keletą metų, kol sklypas būtų išvystomas ir tiesiog renkasi kitą šalį, kuri tokius išvystytus sklypus turi jau šią minutę).
Svarbu pažymėti ir tai, kad teoriniu atveju, jei sklypas nebūtų išnuomotas investuotojui rezervacijos laikotarpiu, tačiau būtų išvystyta jo infrastruktūra, valstybė nepatirtų nuostolių, nes išvysčius infrastruktūrą, ji tampa valstybės nuosavybe (turi vertę), o valstybinės žemės sklypo, kuriam tarnauti skiriama nauja infrastruktūra, vertė taip pat didėja. Papildomai pažymima, kad rezervuotų valstybinių žemės sklypų vystymas būtų vykdomas pagal šiuo metu galiojančias finansines priemones, kurios skirtos infrastruktūros įrengimui teritorijose, kuriose bus kuriamos naujos darbo vietos ir į kurias bus investuojamas privatus kapitalas. Šios priemonės yra konkursinės, t.y. pagal nustatytus kriterijus yra atrenkami svarbiausi infrastruktūriniai projektai, kurių įgyvendinimas valstybei atneša didžiausią naudą. Todėl ir sklypų vystymo procesas jau dabar yra aiškiai reglamentuotas ir skaidrus. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba 023-11-13 Atlikus Projekto Nr. XIVP-3156, Projekto Nr. XIVP-3157 ir Projekto Nr.
XIVP-3157 ir Projekto Nr. XIVP-3159 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad dalis minėtais teisės aktų projektais siūlomų nuostatų yra svarstytinos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
valstybinės žemės rezervavimo kriterijai yra abstraktūs ir gali būti itin plačiai interpretuojami;
iš esmės gali būti pagrindžiami tik subjektyvia sprendimus priimančiųjų subjektų nuomone arba prielaidomis; siūlymus teikiantiems ir sprendimus priimantiems subjektams suteikiamos diskrecinės teisės;
nepagrįstai valstybinės žemės sklypų, kurių skaičius neribojamas, rezervacijai;
kad sklypų inžinerinės infrastruktūros įrengimui ir sutvarkymui skirtos lėšos bus panaudotos racionaliai ir tikslingai; nuostatų dalis dėl valstybinių žemės sklypų rezervacijos yra svarstytinos teisinio aiškumo aspektu. Nepritarti Žiūrėti aukščiau esančius argumentus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3157 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: negauta. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Romualdas Vaitkus. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro vedėja Birutė Pūtienė
ekonomikos komitetas
DĖL Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-3157 2023-12-06 Nr. 108-P-55 2023-12-13
1Komiteto posėdyje 2023-12-06 dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius; Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja Rima Petkūnienė; patarėjai:
Darius Šaltmeris, Rasa Duburaitė, Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė; padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys (pasisakę nuotoliniame posėdyje):Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Karolis Žemaitis, VšĮ Investuok Lietuvoje Infrastruktūros sprendimų komandos vadovė Virginija Gelžinytė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministrė Monika Juodvalkė, Lietuvos savivaldybių asociacijos Patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė. Komiteto posėdyje 2023-12-13 dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius; Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja Rima Petkūnienė; patarėjai:
Darius Šaltmeris, Rasa Duburaitė, Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė; padėjėja Zita Jodkonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo
„valstybinės žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas arba atnaujinamas“
turinys nėra pakankamai aiškus, nes nėra aišku, kokios valstybinės žemės nuomos terminas yra pratęsiamas. Jeigu turimas omenyje žemės sklypo, kuris Žemės įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra siūlomas įtraukti į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą ir patenka į Nacionalinės žemės tarnybos su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija suderintas teritorijas, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti, tokius sklypus aiškiai įvardinant. Kartu, svarstytina, ar nuostata, kad „valstybinės žemės nuomos terminas atnaujinamas“ yra tiksli. Jeigu turimas omenyje naujos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas ir naujo žemės sklypo nuomos termino nustatymas, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo
patikslinama taip: „4. Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės žemės sklypas šio įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra siūlomas įtraukti į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą ir patenka į Nacionalinės žemės tarnybos su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija suderintas teritorijas, tokio valstybinės žemės sklypo nuomos terminas gali būti pratęsiamas arba nauja valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, gavus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sutikimą.“ 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar institucijų nustatyta tvarka“ tikslintina pasirenkant nurodyti „Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka“, kadangi ši formuluotė apimtų ir tuos atvejus, jeigu Vyriausybė pasirinktų įgalioti vieną instituciją. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 daliai. Pritarti Formuluotės patikslintos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17 Svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies paskutiniame sakinyje nurodyti terminai neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne investicijų sutartyse, nes tokiose sutartyse pranešimo terminai galėtų būti nustatyti nevienodi (galimai labai ilgi), bei skirtinga pranešimo tvarka. Pritarti I. Projekto
įstatymo 9 straipsnio 18 dalies (buvusi 17 dalis) nuostata patikslinama taip: „18. <...> Apie investicijų sutarties nutraukimą investicijų sutartį su investuotoju sudariusi institucija investicijų sutartyje nustatyta tvarka per 10 darbo dienų nuo investicijų sutarties nutraukimo dienos privalo pranešti Nacionalinei žemės tarnybai ir investuotojui.“ II.
Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 18-26 dalis atitinkamai laikyti 19-27 dalimis. III. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalį išdėstyti taip:
išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 25 24 dalyje nustatytus atvejus. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta: <...>“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-269 Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje vietoj formuluotės
„Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu“ (vartojama du kartus) siūlytina
įrašyti formuluotę „Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu“; po žodžių
„su kuriuo iki“ siūlytina įrašyti žodį „valstybinės“. Pritarti iš dalies
Formuluotę „Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu“ siūloma pakeisti į „Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto, vadovaujamas pareigas einančio, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu“. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 28 dalis (buvusi 23 dalimi) tikslinama taip: „28 23.
Žemės ūkio paskirties rezervuotas investicinis valstybinės žemės sklypas ar jo dalis iki jo perdavimo neatlygintinai naudotis savivaldybėms šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka arba iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto, vadovaujamas pareigas einančio, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos jos nustatyta tvarka suderinus su Ekonomikos ir inovacijų ministerija gali būti suteiktas laikinai atlygintinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės naudotojui, su kuriuo iki valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rezervavimo buvo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas), kurios terminas nebuvo pratęstas. Jeigu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas iki jo įtraukimo į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą nebuvo naudojamas, jis gali būti suteikiamas laikinai atlygintinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto, vadovaujamas pareigas einančio, Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos jos nustatyta tvarka suderinus su Ekonomikos ir inovacijų ministerija pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytą eiliškumą.“ IV. Projekto XIVP-3157
įstatymo 9 straipsnio 23 ir 24 dalis atitinkamai pernumeruoti 28 ir 29 dalimis. 5.
kanceliarijos Teisės departamentas
23 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje nuostata, kad valstybinės žemės sklypas gali būti suteikiamas laikinai „atlygintinai naudoti“ žemės ūkio veiklai vykdyti, nėra konkreti ir aiški, t. y. neaišku, kokie konkrečiai žemės sandoriai (žemės nuomos ar kiti) galėtų būti sudaromi. Projekte reikėtų aiškiai ir konkrečiai tokius sandorius nurodyti. Nepritarti Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 28 dalies (buvusios 23 dalimi) nuostata buvo formuota pagal jau priimtą ir nuo 2024-01-01 įsigaliosiančią Žemės įstatymo 47 str. 17 d. nurodytą formuluotę. Toks laikinas žemės naudojimas nėra suteikiamas pagal nuomos ar panaudos sutartį, o pagal specialią tvarką – NŽT vadovo sprendimu pagal NŽT pasitvirtintą tvarką. Pažymėtina, kad šiai pastabai nepritarti siūlė ir projektą svarstę papildomi Seimo komitetai. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-26 Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 29 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2115 (toliau – įstatymas Nr. XIV-2115), kuriuo Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsniai pakeisti kiek kitaip nei teikiamame projekte. Pažymėtina, kad pagal įstatymo Nr. XIV-2115 2 straipsnio 1 dalį minėtas įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projektu turėtų būti keičiamas ne Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1311, o Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2115, nes, priėmus teikiamą projektą, 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsnių redakcijos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio Nr.
XIV-1311 2 straipsnio Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-3169 (toliau – projektas Nr. XIVP-3169), kuriuo taip pat yra keičiami Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsniai kitaip nei teikiamame projekte. Minėto projekto nuostatos taip pat įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad 2024 m. sausio 1 d. neįsigaliotų kelios skirtingos Žemės įstatymo 8 ir 9 straipsnių redakcijos, teikiamo projekto, projekto Nr. XIVP-3169 ir įstatymo Nr. XIVP-2115 nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje, antraip vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos. Pritarti I. Projekto pavadinimą pakeisti ir išdėstyti taip:
1 straipsnio 1 dalį pakeisti taip:
„1. Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. 2024 m. liepos sausio 1 d. įsigalioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 8 straipsnio redakcija: <...>“. III. Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį, kuria pakeičiama 1 straipsnio 4 dalis ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. 2024 m. liepos sausio 1 d. įsigalioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 9 straipsnio redakcija: <...>“. IV. XIVP-3157 įsigaliojimo data numatyti 2024-07-01 ir projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 7.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-26 Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 55 punktu nustatančiu „jeigu keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas ir naujai daromi pakeitimai turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas“, projekto 2 straipsnio 1 dalies reikėtų atsisakyti, nes įstatymo Nr. XIV-2115 2 straipsnio 1 dalyje jau yra nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgti Atsižvelgiant į tai, kad Projekto įsigaliojimo data nukeliama į 2024-07-01, pastaboje nurodoma Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų nuostata šiam konkrečiam atvejui nebebus taikoma, t.y. Projektai įsigalios vėliau, nei keičiamas aktas, todėl jų įsigaliojimo data turi būti atskirai nurodoma. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba 2023-11-13 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) atliko Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projekto[¹] Nr. XIVP-3156 (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto[²] Nr.
XIVP-3157 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3157) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto[³] Nr. XIVP-3159 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3159) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projektų Nr. XIVP-3156, Nr. XIVP-3157 ir Nr. XIVP-3159 teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
pasiūlymų neteikiame. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: <...> 2.3.2. Kartu su Projektu Nr. XIVP-3156 teikiamo Projekto Nr. XIVP-3157 1 straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nustatant, kad: Šios Projekto Nr. XIVP-3157 ir Projekto Nr. XIVP-3156 (dėl siūlomo Įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalies) nuostatos (kad valstybinio žemės sklypo rezervacija gali būti pratęsta atvejais, kuomet nėra baigti inžinerinės savivaldybės infrastruktūros įrengimo ir sutvarkymo darbai) suponuoja nuomonę, kad valstybinių žemės sklypų įtraukimas į Sąrašą ir rezervacijos termino pratęsimas gali būti siejamas su tam tikrų parengiamųjų (pasiruošimo investicijoms) darbų atlikimu. Tačiau, kaip minėjome aukščiau išdėstytose pastabose, į Sąrašą valstybinės žemės sklypai gali būti įtraukiami nesant realaus pagrindo objektyviai manyti, kad konkrečiame žemės sklype bus faktiškai įgyvendinamas investicinis projektas. Šiuo atveju egzistuoja rizika, kad net po parengiamųjų darbų atlikimo (t. y. įrengus ir sutvarkius reikiamą infrastruktūrą) žemės sklypas niekada nebus panaudojamas investiciniam projektui įgyvendinti. Taigi, Projektu Nr.
Taigi, Projektu Nr. XIVP-3156 siūlomų nuostatų įgyvendinimas gali sąlygoti (mūsų nuomone) finansinius nuostolius (dėl netikslingo parengiamųjų darbų atlikimui skirtų lėšų panaudojimo; dėl nutrauktų (nepratęsus) valstybinės žemės nuomos sutarčių; dėl administracinio pobūdžio išlaidų ir kt.). Be to, panašios situacijos gali sukelti klausimus ir (pavėluotas) diskusijas dėl sprendimų (kuriais remiantis valstybinis žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą; kuriais remiantis infrastruktūros įrengimui ir sutvarkymui buvo (netikslingai) panaudotos savivaldybės biudžeto lėšos ir kt.) pagrįstumo ir juos priėmusių subjektų atsakomybės, sudaryti regimybę dėl procedūrų neskaidrumo ir kt. Taigi, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu Nr. XIVP-3156 siūlomų nuostatų taikymas gali lemti žalingų padarinių atsiradimą. Atsižvelgdami į tai siūlytume apsvarstyti Projekto Nr. XIVP-3156 nuostatų tobulinimo tikslingumą, kad Projektu Nr. XIVP-3156 numatomi sprendimai (dėl valstybinės žemės įtraukimo į Sąrašus; dėl parengiamųjų infrastruktūros įrengimo ir sutvarkymo darbų ir kt.) būtų priimami tik turint realius ir /arba objektyviai pagrįstus lūkesčius, kad valstybinės žemės sklypai bus panaudoti investiciniams projektams įgyvendinti. Atsižvelgti Atsižvelgus į STT išsakytas pastabas Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3156, šioje pastaboje išdėstytos rizikos yra eliminuojamos. Papildomai pažymima, kad vien laisvo žemės sklypo turėjimas negarantuoja investicinių projektų pritraukimo sėkmės, todėl teikiamų projektų paketu yra siekiama įtvirtinti ne tik sklypo rezervacijos modelį, tačiau ir tokių sklypų vystymo galimybes. Priešingu atveju, atsiradus investuotojui, bet neturint išvystyto sklypo, Lietuva tokias investicijas pralaimi (investuotojai nesutinka laukti keletą metų, kol sklypas būtų išvystomas ir tiesiog renkasi kitą šalį, kuri tokius išvystytus sklypus turi jau šią minutę).
Svarbu pažymėti ir tai, kad teoriniu atveju, jei sklypas nebūtų išnuomotas investuotojui rezervacijos laikotarpiu, tačiau būtų išvystyta jo infrastruktūra, valstybė nepatirtų nuostolių, nes išvysčius infrastruktūrą, ji tampa valstybės nuosavybe (turi vertę), o valstybinės žemės sklypo, kuriam tarnauti skiriama nauja infrastruktūra, vertė taip pat didėja. Papildomai pažymima, kad rezervuotų valstybinių žemės sklypų vystymas būtų vykdomas pagal šiuo metu galiojančias finansines priemones, kurios skirtos infrastruktūros įrengimui teritorijose, kuriose bus kuriamos naujos darbo vietos ir į kurias bus investuojamas privatus kapitalas. Šios priemonės yra konkursinės, t.y. pagal nustatytus kriterijus yra atrenkami svarbiausi infrastruktūriniai projektai, kurių įgyvendinimas valstybei atneša didžiausią naudą. Todėl ir sklypų vystymo procesas jau dabar yra aiškiai reglamentuotas ir skaidrus. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-11-13 <...> Atlikus Projekto Nr. XIVP-3156, Projekto Nr. XIVP-3157 ir Projekto Nr.
XIVP-3157 ir Projekto Nr. XIVP-3159 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad dalis minėtais teisės aktų projektais siūlomų nuostatų yra svarstytinos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
kriterijai yra abstraktūs ir gali būti itin plačiai interpretuojami;
pagrindžiami tik subjektyvia sprendimus priimančiųjų subjektų nuomone arba prielaidomis; siūlymus teikiantiems ir sprendimus priimantiems subjektams suteikiamos diskrecinės teisės;
žemės sklypų, kurių skaičius neribojamas, rezervacijai;
infrastruktūros įrengimui ir sutvarkymui skirtos lėšos bus panaudotos racionaliai ir tikslingai; nuostatų dalis dėl valstybinių žemės sklypų rezervacijos yra svarstytinos teisinio aiškumo aspektu. Atsižvelgti Atsižvelgimo į pastabas komentarai pateikti Pagrindinio komiteto išvados projekte Dėl žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3156. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2023-11-22 Pritarti iniciatorių pateiktam Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3157 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti Projektas patobulintas pagal Seimo TD ir STT pastabas. 2. Kaimo reikalų komitetas 2023-11-28 Pritarti iniciatorių pateiktam Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus bei Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą: Argumentai: Komiteto nuomone, siūloma įstatymų įsigaliojimo data yra per ankstyva: valstybė iki šiol iki galo neįvykdė savo įsipareigojimų piliečiams atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą žemę. Be to, Aplinkos ministerija nuo 2023-01-01 perėmė iš Žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo funkcijas ir dabar formuoja valstybės politiką žemės valdymo ir naudojimo klausimais (2024 metais numatoma rengti Lietuvos žemės strategiją), ji taip pat yra įsipareigojusi nemažinti derlingos žemės plotų. Pirmiausia reikėtų apsispręsti, ką ketinama daryti su valstybine žeme, o tik po to sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį. Pasiūlymas: “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2025 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ar institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti iš dalies Projektas yra patobulintas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus. Dėl projektų įsigaliojimo datos – siūloma projektų įsigaliojimą nukelti į 2024 m. liepos 1 d., tam, kad būtų užtektinai laiko priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Projekto įsigaliojimo nukėlimas į vėlesnį laikotarpį yra nepagrįstas, nes pastaboje įvardintų procedūrų (pvz., valstybės politikos žemės valdymo ir naudojimo klausimais suformavimas) pabaiga yra neaiški, neapibrėžta, todėl negali stabdyti kitų teisės aktų priėmimo procedūrų.
Be to, Kaimo reikalų komiteto svarstymo metu Žemės ūkio ministerija nurodė, kad projektai nedarys įtakos derlingos žemės plotams Lietuvoje. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūloma Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnį ir 5 šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2024 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Bagdonas, Deividas Labanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė [1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/258c1cd0666a11eea182def3ac5c11d6?jfwid=plh7ljwu3. [2] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/64b67630666a11eea182def3ac5c11d6?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=8d0871ee-7581-44ce-a089-b60e3e8dcfbb. [3] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/dfa17110666a11eea182def3ac5c11d6?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=553006ba-102c-4bb1-a317-5204a2efbece.