2023-10-09 Nr. XIVP-3134 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
2023-11-15 Nr. XIVP-3134(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
2023-11-06
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Eweliną Dobrowolską pavaduojanti Silva Lengvinienė, Asta Kubilienė, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Antanas Čepononis, Jurgis Razma. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė; padėjėja Ginta Andrijauskienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi, Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio valdymo departamento direktorė Raimonda Janonienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio valdymo departamento Strateginio planavimo skyriaus vedėja Rita Banuškevičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio valdymo departamento Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Sinkevič, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės patarėjas Aurimas Miškinis, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Gintaras Kacevičius, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento Biudžeto skyriaus vedėja Jurgita Šilinaitė-Šermukšnienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-09 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nevertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2023-10-26 * Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2024 m. valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1]. Projektuose suplanuoti VS finansiniai rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu: jie darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui, nes padidins jų pajamas (didės neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), darbo užmokestis ir socialinės išmokos). Tačiau didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje. Suplanuoti gyventojų pajamas didinantys sprendimai ir netiesioginių mokesčių pakeitimai infliaciją Lietuvoje 2024 m. padidins apie 0,3, o 2025 m. – apie 0,4 proc. punkto. Tai reiškia, kad dėl projektuose siūlomų sprendimų infliacija per dvejus metus bus maždaug 0,7 proc. punkto didesnė nei tuo atveju, jei tokių sprendimų nebūtų.
Turint omenyje tai, kad projektai pagrįsti makroekonominiu scenarijumi, kuriame 2024–2025 m. numatoma vidutinė metinė infliacija sudaro atitinkamai 2,9 ir 2,4 proc., projektuose siūlomų sprendimų poveikis kainų raidai Lietuvoje bus pastebimas. Atsižvelgti
2Valstybės kontrolė,
2023-10-27 * 2024 m. numatant reikšmingą ekonomikos skatinimą, be tvarių pajamų šaltinių tolesnis išlaidų didinimas keltų riziką nesilaikyti mastrichto kriterijaus ateityje Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – VK FI), teikia Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, VK FI vertinimu, 2023–2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai, tikėtina, atitiks fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus. Metams, kuriais taikomos išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos. Nuo 2020 m. Lietuvoje galioja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių taikymo galima formuoti didesnį, nei leistų fiskalinės drausmės taisyklės, valdžios sektoriaus deficitą. Vyriausybė, geopolitinei situacijai išliekant įtemptai, nusprendė neinicijuoti jų atšaukimo ir 2024 m. Vis dėlto, remiantis 2024 m. biudžeto projektu, net be paramos Ukrainai ir įvertinus nepalankaus ekonominio ciklo poveikį, valdžios sektoriaus balansas neatitiktų fiskalinės drausmės reikalavimų. Taip pat, VK FI vertinimu, jei ir toliau būtų priimami įprasti sprendimai dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 m., tai galėtų priartinti deficitą prie Mastrichto kriterijaus ribos.
Augant skolai ir palūkanų normoms, valdžios sektoriaus finansų tvarumo užtikrinimui reikalingi papildomi tvarūs pajamų šaltiniai. 1. Lietuva yra tarp nedaugelio euro zonos šalių, kurios didina savo valdžios sektoriaus deficitą 2024 m. 2. Ne tik parama Ukrainai lemtų nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą 2024 m., jei išskirtinės aplinkybės nebūtų taikomos
ekonomikos skatinimas nei 2023 m. 4. Be papildomų tvarių pajamų šaltinių ir VK FI projektuojant tolesnį ilgalaikių išlaidų augimą, kyla rizika nesilaikyti fiskalinės drausmės 2025–2026 m. 5. VK FI projektuojant augantį valdžios sektoriaus deficitą, valstybės skola 2026 m. gali didėti iki beveik 46 proc. BVP
<...>
Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, VK FI vertinimu, 2023–2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai, tikėtina, atitiks Konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus (1 lentelė)[2]. Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu perteklinio VS ir VS išlaidų augimo ribojimo taisyklės nėra taikomos. VK FI įvertintas struktūrinis VSDF biudžeto balansas
atitinka KĮ 4 str. 3 d. keliamus reikalavimus, nes numatomas teigiamas šio subsektoriaus struktūrinis balansas. Įvertintas struktūrinis PSDF biudžeto balansas 2023 ir 2024 m. sieks atitinkamai 0,0 ir 0,2 proc. BVP. Remiantis KĮ
pagal struktūrinio balanso rodiklį, jis būtų perteklinis arba subalansuotas. Savivaldybių biudžetų atitiktis fiskalinės drausmės taisyklėms bus vertinama 2024 m. I pusmetį.
I pusmetį. Metams, kuriais taikomos išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos.
<...>
ir VK FI projektuojant tolesnį ilgalaikių išlaidų augimą, kyla rizika nesilaikyti fiskalinės drausmės 2025–2026 m.
<...>
Pagal VK FI hipotetinį scenarijų, 2025–2026 m. išlaidų lygis būtų didesnis nei 2024 m. 2016–2022 m. laikotarpiu darbo užmokestis sudarė apie 28,0 proc. visų VS išlaidų, arba apie 10,1 proc. BVP (8 pav.). Didžiausia jų dalis buvo skirta švietimo ir sveikatos apsaugos sričių darbuotojams (15,5 proc. visų išlaidų, arba 5,7 proc. BVP). Išlaidos kompensacijai dirbantiesiems įprastai didinamos. Atsižvelgiant į tai ir į priimtus įsipareigojimus didinti darbo užmokestį sveikatos[3] ir švietimo[4] srityse, VK FI projektuoja, kad išlaidos kompensacijai dirbantiesiems šiose srityse 2024 m. sudarys 6,5 proc. BVP. 2025–2026 m. jos toliau augs ir sudarys apie 6,6 proc. BVP. Taip pat daroma prielaida, kad bus didinamos ir socialinės išmokos. Lyginant su nesikeičiančios politikos scenarijumi, numatomos 0,1 ir 0,2 proc. BVP didesnės išlaidos kompensacijai dirbantiesiems ir 0,5 ir 0,8 proc. BVP socialinėms išmokoms (1 priedo 1 lentelė).
<...>
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3134 ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti jį iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
(EBPO) dar 2021 m. konstatavo[5], kad vienam gyventojui tenkančios išlaidos sveikatai Lietuvoje yra perpus mažesnės už ES vidurkį (išlaidas sveikatai išreiškus BVP dalimi). Nors planuojama, kad 2024 m.
Nors planuojama, kad 2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto išlaidos bus didesnės 13,5 proc., lyginant jas su 2023 m., tačiau atsižvelgiant į Finansų ministerijos prognozes[6], pagal kurias 2024 m. vidutinė metinė infliacija sumažės iki 2,9 proc., matyti, jog iš esmės planuojamos realios išlaidos sveikatos priežiūrai 2024 m. didės neženkliai;
biudžeto rezervas nuosekliai auga ir yra nepagrįstai didelis – 2022 m. jis sudarė 344 248 tūkst. Eur, 2023 m. sieks 511 690 tūkst. Eur, planuojama, kad 2024 m. jis dar labiau augs ir sieks 637 392 tūkst. Eur (18,4 proc. viso PSDF biudžeto), t. y. padidės beveik 2 kartus, lyginant su 2022 m. Tačiau tokio dydžio sukauptas rezervas nėra paremtas aiškiai įvardytais poreikiais ar aplinkybėmis, todėl lieka neaišku, kam tokio dydžio jis yra reikalingas. Be to, didžiąją šio rezervo dalį, t. y. rizikos valdymo dalį, kuri
savo sprendimu galės skirstyti sveikatos apsaugos ministras[7];
priemonėms (įskaitant ortopedijos technines priemones) ir medicinos priemonių nuomai, kaip nurodo įstatymo projekto rengėjai, 2024 m. sudaro 689 625 tūkst. Eur. Tuo tarpu 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3134 vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai numatoma skirti 634 054 tūkst. Eur, t. y. 8 proc. arba 55 571 tūkst. Eur mažiau nei yra poreikis.
Eur mažiau nei yra poreikis. Įstatymo projekto lydinčiuosiuose dokumentuose šios aplinkybės nepagrįstos, todėl lieka neaišku, kokiomis lėšomis ir ar minėtas skirtumas bus finansuotas;
pavėžėjimo paslaugą, t. y. paciento transportavimą, lydint sveikatos priežiūros specialistui, kai pacientui dėl lėtinės ligos ir būklės, sužeidimo padarinių transportavimo metu teikiama asmens sveikatos priežiūra arba yra didelė tokios priežiūros teikimo būtinumo tikimybė ir reikalinga speciali gyvybės palaikymo ir kita medicininė įranga. 2024 m. PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto iniciatoriai nurodo, kad dar tik rinks reikiamus duomenis ir nustatys tikslų potencialių minėtos paslaugos gavėjų skaičių bei 2024 m. lėšų tokioms paslaugoms apmokėti poreikį. Taigi, nuo 2024 m. liepos 1 d. pacientų pavėžėjimo paslaugos bus pradėtos teikti nacionaliniu mastu ir visos savivaldybės bus atsakingos už pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą, taip pat turės užtikrinti šios paslaugos teikimą paslaugos gavėjams. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos savivaldybių asociacija, iki šiol nėra aišku, kokiomis lėšomis bus finansuojamas paslaugų teikimas ir koks bus skiriamas finansavimas savivaldybėms. Be to, vis dar nėra aiškių specializuoto pavėžėjimo paslaugų teikimo taisyklių: ar šios paslaugos turės būti vykdomos specializuotais greitosios medicinos pagalbos automobiliais, kiek sveikatos priežiūros specialistų turės lydėti pacientą transportavimo metu ir kt. Be kita ko, lieka neaišku, kaip bus išspręstas papildomo medicinos personalo ir greitosios pagalbos automobilių didinimo klausimas šioms paslaugoms teikti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas:
A (pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3134) – 3 už.
XIVP-3134) – 3 už. B (nepritarti Lietuvos Respublikos 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3134 ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti jį iniciatoriams tobulinti)
Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja A. Buragienė) [1] Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-3128, 2023 m. spalio 5 d., plačiau: čia. Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-3132, 2023 m. spalio 5 d., plačiau: čia. 2024 m. Lietuvos biudžeto projektas, pateiktas Europos Komisijai, 2023 m. spalio 13 d., plačiau: čia. [2] Detalų taisyklių laikymosi vertinimą galima rasti interneto puslapyje kartu su šia išvada pateiktoje MS Excel darbaknygėje. Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/BiudzetoStebesena. [3] Pagal 2023-10-16 atnaujintą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos susitarimą, 2024 m. viešųjų gydymo įstaigų medicinos darbuotojų vidutinis atlygis didės ne mažiau kaip 10,0 proc.: jam apskaičiuoti bus taikomas didesnis bazinis dydis, kuris bus prilygintas 2023 m. Vyriausybės MMA. Prieiga per internetą: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/2023-10-16_Susitarimas_Nr_%20S-241.pdf. [4] Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartyje numatyta 10,0 proc. darbo užmokesčio didinimas 2023–2024 m. Prieiga per internetą: https://www.svietimoprofsajunga.lt/wp-content/uploads/2021/11/2017-m.-lapkricio-22-d.-Lietuvos-svietimo-ir-mokslo-sakos-kolektyvines-sutarties-pakeitimas.pdf [5] EBPO State of Health in the EU Lietuva 2021 m. sveikatos būklės šalyje apžvalga.
Prieiga per internetą: https://health.ec.europa.eu/system/files/2021-12/2021_chp_lt_lithuanian.pdf. [6] 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalga. Prieiga per internetą: https://lrv.lt/uploads/main/meetings/docs/3449607_imp_2cd2fba1e5aaa81b12f28454b5e5c110.pdf. [7] Sveikatos draudimo įstatymas, 22 str. ir 23 str.
Biudžeto ir finansų komitetas
Čepononis, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, 2023-10-10 Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija detaliai išnagrinėjo Lietuvos Respublikos 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. 23- 14262(2) (toliau -Projektas). Teikiame savo pastebėjimus:
draudimo įstatymo pakeitimų nuo 2024 . sausio 1 d. keičiasi PSDF biudžeto struktūra - atsiranda naujos bei naikinamos ar perkeliamos anksčiau buvusios biudžeto pajamų ir išlaidų eilutės. Projekto rengėjai, siekdami palyginti
galimai atrodytų, jei būtų pateiktas pagal 2024 metais nustatytą struktūrą.
Tokio perskaičiavimo metu buvo padaryta techninė klaida, dėl šios priežasties Projektą papildančiuose dokumentuose pateikta neteisinga informacija (detaliau - šio rašto priede). Taip pat neaišku, ar pateiktuose dokumentuose nėra daugiau klaidų, nes dalies skaičiavimų teisingumo neįmanoma patikrinti, kadangi pateikiami ne visi reikalingi pradiniai duomenys. Tokia situacija gali suklaidinti ne tik visuomenę, bet ir Lietuvos Respublikos Seimą tuo metu, kai priimami patys svarbiausi šalies sveikatos sektoriui sprendimai - sprendžiamos ateinančių metų sistemos finansavimo apimtys. Atsižvelgdami į tai, prašome pavesti Projekto rengėjams ištaisyti nurodytą klaidą bei įvertinti, ar nėra kitų skaičiavimų netikslumų bei papildomai Projekto aiškinamajame rašte detalizuoti, kaip buvo apskaičiuota 2023-2024 m. PSDF biudžetų lyginamojoje lentelėje nurodyta išlaidų Vaistams, medicinos pagalbos priemonėms (įskaitant ortopedijos technines priemones) ir medicinos priemonių nuomai suma už 2023 metus, t.y. kokios sumos buvo pridėtos ir /ar atimtos iš įstatymu patvirtintos 2023 m. PSDF biudžeto atitinkamos išlaidų eilutės. 2. Taip pat norime atkreipti dėmesį į ypač nekokybišką PSDF biudžeto planavimo procesą. Pavyzdžiui, Projektą papildančiuose dokumentuose pateikiamos šios išlaidų vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai sumos:
599,9 mln. Eur 2023 m. laukiamas vykdymas - 687,6 mln. Eur 2024 m. planas - 634 mln. Eur. 2024 m. poreikis
55,6 mln. eurų mažesnės, nei jau šiandien žinomas poreikis 2024 metams. Suskaičiuotas poreikis 2024 metams yra tik 2 mln. eurų didesnis, nei laukiamos faktinės išlaidos 2023 metais.
Tokiu būdu išlaidų augimas 2024 metais lyginant su 2023 m. sudarytų tik 0,29 procento (su sąlyga, jei papildomai iš PSDF biudžeto rezervo bus skirti trūkstami 55,6 mln. eurų). Tuo tarpu jau vien šiuo metu rezerviniame vaistų sąraše esančių vaistų kompensavimui pirmiems metams reikėtų apie 12 mln. eurų. Atsižvelgdami į tai, kad tokios planavimo tendencijos stebimos paskutinius kelis metus, prašome pavesti Projekto rengėjams papildyti Projekto aiškinamąjį raštą, nurodant priežastis ir pateikiant išsamesnius paaiškinimus:
priežasčių reguliariai jau kelis metus iš eilės PSDF biudžeto projekte nurodomos mažesnės išlaidų sumos, nei laukiamos (iš anksto planuojamos faktinės) išlaidos , t.y. taikomos dvi skirtingos planavimo metodikos ir ar tai neprieštarauja šalyje taikomiems apskaitos standartams;
išlaidos įtrauktos į šiuos paskaičiavimus ir kaip atliekamas poreikių kompensuojamiesiems vaistams vertinimas. Tikimės, kad mūsų pastabos bus naudingos siekiant užtikrinti kiek galima aiškesnės ir platesnės informacijos pateikimą visiems mums aktualiu PSDF biudžeto svarstymo laikotarpiu. 1 priedas PSDF biudžeto išlaidų eilutės Sumos Eur, nurodytos patvirtintame 2023 biudžete Sumos Eur, nurodytos 2024 m. biudžete, kaip 2023 m. planuotos išlaidos, sumodeliuotas pagal 2024 m. struktūrą
priemonėms ir medicinos priemonių nuomai, iš jų: 579.582 599.932 (t.y. 579.582 + 20.350) Iš šios sumos reiktų atimti ~19 mln. Eur 1.1
Apie 19 mln. Eur, tiksli suma nepateikta
eilutę
20.350 Šios išlaidos 2024 m. įtrauktos į 02 eilutę Spręsti pagrindiniame komitete. 2.
įstaigų asociacija, 2023-10-10 Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija (toliau - Asociacija) 2023 m. spalio 2 d. raštu Nr. 2023-23 „Dėl skubos tvarka derinamo 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto" prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdį, kurio metu buvo svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas „Dėl Lietuvos Respublikos 2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui" pateikė pastabas dėl skubos tvarka derinamo 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau - Projektas). Sveikatos apsaugos ministerija 2023 m. spalio 4 d. raštu Nr. (9.4.13Mr-l 1)10-4061 pateikė atsakymą Asociacijai (toliau - Atsakymas). Atsakyme Sveikatos apsaugos ministerija, argumentuodama Lietuvos Respublikos
įstatymo išlaidų 03 straipsnio naikinimą nurodė, kad straipsnių sujungimas atliktas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus bei tai, kad „Medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas taip pat yra asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Ji tokia pati svarbi kaip ir kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšys - slaugos, pirminės, stacionarinės ar ambulatorinės paslaugos. Bendros lėšų sumos tvirtinimas suteiks galimybes operatyviau reaguoti į reabilitacijos paslaugų viršijimus. Tokie, pavyzdžiui, susidarė 2023 metais.
Jeigu kitose asmens sveikatos priežiūros paslaugose būtų ekonomijos, ją būtų galima metų eigoje panaudoti reabilitacijos paslaugų viršijimams apmokėti (šiuo metu tokių galimybių nėra) Atsakydama į Asociacijos argumentus ir pagrindimą, kodėl Asociacija daro išvadą, kad medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bazinės kainos neplanuojamos didinti, Sveikatos apsaugos ministerija atsako, jog
„Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. PSDF biudžete medicininės reabilitacijos ir
sanatorinio gydymo paslaugoms skirtos išlaidos sujungtos su numatomomis išlaidomis asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, PSDF rodiklių Įstatymo paaiškinimuose pateikta informacija, jo g planuojama skirti lėšas paslaugų kainoms indeksuoti, paslaugų plėtrai ir kt., galioja ir bus taikoma visoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, Įskaitant medicininės reabilitacijos ir sanatorinio Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija gydymo paslaugas, transplantacijos paslaugas, taip pat paslaugas, teikiamas pagal prevencines programas. Šiam tikslui 2024 m. PSDF biudžeto projekte iš viso numatyta 178 mln. Eur. Pažymime, kad išlaidų detalizacijoje, kuri cituojama Jūsų rašte, yra pateiktos sumos medicininei reabilitacijai, numatomos skirti 2024 m. nenurodant konkrečios lėšų sumos, kuri bus papildomai numatyta bazinėms kainoms didinti, kadangi detalesni paskirstymai, vadovaujantis teisės aktais, bus atliekami vėliau, Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus 2024 m.
PSDF biudžetą “ Pažymime, kad laikomės nuomonės, nuo 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimams, Sveikatos draudimo įstatymas palieka žemesnės galios teisės aktams reguliuoti santykius, kurie gali būti reguliuojami tik įstatymu - Sveikatos draudimo įstatyme nelieka net sveikatos priežiūros paslaugų išvardinimo, tai paliekant reguliuoti sveikatos apsaugos ministrui įsakymu, kas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos praktikos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, be kita ko, reiškiantis, kad draudžiama poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymais. Įstatymuose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti tik detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Be to, draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, Atkreipiame dėmesį, kad Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimai, keičiantys sveikatos priežiūros paslaugų aprašymą, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.
Tuo tarpu Projektas yra svarstomas, tikimasi bus priimtas 2023 metais ir įsigalios 2023 metais. Taigi, Projektas įsigalios anksčiau nei Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, kurie yra teisinis pagrindas tam tikroms Projekto nuostatoms ir Projektas galios dar neįsigaliojus jį pagrindžiantiems Sveikatos įstatymo pakeitimams. Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos teiginio, jog PSDF rodiklių įstatymo paaiškinimuose pateikta informacija, kad planuojama skirti lėšas paslaugų kainoms indeksuoti, paslaugų plėtrai, galioja ir bus taikoma visoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, įskaitant medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas, tuomet prašome aiškiai tai ir įrašyti Projekto lydimuosiuose dokumentuose, taip pat nurodant išlaidu skaičiavime, kad esantys skaičiai eilutėse nėra galutiniai, kadangi detalesni paskirstymai, vadovaujantis teisės aktais, bus atliekami vėliau. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus 2024 m. biudžetą (kaip nurodo pati Sveikatos apsaugos ministerija). Spręsti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIVP-3134. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Antanas Čepononis. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektO XIVP-3134 2023-11-08
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto biuras: patarėja, pavaduojanti vedėją, V. Valainytė, patarėja B. Sesickienė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas P. Gradeckas, Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Ž. Gudlevičienė, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas A. Utkus, sveikatos apsaugos viceministrai D. Jankauskienė, A. Pečkauskas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovės R. Janonienė, J. Sinkevič, G. Bobelienė, A. Zlatkienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai G. Kacevičius, S. Adamkevičiūtė, J. Šilinaitė-Šermukšnienė, G. Baranauskas, T. Ragauskas, E. Galčiūtė, Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovai V. Mockus, D. Šimelienė, D. Skebėrienė, M. Langė, Kauno teritorinės ligonių kasos atstovas V. Šiaudikis, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovė V. Stasiulienė, Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovas J. Narbutas, Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovė D. Miniauskienė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai G. Andriulionis, E. Burbienė, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė J. Kutkauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė G. Keso, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas V. Kriaučiūnas, UAB „Audiomedika“ atstovai E. Petrauskas, M. Jonaitis, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos atstovė J.
Smilgaitė, Asociacijos „American Chamber of Commerce“ sveikatos reikalų komiteto „LAWG“ (Local American Working Group) vadovė R. Pumputienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V. Augustinienė, Lietuvos medikų sąjūdžio atstovas R. Knispelis, Lietuvos slaugos specialistų organizacija A. Volodkaitė, Lietuvos gydytojų vadovų sąjongos atstovas D. Steponkus, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė R. Kiršienė, VšĮ Kaišiadorių ligoninės direktorius L. Vitkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, 2023-10-11 Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija (toliau – Asociacija) 2023 m. spalio 2 d. raštu Nr. 2023-23 „Dėl skubos tvarka derinamo 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto“ prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdį, kurio metu buvo svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas „Dėl Lietuvos Respublikos 2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateikė pastabas dėl skubos tvarka derinamo 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – Projektas).
Sveikatos apsaugos ministerija 2023 m. spalio 4 d. raštu Nr. (9.4.13Mr-11)10-4061 pateikė atsakymą Asociacijai (toliau – Atsakymas). Atsakyme Sveikatos apsaugos ministerija, argumentuodama Lietuvos Respublikos 2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo išlaidų 03 straipsnio naikinimą nurodė, kad straipsnių sujungimas atliktas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus bei tai, kad „Medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas taip pat yra asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Ji tokia pati svarbi kaip ir kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšys – slaugos, pirminės, stacionarinės ar ambulatorinės paslaugos. Bendros lėšų sumos tvirtinimas suteiks galimybes operatyviau reaguoti į reabilitacijos paslaugų viršijimus. Tokie, pavyzdžiui, susidarė 2023 metais. Jeigu kitose asmens sveikatos priežiūros paslaugose būtų ekonomijos, ją būtų galima metų eigoje panaudoti reabilitacijos paslaugų viršijimams apmokėti (šiuo metu tokių galimybių nėra)“. Atsakydama į Asociacijos argumentus ir pagrindimą, kodėl Asociacija daro išvadą, kad medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bazinės kainos neplanuojamos didinti, Sveikatos apsaugos ministerija atsako, jog „Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m.
PSDF biudžete medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugoms skirtos išlaidos sujungtos su numatomomis išlaidomis asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, PSDF rodiklių įstatymo paaiškinimuose pateikta informacija, jog planuojama skirti lėšas paslaugų kainoms indeksuoti, paslaugų plėtrai ir kt., galioja ir bus taikoma visoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, įskaitant medicininės reabilitacijos ir sanatorinio 2 gydymo paslaugas, transplantacijos paslaugas, taip pat paslaugas, teikiamas pagal prevencines programas. Šiam tikslui 2024 m. PSDF biudžeto projekte iš viso numatyta 178 mln. Eur. Pažymime, kad išlaidų detalizacijoje, kuri cituojama Jūsų rašte, yra pateiktos sumos medicininei reabilitacijai, numatomos skirti 2024 m. nenurodant konkrečios lėšų sumos, kuri bus papildomai numatyta bazinėms kainoms didinti, kadangi detalesni paskirstymai, vadovaujantis teisės aktais, bus atliekami vėliau, Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus 2024 m.
PSDF biudžetą“ Pažymime, kad laikomės nuomonės, nuo 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimams, Sveikatos draudimo įstatymas palieka žemesnės galios teisės aktams reguliuoti santykius, kurie gali būti reguliuojami tik įstatymu – Sveikatos draudimo įstatyme nelieka net sveikatos priežiūros paslaugų išvardinimo, tai paliekant reguliuoti sveikatos apsaugos ministrui įsakymu, kas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos praktikos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, be kita ko, reiškiantis, kad draudžiama poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymais. Įstatymuose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti tik detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Be to, draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, Atkreipiame dėmesį, kad Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimai, keičiantys sveikatos priežiūros paslaugų aprašymą, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.
Tuo tarpu Projektas yra svarstomas, tikimasi bus priimtas 2023 metais ir įsigalios 2023 metais. Taigi, Projektas įsigalios anksčiau nei Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, kurie yra teisinis pagrindas tam tikroms Projekto nuostatoms ir Projektas galios dar neįsigaliojus jį pagrindžiantiems Sveikatos įstatymo pakeitimams. Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos teiginio, jog PSDF rodiklių įstatymo paaiškinimuose pateikta informacija, kad planuojama skirti lėšas paslaugų kainoms indeksuoti, paslaugų plėtrai, galioja ir bus taikoma visoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, įskaitant medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas, tuomet prašome aiškiai tai ir įrašyti Projekto lydimuosiuose dokumentuose, taip pat nurodant išlaidų skaičiavime, kad esantys skaičiai eilutėse nėra galutiniai, kadangi detalesni paskirstymai, vadovaujantis teisės aktais, bus atliekami vėliau, Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus 2024 m. biudžetą (kaip nurodo pati Sveikatos apsaugos ministerija). Atsižvelgti Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečių pasiūlymų įstatymo projektui nepateikta. Kartu pastebėtina, kad tiek pastabose minimi sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai (įstatymas Nr. XIV-1942), tiek svarstomas
projektas bus taikomi nuo 2024 m. sausio 1 d. 2.
įstaigų asociacija, 2023-10-03
RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija (toliau – Asociacija), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtą skubos tvarka derinamą (derinimo terminas – 1 darbo diena nuo 2023-09-28 iki 2023-09-29) Lietuvos Respublikos 2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir prie jo pridedamus dokumentus, teikia pastabas. Dėl biudžeto 03 straipsnio „Medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas“ naikinimo Pažymime, kad Sveikatos apsaugos ministerija, teikdama įstatymo projektą, paaiškinimuose nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatomis, nuo 2024 m. medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugos, kurios anksčiau buvo apmokamos pagal atskirą išlaidų straipsnį, bus apmokamos pagal asmens sveikatos priežiūros paslaugų straipsnį, todėl savarankiško straipsnio medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui nelieka. Su tokia Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija nesutinkame:
Pirma, net ir nelikus nuo 2024 m. sausio 1 d. Sveikatos draudimo įstatymo 9 ir 21 straipsniuose išvardijimo, kas sudaro sveikatos priežiūros paslaugas, siūlome nenaikinti savarankiško straipsnio, skirto medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui. Pažymėtina, kad Sveikatos draudimo įstatymo redakcija, įsigaliosianti 2024 m. sausio 1 d. yra ydinga, neatitinkanti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos, nes palieka žemesnės galios teisės aktams reguliuoti santykius, kurie gali būti reguliuojami tik įstatymu – Sveikatos draudimo įstatyme nelieka net sveikatos priežiūros paslaugų išvardinimo, tai paliekant reguliuoti sveikatos apsaugos ministrui įsakymu.
Antra, Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimai, keičiantys sveikatos priežiūros paslaugų aprašymą, įsigalioja 2024 m. sausio
metais ir įsigalios 2023 metais, tad svarstant Įstatymo projektą ir jo priėmimo metu nėra teisinio pagrindo vadovautis Sveikatos draudimo įstatymo redakcija, kuri negalios Įstatymo projekto priėmimo ir įsigaliojimo dieną, kadangi susidarys situacija, kad priimtas Įstatymo projektas prieštaraus galiojančiam Sveikatos draudimo įstatymui. Seimo kanceliarijoje GAUTA 2023-10-03 Nr. G-2023-8524 2 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bazinių kainų nedidinimo Sveikatos apsaugos ministerija prie Įstatymo projekto pridedamuose paaiškinimuose nurodo, kad „Paminėtina, kad, 2018 m. pabaigoje pasirašius Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį (toliau – Šakos kolektyvinė sutartis), nuo 2019 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, kuriems taikoma šį sutartis, darbo užmokestis buvo susietas su minimalia mėnesine alga. 2022 m. minimali mėnesinė alga sudarė 730 Eur, 2023 m. – 840 Eur, o 2024 m. sudarys 942 Eur.
Sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas (ar balo vertes) planuojama didinti, siekiant suteikti galimybes gydymo įstaigoms įgyvendinti Šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, susijusias su kasmet augančia minimaliąja mėnesine alga.“ Taigi, nors Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad planuojama didinti bazines sveikatos priežiūros paslaugų kainas, tačiau būtent medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bazinių kainų, vadovaujantis paaiškinimais ir išlaidų skaičiavimo lentele, pridėta prie Įstatymo projekto, neplanuojama didinti. Apie medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo kainas Įstatymo projekto paaiškinimuose tėra nurodoma, kad „2024 m. planuojama didinti palaikomosios medicininės reabilitacijos paslaugos bazinę kainą, atsižvelgiant į tai, kad šios reabilitacijos paslaugos teikiamos asmenims su negalia ir jų metu turi būti užtikrinamos asistento paslaugos, kurios anksčiau į kainą nebuvo įskaičiuojamos. Siūloma palaikomosios medicininės reabilitacijos bazinę kainą suvienodinti su antrinės stacionarinės medicininės reabilitacijos (reabilitacija II) įkainiu – tam papildomai reikės apie 1 000 tūkst. Eur PSDF biudžeto lėšų. Ir toliau bus siekiama užtikrinti, kad pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugų būtų suteikiama kuo daugiau. Numatoma diferencijuoti pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugų kainas, atsižvelgiant į jų teikimo sąnaudas“. Iš pateikiamo su Įstatymu projektu išlaidų skaičiavimo akivaizdu, kad medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui išlaidų didinimas ir yra numatomos tik Sveikatos apsaugos ministerijos nurodytam palaikomosios medicininės reabilitacijos paslaugos bazinei kainai didinti, kam yra skiriama apie 1 000 tūkst. Eur. (išlaidose nurodoma, kad 2023 m. medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui buvo skiriama 128 302,5 tūkst.
Eur, o
pačios Sveikatos apsaugos ministerijos paaiškinimuose nurodomą minimalios mėnesinės algos didinimą 2024 m. sausio 1 d. nuo 840 Eur iki 942 Eur – 12 proc., visų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bazinių kainų nedidinimas yra žalingas visai medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sistemai ir griaunantis sveikatos priežiūros įstaigų, veikiančių medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo srityje, veiklą ir funkcionavimą. Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvados Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada“. Apkreipiame dėmesį, kad su Įstatymo projektu derinimui nėra pateikta Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. 3 Dėl naujos metodikos, skirtos medicininės reabilitacijos poreikiui skaičiuoti Asociacijos žiniomis, liepos mėnesį buvo patvirtinta nauja medicininės reabilitacijos poreikio apskaičiavimo metodika, su kuria mes nebuvome supažindinti. Įvertinant, jog reabilitacijos paslaugų finansavimas yra nuolat mažesnis, nei sveikatos sistemoje esantis poreikis, prašome paaiškinti, kokiais kriterijais remiantis Sveikatos apsaugos ministerija ir/ar Valstybinė ligonių kasa nustatys poreikį medicininės reabilitacijos paslaugoms. Dėl Įstatymo projekto derinimo termino Kaip minėta aukščiau, Sveikatos apsaugos ministerija Įstatymo projektui Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje derinti skyrė 1 darbo dieną.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, 28 punkte nurodytas baigtinis išimtinių atvejų sąrašas, kuomet institucijos gali motyvuotai prašyti pateikti išvadas dėl teisės akto projekto skubos tvarka (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas). Asociacijos nuomone, Įstatymo projektas nepatenka nei į vieną iš šių atvejų. Siekiant užtikrinti Įstatymo projekto teisėtumą ir Įstatymo projekto rengimo ir derinimo procedūros skaidrumą ir teisėtumą, prašome laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728, numatytų teisės aktų projektų derinimo terminų. Atsižvelgti Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečių pasiūlymų įstatymo projektui nepateikta. Į pastabų teikėjų keliamus klausimus atsakyta Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. spalio 4 d. raštu. 3. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, 2023-10-10 Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija detaliai išnagrinėjo Lietuvos Respublikos 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. 23- 14262(2) (toliau – Projektas). Teikiame savo pastebėjimus:
draudimo įstatymo pakeitimų nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiasi PSDF biudžeto struktūra - atsiranda naujos bei naikinamos ar perkeliamos anksčiau buvusios biudžeto pajamų ir išlaidų eilutės. Projekto rengėjai, siekdami palyginti
galimai atrodytų, jei būtų pateiktas pagal 2024 metais nustatytą struktūrą.
Tokio perskaičiavimo metu buvo padaryta techninė klaida, dėl šios priežasties Projektą papildančiuose dokumentuose pateikta neteisinga informacija (detaliau - šio rašto priede). Taip pat neaišku, ar pateiktuose dokumentuose nėra daugiau klaidų, nes dalies skaičiavimų teisingumo neįmanoma patikrinti, kadangi pateikiami ne visi reikalingi pradiniai duomenys. Tokia situacija gali suklaidinti ne tik visuomenę, bet ir Lietuvos Respublikos Seimą tuo metu, kai priimami patys svarbiausi šalies sveikatos sektoriui sprendimai - sprendžiamos ateinančių metų sistemos finansavimo apimtys. Atsižvelgdami į tai, prašome pavesti Projekto rengėjams ištaisyti nurodytą klaidą bei įvertinti, ar nėra kitų skaičiavimų netikslumų bei papildomai Projekto aiškinamajame rašte detalizuoti, kaip buvo apskaičiuota 2023-2024 m. PSDF biudžetų lyginamojoje lentelėje nurodyta išlaidų Vaistams, medicinos pagalbos priemonėms (įskaitant ortopedijos technines priemones) ir medicinos priemonių nuomai suma už 2023 metus, t. y. kokios sumos buvo pridėtos ir /ar atimtos iš įstatymu patvirtintos 2023 m. PSDF biudžeto atitinkamos išlaidų eilutės. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) vienija 18 naujus, patentinius vaistus kuriančių farmacijos kompanijų atstovybių, registruotų Lietuvoje: AbbVie, Amgen, AstraZeneca, Bayer, Berlin-Chemie Menarini, Biogen, Boehringer Ingelheim, Eli Lilly, Ipsen Pilama, Janssen, Merck Sharp & Dohme, Merck Serono, Novartis, Novo Nordisk, Pfizer, Roche, Servier, Takeda. 2. Taip pat norime atkreipti dėmesį į ypač nekokybišką PSDF biudžeto planavimo procesą. Pavyzdžiui, Projektą papildančiuose dokumentuose pateikiamos šios išlaidų vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai sumos: 2023 m. planas - 599,9 mln. Eur 2023 m. laukiamas vykdymas - 687,6 mln.
Eur
metais planuojamos mažesnės išlaidos, nei laukiamos išlaidos 2023 metais, ir 55,6 mln. eurų mažesnės, nei jau šiandien žinomas poreikis 2024 metams. Suskaičiuotas poreikis 2024 metams yra tik 2 mln. eurų didesnis, nei laukiamos faktinės išlaidos 2023 metais. Tokiu būdu išlaidų augimas 2024 metais lyginant su 2023 m. sudarytų tik 0,29 procento (su sąlyga, jei papildomai iš PSDF biudžeto rezervo bus skirti trūkstami 55,6 mln. eurų). Tuo tarpu jau vien šiuo metu rezerviniame vaistų sąraše esančių vaistų kompensavimui pirmiems metams reikėtų apie 12 mln. eurų. Atsižvelgdami į tai, kad tokios planavimo tendencijos stebimos paskutinius kelis metus, prašome pavesti Projekto rengėjams papildyti Projekto aiškinamąjį raštą, nurodant priežastis ir pateikiant išsamesnius paaiškinimus:
priežasčių reguliariai jau kelis metus iš eilės PSDF biudžeto projekte nurodomos mažesnės išlaidų sumos, nei laukiamos (iš anksto planuojamos faktinės) išlaidos, t. y. taikomos dvi skirtingos planavimo metodikos ir ar tai neprieštarauja šalyje taikomiems apskaitos standartams; 2.2. Detalizuoti 2023 m. laukiamų išlaidų ir 2024 m. poreikio paskaičiavimus, nurodant, kokios išlaidos įtrauktos į šiuos paskaičiavimus ir kaip atliekamas poreikių kompensuojamiesiems vaistams vertinimas. Tikimės, kad mūsų pastabos bus naudingos siekiant užtikrinti kiek galima aiškesnės ir platesnės informacijos pateikimą visiems mums aktualiu PSDF biudžeto svarstymo laikotarpiu. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad planuojamos 2024 metų lėšos lyginant su 2023 metams suplanuotomis lėšomis vaistams, MPP, ortopedijos techninėms priemonėms, medicinos prietaisų nuomai didėja 62 mln. eurų. Kartu pažymėtina, kad planuojamos lėšos turi būti lyginamos su atitinkamiems metams suplanuotomis lėšomis, kitokiu atveju palyginimas yra nekorektiškas. 4.
verslo konfederacija, 2023-10-30 Lietuvos verslo konfederacija, išnagrinėjusi 2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Atstovaudami audiologijos paslaugas teikiančias bei kompensuojamaisiais klausos aparatais aprūpinančias įmones teikiame pastebėjimą dėl gerb. sveikatos ministro pristatyto ketinimo 2024 m. peržiūrėti kompensuojamųjų klausos aparatų bazinę kainą. LVK sveikina sprendimą peržiūrėti klausos aparatų bazinę kainą, tai didins geresnės kokybės klausos aparatų prieinamumą. Vis dėlto, siekiant užtikrinti klausos aparatų prieinamumą ir pilną teisės aktuose numatytą kompensaciją už klausos aparatą, būtina užtikrinti finansavimą šioms kompensacijoms teikti, kuris jau šiandien nėra pakankamas kompensacijoms pilna apimtimi apmokėti. Peržiūrint kainas, tačiau realiai neskiriant adekvataus finansavimo klausos aparatų kompensacijoms, tai gali lemti - kaip ir yra dabar - nepakankamas ir pilnai neišpildytas kompensacijas (kurias gauna klausos aparatais pacientus aprūpinančios įmonės), ypač atsižvelgiant į tai, kad klausos aparatų paklausa, senėjant visuomenei ir gerėjant gyvenimo kokybei, Lietuvoje sparčiai auga. Šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kuomet Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) neskiria pakankamai lėšų teikti kompensacijų pilna apimtimi už įsigytus klausos aparatus, dėl to klausos aparatais pacientus aprūpinančios įmonės savo pelno sąskaita kompensuoja pacientams dalį šios kompensacijos. Įmonė, parduodama klausos aparatą, pritaiko pacientui skiriamą kompensaciją, tuomet pacientą registruoja VLK sistemoje, kur už jį turėtų būti suteikta pilno dydžio nustatyta kompensacija, kurią įmonė pritaikė pardavimo metu. Tačiau dėl finansavimo trūkumo įmonei, suteikusiai klausos aparatą pacientui, VLK išmoka ne pilną kompensacijos sumą.
Tuo labiau, kiekvieną mėnesį įmonės negali prognozuoti, kokia apimtimi VLK padengs įmonei priklausančias kompensacijų sumas. Dėl šios dinamikos nukenčia tiek pacientai, tiek įmonės, pacientams teikiančios klausos aparatus. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad VLK pagaliau pasirinkus spręsti nepakankamo finansavimo klausos sutrikimams spręsti problemą, pacientų skaičius ir įsigyjamų klausos aparatų skaičius neprognozuojamai išaugo - daug gyventojų negalėjo gauti paramos klausos aparatams įsigyti, ir todėl padidėjus klausos aparatų prieinamumui, natūraliai padidėjo šių paklausa. Tuo pačiu, nuo 2022 m. liepos mėn. buvo pradėti kompensuoti du klausos aparatai negalią turintiems suaugusiems, nepriklausomai nuo jų amžiaus (klausos negalia dažniausiai pasireiškia per abi ausis, todėl buvo priimtas logiškas sprendimas), tačiau dėl to pacientų skaičius dar sparčiau išaugo, ir tai nebuvo atsižvelgta VLK formuojant biudžetą šioms kompensacijoms teikti. Dėl lėšų stygiaus, VLK pradėjo taikyti praktiką, kai kiekvieną mėnesį, atsižvelgdama į kompensacijų paklausą ir ribotus resursus, nustato mėnesio koeficientą, kuriuo efektyviai mažina kompensacijos dydį. VLK deklaruodama, kad nėra pakankamai lėšų klausos aparatams pilna apimtimi kompensuoti, kompensacijos dydį kiekvieną šių metų mėnesį daugino iš 0,85-0,90, taip 10-15 procentų sumažindama teikiamos kompensacijos vienam klausos aparatui dydį. Tai lėmė, kad pacientams vien per pirmuosius devynis š. m. mėnesius nebūtų suteikta virš 650 tūkst. Eur kompensacijų, jei 10-15 proc. kompensacijos sumos pacientui nepadengtų kompensuojamaisiais klausos aparatais aprūpinančios įmonės, kurios iš esmės šioje situacijoje yra pastatomos prieš faktą, nes teikdamos klausos aparatą suteikia pilną kompensaciją ir tikisi, kad už tą suteiktą kompensaciją pilną kompensaciją suteiks ir VLK.
Atitinkamai, tai tokia pačia apimtimi (apie 650 tūkst. Eur) mažino įmonių, aprūpinančių pacientus kompensuojamais klausos aparatais, pelną ir reikšmingai mažino įmonių pelno maržas. Taigi, iš esmės neskiriant klausos aparatų kompensacijoms tinkamo kompensavimo, VLK 2024 m. galės taip pat kiekvieną mėnesį nustatyti daugiklį, kurio pagrindu mažintų skiriamą kompensaciją. Peržiūrint bazinę kainą, tačiau neperžiūrint skiriamo finansavimo, tai lemtu dar didesnį atotrūkį tarp nustatyto kompensacijos dydžio ir de facto VLK teikiamu kompensacijų - atotrūkį, kuri galiausiai turėtu dengti kompensuojamaisiais klausos aparatais aprūpinančios įmonės savo pelno sąskaita. Šios problemos sprendimas numatant tinkamą finansavimą klausos aparatų kompensavimui pilna apimtimi kainuotų iki 2 mln. Eur (t. y. iki 0.058% 2024 m. projektuojamo PSDF įmokų ar išlaidų), tad šios problemos sprendimui reikalingas lėšų kiekis yra santykinai nedidelis[1]. Siūlydami išspręsti besitęsiančios netvarios situacijos audiologijos paslaugų ir klausos aparatų aprūpinimo rinkoje problemą bei užtikrinti valstybės įsipareigojimų vykdymą, prašome 2024 m. PSDF biudžete papildomai numatyti iki
iš dalies
skirta 2 501 000 Eur, 2022 m. pradžioje skirta 3 001 000 Eur, vėliau papildyta dar 400 000 Eur ir papildomai 300 000 Eur iš PSDF rezervo (iš viso 2022 m. 3 701 000 Eur), 2023 m. skirta
Eur (iš viso 7 064 000 Eur). Išduotų klausos aparatų kiekis 2021 m.
7738 vnt. (7570 asmenų), 2022 m. kiekis 13963 vnt. (10279 asmenų),
asmenų). Skiriama suma kiekvienais metais auga labai ženkliai, tačiau kartu ir kiekis didėja neproporcingai teisės aktų pakeitimams. Visoms ortopedijos techninėms priemonėms ir medicinos priemonėms taikomas plaukiojančio balo principas, todėl klausos aparatais prekiaujančios įmonės pačios prisiima riziką gauti mažesnę nei patvirtinta bazinė kaina aktyviai ieškodamos naujų pacientų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2023-10-25 6.1. Sprendimas:
Audito komitetas, 2023-11-06 Nepritarti Lietuvos Respublikos
įstatymo projektui Nr. XIVP-3134 ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti jį iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
1) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) dar 2021 m. konstatavo, kad vienam gyventojui tenkančios išlaidos sveikatai Lietuvoje yra perpus mažesnės už ES vidurkį (išlaidas sveikatai išreiškus BVP dalimi). Nors planuojama, kad 2024 m.
Nors planuojama, kad
išlaidos bus didesnės 13,5 proc., lyginant jas su 2023 m., tačiau atsižvelgiant į Finansų ministerijos prognozes, pagal kurias 2024 m. vidutinė metinė infliacija sumažės iki 2,9 proc., matyti, jog iš esmės planuojamos realios išlaidos sveikatos priežiūrai 2024 m. didės neženkliai;
2) numatomas ateinančių metų PSDF biudžeto rezervas nuosekliai auga ir yra nepagrįstai didelis –
sieks 637 392 tūkst. Eur (18,4 proc. viso PSDF biudžeto), t. y. padidės beveik 2 kartus, lyginant su 2022 m. Tačiau tokio dydžio sukauptas rezervas nėra paremtas aiškiai įvardytais poreikiais ar aplinkybėmis, todėl lieka neaišku, kam tokio dydžio jis yra reikalingas. Be to, didžiąją šio rezervo dalį, t. y. rizikos valdymo dalį, kuri 2024 m. sudarys 585 475 tūkst. Eur, ir toliau vienasmeniu savo sprendimu galės skirstyti sveikatos apsaugos ministras;
3) lėšų poreikis vaistams, medicinos pagalbos priemonėms (įskaitant ortopedijos technines priemones) ir medicinos priemonių nuomai, kaip nurodo įstatymo projekto rengėjai, 2024 m. sudaro 689 625 tūkst. Eur. Tuo tarpu 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3134 vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai numatoma skirti 634 054 tūkst. Eur, t. y. 8 proc. arba 55 571 tūkst. Eur mažiau nei yra poreikis.
Eur mažiau nei yra poreikis. Įstatymo projekto lydinčiuosiuose dokumentuose šios aplinkybės nepagrįstos, todėl lieka neaišku, kokiomis lėšomis ir ar minėtas skirtumas bus finansuotas;
4) 2024 m. planuojama mokėti už specializuoto pavėžėjimo paslaugą, t. y. paciento transportavimą, lydint sveikatos priežiūros specialistui, kai pacientui dėl lėtinės ligos ir būklės, sužeidimo padarinių transportavimo metu teikiama asmens sveikatos priežiūra arba yra didelė tokios priežiūros teikimo būtinumo tikimybė ir reikalinga speciali gyvybės palaikymo ir kita medicininė įranga. 2024 m. PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto iniciatoriai nurodo, kad dar tik rinks reikiamus duomenis ir nustatys tikslų potencialių minėtos paslaugos gavėjų skaičių bei
mastu ir visos savivaldybės bus atsakingos už pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą, taip pat turės užtikrinti šios paslaugos teikimą paslaugos gavėjams. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos savivaldybių asociacija, iki šiol nėra aišku, kokiomis lėšomis bus finansuojamas paslaugų teikimas ir koks bus skiriamas finansavimas savivaldybėms. Be to, vis dar nėra aiškių specializuoto pavėžėjimo paslaugų teikimo taisyklių: ar šios paslaugos turės būti vykdomos specializuotais greitosios medicinos pagalbos automobiliais, kiek sveikatos priežiūros specialistų turės lydėti pacientą transportavimo metu ir kt. Be kita ko, lieka neaišku, kaip bus išspręstas papildomo medicinos personalo ir greitosios pagalbos automobilių didinimo klausimas šioms paslaugoms teikti. Nepritarti Siūloma pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3134 kartu pateikiant pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai:
lėšas bei užtikrinti savalaikį reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, įvertinti galimybę nustatyti maksimalų PSDF biudžeto rezervo dydį („lubas“) ir pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su „lubų“ nustatymo mechanizmu, tobulinimo. 7.2.2. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurioms opiausioms sveikatos priežiūros sritims skiriamo finansavimo nepakanka, sudaryti galimybes dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų panaudoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimui, asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui, sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimui ar kitoms svarbiausioms problemoms spręsti. 7.2.3.
7.2.3. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. planuojama metinė valstybės biudžeto įmoka, mokama už vieną draudžiamąjį valstybės lėšomis (611,4 eur) yra beveik 3 kartus mažesnė už planuojamą dirbančio asmens metinę privalomojo sveikatos draudimo įmoką (1789 eur) ir apie 1,27 karto mažesnė už planuojamą metinę savarankiškai privalomojo sveikatos draudimo įmokas mokančiojo asmens įmoką (773,9 eur), taip pat į tai, kad asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, grupės sveikatos priežiūros paslaugomis naudojasi dažniau, taip pat siekiant mažinti privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžio netolygumus bei didinti PSDF pajamas:
m. didinti valstybės biudžeto įmokos, mokamos už vieną draudžiamąjį valstybės lėšomis asmenį, dydį, priartinant šį dydį prie privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kurią moka savarankiškai jas mokantys asmenys, dydžio;
įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išdėstytas valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupes ir įvertinti jų aktualumą, taip pat peržiūrėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintų privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžius pagal atskiras įmokų mokėtojų grupes, ypatingai atkreipiant dėmesį į tas asmenų grupes, kurioms nustatytas lengvatinis privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifas, ir įvertinti, ar nustatytas lengvatinis tarifas atitinka solidarumo principą, kuriuo grindžiamas privalomasis sveikatos draudimas, ir Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad privalomasis sveikatos draudimas turi būti visuotinis, t. y. apimantis visus visuomenės narius, draudimo įmokų dydis turėtų priklausyti nuo asmens pajamų, jis turėtų būti nustatytas toks, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti pakankamam kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui užtikrinti būtinas lėšas. 7.2.4.
biudžeto lėšomis, apmokėjimo tvarką ir ieškoti galimybių sparčiau didinti tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (slaugos, paliatyviosios pagalbos, gimdymo ir akušerijos, būtinosios medicinos pagalbos ir kt.) bazines kainas. 7.2.5. įgyvendinant 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, atsižvelgti į Komiteto 2023 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 111-S-20 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės situacijos“,
tinklo pertvarkos įgyvendinimo eigos“ ir 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 111-S-26 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės situacijos“. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė
Matulas Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė [1] Tikslų reikalingą lėšų skaičių 2024 m. būtų sunku nurodyti, nes konkreti suma priklausytų nuo peržiūrėsimos bazinės kainos, taip pat pats sprendimas pilna apimtimi vykdyti valstybės įsipareigojimus lemtų padidėjusią kompensuojamų klausos aparatų paklausą, nes padidėtų pacientų paskata laukti vizito pas tretinio lygio ambulatorines paslaugas teikiantį otorinolaringologą. Taip pat pažymėtina, kad pastaruoju metu buvo priimti nauji reikalavimai ir klausos aparatais pacientus aprūpinantiems subjektams, juos įgyvendinus taip pat tikėtina, kad augtų teikiamų kompensuojamųjų klausos aparatų skaičius. Dėl šių priežasčių kompensuojamųjų klausos aparatų paklausa ateityje turėtų augti, tad tikslų lėšų skaičių prognozuoti yra sunku, tačiau bet kuriuo atveju manome, kad lėšų suma šios problemos sprendimui neturėtų viršyti 2 mln. Eur 2024-iems metams.