Projekto lyginamasis variantas
STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55 STRAIPSNIŲ, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, 1 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11², 27², 68 STRAIPSNIAIS
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų reglamentavimą, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.“
1Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio išvaizda, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis (pastatų ir patalpų) ir įgyvendinami specialieji architektūros reikalavimai, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.“
2Papildyti 2 straipsnį 14¹ dalimi:
„14¹. Statinio gyvavimo ciklas – visuma procesų, sudarančių statinio raidos ciklą (planavimas, projektavimas, statyba, naudojimas ir gyvavimo pabaiga) per statinio gyvavimo laiką.“
3.
Papildyti 2 straipsnį 24¹ dalimi:
„24¹. Nacionalinis statybos informacijos klasifikatorius – susistemintas šalies statinių ir su jais susijusių įrenginių gyvavimo ciklo duomenų grupių (klasių) sąrašas, į kurį įeina šių duomenų ar jų grupių (klasių) pavadinimai, pagal tam tikrą struktūrą sudaryti kodai ir požymių aprašymai.“
4Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 31 dalį. 31. Neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas – statybą leidžiantis dokumentas, kompetentingų institucijų išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. 5. Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Paskirtoji įstaiga – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, aplinkos ministro nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos institucijos ar įstaigos paskirtas atlikti trečiosios šalies užduotis vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą.“
6Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip:
„45.
Projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas aplinkos ministro nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami projektuojamo statinio architektūros, infrastruktūros, želdynų ir kiti aplinkos ministro nustatyti pagrindiniai sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir (ar) visuomenei informuoti apie numatomą statinių projektavimą.“
7Pakeisti 2 straipsnio 46 dalį ir ją išdėstyti taip:
„46. Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, kai dėl jų pakeitimų privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą.“
8Pakeisti 2 straipsnio 47 dalį ir ją išdėstyti taip:
„47. Specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu arba statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas.“
9Papildyti 2 straipsnį 51¹ dalimi:
„51¹. Statinio informacinis modeliavimas – statinio ir jo aplinkos bendrinamos skaitmeninės pateikties kūrimas ir tvarkymas statinio gyvavimo ciklo procesuose.“
10Papildyti 2 straipsnį 52¹ dalimi:
„52¹.
Statinio išvaizda – statinio architektūros sprendinių visuma, formuojanti vizualiai suvokiamą statinio architektūrinę išraišką: statinio, jo dalių formos ir proporcijos, fasadų, stogų medžiagiškumas ir spalva, architektūrinių ir inžinerinių elementų forma, išdėstymas, kiekis ir dydis.“
11Pakeisti 2 straipsnio 55 dalį ir ją išdėstyti taip:
„55. Statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė veikla, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus ir ar statinys naudojamas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.“
12Pakeisti 2 straipsnio 61 dalį ir ją išdėstyti taip:
„61. Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio ir jo aplinkos sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai ir (ar) jų erdviniai duomenys), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.“
13Pakeisti 2 straipsnio 89 dalį ir ją išdėstyti taip:
„89. Statybiniai tyrimai – statinio statybos sklypo žemės sklype (ar, kai reikia, gretimos teritorijos gretimose teritorijose), inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrimai, atliekami normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyti geodezijos ir kartografijos darbai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai ir kiti tyrimai; aplinkos, kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas statinys, taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimai; esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų stebėjimai.“
14Papildyti 2 straipsnį 102¹ dalimi:
„102¹.
Techninis darbo projektas – statinio projekto rengimo antruoju etapu rengiamų aplinkos ministro nustatytos sudėties dokumentų, skirtų statybos darbams vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.“
15Pakeisti 2 straipsnio 109 dalį ir ją išdėstyti taip:
„109. Universalus dizainas – gaminių ir aplinkos forma, kai jais be specialaus pritaikymo gali naudotis vaikai, suaugę, vyrai, moterys, senyvo amžiaus, neįgalieji asmenys su negalia, įvairių tautybių ir kitų grupių žmonės.“
16Papildyti 2 straipsnį 113 dalimi:
„113. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose.“
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);“. 4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį pagal jai būdingus funkcinius, inžinerinius, socialinius, turtinių vienetų nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekio, užimamo sklypo ir kitus požymius, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) statinys derėtų prie kraštovaizdžio atitiktų Architektūros įstatyme nurodytus architektūros kokybės kriterijus;“. 6 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kita apsauga (sauga), trečiųjų asmenų interesų apsauga“
2Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą;“. 3. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba keičiama statinių paskirtis į šiame sąraše nurodytą paskirtį, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, o viešuosiuose pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus būtina įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti.“
1Pakeisti 11¹ straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„11¹ straipsnis. Statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką įgyvendinanti Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“
2Pakeisti 11¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
3Pakeisti 11¹ straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga atlieka šias funkcijas:“. 4. Pakeisti 11¹ straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) kuria, tvarko, plėtoja priemones, ir (ar) klasifikatorius, paslaugas ir (ar) informacines sistemas, reikalingas statybos sektoriui skaitmeninti, statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo plėtrai, jų naudai vertinti ir stebėti;“. 5. Pakeisti 11¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Vyriausybės įgaliotos institucijos ar įstaigos funkcijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, pajamomis, gautomis iš įstaigos vykdomos veiklos, fizinių ar juridinių asmenų teikiamos paramos, kitomis teisėtai gautomis lėšomis.“
6Papildyti 11¹ straipsnį 4 dalimi:
„4. Asmuo, pageidaujantis, kad Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijos Konfederacijoje ar trečiosiose valstybėse įgyta statybos inžinieriaus profesinė kvalifikacija būtų pripažinta Lietuvos Respublikoje, turi sumokėti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai jos nustatytą įmoką, suderintą su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo metu patirtas sąnaudas.“
Papildyti Įstatymo antrąjį skirsnį 11² straipsniu:
„11² straipsnis. Statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų reglamentavimas
1Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statinio gyvavimo cikle naudojami duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami skaitmenine forma. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių ir nustato reikalavimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų skaitmeninių duomenų kūrimui, tvarkymui, valdymui, viešinimui, duomenų struktūrai. Nustatydama šiuos reikalavimus, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nurodo atvejus ir tvarką, kada skaitmeniniai duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi taikant statinio informacinį modeliavimą ir Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių.“
1Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalyse ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais. Atestavimą, išskyrus architektų atestavimą, atlieka Vyriausybės įgaliota įstaiga. Architektų atestavimą atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija) Atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija).“ 2.
Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ar ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje; turėti profesinės patirties vadovaujant statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo kvalifikacijos atestato (bent vieno iš statinio projekto vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos vadovas, statinio specialiųjų statybos darbų vadovas, statinio statybos techninės priežiūros vadovas, specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovas) įgijimo dienos: statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo – 2 metai; darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turint mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą.
Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ar ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje; turėti profesinės patirties vadovaujant statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo kvalifikacijos atestato (bent vieno iš statinio projekto vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos vadovas, statinio specialiųjų statybos darbų vadovas, statinio statybos techninės priežiūros vadovas, specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovas) įgijimo dienos: statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo – 2 metai; darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turint mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą. Kai šie asmenys siekia eiti ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, išskyrus statinio projekto ekspertizės, statinio projekto dalies ekspertizės, statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovų pareigas, darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose trukmė skaičiuojama kaip ir profesinės patirties trukmė.“
3.
Pakeisti 12 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Priėmus sprendimą išduoti arba neišduoti kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, jis išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų (jeigu aplinkos ministras nenustato kito termino) nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos. Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neterminuotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Aplinkos ministerija atestavimą atliekančia organizacija jos nustatyta tvarka. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka.“
4Pakeisti 12 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Asmuo, pageidaujantis gauti, papildyti arba pakeisti vienos ar kelių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, už šias paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai aplinkos ministro jos nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija.
Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad jis Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas atestavimo, teisės pripažinimo, paslaugos teikimo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento papildymo ar keitimo metu patirtas sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į atestavimo paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų atestavimo paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už atestavimo paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos sąnaudomis.“
5Papildyti 12 straipsnio 15 dalį 11 punktu:
„11) kai asmuo vadovavo pagrindinėms statybos techninės veiklos sritims statant statinį, kuriame nustatyta savavališka statyba.“
6Pakeisti 12 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Eiti branduolinės energetikos objekto statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einantiems asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytais reikalavimais. Atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
7.
Papildyti 12 straipsnį 21¹ dalimi:
„21¹. Architektai ar statybos inžinieriai, siekiantys būti įrašyti į teismo ekspertų sąrašą ir teikti teismo ekspertizės paslaugas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme nustatyta tvarka, turi būti atestuoti architektai ar statybos inžinieriai, turinys teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Teismo ekspertai gali teikti teismo ekspertizės paslaugas tik pagal kvalifikacijos atestate įrašytą sritį.“
8Pakeisti 12 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo klausimais, atlieka šių vadovų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);“
2Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus geodezijos ir kartografijos darbus;“. 3.
3Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) kai statyba vykdoma ūkio ar mišriu būdu, leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos valstybinės priežiūros pareigūnams bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų pareigūnams, statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų pareigų vykdymu) netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus), šiame punkte nurodytų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus;“. 4. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos. Raštu pateiktą šiame punkte nurodytą informaciją Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iki statybos pradžios paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais pranešti apie statybos pradžią;“. 5.
5Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento ir (ar) pranešimo apie statybos pradžią, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Jeigu reikalingas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;“. 6. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento ir (ar) pranešimo apie statybos pradžią, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, gauti tų statinių savininkų arba statinių valdytojų, naudotojų sutikimus, kai jie įgalioti tokius sutikimus suteikti. Kai pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties keitimui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, tokius sutikimus privaloma gauti iki pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties pakeitimo;“. 11 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) statybinius inžinerinius geodezinius tyrimus normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus geodezijos ir kartografijos darbus – Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose Geodezijos ir kartografijos įstatyme nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos;“. 12 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
2Pakeisti 17 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“. 3. Pakeisti 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) privalo turėti ne mažesnę kaip vienų metų veiklos patirtį ypatingųjų statinių projektavimo srityje, kai parengtiems ypatingųjų statinių projektams atlikta statinio projekto (dalies) ekspertizė, ar ypatingųjų statinių ekspertizės srityje. Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (dalies) ekspertizės rangovas atitinka šį reikalavimą, jeigu jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos;“. 4. Papildyti 17 straipsnio 5 dalį 3¹ punktu:
„3¹) užregistruoti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.“
5.
Papildyti 17 straipsnio 5 dalį 10 punktu:
„10) kai statinio projekto (jo dalies) ekspertizė atliekama pakartotinai, išnagrinėti pateiktas pastabas pirminės ekspertizės akte, užregistruotame Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, į jas atsižvelgti arba atmesti, nurodant argumentus.“
6Papildyti 17 straipsnio 6 dalį 3¹ punktu:
„3¹) užregistruoti statinio (jo dalies) ekspertizės aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.“
7Pakeisti 17 straipsnio 6 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) kai statinio projekto ar statinio (jo dalies) ekspertizė atliekama pakartotinai, išnagrinėti pirminę ekspertizę atlikusio ekspertizės rangovo pateiktas pastabas pirminės ekspertizės akte, užregistruotame Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktas pastabas ir, į jas atsižvelgti arba atmesti, nurodant argumentus.“
8Pakeisti 17 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Branduolinės energetikos objekto statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio ekspertizės rangovams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
9.
Pakeisti 17 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statinių projektų ekspertizės rangovų ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
1Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
3Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Būti branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovais gali juridiniai asmenys, įgiję ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikaciją.
Branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
4Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovu gali juridiniai asmenys, įgiję ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikaciją. Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
5.
Pakeisti 18 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) bei statinio projektą, šio įstatymo nustatyta tvarka pranešė apie statybos pradžią ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė);“. 6. Pakeisti 18 straipsnio 7 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos valstybinės priežiūros pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus) ir šių asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus.“
1Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti arba pakeisti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą, už atestavimo ir teisės pripažinimo paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai aplinkos ministro jos nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija.“
2Papildyti 22 straipsnio 7 dalį 12 punktu:
„12) kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas vykdė veiklą statant statinį, kuriame nustatyta savavališka statyba.“
3Pakeisti 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus statinių projektuotojų, statybos rangovų, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų, statinio statybos techninių prižiūrėtojų, statinio statybos techninės priežiūros rangovų kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo klausimais, atlieka statinių projektuotojų, statybos rangovų, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų, statinio statybos techninių prižiūrėtojų, statinio statybos techninės priežiūros rangovų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
1Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Statinio projektas rengiamas Atsižvelgiant į statinio kategoriją ir statybos darbų rūšį, rengiami statinio projektai:“. 2. Papildyti 24 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„13) nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projektas – šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statyti pastate atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją), taip pat atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtų statyti statinių padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.“
3Papildyti 24 straipsnį 2² dalimi:
„2².
Statiniams (jų dalims), kurie pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d. ir neužbaigti ir kurių statybą leidžiantys dokumentai nebegalioja, leidžiama parengti statinių (jų dalių) rekonstravimo arba remonto projektus, aprašus ir pagal juos gauti statybą leidžiančius dokumentus.“
4Papildyti 24 straipsnį 2³ dalimi:
„2³. Kai projektiniuose pasiūlymuose numatyta atskirus statinius statyti etapais, galima rengti atskirų statinių techninius darbo projektus.“
5Papildyti 24 straipsnį 2⁴ dalimi:
„2⁴. Kai šio įstatymo nustatyta tvarka privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas rengiamas dviem etapais: pirma rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, vėliau – techninis darbo projektas. Kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, statinio projektą galima rengti vienu etapu, rengiant techninį darbo projektą. Statinio projekto ir jo etapų sudėtį nustato aplinkos ministras.“
6Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik aplinkos ministro nustatytais atvejais.
Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais arba, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, Vyriausybės nutarimais, kuriais patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialieji planai ir pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.“
7Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Specialiesiems reikalavimams gauti, išskyrus atvejus, kai jie gaunami atlikus visuomenės informavimą apie projektinius pasiūlymus pagal šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas, statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) administracijai prašymą ir:
1) aplinkos ministro nustatytą užpildytą formą su žemės sklypo ir projektuojamo statinio (statinių grupės) duomenimis;. 2) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengti), suderintus su šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, o atvejais, nenustatytais šio įstatymo 37 straipsnyje, – šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų asmenų sutikimus.“
8Pakeisti 24 straipsnio 6 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas administracija, gavę gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 3 darbo dienas pateikia aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas:“. 9. Pakeisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Specialieji paveldosaugos reikalavimai ir specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai parengiami per 7 darbo dienas gavus savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo administracijos paraišką ir pateikiami savivaldybės merui ar jo įgaliotam asmeniui administracijos valstybės tarnautojui, atliekančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas (toliau – savivaldybės vyriausiasis architektas). Savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas, gavę gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 10 darbo dienų parengia specialiuosius architektūros reikalavimus.“
10Pakeisti 24 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja, derina, jeigu reikia, šiuos reikalavimus nustačiusioms institucijoms siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas. Jeigu dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų pakeitimo neiškyla poreikis kreiptis į juos išdavusias institucijas dėl jų pakeitimo, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas priima sprendimą teikti siūlymus dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ar specialiųjų architektūros reikalavimų pakeitimo, šie reikalavimai turi būti suderinti per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos.
Jeigu per šį terminą savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui pavyksta suderinti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus specialieji paveldosaugos reikalavimai, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ar specialiuosius architektūros reikalavimus specialieji architektūros reikalavimai su juos išdavusiomis institucijomis suderinti, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo suderintų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu šių reikalavimų suderinti nepavyksta, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas perduoda ginčą dėl specialiųjų reikalavimų suderinamumo nagrinėti savivaldybės mero sudarytai komisijai. Išnagrinėjus ginčą, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas išduoda specialiuosius reikalavimus per 3 darbo dienas nuo ginčą išsprendusios institucijos komisijos sprendimo priėmimo dienos.“
11Pakeisti 24 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Savivaldybės mero sudarytoje komisijoje, kurios darbo pavyzdinius nuostatus tvirtina aplinkos ministras savivaldybės meras, turi dalyvauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus išduodančių institucijų atstovai. Savivaldybės mero sudaryta komisija per 10 darbo dienų balsų dauguma gali nuspręsti:
1) siūlyti savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui vyriausiajam architektui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais;
2) perduoti ginčą nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai (jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas ar atsiranda bent vieno komisijos nario asmeninis suinteresuotumas ginčo baigtimi ar kitoks pagrindas nusišalinti arba to motyvuotai prašo statytojas (užsakovas)).“
12Papildyti 24 straipsnį 11¹ dalimi:
„11¹. Specialieji architektūros reikalavimai statinio projektui privalomi šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Kitais atvejai specialieji architektūros reikalavimai išduodami statytojo (užsakovo) iniciatyva.“
13Papildyti 24 straipsnį 11² dalimi:
„11².
Kai specialieji reikalavimai (specialieji architektūros reikalavimai, specialieji paveldosaugos reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai) yra privalomi Statybos įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais, savivaldybės administracija viešai paskelbia specialiuosius reikalavimus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, neskelbiant statytojo (užsakovo), jei jis yra fizinis asmuo, vardo ir pavardės, asmens kodo. Visuomenė, sužinojusi apie numatomą statybą, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę teikti siūlymus statytojui (užsakovui) iki viešo susirinkimo dėl projektinių pasiūlymų svarstymo.“
„2) šio įstatymo 27 straipsnio 9 ir 10 dalyse šiame įstatyme nurodyti statinio projektą projektinius pasiūlymus tikrinantys subjektai, kai pagal šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodytą kompetenciją jie privalėjo tikrinti statinio projektą projektinius pasiūlymus. Šiuo atveju statinio projektą projektinius pasiūlymus tikrinantys subjektai atsako už statinio projekto projektinių pasiūlymų atitiktį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, kiek tai susiję su šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyta jų kompetencija.“
15Pakeisti 24 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai.
Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo dienos ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Jeigu statinio projektas buvo pradėtas rengti specialieji reikalavimai buvo gauti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, jis jie turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, statytojas (užsakovas) kreipiasi į savivaldybės merą (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) vyriausiąjį architektą dėl specialiųjų reikalavimų, atitinkančių Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, gavimo. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną.“
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Statinio projektas iki statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) gavimo ir (ar) pranešimo apie statybos pradžią pateikimo turi būti patvirtintas statytojo (užsakovo) (tik tuo atveju, kai pagal šio įstatymo 34 straipsnio nuostatas yra privaloma pateikti statinio projekto ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad statinio projektą galima tvirtinti).“
Šeštojo skirsnio pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
STATYBĄ LEIDŽIANTYS DOKUMENTAI. PRANEŠIMAS APIE STATYBOS PRADŽIĄ. STATYBOS UŽBAIGIMAS“. 18 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas (esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką), taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį, neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); statinio kapitaliniam remontui, kai formuojamas naujas arba pertvarkomas (padalijamas, atidalijamas, sujungiamas, perdalijamas) esamas nekilnojamojo turto kadastro objektas (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;“. 2.
2Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas (esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką), išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;“. 3. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį ypatingąjį ir neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), nesudėtingojo pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai ir (arba) kartu atliekami šios dalies 6¹ punkte nurodyti veiksmai arba statybos darbai neatliekami;“. 4.
4Papildyti 27 straipsnio 1 dalį 6¹ punktu:
„6¹) leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus – šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statyti pastate atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą, atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtų statyti statinių padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami;“. 5. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys, pastatytas ne anksčiau kaip prieš 50 metų ir nepatenkantis į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę; neypatingojo statinio (taip pat ir atskirai stovinčio), pastatyto anksčiau kaip prieš 50 metų arba patenkančio į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę, griovimui;“. 6.
6Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys;“. 7. Papildyti 27 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹.
Nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią ir pateikti šio įstatymo 27² straipsnio 5 dalyje išvardintus dokumentus šiais atvejais:
1) daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus (kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas) ir išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą statinį;
2) kai atliekant daugiabučio namo, viešojo pastato paprastąjį remontą (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą statinį) įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo, aprūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
3) neypatingojo statinio, pastatyto ne anksčiau kaip prieš 50 metų arba nepatenkančio į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę, griovimui, išskyrus atvejus, kai griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys.“
8Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas direktorius.
Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas. Laikinųjų statinių naudojimo termino nustatymo sąlygas ir tvarką nustato aplinkos ministras.“
9Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe (įskaitant atvejus, kai projektuojami statiniai (jų dalys) yra ir jūrinėje dalyje, ir sausumoje), taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimus tęsti sustabdytą statybą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
10Papildyti 27 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹.
Naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos sausumos dalyje (nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo ir Kuršių nerijoje iki Rusijos Federacijos valstybės sienos) statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą privalo tikrinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas.“
11Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu statinys statomas kelių savivaldybių teritorijoje, kiekvienos savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas direktorius išduoda statinio dalies, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje, statybą leidžiantį dokumentą.“
12Pakeisti 27 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas statinio projektas (statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas dokumentas – projektiniai pasiūlymai) ir jo elektroninė versija arba tik statinio projekto elektroninė versija, pasirašyta elektroniniu parašu privalančių jį pasirašyti asmenų, – aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis; jeigu statinio projektas sudarytas iš atskirų dalių, pateikiamos bendroji, architektūrinė (kai ši dalis privaloma), sklypo sutvarkymo (kai ši dalis privaloma), susisiekimo (kai ši dalis privaloma), kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir (ar) jų kompiuterinis įrašas;“. 13.
13Pakeisti 27 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) statinio projekto ekspertizės aktas (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, sudaromos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka, išvada arba regioninės architektūros tarybos rekomendacija ar išvada, kai tai taikoma pagal Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalis ar šio straipsnio 9¹ dalį;“. 14. Pakeisti 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems asmenims su negalia, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija;“. 15.
15Pakeisti 27 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui projektiniams pasiūlymams statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais;“. 16. Pakeisti 27 straipsnio 5 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) šio straipsnio 18 ir 19 dalyse nustatytais atvejais dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos atveju;“. 17. Pripažinti netekusiu galios 27 straipsnio 5 dalies 13 punktą. „13) sanitarinės apsaugos zonos ribų planas arba kitas brėžinys, kuriame pažymėtos sanitarinių apsaugos zonų ribos, kai sanitarinės apsaugos zonos ribas dėl statytojo vykdomos ar numatomos vykdyti ūkinės veiklos privaloma nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus;“. 18. Pakeisti 27 straipsnio 5 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas visuomenės informavimo apie numatomą statinių projektavimą dokumentai;“. 19. Pakeisti 27 straipsnio 5 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kai toks mokėjimas numatytas Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse. kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, statytojo prašymas pritarti statinių valstybinėje žemėje statybai, jei šis pritarimas negautas iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo dienos;“. 20. Pakeisti 27 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, kai ji privaloma nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas nenagrinėjamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant prašymo nenagrinėjimo priežastis.“
21Pakeisti 27 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies dalyje 1, 2, 3 punktuose nurodytų statinio projektų (statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas dokumentas – projektiniai pasiūlymai) sprendinių atitiktį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyti subjektai:.
1) savivaldybės administracija;
2) saugomų teritorijų direkcijos;
3) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos;
4) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) Radiacinės saugos centras;
6) susisiekimo ministro įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos, valstybės įmonės, atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą;
7) Aplinkos apsaugos agentūra;
8) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba;
9) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai.“
22Pakeisti 27 straipsnio 9¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„9¹.
Jeigu savivaldybės administracija tikrindama statinio projektą nustato, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas gali prašyti regioninės architektūros tarybos, sudaromos Architektūros įstatyme nustatyta tvarka, Jeigu prieš priimdamas sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams savivaldybės vyriausiasis architektas padaro išvadą, kad statinio architektūros sprendinių įvertinimui pagal Architektūros įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus ar kitus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio architektūros reikalavimus reikalingas papildomas ekspertinis vertinimas, savivaldybės vyriausiasis architektas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, sudaromą Architektūros įstatyme nustatyta tvarka, su prašymu įvertinti ir pateikti išvadą, ar statinio projektas projektiniai pasiūlymai atitinka architektūros kokybės kriterijus ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju regioninės architektūros tarybos išvados parengimas finansuojamas Architektūros įstatyme nustatyta tvarka.“
23Pakeisti 27 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas direktorius.
Savivaldybių administracijos paveldosaugos padaliniai tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami savivaldybės tarybos saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose, saugomais paskelbtuose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus, valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, paminklus). Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami valstybės saugomais paskelbtuose objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose, valstybės saugomomis paskelbtose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), kultūriniuose rezervatuose ir draustiniuose, kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose, istoriniuose nacionaliniuose, istoriniuose regioniniuose parkuose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus).
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos perdavimo tinklų).“
24Pakeisti 27 straipsnio 12 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„12.
Statinio projektui Projektiniams pasiūlymams patikrinti, skaičiuojant nuo statinio projektą juos privalančių patikrinti subjektų paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos, skiriama:“. 25. Pakeisti 27 straipsnio 12¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„12¹. Šio straipsnio 9¹ dalyje nurodytu atveju, kai savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, šio straipsnio 12 dalyje nurodytas savivaldybės administracijai skirtas statinio projekto projektinių pasiūlymų tikrinimo terminas pratęsiamas 20 darbo dienų. Savivaldybės administracijai skirtas statinio projekto tikrinimo terminas pratęsiamas aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
26Pakeisti 27 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas, praėjus nustatytam statinio projekto projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui, registruojant ir šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, statybą leidžiančio dokumento išdavimas laikomas ir pritarimu statinių valstybinėje žemėje statybai.
Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) nuomininkui nesumokėjus į valstybės biudžetą atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto teiktų pakeisto pagal pastabas pakeistų statinio projekto projektinių pasiūlymų tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui projektiniams pasiūlymams, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto pakeistų projektinių pasiūlymų sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.“
27Pakeisti 27 straipsnio 15¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„15¹.
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau – TPS „Vartai“) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinio projekto projektinių pasiūlymų duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), statinio projekto projektinių pasiūlymų patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį).
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau – TPS „Vartai“) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinio projekto projektinių pasiūlymų duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), statinio projekto projektinių pasiūlymų patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį). Kai išduodamas leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų), per TPS „Vartai“ Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ turi būti paskelbti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 11, 13 punktuose nurodyti dokumentai.
Per TPS „Vartai“ Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – TIIIS) skelbiami suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdvinai duomenys, nurodyti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalies ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ informacinėse sistemose. Šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų) skelbimą ir jo užbaigimą užtikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informacinių sistemų tvarkytojai.“
28Pakeisti 27 straipsnio 15² dalį ir ją išdėstyti taip:
„15².
Šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytų duomenų (dokumentų) skelbimas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir TIIIS baigiamas po 1 metų nuo statinio statybos užbaigimo.“
29Pakeisti 27 straipsnio 16 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus ir nepateiktas dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kai šis mokėjimas numatytas Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse;“. 30. Pripažinti netekusiu galios 27 straipsnio 16 dalies 4 punktą. 4) surašytas privalomasis nurodymas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8¹ straipsnio 6 dalies 2 punktą, – iki privalomojo nurodymo įvykdymo. 31. Pakeisti 27 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Savivaldybės meras ar jo įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas direktorius, nagrinėdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalo statybos techniniame reglamente nustatyta tvarka patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas. Nustatęs tokius požymius, jis privalo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir informuoti apie tai Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašymą pateikusį asmenį.
Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo atlieka gautos informacijos patikrinimą ir apie patikrinimo rezultatus informuoja informaciją pateikusį asmenį. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atnaujinamos praėjus 20 darbo dienų nuo jų sustabdymo arba anksčiau, kai yra gaunamas atsakymas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gaunama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą ir yra nustatoma, kad nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą šio įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas.“
32Pakeisti 27 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) ir (ar) nepranešus apie statybos pradžią (kai tai privaloma), kai jis privalomas, draudžiama.“
33Pripažinti netekusiu galios 27 straipsnio 23 dalies 4 punktą. 4. užbaigus statinio statybą. 34. Pakeisti 27 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„26. Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą projektinius pasiūlymus ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
35.
Pakeisti 27 straipsnio 33 dalį ir ją išdėstyti taip:
„33. Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), iš naujo pranešti apie statybos pradžią, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:
1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;
2) iki 1 2 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);
3) iki 1 2 m keičiami (didinami ar mažinami) didinami arba neribotai mažinami pastato ar turinčio stogą inžinerinio statinio ar jo dalių išorės matmenys ir nedidinamas statinio aukštų skaičius, neįrengiami papildomi antstatai, mansardos, antresolės, rūsiai, pusrūsiai;
4) iki 1 m didinami ar neribotai mažinami neturinčio stogo inžinerinio statinio ar jo dalių išorės matmenys;
5) 4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija.;
5) kai neatliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas (esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką);
6) mažinamas pastatų ir (ar) jų patalpų nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis.“
36Papildyti 27 straipsnį 33¹ dalimi:
„33¹.
Kai statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, jeigu po pranešimo apie statybos pradžią keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, išskyrus šio straipsnio 33 dalyje nurodytus pakeitimus, privaloma iš naujo pranešti apie statybos pradžią, pateikti šio įstatymo 27² straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją.“
37Papildyti 27 straipsnį 33² dalimi:
„33². Pakeitus statinio projekto sprendinius (įskaitant atvejus, kai dėl sprendinių pakeitimo neprivaloma gauti naujo statybą leidžiančio dokumento ir (ar) iš naujo pranešti apie statybos pradžią), prieš vykdant ar tęsiant statybos darbus, statinio projekto pakeitimus būtina užregistruoti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.“
Pakeisti 27¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Aplinkos apsaugos agentūra tikrina statinių projektus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį.
Tikrinama:
1) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šioje dalyje – sprendimas);
2) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar statinio projektas atitinka atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
3) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar statinio projektas atitinka sprendime nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jį kompensuoti.“
Pakeisti 27¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27¹ straipsnis. Statinių projektus Projektinius pasiūlymus tikrinančių subjektų kompetencija
1Savivaldybių administracijos tikrina visus statinių projektus projektinius pasiūlymus. Sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams priima savivaldybės vyriausiasis architektas.
Tikrinama:
1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas direktorius);
2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;
3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas direktorius);
4) ar pateikta statinio projekto elektroninė projektinių pasiūlymų skaitmeninė versija atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas direktorius), ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys atitinka aplinkos ministro nustatytas statinio projekto projektinių pasiūlymų sudedamąsias dalis, ar statinio projektą projektinius pasiūlymus pasirašė visi jį pasirašyti privalėję asmenys;
5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti statinio projektą (jo dalis), ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovas (vadovai) turėjo teisę atlikti statinio projekto ekspertizę;
6) ar statinio projektuotojas ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudę apsidraudęs šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
7) ar atliktas šio įstatymo 37 straipsnyje numatytas visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir jis atitinka teisės aktų reikalavimus;
8) ar statinio projektui pritarė visi aplinkos ministro nustatytais atvejais iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
9) 8) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype, ar į valstybės biudžetą sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis;“.
Tikrinama:
1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas direktorius);
2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;
3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas direktorius);
4) ar pateikta statinio projekto elektroninė projektinių pasiūlymų skaitmeninė versija atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas direktorius), ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys atitinka aplinkos ministro nustatytas statinio projekto projektinių pasiūlymų sudedamąsias dalis, ar statinio projektą projektinius pasiūlymus pasirašė visi jį pasirašyti privalėję asmenys;
5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti statinio projektą (jo dalis), ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovas (vadovai) turėjo teisę atlikti statinio projekto ekspertizę;
6) ar statinio projektuotojas ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudę apsidraudęs šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
7) ar atliktas šio įstatymo 37 straipsnyje numatytas visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir jis atitinka teisės aktų reikalavimus;
8) ar statinio projektui pritarė visi aplinkos ministro nustatytais atvejais iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose (kai
statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
9) 8) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype, ar į valstybės biudžetą sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis;“. 10) 9) ar statinio architektūra atitinka architektūros kokybės kriterijus ir statinio projektas projektiniai pasiūlymai atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti), ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius;
11) ar statinio projekto sprendiniai atitinka nustatytus energinio naudingumo reikalavimus;
12) 10) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atstumais nuo paviršinių vandens telkinių, jų apsaugos zonų (juostų), atitinka teisės aktų reikalavimus;
11) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tas, kurias pagal kompetenciją privalo patikrinti kiti šiame straipsnyje nurodyti subjektai;
13) 12) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją;
14) 13) ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą);
15) 14) ar vadov
aujantis Elektroninių ryšių įstatymu statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyta optimizuoti inžinerinių sistemų suderinamumo sprendinius;
16) 15) ar nustatytos ir statinio statybos projektiniuose dokumentuose projektiniuose pasiūlymuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
17) 16) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyti susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos atitinka aplinkos ministro nustatytus statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus;
18) 17) ar statinio projekto, kuriame projektinių pasiūlymų, kuriuose numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
19) ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu, ypatingųjų statinių projektų atveju – ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto, kad ši ataskaita įvertinta ir priimta, kopija;
18) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose planuojamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas (padalijimas, atidalijimas, sujungimas, perdalijimas), sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
20) 19) kaip savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektai projektiniai pasiūlymai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaug
os reikalavimus; kaip statinių projektais projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti).;
20) ar statomų naujų, rekonstruojamų ar remontuojamų statinių saugomose teritorijose, esančiose miestuose, išskyrus Kuršių nerijoje esančius kultūrinius draustinius, ir rekonstruojamų ar remontuojamų statinių saugomose teritorijose, esančiose ne miestuose, projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus, valstybinių parkų nuostatų (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų), kitų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
10) 9) ar statinio architektūra atitinka architektūros kokybės kriterijus ir statinio projektas projektiniai pasiūlymai atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti), ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius;
11) ar statinio projekto sprendiniai atitinka nustatytus energinio naudingumo reikalavimus;
12) 10) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atstumais nuo paviršinių vandens telkinių, jų apsaugos zonų (juostų), atitinka teisės aktų reikalavimus;
11) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tas, kurias pagal kompetenciją privalo patikrinti kiti šiame straipsnyje nurodyti subjektai;
13) 12) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją;
14) 13) ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą);
15) 14) ar vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyta optimizuoti inžinerinių sistemų suderinamumo sprendinius;
16) 15) ar nustatytos ir statinio statybos projektiniuose dokumentuose projektiniuose pasiūlymuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
17) 16) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyti susidarysiančių įvairių rūš
ių statybinių atliekų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos atitinka aplinkos ministro nustatytus statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus;
18) 17) ar statinio projekto, kuriame projektinių pasiūlymų, kuriuose numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
19) ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu, ypatingųjų statinių projektų atveju – ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto, kad ši ataskaita įvertinta ir priimta, kopija;
18) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose planuojamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas (padalijimas, atidalijimas, sujungimas, perdalijimas), sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
20) 19) kaip savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektai projektiniai pasiūlymai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; kaip statinių projektais projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti).;
20) ar statomų naujų, rekonstruojamų ar remontuojamų statinių saugomose teritorijose, esančiose mi
estuose, išskyrus Kuršių nerijoje esančius kultūrinius draustinius, ir rekonstruojamų ar remontuojamų statinių saugomose teritorijose, esančiose ne miestuose, projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus, valstybinių parkų nuostatų (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų), kitų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 2.
2Saugomų teritorijų direkcijos tikrina statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje. Tikrinama statinio projektų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems:
1) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui);
2) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų);
3) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose. 2. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) statomų naujų statinių, suprojektuotų ne miestuose esančiose saugomose teritorijose, Kuršių nerijojoje esančiuose kultūriniuose draustiniuose, projektinius pasiūlymus. Tikrinama statinio projektų projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems:
a) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui);
b) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų);
c) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose;
2) atliekų tvarkymo objektų, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos ar planuojama jas naudoti, projektinius pasiūlymus;
3) projektinius pasiūlymus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį.
Tikrinama:
a) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šioje dalyje – sprendimas);
b) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
c) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jam kompensuoti.
Tikrinama:
a) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šioje dalyje – sprendimas);
b) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
c) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jam kompensuoti. 3.
3Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektai projektiniai pasiūlymai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 20 19 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); kaip statinių projektais projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. 4.
4Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tikrina statybos ir rekonstravimo projektų, pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektų, ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, kultūros paveldo statinių kapitalinio remonto projektų, pastatų (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektų, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, atitiktį teisės aktuose nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ar teisės aktų nustatyta tvarka atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, ar dėl statytojo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinės apsaugos zona:
1) pastatų;
2) inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, išskyrus vandens uostų inžinerinius statinius (molus, užtveriamąsias dambas ir šalivages);
3) kitų transporto inžinerinių statinių (pėsčiųjų tiltų, pralaidų, lynų kelių, atraminių sienelių, praginų, gyvūnijos atitvarų, išeminių pervadų, platformų, pridengtų ir požeminių perėjų);
4) inžinerinių tinklų: naftos tinklų (naftos perdirbimo įrenginių, naftos ir naftos produktų terminalų ir saugyklų), dujų tinklų (suskystintų gamtinių dujų įrenginių ir (arba) gamtinių dujų saugyklų), 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklų;
5) kitų statinių: hidrotechnikos statinių (išskyrus užtvankas, dambas, vandens pralaidas, kanalus, krantosaugos statinius, tvenkinius, jūros naftos ir dujų gavybos statinius, akvedukus, bunas), sporto paskirties inžinerinių statinių, kitos paskirties statinių (išskyrus stebėjimo bokštus, tvoras, rampas, pavėsines (pagal konstrukciją priskiriamas inžineriniams statiniams), stogines, atramines sieneles, voljerus). 5.
5Radiacinės saugos centras tikrina statinių projektus, kai statiniuose numatyta gaminti, naudoti (ir pakartotinai naudoti), saugoti (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių, kurių sudėtyje nėra radioaktyviųjų medžiagų, saugojimą), perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir (ar) tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų ir (ar) pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, jas saugoti) radioaktyviąsias atliekas. Tikrinama, ar atlikta statinio projekto radiacinės saugos (specialioji) ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos (planuojant vykdyti veiklą su I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviaisiais šaltiniais) ekspertizė ir pateikti tai patvirtinantys statinio projekto radiacinės saugos (specialiosios) ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos ekspertizės aktas ir statinio projekto dalis, susijusi su radiacine ir radioaktyviųjų šaltinių fizine sauga. 4. Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) ypatingųjų ir neypatingųjų statinių projektinių pasiūlymų, rengiant šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 13 punktuose nurodytus statinių projektus, atitiktį teisės aktuose nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ar projektuojamų statinių paskirtis atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio nuostatas, ar teisės aktuose nustatyta tvarka atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, ar dėl statytojo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinės apsaugos zona.
Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras;
2) statinių projektinius pasiūlymus, kai statiniuose numatyta gaminti, naudoti (ir pakartotinai naudoti), saugoti (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius, kurių sudėtyje nėra radioaktyviųjų medžiagų), perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir (ar) tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų ir (ar) pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, jas saugoti) radioaktyviąsias atliekas. 6. Susisiekimo ministro įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos, valstybės įmonės atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą, tikrina statinio projektus, kuriuose suprojektuota geležinkelių, valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra. Tikrinama atitinkamai pagal geležinkelių transporto saugai svarbius kriterijus ir saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus susisiekimo ministro įgaliotų valstybės institucijų ar įstaigų, valstybės įmonių nustatyta tvarka. 5.
5Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar valstybės valdoma įmonė tikrina:
1) projektinius pasiūlymus, kuriuose suprojektuota geležinkelių, valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra, statinys geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelių želdinių apsaugos zonoje ar šioje straipsnio dalyje nurodytų subjektų valdomame žemes sklype bei šioje zonoje ar šiame žemes sklype planuojami bet kokios rūšies statinio statybos darbai. Tikrinama atitinkamai pagal geležinkelių transporto saugai svarbius kriterijus ir saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus;
2) projektinius pasiūlymus, kai jiems parengti išduotos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos arba kai projektiniuose pasiūlymuose suprojektuoti statiniai, inžineriniai tinklai ar kitos susisiekimo komunikacijos patenka į šio kelio statinį, kelio juostą ar kelio apsaugos zoną;
3) pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 13 straipsnį jos kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus;
4) Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančių statinių projektinius pasiūlymus pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas. 7. Aplinkos apsaugos agentūra tikrina statinių projektus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį.
Tikrinama:
1) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus (toliau šioje dalyje – sprendimas);
2) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar statinio projektas atitinka atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės, arba
3) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar statinio projektas atitinka sprendime nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės. 86.
86Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina daugiabučių namų kapitalinio remonto projektus ir paprastojo remonto aprašus (funkcinius ir technologinius projektų sprendinius, su jais susijusius techninius rodiklius ir energetikos įrenginių technines charakteristikas), kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos perdavimo tinklų) ir šių naujai statomų naujų ar rekonstruojamų energetikos objektų (statinių) projektus projektinius pasiūlymus (projektų projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktį energetikos objektų (išskyrus pastatus), įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimams):. 1) elektrinių (didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios) ir katilinių;
2) 110 kV ir aukštesnės įtampos perdavimo tinklų ir jų priklausinių;
3) gamtinių dujų sistemų;
4) gamtinių dujų saugyklų;
5) suskystintų gamtinių dujų importo, eksporto terminalų ir saugyklų;
6) magistralinių naftotiekių, produktotiekių;
7) naftos perdirbimo įrenginių;
8) naftos, naftos produktų terminalų ir saugyklų;
9) šilumos perdavimo tinklų ir jų priklausinių (didesnio kaip 100 mm sąlyginio skersmens). Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras. 97. Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendinius, kuriais įgyvendinami prisijungimo sąlygose nustatyti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ar inžinerinių tinklų reikalavimai. Susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinių projektus projektinius pasiūlymus, kai jie rengiami kelių juostose ar kelių apsaugos zonose. 10.
10Susisiekimo ministro įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos, valstybės įmonės tikrina statinio projektus kai statinio projektui parengti išduotos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos arba kai statinio projekte suprojektuoti statiniai, inžineriniai tinklai ar kitos susisiekimo komunikacijos patenka į šio kelio statinį, kelio juostą ar kelio apsaugos zoną. 8. Lietuvos kariuomenės vadas tikrina pagal Aviacijos įstatymo 13 straipsnį jo kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus. 9. Vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina pagal Aviacijos įstatymo 13 straipsnį jos kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus. 10. Energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) projektinius pasiūlymus objektų, kuriuose planuojama įrengti šilumos gamybos ir (arba) šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinius) įrenginius, tiekiančius šilumą į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir naudojančius atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius;
2) projektinius pasiūlymus statinių, kuriuose suprojektuotas naujas centrinio šilumos ar vėsumos perdavimo tinklas ir (ar) statinyje įrengiami nauji ir (ar) atnaujinami šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos ar pramoniniai įrenginiai (kai šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginių atnaujinimo išlaidos viršija 50 procentų investicijų, reikalingų naujam tos pačios galios šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginiui statinyje įrengti), kurių bendra vardinė šiluminė galia ar pramoninės gamybos technologinio proceso metu nepanaudota šiluminė galia yra didesnė kaip 20 MW. 11. Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina krašto apsaugos objektų apsaugos zonose projektuojamų statinių statybos, rekonstravimo ar statinių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 134 straipsnio nuostatas. 12.
12Vadovybės apsaugos tarnyba tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos saugomų objektų apsaugos zonas ir (ar) šiose zonose keičiama statinių (patalpų) paskirtis, neatsižvelgiant į atliekamų statybos darbų rūšį. 13. Magistralinio dujotiekio savininkas arba jo įgaliojimą turintis magistralinio dujotiekio valdytojas ar naudotojas tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas.“
Papildyti Įstatymo šeštąjį skirsnį 27²straipsniu:
„27² straipsnis. Pranešimas apie statybos pradžią
1Statytojas (užsakovas) privalo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pranešti apie statybos pradžią, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privalomas statybą leidžiantis dokumentas, arba šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais. 2. Statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus, kai su pranešimu apie statybos pradžią jo pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai aplinkos ministro nustatyta tvarka užregistruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. 3.
3Kai išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinius pasiūlymus patikrino Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 3 dalį arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 4 dalies 2 punktą, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą, statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pranešimo apie statybos pradžią ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytų privalomų dokumentų užregistravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytais atvejais apie statytojo (užsakovo) užregistruotą pranešimą apie statybos pradžią ir pateiktus privalomus dokumentus Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė informuojama per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė turi teisę patikrinti techninį darbo projektą ir, nustatę, kad techninio darbo projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų ar kitų statinio projektui keliamų reikalavimų, privalo apie tai informuoti statytoją (užsakovą) ir kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka.
Tokiu atveju statytojas (užsakovas) negali pradėti arba tęsti pradėtų statybos darbų ir privalo vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka priimtus sprendimus. 4. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privaloma pranešti apie statybos pradžią, statybos darbus galima vykdyti tik pagal projekto, užregistruoto Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, sprendinius. 5. Su pranešimu apie statybos pradžią pateikiami šie dokumentai:
1) statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį). Jei statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, turi būti pateikti šio įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 14 punktuose nurodyti dokumentai;
2) projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduotas statybą leidžiantis dokumentas, – aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Jei statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, projektiniai pasiūlymai neteikiami;
3) techninis darbo projektas, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai – aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis;
4) techninio darbo projekto ekspertizės aktas (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį);
5) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo projektuotojas perdavė statinio projektą statytojui (užsakovui);
6) informacija apie pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ar sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis;
7) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje;
8) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos atveju;
9) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią sumokėjimą, jei dėl tokios įmokos Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka buvo pateiktas privalomasis nurodymas;
10) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);
11) informacija apie statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu). 6.
6Už šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų tikrumą atsako statytojas (užsakovas). 7. Apie pradedamus statybos darbus, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per TPS „Vartai“ paskelbus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ techninio darbo projekto (kai rengiama dviem etapais) arba statinio projekto (kai rengiama vienu etapu) sklypo sutvarkymo ir architektūrinę dalis. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) informacinėms sistemoms. Šioje dalyje minėtų duomenų ir (ar) dokumentų paskelbimą ir jo užbaigimą užtikrina informacinių sistemų tvarkytojai.“
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Statybos užbaigimo aktas Teritorijų planavimo, ir statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka surašomas šiais atvejais:“. 2. Papildyti 28 straipsnio 7 dalį 7 punktu:
„7) šio įstatymo nustatyta tvarka statytojas (užsakovas) nepranešė apie statybos pradžią arba pranešdamas nepateikė visų privalomų dokumentų.“
3.
Papildyti 28 straipsnio 8 dalį 7 punktu:
„7) šio įstatymo nustatyta tvarka statytojas (užsakovas) nepranešė apie statybos pradžią arba pranešdamas nepateikė visų privalomų dokumentų.“
4Pakeisti 28 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Statybos užbaigimo procedūros vykdomos Teritorijų planavimo, ir statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose nustatyta tvarka.“
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pranešti apie avariją savivaldybės merui ar (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui direktoriui), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; jeigu avarija įvyko kultūros paveldo statinio, statinio kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą; jeigu avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui; jeigu įvyko avarija, dėl kurios buvo (gali būti) užteršta aplinka, – už aplinkos apsaugą atsakingai institucijai;“. 24 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Statybos valstybinė priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos teritorijų Teritorijų planavimo, ir statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo įstatyme nustatyta tvarka.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis.
Savavališkos statybos padarinių šalinimas Savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų Teritorijų planavimo, ir statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo įstatyme nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ypatingojo statinio, statinio, vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nurodyto Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams, sąraše, ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojami Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis, ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, kai atliekant remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo, apsirūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.
Statinio projekto ekspertizė neprivaloma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose projektuojant nesudėtingąjį statinį, kurio projektavimas ir statyba finansuojami Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis.“
2Papildyti 34 straipsnį 8 dalimi:
„8. Statinio projekto (jo dalies) ir statinio (jo dalies) ekspertizės aktai registruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
3Papildyti 34 straipsnį 9 dalimi:
„9. Užregistravus statinio projekto (jo dalies) ir statinio (jo dalies) ekspertizės aktus, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyti duomenys ir (ar) dokumentai. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinei sistemai „Infostatyba“.“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės meras ar (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas direktorius) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras.“
Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos teritorijų Teritorijų planavimo, ir statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka;“. 29 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos pradžios pranešimo apie statybos pradžią turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą.“
1Pakeisti 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) galima naudoti ir (ar) su fiziniais asmenimis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams tik galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“
2Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti ir (ar) sudaryti sandorius dėl naujose dalyse esančių gyvenamųjų patalpų perleidimo kitiems naudotojams galima tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos rekonstruojant gyvenamuosius namus pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“
1Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio techninės priežiūros dokumentus, nurodytus šio įstatymo 50 straipsnyje, su statinio paskirtimi susijusius ūkinės veiklos dokumentus, kitus su statinio naudojimu susijusius dokumentus ir leistų atlikti jiems pavestas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.“
2Papildyti 49 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Jeigu statinyje numatoma vykdyti ūkinė veikla neatitinka statinio naudojimo paskirties, išduoti licencijas šiai veiklai vykdyti, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus, draudžiama.“
1Pakeisti 51 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu,; daugiabučio pastato buto energinio naudingumo sertifikatas – tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę;“. 2. Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacine sistema, kurios valdytoja yra Aplinkos ministerija, o tvarkytoja – pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai aplinkos ministro jos nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija, už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas teikiamas registruoti, taip pat įmoką už išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad ji Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas. Teikiamų paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas.
Įmoką už paslaugą nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos teikimo sąnaudomis. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
3Pakeisti 51 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
4Pakeisti 51 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kvalifikacijos atestatai išduodami neribotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų, išlaikyti egzaminus pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas programas ir pateikti atestavimą atliekančiai organizacijai kvalifikacijos kėlimą įrodančius dokumentus.“
5Pakeisti 51 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17.
Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus pastatų energinio naudingumo sertifikavimo, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinių reikalavimų, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo klausimais, atlieka šių ekspertų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
Pakeisti 52¹ straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) aplinkos prieinamumas, įskaitant aplinkos atitiktį specialiesiems neįgaliųjų poreikiams asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams;“. 34 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 24, 27, 27², 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytas procedūras nurodytos procedūros atliekamos viešojo administravimo subjektai, taip pat, prisijungimo sąlygas išduodantys sąlygos išduodamos subjektai atlieka naudodamiesi per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema informacinę sistemą „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka arba kita aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Su šio įstatymo 24, 27, 27², 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytomis procedūromis susiję rašytinių dokumentų duomenys turi atitikti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotus šių dokumentų duomenis.“
3Papildyti 53 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Informacinėse sistemose esančių duomenų pakartotinai kelti į šias sistemas neprivaloma, jei informacinės sistemos tvarkytojas užtikrina informacinėse sistemose esančių duomenų sąsajas.
Informacinėse sistemose esančių duomenų sąsajų kūrimo sąnaudos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą statinio ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio (jo dalies) ekspertizės rangovams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.“
Papildyti Įstatymą 68 straipsniu:
„68 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
1Aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2.
2Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinama, ar išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinių pasiūlymų pagrindu statinių projektavimo procesas laiko atžvilgiu sutrumpėja, kiek vidutiniškai sumažėja administracinė našta, kokią įtaką statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektinių pasiūlymų pagrindu procesas turi statybos valstybinės priežiūros vykdymui, įvertinami kiti tokio teisinio reguliavimo poveikio aspektai, parodantys projektuojamų, statomų statinių atitikties nustatytiems reikalavimams, statybos dalyvių teisių ir pareigų užtikrinimo ir įgyvendinimo pokyčiams. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 10 metų nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2035 m. lapkričio 1 d.“
1Pakeisti Įstatymo 1 priedo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ĮMOKOS UŽ SAVAVALIŠKOS STATYBOS ĮTEISINIMĄ IR ĮMOKOS UŽ NEPRANEŠIMĄ APIE STATYBOS PRADŽIĄ MOKĖJIMO PRINCIPAI“. 2. Pakeisti Įstatymo 1 priedo 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šiame priede nustatyti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą ir įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią mokėjimo principai. Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (toliau – įmoka) moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šiame įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju.
Įmoką už nepranešimą apie statybos pradžią moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, kai Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba vykdoma nepranešus apie statybos pradžią arba nepateikus visų privalomų dokumentų ar informacijos (kai pranešti apie statybos pradžią privaloma), pateikia privalomąjį nurodymą sumokėti įmoką. Įmoka už nepranešimą apie statybos pradžią lygi pusei šiame priede nustatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą.“
3Pakeisti Įstatymo 1 priedo 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą (toliau – įmoka) dydis kinta atsižvelgiant į savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertę. Įmoka negali viršyti 300 000 eurų ir 70 procentų savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės (V). Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = x+y+V2/200 000 Eur, čia:“. 4. Pakeisti Įstatymo 1 priedo 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai savavališkos statybos darbai, dėl kurių nebuvo surašytas nesurašytas savavališkos statybos aktas, įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešus apie statybos pradžią ir šią aplinkybę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustato, mokėtinos įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = x+y+V2/200 000 Eur * a /b, čia:“. 5.
5Pakeisti Įstatymo 1 priedo 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) a – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo pranešimo apie statybos pradžią;“. 6. Pakeisti Įstatymo 1 priedo 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio (jo dalies) ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizę pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos akto surašymo metu arba, kai savavališkos statybos aktas nėra surašytas nesurašytas, – pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas, fakto kurios buvo nustatant faktą, kad savavališki statybos darbai buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešant apie statybos pradžią, nustatymo metu. Kai savavališkos statybos aktas nėra surašytas nesurašytas, sąnaudų vertės apskaičiavimas atliekamas įvertinant įvertinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumento, kuriame konstatuojamas įmokos už savavališkos statybos įteisinimą nesumokėjimo faktas nesumokėjimas, surašymo metu esančią statinio būklę.“
7Pakeisti Įstatymo 1 priedo 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Įmoka sumokama prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) arba prieš pranešant apie statybos pradžią (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas).“
8Pakeisti Įstatymo 1 priedo 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Asmenims, prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar pranešime apie statybos pradžią nurodžiusiems, kad jie atliko savavališkos statybos darbus, dėl kurių prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar pranešimo apie statybos pradžią pateikimo metu nėra surašytas savavališkos statybos aktas, šiame priede nustatyta tvarka apskaičiuota įmoka mažinama 50 procentų.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5 dalis, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2.
2Šio įstatymo 2 straipsnio 5, 15, 16 dalys, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalys, 9 straipsnio 1, 6, 8 dalys, 10 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 1, 2, 8, 9 dalys, 13 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys, 14 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnio 14 dalis, 19 straipsnis, 22 straipsnio 1, 4 dalys, 24, 25 straipsniai, 26 straipsnio 1 dalis, 28, 30 straipsniai, 32 straipsnio 2, 3, 5 dalys, 33, 35 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 30 straipsnio nuostatos taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas nuo 2024 m. sausio 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir aplinkos ministras iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus. Kitos to paties objekto statybos procedūros atliekamos pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į teismo ekspertų sąrašą įrašyti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai (išskyrus statinio projekto ekspertizės, statinio projekto dalies ekspertizės, statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovų pareigas galinčius eiti asmenis) per 5 metus nuo šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalies įsigaliojimo turi įgyti teisę eiti statinių projekto ekspertizės vadovo, projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Neįvykdę šio reikalavimo, šie asmenys išbraukiami iš teismo ekspertų sąrašo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3143(2) lyginamasis variantas
15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52¹,
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos
teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų reglamentavimą, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.“
taip:
„7¹. Deklaracijos apie statybos užbaigimą
tvirtinimas – dalis statinio statybos užbaigimo procedūros, per kurią statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, ar statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu, savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai statinio užbaigimo deklaracijai, kuria deklaruojama, kad pastatytas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
2Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę.“
3Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio
projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio išvaizda, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis (pastatų ir patalpų) ir įgyvendinami specialieji architektūros reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.“
4Papildyti 2 straipsnį 24¹ dalimi:
„24¹. Nacionalinis statybos informacijos klasifikatorius – susistemintas šalies statinių ir su jais susijusių įrenginių gyvavimo ciklo
duomenų grupių (klasių) sąrašas, į kurį įeina šių duomenų ar jų grupių (klasių) pavadinimai, pagal tam tikrą struktūrą sudaryti kodai ir požymių aprašymai.“
5Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 31 dalį. 31. Neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas
Paskirtoji įstaiga – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, aplinkos ministro nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos institucijos ar įstaigos paskirtas atlikti trečiosios šalies užduotis vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą.“
42¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „42¹. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimas – esant nebaigtai statinio statybai atliekama procedūra, per kurią statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, ar statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu, savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai pažymai apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kuria patvirtinama, kad statomas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
8Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip:
„45.
Projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas aplinkos ministro nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami projektuojamo statinio architektūros, infrastruktūros, želdynų ir kiti aplinkos ministro nustatyti pagrindiniai sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir (ar) visuomenei informuoti apie numatomą statinių projektavimą.“
9Pakeisti 2 straipsnio 46 dalį ir ją išdėstyti taip:
„46. Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius,
kai dėl jų pakeitimų privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą.“
10Pakeisti 2 straipsnio 47 dalį ir ją išdėstyti taip:
„47. Specialieji reikalavimai – neprivalomas,
statytojo (užsakovo) pageidavimu arba statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį statytojui (užsakovui) išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas.“
11Papildyti 2 straipsnį 50¹ dalimi:
„50¹. Statinio gyvavimo ciklas – visuma procesų, sudarančių statinio gyvavimo laiką (planavimas,
projektavimas, statyba, naudojimas ir griovimas).“
12Papildyti 2 straipsnį 51¹ dalimi:
„51¹.
Statinio informacinis modeliavimas – statinio ir jo aplinkos bendrinamos skaitmeninės pateikties kūrimas ir tvarkymas statinio gyvavimo ciklo procesuose.“
13Papildyti 2 straipsnį 52¹ dalimi:
„52¹. Statinio išvaizda – vizualiai suvokiama
statinio architektūrinė išraiška, grindžiama to statinio architektūros sprendinių visuma: statinio, jo dalių formomis ir proporcijomis, fasadų, stogų medžiagiškumu ir spalva, architektūrinių ir inžinerinių elementų forma, išdėstymu, kiekiu ir dydžiu.“
14Pakeisti 2 straipsnio 55 dalį ir ją išdėstyti taip:
„55. Statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė veikla, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus ir ar statinys naudojamas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.“
15Pakeisti 2 straipsnio 61 dalį ir ją išdėstyti taip:
„61. Statinio projektas
16Pakeisti 2 straipsnio 89 dalį ir ją išdėstyti taip:
„89.
Statybiniai tyrimai
17Papildyti 2 straipsnį 102¹ dalimi:
„102¹. Techninis darbo projektas – statinio projekto rengimo antruoju etapu rengiamų
aplinkos ministro nustatytos sudėties dokumentų, skirtų statybos darbams vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.“
taip:
„109. Universalus dizainas – gaminių ir aplinkos
forma, kai jais be specialaus pritaikymo gali naudotis vaikai, suaugę, vyrai, moterys, senyvo amžiaus, neįgalieji asmenys su negalia, įvairių tautybių ir kitų grupių žmonės.“
19Papildyti 2 straipsnį 113 dalimi:
„113.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.“
ir jį išdėstyti taip: „1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);“. 2. Papildyti 3 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Statytojo teisė vykdyti statybos darbus įgyvendinama pranešus apie statybos pradžią (kai tai privaloma) ir įvykdžius kitus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.“
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį
pagal jai būdingus funkcinius, inžinerinius, socialinius, turtinių vienetų nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekio, užimamo sklypo ir kitus požymius, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
išdėstyti taip:
„2) statinys derėtų prie kraštovaizdžio atitiktų
Architektūros įstatyme nurodytus architektūros kokybės kriterijus;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už esminių architektūros reikalavimų įgyvendinimą
statinio projekte atsako statinio architektas. Šio įstatymo, Architektūros įstatymo ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nustatyta tvarka statytojas (užsakovas) privalo užtikrinti statinio architekto tinkamą dalyvavimą atliekant visus projektavimo ir projekto įgyvendinimo darbus, kad būtų išlaikyti statinio architektūriniai sprendiniai.“
taip:
„6 straipsnis. Aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų
kultūros paveldo vertybių ir kita apsauga (sauga), trečiųjų asmenų interesų apsauga“. 2. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą;“. 3. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba keičiama statinių paskirtis į šiame sąraše nurodytą paskirtį, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, o viešuosiuose pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus būtina įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti.“
jį išdėstyti taip:
„11¹ straipsnis. Statybos sektoriaus pažangos
ir plėtros politiką įgyvendinanti Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“. 2. Pakeisti 11¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką
pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga
atlieka šias funkcijas:“. 4.
ir jį išdėstyti taip: „3) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), pastatų energinio sertifikavimo ekspertų, statybos rangovų, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovų veiklos priežiūrą, apimančią šių subjektų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus, pašalinti tikrinant nustatytas neatitiktis teikimą;“. 5. Pakeisti 11¹ straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) kuria, tvarko, plėtoja priemones, ir (ar)
klasifikatorius, paslaugas ir (ar) informacines sistemas, reikalingas reikalingus statybos sektoriui skaitmeninti, statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo plėtrai, jų naudai vertinti ir stebėti;“. 6. Pakeisti 11¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausybės įgaliotos institucijos ar
įstaigos funkcijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, pajamomis, gautomis iš įstaigos vykdomos veiklos, fizinių ar juridinių asmenų teikiamos paramos, kitomis teisėtai gautomis lėšomis.“
7Papildyti 11¹ straipsnį 4 dalimi:
„4. Asmuo, pageidaujantis, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijos Konfederacijoje ar trečiosiose valstybėse įgyta statybos inžinieriaus profesinė kvalifikacija būtų pripažinta Lietuvos Respublikoje, turi sumokėti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai jos nustatytą įmoką, suderintą su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo metu patirtas sąnaudas.“
straipsniu Papildyti Įstatymo antrąjį skirsnį 11² straipsniu: „11² straipsnis. Statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų reglamentavimas 1.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statinio gyvavimo ciklą apibūdinantys duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami skaitmenine forma. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių ir nustato reikalavimus, taikomus statinio gyvavimo cikle naudojamiems duomenims kurti, tvarkyti, valdyti, viešinti, duomenų struktūrai sudaryti. Nustatydama šiuos reikalavimus, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nurodo atvejus ir tvarką, kada skaitmeniniai duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi taikant statinio informacinį modeliavimą ir Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių.“
1Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15,
reikalavimais. Atestavimą, išskyrus architektų atestavimą, atlieka Vyriausybės įgaliota įstaiga.
Architektų atestavimą atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija) Atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga, išskyrus architektų atestavimą, kurių atestavimą atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau
Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ar ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje; turėti profesinės patirties vadovaujant statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo kvalifikacijos atestato (bent vieno iš statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo, specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo) įgijimo dienos: statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo – 2 metai; darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turint mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą.
Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ar ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje; turėti profesinės patirties vadovaujant statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo kvalifikacijos atestato (bent vieno iš statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo, specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo) įgijimo dienos: statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo – 2 metai; darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turint mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą. Kai šie asmenys siekia eiti ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, išskyrus statinio projekto ekspertizės, statinio projekto dalies ekspertizės, statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovų pareigas, darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose trukmė skaičiuojama kaip ir profesinės patirties trukmė.“ 3.
Pakeisti 12 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Priėmus sprendimą išduoti arba neišduoti
kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, jis išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų (jeigu aplinkos ministras nenustato kito termino) nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos. Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neterminuotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Aplinkos ministerija atestavimą atliekančia organizacija jos nustatyta tvarka. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka.“
taip:
„13. Asmuo, pageidaujantis gauti, papildyti
arba pakeisti vienos ar kelių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, už šias paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai aplinkos ministro jos nustatytą įmoką, suderintą su aplinkos ministerija.
Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad jis Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas atestavimo, teisės pripažinimo, paslaugos teikimo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento papildymo ar keitimo metu patirtas sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į atestavimo paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų atestavimo paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už atestavimo paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos sąnaudomis.“
14¹ dalimi:
„14¹. Atestavimą atliekanti organizacija, gavusi informaciją,
kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sustabdė kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą, šią informaciją per 3 darbo dienas paskelbia viešai ir per 20 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos priima sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo.“
6Papildyti 12 straipsnio 15 dalį 11 punktu:
„11) kai asmenys, kurie statant statinį vadovavo statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims ir atliko veiksmus ar priėmė sprendimus, dėl kurių statyba tapo savavališka.“
taip: „19.
Eiti branduolinės energetikos objekto statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio
einantiems asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytais reikalavimais. Atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
8Papildyti 12 straipsnį 21¹ dalimi:
„21¹. Architektai ar statybos inžinieriai, siekiantys būti įrašyti į teismo ekspertų sąrašą
ir teikti teismo ekspertizės paslaugas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka, turi būti atestuoti architektai ar statybos inžinieriai, turinys teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Teismo ekspertai gali teikti teismo ekspertizės paslaugas tik pagal kvalifikacijos atestate įrašytą sritį.“
taip: „24. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo klausimais, atlieka šių vadovų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
1.
išdėstyti taip:
„4) šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą
leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);“. 2. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus geodezijos ir kartografijos darbus;“. 3. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) kai statyba vykdoma ūkio ar mišriuoju būdu, leisti Valstybinės
teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos valstybinės priežiūros pareigūnams bei ir statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų pareigūnams, statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų pareigų vykdymu) netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus), šiame punkte nurodytų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus;“. 4.
ir jį išdėstyti taip:
„12) statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius
statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos. Raštu pateiktą šiame punkte nurodytą informaciją Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iki statybos pradžios paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais pranešti apie statybos pradžią;“. 5. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio
dokumento ir (ar) pranešimo apie statybos pradžią, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Jeigu reikalingas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;“. 6.
ir jį išdėstyti taip:
„15) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio
dokumento ir (ar) pranešimo apie statybos pradžią, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, gauti tų statinių savininkų arba statinių valdytojų, naudotojų sutikimus, kai jie įgalioti tokius sutikimus suteikti. Kai pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties keitimui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, tokius sutikimus privaloma gauti iki pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties pakeitimo;“. 11 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) statybinius inžinerinius geodezinius tyrimus normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus geodezijos ir kartografijos darbus – Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose Geodezijos ir kartografijos įstatyme nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos;“. 12 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti atitinkama veikla.;“. 2. Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 3 punktu: „3) architektas ar statybos inžinierius.“
3Papildyti 17 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹.
Būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir (ar) ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę šio straipsnio
nuostatas turintys teisę atitinkamai būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto ekspertizės vadovais, statinio projekto dalies ekspertizės vadovais, statinio ekspertizės vadovais, statinio dalies ekspertizės vadovais, taip pat juridiniai asmenys, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, jeigu juose darbo ar kitų sutartinių santykių pagrindu dirba architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę būti statinio projekto ekspertizės vadovais, statinio projekto dalies ekspertizės vadovais, statinio ekspertizės vadovais, statinio dalies ekspertizės vadovais.“
ir 3 dalis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota įstaiga. 3.
Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, pageidaujantys būti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovais ir statinio
(dalies) ekspertizės rangovais, turi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus:
1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina Vyriausybės įgaliota įstaiga), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;
2) privalo turėti ne mažesnę kaip vienų metų veiklos patirtį ypatingųjų statinių projektavimo ar ypatingųjų statinių ekspertizės srityje.
Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (dalies) ekspertizės rangovas atitinka šį reikalavimą, jeigu jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos;
3) statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip du statinio projekto ekspertizės vadovai ir (ar) ne mažiau kaip vienas statinio ekspertizės vadovas, ne mažiau kaip vienas statinio projekto dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio projekto daliai (sklypo plano (sklypo sutvarkymo), architektūros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos dalies, kai atliekama pastatų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies, kai atliekama susisiekimo komunikacijų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos ir kitų dalių, atsižvelgiant į konkrečių statinių specifiką, kai atliekama kitų statinių projektų ekspertizė), ne mažiau kaip vienas statinio dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio daliai, kurios ekspertizė atliekama;
4) statinio projekto dalies ekspertizės ir statinio dalies ekspertizės darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip po vieną statinio projekto dalies ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovą prašomai atestuoti veiklai.
Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (dalies) ekspertizės rangovas atitinka šį reikalavimą, jeigu jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos;
3) statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip du statinio projekto ekspertizės vadovai ir (ar) ne mažiau kaip vienas statinio ekspertizės vadovas, ne mažiau kaip vienas statinio projekto dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio projekto daliai (sklypo plano (sklypo sutvarkymo), architektūros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos dalies, kai atliekama pastatų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies, kai atliekama susisiekimo komunikacijų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos ir kitų dalių, atsižvelgiant į konkrečių statinių specifiką, kai atliekama kitų statinių projektų ekspertizė), ne mažiau kaip vienas statinio dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio daliai, kurios ekspertizė atliekama;
4) statinio projekto dalies ekspertizės ir statinio dalies ekspertizės darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip po vieną statinio projekto dalies ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovą prašomai atestuoti veiklai. 5.
17 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pasirašyti statinio projekto ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto ekspertizės vadovo parašai, o kai statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra fizinis asmuo, – tik statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovo parašas), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projekto ekspertizės aktas, o kai statinio projekto ekspertizės akte pateikiama išvada, kad statinio projektą galima tvirtinti, – ir statinio projektas (jo dalys, kurių ekspertizė atlikta) atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;“. 6. Papildyti 17 straipsnio 5 dalį 3¹ punktu: „3¹) užregistruoti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;“. 7. Papildyti 17 straipsnio 5 dalį 10 punktu: „10) kai statinio projekto (jo dalies) ekspertizė atliekama pakartotinai, išnagrinėti pateiktas pastabas pirminės ekspertizės akte, užregistruotame Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, į jas atsižvelgti arba atmesti, nurodant argumentus.“ 8.
Pakeisti 17 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai, o kai statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas yra fizinis asmuo, – tik statinio (jo dalies) ekspertizės vadovo parašas), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;“. 9. Papildyti 17 straipsnio 6 dalį 3¹ punktu: „3¹) užregistruoti statinio (jo dalies) ekspertizės aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;“. 10. Pakeisti 17 straipsnio 6 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) kai statinio projekto ar statinio (jo dalies) ekspertizė atliekama pakartotinai, išnagrinėti pirminę ekspertizę atlikusio ekspertizės rangovo pateiktas pastabas pirminės ekspertizės akte, užregistruotame Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktas pastabas ir, į jas atsižvelgti arba atmesti, nurodant argumentus.“ 11.
Pakeisti 17 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) užsakyti dalines statinio projekto dalies ar statinio dalies ekspertizes atlikti subrangovams, sudarydamas su jais projekto (statinio) ekspertizės subrangos sutartis. Statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas (subrangovas) turi teisę sudaryti sutartį statinio projekto ar statinio ekspertizei atlikti statinių projektų ar statinių, nurodytų statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo kvalifikacijos atestate ar kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo.“
ir 12 dalis. 11. Branduolinės energetikos objekto statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio ekspertizės rangovams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo
Vyriausybės įgaliota įstaiga. 12.
statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statinių projektų ekspertizės rangovų ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota įstaiga. 13 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią
informaciją patikrina Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams
asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
3Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Būti branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovais
gali juridiniai asmenys, turintys teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu.
Branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
4Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovu gali juridiniai asmenys, turintys teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu. Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“ 5.
Pakeisti 18 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) bei statinio projektą, šio įstatymo nustatyta tvarka pranešė apie statybos pradžią ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė);“. 6. Pakeisti 18 straipsnio 7 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie
Aplinkos ministerijos statybos valstybinės priežiūros pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus) ir šių asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus.;“. 7. Papildyti 18 straipsnio 7 dalį 8 punktu:
„8) jeigu vykdant statybos darbus pasitelkiami kiti rangovai (subrangovai),
pranešti apie juos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.“
9¹ dalimi: „9¹. Kai statyba vykdoma rangos būdu, statytojas (užsakovas) privalo paskirti vieną už visų statinių statybą atsakingą rangovą, kuris turi atitikti šiame įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir vykdyti šiame straipsnyje nustatytas rangovo pareigas. Jeigu rangos sutartyje nenustatyta kitaip, rangovas (generalinis rangovas) savo prievolėms įvykdyti turi teisę pasitekti kitus rangovus (subrangovus).“
1Pakeisti 22 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Ypatingųjų statinių statybos rangovo,
statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, turi atitikti šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti arba pakeisti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą, už atestavimo ir teisės pripažinimo paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai aplinkos ministro jos nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija.“
5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ir (ar) teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą arba tvirtindamas pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirasti žala;“. 5. Pripažinti netekusiu galios 22 straipsnio 5 dalies 3 punktą:
3) jeigu statinio projekto ar statinio ekspertizė atlikta pažeidžiant ekspertizės atlikimo tvarkos reikalavimus (statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovo atveju);
straipsnį 5¹ dalimi: „5¹.
Atestavimą atliekanti organizacija, gavusi informaciją, kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka sustabdė kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą, šią informaciją per 3 darbo dienas paskelbia viešai ir per 20 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos priima sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo.“
7Pakeisti 22 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus vykdant kvalifikacijos atestate ir (ar) teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą arba tvirtinant pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šiurkščiais pažeidimais laikomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, atsirado ar galėjo atsirasti žala;“. 8. Pripažinti netekusiu galios 22 straipsnio 7 dalies 8 punktą:
8) kai išduotas statinio projekto ar statinio ekspertizės aktas prieštarauja esminiams statinio projekto sprendiniams arba esminiams statinių reikalavimams;
7 dalį 12 punktu: „12) kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas statant statinį atliko veiksmus, dėl kurių statyba tapo savavališka.“
11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus statinių projektuotojų, statybos rangovų, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų, statinio statybos techninių prižiūrėtojų, statinio statybos techninės priežiūros rangovų kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo klausimais, atlieka statinių projektuotojų, statybos rangovų, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų, statinio statybos techninių prižiūrėtojų, statinio statybos techninės priežiūros rangovų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
ir ją išdėstyti taip:
„1. Statinio projektas rengiamas Atsižvelgiant
į statinio kategoriją ir statybos darbų rūšį, rengiami statinio projektai:“. 2. Papildyti 24 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„13) nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projektas – šio įstatymo
turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją), taip pat atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtų statyti pastatų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.“
ir 2⁴ dalimis: „2².
Nekilnojamojo turto registre registruotiems statiniams (jų dalims), kurie, turint statybą leidžiantį dokumentą, pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d. ir neužbaigti ir kurių statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, leidžiama parengti statinių (jų dalių) rekonstravimo arba remonto projektus, aprašus ir pagal juos gauti statybą leidžiančius dokumentus. Statinių (jų dalių), kurie pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d., statybos pradžia nustatoma vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka. 2³. Kai projektiniuose pasiūlymuose numatyta atskirus statinius statyti etapais, galima rengti atskirų statinių techninius darbo projektus. 2⁴. Kai šio įstatymo nustatyta tvarka privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas rengiamas dviem etapais: pirma rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, vėliau – techninis darbo projektas. Kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, statinio projektą galima rengti vienu etapu, rengiant techninį darbo projektą. Statinio projekto ir jo etapų sudėtį nustato aplinkos ministras.“
4Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio
statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik aplinkos ministro nustatytais atvejais.
Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais arba, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, Vyriausybės nutarimais, kuriais patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialieji planai ir pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.“
5Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Specialiesiems reikalavimams gauti, išskyrus atvejus, kai jie gaunami atlikus visuomenės informavimą apie projektinius pasiūlymus pagal šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas, statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) administracijai prašymą ir:
1) aplinkos ministro nustatytą užpildytą formą su žemės sklypo ir projektuojamo statinio (statinių grupės) duomenimis;. 2) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengti), suderintus su šio įstatymo
šio įstatymo 37 straipsnyje, – šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų asmenų sutikimus.“
taip:
„6. Savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos
valstybės tarnautojas administracija, gavę gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 3 darbo dienas pateikia aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas:“. 7. Pakeisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Specialieji paveldosaugos reikalavimai ir specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai parengiami per 7 darbo dienas gavus savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo administracijos paraišką ir pateikiami savivaldybės merui ar jo įgaliotam asmeniui administracijos valstybės tarnautojui, atliekančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas (toliau – savivaldybės vyriausiasis architektas). Savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas, gavę gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 10 darbo dienų parengia specialiuosius architektūros reikalavimus.“
taip: „8.
Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja, derina, jeigu reikia, šiuos reikalavimus nustačiusioms institucijoms siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas. Jeigu dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų pakeitimo neiškyla poreikis kreiptis į juos išdavusias institucijas dėl jų pakeitimo, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas priima sprendimą teikti siūlymus dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ar specialiųjų architektūros reikalavimų pakeitimo, šie reikalavimai turi būti suderinti per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos.
Jeigu per šį terminą savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui pavyksta suderinti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus specialieji paveldosaugos reikalavimai, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ar specialiuosius architektūros reikalavimus specialieji architektūros reikalavimai su juos išdavusiomis institucijomis suderinti, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo suderintų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu šių reikalavimų suderinti nepavyksta, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas perduoda ginčą dėl specialiųjų reikalavimų suderinamumo nagrinėti savivaldybės mero sudarytai komisijai. Išnagrinėjus ginčą, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas išduoda specialiuosius reikalavimus per 3 darbo dienas nuo ginčą išsprendusios institucijos komisijos sprendimo priėmimo dienos.“
taip:
„9. Savivaldybės mero sudarytoje komisijoje, kurios
darbo pavyzdinius nuostatus tvirtina aplinkos ministras, turi dalyvauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus išduodančių institucijų atstovai.
Savivaldybės mero sudaryta komisija per 10 darbo dienų balsų dauguma gali nuspręsti:
1) siūlyti savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui vyriausiajam architektui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais;
2) perduoti ginčą nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai (jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas ar atsiranda bent vieno komisijos nario asmeninis suinteresuotumas ginčo baigtimi ar kitoks pagrindas nusišalinti arba to motyvuotai prašo statytojas (užsakovas)).“
11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Per 10 darbo dienų išnagrinėjusi ginčą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, aplinkos ministro ir kultūros ministro sudaryta komisija gali nurodyti savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui vyriausiajam architektui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais.
Kilus ginčui dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, specialiųjų reikalavimų išdavimo procedūros sustabdomos ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminas neskaičiuojamas, kol ginčas išsprendžiamas.“
dalimis:
„11¹. Specialieji architektūros reikalavimai,
taikomi statinio projektui, privalomi šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Kitais atvejais specialieji architektūros reikalavimai išduodami statytojo (užsakovo) iniciatyva. 11². Kai specialieji reikalavimai (specialieji architektūros reikalavimai, specialieji paveldosaugos reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai) yra privalomi šio įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo nustatytais atvejais, savivaldybės administracija viešai paskelbia specialiuosius reikalavimus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, neskelbiant statytojo (užsakovo), jeigu jis yra fizinis asmuo, vardo ir pavardės, asmens kodo, ir informuoja apie šių reikalavimų paskelbimą toje gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje įsteigtos seniūnijos seniūną ir seniūnaitį (-ius).
Visuomenė, sužinojusi apie numatomą statybą, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ teikti siūlymus statytojui (užsakovui) iki viešo susirinkimo dėl projektinių pasiūlymų svarstymo.“
ir jį išdėstyti taip
„2) šio įstatymo 27 straipsnio 9 ir 10 dalyse šiame įstatyme
nurodyti statinio projektą projektinius pasiūlymus tikrinantys subjektai, kai pagal šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodytą kompetenciją jie privalėjo tikrinti statinio projektą projektinius pasiūlymus. Šiuo atveju statinio projektą projektinius pasiūlymus tikrinantys subjektai atsako už statinio projekto projektinių pasiūlymų atitiktį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, kiek tai susiję su šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyta jų kompetencija.“
taip: „24. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai.
Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo dienos ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Jeigu statinio projektas buvo pradėtas rengti specialieji reikalavimai buvo gauti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, jis jie turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, statytojas (užsakovas) kreipiasi į savivaldybės merą (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) vyriausiąjį architektą dėl specialiųjų reikalavimų, atitinkančių Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, gavimo. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną.“
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Statinio projektas iki statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas)
gavimo ir (ar) pranešimo apie statybos pradžią pateikimo turi būti patvirtintas statytojo (užsakovo) (tik tuo atveju, kai pagal šio įstatymo 34 straipsnio nuostatas yra privaloma pateikti statinio projekto ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad statinio projektą galima tvirtinti).“
Šeštojo skirsnio pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
LEIDŽIANTYS DOKUMENTAI. PRANEŠIMAS APIE STATYBOS PRADŽIĄ. STATYBOS UŽBAIGIMAS“. 18 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
taip: „1.
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą – pastato atnaujinimui (modernizavimui);
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, ta
ip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį, neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį ypatingąjį ir neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpa
s) ar inžinerinį statinį), nesudėtingojo pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami;
7) leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys, pastatytas ne anksčiau kaip prieš 50 metų ir nepatenkantis į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą – pastato atnaujinimui (modernizavimui);
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įren
giamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį, neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį ypatingąjį ir neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), nesudėtingojo pastato paskirt
į į gyvenamosios paskirties, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami;
7) leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys, pastatytas ne anksčiau kaip prieš 50 metų ir nepatenkantis į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius. 1) leidimas statyti naują statinį:
a) naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;
b) naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;
c) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste;
d) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
2) leidimas rekonstruoti statinį:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui rekonstruoti;
b) nesudėtingajam gyvenamosios paskirties statiniui rekonstruoti;
c) nesudėtingajam II grupės stat
iniui rekonstruoti mieste;
d) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
g) rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) atliekant nesudėtingojo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) valstybei svarbaus kultūrinio objekto statiniui, patvirtintam Vyriausybės nutarimu;
e) branduolinės energetikos objekto statiniui;
f) atliekant nesudėtingojo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąj
į statinį;
6) leidimas pakeisti ypatingojo ar neypatingojo statinio arba jo dalies paskirtį; 6¹) leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus:
a) atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato statinio padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
b) šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
7) leidimas nugriauti statinį:
a) ypatingąjį statinį;
b) neypatingąjį statinį, pastatytą anksčiau kaip prieš 50 metų arba patenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.“ 2.
1) leidimas statyti naują statinį:
a) naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;
b) naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;
c) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste;
d) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
2) leidimas rekonstruoti statinį:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui rekonstruoti;
b) nesudėtingajam gyvenamosios paskirties statiniui rekonstruoti;
c) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti mieste;
d) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
g) rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui;
c) ypa
tingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) atliekant nesudėtingojo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) valstybei svarbaus kultūrinio objekto statiniui, patvirtintam Vyriausybės nutarimu;
e) branduolinės energetikos objekto statiniui;
f) atliekant nesudėtingojo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
6) leidimas pakeisti ypatingojo ar neypatingojo statinio arba jo dalies paskirtį; 6¹) leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus:
a) atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato statinio padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
b) šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
7) leidimas nugriauti statinį:
a) ypatingąjį statinį;
b) neypatingąjį statinį, pastatytą anksčiau kaip prieš 50 metų arba patenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.“
ir jį išdėstyti taip: „7) leidimas nugriauti yp
atingąjį statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys;“.
Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) leidimas nugriauti ypatingąjį statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys;“. 3. Papildyti 27 straipsnį 1¹ ir 1² dalimis:
„1¹. Nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma
pranešti apie statybos pradžią, pateikiant šio įstatymo 27² straipsnio 5 dalyje išvardytus dokumentus šiais atvejais:
1) daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus (kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas);
2) daugiabučiame name ar viešajame pastate įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo, aprūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas;
3) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;
4) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;
5) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;
6) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;
7) keičiant nesudėtingojo statinio ar jo dalies paskirtį į gyvenamąją;
8) griaunant neypatingąjį statinį, pastatytą ne anksčiau kaip prieš 50 metų arba nepatenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę. 1².
1². Šio įstatymo nustatyta tvarka nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento ir (ar) pranešti apie statybos pradžią, kai statyba vykdoma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose arba kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei ar jos padariniams pašalinti.“
4Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas direktorius arba administracijos direktorius paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams (toliau
žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas. Laikinųjų statinių naudojimo termino nustatymo sąlygas ir tvarką nustato aplinkos ministras.“
5Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos teritoriniuose
vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe (įskaitant atvejus, kai projektuojami statiniai (jų dalys) yra ir jūrinėje dalyje, ir sausumoje), taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimus tęsti sustabdytą statybą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.“
6Papildyti 27 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos sausumos
dalyje (nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio molo ir Kuršių nerijoje iki Rusijos Federacijos valstybės sienos) statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą privalo tikrinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas.“ 7.
Pakeisti 27 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas statinio projektas (statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas dokumentas – projektiniai pasiūlymai) ir jo elektroninė versija arba tik statinio projekto elektroninė versija, pasirašyta elektroniniu parašu privalančių jį pasirašyti asmenų, – aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis; jeigu statinio projektas sudarytas iš atskirų dalių, pateikiamos bendroji, architektūrinė (kai ši dalis privaloma), sklypo sutvarkymo (kai ši dalis privaloma), susisiekimo (kai ši dalis privaloma), kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir (ar) jų kompiuterinis įrašas;“. 8. Pakeisti 27 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) statinio projekto ekspertizės aktas (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo
vertinimo tarybos, sudaromos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, išvada arba regioninės architektūros tarybos rekomendacija ar išvada, kai tai taikoma pagal Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalis ar šio straipsnio 9¹ dalį;“. 9.
išdėstyti taip: „7) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą pastatą neįgaliesiems asmenims su negalia, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies
Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą
įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos atveju;“. 12. Pripažinti netekusiu galios 27 straipsnio 5 dalies 13 punktą.
13) sanitarinės apsaugos zonos ribų planas arba kitas brėžinys, kuriame pažymėtos sanitarinių apsaugos zonų ribos, kai sanitarinės apsaugos zonos ribas dėl statytojo vykdomos ar numatomos vykdyti ūkinės veiklos privaloma nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus;. 13. Pakeisti 27 straipsnio 5 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas visuomenės informavimo apie numatomą statinių projektavimą dokumentai;“. 14. Pakeisti 27 straipsnio
išdėstyti taip: „16) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kai toks mokėjimas numatytas Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse. kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, statytojo prašymas pritarti statinių valstybinėje žemėje statybai, jeigu šis pritarimas negautas iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo dienos;“. 15. Papildyti 27 straipsnio 5 dalį 17 punktu: „17) Vyriausybės įgaliotos institucijos išduota pažyma dėl pajamų iš žemės ūkio veiklos, kai prašoma statybą leidžiančio dokumento ūkininko sodybos statybai pagal Ūkininko ūkio įstatymo sąlygas.“
16Pakeisti 27 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, kai ji privaloma nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas nenagrinėjamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant prašymo nenagrinėjimo priežastis.“
17Pakeisti 27 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies dalyje 1, 2, 3 punktuose nurodytų statinio projektų (statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas dokumentas – projektiniai pasiūlymai) sprendinių atitiktį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyti subjektai:.
1) savivaldybės administracija;
2) saugomų teritorijų direkcijos;
3) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos;
4) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) Radiacinės saugos centras;
6) susisiekimo ministro įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos, valstybės įmonės, atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą;
8) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba;
kiti inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai.“
išdėstyti taip: „9¹.
Jeigu savivaldybės administracija tikrindama statinio projektą nustato, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai, nurodyti šio įstatymo
meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas gali prašyti regioninės architektūros tarybos, sudaromos Architektūros įstatyme nustatyta tvarka, Jeigu savivaldybės vyriausiasis architektas, prieš priimdamas sprendimą, pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams padaro išvadą, kad statinio architektūros sprendiniams įvertinti pagal Architektūros įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus ar kitus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio architektūros reikalavimus reikalingas papildomas ekspertinis vertinimas, savivaldybės vyriausiasis architektas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, sudaromą Architektūros įstatymo nustatyta tvarka, su prašymu įvertinti ir pateikti išvadą, ar statinio projektas projektiniai pasiūlymai atitinka architektūros kokybės kriterijus ir šio įstatymo
atveju regioninės architektūros tarybos išvados parengimas finansuojamas Architektūros įstatymo nustatyta tvarka.“
taip: „10. Šio įstatymo
nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Savivaldybių administracijos paveldosaugos padaliniai tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami savivaldybės tarybos saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose, saugomais paskelbtuose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus, valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, paminklus). Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami valstybės saugomais paskelbtuose objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose, valstybės saugomomis paskelbtose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), kultūriniuose rezervatuose ir draustiniuose, kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose, istoriniuose nacionaliniuose, istoriniuose regioniniuose parkuose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus).
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos perdavimo tinklų).“
12 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „12.
Statinio projektui Projektiniams pasiūlymams patikrinti, skaičiuojant nuo statinio projektą juos privalančių patikrinti subjektų paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos, skiriama:“. 21. Pakeisti 27 straipsnio 12¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „12¹. Šio straipsnio 9¹ dalyje nurodytu atveju, kai savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, šio straipsnio 12 dalyje nurodytas savivaldybės administracijai skirtas statinio projekto projektinių pasiūlymų tikrinimo terminas pratęsiamas 20 darbo dienų. Savivaldybės administracijai skirtas statinio projekto tikrinimo terminas pratęsiamas aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
taip: „13. Šio straipsnio
administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per
pasiūlymų patikrinimo terminui, registruojant ir šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, statybą leidžiančio dokumento išdavimas laikomas ir pritarimu statinių valstybinėje žemėje statybai.
Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) nuomininkui nesumokėjus į valstybės biudžetą atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto teiktų pakeisto pagal pastabas pakeistų statinio projekto projektinių pasiūlymų tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui projektiniams pasiūlymams, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto pakeistų projektinių pasiūlymų sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.“
išdėstyti taip: „15¹.
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus ir informaciją, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau – TPS „Vartai“) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinio projekto projektinių pasiūlymų duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), statinio projekto projektinių pasiūlymų patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį).
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus ir informaciją, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau – TPS „Vartai“) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinio projekto projektinių pasiūlymų duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), statinio projekto projektinių pasiūlymų patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį). Kai išduodamas leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų), per TPS „Vartai“ Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ turi būti paskelbti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 11, 13 punktuose nurodyti dokumentai.
Per TPS „Vartai“ Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – TIIIS) skelbiami suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdviniai duomenys, nurodyti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalies ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ informacinėse sistemose. Šioje dalyje nurodytų duomenų
(dokumentų) skelbimą ir jo užbaigimą užtikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informacinių sistemų tvarkytojai.“
išdėstyti taip: „15².
Šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytų duomenų (dokumentų) skelbimas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ ir TIIIS baigiamas po 1 metų nuo statinio statybos užbaigimo.“
taip: „16. Šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu:
1) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys) ar statinyje (jo dalyje, jeigu statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems ir kitiems statybos darbams atlikti.
Kai statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais, šis reikalavimas taikomas statinio daliai, kurioje nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti;
2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo
atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kai šis mokėjimas numatytas Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse;
3) kai nepateiktas žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registre, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos šios teritorijos turi būti nustatytos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje. 4) surašytas privalomasis nurodymas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8¹ straipsnio 6 dalies 2 punktą, – iki privalomojo nurodymo įvykdymo.“
taip:
„22. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) ir (ar) nepranešus apie statybos pradžią (kai tai privaloma), kai jis privalomas, draudžiama.“
taip: „26.
Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą projektinius pasiūlymus ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
taip: „33.
Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), iš naujo pranešti apie statybos pradžią, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:
1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;
2) iki 1 2 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);
3) iki 1 2 m keičiami (didinami ar mažinami) didinami arba neribotai mažinami pastato ar turinčio stogą inžinerinio statinio ar jo dalių išorės matmenys ir nedidinamas statinio aukštų skaičius, neįrengiami papildomi antstatai, mansardos, antresolės, rūsiai, pusrūsiai;
4) iki 1 m didinami ar neribotai mažinami neturinčio stogo inžinerinio statinio ar jo dalių išorės matmenys;
5) 4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija.;
5) kai neatliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas (esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką);
6) mažinamas pastatų ir (ar) patalpų nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis.“
30Papildyti 27 straipsnį 33¹ ir 33²dalimis:
„33¹.
Kai statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, jeigu po pranešimo apie statybos pradžią keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, išskyrus šio straipsnio 33 dalyje nurodytus pakeitimus, privaloma iš naujo pranešti apie statybos pradžią pateikiant šio įstatymo 27² straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją. 33². Pakeitus statinio projekto sprendinius (įskaitant atvejus, kai dėl sprendinių pakeitimo neprivaloma gauti naujo statybą leidžiančio dokumento ir (ar) iš naujo pranešti apie statybos pradžią), prieš vykdant ar tęsiant statybos darbus, statinio projekto pakeitimus būtina užregistruoti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.“
pakeitimas Pakeisti 27¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Aplinkos apsaugos agentūra tikrina statinių projektus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį.
Tikrinama:
1) ar Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar arba poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar yra arba galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šioje dalyje – sprendimas);
2) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar statinio projektas atitinka atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
3) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas,
priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jį kompensuoti.“
pakeitimas Pakeisti 27¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27¹ straipsnis. Statinių projektus Projektinius
pasiūlymus tikrinančių subjektų kompetencija
projektinius pasiūlymus.
Sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams priima savivaldybės vyriausiasis architektas.
Tikrinama:
1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;
3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
4) ar pateikta statinio projekto elektroninė versija pateikti projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys atitinka aplinkos ministro nustatytas statinio projekto projektinių pasiūlymų sudedamąsias dalis, ar statinio projektą projektinius pasiūlymus pasirašė visi jį pasirašyti privalėję asmenys;
5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti statinio projektą (jo dalis), ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovas (vadovai) turėjo teisę atlikti statinio projekto ekspertizę;
6) ar statinio projektuotojas ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudę apsidraudęs šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
7) ar atliktas šio įstatymo
ir jis atitinka teisės aktų reikalavimus;
8) ar statinio projektui pritarė visi aplinkos ministro nustatytais atvejais iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie
nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
9) 8) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype, ar į valstybės biudžetą sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis;
10) 9) ar statinio architektūra atitinka architektūros kokybės kriterijus ir statinio projektas projektiniai pasiūlymai atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti), ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius;
11) ar statinio projekto sprendiniai atitinka nustatytus energinio naudingumo reikalavimus;
12) 10) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atstumais nuo paviršinių vandens telkinių, jų apsaugos zonų (juostų), atitinka teisės aktų reikalavimus;
11) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tas, kurias pagal kompetenciją privalo patikrinti kiti šiame straipsnyje nurodyti subjektai;
13) 12) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją;
14) 13) ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal L
ietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą);
15) 14) ar vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyta optimizuoti inžinerinių sistemų suderinamumo sprendinius;
16) 15) ar nustatytos ir statinio statybos projektiniuose dokumentuose projektiniuose pasiūlymuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
17) 16) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyti susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos atitinka aplinkos ministro nustatytus statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus;
18) 17) ar statinio projekto, kuriame projektinių pasiūlymų, kuriuose numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
19) ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu, ypatingųjų statinių projektų atveju – ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto, kad ši ataskaita įvertinta ir priimta, kopija;
18) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose planuojamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas (padalijimas, atidalijimas, sujungimas, perdalijimas (amalgamacija)), sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
20) 19) kaip savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektai projektiniai pasiūlymai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir
tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; kaip statinių projektais projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti).;
20) ar projektuojamų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vietos (trasos) iki sklypo ribų (jeigu sklypas nesuformuotas, – iki projektuojamo statinio) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir (ar) prisijungimo sąlygų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.
Tikrinama:
1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;
3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
4) ar pateikta statinio projekto elektroninė versija pateikti projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys atitinka aplinkos ministro nustatytas statinio projekto projektinių pasiūlymų sudedamąsias dalis, ar statinio projektą projektinius pasiūlymus pasirašė visi jį pasirašyti privalėję asmenys;
5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti statinio projektą (jo dalis), ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovas (vadovai) turėjo teisę atlikti statinio projekto ekspertizę;
6) ar statinio projektuotojas ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudę apsidraudęs šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
7) ar atliktas šio įstatymo
ir jis atitinka teisės aktų reikalavimus;
8) ar statinio projektui pritarė visi aplinkos ministro nustatytais atvejais iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda
savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
9) 8) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype, ar į valstybės biudžetą sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis;
10) 9) ar statinio architektūra atitinka architektūros kokybės kriterijus ir statinio projektas projektiniai pasiūlymai atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti), ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius;
11) ar statinio projekto sprendiniai atitinka nustatytus energinio naudingumo reikalavimus;
12) 10) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atstumais nuo paviršinių vandens telkinių, jų apsaugos zonų (juostų), atitinka teisės aktų reikalavimus;
11) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tas, kurias pagal kompetenciją privalo patikrinti kiti šiame straipsnyje nurodyti subjektai;
13) 12) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją;
14) 13) ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą);
15) 14) ar vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu st
atinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyta optimizuoti inžinerinių sistemų suderinamumo sprendinius;
16) 15) ar nustatytos ir statinio statybos projektiniuose dokumentuose projektiniuose pasiūlymuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
17) 16) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyti susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos atitinka aplinkos ministro nustatytus statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus;
18) 17) ar statinio projekto, kuriame projektinių pasiūlymų, kuriuose numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
19) ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu, ypatingųjų statinių projektų atveju – ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto, kad ši ataskaita įvertinta ir priimta, kopija;
18) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose planuojamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas (padalijimas, atidalijimas, sujungimas, perdalijimas (amalgamacija)), sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
20) 19) kaip savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektai projektiniai pasiūlymai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; kaip st
atinių projektais projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti).;
20) ar projektuojamų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vietos (trasos) iki sklypo ribų (jeigu sklypas nesuformuotas, – iki projektuojamo statinio) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir (ar) prisijungimo sąlygų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. 2.
direkcijos Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektus projektinius pasiūlymus. Tikrinama statinio projektų projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems:
1) a) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui);
2) b) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų);
3) c) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose.;
2) statomų naujų statinių, suprojektuotų ne miestuose esančiose saugomose teritorijose, Kuršių nerijojoje esančiuose kultūriniuose draustiniuose, projektinius pasiūlymus.
Tikrinama statinio projektų projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems:
a) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui);
b) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų);
c) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose;
3) atliekų tvarkymo objektų, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos ar planuojama jas naudoti, projektinius pasiūlymus;
4) projektinius pasiūlymus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį.
Tikrinama:
a) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje
b) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
c) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jam kompensuoti.
Tikrinama:
a) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje
b) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
c) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jam kompensuoti. 3.
departamentas prie Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektai projektiniai pasiūlymai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 20 19 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); kaip statinių projektais projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. 4.
sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tikrina statybos ir rekonstravimo projektų, pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektų, ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, kultūros paveldo statinių kapitalinio remonto projektų, pastatų (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektų, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, atitiktį teisės aktuose nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ar teisės aktų nustatyta tvarka atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, ar dėl statytojo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinės apsaugos zona:
1) pastatų;
2) inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, išskyrus vandens uostų inžinerinius statinius (molus, užtveriamąsias dambas ir šalivages);
3) kitų transporto inžinerinių statinių (pėsčiųjų tiltų, pralaidų, lynų kelių, atraminių sienelių, praginų, gyvūnijos atitvarų, išeminių pervadų, platformų, pridengtų ir požeminių perėjų);
4) inžinerinių tinklų: naftos tinklų (naftos perdirbimo įrenginių, naftos ir naftos produktų terminalų ir saugyklų), dujų tinklų (suskystintų gamtinių dujų įrenginių ir (arba) gamtinių dujų saugyklų), 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklų;
5) kitų statinių: hidrotechnikos statinių (išskyrus užtvankas, dambas, vandens pralaidas, kanalus, krantosaugos statinius, tvenkinius, jūros naftos ir dujų gavybos statinius, akvedukus, bunas), sporto paskirties inžinerinių statinių, kitos paskirties statinių (išskyrus stebėjimo bokštus, tvoras, rampas, pavėsines (pagal konstrukciją priskiriamas inžineriniams statiniams), stogines, atramines sieneles, voljerus). 5.
centras tikrina statinių projektus, kai statiniuose numatyta gaminti, naudoti (ir pakartotinai naudoti), saugoti (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių, kurių sudėtyje nėra radioaktyviųjų medžiagų, saugojimą), perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir (ar) tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų ir (ar) pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, jas saugoti) radioaktyviąsias atliekas. Tikrinama, ar atlikta statinio projekto radiacinės saugos (specialioji) ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos (planuojant vykdyti veiklą su I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviaisiais šaltiniais) ekspertizė ir pateikti tai patvirtinantys statinio projekto radiacinės saugos (specialiosios) ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos ekspertizės aktas ir statinio projekto dalis, susijusi su radiacine ir radioaktyviųjų šaltinių fizine sauga. 4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) ypatingųjų ir neypatingųjų statinių projektinių pasiūlymų, rengiant šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 13 punktuose nurodytus statinių projektus, atitiktį teisės aktuose nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ar projektuojamų statinių paskirtis atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio nuostatas, ar teisės aktuose nustatyta tvarka atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, ar dėl statytojo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinės apsaugos zona.
Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras;
2) statinių projektinius pasiūlymus, kai statiniuose numatyta gaminti, naudoti (ir pakartotinai naudoti), saugoti (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius, kurių sudėtyje nėra radioaktyviųjų medžiagų), perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir (ar) tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų ir (ar) pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, jas saugoti) radioaktyviąsias atliekas. 6. Susisiekimo ministro įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos, valstybės įmonės atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą, tikrina statinio projektus, kuriuose suprojektuota geležinkelių, valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra. Tikrinama atitinkamai pagal geležinkelių transporto saugai svarbius kriterijus ir saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus susisiekimo ministro įgaliotų valstybės institucijų ar įstaigų, valstybės įmonių nustatyta tvarka. 5.
ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar valstybės valdoma įmonė tikrina:
1) projektinius pasiūlymus, kuriuose suprojektuota geležinkelių, valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra, statinys geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelių želdinių apsaugos zonoje ar susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar valstybės valdomos įmonės, atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą valdomame žemės sklype bei šioje zonoje ar šiame žemes sklype planuojami bet kokios rūšies statinio statybos darbai. Tikrinama pagal geležinkelių transporto saugai svarbius kriterijus ir saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus;
2) projektinius pasiūlymus, kai jiems parengti išduotos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos arba kai projektiniuose pasiūlymuose suprojektuoti statiniai, inžineriniai tinklai ar kitos susisiekimo komunikacijos patenka į šio kelio statinį, kelio juostą ar kelio apsaugos zoną;
3) pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 13 straipsnį jos kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus;
4) Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančių statinių projektinius pasiūlymus pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas. 7. Aplinkos apsaugos agentūra tikrina statinių projektus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį.
Tikrinama:
1) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje
2) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar statinio projektas atitinka atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės, arba
3) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar statinio projektas atitinka sprendime nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės. 86.
daugiabučių namų kapitalinio remonto projektus ir paprastojo remonto aprašus (funkcinius ir technologinius projektų sprendinius, su jais susijusius techninius rodiklius ir energetikos įrenginių technines charakteristikas), kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos perdavimo tinklų) ir šių naujai statomų naujų ar rekonstruojamų energetikos objektų (statinių) projektus projektinius pasiūlymus (projektų projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktį energetikos objektų (išskyrus pastatus), įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimams):. 1) elektrinių (didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios) ir katilinių;
2) 110 kV ir aukštesnės įtampos perdavimo tinklų ir jų priklausinių;
3) gamtinių dujų sistemų;
4) gamtinių dujų saugyklų;
5) suskystintų gamtinių dujų importo, eksporto terminalų ir saugyklų;
6) magistralinių naftotiekių, produktotiekių;
7) naftos perdirbimo įrenginių;
8) naftos, naftos produktų terminalų ir saugyklų;
9) šilumos perdavimo tinklų ir jų priklausinių (didesnio kaip 100 mm sąlyginio skersmens). Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras. 97. Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinio projekto sprendinius, kuriais įgyvendinami prisijungimo sąlygose nustatyti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ar inžinerinių tinklų reikalavimai. Susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinių projektus projektinius pasiūlymus, kai jie rengiami kelių juostose ar kelių apsaugos zonose. 10.
institucijos ar įstaigos, valstybės įmonės tikrina statinio projektus kai statinio projektui parengti išduotos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos arba kai statinio projekte suprojektuoti statiniai, inžineriniai tinklai ar kitos susisiekimo komunikacijos patenka į šio kelio statinį, kelio juostą ar kelio apsaugos zoną. 8. Lietuvos kariuomenės vadas tikrina pagal Aviacijos įstatymo 13 straipsnį jo kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus. 9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina pagal Aviacijos įstatymo 13 straipsnį jos kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus. 10. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) projektinius pasiūlymus objektų, kuriuose planuojama įrengti šilumos gamybos ir (arba) šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinius) įrenginius, tiekiančius šilumą į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir naudojančius atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius;
2) projektinius pasiūlymus statinių, kuriuose suprojektuotas naujas centrinio šilumos ar vėsumos perdavimo tinklas ir (ar) statinyje įrengiami nauji ir (ar) atnaujinami šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos ar pramoniniai įrenginiai (kai šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginių atnaujinimo išlaidos viršija 50 procentų investicijų, reikalingų naujam tos pačios galios šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginiui statinyje įrengti), kurių bendra vardinė šiluminė galia ar pramoninės gamybos technologinio proceso metu nepanaudota šiluminė galia yra didesnė kaip 20 MW. 11.
krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, ar įstaiga tikrina krašto apsaugos objektų apsaugos zonose projektuojamų statinių statybos, rekonstravimo ar statinių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 134 straipsnio nuostatas. 12. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į Vadovybės apsaugos tarnybos saugomų objektų apsaugos zonas ir (ar) šiose zonose keičiama statinių (patalpų) paskirtis, neatsižvelgiant į atliekamų statybos darbų rūšį. 13. Magistralinio dujotiekio savininkas arba jo įgaliojimą turintis magistralinio dujotiekio valdytojas ar naudotojas tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 27² straipsniu:
„27² straipsnis. Pranešimas apie statybos
pradžią
prie Aplinkos ministerijos pranešti apie statybos pradžią, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privalomas statybą leidžiantis dokumentas, arba šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais. 2. Statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus, kai pranešant apie statybos pradžią jo pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai aplinkos ministro nustatyta tvarka užregistruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. 3.
statybą leidžiantį dokumentą projektinius pasiūlymus patikrino Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 3 dalį arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 4 dalies 2 punktą, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą, statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pranešimo apie statybos pradžią (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų privalomų dokumentų) užregistravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytais atvejais apie statytojo (užsakovo) užregistruotą pranešimą apie statybos pradžią ir pateiktus privalomus dokumentus Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė informuojamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė turi teisę patikrinti techninį darbo projektą ir, nustačiusios, kad techninio darbo projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų ar kitų statinio projektui keliamų reikalavimų, privalo apie tai informuoti statytoją (užsakovą) ir kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.
Tokiu atveju statytojas (užsakovas) negali pradėti arba tęsti pradėtų statybos darbų ir privalo vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka priimtus sprendimus. 4. Kai šio straipsnio
darbus galima vykdyti tik pagal statinio projekto, užregistruoto Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, sprendinius. 5. Pranešimą apie statybos pradžią sudaro šie dokumentai:
1) statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį). Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, turi būti pateikti šio įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 14 punktuose nurodyti dokumentai;
2) projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduotas statybą leidžiantis dokumentas, – aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, projektiniai pasiūlymai neteikiami;
3) techninis darbo projektas, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, – aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis;
4) techninio darbo projekto ekspertizės aktas ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį);
5) susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos);
6) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo projektuotojas perdavė statinio projektą statytojui (užsakovui);
7) informacija apie pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ar sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis;
8) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje;
9) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos atveju;
10) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią sumokėjimą, jeigu dėl tokios įmokos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka buvo pateiktas privalomasis nurodymas;
11) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);
12) informacija apie statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrųjį (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu).
Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, projektiniai pasiūlymai neteikiami;
3) techninis darbo projektas, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, – aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis;
4) techninio darbo projekto ekspertizės aktas ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį);
5) susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos);
6) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo projektuotojas perdavė statinio projektą statytojui (užsakovui);
7) informacija apie pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ar sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis;
8) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje;
9) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos atveju;
10) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią sumokėjimą, jeigu dėl tokios įmokos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka buvo pateiktas privalomasis nurodymas;
11) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);
12) informacija apie statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrųjį (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu). 6.
statybos darbus, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per TPS „Vartai“ paskelbus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ techninio darbo projekto (kai rengiama dviem etapais) arba statinio projekto (kai rengiama vienu etapu) sklypo sutvarkymo ir architektūrinę dalis, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) informacinėms sistemoms. Šioje dalyje minėtų duomenų ir (ar) dokumentų paskelbimą ir jo užbaigimą užtikrina informacinių sistemų tvarkytojai.“
išdėstyti taip: „1) atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą (kai jis privalomas).
Statybos užbaigimo aktas surašomas tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą, taip pat atnaujintą žemės sklypo, kuriame pastatytas ar rekonstruotas statinys, kadastro duomenų bylą, suderintą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka;“. 2. Pakeisti 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovui arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą, taip pat atnaujintą žemės sklypo, kuriame pastatytas ar rekonstruotas statinys, kadastro duomenų bylą, suderintą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka;“. 3. Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Statybos užbaigimo aktas Teritorijų planavimo
ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka surašomas šiais atvejais:
1) užbaigus ypatingųjų statinių, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
2) užbaigus statinių, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;.
3) užbaigus daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymą (visame pastate ar jo dalyje pakeitus šildymo būdą, prisijungus prie centralizuotų šilumos perdavimo tinklų ar atsijungus nuo jų), taip pat kai šie darbai atliekami kartu su kitais kapitalinio ar paprastojo remonto darbais.“
4Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma,
statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ registruojama užbaigus kitus, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje,
statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies
ir aplinkos ministro nustatytus atvejus., arba kai pagal šio įstatymo
pradžią.“
5Papildyti 28 straipsnio 7 dalį 7 punktu:
„7) šio įstatymo nustatyta tvarka statytojas (užsakovas) nepranešė apie statybos pradžią arba pranešdamas nepateikė visų privalomų dokumentų.“ 6.
Papildyti 28 straipsnio 8 dalį 7 punktu: „7) šio įstatymo nustatyta tvarka statytojas (užsakovas) nepranešė apie statybos pradžią arba pranešdamas nepateikė visų privalomų dokumentų.“
1Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ypatingojo statinio, statinio, vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nurodyto Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams, sąraše, ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojami Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis, ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, kai atliekant remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo, apsirūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.
Statinio projekto ekspertizė neprivaloma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose projektuojant nesudėtingąjį statinį, kurio projektavimas ir statyba finansuojami Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis.“
2Papildyti 34 straipsnį 8 ir 9 dalimis:
„8. Statinio projekto (jo dalies) ir statinio (jo dalies) ekspertizės aktai registruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 9. Užregistravus statinio projekto (jo dalies) ir statinio (jo dalies) ekspertizės aktus, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ paskelbiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyti duomenys
ir (ar) dokumentai. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinei sistemai „Infostatyba“.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą
ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus
(jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. 2.
projekto dokumentai įslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka arba projektuojami statiniai ar statinių dalys krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, informuoti visuomenę apie numatomą šių statinių ir statinių dalių projektavimą, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant tokių statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus neprivaloma.“
1Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos pradžios pranešimo apie statybos pradžią turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą.“
2¹ ir 2² dalimis: „2¹.
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu ir tais atvejais, kai su fiziniais asmenimis sudaromi pirkimo–pardavimo sandoriai dėl žemės sklypo, kuriame statomas statinys, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams. 2². Tais atvejais, kai su fiziniais asmenimis sudaromi pirkimo–pardavimo sandoriai dėl žemės sklypo, kuriame numatomam statiniui statyti gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau šio statinio statybos darbai dar nepradėti, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams, pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo nurodyti (deklaruoti), kad šio statinio statybos darbai dar nepradėti.“
1Papildyti 47 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) naudojant statinį laikytis architektūros kokybės vertinimo metodikos
taikymo gairių (toliau – architektūros kokybės gairės), kurias savivaldybės taryba tvirtina Architektūros įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) galima naudoti ir (ar) su fiziniais asmenimis sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, tik galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“
3Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti ir (ar) sudaryti sandorius dėl naujose dalyse esančių gyvenamųjų patalpų perleidimo kitiems naudotojams ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, galima tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos rekonstruojant gyvenamuosius namus pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“
1Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai
tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus., taip pat ar naudojant statinius laikomasi architektūros kokybės gairių.“ 2.
Papildyti 49 straipsnio 3 dalį 8 ir 9 punktais: „8) pareikalauti, kad naudojant statinį būtų laikomasi architektūros kokybės gairių;
9) pareikalauti nenaudoti statinio (jo dalies) ir nevykdyti jokios ūkinės ar kitokios veiklos, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas (-a) ar statomas (-a) savavališkai.“
3Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą,
pareigūnai turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio techninės priežiūros dokumentus, nurodytus šio įstatymo 50 straipsnyje, su statinio paskirtimi susijusius ūkinės veiklos dokumentus, kitus su statinio naudojimu susijusius dokumentus ir leistų atlikti jiems pavestas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.“
4Papildyti 49 straipsnį 8 ir 9 dalimis:
„8. Jeigu statinyje numatoma vykdyti ūkinė veikla neatitinka statinio naudojimo paskirties, išduoti leidimą, nurodytą Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, atitinkamai ūkinei veiklai vykdyti draudžiama, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus. 9. Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas (-a) ar statomas (-a) savavališkai, naudotis tokiu statiniu (jo dalimi) draudžiama, įskaitant bet kokią ūkinę ar kitokią veiklą tokiame statinyje (jo dalyje).“
išdėstyti taip:
„3) parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų
dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas).
Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu,; daugiabučio pastato buto energinio naudingumo sertifikatas – tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę;“. 2. Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.
Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacine sistema, kurios valdytoja yra Aplinkos ministerija, o tvarkytoja – pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai aplinkos ministro jos nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija, už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas teikiamas registruoti, taip pat įmoką už išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad ji Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas. Teikiamų paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už paslaugą nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos teikimo sąnaudomis. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
3Pakeisti 51 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
taip:
„10. Kvalifikacijos atestatai išduodami neribotam
laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų, išlaikyti egzaminus pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas programas ir pateikti atestavimą atliekančiai organizacijai kvalifikacijos kėlimą įrodančius dokumentus.“
taip: „17. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus pastatų energinio naudingumo sertifikavimo, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinių reikalavimų, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo klausimais, atlieka šių ekspertų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
pakeitimas Pakeisti 52¹ straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) aplinkos prieinamumas, įskaitant aplinkos atitiktį specialiesiems neįgaliųjų poreikiams asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams;“. 30 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Šio įstatymo 24, 27, 27², 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytas procedūras nurodytos procedūros atliekamos viešojo administravimo subjektai, taip pat, prisijungimo sąlygas išduodantys sąlygos išduodamos subjektai atlieka naudodamiesi per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema informacinę sistemą „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina tvirtinamuose aplinkos ministras ministro, nustatyta tvarka arba kita aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Su šio įstatymo 24, 27, 27², 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytomis procedūromis susiję rašytinių dokumentų duomenys turi atitikti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotus šių dokumentų duomenis.“
3Papildyti 53 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Informacinėse sistemose esančių duomenų pakartotinai kelti į šias sistemas neprivaloma, jeigu informacinės sistemos tvarkytojas užtikrina informacinėse sistemose esančių duomenų sąsajas. Informacinėse sistemose esančių duomenų sąsajų kūrimo sąnaudos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą statinio ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio (jo dalies) ekspertizės rangovams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą
statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų
2Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje,
kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo šešiolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo dvidešimt keturiasdešimt tūkstančių iki šešiasdešimt vieno šimto dvidešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt penkių penkiasdešimt tūkstančių iki aštuoniasdešimt vieno šimto šešiasdešimt tūkstančių eurų. 3. Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo keturių devynių tūkstančių penkių šimtų iki septyniolikos trisdešimt keturių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių dvylikos tūkstančių iki dešimt keturiasdešimt penkių tūkstančių eurų. 4.
4Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje,
kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo septynių keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių penkiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dešimt dvidešimt tūkstančių iki trisdešimt penkių septyniasdešimt tūkstančių eurų. 5. Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo septynių šimtų vieno tūkstančio keturių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio dviejų tūkstančių iki vieno tūkstančio penkių šimtų trijų tūkstančių eurų. 6.
6Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje,
kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo vieno tūkstančio dviejų tūkstančių iki dviejų keturių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų trijų tūkstančių iki trijų šešių tūkstančių eurų. 7. Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo septynių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trylikos dvidešimt šešių tūkstančių iki dvidešimt penkių penkiasdešimt tūkstančių eurų. 8. Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dvidešimt keturiasdešimt tūkstančių iki trisdešimt penkių septyniasdešimt tūkstančių eurų. 9. Už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių keturių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų septynių tūkstančių penkių šimtų iki dešimt dvidešimt tūkstančių eurų. 10.
skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių keturiolikos tūkstančių iki septyniolikos trisdešimt keturių tūkstančių eurų. 11. Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų septynių šimtų penkiasdešimt iki septynių vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. 12. Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių vieno tūkstančio keturių šimtų iki vieno tūkstančio šešių trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 13. Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių dešimt tūkstančių iki dešimties dvidešimt tūkstančių eurų. 14. Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo penkių tūkstančių iki vienuolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių aštuoniolikos tūkstančių iki šešiolikos trisdešimt keturių tūkstančių eurų. 15. Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio septynių trijų tūkstančių keturių šimtų iki dviejų penkių tūkstančių septynių keturių šimtų eurų. 16. Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų penkių tūkstančių aštuonių šešių šimtų iki šešių dvylikos tūkstančių eurų. 17. Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų septynių šimtų penkiasdešimt iki šešių vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 18. Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių vieno tūkstančio keturių šimtų iki vieno tūkstančio septynių trijų tūkstančių keturių šimtų eurų. 19. Už ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų. 20.
skiriama bauda statytojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių vieno tūkstančio aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio devynių trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. 21. Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šešių šimtų iki šešių vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 22. Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių šimtų vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio dviejų tūkstančių eurų. 23. Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno šimto dviejų šimtų iki vieno šimto penkiasdešimt trijų šimtų eurų. 24. Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt trijų šimtų iki dviejų penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 25. Už ypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių aštuoniolikos tūkstančių iki trylikos dvidešimt septynių tūkstančių penkių šimtų eurų. 26. Už ypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo devynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiolikos trisdešimt tūkstančių iki devyniolikos trisdešimt aštuonių tūkstančių eurų. 27. Už neypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų penkių tūkstančių penkių šimtų iki keturių aštuonių tūkstančių keturių aštuonių šimtų eurų. 28. Už neypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų septynių tūkstančių aštuonių šešių šimtų iki šešių dvylikos tūkstančių eurų. 29. Už nesudėtingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šešių šimtų iki šešių vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 30.
skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pranešimo apie statybos pradžią nepateikimą, informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą ar už statybos darbų atlikimą, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus
skiriama bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkiolikos tūkstančių eurų. 2. Už pranešimo apie statybos pradžią, atitinkančio šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, nepateikimą juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo šešių šimtų iki dešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dvidešimt tūkstančių eurų. 3. Už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šešių šimtų iki septynių keturiolikos tūkstančių eurų.
Už tokius pat veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje šioje dalyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių keturiolikos tūkstančių iki penkiolikos trisdešimt tūkstančių eurų.“
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį Už statinio (jo patalpų) naudojimą nustačius šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytus pažeidimus ir (ar) pažeidžiant šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių trijų tūkstančių iki septynių penkiolikos tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo dviejų penkių tūkstančių aštuonių penkių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių aštuoniolikos tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.“
Papildyti Įstatymą 68 straipsniu:
„68 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio
ex post vertinimas
atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2.
post vertinimą, turi būti įvertinama, ar išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinių pasiūlymų pagrindu statinių projektavimo procesas laiko atžvilgiu sutrumpėja, kiek vidutiniškai sumažėja administracinė našta, kokią įtaką statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektinių pasiūlymų pagrindu procesas turi statybos valstybinės priežiūros vykdymui, įvertinami kiti tokio teisinio reguliavimo poveikio aspektai, parodantys projektuojamų, statomų statinių atitikties nustatytiems reikalavimams, statybos dalyvių teisių ir pareigų užtikrinimo ir įgyvendinimo pokyčiams. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 10 metų nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2035 m. lapkričio 1 d.“
taip:
MOKĖJIMO PRINCIPAI“. 2. Pakeisti Įstatymo 1 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Šiame priede nustatyti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą
ir įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią mokėjimo principai. Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (toliau – įmoka) moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šiame įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju.
Įmoką už nepranešimą apie statybos pradžią moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, kai Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, nustatęs, kad statyba vykdoma nepranešus apie statybos pradžią arba nepateikus visų privalomų dokumentų ar informacijos (kai pranešti apie statybos pradžią privaloma), pateikia privalomąjį nurodymą sumokėti įmoką. Įmoka už nepranešimą apie statybos pradžią lygi pusei šiame priede nustatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą.“
1 priedo 2 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą (toliau – įmoka) dydis kinta atsižvelgiant į savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant
panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertę. Įmoka negali viršyti 300 000 eurų ir 70 procentų savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės (V). Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = x+y+V2/200 000 Eur, čia:“. 4. Pakeisti Įstatymo 1 priedo 3 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai savavališkos statybos darbai, dėl kurių nebuvo surašytas
nesurašytas savavališkos statybos aktas, įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešus apie statybos pradžią ir šią aplinkybę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustato, mokėtinos įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = x+y+V2/200 000 Eur * a /b, čia:“. 5.
3 dalies 5 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„5) a – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybą
leidžiančio dokumento išdavimo pranešimo apie statybos pradžią;“. 6. Pakeisti Įstatymo 1 priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio (jo dalies) ar statinio projekto
(jo dalies) ekspertizę pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos akto surašymo metu arba, kai savavališkos statybos aktas nėra surašytas nesurašytas, – pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas, fakto kurios buvo nustatant faktą, kad savavališki statybos darbai buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešant apie statybos pradžią, nustatymo metu. Kai savavališkos statybos aktas nėra surašytas nesurašytas, sąnaudų vertės apskaičiavimas atliekamas įvertinant įvertinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumento, kuriame konstatuojamas įmokos už savavališkos statybos įteisinimą nesumokėjimo faktas nesumokėjimas, surašymo metu esančią statinio būklę.“
taip:
„7. Įmoka sumokama prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą (kai
jis privalomas) arba prieš pranešant apie statybos pradžią (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas).“
taip:
„12. Asmenims, prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar pranešime
apie statybos pradžią nurodžiusiems, kad jie atliko savavališkos statybos darbus, dėl kurių prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar pranešimo apie statybos pradžią pateikimo metu nėra surašytas savavališkos statybos aktas, šiame priede nustatyta tvarka apskaičiuota įmoka mažinama 50 procentų.“
ir taikymas
dalyse nurodytus straipsnius, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.
įstatymo 2 straipsnio 6, 18, 19 dalys, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalys, 9 straipsnio 1, 7, 9 dalys, 10 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys, 14 straipsnio 10 dalis, 18 straipsnio 9 dalis, 19 straipsnis, 28 straipsnio 3, 5 dalys, 29 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2027 m. sausio 2 d. 4. Šio įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 2 d. 5. Šio įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 m. sausio 1 d. Kai prašymas, pagal kurį statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 m. sausio 1 d., yra priimtas iki 2024 m. sausio 1 d., tokiu atveju galioja iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos. Asmuo, siekiantis pasinaudoti šia nuostata, turi įrodyti, kad prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra priimtas iki 2024 m. sausio 1 d. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir aplinkos ministras iki
įstatymo įsigaliojimo pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus. Kitos to paties objekto statybos procedūros atliekamos pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus. 8.
įstatymo įsigaliojimo į teismo ekspertų sąrašą įrašyti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai (išskyrus statinio projekto ekspertizės, statinio projekto dalies ekspertizės, statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovų pareigas galinčius eiti asmenis) per 5 metus nuo šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalies įsigaliojimo turi įgyti teisę eiti statinių projekto ekspertizės vadovo, projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Neįvykdę šio reikalavimo, šie asmenys išbraukiami iš teismo ekspertų sąrašo. 9. Įsigaliojus šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keičiamai sąvokai „savavališka statyba“, jos apibrėžtis taikoma visai statybai, taip pat ir pradėtai iki šios sąvokos apibrėžties įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
Projekto Nr. XIVP-3143(2) lyginamasis variantas
15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52¹,
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos
teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų reglamentavimą, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.“
taip:
„7¹. Deklaracijos apie statybos užbaigimą
tvirtinimas – dalis statinio statybos užbaigimo procedūros, per kurią statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, ar statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu, savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai statinio užbaigimo deklaracijai, kuria deklaruojama, kad pastatytas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
2Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę.“
3Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio
projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio išvaizda, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis (pastatų ir patalpų) ir įgyvendinami specialieji architektūros reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.“
4Papildyti 2 straipsnį 24¹ dalimi:
„24¹. Nacionalinis statybos informacijos klasifikatorius – susistemintas šalies statinių ir su jais susijusių įrenginių gyvavimo ciklo
duomenų grupių (klasių) sąrašas, į kurį įeina šių duomenų ar jų grupių (klasių) pavadinimai, pagal tam tikrą struktūrą sudaryti kodai ir požymių aprašymai.“
5Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 31 dalį. 31. Neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas
Paskirtoji įstaiga – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, aplinkos ministro nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos institucijos ar įstaigos paskirtas atlikti trečiosios šalies užduotis vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą.“
42¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „42¹. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimas – esant nebaigtai statinio statybai atliekama procedūra, per kurią statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, ar statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu, savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai pažymai apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kuria patvirtinama, kad statomas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
8Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip:
„45.
Projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas aplinkos ministro nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami projektuojamo statinio architektūros, infrastruktūros, želdynų ir kiti aplinkos ministro nustatyti pagrindiniai sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir (ar) visuomenei informuoti apie numatomą statinių projektavimą.“
9Pakeisti 2 straipsnio 46 dalį ir ją išdėstyti taip:
„46. Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius,
kai dėl jų pakeitimų privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą.“
10Pakeisti 2 straipsnio 47 dalį ir ją išdėstyti taip:
„47. Specialieji reikalavimai – neprivalomas,
statytojo (užsakovo) pageidavimu arba statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį statytojui (užsakovui) išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas.“
11Papildyti 2 straipsnį 50¹ dalimi:
„50¹. Statinio gyvavimo ciklas – visuma procesų, sudarančių statinio gyvavimo laiką (planavimas,
projektavimas, statyba, naudojimas ir griovimas).“
12Papildyti 2 straipsnį 51¹ dalimi:
„51¹.
Statinio informacinis modeliavimas – statinio ir jo aplinkos bendrinamos skaitmeninės pateikties kūrimas ir tvarkymas statinio gyvavimo ciklo procesuose.“
13Papildyti 2 straipsnį 52¹ dalimi:
„52¹. Statinio išvaizda – vizualiai suvokiama
statinio architektūrinė išraiška, grindžiama to statinio architektūros sprendinių visuma: statinio, jo dalių formomis ir proporcijomis, fasadų, stogų medžiagiškumu ir spalva, architektūrinių ir inžinerinių elementų forma, išdėstymu, kiekiu ir dydžiu.“
14Pakeisti 2 straipsnio 55 dalį ir ją išdėstyti taip:
„55. Statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė veikla, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus ir ar statinys naudojamas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.“
15Pakeisti 2 straipsnio 61 dalį ir ją išdėstyti taip:
„61. Statinio projektas
16Pakeisti 2 straipsnio 89 dalį ir ją išdėstyti taip:
„89.
Statybiniai tyrimai
17Papildyti 2 straipsnį 102¹ dalimi:
„102¹. Techninis darbo projektas – statinio projekto rengimo antruoju etapu rengiamų
aplinkos ministro nustatytos sudėties dokumentų, skirtų statybos darbams vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.“
taip:
„109. Universalus dizainas – gaminių ir aplinkos
forma, kai jais be specialaus pritaikymo gali naudotis vaikai, suaugę, vyrai, moterys, senyvo amžiaus, neįgalieji asmenys su negalia, įvairių tautybių ir kitų grupių žmonės.“
19Papildyti 2 straipsnį 113 dalimi:
„113.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.“
ir jį išdėstyti taip: „1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);“. 2. Papildyti 3 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Statytojo teisė vykdyti statybos darbus įgyvendinama pranešus apie statybos pradžią (kai tai privaloma) ir įvykdžius kitus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.“
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį
pagal jai būdingus funkcinius, inžinerinius, socialinius, turtinių vienetų nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekio, užimamo sklypo ir kitus požymius, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
išdėstyti taip:
„2) statinys derėtų prie kraštovaizdžio atitiktų
Architektūros įstatyme nurodytus architektūros kokybės kriterijus;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už esminių architektūros reikalavimų įgyvendinimą
statinio projekte atsako statinio architektas. Šio įstatymo, Architektūros įstatymo ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nustatyta tvarka statytojas (užsakovas) privalo užtikrinti statinio architekto tinkamą dalyvavimą atliekant visus projektavimo ir projekto įgyvendinimo darbus, kad būtų išlaikyti statinio architektūriniai sprendiniai.“
taip:
„6 straipsnis. Aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų
kultūros paveldo vertybių ir kita apsauga (sauga), trečiųjų asmenų interesų apsauga“. 2. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą;“. 3. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba keičiama statinių paskirtis į šiame sąraše nurodytą paskirtį, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, o viešuosiuose pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus būtina įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti.“
jį išdėstyti taip:
„11¹ straipsnis. Statybos sektoriaus pažangos
ir plėtros politiką įgyvendinanti Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“. 2. Pakeisti 11¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką
pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga
atlieka šias funkcijas:“. 4.
ir jį išdėstyti taip: „3) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), pastatų energinio sertifikavimo ekspertų, statybos rangovų, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovų veiklos priežiūrą, apimančią šių subjektų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus, pašalinti tikrinant nustatytas neatitiktis teikimą;“. 5. Pakeisti 11¹ straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) kuria, tvarko, plėtoja priemones, ir (ar)
klasifikatorius, paslaugas ir (ar) informacines sistemas, reikalingas reikalingus statybos sektoriui skaitmeninti, statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo plėtrai, jų naudai vertinti ir stebėti;“. 6. Pakeisti 11¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausybės įgaliotos institucijos ar
įstaigos funkcijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, pajamomis, gautomis iš įstaigos vykdomos veiklos, fizinių ar juridinių asmenų teikiamos paramos, kitomis teisėtai gautomis lėšomis.“
7Papildyti 11¹ straipsnį 4 dalimi:
„4. Asmuo, pageidaujantis, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijos Konfederacijoje ar trečiosiose valstybėse įgyta statybos inžinieriaus profesinė kvalifikacija būtų pripažinta Lietuvos Respublikoje, turi sumokėti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai jos nustatytą įmoką, suderintą su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo metu patirtas sąnaudas.“
straipsniu Papildyti Įstatymo antrąjį skirsnį 11² straipsniu: „11² straipsnis. Statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų reglamentavimas 1.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statinio gyvavimo ciklą apibūdinantys duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami skaitmenine forma. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių ir nustato reikalavimus, taikomus statinio gyvavimo cikle naudojamiems duomenims kurti, tvarkyti, valdyti, viešinti, duomenų struktūrai sudaryti. Nustatydama šiuos reikalavimus, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nurodo atvejus ir tvarką, kada skaitmeniniai duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi taikant statinio informacinį modeliavimą ir Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių.“
1Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15,
reikalavimais. Atestavimą, išskyrus architektų atestavimą, atlieka Vyriausybės įgaliota įstaiga.
Architektų atestavimą atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija) Atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga, išskyrus architektų atestavimą, kurių atestavimą atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau
Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ar ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje; turėti profesinės patirties vadovaujant statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo kvalifikacijos atestato (bent vieno iš statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo, specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo) įgijimo dienos: statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo – 2 metai; darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turint mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą.
Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ar ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje; turėti profesinės patirties vadovaujant statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo kvalifikacijos atestato (bent vieno iš statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo, specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo) įgijimo dienos: statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo – 2 metai; darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turint mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą. Kai šie asmenys siekia eiti ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, išskyrus statinio projekto ekspertizės, statinio projekto dalies ekspertizės, statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovų pareigas, darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose trukmė skaičiuojama kaip ir profesinės patirties trukmė.“ 3.
Pakeisti 12 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Priėmus sprendimą išduoti arba neišduoti
kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, jis išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų (jeigu aplinkos ministras nenustato kito termino) nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos. Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neterminuotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Aplinkos ministerija atestavimą atliekančia organizacija jos nustatyta tvarka. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka.“
taip:
„13. Asmuo, pageidaujantis gauti, papildyti
arba pakeisti vienos ar kelių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, už šias paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai aplinkos ministro jos nustatytą įmoką, suderintą su aplinkos ministerija.
Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad jis Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas atestavimo, teisės pripažinimo, paslaugos teikimo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento papildymo ar keitimo metu patirtas sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į atestavimo paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų atestavimo paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už atestavimo paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos sąnaudomis.“
14¹ dalimi:
„14¹. Atestavimą atliekanti organizacija, gavusi informaciją,
kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sustabdė kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą, šią informaciją per 3 darbo dienas paskelbia viešai ir per 20 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos priima sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo.“
6Papildyti 12 straipsnio 15 dalį 11 punktu:
„11) kai asmenys, kurie statant statinį vadovavo statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims ir atliko veiksmus ar priėmė sprendimus, dėl kurių statyba tapo savavališka.“
taip: „19.
Eiti branduolinės energetikos objekto statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio
einantiems asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytais reikalavimais. Atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
8Papildyti 12 straipsnį 21¹ dalimi:
„21¹. Architektai ar statybos inžinieriai, siekiantys būti įrašyti į teismo ekspertų sąrašą
ir teikti teismo ekspertizės paslaugas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka, turi būti atestuoti architektai ar statybos inžinieriai, turinys teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Teismo ekspertai gali teikti teismo ekspertizės paslaugas tik pagal kvalifikacijos atestate įrašytą sritį.“
taip: „24. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo klausimais, atlieka šių vadovų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
1.
išdėstyti taip:
„4) šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą
leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);“. 2. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus geodezijos ir kartografijos darbus;“. 3. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) kai statyba vykdoma ūkio ar mišriuoju būdu, leisti Valstybinės
teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos valstybinės priežiūros pareigūnams bei ir statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų pareigūnams, statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų pareigų vykdymu) netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus), šiame punkte nurodytų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus;“. 4.
ir jį išdėstyti taip:
„12) statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius
statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos. Raštu pateiktą šiame punkte nurodytą informaciją Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iki statybos pradžios paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais pranešti apie statybos pradžią;“. 5. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio
dokumento ir (ar) pranešimo apie statybos pradžią, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Jeigu reikalingas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;“. 6.
ir jį išdėstyti taip:
„15) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio
dokumento ir (ar) pranešimo apie statybos pradžią, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, gauti tų statinių savininkų arba statinių valdytojų, naudotojų sutikimus, kai jie įgalioti tokius sutikimus suteikti. Kai pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties keitimui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, tokius sutikimus privaloma gauti iki pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties pakeitimo;“. 11 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) statybinius inžinerinius geodezinius tyrimus normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus geodezijos ir kartografijos darbus – Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose Geodezijos ir kartografijos įstatyme nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos;“. 12 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti atitinkama veikla.;“. 2. Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 3 punktu: „3) architektas ar statybos inžinierius.“
3Papildyti 17 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹.
Būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir (ar) ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę šio straipsnio
nuostatas turintys teisę atitinkamai būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto ekspertizės vadovais, statinio projekto dalies ekspertizės vadovais, statinio ekspertizės vadovais, statinio dalies ekspertizės vadovais, taip pat juridiniai asmenys, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, jeigu juose darbo ar kitų sutartinių santykių pagrindu dirba architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę būti statinio projekto ekspertizės vadovais, statinio projekto dalies ekspertizės vadovais, statinio ekspertizės vadovais, statinio dalies ekspertizės vadovais.“
ir 3 dalis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota įstaiga. 3.
Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, pageidaujantys būti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovais ir statinio
(dalies) ekspertizės rangovais, turi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus:
1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina Vyriausybės įgaliota įstaiga), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;
2) privalo turėti ne mažesnę kaip vienų metų veiklos patirtį ypatingųjų statinių projektavimo ar ypatingųjų statinių ekspertizės srityje.
Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (dalies) ekspertizės rangovas atitinka šį reikalavimą, jeigu jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos;
3) statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip du statinio projekto ekspertizės vadovai ir (ar) ne mažiau kaip vienas statinio ekspertizės vadovas, ne mažiau kaip vienas statinio projekto dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio projekto daliai (sklypo plano (sklypo sutvarkymo), architektūros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos dalies, kai atliekama pastatų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies, kai atliekama susisiekimo komunikacijų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos ir kitų dalių, atsižvelgiant į konkrečių statinių specifiką, kai atliekama kitų statinių projektų ekspertizė), ne mažiau kaip vienas statinio dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio daliai, kurios ekspertizė atliekama;
4) statinio projekto dalies ekspertizės ir statinio dalies ekspertizės darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip po vieną statinio projekto dalies ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovą prašomai atestuoti veiklai.
Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (dalies) ekspertizės rangovas atitinka šį reikalavimą, jeigu jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos;
3) statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip du statinio projekto ekspertizės vadovai ir (ar) ne mažiau kaip vienas statinio ekspertizės vadovas, ne mažiau kaip vienas statinio projekto dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio projekto daliai (sklypo plano (sklypo sutvarkymo), architektūros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos dalies, kai atliekama pastatų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies, kai atliekama susisiekimo komunikacijų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos ir kitų dalių, atsižvelgiant į konkrečių statinių specifiką, kai atliekama kitų statinių projektų ekspertizė), ne mažiau kaip vienas statinio dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio daliai, kurios ekspertizė atliekama;
4) statinio projekto dalies ekspertizės ir statinio dalies ekspertizės darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip po vieną statinio projekto dalies ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovą prašomai atestuoti veiklai. 5.
17 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pasirašyti statinio projekto ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto ekspertizės vadovo parašai, o kai statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra fizinis asmuo, – tik statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovo parašas), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projekto ekspertizės aktas, o kai statinio projekto ekspertizės akte pateikiama išvada, kad statinio projektą galima tvirtinti, – ir statinio projektas (jo dalys, kurių ekspertizė atlikta) atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;“. 6. Papildyti 17 straipsnio 5 dalį 3¹ punktu: „3¹) užregistruoti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;“. 7. Papildyti 17 straipsnio 5 dalį 10 punktu: „10) kai statinio projekto (jo dalies) ekspertizė atliekama pakartotinai, išnagrinėti pateiktas pastabas pirminės ekspertizės akte, užregistruotame Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, į jas atsižvelgti arba atmesti, nurodant argumentus.“ 8.
Pakeisti 17 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai, o kai statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas yra fizinis asmuo, – tik statinio (jo dalies) ekspertizės vadovo parašas), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;“. 9. Papildyti 17 straipsnio 6 dalį 3¹ punktu: „3¹) užregistruoti statinio (jo dalies) ekspertizės aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;“. 10. Pakeisti 17 straipsnio 6 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) kai statinio projekto ar statinio (jo dalies) ekspertizė atliekama pakartotinai, išnagrinėti pirminę ekspertizę atlikusio ekspertizės rangovo pateiktas pastabas pirminės ekspertizės akte, užregistruotame Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktas pastabas ir, į jas atsižvelgti arba atmesti, nurodant argumentus.“ 11.
Pakeisti 17 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) užsakyti dalines statinio projekto dalies ar statinio dalies ekspertizes atlikti subrangovams, sudarydamas su jais projekto (statinio) ekspertizės subrangos sutartis. Statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas (subrangovas) turi teisę sudaryti sutartį statinio projekto ar statinio ekspertizei atlikti statinių projektų ar statinių, nurodytų statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo kvalifikacijos atestate ar kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo.“
ir 12 dalis. 11. Branduolinės energetikos objekto statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio ekspertizės rangovams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo
Vyriausybės įgaliota įstaiga. 12.
statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statinių projektų ekspertizės rangovų ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota įstaiga. 13 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią
informaciją patikrina Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams
asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
3Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Būti branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovais
gali juridiniai asmenys, turintys teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu.
Branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
4Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovu gali juridiniai asmenys, turintys teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu. Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“ 5.
Pakeisti 18 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) bei statinio projektą, šio įstatymo nustatyta tvarka pranešė apie statybos pradžią ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė);“. 6. Pakeisti 18 straipsnio 7 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie
Aplinkos ministerijos statybos valstybinės priežiūros pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus) ir šių asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus.;“. 7. Papildyti 18 straipsnio 7 dalį 8 punktu:
„8) jeigu vykdant statybos darbus pasitelkiami kiti rangovai (subrangovai),
pranešti apie juos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.“
9¹ dalimi: „9¹. Kai statyba vykdoma rangos būdu, statytojas (užsakovas) privalo paskirti vieną už visų statinių statybą atsakingą rangovą, kuris turi atitikti šiame įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir vykdyti šiame straipsnyje nustatytas rangovo pareigas. Jeigu rangos sutartyje nenustatyta kitaip, rangovas (generalinis rangovas) savo prievolėms įvykdyti turi teisę pasitekti kitus rangovus (subrangovus).“
1Pakeisti 22 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Ypatingųjų statinių statybos rangovo,
statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, turi atitikti šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti arba pakeisti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą, už atestavimo ir teisės pripažinimo paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai aplinkos ministro jos nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija.“
5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ir (ar) teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą arba tvirtindamas pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirasti žala;“. 5. Pripažinti netekusiu galios 22 straipsnio 5 dalies 3 punktą:
3) jeigu statinio projekto ar statinio ekspertizė atlikta pažeidžiant ekspertizės atlikimo tvarkos reikalavimus (statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovo atveju);
straipsnį 5¹ dalimi: „5¹.
Atestavimą atliekanti organizacija, gavusi informaciją, kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka sustabdė kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą, šią informaciją per 3 darbo dienas paskelbia viešai ir per 20 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos priima sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo.“
7Pakeisti 22 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus vykdant kvalifikacijos atestate ir (ar) teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą arba tvirtinant pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šiurkščiais pažeidimais laikomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, atsirado ar galėjo atsirasti žala;“. 8. Pripažinti netekusiu galios 22 straipsnio 7 dalies 8 punktą:
8) kai išduotas statinio projekto ar statinio ekspertizės aktas prieštarauja esminiams statinio projekto sprendiniams arba esminiams statinių reikalavimams;
7 dalį 12 punktu: „12) kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas statant statinį atliko veiksmus, dėl kurių statyba tapo savavališka.“
11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus statinių projektuotojų, statybos rangovų, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų, statinio statybos techninių prižiūrėtojų, statinio statybos techninės priežiūros rangovų kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo klausimais, atlieka statinių projektuotojų, statybos rangovų, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų, statinio statybos techninių prižiūrėtojų, statinio statybos techninės priežiūros rangovų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
ir ją išdėstyti taip:
„1. Statinio projektas rengiamas Atsižvelgiant
į statinio kategoriją ir statybos darbų rūšį, rengiami statinio projektai:“. 2. Papildyti 24 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„13) nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projektas – šio įstatymo
turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją), taip pat atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtų statyti pastatų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.“
ir 2⁴ dalimis: „2².
Nekilnojamojo turto registre registruotiems statiniams (jų dalims), kurie, turint statybą leidžiantį dokumentą, pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d. ir neužbaigti ir kurių statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, leidžiama parengti statinių (jų dalių) rekonstravimo arba remonto projektus, aprašus ir pagal juos gauti statybą leidžiančius dokumentus. Statinių (jų dalių), kurie pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d., statybos pradžia nustatoma vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka. 2³. Kai projektiniuose pasiūlymuose numatyta atskirus statinius statyti etapais, galima rengti atskirų statinių techninius darbo projektus. 2⁴. Kai šio įstatymo nustatyta tvarka privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas rengiamas dviem etapais: pirma rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, vėliau – techninis darbo projektas. Kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, statinio projektą galima rengti vienu etapu, rengiant techninį darbo projektą. Statinio projekto ir jo etapų sudėtį nustato aplinkos ministras.“
4Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio
statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik aplinkos ministro nustatytais atvejais.
Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais arba, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, Vyriausybės nutarimais, kuriais patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialieji planai ir pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.“
5Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Specialiesiems reikalavimams gauti, išskyrus atvejus, kai jie gaunami atlikus visuomenės informavimą apie projektinius pasiūlymus pagal šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas, statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) administracijai prašymą ir:
1) aplinkos ministro nustatytą užpildytą formą su žemės sklypo ir projektuojamo statinio (statinių grupės) duomenimis;. 2) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengti), suderintus su šio įstatymo
šio įstatymo 37 straipsnyje, – šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų asmenų sutikimus.“
taip:
„6. Savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos
valstybės tarnautojas administracija, gavę gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 3 darbo dienas pateikia aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas:“. 7. Pakeisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Specialieji paveldosaugos reikalavimai ir specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai parengiami per 7 darbo dienas gavus savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo administracijos paraišką ir pateikiami savivaldybės merui ar jo įgaliotam asmeniui administracijos valstybės tarnautojui, atliekančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas (toliau – savivaldybės vyriausiasis architektas). Savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas, gavę gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 10 darbo dienų parengia specialiuosius architektūros reikalavimus.
Savivaldybės vyriausiasis architektas gali konsultuotis su visuomene dėl specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo, jei rengdamas šiuos reikalavimus nustato papildomos informacijos, kurią gali suteikti visuomenė, poreikį. Tokiu atveju specialiųjų architektūros reikalavimų projektas paskelbiamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir konsultuojamasi su visuomene aplinkos ministro nustatyta tvarka. Konsultuojantis su visuomene, specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.“
taip:
„8. Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos
tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja, derina, jeigu reikia, šiuos reikalavimus nustačiusioms institucijoms siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas. Jeigu dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų pakeitimo neiškyla poreikis kreiptis į juos išdavusias institucijas dėl jų pakeitimo, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos.
Jeigu savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas priima sprendimą teikti siūlymus dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ar specialiųjų architektūros reikalavimų pakeitimo, šie reikalavimai turi būti suderinti per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos. Jeigu per šį terminą savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui pavyksta suderinti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus specialieji paveldosaugos reikalavimai, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ar specialiuosius architektūros reikalavimus specialieji architektūros reikalavimai su juos išdavusiomis institucijomis suderinti, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo suderintų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu šių reikalavimų suderinti nepavyksta, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas perduoda ginčą dėl specialiųjų reikalavimų suderinamumo nagrinėti savivaldybės mero sudarytai komisijai.
Išnagrinėjus ginčą, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas išduoda specialiuosius reikalavimus per 3 darbo dienas nuo ginčą išsprendusios institucijos komisijos sprendimo priėmimo dienos.“
taip:
„9. Savivaldybės mero sudarytoje komisijoje, kurios
darbo pavyzdinius nuostatus tvirtina aplinkos ministras, turi dalyvauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus išduodančių institucijų atstovai. Savivaldybės mero sudaryta komisija per 10 darbo dienų balsų dauguma gali nuspręsti:
1) siūlyti savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui vyriausiajam architektui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais;
2) perduoti ginčą nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai (jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas ar atsiranda bent vieno komisijos nario asmeninis suinteresuotumas ginčo baigtimi ar kitoks pagrindas nusišalinti arba to motyvuotai prašo statytojas (užsakovas)).“
11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Per 10 darbo dienų išnagrinėjusi ginčą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, aplinkos ministro ir kultūros ministro sudaryta komisija gali nurodyti savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui vyriausiajam architektui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais. Kilus ginčui dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, specialiųjų reikalavimų išdavimo procedūros sustabdomos ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminas neskaičiuojamas, kol ginčas išsprendžiamas.“
dalimis:
„11¹. Specialieji architektūros reikalavimai,
taikomi statinio projektui, privalomi šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Kitais atvejais specialieji architektūros reikalavimai išduodami statytojo (užsakovo) iniciatyva. 11².
11². Kai specialieji reikalavimai (specialieji architektūros reikalavimai, specialieji paveldosaugos reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai) yra privalomi šio įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo nustatytais atvejais, savivaldybės administracija viešai paskelbia specialiuosius reikalavimus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, neskelbiant statytojo (užsakovo), jeigu jis yra fizinis asmuo, vardo ir pavardės, asmens kodo, ir informuoja apie šių reikalavimų paskelbimą toje gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje įsteigtos seniūnijos seniūną ir seniūnaitį (-ius). Visuomenė, sužinojusi apie numatomą statybą, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ teikti siūlymus statytojui (užsakovui) iki viešo susirinkimo dėl projektinių pasiūlymų svarstymo.“
ir jį išdėstyti taip
„2) šio įstatymo 27 straipsnio 9 ir 10 dalyse šiame įstatyme
nurodyti statinio projektą projektinius pasiūlymus tikrinantys subjektai, kai pagal šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodytą kompetenciją jie privalėjo tikrinti statinio projektą projektinius pasiūlymus. Šiuo atveju statinio projektą projektinius pasiūlymus tikrinantys subjektai atsako už statinio projekto projektinių pasiūlymų atitiktį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, kiek tai susiję su šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyta jų kompetencija.“
taip: „24. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai.
Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo dienos ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Jeigu statinio projektas buvo pradėtas rengti specialieji reikalavimai buvo gauti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, jis jie turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, statytojas (užsakovas) kreipiasi į savivaldybės merą (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) vyriausiąjį architektą dėl specialiųjų reikalavimų, atitinkančių Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, gavimo. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną.“
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Statinio projektas iki statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas)
gavimo ir (ar) pranešimo apie statybos pradžią pateikimo turi būti patvirtintas statytojo (užsakovo) (tik tuo atveju, kai pagal šio įstatymo 34 straipsnio nuostatas yra privaloma pateikti statinio projekto ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad statinio projektą galima tvirtinti).“
Šeštojo skirsnio pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
LEIDŽIANTYS DOKUMENTAI. PRANEŠIMAS APIE STATYBOS PRADŽIĄ. STATYBOS UŽBAIGIMAS“. 18 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
taip: „1.
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą – pastato atnaujinimui (modernizavimui);
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, ta
ip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį, neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį ypatingąjį ir neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpa
s) ar inžinerinį statinį), nesudėtingojo pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami;
7) leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys, pastatytas ne anksčiau kaip prieš 50 metų ir nepatenkantis į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą – pastato atnaujinimui (modernizavimui);
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įren
giamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį, neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį ypatingąjį ir neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), nesudėtingojo pastato paskirt
į į gyvenamosios paskirties, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami;
7) leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys, pastatytas ne anksčiau kaip prieš 50 metų ir nepatenkantis į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius. 1) leidimas statyti naują statinį:
a) naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;
b) naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;
c) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste;
d) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
2) leidimas rekonstruoti statinį:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui rekonstruoti;
b) nesudėtingajam gyvenamosios paskirties statiniui rekonstruoti;
c) nesudėtingajam II grupės stat
iniui rekonstruoti mieste;
d) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
g) rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) atliekant nesudėtingojo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) valstybei svarbaus kultūrinio objekto statiniui, patvirtintam Vyriausybės nutarimu;
e) branduolinės energetikos objekto statiniui;
f) atliekant nesudėtingojo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąj
į statinį;
6) leidimas pakeisti ypatingojo ar neypatingojo statinio arba jo dalies paskirtį; 6¹) leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus:
a) atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato statinio padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
b) šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
7) leidimas nugriauti statinį:
a) ypatingąjį statinį;
b) neypatingąjį statinį, pastatytą anksčiau kaip prieš 50 metų arba patenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.“ 2.
1) leidimas statyti naują statinį:
a) naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;
b) naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;
c) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste;
d) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
2) leidimas rekonstruoti statinį:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui rekonstruoti;
b) nesudėtingajam gyvenamosios paskirties statiniui rekonstruoti;
c) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti mieste;
d) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
g) rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui;
c) ypa
tingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) atliekant nesudėtingojo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) valstybei svarbaus kultūrinio objekto statiniui, patvirtintam Vyriausybės nutarimu;
e) branduolinės energetikos objekto statiniui;
f) atliekant nesudėtingojo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
6) leidimas pakeisti ypatingojo ar neypatingojo statinio arba jo dalies paskirtį; 6¹) leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus:
a) atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato statinio padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
b) šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
7) leidimas nugriauti statinį:
a) ypatingąjį statinį;
b) neypatingąjį statinį, pastatytą anksčiau kaip prieš 50 metų arba patenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.“
ir jį išdėstyti taip: „7) leidimas nugriauti yp
atingąjį statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys;“.
Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) leidimas nugriauti ypatingąjį statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys;“. 3. Papildyti 27 straipsnį 1¹ ir 1² dalimis:
„1¹. Nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma
pranešti apie statybos pradžią, pateikiant šio įstatymo 27² straipsnio 5 dalyje išvardytus dokumentus šiais atvejais:
1) daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus (kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas);
2) daugiabučiame name ar viešajame pastate įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo, aprūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas;
3) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;
4) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;
5) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;
6) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;
7) keičiant nesudėtingojo statinio ar jo dalies paskirtį į gyvenamąją;
8) griaunant neypatingąjį statinį, pastatytą ne anksčiau kaip prieš 50 metų arba nepatenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę. 1².
1². Šio įstatymo nustatyta tvarka nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento ir (ar) pranešti apie statybos pradžią, kai statyba vykdoma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose arba kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei ar jos padariniams pašalinti.“
4Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas direktorius arba administracijos direktorius paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams (toliau
žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas. Laikinųjų statinių naudojimo termino nustatymo sąlygas ir tvarką nustato aplinkos ministras.“
5Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos teritoriniuose
vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe (įskaitant atvejus, kai projektuojami statiniai (jų dalys) yra ir jūrinėje dalyje, ir sausumoje), taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimus tęsti sustabdytą statybą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.“
6Papildyti 27 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos sausumos
dalyje (nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio molo ir Kuršių nerijoje iki Rusijos Federacijos valstybės sienos) statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą privalo tikrinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas.“ 7.
Pakeisti 27 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas statinio projektas (statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas dokumentas – projektiniai pasiūlymai) ir jo elektroninė versija arba tik statinio projekto elektroninė versija, pasirašyta elektroniniu parašu privalančių jį pasirašyti asmenų, – aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis; jeigu statinio projektas sudarytas iš atskirų dalių, pateikiamos bendroji, architektūrinė (kai ši dalis privaloma), sklypo sutvarkymo (kai ši dalis privaloma), susisiekimo (kai ši dalis privaloma), kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir (ar) jų kompiuterinis įrašas;“. 8. Pakeisti 27 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) statinio projekto ekspertizės aktas (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo
vertinimo tarybos, sudaromos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, išvada arba regioninės architektūros tarybos rekomendacija ar išvada, kai tai taikoma pagal Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalis ar šio straipsnio 9¹ dalį;“. 9.
išdėstyti taip: „7) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą pastatą neįgaliesiems asmenims su negalia, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies
Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą
įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos atveju;“. 12. Pripažinti netekusiu galios 27 straipsnio 5 dalies 13 punktą.
13) sanitarinės apsaugos zonos ribų planas arba kitas brėžinys, kuriame pažymėtos sanitarinių apsaugos zonų ribos, kai sanitarinės apsaugos zonos ribas dėl statytojo vykdomos ar numatomos vykdyti ūkinės veiklos privaloma nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus;. 13. Pakeisti 27 straipsnio 5 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas visuomenės informavimo apie numatomą statinių projektavimą dokumentai;“. 14. Pakeisti 27 straipsnio
išdėstyti taip: „16) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kai toks mokėjimas numatytas Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse. kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, statytojo prašymas pritarti statinių valstybinėje žemėje statybai, jeigu šis pritarimas negautas iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo dienos;“. 15. Papildyti 27 straipsnio 5 dalį 17 punktu: „17) Vyriausybės įgaliotos institucijos išduota pažyma dėl pajamų iš žemės ūkio veiklos, kai prašoma statybą leidžiančio dokumento ūkininko sodybos statybai pagal Ūkininko ūkio įstatymo sąlygas.“
16Pakeisti 27 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, kai ji privaloma nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas nenagrinėjamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant prašymo nenagrinėjimo priežastis.“
17Pakeisti 27 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies dalyje 1, 2, 3 punktuose nurodytų statinio projektų (statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas dokumentas – projektiniai pasiūlymai) sprendinių atitiktį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyti subjektai:.
1) savivaldybės administracija;
2) saugomų teritorijų direkcijos;
3) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos;
4) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) Radiacinės saugos centras;
6) susisiekimo ministro įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos, valstybės įmonės, atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą;
8) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba;
kiti inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai.“
išdėstyti taip: „9¹.
Jeigu savivaldybės administracija tikrindama statinio projektą nustato, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai, nurodyti šio įstatymo
meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas gali prašyti regioninės architektūros tarybos, sudaromos Architektūros įstatyme nustatyta tvarka, Jeigu savivaldybės vyriausiasis architektas, prieš priimdamas sprendimą, pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams padaro išvadą, kad statinio architektūros sprendiniams įvertinti pagal Architektūros įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus ar kitus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio architektūros reikalavimus reikalingas papildomas ekspertinis vertinimas, savivaldybės vyriausiasis architektas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, sudaromą Architektūros įstatymo nustatyta tvarka, su prašymu įvertinti ir pateikti išvadą, ar statinio projektas projektiniai pasiūlymai atitinka architektūros kokybės kriterijus ir šio įstatymo
atveju regioninės architektūros tarybos išvados parengimas finansuojamas Architektūros įstatymo nustatyta tvarka.“
taip: „10. Šio įstatymo
nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Savivaldybių administracijos paveldosaugos padaliniai tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami savivaldybės tarybos saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose, saugomais paskelbtuose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus, valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, paminklus). Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami valstybės saugomais paskelbtuose objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose, valstybės saugomomis paskelbtose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), kultūriniuose rezervatuose ir draustiniuose, kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose, istoriniuose nacionaliniuose, istoriniuose regioniniuose parkuose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus).
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos perdavimo tinklų).“
12 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „12.
Statinio projektui Projektiniams pasiūlymams patikrinti, skaičiuojant nuo statinio projektą juos privalančių patikrinti subjektų paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos, skiriama:“. 21. Pakeisti 27 straipsnio 12¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „12¹. Šio straipsnio 9¹ dalyje nurodytu atveju, kai savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, šio straipsnio 12 dalyje nurodytas savivaldybės administracijai skirtas statinio projekto projektinių pasiūlymų tikrinimo terminas pratęsiamas 20 darbo dienų. Savivaldybės administracijai skirtas statinio projekto tikrinimo terminas pratęsiamas aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
taip: „13. Šio straipsnio
administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per
pasiūlymų patikrinimo terminui, registruojant ir šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, statybą leidžiančio dokumento išdavimas laikomas ir pritarimu statinių valstybinėje žemėje statybai.
Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) nuomininkui nesumokėjus į valstybės biudžetą atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto teiktų pakeisto pagal pastabas pakeistų statinio projekto projektinių pasiūlymų tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui projektiniams pasiūlymams, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto pakeistų projektinių pasiūlymų sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.“
išdėstyti taip: „15¹.
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus ir informaciją, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau – TPS „Vartai“) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinio projekto projektinių pasiūlymų duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), statinio projekto projektinių pasiūlymų patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį).
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus ir informaciją, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau – TPS „Vartai“) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinio projekto projektinių pasiūlymų duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), statinio projekto projektinių pasiūlymų patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį). Kai išduodamas leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų), per TPS „Vartai“ Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ turi būti paskelbti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 11, 13 punktuose nurodyti dokumentai.
Per TPS „Vartai“ Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – TIIIS) skelbiami suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdviniai duomenys, nurodyti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalies ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ informacinėse sistemose. Šioje dalyje nurodytų duomenų
(dokumentų) skelbimą ir jo užbaigimą užtikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informacinių sistemų tvarkytojai.“
išdėstyti taip: „15².
Šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytų duomenų (dokumentų) skelbimas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ ir TIIIS baigiamas po 1 metų nuo statinio statybos užbaigimo.“
taip: „16. Šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu:
1) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys) ar statinyje (jo dalyje, jeigu statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems ir kitiems statybos darbams atlikti.
Kai statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais, šis reikalavimas taikomas statinio daliai, kurioje nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti;
2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo
atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kai šis mokėjimas numatytas Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse;
3) kai nepateiktas žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registre, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos šios teritorijos turi būti nustatytos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje. 4) surašytas privalomasis nurodymas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8¹ straipsnio 6 dalies 2 punktą, – iki privalomojo nurodymo įvykdymo.“
taip:
„22. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) ir (ar) nepranešus apie statybos pradžią (kai tai privaloma), kai jis privalomas, draudžiama.“
taip: „26.
Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą projektinius pasiūlymus ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
taip: „33.
Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), iš naujo pranešti apie statybos pradžią, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:
1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;
2) iki 1 2 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);
3) iki 1 2 m keičiami (didinami ar mažinami) didinami arba neribotai mažinami pastato ar turinčio stogą inžinerinio statinio ar jo dalių išorės matmenys ir nedidinamas statinio aukštų skaičius, neįrengiami papildomi antstatai, mansardos, antresolės, rūsiai, pusrūsiai;
4) iki 1 m didinami ar neribotai mažinami neturinčio stogo inžinerinio statinio ar jo dalių išorės matmenys;
5) 4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija.;
5) kai neatliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas (esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką);
6) mažinamas pastatų ir (ar) patalpų nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis.“
30Papildyti 27 straipsnį 33¹ ir 33²dalimis:
„33¹.
Kai statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, jeigu po pranešimo apie statybos pradžią keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, išskyrus šio straipsnio 33 dalyje nurodytus pakeitimus, privaloma iš naujo pranešti apie statybos pradžią pateikiant šio įstatymo 27² straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją. 33². Pakeitus statinio projekto sprendinius (įskaitant atvejus, kai dėl sprendinių pakeitimo neprivaloma gauti naujo statybą leidžiančio dokumento ir (ar) iš naujo pranešti apie statybos pradžią), prieš vykdant ar tęsiant statybos darbus, statinio projekto pakeitimus būtina užregistruoti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.“
pakeitimas Pakeisti 27¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Aplinkos apsaugos agentūra tikrina statinių projektus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį.
Tikrinama:
1) ar Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar arba poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar yra arba galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šioje dalyje – sprendimas);
2) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar statinio projektas atitinka atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
3) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas,
priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jį kompensuoti.“
pakeitimas Pakeisti 27¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27¹ straipsnis. Statinių projektus Projektinius
pasiūlymus tikrinančių subjektų kompetencija
projektinius pasiūlymus.
Sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams priima savivaldybės vyriausiasis architektas.
Tikrinama:
1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;
3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
4) ar pateikta statinio projekto elektroninė versija pateikti projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys atitinka aplinkos ministro nustatytas statinio projekto projektinių pasiūlymų sudedamąsias dalis, ar statinio projektą projektinius pasiūlymus pasirašė visi jį pasirašyti privalėję asmenys;
5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti statinio projektą (jo dalis), ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovas (vadovai) turėjo teisę atlikti statinio projekto ekspertizę;
6) ar statinio projektuotojas ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudę apsidraudęs šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
7) ar atliktas šio įstatymo
ir jis atitinka teisės aktų reikalavimus;
8) ar statinio projektui pritarė visi aplinkos ministro nustatytais atvejais iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie
nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
9) 8) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype, ar į valstybės biudžetą sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis;
10) 9) ar statinio architektūra atitinka architektūros kokybės kriterijus ir statinio projektas projektiniai pasiūlymai atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti), ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius;
11) ar statinio projekto sprendiniai atitinka nustatytus energinio naudingumo reikalavimus;
12) 10) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atstumais nuo paviršinių vandens telkinių, jų apsaugos zonų (juostų), atitinka teisės aktų reikalavimus;
11) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tas, kurias pagal kompetenciją privalo patikrinti kiti šiame straipsnyje nurodyti subjektai;
13) 12) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją;
14) 13) ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal L
ietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą);
15) 14) ar vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyta optimizuoti inžinerinių sistemų suderinamumo sprendinius;
16) 15) ar nustatytos ir statinio statybos projektiniuose dokumentuose projektiniuose pasiūlymuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
17) 16) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyti susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos atitinka aplinkos ministro nustatytus statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus;
18) 17) ar statinio projekto, kuriame projektinių pasiūlymų, kuriuose numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
19) ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu, ypatingųjų statinių projektų atveju – ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto, kad ši ataskaita įvertinta ir priimta, kopija;
18) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose planuojamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas (padalijimas, atidalijimas, sujungimas, perdalijimas (amalgamacija)), sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
20) 19) kaip savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektai projektiniai pasiūlymai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir
tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; kaip statinių projektais projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti).;
20) ar projektuojamų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vietos (trasos) iki sklypo ribų (jeigu sklypas nesuformuotas, – iki projektuojamo statinio) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir (ar) prisijungimo sąlygų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.
Tikrinama:
1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;
3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
4) ar pateikta statinio projekto elektroninė versija pateikti projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys atitinka aplinkos ministro nustatytas statinio projekto projektinių pasiūlymų sudedamąsias dalis, ar statinio projektą projektinius pasiūlymus pasirašė visi jį pasirašyti privalėję asmenys;
5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti statinio projektą (jo dalis), ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovas (vadovai) turėjo teisę atlikti statinio projekto ekspertizę;
6) ar statinio projektuotojas ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudę apsidraudęs šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
7) ar atliktas šio įstatymo
ir jis atitinka teisės aktų reikalavimus;
8) ar statinio projektui pritarė visi aplinkos ministro nustatytais atvejais iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda
savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
9) 8) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype, ar į valstybės biudžetą sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis;
10) 9) ar statinio architektūra atitinka architektūros kokybės kriterijus ir statinio projektas projektiniai pasiūlymai atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti), ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius;
11) ar statinio projekto sprendiniai atitinka nustatytus energinio naudingumo reikalavimus;
12) 10) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atstumais nuo paviršinių vandens telkinių, jų apsaugos zonų (juostų), atitinka teisės aktų reikalavimus;
11) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tas, kurias pagal kompetenciją privalo patikrinti kiti šiame straipsnyje nurodyti subjektai;
13) 12) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją;
14) 13) ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą);
15) 14) ar vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu st
atinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyta optimizuoti inžinerinių sistemų suderinamumo sprendinius;
16) 15) ar nustatytos ir statinio statybos projektiniuose dokumentuose projektiniuose pasiūlymuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
17) 16) ar statinio projekto projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyti susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos atitinka aplinkos ministro nustatytus statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus;
18) 17) ar statinio projekto, kuriame projektinių pasiūlymų, kuriuose numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
19) ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu, ypatingųjų statinių projektų atveju – ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto, kad ši ataskaita įvertinta ir priimta, kopija;
18) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose planuojamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas (padalijimas, atidalijimas, sujungimas, perdalijimas (amalgamacija)), sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
20) 19) kaip savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektai projektiniai pasiūlymai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; kaip st
atinių projektais projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti).;
20) ar projektuojamų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vietos (trasos) iki sklypo ribų (jeigu sklypas nesuformuotas, – iki projektuojamo statinio) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir (ar) prisijungimo sąlygų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. 2.
direkcijos Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektus projektinius pasiūlymus. Tikrinama statinio projektų projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems:
1) a) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui);
2) b) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų);
3) c) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose.;
2) statomų naujų statinių, suprojektuotų ne miestuose esančiose saugomose teritorijose, Kuršių nerijojoje esančiuose kultūriniuose draustiniuose, projektinius pasiūlymus.
Tikrinama statinio projektų projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems:
a) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui);
b) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų);
c) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose;
3) atliekų tvarkymo objektų, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos ar planuojama jas naudoti, projektinius pasiūlymus;
4) projektinius pasiūlymus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį.
Tikrinama:
a) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje
b) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
c) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jam kompensuoti.
Tikrinama:
a) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje
b) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
c) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jam kompensuoti. 3.
departamentas prie Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektai projektiniai pasiūlymai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 20 19 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); kaip statinių projektais projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. 4.
sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tikrina statybos ir rekonstravimo projektų, pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektų, ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, kultūros paveldo statinių kapitalinio remonto projektų, pastatų (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektų, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, atitiktį teisės aktuose nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ar teisės aktų nustatyta tvarka atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, ar dėl statytojo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinės apsaugos zona:
1) pastatų;
2) inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, išskyrus vandens uostų inžinerinius statinius (molus, užtveriamąsias dambas ir šalivages);
3) kitų transporto inžinerinių statinių (pėsčiųjų tiltų, pralaidų, lynų kelių, atraminių sienelių, praginų, gyvūnijos atitvarų, išeminių pervadų, platformų, pridengtų ir požeminių perėjų);
4) inžinerinių tinklų: naftos tinklų (naftos perdirbimo įrenginių, naftos ir naftos produktų terminalų ir saugyklų), dujų tinklų (suskystintų gamtinių dujų įrenginių ir (arba) gamtinių dujų saugyklų), 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklų;
5) kitų statinių: hidrotechnikos statinių (išskyrus užtvankas, dambas, vandens pralaidas, kanalus, krantosaugos statinius, tvenkinius, jūros naftos ir dujų gavybos statinius, akvedukus, bunas), sporto paskirties inžinerinių statinių, kitos paskirties statinių (išskyrus stebėjimo bokštus, tvoras, rampas, pavėsines (pagal konstrukciją priskiriamas inžineriniams statiniams), stogines, atramines sieneles, voljerus). 5.
centras tikrina statinių projektus, kai statiniuose numatyta gaminti, naudoti (ir pakartotinai naudoti), saugoti (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių, kurių sudėtyje nėra radioaktyviųjų medžiagų, saugojimą), perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir (ar) tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų ir (ar) pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, jas saugoti) radioaktyviąsias atliekas. Tikrinama, ar atlikta statinio projekto radiacinės saugos (specialioji) ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos (planuojant vykdyti veiklą su I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviaisiais šaltiniais) ekspertizė ir pateikti tai patvirtinantys statinio projekto radiacinės saugos (specialiosios) ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos ekspertizės aktas ir statinio projekto dalis, susijusi su radiacine ir radioaktyviųjų šaltinių fizine sauga. 4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) ypatingųjų ir neypatingųjų statinių projektinių pasiūlymų, rengiant šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 13 punktuose nurodytus statinių projektus, atitiktį teisės aktuose nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ar projektuojamų statinių paskirtis atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio nuostatas, ar teisės aktuose nustatyta tvarka atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, ar dėl statytojo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinės apsaugos zona.
Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras;
2) statinių projektinius pasiūlymus, kai statiniuose numatyta gaminti, naudoti (ir pakartotinai naudoti), saugoti (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius, kurių sudėtyje nėra radioaktyviųjų medžiagų), perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir (ar) tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų ir (ar) pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, jas saugoti) radioaktyviąsias atliekas. 6. Susisiekimo ministro įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos, valstybės įmonės atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą, tikrina statinio projektus, kuriuose suprojektuota geležinkelių, valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra. Tikrinama atitinkamai pagal geležinkelių transporto saugai svarbius kriterijus ir saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus susisiekimo ministro įgaliotų valstybės institucijų ar įstaigų, valstybės įmonių nustatyta tvarka. 5.
ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar valstybės valdoma įmonė tikrina:
1) projektinius pasiūlymus, kuriuose suprojektuota geležinkelių, valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra, statinys geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelių želdinių apsaugos zonoje ar susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar valstybės valdomos įmonės, atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą valdomame žemės sklype bei šioje zonoje ar šiame žemes sklype planuojami bet kokios rūšies statinio statybos darbai. Tikrinama pagal geležinkelių transporto saugai svarbius kriterijus ir saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus;
2) projektinius pasiūlymus, kai jiems parengti išduotos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos arba kai projektiniuose pasiūlymuose suprojektuoti statiniai, inžineriniai tinklai ar kitos susisiekimo komunikacijos patenka į šio kelio statinį, kelio juostą ar kelio apsaugos zoną;
3) pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 13 straipsnį jos kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus;
4) Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančių statinių projektinius pasiūlymus pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas. 7. Aplinkos apsaugos agentūra tikrina statinių projektus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį.
Tikrinama:
1) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje
2) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar statinio projektas atitinka atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės, arba
3) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar statinio projektas atitinka sprendime nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės. 86.
daugiabučių namų kapitalinio remonto projektus ir paprastojo remonto aprašus (funkcinius ir technologinius projektų sprendinius, su jais susijusius techninius rodiklius ir energetikos įrenginių technines charakteristikas), kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos perdavimo tinklų) ir šių naujai statomų naujų ar rekonstruojamų energetikos objektų (statinių) projektus projektinius pasiūlymus (projektų projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktį energetikos objektų (išskyrus pastatus), įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimams):. 1) elektrinių (didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios) ir katilinių;
2) 110 kV ir aukštesnės įtampos perdavimo tinklų ir jų priklausinių;
3) gamtinių dujų sistemų;
4) gamtinių dujų saugyklų;
5) suskystintų gamtinių dujų importo, eksporto terminalų ir saugyklų;
6) magistralinių naftotiekių, produktotiekių;
7) naftos perdirbimo įrenginių;
8) naftos, naftos produktų terminalų ir saugyklų;
9) šilumos perdavimo tinklų ir jų priklausinių (didesnio kaip 100 mm sąlyginio skersmens). Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras. 97. Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinio projekto sprendinius, kuriais įgyvendinami prisijungimo sąlygose nustatyti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ar inžinerinių tinklų reikalavimai. Susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinių projektus projektinius pasiūlymus, kai jie rengiami kelių juostose ar kelių apsaugos zonose. 10.
institucijos ar įstaigos, valstybės įmonės tikrina statinio projektus kai statinio projektui parengti išduotos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos arba kai statinio projekte suprojektuoti statiniai, inžineriniai tinklai ar kitos susisiekimo komunikacijos patenka į šio kelio statinį, kelio juostą ar kelio apsaugos zoną. 8. Lietuvos kariuomenės vadas tikrina pagal Aviacijos įstatymo 13 straipsnį jo kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus. 9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina pagal Aviacijos įstatymo 13 straipsnį jos kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus. 10. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) projektinius pasiūlymus objektų, kuriuose planuojama įrengti šilumos gamybos ir (arba) šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinius) įrenginius, tiekiančius šilumą į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir naudojančius atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius;
2) projektinius pasiūlymus statinių, kuriuose suprojektuotas naujas centrinio šilumos ar vėsumos perdavimo tinklas ir (ar) statinyje įrengiami nauji ir (ar) atnaujinami šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos ar pramoniniai įrenginiai (kai šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginių atnaujinimo išlaidos viršija 50 procentų investicijų, reikalingų naujam tos pačios galios šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginiui statinyje įrengti), kurių bendra vardinė šiluminė galia ar pramoninės gamybos technologinio proceso metu nepanaudota šiluminė galia yra didesnė kaip 20 MW. 11.
krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, ar įstaiga tikrina krašto apsaugos objektų apsaugos zonose projektuojamų statinių statybos, rekonstravimo ar statinių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 134 straipsnio nuostatas. 12. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į Vadovybės apsaugos tarnybos saugomų objektų apsaugos zonas ir (ar) šiose zonose keičiama statinių (patalpų) paskirtis, neatsižvelgiant į atliekamų statybos darbų rūšį. 13. Magistralinio dujotiekio savininkas arba jo įgaliojimą turintis magistralinio dujotiekio valdytojas ar naudotojas tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 27² straipsniu:
„27² straipsnis. Pranešimas apie statybos
pradžią
prie Aplinkos ministerijos pranešti apie statybos pradžią, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privalomas statybą leidžiantis dokumentas, arba šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais. 2. Statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus, kai pranešant apie statybos pradžią jo pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai aplinkos ministro nustatyta tvarka užregistruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. 3.
statybą leidžiantį dokumentą projektinius pasiūlymus patikrino Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 3 dalį arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 4 dalies 2 punktą, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą, statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pranešimo apie statybos pradžią (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų privalomų dokumentų) užregistravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytais atvejais apie statytojo (užsakovo) užregistruotą pranešimą apie statybos pradžią ir pateiktus privalomus dokumentus Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė informuojamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė turi teisę patikrinti techninį darbo projektą ir, nustačiusios, kad techninio darbo projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų ar kitų statinio projektui keliamų reikalavimų, privalo apie tai informuoti statytoją (užsakovą) ir kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.
Tokiu atveju statytojas (užsakovas) negali pradėti arba tęsti pradėtų statybos darbų ir privalo vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka priimtus sprendimus. 4. Kai šio straipsnio
darbus galima vykdyti tik pagal statinio projekto, užregistruoto Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, sprendinius. 5. Pranešimą apie statybos pradžią sudaro šie dokumentai:
1) statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį). Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, turi būti pateikti šio įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 14 punktuose nurodyti dokumentai;
2) projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduotas statybą leidžiantis dokumentas, – aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, projektiniai pasiūlymai neteikiami;
3) techninis darbo projektas, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, – aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis;
4) techninio darbo projekto ekspertizės aktas ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį);
5) susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos);
6) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo projektuotojas perdavė statinio projektą statytojui (užsakovui);
7) informacija apie pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ar sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis;
8) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje;
9) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos atveju;
10) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią sumokėjimą, jeigu dėl tokios įmokos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka buvo pateiktas privalomasis nurodymas;
11) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);
12) informacija apie statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrųjį (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu).
Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, projektiniai pasiūlymai neteikiami;
3) techninis darbo projektas, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, – aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis;
4) techninio darbo projekto ekspertizės aktas ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį);
5) susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos);
6) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo projektuotojas perdavė statinio projektą statytojui (užsakovui);
7) informacija apie pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ar sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis;
8) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje;
9) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos atveju;
10) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią sumokėjimą, jeigu dėl tokios įmokos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka buvo pateiktas privalomasis nurodymas;
11) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);
12) informacija apie statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrųjį (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu). 6.
statybos darbus, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per TPS „Vartai“ paskelbus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ techninio darbo projekto (kai rengiama dviem etapais) arba statinio projekto (kai rengiama vienu etapu) sklypo sutvarkymo ir architektūrinę dalis, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) informacinėms sistemoms. Šioje dalyje minėtų duomenų ir (ar) dokumentų paskelbimą ir jo užbaigimą užtikrina informacinių sistemų tvarkytojai.“
išdėstyti taip: „1) atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą (kai jis privalomas).
Statybos užbaigimo aktas surašomas tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą, taip pat atnaujintą žemės sklypo, kuriame pastatytas ar rekonstruotas statinys, kadastro duomenų bylą, suderintą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka;“. 2. Pakeisti 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovui arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą, taip pat atnaujintą žemės sklypo, kuriame pastatytas ar rekonstruotas statinys, kadastro duomenų bylą, suderintą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka;“. 3. Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Statybos užbaigimo aktas Teritorijų planavimo
ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka surašomas šiais atvejais:
1) užbaigus ypatingųjų statinių, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
2) užbaigus statinių, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;.
3) užbaigus daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymą (visame pastate ar jo dalyje pakeitus šildymo būdą, prisijungus prie centralizuotų šilumos perdavimo tinklų ar atsijungus nuo jų), taip pat kai šie darbai atliekami kartu su kitais kapitalinio ar paprastojo remonto darbais.“
4Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma,
statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ registruojama užbaigus kitus, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje,
statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies
ir aplinkos ministro nustatytus atvejus., arba kai pagal šio įstatymo
pradžią.“
5Papildyti 28 straipsnio 7 dalį 7 punktu:
„7) šio įstatymo nustatyta tvarka statytojas (užsakovas) nepranešė apie statybos pradžią arba pranešdamas nepateikė visų privalomų dokumentų.“ 6.
Papildyti 28 straipsnio 8 dalį 7 punktu: „7) šio įstatymo nustatyta tvarka statytojas (užsakovas) nepranešė apie statybos pradžią arba pranešdamas nepateikė visų privalomų dokumentų.“
1Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ypatingojo statinio, statinio, vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nurodyto Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams, sąraše, ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojami Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis, ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, kai atliekant remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo, apsirūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.
Statinio projekto ekspertizė neprivaloma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose projektuojant nesudėtingąjį statinį, kurio projektavimas ir statyba finansuojami Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis.“
2Papildyti 34 straipsnį 8 ir 9 dalimis:
„8. Statinio projekto (jo dalies) ir statinio (jo dalies) ekspertizės aktai registruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 9. Užregistravus statinio projekto (jo dalies) ir statinio (jo dalies) ekspertizės aktus, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ paskelbiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyti duomenys
ir (ar) dokumentai. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinei sistemai „Infostatyba“.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą
ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus
(jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. 2.
projekto dokumentai įslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka arba projektuojami statiniai ar statinių dalys krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, informuoti visuomenę apie numatomą šių statinių ir statinių dalių projektavimą, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant tokių statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus neprivaloma.“
1Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos pradžios pranešimo apie statybos pradžią turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą.“
2¹ ir 2² dalimis: „2¹.
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu ir tais atvejais, kai su fiziniais asmenimis sudaromi pirkimo–pardavimo sandoriai dėl žemės sklypo, kuriame statomas statinys, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams. 2². Tais atvejais, kai su fiziniais asmenimis sudaromi pirkimo–pardavimo sandoriai dėl žemės sklypo, kuriame numatomam statiniui statyti gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau šio statinio statybos darbai dar nepradėti, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams, pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo nurodyti (deklaruoti), kad šio statinio statybos darbai dar nepradėti.“
1Papildyti 47 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) naudojant statinį laikytis architektūros kokybės vertinimo metodikos
taikymo gairių (toliau – architektūros kokybės gairės), kurias savivaldybės taryba tvirtina Architektūros įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) galima naudoti ir (ar) su fiziniais asmenimis sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, tik galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“
3Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti ir (ar) sudaryti sandorius dėl naujose dalyse esančių gyvenamųjų patalpų perleidimo kitiems naudotojams ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, galima tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos rekonstruojant gyvenamuosius namus pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“
1Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai
tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus., taip pat ar naudojant statinius laikomasi architektūros kokybės gairių.“ 2.
Papildyti 49 straipsnio 3 dalį 8 ir 9 punktais: „8) pareikalauti, kad naudojant statinį būtų laikomasi architektūros kokybės gairių;
9) pareikalauti nenaudoti statinio (jo dalies) ir nevykdyti jokios ūkinės ar kitokios veiklos, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas (-a) ar statomas (-a) savavališkai.“
3Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą,
pareigūnai turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio techninės priežiūros dokumentus, nurodytus šio įstatymo 50 straipsnyje, su statinio paskirtimi susijusius ūkinės veiklos dokumentus, kitus su statinio naudojimu susijusius dokumentus ir leistų atlikti jiems pavestas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.“
4Papildyti 49 straipsnį 8 ir 9 dalimis:
„8. Jeigu statinyje numatoma vykdyti ūkinė veikla neatitinka statinio naudojimo paskirties, išduoti leidimą, nurodytą Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, atitinkamai ūkinei veiklai vykdyti draudžiama, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus. 9. Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas (-a) ar statomas (-a) savavališkai, naudotis tokiu statiniu (jo dalimi) draudžiama, įskaitant bet kokią ūkinę ar kitokią veiklą tokiame statinyje (jo dalyje).“
išdėstyti taip:
„3) parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų
dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas).
Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu,; daugiabučio pastato buto energinio naudingumo sertifikatas – tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę;“. 2. Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.
Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacine sistema, kurios valdytoja yra Aplinkos ministerija, o tvarkytoja – pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai aplinkos ministro jos nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija, už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas teikiamas registruoti, taip pat įmoką už išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad ji Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas. Teikiamų paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už paslaugą nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos teikimo sąnaudomis. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
3Pakeisti 51 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
taip:
„10. Kvalifikacijos atestatai išduodami neribotam
laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų, išlaikyti egzaminus pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas programas ir pateikti atestavimą atliekančiai organizacijai kvalifikacijos kėlimą įrodančius dokumentus.“
taip: „17. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus pastatų energinio naudingumo sertifikavimo, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinių reikalavimų, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo klausimais, atlieka šių ekspertų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
pakeitimas Pakeisti 52¹ straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) aplinkos prieinamumas, įskaitant aplinkos atitiktį specialiesiems neįgaliųjų poreikiams asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams;“. 30 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Šio įstatymo 24, 27, 27², 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytas procedūras nurodytos procedūros atliekamos viešojo administravimo subjektai, taip pat, prisijungimo sąlygas išduodantys sąlygos išduodamos subjektai atlieka naudodamiesi per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema informacinę sistemą „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina tvirtinamuose aplinkos ministras ministro, nustatyta tvarka arba kita aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Su šio įstatymo 24, 27, 27², 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytomis procedūromis susiję rašytinių dokumentų duomenys turi atitikti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotus šių dokumentų duomenis.“
3Papildyti 53 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Informacinėse sistemose esančių duomenų pakartotinai kelti į šias sistemas neprivaloma, jeigu informacinės sistemos tvarkytojas užtikrina informacinėse sistemose esančių duomenų sąsajas. Informacinėse sistemose esančių duomenų sąsajų kūrimo sąnaudos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą statinio ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio (jo dalies) ekspertizės rangovams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą
statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų
2Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje,
kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo šešiolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo dvidešimt keturiasdešimt tūkstančių iki šešiasdešimt vieno šimto dvidešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt penkių penkiasdešimt tūkstančių iki aštuoniasdešimt vieno šimto šešiasdešimt tūkstančių eurų. 3. Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo keturių devynių tūkstančių penkių šimtų iki septyniolikos trisdešimt keturių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių dvylikos tūkstančių iki dešimt keturiasdešimt penkių tūkstančių eurų. 4.
4Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje,
kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo septynių keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių penkiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dešimt dvidešimt tūkstančių iki trisdešimt penkių septyniasdešimt tūkstančių eurų. 5. Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo septynių šimtų vieno tūkstančio keturių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio dviejų tūkstančių iki vieno tūkstančio penkių šimtų trijų tūkstančių eurų. 6.
6Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje,
kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo vieno tūkstančio dviejų tūkstančių iki dviejų keturių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų trijų tūkstančių iki trijų šešių tūkstančių eurų. 7. Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo septynių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trylikos dvidešimt šešių tūkstančių iki dvidešimt penkių penkiasdešimt tūkstančių eurų. 8. Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dvidešimt keturiasdešimt tūkstančių iki trisdešimt penkių septyniasdešimt tūkstančių eurų. 9. Už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių keturių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų septynių tūkstančių penkių šimtų iki dešimt dvidešimt tūkstančių eurų. 10.
skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių keturiolikos tūkstančių iki septyniolikos trisdešimt keturių tūkstančių eurų. 11. Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų septynių šimtų penkiasdešimt iki septynių vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. 12. Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių vieno tūkstančio keturių šimtų iki vieno tūkstančio šešių trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 13. Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių dešimt tūkstančių iki dešimties dvidešimt tūkstančių eurų. 14. Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo penkių tūkstančių iki vienuolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių aštuoniolikos tūkstančių iki šešiolikos trisdešimt keturių tūkstančių eurų. 15. Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio septynių trijų tūkstančių keturių šimtų iki dviejų penkių tūkstančių septynių keturių šimtų eurų. 16. Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų penkių tūkstančių aštuonių šešių šimtų iki šešių dvylikos tūkstančių eurų. 17. Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų septynių šimtų penkiasdešimt iki šešių vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 18. Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių vieno tūkstančio keturių šimtų iki vieno tūkstančio septynių trijų tūkstančių keturių šimtų eurų. 19. Už ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų. 20.
skiriama bauda statytojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių vieno tūkstančio aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio devynių trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. 21. Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šešių šimtų iki šešių vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 22. Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių šimtų vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio dviejų tūkstančių eurų. 23. Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno šimto dviejų šimtų iki vieno šimto penkiasdešimt trijų šimtų eurų. 24. Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt trijų šimtų iki dviejų penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 25. Už ypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių aštuoniolikos tūkstančių iki trylikos dvidešimt septynių tūkstančių penkių šimtų eurų. 26. Už ypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo devynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiolikos trisdešimt tūkstančių iki devyniolikos trisdešimt aštuonių tūkstančių eurų. 27. Už neypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų penkių tūkstančių penkių šimtų iki keturių aštuonių tūkstančių keturių aštuonių šimtų eurų. 28. Už neypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų septynių tūkstančių aštuonių šešių šimtų iki šešių dvylikos tūkstančių eurų. 29. Už nesudėtingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šešių šimtų iki šešių vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 30.
skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pranešimo apie statybos pradžią nepateikimą, informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą ar už statybos darbų atlikimą, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus
skiriama bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkiolikos tūkstančių eurų. 2. Už pranešimo apie statybos pradžią, atitinkančio šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, nepateikimą juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo šešių šimtų iki dešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dvidešimt tūkstančių eurų. 3. Už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šešių šimtų iki septynių keturiolikos tūkstančių eurų.
Už tokius pat veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje šioje dalyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių keturiolikos tūkstančių iki penkiolikos trisdešimt tūkstančių eurų.“
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį Už statinio (jo patalpų) naudojimą nustačius šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytus pažeidimus ir (ar) pažeidžiant šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių trijų tūkstančių iki septynių penkiolikos tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo dviejų penkių tūkstančių aštuonių penkių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių aštuoniolikos tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.“
Papildyti Įstatymą 68 straipsniu:
„68 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio
ex post vertinimas
atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2.
post vertinimą, turi būti įvertinama, ar išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinių pasiūlymų pagrindu statinių projektavimo procesas laiko atžvilgiu sutrumpėja, kiek vidutiniškai sumažėja administracinė našta, kokią įtaką statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektinių pasiūlymų pagrindu procesas turi statybos valstybinės priežiūros vykdymui, įvertinami kiti tokio teisinio reguliavimo poveikio aspektai, parodantys projektuojamų, statomų statinių atitikties nustatytiems reikalavimams, statybos dalyvių teisių ir pareigų užtikrinimo ir įgyvendinimo pokyčiams. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 10 metų nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2035 m. lapkričio 1 d.“
taip:
MOKĖJIMO PRINCIPAI“. 2. Pakeisti Įstatymo 1 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Šiame priede nustatyti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą
ir įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią mokėjimo principai. Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (toliau – įmoka) moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šiame įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju.
Įmoką už nepranešimą apie statybos pradžią moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, kai Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, nustatęs, kad statyba vykdoma nepranešus apie statybos pradžią arba nepateikus visų privalomų dokumentų ar informacijos (kai pranešti apie statybos pradžią privaloma), pateikia privalomąjį nurodymą sumokėti įmoką. Įmoka už nepranešimą apie statybos pradžią lygi pusei šiame priede nustatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą.“
1 priedo 2 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą (toliau – įmoka) dydis kinta atsižvelgiant į savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant
panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertę. Įmoka negali viršyti 300 000 eurų ir 70 procentų savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės (V). Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = x+y+V2/200 000 Eur, čia:“. 4. Pakeisti Įstatymo 1 priedo 3 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai savavališkos statybos darbai, dėl kurių nebuvo surašytas
nesurašytas savavališkos statybos aktas, įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešus apie statybos pradžią ir šią aplinkybę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustato, mokėtinos įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = x+y+V2/200 000 Eur * a /b, čia:“. 5.
3 dalies 5 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„5) a – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybą
leidžiančio dokumento išdavimo pranešimo apie statybos pradžią;“. 6. Pakeisti Įstatymo 1 priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio (jo dalies) ar statinio projekto
(jo dalies) ekspertizę pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos akto surašymo metu arba, kai savavališkos statybos aktas nėra surašytas nesurašytas, – pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas, fakto kurios buvo nustatant faktą, kad savavališki statybos darbai buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešant apie statybos pradžią, nustatymo metu. Kai savavališkos statybos aktas nėra surašytas nesurašytas, sąnaudų vertės apskaičiavimas atliekamas įvertinant įvertinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumento, kuriame konstatuojamas įmokos už savavališkos statybos įteisinimą nesumokėjimo faktas nesumokėjimas, surašymo metu esančią statinio būklę.“
taip:
„7. Įmoka sumokama prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą (kai
jis privalomas) arba prieš pranešant apie statybos pradžią (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas).“
taip:
„12. Asmenims, prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar pranešime
apie statybos pradžią nurodžiusiems, kad jie atliko savavališkos statybos darbus, dėl kurių prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar pranešimo apie statybos pradžią pateikimo metu nėra surašytas savavališkos statybos aktas, šiame priede nustatyta tvarka apskaičiuota įmoka mažinama 50 procentų.“
ir taikymas
dalyse nurodytus straipsnius, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.
įstatymo 2 straipsnio 6, 18, 19 dalys, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalys, 9 straipsnio 1, 7, 9 dalys, 10 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys, 14 straipsnio 10 dalis, 18 straipsnio 9 dalis, 19 straipsnis, 28 straipsnio 3, 5 dalys, 29 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2027 m. sausio 2 d. 4. Šio įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 2 d. 5. Šio įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 m. sausio 1 d. Kai prašymas, pagal kurį statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 m. sausio 1 d., yra priimtas iki 2024 m. sausio 1 d., tokiu atveju galioja iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos. Asmuo, siekiantis pasinaudoti šia nuostata, turi įrodyti, kad prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra priimtas iki 2024 m. sausio 1 d. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir aplinkos ministras iki
įstatymo įsigaliojimo pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus. Kitos to paties objekto statybos procedūros atliekamos pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus. 8.
įstatymo įsigaliojimo į teismo ekspertų sąrašą įrašyti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai (išskyrus statinio projekto ekspertizės, statinio projekto dalies ekspertizės, statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovų pareigas galinčius eiti asmenis) per 5 metus nuo šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalies įsigaliojimo turi įgyti teisę eiti statinių projekto ekspertizės vadovo, projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Neįvykdę šio reikalavimo, šie asmenys išbraukiami iš teismo ekspertų sąrašo. 9. Įsigaliojus šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keičiamai sąvokai „savavališka statyba“, jos apibrėžtis taikoma visai statybai, taip pat ir pradėtai iki šios sąvokos apibrėžties įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55 STRAIPSNIŲ, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, 1 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11², 27², 68 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO, STATYBOS IR ŽEMĖS NAUDOJIMO VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. XII-459 7, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 10¹ STRAIPSNIU IR 8 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PAJŪRIO JUOSTOS ĮSTATYMO NR. IX-1016 7 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO NR. XIII-425 7, 11, 13, 15, 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŲ RŪMŲ ĮSTATYMO NR. X-914 3, 6, 7, 8 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ĮSTATYMO NR. X-1404 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XIII-2895 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 7, 20 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 13¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 3 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 75 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO NR. VIII-1764 7, 9 ir 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr.
I-12401, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11², 27², 68 straipsniais įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 7, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 31 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 10¹ straipsniu ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4), Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 7, 8, ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 5), Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 6), Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 7), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 7, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 8), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 13¹ straipsnio pakeitimo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 9), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr.
10), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII – 1881 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 11), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 12) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 13) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslai:
Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama architektūros kokybės, statybos procesų skaidrumo, mažinama administracinė našta (bendras administracinės naštos sumažėjimas – 603 747,2 Eur), palengvinamas ir trumpinamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesas, įtvirtinama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas pagal projektinius pasiūlymus, kurių sudėtį nustato aplinkos ministras. Šiuo pakeitimu atsisakoma savivaldybės pritarimo projektiniams pasiūlymams etapo, taip sumažinant administracinę naštą ir išvengiant savivaldybei pateiktų statinių projektų pakartotinių tikrinimų. Minėtais pakeitimais didinamas pasitikėjimas statybos dalyviais (statinio projekto, statinio ekspertizės rangovais, statytoju (užsakovu), statinio projektuotoju), suteikiant jiems daugiau atsakomybės rengiant, atliekant ekspertizę ar pateikiant statinio projektą. Pakeitimu siūloma suteikti teisę atestavimą atliekančiai organizacijai atlikti kvalifikacijos tobulinimo kursų programų derinimą.
Siekiant efektyviau naudoti lėšas, skiriamas viešojo sektoriaus statinių statybos planavimui, projektavimui, statybai, eksploatavimui, taikant statinio informacinio modeliavimo metodus, skatinant nacionalinio statybos sektoriaus technologinę pažangą ir konkurencingumą, nustatomas statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų reglamentavimas, kai taikomas statinio informacinis modeliavimas ir nacionalinis statybos informacijos klasifikatorius (toliau – NSIK). Įstatymo projektas Nr. 1 papildytas nauju straipsniu dėl ex post vertinimo atlikimo, planuojama, kad vertinimas turi būti atliktas iki 2035 m. lapkričio 1 d. Po derinimo patikslintas įstatymo projekto pavadinimas, įstatymo nuostatos suderintos su kitų įstatymų nuostatomis, atlikta kitų pakeitimų. Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimas planuojamas 2024 m. lapkričio 1 d., išskyrus nuostatas, kurios įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Nuostatų, kurios turi būti suderintos su kitais įstatymais (pvz., Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1722, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Nr. I-2044, kuris įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir vadinsis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu) arba kurios patikslina 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojančias Statybos įstatymo nuostatas, įsigaliojimas planuojamas 2024 m. sausio 1 d. Įstatymo projektu Nr. 2 suderinamas statybos valstybinės priežiūros reglamentavimas su projekte Nr. 1 keičiamu statybos reglamentavimu. Įstatymo projektu Nr. 3 suderinamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso reglamentavimas su projekte Nr. 1 keičiamu statybos reglamentavimu. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 4 tikslinami įstatyme nustatyti architektūros kokybės kriterijai, patikslintos jų reikšmės, nustatyti įgaliojimai aplinkos ministrui pagal šiuos kriterijus patvirtinti architektūros kokybės vertinimo metodiką, įgaliojamos savivaldybės pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką parengti metodikos taikymo gaires konkrečioje savivaldybėje, atsižvelgiant į konkrečioms savivaldybių teritorijoms ar jų dalims būdingus urbanistinių struktūrų ypatumus, architektūros objektų savitumus, laikantis teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir teisės aktų reikalavimų. Suteikiama Lietuvos architektų rūmams (toliau – Rūmai) teisė vykdyti kompetentingos institucijos funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, išskyrus šio įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, kurias vykdyti yra Aplinkos ministerijos kompetencija. Aplinkos ministerijos, kaip valstybės politiką formuojančios institucijos architektūros srityje, kompetencija liktų architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimoreglamentavimas, ir reikiamų teisės aktų rengimas. Siūloma nustatyti reikalavimą, kad savivaldybės tarybų sprendimais patvirtina objektų, kuriems privaloma rengti architektūrinius konkursus, sąrašus gavę atitinkamų regioninių architektūros tarybų rekomendacijas. Nustatomas reikalavimas, kad rengiant Architektūros įstatyme reglamentuotų objektų architektūrinius konkursus, būtų taikomi vertinimo kriterijai, kurie remtųsi kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu. Įstatymo projektu Nr. 5 siekiama stiprinti Rūmų profesinę savivaldą ir didinti valstybei svarbių funkcijų sistemiškumą, suteikiant Rūmams teisę vykdyti architektų profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, trečiosiose valstybėse, pripažinimą (kurį šiuo metu vykdo Aplinkos ministerija).
Ši funkcija perduodama atsižvelgiant į tai, kad Rūmai, kaip profesinės savivaldos institucija, yra įsteigti architektų kvalifikacijos ir profesinės etikos užtikrinimui. Įgyvendindami šį tikslą, Rūmai atlieka architektų atestavimą, vykdo architektų veiklos priežiūrą, tvarko atestuotų architektų sąrašą, atlieka kitas su architekto profesine veikla susijusias funkcijas, nustatytas Architektų rūmų ir kituose įstatymuose. Sistemingam šių funkcijų atlikimui turi būti perduotos ir minėtų užsienio šalių architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo funkcijos. Asmens profesinės kvalifikacijos pripažinimas – individualaus sprendimo dėl asmens priėmimas, kuris nėra Aplinkos ministerijos, kaip valstybės politiką formuojančios institucijos, kompetencija. Atsižvelgus į tai, projektu Nr. 4 tikslinama galiojančio Architektūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas, atliekami kiti galiojančio Architektų rūmų įstatymo nuostatų pakeitimai, suderinant šias Architektūros ir Architektų rūmų įstatymų nuostatas. Projekte Nr. 5 taip pat sukuriamas teisinis pagrindas apmokėti Rūmų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, veiklą. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą (7 straipsnio 8 dalis), kuriame įtvirtinta bendra taisyklė, kad asociacijos įstatuose nustatytų „kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, nariams už veiklą neatlyginama”, ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad „asociacijoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai, šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja kitų įstatymų nuostatoms“, siūloma projekte Nr.
5, kuris yra specialus Rūmų veiklą reglamentuojantis įstatymas, nustatyti, kad Rūmų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, veikla galėtų būti apmokama. Įstatymo projekte Nr. 6, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, susijusias su mero vykdomomis funkcijomis, sprendimą dėl draudimo laidoti kapinių dalyje arba visoje jų teritorijoje priėmimo funkciją siūloma pavesti priimti ne savivaldybės administracijos direktoriui, bet merui. Įstatymo projektas Nr. 7 parengtas siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. 7 ir Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatas ir įgyvendinti 2021 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos savivaldybių apklausos dėl Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 (toliau – SIPĮ) taikymo rezultatus ir savivaldybių pateiktus pasiūlymus tobulinti šio įstatymo nuostatas. Įstatymo projektu Nr. 8 siekiama teritorijų planavimo proceso įgyvendinimo vykdomąsias funkcijas, kurios nėra Aplinkos ministerijos, kaip politiką formuojančios institucijos, funkcijos, perduoti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai. Taip pat siekiama patikslinti nuostatą, kurioje nustatyta, kad meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas nurodo teritorijos naudojimo reglamento parametrus. Siūloma šią funkciją atlikti suteikti savivaldybės vyriausiajam architektui, atsižvelgus į Architektūros įstatymo reglamentuotas savivaldybių vyriausiųjų architektų funkcijas, ir atitinkamai suderinti šių įstatymų nuostatas. Įstatymo projektais Nr.
Įstatymo projektais Nr. 9–11 siekiama numatyti, kad elektroninių ryšių infrastruktūros kilnojamųjų daiktų, elektros energetikos objektų ir įrenginių, gamtinių dujų sistemos skaitmeniniai duomenysšių objektų gyvavimo cikle būtų kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami pagal Įstatymo projekte Nr. 1 nurodytus reikalavimus, taikant statinio informacinį modeliavimą ir NSIK. Įstatymo projektu Nr. 12 suderinamas atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo momentas su Įstatymo projekte Nr. 1 keičiamu statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso reglamentavimu. Įstatymo projektu Nr. 13 siūloma papildyti galiojančio Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTK įstatymas) 7 straipsnio 4 dalį nurodant Statybos įstatyme reglamentuotus atvejus, kuomet nekilnojamasis daiktas laikytinas baigtu formuoti ir be priimto viešojo administravimo subjekto sprendimo. Taip pat siūloma papildyti šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 4 punktą nustatant, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas gali pažymėti nekilnojamojo daikto – kelio ar hidrografijos objekto, kertančio valstybinės žemės sklypą – ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tuo atveju, jei yra pateiktas valstybinės žemės sklypo patikėtinio rašytinis sutikimas, kad dalis kelio ar hidrografijos objekto, kuris kerta nurodytą valstybinės žemės sklypą, patektų į valstybinės žemės sklypą ir tokio kelio ar hidrografijos objekto ribos gali būti pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kadangi statinių (inžinerinių įrenginių) savininkai negali užbaigti vykdomų projektų ir įregistruoti statinius (inžinerinius įrenginius) Nekilnojamojo turto registre dėl to, kad nustatoma, jog statinys (inžinerinis įrenginys) – kelias – kerta besiribojantį valstybinės žemės sklypą, siekiama nors iš dalies supaprastinti ir sutrumpinti šių objektų įregistravimo procesą.
Siūloma įregistruoti kelio ar hidrografijos objekto, kertančio valstybinės žemės sklypą, ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tuo atveju, jei gautas valstybinės žemės sklypo patikėtinio rašytinis sutikimas. Atitinkamai siūlome papildyti NTK 9 straipsnį nauja nuostata, įpareigojančia rašytinius sutikimus išdavusius valstybinės žemės patikėtinius per 3 metus nuo kelio ar hidrografijos objekto ribų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje patikslinti ribas valstybinės žemės sklypo, kurį kerta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje jau pažymėtas kelias ar hidrografijos objektas ir, kai šis valstybinės žemės sklypas bus išnuomotas ar suteiktas naudotis kitais pagrindais, per 3 mėnesius nuo tokio kelio ar hidrografijos objekto ribų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pranešti nuomininkui ir (ar) kitam naudotojui apie į valstybinės žemės sklypą patenkančią kelio ar hidrografijos objekto dalį. Įstatymų projektų uždaviniai:
1optimizuoti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, sumažinti administracinę naštą;
2siekiant architektūros kokybės, patikslinti esminių statinio projekto sprendinių sąvoką, nurodant, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – tai ir statinio išvaizdos sprendiniai bei sprendiniai, kuriais įgyvendinami ir specialieji architektūros reikalavimai. Siekiant tikslumo, Projekte Nr.
1 paaiškinti terminą „statinio išvaizda“;
3atsižvelgiant į tai, kad ta pati profesinių ir teisinių žinių egzaminų programa taikoma visiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams, užtikrinant teismo ekspertų teikiamų išvadų kokybę, įtvirtinti, kad asmenys, norintys būti įrašyti į teismo ekspertų sąrašą ir teikti teismo ekspertizės paslaugas Teismo ekspertizės įstatyme nustatyta tvarka, turi būti atestuoti architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas.
Patikslinti, kad teismo ekspertai gali teikti teismo ekspertizės paslaugas tik pagal kvalifikacijos atestate įrašytą sritį;
4patikslinti galiojantį reguliavimą įtvirtinant, kad būti branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovais gali juridiniai asmenys, įgiję ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikaciją;
5patikslinti galiojantį reguliavimą įtvirtinant, kad būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovu gali juridiniai asmenys, įgiję ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikaciją;
6siekiant sumažinti administracinę naštą įtvirtinti, kada statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, bet būtina valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai pranešti apie statybos pradžią;
7siekiant, kad būtų kuo mažiau atvejų, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tikrina savo išduotų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą, įtvirtinti, kad statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos sausumos dalyje (nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo ir Kuršių nerijoje iki Rusijos Federacijos valstybės sienos) išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, o užtikrinant padidintą viešojo intereso apsaugą, kartu įtvirtinti, kad naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos sausumos dalyje išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą privalo patikrinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos;
8siekiant, kad Statybos įstatymo nuostatos būtų aiškios ir kad reikalavimai institucijoms būtų įtvirtinti įstatyme, patikslinti funkcijas ir sąrašą institucijų, kurios aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams;
9atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos siūlymą, Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje atsisakyti konkrečių institucijų pavadinimų rašymo (pvz., 3 dalyje nurodyto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos) ir vietoje jų rašyti Vyriausybės įgaliota institucija ar konkrečios ministerijos įgaliota institucija.
Patikslinti, kad teismo ekspertai gali teikti teismo ekspertizės paslaugas tik pagal kvalifikacijos atestate įrašytą sritį;
4patikslinti galiojantį reguliavimą įtvirtinant, kad būti branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovais gali juridiniai asmenys, įgiję ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikaciją;
5patikslinti galiojantį reguliavimą įtvirtinant, kad būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovu gali juridiniai asmenys, įgiję ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikaciją;
6siekiant sumažinti administracinę naštą įtvirtinti, kada statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, bet būtina valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai pranešti apie statybos pradžią;
7siekiant, kad būtų kuo mažiau atvejų, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tikrina savo išduotų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą, įtvirtinti, kad statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos sausumos dalyje (nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo ir Kuršių nerijoje iki Rusijos Federacijos valstybės sienos) išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, o užtikrinant padidintą viešojo intereso apsaugą, kartu įtvirtinti, kad naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos sausumos dalyje išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą privalo patikrinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos;
8siekiant, kad Statybos įstatymo nuostatos būtų aiškios ir kad reikalavimai institucijoms būtų įtvirtinti įstatyme, patikslinti funkcijas ir sąrašą institucijų, kurios aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams;
9atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos siūlymą, Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje atsisakyti konkrečių institucijų pavadinimų rašymo (pvz., 3 dalyje nurodyto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos) ir vietoje jų rašyti Vyriausybės įgaliota institucija ar konkrečios ministerijos įgaliota institucija. Aplinkos ministerijos vertinimu, Statybos įstatyme nurodytas statinio projekto patikrinimo funkcijoms atlikti, turi būti įgaliotos šiuo metu įstatyme įrašytos institucijos, įstaigos, valstybės valdomos įmonės.
Minėtas įgaliojimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio viešojo administravimo įgaliojimų suteikimą, nuostatas;
10atsižvelgiant į tai, kad kituose įstatymuose reglamentuojama kas laikoma neteisėtai išduotu dokumentu, taip pat į tai, kad teismo kompetencija yra nustatyti, ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, išbraukti iš įstatymo sąvoką „neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas“;
11siekiant architektūros kokybės ir statybos procesų skaidrumo, atsižvelgiant į tai, kad pagal Projektais siūlomą naują statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarką savivaldybės netvirtins projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, taip pat įvertinus 2023 m. vyriausiųjų architektų konferencijos metu šiuo klausimu išsakytus pasiūlymus[¹], Įstatymo projekte Nr. 1 nustatyti, kad specialieji architektūros reikalavimai statinio projektui privalomi Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais – kai nėra parengto teritorijos detaliojo plano ir (arba) kai projektuojamas visuomenei svarbus statinys. Kitais atvejai specialieji architektūros reikalavimai išduodami, jeigu jų prašo statytojas (užsakovas);
12siekiant statybos procesų skaidrumo ir nuoseklumo, statiniams (jų dalims), kurie pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d. ir neužbaigti ir kurių statybą leidžiantys dokumentai negalioja, leisti rengti statinių (jų dalių) rekonstravimo ar remonto projektus ar aprašus
13atsižvelgiant į susitikimuose su institucijų atstovais savivaldybių atstovų išsakytas pastabas, siekiant mažinti administracinę naštą ir atsižvelgus į leidimų neypatingojo statinio griovimui mažareikšmiškumą, nustatyti, kad leidimas nugriauti statinį išduodamas griauti ypatingąjį statinį ir kitais įstatyme išvardytais atvejais;
14.
Įstatymų projektų sąvokas suderinti su Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1722, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Nr.
I-2044, kuris įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir vadinsis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu;
15siekiant statinio projekto ekspertizės vadovų, statinio projekto dalies ekspertizės vadovų, statinio ekspertizės vadovų, statinio dalies ekspertizės vadovų teikiamų paslaugų kokybės, patikslinti profesinės patirties skaičiavimą minėtas pareigas siekiantiems eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams, jų kvalifikaciją susiejant su turima atestuoto vadovo patirtimi;
16apibrėžti įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią skaičiavimo principus;
17atsižvelgiant į Architektūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir siekiant įstatymų suderinamumo, įtvirtinti savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas Statybos įstatyme;
18atsižvelgiant į visuomenės interesą, patikslinti nuostatas (patikslinti ribas), kada pasikeitus esminiams statinio projekto sprendiniams, norint tęsti statybą, nereikia informuoti visuomenės, gauti naujo statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) ar iš naujo pranešti apie statybos pradžią;
19atsižvelgus į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, Statybos įstatyme rašyti sąvoką Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga vietoje Vyriausybės įgaliota įstaiga;
20siekiant Statybos įstatymo aiškumo ir jau susiklosčiusių santykių apsaugos, patikslinti Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalį nurodant, kad nuosavybės teisių perleidimo sandorių sudarymo nuostatos (visos Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios įsigalios 2024 m. sausio 1 d.) taikomos, kai pastatams statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 m. sausio 1 d.
I-2044, kuris įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir vadinsis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu;
15siekiant statinio projekto ekspertizės vadovų, statinio projekto dalies ekspertizės vadovų, statinio ekspertizės vadovų, statinio dalies ekspertizės vadovų teikiamų paslaugų kokybės, patikslinti profesinės patirties skaičiavimą minėtas pareigas siekiantiems eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams, jų kvalifikaciją susiejant su turima atestuoto vadovo patirtimi;
16apibrėžti įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią skaičiavimo principus;
17atsižvelgiant į Architektūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir siekiant įstatymų suderinamumo, įtvirtinti savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas Statybos įstatyme;
18atsižvelgiant į visuomenės interesą, patikslinti nuostatas (patikslinti ribas), kada pasikeitus esminiams statinio projekto sprendiniams, norint tęsti statybą, nereikia informuoti visuomenės, gauti naujo statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) ar iš naujo pranešti apie statybos pradžią;
19atsižvelgus į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, Statybos įstatyme rašyti sąvoką Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga vietoje Vyriausybės įgaliota įstaiga;
20siekiant Statybos įstatymo aiškumo ir jau susiklosčiusių santykių apsaugos, patikslinti Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalį nurodant, kad nuosavybės teisių perleidimo sandorių sudarymo nuostatos (visos Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios įsigalios 2024 m. sausio 1 d.) taikomos, kai pastatams statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 m. sausio 1 d. Taip pat patikslinti, kad pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) naudoti ir (ar) su fiziniais asmenimis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams galima Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą.
Nurodyta įstatymo nuostata skirta vartotojų teisių apsaugai, kurią užtikrinti įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, todėl šiame straipsnyje nustatyti sandorių apribojimai susiejami su fiziniais asmenimis (vartotojais), o ūkinę veiklą vykdantiems juridiniams asmenims paliekama galimybė prisiimti reikšmingas verslo rizikas, susijusias su nebaigto statinio dalies (iš esmės – statybvietės) įsigijimu ir statytojo teisių daliniu perėmimu;
21patikslinti statinio naudojimo priežiūros sąvoką, aiškiai reglamentuojant, kad viešojo administravimo subjekto vykdoma statinio naudojimo kontrolė apima ir statinio naudojimo pagal paskirtį kontrolę, šiuo tikslu papildomai suteikti viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnams teisę reikalauti iš statinio naudotojo su statinio paskirtimi susijusių ūkinės veiklos dokumentų ir kitų su statinio naudojimu susijusių dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar statinyje vykdoma ūkinė veikla atitinka statinio naudojimo paskirtį; taip pat numatyti draudimą išduoti ūkinės veiklos licencijas nebaigtame statyti statinyje ir statinyje (patalpose), kurių paskirtis neatitinka norimos vykdyti ūkinės veiklos;
22įtvirtinti nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekį, kaip esminį statinio projekto sprendinį, papildyti įstatymą nauja statinio projekto rūšimi, kai atliekamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas;
23atsižvelgiant į įstatymų projektais reglamentuojamus statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso pakeitimus, pakeisti atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo momentą;
24įtvirtinti, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, taikant statinio informacinį modeliavimą statinio, jo aplinkos ir elektroninių ryšių infrastruktūros, elektros energetikos objektų ir įrenginių, gamtinių dujų sistemos kilnojamųjų daiktų gyvavimo cikle, skaitmeniniai duomenys būtų kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami taikant NSIK pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką.
Nurodyta įstatymo nuostata skirta vartotojų teisių apsaugai, kurią užtikrinti įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, todėl šiame straipsnyje nustatyti sandorių apribojimai susiejami su fiziniais asmenimis (vartotojais), o ūkinę veiklą vykdantiems juridiniams asmenims paliekama galimybė prisiimti reikšmingas verslo rizikas, susijusias su nebaigto statinio dalies (iš esmės – statybvietės) įsigijimu ir statytojo teisių daliniu perėmimu;
21patikslinti statinio naudojimo priežiūros sąvoką, aiškiai reglamentuojant, kad viešojo administravimo subjekto vykdoma statinio naudojimo kontrolė apima ir statinio naudojimo pagal paskirtį kontrolę, šiuo tikslu papildomai suteikti viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnams teisę reikalauti iš statinio naudotojo su statinio paskirtimi susijusių ūkinės veiklos dokumentų ir kitų su statinio naudojimu susijusių dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar statinyje vykdoma ūkinė veikla atitinka statinio naudojimo paskirtį; taip pat numatyti draudimą išduoti ūkinės veiklos licencijas nebaigtame statyti statinyje ir statinyje (patalpose), kurių paskirtis neatitinka norimos vykdyti ūkinės veiklos;
22įtvirtinti nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekį, kaip esminį statinio projekto sprendinį, papildyti įstatymą nauja statinio projekto rūšimi, kai atliekamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas;
23atsižvelgiant į įstatymų projektais reglamentuojamus statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso pakeitimus, pakeisti atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo momentą;
24įtvirtinti, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, taikant statinio informacinį modeliavimą statinio, jo aplinkos ir elektroninių ryšių infrastruktūros, elektros energetikos objektų ir įrenginių, gamtinių dujų sistemos kilnojamųjų daiktų gyvavimo cikle, skaitmeniniai duomenys būtų kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami taikant NSIK pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką. Apibrėžti naujas su statinio informacinio modeliavimo taikymu susijusias sąvokas – statinio informacinis modeliavimas, statinio gyvavimo ciklas, NSIK;
25patikslinti statybinių tyrinėjimų sąvoką į numatant joje normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus geodezijos ir kartografijos darbus, nes pagal galiojantį Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymą (toliau – GKĮ) inžineriniai geodeziniai tyrimai neatliekami, bet vykdomi geodezijos ir kartografijos darbai.
Atsižvelgus į tai, keičiami Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatant, kad statytojas (užsakovas) arba jo pavestas rangovas privalo užsakyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose įrašytus geodezijos ir kartografijos darbus, kuriuos atlieka GKĮ išvardyti asmenys;
26papildyti galiojančio NTK įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nurodant Statybos įstatyme reglamentuotus atvejus, kada nekilnojamasis daiktas laikytinas baigtu formuoti ir be viešojo administravimo subjekto sprendimo;
27esant valstybinės žemės patikėtinio rašytiniam sutikimui, leisti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėti kelio ar hidrografijos objekto ribas, kurios kerta patikėtinio (išdavusio minėtą sutikimą) valdomą valstybinės žemės sklypą;
28įpareigoti valstybinės žemės patikėtinius, išdavusius rašytinį sutikimą, kad dalis kelio ar hidrografijos objekto, kuris kerta nurodytą valstybinės žemės sklypą, patektų į valstybinės žemės sklypą ir tokio kelio ar hidrografijos objekto ribos būtų pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, per 3 metus patikslinti šio valstybinės žemės sklypo ribas, t. y. inicijuoti šio žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento ar žemėtvarkos planavimo dokumento patikslinimą, kurio pagrindu būtų galima patikslinti tokio valstybinės žemės sklypo ribas, ir tuo atveju, kai toks valstybinės žemės sklypas bus išnuomotas ar suteiktas naudotis kitais pagrindais, per 3 mėnesius nuo tokio kelio ar hidrografijos objekto ribų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pranešti nuomininkui ir (ar) kitam naudotojui apie į valstybinės žemės sklypą patenkančią kelio ar hidrografijos objekto dalį.
Atsižvelgus į tai, keičiami Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatant, kad statytojas (užsakovas) arba jo pavestas rangovas privalo užsakyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose įrašytus geodezijos ir kartografijos darbus, kuriuos atlieka GKĮ išvardyti asmenys;
26papildyti galiojančio NTK įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nurodant Statybos įstatyme reglamentuotus atvejus, kada nekilnojamasis daiktas laikytinas baigtu formuoti ir be viešojo administravimo subjekto sprendimo;
27esant valstybinės žemės patikėtinio rašytiniam sutikimui, leisti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėti kelio ar hidrografijos objekto ribas, kurios kerta patikėtinio (išdavusio minėtą sutikimą) valdomą valstybinės žemės sklypą;
28įpareigoti valstybinės žemės patikėtinius, išdavusius rašytinį sutikimą, kad dalis kelio ar hidrografijos objekto, kuris kerta nurodytą valstybinės žemės sklypą, patektų į valstybinės žemės sklypą ir tokio kelio ar hidrografijos objekto ribos būtų pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, per 3 metus patikslinti šio valstybinės žemės sklypo ribas, t. y. inicijuoti šio žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento ar žemėtvarkos planavimo dokumento patikslinimą, kurio pagrindu būtų galima patikslinti tokio valstybinės žemės sklypo ribas, ir tuo atveju, kai toks valstybinės žemės sklypas bus išnuomotas ar suteiktas naudotis kitais pagrindais, per 3 mėnesius nuo tokio kelio ar hidrografijos objekto ribų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pranešti nuomininkui ir (ar) kitam naudotojui apie į valstybinės žemės sklypą patenkančią kelio ar hidrografijos objekto dalį. 29. sugriežtinti statybos rangovų, ekspertizės rangovų, atestuotų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų atsakomybę už dalyvavimą savavališkos statybos darbuose;
30nustatyti reikalavimą, sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius, įregistruoti šiuose žemės sklypuose pagal išduotus statybą leidžiančius dokumentus statomus ypatinguosius ir neypatinguosius statinius arba patvirtinti, kad statinių statyba nėra pradėta;
31apriboti galimybę išduoti ūkinės veiklos licencijas nebaigtos statybos statiniuose bei statiniuose (jų patalpose), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis neatitinka norimos vykdyti ūkinės veiklos.
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektai parengti:
1įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas)157.6 punktą, kuriame numatyta sudėtingą statybos procesų biurokratiją pakeisti inovacijomis ir skaitmeninimu;
2atsižvelgiant į darbo grupės, sudarytos iš Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos architektų sąjungos, Projektavimo įmonių asociacijos, Aplinkos ministerijos ir kitų organizacijų atstovų, pasiūlymą dėl Statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso tobulinimo. Pasiūlymo esmė – statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po projektinių pasiūlymų stadijos. Pasiūlymas buvo pristatytas 2022 m. spalio 20 d. aplinkos ministro 2022 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-126 sudarytos darbo grupės Statybos kodekso parengimo klausimams spręsti (į darbo grupės sudėtį įeina 42 asmenys – valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, ekspertai, asociacijų atstovai ir kt.) posėdyje, ši darbo grupė toliau nagrinėjo pasiūlymą ir teikė pastabas.
Atsižvelgiant į išsakytas pastabas bei pasiūlymus parengtas statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso reglamentavimo pakeitimo projektas;
3atsižvelgiant į 2022 m. gruodžio 23 d. Generalinės prokuratūros raštą „Dėl teisės aktų tobulinimo“, kuriame teigiama, kad Generalinė prokuratūra gauna Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipimųsi dėl viešojo intereso, prašant ginčyti Inspekcijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus, pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ar statybos užbaigimo aktus, motyvuojant tuo, kad Inspekcija neturi procesinės teisės ginčyti šių dokumentų, t. y. tokiais atvejais institucija, įpareigota vykdyti specialią priežiūrą, negali įgyvendinti visų jai priskirtų įgaliojimų. Rašte siūloma apsvarstyti galimybę inicijuoti Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir, esant poreikiui, Inspekcijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, kad Inspekcijai būtų sudarytos galimybės įgyvendinti visus įstatymų jai priskirtus statybos valstybinės priežiūros įgaliojimus;
4atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2022 m. gruodžio 7 d. posėdžio protokole Nr. 107-P-51 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavestus uždavinius;
5atsižvelgiant į Aplinkos ministro 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr.
V-197 „Dėl darbo grupės teisės aktų, reglamentuojančių projektuojamų statinių paskirties reikalavimų kriterijus, tobulinimo pasiūlymams pateikti sudarymo“ sudarytos darbo grupės pasiūlymus;
6atsižvelgiant į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano nuostatas, Vyriausybė yra įsipareigojusi vykdyti Vyriausybės programos projektą „Tvarūs ir pasiekiami miestai“ ir yra pavedusi Aplinkos ministerijai parengti ir patvirtinti teisės aktus, susijusius su statinio informacinio modeliavimo metodų taikymu (šio plano 6.2.22 papunktis);
7atsižvelgiant į Vyriausybės protokolinį sprendimą, išdėstytą Vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasitarimo protokole Nr. 35 (klausimas Nr. 2 „Dėl Nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus pasirinkimo“), kuriuo buvo pritarta Aplinkos ministerijos siūlymui įsteigti NSIK ir parengus pateikti Vyriausybei projektus teisės aktų, suteikiančių įgaliojimus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti su NSIK susijusius teisės aktus;
8atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seime 2022 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo (TAR, 2022 m. liepos15 d., Nr. 15638) nuostatas, pagal kurias nuo 2023 m. sausio 4 d. Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorė – Aplinkos ministerija. Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės (vadovas Dainius Čergelis, tel.
8 616 98137, el. p. [email protected]), analitikas Žilvinas Sperauskas, tel. 8 646 84725, el. p. [email protected] ir vyriausioji specialistė Vaiva Rumbutienė, tel. 8 695 31922, el. p. [email protected]; Architektūros ir inovacijų politikos grupės (vadovė Asta Rokickienė, tel. 8 695 67967, el. p. [email protected]), analitikė Daiva Vencienė, tel. 8 616 34857, el. p. [email protected] ir vyriausioji specialistė Algimantė Treinienė, tel. 8 646 93675, el. p. [email protected]; Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės (laikinai einanti Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo funkcijas Algė Staniūnaitė-Tonkich, tel. 8 695 17731, el. p. [email protected]), vyriausioji specialistė Lina Masliukienė, tel. 8 682 54553, el. p. [email protected]; Erdvinių duomenų politikos grupės (vadovė Aušra Kalantaitė, tel. 8 669 52682, el. p. [email protected]), patarėja Aušra Balsytė, 8 696 86148, el. p. [email protected] ir patarėja Jurgita Milieškaitė, tel. 8 620 53766, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad:
Statytojo prašymu, savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) pritaria projektiniams pasiūlymams (jeigu jie parengti). Statybą leidžiantis dokumentas išduodamas pateikus techninį (techninį darbo) projektą. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalį, Aplinkos ministerija derina atestuotų statybos inžinierių ir architektų kvalifikacijos tobulinimo kursų programas, o pagal Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalį kvalifikacijos tobulinimo programas derina atestavimą atliekanti organizacija (atitinkamai Lietuvos architektų rūmai ir Statybos sektoriaus vystymo agentūra).
Statybos inžinierių ir architektų atestavimą atlieka įstatyme nurodytos atitinkamos institucijos - Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios funkcijos apibrėžtos 11¹ straipsnyje (Statybos sektoriaus vystymo agentūra) ir Lietuvos architektų rūmai. Statybos įstatyme aiškiai neapibrėžta, kas gali būti įrašytu į teismo ekspertų sąrašą ir teikti teismo ekspertizės paslaugas statybos srityje, todėl pagal dabartinį reglamentavimą, teismo ekspertu gali būti visi statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai. Statybos įstatyme yra apibrėžta teisiniam reguliavimui nebūdinga sąvoka „Neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas“. Šiuo metu savivaldybės tvirtina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys, pastatytas ne anksčiau kaip prieš 50 metų ir nepatenkantis į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę.
Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyti konkrečių institucijų pavadinimai ir jų atliekamos funkcijos. Statybos įstatymo 27 ir 27¹ straipsniuose nurodyta nepilna institucijų, kurios aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, sudėtis ir funkcijos. Šiuo metu dalis institucijų ir jų funkcijų nurodyta statybos techniniuose reglamentuose. Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos žemyninėje dalyje išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. Statybos įstatyme nustatytos funkcijos Vyriausybės įgaliotai įstaigai (šiuo metu įgaliota įstaiga yra Statybos sektoriaus vystymo agentūra).
Šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota, kad statinio naudojimo priežiūra apima ir kontrolę ar statinys naudojamas pagal pagrindinę jo paskirtį, o viešojo administravimo subjektų atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnams vykdant statinio naudojimo priežiūrą suteikta teisė reikalauti iš statinio naudotojo tik statinio priežiūros dokumentų susijusių su statinio technine būkle ir parametrais. Šiuo metu nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis nėra esminis statinio projekto sprendinys. Atestuotų rangovų ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų atsakomybė šiuo metu siejama su žalos padarymu, savavališkos statybos atvejai nėra išskirti. Galiojantis teisinis reguliavimas neriboja galimybės parduoti žemės sklypą su jame esančiais pastatytais, tačiau neįregistruotais statiniais, taip išvengiant su statinių pardavimu susijusių mokesčių. Pagal galiojantį Statybos įstatymą vykdant statybinius tyrimus atliekami inžineriniai geodeziniai tyrimai kurių metu sukuriamos geodezinės nuotraukos. Tačiau šios nuostatos prieštarauja galiojančioms GKĮ nuostatom, nes pagal jas vietoje geodezinių tyrinėjimų turi būti atliekami geodezijos ir kartografijos darbai, įskaitant ir topografinių ir inžinerinių planų bei kitos GKĮ numatytos produkcijos sukūrimo darbus. Atsižvelgiant į tai tikslinama statybinių tyrinėjimų sąvoka nustatant, kad atliekant statybinius tyrinėjimus turi būti atliekami normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyti geodezijos ir kartografijos darbai ir keičiamas Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatant, kad statytojas (užsakovas) arba jo pavestas rangovas privalo užsakyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus geodezijos ir kartografijos darbus, kuriuos atlieka GKĮ nurodyti asmenys.
Pagal Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, nuostatas Vyriausybė yra įsipareigojusi vykdyti Vyriausybės programos projektą „Tvarūs ir pasiekiami miestai“ ir yra pavedusi Aplinkos ministerijai parengti ir patvirtinti teisės aktus, susijusius su statinio informacinio modeliavimo metodų taikymu (šio plano 6.2.22 papunktis). Pagal dabar galiojančius teisės aktus, pareiga taikyti statinio informacinį modeliavimą yra numatyta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 13 punkto ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 12 punkte. Juose nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti kriterijai dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka, jeigu taikytina. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. 1061 „Dėl reikalavimų ir (arba) kriterijų dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 1061) nustato reikalavimus ir (arba) kriterijus dėl privalomo statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Šie kriterijai turi būti nurodyti pirkimo dokumentuose perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams tais atvejais, kai perkamos ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių naujos statybos, rekonstravimo projektavimo paslaugos, naujos statybos, rekonstravimo darbai, kilnojamųjų daiktų (elektros energijos persiuntimui skirtų žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijų, oro kabelių linijų, požeminių ir povandeninių kabelių linijų ir jų technologinių priklausinių, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalų, linijas laikančių atramų ir kitų technologinių priklausinių, taip pat vartotojo elektros įrenginių (toliau – elektros energijos objektų ir įrenginių kilnojamieji daiktai), mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių (toliau – gamtinių dujų sistemų kilnojamieji daiktai), ryšių linijų, ryšių kabelių, ryšių kabelių kanalų sistemų (toliau – elektroninių ryšių infrastruktūros kilnojamieji daiktai) (toliau visi kartu – gamtinių sistemų kilnojamieji daiktai, elektros energijos objektų ir įrenginių kilnojamieji daiktai, elektroninių ryšių infrastruktūros kilnojamieji daiktai vadinami kilnojamaisiais daiktais)) įrengimo, pertvarkymo projektavimo paslaugos, įrengimo, pertvarkymo darbai, kvartalų atnaujinimo (modernizavimo) projektavimo paslaugos, atnaujinimo (modernizavimo) darbai įgyvendinant urbanizuotose teritorijose esančių kvartalų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, kai statiniams, kilnojamiesiems daiktams nustatytos pirkimo kainos sąlygos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 30 d. nutarimo Nr.
92 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo įgyvendinimo“ 8.3 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-57 „Dėl Užsakovo informacijos reikalavimų patvirtinimo“, yra nustatyti reikalavimai užsakovo informacijos reikalavimams statinio projektui, vykdomam taikant statinio informacinį modeliavimą. Pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statinio gyvavimo cikle sukuriami skaitmeniniai duomenys taikant statinio informacinį modeliavimą ir NSIK yra kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus atvejus ir tvarką. Statybos įstatyme įtvirtinti teisiniai santykiai yra taikomi statiniams, tačiau nėra taikomi kilnojamiesiems daiktams, išvardintiems Gamtinių dujų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme, kuriems Vyriausybės nutarimo Nr. 1061 nustatyta tvarka turi būti statinio informacinis modeliavimas, t. y.:
Vartotojų energetikos įrenginiai įrengiami Energetikos ministerijos nustatyta tvarka;
Construction Classification International) sistemos pagrindu sukurti NSIK, kuris turi būti taikomas visuose viešojo sektoriaus statinių ir (ar) jiems paskirtimi artimų kilnojamųjų daiktų ir su jais susijusių objektų gyvavimo ciklo etapuose kuriamiems ir tvarkomiems duomenims ir (ar) informacijai klasifikuoti, teikti ir gauti, įskaitant šios informacijos teikimą į valstybės informacines sistemas, registrus, kadastrus ir gavimą iš jų, kad šiuos duomenis ir (ar) informaciją tvarkant dalyvaujantys valstybės ir žinybiniai registrai, valstybės informacinės sistemos ir kiti informacijos šaltiniai būtų suderinti tarpusavyje. Aplinkos ministerijai buvo pavesta parengti ir pateikti Vyriausybei projektus teisės aktų, suteikiančių įgaliojimus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti su NSIK susijusius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti tinkamą NSIK taikymą planuojama jį integruoti į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“), Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (toliau – TIIIS), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – NTK), Nekilnojamojo turto registrą (toliau – NTR) ir Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau – TPS „Vartai“). Šiuo metu yra numatyta, kad apie statybą leidžiantį dokumentą ir jo duomenis, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama tik IS „Infostatyba“. Tačiau šie duomenys nėra viešinami per TPS „Vartai“ ir TIIIS. Architektūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyti architektūros kokybės kriterijai, tačiau neišskleistos jų reikšmės, todėl praktikoje neaiškus jų taikymas.
Taip pat, nenustatyta kokiais metodais vadovaujamasi vertinant architektūros kokybę pagal šiuos kriterijus. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, architektų profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos ar užsienio valstybėje, pripažinimą vykdo Aplinkos ministerija ir atlieka jai priskirtas kompetentingos institucijos funkcijas, kurios nustatytos Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme (toliau – RPKPĮ), kuriame perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Aplinkos ministerijai atlikti kompetentingos institucijos funkcijas teisė suteikta Architektūros įstatymu (15 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu (58 straipsnio 6 dalis). RPKPĮ (58 straipsnis 6 dalis) numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria kompetentingas institucijas. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos gali būti paskirtos įstatymu. Įstatymų nustatytais atvejais kompetentingomis institucijomis gali būti skiriamos reglamentuojamų profesijų savivaldą įgyvendinančios asociacijos. Pažymėtina, kad pagal Architektų rūmų įstatymą, Rūmai, kaip visų atestuotų architektų, besiverčiančių atestuoto architekto veikla, profesinės savivaldos institucija, įsteigta užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą ir kokybę, atlikti architektų atestavimą, prižiūrėti profesinės etikos standartų laikymąsi, stebėti profesinę veiklą, ginti su architektūra susijusius viešuosius interesus, taip pat vykdyti įstatymuose nustatytas funkcijas, t. y. atlikti valstybės patikėtas viešąsias funkcijas. Tačiau, kiek tai susiję su architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimu, sprendimų priimti nėra įgalioti, tik dalyvauti sprendžiant užsienio architektų diplomų pripažinimo ir kitus klausimus.
Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad asociacijos įstatuose nustatytų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, nariams už veiklą neatlyginama. Specialiame Architektų rūmų veiklą reglamentuojančiame įstatyme (Architektų rūmų įstatyme) taip pat nėra nustatyta, kad Rūmų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, veikla galėtų būti apmokama. Architektūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, pateiktas sąrašas objektų, kuriuos savivaldybių tarybos savo sprendimais pripažįsta architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingais ir, kuriems privaloma rengti architektūrinius konkursus. Tačiau nenustatyta, kad prieš patvirtinant šiuos objektų sąrašus, būtų konsultuojamasi su atitinkamos savivaldybės architektais ekspertais. Architektūros įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti subjektai, kurie rengdami šiame įstatyme reglamentuotus architektūrinius konkursus, privalo vykdyti statinio projektų konkursus, skirtus statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas ir Projekto konkurso organizavimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. D1-671, suteikia perkančiosioms organizacijoms galimybę perkant statinio projektavimo ar teritorijų planavimo paslaugas netaikyti mažiausios kainos kriterijaus, t. y. pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis kaina, sąnaudomis arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu.
Šiuo metu Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl draudimo laidoti kapinių dalyje arba visoje jų teritorijoje priima savivaldybės, kurios teritorijoje yra kapinės, administracijos direktorius, vadovaudamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pasiūlymu. SIPĮ teisinis reguliavimas šiuo metu galiojančiuose ir siūlomuose keisti straipsniuose:
1SIPĮ 3 straipsnyje „Savivaldybių infrastruktūros plėtros politikos formavimas ir įgyvendinimas“ nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis rengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, formuoja pagal šio įstatymo reikalavimus suprojektuotos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymo TIIIS valstybės politiką ir planuoja TIIIS lėšas susijusioms paslaugoms teikti. Nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 (toliau – GIKĮ) pakeitimas, kurio 9 straipsnyje nustatyta Aplinkos ministerijos kompetencija geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse. Pagal šio straipsnio 2 dalies 15 punktą aplinkos ministras tvirtina inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų teikimo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinei sistemai tvarkos aprašą. Įstatymo projektu siekiama GIKĮ ir SIPĮ nuostatų suderinamumo, o SIPĮ 3 straipsnio nuostatos dėl TIIIS yra perteklinės, nes nustatytos GIKĮ pakeitime. Atsižvelgiant į tai, keistina SIPĮ 3 straipsnio formuluotė;
2.
SIPĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta savivaldybės administracijos kompetencija, 2 dalyje – savivaldybės tarybos kompetencija. Atsižvelgėme į Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktą pasiūlymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies (kurioje nurodomos savivaldybės administracijos funkcijos) 1–4 punktų nuostatomis iš esmės nekeisti esamos SIPĮ 4 straipsnio redakcijos. SIPĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija teikia suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros erdvinius duomenis TIIIS ir užtikrina erdvinių duomenų tvarkymą aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seime 2022 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo (TAR, 2022 m. liepos 15 d., Nr. 15638) nuostatomis, nuo 2023 m. sausio 4 d. Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse. Nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojus GIKĮ pakeitimui, TIIIS reglamentavimas SIPĮ yra perteklinis (pagal GIKĮ 9 str. 2 d. 15 p.), todėl SIPĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotė yra perteklinė. SIPĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija išduoda leidimus vykdyti žemės kasimo darbus aplinkos ministro nustatyta tvarka, tačiau nenurodyta, kad savivaldybės administracija gali panaikinti leidimus vykdyti žemės kasimo darbus, todėl 4 straipsnio minėto punkto nuostatas tikslinga papildyti.
Savivaldybėms kyla problemos dėl SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto reikalavimo savivaldybės tarybai iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos tvirtinti Programos lėšų panaudojimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus, todėl SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata tikslintina. SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos turėtų būti suderintos su SIPĮ 12 straipsnio 10 dalies nuostatomis;
3pagal SIPĮ 6 straipsnio 2 dalies 6 punktą, viena iš savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijų – tvarkyti suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros erdvinius duomenis aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojus GIKĮ pakeitimui, TIIIS reglamentavimas SIPĮ yra perteklinis, todėl SIPĮ 6 straipsnio 2 dalies 6 punkto formuluotė yra perteklinė;
4pagal SIPĮ 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą, viena iš savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijų – priimti sprendimus dėl žemės kasimo leidimo išdavimo ar panaikinimo ir nagrinėti su tuo susijusius ginčus aplinkos ministro nustatyta tvarka. Minėtos apklausos metu gauta Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonė dėl šios SIPĮ nuostatos įgyvendinimo (vyriausiojo inžinieriaus funkcijų ir kompetencijos). Pažymėtina, kad sprendimų dėl žemės kasimo leidimo išdavimo ar panaikinimo ir su tuo susijusių ginčų nagrinėjimo nuostata yra perteklinė. Sprendimų dėl žemės kasimo leidimo išdavimo ar panaikinimo funkciją galėtų vykdyti kitas savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo, bendrąja tvarka nagrinėti su tuo susijusius ginčus – Lietuvos administracinių ginčų komisija.
SIPĮ 6 straipsnio 2 dalies 7 punkto formuluotė tikslintina, nustatant savivaldybės vyriausiajam inžinieriui pasiūlymų dėl žemės kasimo leidimo išdavimo ar panaikinimo funkciją;
5SIPĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per nustatytą darbo dienų skaičių raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių (iniciatorius) apie pasiūlymo priėmimą ir sutarties sudarymo sąlygas arba apie motyvuotą pasiūlymo atmetimą. Nurodytos pasiūlymo atmetimo sąlygos, tačiau nepakankamai aiškiai nustatyti sutarties sudarymo sąlygų reikalavimai, t. y. neaiški iniciatoriaus siūlomai infrastruktūrai projektuoti reikalinga informacija apie teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus siūlomai inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai projektuoti, galimybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaryti preliminarią sutartį ir kreiptis dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygų, siekiant nustatyti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus siūlomos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros mastą (kiekį, dydį), išlaidas ir kitus duomenis, būtinus savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarčiai pasirašyti). SIPĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta: „Savivaldybės infrastruktūros projektavimo išlaidos apskaičiuojamos iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo dienos, vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijomis.
Savivaldybės infrastruktūros statybos ir (ar) įrengimo išlaidos apskaičiuojamos iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo dienos, vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais.“ Vadovaujantis šia norma, iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo jau turi būti apskaičiuotos savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidos, tačiau dėl dabartinio teisinio reguliavimo tokių išlaidų iki savivaldybės infrastruktūros sutarties sudarymo tiksliai apskaičiuoti nėra galimybės, nes yra neaiškus įrengiamos savivaldybės infrastruktūros mastas (kiekis, dydis) ir kiti duomenys. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma neparengus projektinių sprendinių, yra nežinoma reali savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidų suma. Pavyzdžiui, prieš sudarydamas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, iniciatorius, manydamas, kad galės prisijungti prie šalia esančio magistralinio vandentiekio tinklo, numato šio prisijungimo ir tinklo įrengimo išlaidas ir įrašo jas į šią sutartį. Pasirašius savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, kreipiantis į vandentiekį eksploatuojančią įmonę paaiškėja, kad dėl mažų magistralinio tinklo pajėgumų nėra galimybės prisijunti prie šio tinklo. Prisijungimo sąlygose nurodoma, kad iniciatorius privalės jungtis prie kito vandentiekio tinklo – esančio už kelių kilometrų. Tokiu atveju labai padidėtų savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidos.
Atsižvelgdami į tai, statytojai priversti preliminariai projektuoti savivaldybės infrastruktūrą dar iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo, tačiau kol nesudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis (nežinoma, ar ši sutartis bus sudaryta), nėra teisinio pagrindo tai daryti. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas sukuria problemą, nes:
1) pagal SIPĮ 13 straipsnio 3 dalį reikia apskaičiuoti savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidas dar iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo;
2) nežinant tikslių numatomos įrengti savivaldybės infrastruktūros parametrų, kiekių, dydžių ir kitų aplinkybių, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidų, todėl vilkinamas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarčių pasirašymo procesas, didėja biurokratinė našta savivaldybėms – reikia perskaičiuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas, o kai savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, statytojo patirtos projektavimo išlaidos nekompensuojamos. Atsižvelgiant į tai, tikslinga papildyti 7 straipsnio 4 dalį;
6SIPĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kada sudaroma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis tarp savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus, savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojų. Šią formuluotę tikslinga papildyti atvejais, kada sudaroma minėta sutartis, atsižvelgiant į Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas;
7SIPĮ 8 straipsnio 2 dalies nuoroda dėl Elektroninių ryšių įstatymo 38¹ straipsnio nebeaktuali (šio straipsnio neliko), todėl, pakeitus šio įstatymo nuostatas tikslinga apibendrinta formuluotė, nenurodant konkrečių įstatymo straipsnių;
8.
SIPĮ 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintas atvejis, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, t. y. kai siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą. Savivaldybėms neaiškus šis reikalavimas (jis taikomas ne tik naujai statybai, bet ir esamų statinių rekonstravimui), todėl, siekiant aiškumo, vadovaujantis Statybos įstatyme[²] įtvirtinta statybos sąvoka, siūlytina šį punktą papildyti, įvardijant statybos rūšį, kuriai taikomas šis reikalavimas, t. y. kai siekiama pastatyti naują statinį;
9SIPĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kas turi būti nurodyta savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus parengtose standartinėse savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sąlygose, tačiau nenurodyta sąlyga, ar savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (kai jis yra savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojas ir jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (jo dalyje) pagal teritorijų planavimo dokumentą numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtra) sutinka, kad, atsiskaitant už savivaldybės infrastruktūros plėtrai savivaldybės nuosavybėn perleidžiamą jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį), būtų įskaityta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka ar jos dalis ir žemės sklypo (jo dalies) įsigijimo savivaldybės nuosavybėn, kai jis numatomas, sąlygos ir terminai. Atsižvelgiant į tai, tikslintina SIPĮ 8 straipsnio 4 dalis;
10.
SIPĮ 8 straipsnio 5 dalyje pateikta klaidinga nuoroda (techninė klaida), t. y. turėtų būti nurodyta ne 8 straipsnio 3 dalis, nes joje nenurodytos sutarties sąlygos, o 4 dalis, kurioje jos nurodytos (kaip turi būti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinėse sąlygose);
11tikslintina 8 straipsnio 6 ir 10 dalių formuluotė, nurodant sutrumpintą IS „Infostatyba“ nuorodą;
12SIPĮ 8 straipsnio 10 dalyje pateikta klaidinga nuoroda (techninė klaida), t. y. nurodyta šio straipsnio 5 dalis klaidinga, nes joje pateikta nuoroda dėl kitų savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sąlygų. Nuostata dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties šalių informavimo ir paskelbimo IS „Infostatyba“ nustatyta SIPĮ 8 straipsnio 6 dalyje;
13SIPĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijos, kurias tikslinga papildyti nauju punktu dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo momento;
14SIPĮ 10 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius: iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos ar iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, sumoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus, kai ši įmoka nemokama arba nuo jos atleidžiama, arba, kai sudarytoje savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatyta, kad ši įmoka mokama dalimis, kai infrastruktūros plėtros iniciatorius pateikia rašytinį prašymą savivaldybei dėl įmokos mokėjimo dalimis. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka dalimis turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki statinių statybos užbaigimo dienos (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo).
Atsižvelgiant į Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, siūlytina tikslinti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo momentą. Atsižvelgiant į tai, tikslintina SIPĮ 10 straipsnio 1 dalies formuluotė;
15SIPĮ 10 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius iki statinių, kuriems reikalinga infrastruktūros plėtra, statybos užbaigimo (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) Statybos įstatymo nustatyta tvarka pastato ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrengia ir neatlygintinai perduoda savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytą infrastruktūrą šioje sutartyje nurodytiems savivaldybės infrastruktūros valdytojams. Siūloma patikslinti infrastruktūros perdavimo terminą. Šis pakeitimas leistų savivaldybėms ir infrastruktūros valdytojams tiksliau vertinti, kada bus įgyvendinti teritorijų planavimo dokumentuose numatyti sprendiniai ir atitinkamai planuoti infrastruktūros tolesnę plėtrą;
16SIPĮ 10 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius: perduoda projektuojamos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros erdvinius duomenis savivaldybės vyriausiajam inžinieriui aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į minėtą nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojusį GIKĮ pakeitimą, esama 10 straipsnio 3 punkto formuluotė perteklinė;
17SIPĮ 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad einamųjų metų pabaigoje infrastruktūros plėtros organizatorius parengia Programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą ir pateikia ją tikrinti viešojo intereso įmonių audito įmonei ar auditoriui.
Komisijai Programos lėšų panaudojimo ataskaita pateikiama kartu su auditoriaus išvada. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo tikrinti dienos Komisija parengia išvadą dėl Programos lėšų panaudojimo pagrįstumo (atitikties priemonių planui ir Programos lėšų panaudojimo planui). Siūlytina šį punktą koreguoti, atsižvelgiant į SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte keičiamą Programos lėšų panaudojimo ataskaitos patvirtinimo terminą;
18SIPĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas šių statinių statybai ar rekonstravimui, t. y. valstybei svarbaus projekto statiniui (statiniams) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtam statiniui (statiniams) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė. Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2022 m. kovo 23 d. rašte Nr. 3-1169 pažymėjo, kad Lietuvoje veikiančios laisvosios ekonominės zonos (toliau – LEZ) yra valstybei svarbūs projektai, tačiau LEZ įmonės (LEZ investuotojai), kurios LEZ stato ar planuoja statyti pastatus savo investiciniams ir plėtros projektams įgyvendinti, neturi valstybei svarbaus projekto statuso. Praktikoje kyla klausimų dėl minėtos SIPĮ nuostatos taikymo statant statinius, kurie statomi LEZ, pramonės parkų ar stambių projektų teritorijoje, t. y. SIPĮ nenustato tvarkos, koks subjektas ir kokia tvarka turi nustatyti, kad tam tikras statinys yra skirtas valstybei svarbiam projektui įgyvendinti.
Su klausimais, ar LEZ besikuriančios įmonės (investuotojai) turi prievolę mokėti infrastruktūros plėtros įmoką, ar jos (jie) yra atleistos (atleisti) nuo įmokos mokėjimo, nes vykdo veiklą teritorijoje, kuri pripažinta valstybei svarbiu projektu, į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją kreipiasi LEZ valdymo bendrovės ir savivaldybės. Atsižvelgus į investuotojų, siekiančių įsikurti Lietuvoje, lūkesčius, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ pasiūlymus, siekiama tobulinti 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimo formuluotę;
19SIPĮ 15 straipsnio 3 dalyje nurodytas atvejis, kai nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai). Tikslintinos nuostatos dėl projektuojamos, statomos ir (ar) įrengiamos savivaldybės infrastruktūros išlaidų;
202021 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos savivaldybių apklausos metu Vilniaus m. savivaldybė nurodė, kad, siekdami paspartinti savivaldybės infrastruktūros plėtros procesą ir išvengti sudėtingos, ilgai trunkančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, vystytojai žemės sklypus (jų dalis), reikalingus savivaldybės infrastruktūros plėtrai, neatlygintinai perduoda savivaldybės nuosavybėn. Atsižvelgdama į tai, Vilniaus m. savivaldybė pateikė pasiūlymą nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleisti statytojus (vystytojus), kai savivaldybės infrastruktūros plėtrai reikalingas žemės sklypas (jo dalis) savininko (statytojo) sutikimu būtų neatlygintinai perduodamas savivaldybės nuosavybėn. SIPĮ nenurodyti atvejai, kai, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu, savivaldybės infrastruktūros plėtrai reikalingas konkretus savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (jo dalis) gali būti įsigyjamas savivaldybės nuosavybėn.
Nenustatyta, kaip savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojas gali atsiskaityti už savivaldybės nuosavybėn perleidžiamą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį), įskaitant savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojo privalomą sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką ar jos dalį, lygią perleidžiamo žemės sklypo (jo dalies) vertei, ir kai perleidžiamo žemės sklypo (jo dalies) vertė yra mažesnė už mokėtiną savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką ar jos dalį. SIPĮ nenurodyta, kaip šiuo atveju nustatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ar jos dalies įskaitymo būdas gali būti taikomas. Pažymėtina, kad žemės sklypams įsigyti numatytas specifinis reglamentavimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal šiuo nutarimu patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 10.1 papunktį, pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas motyvuotu pirkimų komisijos arba už pirkimo vykdymą atsakingo asmens sprendimu, jeigu iš anksto yra žinoma konkreti nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta, nekilnojamieji daiktai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir kitos alternatyvos to neužtikrina.
Pažymėtina, kad Tvarkos aprašas gali būti taikomas žemės sklypui, reikalingam savivaldybės infrastruktūros plėtrai, įsigyti išvengiant ilgos ir sudėtingos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Tačiau visais atvejais, norint atlygintinai įsigyti žemės sklypą, reikia atlikti Tvarkos apraše numatytą procedūrą. Atsižvelgdami į tai, į Žemės ūkio ministerijos 2022 m. kovo 24 d. raštu Nr. 2D-886(12.145E) pateiktą pastabą ir į Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvados Nr. NV-1554 3 ir 4 p., keistinas Įstatymo projektu keičiamo SIPĮ 15 straipsnis, papildant naujomis 5 ir 6 dalimis;
21atsižvelgiant į 4 straipsnio 1 dalies pakeitimą 2 dalimi[³] ir tai, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojo GIKĮ pakeitimas, 16 straipsnio 3 dalis yra perteklinė;
22atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojo GIKĮ pakeitimas SIPĮ 16 straipsnio 3¹ dalis yra perteklinė. Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytos teritorijų planavimo politikos formavime ir įgyvendinime dalyvaujančių institucijų funkcijos. Aplinkos ministerijai pagal kompetenciją priskirta išduoti teritorijos planavimo sąlygas šio įstatymo nustatytais atvejais ir atlikti valstybės teritorijos bendrojo plano ir valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo stebėseną, tai vykdomosios, bet ne politikos formavimo funkcijos. Teritorijų planavimo įstatymo 20 str.
2 dalies 1 punkte nustatyta, kad meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, esamą ar suplanuotą urbanistinę struktūrą, užstatymo tipą, užstatymo aukštį, statinių parametrus, gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nurodo statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus. Atsižvelgus į Architektūros įstatymo 10 straipsnyje savivaldybių vyriausiesiems architektams priskirtas funkcijas architektūros, teritorijų planavimo ir statybos srityse bei spręsti su architektūra susijusius teritorijų funkcinio, erdvinio ir meninio aplinkos formavimo klausimus, TPĮ 20 str. 2 dalies 1 punkte nustatytų funkcijų vykdymas yra savivaldybės vyriausiojo architekto kompetencija. Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.
NTK įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o šio straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Statinių statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros bei griovimo tvarką nustato Statybos įstatymas. Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kada statyba laikoma užbaigta, šio straipsnio 2 dalyje yra įvardyti statybos užbaigimo dokumentai, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo dienos IS „Infostatyba“. Statybos užbaigimo procedūros sąvoka apibrėžta Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.1 papunktyje, o 10.3 papunktyje nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas – dalis statinio statybos užbaigimo procedūros, per kurią statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai statinio užbaigimo deklaracijai, kuria deklaruojama, kad pastatytas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas viešojo administravimo subjekto sprendimas priimamas tik tais atvejais, kai Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka surašomas ir patvirtinamas statybos užbaigimo aktas, kitais atvejais, pagal Statybos įstatymo nuostatas - surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovui arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus (kai privaloma) deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus IS „Infostatyba“ ar tik surašius deklaraciją ir ją įregistravus IS „Infostatyba“ viešojo administravimo sprendimas nėra priimamas.
Tokių statybos užbaigimo dokumentų pagrindu prašoma įrašyti/pakeisti pastatų ir inžinerinių statinių kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, o nesant priimto viešojo administravimo subjekto sprendimo, nekilnojamasis daiktas nėra laikytinas baigtu formuoti ir negali būti atliekamas tokių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pažymėtina, kad šiais metais deklaracijų apie statybos užbaigimą, kai viešojo administravimo sprendimas nėra priimamas, IS „Infostatyba“ įregistruota apie 18 tūkst. Pagal šiuo metu galiojančias pirmiau paminėtų teisės aktų nuostatas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas negali registruoti nekilnojamojo turo kadastro objektų – neypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių, kurie užbaigiami surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovui arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus IS „Infostatyba“, t. y. nesant priimto ir išduoto viešojo administravimo subjekto sprendimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Analogiška situacija ir su statiniais, kurie užbaigiami tik surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus IS „Infostatyba“.
NTK įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypo ribos nekerta su šio sklypo ribomis besiribojančių kelių ar hidrografijos objektų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 5 punktą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Esant NTK įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytai aplinkybei kelių, kurie kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo ribas, įregistravimas sustabdomas, kol tokio besiribojančio žemės sklypo ribos nepatikslinamos. Įgyvendinant Lietuvos valstybinės reikšmės kelių įteisinimą (žemės sklypų formavimą ir registravimą Nekilnojamojo turto registre) dažnai susiduriama su problema, kad keliai kerta su šiuo keliu besiribojančių žemės sklypų ribas. Dažnai taip yra dėl atliktų netikslių ar klaidingų gretimų keliui žemės sklypų pirminių matavimų ir derinimų. Dėl šių priežasčių kelių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre sustabdomas ir daug kelių iki šiol nėra įteisinti Nekilnojamojo turto registre. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr.
2 ir Nr. 3 nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas pateikus projektinius pasiūlymus (projektinių pasiūlymų sudėtų nustato aplinkos ministras), siekiama architektūros kokybės, statybos procesų skaidrumo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso optimizavimo, administracinės naštos mažinimo. Parengta siūlomo teisinio reguliavimo schema[⁴]. Įstatymo projektu Nr. 1 nustačius, kad specialieji architektūros reikalavimai statinio projektui yra privalomi Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kitais atvejai specialieji architektūros reikalavimai išduodami, jeigu jų prašo statytojas (užsakovas).[⁵]. Įstatymo projektu Nr. 1 nustačius, kad statiniams (jų dalims), kurie buvo pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d., leidžiama rengti neužbaigtų statinių (jų dalių) rekonstravimo ar remonto projektus. Ši data nustatoma atsižvelgiant į tai, kad po 2010 m. sausio 1 d. išduoti statybą leidžiantys dokumentai yra neterminuoti, todėl kilus poreikiui, atitinkami statinių projektai gali būti keičiami, o užbaigti statiniai gali būti rekonstruojami bei remontuojami. Tačiau tais atvejais, kai iki nurodytos datos išduotas terminuotas statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, teisėtai pradėti statyti ir neužbaigti statiniai gali būti pertvarkomi (įskaitant valstybei prioritetinių energinio naudingumo priemonių pritaikymą) tik traktuojant juos kaip naujo statinio statybą. Šiuo atveju turi būti taikomi visi naujos statybos reikalavimai, kurie gali būti iš esmės pasikeitę ir lemti viso pastato perstatymą. Tokia padėtis ne tik prieštarauja pačiam Statybos įstatymui, nustatančiam, kad nauja statyba vykdoma neužstatytame žemės sklype, bet ir neatitinka teisėtų lūkesčių bei tvarios statybos principų. Pakeitus įstatymą, atsiras galimybė racionaliai sutvarkyti senus nebaigtos statybos pastatus. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 nustatoma, kad statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo kvalifikacija įgyjama pakopiniu būdu, įgijus dvejų metų atestuoto kitų sričių vadovo patirtį praktikoje. Šiuo pakeitimu siekiama, kad pakopinės sistemos nustatymas padės suformuoti labiau patyrusių ir platesnės kompetencijos ekspertizės vadovų ratą, bei užtikrins geresnę projektavimo ir statybos paslaugų kokybę. Įstatymo projektu Nr. 1 nustačius, kad leidimas nugriauti statinį išduodamas ypatingojo statinio griovimui ir kitais įstatyme nurodytais atvejais, siekiama administracinės naštos mažinimo. Įstatymo projektu Nr. 1 atsisakius konkrečių institucijų pavadinimų nurodymo (pavyzdžiui, 3 dalyje nurodyto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos) ir vietoje jų nurodant, kad tai konkrečios ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, siekiama Lietuvosespublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktu Vyriausybei suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo. Įstatymų projektų sąvokos suderintos su Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1722, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Nr. I-2044, kuris įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir vadinsis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Viešojo administravimo subjektams vykdant statinio naudojimo priežiūrą bus paprasčiau kontroliuoti ar statinys naudojamas pagal statinio naudojimo paskirtį. Išvengiama situacijos kai nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis statinyje keičiamas parengus statinio projekto A laidą ir skiriasi nuo nurodyto prašyme išduoti statybos leidimą. Įstatymo pakeitimai padės apriboti nesąžiningų veiksmų galimybę, kai projekte nurodžius vieną paskirtį, iš tiesų statinys pastatomas ir naudojamas kitai, nei viešai buvo nurodyta, paskirčiai.
Siūlomu pakeitimu siekiama suderinti Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymų nuostatas, suteikiant teisę atestavimą atliekančioms organizacijoms, atsakingoms už architektų ir inžinierių kvalifikacijos užtikrinimą, derinti kvalifikacijos tobulinimo programas. Atsižvelgiant į Architektūros įstatymo 10 straipsnio nuostatas, siekiant architektūros kokybės ir įstatymų suderinamumo, Statybos įstatyme patikslintos savivaldybės vyriausiųjų architektų funkcijos. Siekiant, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neatliktų statybą leidžiančio dokumento išdavimo pajūrio juostos sausumos dalyje ir kartu jo tikrinimo funkcijos, Statybos įstatyme įtvirtinta, kad Statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos sausumos dalyje (įskaitant atvejus, kai projektuojami statiniai (jų dalys) yra ir jūrinėje dalyje, ir sausumoje), išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Siekiant sumažinti administracinę naštą ir padidinti pasitikėjimą statybos dalyviais, įtvirtinti atvejai, kada statybą leidžiančio dokumento neprivaloma gauti, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią. Siekiant užtikrinti teismo ekspertų teikiamų išvadų kokybę, apibrėžta, kad asmenys, siekiantys būti įrašyti į teismo ekspertų sąrašą ir teikti teismo ekspertizės paslaugas Teismo ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka, turi būti atestuoti architektai ar statybos inžinieriai, turinys teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas.
Patikslintas esamas reguliavimas, aiškiai nurodant, kad būti branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovais gali juridiniai asmenys įgiję ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikaciją. Patikslintas esamas reguliavimas, aiškiai nurodant, kad būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovu gali juridiniai asmenys įgiję ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikaciją. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnį ir siekiant, kad pasikeitus viešosios įstaigos teisinei formai nereikėtų keisti įstatymo, Statybos įstatyme naudojamą sąvoką Vyriausybės įgaliota įstaiga patikslinti į Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Sugriežtinama statybos rangovų, ekspertizės rangovų, atestuotų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų atsakomybė už dalyvavimą savavališkos statybos darbuose. Šis pakeitimas sudarys sąlygas sumažinti savavališkų statybų skaičių, sukuriant neigiamas teisines pasekmes (atestato netekimą) juose dalyvaujantiems kvalifikuotiems asmenims, neįpareigojant atestuojančių organizacijų įrodinėti jų neteisėtais veiksmais sukeltos žalos fakto. Nustatomas reikalavimas, sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius, įregistruoti šiuose žemės sklypuose pagal išduotus statybą leidžiančius dokumentus statomus ypatinguosius ir neypatinguosius statinius arba patvirtinti, kad statinių statyba nėra pradėta.
Šios nuostatos ne tik prisidės prie statybos skaidrumo didinimo ir mokesčių surinkimo, bet ir padidins vartotojų ir kitų pirkėjų apsaugą, nes statomi (ir nebaigti) statiniai iki sandorių sudarymo bus patikrinti ekspertų arba valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos. Apribojama galimybė išduoti ūkinės veiklos licencijas nebaigtos statybos statiniuose bei statiniuose (jų patalpose), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis neatitinka norimos vykdyti ūkinės veiklos. Šie pakeitimai leis sistemingai įgyvendinti valstybės funkcijas ir neleis susidaryti situacijoms, kai vienoms institucijoms siekiant pašalinti statinių naudojimo pažeidimus, kitos institucijos valstybės vardu suteikia teisę vykdyti ūkinę veiklą statiniuose, kur tokia veikla yra neleistina, o už pastatų naudojimą ne pagal paskirtį netgi numatyta administracinė atsakomybė. Įstatymo projektu Nr. 4 siūloma koreguoti Architektūros įstatymo 11 straipsnyje nustatytų architektūros kokybės kriterijų sąrašą, išskleidžiant jų reikšmes, siūloma palikti 8 iš 10 kriterijų. Atsisakyti kriterijaus „Statybos ir kuriamos aplinkos kokybė“, nes šio kriterijaus savybės integruojamos į kitų kriterijų (Aplinka visiems, Ekonomiškumas, Inovatyvumas, Vientisa architektūrinė idėja ir estetika) vertinimo aspektus. Kriterijus „Vientisa architektūrinė idėja“ ir „Estetika“ siūloma sujungti į vieną kriterijų „Vientisa architektūrinė idėja ir estetika“ integruojant šiais kriterijais nusakomas kokybės charakteristikas.
Taip pat siūloma suteikti aplinkos ministrui įgaliojimą patvirtinti Architektūros kokybės vertinimo metodiką, nustatant vertinimo būdą ir priemones, kuriuos taikant būtų vertinama architektūros kokybė pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus architektūros kokybės kriterijus, atsižvelgus į kiekvieno kriterijaus vertinimo aspektus. Taip būtų sukurta aiškesnė ir skaidresnė architektūros kokybės vertinimo sistema, kuri būtų visiems, dalyvaujantiems statinių projektavimo ar teritorijų planavimo procesuose, iš anksto žinoma. Įstatymo projektu Nr. 4 siūloma atsisakyti Aplinkos ministerijai priskirtos architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo funkcijos, išskyrus šios srities teisinį reglamentavimą„ kurios vykdymas nėra valstybės politikos formavimas, nes profesinės kvalifikacijos pripažinimas susijęs su sprendimo priėmimu konkretaus asmens atžvilgiu. Šis pakeitimas sudarys sąlygas sistemingai valdyti informaciją apie šalyje veikiančius architektus ir inžinierius, vykdyti jų veiklos priežiūrą. Įstatymo projektu Nr. 4 nustačius sąlygą, kad prieš priimant savivaldybių tarybų sprendimus dėl objektų, kuriems privaloma rengti architektūrinius konkursus, būtų konsultuojamasi su atitinkama regionine architektūros taryba, gauta ekspertinė rekomendacija padėtų savivaldybėms priimti tinkamus sprendimus, siekiant aukštesnės architektūros kokybės. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 4 nustačius reikalavimą, kad, rengiant Architektūros įstatyme reglamentuotų objektų architektūrinius konkursus, būtų taikomi vertinimo kriterijai, kurie remtųsi kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu, architektūrinius konkursus organizuojančios tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus institucijos, rengdamos minėtų objektų statinių projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, negalėtų taikyti mažiausios kainos kriterijaus. Tai sudarytų prielaidas laikytis sąžiningos konkurencijos, būtų apsaugoti klientai ir visuomenė nuo užsakovų ar projektuotojų nesąžiningų veiksmų, siūlant sumažintas paslaugų kainas (vykdyti dempingą), sudarytos galimybės siekti skaidraus, viešąjį interesą tenkinančio statinių statybos ir statinių projektavimo, teritorijų planavimo proceso. Pažymėtina, kad valstybė pagal įstatymus jau pavedė (patikėjo) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas Architektų rūmams, todėl Įstatymo projektu Nr. 5 architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimą perdavus Architektų rūmams, kurie įgyvendina architektų profesinę savivaldą, atlieka architektų atestavimą, kitas su architekto profesine veikla susijusias funkcijas, būtų išlaikytas sisteminis valstybės požiūris į architekto profesinės veiklos reguliavimą, sukurtos prielaidos visapusiškai architektų profesinei savireguliacijai ir profesinės savivaldos sistemai veikti, užtikrinant architektų vykdomos veiklos kokybę ir kontrolę. Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo funkcijas perduoti šiuo metu veikiančiai Architektų profesinio atestavimo komisijai, atsižvelgiant į atestavimo ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūrų sąsajas, ir įgyvendinant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą vieno langelio principą. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma nustatyti, kad asmuo, pageidaujantis, kad architekto profesinė kvalifikacija, įgyta Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, būtų pripažinta Lietuvos Respublikoje, turėtų sumokėti Rūmams sąnaudomis pagrįstą jų nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija. Ši įmoka skirta kompensuoti išlaidas, patirtas dėl pateiktų dokumentų tvarkymo (nagrinėjimo, pasitarimų organizavimo, pažymos išdavimo ir kita), siekiant gauti architekto profesinės kvalifikacijos pripažinima. Atsižvelgus į tai, ši įmoka pagal savo pobūdį nepriskirtina valstybės rinkliavai ir nepatenka į Rinkliavų įstatymo reguliavimo sritį. Siekiant sukurti Rūmams, kaip asociacijai, teisinius pagrindus atlyginti už kolegialių organų, kurie nėra Rūmų valdymo organai, vykdomą veiklą, siūloma nustatyti, kad už darbą juose gali būti atlyginama, ir Rūmų tarybai suteikti įgaliojimus nustatyti šių organų darbui organizuoti, vykdyti ir narių darbo apmokėjimui reikalingas lėšas. Atlyginus Rūmų nariams už veiklą Rūmų kolegialiuose organuose, padidėtų motyvacija imtis šios veiklos ir pagerėtų Rūmų organų darbo kokybė. Įstatymo projektu Nr. 6 siūloma, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą naują vietos savivaldos modelį, pagal kurį savivaldybės – administracinio vieneto – įgaliojimai įgyvendinami per savivaldybės institucijas: atstovaujamąją instituciją – savivaldybės tarybą, vykdomąją instituciją – savivaldybės merą, siūloma Įstatymo projekte Nr. 6 nustatyti, kad sprendimą dėl draudimo laidoti kapinių dalyje arba visoje jų teritorijoje priima savivaldybės, kurios teritorijoje yra kapinės, meras. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 7 siūloma:
1atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojo GIKĮ pakeitimas, TIIIS reglamentavimas SIPĮ yra perteklinis, siūloma keisti SIPĮ 3 straipsnį ir nurodyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija formuoja savivaldybių infrastruktūros plėtros politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą;
2nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojus GIKĮ pakeitimui, TIIIS reglamentavimas SIPĮ yra perteklinis, pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą;
3.
4 straipsnio 1 dalies 3 punktą papildyti nuostata, kad savivaldybės administracija gali ne tik išduoti, bet ir panaikinti leidimus vykdyti žemės kasimo darbus aplinkos ministro nustatyta tvarka;
4redakcinis 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimas, nurodant, kad savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės strateginį veiklos planą, jo prieduose išdėstytą savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių sąrašą, šių priemonių įgyvendinimo terminus, vykdytojus, lėšų šaltinius, kitą su savivaldybės infrastruktūros plėtra susijusią informaciją (toliau – priemonių planas), savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos (toliau – Programa) lėšų panaudojimo ateinančiais kalendoriniais metais planą;
5pritariame Lietuvos savivaldybių asociacijos argumentams dėl SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto Programos lėšų panaudojimo ataskaitos patvirtinimo termino pakeitimo ir siūlome nustatyti, kad savivaldybės taryba iki einamųjų metų gegužės 31 dienos tvirtina Programos lėšų panaudojimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus;
6atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojus GIKĮ pakeitimui, TIIIS reglamentavimas SIPĮ yra perteklinis pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 2 dalies 6 punktą;
7pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir atsižvelgiant į vyriausiojo inžinieriaus funkcijas ir kompetencijas nustatyti, kad viena savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijų yra ne priimti sprendimus dėl žemės kasimo leidimo išdavimo (panaikinimo) ir su tuo susijusių ginčų nagrinėjimo, o „pagal kompetenciją teikti pasiūlymus dėl žemės kasimo leidimo išdavimo ar panaikinimo“;
8atsižvelgiant į tai, kad iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo nėra galimybės apskaičiuoti tikslių savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidų, kad prieš sudarant šią sutartį neaiškus įrengiamos savivaldybės infrastruktūros mastas (kiekis, dydis) ir kiti duomenys, SIPĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatoma galimybė (ne prievolė) tarp savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus ir organizatoriaus sudaryti preliminarią sutartį dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros preliminaraus masto (kiekio, dydžio) ir pasirengimo projektuoti.
4 straipsnio 1 dalies 3 punktą papildyti nuostata, kad savivaldybės administracija gali ne tik išduoti, bet ir panaikinti leidimus vykdyti žemės kasimo darbus aplinkos ministro nustatyta tvarka;
4redakcinis 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimas, nurodant, kad savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės strateginį veiklos planą, jo prieduose išdėstytą savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių sąrašą, šių priemonių įgyvendinimo terminus, vykdytojus, lėšų šaltinius, kitą su savivaldybės infrastruktūros plėtra susijusią informaciją (toliau – priemonių planas), savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos (toliau – Programa) lėšų panaudojimo ateinančiais kalendoriniais metais planą;
5pritariame Lietuvos savivaldybių asociacijos argumentams dėl SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto Programos lėšų panaudojimo ataskaitos patvirtinimo termino pakeitimo ir siūlome nustatyti, kad savivaldybės taryba iki einamųjų metų gegužės 31 dienos tvirtina Programos lėšų panaudojimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus;
6atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojus GIKĮ pakeitimui, TIIIS reglamentavimas SIPĮ yra perteklinis pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 2 dalies 6 punktą;
7pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir atsižvelgiant į vyriausiojo inžinieriaus funkcijas ir kompetencijas nustatyti, kad viena savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijų yra ne priimti sprendimus dėl žemės kasimo leidimo išdavimo (panaikinimo) ir su tuo susijusių ginčų nagrinėjimo, o „pagal kompetenciją teikti pasiūlymus dėl žemės kasimo leidimo išdavimo ar panaikinimo“;
8atsižvelgiant į tai, kad iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo nėra galimybės apskaičiuoti tikslių savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidų, kad prieš sudarant šią sutartį neaiškus įrengiamos savivaldybės infrastruktūros mastas (kiekis, dydis) ir kiti duomenys, SIPĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatoma galimybė (ne prievolė) tarp savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus ir organizatoriaus sudaryti preliminarią sutartį dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros preliminaraus masto (kiekio, dydžio) ir pasirengimo projektuoti. Pagal šį susitarimą iniciatorius turėtų teisę gauti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų sąlygas ir pagal jas parengti projektinius pasiūlymus (techninio projekto ir pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo pagrindą).
Pagal preliminarią sutartį parengtus projektinius pasiūlymus būtų galutinai suderinama, kas yra savivaldybės infrastruktūra, šios infrastruktūros preliminarus mastas (kiekis, dydis). Tai leistų tiksliai apskaičiuoti įrengiamos savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir įrengimo išlaidas, privalomai nurodomas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje pagal SIPĮ nuostatas. Pažymėtina, kad preliminarios sutartys ne tik paspartintų savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarčių pasirašymo procesą, bet ir sumažintų savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų perskaičiavimo atvejus baigiant statybą, biurokratinę naštą savivaldybėms. Pažymėtina, kad sudaryti preliminarią sutartį nebūtų privaloma – tai iniciatoriui suteikiama galimybė.
Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti SIPĮ 7 straipsnio 4 dalį konkretizuojant sutarties sudarymo sąlygų reikalavimus, t. y. nurodyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per 15 darbo dienų nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) kreipimosi gavimo dienos raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių (iniciatorius) apie pasiūlymo priėmimą ir sutarties sudarymo sąlygas (informaciją apie teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus siūlomai inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai projektuoti, galimybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui ir savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui sudaryti preliminarią sutartį dėl siūlomos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros ir kreiptis dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygų, siekiant nustatyti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus siūlomos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros preliminarų mastą (kiekį, dydį), išlaidas ir kitus duomenis, būtinus savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarčiai pasirašyti) arba apie motyvuotą pasiūlymo atmetimą;
9pakeisti 8 straipsnį „Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis“.
Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti SIPĮ 7 straipsnio 4 dalį konkretizuojant sutarties sudarymo sąlygų reikalavimus, t. y. nurodyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per 15 darbo dienų nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) kreipimosi gavimo dienos raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių (iniciatorius) apie pasiūlymo priėmimą ir sutarties sudarymo sąlygas (informaciją apie teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus siūlomai inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai projektuoti, galimybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui ir savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui sudaryti preliminarią sutartį dėl siūlomos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros ir kreiptis dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygų, siekiant nustatyti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus siūlomos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros preliminarų mastą (kiekį, dydį), išlaidas ir kitus duomenis, būtinus savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarčiai pasirašyti) arba apie motyvuotą pasiūlymo atmetimą;
9pakeisti 8 straipsnį „Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis“. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tarp savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus, savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojų vadovaujantis šiuo įstatymu ir Civiliniu kodeksu:
1) kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo;
2) kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas ir, vadovaujantis Statybos įstatymu, privaloma pranešti apie statybos pradžią – iki šio pranešimo dienos;
3) kai neprivaloma pranešti apie statybos pradžią – iki statybos darbų pradžios; 10.
SIPĮ 8 straipsnio 2 dalies nuoroda dėl Elektroninių ryšių įstatymo 38¹ straipsnio neaktuali (šio straipsnio neliko) ir dėl ateityje numatomų Elektroninių ryšių įstatymo nuostatų pakeitimų siūloma apibendrinta formuluotė, nenurodant konkrečių įstatymo straipsnių;
11papildyti SIPĮ 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nustatant, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai siekiama įrengti ar pastatyti naują kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą.
Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tik po to, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, parengiamas atitinkamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas ir atitinkama institucija jį patvirtina;
12papildyti 8 straipsnio 4 dalį 9 ir 10 punktais, nustatant papildomus savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų reikalavimus t. y., kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus parengtose savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodyta ar savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (kai jis yra savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojas ir jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (jo dalyje) pagal teritorijų planavimo dokumentą numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtra) sutinka, kad, vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, atsiskaitant už savivaldybės infrastruktūros plėtrai Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perleidžiamą jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį), būtų įskaityta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka ar jos dalis; žemės sklypo (jo dalies) įsigijimo savivaldybės nuosavybėn, kai jis numatomas, sąlygos ir terminai;
įrašyti 4 dalį;
14redakcinė pataisa – SIPĮ 8 straipsnio 6 dalyje įrašyti sutrumpintą informacinės sistemos – IS „Infostatyba“ nuorodą;
15ištaisyti techninę klaidą SIPĮ 8 straipsnio 10 dalyje, t. y. vietoje 5 dalies įrašyti 6 dalį ir įrašyti sutrumpintą informacinės sistemos – IS „Infostatyba“ nuorodą;
16papildyti 9 straipsnio 2 dalį 6 punktu ir 1–3 papunkčiais, susijusiais su savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimu ir nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką (jeigu statinio projekte, pagal kurį siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą, numatyta atskirų statinių statybą pradėti ne tuo pačiu metu, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka apskaičiuojama jos dalį nurodant kiekvienam statiniui atskirai), kai ji mokama:
a) kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo;
b) kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas ir, vadovaujantis Statybos įstatymu, privaloma pranešti apie statybos pradžią – iki šio pranešimo dienos;
c) kai neprivaloma pranešti apie statybos pradžią – iki statybos darbų pradžios;
17atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pastabą dėl SIPĮ straipsnių įsigaliojimo nuorodų pateikimo ir susijusios projekto teisinės technikos bei Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatų, SIPĮ pakeitimo projekto 7 ir 8 straipsniais, kurie įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir 2024 m. lapkričio 1 d. pakeisti SIPĮ 10 straipsnį, nurodant, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius: kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas ar neprivalomas ir vadovaujantis Statybos įstatymu privaloma pranešti apie statybos pradžią – iki šio pranešimo dienos ar iki statybos darbų pradžios, kai šie darbai gali būti vykdomi nepranešus apie statybos pradžią, sumoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus, kai ši įmoka nemokama arba nuo jos atleidž
iama, arba kai sudarytoje savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatyta, kad ši įmoka mokama dalimis ir infrastruktūros plėtros iniciatorius pateikia rašytinį prašymą savivaldybei dėl įmokos mokėjimo dalimis arba kai statinio projekte, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai numatyta atskirų statinių statybą pradėti ne tuo pačiu metu (etapais).
Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tik po to, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, parengiamas atitinkamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas ir atitinkama institucija jį patvirtina;
12papildyti 8 straipsnio 4 dalį 9 ir 10 punktais, nustatant papildomus savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų reikalavimus t. y., kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus parengtose savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodyta ar savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (kai jis yra savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojas ir jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (jo dalyje) pagal teritorijų planavimo dokumentą numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtra) sutinka, kad, vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, atsiskaitant už savivaldybės infrastruktūros plėtrai Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perleidžiamą jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį), būtų įskaityta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka ar jos dalis; žemės sklypo (jo dalies) įsigijimo savivaldybės nuosavybėn, kai jis numatomas, sąlygos ir terminai;
13ištaisyti techninę klaidą SIPĮ 8 straipsnio 5 dalyje, t. y. vietoje 3 dalies įrašyti 4 dalį;
14redakcinė pataisa – SIPĮ 8 straipsnio 6 dalyje įrašyti sutrumpintą informacinės sistemos – IS „Infostatyba“ nuorodą;
15ištaisyti techninę klaidą SIPĮ 8 straipsnio 10 dalyje, t. y. vietoje 5 dalies įrašyti 6 dalį ir įrašyti sutrumpintą informacinės sistemos – IS „Infostatyba“ nuorodą;
16papildyti 9 straipsnio 2 dalį 6 punktu ir 1–3 papunkčiais, susijusiais su savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimu ir nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius apskaičiuoja savivaldyb
ės infrastruktūros plėtros įmoką (jeigu statinio projekte, pagal kurį siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą, numatyta atskirų statinių statybą pradėti ne tuo pačiu metu, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka apskaičiuojama jos dalį nurodant kiekvienam statiniui atskirai), kai ji mokama:
a) kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo;
b) kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas ir, vadovaujantis Statybos įstatymu, privaloma pranešti apie statybos pradžią – iki šio pranešimo dienos;
c) kai neprivaloma pranešti apie statybos pradžią – iki statybos darbų pradžios;
17atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pastabą dėl SIPĮ straipsnių įsigaliojimo nuorodų pateikimo ir susijusios projekto teisinės technikos bei Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatų, SIPĮ pakeitimo projekto 7 ir 8 straipsniais, kurie įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir 2024 m. lapkričio 1 d. pakeisti SIPĮ 10 straipsnį, nurodant, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius: kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas ar neprivalomas ir vadovaujantis Statybos įstatymu privaloma pranešti apie statybos pradžią – iki šio pranešimo dienos ar iki statybos darbų pradžios, kai šie darbai gali būti vykdomi nepranešus apie statybos pradžią, sumoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus, kai ši įmoka nemokama arba nuo jos atleidžiama, arba kai sudarytoje savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatyta, kad ši įmoka mokama dalimis ir infrastruktūros plėtros iniciatorius pateikia rašytinį prašymą savivaldybei dėl įmokos mokėjimo dalimis arba kai statinio projekte, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai numatyta atskirų statinių statybą pradėti ne tuo pačiu metu (etapais). Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka dalimis turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki statinių statybos užbaigimo dienos (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo p
rocedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo).
Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka dalimis turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki statinių statybos užbaigimo dienos (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo). Jeigu statinio projekte, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, numatyta atskirų statinių statybą pradėti ne tuo pačiu metu (etapais), savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka statytojo prašymu sumokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta tvarka tik už tą statinį, apie kurio statybos pradžią pranešta;
2) per savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip iki statinių, kuriems reikalinga infrastruktūros plėtra, statybos užbaigimo (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) Statybos įstatymo nustatyta tvarka pastato ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrengia ir neatlygintinai perduoda savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytą infrastruktūrą šioje sutartyje nurodytiems savivaldybės infrastruktūros valdytojams;
3) per savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip iki statinių, kuriems reikalinga infrastruktūros plėtra, statybos užbaigimo (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) žemės sklypas (jo dalis) gali būti įsigyjamas savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta tvarka;
18atsižvelgdami į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytą 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimo redakciją, kurioje siūloma iki einamųjų metų gegužės 15 dienos patvirtinti Programos lėšų panaudojimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus, siūlome keisti 12 straipsnio 10 dalį nustatant, kad infrastruktūros plėtros organizatorius patvirtintą Programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą (toliau – Programos lėšų panaudojimo ataskaita) pateikia tikrinti viešojo intereso įmonių audito įmonei ar auditoriui.
Jeigu statinio projekte, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, numatyta atskirų statinių statybą pradėti ne tuo pačiu metu (etapais), savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka statytojo prašymu sumokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta tvarka tik už tą statinį, apie kurio statybos pradžią pranešta;
2) per savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip iki statinių, kuriems reikalinga infrastruktūros plėtra, statybos užbaigimo (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) Statybos įstatymo nustatyta tvarka pastato ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrengia ir neatlygintinai perduoda savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytą infrastruktūrą šioje sutartyje nurodytiems savivaldybės infrastruktūros valdytojams;
3) per savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip iki statinių, kuriems reikalinga infrastruktūros plėtra, statybos užbaigimo (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) žemės sklypas (jo dalis) gali būti įsigyjamas savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta tvarka;
18atsižvelgdami į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytą 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimo redakciją, kurioje siūloma iki einamųjų metų gegužės 15 dienos patvirtinti Programos lėšų panaudojimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus, siūlome keisti 12 straipsnio 10 dalį nustatant, kad infrastruktūros plėtros organizatorius patvirtintą Programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą (toliau – Programos lėšų panaudojimo ataskaita) pateikia tikrinti viešojo intereso įmonių audito įmonei ar auditoriui. Komisijai Programos lėšų panaudojimo ataskaita pateikiama kartu su auditoriaus išvada.
Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo tikrinti dienos Komisija parengia išvadą dėl Programos lėšų panaudojimo pagrįstumo (atitikties priemonių planui ir Programos lėšų panaudojimo planui);
19į Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvados Nr. NV-1554 2, 3 ir 4 punktus ir SIPĮ 15 straipsnio skirtingą dalių įsigaliojimą (2024 m. sausio 1 d. ir 2024 m. lapkričio 1 d.), SIPĮ pakeitimo įstatymo 10 ir 11 straipsniais pakeisti SIPĮ 15 straipsnį, nurodant, atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama ir atvejį, kai nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), t. y., kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis projektuojamos, statomos ir (ar) įrengiamos savivaldybės infrastruktūros išlaidos yra ne mažesnės negu apskaičiuota savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriams išmokamos kompensacijos už inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą dydis lygus savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytų savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos skirtumui. Kai statytojo (vystytojo) lėšomis projektuojamos, statomos ir (ar) įrengiamos savivaldybės infrastruktūros išlaidos, apskaičiuotos vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, mažesnės negu apskaičiuota savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, statytojas (vystytojas) sumoka šį skirtumą. Nustatoma, kai, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu, savivaldybės infrastruktūros plėtrai reikalingas konkretus savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (jo dalis), šis žemės sklypas (jo dalis) gali būti įsigyjamas savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta tvarka.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojo susitarimu atsiskaitant už savivaldybės nuosavybėn perleidžiamą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį), įskaitoma, gavus savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus sutikimą, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojo privaloma sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka (jos dalis), lygi perleidžiamo žemės sklypo (jo dalies) rinkos vertei, nustatytai atlikus individualų turto vertinimą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojo prievolė sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką (jos dalį) laikoma įvykdyta. Kai perleidžiamo žemės sklypo (jo dalies) rinkos vertė, nustatyta atlikus individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, yra mažesnė už mokėtiną savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką (jos dalį), savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojas sumoka šį skirtumą.
Siūloma, kad šio straipsnio 5 dalyje nustatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos (jos dalies) įskaitymo būdas būtų taikomas neatsižvelgiant į tai, ar perleidžiamame žemės sklype (jo dalyje), reikalingame savivaldybės infrastruktūros plėtrai, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojas pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį vykdo savivaldybės infrastruktūros, reikalingos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojo planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui, inžineriniam statiniui, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą;
20atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojo GIKĮ pakeitimas, TIIIS reglamentavimas SIPĮ yra perteklinis, pripažinti netekusiomis galios 16 straipsnio 3 ir 3¹ dalis;
21nustatyti, kad:
8 siūlomus pakeitimus būtų suteikta teisė Vyriausybei įgalioti atitinkamą instituciją, atsižvelgus į tos institucijos kompetenciją, atlikti įstatyme nurodytas teritorijų planavimo proceso įgyvendinimo vykdomąsias funkcijas. Patvirtinus Įstatymo projektu Nr. 8 siūlomus pakeitimus būtų suderintos Teritorijų planavimo įstatymo ir Architektūros įstatymo nuostatos, jų taikymas taptų aiškesnis. Įstatymo projektais Nr. 1, Nr. 9–11 siūloma numatyti, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statinių ir kilnojamųjų daiktų skaitmeniniai duomenys naudojant statinio informacinį modeliavimą ir NSIK yra kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami pagal Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos nustatys atvejus ir tvarką. Patvirtinus Įstatymo projektais Nr. 1, 9–11 siūlomus pakeitimus, susijusius su duomenų skaitmeninimu, bus nustatytos esminės sąlygos viešojo sektoriaus statinių, įskaitant ir kilnojamųjų daiktų kūrimui ir eksploatavimui skiriamus išteklius naudoti efektyviai. Sudarys prielaidas skatinti viso nacionalinio statybos sektoriaus technologinę pažangą ir konkurencingumą. Užtikrins vieninga skaitmeninių duomenų statybos sektoriuje kūrimą, tvarkymą, valdymą ir viešinimą. Įstatymo projektu Nr. 12 siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki teisės vykdyti statybos darbus įgijimo, o jeigu jų statybai neprivaloma įgyti teisės vykdyti statybos darbus, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 13 siūloma papildyti galiojančio NTK įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nurodant Statybos įstatyme reglamentuotus atvejus, kuomet nekilnojamasis daiktas laikytinas baigtu formuoti ir be priimto viešojo administravimo subjekto sprendimo. Taip pat siūloma papildyti šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 4 punktą nustatant, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas gali pažymėti nekilnojamojo daikto – kelio ar hidrografijos objekto, kertančio valstybinės žemės sklypą, – ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, jei pateiktas valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kad dalis kelio ar hidrografijos objekto, kuris kerta valstybinės žemės sklypą, patektų į valstybinės žemės sklypą ir tokio kelio ar hidrografijos objekto ribos gali būti pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pritarus šiam siūlymui kelių įregistravimas, tais atvejais, kai kelias kirs Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto valstybinio žemės sklypo ribas ir bus pateiktas šio sklypo patikėtinio minėtas rašytinis sutikimas, nebus stabdomas ir toks kelias bus įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre ir pažymimas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Šiuo papildymu siekiama nors iš dalies sumažinti administracinę naštą kelių valdytojui (valdytojams) vykdant kelių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.
Siekdami užtikrinti NTK įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatą, t. y., kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, atitinkamai siūlome papildyti NTK įstatymo 9 straipsnį nauja nuostata įpareigojančia valstybinės žemės patikėtinius, išdavusius minėtus rašytinius sutikimus, per 3 metus nuo kelio ar hidrografijos objekto, kertančio valstybinės žemės sklypo ribas, ribų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje patikslinti šio valstybinės žemės sklypo ribas, ir tuo atveju, kai toks valstybinės žemės sklypas bus išnuomotas ar suteiktas naudotis kitais pagrindais, per 3 mėnesius nuo tokio kelio ar hidrografijos objekto ribų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pranešti nuomininkui ir (ar) kitam naudotojui apie į valstybinės žemės sklypą patenkančią kelio ar hidrografijos objekto dalį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Detalesni Įstatymų projektų numatomo teigiamo reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamojo rašto 4 dalyje. Dėl poveikio atitinkamai sričiai. Priėmus Įstatymų projektuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 12 numatytus pakeitimus būtų supaprastintas ir apie 6 mėn. sutrumpintas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesas, daugiau nei du kartus (skaičiuojama – apie 20–30 tūkst.) sumažėtų statinio projektavimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese priimamų valstybės ir savivaldybių institucijų priimamų administracinių sprendimų skaičius.
Įstatymų projektų nuostatos sudarytų galimybę atsisakyti savivaldybės pritarimo projektiniams pasiūlymams stadijos, taip sumažinant administracinę naštą ir išvengiant pakartotinių, savivaldybei pateiktų statinių projektų, tikrinimų. Įstatymų projektų nuostatos padidins pasitikėjimą statybos dalyviais (statinio projekto, statinio ekspertizės rangovais, statytoju (užsakovu), statinio projektuotoju), suteikiant jiems daugiau atsakomybių rengiant, atliekant ekspertizę ar pateikiant statinio projektą. Priėmus Įstatymų projektuose Nr. 4 ir Nr. 5 numatytus pakeitimus būtų sudarytos galimybės pilnai užtikrinti Architektų rūmų profesinės savivaldos įgyvendinimą, vykdant įstatymuose nustatytas funkcijas, t. y. atliekant valstybės patikėtas viešąsias funkcijas. Priėmus Įstatymo projekte Nr. 4 numatytus pakeitimus, būtų nustatyti aiškesni architektūros kokybės kriterijai ir jų taikymas vertinant architektūros kokybę. Poveikis savivaldybių infrastruktūros plėtrai Įstatymo projekte Nr. 7 siekiama tobulinti SIPĮ nuostatas pagal savivaldybių pateiktus infrastruktūros plėtros teisinio reguliavimo pasiūlymus. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 7 siekiama spartinti savivaldybių infrastruktūros plėtros procesą:
3, Nr. 12 numatytų pakeitimų priėmimas iš esmės prisidėtų prie teigiamo poveikio viešojo valdymo sistemai, sprendimų priėmimo proceso skaidrumo ir efektyvumo, papildomos vertės nekuriančių administracinių sprendimų skaičiaus sumažinimu. Įstatymų projektuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 siūlomos pakeitimų nuostatos padidins pasitikėjimą statybos dalyviais (statinio projekto, statinio ekspertizės rangovais, statytoju (užsakovu), statinio projektuotoju) ir sudarys prielaidas didinti šių subjektų atsakomybę, taip sudarydama esmines prielaidas gerinti jų veiklos kokybę ir statinių projektavimo, statybos darbų kokybę, kartu mažinant kitų institucijų veikiančių šioje srityje naštą. Įstatymo projektuose Nr. 4 ir Nr. 5 nuostatų priėmimas netiesiogiai prisidėtų prie teigiamo poveikio viešojo valdymo ir sprendimų priėmimo proceso. Įstatymo projektu Nr. 4 nustačius aplinkos ministrui įgaliojimą patvirtinti Architektūros kokybės vertinimo metodiką, patvirtinus ją, būtų sukurta aiškesnė architektūros kokybės vertinimo sistema, taikytina visiems, dalyvaujantiems statinių projektavimo ir teritorijų planavimo procesuose. Įstatymo projektu Nr. 4 nustačius reikalavimą, kad rengiant Architektūros įstatyme reglamentuotų objektų architektūrinius konkursus, būtų taikomi vertinimo kriterijai, kurie remtųsi kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu, būtų apsaugota nuo nepagrįsto statinių projektavimo ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo įkainių mažinimo, sudarytos galimybės skaidresniems, viešąjį interesą tenkinantiems statinių projektavimo ir teritorijų planavimo procesams. Atlyginus Architektų rūmų nariams už veiklą Architektų rūmų kolegialiuose organuose, atsirastų didesnė narių atsakomybė už šios veiklos vykdymą, tikėtina pagerėtų Architektų rūmų organų darbo kokybė, kas prisidėtų prie teigiamo Architektų rūmų profesinės savivaldos įgyvendinimo. Kitų įstatymų projektų priėmimas papildomo poveikio viešojo valdymo sistemai neturės. Dėl poveikio administracinei naštai.
Atliktas administracinės naštos skaičiavimas. Numatoma, kad bendras administracinės naštos sumažėjimas sudarys – 603 747,2 Eur. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. Atliktas antikorupcinis vertinimas, pateikiamos Įstatymų projektų antikorupcinio vertinimo pažymos. Aiškus ir skaidrus Įstatymo projekte Nr. 7 nurodytų nuostatų patikslinimas ir jose taikomas teisinis reglamentavimas mažins korupcijos galimybę. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 12 darys teigiamą poveikį statybos verslui ir jo plėtrai, nes bus supaprastinamas ir sutrumpinamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesas, taip skatinant Lietuvos statybos sektoriaus konkurencingumą ir veiklos kokybę. Įstatymų projektų Nr. 4 ir Nr. 5 priėmimas neigiamo poveikio verslo aplinkai neturės. Įstatymo projektas Nr. 4 turės teigiamą poveikį verslo aplinkai, nes pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką parengus architektūros kokybės kriterijų taikymo rekomendacijas, statinių projektavimo procesas taptų aiškesnis ir skaidresnis. Įgyvendinant Įstatymo projektą Nr. 7 siekiama spartesnio savivaldybių infrastruktūros plėtros proceso. Tais atvejais, kai vietoje sudėtingos ir ilgos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu, savivaldybės infrastruktūros plėtrai reikalingą konkretų savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį), įsigyti savivaldybės nuosavybėn. Įstatymų projektais supaprastinamos administracinės procedūros, tai turės teigiamos įtakos verslo plėtrai. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Su projektu jau teikiami susijusių įstatymų pakeitimų projektai. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos ministerija atsakinga už teisės aktų parengimą, suderinimą ir priėmimą:
1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“;
2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“;
3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 25 d. įsakymą Nr.
D1-131 „Dėl Architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti architekto profesine veikla ar laikinai ir kartais teikti architektūrines paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. D1-526 „Dėl Architekto profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“;
5) Reikės parengti aplinkos ministro įsakymu tvirtinamą Architektūros kokybės vertinimo metodiką;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašą;
7) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. D1-21 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir stebėsenos atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
8) Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“;
9) Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. 1-162 „Dėl skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių patvirtinimo“;
10) Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr.
3-306(1.5 E)/D1-632 „Dėl elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
11) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 įgyvendinimo“;
12) Lietuvos Respublikos architektų rūmai iki 2024 m. balandžio 30 d. turės priimti Įstatymų projektų Nr.4 ir Nr. 5 įgyvendinamuosius teisės aktus;
13) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
14) Kiti teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti – IS „Infostatyba“, TPS „Vartai”, NTK ir NTR, TIIIS pokyčiams – planuojama, kad reikės apie 500 000 (penkių šimtų tūkstančių) eurų valstybės biudžeto lėšų, priklausomai nuo iškeltų uždavinių įgyvendinimo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Pirminis Įstatymo projektas Nr. 7 (be Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų) 2022 m. gegužės 13 d. Vyriausybei teiktas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS Nr. 22-3074(2), (2022m. birželio 8 d. grąžintas). Pirminis Įstatymo projektas Nr. 7 2022 m. kovo 8 d. teiktas derinti institucijoms ir visuomenei (TAIS Nr. 22-3074(2). Specialiųjų tyrimų tarnybai 2022 m. balandžio 12 d. pateikta pastabų ir pasiūlymų įgyvendinimo pažyma Nr. (14-3)-D8-1944.
Kartu su Statybos įstatymo pakeitimo įstatymu teikiamas Įstatymo projektas Nr. 7 pakoreguotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvadą Nr. NV-1554 (TAIS 2023 m. gegužės 17 d. Nr. 23-7428) ir pagal derinimo metu pateiktas Teisingumo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir visuomenės pastabas. Pirminis Įstatymo projektas skelbtas TAIS. Įstatymų projektai Nr. 1–12 pateikti derinti 103 suinteresuotoms institucijoms 2023 m. gegužės 17 d. – 2023 m. gegužės 31 d.
Pastabas pateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kartu su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, AB „Litgrid“, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“, lobistų kontora „Vento Nuovo“, AB „Amber Grid“, Radiacinės saugos centras, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija, valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, Aplinkos apsaugos agentūra, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, UAB „Vilniaus vandenys“, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, UAB „Ignitis renewables“, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė, Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjunga, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Pastabas pateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kartu su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, AB „Litgrid“, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“, lobistų kontora „Vento Nuovo“, AB „Amber Grid“, Radiacinės saugos centras, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija, valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, Aplinkos apsaugos agentūra, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, UAB „Vilniaus vandenys“, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, UAB „Ignitis renewables“, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė, Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjunga, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba parašė raštą, kad šių įstatymų projektų nederins, o vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis spręs dėl jų įvertinimo antikorupciniu požiūriu, kai Įstatymų projektai bus pateikti Lietuvos Respublikos Seimui.
Projektai Nr. 1–13 pataisyti pagal pateiktas pastabas, aptarti su pastabas pateikusiomis institucijomis ir pakartotinai derinti pateikti 105 suinteresuotoms institucijoms, 2023 m. liepos 4 d. – 2023 m. liepos 26 d..
Pastabas pateikė: Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos architektų rūmai, Krašto apsaugos ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, AB „Amber Grid“, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos statybininkų asociacija, UAB „Ignitis renewables“, valstybės įmonė Registrų centras, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Teisingumo ministerija, lobistų kontora „Vento Nuovo“, Lietuvos savivaldybių asociacija, Kultūros ministerija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, viešoji įstaiga Inovacijų agentūra, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Radiacinės saugos centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra, Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansų ministerija, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, AB Litgrid, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Konkurencijos taryba.
Pastabas pateikė: Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos architektų rūmai, Krašto apsaugos ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, AB „Amber Grid“, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos statybininkų asociacija, UAB „Ignitis renewables“, valstybės įmonė Registrų centras, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Teisingumo ministerija, lobistų kontora „Vento Nuovo“, Lietuvos savivaldybių asociacija, Kultūros ministerija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, viešoji įstaiga Inovacijų agentūra, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Radiacinės saugos centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra, Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansų ministerija, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, AB Litgrid, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Konkurencijos taryba. Pataisius projektus pagal antrojo derinimo pastabas, organizuoti susitikimai pastabų įvertinimui aptarti.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Techninis darbo projektas, nacionalinis statybos informacijos klasifikatorius, statinio išvaizda. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] 2023 m. vyriausiųjų architektų konferencija. Rezoliucija. Nuoroda: https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/Architekt%C5%ABra_inovacijos/Vyr_architekt%C5%B3_konferencijos/REZOLIUCIJA%20vyr%20architektu%20derinimui.pdf [²] Statybos įstatymo 2 str. 85 d. „Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.“ [³] Pagal Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 20 d. rašte Nr.1D-2242 pateiktas pastabas. [⁴] Nuoroda: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/statyba-ir-bustas/statybos-kodeksas [⁵] 2023 m. vyriausiųjų architektų konferencija. Rezoliucija. Nuoroda: https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/Architekt%C5%ABra_inovacijos/Vyr_architekt%C5%B3_konferencijos/REZOLIUCIJA%20vyr%20architektu%20derinimui.pdf
NR. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 52¹,
2023-10-19 Nr. XIVP-3143 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Statybos įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtyje prieš žodžius „saugomos teritorijos“ įrašytinas žodis „specialieji“ (kaip tai yra nustatyta projekto 2 straipsnio 8 dalyje ir kitose projekto nuostatose). 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14¹dalyje, apibrėžiant statinio gyvavimo ciklą nurodoma, kad jis apima ir
„statinio gyvavimo pabaigą“ bei „statinio gyvavimo laiką“. Iš projekto
nuostatų nėra aišku, kuris momentas būtų laikomas statinio gyvavimo pradžia ir statinio gyvavimo pabaiga. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos statinio gyvavimo pabaigos ir gyvavimo laiko sąvokos nėra apibrėžtos nei keičiamame, nei kituose įstatymuose. Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškumo, projekte siūlytina apibrėžti sąvokas „statinio gyvavimo pabaiga“ ir „statinio gyvavimo laikas“. 3.
2 straipsnio 46 dalyje išdėstytą sąvokos „savavališka statyba“ apibrėžimą, nurodant, jog savavališka statyba būtų laikoma statyba, kuria pažeidžiami esminiai statinio projekto sprendiniai, nustatant papildomą sąlygą, kad savavališka statyba būtų laikomi tik tokie esminiai statinio projekto sprendinių pažeidimai, kai dėl jų pakeitimų yra privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Iš projektų nuostatų nėra aišku, ar nauja savavališkos statybos samprata būtų taikoma statybai, pradėtai iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar projekto 38 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 4. Projekto 2 straipsnio 8 dalimi siūloma pakeisti keičiamo įstatymo
reikalavimai“ apibrėžimas, nustatant naują savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, funkciją išduoti specialiuosius reikalavimus statiniui. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei teisės aktų sistemos suderinamumo, manytina, kad šios funkcijos turėtų atsispindėti ne vien keičiamo įstatymo sąvokos
„specialieji reikalavimai“ apibrėžime, bet turėtų būti nustatytos ir
Architektūros įstatymo 10 straipsnyje, kuriame ir yra įtvirtintos pagrindinės savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, funkcijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nauju straipsniu neturėtų būti papildytas kartu teikiamas Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-3146, naują savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, funkciją įtvirtinant Architektūros įstatyme.
Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, sąvokos „specialieji reikalavimai“ apibrėžime nereikėtų nurodyti subjektų, kuriems specialieji reikalavimai yra išduodami ir kurie yra nurodyti galiojančio keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje. 5. Projekto 2 straipsnio 13 dalimi siūloma pakeisti keičiamo įstatymo
apibrėžimą, iš jo pašalinant nuostatą, kad statybiniai tyrimai atliekami ir stebint esamų pastatų nuosėdį ir deformaciją. Kyla abejonių, ar minėtos nuostatos atsisakymas yra pagrįstas, nes nėra aišku, kokiu kitu būdu nei atliekant statybinius tyrimus galėtų būti vertinami esamų pastatų nuosėdis ir deformacija. Svarstytina, ar ši nuostata neturėtų būti palikta sąvokos
„statybiniai tyrimai“ apibrėžime. 6. Projekto 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 2
straipsnio 113 dalyje yra nurodomi įstatymų pavadinimai, kuriuose apibrėžtos kitos keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos, neapibrėžtos keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 113 dalyje nėra nurodytas baigtinis tokių įstatymų sąrašas. Nurodoma, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos turėtų būti suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kituose įstatymuose. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 113 dalyje neturėtų būti nurodytas pilnas įstatymų, kuriuose yra apibrėžtos keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos, sąrašas, nes yra atvejų, kai ta pati sąvoka įstatymuose, atsižvelgiant į konkretaus įstatymo teisinio reguliavimo ypatumus ar specifiką, apibrėžiama nevienodai. 7.
duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami skaitmenine forma. Svarstytina, ar projektu siūloma nuostata neturėtų būti tikslintina loginiu aspektu nurodant, kad kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami turėtų būti statinio gyvavimo ciklą, t. y. statinio planavimą, projektavimą, statybą ir pan. identifikuojantys ar apibūdinantys, o ne cikle naudojami duomenys. 8. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11²straipsnio
dalį, nurodant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių ir nustato reikalavimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų skaitmeninių duomenų kūrimui, tvarkymui, valdymui, viešinimui, duomenų struktūrai. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 11²straipsnio 1 dalyje nėra nurodomi konkretūs skaitmeniniai duomenys, todėl nuostatą „nustato reikalavimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų skaitmeninių duomenų“ siūlytina keisti į „nustato reikalavimus statinio gyvavimo cikle naudojamų duomenų“. 9. Projekto 9 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad atestavimą atliekanti organizacija kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą panaikina kai asmuo vadovavo pagrindinėms statybos techninėms veikloms sritims statant statinį, kuriame nustatyta savavališka statyba. Atkreiptinas dėmesys, kad statinio statybos laikotarpiu statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai dėl įvairių priežasčių gali pasikeisti, t. y. statybos proceso metu dalyvauti ne vienas minėtos veiklos pagrindinės srities vadovas.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar atestatas būtų naikinamas visiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams, kurie dalyvavo statant statinį, ar tik tiems vadovams, kuriems vadovaujant, pavyzdžiui, buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 14 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 12 punkto nuostatas. Be to, siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suvienodinimo, projekto 9 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo
žodžio „veiklos“. 10. Projekto 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad būti branduolinės energetikos objekto statinių rangovais gali juridiniai asmenys, įgiję ypatingų statinių statybos rangovo kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas būti ypatingųjų statinių statybos rangovu turi teisę šio straipsnio keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir
organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, atitinkantys nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, bet ne įgiję ypatingų statinių rangovo kvalifikaciją kaip yra siūloma nustatyti vertinamojoje projekto nuostatoje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostata tikslintina. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma apriboti kitų užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar kitų užsienio organizacijos padalinių teisę būti branduolinės energetikos objekto statinių rangovais. Svarstytina, ar tokio ribojimo nereikėtų atsisakyti.
Pritarus aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 13 straipsnio 4 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatas. 11. Projekto 15 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 24 straipsnį 2²dalimi, kurioje nustatoma, kad statiniams (jų dalims), kurie pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d. ir neužbaigti ir kurių statybą leidžiantys dokumentai nebegalioja, leidžiama parengti statinių (jų dalių) rekonstravimo arba remonto projektus, aprašus ir pagal juos gauti statybą leidžiančius dokumentus. Pastebėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 93 dalies nuostatomis, statybos pradžia yra laikoma diena, kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti statybos darbus (vykdant darbus rangos būdu) arba kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti statybos darbus ūkio būdu. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, statybos pradžia dažnu atveju yra fakto (statybos darbų pradėjimo) klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip būtų nustatoma, kad minėti statiniai de facto buvo pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 dienos, t. y. svarstytina, ar projektu teikiamos įstatymo nuostatos yra pakankamos atriboti atvejus, kai iki 2010 m. sausio 1 dienos statinių (jų dalių) statyba faktiškai nebuvo pradėta, tačiau statytojas įgytų teisę nebegaliojančio statybą leidžiančio dokumento pagrindu pradėti naujo statinio (jo dalies) statybą nesilaikant visų naujos statybos reikalavimų, kurie, kaip paminėta projekto aiškinamajame rašte „gali būti iš esmės pasikeitę ir lemti viso pastato perstatymą“. Svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas tikrai atitinka teisėtų lūkesčių bei tvarios statybos principus. 12.
12Svarstytina, ar,
atsižvelgiant į projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnyje nustatytą funkciją savivaldybės vyriausiajam architektui išduoti specialiuosius reikalavimus, projekto 15 straipsniu nereikėtų atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 11 dalies nuostatų toje apimtyje, kurioje nustatyta „gali nurodyti savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui išduoti specialiuosius reikalavimus“, vietoj žodžių „savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui“ įrašant žodžius „savivaldybės vyriausiajam architektui“. 13. Projekto 15 straipsnio
„Statybos įstatyme“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme“. 14. Projekto 18 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1
dalies 7 punkto nuostata „atskirai stovintis statinys“ nėra pakankamai konkreti, taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad statinys stovi atskirai, taip pat nėra aišku, nuo kokių kitų objektų jis turėtų būti nutolęs, kad galėtų būti vertinamas kaip stovintis atskirai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatą reikėtų sukonkretinti arba atskleisti sąvokos „atskirai stovintis statinys“ turinį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalies 3 punkto nuostatoms. 15. Projekto 18 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad išbraukus šią nuostatą lieka neaišku, kuris subjektas turėtų teisę išduoti statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamojoje projekto nuostatoje tokio subjekto nereikėtų įvardinti, nes pagal projekto 18 straipsnio 9 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatas statybą leidžiančius dokumentus, įskaitant atvejus, kai projektuojami statiniai (jų dalys) ir jūroje, ir sausumoje, t.y. galimai ir pajūrio juostoje, išduotų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad projekto 18 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3¹ dalyje siūloma nurodyti tik subjektą, kuris vykdytų statybą leidžiančių dokumentų pajūrio juostos sausumos dalyje išdavimo teisėtumą, bet statybą leidžiančio dokumento išduoti neturėtų teisės. 16. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 38 straipsnio 3 dalį projekto 18 straipsnio 6 dalis, keičianti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2021 m. gegužės 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 27¹, 52¹ straipsniais įstatymą Nr. XIV-340 bei minėto įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1539 (2022 m. lapkričio 17 d. redakcija), kuriais pakeitė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą, įsigaliosiantį taip pat 2027 m. sausio 1 d.
Taigi, priėmus teikiamą projektą, 2027 m. sausio 1 d. įsigalios dvi skirtingos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakcijos. Atsižvelgiant į tai, įsigaliosiantys teisiniai reguliavimai ir įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti tarpusavyje derinami, antraip vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos. 17. Projekto 18 straipsnio 20 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje vartotinas sutrumpintas (be žodžių „Lietuvos Respublikos“) joje minimo įstatymo pavadinimas. 18. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 27¹ straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose vartojama sąvoka „reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Atkreiptinas dėmesys, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas kiek kitokios sąvokos „numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“ turinys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vartojamos sąvokos nereikėtų patikslinti, taip pat Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą nurodyti projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 113 dalyje. Kitu atveju, projekte reikėtų atskleisti sąvokos „reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“ turinį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 27¹ straipsnio 2 dalies 3 punktui. 19. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 27¹ straipsnio 2 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose po žodžio „nurodytą“ įrašytinas žodis „ūkinės“. 20. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 27¹straipsnio 5 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad šios dalies 1-4 punktuose nurodytus projektinius pasiūlymus tikrina „Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar valstybės valdoma įmonė”.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies bei 5 straipsnio nuostatas viešojo administravimo įgaliojimai galėtų būti suteikti viešajam juridiniam asmeniui – valstybės įmonei, bet ne valstybės valdomam juridiniam asmeniui, kuriuo galėtų būti ir privatus juridinis asmuo, pavyzdžiui, valstybės valdoma akcinė bendrovė. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies bei 5 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai tikslintina ir projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 27²straipsnio 3 dalis. 21. Iš projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 27¹straipsnio
sklype ir apsaugos zonoje projektinius pasiūlymus tikrina Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar valdoma įmonė. Atsižvelgiant į tai siūlytina vietoje nuostatos „šioje straipsnio dalyje nurodytų subjektų“ įrašyti konkrečius subjektus. 22. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 27¹straipsnio 3, 4, 5, 7 dalyse siūloma išbraukti šiose dalyse nurodytas funkcijas vykdančių valstybės institucijų pavadinimus ir nurodyti, kad šias funkcijas vykdo atitinkamų ministerijų įgaliotos institucijos ir įstaigos. Svarstytina, ar siūlomų pakeitimų nereikėtų atsisakyti, nes kitose šio straipsnio struktūrinėse dalyse, pavyzdžiui, 27¹ straipsnio 8, 12 dalyse yra nurodomi konkretūs valstybės institucijų pavadinimai, o visame projekte nuostata, kad vieną ar kitą funkciją vykdo įgaliota valstybės institucija ar įstaiga nurodoma net 69 kartus.
Svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo vartotojui, tiek projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 27¹straipsnyje, tiek kituose projekto straipsniuose nereikėtų nurodyti konkrečius institucijų pavadinimus, jeigu iš anksto žinoma, kad atitinkama funkcija bus priskirta vykdyti vienai ar kitai veikiančiai valstybės institucijai ar įstaigai. Kitu atveju, vartotojui iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kokia konkrečiai institucija vykdys vieną ar kitą funkciją, o tokią instituciją būtų galima nustatyti tik atliekant paiešką poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, konkrečias funkcijas vykdančios institucijos pavadinimo nurodymas įstatyme prisidėtų prie teisinio reguliavimo stabilumo. 23. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 27² straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „projekto“ įrašytini žodžiai „statinio projekto“. 24. Projekto 30 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad su fiziniais asmenimis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„nurodyta įstatymo nuostata skirta vartotojų teisių apsaugai, kurią
užtikrinti įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, todėl šiame straipsnyje nustatyti sandorių apribojimai susiejami su fiziniais asmenimis (vartotojais), o ūkinę veiklą vykdantiems juridiniams asmenims paliekama galimybė prisiimti reikšmingas verslo rizikas, susijusias su nebaigto statinio dalies (iš esmės – statybvietės) įsigijimu ir statytojo teisių daliniu perėmimu“. Projektu siūloma nuostata kelia abejonių vartotojų teisių apsaugos aspektu. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas draudžia perleisti nebaigto statinio nuosavybės teisę bet kokiu sandoriu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo – pardavimo sandoris yra tik viena iš nuosavybės teisės perleidimo sandorių rūšių. Pažymėtina, kad nebaigto statyti statinio nuosavybės teisę perleisti galima ne tik pirkimo - pardavimo, bet ir pavyzdžiui šiuo metu populiarėjančių išperkamosios nuomos (Civilinio kodekso 6.503 straipsnio 1 dalis) ar statybos rangos sutarties pagrindu (Civilinio kodekso 6.681 straipsnis). Taigi, abejotina, ar įtvirtinus draudimą perleisti nebaigto statinio nuosavybės teisę tik pirkimo – pardavimo sandoriu, t. y. ženkliai susiaurinus šiuo metu galiojančio draudimo nuostatas, būtų pagerinta vartotojų teisių apsauga. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina atitinkamai tikslinti. 25. Projekto 30 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „gyvenamasis namas“.
Sąvoka „gyvenamasis namas“ vartojama ir projekto 18 straipsnio 14 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 30 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje vartojama kiek kitokia sąvoka „gyvenamasis pastatas“. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. 26. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 38 straipsnio 2 dalį projekto 30 straipsnis, keičianti Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 4, 8, 12, 14, 17, 17, 22, 24, 27, 27¹, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymą Nr. XIV-1754, kurio 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstytos kiek kitokios Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Pažymėtina, kad pagal minėto įstatymo 25 straipsnio 6 dalį pakeistos Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos taip pat įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Taigi, priėmus teikiamą projektą, 2024 m. sausio 1 d. įsigalios dvi skirtingos Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalių redakcijos. Atsižvelgiant į tai, įsigaliosiantis teisinis reguliavimas ir įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti tarpusavyje derinami, antraip vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos. 27. Projekto 31 straipsnio 2 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje nustatyti, kad jeigu statinyje numatoma vykdyti ūkinė veikla neatitinka statinio naudojimo paskirties, išduoti licencijas šiai veiklai vykdyti, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus, draudžiama. Siūloma nuostata diskutuotina.
Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinio Teismo doktrinoje išsakoma nuostata, jog teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis (šiuo atveju teisė užsiimti licencijuojama veikla) ir pareigomis gali būti įtvirtintas tik įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, ūkinę veiklą gali vykdyti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, todėl nėra aiškus projektu siūlomos nuostatos ir Civilinio kodekso 2.77 straipsnio santykis. Pastebėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.77 straipsnio 1 dalimi, ūkio subjekto teisė vykdyti tam tikrą veiklą gali būti ribojama tik įstatymu ir tik įstatymo nustatyta tvarka, tai yra reikalavimas turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos (tarp jų licencijos turėtojų teisės ir pareigos), atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gali būti nustatomi tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį atitinkamai ūkinei veiklai vykdyti gali būti išduodama ne tik licencija, bet ir kitas dokumentas, suteikiantis teisę vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis vertinamojoje projekto nuostatoje minima tik licencija. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai papildyti. 28. Svarstytina, ar, siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 37 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 1 priedo 1 dalyje vietoj formuluotės „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas“ nereikėtų įrašyti sąvokos „statybos valstybinės priežiūros pareigūnas“ (kaip tai nustatyta, pvz., projekto 10 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir kitose projekto nuostatose). 29.
nustatant atskirų įstatymo straipsnių įsigaliojimo išimtis reikėtų išvardinti projekto 38 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus straipsnius, bet ne projekto 38 straipsnio 2 ir 3 dalis. 30. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, straipsnio struktūrinėje dalyje negali būti nesunumeruotų pastraipų. Atsižvelgiant į tai, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 27¹ straipsnio 6 dalies išdėstymas tikslintinas. 31. Projekto 21 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžių „Įstatymo šeštąjį skirsnį“ įrašytinas žodis „įstatymą“, nes keičiamo įstatymo 27² straipsnis nėra nei pirmas, nei paskutinis šio skirsnio straipsnis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
24, 26, 27, 27¹, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55,
2023-12-18 Nr. XIVP-3143(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal projekto
įstatymas) 2 straipsnio 55 dalies nuostatas statinio naudojimo priežiūros tikslas, be kita ko, – nustatyti, ar „statinys naudojamas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 27 straipsnio 1 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies nuostatas statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai privalėtų tikrinti, kaip statinių naudotojai vykdo ne tik šio įstatymo, bet ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus, taip pat ar naudojant statinius laikomasi architektūros kokybės gairių. Atsižvelgiant į tai, abi projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 14 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje išplečiant teisės aktų, kurių laikymosi kontrolę tikrina atitinkami viešojo administravimo subjektai, apimtį. 2. Projekto
„Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
įstatyme“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme“, nes naujas įstatymo pavadinimas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 14¹ dalyje, 14 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5¹ dalyje, projekto 18 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3¹ dalyje, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 27² straipsnio 5 dalies 10 punkte, projekto 22 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytam įstatymo pavadinimui. 3. Projekto
nustatyti, kad teisės aktų nustatyta tvarka „statytojas (užsakovas) privalo užtikrinti statinio architekto tinkamą dalyvavimą atliekant visus projektavimo ir projekto įgyvendinimo darbus, kad būtų išlaikyti statinio architektūriniai sprendiniai.“ Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje yra nurodoma, kad už esminių architektūros reikalavimų įgyvendinimą statinio projekte atsako statinio architektas. Atsižvelgiant į tai iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu specialiųjų statybos proceso bei architektūros žinių neturintis statytojas (užsakovas) galėtų užtikrinti, kad jo pasitelktas architektas tinkamai dalyvauja atliekant visus projektavimo ir projekto įgyvendinimo darbus bei kokios galėtų būti minėto „tinkamo dalyvavimo“ neužtikrinimo pasekmės statytojui (užsakovui), jei už esminių architektūros reikalavimų įgyvendinimą statinio projekte atsako statinio architektas. Projekto nuostata atitinkamai tikslintina, pašalinant šį neaiškumą.
Be to, siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, aptariamoje projekto nuostatoje prieš žodį „projektavimo“ įrašytinas žodis „statinio“. 4. Projekto
nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokį sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo turi priimti atestavimą atliekanti organizacija, jei statybos valstybinės priežiūros pareigūnas jau sustabdė minėtų dokumentų galiojimą. Siekiant aiškumo projekto nuostatas reikėtų tikslinti. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 14 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5¹ daliai. 5. Kadangi keičiamo įstatymo nuostatose minimos įvairių darbų rangos sutartys, tai, siekiant aiškumo, projekto 13 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9¹ dalies antrajame sakinyje po žodžio „Jeigu“ įrašytinas žodis „statybos“. 6. Projekto 15 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2² dalyje siūloma nustatyti, kad statinių (jų dalių), kurie pradėti statyti iki
nustatyta tvarka. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų įtvirtinti kriterijų, kuriais remiantis aplinkos ministro nustatyta tvarka būtų nustatoma aukščiau minėtų statinių (ar jų dalių) statybos pradžia. Pažymėtina, kad asmenų teisėms ir pareigoms turintys įtakos bei nevienodą asmenų padėtį nustatantys sprendimai turėtų būti priimami tik įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, įstatyme aiškiai apibrėžus tokio sprendimo priėmimo kriterijus, todėl įstatymuose paprastai nustatomos esminės nuostatos, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos detalizuojamos. 7. Projekto
paskutiniame sakinyje prieš žodį „etapų“ įrašytinas žodis „rengimo“. 8.
nustatyti, kad savivaldybės vyriausiasis architektas gali konsultuotis su visuomene dėl specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo, jei rengdamas šiuos reikalavimus nustato papildomos informacijos, kurią gali suteikti visuomenė, poreikį. Taigi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatose yra įtvirtinama savivaldybės vyriausiojo architekto teisė savo nuožiūra kreiptis į visuomenę konsultacijos, arba ne. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas užtikrintų tinkamą savivaldybės vyriausiojo architekto pareigų atlikimą. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti tikslinamas nurodant, kad tuo atveju, kai savivaldybės vyriausiasis architektas rengdamas reikalavimus nustato papildomos informacijos, kurią gali suteikti visuomenė, poreikį, jis turėtų ne teisę, o pareigą konsultuotis su visuomene dėl specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo. 9. Projekto
nurodyti, kurio subjekto sprendimu specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo terminas pratęsiamas „ne ilgiau kaip 20 darbo dienų”. Be to, nėra aišku, į kokius kriterijus atsižvelgiant būtų nustatomas konkretus pratęsimo terminas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, įvardinant subjektą ir nustatant kriterijus. 10. Tikslintinas projekto 18 straipsnio 15 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį 17 punktas, vietoje žodžio „sąlygas“ įrašant žodį „nuostatas“. 11. Projekto
punkto d papunktyje, taip pat šios dalies 2 punkto d papunktyje vartojama sąvoka „sodyba”. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 18 straipsnio 15 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 17 punkte vartojama sąvoka „ūkininko sodyba“.
Nėra aišku, ar projekto 18 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktyje ir šios dalies 2 punkto d papunktyje vartojama sąvoka „sodyba” turėtų būti suprantama kaip ūkininko sodyba, ar kaip sodyba, kurios sąvoka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje. Projekto nuostatos tikslintinos. Svarstytina, ar projekto 18 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktyje nereikėtų nurodyti, kad šiame papunktyje ir šios dalies 2 punkto d papunktyje vartojama sąvoka „sodyba” suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme. 12. Projekto
punkte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai žemės sklype (atitinkamoje jo dalyje) ar statinyje (atitinkamoje jo dalyje) nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems ir kitiems statybos darbams atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „kitiems statybos darbams atlikti“ turinys, nes minėtoje keičiamo įstatymo 27 straipsnio 16 dalyje yra reglamentuojami atvejai, kuomet statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, išimtį darant tik su savavališkos statybos fakto ir padarinių šalinimu susijusių statybos darbų atlikimu. Projekto nuostatos tikslintinos. 13. Projekto
punkte skliaustuose yra paaiškinta kaip yra suprantama nuostata „esminis statinio išvaizdos keitimas“.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmą kartą tokia pati nuostata vartojama projekto 18 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar minėtas paaiškinimas neturėtų būti perkeltas į pastarąjį papunktį. 14. Projekto
nustatyti, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktorius paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams (toliau – meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Projekte vartojamas trumpinys „meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas“ yra klaidinantis, nes meras pagal projekto nuostatas galėtų įgalioti tik savivaldybės administracijos direktorių, bet ne kitus savivaldybės administracijos tarnautojus išduoti statybą leidžiančius dokumentus. Svarstytina, ar minėtame trumpinyje nereikėtų išbraukti žodį „jo“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai reikėtų tikslinti projekto 18 straipsnio 5 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies, projekto 20 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktų, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas. 15. Projekto
punkto nuostata „bet kokios rūšies statinio statybos darbai“ nėra pakankamai aiški. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „statinio rūšis“ nei galiojančiame keičiamame įstatyme, nei kituose projekto straipsniuose nėra vartojama.
Taikant įstatymą, ji gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar nuostata „bet kokios rūšies statinio statybos darbai“ nereikėtų pakeisti nuostata „bet kokios paskirties statinio statybos darbai“. 16. Pagal projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 27² straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatas pranešimą apie statybos dokumentus sudaro susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos). Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejai turėtų būti pateikiama atitinkama susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų savininkų išvada, o kuriais – valdytojų ar naudotojų išvada. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 17. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 27² straipsnio 5 dalies 6 punkte prieš žodį
„projektuotojas“ įrašytinas žodis „statinio“. 18. Projekto
siūloma nustatyti, kad atitinkami nebaigti statyti ar rekonstruoti statiniai ar daiktinės teisės į juos privalo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre tik tuo atveju, kai sudaroma žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo – pardavimo sandoris yra tik viena iš nuosavybės teisės perleidimo sandorių rūšių, o žemės sklypo nuosavybės teisių perleidimas galimas, pavyzdžiui, ir dovanojimo, mainų sutarties pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti, nenurodant konkretaus nuosavybės teisės perleidimo sandorio rūšies. Ta pati pastaba taikytina ir projekto
projekto 25 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2¹ dalies nuostatų suderinamumo, po žodžio „statomas“ įrašytini žodžiai „ar rekonstruojamas“. Tokiu atveju pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinių projekto sprendinių pagrindu statinys turėtų būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre ne tik tuo atveju, kai fiziniams asmenims parduodamas žemės sklypas, kuriame statomas statinys, bet ir tuo atveju, kai statinys yra rekonstruojamas. 20. Projekto
nustatyti, kad viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų su statinio paskirtimi susijusius ūkinės veiklos dokumentus. Nuostata nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar statinio naudotojas turėtų pateikti dokumentus, įrodančius, kad statinyje vykdoma veikla dera su statinio paskirtimi, ar kokius kitus ūkinės veiklos dokumentus. Taikant įstatymą ji galėtų būti nevienodai aiškinama, todėl gali kilti įstatymo taikymo problemų. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų sukonkretinti, pašalinant nurodytą neaiškumą. 21.
projekto 27 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Vyriausybė turėtų teisę nustatyti atvejus (išimtis iš įstatyme nustatyto draudimo), kuriems esant, būtų išduodami Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyti leidimai vykdyti ūkinę veiklą, kuri neatitinka statinio naudojimo paskirties. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai). Be to, Paslaugų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai nustatomi įstatymais. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tokie atvejai arba kriterijai, kuriais remiantis būtų daromos atitinkamos išimtys, turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Todėl projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 22. Projekto
straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 dalyse nurodytus straipsnius, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 37 straipsnio 6 dalyje nėra nurodyti jokie straipsniai. Atsižvelgiant į tai, projekto 37 straipsnio 1 dalyje turėtų būti daroma išimtis dėl projekto 37 straipsnio 6 dalies įsigaliojimo, o ne šioje dalyje nurodytų straipsnių įsigaliojimo. 23. Projekto
straipsnio 5 dalyje siūloma reglamentuoti tų pačių šio įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą, tačiau taikymas siejamas ne su šių dalių įsigaliojimo data, t. y. 2024 m. sausio 2 d., bet su 2024 m. sausio 1 d. data.
Taigi, projekto 37 straipsnio 5 dalyje siūloma reglamentuoti neįsigaliojusių įstatymo nuostatų taikymą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto 37 straipsnyje 5 dalyje vietoj datos „2024 m. sausio 1 d.” reikėtų įrašyti datą „2024 m. sausio 2 d.”. 24. Projekto
straipsnio 9 dalyje keičiamai sąvokai „savavališka statyba“, jos apibrėžtis taikoma visai statybai, taip pat ir pradėtai iki šios sąvokos apibrėžties įsigaliojimo. Taigi, įstatymo nuostatos būtų taikomos santykiams, atsiradusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (inter alia 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d.,
nuostata atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną, ir jos nereikėtų atsisakyti. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
27, 27(1), 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 52(1), 53, 55
pirmininkė Aistė Gedvilienė, Komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Aistrida Latvėnė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė, AM Statybos ir būsto politikos vadovas Dainius Čergelis, AM Architektūros ir inovacijos politikos grupės vadovė Asta Rokickienė, AM Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Algė Staniūnaitė-Tonkich, AM Erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-19 2(2) 1(11) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Statybos įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtyje prieš žodžius
„saugomos teritorijos“ įrašytinas žodis „specialieji“ (kaip tai yra nustatyta
projekto 2 straipsnio 8 dalyje ir kitose projekto nuostatose).
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto
sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio išvaizda, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis (pastatų ir patalpų) ir įgyvendinami specialieji architektūros reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.“ Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „52¹. Statinio išvaizda – vizualiai suvokiama statinio architektūrinė išraiška, grindžiama to statinio architektūros sprendinių visuma: statinio, jo dalių formomis ir proporcijomis, fasadų, stogų medžiagiškumu ir spalva, architektūrinių ir inžinerinių elementų forma, išdėstymu, kiekiu ir dydžiu.“
2(2) 2(14¹)
straipsnio 14(1) dalyje, apibrėžiant statinio gyvavimo ciklą nurodoma, kad jis apima ir „statinio gyvavimo pabaigą“ bei „statinio gyvavimo laiką“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris momentas būtų laikomas statinio gyvavimo pradžia ir statinio gyvavimo pabaiga. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos statinio gyvavimo pabaigos ir gyvavimo laiko sąvokos nėra apibrėžtos nei keičiamame, nei kituose įstatymuose.
Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškumo, projekte siūlytina apibrėžti sąvokas „statinio gyvavimo pabaiga“ ir „statinio gyvavimo laikas“. Pritarti Pasiūlymas:
Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 50¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„50¹. Statinio gyvavimo ciklas – visuma procesų,
sudarančių statinio gyvavimo laiką (planavimas, projektavimas, statyba, naudojimas ir griovimas).“
įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje išdėstytą sąvokos „savavališka statyba“ apibrėžimą, nurodant, jog savavališka statyba būtų laikoma statyba, kuria pažeidžiami esminiai statinio projekto sprendiniai, nustatant papildomą sąlygą, kad savavališka statyba būtų laikomi tik tokie esminiai statinio projekto sprendinių pažeidimai, kai dėl jų pakeitimų yra privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Iš projektų nuostatų nėra aišku, ar nauja savavališkos statybos samprata būtų taikoma statybai, pradėtai iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar projekto 38 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti projekto 37 straipsnį nuostata: „9.
Įsigaliojus šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keičiamai sąvokai „savavališka statyba“, jos apibrėžtis taikoma visai statybai, taip pat ir pradėtai iki šios sąvokos apibrėžties įsigaliojimo.“
2(2) 8(47)
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalį, kurioje pateiktas sąvokos
„specialieji reikalavimai“ apibrėžimas, nustatant naują savivaldybės
administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, funkciją išduoti specialiuosius reikalavimus statiniui. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei teisės aktų sistemos suderinamumo, manytina, kad šios funkcijos turėtų atsispindėti ne vien keičiamo įstatymo sąvokos „specialieji reikalavimai“ apibrėžime, bet turėtų būti nustatytos ir Architektūros įstatymo 10 straipsnyje, kuriame ir yra įtvirtintos pagrindinės savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, funkcijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nauju straipsniu neturėtų būti papildytas kartu teikiamas Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-3146, naują savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, funkciją įtvirtinant Architektūros įstatyme. Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, sąvokos „specialieji reikalavimai“ apibrėžime nereikėtų nurodyti subjektų, kuriems specialieji reikalavimai yra išduodami ir kurie yra nurodyti galiojančio keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pastabos daliai dėl Architektūros įstatymo (toliau - AĮ) nepritariama, nuostata atliepia AĮ 10 str. 2 d.
teisę vykdyti architektai, reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas funkcijas architektūros, teritorijų planavimo ir statybos srityse, sprendžia su architektūra susijusius teritorijų funkcinio, erdvinio ir meninio aplinkos formavimo klausimus. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalį ir ją išdėstyti taip:
„47. Specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo)
pageidavimu arba statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį statytojui (užsakovui) išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas.“
2(2) 13(89)
įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje pateiktą sąvokos „statybiniai tyrimai“ apibrėžimą, iš jo pašalinant nuostatą, kad statybiniai tyrimai atliekami ir stebint esamų pastatų nuosėdį ir deformaciją. Kyla abejonių, ar minėtos nuostatos atsisakymas yra pagrįstas, nes nėra aišku, kokiu kitu būdu nei atliekant statybinius tyrimus galėtų būti vertinami esamų pastatų nuosėdis ir deformacija. Svarstytina, ar ši nuostata neturėtų būti palikta sąvokos „statybiniai tyrimai“ apibrėžime. Nepritarti Argumentai:
Pagal Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymą (toliau – GKĮ) inžineriniai geodeziniai tyrimai nėra atliekami, bet vykdomi geodezijos ir kartografijos darbai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal GKĮ 5 straipsnio 1 dalies 11 punktą pastatų ir kitų statinių nuosėdžių ir posvyrių nustatymas priskiriamas geodezijos ir kartografijos darbams. Todėl, siekiant suvienodinti teisės aktuose naudojamas formuluotes, „statybiniai tyrimai“ sąvokos apibrėžtyje įrašyti geodezijos ir kartografijos darbai.
Papildomas į šios sąvokos apibrėžtį esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų stebėjimo darbų įrašymas būtų perteklinis. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-192
apibrėžtos kitos keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos, neapibrėžtos keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 113 dalyje nėra nurodytas baigtinis tokių įstatymų sąrašas. Nurodoma, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos turėtų būti suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kituose įstatymuose. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 113 dalyje neturėtų būti nurodytas pilnas įstatymų, kuriuose yra apibrėžtos keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos, sąrašas, nes yra atvejų, kai ta pati sąvoka įstatymuose, atsižvelgiant į konkretaus įstatymo teisinio reguliavimo ypatumus ar specifiką, apibrėžiama nevienodai. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 113 dalį: Papildyti 2 straipsnį 113 dalimi: „113.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.“
8(11²)
dalyje siūloma nustatyti, kad statinio gyvavimo cikle naudojami duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami skaitmenine forma. Svarstytina, ar projektu siūloma nuostata neturėtų būti tikslintina loginiu aspektu nurodant, kad kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami turėtų būti statinio gyvavimo ciklą, t. y. statinio planavimą, projektavimą, statybą ir pan. identifikuojantys ar apibūdinantys, o ne cikle naudojami duomenys.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statinio gyvavimo ciklą apibūdinantys duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami skaitmenine forma.“
8(11²)
dalyje yra pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 11(2) straipsnio 1 dalį, nurodant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių ir nustato reikalavimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų skaitmeninių duomenų kūrimui, tvarkymui, valdymui, viešinimui, duomenų struktūrai. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 11(2) straipsnio 1 dalyje nėra nurodomi konkretūs skaitmeniniai duomenys, todėl nuostatą „nustato reikalavimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų skaitmeninių duomenų“ siūlytina keisti į „nustato reikalavimus statinio gyvavimo cikle naudojamų duomenų“. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių ir nustato reikalavimus, taikomus statinio gyvavimo cikle naudojamiems duomenims kurti, tvarkyti, valdyti, viešinti, duomenų struktūrai sudaryti. Nustatydama šiuos reikalavimus, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nurodo atvejus ir tvarką, kada skaitmeniniai duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi taikant statinio informacinį modeliavimą ir Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių.“ 9.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-19 9(12) 14(22) 5(5) 2(7)
straipsnio 5 dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad atestavimą atliekanti organizacija kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą panaikina kai asmuo vadovavo pagrindinėms statybos techninėms veikloms sritims statant statinį, kuriame nustatyta savavališka statyba. Atkreiptinas dėmesys, kad statinio statybos laikotarpiu statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai dėl įvairių priežasčių gali pasikeisti, t. y. statybos proceso metu dalyvauti ne vienas minėtos veiklos pagrindinės srities vadovas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar atestatas būtų naikinamas visiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams, kurie dalyvavo statant statinį, ar tik tiems vadovams, kuriems vadovaujant, pavyzdžiui, buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto
punkto nuostatas. Be to, siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suvienodinimo, projekto 9 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 11 punkte žodis „pagrindinėms“ turėtų būti perkeltas po žodžio „veiklos“. Pritarti Pasiūlymai:
išdėstyti taip: 1.
Papildyti 12 straipsnio 15 dalį 11 punktu:
„11) kai asmenys, kurie statant statinį vadovavo statybos
techninės veiklos pagrindinėms sritims ir atliko veiksmus ar priėmė sprendimus, dėl kurių statyba tapo savavališka.“
2Papildyti 22 straipsnio 7 dalį 12 punktu:
„12) kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo
dokumento turėtojas statant statinį atliko veiksmus, dėl kurių statyba tapo savavališka.“
13(18) 13(18) 3(5) 4(6)
branduolinės energetikos objekto statinių rangovais gali juridiniai asmenys, įgiję ypatingų statinių statybos rangovo kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas būti ypatingųjų statinių statybos rangovu turi teisę šio straipsnio keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, atitinkantys nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, bet ne įgiję ypatingų statinių rangovo kvalifikaciją kaip yra siūloma nustatyti vertinamojoje projekto nuostatoje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostata tikslintina. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma apriboti kitų užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar kitų užsienio organizacijos padalinių teisę būti branduolinės energetikos objekto statinių rangovais. Svarstytina, ar tokio ribojimo nereikėtų atsisakyti. Pritarus aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 13 straipsnio 4 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Pritarti iš dalies Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad dabar galiojančiose Statybos įstatymo 18 straipsnio 5 ir 6 dalyse yra nuoroda į 22 straipsnį, o šio straipsnio pavadinimas „22 straipsnis. Ypatingųjų statinių statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas“ ir nuostatos sietinos su ypatingų statinių statybos rangovais, todėl laikytina, kad šia nuostata tik patikslinamas esamas reglamentavimas, nesukuriant naujo. Pasiūlymai:
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip:
1Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Būti branduolinės energetikos objekto
statinių statybos rangovais gali juridiniai asmenys, turintys teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu. Branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
2Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovu gali juridiniai asmenys, turintys teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu.
Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
15(24) 3(2²)
įstatymo 24 straipsnį 2(2) dalimi, kurioje nustatoma, kad statiniams (jų dalims), kurie pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d. ir neužbaigti ir kurių statybą leidžiantys dokumentai nebegalioja, leidžiama parengti statinių (jų dalių) rekonstravimo arba remonto projektus, aprašus ir pagal juos gauti statybą leidžiančius dokumentus. Pastebėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 93 dalies nuostatomis, statybos pradžia yra laikoma diena, kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti statybos darbus (vykdant darbus rangos būdu) arba kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti statybos darbus ūkio būdu. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, statybos pradžia dažnu atveju yra fakto (statybos darbų pradėjimo) klausimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip būtų nustatoma, kad minėti statiniai de facto buvo pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 dienos, t. y. svarstytina, ar projektu teikiamos įstatymo nuostatos yra pakankamos atriboti atvejus, kai iki 2010 m. sausio 1 dienos statinių (jų dalių) statyba faktiškai nebuvo pradėta, tačiau statytojas įgytų teisę nebegaliojančio statybą leidžiančio dokumento pagrindu pradėti naujo statinio (jo dalies) statybą nesilaikant visų naujos statybos reikalavimų, kurie, kaip paminėta projekto aiškinamajame rašte „gali būti iš esmės pasikeitę ir lemti viso pastato perstatymą“. Svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas tikrai atitinka teisėtų lūkesčių bei tvarios statybos principus. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2² dalį ir ją išdėstyti taip: Papildyti 24 straipsnį 2² dalimi: „2². Nekilnojamojo turto registre registruotiems statiniams (jų dalims), kurie, turint statybą leidžiantį dokumentą, pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d. ir neužbaigti ir kurių statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, leidžiama parengti statinių (jų dalių) rekonstravimo arba remonto projektus, aprašus ir pagal juos gauti statybą leidžiančius dokumentus. Statinių (jų dalių), kurie pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d., statybos pradžia nustatoma vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
15(24) N(11) 12.
Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnyje nustatytą funkciją savivaldybės vyriausiajam architektui išduoti specialiuosius reikalavimus, projekto 15 straipsniu nereikėtų atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 11 dalies nuostatų toje apimtyje, kurioje nustatyta „gali nurodyti savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui išduoti specialiuosius reikalavimus“, vietoj žodžių „savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui“ įrašant žodžius
„savivaldybės vyriausiajam architektui“. Pritarti
Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: Pakeisti 24 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Per 10 darbo dienų išnagrinėjusi ginčą dėl specialiųjų
paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, aplinkos ministro ir kultūros ministro sudaryta komisija gali nurodyti savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui vyriausiajam architektui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais. Kilus ginčui dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, specialiųjų reikalavimų išdavimo procedūros sustabdomos ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminas neskaičiuojamas, kol ginčas išsprendžiamas.“
15(24) 13(11²) 13.
Projekto 15 straipsnio 13 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 11(2) dalyje vietoj žodžių „Statybos įstatyme“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 11² dalį ir ją išdėstyti taip: Papildyti 24 straipsnį 11² dalimi:
„11². Kai specialieji reikalavimai (specialieji
architektūros reikalavimai, specialieji paveldosaugos reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai) yra privalomi šio įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo nustatytais atvejais, savivaldybės administracija viešai paskelbia specialiuosius reikalavimus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“, neskelbiant statytojo (užsakovo), jeigu jis yra fizinis asmuo,
vardo ir pavardės, asmens kodo, ir informuoja apie šių reikalavimų paskelbimą toje gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje įsteigtos seniūnijos seniūną ir seniūnaitį (-ius). Visuomenė, sužinojusi apie numatomą statybą, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ teikti siūlymus statytojui (užsakovui) iki viešo susirinkimo dėl projektinių pasiūlymų svarstymo.“
18(27) 18(27) 5(1) 7(11)
straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata „atskirai stovintis statinys“ nėra pakankamai konkreti, taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad statinys stovi atskirai, taip pat nėra aišku, nuo kokių kitų objektų jis turėtų būti nutolęs, kad galėtų būti vertinamas kaip stovintis atskirai.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatą reikėtų sukonkretinti arba atskleisti sąvokos
„atskirai stovintis statinys“ turinį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsnio 7
dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalies 3 punkto nuostatoms. Pritarti Argumentai: Atsižvelgta, įstatymo projekte sąvokos „atskirai stovintis statinys“ nelieka. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-19 18(27) 9(3)
straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad išbraukus šią nuostatą lieka neaišku, kuris subjektas turėtų teisę išduoti statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamojoje projekto nuostatoje tokio subjekto nereikėtų įvardinti, nes pagal projekto 18 straipsnio 9 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatas statybą leidžiančius dokumentus, įskaitant atvejus, kai projektuojami statiniai (jų dalys) ir jūroje, ir sausumoje, t. y. galimai ir pajūrio juostoje, išduotų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad projekto 18 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 31 dalyje siūloma nurodyti tik subjektą, kuris vykdytų statybą leidžiančių dokumentų pajūrio juostos sausumos dalyje išdavimo teisėtumą, bet statybą leidžiančio dokumento išduoti neturėtų teisės.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos
Respublikos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe (įskaitant atvejus, kai projektuojami statiniai (jų dalys) yra ir jūrinėje dalyje, ir sausumoje), taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimus tęsti sustabdytą statybą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.“
3
dalį projekto 18 straipsnio 6 dalis, keičianti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2021 m. gegužės 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 271, 521 straipsniais įstatymą Nr. XIV-340 bei minėto įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1539 (2022 m. lapkričio 17 d. redakcija), kuriais pakeitė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą, įsigaliosiantį taip pat 2027 m. sausio 1 d.
Taigi, priėmus teikiamą projektą, 2027 m. sausio 1 d. įsigalios dvi skirtingos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakcijos. Atsižvelgiant į tai, įsigaliosiantys teisiniai reguliavimai ir įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti tarpusavyje derinami, antraip vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 37 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2027 m. sausio 2 d.“
18(27) 20(8)
straipsnio 8 dalyje vartotinas sutrumpintas (be žodžių „Lietuvos Respublikos“) joje minimo įstatymo pavadinimas. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, kai ji privaloma nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas nenagrinėjamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant prašymo nenagrinėjimo priežastis.“
2(2) 19(27¹)
straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose vartojama sąvoka „reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Atkreiptinas dėmesys, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas kiek kitokios sąvokos „numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“ turinys.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vartojamos sąvokos nereikėtų patikslinti, taip pat Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą nurodyti projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11(3) dalyje. Kitu atveju, projekte reikėtų atskleisti sąvokos „reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“ turinį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 27(1) straipsnio 2 dalies 3 punktui. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad minimas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada ir šiuose dokumentuose nurodomos priemonės,
"numatomumo" nebelieka, nes jau yra išvada ar sprendimas. Išvados
ir sprendimo atveju yra taikomos skirtingos kompensacinės priemonės, todėl 2 ir 3 punktų turinys skiriasi. Pasiūlymai: Pakeisti projektu keičiamo įstatymo
straipsnio 7 dalį ir jas išdėstyti taip:
1Papildyti 2 straipsnį 113 dalimi:
„113.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Aplinkos apsaugos agentūra tikrina statinių projektus, kai statinio statyba
arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį.
Tikrinama:
1) ar Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar arba poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar yra arba galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šioje dalyje – sprendimas);
2) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar statinio projektas atitinka atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
3) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar statinio projektas atitinka sprendime nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jį kompensuoti.“
20(27¹)
dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose po žodžio „nurodytą“ įrašytinas žodis „ūkinės“.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 27¹ straipsnio 2 dalies 4 punkto b ir c papunkčius:
b) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
c) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir
(ar) jam kompensuoti.“
20(27¹) 21(27²)
dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad šios dalies 1-4 punktuose nurodytus projektinius pasiūlymus tikrina „Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar valstybės valdoma įmonė”. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies bei 5 straipsnio nuostatas viešojo administravimo įgaliojimai galėtų būti suteikti viešajam juridiniam asmeniui – valstybės įmonei, bet ne valstybės valdomam juridiniam asmeniui, kuriuo galėtų būti ir privatus juridinis asmuo, pavyzdžiui, valstybės valdoma akcinė bendrovė. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies bei 5 straipsnio nuostatomis.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai tikslintina ir projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 27(2) straipsnio 3 dalis. Nepritarti Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad projektinių pasiūlymų tikrinimas nėra viešojo administravimo funkcija, t. y. valstybės valdomai įmonei nesuteikiami viešojo administravimo įgaliojimai. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-19 20(27¹)
straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatų nėra aišku, kokių subjektų valdomame žemės sklype ir apsaugos zonoje projektinius pasiūlymus tikrina Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar valdoma įmonė. Atsižvelgiant į tai siūlytina vietoje nuostatos „šioje straipsnio dalyje nurodytų subjektų“ įrašyti konkrečius subjektus. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 27¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) projektinius pasiūlymus, kuriuose suprojektuota geležinkelių,
valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra, statinys geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelių želdinių apsaugos zonoje ar susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar valstybės valdomos įmonės, atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą valdomame žemės sklype bei šioje zonoje ar šiame žemes sklype planuojami bet kokios rūšies statinio statybos darbai. Tikrinama pagal geležinkelių transporto saugai svarbius kriterijus ir saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus;“. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-19 20(27¹)
3, 4, 5, 7 dalyse siūloma išbraukti šiose dalyse nurodytas funkcijas vykdančių valstybės institucijų pavadinimus ir nurodyti, kad šias funkcijas vykdo atitinkamų ministerijų įgaliotos institucijos ir įstaigos.
Svarstytina, ar siūlomų pakeitimų nereikėtų atsisakyti, nes kitose šio straipsnio struktūrinėse dalyse, pavyzdžiui, 27(1) straipsnio 8, 12 dalyse yra nurodomi konkretūs valstybės institucijų pavadinimai, o visame projekte nuostata, kad vieną ar kitą funkciją vykdo įgaliota valstybės institucija ar įstaiga nurodoma net 69 kartus. Svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo vartotojui, tiek projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 27(1) straipsnyje, tiek kituose projekto straipsniuose nereikėtų nurodyti konkrečius institucijų pavadinimus, jeigu iš anksto žinoma, kad atitinkama funkcija bus priskirta vykdyti vienai ar kitai veikiančiai valstybės institucijai ar įstaigai. Kitu atveju, vartotojui iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kokia konkrečiai institucija vykdys vieną ar kitą funkciją, o tokią instituciją būtų galima nustatyti tik atliekant paiešką poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, konkrečias funkcijas vykdančios institucijos pavadinimo nurodymas įstatyme prisidėtų prie teisinio reguliavimo stabilumo. Nepritarti Argumentai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktu Vyriausybei suteikti įgaliojimai steigti, reorganizuoti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sutikimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), steigti, reorganizuoti ir likviduoti kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės valdymo institucija.
Siekiant užtikrinti (neapriboti) šių Vyriausybei suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo, projektu keičiamo Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje atsisakyta konkrečių institucijų pavadinimų nurodymo. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-19 21(27²)
įrašytini žodžiai „statinio projekto“. Pritarti Pasiūlymai:
projektu keičiamo įstatymo 27²straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privaloma pranešti apie statybos pradžią, statybos darbus galima vykdyti tik pagal statinio projekto, užregistruoto Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, sprendinius.“
2Patikslinti Statybos įstatymo 27²straipsnio 5 dalį nurodant, kad pranešimą apie statybos pradžią sudaro Statybos įstatymo 27²straipsnio
5 dalyje nurodyti dokumentai, atitinkamai tai patikslinti visame projekte: „5. Pranešimą apie statybos pradžią sudaro šie dokumentai: <...>“. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-19 30(47) 1(2) 24.
Projekto 30 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad su fiziniais asmenimis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „nurodyta įstatymo nuostata skirta vartotojų teisių apsaugai, kurią užtikrinti įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, todėl šiame straipsnyje nustatyti sandorių apribojimai susiejami su fiziniais asmenimis (vartotojais), o ūkinę veiklą vykdantiems juridiniams asmenims paliekama galimybė prisiimti reikšmingas verslo rizikas, susijusias su nebaigto statinio dalies (iš esmės – statybvietės) įsigijimu ir statytojo teisių daliniu perėmimu“. Projektu siūloma nuostata kelia abejonių vartotojų teisių apsaugos aspektu. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas draudžia perleisti nebaigto statinio nuosavybės teisę bet kokiu sandoriu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo – pardavimo sandoris yra tik viena iš nuosavybės teisės perleidimo sandorių rūšių. Pažymėtina, kad nebaigto statyti statinio nuosavybės teisę perleisti galima ne tik pirkimo - pardavimo, bet ir pavyzdžiui šiuo metu populiarėjančių išperkamosios nuomos (Civilinio kodekso
kodekso 6.681 straipsnis). Taigi, abejotina, ar įtvirtinus draudimą perleisti nebaigto statinio nuosavybės teisę tik pirkimo – pardavimo sandoriu, t. y. ženkliai susiaurinus šiuo metu galiojančio draudimo nuostatas, būtų pagerinta vartotojų teisių apsauga. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina atitinkamai tikslinti.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti, projektu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) galima naudoti ir (ar) su fiziniais asmenimis sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, tik galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“
18(27) 30(47) 14(5) 1(2) (7),
namas“ vartojama ir projekto 18 straipsnio 14 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 30 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje vartojama kiek kitokia sąvoka „gyvenamasis pastatas“. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. Pritarti Pasiūlymai:
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, projektu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį ir juos išdėstyti taip: 1.
Pakeisti 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir
kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir
(ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą pastatą neįgaliesiems asmenims su negalia, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija;“. 2. Pakeisti 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) galima naudoti ir (ar) su fiziniais asmenimis sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, tik galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“
dalį projekto 30 straipsnis, keičianti Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 4, 8, 12, 14, 17, 17, 22, 24, 27, 27(1), 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11(1) straipsniu įstatymą Nr. XIV-1754, kurio 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstytos kiek kitokios Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Pažymėtina, kad pagal minėto įstatymo 25 straipsnio 6 dalį pakeistos Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos taip pat įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Taigi, priėmus teikiamą projektą, 2024 m. sausio 1 d. įsigalios dvi skirtingos Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalių redakcijos.
Atsižvelgiant į tai, įsigaliosiantis teisinis reguliavimas ir įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti tarpusavyje derinami, antraip vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos. Pritarti Pasiūlymas: Papildyti projekto 37 straipsnį nauja dalimi: „4. Šio įstatymo 26 straipsnio 2 ir
Atsižvelgiant į atliktą pakeitimą, patikslinti straipsnio dalių ir projekto straipsnių numeraciją. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-19 31(49) 2(8)
veikla neatitinka statinio naudojimo paskirties, išduoti licencijas šiai veiklai vykdyti, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus, draudžiama. Siūloma nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinio Teismo doktrinoje išsakoma nuostata, jog teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis (šiuo atveju teisė užsiimti licencijuojama veikla) ir pareigomis gali būti įtvirtintas tik įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, ūkinę veiklą gali vykdyti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, todėl nėra aiškus projektu siūlomos nuostatos ir Civilinio kodekso 2.77 straipsnio santykis. Pastebėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.77 straipsnio 1 dalimi, ūkio subjekto teisė vykdyti tam tikrą veiklą gali būti ribojama tik įstatymu ir tik įstatymo nustatyta tvarka, tai yra reikalavimas turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos (tarp jų licencijos turėtojų teisės ir pareigos), atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gali būti nustatomi tik įstatymu.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį atitinkamai ūkinei veiklai vykdyti gali būti išduodama ne tik licencija, bet ir kitas dokumentas, suteikiantis teisę vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis vertinamojoje projekto nuostatoje minima tik licencija. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti iš dalies Pasiūlymai:
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
49 straipsnį 8 dalimi:
„8. Jeigu statinyje numatoma vykdyti ūkinė veikla neatitinka
statinio naudojimo paskirties, išduoti leidimą, nurodytą Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, atitinkamai ūkinei veiklai vykdyti draudžiama, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus.“
projektu keičiamo įstatymo 47 str. 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2.
Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) galima naudoti ir (ar) su fiziniais asmenimis sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, tik galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“
3Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis galima
pradėti naudoti ir (ar) sudaryti sandorius dėl naujose dalyse esančių gyvenamųjų patalpų perleidimo kitiems naudotojams ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, galima tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos rekonstruojant gyvenamuosius namus pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“
2 straipsnio 113 dalį: Papildyti 2 straipsnį 113 dalimi: „113.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.“
2
sąvokas, projekto 37 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 1 priedo 1 dalyje vietoj formuluotės „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas“ nereikėtų įrašyti sąvokos „statybos valstybinės priežiūros pareigūnas“ (kaip tai nustatyta, pvz., projekto 10 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir kitose projekto nuostatose). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 1 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1.
Šiame priede nustatyti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą ir įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią mokėjimo principai. Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (toliau
statybos pradžią privaloma), pateikia privalomąjį nurodymą sumokėti įmoką. Įmoka už nepranešimą apie statybos pradžią lygi pusei šiame priede nustatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą.“
1
nustatant atskirų įstatymo straipsnių įsigaliojimo išimtis reikėtų išvardinti projekto 38 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus straipsnius, bet ne projekto
Pasiūlymas: Pakeisti, projekto 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5,
nurodytus straipsnius, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.“
20(27¹)
struktūrinėje dalyje negali būti nesunumeruotų pastraipų.
Atsižvelgiant į tai, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 27(1) straipsnio 6 dalies išdėstymas tikslintinas. Pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgiant į pastabą, patikslintas įstatymo projektas (lyginamajame variante klaidos nėra). „6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina statomų naujų ar rekonstruojamų energetikos objektų (statinių) projektinius pasiūlymus (projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktį energetikos objektų (išskyrus pastatus), įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimams). Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras.“
21(N)
žodžių „Įstatymo šeštąjį skirsnį“ įrašytinas žodis „įstatymą“, nes keičiamo įstatymo 27(2) straipsnis nėra nei pirmas, nei paskutinis šio skirsnio straipsnis. Pritarti Pasiūlymas: „Papildyti Įstatymą 27² straipsniu:“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lobistų kontora „Vento Nuovo“ 2023-11-09 G-2023-970938 30(47)4
<...>
Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės pritariame Įstatymo projektui, tačiau šiuo raštu norime atkreipti dėmesį į tam tikrų įstatymo įsigaliojimo nuostatų taikymą, kurios mūsų nuomone, gali sukelti skaudžių pasekmių naujiems bei mažesniems nekilnojamojo turto rinkos dalyviams ir apriboti šio sektoriaus vystymosi galimybes ilguoju laikotarpiu.
Statybos įstatymo projekto 35 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 4 punkte numatyta, kad: „Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, įsigaliosiančios 2024 m. sausio 1 d., taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas bus išduodamas nuo 2024 m. sausio 1 d.“. Statybos įstatymo projekto 47 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad: „2. Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) naudoti ir (ar) su fiziniais asmenimis sudaryti pirkimo– pardavimo sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą.
Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“ Siūlymas ir argumentai Neprieštaraujame galutiniam sprendimui nustatyti tokias (100 proc. baigtumo) pirkimo-pardavimo sąlygas klientams, tačiau manome, kad siekiant teisėtų verslo lūkesčių atliepimo bei tinkamo pereinamojo laikotarpio nekilnojamojo turto vystytojams
formuluotę: „Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, įsigaliosiančios 2024 m. sausio 1 d., taikomos, kai statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus.“ Tokia nusistovėjusi praktika nuolat vyravo nekilnojamojo turto sektoriaus reguliavime, kuomet taip buvo užtikrinamas jau pradėtų darbų tęstinumas bei tinkamas pereinamasis laikotarpis nekilnojamojo turto vystytojams. Tuo labiau, kad identiška nuostata yra taikoma to pačio Statybos įstatymo projekto 35 straipsnio 6 dalyje. Suprantame galimą sprendimų priėmėjų nerimą, kad numačius tokį procesą ir priėmus Statybos įstatymo projektą paskutiniais šių metų mėnesiais gali padaugėti prašymų išduoti statybas leidžiančius dokumentus, tačiau jau dabar yra aiškūs saugikliai, kurie užtikrins, kad nebūtų galimybės piktnaudžiauti šia nuostata.
Pažymime, kad nekilnojamojo turto vystytojai, siekdami, jog prašymas gauti statybą leidžiantį dokumentą būtų užregistruotas privalo:
projekto ekspertizės aktą, kuris įrodo, jog parengtas projektas yra pilnas bei atitinkantis teisės aktų keliamus reikalavimus;
Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis turi būti pasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis/sumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka (kai ją privaloma sumokėti). Taigi vadovaujantis šia nuostata sutartis pasirašoma projekto užbaigimo stadijoje ir vidutiniškai tokia įmoka sudaro 35-50 eur. už kvadratinį metrą (taiga įprastai tokia įmoka siekia 200-300 tūkst. eur.)
būti pateikiamas dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisės statyti valstybinėje žemėje paskaičiavimą ir įsipareigojimas sumokėti arba sumokėjimo į valstybės biudžetą įrodymas. Šis dokumentas gaunamas kai yra aiškūs projekto rodikliai kas reiškia, kad statybos projektas yra parengtas. Visa tai reiškia, kad numačius lankstesnę 47 straipsnio įsigaliojimo taikymo nuostatą nekilnojamojo turto vystytojams nebūtų sudaryta galimybė greitai parengti visus dokumentus, sumokėti įmokas ir priregistruoti daug prašymų išduoti statybą leidžiančius dokumentus dėl įvairių projektų, ypač kuomet nėra aiški galutinė data, kuomet Statybos įstatymo projektas gali būti galutinai priimtas. Atkreipiame dėmesį, kad tai siūlome dėl to, jog jau pradėtiems rengti projektams, dėl kurių yra pasirašytos kreditavimo sutartys su investuotojais bei kreditoriais (bankais) yra apskaičiuoti mokėjimo terminai bei sudaryti galimo pajamų gavimo ir kredito gražinimo grafikai.
Kreditavimo sutartys pasirašomos iki prasidedant statyboms (kreditoriai finansuoja ir dalį projektavimo, su SLD gavimu susijusių darbų ir pan.). Priėmus minėto straipsnio pakeitimą, bendrovėms bus būtina pakartotinai kreiptis į kreditorius bei prašyti pratęsti kreditų terminus bei pakeisti kreditų grąžinimo grafikus. Tai reiškia, kad daliai projektų, vystomų šiuo metu (kuriems statybą leidžiančio dokumento bus paprašyta lapkričio-gruodžio mėn.) skaičiavimai atlikti remiantis teisėtais lūkesčiais, jog pirkimo-pardavimo sandoriai galės būti atliekami, kuomet statyba pasieks 85 proc. statinio baigtumą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad esant 100 proc. baigtumo reikalavimui, atsiranda papildomo finansavimo ir atitinkamai nuosavų lėšų dalies projekte poreikis, kas didina jau pradėtų vystyti projektų sąmatas ir atitinkamai gali įtakoti parduodamų butų kainas. Tuo atveju jeigu kreditoriai atsisakytų tvirtinti naujas sąlygas (nesuteiktų papildomo finansavimo projekto užbaigimui, nepratęstų kreditų terminų bei nepakeistų grąžinimo grafikų), išauga projekto užbaigimo rizika bei galimybės vykdyti įsipareigojimus kreditoriams atliekant kredito grąžinimo įmokas, kadangi projektai dar negeneruos jokių pajamų. Tai ypatingai aktualu mažiems bei naujiems nekilnojamojo turto vystytojams rinkoje, kurie dar nėra sukaupę užtektinai kapitalo galimybei vystyti projektus vien iš nuosavų lėšų. Tokia situacija gali sąlygoti mažesnių rinkos dalyvių negalėjimą (kreditoriams atsisakius keisti sąlygas) užbaigti projektų ir taip mažinti konkurenciją visoje nekilnojamojo turto vystytojų rinkoje Lietuvoje.
Pabrėžiame, kad pritariame šiai nuostatai ir 47 straipsnio pakeitimui, tačiau atsižvelgiant į teisėtų verslo lūkesčių principą prašome svarstyti mūsų siūlymą ir nustatyti lankstesnę pereinamąją nuostatą, kuri jau yra įtvirtinta Statybos įstatymo projekto 35 straipsnyje ir taikoma kitoms šio įstatymo dalims. Pažymime, kad tokia pat praktika buvo taikoma keičiant ir kitus, itin aktualius, infrastruktūros bei kitus įstatymus anksčiau sprendžiant taip pat visuomenei aktualias problemas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 4, 8, 12, 14, 17, 18, 22, 24, 27, 27-1, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11-1 straipsniu įstatymas, kuriuo keičiamos Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalys buvo priimtas
turto rinkos dalyviai turėjo galimybę pasiruošti šiems pakeitimams. Be to, statybą leidžiantys dokumentai (kitaip nei prašymai juos gauti) yra registruojami Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenimis vadovaujasi sandorius tvirtinantys notarai. Todėl įstatymo nuostatą sieti su statybą leidžiančių dokumentų išdavimo faktu yra racionaliau ir tikslingiau. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo straipsnio nuostatas, šio straipsnio 5 dalį išdėstant taip: „5. Šio įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 m. sausio 1 d. Kai prašymas, pagal kurį statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 m. sausio 1 d., yra priimtas iki 2024 m. sausio 1 d., tokiu atveju galioja iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos.
Asmuo, siekiantis pasinaudoti šia nuostata, turi įrodyti, kad prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra priimtas iki 2024 m. sausio 1 d.”
Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija (toliau tekste Asociacija), teikia Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11(1), 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27(1), 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 52(1), 53, 55 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(2), 27(2), 68 straipsniais įstatymo projekto (toliau tekste – Įstatymo projektas) pastabas ir pasiūlymus nes Įstatymo projektu keičiamas 27¹ straipsnis, kuriuo norima numatyti, kad savivaldybių administracijos tikrins ne statinių projektus, o projektinius pasiūlymus. Kadangi šiame etape projekto ekspertizė nebus atliekama, tai siūloma braukti nuostatas dėl projekto ekspertizės (įskaitant ir tikrinimą, ar projekto ekspertizės rangovas yra apsidraudęs privalomuoju draudimu). Tačiau tuomet nuostatą dėl tikrinimo, ar projekto ekspertizės rangovas yra apsidraudęs privalomuoju draudimu, reiktų perkelti į kitą įstatymo straipsnį, nes išbraukus iš vieno įstatymo straipsnio ir neįrašius į kitą nebelieka kontrolės mechanizmo, kuris šiuo metu yra numatytas pagal dabartinę galiojančią LR Statybos įstatymo redakciją. Todėl siūlytume šią nuostatą įdėti į 27² straipsnio 5 dalį („Su pranešimu apie statybos pradžią pateikiami dokumentai“). Tuo pačiu tikslinga būtų analogiškai įdėti nuostatą dėl statinio ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo papildant jau siūlomą 17 straipsnio 6 dalies 3¹ punktą.
Pasiūlymai:
straipsnio pakeitimas“ 6 dalį, kuria Įstatymo 17 straipsnio 6 dalis papildoma 3¹ punktu, išdėstyti taip:
„3¹) užregistruoti statinio (jo dalies) ekspertizės
aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei įkelti dokumentą, patvirtinantį, kad statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kartu su šiuo dokumentu privaloma pateikti jo apmokėjimą įrodančio dokumento kopiją).“
papildymas 27² straipsniu”, kuriuo Įstatymo šeštasis skirsnis papildomas 27² straipsniu, šio 27² straipsnio 5 dalį papildyti 12 punktu: „12) dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kai statinio projekto ekspertizė buvo privaloma). Kartu su šiuo dokumentu privaloma pateikti jo apmokėjimą įrodančio dokumento kopiją.“ Pritarti Pasiūlymai:
3¹ punktu:
„3¹) užregistruoti statinio projekto (jo dalies)
ekspertizės aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;“. 2.
3¹ punktu:
„3¹) užregistruoti statinio (jo dalies) ekspertizės
aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;“. 3. Papildyti projektu keičiamo įstatymo 27²straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) techninio darbo projekto ekspertizės aktas ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) statytojas žemės sklypą (teritoriją),
kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir
(ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);“. Kadangi pagal VTPSI išaiškinimą (prisegu) nevaldant žemės negalima atlikti absoliučiai jokių statybos darbų (išimčių nenumatyta – nesvarbu ar tai būtu vinies įkalimas į būto sieną, kiauro stogo lopymas stiprinant supuvusias konstrukcijas, lango pakeitimas, sukiužusio skladuko nugriovimas, šildymo sistemos keitimas ir t.t.), manau kokie 50 ir daugiau proc.
Lietuvos žmonių ( kažkur (turi-nuomuojasi butą) gyvena, remontuojasi bet žemės neturi) tampa statytojais nelegalais, nes nuostata galioja be išimčių tiek darbams kuriems reikia Statybą leidžiančio dokumento tie darbams kuriems SLD nereikia. Manau, kad tai kas išaiškinta, pažeidžia LR Konstitucijos nuostatą, t.y. piliečių laisvą disponavimą savo turtu, o taip pat Civilinio kodekso 4.83 straipsniui, kur tiesiogiai nurodoma, kad savininkai bei bendraturčiai turtu turi rūpintis (remontuoti), todėl tiesiog norėčiau , kad šis teisinis absurdas būtu ištaisytas ir siūlau tokią formuluotę:
Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) statytojas žemės sklypą (teritoriją),
kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir
(ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, griaunant neypatingos ir nesudėtingos kategorijos statinius ir pan.;“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komiteto nuomone, įstatymo projekte yra atsižvelgta į šį pasiūlymą, t. y. siūlomas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimas nustato, jog statytojas žemės sklypą gali tik naudoti (nebūtina jo valdyti nuosavybės teise ar kitais pagrindais.). Pasiūlymai:
projektu keičiamo įstatymo 3 str.
jį išdėstyti taip: „1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);“
teisė vykdyti statybos darbus. Papildyti projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Statytojo teisė vykdyti statybos darbus įgyvendinama pranešus apie statybos pradžią (kai tai privaloma) ir įvykdžius kitus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.“
2023-11-22 G-2023-10147 18(27)
Atkreipiame dėmesį, kad Projektu iš esmės keičiant projektinių pasiūlymų sudėtį ir funkcijas, panaikinamas šiuo metu projektiniais pasiūlymais įgyvendinamas architektūrinės idėjos rengimo, viešinimo ir tikrinimo etapas. Projekto 2 straipsnio 6 dalimi numatyta, kad visuomenė informuojama apie numatomą statinių projektavimą supažindinant su parengtais projektiniais pasiūlymais. Įvertinus Projekto 18 ir 20 straipsniuose siūlomas Statybos įstatymo 27 ir 27¹straipsnių redakcijas (statinius kuriems reikalingas SLD ir projektinius pasiūlymus tikrinančius subjektus), akivaizdu, kad atnaujintos sudėties projektiniai pasiūlymai turės apimti ne tik pagrindinio pastato (-ų) sprendinius, bet ir visų susijusių inžinerinių tinklų ir statinių (toliau - nesudėtingų statinių) projektinius duomenis (Projekto 20 straipsnis - Statybos įstatymo 27¹ str. 7 d. ir 10 d. 2 p., ir 27 str. 1 d. 1 ir 3 p.), kuriems taip pat reikalinga gauti SLD. Tuo tarpu, vadovaujantis Projekto 2 straipsnio 6 dalimi, SLD bus išduodamas tik projektinių pasiūlymų pagrindu.
Šios Projektu programuojamos apimties projektinių pasiūlymų pristatymas (viešinimas) neabejotinai komplikuos statytojo ir projektuotojo galimybę reaguoti į visuomenės pasiūlymus. Vėlyvame etape pateiktas visuomenės siūlymas sukelia domino efektą, kuomet, iš pažiūros nežymus pakeitimas reikalaus perprojektuoti eilę susijusių sprendinių. Šalims vengiant jau beveik parengto projekto perdarymo gali būti formaliai prieštaraujama visuomenės pasiūlymams ir tiesiog bandoma apginti priimtus sprendinius, užuot konstruktyviai įsitraukus į dialogą ir visiems tinkamo sprendimo paieškas. Šiai problemai išspręsti, siūlome į projektinių pasiūlymų rengimo etapą neįtraukti visų nesudėtingų inžinerinių statinių, kaip jie apibrėžti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“[1] ir šių statinių projektavimą perkelti į Statybos įstatymo projektu numatomą antrąjį techninio darbo projekto rengimo etapą. Pasiūlymo tikslas:
Padidinti savalaikį visuomenės įsitraukimą į projektavimo procesą, sukoncentruoti ir sumažinti projektinių pasiūlymų apimtį, neapkraunant pagalbinių nesudėtingų statinių sprendiniais, kas leistų pasiekti pakeitimais deklaruojamus tikslus, t. y. pagreitinti SLD išdavimo procedūrą ir įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktas rekomendacijas dėl poreikio plėsti nedidelės rizikos statybos objektų, kuriems nereikia statybą leidžiančio dokumento, sritį. Pasiūlymo esmė:
Projektiniuose pasiūlymuose, skirtuose visuomenei informuoti, susikoncentruoti į architektūrinę idėją ir esminius pagrindinio (-ių) statinio (-ių) sprendinius, kurie galėtų būti lengvai koreguojami pagal visuomenės pastabas. Iš projektinių pasiūlymų sudėties pašalinti visus pagrindiniam objektui tarnaujančius nesudėtingus inžinerinius statinius ir tinklus (vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų tiekimo tinklus, aikštelės ir t.t.).
Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 18 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip:
„1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo
statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio pastato statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad nesudėtingieji statiniai gali būti: 10.000 m²ploto horizontalūs statiniai (terasos, aikštelės); iki 15 m aukščio ir iki 200 m² ploto grūdų saugojimo bokštai; iki 5 m aukščio įvairios užtvaros (tvoros); IV kat. vietinės reikšmės keliai ir kt., siūloma Statybos įstatyme įtvirtinti, kad Statybą leidžiantis dokumentas išduodamas nesudėtingiesiems II grupės statiniams tam tikrais atvejais (pvz., statant naują statinį mieste, saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, vietovėje), o I grupės inžineriniams statiniams visais atvejais statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Pasiūlymas:
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį:
a) naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;
b) naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;
c) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste;
d) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
2) leidimas rekonstruoti statinį:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui rekonstruoti;
b) nesudėtingajam gyvenamosios paskirties statiniui rekonstruoti;
c) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti mieste;
d) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
g) rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto
ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) atliekant nesudėtingojo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) valstybei svarbaus kultūrinio objekto statiniui, patvirtintam Vyriausybės nutarimu;
e) branduolinės energetikos objekto statiniui;
f) atliekant nesudėtingojo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
6) leidimas pakeisti ypatingojo ar neypatingojo statinio arba jo dalies paskirtį; 6¹) leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus:
a) atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato statinio padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
b) šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
7) leidimas nugriauti statinį:
a) ypatingąjį statinį;
b) neypatingąjį statinį, pastatytą anksčiau kaip prieš 50 metų arba patenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašal
inus savavališkos statybos padarinius.“ 5.
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį:
a) naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;
b) naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;
c) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste;
d) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
2) leidimas rekonstruoti statinį:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui rekonstruoti;
b) nesudėtingajam gyvenamosios paskirties statiniui rekonstruoti;
c) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti mieste;
d) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
g) rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas; b
) kultūros paveldo statiniui;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) atliekant nesudėtingojo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) valstybei svarbaus kultūrinio objekto statiniui, patvirtintam Vyriausybės nutarimu;
e) branduolinės energetikos objekto statiniui;
f) atliekant nesudėtingojo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
6) leidimas pakeisti ypatingojo ar neypatingojo statinio arba jo dalies paskirtį; 6¹) leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus:
a) atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato statinio padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
b) šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
7) leidimas nugriauti statinį:
a) ypatingąjį statinį;
b) neypatingąjį statinį, pastatytą anksčiau kaip prieš 50 metų arba patenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.“
2023-11-22 G-2023-1014718
Lietuvos architektų rūmai 2023-11-22 G-2023-1014718
Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikta 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Projekto 18 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti taip:
„2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo
statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio pastato rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pateiktus argumentus ir siūlomą formuluotę prie 1-ojo LAR pasiūlymo (Nr. 4 lentelėje). 6. Lietuvos architektų rūmai 2023-11-22 G-2023-1014718
(1¹)
Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikta 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Papildyti Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio 1¹ dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „1¹. Nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią ir pateikti šio įstatymo 27² straipsnio 5 dalyje išvardintus dokumentus šiais atvejais:
<...>
4) naujai statomiems ar rekonstruojamiems nesudėtingiems inžineriniams statiniams.“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pateiktus argumentus ir siūlomą formuluotę prie 1-ojo LAR pasiūlymo (Nr. 4 lentelėje). 7.
2023-11-22 G-2023-1014720 (27¹)
Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikta 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27¹ straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip:
„7. Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių
prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina techninio darbo projekto projektinių pasiūlymų sprendinius, kuriais įgyvendinami prisijungimo sąlygose nustatyti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ar inžinerinių tinklų reikalavimai. Susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina techninį darbo projektą projektinius pasiūlymus, kai jie rengiami kelių juostose ar kelių apsaugos zonose.“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pateiktus argumentus ir siūlomą formuluotę prie 1-ojo LAR pasiūlymo (Nr. 4 lentelėje). 8. Lietuvos architektų rūmai
Prašome nepapildyti Statybos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 11 punktu, kuriuo numatoma teisė panaikinti kvalifikacijos atestato galiojimą, jei asmuo vadovavo pagrindinėms statybos techninės veiklos sritims statant statinį, kuriame nustatyta savavališka statyba. Primename, kad statybos techninės veiklos pagrindinės sritys išvardintos 12 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktuose yra:
tyrimai;
projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra;
projekto ekspertizė, statinio ekspertizė;
darbai;
statybos techninė priežiūra.
Šiuo papildymu būtų nustatomas reikalavimas formaliai taikyti griežčiausią drausminės (profesinės) atsakomybės priemonę – atestato panaikinimą (t. y. teisės verstis profesine veikla atėmimą) net nenustačius pagrindinių atsakomybės kilimo sąlygų: neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaltės ir priežastinio ryšio. Tyrimus atlikęs, projektą rengęs ar projekto ekspertizę atlikęs atestuotas specialistas neturi jokių galimybių ir (ar) poveikio priemonių, kurios leistų kontroliuoti tolesnius statytojo veiksmus, todėl atsakomybės numatymas už kito asmens veiksmus pažeidžia esminį teisinės atsakomybės principą, kad asmuo atsako tik už savo kaltus veiksmus ir (ar) neveikimą. Negana to Projektu siūlomas papildymas antrą kartą išskiria vieną iš pažeidimų už kuriuos atsakomybė jau dabar numatyta Statybos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punktu. Pasiūlymo tikslas:
Panaikinti Projekto 9 straipsnio 5 dalimi siūlomą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 12 straipsnio 15 dalies papildymą 11 punktu. Pasiūlymo esmė: Nesukurti pagrindo griežčiausią profesinę (drausminę) atsakomybę, nenustačius atsakomybės kilimo sąlygų, taikyti visiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams, kurie neturi priemonių ir (ar) galimybių kontroliuoti statytojo veiksmus, t. y. statytojas realius statybos darbus gali pradėti projektuotojui, tyrėjui ar ekspertui apie tai nežinant.
Pasiūlymas: Panaikinti Projekto 9 straipsnio 5 dalį:
„11) kai asmuo vadovavo pagrindinėms statybos
techninės veiklos sritims statant statinį, kuriame nustatyta savavališka statyba.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant mažinti savavališkos statybos atvejus bei atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkte nurodyti pažeidimai yra siejami su žalos atsiradimu, siūloma papildyti projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 15 dalį 11 punktu ir 22 straipsnio 7 dalį 12 punktu. Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, patikslinamos Įstatymo pakeitimo projekto nuostatos, jose nurodant, kad kvalifikacijos atestato galiojimas naikinamas asmenims, kurie atliko veiksmus ar priėmė sprendimus, dėl kurių statyba tapo savavališka. Pasiūlymai:
1Papildyti 12 straipsnio 15 dalį 11 punktu:
„11) kai asmenys, kurie statant statinį vadovavo statybos
techninės veiklos pagrindinėms sritims ir atliko veiksmus ar priėmė sprendimus, dėl kurių statyba tapo savavališka.“
22 straipsnio 7 dalį 12 punktu:
„12) kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo
dokumento turėtojas statant statinį atliko veiksmus, dėl kurių statyba
Rūmų vertinimu 27 straipsnio 9¹ dalies redakcijoje numatyta vyriausiojo architekto teisė kreiptis į regioninę architektūros tarybą (toliau – RAT) dėl jau parengtų ir paviešintų projektinių pasiūlymų neišpildo projekto aiškinamajame rašte deklaruojamų projektavimo proceso pagreitinimo ir supaprastinimo tikslų.
Gavus neigiamą RAT išvadą ir (ar) siūlymus projekto sprendinių koregavimui, kyla poreikis koreguoti projektinius pasiūlymus ir pakartotinai atlikti visuomenės informavimo procedūras. Rūmų nuomone, aukščiau išdėstytos situacijos susiformavimo padėtų išvengti tinkamas etapo, kuriuo pateikiama rekomendacija kreiptis į RAT, pasirinkimas. Siūlome remtis Architektūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalies pavyzdžiu, kad projektinių pasiūlymų projektas [institucijų] tikrinimui teikiamas kartu su RAT išvada. Pasiūlymo tikslas:
Projektinių pasiūlymų vertinimą regioninės architektūros taryboje numatyti iki visuomenės informavimo procedūrų pradžios ir teikimo Statybos įstatymo 27¹straipsnyje nurodytų subjektų tikrinimui, Pasiūlymo esmė: Pirminiu etapu gavęs RAT rekomendacijas, projektuotojas gali, be papildomos administracinės naštos, atsižvelgti į RAT siūlymus ir atlikti visas reikalingas projektinių pasiūlymų korekcijas. Tinkamas ekspertinės išvados pateikimo laikas leis išvengti ir pakartotinio projektinių pasiūlymų keitimo, viešinimo ir derinimo, be to tikrinančioms institucijoms sudaroma galimybė iš karto susipažinti su ekspertiniu RAT vertinimu. Pasiūlymas:
Panaikinti Projekto 18 straipsnio 22 dalį (perkeliant į Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalį, žr. toliau): „9¹.
Jeigu prieš priimdamas sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams savivaldybės vyriausiasis architektas padaro išvadą, kad statinio architektūros sprendinių įvertinimui pagal Architektūros įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus ar kitus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio architektūros reikalavimus reikalingas papildomas ekspertinis vertinimas, savivaldybės vyriausiasis architektas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, sudaromą Architektūros įstatyme nustatyta tvarka, su prašymu įvertinti ir pateikti išvadą, ar projektiniai pasiūlymai atitinka architektūros kokybės kriterijus ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju regioninės architektūros tarybos išvados parengimas finansuojamas Architektūros įstatyme nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo pakeitimo projektu nėra užkertamas kelias RAT išvadą pateikti kartu su projektiniais pasiūlymais. Taip pat pažymėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9¹ dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas yra suteikti galimybę savivaldybės vyriausiajam architektui kreiptis į RAT, kai jis padaro išvadą, kad statinio architektūros sprendinių įvertinimui pagal Architektūros įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus ar kitus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio architektūros reikalavimus reikalingas papildomas ekspertinis vertinimas.
Pažymėtina, kad Architektūros įstatymo 18 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos architektų rūmai naudoja regioninių architektūros tarybų posėdžiams organizuoti, techniniam aptarnavimui ir šių tarybų narių darbui apmokėti, kai valstybės biudžeto lėšomis regioninių architektūros tarybų išvados ir (ar) rekomendacijos teikiamos valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ar kitų viešųjų juridinių asmenų, suinteresuotų dėl savivaldybės teritorijoje vystomų objektų, prašymu ar regioninių architektūros tarybų iniciatyva (kai šios iniciatyvos yra būtinos siekiant tenkinti viešąjį interesą, pateikiant motyvuotą paaiškinimą). 10. Lietuvos architektų rūmai 2023-11-22 G-2023-1014715
Pateikti 6-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateiktas 6-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikta 6-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 24 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip:
„7. Specialieji paveldosaugos reikalavimai ir specialieji saugomos
teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai parengiami per 7 darbo dienas gavus savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus paraišką ir pateikiami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, atliekančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas (toliau – savivaldybės vyriausiasis architektas).
Savivaldybės vyriausiasis architektas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 10 darbo dienų parengia specialiuosius architektūros reikalavimus. Jeigu savivaldybės vyriausiasis architektas padaro išvadą, kad statinio architektūros sprendinių įvertinimui pagal Architektūros įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus ar kitus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio architektūros reikalavimus reikalingas papildomas ekspertinis vertinimas, savivaldybės vyriausiasis architektas specialiuosiuose architektūros reikalavimuose įrašo reikalavimą kreiptis į regioninę architektūros tarybą, sudaromą Architektūros įstatyme nustatyta tvarka, su prašymu įvertinti ir pateikti išvadą, ar projektiniai pasiūlymai atitinka architektūros kokybės kriterijus ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju, regioninės architektūros tarybos išvados parengimas finansuojamas Architektūros įstatyme nustatyta tvarka“ Nepritarti Žr. Komiteto pateiktus argumentus prie 6-ojo LAR pasiūlymo (Nr. 9 lentelėje). 11. Lietuvos architektų rūmai 2023-11-22 G-2023-1014718
Atkreipiame dėmesį į tarpusavio prieštaravimą tarp Projektu siūlomos 27 straipsnio 9 dalies ir to paties straipsnio 10 dalies redakcijos, t. y.
straipsnio 1 dalyje nurodytus projektus tikrina 27¹ straipsnyje nurodyti subjektai (savivaldybių administracijos, Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Vidaus reikalų ir Energetikos ministerijų įgaliotos institucijos ir t.t.) tuo tarpu, to paties straipsnio 10 dalyje teigiama, kad 24 straipsnio
administracija. Pasiūlymo tikslas: Reguliavimo aiškumo užtikrinimas. Pasiūlymo esmė: Palikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio 9 dalyje pateikiamą nuorodą į 24 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27¹ straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip:
„9. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose
nurodytų statinio projektų (statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas dokumentas – projektiniai pasiūlymai) sprendinių atitiktį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyti subjektai“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyti atitinkamai statybos projektas (naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai), rekonstravimo projektas (ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį) ir pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas (pastato atnaujinimui (modernizavimui).
Jei pagal siūlymą tik šiuos projektus turėtų prievolę tikrinti 27¹ straipsnyje nurodyti subjektai (savivaldybių administracijos, Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Vidaus reikalų ir Energetikos ministerijų įgaliotos institucijos ir t.t.), tai jie neturėtų prievolės tikrinti kitų projektų – kapitalinio ar paprastojo remonto, nesudėtingųjų statinių naujos statybos ar rekonstravimo, ypatingųjų ir neypatingųjų statinių griovimo. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais (kai statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas pvz., projektuojant kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, apsaugos zonoje, kai kuriose saugomose teritorijose) dalis 27¹ nurodytų tikrinančių subjektų (pvz., Kultūros, Aplinkos ministerijų įgaliotos institucijos, o ne tik savivaldybių administracijos) tikrina ir ypatingųjų ir neypatingųjų statinių remonto ar nesudėtingųjų statinių statybos projektus. Todėl siūloma įstatymo 27 straipsnio 9 dalies nuostata būtų netiksli ir klaidinanti. Tačiau pripažįstama, kad 27 straipsnio tiek 9 dalis, tiek ir 10 dalis nurodo, kokius projektus tikrina savivaldybių administracijos, todėl siūloma perteklinių nuostatų atsisakyti. Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Savivaldybių administracijos paveldosaugos padaliniai tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami savivaldybės tarybos saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose, saugomais paskelbtuose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus, valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, paminklus).
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami valstybės saugomais paskelbtuose objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose, valstybės saugomomis paskelbtose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), kultūriniuose rezervatuose ir draustiniuose, kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose, istoriniuose nacionaliniuose, istoriniuose regioniniuose parkuose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus). Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos perdavimo tinklų).“
2023-11-22 G-2023-10147 N
9Argumentai:
Siekiant išpildyti Projekto aiškinamajame rašte deklaruojamą pasitikėjimo statybos dalyviais didinimą, nustatant jiems didesnę atsakomybę rengiant, atliekant ekspertizę ar pateikiant statinio projektą, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 5 straipsniu ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimą dėl statinio išvaizdos pasikeitimo siūlome priimti atsižvelgiant į projektą parengusio autoriaus – architekto - vertinimą. Pasiūlymo tikslas:
Užtikrinti statinio architekto (projekto autoriaus (-ių)) dalyvavimą vertinant statinio išvaizdos išsaugojimą ir (ar) pasikeitimą. Atsižvelgti į projekto autoriaus nuomonę dėl planuojamų projekto ir statinio pakeitimų, jų mąsto ir atitikimo aplinkos ministro nustatytiems kriterijams. Pasiūlymo esmė: Įstatymo lygmeniu įtvirtinti tęstinį projekto autoriaus dalyvavimą įgyvendinant projekto sprendinius ar vėliau juos keičiant. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą ir keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 25 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Statinio architektas, jeigu jis atitinka šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra statinio projekto architektūrinės dalies vadovas ir kartu gali būti statinio projekto vadovas. Statytojas ar jo pasitelkti kiti asmenys užtikrina statinio architekto tinkamą dalyvavimą atliekant visus statinio projektavimo ir projekto įgyvendinimo darbus, kad būtų išlaikyti statinio architektūrinės dalies sprendiniai. Statinio architektas teikia išvadą dėl esminio statinio išvaizdos keitimo ir poveikio statinio architektūrinei išraiškai.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Kaip ir minima pačiame pasiūlyme, vadovaujamasi Architektūros įstatymo 5 straipsniu ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktu, todėl minėtų įstatymų nuostatų turinio perkėlimas į Statybos įstatymą nėra tikslingas. Statinio architekto (projekto autoriaus) tęstinis dalyvavimas įgyvendinant projekto sprendinius ar vėliau juos keičiant yra įtvirtintas ir Statybos įstatyme. Pvz., pagal 24 straipsnio 19 dalį „Statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai.“ Vadinasi, projekto pakeitimams turi pritarti statinio architektas. Statybos įstatymas nedraudžia projekto autoriui teikti savo nuomonę (išvadą) dėl esminio statinio išvaizdos keitimo kitiems statybos dalyviams ar tretiesiems asmenims. Pasiūlymas:
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už esminių architektūros reikalavimų įgyvendinimą statinio
projekte atsako statinio architektas. Šio įstatymo, Architektūros įstatymo ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nustatyta tvarka statytojas (užsakovas) privalo užtikrinti statinio architekto tinkamą dalyvavimą atliekant visus projektavimo ir projekto įgyvendinimo darbus, kad būtų išlaikyti statinio architektūriniai sprendiniai.“ 13.
Vytautas Jonaitis 2023-11-21 G-2023-10127 N(2)
Pakeisti 2 straipsnio 59 dalį ir ją išdėstyti taip: „59. Statinio paskirtis – statinio projekte ir (ar) viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.“ Argumentai:
Esamoje šios dalies redakcijoje klaidingai nurodoma, kad statinio paskirtis - viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas, kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos veiklos privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyvinius statinio saugos ir paskirties reikalavimus. Pagal tai išeina, kad viešojo registro tvarkytojas atsakingas už statinio paskirties apibrėžimą ir jo atitiktį privalomiesiems statinio reikalavimams. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalį statiniai (patalpos) kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai formuojami tik tais atvejais kai pateikiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas statyti bei statinio priėmimo naudoti aktas. Taigi statinio paskirties apibrėžimas ir jo atitiktis privalomiesiems statinių reikalavimams nustatoma ne viešojo registro, o Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Statinio paskirtis pirmiausia nurodoma statinio projekte.
Nepritarti Argumentai: Tam, kad registre būtų nurodyta atitinkama statinio paskirtis (naudojimo tikslas), prieš tai būna praeitos statinio projektavimo, statybos, užbaigimo procedūros, kurių metu ir yra tikrinama statinio atitiktis paskirties reikalavimams. 14. Vytautas Jonaitis 2023-11-21 G-2023-10127 4(4)
aiškiau suformuluoti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Statinių klasifikavimo pagal jų naudojimo paskirtį, paskirties keitimo ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo, padalinant, atidalinant, sujungiant ar perdalijant statinius ir (ar) patalpas, tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“ Nepritarti Argumentai:
Statybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Siūloma šią nuostatą papildyti, kad ne tik klasifikavimą, bet ir paskirties keitimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį keičiant statinių paskirtį daugumoje atvejų (išskyrus nesudėtinguosius statinius) reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadinasi, įstatymas, o ne Vyriausybės įgaliota institucija, nustato statinių paskirties keitimo tvarką. 15. Vytautas Jonaitis 2023-11-21 G-2023-10127 N(48)
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nesudėtingų statinių, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat daugiabučių namų, kurių bendrasis plotas neviršija 500 kv. metrų, žemės ūkio paskirties pastatų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo.
Šioje dalyje nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.“ Argumentai: Pakeitimas siūlomas atsižvelgus į rajoninių savivaldybių ir gyventojų pareiškimus, siekiant sumažinti būsto išlaikymo išlaidas mažiau pasiturintiems gyventojams šalies periferijoje, įvertinant kad maži daugiabučiai namai pagal savo tūrį artimi vieno dviejų butų namams ir gali būti priskirti nesudėtingiems statiniams, kurių priežiūrai nekeliami kvalifikaciniai reikalavimai. Nepritarti Argumentai:
Vienbučio ar dvibučio namo techninės priežiūros atveju yra užtikrinami vieno ar dviejų savininkų interesai. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingai nuo daugiabučio, dvibutis namas dažniausiai beveik neturi bendrojo naudojimo objektų, išskyrus bendrą namus jungiančią sieną, ribos tarp nuosavybės (įskaitant ir bendrojo naudojimo objektus) yra aiškios. Tuo tarpu daugiabučiame name savininkų, kurių interesai užtikrinami, yra ne mažiau kaip trys ir tokiame pastate yra daugiau bendrojo naudojimo objektų (bendros patalpos, statinio konstrukcijos, inžinerinės sistemos, įranga ir kt.), nėra nuosavybės ribų tarp bendrojo naudojimo objektų. Atsižvelgiant į išdėstytą, daugiabučiame name būtų sudėtinga nustatyti atsakomybę už tinkamą techninę priežiūrą ar jos nevykdymą, jei priežiūrą vykdytų visi pastato savininkai. 16. Vytautas Jonaitis 2023-11-21 G-2023-10127 N(48)
Pripažinti netekusią galios 48 straipsnio 7 dalį. Argumentai: Ši dalis susijusi su paslaugų kainodara ir nėra Statybos įstatymo dalykas, Be to ji varžo statinių techninės priežiūros rinkos formavimąsi ir nesiderina su ES paslaugų direktyva ir LR Paslaugų įstatymu.
Nepritarti Argumentai: Statybos įstatymo 48 straipsnio 7 dalis nustato, kad statinio techninės priežiūros maksimalų tarifą tvirtina savivaldybės taryba vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos metodika, kai daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą vykdo savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Manytina, kad savivaldybė turi pareigą (ir teisę) užtikrinti, kad tokiu atveju priežiūros tarifas būtų pagrįstas. 17. AB „Amber Grid“ 2023-11-22 2(2) 18(27) (11), 35(33)
1Argumentai:
Projekte numatyti Statybos įstatymo pakeitimai tiesiogiai susiję su Bendrovės, kaip gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus, magistralinio dujotiekio (toliau – MD) savininko veikla, kuri pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą (toliau – GDĮ) apima saugios, veiksmingos ir ekonomiškos perdavimo sistemos eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą (GDĮ 26 str. 1 d. 1 p. bei 30 str. 2 d. 5 ir 8 p.). Šių itin svarbių GDĮ ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose numatytų funkcijų realus ir efektyvus vykdymas yra neatsiejamas nuo dviejų sąlygų:
a) koks teisinis reguliavimas ūkinės veiklos MD gretimybėje, inter alia, koks užstatymo normatyvas MD vietovės klasių[2] teritorijose, yra nustatytas, ir,
b) ar šiose specialaus režimo teritorijose yra laikomasi jose nustatyto teisinio reguliavimo. Atsižvelgiant į tai, teisės aktai nustato atvejus, kai veiklai (įskaitant, naujų pastatų, skirtų žmonėms būti, statybai) MD vietovės klasių teritorijose yra būtina gauti išankstinius raštiškus Bendrovės pritarimus (suderinimus, sutikimus), kurių išdavimo metu Bendrovė vertina, ar nebus pažeisti specialūs, su MD, gretimos aplinkos ir žmonių sauga susiję reikalavimai, įskaitant ir MD vietovės klasių teritorijose taikomus užstatymo normatyvus.
MD priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams[3], o MD bei gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių sauga be kita ko užtikrinama MD vietovės klasių teritorijomis ir jose taikomais užstatymo normatyvais[4]. Teisės aktuose nustatyta pareiga gauti MD savininko pritarimą planuojant statyti statinius MD vietovės klasės teritorijose[5]. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą tokio išankstinio Bendrovės pritarimo negavimas – pagrindas neišduoti statybą SLD, kartu užkertant kelią pažeisti atitinkamoms MD vietovės klasių teritorijoms taikomus užstatymo normatyvus, kartu aptariamo pažeidimo išvengiant itin ankstyvoje statybos proceso stadijoje. Taip pat svarbu paminėti, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą iki pateikiant prašymą išduoti SLD statinio projekte turi būti pateikiami esminiai statytojo sumanyto statinio projekto sprendiniai[6]. Taigi pagal dabar galiojančias nuostatas, SLD išdavimo procese dalyvaujanti Bendrovė savo kompetencijos ribose turi realią galimybę patikrinti tikslius statinio projekto sprendinius ir įvertinti jų atitiktį MD vietovės klasės teritorijose taikomiems užstatymo normatyvams. Tokiu būdu neteisėtos ar savavališkos statybos užkardymas neišduodant SLD teisės aktams prieštaraujančių statinių statybai užtikrinamas anksčiausiame etape. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 1 punktu, SLD galiojimas gali būti panaikintas teismo.
Todėl neišdavus SLD teisės aktams prieštaraujančio statinio statybai, nekyla poreikis pradėti sudėtingų SLD nuginčijimo ir (ar), tuo labiau, savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūrų teismine tvarka. Atitinkamai, tokiu būdu dabartinis teisinis reguliavimas, užtikrinantis realią galimybę Bendrovei įvertinti esminius projekto sprendinius, o valstybės institucijoms neišduoti SLD, jeigu kartu su statybos projektu nėra pateiktas Bendrovės rašytinis pritarimas, reiškia, kad kompetentingų valstybinę statybos priežiūrą vykdančių institucijų administracinė našta yra mažiausia. Nors Projekte nėra pateikta, kas yra laikoma Projekto 2 str. 6 d. nurodytais „pagrindiniais sprendiniais“, vis tik, vertinant tiek naująją Projekto 2 str. 12 d. įtvirtintą statinio projekto sąvoką, tiek Projekto turinį visa jo apimtimi, tiek ir Projekto aiškinamąjį raštą[7], matyti, kad šie „pagrindiniai sprendiniai“ nėra tapatūs Projekto 2 str. 1 d. siūlomai pakeisti sąvokai „Esminiai statinio projekto sprendiniai“[8]. Todėl, Projekte nenumatant, kad projektiniuose pasiūlymuose turi būti pateikti esminiai statinio projekto sprendiniai, šie esminiai sprendiniai bus numatyti ir suprojektuoti ne projektiniuose pasiūlymuose, pagal kuriuos bus išduodami SLD, o vėlesnėje stadijoje – statinio projekte, kuris bus rengiamas jau turint SLD ir kurio rengime Bendrovė nebedalyvaus. T. y. dalis svarbių sprendinių bus numatyta tik vėlesnėje statybos proceso stadijoje, kurioje Bendrovė, kaip numatyta Projekte, jau nedalyvautų. Pateiktame Komitetui svarstyti Projekte numatyta, kad, jam įsigaliojus, Bendrovė dalyvautų tik kaip projektinius pasiūlymus tikrinantis subjektas, o detali projektinių pasiūlymų sudėtis Projekto derinimo etape neatskleista.
Vertinant, kad SLD bus išduodami vadovaujantis nebe statybos projektais, o naujos teisinės reikšmės projektiniais pasiūlymais, kuriuose numatyta pateikti tik „pagrindinius sprendinius", statinio projekto rengime nebedalyvausianti Bendrovė neturės (nebeteks) realios galimybės dar iki SLD išdavimo susipažinti su visais statytojo sumanytais sprendiniais, lemiančiais statinio statybos galimumą MD vietovės klasių teritorijose. Atitinkamai, Bendrovės vertinimu, aptariamas naujasis reguliavimas (SLD išdavimas pagal projektinius pasiūlymus, neapimančius esminių statinio projekto sprendinių) reikšmingai padidins galimybę gauti SLD ir tokių statinių statybai, kurių statyba dėl MD vietovės klasių teritorijose taikomų užstatymo normatyvų pažeidimo negalima. Vėlesniuose statybos etapuose (pvz., statinio projekto rengimo ar statinio statybos metu), kuriuose Bendrovė nebedalyvautų, nustačius, kad atitinkamo statinio statyba negalima dėl MD vietovės klasių teritorijose taikomų užstatymo normatyvų pažeidimo, iš esmės vienintelis būdas panaikinti SLD, išduotą projektinių pasiūlymų pagrindu, ir (ar) savavališkos statybos, vykdomos ar jau įvykdytos vadovaujantis šiais pasiūlymais parengto statinio projekto pagrindu, padarinius, – kompetentingiems asmenims kreipiantis į teismą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad yra visiškai akivaizdu, jog kilus poreikiui panaikinti jau išduotą SLD ar, tuo labiau, pašalinti savavališkos statybos padarinius, teikiant atitinkamus ieškinius teismuose, administracinė našta, priešingai nei nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, visoms statybos procese dalyvaujančioms institucijoms ir kitiems subjektams, tarp jų ir Lietuvos Respublikos teismams reikšmingai padidės, kaip ir padidės teisinio neapibrėžtumo bei teisėto lūkesčio pažeidimo rizika.
Atsižvelgiant į tai, turi būti užtikrinta, kad Projekte numatyti pakeitimai iš tiesų ne tik užtikrintų ar bent jau nesumažintų šiuo metu Bendrovės turimos galimybės patikrinti statinio statybos galimybių dar iki SLD išdavimo, bet ir nedidintų administracinės naštos nei Bendrovei, nei jokioms kitoms statybos procese dalyvaujančioms institucijoms bei subjektams. Dėl šios priežasties yra būtina užtikrinti, kad Projekte numatyta projektinių pasiūlymų apimtis būtų pakankama tam, kad Bendrovė (kaip ir kiti SLD išdavimo procese dalyvaujantys asmenys) ir toliau turėtų visapusišką informaciją, reikalingą įvertinti, ar planuojamas statyti statinys nepažeis MD vietovės klasių teritorijose taikomų užstatymo normatyvų. Tuo tikslu, siūlome praplėsti Projekte pateiktą sąvoką „esminiai statinio projekto sprendiniai“. Kartu pabrėžtina, kad tiek pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (Statybos įstatymo 27 str. 33 d.), tiek ir pagal numatytąjį Projekte (18 str. 35 d.), pareiga gauti naują SLD numatyta tik tuo atveju, jeigu išdavus SLD, keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai. Nepaisant to, kad Projekte esminių statinio projekto sprendinių sąvoka yra plečiama, vertinant anksčiau minėtą problematiką dėl numatomo pokyčio SLD išduoti nebe statinio projekto, o projektinių pasiūlymų pagrindu, Bendrovės vertinimu, šią sąvoką būtina išplėsti dar labiau.
Atsižvelgiant į tai, Bendrovei yra ypač svarbu, kad esminiai statinio projekto sprendiniai apimtų visus statinio projekto sprendinius, kurie yra reikšmingi vertinant dėl pastatų statybos galimybių MD vietovės klasės teritorijoje, o ne tik jų dalį. Pažymėtina, kad vadovaujantis Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių I-III skyrių nuostatomis Bendrovei reikšmingai svarbu įvertinti pastato ir (ar) patalpų paskirtį (-is), pastatų ir (ar) patalpų, suformuotų kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, skaičių, nuolat būnančių žmonių skaičių[⁹], pastato išorinio kontūro vietą sklype (teritorijoje), didžiausią leistiną pastatų aukštų skaičių, atstumą nuo MD vamzdyno ir iki viešam žmonių susibūrimui skirtų statinių ir įrenginių. Pabrėžtina, kad sprendiniai, susiję tiek su statinių aukštų, tiek su žmonių skaičiumi, šiuo metu yra pateikiami statinių projektuose. Todėl Bendrovė, nagrinėdama statinio projektą ir išduodama arba atsisakydama išduoti išankstinius pritarimus šiam projektui, kartu turi galimybę įvertinti ir šiuos reikšmingus duomenis dėl aukštų ir žmonių skaičiaus, be to šis vertinimas atliekamas dar iki SLD išdavimo. Nustačius, kad planuojami statinio projekto sprendiniai, įskaitant ir dėl pastatų aukštų bei žmonių skaičiaus, sudaro sąlygas pažeisti MD vietovės klasių užstatymo normatyvą, Bendrovė neišduoda pritarimo, įgaliota institucija neišduoda SLD. Atitinkamai, reali statyba nėra pradedama vykdyti.
Nepaisant to, kad Projekte numatyti esminiai statinio projekto sprendiniai apima didžiąją dalį pagal Magistralinio dujotiekio įrengimo taisykles vertintinų duomenų, vis tik Projekte išplėsta esminių statinio projekto sprendinių sąvoka neapima visos reikšmingos informacijos, o būtent – pastatų aukštų skaičiaus bei žmonių, bet kuriuo laikotarpiu be pertraukos įprastai būnančių ar galinčių būti ilgiau kaip dvi valandas, skaičiaus. Todėl įsigaliojus Projekte numatytam naujajam teisiniam reguliavimui, pagal kurį SLD išduodami nebe pagal pilnos apimties statinių projektus, o tik pagal projektinius pasiūlymus (neapimančius visos Bendrovei aktualios informacijos apie planuojamų statinių sprendinius), o naują SLD privalu gauti tik pasikeitus esminiams statinio projekto sprendiniams, siekiant užtikrinti Bendrovės interesus kartu nedidinant administracinės naštos (ji būtų kaip įmanoma mažesnė), būtina, kad esminiai statinio projekto sprendiniai apimtų ir pastatų aukštų skaičių bei žmonių, bet kuriuo laikotarpiu be pertraukos įprastai būnančių ar galinčių būti ilgiau kaip dvi valandas, skaičių. Pasiūlymo tikslas:
(i) užtikrinti specialių, su magistralinio dujotiekio (toliau – MD), gretimos aplinkos ir žmonių sauga susijusių reikalavimų laikymąsi, taip pat
(ii) nepabloginti šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo taip, kad nebūtų užtikrintas minėtų reikalavimų laikymasis. Pasiūlymo esmė: Išplėsti esminių statinio projekto sprendinių sąvoką, kuri apimtų visą reikšmingą informaciją, vertinant, ar planuojamas statyti statinys nepažeis MD vietovės klasių teritorijose taikomų užstatymo normatyvų. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio 11 dalį ir išdėstyti taip: „11.
Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio išvaizda, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis (pastatų ir patalpų) ir įgyvendinami specialieji architektūros reikalavimai, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Į magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas patenkančių statinių esminiais projekto sprendiniais taip pat laikoma pastatų aukštų skaičius su projektuojama pastoge (mansarda) bei žmonių, bet kuriuo laikotarpiu be pertraukos įprastai būnančių ar galinčių būti ilgiau kaip dvi valandas, skaičius.“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Statybos įstatyme nėra nustatoma projektinių pasiūlymų apimtis, bet akivaizdu, kad projektiniuose pasiūlymuose turės būti nustatyti esminiai statinio projekto sprendiniai: statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio išvaizda, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis (pastatų ir patalpų) ir įgyvendinami specialieji architektūros reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Pagal siūlomus statybą leidžiančių dokumentų (toliau - SLD) išdavimo tvarkos pokyčius, MD savininkas, valdytojas ar naudotojas savo pritarimą/nepritarimą projekto sprendiniams išsakys SLD išdavimo procedūros metu (pagal pateiktus projektinius pasiūlymus).
Todėl MD savininkas, valdytojas ar naudotojas galės įvertinti visus projekto sprendinius, kuriems prašoma SLD ir kurie lemia statinio statybos galimumą MD vietovės klasių teritorijose (pastato ir (ar) patalpų paskirtį (-is), pastatų ir (ar) patalpų, suformuotų kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, skaičių, nuolat būnančių žmonių skaičių, pastato išorinio kontūro vietą sklype (teritorijoje), didžiausią leistiną pastatų aukštų skaičių, atstumą nuo MD vamzdyno ir iki viešam žmonių susibūrimui skirtų statinių ir įrenginių). Jei vėlesniame etape detalizuojant projektinius pasiūlymus (rengiant techninį darbo projektą), būtų keičiami projekto sprendiniai, tai Statybos įstatyme nustatytos sąlygos, kokiais atvejais reikėtų pakartoti SLD išdavimo procedūrą. Pagal 27 straipsnio 33 dalies neleidžiama didinti statinių aukštų skaičiaus ar nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekio. Kitas svarbus kriterijus (rodiklis) - žmonių skaičius statinyje projektavimo metu yra sąlyginis, nes nusako, kokiam žmonių skaičiui statinys suprojektuotas, bet negali užtikrinti, kad naudojant statinį bus laikomasi projekte numatyto rodiklio. Bendru atveju pagal Statybos įstatymą neleidžiama keisti projekto sprendinių, jeigu jie pažeidžia teisės aktų reikalavimus (energetikos ministro patvirtintos „Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklės“ yra vienas iš teisės aktų), bet pripažįstama, kad galima labiau akcentuoti prievolę laikytis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimų. Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 33 dalį ir ją išdėstyti taip: „33.
Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), iš naujo pranešti apie statybos pradžią, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:
1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;
2) iki 1 2 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);
3) iki 1 2 m keičiami (didinami ar mažinami) didinami arba neribotai mažinami pastato ar turinčio stogą inžinerinio statinio ar jo dalių išorės matmenys ir nedidinamas statinio aukštų skaičius, neįrengiami papildomi antstatai, mansardos, antresolės, rūsiai, pusrūsiai;
4) iki
jo dalių išorės matmenys;
5) 4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija.;
5) kai neatliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas (esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką);
6) mažinamas pastatų ir (ar) patalpų nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis.“
2023-11-2218
2Argumentai:
Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo esmė: Numatyti prievolę gauti naują SLD, jei po statybą leidžiančio dokumento išdavimo MD vietovės klasių teritorijose keičiasi statinio projekto sprendinių atitikimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytiems užstatymo normatyvams. Pasiūlymas: Patikslinti (papildyti) Projekto 18 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio 33 dalį ir išdėstyti taip: „33. Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose keičiasi statinio projekto sprendinių atitikimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytiems užstatymo normatyvams, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) ir iš naujo pranešti apie statybos pradžią, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:
komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;
(teritorijoje);
mažinami statinio ar jo dalių išorės matmenys ir nedidinamas statinio aukštų skaičius;
viduje ir nesikeičia statinio kategorija.;
6) mažinamas pastatų ir (ar) jų patalpų nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis.”.
Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose keičiasi statinio projekto sprendinių atitikimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytiems užstatymo normatyvams, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) ir iš naujo pranešti apie statybos pradžią, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:
komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;
(teritorijoje);
mažinami statinio ar jo dalių išorės matmenys ir nedidinamas statinio aukštų skaičius;
viduje ir nesikeičia statinio kategorija.;
6) mažinamas pastatų ir (ar) jų patalpų nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis.”. Pritarti iš dalies Komiteto argumentai ir siūloma nuostatų formuluotė pateikti prie 1-ojo Amber Grid pasiūlymo. 19. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) pakeitimai, kai į gyvenamosios paskirties patalpas ar kitas patalpas, esančias gyvenamosios paskirties pastate nuosavybės teisė galės būti perleidžiama tik įregistravus tokio pastato 100 % baigtumą.
Tačiau dėl galiojančio ydingo teisinio reglamentavimo, įstatymo leidėjo tikslas apsaugoti vartotojus dažnu atveju nebus pasiektas ir problema, kai sumokėję pinigus asmenys negalės teisėtai gyventi ir disponuoti savo turtu, nebus išspręsta. Pastato statyba gali būti pripažįstama užbaigta ir įregistruotas tokio pastato 100 % baigtumas VĮ Registrų centre tik tuo atveju, jei prieš tai yra pakeisti (atnaujinti) žemės sklypo, kuriame pastatytas toks pastatas, kadastriniai matavimai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 9 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai) 15.5 papunktis). Vadovaujantis NTKĮ 14 straipsnio 8 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad NTKĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais nepakeisti žemės sklypo kadastro duomenys. NTKĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
Taigi, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas turi atsisakyti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre naujai pastatytą statinį, statytojo nuosavybės teises į jį, jeigu Nekilnojamojo turto kadastre nėra pakeisti (atnaujinti) žemės sklypo (kuriame pastatytas šis statinys) kadastro duomenys. Pagal NTKĮ 13 straipsnio 2 dalį, įrašyti bet kokius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti gali tik nekilnojamojo daikto savininkas (visi savininkai kartu, jei yra turtas nuosavybės teise priklauso daugiau nei vienam savininkui), išskyrus NTKĮ numatytas išimtis, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys Nuostatuose nustatyta tvarka keičiami atitinkamų institucijų teikimu ar suinteresuotų asmenų prašymu. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, jog pastatas pastatytas su žemės sklypo savininko sutikimu, nes žemės sklypo savininkų sutikimai dėl statinių statybos žemės sklype yra gaunami dar prieš statytojui gaunant statybą leidžiantį dokumentą, t. y., bendrasavininkų sutikimai yra vienas iš privalomų dokumentų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pastato, pastatyto pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, įregistravimui vėl reikia gauti žemės sklypo savininko sutikimą (parašą ant žemės sklypo plano keičiant (atnaujinant) žemės sklypo kadastrinius matavimus).
Dėl nurodyto reglamentavimo, kai, pavyzdžiui, projektai yra vystomi etapais, faktiškai susiklosto situacijos, kai pastačius žemės sklype pirmąjį daugiabutį ir išpardavus su butais jiems tenkančias žemės sklypo dalis, norint įregistruoti žemės sklype antrąjį, trečiąjį ir kitus daugiabučius ant to pačio žemės sklypo plano reikia surinkti visų pirmojo daugiabučio butų (žemės sklypo dalių) savininkų sutikimus, paskui pirmojo ir antrojo ir t. t. Tuo tarpu antrojo, trečiojo ir kitų daugiabučių butų pirkėjai negalės įregistruoti savo nuosavybės teisės į
savininkas yra išvykęs pusmečio atostogų, ar „tingi“ atvykti pasirašyti ant atnaujintų žemės sklypo kadastrinių matavimų, ar gyvena ir dirba užsienyje. Pakartotinai pažymėtina, kad žemės sklypo kadastro duomenis pagal NKTĮ 13 straipsnio 2 dalį gali keisti tik nekilnojamojo daikto savininkas, išskyrus jei įstatymas numato kitaip. NTKĮ numato kelias išimtis, pavyzdžiui, prašymą dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis).
Pasiūlymo esmė: Siekiant apsaugoti butų pirkėjų interesus, ko yra siekiama nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiais Statybos įstatymo pakeitimais, ir panaikinti ribojimus registruoti pastatų 100 % baigtumą, siūloma Statybos įstatyme ir NTKĮ numatyti išimtį, jog žemės sklypo kadastrinius duomenis, susijusius su naujai pastatytų (rekonstruotų) pastatų duomenų įtraukimu į žemės sklypo kadastrinius duomenis, turi teisę atlikti pastato statytojas, kurio vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Pasiūlymas:
Pakeisti Statybos įstatymo pakeitimo projekto 22 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 28 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus ir išdėstyti juos taip:
„1. Statyba laikoma užbaigta šiais atvejais:
1) atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą (kai jis privalomas).
Statybos užbaigimo aktas surašomas tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą ir pakeistą (atnaujintą) žemės sklypo, kuriame pastatytas ar rekonstruotas statinys, kadastro duomenų bylą, kuri keičiama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka;
2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovui arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą ir pakeistą (atnaujintą) žemės sklypo, kuriame pastatytas ar rekonstruotas statinys, kadastro duomenų bylą, kuri keičiama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka;“. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus ir juos išdėstyti taip:
„ 1) atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą
(kai jis privalomas).
Statybos užbaigimo aktas surašomas tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą, taip pat atnaujintą žemės sklypo, kuriame pastatytas ar rekonstruotas statinys, kadastro duomenų bylą, suderintą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka;
2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovui arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą, taip pat atnaujintą žemės sklypo, kuriame pastatytas ar rekonstruotas statinys, kadastro duomenų bylą, suderintą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka;“. 20. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija 2023-11-29 G-2023-10394 N(13)
Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte dėl Statybos įstatymo pakeitimo projekto. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte dėl Statybos įstatymo pakeitimo projekto. Pasiūlymas: Pakeisti (papildyti) Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 13 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnyje, šiame straipsnyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami atitinkamai šioje dalyje nurodytuose straipsniuose nustatytų institucijų teikimu ar asmenų prašymu. Keičiant nekilnojamojo turto kadastre įrašytus žemės sklypų kadastro duomenis, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka įrašomas sodininkų bendrijos, kurioje yra mėgėjų sodo sklypas, pavadinimas ir kodas, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka gali pateikti sodininkų bendrijos pirmininkas, jo įgaliotas asmuo arba sodininkų bendrijos valdyba, jeigu ji yra sudaryta. Keičiant nekilnojamojo turto kadastre įrašytus žemės sklypų kadastro duomenis, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami (atnaujinami) kadastro duomenys, nes žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti, nugriauti statiniai, prašymą įrašyti ar pakeisti kadastro duomenis gali pateikti ir statytojas, kurio vardu yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ar pakeičiami mokesčių administravimo tikslais, prašymą įrašyti ar pakeisti kadastro duomenis pateikia mokesčių administratorius.“ Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti kartu su šiuo projektu teikiamo Nekilnojamojo turto kadastro (NTK) įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3155 keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti turi teisę pateikti:
1) nekilnojamojo daikto savininkas, jo įgaliotas asmuo arba bet kuris nekilnojamojo daikto bendraturtis;
3) teismo proceso, kurio metu buvo priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto ar nuosavybės teisės į jį, dalyviai;
4) šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys ir šioje dalyje nustatytais atvejais;
5) sodininkų bendrijos pirmininkas, jo įgaliotas asmuo arba sodininkų bendrijos valdyba, jeigu ji yra sudaryta, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka įrašomas sodininkų bendrijos, kurioje yra mėgėjų sodo sklypas, pavadinimas ir kodas, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka;
kurio vardu yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami (atnaujinami) žemės sklypo kadastro duomenys, nes jame buvo pastatyti ar rekonstruoti statiniai. 6) 7) mokesčių administratorius, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ar pakeičiami mokesčių administravimo tikslais;
7) 8) kiti asmenys, kuriems pagal įstatymus suteikiama ši teisė.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-11-16 G-2023-996720 (27¹) (1,2) Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11², 27², 68 straipsniais įstatymo projekto Nr.
XIVP-3143 (toliau šiame skirsnyje – Projektas):
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
direkcijos būtų eliminuojamos iš projektinių pasiūlymų derinimo procedūrų (dėl naujų statybų miestuose arba esamų statinių rekonstrukcijos bei remonto ne miestuose esančiose saugomose teritorijoje), o tai gali būti rizikinga neigiamų padarinių dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu saugomų vertybių užtikrinimo aspektu Projekto 18 straipsnio 21 dalimi siūlomais Įstatymo 27 straipsnio 9 dalies pakeitimais naikinamas subjektų sąrašas, kurie atlieka statinių (nurodytų Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose) projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Pagal siūlomus pakeitimus Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų statinio projektų (statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas dokumentas – projektiniai pasiūlymai) sprendinių atitiktį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyti subjektai. Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagal Projekto 20 straipsniu siūlomas Įstatymo 27¹ straipsnio („Projektinius pasiūlymus tikrinančių subjektų kompetencija“) 1 dalies nuostatas projektinius pasiūlymus tikrintų savivaldybių administracijos, o sprendimus pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams priimtų savivaldybės vyriausiasis architektas.
Pagal Projektu siūlomo Įstatymo 27¹ straipsnio 20 punkto nuostatas šie subjektai taip pat tikrintų ar statomų naujų, rekonstruojamų ar remontuojamų statinių saugomose teritorijose, esančiose miestuose, išskyrus Kuršių nerijoje esančius kultūrinius draustinius, ir rekonstruojamų ar remontuojamų statinių saugomose teritorijose, esančiose ne miestuose, projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus, valstybinių parkų nuostatų (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų), kitų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pagal Projektu siūlomas 27¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga[10] tikrintų projektinius pasiūlymus tik tų statomų naujų statinių, kurie suprojektuoti ne miestuose esančiose saugomose teritorijose, Kuršių nerijojoje esančiuose kultūriniuose draustiniuose. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, saugomos teritorijos viešojo intereso užtikrinimo požiūriu yra ypatingą statusą turinčios šalies teritorijos. Ši visuomeninių santykių sritis (pavyzdžiui: dėl urbanizavimo grėsmės) taip pat yra jautri su statybomis susijusiems klausimams, todėl manytume, kad saugomų teritorijų direkcijų eliminavimas iš projektinių pasiūlymų derinimo procedūrų (dėl naujų statybų miestuose arba esamų statinių rekonstrukcijos bei remonto ne miestuose esančiose saugomose teritorijoje) gali būti rizikinga neigiamų padarinių saugomose teritorijose atsiradimo aspektu.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytume, kad siekiant užtikrinti visuomeninių interesų apsaugą į projektinių pasiūlymų dėl statybų specifinėse teritorijose derinimo procedūras turėtų būti įtraukti ir subjektai, atsakingi už veiklos šiose teritorijose priežiūrą (t. y. minėtuoju atveju - saugomų teritorijų direkcijos). Pritarti Pasiūlymas:
Komitetas siūlo atsisakyti įstatymo projekto nuostatų, kuriomis saugomų teritorijų direkcijų pareigūnai yra eliminuojami iš miestuose statomų naujų statinių projektinių pasiūlymų tikrinimo proceso. 2. LR specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-11-16 G-2023-996715
pasiūlymai
sąlygas skirtingose savivaldybėse taikyti skirtingą Įstatymo nuostatų įgyvendinimo praktiką Projekto 15 straipsnio 11 dalimi siūlomi Lietuvos Respublikos statybų įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio („Statinio projektas. Prisijungimo sąlygos“) 9 dalies pakeitimai, nustatantys, kad:
„9. Savivaldybės mero sudarytoje komisijoje, kurios nuostatus tvirtina savivaldybės
meras, turi dalyvauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus išduodančių institucijų atstovai. Savivaldybės mero sudaryta komisija per 10 darbo dienų balsų dauguma gali nuspręsti:“.
Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagal galiojančio Įstatymo nuostatas tokių komisijų pavyzdinius nuostatus tvirtina aplinkos ministras (tačiau Projekto priėmimo atveju tokio teisinio reglamentavimo neliks). Tuo tarpu pagal Projekto nuostatas tokią teisę suteikiant savivaldybės merui, kiekvienoje savivaldybėje sudaromų komisijų veikla būtų reglamentuojama skirtingai. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtų Projektu teikiamų siūlymų įgyvendinimas gali sukurti rizikos veiksnius, kada kiekvienoje savivaldybėje įgyvendinant įstatymines nuostatas būtų taikoma skirtinga praktika. Be to, šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad įstatyminiame lygmenyje iš esmės nereglamentuojamas tokios komisijos sudarymo, veiklos ir sprendimų priėmimo pagrindai (išskyrus dvi sąlygas[11]), todėl siekiant užtikrinti minėtų komisijų veiklos skaidrumą ir priimamų sprendimų objektyvumą siūlytume apsvarstyti galimybę neatsisakyti galiojančiu Įstatymu nustatyto komisijų veiklos reglamentavimo modelio. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo įstatymo 24 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Savivaldybės mero sudarytoje komisijoje, kurios
darbo pavyzdinius nuostatus tvirtina aplinkos ministras, turi dalyvauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus išduodančių institucijų atstovai.
Savivaldybės mero sudaryta komisija per 10 darbo dienų balsų dauguma gali nuspręsti:
1) siūlyti savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui vyriausiajam architektui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais ir
(ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais;
2) perduoti ginčą nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai (jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas ar atsiranda bent vieno komisijos nario asmeninis suinteresuotumas ginčo baigtimi ar kitoks pagrindas nusišalinti arba to motyvuotai prašo
stichinių nelaimių nukentėjusiems statiniams ar jų dalims sutvarkyti (suremontuoti, nugriauti ar pan.) nereikia gauti statybos darbų leidimų, taikymas sudarytų sąlygas sprendimus priimančiųjų asmenų diskrecijai. Projekto 18 straipsniu siūlomuose Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 - 7 punktų bei 1¹ dalies 2 - 3 punktų pakeitimuose vartojama „stichinės nelaimės“ sąvoka, kuri siejama su reikalavimų turėti leidimus atlikti statybos darbus netaikymu (pavyzdžiui: stichinės nelaimės padariniams (pavyzdžiui: sunykusio, sugriuvusio statinio likusioms dalims) šalinti nereikia turėti leidimų atlikti statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą; nugriauti statinį ir kt.
Teisiniu požiūriu reikšminga gali būti tai, kad minėtų Projekto nuostatų taikymas turėtų būti susietas su faktinių aplinkybių, kad statiniai yra nukentėję nuo stichinių nelaimių (ir dėl šios priežasties leidimo gauti nereikia) nustatymu ir konstatavimu. Tačiau iš Projekto nuostatų neaišku kokia tvarka tai būtų daroma. Be to, svarbu yra ir tai, kad nors minėtų Projekto nuostatų esmė (pavyzdžiui: atsižvelgiant į tai, kaip visuomenėje traktuojamos stichinės nelaimės[12]) pakankamai aiški, tačiau teisės aktai nereglamentuoja „stichinės nelaimės“ sąvokos turinio ir oficialaus fakto bei susijusių padarinių (pavyzdžiui: kad įvyko ar buvo įvykusi stichinė nelaimė ir nuo to nukentėjo konkretūs pastatai) patvirtinimo, taip pat neaišku koks stichinės nelaimės sąvokos santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme[13] nustatytomis ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos[14] sąvokomis. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad minėtų Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas sprendimus priimantiems subjektams sudarytų diskrecines sąlygas (savo nuožiūra) spręsti, ar statiniai yra /nėra nukentėję nuo stichinių nelaimių, ar ne, o tai yra korupcijos rizikos veiksnys.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtų Projekto nuostatų įgyvendinimas turėtų būti siejamas su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo ir jį lydinčiųjų teisės aktų taikymu, todėl atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, siūlytume apsvarstyti Projektu siūlomo (o taip pat analogiško pobūdžio galiojančio Įstatymo nuostatų, kurios Projektu nekeičiamos) teisinio reglamentavimo tobulinimo tikslingumą. Pritarti Pasiūlymas:
Patikslinti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1² dalį: „1². Šio įstatymo nustatyta tvarka nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento ir (ar) pranešti apie statybos pradžią, kai statyba vykdoma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose arba kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei ar jos padariniams pašalinti.“
2023-11-16 G-2023-996731
Įstatyminių nuostatų netaikymo esmė, todėl tai svarstytina ne tik dėl taikymo aiškumo, bet ir diskrecijos poįstatyminius teisės aktus rengiantiems subjektams sudarymo aspektu Projekto 31 straipsniu siūloma Įstatymo 49 straipsnį („Statinių naudojimo priežiūra“) papildyti 8 dalimi, nustatančia, kad:
„8. Jeigu statinyje numatoma vykdyti ūkinė veikla
neatitinka statinio naudojimo paskirties, išduoti licencijas šiai veiklai vykdyti, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus, draudžiama.“ Atkreipiame dėmesį, kad iš minėtų Projekto nuostatų lieka neaišku, kokiais atvejais galėtų būti taikoma Įstatyme numatyta išimtis (t. y. kada ūkinei veiklai galėtų būti išduodama licencija, jeigu statinyje numatoma vykdyti veikla neatitinka statinio naudojimo paskirties).
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos diskutuotinos ne tik dėl teisinio aiškumo, bet ir diskrecijos Įstatymo lydinčiuosius teisės aktus rengiantiems subjektams suteikimo. Siekiant išvengti šių reiškinių siūlytume arba Projektu atskleisti minėtų nuostatų esmę, ar nustatyti tokių atvejų kriterijus arba, (pavyzdžiui: pateikti pavyzdinių atvejų sąrašą). Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Papildyti Statybos įstatymo 49 straipsnį 8 dalimi:
„8. Jeigu statinyje numatoma vykdyti ūkinė veikla neatitinka
statinio naudojimo paskirties, išduoti leidimą, nurodytą Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, atitinkamai ūkinei veiklai vykdyti draudžiama, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus.“
3Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime. Atlikus Projekto Nr.
Atlikus Projekto Nr. XIVP-3143 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad juo siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
nuostatos sudarytų sąlygas skirtingose savivaldybėse taikyti skirtingą Įstatymo nuostatų įgyvendinimo praktiką;
teritorijų direkcijos būtų eliminuojamos iš projektinių pasiūlymų derinimo procedūrų (dėl naujų statybų miestuose arba esamų statinių rekonstrukcijos bei remonto ne miestuose esančiose saugomose teritorijoje), o tai gali būti rizikinga neigiamų padarinių saugomose teritorijose atsiradimo aspektu;
neatskleidžiama sąlygų dėl Įstatyminių nuostatų netaikymo esmė, todėl tai svarstytina ne tik dėl taikymo aiškumo, bet ir diskrecijos poįstatyminius teisės aktus rengiantiems subjektams sudarymo aspektu;
nuostatų, kad nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems statiniams ar jų dalims sutvarkyti (suremontuoti, nugriauti ar pa.) nereikia gauti statybos darbų leidimų, taikymas sudarytų sąlygas sprendimus priimančiųjų asmenų diskrecijai. Atsižvelgti Čia pateikiamos STT pastabas apibendrinančios išvados. Atsakymai pateikti kitose dalyse. 6. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2023-11-16 G-2023-995720 (27¹)
parko (toliau- TINP) direkcijai tapo žinoma, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija inicijuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (tolia- Įstatymas) pakeitimus, kurie turės reikšmingą poveikį Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir jose puoselėjamų vertybių tausojamam naudojimui, priežiūrai ir išsaugojimui ateities kartoms. Prašome Jūsų atkreipti dėmesį į siūlomą Įstatymo 27ˡ str. 2 d. pakeitimą, kuriame naujai apibrėžiama saugomų teritorijų direkcijų kompetencija: „Saugomų teritorijų direkcijos aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina statomų naujų statinių, suprojektuotų saugomose teritorijose, išskyrus esančias miestuose, projektinius pasiūlymus. <...>“.[15] Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27ˡ str.
savo darbą pagal kompetenciją pilna apimtimi-tikrina statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektus. <...>“. Tai yra, galiojantis, statybas reglamentuojantis, įstatymas nustato, kad saugomų teritorijų direkcijos tikrina ne vien naujai statomų statinių, bet ir esamų statinių remonto bei rekonstrukcijos projektus ir tokią pareigą šios institucijos įgyvendina visose priskirtose Lietuvos Respublikos saugomose teritorijoje. Deja, šiandien teikiama nauja Įstatymo redakcija saugomų teritorijų direkcijų kompetencijas apriboja, nustatant, kad jos (i) netikrina esamų pastatų remonto bei rekonstrukcijos projektų bei (ii) netikrina naujų statinių projektinių pasiūlymų miestuose. Manome, kad tokia nauja Įstatymo 27ˡ str. 2 d. redakcija yra netinkama, nes neatsižvelgiama į įsteigtų saugomų teritorijų faktines aplinkybes (vertingiausi miestai (ar jų dalys) į jas įeina) ir viešai Lietuvos Respublikos piliečiams deklaruojamus aplinkos ir kultūros paveldo tausojamo naudojimo, priežiūros ir išsaugojimo tikslus. Pavyzdžiui, visas Neringos miestas patenka į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinį parką.
Tai- pats ilgiausias (apie 50 km) miestas Lietuvoje, kuriam nustatyti nacionalinio parko reikalavimai, kuriuos privalo įgyvendinti Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau- KNNP) direkcija. Pažymėtina, kad į likusią KNNP teritorijos sausumos dalį patenka kito- Klaipėdos miesto dalis- Smiltynė. Pagal naują Įstatymo redakciją visoje KNNP teritorijoje už šią teritoriją atsakinga institucija-direkcija projektinių pasiūlymų tikrinimo nebevykdys. Panašiai yra ir su Trakų miestu, kuris yra Lietuvos Respublikos kultūrinio prioriteto saugomos- TINP teritorijos centre. Į Trakų miesto administracines ribas patenka ne tik istorinio miesto gatvės, aikštės, kvartalai, bet ir kompleksiniai objektai, skverai, saugomi pavieniai želdynai ir jų grupės bei neužstatytos ir, pagal planavimo schemą, neužstatomos agroparkinės teritorijos. Tokia eiliniams Lietuvos miestams nebūdinga Trakų miesto holistinė visuma yra pripažinta vertybe ir yra saugoma nacionaliniu lygmeniu, nes sudaro mūsų valstybės kultūrinio kraštovaizdžio etaloną. Jam išsaugoti ir tinkamai naudoti lietuvių mokslininkai bei architektai yra parengę valstybinio lygmens specialųjį planą (TPR Nr. T00054220), kurį 1993-12-06 patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“. Priėmus naują Įstatymo redakciją, TINP direkcija, kaip ir KNNP direkcija, nebeturės teisės jo įgyvendinti, nors dar 2010-02-09 Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas nutarime byloje Nr. 23/2007-38/2009 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr.
patvirtinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad jokie su TINP teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Jei šių sprendinių būtų nepaisoma, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė Trakų istorinį nacionalinį parką traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, kartu būtų nepaisoma ir bendrojo teisės principo bona fides. Trečias ryškus pavyzdys yra Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai (toliau- PVRP), esantys Vilniaus miesto administracinėse ribose, kurie patiria didelę Lietuvos Respublikos sostinėje fizinių ir juridinių asmenų įgyvendinamos urbanistinės plėtros poveikį. Vilniaus miesto savivaldybėje įgyvendinami miesto tankinimo, želdynų ir želdinių „pertvarkymo“, draustinių-tokių kaip Verkių architektūrinio ar Turniškės kraštovaizdžio „adaptavimo šiuolaikiniams poreikiams“ atvejai ir nuolatinė audringa Lietuvos Respublikos piliečių reakcija į tai rodo poreikį ne silpninti šios saugomos teritorijos- PVRP direkcijos kompetencijas, bet priešingai-jas stiprinti. Pažymėtina, kad naujos Įstatymo 27ˡ str.
pakeitimo pagrindimo veiklos saugomose teritorijose efektyvinimo aspektų (aiškėja, kad saugomų teritorijų direkcijos toliau turės stebėti naujų statinių projektinių pasiūlymų rengimo procesus be teisės juos tikrinti, tuomet kažkokių algoritmų pagalba vykdys rizikingų objektų atranką ir, esant pagrindams, kitų priimtus sprendimus galės ginčyti teismine tvarka), nutylint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įvykdytos 29 direkcijų regioninių parkų valdymo pertvarkos pasiektus viešai deklaruotus rezultatus[16]- vietoje vieno prieš pertvarką dirbusio architekto viename iš regioninių parkų buvo įdarbinti septyni kompetentingi šios srities specialistai regioniniuose centruose, taip pat nepaaiškinant, kodėl saugomų teritorijų direkcijų (po siūlomos redakcijos įsigaliojimo) kompetencijoms paliekamas tik naujų statinių projektinių pasiūlymų tikrinimas, eliminuojant esamų pastatų remonto bei rekonstrukcijos darbų dokumentacijos patikrą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija įgyvendina ambicingus Europos Sąjungos žaliojo kurso ir biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus, pažymint, jog Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo I skirsnis nustato, kad vienas iš nacionalinio saugumo objektų yra aplinka ir kultūros paveldas, prašome nepritarti naujai Įstatymo 27ˡ str. 2 d. redakcijai. Manome, kad nauja Įstatymo redakcija naudingiausia su statybos verslais susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau niekaip negerina saugomų teritorijų apsaugos, tvarkymo ir tausojamo naudojimo įgyvendinimo procesų ir/ar tam skirtų materialinių/žmogiškųjų resursų optimizavimo. Nauja Įstatymo 27ˡ str.
Nauja Įstatymo 27ˡ str. 2 d. redakcija iš esmės suformuoja situaciją, kai saugomų teritorijų direkcijos saugomuose miestuose faktiškai neturės įgaliojimų vykdyti savo pareigų, o išskirtiniais pripažinti miestai ar jų dalys, dėl kurių iš esmės ir buvo įsteigtos saugomos teritorijos, bus prilyginti visiems kitiems nesaugomiems ir šiuolaikinei plėtrai bei pokyčiams atviriems Lietuvos Respublikos miestams. Pritarti Pasiūlymas:
Komitetas siūlo atsisakyti įstatymo projekto nuostatų, kuriomis saugomų teritorijų direkcijų pareigūnai yra eliminuojami iš miestuose statomų naujų statinių projektinių pasiūlymų tikrinimo proceso. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Andrius Mazuronis, Aistė Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-07 2(2) 1(7¹) Argumentai: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-12401, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11², 27²,
projektas) siūloma didinti pasitikėjimą statybos dalyviais (statinio projekto, statinio ekspertizės rangovais, statytoju (užsakovu), statinio projektuotoju), suteikiant jiems daugiau atsakomybės rengiant statinio projektą, atliekant ekspertizę ar pateikiant statinio projektą. Įstatymo projektu siūlomi statinio projekto (jo dalies) ar statinio (jo dalies) ekspertizės kokybės prielaidas gerinantys reikalavimai, tačiau reikalavimai ekspertizę atliekantiems subjektams peržiūrimi ne iš esmės. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – įstatymas) nustatytas reguliavimas, leidžiantis statinio projekto (jo dalies) ir (ar) statinio (jo dalies) ekspertizės paslaugas teikti tik atestuotiems juridiniams asmenimis.
Statinio statybos techninės priežiūros rangovais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, statinio projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti ir fiziniai, ir juridiniai, atitinkamą kvalifikaciją, turintys asmenys, o ekspertizės paslaugas išimtinai gali teikti tik juridiniai asmenys. Pasiūlymo tikslas:
Atsisakyti perteklinių reikalavimų ekspertizės paslaugoms, numatant galimybę jas teikti ir atestuotiems fiziniams asmenims ir atsisakyti juridinių asmenų atestavimo. Tokiu būdu būtų sukurta sąžininga konkurencija, ekspertų paslaugas galėtų teikti savo srities profesionalai, o ne dažnai pigią darbo jėgą samdančios atestuotos įmonės. Pasiūlymo esmė:
Sistemiškai papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kurios pakeistų teisinį reguliavimą taip, kad būtų sudaryta galimybė statinio projekto (jo dalies) ir (ar) statinio (jo dalies) ekspertizę atlikti ne tik Lietuvos Respublikoje įsteigtiems ar užsienio valstybės juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ar jų padaliniams, bet ir Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fiziniams asmenimis ir būtų atsisakyta juridinių asmenų, atliekančių statinio projekto (jo dalies) ir (ar) statinio (jo dalies) ekspertizę, atestavimo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „7¹.
Deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas – dalis statinio statybos užbaigimo procedūros, per kurią statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, ar statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu, savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai statinio užbaigimo deklaracijai, kuria deklaruojama, kad pastatytas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
Gedvilienė, Simonas Gentvilas (2023-11-07) 2(2) 2(9) Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikos ar užsienio
valstybės fizinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę.“
Gedvilienė, Simonas Gentvilas (2023-11-07) 2(2) 7(42¹) Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
ir ją išdėstyti taip: „42¹.
Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimas – esant nebaigtai statinio statybai atliekama procedūra, per kurią statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, ar statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu, savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai pažymai apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kuria patvirtinama, kad statomas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių
vadovų (išskyrus architektus), pastatų energinio sertifikavimo ekspertų, statybos rangovų, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovų veiklos priežiūrą, apimančią šių subjektų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus, pašalinti tikrinant nustatytas neatitiktis teikimą;“
Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0712
Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti atitinkama veikla.;“
Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0712
Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir papildyti ją 3 punktu:
„3) architektas ar statybos inžinierius.“
Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0712
(1¹N) Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamą įstatymo 17 straipsnį ir papildyti jį 1¹ dalimi: „1¹.
Būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir (ar) ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodyti architektai ir statybos inžinieriai, pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas turintys teisę atitinkamai būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto ekspertizės vadovais, statinio projekto dalies ekspertizės vadovais, statinio ekspertizės vadovais, statinio dalies ekspertizės vadovais, taip pat juridiniai asmenys, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, jeigu juose darbo ar kitų sutartinių santykių pagrindu dirba architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę atitinkamai būti statinio projekto ekspertizės vadovais, statinio projekto dalies ekspertizės vadovais, statinio ekspertizės vadovais, statinio dalies ekspertizės vadovais.“
Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0712
Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamą įstatymo 17 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios:
straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais.
įstaiga. Pritarti
Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0712
Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamą įstatymo 17 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios:
asmenys, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, pageidaujantys būti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovais ir statinio (dalies) ekspertizės rangovais, turi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus:
1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina Vyriausybės įgaliota įstaiga), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;
2) privalo turėti ne mažesnę kaip vienų metų veiklos patirtį ypatingųjų statinių projektavimo ar ypatingųjų statinių ekspertizės srityje.
Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (dalies) ekspertizės rangovas atitinka šį reikalavimą, jeigu jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos;
3) statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip du statinio projekto ekspertizės vadovai ir (ar) ne mažiau kaip vienas statinio ekspertizės vadovas, ne mažiau kaip vienas statinio projekto dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio projekto daliai (sklypo plano (sklypo sutvarkymo), architektūros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos dalies, kai atliekama pastatų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies, kai atliekama susisiekimo komunikacijų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos ir kitų dalių, atsižvelgiant į konkrečių statinių specifiką, kai atliekama kitų statinių projektų ekspertizė), ne mažiau kaip vienas statinio dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio daliai, kurios ekspertizė atliekama;
turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip po vieną statinio projekto dalies ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovą prašomai atestuoti veiklai.
Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (dalies) ekspertizės rangovas atitinka šį reikalavimą, jeigu jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos;
3) statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip du statinio projekto ekspertizės vadovai ir (ar) ne mažiau kaip vienas statinio ekspertizės vadovas, ne mažiau kaip vienas statinio projekto dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio projekto daliai (sklypo plano (sklypo sutvarkymo), architektūros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos dalies, kai atliekama pastatų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies, kai atliekama susisiekimo komunikacijų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos ir kitų dalių, atsižvelgiant į konkrečių statinių specifiką, kai atliekama kitų statinių projektų ekspertizė), ne mažiau kaip vienas statinio dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio daliai, kurios ekspertizė atliekama;
turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip po vieną statinio projekto dalies ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovą prašomai atestuoti veiklai. Pritarti 10.
Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0712
Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pasirašyti statinio projekto ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto ekspertizės vadovo parašai, o kai statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra fizinis asmuo, – tik statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovo parašas), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projekto ekspertizės aktas, o kai statinio projekto ekspertizės akte pateikiama išvada, kad statinio projektą galima tvirtinti, – ir statinio projektas (jo dalys, kurių ekspertizė atlikta) atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;“
Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0712
Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar
jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai, o kai statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas yra fizinis asmuo, – tik statinio (jo dalies) ekspertizės vadovo parašas), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;“ Pritarti 12.
Seimo nariai Andrius Mazuronis, Aistė Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0712
Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsakyti dalines statinio projekto dalies ar statinio
dalies ekspertizes atlikti subrangovams, sudarydamas su jais projekto (statinio) ekspertizės subrangos sutartis. Statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas (subrangovas) turi teisę sudaryti sutartį statinio projekto ar statinio ekspertizei atlikti statinių projektų ar statinių, nurodytų statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo kvalifikacijos atestate ar kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo.“
Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0712
Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamą įstatymo 17 straipsnio 11 dalį pripažinti netekusia galios: 11.
Branduolinės energetikos objekto statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio ekspertizės rangovams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota įstaiga. Pritarti
Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0712
Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamą įstatymo 17 straipsnio 12 dalį pripažinti netekusia galios:
kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statinių projektų ekspertizės rangovų ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota įstaiga. Pritarti
Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0714
Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamą įstatymo 22 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Ypatingųjų statinių statybos
rangovo, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas“
Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0714
Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys
gauti ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, turi atitikti šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.“
Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0714
Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ir
(ar) teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą arba tvirtindamas pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirasti žala;“ Pritarti 18.
Seimo nariai Andrius Mazuronis, Aistė Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0714
Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 3 punktą pripažinti netekusiu galios:
3) jeigu statinio projekto ar statinio ekspertizė atlikta pažeidžiant ekspertizės atlikimo tvarkos reikalavimus (statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovo atveju);
Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0714
Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių
dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus vykdant kvalifikacijos atestate ir (ar) teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą arba tvirtinant pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šiurkščiais pažeidimais laikomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, atsirado ar galėjo atsirasti žala;“
Gedvilienė, Simonas Gentvilas 2023-11-0714
Argumentai: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo tikslas: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymo esmė: Pateikti 1-ajame pasiūlymo punkte. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 8 punktą pripažinti netekusiu galios:
8) kai išduotas statinio projekto ar statinio ekspertizės aktas prieštarauja esminiams statinio projekto sprendiniams arba esminiams statinių reikalavimams;
projektu Nr. XIVP-3143 siūloma pakeisti Statybos įstatymą nustatant, kad meras, statybą leidžiančio dokumento išdavimui ir kitoms funkcijoms atlikti gali įgalioti savivaldybės administracijos direktorių. Pagal dabartinį reglamentavimą nurodytus dokumentus išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės per metus per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ išduoda apie 12 000 statybą leidžiančių dokumentų (Vilniaus miesto savivaldybė išduoda apie 2000 statybą leidžiančių dokumentų per metus) ir tai būtų per didelė našta savivaldybės administracijos direktoriui. Atsižvelgiant į tai, siūlome, kad statybą leidžiantį dokumentą išduoti ar kitas merui priskirtas funkcijas atlikti galėtų meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktorius galėtų pavesti tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams. Pakeitimu siūloma nesiaurinti statybą leidžiančius dokumentus galinčių išduoti subjektų rato ir nedidinti savivaldybės administracijos direktoriaus darbo krūvio, nustatant galimybę paskirstyti jį tarnautojams. Pasiūlymo tikslas:
Nustatyti, kad statybą leidžiantį dokumentą išduoti ar kitas merui priskirtas funkcijas atlikti galėtų meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktorius galėtų pavesti tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams. Pasiūlymo esmė:
Nustatyti, kad administracijos direktorius turėtų galimybę mero pavestas atlikti funkcijas pavesti atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams. Pažymėtina, kad taip nebus siaurinamas statybą leidžiančius dokumentus galinčių išduoti subjektų ratas ir nebus didinamas savivaldybės administracijos direktoriaus darbo krūvis. Pasiūlymai:
pakeitimas
išdėstyti taip: „2.
Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas direktorius arba administracijos direktorius paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams (toliau – meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas. Laikinųjų statinių naudojimo termino nustatymo sąlygas ir tvarką nustato aplinkos ministras.“
išdėstyti taip:
leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe (įskaitant atvejus, kai projektuojami statiniai (jų dalys) yra ir jūrinėje dalyje, ir sausumoje), taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimus tęsti sustabdytą statybą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.“ 3.
Nekeisti 27 straipsnio 4 dalies, kiek tai susiję su sąvoka „savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas“, t. y. šioje apimtyje palikti dabar galiojančią Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies redakciją. 4. Nekeisti 27 straipsnio 10 dalies, kiek tai susiję su sąvoka „savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas“, t. y. šioje apimtyje palikti dabar galiojančią Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalies redakciją. 5. Nekeisti 27 straipsnio 18 dalies, kiek tai susiję su sąvoka „savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas“, t. y. šioje apimtyje palikti dabar galiojančią Statybos įstatymo 27 straipsnio 18 dalies redakciją. Pritarti
Nekeisti 27¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto, kiek tai susiję su sąvoka „savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas“, t. y. šioje apimtyje palikti dabar galiojančią Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją. Nekeisti 27¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto, kiek tai susiję su sąvoka „savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas“, t. y. šioje apimtyje palikti dabar galiojančią Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto redakciją.
Nekeisti 27¹ straipsnio 1 dalies 4 punkto, kiek tai susiję su sąvoka „savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas“, t. y. šioje apimtyje palikti dabar galiojančią Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 4 punkto redakciją. Pritarti
Simonas Gentvilas 2023-11-24 22(29) 1.3. Argumentai: Tokie patys kaip ir dėl 1-ojo pasiūlymo. Pasiūlymas:
pakeitimas Nekeisti
punkto, kiek tai susiję su sąvoka „savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas“, t. y. šioje apimtyje palikti dabar galiojančią Statybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakciją. Pritarti
Simonas Gentvilas 2023-11-24 24(37)
Tokie patys kaip ir dėl 1-ojo pasiūlymo. Pasiūlymas:
Nekeisti 37 straipsnio 1 dalies, kiek tai susiję su sąvoka „savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas“, t. y. šioje apimtyje palikti dabar galiojančią Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies redakciją. Pritarti
siūlomą reguliavimą išduodant statybą leidžiantį dokumentą (SLD), 27¹ straipsnyje prie tikrinančių subjektų nurodyta, kad projektinius pasiūlymus tikrina susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai.
Pažymėtina, kad projektinių pasiūlymų etape susisiekimo komunikacijų ir (ar) inžinerinių tinklų sprendiniai bus schematiški, nedetalūs, o juos detalizavus techniniame darbo projekte, susisiekimo komunikacijų ir (ar) inžinerinių tinklų savininkai, valdytojai ar naudotojai patikrinti projekto sprendinių prievolės nebeturi. Todėl lieka neaišku, kas prižiūrės, kad susisiekimo komunikacijų ir
(ar) inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygose nustatyti reikalavimai būtų tinkamai įgyvendinti. Pasiūlymo tikslas: Išduodant SLD projektinių pasiūlymų etape, savivaldybių administracijos galėtų patikrinti ar projektuojamų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vietos (trasos) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir (ar) prisijungimo sąlygų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Vėliau detalizavus projekto sprendinius, susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų savininkai, valdytojai ar naudotojai galėtų patikrinti, kaip techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Tokiu būdu statinio projekto sprendinių tikrinimas būtų tikslingesnis ir racionalesnis. Pasiūlymo esmė:
Siekiant, kad statinio projekto sprendinių tikrinimas būtų tikslingesnis ir racionalesnis, siūloma pakeisti Statybos įstatymo 27¹ ir 27² straipsnius. Pasiūlymas: 27¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 27¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27¹ straipsnis. Statinių projektus Projektinius
pasiūlymus tikrinančių subjektų kompetencija
visus statinių projektus projektinius pasiūlymus.
Sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams priima savivaldybės vyriausiasis architektas. Tikrinama:
<...>
21) ar projektuojamų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vietos (trasos) iki sklypo ribų (jei sklypas nesuformuotas
<...>
tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinio projekto sprendinius, kuriais įgyvendinami prisijungimo sąlygose nustatyti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ar inžinerinių tinklų reikalavimai. Susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinių projektus projektinius pasiūlymus, kai jie rengiami kelių juostose ar kelių apsaugos zonose.
<...>“
Pritarti
Įstatymo papildymas 27² straipsniu Papildyti įstatymą 27²straipsniu:
„27² straipsnis. Pranešimas apie statybos pradžią
<...>
dokumentai:
<...>
5) susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos);“. Pritarti
Simonas Gentvilas 2023-11-24 18(27) 23(15¹) 3.1.
Argumentai: Pagal dabartinį reguliavimą neprivaloma informuoti visuomenės apie numatoma statinių ir (ar) jų dalių projektavimą, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant tokių statinių ir (ar) jų dalių projektinius pasiūlymus, kai statiniai projektuojami krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose. Tačiau Statybos įstatyme nėra apibrėžta situacija, kai projektuojami statiniai gali būti įslaptinti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka. Įslaptinimo atveju projektinių pasiūlymų (pvz., saugumo tarnybų pastatų) viešinimas būtų pati sau prieštaraujanti procedūra, nes būtų viešinama tai, kas įslaptinta. Taip pat įslaptinimo atveju neturėtų būti skelbiami nei statybą leidžiančio dokumento informacija, nei pats techninis darbo projektas. Pasiūlymo tikslas:
Siekiant teisinio aiškumo, siūloma nustatyti, kad tarp statinių, kurių projektinių pasiūlymų viešinti neprivaloma, patenka ir valstybės įslaptinti statiniai. Taip pat neviešinami tokių statinių statybą leidžiantys dokumentai ir techninio darbo projekto dalys. Pasiūlymo esmė: Pakeisti Statybos įstatymo 27 ir 27² straipsnius, nustatant, kad nėra viešai skelbiami įslaptintų statinių statybą leidžiantys dokumentai ir techninio darbo projekto dalys. Pakeisti Statybos įstatymo 37 straipsnį nustatant, kad tarp statinių, kurių projektinių pasiūlymų viešinti neprivaloma, patenka ir valstybės įslaptinti statiniai. Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 15¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „15¹.
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus ir informaciją, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau – TPS „Vartai“) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinio projekto projektinių pasiūlymų duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), statinio projekto projektinių pasiūlymų patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį).
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus ir informaciją, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau – TPS „Vartai“) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinio projekto projektinių pasiūlymų duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), statinio projekto projektinių pasiūlymų patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį). Kai išduodamas leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų), per TPS „Vartai“ Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ turi būti paskelbti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 11, 13 punktuose nurodyti dokumentai.
Per TPS „Vartai“ Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – TIIIS) skelbiami suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdvinai duomenys, nurodyti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalies ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ informacinėse sistemose. Šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų) skelbimą ir jo užbaigimą užtikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informacinių sistemų tvarkytojai.“ Pritarti
Simonas Gentvilas 2023-11-24 21(27²)
Tokie patys kaip ir dėl 1-ojo pasiūlymo. Pasiūlymas: 27² straipsnio pakeitimas Papildyti įstatymą 27²straipsniu:
„27² straipsnis. Pranešimas apie statybos pradžią
<...>
7.
Apie pradedamus statybos darbus, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per TPS „Vartai“ paskelbus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ techninio darbo projekto (kai rengiama dviem etapais) arba statinio projekto (kai rengiama vienu etapu) sklypo sutvarkymo ir architektūrinę dalis, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) informacinėms sistemoms. Šioje dalyje minėtų duomenų ir (ar) dokumentų paskelbimą ir jo užbaigimą užtikrina informacinių sistemų tvarkytojai.“ Pritarti
Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kai statinio projekto dokumentai įslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka arba projektuojami statiniai ar statinių dalys krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, informuoti visuomenę apie numatomą šių statinių ir statinių dalių projektavimą, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant tokių statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus neprivaloma.“
valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu. Pritarti
Simonas Gentvilas 2023-11-24 24(37) 1(1) Argumentai: Pagal siūlomą reguliavimą nustatyta, kokie asmens duomenys negali būti paskelbti, kai viešai paskelbiami specialieji reikalavimai, statybą leidžiantys dokumentai, techninio darbo projekto dalys, statinio projekto (jo dalies) ir statinio (jo dalies) ekspertizės aktai. Pažymėtina, kad viešai turi būti paskelbta ir apie numatomą statinių projektavimą, paviešinant ir projektinius pasiūlymus, bet įstatymo lygmenyje nenustatyta, kokius asmens duomenis galima arba draudžiama viešinti. Pasiūlymo tikslas:
Įstatymo lygmenyje nustatyti, kokius asmens duomenis draudžiama skelbti, viešinant projektinius pasiūlymus. Pasiūlymo esmė: Pakeisti Statybos įstatymo 37 straipsnį nustatant, kokius asmens duomenis draudžiama skelbti, viešinant projektinius pasiūlymus. Pasiūlymas:
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą.“
2023-11-27 15(24) 11(11²) Argumentai: Pagal Įstatymo projektu Nr. XIVP-3143 siūlomas nuostatas, statytojas (užsakovas) teikdamas prašymą specialiesiems reikalavimams gauti, privalės pateikti aplinkos ministro nustatytą užpildytą formą su žemės sklypo ir projektuojamo statinio (statinių grupės) duomenimis. Siekiant statybų proceso skaidrumo, taip pat reikėtų įtraukti suinteresuotos visuomenės pasiūlymų pateikimą ir vertinimą šiame procese.
Siekiant tinkamai įvertinti suinteresuotos visuomenės pasiūlymus bei užtikrinti, kad statytojas (užsakovas) privalėtų organizuoti susitikimus bei apklausas su suinteresuota visuomene, siūlytina įtvirtinti nuostatą, kad specialiesiems reikalavimams išduoti privalomai pateikiami suinteresuotos visuomenės pasiūlymai, kuriuos, prieš išduodant specialiuosius reikalavimus, įvertina savivaldybės vyriausiasis architektas. Pasiūlymas:
ją išdėstyti taip:
„7. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Specialiesiems reikalavimams gauti statytojas (užsakovas)
pateikia savivaldybės administracijai prašymą, iš suinteresuotos visuomenės gautus pasiūlymus ir aplinkos ministro nustatytą užpildytą formą su žemės sklypo ir projektuojamo statinio (statinių grupės) duomenimis. Iš suinteresuotos visuomenės gautus pasiūlymus statytojas (užsakovas) pateikia šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir kai detaliajame plane nėra vizualizuojamos teritorijos tūrinės ir erdvinės kompozicijos.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pateiktas pasiūlymas sietinas su papildomu statinio projektavimo ir pasiruošimo jam etapo atsiradimu per statytojo (užsakovo) įpareigojimą dar prieš prašymo specialiesiems reikalavimams gavimą pateikti visuomenei aiškia ir visuomenei suprantama išraiška informaciją apie numatomą projektuoti statinį. Siūlyme išdėstytos priemonės neatitinka įstatymo projektu siūlomų įgyvendinti pokyčių mažinti su statinio projektavimu ir ekspertizę susijusių etapų bei perteklinių administracinių sprendimų skaičių. Pritariant pasiūlymo tikslams dėl visuomenės įtraukimo didinimo, juos būtų galima įgyvendinti pasitelkiant priemones, kurios nekurtų papildomų etapų ir su tuo susijusių procedūrų.
Pažymėtina, kad vadovaujantis šiuo kriterijumi įstatymo projektu jau siūlomi sprendimai dėl didesnės visuomenės informavimo ir įtraukimo, kurie pagal į šį pasiūlymą galėtų būti patikslinti. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti projektu keičiamo įstatymo siūlomą naują 24 straipsnio 11² dalį, numatant, kad ir informuoja apie šių reikalavimų paskelbimą atitinkamoje gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje įsteigtos (-ų) seniūnaitijos (-ų) seniūnaitį (-čius). Pastarieji per jų turimus informacijos sklaidos bendruomenei priemones (pvz., socialinius tinklus, kitas priemones), turėtų galimybę pačiu greičiausiu ir efektyviausiu būdu perduoti informacija apie atitinkamoje vietovėje inicijuojamus projektavimo procesus. Gavusi informaciją apie šiuos procesus pagal įstatymo projektu siūlomas nuostatas, visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ teikti siūlymus statytojui (užsakovui) dar iki viešo susirinkimo
dėl projektinių pasiūlymų svarstymo. Siūlymai dėl papildomų visuomenės įtraukties priemonių galėtų būti įgyvendinami taikant rekomendacinio pobūdžio priemones (pvz., susitikimai su visuomene), kurias būtų galima išdėstyti Statybos įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 15 straipsnio 13 dalimi siūlomą naują 24 straipsnio 11² dalį ir išdėstyti taip: „11².
Kai specialieji reikalavimai (specialieji architektūros reikalavimai, specialieji paveldosaugos reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai) yra privalomi šio įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo nustatytais atvejais, savivaldybės administracija viešai paskelbia specialiuosius reikalavimus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, neskelbiant statytojo (užsakovo), jeigu jis yra fizinis asmuo, vardo ir pavardės, asmens kodo, ir informuoja apie šių reikalavimų paskelbimą toje gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje įsteigtos seniūnijos seniūną ir seniūnaitį (-ius). Visuomenė, sužinojusi apie numatomą statybą, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ teikti siūlymus statytojui (užsakovui) iki viešo susirinkimo dėl projektinių pasiūlymų svarstymo.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:. 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto pagal
Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, kitų institucijų bei įstaigų, taip pat suinteresuotų asmenų ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Konstitucinio Teismo doktrinoje išsakoma nuostata, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis gali būti įtvirtintas tik įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, siūlytina baigtinį statybą leidžiančių dokumentų privalomumo atvejų sąrašą nustatyti įstatymo lygmens teisės akte, taip sukuriant aiškumą teisinių santykių dalyviams ir eliminuojant galimybes poįstatyminiais teisės aktais keisti statybos reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijose yra siūloma atsisakyti statybą leidžiančio dokumento nereikšmingiems statybos darbams, taip mažinant administracinę naštą ir sprendžiant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos resursų pagrįsto paskirstymo priežiūros procese klausimą. Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimas suteiktų galimybę peržiūrėti statybą leidžiančio dokumento hierarchiją, pašalinant neproporcingai numatytus statybą leidžiančio dokumento privalomumo atvejus, taip pat pašalinant reguliavimo trūkumus, kuomet yra nustatytų atvejų, kai sudėtingesnių kategorijų statiniams ar statybos darbams statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi, o paprastesniems darbams /statiniams privalomi. Pasiūlymai:
išdėstyti taip: „1.
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą – pastato atnaujinimui (modernizavimui);
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai ke
ičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį, neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį ypatingąjį ir neypatingąj
į pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), nesudėtingojo pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami;
7) leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys, pastatytas ne anksčiau kaip prieš 50 metų ir nepatenkantis į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą – pastato atnaujinimui (modernizavimui);
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įren
giamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį, neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį ypatingąjį ir neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), nesudėtingojo pastato paskirt
į į gyvenamosios paskirties, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami;
7) leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys, pastatytas ne anksčiau kaip prieš 50 metų ir nepatenkantis į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius. 1) leidimas statyti naują statinį:
a) naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;
b) naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;
c) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste;
d) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
2) leidimas rekonstruoti statinį:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui rekonstruoti;
b) nesudėtingajam gyvenamosios paskirties statiniui rekonstruoti;
c) nesudėtingajam II grupės stat
iniui rekonstruoti mieste;
d) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
g) rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) atliekant nesudėtingojo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) valstybei svarbaus kultūrinio objekto statiniui, patvirtintam Vyriausybės nutarimu;
e) branduolinės energetikos objekto statiniui;
f) atliekant nesudėtingojo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąj
į statinį;
paskirtį; 6¹) leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus:
a) atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato statinio padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
b) šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
7) leidimas nugriauti statinį:
a) ypatingąjį statinį;
b) neypatingąjį statinį, pastatytą anksčiau kaip prieš 50 metų arba patenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.“ 2.
1) leidimas statyti naują statinį:
a) naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;
b) naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;
c) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste;
d) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
2) leidimas rekonstruoti statinį:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui rekonstruoti;
b) nesudėtingajam gyvenamosios paskirties statiniui rekonstruoti;
c) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti mieste;
d) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
e) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
g) rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui;
c) ypa
tingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) atliekant nesudėtingojo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) valstybei svarbaus kultūrinio objekto statiniui, patvirtintam Vyriausybės nutarimu;
e) branduolinės energetikos objekto statiniui;
f) atliekant nesudėtingojo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
paskirtį; 6¹) leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus:
a) atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato statinio padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
b) šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
7) leidimas nugriauti statinį:
a) ypatingąjį statinį;
b) neypatingąjį statinį, pastatytą anksčiau kaip prieš 50 metų arba patenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.“
įstatymo 27 straipsnio
: „7) leidimas nugriauti ypatingąjį statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys;“.
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) leidimas nugriauti ypatingąjį statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys;“. 3. Papildyti projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnį 1¹ ir 1² dalimi: „1¹.
Nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią, pateikiant šio įstatymo 27² straipsnio 5 dalyje išvardytus dokumentus šiais atvejais:
1) daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus (kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas);
2) daugiabučiame name ar viešajame pastate įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo, aprūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas;
3) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;
4) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;
5) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;
6) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;
7) keičiant nesudėtingojo statinio ar jo dalies paskirtį į gyvenamąją;
8) griaunant neypatingąjį statinį, pastatytą ne anksčiau kaip prieš 50 metų arba nepatenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę. 1². Šio įstatymo nustatyta tvarka nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento ir (ar) pranešti apie statybos pradžią, kai statyba vykdoma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose arba kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei ar jos padariniams pašalinti.“
4Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 33 dalį ir ją išdėstyti taip:
„33.
Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), iš naujo pranešti apie statybos pradžią, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:
<...>
6) mažinamas pastatų ir (ar) patalpų nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis.“
įstatymo 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Statybos užbaigimo aktas Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka surašomas šiais atvejais:
1) užbaigus ypatingųjų statinių, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
2) užbaigus statinių, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;. 3) užbaigus daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymą (visame pastate ar jo dalyje pakeitus šildymo būdą, prisijungus prie centralizuotų šilumos perdavimo tinklų ar atsijungus nuo jų), taip pat kai šie darbai atliekami kartu su kitais kapitalinio ar paprastojo remonto darbais.“
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruojama užbaigus kitus, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus branduolinės energetikos objekto statinių paprastojo remonto ir aplinkos ministro nustatytus atvejus., arba kai pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalies 1–8 punktus privaloma pranešti apie statybos pradžią.“
projektu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„13) nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projektas – šio
įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statyti statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją), taip pat atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtų statyti pastatų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.“
patikslinti projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Savivaldybių administracijos paveldosaugos padaliniai tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami savivaldybės tarybos saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose, saugomais paskelbtuose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus, valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, paminklus). Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami valstybės saugomais paskelbtuose objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose, valstybės saugomomis paskelbtose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), kultūriniuose rezervatuose ir draustiniuose, kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose, istoriniuose nacionaliniuose, istoriniuose regioniniuose parkuose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus).
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos perdavimo tinklų).“ Pritarti 2.
Siekiant architektūros kokybės, siūloma įtvirtinti, kad savivaldybės pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką parengtų metodikos taikymo gaires konkrečioje savivaldybėje, atsižvelgiant į konkrečioms savivaldybių teritorijoms ar jų dalims būdingus urbanistinių struktūrų ypatumus, architektūros objektų savitumus, laikantis teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir teisės aktų reikalavimų ir sutekti teisę viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą reikalauti, kad naudojant statinį būtų laikomasi nustatytų gairių. Atitinkamai statinio naudotojui nustatyti pareigą naudojant statinį laikytis architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairių, jeigu savivaldybės taryba jas patvirtino Architektūros įstatyme nustatyta tvarka. Pasiūlymai:
1Papildyti projektu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) naudojant statinį laikytis architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairių (toliau – architektūros kokybės gairės), kurias savivaldybės taryba tvirtina Architektūros įstatymo nustatyta tvarka.“
keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus., taip pat ar naudojant statinius laikomasi architektūros kokybės gairių.“
3Papildyti projektu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalį 8 punktu:
„8) pareikalauti, kad naudojant statinį būtų laikomasi architektūros kokybės gairių;“. Pritarti
Atkreiptinas dėmesys į susiformavusią ydingą praktiką, kai statinių statyba organizuojama be generalinio rangovo, t. y. statytojui (užsakovui) samdant atskirus pavienius rangovus atskiriems statybos darbams atlikti. Statinio statybai paprastai reikia keleto rangovų, nes vienam rangovui neįmanoma aprėpti didelės darbų įvairovės, išmanyti visų sričių specifiką, neracionalu turėti visoms sritims darbuotojų. Todėl Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 18 straipsnio 8 dalies 1 punktas ir Civilinio kodekso 6.650 straipsnio 1 dalis leidžia rangovui pasitelkti kitus rangovus (subrangovus), tokiu būdu tampant generaliniu rangovu. Tačiau įstatymai išsamiai nereguliuoja situacijos, kai statytojas samdo atskirus rangovus, visiškai nesant generalinio rangovo. Nors pagal civilinės teisės principą
„kas nedraudžiama, tas leidžiama“ tokia praktika yra toleruojama, tačiau
sisteminė teisės aktų analizė rodo, kad taikant tokį statybos organizavimo modelį, nėra įgyvendinama arba įgyvendinama nepilnai visa eilė imperatyvių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Toliau pateikiami teisės aktų reikalavimų pavyzdžiai, kurie nėra įgyvendinami arba įgyvendinami nepilnai, kai statytojas samdo atskirus rangovus, t. y. nesant generalinio rangovo: 1.
Rangovo pareiga paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą (SĮ 18 str. 7 d. 1 p.);
statytojas pagal aktą perdavė statybvietę, o rangovas ją priėmė (SĮ 18 str. 7 d. 2 p.);
3Rangovo pareiga parengti technologijos projektą (SĮ 18 str. 7 d. 3 p.);
stendą su informacija apie statomą statinį (SĮ 18 str. 7 d. 4 p.);
aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus (SĮ 18 str. 7 d. 5 p.);
dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui; atlikti konstrukcijų tyrimus ir atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus (SĮ 18 str. 7 d. 6 p.);
veiksmų (SĮ 29 str. 2 d.);
garantinį užtikrinimą (SĮ 41 str.);
ir paskirtą vadovą (SĮ 14 str. 1 d. 12 p.); 10.Vykdant darbus be generalinio rangovo, taip pat gali būti „apeinamas“ mokesčių teisės aktų numatytas draudimas rangovui samdyti su verslo liudijimu dirbančius fizinius asmenis. Šiuo metu galiojanti SĮ 18 straipsnio 9 dalis nustato, kad jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas.
Rangovo funkcijos apima ne tik statybos darbų atlikimą, bet ir darbų organizavimą, darbų saugos užtikrinimą, statybvietės, dokumentų, procesų bei kokybės valdymą bei kitų aukščiau nurodytų rangovo pareigų įvykdymą. Atitinkamai statytojas, kuris statinio statybos darbų atlikimui pasitelkia kelis rangovus (be generalinio rangovo) faktiškai pats vykdo bent dalį paminėtų rangovo funkcijų. Tuo tarpu skirtingai nei statybos ūkio būdu atveju, samdant kelis rangovus SĮ nenumato statytojui (užsakovui) prievolės vykdyti rangovo pareigas, dėl ko ir yra susiformavusi ydinga praktika. Taip pat siūloma numatyti pareigą generaliniam rangovui pranešti apie samdomus subrangovus per IS „Infostatyba“. Pasiūlymai:
punktu:
„8) jeigu vykdant statybos darbus pasitelkiami kiti rangovai
(subrangovai), pranešti apie juos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.“
įstatymo 18 straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Kai statyba vykdoma rangos būdu, statytojas (užsakovas) privalo paskirti
vieną už visų statinių statybą atsakingą rangovą, kuris turi atitikti šiame įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir vykdyti šiame straipsnyje nustatytas rangovo pareigas. Jeigu rangos sutartyje nenustatyta kitaip, rangovas (generalinis rangovas) savo prievolėms įvykdyti turi teisę pasitekti kitus rangovus (subrangovus).“
įstatymo 27²straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„27² straipsnis. Pranešimas apie statybos pradžią
<...>
5.
Pranešimą apie statybos pradžią sudaro šie dokumentai:
<...>
11) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);
<...>“
Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 27²straipsnio 5 dalį nurodant, kad pranešimą apie statybos pradžią sudaro Statybos įstatymo 27²straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai, atitinkamai tai patikslinti visame projekte. Pritarti
2023-11-30 * Argumentai:
statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2121 įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatų 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą reiškia nuorodas į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymą. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į šią nuostatą, siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11², 27², 68 straipsniais projektu Nr. XIVP-3143 atliekamų Statybos įstatymo straipsnių ar straipsnių dalių pakeitimų, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pavadinimo pakeitimu:
statybos valstybinės priežiūros įstatymo pavadinimo pakeitimu.
Naujuose Statybos įstatymo straipsniuose ar naujose straipsnių dalyse (2 straipsnio 113 dalis, 12 straipsnio 14¹ dalis, 22 straipsnio 5¹ dalis, 27 straipsnio 3¹ dalis, 27² straipsnio 3 dalis, 27² straipsnio 5 dalies 10 punktas) naudoti dabar galiojantį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pavadinimą. Pritarti
2023-11-30 25(39) 25(39) N(2¹) N(2²) Argumentai: Nustatomi daugybiniai atvejai, kuomet įforminamas tik menkavertis žemės sklypo, kuriame yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), perleidimo sandoris (pvz., už kelis tūkst. Eur) ir netrukus (pvz., po mėnesio) Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas jau 85-90 proc. baigtumo statinys (pvz., gyvenamasis namas), jau neva pasistatytas pirkėjo. Tokiu atveju tikrasis pastato statytojas neapskaito nekilnojamojo turto pardavimo pajamų ir išvengia mokestinių prievolių. Parduodant žemės sklypą, kuriame yra išduotas SLD, pardavimo sandoris neturėtų būti tvirtinamas notaro, jeigu Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas statinys (neatsižvelgiant į baigtumą) pagal išduotą SLD arba jei pardavėjas sandorio metu nedeklaravo, kad statyba nėra pradėta. Pasiūlymai:
projektu keičiamo įstatymo 39 straipsnį 2 ir 2¹ dalimis: „2¹.
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu ir tais atvejais, kai su fiziniais asmenimis sudaromi pirkimo–pardavimo sandoriai dėl žemės sklypo, kuriame statomas statinys, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams. 2². Tais atvejais, kai su fiziniais asmenimis sudaromi pirkimo–pardavimo sandoriai dėl žemės sklypo, kuriame numatomam statiniui statyti gautas statybą leidžiantis dokumentus, tačiau šio statinio statybos darbai dar nepradėti, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams, pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo nurodyti (deklaruoti), kad šio statinio statybos darbai dar nepradėti.“
2023-11-30 27(49) 27(49) N(3) N(9)
Pagal Civilinio kodekso 4.103 straipsnį draudžiama statiniu naudotis ar juo disponuoti, jeigu statinys pastatytas savavališkai, tačiau Statybos įstatyme tokių nuostatų nėra, todėl siūloma patikslinti 49 straipsnį. Pasiūlymai:
1Papildyti projektu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalį 9 punktu:
„9) pareikalauti nenaudoti statinio (jo dalies) ir nevykdyti jokios ūkinės ar kitokios veiklos, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas (-a) ar statomas (-a) savavališkai.“
keičiamo įstatymo 49 straipsnį 9 dalimi: „9.
Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas (-a) ar statomas (-a) savavališkai, naudotis tokiu statiniu (jo dalimi) draudžiama, įskaitant bet kokią ūkinę ar kitokią veiklą tokiame statinyje (jo dalyje).“
2023-11-30 N(56) Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 351, 352, 353, 354, 355, 357, 359 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir siekiant išvengti savavališkos statybos atvejų, siūloma padidinti baudas už pakartotinius savavališkos statybos atvejus, atitinkamai patikslinant Statybos įstatymo 56 straipsnį. Baudų padidinimas veiks ir kaip prevencinė priemonė. Pasiūlymai:
keičiamo įstatymo 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą
statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo šešiolikos trisdešimt dviejų tūkstančių iki penkiasdešimt vieno šimto tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų
statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo šešiolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo dvidešimt keturiasdešimt tūkstančių iki šešiasdešimt vieno šimto dvidešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt penkių penkiasdešimt tūkstančių iki aštuoniasdešimt vieno šimto šešiasdešimt tūkstančių eurų. 3. Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo keturių devynių tūkstančių penkių šimtų iki septyniolikos trisdešimt keturių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių dvylikos tūkstančių iki dešimt keturiasdešimt penkių tūkstančių eurų. 4.
statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų
statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo vieno tūkstančio dviejų tūkstančių iki dviejų keturių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų trijų tūkstančių iki trijų šešių tūkstančių eurų. 7. Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo septynių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trylikos dvidešimt šešių tūkstančių iki dvidešimt penkių penkiasdešimt tūkstančių eurų. 8. Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dvidešimt keturiasdešimt tūkstančių iki trisdešimt penkių septyniasdešimt tūkstančių eurų. 9. Už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių keturių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų septynių tūkstančių penkių šimtų iki dešimt dvidešimt tūkstančių eurų. 10.
savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių keturiolikos tūkstančių iki septyniolikos trisdešimt keturių tūkstančių eurų. 11. Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų septynių šimtų penkiasdešimt iki septynių vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. 12. Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių vieno tūkstančio keturių šimtų iki vieno tūkstančio šešių trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 13. Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių dešimt tūkstančių iki dešimties dvidešimt tūkstančių eurų. 14. Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo penkių tūkstančių iki vienuolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių aštuoniolikos tūkstančių iki šešiolikos trisdešimt keturių tūkstančių eurų. 15. Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio septynių trijų tūkstančių keturių šimtų iki dviejų penkių tūkstančių septynių keturių šimtų eurų. 16. Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų penkių tūkstančių aštuonių šešių šimtų iki šešių dvylikos tūkstančių eurų. 17. Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų septynių šimtų penkiasdešimt iki šešių vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 18. Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių vieno tūkstančio keturių šimtų iki vieno tūkstančio septynių trijų tūkstančių keturių šimtų eurų. 19. Už ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų. 20.
paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių vieno tūkstančio aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio devynių trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. 21. Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šešių šimtų iki šešių vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 22. Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių šimtų vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio dviejų tūkstančių eurų. 23. Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno šimto dviejų šimtų iki vieno šimto penkiasdešimt trijų šimtų eurų. 24. Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt trijų šimtų iki dviejų penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 25. Už ypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių aštuoniolikos tūkstančių iki trylikos dvidešimt septynių tūkstančių penkių šimtų eurų. 26. Už ypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo devynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiolikos trisdešimt tūkstančių iki devyniolikos trisdešimt aštuonių tūkstančių eurų. 27. Už neypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų penkių tūkstančių penkių šimtų iki keturių aštuonių tūkstančių keturių aštuonių šimtų eurų. 28. Už neypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų septynių tūkstančių aštuonių šešių šimtų iki šešių dvylikos tūkstančių eurų. 29. Už nesudėtingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šešių šimtų iki šešių vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 30.
statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.“
papildyti įstatymo projekto pavadinimą 56 straipsniu. 3. Projektą papildžius nauju straipsniu, patikslinti Įstatymo projekto įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatas. Pritarti
2023-11-30 N(57) Argumentai: Statybos įstatymo pakeitimo projektu palengvinamas ir trumpinamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesas, įtvirtinama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas pagal projektinius pasiūlymus, kurių sudėtį nustato aplinkos ministras. Taip pat Statybos įstatymo pakeitimo projekte nustatomi atvejai, kada statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, bet būtina pranešti apie statybos pradžią. Atsižvelgiant į išvardintus Statybos įstatymo pakeitimo projektu atliekamus pakeitimus, kuriais suteikiama didelė svarba pranešimo apie statybos pradžią pateikimui ir į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 351, 352, 353, 354, 355, 357, 359 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu atliekamus pakeitimus, nustatomos sankcijos dėl pranešimo apie statybos pradžią, atitinkančio Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus, nepateikimo. Siekiant statybų procesų skaidrumo nustatomos sankcijos už informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už pranešimo apie statybos pradžią nepateikimą, informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą ar už statybos darbų atlikimą, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus
nepateikimą juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkiolikos tūkstančių eurų. 2. Už pranešimo apie statybos pradžią, atitinkančio šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, nepateikimą juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo šešių šimtų iki dešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dvidešimt tūkstančių eurų. 3. Už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šešių šimtų iki septynių keturiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pat veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje šioje dalyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių keturiolikos tūkstančių iki penkiolikos trisdešimt tūkstančių eurų.“
papildyti įstatymo projekto pavadinimą 57 straipsniu. 3. Projektą papildžius nauju straipsniu, patikslinti
2023-11-30 N(59) Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr.
XII-1869 351, 352, 353, 354, 355, 357, 359 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu atliktus pakeitimus ir siekiant išvengti atvejų, kai apskundus teismui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimą (pvz. dėl savavališkos statybos) toliau vykdoma ūkinė veikla statinyje (jo dalyje) dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas, patikslinama, kad už statinio (jo patalpų) naudojimą nustačius Statybos įstatymo 56 straipsnyje nurodytus pažeidimus taikoma atsakomybė. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį Už statinio (jo patalpų) naudojimą nustačius šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytus pažeidimus ir (ar) pažeidžiant šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių trijų tūkstančių iki septynių penkiolikos tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo dviejų penkių tūkstančių aštuonių penkių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių aštuoniolikos tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.“
papildyti įstatymo projekto pavadinimą 59 straipsniu. 3. Projektą papildžius nauju straipsniu, patikslinti Įstatymo projekto įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatas. Pritarti 10.
2023-11-30 18(27) 2(2) N(5) 19(113)
LR ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnyje yra nustatytos ūkininko ūkio statybos sąlygos, pagal kurias ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) gali statyti ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos. Pagal šią sąlygą išduodant statybą leidžiantį dokumentą, nėra tikrinamas faktas dėl ūkininko pajamų iš žemės ūkio veiklos deklaravimo. Siūloma papildyti Statybos įstatyme nustatytą statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamų dokumentų sąrašą. Pasiūlymas:
projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį 17 punktu:
„17) Vyriausybės įgaliotos institucijos išduota pažyma dėl pajamų
iš žemės ūkio veiklos, kai prašoma statybą leidžiančio dokumento ūkininko sodybos statybai pagal Ūkininko ūkio įstatymo sąlygas.“
papildyti projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 113 nuostatą Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu: „113.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.“
2023-11-30 9(12) 14(22) N(14¹) N(5¹) Argumentai: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai pateikė rekomendaciją - užtikrinti, kad atestato galiojimo sustabdymas ir panaikinimas būtų patikima ir efektyvi priežiūros sistema. Apsvarstyti galimybę suteikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) tiesioginius įgaliojimus sustabdyti atestatų galiojimą. Sukurti sąlygas profesinėms organizacijoms plėtoti priežiūros veiklą[17].
Atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų pateiktą rekomendaciją ir į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11², 27², 68 straipsniais projektą Nr. XIVP-3143, kuriuo didinamas pasitikėjimas statybos dalyviais suteikiant jiems daugiau atsakomybės, siūloma VTPSI suteikti įgaliojimus sustabdyti kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą. Atitinkamai siūloma Statybos įstatyme nurodyti, kad Atestavimą atliekanti organizacija, gavusi informaciją, kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnas Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka sustabdė kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą, šią informaciją per 3 darbo dienas paskelbia viešai ir per 20 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos priima sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo. Pasiūlymai:
straipsnį 14¹ dalimi: „14¹. Atestavimą atliekanti organizacija, gavusi informaciją, kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sustabdė kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą, šią informaciją per 3 darbo dienas paskelbia viešai ir per 20 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos priima sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo.“
įstatymo 22 straipsnį 5¹ dalimi: „5¹.
Atestavimą atliekanti organizacija, gavusi informaciją, kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka sustabdė kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą, šią informaciją per 3 darbo dienas paskelbia viešai ir per 20 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos priima sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė [1] Statybos techninis reglamentas 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ [2] Vietovės klasė – saugos kriterijus, kuriuo apibūdinamas magistralinio dujotiekio vamzdynas ir išilgai šio vamzdyno besitęsianti teritorija, esanti po 200 metrų į abi puses nuo jo ašies, ir pagal kurį nustatomi šioje teritorijoje taikomi užstatymo normatyvai (didžiausias leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius, mažiausi leistini atstumai nuo magistralinio dujotiekio iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus) (GDĮ 2 str. 46 d.). [3] Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-01-28 įsakymu Nr.
1-12 (toliau – Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklės), 9 p. [⁴] MD vietovės klasės teritorijoje taikomi užstatymo normatyvai: 1. taikomi užstatymo normatyvai; 2. didžiausias leistinas pastatų aukštų skaičius; 3. mažiausias leistinas atstumas nuo MD vamzdyno iki viešam žmonių susibūrimui skirtų statinių ir įrenginių, priklauso nuo teritorijos, esančios po 200 metrų į abi puses nuo MD vamzdyno ašies, vietovės klasės, kurių išskiriamos keturios. MD pirma vietovės klasė rodo didžiausią MD pavojingumo ir rizikos laipsnį, 4 – mažiausią. (Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių III skyriaus pirmasis skirsnis). [5] Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 8 p. ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 6 priedo 11 p. [⁶] Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma (Statybos įstatymo 2 str. 61 d.). [7] Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr.
XII-459 7, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 31 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo
Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 28 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15 ir
įstatymo Nr. I-1120 7, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 131 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 75 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamasis raštas. [8] 11.
Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio išvaizda, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis (pastatų ir patalpų) ir įgyvendinami specialieji architektūros reikalavimai, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, specialieji paveldosaugos reikalavimai (Projekto 2 str. 1 d.). [9] Pastatai, skirti žmonėms būti – gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai bei patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie skirti žmonėms gyventi, ilsėtis, ūkinei ar kitai veiklai vykdyti bei kuriuose žmogus bet kuriuo laikotarpiu be pertraukos įprastai būna ar gali būti ilgiau kaip dvi valandas, išskyrus pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kaip jie apibrėžti Taisyklių 1 priedo 12 punkte nurodytame teisės akte, bei pastatus ir patalpas, kurie (kurios) yra magistralinio dujotiekio priklausiniai ir (arba) nuosavybės teise priklauso magistralinio dujotiekio savininkui (Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių 7.1 p.). [10] Tikėtina, kad Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ar saugomų teritorijų direkcijos. [11] Įstatymo išskyrus, kad: a) joje turi dalyvauti specialiuosius reikalavimus išduodančių institucijų atstovai; b) komisija sprendimą priima balsų dauguma [12] Pavyzdžiui: pasikartojantys potvyniai Šilutės rajone visuomenėje gali būti /yra vertinami kaip „stichinė nelaimė“.
Prieiga internetu: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1859028/silutes-rajona-apseme-potvynis-bet-gyventoju-vanduo-neisgasdino-pagalbos-nesikreipe. [13] Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C15592B096FA/asr. [14] Ekstremalusis įvykis – nustatytus kriterijus atitinkantis gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis tokio lygio pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai, kad gali būti skelbiama ekstremalioji situacija.
Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti ar sukelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą. [15] Įstatymo projekto tekstas paryškintas šiame rašte [16] 2022-12-13, BNS: Regioninių parkų pertvarka: vietoj 29 direkcijų liks keturios, žada daugiau specialistų [17] Nuoroda: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/statybos-ir-bustas/statyba-ir-bustas/statybos-kodeksas/