Projekto lyginamasis variantas
1Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą. 5) išduoda teritorijos planavimo sąlygas šio įstatymo nustatytais atvejais;
2Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 3 dalies 7 punktą. 7) atlieka valstybės teritorijos bendrojo plano ir valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo stebėseną;
3Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyriausybės įgaliota institucija ar institucijos įstaiga pagal kompetenciją:
1) įgyvendina valstybės politiką teritorijų planavimo srityje, organizuoja šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
2) tvirtina valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus;
3) rengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;
4) kartu su Aplinkos ministerija rengia teisės aktus, metodinius nurodymus, metodines rekomendacijas ir teritorijų planavimo normas teritorijų planavimo dokumentams rengti;
5) atlieka kitas šio įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytas funkcijas. išduoda teritorijos planavimo sąlygas šio įstatymo nustatytais atvejais;
6) atlieka valstybės teritorijos bendrojo plano ir valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo stebėseną;
7) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų, teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo sritį, nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, vykdantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, atsižvelgdamas į vadovaudamasis savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius sprendiniais, įvertinęs esamą ar suplanuotą urbanistinę struktūrą, užstatymo tipą, užstatymo aukštį, statinių parametrus, gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nurodo statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka;“. 3 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną planavimo organizatoriai šio įstatymo 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti subjektai atlieka nuolat. Atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenai atlikti valstybė ar savivaldybės naudoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinę sistemą, apimančią valstybės ir savivaldybių teritorijų planavimo lygmenis.“
2Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos valdytoja – Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai (Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija ir savivaldybių administracijos) privalo užtikrinti keitimąsi šioje informacinėje sistemoje kaupiama informacija ir duomenimis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai teikia planavimo organizatoriams informaciją, būtiną teritorijų planavimo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, stebėsenai atlikti. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ir aplinkos ministro patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos nuostatus priežiūra, tvarkymas ir vystymas finansuojami iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme numatytų finansavimo šaltinių.“
3Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Kompleksinio teritorijų planavimo organizatorius Šio įstatymo 7 straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytas subjektas, atlikdamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną, vadovaudamasis kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa, kaupia ir analizuoja informaciją, stebi, analizuoja ir prognozuoja teritorijos raidos tendencijas ir jų įtaką kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimui ir parengia stebėsenos ataskaitą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3150(2) lyginamasis variantas
7,
straipsnio pakeitimas
netekusiu galios 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą. 5) išduoda teritorijos planavimo sąlygas šio įstatymo nustatytais atvejais;
netekusiu galios 7 straipsnio 3 dalies 7 punktą. 7) atlieka valstybės teritorijos bendrojo plano ir valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo stebėseną;
3Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyriausybės įgaliota institucija ar institucijos
įstaiga pagal kompetenciją:
1) įgyvendina valstybės politiką teritorijų planavimo srityje, organizuoja šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
2) tvirtina valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus;
3) rengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;
4) kartu su Aplinkos ministerija rengia teisės aktus, metodinius nurodymus, metodines rekomendacijas ir teritorijų planavimo normas teritorijų planavimo dokumentams rengti;
5) atlieka kitas šio įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytas funkcijas. išduoda teritorijos planavimo sąlygas šio įstatymo nustatytais atvejais;
6) atlieka valstybės teritorijos bendrojo plano ir valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo stebėseną;
7) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų, teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo sritį, nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Atsižvelgdamas į rengiamo detaliojo plano mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad ar detaliajame plane pateikiama suplanuotų urbanistinių struktūrų vizualizacija 3D formatu ir kad nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo (kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų, kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ir apsaugos zonų) apsaugos reikalavimai, urbanistiniai ir architektūriniai (pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas ir kita), inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti teritorijos naudojimo reglamentai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, atsižvelgdamas į vadovaudamasis savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius sprendiniais, įvertinęs esamą ar suplanuotą urbanistinę struktūrą, užstatymo tipą, užstatymo aukštį, statinių parametrus, gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nurodo statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka;“. 4 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną planavimo organizatoriai šio įstatymo 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti subjektai atlieka nuolat. Atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenai atlikti valstybė ar savivaldybės naudoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinę sistemą, apimančią valstybės ir savivaldybių teritorijų planavimo lygmenis.“
2Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos
informacinės sistemos valdytoja – Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai (Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija ir savivaldybių administracijos) privalo užtikrinti keitimąsi šioje informacinėje sistemoje kaupiama informacija ir duomenimis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai teikia planavimo organizatoriams informaciją, būtiną teritorijų planavimo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, stebėsenai atlikti. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ir aplinkos ministro patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos nuostatus priežiūra, tvarkymas ir vystymas finansuojami iš Aplinkos ministerijai tiems metams patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme numatytų finansavimo šaltinių.“
3Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Kompleksinio teritorijų planavimo organizatorius Šio įstatymo 7 straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytas subjektas, atlikdamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną, vadovaudamasis kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa, kaupia ir analizuoja informaciją, stebi, analizuoja ir prognozuoja teritorijos raidos tendencijas ir jų įtaką kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimui ir parengia stebėsenos ataskaitą.“
Papildyti 31 straipsnį 5¹ ir 5² dalimis: „5¹. Asmens duomenų viešinimo tikslai:
1) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje – viešo teritorijų planavimo proceso ir visuomenės dalyvavimo jame užtikrinimas, suteikiant visuomenei teisę gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir ginti savo pažeistas teises teritorijų planavimo procese;
2) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre – kaupti duomenis apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir užtikrinti jų sprendinių viešumą;
3) Topografijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje – sudaryti galimybę per vieną informacinę sistemą pasiekti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje teikiamus duomenis ir su teritorijų planavimu susijusias viešąsias ir administracines elektronines paslaugas. 5². Šiame įstatyme nurodyti asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje, savivaldybių interneto svetainėse viešai, iki juose skelbiami teritorijų planavimo dokumentai, gali būti skelbiami šie duomenys:
1) informacija apie teritorijų planavimo proceso dalyvius:
a) informacija apie planavimo organizatorius arba jų įgaliotus asmenis:
i) kai planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo yra fizinis asmuo – asmens vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas ir kontaktinis adresas, kuriuo galima teikti pasiūlymus, fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris; ii) kai planavimo organizatorius juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, elektroninio pašto adresas, buveinė (adresas) fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, juridinio asmens interneto svetainės adresas;
b) informacija apie planavimo proceso iniciatorius (toliau – iniciatorius), kai iniciatorius juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, elektroninio pašto adresas, buveinė (adresas), fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, juridinio asmens interneto svetainės adresas;
c) informacija apie projektų vadovus – asmens vardas, pavardė, atestavimą atliekančios organizacijos kvalifikacijos atestatas, fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, darbinis elektroninio pašto adresas, darbovietės adresas;
d) informacija apie rengėjus:
a) kai rengėjas fizinis asmuo – asmens vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas ir kontaktinis adresas, kuriuo galima teikti pasiūlymus fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris;
b) kai rengėjas juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, elektroninio pašto adresas, buveinė (adresas), fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, juridinio asmens interneto svetainės adresas;
e) informacija apie teritorijų planavimo proceso dalyvius juridinius asmenis, kurie Juridinių asmenų registre yra vieši (planavimo sąlygas išduodanti institucija, teritorijų planavimo dokumentą derinanti institucija, teritorijų planavimo dokumentą tikrinanti institucija, teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija, patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre registruojanti institucija): institucijos pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinė (adresas), elektroninio pašto adresas, fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, dokumentą išduodančio asmens vardas ir pavardė, jo kontaktinė informacija (pareigos, darbinis elektroninio pašto adresas, darbinio fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris);
2) informacija:
a) apie planuojamą teritoriją – žemės sklypo unikalus numeris, kadastro numeris, plotas, adresas.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje, savivaldybių interneto svetainėse viešai, iki juose skelbiami teritorijų planavimo dokumentai, gali būti skelbiami šie duomenys:
1) informacija apie teritorijų planavimo proceso dalyvius:
a) informacija apie planavimo organizatorius arba jų įgaliotus asmenis:
i) kai planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo yra fizinis asmuo – asmens vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas ir kontaktinis adresas, kuriuo galima teikti pasiūlymus, fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris; ii) kai planavimo organizatorius juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, elektroninio pašto adresas, buveinė (adresas) fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, juridinio asmens interneto svetainės adresas;
b) informacija apie planavimo proceso iniciatorius (toliau – iniciatorius), kai iniciatorius juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, elektroninio pašto adresas, buveinė (adresas), fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, juridinio asmens interneto svetainės adresas;
c) informacija apie projektų vadovus – asmens vardas, pavardė, atestavimą atliekančios organizacijos kvalifikacijos atestatas, fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, darbinis elektroninio pašto adresas, darbovietės adresas;
d) informacija apie rengėjus:
a) kai rengėjas fizinis asmuo – asmens vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas ir kontaktinis adresas, kuriuo galima teikti pasiūlymus fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris;
b) kai rengėjas juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, elektroninio pašto adresas, buveinė (adresas), fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, juridinio asmens interneto svetainės adresas;
e) informacija apie teritorijų planavimo proceso dalyvius juridinius asmenis, kurie Juridinių asmenų registre yra vieši (planavimo sąlygas išduodanti institucija, teritorijų planavimo dokumentą derinanti institucija, teritorijų planavimo dokumentą tikrinanti institucija, teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija, patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre registruojanti institucija): institucijos pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinė (adresas), elektroninio pašto adresas, fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, dokumentą išduodančio asmens vardas ir pavardė, jo kontaktinė informacija (pareigos, darbinis elektroninio pašto adresas, darbinio fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris);
2) informacija:
a) apie planuojamą teritoriją – žemės sklypo unikalus numeris, kadastro numeris, plotas, adresas. Kai planuojama teritorija nėra adreso objektas, nurodomi savivaldybės, gyvenamosios vietovės pavadinimai.
Kai planuojama teritorija nėra objektas, nurodomos koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
b) apie kaimyninius žemės sklypus – adresas, žemės sklypo unikalus numeris, kadastro numeris.“
1Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) seniūnijų skelbimo lentose ir pranešimuose (siunčiamuose
elektroniniu paštu) planuojamoje teritorijoje esančių seniūnijų seniūnams ir seniūnaičiams – informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką;“. 2. Papildyti 33 straipsnio 1 dalį 6 punktu: „6) kai rengiami detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), prie planuojamos teritorijos ribų planavimo organizatoriaus nurodytoje vietoje (vietose) įrengtame informaciniame stende (stenduose) – informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką.“
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų sprendimai dėl
savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa ir informacija apie numatomą SPAV rengimą skelbiama šių institucijų interneto svetainėse, ir seniūnijų skelbimo lentose ir pranešimuose (siunčiamuose elektroniniu paštu) planuojamoje teritorijoje esančių seniūnijų seniūnams ir seniūnaičiams, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.“
Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Planavimo organizatoriai parengto teritorijų planavimo dokumento
sprendinius, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos interneto svetainėje. Planavimo organizatoriai apie parengtą savivaldybės ar vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką taip pat turi paskelbti seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje ir pranešimuose (siunčiamuose elektroniniu paštu) šių seniūnijų seniūnams ir seniūnaičiams, o Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais – pranešti registruotąja pašto siunta.“ 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 3, 6, 7 ir 8 straipsniai įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 4.
reikalavimai statiniui projektuoti baigiami rengti ir išduodami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55 STRAIPSNIŲ, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, 1 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11², 27², 68 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO, STATYBOS IR ŽEMĖS NAUDOJIMO VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. XII-459 7, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 10¹ STRAIPSNIU IR 8 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PAJŪRIO JUOSTOS ĮSTATYMO NR. IX-1016 7 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO NR. XIII-425 7, 11, 13, 15, 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŲ RŪMŲ ĮSTATYMO NR. X-914 3, 6, 7, 8 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ĮSTATYMO NR. X-1404 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XIII-2895 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 7, 20 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 13¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 3 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 75 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO NR. VIII-1764 7, 9 ir 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr.
I-12401, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11², 27², 68 straipsniais įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 7, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 31 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 10¹ straipsniu ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4), Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 7, 8, ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 5), Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 6), Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 7), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 7, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 8), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 13¹ straipsnio pakeitimo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 9), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr.
10), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII – 1881 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 11), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 12) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 13) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslai:
Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama architektūros kokybės, statybos procesų skaidrumo, mažinama administracinė našta (bendras administracinės naštos sumažėjimas – 603 747,2 Eur), palengvinamas ir trumpinamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesas, įtvirtinama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas pagal projektinius pasiūlymus, kurių sudėtį nustato aplinkos ministras. Šiuo pakeitimu atsisakoma savivaldybės pritarimo projektiniams pasiūlymams etapo, taip sumažinant administracinę naštą ir išvengiant savivaldybei pateiktų statinių projektų pakartotinių tikrinimų. Minėtais pakeitimais didinamas pasitikėjimas statybos dalyviais (statinio projekto, statinio ekspertizės rangovais, statytoju (užsakovu), statinio projektuotoju), suteikiant jiems daugiau atsakomybės rengiant, atliekant ekspertizę ar pateikiant statinio projektą. Pakeitimu siūloma suteikti teisę atestavimą atliekančiai organizacijai atlikti kvalifikacijos tobulinimo kursų programų derinimą.
Siekiant efektyviau naudoti lėšas, skiriamas viešojo sektoriaus statinių statybos planavimui, projektavimui, statybai, eksploatavimui, taikant statinio informacinio modeliavimo metodus, skatinant nacionalinio statybos sektoriaus technologinę pažangą ir konkurencingumą, nustatomas statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų reglamentavimas, kai taikomas statinio informacinis modeliavimas ir nacionalinis statybos informacijos klasifikatorius (toliau – NSIK). Įstatymo projektas Nr. 1 papildytas nauju straipsniu dėl ex post vertinimo atlikimo, planuojama, kad vertinimas turi būti atliktas iki 2035 m. lapkričio 1 d. Po derinimo patikslintas įstatymo projekto pavadinimas, įstatymo nuostatos suderintos su kitų įstatymų nuostatomis, atlikta kitų pakeitimų. Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimas planuojamas 2024 m. lapkričio 1 d., išskyrus nuostatas, kurios įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Nuostatų, kurios turi būti suderintos su kitais įstatymais (pvz., Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1722, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Nr. I-2044, kuris įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir vadinsis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu) arba kurios patikslina 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojančias Statybos įstatymo nuostatas, įsigaliojimas planuojamas 2024 m. sausio 1 d. Įstatymo projektu Nr. 2 suderinamas statybos valstybinės priežiūros reglamentavimas su projekte Nr. 1 keičiamu statybos reglamentavimu. Įstatymo projektu Nr. 3 suderinamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso reglamentavimas su projekte Nr. 1 keičiamu statybos reglamentavimu. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 4 tikslinami įstatyme nustatyti architektūros kokybės kriterijai, patikslintos jų reikšmės, nustatyti įgaliojimai aplinkos ministrui pagal šiuos kriterijus patvirtinti architektūros kokybės vertinimo metodiką, įgaliojamos savivaldybės pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką parengti metodikos taikymo gaires konkrečioje savivaldybėje, atsižvelgiant į konkrečioms savivaldybių teritorijoms ar jų dalims būdingus urbanistinių struktūrų ypatumus, architektūros objektų savitumus, laikantis teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir teisės aktų reikalavimų. Suteikiama Lietuvos architektų rūmams (toliau – Rūmai) teisė vykdyti kompetentingos institucijos funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, išskyrus šio įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, kurias vykdyti yra Aplinkos ministerijos kompetencija. Aplinkos ministerijos, kaip valstybės politiką formuojančios institucijos architektūros srityje, kompetencija liktų architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimoreglamentavimas, ir reikiamų teisės aktų rengimas. Siūloma nustatyti reikalavimą, kad savivaldybės tarybų sprendimais patvirtina objektų, kuriems privaloma rengti architektūrinius konkursus, sąrašus gavę atitinkamų regioninių architektūros tarybų rekomendacijas. Nustatomas reikalavimas, kad rengiant Architektūros įstatyme reglamentuotų objektų architektūrinius konkursus, būtų taikomi vertinimo kriterijai, kurie remtųsi kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu. Įstatymo projektu Nr. 5 siekiama stiprinti Rūmų profesinę savivaldą ir didinti valstybei svarbių funkcijų sistemiškumą, suteikiant Rūmams teisę vykdyti architektų profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, trečiosiose valstybėse, pripažinimą (kurį šiuo metu vykdo Aplinkos ministerija).
Ši funkcija perduodama atsižvelgiant į tai, kad Rūmai, kaip profesinės savivaldos institucija, yra įsteigti architektų kvalifikacijos ir profesinės etikos užtikrinimui. Įgyvendindami šį tikslą, Rūmai atlieka architektų atestavimą, vykdo architektų veiklos priežiūrą, tvarko atestuotų architektų sąrašą, atlieka kitas su architekto profesine veikla susijusias funkcijas, nustatytas Architektų rūmų ir kituose įstatymuose. Sistemingam šių funkcijų atlikimui turi būti perduotos ir minėtų užsienio šalių architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo funkcijos. Asmens profesinės kvalifikacijos pripažinimas – individualaus sprendimo dėl asmens priėmimas, kuris nėra Aplinkos ministerijos, kaip valstybės politiką formuojančios institucijos, kompetencija. Atsižvelgus į tai, projektu Nr. 4 tikslinama galiojančio Architektūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas, atliekami kiti galiojančio Architektų rūmų įstatymo nuostatų pakeitimai, suderinant šias Architektūros ir Architektų rūmų įstatymų nuostatas. Projekte Nr. 5 taip pat sukuriamas teisinis pagrindas apmokėti Rūmų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, veiklą. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą (7 straipsnio 8 dalis), kuriame įtvirtinta bendra taisyklė, kad asociacijos įstatuose nustatytų „kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, nariams už veiklą neatlyginama”, ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad „asociacijoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai, šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja kitų įstatymų nuostatoms“, siūloma projekte Nr.
5, kuris yra specialus Rūmų veiklą reglamentuojantis įstatymas, nustatyti, kad Rūmų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, veikla galėtų būti apmokama. Įstatymo projekte Nr. 6, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, susijusias su mero vykdomomis funkcijomis, sprendimą dėl draudimo laidoti kapinių dalyje arba visoje jų teritorijoje priėmimo funkciją siūloma pavesti priimti ne savivaldybės administracijos direktoriui, bet merui. Įstatymo projektas Nr. 7 parengtas siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. 7 ir Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatas ir įgyvendinti 2021 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos savivaldybių apklausos dėl Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 (toliau – SIPĮ) taikymo rezultatus ir savivaldybių pateiktus pasiūlymus tobulinti šio įstatymo nuostatas. Įstatymo projektu Nr. 8 siekiama teritorijų planavimo proceso įgyvendinimo vykdomąsias funkcijas, kurios nėra Aplinkos ministerijos, kaip politiką formuojančios institucijos, funkcijos, perduoti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai. Taip pat siekiama patikslinti nuostatą, kurioje nustatyta, kad meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas nurodo teritorijos naudojimo reglamento parametrus. Siūloma šią funkciją atlikti suteikti savivaldybės vyriausiajam architektui, atsižvelgus į Architektūros įstatymo reglamentuotas savivaldybių vyriausiųjų architektų funkcijas, ir atitinkamai suderinti šių įstatymų nuostatas. Įstatymo projektais Nr.
Įstatymo projektais Nr. 9–11 siekiama numatyti, kad elektroninių ryšių infrastruktūros kilnojamųjų daiktų, elektros energetikos objektų ir įrenginių, gamtinių dujų sistemos skaitmeniniai duomenysšių objektų gyvavimo cikle būtų kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami pagal Įstatymo projekte Nr. 1 nurodytus reikalavimus, taikant statinio informacinį modeliavimą ir NSIK. Įstatymo projektu Nr. 12 suderinamas atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo momentas su Įstatymo projekte Nr. 1 keičiamu statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso reglamentavimu. Įstatymo projektu Nr. 13 siūloma papildyti galiojančio Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTK įstatymas) 7 straipsnio 4 dalį nurodant Statybos įstatyme reglamentuotus atvejus, kuomet nekilnojamasis daiktas laikytinas baigtu formuoti ir be priimto viešojo administravimo subjekto sprendimo. Taip pat siūloma papildyti šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 4 punktą nustatant, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas gali pažymėti nekilnojamojo daikto – kelio ar hidrografijos objekto, kertančio valstybinės žemės sklypą – ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tuo atveju, jei yra pateiktas valstybinės žemės sklypo patikėtinio rašytinis sutikimas, kad dalis kelio ar hidrografijos objekto, kuris kerta nurodytą valstybinės žemės sklypą, patektų į valstybinės žemės sklypą ir tokio kelio ar hidrografijos objekto ribos gali būti pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kadangi statinių (inžinerinių įrenginių) savininkai negali užbaigti vykdomų projektų ir įregistruoti statinius (inžinerinius įrenginius) Nekilnojamojo turto registre dėl to, kad nustatoma, jog statinys (inžinerinis įrenginys) – kelias – kerta besiribojantį valstybinės žemės sklypą, siekiama nors iš dalies supaprastinti ir sutrumpinti šių objektų įregistravimo procesą.
Siūloma įregistruoti kelio ar hidrografijos objekto, kertančio valstybinės žemės sklypą, ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tuo atveju, jei gautas valstybinės žemės sklypo patikėtinio rašytinis sutikimas. Atitinkamai siūlome papildyti NTK 9 straipsnį nauja nuostata, įpareigojančia rašytinius sutikimus išdavusius valstybinės žemės patikėtinius per 3 metus nuo kelio ar hidrografijos objekto ribų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje patikslinti ribas valstybinės žemės sklypo, kurį kerta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje jau pažymėtas kelias ar hidrografijos objektas ir, kai šis valstybinės žemės sklypas bus išnuomotas ar suteiktas naudotis kitais pagrindais, per 3 mėnesius nuo tokio kelio ar hidrografijos objekto ribų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pranešti nuomininkui ir (ar) kitam naudotojui apie į valstybinės žemės sklypą patenkančią kelio ar hidrografijos objekto dalį. Įstatymų projektų uždaviniai:
1optimizuoti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, sumažinti administracinę naštą;
2siekiant architektūros kokybės, patikslinti esminių statinio projekto sprendinių sąvoką, nurodant, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – tai ir statinio išvaizdos sprendiniai bei sprendiniai, kuriais įgyvendinami ir specialieji architektūros reikalavimai. Siekiant tikslumo, Projekte Nr.
1 paaiškinti terminą „statinio išvaizda“;
3atsižvelgiant į tai, kad ta pati profesinių ir teisinių žinių egzaminų programa taikoma visiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams, užtikrinant teismo ekspertų teikiamų išvadų kokybę, įtvirtinti, kad asmenys, norintys būti įrašyti į teismo ekspertų sąrašą ir teikti teismo ekspertizės paslaugas Teismo ekspertizės įstatyme nustatyta tvarka, turi būti atestuoti architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas.
Patikslinti, kad teismo ekspertai gali teikti teismo ekspertizės paslaugas tik pagal kvalifikacijos atestate įrašytą sritį;
4patikslinti galiojantį reguliavimą įtvirtinant, kad būti branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovais gali juridiniai asmenys, įgiję ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikaciją;
5patikslinti galiojantį reguliavimą įtvirtinant, kad būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovu gali juridiniai asmenys, įgiję ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikaciją;
6siekiant sumažinti administracinę naštą įtvirtinti, kada statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, bet būtina valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai pranešti apie statybos pradžią;
7siekiant, kad būtų kuo mažiau atvejų, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tikrina savo išduotų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą, įtvirtinti, kad statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos sausumos dalyje (nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo ir Kuršių nerijoje iki Rusijos Federacijos valstybės sienos) išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, o užtikrinant padidintą viešojo intereso apsaugą, kartu įtvirtinti, kad naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos sausumos dalyje išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą privalo patikrinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos;
8siekiant, kad Statybos įstatymo nuostatos būtų aiškios ir kad reikalavimai institucijoms būtų įtvirtinti įstatyme, patikslinti funkcijas ir sąrašą institucijų, kurios aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams;
9atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos siūlymą, Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje atsisakyti konkrečių institucijų pavadinimų rašymo (pvz., 3 dalyje nurodyto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos) ir vietoje jų rašyti Vyriausybės įgaliota institucija ar konkrečios ministerijos įgaliota institucija.
Patikslinti, kad teismo ekspertai gali teikti teismo ekspertizės paslaugas tik pagal kvalifikacijos atestate įrašytą sritį;
4patikslinti galiojantį reguliavimą įtvirtinant, kad būti branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovais gali juridiniai asmenys, įgiję ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikaciją;
5patikslinti galiojantį reguliavimą įtvirtinant, kad būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovu gali juridiniai asmenys, įgiję ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikaciją;
6siekiant sumažinti administracinę naštą įtvirtinti, kada statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, bet būtina valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai pranešti apie statybos pradžią;
7siekiant, kad būtų kuo mažiau atvejų, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tikrina savo išduotų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą, įtvirtinti, kad statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos sausumos dalyje (nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo ir Kuršių nerijoje iki Rusijos Federacijos valstybės sienos) išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, o užtikrinant padidintą viešojo intereso apsaugą, kartu įtvirtinti, kad naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos sausumos dalyje išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą privalo patikrinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos;
8siekiant, kad Statybos įstatymo nuostatos būtų aiškios ir kad reikalavimai institucijoms būtų įtvirtinti įstatyme, patikslinti funkcijas ir sąrašą institucijų, kurios aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams;
9atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos siūlymą, Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje atsisakyti konkrečių institucijų pavadinimų rašymo (pvz., 3 dalyje nurodyto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos) ir vietoje jų rašyti Vyriausybės įgaliota institucija ar konkrečios ministerijos įgaliota institucija. Aplinkos ministerijos vertinimu, Statybos įstatyme nurodytas statinio projekto patikrinimo funkcijoms atlikti, turi būti įgaliotos šiuo metu įstatyme įrašytos institucijos, įstaigos, valstybės valdomos įmonės.
Minėtas įgaliojimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio viešojo administravimo įgaliojimų suteikimą, nuostatas;
10atsižvelgiant į tai, kad kituose įstatymuose reglamentuojama kas laikoma neteisėtai išduotu dokumentu, taip pat į tai, kad teismo kompetencija yra nustatyti, ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, išbraukti iš įstatymo sąvoką „neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas“;
11siekiant architektūros kokybės ir statybos procesų skaidrumo, atsižvelgiant į tai, kad pagal Projektais siūlomą naują statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarką savivaldybės netvirtins projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, taip pat įvertinus 2023 m. vyriausiųjų architektų konferencijos metu šiuo klausimu išsakytus pasiūlymus[¹], Įstatymo projekte Nr. 1 nustatyti, kad specialieji architektūros reikalavimai statinio projektui privalomi Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais – kai nėra parengto teritorijos detaliojo plano ir (arba) kai projektuojamas visuomenei svarbus statinys. Kitais atvejai specialieji architektūros reikalavimai išduodami, jeigu jų prašo statytojas (užsakovas);
12siekiant statybos procesų skaidrumo ir nuoseklumo, statiniams (jų dalims), kurie pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d. ir neužbaigti ir kurių statybą leidžiantys dokumentai negalioja, leisti rengti statinių (jų dalių) rekonstravimo ar remonto projektus ar aprašus
13atsižvelgiant į susitikimuose su institucijų atstovais savivaldybių atstovų išsakytas pastabas, siekiant mažinti administracinę naštą ir atsižvelgus į leidimų neypatingojo statinio griovimui mažareikšmiškumą, nustatyti, kad leidimas nugriauti statinį išduodamas griauti ypatingąjį statinį ir kitais įstatyme išvardytais atvejais;
14.
Įstatymų projektų sąvokas suderinti su Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1722, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Nr.
I-2044, kuris įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir vadinsis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu;
15siekiant statinio projekto ekspertizės vadovų, statinio projekto dalies ekspertizės vadovų, statinio ekspertizės vadovų, statinio dalies ekspertizės vadovų teikiamų paslaugų kokybės, patikslinti profesinės patirties skaičiavimą minėtas pareigas siekiantiems eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams, jų kvalifikaciją susiejant su turima atestuoto vadovo patirtimi;
16apibrėžti įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią skaičiavimo principus;
17atsižvelgiant į Architektūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir siekiant įstatymų suderinamumo, įtvirtinti savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas Statybos įstatyme;
18atsižvelgiant į visuomenės interesą, patikslinti nuostatas (patikslinti ribas), kada pasikeitus esminiams statinio projekto sprendiniams, norint tęsti statybą, nereikia informuoti visuomenės, gauti naujo statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) ar iš naujo pranešti apie statybos pradžią;
19atsižvelgus į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, Statybos įstatyme rašyti sąvoką Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga vietoje Vyriausybės įgaliota įstaiga;
20siekiant Statybos įstatymo aiškumo ir jau susiklosčiusių santykių apsaugos, patikslinti Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalį nurodant, kad nuosavybės teisių perleidimo sandorių sudarymo nuostatos (visos Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios įsigalios 2024 m. sausio 1 d.) taikomos, kai pastatams statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 m. sausio 1 d.
I-2044, kuris įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir vadinsis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu;
15siekiant statinio projekto ekspertizės vadovų, statinio projekto dalies ekspertizės vadovų, statinio ekspertizės vadovų, statinio dalies ekspertizės vadovų teikiamų paslaugų kokybės, patikslinti profesinės patirties skaičiavimą minėtas pareigas siekiantiems eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams, jų kvalifikaciją susiejant su turima atestuoto vadovo patirtimi;
16apibrėžti įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią skaičiavimo principus;
17atsižvelgiant į Architektūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir siekiant įstatymų suderinamumo, įtvirtinti savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas Statybos įstatyme;
18atsižvelgiant į visuomenės interesą, patikslinti nuostatas (patikslinti ribas), kada pasikeitus esminiams statinio projekto sprendiniams, norint tęsti statybą, nereikia informuoti visuomenės, gauti naujo statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) ar iš naujo pranešti apie statybos pradžią;
19atsižvelgus į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, Statybos įstatyme rašyti sąvoką Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga vietoje Vyriausybės įgaliota įstaiga;
20siekiant Statybos įstatymo aiškumo ir jau susiklosčiusių santykių apsaugos, patikslinti Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalį nurodant, kad nuosavybės teisių perleidimo sandorių sudarymo nuostatos (visos Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios įsigalios 2024 m. sausio 1 d.) taikomos, kai pastatams statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 m. sausio 1 d. Taip pat patikslinti, kad pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) naudoti ir (ar) su fiziniais asmenimis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams galima Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą.
Nurodyta įstatymo nuostata skirta vartotojų teisių apsaugai, kurią užtikrinti įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, todėl šiame straipsnyje nustatyti sandorių apribojimai susiejami su fiziniais asmenimis (vartotojais), o ūkinę veiklą vykdantiems juridiniams asmenims paliekama galimybė prisiimti reikšmingas verslo rizikas, susijusias su nebaigto statinio dalies (iš esmės – statybvietės) įsigijimu ir statytojo teisių daliniu perėmimu;
21patikslinti statinio naudojimo priežiūros sąvoką, aiškiai reglamentuojant, kad viešojo administravimo subjekto vykdoma statinio naudojimo kontrolė apima ir statinio naudojimo pagal paskirtį kontrolę, šiuo tikslu papildomai suteikti viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnams teisę reikalauti iš statinio naudotojo su statinio paskirtimi susijusių ūkinės veiklos dokumentų ir kitų su statinio naudojimu susijusių dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar statinyje vykdoma ūkinė veikla atitinka statinio naudojimo paskirtį; taip pat numatyti draudimą išduoti ūkinės veiklos licencijas nebaigtame statyti statinyje ir statinyje (patalpose), kurių paskirtis neatitinka norimos vykdyti ūkinės veiklos;
22įtvirtinti nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekį, kaip esminį statinio projekto sprendinį, papildyti įstatymą nauja statinio projekto rūšimi, kai atliekamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas;
23atsižvelgiant į įstatymų projektais reglamentuojamus statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso pakeitimus, pakeisti atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo momentą;
24įtvirtinti, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, taikant statinio informacinį modeliavimą statinio, jo aplinkos ir elektroninių ryšių infrastruktūros, elektros energetikos objektų ir įrenginių, gamtinių dujų sistemos kilnojamųjų daiktų gyvavimo cikle, skaitmeniniai duomenys būtų kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami taikant NSIK pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką.
Nurodyta įstatymo nuostata skirta vartotojų teisių apsaugai, kurią užtikrinti įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, todėl šiame straipsnyje nustatyti sandorių apribojimai susiejami su fiziniais asmenimis (vartotojais), o ūkinę veiklą vykdantiems juridiniams asmenims paliekama galimybė prisiimti reikšmingas verslo rizikas, susijusias su nebaigto statinio dalies (iš esmės – statybvietės) įsigijimu ir statytojo teisių daliniu perėmimu;
21patikslinti statinio naudojimo priežiūros sąvoką, aiškiai reglamentuojant, kad viešojo administravimo subjekto vykdoma statinio naudojimo kontrolė apima ir statinio naudojimo pagal paskirtį kontrolę, šiuo tikslu papildomai suteikti viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnams teisę reikalauti iš statinio naudotojo su statinio paskirtimi susijusių ūkinės veiklos dokumentų ir kitų su statinio naudojimu susijusių dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar statinyje vykdoma ūkinė veikla atitinka statinio naudojimo paskirtį; taip pat numatyti draudimą išduoti ūkinės veiklos licencijas nebaigtame statyti statinyje ir statinyje (patalpose), kurių paskirtis neatitinka norimos vykdyti ūkinės veiklos;
22įtvirtinti nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekį, kaip esminį statinio projekto sprendinį, papildyti įstatymą nauja statinio projekto rūšimi, kai atliekamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas;
23atsižvelgiant į įstatymų projektais reglamentuojamus statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso pakeitimus, pakeisti atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo momentą;
24įtvirtinti, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, taikant statinio informacinį modeliavimą statinio, jo aplinkos ir elektroninių ryšių infrastruktūros, elektros energetikos objektų ir įrenginių, gamtinių dujų sistemos kilnojamųjų daiktų gyvavimo cikle, skaitmeniniai duomenys būtų kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami taikant NSIK pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką. Apibrėžti naujas su statinio informacinio modeliavimo taikymu susijusias sąvokas – statinio informacinis modeliavimas, statinio gyvavimo ciklas, NSIK;
25patikslinti statybinių tyrinėjimų sąvoką į numatant joje normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus geodezijos ir kartografijos darbus, nes pagal galiojantį Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymą (toliau – GKĮ) inžineriniai geodeziniai tyrimai neatliekami, bet vykdomi geodezijos ir kartografijos darbai.
Atsižvelgus į tai, keičiami Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatant, kad statytojas (užsakovas) arba jo pavestas rangovas privalo užsakyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose įrašytus geodezijos ir kartografijos darbus, kuriuos atlieka GKĮ išvardyti asmenys;
26papildyti galiojančio NTK įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nurodant Statybos įstatyme reglamentuotus atvejus, kada nekilnojamasis daiktas laikytinas baigtu formuoti ir be viešojo administravimo subjekto sprendimo;
27esant valstybinės žemės patikėtinio rašytiniam sutikimui, leisti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėti kelio ar hidrografijos objekto ribas, kurios kerta patikėtinio (išdavusio minėtą sutikimą) valdomą valstybinės žemės sklypą;
28įpareigoti valstybinės žemės patikėtinius, išdavusius rašytinį sutikimą, kad dalis kelio ar hidrografijos objekto, kuris kerta nurodytą valstybinės žemės sklypą, patektų į valstybinės žemės sklypą ir tokio kelio ar hidrografijos objekto ribos būtų pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, per 3 metus patikslinti šio valstybinės žemės sklypo ribas, t. y. inicijuoti šio žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento ar žemėtvarkos planavimo dokumento patikslinimą, kurio pagrindu būtų galima patikslinti tokio valstybinės žemės sklypo ribas, ir tuo atveju, kai toks valstybinės žemės sklypas bus išnuomotas ar suteiktas naudotis kitais pagrindais, per 3 mėnesius nuo tokio kelio ar hidrografijos objekto ribų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pranešti nuomininkui ir (ar) kitam naudotojui apie į valstybinės žemės sklypą patenkančią kelio ar hidrografijos objekto dalį.
Atsižvelgus į tai, keičiami Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatant, kad statytojas (užsakovas) arba jo pavestas rangovas privalo užsakyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose įrašytus geodezijos ir kartografijos darbus, kuriuos atlieka GKĮ išvardyti asmenys;
26papildyti galiojančio NTK įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nurodant Statybos įstatyme reglamentuotus atvejus, kada nekilnojamasis daiktas laikytinas baigtu formuoti ir be viešojo administravimo subjekto sprendimo;
27esant valstybinės žemės patikėtinio rašytiniam sutikimui, leisti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėti kelio ar hidrografijos objekto ribas, kurios kerta patikėtinio (išdavusio minėtą sutikimą) valdomą valstybinės žemės sklypą;
28įpareigoti valstybinės žemės patikėtinius, išdavusius rašytinį sutikimą, kad dalis kelio ar hidrografijos objekto, kuris kerta nurodytą valstybinės žemės sklypą, patektų į valstybinės žemės sklypą ir tokio kelio ar hidrografijos objekto ribos būtų pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, per 3 metus patikslinti šio valstybinės žemės sklypo ribas, t. y. inicijuoti šio žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento ar žemėtvarkos planavimo dokumento patikslinimą, kurio pagrindu būtų galima patikslinti tokio valstybinės žemės sklypo ribas, ir tuo atveju, kai toks valstybinės žemės sklypas bus išnuomotas ar suteiktas naudotis kitais pagrindais, per 3 mėnesius nuo tokio kelio ar hidrografijos objekto ribų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pranešti nuomininkui ir (ar) kitam naudotojui apie į valstybinės žemės sklypą patenkančią kelio ar hidrografijos objekto dalį. 29. sugriežtinti statybos rangovų, ekspertizės rangovų, atestuotų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų atsakomybę už dalyvavimą savavališkos statybos darbuose;
30nustatyti reikalavimą, sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius, įregistruoti šiuose žemės sklypuose pagal išduotus statybą leidžiančius dokumentus statomus ypatinguosius ir neypatinguosius statinius arba patvirtinti, kad statinių statyba nėra pradėta;
31apriboti galimybę išduoti ūkinės veiklos licencijas nebaigtos statybos statiniuose bei statiniuose (jų patalpose), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis neatitinka norimos vykdyti ūkinės veiklos.
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektai parengti:
1įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas)157.6 punktą, kuriame numatyta sudėtingą statybos procesų biurokratiją pakeisti inovacijomis ir skaitmeninimu;
2atsižvelgiant į darbo grupės, sudarytos iš Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos architektų sąjungos, Projektavimo įmonių asociacijos, Aplinkos ministerijos ir kitų organizacijų atstovų, pasiūlymą dėl Statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso tobulinimo. Pasiūlymo esmė – statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po projektinių pasiūlymų stadijos. Pasiūlymas buvo pristatytas 2022 m. spalio 20 d. aplinkos ministro 2022 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-126 sudarytos darbo grupės Statybos kodekso parengimo klausimams spręsti (į darbo grupės sudėtį įeina 42 asmenys – valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, ekspertai, asociacijų atstovai ir kt.) posėdyje, ši darbo grupė toliau nagrinėjo pasiūlymą ir teikė pastabas.
Atsižvelgiant į išsakytas pastabas bei pasiūlymus parengtas statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso reglamentavimo pakeitimo projektas;
3atsižvelgiant į 2022 m. gruodžio 23 d. Generalinės prokuratūros raštą „Dėl teisės aktų tobulinimo“, kuriame teigiama, kad Generalinė prokuratūra gauna Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipimųsi dėl viešojo intereso, prašant ginčyti Inspekcijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus, pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ar statybos užbaigimo aktus, motyvuojant tuo, kad Inspekcija neturi procesinės teisės ginčyti šių dokumentų, t. y. tokiais atvejais institucija, įpareigota vykdyti specialią priežiūrą, negali įgyvendinti visų jai priskirtų įgaliojimų. Rašte siūloma apsvarstyti galimybę inicijuoti Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir, esant poreikiui, Inspekcijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, kad Inspekcijai būtų sudarytos galimybės įgyvendinti visus įstatymų jai priskirtus statybos valstybinės priežiūros įgaliojimus;
4atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2022 m. gruodžio 7 d. posėdžio protokole Nr. 107-P-51 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavestus uždavinius;
5atsižvelgiant į Aplinkos ministro 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr.
V-197 „Dėl darbo grupės teisės aktų, reglamentuojančių projektuojamų statinių paskirties reikalavimų kriterijus, tobulinimo pasiūlymams pateikti sudarymo“ sudarytos darbo grupės pasiūlymus;
6atsižvelgiant į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano nuostatas, Vyriausybė yra įsipareigojusi vykdyti Vyriausybės programos projektą „Tvarūs ir pasiekiami miestai“ ir yra pavedusi Aplinkos ministerijai parengti ir patvirtinti teisės aktus, susijusius su statinio informacinio modeliavimo metodų taikymu (šio plano 6.2.22 papunktis);
7atsižvelgiant į Vyriausybės protokolinį sprendimą, išdėstytą Vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasitarimo protokole Nr. 35 (klausimas Nr. 2 „Dėl Nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus pasirinkimo“), kuriuo buvo pritarta Aplinkos ministerijos siūlymui įsteigti NSIK ir parengus pateikti Vyriausybei projektus teisės aktų, suteikiančių įgaliojimus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti su NSIK susijusius teisės aktus;
8atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seime 2022 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo (TAR, 2022 m. liepos15 d., Nr. 15638) nuostatas, pagal kurias nuo 2023 m. sausio 4 d. Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorė – Aplinkos ministerija. Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės (vadovas Dainius Čergelis, tel.
8 616 98137, el. p. [email protected]), analitikas Žilvinas Sperauskas, tel. 8 646 84725, el. p. [email protected] ir vyriausioji specialistė Vaiva Rumbutienė, tel. 8 695 31922, el. p. [email protected]; Architektūros ir inovacijų politikos grupės (vadovė Asta Rokickienė, tel. 8 695 67967, el. p. [email protected]), analitikė Daiva Vencienė, tel. 8 616 34857, el. p. [email protected] ir vyriausioji specialistė Algimantė Treinienė, tel. 8 646 93675, el. p. [email protected]; Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės (laikinai einanti Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo funkcijas Algė Staniūnaitė-Tonkich, tel. 8 695 17731, el. p. [email protected]), vyriausioji specialistė Lina Masliukienė, tel. 8 682 54553, el. p. [email protected]; Erdvinių duomenų politikos grupės (vadovė Aušra Kalantaitė, tel. 8 669 52682, el. p. [email protected]), patarėja Aušra Balsytė, 8 696 86148, el. p. [email protected] ir patarėja Jurgita Milieškaitė, tel. 8 620 53766, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad:
Statytojo prašymu, savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) pritaria projektiniams pasiūlymams (jeigu jie parengti). Statybą leidžiantis dokumentas išduodamas pateikus techninį (techninį darbo) projektą. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalį, Aplinkos ministerija derina atestuotų statybos inžinierių ir architektų kvalifikacijos tobulinimo kursų programas, o pagal Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalį kvalifikacijos tobulinimo programas derina atestavimą atliekanti organizacija (atitinkamai Lietuvos architektų rūmai ir Statybos sektoriaus vystymo agentūra).
Statybos inžinierių ir architektų atestavimą atlieka įstatyme nurodytos atitinkamos institucijos - Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios funkcijos apibrėžtos 11¹ straipsnyje (Statybos sektoriaus vystymo agentūra) ir Lietuvos architektų rūmai. Statybos įstatyme aiškiai neapibrėžta, kas gali būti įrašytu į teismo ekspertų sąrašą ir teikti teismo ekspertizės paslaugas statybos srityje, todėl pagal dabartinį reglamentavimą, teismo ekspertu gali būti visi statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai. Statybos įstatyme yra apibrėžta teisiniam reguliavimui nebūdinga sąvoka „Neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas“. Šiuo metu savivaldybės tvirtina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys, pastatytas ne anksčiau kaip prieš 50 metų ir nepatenkantis į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę.
Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyti konkrečių institucijų pavadinimai ir jų atliekamos funkcijos. Statybos įstatymo 27 ir 27¹ straipsniuose nurodyta nepilna institucijų, kurios aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, sudėtis ir funkcijos. Šiuo metu dalis institucijų ir jų funkcijų nurodyta statybos techniniuose reglamentuose. Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos žemyninėje dalyje išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. Statybos įstatyme nustatytos funkcijos Vyriausybės įgaliotai įstaigai (šiuo metu įgaliota įstaiga yra Statybos sektoriaus vystymo agentūra).
Šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota, kad statinio naudojimo priežiūra apima ir kontrolę ar statinys naudojamas pagal pagrindinę jo paskirtį, o viešojo administravimo subjektų atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnams vykdant statinio naudojimo priežiūrą suteikta teisė reikalauti iš statinio naudotojo tik statinio priežiūros dokumentų susijusių su statinio technine būkle ir parametrais. Šiuo metu nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis nėra esminis statinio projekto sprendinys. Atestuotų rangovų ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų atsakomybė šiuo metu siejama su žalos padarymu, savavališkos statybos atvejai nėra išskirti. Galiojantis teisinis reguliavimas neriboja galimybės parduoti žemės sklypą su jame esančiais pastatytais, tačiau neįregistruotais statiniais, taip išvengiant su statinių pardavimu susijusių mokesčių. Pagal galiojantį Statybos įstatymą vykdant statybinius tyrimus atliekami inžineriniai geodeziniai tyrimai kurių metu sukuriamos geodezinės nuotraukos. Tačiau šios nuostatos prieštarauja galiojančioms GKĮ nuostatom, nes pagal jas vietoje geodezinių tyrinėjimų turi būti atliekami geodezijos ir kartografijos darbai, įskaitant ir topografinių ir inžinerinių planų bei kitos GKĮ numatytos produkcijos sukūrimo darbus. Atsižvelgiant į tai tikslinama statybinių tyrinėjimų sąvoka nustatant, kad atliekant statybinius tyrinėjimus turi būti atliekami normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyti geodezijos ir kartografijos darbai ir keičiamas Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatant, kad statytojas (užsakovas) arba jo pavestas rangovas privalo užsakyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus geodezijos ir kartografijos darbus, kuriuos atlieka GKĮ nurodyti asmenys.
Pagal Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, nuostatas Vyriausybė yra įsipareigojusi vykdyti Vyriausybės programos projektą „Tvarūs ir pasiekiami miestai“ ir yra pavedusi Aplinkos ministerijai parengti ir patvirtinti teisės aktus, susijusius su statinio informacinio modeliavimo metodų taikymu (šio plano 6.2.22 papunktis). Pagal dabar galiojančius teisės aktus, pareiga taikyti statinio informacinį modeliavimą yra numatyta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 13 punkto ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 12 punkte. Juose nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti kriterijai dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka, jeigu taikytina. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. 1061 „Dėl reikalavimų ir (arba) kriterijų dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 1061) nustato reikalavimus ir (arba) kriterijus dėl privalomo statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Šie kriterijai turi būti nurodyti pirkimo dokumentuose perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams tais atvejais, kai perkamos ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių naujos statybos, rekonstravimo projektavimo paslaugos, naujos statybos, rekonstravimo darbai, kilnojamųjų daiktų (elektros energijos persiuntimui skirtų žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijų, oro kabelių linijų, požeminių ir povandeninių kabelių linijų ir jų technologinių priklausinių, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalų, linijas laikančių atramų ir kitų technologinių priklausinių, taip pat vartotojo elektros įrenginių (toliau – elektros energijos objektų ir įrenginių kilnojamieji daiktai), mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių (toliau – gamtinių dujų sistemų kilnojamieji daiktai), ryšių linijų, ryšių kabelių, ryšių kabelių kanalų sistemų (toliau – elektroninių ryšių infrastruktūros kilnojamieji daiktai) (toliau visi kartu – gamtinių sistemų kilnojamieji daiktai, elektros energijos objektų ir įrenginių kilnojamieji daiktai, elektroninių ryšių infrastruktūros kilnojamieji daiktai vadinami kilnojamaisiais daiktais)) įrengimo, pertvarkymo projektavimo paslaugos, įrengimo, pertvarkymo darbai, kvartalų atnaujinimo (modernizavimo) projektavimo paslaugos, atnaujinimo (modernizavimo) darbai įgyvendinant urbanizuotose teritorijose esančių kvartalų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, kai statiniams, kilnojamiesiems daiktams nustatytos pirkimo kainos sąlygos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 30 d. nutarimo Nr.
92 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo įgyvendinimo“ 8.3 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-57 „Dėl Užsakovo informacijos reikalavimų patvirtinimo“, yra nustatyti reikalavimai užsakovo informacijos reikalavimams statinio projektui, vykdomam taikant statinio informacinį modeliavimą. Pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statinio gyvavimo cikle sukuriami skaitmeniniai duomenys taikant statinio informacinį modeliavimą ir NSIK yra kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus atvejus ir tvarką. Statybos įstatyme įtvirtinti teisiniai santykiai yra taikomi statiniams, tačiau nėra taikomi kilnojamiesiems daiktams, išvardintiems Gamtinių dujų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme, kuriems Vyriausybės nutarimo Nr. 1061 nustatyta tvarka turi būti statinio informacinis modeliavimas, t. y.:
Vartotojų energetikos įrenginiai įrengiami Energetikos ministerijos nustatyta tvarka;
Construction Classification International) sistemos pagrindu sukurti NSIK, kuris turi būti taikomas visuose viešojo sektoriaus statinių ir (ar) jiems paskirtimi artimų kilnojamųjų daiktų ir su jais susijusių objektų gyvavimo ciklo etapuose kuriamiems ir tvarkomiems duomenims ir (ar) informacijai klasifikuoti, teikti ir gauti, įskaitant šios informacijos teikimą į valstybės informacines sistemas, registrus, kadastrus ir gavimą iš jų, kad šiuos duomenis ir (ar) informaciją tvarkant dalyvaujantys valstybės ir žinybiniai registrai, valstybės informacinės sistemos ir kiti informacijos šaltiniai būtų suderinti tarpusavyje. Aplinkos ministerijai buvo pavesta parengti ir pateikti Vyriausybei projektus teisės aktų, suteikiančių įgaliojimus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti su NSIK susijusius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti tinkamą NSIK taikymą planuojama jį integruoti į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“), Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (toliau – TIIIS), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – NTK), Nekilnojamojo turto registrą (toliau – NTR) ir Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau – TPS „Vartai“). Šiuo metu yra numatyta, kad apie statybą leidžiantį dokumentą ir jo duomenis, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama tik IS „Infostatyba“. Tačiau šie duomenys nėra viešinami per TPS „Vartai“ ir TIIIS. Architektūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyti architektūros kokybės kriterijai, tačiau neišskleistos jų reikšmės, todėl praktikoje neaiškus jų taikymas.
Taip pat, nenustatyta kokiais metodais vadovaujamasi vertinant architektūros kokybę pagal šiuos kriterijus. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, architektų profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos ar užsienio valstybėje, pripažinimą vykdo Aplinkos ministerija ir atlieka jai priskirtas kompetentingos institucijos funkcijas, kurios nustatytos Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme (toliau – RPKPĮ), kuriame perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Aplinkos ministerijai atlikti kompetentingos institucijos funkcijas teisė suteikta Architektūros įstatymu (15 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu (58 straipsnio 6 dalis). RPKPĮ (58 straipsnis 6 dalis) numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria kompetentingas institucijas. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos gali būti paskirtos įstatymu. Įstatymų nustatytais atvejais kompetentingomis institucijomis gali būti skiriamos reglamentuojamų profesijų savivaldą įgyvendinančios asociacijos. Pažymėtina, kad pagal Architektų rūmų įstatymą, Rūmai, kaip visų atestuotų architektų, besiverčiančių atestuoto architekto veikla, profesinės savivaldos institucija, įsteigta užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą ir kokybę, atlikti architektų atestavimą, prižiūrėti profesinės etikos standartų laikymąsi, stebėti profesinę veiklą, ginti su architektūra susijusius viešuosius interesus, taip pat vykdyti įstatymuose nustatytas funkcijas, t. y. atlikti valstybės patikėtas viešąsias funkcijas. Tačiau, kiek tai susiję su architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimu, sprendimų priimti nėra įgalioti, tik dalyvauti sprendžiant užsienio architektų diplomų pripažinimo ir kitus klausimus.
Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad asociacijos įstatuose nustatytų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, nariams už veiklą neatlyginama. Specialiame Architektų rūmų veiklą reglamentuojančiame įstatyme (Architektų rūmų įstatyme) taip pat nėra nustatyta, kad Rūmų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, veikla galėtų būti apmokama. Architektūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, pateiktas sąrašas objektų, kuriuos savivaldybių tarybos savo sprendimais pripažįsta architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingais ir, kuriems privaloma rengti architektūrinius konkursus. Tačiau nenustatyta, kad prieš patvirtinant šiuos objektų sąrašus, būtų konsultuojamasi su atitinkamos savivaldybės architektais ekspertais. Architektūros įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti subjektai, kurie rengdami šiame įstatyme reglamentuotus architektūrinius konkursus, privalo vykdyti statinio projektų konkursus, skirtus statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas ir Projekto konkurso organizavimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. D1-671, suteikia perkančiosioms organizacijoms galimybę perkant statinio projektavimo ar teritorijų planavimo paslaugas netaikyti mažiausios kainos kriterijaus, t. y. pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis kaina, sąnaudomis arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu.
Šiuo metu Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl draudimo laidoti kapinių dalyje arba visoje jų teritorijoje priima savivaldybės, kurios teritorijoje yra kapinės, administracijos direktorius, vadovaudamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pasiūlymu. SIPĮ teisinis reguliavimas šiuo metu galiojančiuose ir siūlomuose keisti straipsniuose:
1SIPĮ 3 straipsnyje „Savivaldybių infrastruktūros plėtros politikos formavimas ir įgyvendinimas“ nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis rengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, formuoja pagal šio įstatymo reikalavimus suprojektuotos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymo TIIIS valstybės politiką ir planuoja TIIIS lėšas susijusioms paslaugoms teikti. Nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 (toliau – GIKĮ) pakeitimas, kurio 9 straipsnyje nustatyta Aplinkos ministerijos kompetencija geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse. Pagal šio straipsnio 2 dalies 15 punktą aplinkos ministras tvirtina inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų teikimo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinei sistemai tvarkos aprašą. Įstatymo projektu siekiama GIKĮ ir SIPĮ nuostatų suderinamumo, o SIPĮ 3 straipsnio nuostatos dėl TIIIS yra perteklinės, nes nustatytos GIKĮ pakeitime. Atsižvelgiant į tai, keistina SIPĮ 3 straipsnio formuluotė;
2.
SIPĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta savivaldybės administracijos kompetencija, 2 dalyje – savivaldybės tarybos kompetencija. Atsižvelgėme į Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktą pasiūlymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies (kurioje nurodomos savivaldybės administracijos funkcijos) 1–4 punktų nuostatomis iš esmės nekeisti esamos SIPĮ 4 straipsnio redakcijos. SIPĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija teikia suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros erdvinius duomenis TIIIS ir užtikrina erdvinių duomenų tvarkymą aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seime 2022 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo (TAR, 2022 m. liepos 15 d., Nr. 15638) nuostatomis, nuo 2023 m. sausio 4 d. Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse. Nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojus GIKĮ pakeitimui, TIIIS reglamentavimas SIPĮ yra perteklinis (pagal GIKĮ 9 str. 2 d. 15 p.), todėl SIPĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotė yra perteklinė. SIPĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija išduoda leidimus vykdyti žemės kasimo darbus aplinkos ministro nustatyta tvarka, tačiau nenurodyta, kad savivaldybės administracija gali panaikinti leidimus vykdyti žemės kasimo darbus, todėl 4 straipsnio minėto punkto nuostatas tikslinga papildyti.
Savivaldybėms kyla problemos dėl SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto reikalavimo savivaldybės tarybai iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos tvirtinti Programos lėšų panaudojimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus, todėl SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata tikslintina. SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos turėtų būti suderintos su SIPĮ 12 straipsnio 10 dalies nuostatomis;
3pagal SIPĮ 6 straipsnio 2 dalies 6 punktą, viena iš savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijų – tvarkyti suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros erdvinius duomenis aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojus GIKĮ pakeitimui, TIIIS reglamentavimas SIPĮ yra perteklinis, todėl SIPĮ 6 straipsnio 2 dalies 6 punkto formuluotė yra perteklinė;
4pagal SIPĮ 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą, viena iš savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijų – priimti sprendimus dėl žemės kasimo leidimo išdavimo ar panaikinimo ir nagrinėti su tuo susijusius ginčus aplinkos ministro nustatyta tvarka. Minėtos apklausos metu gauta Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonė dėl šios SIPĮ nuostatos įgyvendinimo (vyriausiojo inžinieriaus funkcijų ir kompetencijos). Pažymėtina, kad sprendimų dėl žemės kasimo leidimo išdavimo ar panaikinimo ir su tuo susijusių ginčų nagrinėjimo nuostata yra perteklinė. Sprendimų dėl žemės kasimo leidimo išdavimo ar panaikinimo funkciją galėtų vykdyti kitas savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo, bendrąja tvarka nagrinėti su tuo susijusius ginčus – Lietuvos administracinių ginčų komisija.
SIPĮ 6 straipsnio 2 dalies 7 punkto formuluotė tikslintina, nustatant savivaldybės vyriausiajam inžinieriui pasiūlymų dėl žemės kasimo leidimo išdavimo ar panaikinimo funkciją;
5SIPĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per nustatytą darbo dienų skaičių raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių (iniciatorius) apie pasiūlymo priėmimą ir sutarties sudarymo sąlygas arba apie motyvuotą pasiūlymo atmetimą. Nurodytos pasiūlymo atmetimo sąlygos, tačiau nepakankamai aiškiai nustatyti sutarties sudarymo sąlygų reikalavimai, t. y. neaiški iniciatoriaus siūlomai infrastruktūrai projektuoti reikalinga informacija apie teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus siūlomai inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai projektuoti, galimybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaryti preliminarią sutartį ir kreiptis dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygų, siekiant nustatyti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus siūlomos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros mastą (kiekį, dydį), išlaidas ir kitus duomenis, būtinus savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarčiai pasirašyti). SIPĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta: „Savivaldybės infrastruktūros projektavimo išlaidos apskaičiuojamos iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo dienos, vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijomis.
Savivaldybės infrastruktūros statybos ir (ar) įrengimo išlaidos apskaičiuojamos iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo dienos, vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais.“ Vadovaujantis šia norma, iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo jau turi būti apskaičiuotos savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidos, tačiau dėl dabartinio teisinio reguliavimo tokių išlaidų iki savivaldybės infrastruktūros sutarties sudarymo tiksliai apskaičiuoti nėra galimybės, nes yra neaiškus įrengiamos savivaldybės infrastruktūros mastas (kiekis, dydis) ir kiti duomenys. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma neparengus projektinių sprendinių, yra nežinoma reali savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidų suma. Pavyzdžiui, prieš sudarydamas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, iniciatorius, manydamas, kad galės prisijungti prie šalia esančio magistralinio vandentiekio tinklo, numato šio prisijungimo ir tinklo įrengimo išlaidas ir įrašo jas į šią sutartį. Pasirašius savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, kreipiantis į vandentiekį eksploatuojančią įmonę paaiškėja, kad dėl mažų magistralinio tinklo pajėgumų nėra galimybės prisijunti prie šio tinklo. Prisijungimo sąlygose nurodoma, kad iniciatorius privalės jungtis prie kito vandentiekio tinklo – esančio už kelių kilometrų. Tokiu atveju labai padidėtų savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidos.
Atsižvelgdami į tai, statytojai priversti preliminariai projektuoti savivaldybės infrastruktūrą dar iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo, tačiau kol nesudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis (nežinoma, ar ši sutartis bus sudaryta), nėra teisinio pagrindo tai daryti. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas sukuria problemą, nes:
1) pagal SIPĮ 13 straipsnio 3 dalį reikia apskaičiuoti savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidas dar iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo;
2) nežinant tikslių numatomos įrengti savivaldybės infrastruktūros parametrų, kiekių, dydžių ir kitų aplinkybių, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidų, todėl vilkinamas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarčių pasirašymo procesas, didėja biurokratinė našta savivaldybėms – reikia perskaičiuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas, o kai savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, statytojo patirtos projektavimo išlaidos nekompensuojamos. Atsižvelgiant į tai, tikslinga papildyti 7 straipsnio 4 dalį;
6SIPĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kada sudaroma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis tarp savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus, savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojų. Šią formuluotę tikslinga papildyti atvejais, kada sudaroma minėta sutartis, atsižvelgiant į Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas;
7SIPĮ 8 straipsnio 2 dalies nuoroda dėl Elektroninių ryšių įstatymo 38¹ straipsnio nebeaktuali (šio straipsnio neliko), todėl, pakeitus šio įstatymo nuostatas tikslinga apibendrinta formuluotė, nenurodant konkrečių įstatymo straipsnių;
8.
SIPĮ 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintas atvejis, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, t. y. kai siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą. Savivaldybėms neaiškus šis reikalavimas (jis taikomas ne tik naujai statybai, bet ir esamų statinių rekonstravimui), todėl, siekiant aiškumo, vadovaujantis Statybos įstatyme[²] įtvirtinta statybos sąvoka, siūlytina šį punktą papildyti, įvardijant statybos rūšį, kuriai taikomas šis reikalavimas, t. y. kai siekiama pastatyti naują statinį;
9SIPĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kas turi būti nurodyta savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus parengtose standartinėse savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sąlygose, tačiau nenurodyta sąlyga, ar savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (kai jis yra savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojas ir jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (jo dalyje) pagal teritorijų planavimo dokumentą numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtra) sutinka, kad, atsiskaitant už savivaldybės infrastruktūros plėtrai savivaldybės nuosavybėn perleidžiamą jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį), būtų įskaityta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka ar jos dalis ir žemės sklypo (jo dalies) įsigijimo savivaldybės nuosavybėn, kai jis numatomas, sąlygos ir terminai. Atsižvelgiant į tai, tikslintina SIPĮ 8 straipsnio 4 dalis;
10.
SIPĮ 8 straipsnio 5 dalyje pateikta klaidinga nuoroda (techninė klaida), t. y. turėtų būti nurodyta ne 8 straipsnio 3 dalis, nes joje nenurodytos sutarties sąlygos, o 4 dalis, kurioje jos nurodytos (kaip turi būti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinėse sąlygose);
11tikslintina 8 straipsnio 6 ir 10 dalių formuluotė, nurodant sutrumpintą IS „Infostatyba“ nuorodą;
12SIPĮ 8 straipsnio 10 dalyje pateikta klaidinga nuoroda (techninė klaida), t. y. nurodyta šio straipsnio 5 dalis klaidinga, nes joje pateikta nuoroda dėl kitų savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sąlygų. Nuostata dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties šalių informavimo ir paskelbimo IS „Infostatyba“ nustatyta SIPĮ 8 straipsnio 6 dalyje;
13SIPĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijos, kurias tikslinga papildyti nauju punktu dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo momento;
14SIPĮ 10 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius: iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos ar iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, sumoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus, kai ši įmoka nemokama arba nuo jos atleidžiama, arba, kai sudarytoje savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatyta, kad ši įmoka mokama dalimis, kai infrastruktūros plėtros iniciatorius pateikia rašytinį prašymą savivaldybei dėl įmokos mokėjimo dalimis. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka dalimis turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki statinių statybos užbaigimo dienos (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo).
Atsižvelgiant į Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, siūlytina tikslinti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo momentą. Atsižvelgiant į tai, tikslintina SIPĮ 10 straipsnio 1 dalies formuluotė;
15SIPĮ 10 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius iki statinių, kuriems reikalinga infrastruktūros plėtra, statybos užbaigimo (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) Statybos įstatymo nustatyta tvarka pastato ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrengia ir neatlygintinai perduoda savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytą infrastruktūrą šioje sutartyje nurodytiems savivaldybės infrastruktūros valdytojams. Siūloma patikslinti infrastruktūros perdavimo terminą. Šis pakeitimas leistų savivaldybėms ir infrastruktūros valdytojams tiksliau vertinti, kada bus įgyvendinti teritorijų planavimo dokumentuose numatyti sprendiniai ir atitinkamai planuoti infrastruktūros tolesnę plėtrą;
16SIPĮ 10 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius: perduoda projektuojamos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros erdvinius duomenis savivaldybės vyriausiajam inžinieriui aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į minėtą nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojusį GIKĮ pakeitimą, esama 10 straipsnio 3 punkto formuluotė perteklinė;
17SIPĮ 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad einamųjų metų pabaigoje infrastruktūros plėtros organizatorius parengia Programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą ir pateikia ją tikrinti viešojo intereso įmonių audito įmonei ar auditoriui.
Komisijai Programos lėšų panaudojimo ataskaita pateikiama kartu su auditoriaus išvada. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo tikrinti dienos Komisija parengia išvadą dėl Programos lėšų panaudojimo pagrįstumo (atitikties priemonių planui ir Programos lėšų panaudojimo planui). Siūlytina šį punktą koreguoti, atsižvelgiant į SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte keičiamą Programos lėšų panaudojimo ataskaitos patvirtinimo terminą;
18SIPĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas šių statinių statybai ar rekonstravimui, t. y. valstybei svarbaus projekto statiniui (statiniams) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtam statiniui (statiniams) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė. Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2022 m. kovo 23 d. rašte Nr. 3-1169 pažymėjo, kad Lietuvoje veikiančios laisvosios ekonominės zonos (toliau – LEZ) yra valstybei svarbūs projektai, tačiau LEZ įmonės (LEZ investuotojai), kurios LEZ stato ar planuoja statyti pastatus savo investiciniams ir plėtros projektams įgyvendinti, neturi valstybei svarbaus projekto statuso. Praktikoje kyla klausimų dėl minėtos SIPĮ nuostatos taikymo statant statinius, kurie statomi LEZ, pramonės parkų ar stambių projektų teritorijoje, t. y. SIPĮ nenustato tvarkos, koks subjektas ir kokia tvarka turi nustatyti, kad tam tikras statinys yra skirtas valstybei svarbiam projektui įgyvendinti.
Su klausimais, ar LEZ besikuriančios įmonės (investuotojai) turi prievolę mokėti infrastruktūros plėtros įmoką, ar jos (jie) yra atleistos (atleisti) nuo įmokos mokėjimo, nes vykdo veiklą teritorijoje, kuri pripažinta valstybei svarbiu projektu, į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją kreipiasi LEZ valdymo bendrovės ir savivaldybės. Atsižvelgus į investuotojų, siekiančių įsikurti Lietuvoje, lūkesčius, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ pasiūlymus, siekiama tobulinti 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimo formuluotę;
19SIPĮ 15 straipsnio 3 dalyje nurodytas atvejis, kai nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai). Tikslintinos nuostatos dėl projektuojamos, statomos ir (ar) įrengiamos savivaldybės infrastruktūros išlaidų;
202021 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos savivaldybių apklausos metu Vilniaus m. savivaldybė nurodė, kad, siekdami paspartinti savivaldybės infrastruktūros plėtros procesą ir išvengti sudėtingos, ilgai trunkančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, vystytojai žemės sklypus (jų dalis), reikalingus savivaldybės infrastruktūros plėtrai, neatlygintinai perduoda savivaldybės nuosavybėn. Atsižvelgdama į tai, Vilniaus m. savivaldybė pateikė pasiūlymą nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleisti statytojus (vystytojus), kai savivaldybės infrastruktūros plėtrai reikalingas žemės sklypas (jo dalis) savininko (statytojo) sutikimu būtų neatlygintinai perduodamas savivaldybės nuosavybėn. SIPĮ nenurodyti atvejai, kai, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu, savivaldybės infrastruktūros plėtrai reikalingas konkretus savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (jo dalis) gali būti įsigyjamas savivaldybės nuosavybėn.
Nenustatyta, kaip savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojas gali atsiskaityti už savivaldybės nuosavybėn perleidžiamą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį), įskaitant savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojo privalomą sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką ar jos dalį, lygią perleidžiamo žemės sklypo (jo dalies) vertei, ir kai perleidžiamo žemės sklypo (jo dalies) vertė yra mažesnė už mokėtiną savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką ar jos dalį. SIPĮ nenurodyta, kaip šiuo atveju nustatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ar jos dalies įskaitymo būdas gali būti taikomas. Pažymėtina, kad žemės sklypams įsigyti numatytas specifinis reglamentavimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal šiuo nutarimu patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 10.1 papunktį, pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas motyvuotu pirkimų komisijos arba už pirkimo vykdymą atsakingo asmens sprendimu, jeigu iš anksto yra žinoma konkreti nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta, nekilnojamieji daiktai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir kitos alternatyvos to neužtikrina.
Pažymėtina, kad Tvarkos aprašas gali būti taikomas žemės sklypui, reikalingam savivaldybės infrastruktūros plėtrai, įsigyti išvengiant ilgos ir sudėtingos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Tačiau visais atvejais, norint atlygintinai įsigyti žemės sklypą, reikia atlikti Tvarkos apraše numatytą procedūrą. Atsižvelgdami į tai, į Žemės ūkio ministerijos 2022 m. kovo 24 d. raštu Nr. 2D-886(12.145E) pateiktą pastabą ir į Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvados Nr. NV-1554 3 ir 4 p., keistinas Įstatymo projektu keičiamo SIPĮ 15 straipsnis, papildant naujomis 5 ir 6 dalimis;
21atsižvelgiant į 4 straipsnio 1 dalies pakeitimą 2 dalimi[³] ir tai, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojo GIKĮ pakeitimas, 16 straipsnio 3 dalis yra perteklinė;
22atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojo GIKĮ pakeitimas SIPĮ 16 straipsnio 3¹ dalis yra perteklinė. Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytos teritorijų planavimo politikos formavime ir įgyvendinime dalyvaujančių institucijų funkcijos. Aplinkos ministerijai pagal kompetenciją priskirta išduoti teritorijos planavimo sąlygas šio įstatymo nustatytais atvejais ir atlikti valstybės teritorijos bendrojo plano ir valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo stebėseną, tai vykdomosios, bet ne politikos formavimo funkcijos. Teritorijų planavimo įstatymo 20 str.
2 dalies 1 punkte nustatyta, kad meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, esamą ar suplanuotą urbanistinę struktūrą, užstatymo tipą, užstatymo aukštį, statinių parametrus, gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nurodo statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus. Atsižvelgus į Architektūros įstatymo 10 straipsnyje savivaldybių vyriausiesiems architektams priskirtas funkcijas architektūros, teritorijų planavimo ir statybos srityse bei spręsti su architektūra susijusius teritorijų funkcinio, erdvinio ir meninio aplinkos formavimo klausimus, TPĮ 20 str. 2 dalies 1 punkte nustatytų funkcijų vykdymas yra savivaldybės vyriausiojo architekto kompetencija. Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.
NTK įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o šio straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Statinių statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros bei griovimo tvarką nustato Statybos įstatymas. Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kada statyba laikoma užbaigta, šio straipsnio 2 dalyje yra įvardyti statybos užbaigimo dokumentai, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo dienos IS „Infostatyba“. Statybos užbaigimo procedūros sąvoka apibrėžta Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.1 papunktyje, o 10.3 papunktyje nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas – dalis statinio statybos užbaigimo procedūros, per kurią statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai statinio užbaigimo deklaracijai, kuria deklaruojama, kad pastatytas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas viešojo administravimo subjekto sprendimas priimamas tik tais atvejais, kai Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka surašomas ir patvirtinamas statybos užbaigimo aktas, kitais atvejais, pagal Statybos įstatymo nuostatas - surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovui arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus (kai privaloma) deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus IS „Infostatyba“ ar tik surašius deklaraciją ir ją įregistravus IS „Infostatyba“ viešojo administravimo sprendimas nėra priimamas.
Tokių statybos užbaigimo dokumentų pagrindu prašoma įrašyti/pakeisti pastatų ir inžinerinių statinių kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, o nesant priimto viešojo administravimo subjekto sprendimo, nekilnojamasis daiktas nėra laikytinas baigtu formuoti ir negali būti atliekamas tokių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pažymėtina, kad šiais metais deklaracijų apie statybos užbaigimą, kai viešojo administravimo sprendimas nėra priimamas, IS „Infostatyba“ įregistruota apie 18 tūkst. Pagal šiuo metu galiojančias pirmiau paminėtų teisės aktų nuostatas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas negali registruoti nekilnojamojo turo kadastro objektų – neypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių, kurie užbaigiami surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovui arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus IS „Infostatyba“, t. y. nesant priimto ir išduoto viešojo administravimo subjekto sprendimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Analogiška situacija ir su statiniais, kurie užbaigiami tik surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus IS „Infostatyba“.
NTK įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypo ribos nekerta su šio sklypo ribomis besiribojančių kelių ar hidrografijos objektų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 5 punktą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Esant NTK įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytai aplinkybei kelių, kurie kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo ribas, įregistravimas sustabdomas, kol tokio besiribojančio žemės sklypo ribos nepatikslinamos. Įgyvendinant Lietuvos valstybinės reikšmės kelių įteisinimą (žemės sklypų formavimą ir registravimą Nekilnojamojo turto registre) dažnai susiduriama su problema, kad keliai kerta su šiuo keliu besiribojančių žemės sklypų ribas. Dažnai taip yra dėl atliktų netikslių ar klaidingų gretimų keliui žemės sklypų pirminių matavimų ir derinimų. Dėl šių priežasčių kelių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre sustabdomas ir daug kelių iki šiol nėra įteisinti Nekilnojamojo turto registre. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr.
2 ir Nr. 3 nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas pateikus projektinius pasiūlymus (projektinių pasiūlymų sudėtų nustato aplinkos ministras), siekiama architektūros kokybės, statybos procesų skaidrumo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso optimizavimo, administracinės naštos mažinimo. Parengta siūlomo teisinio reguliavimo schema[⁴]. Įstatymo projektu Nr. 1 nustačius, kad specialieji architektūros reikalavimai statinio projektui yra privalomi Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kitais atvejai specialieji architektūros reikalavimai išduodami, jeigu jų prašo statytojas (užsakovas).[⁵]. Įstatymo projektu Nr. 1 nustačius, kad statiniams (jų dalims), kurie buvo pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d., leidžiama rengti neužbaigtų statinių (jų dalių) rekonstravimo ar remonto projektus. Ši data nustatoma atsižvelgiant į tai, kad po 2010 m. sausio 1 d. išduoti statybą leidžiantys dokumentai yra neterminuoti, todėl kilus poreikiui, atitinkami statinių projektai gali būti keičiami, o užbaigti statiniai gali būti rekonstruojami bei remontuojami. Tačiau tais atvejais, kai iki nurodytos datos išduotas terminuotas statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, teisėtai pradėti statyti ir neužbaigti statiniai gali būti pertvarkomi (įskaitant valstybei prioritetinių energinio naudingumo priemonių pritaikymą) tik traktuojant juos kaip naujo statinio statybą. Šiuo atveju turi būti taikomi visi naujos statybos reikalavimai, kurie gali būti iš esmės pasikeitę ir lemti viso pastato perstatymą. Tokia padėtis ne tik prieštarauja pačiam Statybos įstatymui, nustatančiam, kad nauja statyba vykdoma neužstatytame žemės sklype, bet ir neatitinka teisėtų lūkesčių bei tvarios statybos principų. Pakeitus įstatymą, atsiras galimybė racionaliai sutvarkyti senus nebaigtos statybos pastatus. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 nustatoma, kad statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo kvalifikacija įgyjama pakopiniu būdu, įgijus dvejų metų atestuoto kitų sričių vadovo patirtį praktikoje. Šiuo pakeitimu siekiama, kad pakopinės sistemos nustatymas padės suformuoti labiau patyrusių ir platesnės kompetencijos ekspertizės vadovų ratą, bei užtikrins geresnę projektavimo ir statybos paslaugų kokybę. Įstatymo projektu Nr. 1 nustačius, kad leidimas nugriauti statinį išduodamas ypatingojo statinio griovimui ir kitais įstatyme nurodytais atvejais, siekiama administracinės naštos mažinimo. Įstatymo projektu Nr. 1 atsisakius konkrečių institucijų pavadinimų nurodymo (pavyzdžiui, 3 dalyje nurodyto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos) ir vietoje jų nurodant, kad tai konkrečios ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, siekiama Lietuvosespublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktu Vyriausybei suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo. Įstatymų projektų sąvokos suderintos su Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1722, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Nr. I-2044, kuris įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir vadinsis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Viešojo administravimo subjektams vykdant statinio naudojimo priežiūrą bus paprasčiau kontroliuoti ar statinys naudojamas pagal statinio naudojimo paskirtį. Išvengiama situacijos kai nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis statinyje keičiamas parengus statinio projekto A laidą ir skiriasi nuo nurodyto prašyme išduoti statybos leidimą. Įstatymo pakeitimai padės apriboti nesąžiningų veiksmų galimybę, kai projekte nurodžius vieną paskirtį, iš tiesų statinys pastatomas ir naudojamas kitai, nei viešai buvo nurodyta, paskirčiai.
Siūlomu pakeitimu siekiama suderinti Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymų nuostatas, suteikiant teisę atestavimą atliekančioms organizacijoms, atsakingoms už architektų ir inžinierių kvalifikacijos užtikrinimą, derinti kvalifikacijos tobulinimo programas. Atsižvelgiant į Architektūros įstatymo 10 straipsnio nuostatas, siekiant architektūros kokybės ir įstatymų suderinamumo, Statybos įstatyme patikslintos savivaldybės vyriausiųjų architektų funkcijos. Siekiant, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neatliktų statybą leidžiančio dokumento išdavimo pajūrio juostos sausumos dalyje ir kartu jo tikrinimo funkcijos, Statybos įstatyme įtvirtinta, kad Statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos sausumos dalyje (įskaitant atvejus, kai projektuojami statiniai (jų dalys) yra ir jūrinėje dalyje, ir sausumoje), išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Siekiant sumažinti administracinę naštą ir padidinti pasitikėjimą statybos dalyviais, įtvirtinti atvejai, kada statybą leidžiančio dokumento neprivaloma gauti, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią. Siekiant užtikrinti teismo ekspertų teikiamų išvadų kokybę, apibrėžta, kad asmenys, siekiantys būti įrašyti į teismo ekspertų sąrašą ir teikti teismo ekspertizės paslaugas Teismo ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka, turi būti atestuoti architektai ar statybos inžinieriai, turinys teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas.
Patikslintas esamas reguliavimas, aiškiai nurodant, kad būti branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovais gali juridiniai asmenys įgiję ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikaciją. Patikslintas esamas reguliavimas, aiškiai nurodant, kad būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovu gali juridiniai asmenys įgiję ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikaciją. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnį ir siekiant, kad pasikeitus viešosios įstaigos teisinei formai nereikėtų keisti įstatymo, Statybos įstatyme naudojamą sąvoką Vyriausybės įgaliota įstaiga patikslinti į Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Sugriežtinama statybos rangovų, ekspertizės rangovų, atestuotų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų atsakomybė už dalyvavimą savavališkos statybos darbuose. Šis pakeitimas sudarys sąlygas sumažinti savavališkų statybų skaičių, sukuriant neigiamas teisines pasekmes (atestato netekimą) juose dalyvaujantiems kvalifikuotiems asmenims, neįpareigojant atestuojančių organizacijų įrodinėti jų neteisėtais veiksmais sukeltos žalos fakto. Nustatomas reikalavimas, sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius, įregistruoti šiuose žemės sklypuose pagal išduotus statybą leidžiančius dokumentus statomus ypatinguosius ir neypatinguosius statinius arba patvirtinti, kad statinių statyba nėra pradėta.
Šios nuostatos ne tik prisidės prie statybos skaidrumo didinimo ir mokesčių surinkimo, bet ir padidins vartotojų ir kitų pirkėjų apsaugą, nes statomi (ir nebaigti) statiniai iki sandorių sudarymo bus patikrinti ekspertų arba valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos. Apribojama galimybė išduoti ūkinės veiklos licencijas nebaigtos statybos statiniuose bei statiniuose (jų patalpose), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis neatitinka norimos vykdyti ūkinės veiklos. Šie pakeitimai leis sistemingai įgyvendinti valstybės funkcijas ir neleis susidaryti situacijoms, kai vienoms institucijoms siekiant pašalinti statinių naudojimo pažeidimus, kitos institucijos valstybės vardu suteikia teisę vykdyti ūkinę veiklą statiniuose, kur tokia veikla yra neleistina, o už pastatų naudojimą ne pagal paskirtį netgi numatyta administracinė atsakomybė. Įstatymo projektu Nr. 4 siūloma koreguoti Architektūros įstatymo 11 straipsnyje nustatytų architektūros kokybės kriterijų sąrašą, išskleidžiant jų reikšmes, siūloma palikti 8 iš 10 kriterijų. Atsisakyti kriterijaus „Statybos ir kuriamos aplinkos kokybė“, nes šio kriterijaus savybės integruojamos į kitų kriterijų (Aplinka visiems, Ekonomiškumas, Inovatyvumas, Vientisa architektūrinė idėja ir estetika) vertinimo aspektus. Kriterijus „Vientisa architektūrinė idėja“ ir „Estetika“ siūloma sujungti į vieną kriterijų „Vientisa architektūrinė idėja ir estetika“ integruojant šiais kriterijais nusakomas kokybės charakteristikas.
Taip pat siūloma suteikti aplinkos ministrui įgaliojimą patvirtinti Architektūros kokybės vertinimo metodiką, nustatant vertinimo būdą ir priemones, kuriuos taikant būtų vertinama architektūros kokybė pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus architektūros kokybės kriterijus, atsižvelgus į kiekvieno kriterijaus vertinimo aspektus. Taip būtų sukurta aiškesnė ir skaidresnė architektūros kokybės vertinimo sistema, kuri būtų visiems, dalyvaujantiems statinių projektavimo ar teritorijų planavimo procesuose, iš anksto žinoma. Įstatymo projektu Nr. 4 siūloma atsisakyti Aplinkos ministerijai priskirtos architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo funkcijos, išskyrus šios srities teisinį reglamentavimą„ kurios vykdymas nėra valstybės politikos formavimas, nes profesinės kvalifikacijos pripažinimas susijęs su sprendimo priėmimu konkretaus asmens atžvilgiu. Šis pakeitimas sudarys sąlygas sistemingai valdyti informaciją apie šalyje veikiančius architektus ir inžinierius, vykdyti jų veiklos priežiūrą. Įstatymo projektu Nr. 4 nustačius sąlygą, kad prieš priimant savivaldybių tarybų sprendimus dėl objektų, kuriems privaloma rengti architektūrinius konkursus, būtų konsultuojamasi su atitinkama regionine architektūros taryba, gauta ekspertinė rekomendacija padėtų savivaldybėms priimti tinkamus sprendimus, siekiant aukštesnės architektūros kokybės. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 4 nustačius reikalavimą, kad, rengiant Architektūros įstatyme reglamentuotų objektų architektūrinius konkursus, būtų taikomi vertinimo kriterijai, kurie remtųsi kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu, architektūrinius konkursus organizuojančios tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus institucijos, rengdamos minėtų objektų statinių projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, negalėtų taikyti mažiausios kainos kriterijaus. Tai sudarytų prielaidas laikytis sąžiningos konkurencijos, būtų apsaugoti klientai ir visuomenė nuo užsakovų ar projektuotojų nesąžiningų veiksmų, siūlant sumažintas paslaugų kainas (vykdyti dempingą), sudarytos galimybės siekti skaidraus, viešąjį interesą tenkinančio statinių statybos ir statinių projektavimo, teritorijų planavimo proceso. Pažymėtina, kad valstybė pagal įstatymus jau pavedė (patikėjo) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas Architektų rūmams, todėl Įstatymo projektu Nr. 5 architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimą perdavus Architektų rūmams, kurie įgyvendina architektų profesinę savivaldą, atlieka architektų atestavimą, kitas su architekto profesine veikla susijusias funkcijas, būtų išlaikytas sisteminis valstybės požiūris į architekto profesinės veiklos reguliavimą, sukurtos prielaidos visapusiškai architektų profesinei savireguliacijai ir profesinės savivaldos sistemai veikti, užtikrinant architektų vykdomos veiklos kokybę ir kontrolę. Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo funkcijas perduoti šiuo metu veikiančiai Architektų profesinio atestavimo komisijai, atsižvelgiant į atestavimo ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūrų sąsajas, ir įgyvendinant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą vieno langelio principą. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma nustatyti, kad asmuo, pageidaujantis, kad architekto profesinė kvalifikacija, įgyta Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, būtų pripažinta Lietuvos Respublikoje, turėtų sumokėti Rūmams sąnaudomis pagrįstą jų nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija. Ši įmoka skirta kompensuoti išlaidas, patirtas dėl pateiktų dokumentų tvarkymo (nagrinėjimo, pasitarimų organizavimo, pažymos išdavimo ir kita), siekiant gauti architekto profesinės kvalifikacijos pripažinima. Atsižvelgus į tai, ši įmoka pagal savo pobūdį nepriskirtina valstybės rinkliavai ir nepatenka į Rinkliavų įstatymo reguliavimo sritį. Siekiant sukurti Rūmams, kaip asociacijai, teisinius pagrindus atlyginti už kolegialių organų, kurie nėra Rūmų valdymo organai, vykdomą veiklą, siūloma nustatyti, kad už darbą juose gali būti atlyginama, ir Rūmų tarybai suteikti įgaliojimus nustatyti šių organų darbui organizuoti, vykdyti ir narių darbo apmokėjimui reikalingas lėšas. Atlyginus Rūmų nariams už veiklą Rūmų kolegialiuose organuose, padidėtų motyvacija imtis šios veiklos ir pagerėtų Rūmų organų darbo kokybė. Įstatymo projektu Nr. 6 siūloma, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą naują vietos savivaldos modelį, pagal kurį savivaldybės – administracinio vieneto – įgaliojimai įgyvendinami per savivaldybės institucijas: atstovaujamąją instituciją – savivaldybės tarybą, vykdomąją instituciją – savivaldybės merą, siūloma Įstatymo projekte Nr. 6 nustatyti, kad sprendimą dėl draudimo laidoti kapinių dalyje arba visoje jų teritorijoje priima savivaldybės, kurios teritorijoje yra kapinės, meras. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 7 siūloma:
1atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojo GIKĮ pakeitimas, TIIIS reglamentavimas SIPĮ yra perteklinis, siūloma keisti SIPĮ 3 straipsnį ir nurodyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija formuoja savivaldybių infrastruktūros plėtros politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą;
2nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojus GIKĮ pakeitimui, TIIIS reglamentavimas SIPĮ yra perteklinis, pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą;
3.
4 straipsnio 1 dalies 3 punktą papildyti nuostata, kad savivaldybės administracija gali ne tik išduoti, bet ir panaikinti leidimus vykdyti žemės kasimo darbus aplinkos ministro nustatyta tvarka;
4redakcinis 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimas, nurodant, kad savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės strateginį veiklos planą, jo prieduose išdėstytą savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių sąrašą, šių priemonių įgyvendinimo terminus, vykdytojus, lėšų šaltinius, kitą su savivaldybės infrastruktūros plėtra susijusią informaciją (toliau – priemonių planas), savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos (toliau – Programa) lėšų panaudojimo ateinančiais kalendoriniais metais planą;
5pritariame Lietuvos savivaldybių asociacijos argumentams dėl SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto Programos lėšų panaudojimo ataskaitos patvirtinimo termino pakeitimo ir siūlome nustatyti, kad savivaldybės taryba iki einamųjų metų gegužės 31 dienos tvirtina Programos lėšų panaudojimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus;
6atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojus GIKĮ pakeitimui, TIIIS reglamentavimas SIPĮ yra perteklinis pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 2 dalies 6 punktą;
7pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir atsižvelgiant į vyriausiojo inžinieriaus funkcijas ir kompetencijas nustatyti, kad viena savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijų yra ne priimti sprendimus dėl žemės kasimo leidimo išdavimo (panaikinimo) ir su tuo susijusių ginčų nagrinėjimo, o „pagal kompetenciją teikti pasiūlymus dėl žemės kasimo leidimo išdavimo ar panaikinimo“;
8atsižvelgiant į tai, kad iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo nėra galimybės apskaičiuoti tikslių savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidų, kad prieš sudarant šią sutartį neaiškus įrengiamos savivaldybės infrastruktūros mastas (kiekis, dydis) ir kiti duomenys, SIPĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatoma galimybė (ne prievolė) tarp savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus ir organizatoriaus sudaryti preliminarią sutartį dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros preliminaraus masto (kiekio, dydžio) ir pasirengimo projektuoti.
4 straipsnio 1 dalies 3 punktą papildyti nuostata, kad savivaldybės administracija gali ne tik išduoti, bet ir panaikinti leidimus vykdyti žemės kasimo darbus aplinkos ministro nustatyta tvarka;
4redakcinis 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimas, nurodant, kad savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės strateginį veiklos planą, jo prieduose išdėstytą savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių sąrašą, šių priemonių įgyvendinimo terminus, vykdytojus, lėšų šaltinius, kitą su savivaldybės infrastruktūros plėtra susijusią informaciją (toliau – priemonių planas), savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos (toliau – Programa) lėšų panaudojimo ateinančiais kalendoriniais metais planą;
5pritariame Lietuvos savivaldybių asociacijos argumentams dėl SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto Programos lėšų panaudojimo ataskaitos patvirtinimo termino pakeitimo ir siūlome nustatyti, kad savivaldybės taryba iki einamųjų metų gegužės 31 dienos tvirtina Programos lėšų panaudojimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus;
6atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojus GIKĮ pakeitimui, TIIIS reglamentavimas SIPĮ yra perteklinis pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 2 dalies 6 punktą;
7pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir atsižvelgiant į vyriausiojo inžinieriaus funkcijas ir kompetencijas nustatyti, kad viena savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijų yra ne priimti sprendimus dėl žemės kasimo leidimo išdavimo (panaikinimo) ir su tuo susijusių ginčų nagrinėjimo, o „pagal kompetenciją teikti pasiūlymus dėl žemės kasimo leidimo išdavimo ar panaikinimo“;
8atsižvelgiant į tai, kad iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo nėra galimybės apskaičiuoti tikslių savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidų, kad prieš sudarant šią sutartį neaiškus įrengiamos savivaldybės infrastruktūros mastas (kiekis, dydis) ir kiti duomenys, SIPĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatoma galimybė (ne prievolė) tarp savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus ir organizatoriaus sudaryti preliminarią sutartį dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros preliminaraus masto (kiekio, dydžio) ir pasirengimo projektuoti. Pagal šį susitarimą iniciatorius turėtų teisę gauti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų sąlygas ir pagal jas parengti projektinius pasiūlymus (techninio projekto ir pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo pagrindą).
Pagal preliminarią sutartį parengtus projektinius pasiūlymus būtų galutinai suderinama, kas yra savivaldybės infrastruktūra, šios infrastruktūros preliminarus mastas (kiekis, dydis). Tai leistų tiksliai apskaičiuoti įrengiamos savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidas, privalomai nurodomas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje pagal SIPĮ nuostatas. Pažymėtina, kad preliminarios sutartys ne tik paspartintų savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarčių pasirašymo procesą, bet ir sumažintų savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų perskaičiavimo atvejus baigiant statybą, biurokratinę naštą savivaldybėms. Pažymėtina, kad sudaryti preliminarią sutartį nebūtų privaloma – tai iniciatoriui suteikiama galimybė.
Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti SIPĮ 7 straipsnio 4 dalį konkretizuojant sutarties sudarymo sąlygų reikalavimus, t. y. nurodyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per 15 darbo dienų nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) kreipimosi gavimo dienos raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių (iniciatorius) apie pasiūlymo priėmimą ir sutarties sudarymo sąlygas (informaciją apie teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus siūlomai inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai projektuoti, galimybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui ir savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui sudaryti preliminarią sutartį dėl siūlomos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros ir kreiptis dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygų, siekiant nustatyti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus siūlomos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros preliminarų mastą (kiekį, dydį), išlaidas ir kitus duomenis, būtinus savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarčiai pasirašyti) arba apie motyvuotą pasiūlymo atmetimą;
9pakeisti 8 straipsnį „Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis“.
Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti SIPĮ 7 straipsnio 4 dalį konkretizuojant sutarties sudarymo sąlygų reikalavimus, t. y. nurodyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per 15 darbo dienų nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) kreipimosi gavimo dienos raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių (iniciatorius) apie pasiūlymo priėmimą ir sutarties sudarymo sąlygas (informaciją apie teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus siūlomai inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai projektuoti, galimybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui ir savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui sudaryti preliminarią sutartį dėl siūlomos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros ir kreiptis dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygų, siekiant nustatyti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus siūlomos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros preliminarų mastą (kiekį, dydį), išlaidas ir kitus duomenis, būtinus savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarčiai pasirašyti) arba apie motyvuotą pasiūlymo atmetimą;
9pakeisti 8 straipsnį „Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis“. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tarp savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus, savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojų vadovaujantis šiuo įstatymu ir Civiliniu kodeksu:
1) kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo;
2) kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas ir, vadovaujantis Statybos įstatymu, privaloma pranešti apie statybos pradžią – iki šio pranešimo dienos;
3) kai neprivaloma pranešti apie statybos pradžią – iki statybos darbų pradžios; 10.
SIPĮ 8 straipsnio 2 dalies nuoroda dėl Elektroninių ryšių įstatymo 38¹ straipsnio neaktuali (šio straipsnio neliko) ir dėl ateityje numatomų Elektroninių ryšių įstatymo nuostatų pakeitimų siūloma apibendrinta formuluotė, nenurodant konkrečių įstatymo straipsnių;
11papildyti SIPĮ 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nustatant, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai siekiama įrengti ar pastatyti naują kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą.
Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tik po to, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, parengiamas atitinkamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas ir atitinkama institucija jį patvirtina;
12papildyti 8 straipsnio 4 dalį 9 ir 10 punktais, nustatant papildomus savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų reikalavimus t. y., kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus parengtose savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodyta ar savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (kai jis yra savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojas ir jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (jo dalyje) pagal teritorijų planavimo dokumentą numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtra) sutinka, kad, vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, atsiskaitant už savivaldybės infrastruktūros plėtrai Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perleidžiamą jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį), būtų įskaityta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka ar jos dalis; žemės sklypo (jo dalies) įsigijimo savivaldybės nuosavybėn, kai jis numatomas, sąlygos ir terminai;
įrašyti 4 dalį;
14redakcinė pataisa – SIPĮ 8 straipsnio 6 dalyje įrašyti sutrumpintą informacinės sistemos – IS „Infostatyba“ nuorodą;
15ištaisyti techninę klaidą SIPĮ 8 straipsnio 10 dalyje, t. y. vietoje 5 dalies įrašyti 6 dalį ir įrašyti sutrumpintą informacinės sistemos – IS „Infostatyba“ nuorodą;
16papildyti 9 straipsnio 2 dalį 6 punktu ir 1–3 papunkčiais, susijusiais su savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimu ir nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką (jeigu statinio projekte, pagal kurį siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą, numatyta atskirų statinių statybą pradėti ne tuo pačiu metu, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka apskaičiuojama jos dalį nurodant kiekvienam statiniui atskirai), kai ji mokama:
a) kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo;
b) kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas ir, vadovaujantis Statybos įstatymu, privaloma pranešti apie statybos pradžią – iki šio pranešimo dienos;
c) kai neprivaloma pranešti apie statybos pradžią – iki statybos darbų pradžios;
17atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pastabą dėl SIPĮ straipsnių įsigaliojimo nuorodų pateikimo ir susijusios projekto teisinės technikos bei Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatų, SIPĮ pakeitimo projekto 7 ir 8 straipsniais, kurie įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir 2024 m. lapkričio 1 d. pakeisti SIPĮ 10 straipsnį, nurodant, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius: kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas ar neprivalomas ir vadovaujantis Statybos įstatymu privaloma pranešti apie statybos pradžią – iki šio pranešimo dienos ar iki statybos darbų pradžios, kai šie darbai gali būti vykdomi nepranešus apie statybos pradžią, sumoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus, kai ši įmoka nemokama arba nuo jos atleidž
iama, arba kai sudarytoje savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatyta, kad ši įmoka mokama dalimis ir infrastruktūros plėtros iniciatorius pateikia rašytinį prašymą savivaldybei dėl įmokos mokėjimo dalimis arba kai statinio projekte, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai numatyta atskirų statinių statybą pradėti ne tuo pačiu metu (etapais).
Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tik po to, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, parengiamas atitinkamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas ir atitinkama institucija jį patvirtina;
12papildyti 8 straipsnio 4 dalį 9 ir 10 punktais, nustatant papildomus savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų reikalavimus t. y., kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus parengtose savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodyta ar savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (kai jis yra savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojas ir jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (jo dalyje) pagal teritorijų planavimo dokumentą numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtra) sutinka, kad, vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, atsiskaitant už savivaldybės infrastruktūros plėtrai Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perleidžiamą jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį), būtų įskaityta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka ar jos dalis; žemės sklypo (jo dalies) įsigijimo savivaldybės nuosavybėn, kai jis numatomas, sąlygos ir terminai;
13ištaisyti techninę klaidą SIPĮ 8 straipsnio 5 dalyje, t. y. vietoje 3 dalies įrašyti 4 dalį;
14redakcinė pataisa – SIPĮ 8 straipsnio 6 dalyje įrašyti sutrumpintą informacinės sistemos – IS „Infostatyba“ nuorodą;
15ištaisyti techninę klaidą SIPĮ 8 straipsnio 10 dalyje, t. y. vietoje 5 dalies įrašyti 6 dalį ir įrašyti sutrumpintą informacinės sistemos – IS „Infostatyba“ nuorodą;
16papildyti 9 straipsnio 2 dalį 6 punktu ir 1–3 papunkčiais, susijusiais su savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimu ir nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius apskaičiuoja savivaldyb
ės infrastruktūros plėtros įmoką (jeigu statinio projekte, pagal kurį siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą, numatyta atskirų statinių statybą pradėti ne tuo pačiu metu, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka apskaičiuojama jos dalį nurodant kiekvienam statiniui atskirai), kai ji mokama:
a) kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo;
b) kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas ir, vadovaujantis Statybos įstatymu, privaloma pranešti apie statybos pradžią – iki šio pranešimo dienos;
c) kai neprivaloma pranešti apie statybos pradžią – iki statybos darbų pradžios;
17atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pastabą dėl SIPĮ straipsnių įsigaliojimo nuorodų pateikimo ir susijusios projekto teisinės technikos bei Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatų, SIPĮ pakeitimo projekto 7 ir 8 straipsniais, kurie įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir 2024 m. lapkričio 1 d. pakeisti SIPĮ 10 straipsnį, nurodant, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius: kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas ar neprivalomas ir vadovaujantis Statybos įstatymu privaloma pranešti apie statybos pradžią – iki šio pranešimo dienos ar iki statybos darbų pradžios, kai šie darbai gali būti vykdomi nepranešus apie statybos pradžią, sumoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus, kai ši įmoka nemokama arba nuo jos atleidžiama, arba kai sudarytoje savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatyta, kad ši įmoka mokama dalimis ir infrastruktūros plėtros iniciatorius pateikia rašytinį prašymą savivaldybei dėl įmokos mokėjimo dalimis arba kai statinio projekte, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai numatyta atskirų statinių statybą pradėti ne tuo pačiu metu (etapais). Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka dalimis turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki statinių statybos užbaigimo dienos (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo p
rocedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo).
Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka dalimis turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki statinių statybos užbaigimo dienos (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo). Jeigu statinio projekte, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, numatyta atskirų statinių statybą pradėti ne tuo pačiu metu (etapais), savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka statytojo prašymu sumokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta tvarka tik už tą statinį, apie kurio statybos pradžią pranešta;
2) per savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip iki statinių, kuriems reikalinga infrastruktūros plėtra, statybos užbaigimo (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) Statybos įstatymo nustatyta tvarka pastato ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrengia ir neatlygintinai perduoda savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytą infrastruktūrą šioje sutartyje nurodytiems savivaldybės infrastruktūros valdytojams;
3) per savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip iki statinių, kuriems reikalinga infrastruktūros plėtra, statybos užbaigimo (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) žemės sklypas (jo dalis) gali būti įsigyjamas savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta tvarka;
18atsižvelgdami į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytą 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimo redakciją, kurioje siūloma iki einamųjų metų gegužės 15 dienos patvirtinti Programos lėšų panaudojimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus, siūlome keisti 12 straipsnio 10 dalį nustatant, kad infrastruktūros plėtros organizatorius patvirtintą Programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą (toliau – Programos lėšų panaudojimo ataskaita) pateikia tikrinti viešojo intereso įmonių audito įmonei ar auditoriui.
Jeigu statinio projekte, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, numatyta atskirų statinių statybą pradėti ne tuo pačiu metu (etapais), savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka statytojo prašymu sumokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta tvarka tik už tą statinį, apie kurio statybos pradžią pranešta;
2) per savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip iki statinių, kuriems reikalinga infrastruktūros plėtra, statybos užbaigimo (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) Statybos įstatymo nustatyta tvarka pastato ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrengia ir neatlygintinai perduoda savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytą infrastruktūrą šioje sutartyje nurodytiems savivaldybės infrastruktūros valdytojams;
3) per savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip iki statinių, kuriems reikalinga infrastruktūros plėtra, statybos užbaigimo (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) žemės sklypas (jo dalis) gali būti įsigyjamas savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta tvarka;
18atsižvelgdami į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytą 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimo redakciją, kurioje siūloma iki einamųjų metų gegužės 15 dienos patvirtinti Programos lėšų panaudojimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus, siūlome keisti 12 straipsnio 10 dalį nustatant, kad infrastruktūros plėtros organizatorius patvirtintą Programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą (toliau – Programos lėšų panaudojimo ataskaita) pateikia tikrinti viešojo intereso įmonių audito įmonei ar auditoriui. Komisijai Programos lėšų panaudojimo ataskaita pateikiama kartu su auditoriaus išvada.
Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo tikrinti dienos Komisija parengia išvadą dėl Programos lėšų panaudojimo pagrįstumo (atitikties priemonių planui ir Programos lėšų panaudojimo planui);
19į Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvados Nr. NV-1554 2, 3 ir 4 punktus ir SIPĮ 15 straipsnio skirtingą dalių įsigaliojimą (2024 m. sausio 1 d. ir 2024 m. lapkričio 1 d.), SIPĮ pakeitimo įstatymo 10 ir 11 straipsniais pakeisti SIPĮ 15 straipsnį, nurodant, atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama ir atvejį, kai nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), t. y., kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis projektuojamos, statomos ir (ar) įrengiamos savivaldybės infrastruktūros išlaidos yra ne mažesnės negu apskaičiuota savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriams išmokamos kompensacijos už inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą dydis lygus savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytų savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos skirtumui. Kai statytojo (vystytojo) lėšomis projektuojamos, statomos ir (ar) įrengiamos savivaldybės infrastruktūros išlaidos, apskaičiuotos vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, mažesnės negu apskaičiuota savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, statytojas (vystytojas) sumoka šį skirtumą. Nustatoma, kai, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu, savivaldybės infrastruktūros plėtrai reikalingas konkretus savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (jo dalis), šis žemės sklypas (jo dalis) gali būti įsigyjamas savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta tvarka.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojo susitarimu atsiskaitant už savivaldybės nuosavybėn perleidžiamą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį), įskaitoma, gavus savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus sutikimą, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojo privaloma sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka (jos dalis), lygi perleidžiamo žemės sklypo (jo dalies) rinkos vertei, nustatytai atlikus individualų turto vertinimą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojo prievolė sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką (jos dalį) laikoma įvykdyta. Kai perleidžiamo žemės sklypo (jo dalies) rinkos vertė, nustatyta atlikus individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, yra mažesnė už mokėtiną savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką (jos dalį), savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojas sumoka šį skirtumą.
Siūloma, kad šio straipsnio 5 dalyje nustatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos (jos dalies) įskaitymo būdas būtų taikomas neatsižvelgiant į tai, ar perleidžiamame žemės sklype (jo dalyje), reikalingame savivaldybės infrastruktūros plėtrai, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojas pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį vykdo savivaldybės infrastruktūros, reikalingos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojo planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui, inžineriniam statiniui, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą;
20atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojo GIKĮ pakeitimas, TIIIS reglamentavimas SIPĮ yra perteklinis, pripažinti netekusiomis galios 16 straipsnio 3 ir 3¹ dalis;
21nustatyti, kad:
8 siūlomus pakeitimus būtų suteikta teisė Vyriausybei įgalioti atitinkamą instituciją, atsižvelgus į tos institucijos kompetenciją, atlikti įstatyme nurodytas teritorijų planavimo proceso įgyvendinimo vykdomąsias funkcijas. Patvirtinus Įstatymo projektu Nr. 8 siūlomus pakeitimus būtų suderintos Teritorijų planavimo įstatymo ir Architektūros įstatymo nuostatos, jų taikymas taptų aiškesnis. Įstatymo projektais Nr. 1, Nr. 9–11 siūloma numatyti, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statinių ir kilnojamųjų daiktų skaitmeniniai duomenys naudojant statinio informacinį modeliavimą ir NSIK yra kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami pagal Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos nustatys atvejus ir tvarką. Patvirtinus Įstatymo projektais Nr. 1, 9–11 siūlomus pakeitimus, susijusius su duomenų skaitmeninimu, bus nustatytos esminės sąlygos viešojo sektoriaus statinių, įskaitant ir kilnojamųjų daiktų kūrimui ir eksploatavimui skiriamus išteklius naudoti efektyviai. Sudarys prielaidas skatinti viso nacionalinio statybos sektoriaus technologinę pažangą ir konkurencingumą. Užtikrins vieninga skaitmeninių duomenų statybos sektoriuje kūrimą, tvarkymą, valdymą ir viešinimą. Įstatymo projektu Nr. 12 siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki teisės vykdyti statybos darbus įgijimo, o jeigu jų statybai neprivaloma įgyti teisės vykdyti statybos darbus, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 13 siūloma papildyti galiojančio NTK įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nurodant Statybos įstatyme reglamentuotus atvejus, kuomet nekilnojamasis daiktas laikytinas baigtu formuoti ir be priimto viešojo administravimo subjekto sprendimo. Taip pat siūloma papildyti šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 4 punktą nustatant, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas gali pažymėti nekilnojamojo daikto – kelio ar hidrografijos objekto, kertančio valstybinės žemės sklypą, – ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, jei pateiktas valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kad dalis kelio ar hidrografijos objekto, kuris kerta valstybinės žemės sklypą, patektų į valstybinės žemės sklypą ir tokio kelio ar hidrografijos objekto ribos gali būti pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pritarus šiam siūlymui kelių įregistravimas, tais atvejais, kai kelias kirs Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto valstybinio žemės sklypo ribas ir bus pateiktas šio sklypo patikėtinio minėtas rašytinis sutikimas, nebus stabdomas ir toks kelias bus įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre ir pažymimas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Šiuo papildymu siekiama nors iš dalies sumažinti administracinę naštą kelių valdytojui (valdytojams) vykdant kelių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.
Siekdami užtikrinti NTK įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatą, t. y., kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, atitinkamai siūlome papildyti NTK įstatymo 9 straipsnį nauja nuostata įpareigojančia valstybinės žemės patikėtinius, išdavusius minėtus rašytinius sutikimus, per 3 metus nuo kelio ar hidrografijos objekto, kertančio valstybinės žemės sklypo ribas, ribų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje patikslinti šio valstybinės žemės sklypo ribas, ir tuo atveju, kai toks valstybinės žemės sklypas bus išnuomotas ar suteiktas naudotis kitais pagrindais, per 3 mėnesius nuo tokio kelio ar hidrografijos objekto ribų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pranešti nuomininkui ir (ar) kitam naudotojui apie į valstybinės žemės sklypą patenkančią kelio ar hidrografijos objekto dalį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Detalesni Įstatymų projektų numatomo teigiamo reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamojo rašto 4 dalyje. Dėl poveikio atitinkamai sričiai. Priėmus Įstatymų projektuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 12 numatytus pakeitimus būtų supaprastintas ir apie 6 mėn. sutrumpintas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesas, daugiau nei du kartus (skaičiuojama – apie 20–30 tūkst.) sumažėtų statinio projektavimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese priimamų valstybės ir savivaldybių institucijų priimamų administracinių sprendimų skaičius.
Įstatymų projektų nuostatos sudarytų galimybę atsisakyti savivaldybės pritarimo projektiniams pasiūlymams stadijos, taip sumažinant administracinę naštą ir išvengiant pakartotinių, savivaldybei pateiktų statinių projektų, tikrinimų. Įstatymų projektų nuostatos padidins pasitikėjimą statybos dalyviais (statinio projekto, statinio ekspertizės rangovais, statytoju (užsakovu), statinio projektuotoju), suteikiant jiems daugiau atsakomybių rengiant, atliekant ekspertizę ar pateikiant statinio projektą. Priėmus Įstatymų projektuose Nr. 4 ir Nr. 5 numatytus pakeitimus būtų sudarytos galimybės pilnai užtikrinti Architektų rūmų profesinės savivaldos įgyvendinimą, vykdant įstatymuose nustatytas funkcijas, t. y. atliekant valstybės patikėtas viešąsias funkcijas. Priėmus Įstatymo projekte Nr. 4 numatytus pakeitimus, būtų nustatyti aiškesni architektūros kokybės kriterijai ir jų taikymas vertinant architektūros kokybę. Poveikis savivaldybių infrastruktūros plėtrai Įstatymo projekte Nr. 7 siekiama tobulinti SIPĮ nuostatas pagal savivaldybių pateiktus infrastruktūros plėtros teisinio reguliavimo pasiūlymus. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 7 siekiama spartinti savivaldybių infrastruktūros plėtros procesą:
3, Nr. 12 numatytų pakeitimų priėmimas iš esmės prisidėtų prie teigiamo poveikio viešojo valdymo sistemai, sprendimų priėmimo proceso skaidrumo ir efektyvumo, papildomos vertės nekuriančių administracinių sprendimų skaičiaus sumažinimu. Įstatymų projektuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 siūlomos pakeitimų nuostatos padidins pasitikėjimą statybos dalyviais (statinio projekto, statinio ekspertizės rangovais, statytoju (užsakovu), statinio projektuotoju) ir sudarys prielaidas didinti šių subjektų atsakomybę, taip sudarydama esmines prielaidas gerinti jų veiklos kokybę ir statinių projektavimo, statybos darbų kokybę, kartu mažinant kitų institucijų veikiančių šioje srityje naštą. Įstatymo projektuose Nr. 4 ir Nr. 5 nuostatų priėmimas netiesiogiai prisidėtų prie teigiamo poveikio viešojo valdymo ir sprendimų priėmimo proceso. Įstatymo projektu Nr. 4 nustačius aplinkos ministrui įgaliojimą patvirtinti Architektūros kokybės vertinimo metodiką, patvirtinus ją, būtų sukurta aiškesnė architektūros kokybės vertinimo sistema, taikytina visiems, dalyvaujantiems statinių projektavimo ir teritorijų planavimo procesuose. Įstatymo projektu Nr. 4 nustačius reikalavimą, kad rengiant Architektūros įstatyme reglamentuotų objektų architektūrinius konkursus, būtų taikomi vertinimo kriterijai, kurie remtųsi kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu, būtų apsaugota nuo nepagrįsto statinių projektavimo ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo įkainių mažinimo, sudarytos galimybės skaidresniems, viešąjį interesą tenkinantiems statinių projektavimo ir teritorijų planavimo procesams. Atlyginus Architektų rūmų nariams už veiklą Architektų rūmų kolegialiuose organuose, atsirastų didesnė narių atsakomybė už šios veiklos vykdymą, tikėtina pagerėtų Architektų rūmų organų darbo kokybė, kas prisidėtų prie teigiamo Architektų rūmų profesinės savivaldos įgyvendinimo. Kitų įstatymų projektų priėmimas papildomo poveikio viešojo valdymo sistemai neturės. Dėl poveikio administracinei naštai.
Atliktas administracinės naštos skaičiavimas. Numatoma, kad bendras administracinės naštos sumažėjimas sudarys – 603 747,2 Eur. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. Atliktas antikorupcinis vertinimas, pateikiamos Įstatymų projektų antikorupcinio vertinimo pažymos. Aiškus ir skaidrus Įstatymo projekte Nr. 7 nurodytų nuostatų patikslinimas ir jose taikomas teisinis reglamentavimas mažins korupcijos galimybę. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 12 darys teigiamą poveikį statybos verslui ir jo plėtrai, nes bus supaprastinamas ir sutrumpinamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesas, taip skatinant Lietuvos statybos sektoriaus konkurencingumą ir veiklos kokybę. Įstatymų projektų Nr. 4 ir Nr. 5 priėmimas neigiamo poveikio verslo aplinkai neturės. Įstatymo projektas Nr. 4 turės teigiamą poveikį verslo aplinkai, nes pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką parengus architektūros kokybės kriterijų taikymo rekomendacijas, statinių projektavimo procesas taptų aiškesnis ir skaidresnis. Įgyvendinant Įstatymo projektą Nr. 7 siekiama spartesnio savivaldybių infrastruktūros plėtros proceso. Tais atvejais, kai vietoje sudėtingos ir ilgos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu, savivaldybės infrastruktūros plėtrai reikalingą konkretų savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį), įsigyti savivaldybės nuosavybėn. Įstatymų projektais supaprastinamos administracinės procedūros, tai turės teigiamos įtakos verslo plėtrai. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Su projektu jau teikiami susijusių įstatymų pakeitimų projektai. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos ministerija atsakinga už teisės aktų parengimą, suderinimą ir priėmimą:
1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“;
2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“;
3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 25 d. įsakymą Nr.
D1-131 „Dėl Architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti architekto profesine veikla ar laikinai ir kartais teikti architektūrines paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. D1-526 „Dėl Architekto profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“;
5) Reikės parengti aplinkos ministro įsakymu tvirtinamą Architektūros kokybės vertinimo metodiką;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašą;
7) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. D1-21 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir stebėsenos atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
8) Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“;
9) Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. 1-162 „Dėl skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių patvirtinimo“;
10) Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr.
3-306(1.5 E)/D1-632 „Dėl elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
11) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 įgyvendinimo“;
12) Lietuvos Respublikos architektų rūmai iki 2024 m. balandžio 30 d. turės priimti Įstatymų projektų Nr.4 ir Nr. 5 įgyvendinamuosius teisės aktus;
13) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
14) Kiti teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti – IS „Infostatyba“, TPS „Vartai”, NTK ir NTR, TIIIS pokyčiams – planuojama, kad reikės apie 500 000 (penkių šimtų tūkstančių) eurų valstybės biudžeto lėšų, priklausomai nuo iškeltų uždavinių įgyvendinimo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Pirminis Įstatymo projektas Nr. 7 (be Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų) 2022 m. gegužės 13 d. Vyriausybei teiktas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS Nr. 22-3074(2), (2022m. birželio 8 d. grąžintas). Pirminis Įstatymo projektas Nr. 7 2022 m. kovo 8 d. teiktas derinti institucijoms ir visuomenei (TAIS Nr. 22-3074(2). Specialiųjų tyrimų tarnybai 2022 m. balandžio 12 d. pateikta pastabų ir pasiūlymų įgyvendinimo pažyma Nr. (14-3)-D8-1944.
Kartu su Statybos įstatymo pakeitimo įstatymu teikiamas Įstatymo projektas Nr. 7 pakoreguotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvadą Nr. NV-1554 (TAIS 2023 m. gegužės 17 d. Nr. 23-7428) ir pagal derinimo metu pateiktas Teisingumo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir visuomenės pastabas. Pirminis Įstatymo projektas skelbtas TAIS. Įstatymų projektai Nr. 1–12 pateikti derinti 103 suinteresuotoms institucijoms 2023 m. gegužės 17 d. – 2023 m. gegužės 31 d.
Pastabas pateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kartu su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, AB „Litgrid“, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“, lobistų kontora „Vento Nuovo“, AB „Amber Grid“, Radiacinės saugos centras, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija, valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, Aplinkos apsaugos agentūra, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, UAB „Vilniaus vandenys“, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, UAB „Ignitis renewables“, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė, Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjunga, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Pastabas pateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kartu su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, AB „Litgrid“, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“, lobistų kontora „Vento Nuovo“, AB „Amber Grid“, Radiacinės saugos centras, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija, valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, Aplinkos apsaugos agentūra, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, UAB „Vilniaus vandenys“, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, UAB „Ignitis renewables“, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė, Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjunga, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba parašė raštą, kad šių įstatymų projektų nederins, o vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis spręs dėl jų įvertinimo antikorupciniu požiūriu, kai Įstatymų projektai bus pateikti Lietuvos Respublikos Seimui.
Projektai Nr. 1–13 pataisyti pagal pateiktas pastabas, aptarti su pastabas pateikusiomis institucijomis ir pakartotinai derinti pateikti 105 suinteresuotoms institucijoms, 2023 m. liepos 4 d. – 2023 m. liepos 26 d..
Pastabas pateikė: Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos architektų rūmai, Krašto apsaugos ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, AB „Amber Grid“, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos statybininkų asociacija, UAB „Ignitis renewables“, valstybės įmonė Registrų centras, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Teisingumo ministerija, lobistų kontora „Vento Nuovo“, Lietuvos savivaldybių asociacija, Kultūros ministerija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, viešoji įstaiga Inovacijų agentūra, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Radiacinės saugos centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra, Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansų ministerija, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, AB Litgrid, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Konkurencijos taryba.
Pastabas pateikė: Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos architektų rūmai, Krašto apsaugos ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, AB „Amber Grid“, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos statybininkų asociacija, UAB „Ignitis renewables“, valstybės įmonė Registrų centras, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Teisingumo ministerija, lobistų kontora „Vento Nuovo“, Lietuvos savivaldybių asociacija, Kultūros ministerija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, viešoji įstaiga Inovacijų agentūra, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Radiacinės saugos centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra, Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansų ministerija, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, AB Litgrid, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Konkurencijos taryba. Pataisius projektus pagal antrojo derinimo pastabas, organizuoti susitikimai pastabų įvertinimui aptarti.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Techninis darbo projektas, nacionalinis statybos informacijos klasifikatorius, statinio išvaizda. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] 2023 m. vyriausiųjų architektų konferencija. Rezoliucija. Nuoroda: https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/Architekt%C5%ABra_inovacijos/Vyr_architekt%C5%B3_konferencijos/REZOLIUCIJA%20vyr%20architektu%20derinimui.pdf [²] Statybos įstatymo 2 str. 85 d. „Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.“ [³] Pagal Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 20 d. rašte Nr.1D-2242 pateiktas pastabas. [⁴] Nuoroda: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/statyba-ir-bustas/statybos-kodeksas [⁵] 2023 m. vyriausiųjų architektų konferencija. Rezoliucija. Nuoroda: https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/Architekt%C5%ABra_inovacijos/Vyr_architekt%C5%B3_konferencijos/REZOLIUCIJA%20vyr%20architektu%20derinimui.pdf
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 7, 20 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2023-10-19 Nr. XIVP-3150 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatomos naujos funkcijos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, vykdančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas. Projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su teikiamu įstatymo projektu susijusio Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11², 27², 68 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-3143 (toliau – projektas Nr. XIVP-3143) 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Statybos įstatymo nuostatos, nustatančios savivaldybės vyriausiajam architektui naujas funkcijas, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgdami į tai, siūlytume suderinti projekto 4 straipsnį su projekto Nr. XIVP-3143 38 straipsnio 1 dalimi, t. y. abiejuose projektuose nustatyti vienodą įstatymo įsigaliojimo datą. Be to, nėra aišku, ar merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos tarnautojui iki įstatymo įsigaliojimo nespėjus parengti ir išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų statiniui projektuoti, kaip tai numatyta galiojančio keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tokie reikalavimai, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti baigti rengti pagal iki įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 2.
projektu siūlomą teisinį reguliavimą Vyriausybė turėtų įgalioti instituciją ar įstaigą, kuri perimtų dalį Aplinkos ministerijos funkcijų, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio nereikėtų papildyti 2 dalimi, kurioje būtų įtvirtintos įstatymo įgyvendinimą reguliuojančios nuostatos, įpareigojančios Vyriausybę iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas ir projekto 4 straipsnio pavadinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
2023-12-18 Nr. XIVP-3150(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5² dalies 1 punkto b papunktyje nėra aiškus jame vartojamos sąvokos „planavimo proceso iniciatorius“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti asmenys, kurie turi planavimo iniciatyvos teisę ir įvestas trumpinys „planavimo iniciatorius“. Siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, aptariama projekto nuostata turėtų būti tikslinama: vietoj sąvokos „planavimo proceso iniciatorius“ įrašytina sąvoka „planavimo iniciatorius“, atsisakytina trumpinio
„(toliau – iniciatorius)“, o vietoj žodžio „iniciatorius“ įrašytini žodžiai
„planavimo iniciatorius“. Be to, atkreiptinas
dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį planavimo iniciatoriumi gali būti ir fizinis asmuo, todėl projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5² dalies 1 punkto b papunktį reikėtų papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kokia informacija yra skelbiama, kai planavimo iniciatorius yra fizinis asmuo. 2. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5² dalies 1 punkto c papunktyje nėra aiškus jame vartojamos sąvokos „projekto vadovas“ turinys. Jei turimas omenyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje apibrėžtas teritorijų planavimo vadovas, tai aptariama projekto nuostata atitinkamai tikslintina. Kitu atveju, projekto nuostatose reikėtų atskleisti sąvokos „projekto vadovas“ turinį. 3.
straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5² dalies 1 punkto d papunktyje vietoj žodžio „rengėjus“ įrašytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje apibrėžta sąvoka „teritorijų planavimo dokumentų rengėjus“. Atitinkamai tikslintini ir 5 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5² dalies 1 punkto d papunkčio a ir b papunkčiai. 4. Projekto 5 straipsnyje išdėstytos keičiamo įstatymo
punkto e papunktyje pavartota formuluotė „juridinius asmenis, kurie Juridinių asmenų registre yra vieši“ yra teisiškai netiksli, neaiški, ją reikėtų patikslinti (pagal Civilinio kodekso 2.71 straipsnio 1 dalį, Juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša); tikėtina, kad šioje nuostatoje turima omenyje informacija apie „viešuosius juridinius asmenis“ (Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalis). 5. Projekto 5 straipsnyje išdėstytos keičiamo įstatymo
punkto a papunkčio antrą ir trečią sakinius siūlytume subendrinti; jeigu tai nebūtų daroma, trečiame sakinyje prieš žodį „objektas“ įrašytinas žodis
„adreso“. 6. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31
straipsnio 5²dalies 2 punkto b papunktyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje, savivaldybių interneto svetainėse viešai, iki juose skelbiami teritorijų planavimo dokumentai, gali būti skelbiami šie duomenys „apie kaimyninius žemės sklypus”. Pažymėtina, kad sąvoka „kaimyninis žemės sklypas” taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Visų, pirma, nėra aišku, kurio objekto
„kaimyniniai žemės sklypai” turimi omenyje.
Antra neaišku, ar turimi omenyje su tuo objektu (žemės sklypu, teritorija) besiribojantys žemės sklypai, ar ir kiti, t. y. labiau nutolę nuo atitinkamo objekto, žemės sklypai. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, įvardinant tiek objektą, duomenys apie kurio „kaimyninius žemės sklypus” būtų viešai skelbiami, tiek atskleisti sąvokos „kaimyninis žemės sklypas“ turinį. 7. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja
yra išvardinti įstatymo straipsniai, kurie įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. Todėl projekto 9 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta išimtis ne dėl projekto 9 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo, bet dėl projekto 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų straipsnių įsigaliojimo. Atsižvelgus į tai, projekto 9 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „3 dalyje” įrašytini skaičius ir žodžiai „3 dalyje nurodytus straipsnius”. 8. Projektas taisytinas vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis. 8.1. Projekto 5 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 31 straipsnį 5¹ ir 5² dalimis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šį straipsnį tesudaro 4 dalys, jis turėtų būti pildomas 5 ir 6 dalimis. 8.2. Projekto
papunkčiai turėtų būti numeruojami romėniškais skaitmenimis „i“ ir „ii“, o ne žymimi raidėmis „a“ ir „b“ (Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 37.4 papunktis). Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-3150
pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Aistrida Latvėnė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė, AM Statybos ir būsto politikos vadovas Dainius Čergelis, AM Architektūros ir inovacijos politikos grupės vadovė Asta Rokickienė, AM Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Algė Staniūnaitė-Tonkich, AM Erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-194 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
administracijos valstybės tarnautojui, vykdančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas. Projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su teikiamu įstatymo projektu susijusio Statybos įstatymo Nr.
I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-3143 (toliau – projektas Nr. XIVP-3143) 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Statybos įstatymo nuostatos, nustatančios savivaldybės vyriausiajam architektui naujas funkcijas, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgdami į tai, siūlytume suderinti projekto 4 straipsnį su projekto Nr. XIVP-3143 38 straipsnio 1 dalimi, t. y. abiejuose projektuose nustatyti vienodą įstatymo įsigaliojimo datą. Be to, nėra aišku, ar merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos tarnautojui iki įstatymo įsigaliojimo nespėjus parengti ir išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų statiniui projektuoti, kaip tai numatyta galiojančio keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tokie reikalavimai, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti baigti rengti pagal iki įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsnį laikyti 9 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 3, 6, 7 ir 8 straipsniai įsigalioja
specialieji architektūros reikalavimai statiniui projektuoti baigiami rengti ir išduodami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.“
N 2.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Vyriausybė turėtų įgalioti instituciją ar įstaigą, kuri perimtų dalį Aplinkos ministerijos funkcijų, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio nereikėtų papildyti 2 dalimi, kurioje būtų įtvirtintos įstatymo įgyvendinimą reguliuojančios nuostatos, įpareigojančios Vyriausybę iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas ir projekto 4 straipsnio pavadinimas. Pritarti Žr. Komiteto pateiktą pasiūlymą prie TD 1 pastabos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus bendruomeninių organizacijų
pastatyti informacinį stendą apie rengiamą, koreguojamą ar keičiamą teritorijų planavimo dokumentą, šalia sklypo (vieno iš į planuojamą teritoriją patenkančių sklypų) ribos. Motyvai: Šis reikalavimas buvo LR Teritorijų planavimo įstatyme, bet vėliau buvo panaikintas. Tai vienas paprasčiausių, tačiau efektyviausių priemonių visuomenės informavimui. Priemonė yra „arčiausiai“ visuomenės. Šiuo metu TPĮ
skelbimas informacinėje sistemoje, bei seniūnijų skelbimų lentose. Informavimas skelbimų lentose yra iš esmės neveikiantis. Gyventojai per retai lankosi seniūnijose. Todėl galimybės sekti naujienas ir pateikti pasiūlymą yra eliminuojamos. Todėl TPĮ 33 straipsnio 1 dalis turėtų būti papildoma visuomenės informavimo būdu, įrengiant informacinį stendą.
Analogiškas reikalavimas yra numatytas projektinių pasiūlymų rengimo metu – STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 61 punkte. Siūlymas: TPĮ 33 straipsnio 1 dalį papildyti reikalavimu įrengti informacinį stendą apie rengiamą, koreguojamą ar keičiamą teritorijų planavimo dokumentą, šalia sklypo (vieno iš į planuojamą teritoriją patenkančių sklypų) ribos. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad teritorijų planavimo dokumentai yra skirtingų rūšių ir planavimo lygmenų, todėl būtina nurodyti, kad informaciniai stendai įrengiami informuojant visuomenę apie detaliųjų planų rengimą. Pritariant pasiūlymui dėl platesnio visuomenės informavimo, siūlytina papildyti projektą naujais straipsniais, keičiančiais keičiamo įstatymo 33,
informavimą. Pasiūlymai:
įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: “3) seniūnijų skelbimo lentose ir pranešimuose (siunčiamuose elektroniniu paštu) planuojamoje teritorijoje esančių seniūnijų seniūnams ir seniūnaičiams – informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką;”. 2. Papildyti projektu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) kai rengiami detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose
nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), prie planuojamos teritorijos ribų planavimo organizatoriaus nurodytoje vietoje (vietose) įrengtame informaciniame stende (stenduose) – informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką.“ 3.
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų sprendimai dėl
savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa ir informacija apie numatomą SPAV rengimą skelbiama šių institucijų interneto svetainėse, ir seniūnijų skelbimo lentose ir pranešimuose (siunčiamuose elektroniniu paštu) planuojamoje teritorijoje esančių seniūnijų seniūnams ir seniūnaičiams, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.”
projektu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
“3. Planavimo organizatoriai parengto teritorijų planavimo dokumento
sprendinius, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos interneto svetainėje.
Planavimo organizatoriai apie parengtą savivaldybės ar vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką taip pat turi paskelbti seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje ir pranešimuose (siunčiamuose elektroniniu paštu) šių seniūnijų seniūnams ir seniūnaičiams, o Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais – pranešti registruotaja pašto siunta.”
sąjunga 2023-11-21 * 1.2. Viešus pristatymus organizuoti darbo dienomis po darbo valandų, t. y. ne anksčiau kaip 17 val. Negalima viešinimo susirinkimų organizuoti darbo dienomis prieš šventines dienas arba penktadienio vakarą. Motyvai: Šiuo metu yra dviprasmybė – pagal STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 63.1 papunktyje numatyta, kad projektinių pasiūlymų pristatymai turi vykti visuomenei patogiu metu (ne anksčiau kaip 15 val.). Teritorijų planavimo nuostatos reikalavimo dėl viešojo svarstymo laiko nenumato. 15 val. yra darbo metas, tačiau projektiniai pasiūlymai gali būti viešinami. Teritorijų planavimo sprendinių svarstymas gali būti rengiamas bet kuriuo metu. Taip neužtikrinama galimybė visuomenei dalyvauti. Argumentas, kad rengiant viešus pristatymus ne darbo metu savivaldybių specialistai negalės dalyvauti, negali būti keliamas aukščiau visuomenės teisės žinoti. Viešinimo tikslas – supažindinti visuomenę su sprendiniais. Tokiuose svarstymuose tik itin retais atvejais dalyvauja savivaldybės specialistai. Siūlymas: 1.
Siūlymas: 1. Pakeisti STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 63.1 papunktį, numatant, kad „<..> Viešas susirinkimas rengiamas pasibaigus su projektiniais pasiūlymais susipažinti skirtam terminui ir turi vykti savivaldybės administracijos (seniūnijos) patalpose, visuomenei patogiu laiku (ne anksčiau kaip 17 val.). Negalima viešų susirinkimų organizuoti darbo dienomis prieš šventines dienas arba penktadienio vakarą. 2. Papildyti Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 11.2 papunktį „<..> planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo viešą svarstymą ar supažindinimą su valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentu rengia praėjus Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytam susipažinimo su teritorijų planavimo dokumento projektu laikui. Skelbia informaciją apie viešo svarstymo ar baigiamojo susirinkimo vietą ir laiką Nuostatų 13 ir 17 punktuose, 20.1 papunktyje nurodytais informacijos teikimo būdais. Viešo svarstymo ar baigiamojo susirinkimo vieta ir laikas gali būti patikslinta tokia pačia tvarka, kaip apie jį skelbta ir (ar) pranešta, bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki minėtų procedūrų pradžios. Viešo svarstymo ar baigiamasis susirinkimas gali būti organizuojamas darbo dienomis, ne anksčiau kaip 17 val. Negalima susirinkimų organizuoti darbo dienomis prieš šventines dienas arba penktadienio vakarą.“ Atsižvelgti Pastaba. Pasiūlymu siūloma pakeisti poįstatyminį teisės aktą. Argumentai: Siūloma Aplinkos ministerijai įvertinti pasiūlymą rengiant poįstatyminius teisės aktus. 3. Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjunga 2023-11-21 N
ir statinio projektavimą kuo ankstesniuose etapuose 2.1.
Planavimo iniciatoriaus ir rengėjo susitikimas su suinteresuota visuomene turėtų būti organizuojamas prieš pradedant rengti teritorijų planavimo dokumentą, iškart po informacijos apie teritorijų planavimo pradžią paviešinimo. Susitikimo su suinteresuota visuomene reglamentas turėtų būti lengvas – tiesiog suteikiama galimybė iniciatoriui ir rengėjui pristatyti teritorijų planavimo tikslus, o suinteresuotai visuomenei išsakyti savo lūkesčius, t.y. suteikti galimybę skirtingiems proceso dalyviams suderinti interesus. Motyvai: Suinteresuota visuomenė į teritorijų planavimą yra įtraukiama per vėlai, kai jau yra parengti teritorijų planavimo dokumentai. Šiandien teritorijų planavimo iniciatorius ir rengėjas, rengdamas teritorijų planavimo dokumentą, nieko nežino apie suinteresuotos visuomenės lūkesčius, kas vėliau gali sukelti konfliktą ir poreikį keisti sprendinius. Kuo vėliau keičiamas projektas, tuo daugiau laiko ir lėšų iššvaistoma veltui – nenaudinga nei iniciatoriui, nei rengėjui, nei suinteresuotai visuomenei. Siūlymas:
per 10 darbo dienų nuo informacijos apie teritorijos planavimo pradžią paviešinimo turi surengti planavimo iniciatoriaus ir rengėjo susitikimą su suinteresuota visuomene, į kurį įtraukia planuojamos teritorijos seniūnaičius ir bendruomenines organizacijas. Atitinkamai būtų galima panaikinti Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose numatytą pareigą informuoti registruotais laiškais (TPĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 2. Papildyti TPĮ 37 straipsnį, numatant, kad suinteresuota visuomenė turėtų galimybę teikti pastabas, siūlymus dėl planavimo darbų programos. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 33 str.
naudoti bet kokius informacijos apie teritorijų planavimo procesą teikimo būdus. Susitikimai, konsultacijos su suinteresuota visuomene yra vieni jų ir gali būti naudojami. Suinteresuotai visuomenei Teritorijų planavimo įstatymu suteikta teisė dalyvauti ir teikti pasiūlymus viso teritorijų planavimo proceso metu ir nėra draudžiama pateikti siūlymų dėl bet kurio šio proceso metu rengiamo dokumento, o planavimo organizatoriui nustatyta pareiga šiuos siūlymus vertinti ir priimti ar motyvuotai atmesti. Pritariant pasiūlymo daliai dėl platesnio visuomenės informavimo apie galimybę įsitraukti į planavimo procesą, pasiūlymas papildyti projektą pateiktas atsakant į 1-ąjį VBOS pasiūlymą. 4. Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjunga 2023-11-21 *
pasiūlymų rengimo užduoties derinimą (šis dokumentas turi būti viešinamas ir turi būti suteikiama galimybė teikti jam pasiūlymus). Motyvai: Suinteresuota visuomenė į statinių projektavimo procesą yra įtraukiama per vėlai, kai jau yra parengti projektiniai pasiūlymai viešinimui. Apie tvirtinamas projektinių pasiūlymų rengimo užduotis visuomenė nežino, todėl numatyti plėtros galimybių negali. Siūlymas: Pakeisti STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo
administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis vyriausiojo architekto funkcijas, vadovaudamasis Statybos įstatymo [5.1] ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduoties projektą, jei reikia, įrašo pastatų ir (ar) statinių aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą, kitus parametrus ir dokumentą paskelbia savivaldybės interneto puslapyje.
Po 10 darbo dienų įvertina visuomenės gautus pasiūlymus, jei reikia papildo užduotį ir pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba raštu praneša statytojui priežastis, kodėl nepritaria. Atsižvelgti Pastaba. Pasiūlymu siūloma pakeisti poįstatyminį teisės aktą. Argumentai: Siūloma Aplinkos ministerijai įvertinti pasiūlymą rengiant poįstatyminius teisės aktus. 5. Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjunga
projektuojamą statinį prieinamumo visuomenei patogiu būdu
projektavimu, viešinimo procedūra, turėtų būti nesudėtingai prieinami visuomenei. Motyvai: Šiuo metu dokumentai apie statinio projektavimą (projektiniai pasiūlymai, prisijungimo sąlygos, SLD) yra pasiekiami skirtingose sistemose, administruojamose skirtingų institucijų (VTPSI, savivaldybių). Viešo susirinkimo dokumentai (viešinimo ataskaita, protokolas, vaizdo/garsas įrašas) ir visai nėra viešinami. Dauguma savivaldybių ir visai neskelbia galutinių projektinių pasiūlymų, kuriems yra pritarta. Suinteresuotai visuomenei sekti, kas vyksta aplinkinėje teritorijoje, sudėtinga, nes nėra vieningos informacinės sistemos, kurioje duomenys būtų pateikiami erdviniu (žemėlapio) principu.
Siūlymas: Aplinkos ministerija turėtų inicijuoti informacinės sistemos sukūrimą (ar jos rekomendacijų parengimą savivaldybėms), kurioje būtų konsoliduojami visi dokumentai, susiję su statinio projektavimu ir statybos leidimo išdavimu. Sistemoje turėtų veikti patogi, erdviniais duomenimis paremta, paieška, lengvai prieinami dokumentai suinteresuotai visuomenei (pavyzdys – Citify portalas). Atsižvelgti Pastaba. Pasiūlymu siūloma pakeisti poįstatyminį teisės aktą. Argumentai:
Siūloma Aplinkos ministerijai įvertinti pasiūlymą rengiant poįstatyminius teisės aktus. 6. Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjunga
teritorijų planavimo procesą
ir/arba koregavimai, pirmininkautų ir diskusijas moderuotų savivaldybės atstovai, o ne planavimo iniciatorių teisininkai. Motyvai: Jeigu savivaldybė yra planavimo organizatorius, tai turėtų šį procesą vesti. Siūlymas: Pakeisti Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 1.5. punktą, numatant, kad
„viešam svarstymui ar baigiamajam susirinkimui pirmininkauja planavimo
organizatorius arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas“. Nepritarti Pastaba. Pasiūlymu siūloma pakeisti poįstatyminį teisės aktą. Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. buvo vykdoma apie 1500 teritorijų planavimo procesų, iš jų Vilniuje – 200. Viešajam susirinkimui pirmininkauti turėtų atitinkamos kvalifikacijos valstybės tarnautojas, turintis specialių žinių ir kompetencijų. AM žiniomis tokių specialistų savivaldybėse yra labai mažai, o kai kuriose jų iš viso nėra. 7. Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjunga 2023-11-21 * 5.
Dėl didesnės atsakomybės statytojui/projektuotojui dėl viešinamų projektinių pasiūlymų apimties
projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimams faktui, statytojas turėtų ne tik pataisyti projektinių pasiūlymų apimtį, bet taip pat pakartoti visuomenės informavimo procedūrą. Motyvai: Projektiniai pasiūlymai yra viešinami ta apimtimi, kuria pateikiami statytojo. Dažni atvejai, kai projektinių pasiūlymų apimtis neatitinka STR ar projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimų, pavyzdžiui, nepateikiama medžių taksacija, neatliekama gretimybių, urbanistinė analizė ir pan. Savivaldybės specialistai viešinamų projektinių pasiūlymų dokumentus tikrina tik formaliai – yra viešinamas dokumentas ar nėra. Kai projektiniai pasiūlymai viešinami ne pilna apimtimi, suinteresuota visuomenė neturi galimybės įvertinti visą informaciją ir efektyviai dalyvauti viešinimo procese. Projektinių pasiūlymų apimties taisymai vyksta jau pasibaigus viešinimui, derinimo su savivaldybe metu ir nematoma suinteresuotai visuomenei. Siūlymas: Papildyti STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punktą reikalavimu, kad Projektuotojas turi būti rūpestingas ir atsakingas už teikiamų projektinių pasiūlymų visuomenės informavimui sudėtį ir atitiktį projektinių pasiūlymo rengimo užduoties ir statybos techninių reglamentų reikalavimams. Paaiškėjus, kad projektiniai pasiūlymai neatitinka projektinių pasiūlymų rengimo užduoties ir/arba statybos techninių reglamentų reikalavimams, projektuotojas turi pataisyti projektinius pasiūlymus ir pakartotinai informuoti visuomenę. Atsižvelgti Pastaba. Pasiūlymu siūloma pakeisti poįstatyminį teisės aktą. Argumentai:
Siūloma Aplinkos ministerijai įvertinti pasiūlymą rengiant poįstatyminius teisės aktus. 8. Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjunga 2023-11-21 N
6.
Dėl pasiūlymų teikimo, kai keičiami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai derinančiųjų institucijų iniciatyva, po viešinimo
svarstyme, teikti pasiūlymus dėl pakeistų teritorijų planavimo dokumento sprendinių derinančiųjų institucijų iniciatyva, po viešinimo. Motyvai: Suinteresuota visuomenė gali teiki pastabas per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, tačiau pasibaigus viešam svarstymui teritorijų planavimo dokumentai dažnai dar būna keičiami derinančių institucijų iniciatyva, apie kuriuos visuomenė dažnai ir nesužino. Dėl pakeistų teritorijų planavimo dokumento sprendinių suinteresuotai visuomenei neleidžiama teikti nei pastabų, nei siūlymų. Siekiant užtikrinti, kad visuomenė tinkamai dalyvautų teritorijų planavime, teisė teikti pastabas dėl pakeistų teritorijų planavimo dokumento sprendinių derinančiųjų institucijų iniciatyva, po viešinimo, turėtų būti suteikta bent tiems asmenis, kurie dalyvavo viešajame svarstyme. Siūlymas: Patikslinti TPI 37 straipsnio 3 dalį numatant, kad „<..> Kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai keičiami atsižvelgus į priimtus pasiūlymus, apie kuriuos buvo viešai informuota, ar į teritorijų planavimo dokumentą derinančių institucijų pastabas teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijoje, visuomenė su pakeistais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje.
Visuomenės atstovai, kurie dalyvavo viešame svarstyme, per 10 darbo dienų nuo supažindinimo dienos gali teikti pasiūlymus dėl pakeistų teritorijų planavimo dokumento sprendinių, kurie keičiami pagal derinančių institucijų pastabas po viešo svarstymo. <...>“. Nepritarti Argumentai: Teritorijų planavimo įstatymo 37 str. 3 d. nustatyta, kad pakartotinis viešas svarstymas nerengiamas, kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai keičiami pagal derinančių institucijų pastabas teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijoje. Derinančios institucijos nepritaria pateiktam derinti dokumentui, kai neįvykdytos planavimo sąlygos, pateiktas derinti dokumentas prieštarauja visuomenės interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, todėl į šių institucijų pastabas privaloma atsižvelgti ir papildomas pakartotinis viešas svarstymas neturi pridėtinės vertės.
Šiais atvejais visuomenė su pakeistais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nėra reglamentuotas asmens duomenų viešas skelbimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – TPDR), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS), Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje (toliau – TPS „Vartai“) [¹]. Teritorijų planavimas procesas skirtas teritorijų planavimo dokumentui parengti, nustatant tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones, teritorijos erdvinę struktūrą ir teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas bei reikalavimus.
Taip pat teritorijų planavimo proceso metu turi būti užtikrintas visuomenės dalyvavimas bei teisėtų interesų užtikrinimas. Patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai galioja neterminuotai arba galioja tol, kol parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Todėl siekiant, kad TPDRIS, TPS „Vartai“ ir TPDR tvarkomi asmens duomenys galėtų būti viešai skelbiami, Teritorijų planavimo įstatyme tikslinga nurodyti, kokie asmens duomenys, turi būti viešai skelbiami, koks tokio skelbimo tikslas bei kokį laikotarpį šie asmens duomenys būtų viešinami. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą teritorijų planavimas yra viešas, o visuomenė turi įstatyminę teisę gauti informaciją apie teritorijų planavimo proceso eigą naudodamasi pirmiau minėtomis sistemomis bei dalyvauti teritorijų planavimo procese priimant sprendimus. Visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese yra vienas iš aspektų užtikrinančių viešąjį interesą planuojant teritorijas. Visuomenė dalyvauja teritorijų planavimo procese susipažindama ir teikdama pasiūlymus bei skundus dėl teritorijų planavimo dokumentų. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą, visuomenė turi teisę gauti informaciją apie proceso eigą ir teikti pasiūlymus raštu arba per TPDRIS planavimo organizatoriui ar jo įgaliotam asmeniui. Siekiant užtikrinti visos visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese priimant sprendimus teritorijų planavime tikslinga TPDRIS viešinti planavimo organizatoriaus ir jo įgalioto asmens kontaktinius duomenis (pvz. adresas), sudarant galimybę raštu teikti pasiūlymus ir tai visuomenės daliai, kuri nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, visuomenė, siekdama apginti savo pažeistas teises ir (ar) užtikrinti visuomenės viešąjį interesą, turi teisę teikti skundus ne tik dėl teritorijų planavimo dokumento turinio (sprendinių), vykdomų procedūrų ir priimtų sprendimų teisėtumo, tačiau taip pat ir dėl teritorijų planavimo proceso dalyvių (organizatoriaus, rengėjo, projektų vadovo ir kitų) atitikties teisės aktų reikalavimams. Neturint informacijos apie minėtus asmenis, nebūtų užtikrinta galimybė visuomenei tinkamai dalyvauti teritorijų planavimo procese ir apginti pirmiau paminėtus interesus bei teises. Atsižvelgiant į tai, tikslinga išviešinti teritorijų planavimo proceso dalyvių duomenis. Taip pat pažymėtina, kad tikslinga išviešinti viešąjį administravimą vykdančių subjektų atstovų duomenis, siekiant sudaryti sąlygas visuomenei gauti informaciją dėl teritorijų planavimo proceso eigos, paaiškinimus dėl procese priimtų sprendimų pagrįstumo.
Pasiūlymo tikslas: Viešai skelbiamų TPDRIS, TPS „Vartai“ ir TPDR asmens duomenų tikslai – teritorijų planavimo proceso ir visuomenės dalyvavimo jame užtikrinimas, suteikiant visuomenei teisę gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir ginti savo pažeistas teises teritorijų planavimo procese; kaupti duomenis apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir užtikrinti jų sprendinių viešumą; sudaryti galimybę per vieną informacinę sistemą pasiekti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, teikiamus duomenis ir su teritorijų planavimu susijusias viešąsias ir administracines elektronines paslaugas. Pasiūlymo esmė:
Visuomenė galės laisvai naudotis skelbiama tik su teritorijų planavimu susijusia informacija (peržiūrint planuojamas ar suplanuotas teritorijas, dalyvaujant jų planavime, vadovautis įsigaliojusiais reikalavimais), taip užtikrinant, tinkamą skelbiamų duomenų apsaugą, kad perteklinė informacija, susijusi su asmens duomenimis, nebūtų viešai skelbiama. Pasiūlymas:
Papildyti 31 straipsnį 5¹ ir 5²dalimis: „5¹.. Asmens duomenų viešinimo tikslai:
1) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje: tikslas viešo teritorijų planavimo proceso ir visuomenės dalyvavimo jame užtikrinimas, suteikiant visuomenei teisę gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir ginti savo pažeistas teises teritorijų planavimo procese.
2) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre – kaupti duomenis apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir užtikrinti jų sprendinių viešumą. 3) Topografijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje – sudaryti galimybę per vieną informacinę sistemą pasiekti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, teikiamus duomenis ir su teritorijų planavimu susijusias viešąsias ir administracines elektronines paslaugas. 5². Šiame įstatyme nurodyti asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje, savivaldybių interneto svetainėse viešai, iki tol, kol jose skelbiami teritorijų planavimo dokumentai, gali būti skelbiami šie duomenys:
1) Informacija apie teritorijų planavimo proceso dalyvius:
a) informacija apie planavimo organizatorius arba jų įgaliotus asmenis: aa) kai planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo yra fizinis asmuo – asmens vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas ir kontaktinis adresas, kuriuo galima teikti pasiūlymus, fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris; ab) kai planavimo organizatorius juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, elektroninio pašto adresas, buveinė (adresas) fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, juridinio asmens interneto svetainės adresas;
b) informacija apie planavimo proceso iniciatorius (toliau – iniciatorius), kai iniciatorius juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, elektroninio pašto adresas, buveinė (adresas), fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, juridinio asmens interneto svetainės adresas;
c) informacija apie projektų vadovus – asmens vardas, pavardė, atestavimą atliekančios organizacijos kvalifikacijos atestatas, fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, darbinis elektroninio pašto adresas, darbovietės adresas;
d) informacija apie rengėjus: da) kai rengėjas fizinis asmuo – asmens vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas ir kontaktinis adresas, kuriuo galima teikti pasiūlymus fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris; db) kai rengėjas juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, elektroninio pašto adresas, buveinė (adresas), fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, juridinio asmens interneto svetainės adresas;
e) informacija apie teritorijų planavimo proceso dalyvius juridinius asmenis, kurie Juridinių asmenų registre yra vieši (planavimo sąlygas išduodanti institucija, teritorijų planavimo dokumentą derinanti institucija, teritorijų planavimo dokumentą tikrinanti institucija, teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija, patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre registruojanti institucija): institucijos pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinė (adresas), elektroninio pašto adresas, fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, dokumentą išduodančio asmens vardas ir pavardė, jo kontaktinė informacija (pareigos, darbinis elektroninio pašto adresas, darbinio fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris).
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje, savivaldybių interneto svetainėse viešai, iki tol, kol jose skelbiami teritorijų planavimo dokumentai, gali būti skelbiami šie duomenys:
1) Informacija apie teritorijų planavimo proceso dalyvius:
a) informacija apie planavimo organizatorius arba jų įgaliotus asmenis: aa) kai planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo yra fizinis asmuo – asmens vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas ir kontaktinis adresas, kuriuo galima teikti pasiūlymus, fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris; ab) kai planavimo organizatorius juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, elektroninio pašto adresas, buveinė (adresas) fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, juridinio asmens interneto svetainės adresas;
b) informacija apie planavimo proceso iniciatorius (toliau – iniciatorius), kai iniciatorius juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, elektroninio pašto adresas, buveinė (adresas), fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, juridinio asmens interneto svetainės adresas;
c) informacija apie projektų vadovus – asmens vardas, pavardė, atestavimą atliekančios organizacijos kvalifikacijos atestatas, fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, darbinis elektroninio pašto adresas, darbovietės adresas;
d) informacija apie rengėjus: da) kai rengėjas fizinis asmuo – asmens vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas ir kontaktinis adresas, kuriuo galima teikti pasiūlymus fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris; db) kai rengėjas juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, elektroninio pašto adresas, buveinė (adresas), fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, juridinio asmens interneto svetainės adresas;
e) informacija apie teritorijų planavimo proceso dalyvius juridinius asmenis, kurie Juridinių asmenų registre yra vieši (planavimo sąlygas išduodanti institucija, teritorijų planavimo dokumentą derinanti institucija, teritorijų planavimo dokumentą tikrinanti institucija, teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija, patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre registruojanti institucija): institucijos pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinė (adresas), elektroninio pašto adresas, fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, dokumentą išduodančio asmens vardas ir pavardė, jo kontaktinė informacija (pareigos, darbinis elektroninio pašto adresas, darbinio fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris). 2) Informacija:
a) apie planuojamą teritoriją – žemės sklypo unikalus numeris, kadastro numeris, plotas, adresas.
Tuo atveju, kai planuojamoji teritorija nėra adreso objektas, nurodomi savivaldybės, gyvenamosios vietovės pavadinimai. Tuo atveju, kai planuojamoji teritorija nėra objektas, nurodomos koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
b) apie kaimyninius žemės sklypus – adresas, žemės sklypo unikalus numeris, kadastro numeris.“ [¹] Remiantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, duomenų skelbimas – duomenų tam tikra forma atskleidimas iš anksto neapibrėžtai asmenų grupei, įskaitant prieigos prie jų sukūrimą tam, kad asmenys galėtų pasiekti duomenis pasirinktoje vietoje reikiamu laiku. Pritarti
Kasparas Adomaitis, 2023-11-27 2(17)
Argumentai: Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnyje, atsižvelgus į teritorijų planavimo tikslus, nurodyti detaliųjų planų uždaviniai (suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, nustatyti urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų naudojimo reglamentus, numatyti teritorijas želdynų plėtrai, suformuoti optimalų inžinerinių komunikacijų koridorių tinklą ir pan.). Statinių tūrio, formos nustatymas nepriskirtas detaliajame plane nustatomam privalomam teritorijos naudojimo reglamentui. Teritorijų planavimo tikslai turėtų būti pristatomi erdviškai – abstrakčiais erdviniais tūriais, kartu vaizduojant ir bent artimiausią kontekstą. Šio pasiūlymo tikslas – susieti teritorijų planavimo procesą su erdviniu projektavimu tiesiogiai, teritorijų planavimą padaryti žymiai aiškesnį, vizualesnį, skaičius ir nuspalvintus plotus paverčiant tūriais, grįžti prie bendrųjų miestovaizdžio kūrimo principų, atsisakant taškinio projektavimo principo. Visuomenei taip žymiai lengviau suvokti, kas bus statoma ir išsakyti lūkesčius tame etape, kai dar nėra įdėta per daug darbo ir sprendiniai gali būti koreguojami.
Tokiu būdu pateikiant informaciją, sumažėtų galimas atotrūkis tarp to kas bus pastatyta ir visiškai abstraktaus teritorijų planavimo skaičiais ir užštrichuotais plotais (2D). Tai padėtų sumažinti ir galimą atotrūkį tarp skirtingų specialistų vizijų, procesui suteiktų itin trūkstamo nuoseklumo, nes dažnai teritorijas ir statinius planuoja skirtingi specialistai ir neretai jų darbas prasilenkia, kai jie samdomi vieni po kitų, o ne kartu. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą 1¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1¹ straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas „Papildyti 17 straipsnio 6 dalį 9 punktu:
9) vizualizuoti teritorijos tūrines ir erdvines kompozicijas.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Pasiūlymo nuostatos susijusios ne su detaliojo plano uždaviniais, bet su šio plano sprendinių pateikimo būdais, todėl siūlytina pakeisti ne keičiamo įstatymo 17 straipsnį, o 18 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atsižvelgdamas į rengiamo detaliojo plano mastelį, planuojamą
teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad ar detaliajame plane pateikiama suplanuotų urbanistinių struktūrų vizualizacija 3D formatu ir kad nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo (kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų, kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ir apsaugos zonų) apsaugos reikalavimai, urbanistiniai ir architektūriniai (pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas ir kita), inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti teritorijos naudojimo reglamentai.“ 3.
paprasčiausių, tačiau efektyviausių priemonių visuomenės informavimui. Stendas, kaip priemonė visuomenės informavimui, yra geriausiai matomas aplinkinių gyventojų, teritorijoje besilankančių ar dažnai pro ją praeinančių žmonių. Šiuo metu, pagal galiojanti teisinį reglamentavimą, viena iš numatomų informavimo priemonių – skelbimų lentos seniūnijose. Gyventojai labai retai lankosi seniūnijose, tad toks informavimo būdas yra nepakankamas, kadangi visuomenė tokiu atveju praranda galimybę būti informuota bei teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų. Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti papildomą informacijos pateikimo būdą – informacinius stendus žemės sklype ar bet kuriame viename žemės sklype, kai planuojama statyti keliuose žemės sklypuose, ar teritorijoje, kai žemės sklypas nesuformuotas. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą 3¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3¹ straipsnis.
„Papildyti 33 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
6) žemės sklype ar bet kuriame viename žemės sklype, kai planuojama statyti keliuose žemės sklypuose, ar teritorijoje, kai žemės sklypas nesuformuotas, įrengtuose stenduose – aplinkos ministro nustatyta tvarka informuojama apie rengiamus, koreguojamus ar keičiamus teritorijų planavimo dokumentus.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad teritorijų planavimo dokumentai yra skirtingų rūšių ir planavimo lygmenų, todėl būtina nurodyti, kad informaciniai stendai įrengiami informuojant visuomenę apie detaliųjų planų rengimą. Pritariant pasiūlymui dėl platesnio visuomenės informavimo, siūlytina papildyti projektą naujais straipsniais, keičiančiais keičiamo įstatymo 33,
informavimą. Pasiūlymai:
1Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
“3) seniūnijų skelbimo lentose ir pranešimuose (siunčiamuose elektroniniu paštu) planuojamoje teritorijoje esančių seniūnijų seniūnams ir seniūnaičiams – informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką;”. 2. Papildyti 33 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) kai rengiami detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas
detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), prie planuojamos teritorijos ribų planavimo organizatoriaus nurodytoje vietoje (vietose) įrengtame informaciniame stende (stenduose) – informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką.“
34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2.
Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų sprendimai dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa ir informacija apie numatomą SPAV rengimą skelbiama šių institucijų interneto svetainėse, ir seniūnijų skelbimo lentose ir pranešimuose (siunčiamuose elektroniniu paštu) planuojamoje teritorijoje esančių seniūnijų seniūnams ir seniūnaičiams, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.”
35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
“3. Planavimo organizatoriai parengto teritorijų planavimo dokumento
sprendinius, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos interneto svetainėje. Planavimo organizatoriai apie parengtą savivaldybės ar vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką taip pat turi paskelbti seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje ir pranešimuose (siunčiamuose elektroniniu paštu) šių seniūnijų seniūnams ir seniūnaičiams, o Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais – pranešti registruotąja pašto siunta.”
Kasparas Adomaitis, 2023-11-27 N(37)
Argumentai: Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų, išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus, planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad teritorijų planavimo dokumentai po viešo svarstymo gali būti pakeisti derinančių institucijų iniciatyva, tačiau apie tokius pakeitimus suinteresuota visuomenė dažnu atveju nesužino, o jei ir sužino, pasiūlymų pateikti jau negali. Siekiant užtikrinti, kad suinteresuota visuomenė tinkamai dalyvautų teritorijų planavimo procese, teisė teikti pasiūlymus dėl derinančių institucijų iniciatyva pakeistų teritorijų planavimo dokumento sprendinių, turėtų būti suteikta bent tiems asmenims, kurie dalyvavo viešajame svarstyme. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą 3² straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3²straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Planavimo organizatoriaus atsakyme pasiūlymus pateikusiam asmeniui nurodoma, ar planavimo organizatorius pritaria pasiūlymams, ar motyvuotai juos atmeta. Kai pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento priimami, teritorijų planavimo dokumentas atitinkamai pakoreguojamas ir planavimo organizatoriaus sprendimu teikiamas pakartotinai viešai svarstyti ar pakartotinai susipažinti su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais, jeigu pagal priimtus pasiūlymus keičiami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, apie kuriuos nebuvo informuota visuomenė.
Kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai keičiami atsižvelgus į priimtus pasiūlymus, apie kuriuos buvo viešai informuota, ar į teritorijų planavimo dokumentą derinančių institucijų pastabas teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijoje, visuomenė su pakeistais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos (institucijų) ar savivaldybės interneto svetainėje. Visuomenės atstovai, kurie dalyvavo viešame svarstyme, per 10 darbo dienų nuo supažindinimo dienos gali teikti pasiūlymus dėl pakeistų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kurie keičiami pagal derinančių institucijų pastabas po viešo svarstymo. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje.
Pasiūlymai dėl specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir atsakymai į šiuos pasiūlymus teikiami per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. “ Nepritarti Argumentai: Teritorijų planavimo įstatymo 37 str. 3 d. nustatyta, kad pakartotinis viešas svarstymas nerengiamas, kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai keičiami pagal derinančių institucijų pastabas teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijoje. Derinančios institucijos nepritaria pateiktam derinti dokumentui, kai neįvykdytos planavimo sąlygos, pateiktas derinti dokumentas prieštarauja visuomenės interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, todėl į šių institucijų pastabas privaloma atsižvelgti ir papildomas pakartotinis viešas svarstymas neturi pridėtinės vertės. Šiais atvejais visuomenė su pakeistais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti Komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, suinteresuotų asmenų ir Seimo narių pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo /kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė