1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – patvirtinti Įstatymo projekte teikiamus valstybės socialinių fondų (Valstybinio socialinio draudimo fondo, Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo, toliau kartu – Fondai) biudžetų 2024 metų rodiklius ir 2024 metų Fondų biudžetus. Įstatymo projektas ir 2024 metų Fondų biudžetų projektai parengti vadovaujantis:
1) Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad Fondų biudžetai sudaromi biudžetiniams metams, ir 10 straipsniu, numatančiu Fondų biudžetų projektų ir Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto rengimo pagrindines nuostatas;
2) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. rugsėjo 11 d. paskelbtu 2023–2026 metų šalies ekonominės raidos scenarijumi. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Petrauskienė (tel. +370 669 95 981, el. p. [email protected]). 2024 metų valstybės socialinių fondų biudžetų projektus parengė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas Jerzy Miskis, tel. +370 5 272 4864, el. p. [email protected]). 3.
Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamų biudžetinių metų Fondų biudžetai tvirtinami priimant Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymą, kurio pagrindiniai rodikliai nurodyti Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 11 straipsnyje. Šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo 2023 metų biudžetas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. lapkričio 17 d. priimtą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. XIV-1531. 2023 metų Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtintos Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr. XIV-1556. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gegužės 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1966, kurio 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas rengiant ir tvirtinant 2024 metų ir vėlesnių metų valstybės socialinių fondų biudžetų projektus, Įstatymo projektu bus tvirtinami ne tik ateinančių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, bet ir 2024 metų Garantinio fondo bei Ilgalaikio darbo išmokų fondo biudžetų rodikliai. Įstatymo projektu siūloma:
1) patvirtinti Fondų biudžetų 2024 metų rodiklius, pagal kuriuos bus vykdomi Fondų biudžetai.
Paminėtina, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ir Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktu Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 punkte 2024 metais numatomi asignavimai iš valstybės biudžeto nurašytoms kaupiamųjų pensijų įmokų skoloms padengti;
2) patvirtinti 2024 metų Fondų biudžetus;
3) nustatyti, kad priimtas įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Išsamesnė informacija apie 2023–2025 metais planuojamas Fondo biudžeto pajamas ir išlaidas, pinigines įplaukas ir išlaidas pateikta Fondų biudžetų aiškinamuosiuose raštuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. Įstatymo projektu neperkeliami ir neįgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, Įstatymo projektas nenotifikuotinas Europos Komisijai. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti jo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų, reikalingų valstybinio socialinio draudimo išmokoms, trūkumas dengiamas skolintomis lėšomis. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „biudžetas“, „socialinis draudimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2023-10-09 Nr. XIVP-3132 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinama tam tikrų kalendorinių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio rezultato rodiklio postūmio, palyginti su prieš tai buvusiais kalendoriniais metais, užduotis, matuojama kaip procentas nuo bendrojo vidaus produkto to meto kainomis. Atsižvelgus į tai, siūlytina papildyti projektą nuostatomis dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio rezultato rodiklio postūmio užduoties patvirtinimo. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
2023-11-15 Nr. XIVP-3132(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Čepononis, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-09 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinama tam tikrų kalendorinių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio rezultato rodiklio postūmio, palyginti su prieš tai buvusiais kalendoriniais metais, užduotis, matuojama kaip procentas nuo bendrojo vidaus produkto to meto kainomis. Atsižvelgus į tai, siūlytina papildyti projektą nuostatomis dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio rezultato rodiklio postūmio užduoties patvirtinimo. Atsižvelgti. Valstybės socialinių fondų biudžeto įstatymo sąvokose apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduotis. Struktūrinio postūmio užduoties nustatymas yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (toliau – Konstitucinis įstatymas).
Jame nustatyta (6 straipsnis), kad struktūrinio postūmio užduotis nustatoma tada, kai valdžios sektoriaus deficitas viršija vidutinio laikotarpio tikslą ir tik tiems metams, kuriais nesusidaro išskirtinės aplinkybės. Konstituciniame įstatyme apibrėžta (2 straipsnis), kad struktūrinio postūmio užduotis turėtų būti nustatoma valdžios sektoriui – įvertinus visų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų finansų padėtį. Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad jo struktūrinis deficitas, apskaičiuotas kaupiamuoju principu, galėtų didėti tik tais metais, kuriems pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų, dėl kurio tvirtinimo kontrolės institucija paskelbė savo išvadą, numatomas neigiamas produkcijos atotrūkis nuo potencialo. Atsižvelgiant į tai, kad struktūrinio postūmio užduotis nustatoma visam valdžios sektoriui, o atskirų biudžetų fiskalinės drausmės taisyklės taip pat nustatytos Konstituciniame įstatyme, valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymą sąvokų dalyje esančios nuostatos dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduoties yra perteklinės. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo narys Algirdas Sysas, 2023-10-187 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Lėšos individualiajai socialinio draudimo pensijos daliai papildomai indeksuoti 2024 metais Papildomam individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimui
Nepritarti. Valdžios sektoriaus deficitas 2024 metais planuojamas 2,9 proc. nuo BVP ir atitinka Mastrichto kriterijų. Esant didesnėms biudžetų išlaidoms ir deficitui artėjant prie 3 proc. BVP, Europos Komisija, taikydama savo metodus, gali imtis biudžetinio sektoriaus deficito perskaičiavimo procedūros. Paaiškėjus, kad Mastrichto kriterijus viršytas, reiktų mažinti visas biudžetinio sektoriaus išlaidas. Norint padidinti išlaidas papildomam individualiosios pensijos indeksavimui 46,9 mln. Eur, reikia numatyti sritis, kuriose išlaidos būtų sumažintos atitinkama suma. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIVP-3132. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Antanas Čepononis. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
2023-11-06
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Eweliną Dobrowolską pavaduojanti Silva Lengvinienė, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Antanas Čepononis, Jurgis Razma. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė; padėjėja Ginta Andrijauskienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė, Valstybės kontrolės patarėjas Aurimas Miškinis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-09 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.
Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinama tam tikrų kalendorinių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio rezultato rodiklio postūmio, palyginti su prieš tai buvusiais kalendoriniais metais, užduotis, matuojama kaip procentas nuo bendrojo vidaus produkto to meto kainomis. Atsižvelgus į tai, siūlytina papildyti projektą nuostatomis dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio rezultato rodiklio postūmio užduoties patvirtinimo. Nepritarti Struktūrinio postūmio užduoties nustatymas yra apibrėžtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (toliau – Konstitucinis įstatymas). Šio įstatymo 6 straipsnis numato, kad struktūrinio postūmio užduotis nustatoma tada, kai valdžios sektoriaus deficitas viršija vidutinio laikotarpio tikslą ir tik tiems metams, kuriais nesusidaro išskirtinės aplinkybės. Konstitucinio įstatymo 2 straipsnis apibrėžia, kad struktūrinio postūmio užduotis turėtų būti nustatoma valdžios sektoriui – įvertinus visų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų finansų padėtį. Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad jo struktūrinis deficitas, apskaičiuotas kaupiamuoju principu, galėtų didėti tik tais metais, kuriems pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų, dėl kurio tvirtinimo kontrolės institucija paskelbė savo išvadą, numatomas neigiamas produkcijos atotrūkis nuo potencialo.
Atsižvelgiant į tai, kad struktūrinio postūmio užduotis nustatoma visam valdžios sektoriui, o atskirų biudžetų fiskalinės drausmės taisyklės taip pat nustatytos Konstituciniame įstatyme, Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo sąvokų dalyje esančios nuostatos dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduoties yra perteklinės. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2023-10-26 * Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2024 m. valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 10 d.
Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1]. Projektuose suplanuoti VS finansiniai rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu: jie darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui, nes padidins jų pajamas (didės neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), darbo užmokestis ir socialinės išmokos). Tačiau didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje. Suplanuoti gyventojų pajamas didinantys sprendimai ir netiesioginių mokesčių pakeitimai infliaciją Lietuvoje 2024 m. padidins apie 0,3, o 2025 m. – apie 0,4 proc. punkto. Tai reiškia, kad dėl projektuose siūlomų sprendimų infliacija per dvejus metus bus maždaug 0,7 proc. punkto didesnė nei tuo atveju, jei tokių sprendimų nebūtų. Turint omenyje tai, kad projektai pagrįsti makroekonominiu scenarijumi, kuriame 2024–2025 m. numatoma vidutinė metinė infliacija sudaro atitinkamai 2,9 ir 2,4 proc., projektuose siūlomų sprendimų poveikis kainų raidai Lietuvoje bus pastebimas. Atsižvelgti
2Valstybės kontrolė,
2023-10-27 * 2024 m. numatant reikšmingą ekonomikos skatinimą, be tvarių pajamų šaltinių tolesnis išlaidų didinimas keltų riziką nesilaikyti mastrichto kriterijaus ateityje Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – VK FI), teikia Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, VK FI vertinimu, 2023–2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai, tikėtina, atitiks fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus.
Metams, kuriais taikomos išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos. Nuo 2020 m. Lietuvoje galioja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių taikymo galima formuoti didesnį, nei leistų fiskalinės drausmės taisyklės, valdžios sektoriaus deficitą. Vyriausybė, geopolitinei situacijai išliekant įtemptai, nusprendė neinicijuoti jų atšaukimo ir 2024 m. Vis dėlto, remiantis 2024 m. biudžeto projektu, net be paramos Ukrainai ir įvertinus nepalankaus ekonominio ciklo poveikį, valdžios sektoriaus balansas neatitiktų fiskalinės drausmės reikalavimų. Taip pat, VK FI vertinimu, jei ir toliau būtų priimami įprasti sprendimai dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 m., tai galėtų priartinti deficitą prie Mastrichto kriterijaus ribos. Augant skolai ir palūkanų normoms, valdžios sektoriaus finansų tvarumo užtikrinimui reikalingi papildomi tvarūs pajamų šaltiniai. 1. Lietuva yra tarp nedaugelio euro zonos šalių, kurios didina savo valdžios sektoriaus deficitą 2024 m. 2. Ne tik parama Ukrainai lemtų nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą 2024 m., jei išskirtinės aplinkybės nebūtų taikomos
ekonomikos skatinimas nei 2023 m. 4. Be papildomų tvarių pajamų šaltinių ir VK FI projektuojant tolesnį ilgalaikių išlaidų augimą, kyla rizika nesilaikyti fiskalinės drausmės 2025–2026 m. 5. VK FI projektuojant augantį valdžios sektoriaus deficitą, valstybės skola 2026 m. gali didėti iki beveik 46 proc. BVP.
<...>
2.
<...>
Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, VK FI vertinimu, 2023–2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai, tikėtina, atitiks Konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus (1 lentelė)[2]. Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu perteklinio VS ir VS išlaidų augimo ribojimo taisyklės nėra taikomos. VK FI įvertintas struktūrinis VSDF biudžeto balansas 2023 ir 2024 m. sieks atitinkamai 1,3 ir 1,2 proc. BVP. VSDF biudžetas atitinka KĮ 4 str. 3 d. keliamus reikalavimus, nes numatomas teigiamas šio subsektoriaus struktūrinis balansas. Įvertintas struktūrinis PSDF biudžeto balansas 2023 ir 2024 m. sieks atitinkamai 0,0 ir 0,2 proc. BVP. Remiantis KĮ 4 str. 2 d., šio fondo biudžetas turi būti planuojamas taip, kad, sprendžiant pagal struktūrinio balanso rodiklį, jis būtų perteklinis arba subalansuotas. Savivaldybių biudžetų atitiktis fiskalinės drausmės taisyklėms bus vertinama 2024 m. I pusmetį. Metams, kuriais taikomos išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos.
<...>
ir VK FI projektuojant tolesnį ilgalaikių išlaidų augimą, kyla rizika nesilaikyti fiskalinės drausmės 2025–2026 m. Kasmet priimami sprendimai, kurie didina ilgalaikes valdžios sektoriaus išlaidas. Biudžeto projekte numatomos augančios ilgalaikės išlaidos 2024 m., kurios didžiąja dalimi skirtos atlyginimų didinimui viešojo sektoriaus darbuotojams ir socialinėms išmokoms (7 pav.). Pažymėtina, kad ilgalaikio pobūdžio išlaidos per 2018–2022 m. laikotarpį vidutiniškai sudarė 1,3 proc. BVP. Didžiąją dalį 2024 m. ilgalaikių pajamų priemonių sudaro netekimai dėl NPD (0,3 proc. BVP), o 2018–2022 m. laikotarpiu vidutiniškai sudarė 0,1 proc. BVP.
<...>
Pagal VK FI hipotetinį scenarijų, 2025–2026 m. išlaidų lygis būtų didesnis nei 2024 m.
2016–2022 m. laikotarpiu darbo užmokestis sudarė apie 28,0 proc. visų VS išlaidų, arba apie 10,1 proc. BVP (8 pav.). Didžiausia jų dalis buvo skirta švietimo ir sveikatos apsaugos sričių darbuotojams (15,5 proc. visų išlaidų, arba 5,7 proc. BVP). Išlaidos kompensacijai dirbantiesiems įprastai didinamos. Atsižvelgiant į tai ir į priimtus įsipareigojimus didinti darbo užmokestį sveikatos[3] ir švietimo[4] srityse, VK FI projektuoja, kad išlaidos kompensacijai dirbantiesiems šiose srityse 2024 m. sudarys 6,5 proc. BVP. 2025–2026 m. jos toliau augs ir sudarys apie 6,6 proc. BVP. Taip pat daroma prielaida, kad bus didinamos ir socialinės išmokos. Lyginant su nesikeičiančios politikos scenarijumi, numatomos 0,1 ir 0,2 proc. BVP didesnės išlaidos kompensacijai dirbantiesiems ir 0,5 ir 0,8 proc. BVP socialinėms išmokoms (1 priedo 1 lentelė).
<...>
Dėl visuomenės senėjimo, tikėtina, ateityje kils vis daugiau iššūkių siekiant finansuoti didėjančius įsipareigojimus pensijų išmokoms. 2023 m. pradžioje didžiausias nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 60–64 m. amžiaus grupėje ir siekė 222,2 tūkst. (9 pav.). Daugiau nei po 205 tūkst. buvo 50–54 ir 55–59 m. amžiaus grupėse. Tokia gyventojų amžiaus struktūra įspėja apie netolimoje ateityje reikšmingai padidėsiantį pensinio amžiaus žmonių skaičių. Ilguoju laikotarpiu (per ateinančius 30 m.), remiantis Eurostato sudarytomis demografinėmis EUROPOP2023 (bazinio scenarijaus) projekcijomis, Lietuvoje ypač sumažės 15–64 m. ir išaugs 65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius. Tai reiškia, kad vienam pagyvenusiam asmeniui teks du darbingo amžiaus asmenys, kai 2023 m. šis skaičius siekė 3,3.
<...>
Numatyta, kad senatvės pensijos amžius bus palaipsniui didinamas, kol 2026 m. pasieks 65 metų ribą ir moterims, ir vyrams.
Remiantis minėtomis EUROPOP2023 projekcijomis, šis didinimas leis išlaikyti stabilų pensinio amžiaus gyventojų skaičių iki 2026 m. (10 pav.). Tačiau dėl minėtų gausių kohortų, šis skaičius vėliau pradės sparčiai augti, o tai lems didėjančius socialinio draudimo įsipareigojimus pensijų išmokoms. Atitinkamai, gali kilti vis daugiau iššūkių siekiant išlaikyti turimą pajamų pakeitimo normą[5]. Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, vertinimu, priimant sprendimus, kurie veikia pensijų sistemos tvarumą, svarbu atsižvelgti į šiuos iššūkius ir numatyti ilgalaikius pajamų šaltinius.
<...>
projektuojamas 2025–2026 m. valdžios sektoriaus pajamų lygis išliks žemesnis nei ES šalių vidurkis. VS pajamų lygis 2025–2026 m. pagal hipotetinį scenarijų galėtų išlikti toks pat kaip ir nesikeičiančios politikos scenarijaus atveju. VK FI vertinimu, praradimus dėl didinamo NPD kompensuotų dėl galimų socialinių išmokų ir darbo užmokesčio didinimo išaugusios namų ūkių pajamos ir vartojimas. Nors VS pajamų lygis ir nepasikeistų, VK FI vertinimu, jis išliktų žemesnis nei kitose ES šalyse. ES VS pajamų vidurkis 2022 m. sudarė 46,4 proc. BVP, kai 2026 m. VK FI prognozuojamos VS pajamos sudaro 37,5 proc. BVP (BP2024 – 37,7 proc. BVP). Didesnis pajamų lygis būtinas, siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenei svarbių sričių finansavimas be papildomų pajamų šaltinių galėtų lemti išlaidų augimo ribojimą arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą, būtina ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Viena tokių iniciatyvų buvo 2023 m. Vyriausybės pasiūlyti mokestiniai pakeitimai, kurių patvirtinimas, tikėtina, prisidėtų prie paprastesnės ir neutralesnės mokesčių sistemos kūrimo.
Vis dėlto, valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykiui padidinti reikalingi papildomi pasiūlymai. Tarptautinės institucijos rekomenduoja didinti perskirstomą pajamų dalį pirmiausiai plečiant turto mokesčius. Pavyzdžiui, VS pajamos iš turto 2022 m. Lietuvoje sudarė 0,4 proc. BVP, o ES vidurkis sudaro apie 0,8 proc. BVP. Taip pat dėl taikomų lengvatų GPM, PM, PVM ir akcizams (neįtraukus NPD) valstybės biudžeto pajamos 2015 m. buvo mažesnės 2,1 proc. BVP, o 2022 m. 3,8 proc. BVP. Valdžios sektoriaus deficitas 2025–2026 m. galėtų būti apie 3 proc. BVP. Kadangi nėra priimta sprendimų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 m., biudžeto projekte neatsispindi jų įtaka. VK FI vertinimu, jei šie sprendimai būtų priimti, valdžios sektoriaus deficitas 2025 m. būtų 2,9 proc. BVP, o 2026 m. siektų 3,6 proc. BVP (11 pav.). Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, 2025–2026 m. atitinkamai siektų 2,2 ir 2,4 proc. BVP.
<...>
teisę, pasiūlymai: nevertinta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3132 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2023-11-06 12T Argumentai: Siekiant teisinio tikslumo, projekto 12 straipsnio pavadinime reikalinga tiksliai nurodyti Ilgalaikio darbo išmokų fondo pavadinimą, t. y. po žodžių „Ilgalaikio darbo“ įrašytinas žodis „išmokų“.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo biudžeto 2024 metų įplaukos ir išlaidos“. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas:
A (pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3132 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą) – 3 už. B (nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3132 ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti jį iniciatoriams tobulinti) – 2 už. Pritarta A. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Budbergytė. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja A. Buragienė) [1] Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-3128,
biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-3132,
Komisijai, 2023 m. spalio 13 d., plačiau: čia. [2] Detalų taisyklių laikymosi vertinimą galima rasti interneto puslapyje kartu su šia išvada pateiktoje MS Excel darbaknygėje.
Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/BiudzetoStebesena. [3] Pagal 2023-10-16 atnaujintą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos susitarimą, 2024 m. viešųjų gydymo įstaigų medicinos darbuotojų vidutinis atlygis didės ne mažiau kaip 10,0 proc.: jam apskaičiuoti bus taikomas didesnis bazinis dydis, kuris bus prilygintas 2023 m. Vyriausybės MMA. Prieiga per internetą: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/2023-10-16_Susitarimas_Nr_%20S-241.pdf. [4] Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartyje numatyta 10,0 proc. darbo užmokesčio didinimas 2023–2024 m. Prieiga per internetą: https://www.svietimoprofsajunga.lt/wp-content/uploads/2021/11/2017-m.-lapkricio-22-d.-Lietuvos-svietimo-ir-mokslo-sakos-kolektyvines-sutarties-pakeitimas.pdf. [5] Metais prieš išėjimą į pensiją gautų darbo pajamų ir paskirtos pensijos santykis procentais.
DĖL lietuvos respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto nr. xivp-3132 2023-11-08
dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Morgana Danielė (pavaduojanti Moniką Ošmianskienę), Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos:
Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Vytautas Šilinskas – viceministras; Finansų ministerijos atstovai: Andrius Jautakis – Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėjas, Rūta Miškinienė – Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vyriausioji specialistė; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Violeta Latvienė – direktoriaus pavaduotoja; Vaidotas Tuzikas – Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.
Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinama tam tikrų kalendorinių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio rezultato rodiklio postūmio, palyginti su prieš tai buvusiais kalendoriniais metais, užduotis, matuojama kaip procentas nuo bendrojo vidaus produkto to meto kainomis. Atsižvelgus į tai, siūlytina papildyti projektą nuostatomis dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio rezultato rodiklio postūmio užduoties patvirtinimo. Nepritarti. Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo sąvokose apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduotis. Struktūrinio postūmio užduoties nustatymas apibrėžtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (toliau
Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad jo struktūrinis deficitas, apskaičiuotas kaupiamuoju principu, galėtų didėti tik tais metais, kuriems pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų, dėl kurio tvirtinimo kontrolės institucija paskelbė savo išvadą, numatomas neigiamas produkcijos atotrūkis nuo potencialo. Atsižvelgiant į tai, kad struktūrinio postūmio užduotis nustatoma visam valdžios sektoriui, o atskirų biudžetų fiskalinės drausmės taisyklės taip pat nustatytos Konstituciniame įstatyme, manytina, kad Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo sąvokų dalyje esančios nuostatos dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduoties yra perteklinės. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2023-10-26 * Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2024 m. valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 10 d.
Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[¹]. Projektuose suplanuoti VS finansiniai rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu: jie darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui, nes padidins jų pajamas (didės neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), darbo užmokestis ir socialinės išmokos). Tačiau didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje. Suplanuoti gyventojų pajamas didinantys sprendimai ir netiesioginių mokesčių pakeitimai infliaciją Lietuvoje 2024 m. padidins apie 0,3, o 2025 m. – apie 0,4 proc. punkto. Tai reiškia, kad dėl projektuose siūlomų sprendimų infliacija per dvejus metus bus maždaug 0,7 proc. punkto didesnė nei tuo atveju, jei tokių sprendimų nebūtų. Turint omenyje tai, kad projektai pagrįsti makroekonominiu scenarijumi, kuriame 2024–2025 m. numatoma vidutinė metinė infliacija sudaro atitinkamai 2,9 ir 2,4 proc., projektuose siūlomų sprendimų poveikis kainų raidai Lietuvoje bus pastebimas. Atsižvelgti. 2. Valstybės kontrolė, 2023-10-27 * 2024 m. numatant reikšmingą ekonomikos skatinimą, be tvarių pajamų šaltinių tolesnis išlaidų didinimas keltų riziką nesilaikyti mastrichto kriterijaus ateityje Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – VK FI), teikia Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, VK FI vertinimu, 2023–2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai, tikėtina, atitiks fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus.
Metams, kuriais taikomos išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos. Nuo 2020 m. Lietuvoje galioja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių taikymo galima formuoti didesnį, nei leistų fiskalinės drausmės taisyklės, valdžios sektoriaus deficitą. Vyriausybė, geopolitinei situacijai išliekant įtemptai, nusprendė neinicijuoti jų atšaukimo ir 2024 m. Vis dėlto, remiantis 2024 m. biudžeto projektu, net be paramos Ukrainai ir įvertinus nepalankaus ekonominio ciklo poveikį, valdžios sektoriaus balansas neatitiktų fiskalinės drausmės reikalavimų. Taip pat, VK FI vertinimu, jei ir toliau būtų priimami įprasti sprendimai dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 m., tai galėtų priartinti deficitą prie Mastrichto kriterijaus ribos. Augant skolai ir palūkanų normoms, valdžios sektoriaus finansų tvarumo užtikrinimui reikalingi papildomi tvarūs pajamų šaltiniai. 1. Lietuva yra tarp nedaugelio euro zonos šalių, kurios didina savo valdžios sektoriaus deficitą 2024 m. 2. Ne tik parama Ukrainai lemtų nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą 2024 m., jei išskirtinės aplinkybės nebūtų taikomos
32024 m. numatomas stipresnis šalies ekonomikos skatinimas nei 2023 m. 4. Be papildomų tvarių pajamų šaltinių ir VK FI projektuojant tolesnį
ilgalaikių išlaidų augimą, kyla rizika nesilaikyti fiskalinės drausmės 2025–2026 m. 5. VK FI projektuojant augantį valdžios sektoriaus deficitą, valstybės skola 2026 m. gali didėti iki beveik 46 proc. BVP.
<...>
2.
<...>
Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, VK FI vertinimu, 2023–2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai, tikėtina, atitiks Konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus (1 lentelė)[²]. Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu perteklinio VS ir VS išlaidų augimo ribojimo taisyklės nėra taikomos. VK FI įvertintas struktūrinis VSDF biudžeto balansas 2023 ir 2024 m. sieks atitinkamai 1,3 ir 1,2 proc. BVP. VSDF biudžetas atitinka KĮ 4 str. 3 d. keliamus reikalavimus, nes numatomas teigiamas šio subsektoriaus struktūrinis balansas. Įvertintas struktūrinis PSDF biudžeto balansas 2023 ir 2024 m. sieks atitinkamai 0,0 ir 0,2 proc. BVP. Remiantis KĮ 4 str. 2 d., šio fondo biudžetas turi būti planuojamas taip, kad, sprendžiant pagal struktūrinio balanso rodiklį, jis būtų perteklinis arba subalansuotas. Savivaldybių biudžetų atitiktis fiskalinės drausmės taisyklėms bus vertinama 2024 m. I pusmetį. Metams, kuriais taikomos išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos.
<...>
papildomų Tvarių pajamų šaltinių ir VK FI projektuojant tolesnį ilgalaikių išlaidų augimą, kyla rizika nesilaikyti fiskalinės drausmės 2025–2026 m. Kasmet priimami sprendimai, kurie didina ilgalaikes valdžios sektoriaus išlaidas. Biudžeto projekte numatomos augančios ilgalaikės išlaidos 2024 m., kurios didžiąja dalimi skirtos atlyginimų didinimui viešojo sektoriaus darbuotojams ir socialinėms išmokoms (7 pav.). Pažymėtina, kad ilgalaikio pobūdžio išlaidos per 2018–2022 m. laikotarpį vidutiniškai sudarė 1,3 proc. BVP. Didžiąją dalį 2024 m. ilgalaikių pajamų priemonių sudaro netekimai dėl NPD (0,3 proc. BVP), o 2018–2022 m. laikotarpiu vidutiniškai sudarė 0,1 proc. BVP.
<...>
Pagal VK FI hipotetinį scenarijų, 2025–2026 m. išlaidų lygis būtų didesnis nei 2024 m.
2016–2022 m. laikotarpiu darbo užmokestis sudarė apie 28,0 proc. visų VS išlaidų, arba apie 10,1 proc. BVP (8 pav.). Didžiausia jų dalis buvo skirta švietimo ir sveikatos apsaugos sričių darbuotojams (15,5 proc. visų išlaidų, arba 5,7 proc. BVP). Išlaidos kompensacijai dirbantiesiems įprastai didinamos. Atsižvelgiant į tai ir į priimtus įsipareigojimus didinti darbo užmokestį sveikatos[³] ir švietimo[⁴] srityse, VK FI projektuoja, kad išlaidos kompensacijai dirbantiesiems šiose srityse 2024 m. sudarys 6,5 proc. BVP. 2025–2026 m. jos toliau augs ir sudarys apie 6,6 proc. BVP. Taip pat daroma prielaida, kad bus didinamos ir socialinės išmokos. Lyginant su nesikeičiančios politikos scenarijumi, numatomos 0,1 ir 0,2 proc. BVP didesnės išlaidos kompensacijai dirbantiesiems ir 0,5 ir 0,8 proc. BVP socialinėms išmokoms (1 priedo 1 lentelė).
<...>
Dėl visuomenės senėjimo, tikėtina, ateityje kils vis daugiau iššūkių siekiant finansuoti didėjančius įsipareigojimus pensijų išmokoms. 2023 m. pradžioje didžiausias nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 60–64 m. amžiaus grupėje ir siekė 222,2 tūkst. (9 pav.). Daugiau nei po 205 tūkst. buvo 50–54 ir 55–59 m. amžiaus grupėse. Tokia gyventojų amžiaus struktūra įspėja apie netolimoje ateityje reikšmingai padidėsiantį pensinio amžiaus žmonių skaičių. Ilguoju laikotarpiu (per ateinančius 30 m.), remiantis Eurostato sudarytomis demografinėmis EUROPOP2023 (bazinio scenarijaus) projekcijomis, Lietuvoje ypač sumažės 15–64 m. ir išaugs 65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius. Tai reiškia, kad vienam pagyvenusiam asmeniui teks du darbingo amžiaus asmenys, kai 2023 m. šis skaičius siekė 3,3.
<...>
Numatyta, kad senatvės pensijos amžius bus palaipsniui didinamas, kol 2026 m. pasieks 65 metų ribą ir moterims, ir vyrams.
Remiantis minėtomis EUROPOP2023 projekcijomis, šis didinimas leis išlaikyti stabilų pensinio amžiaus gyventojų skaičių iki 2026 m. (10 pav.). Tačiau dėl minėtų gausių kohortų, šis skaičius vėliau pradės sparčiai augti, o tai lems didėjančius socialinio draudimo įsipareigojimus pensijų išmokoms. Atitinkamai, gali kilti vis daugiau iššūkių siekiant išlaikyti turimą pajamų pakeitimo normą[⁵]. Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, vertinimu, priimant sprendimus, kurie veikia pensijų sistemos tvarumą, svarbu atsižvelgti į šiuos iššūkius ir numatyti ilgalaikius pajamų šaltinius.
<...>
VK FI projektuojamas 2025–2026 m. valdžios sektoriaus pajamų lygis išliks žemesnis nei ES šalių vidurkis. VS pajamų lygis 2025–2026 m. pagal hipotetinį scenarijų galėtų išlikti toks pat kaip ir nesikeičiančios politikos scenarijaus atveju. VK FI vertinimu, praradimus dėl didinamo NPD kompensuotų dėl galimų socialinių išmokų ir darbo užmokesčio didinimo išaugusios namų ūkių pajamos ir vartojimas. Nors VS pajamų lygis ir nepasikeistų, VK FI vertinimu, jis išliktų žemesnis nei kitose ES šalyse. ES VS pajamų vidurkis
sudaro 37,5 proc. BVP (BP2024 – 37,7 proc. BVP). Didesnis pajamų lygis būtinas, siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenei svarbių sričių finansavimas be papildomų pajamų šaltinių galėtų lemti išlaidų augimo ribojimą arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą, būtina ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Viena tokių iniciatyvų buvo 2023 m. Vyriausybės pasiūlyti mokestiniai pakeitimai, kurių patvirtinimas, tikėtina, prisidėtų prie paprastesnės ir neutralesnės mokesčių sistemos kūrimo.
Vis dėlto, valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykiui padidinti reikalingi papildomi pasiūlymai. Tarptautinės institucijos rekomenduoja didinti perskirstomą pajamų dalį pirmiausiai plečiant turto mokesčius. Pavyzdžiui, VS pajamos iš turto 2022 m. Lietuvoje sudarė 0,4 proc. BVP, o ES vidurkis sudaro apie 0,8 proc. BVP. Taip pat dėl taikomų lengvatų GPM, PM, PVM ir akcizams (neįtraukus NPD) valstybės biudžeto pajamos 2015 m. buvo mažesnės 2,1 proc. BVP, o 2022 m. 3,8 proc. BVP. Valdžios sektoriaus deficitas 2025–2026 m. galėtų būti apie 3 proc. BVP. Kadangi nėra priimta sprendimų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 m., biudžeto projekte neatsispindi jų įtaka. VK FI vertinimu, jei šie sprendimai būtų priimti, valdžios sektoriaus deficitas 2025 m. būtų 2,9 proc. BVP, o 2026 m. siektų 3,6 proc. BVP (11 pav.). Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, 2025–2026 m. atitinkamai siektų 2,2 ir 2,4 proc. BVP.
<...>
Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Algirdas Sysas, 2023-10-187 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Lėšos individualiajai socialinio draudimo pensijos daliai papildomai indeksuoti 2024 metais Papildomam individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimui
Nepritarti. 1.Valdžios sektoriaus deficitas 2024 metais planuojamas 2,9 proc. nuo BVP ir atitinka Mastrichto kriterijų. Esant didesnėms biudžetų išlaidoms ir deficitui artėjant prie 3 proc.
BVP, Europos Komisija, taikydama savo metodus, gali imtis biudžetinio sektoriaus deficito perskaičiavimo procedūros. Paaiškėjus, kad Mastrichto kriterijus viršytas, reikėtų mažinti visas biudžetinio sektoriaus išlaidas. Norint padidinti išlaidas papildomam individualiosios pensijos indeksavimui 46,9 mln. Eur, reikia numatyti sritis, kuriose išlaidos būtų sumažintos atitinkama suma. 2. Trumpuoju laikotarpiu siūlymas sparčiau didinti socialinio draudimo pensijų individualiąją dalį socialinio draudimo fondui didesnės neigiamos įtakos nepadarytų, tačiau, įvertinant faktą, kad po 2026 m. nustoja didėti senatvės pensijos amžius, būtinybė kaupti ekonominį rezervą iki 1-2 metų biudžetų dydžio išlieka itin aktuali. Todėl siūlytina laikytis Vyriausybės pasiūlyto papildomo pensijų didinimo scenarijaus. 3. 2024 m. socialinio draudimo pensijų augimas (apie 12 proc.) beveik dvigubai lenks darbo užmokesčio augimo tempą (6,9 proc.) ir beveik 4 kartus lenks infliacijos tempą (2,9 proc.). 4. Taip pat pastebėtina, kad pritarus pasiūlymui papildomai turėtų būti keičiami su pasiūlymu susiję įstatymo projekto 1 straipsnis, 6 straipsnio 4 punktas, 1 ir 2 priedai. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2023-11-0612
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3132 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Argumentai: Siekiant teisinio tikslumo, projekto 12 straipsnio pavadinime reikalinga tiksliai nurodyti Ilgalaikio darbo išmokų fondo pavadinimą, t. y. po žodžių „Ilgalaikio darbo“ įrašytinas žodis „išmokų“.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo biudžeto 2024 metų įplaukos ir išlaidos“. Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIVP-3132. Pritarti iš dalies. Pritarta pagal Audito komiteto pasiūlymą patobulintam įstatymo projektui (patikslintas projekto 12 straipsnio pavadinimas). 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 6 (komiteto pirmininko balsas lėmė sprendimą). 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė [1] Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-3128, 2023 m. spalio 5 d., plačiau: čia. Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-3132, 2023 m. spalio 5 d., plačiau: čia. 2024 m. Lietuvos biudžeto projektas, pateiktas Europos Komisijai, 2023 m. spalio 13 d., plačiau: čia. [2] Detalų taisyklių laikymosi vertinimą galima rasti interneto puslapyje kartu su šia išvada pateiktoje MS Excel darbaknygėje.
Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/BiudzetoStebesena. [3] Pagal 2023-10-16 atnaujintą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos susitarimą, 2024 m. viešųjų gydymo įstaigų medicinos darbuotojų vidutinis atlygis didės ne mažiau kaip 10,0 proc.: jam apskaičiuoti bus taikomas didesnis bazinis dydis, kuris bus prilygintas 2023 m. Vyriausybės MMA. Prieiga per internetą: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/2023-10-16_Susitarimas_Nr_%20S-241.pdf. [4] Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartyje numatyta 10,0 proc. darbo užmokesčio didinimas 2023–2024 m. Prieiga per internetą: https://www.svietimoprofsajunga.lt/wp-content/uploads/2021/11/2017-m.-lapkricio-22-d.-Lietuvos-svietimo-ir-mokslo-sakos-kolektyvines-sutarties-pakeitimas.pdf. [5] Metais prieš išėjimą į pensiją gautų darbo pajamų ir paskirtos pensijos santykis procentais.