Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
1) MNPD negali būti didesnis negu 7 500 eurų 8 964 eurai, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 23 112 26 004 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 7 500 – 0,42 8 964 – 0,5 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
3) kai GMP viršija 23 112 26 004 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 625 747 eurai;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1 926 2 167 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 625 – 0,42 747 – 0,5 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);
3) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1 926 eurus 2 167 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1 005 eurai 1 127 eurų.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 935 eurai 1 057 eurų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
1) MNPD negali būti didesnis negu 7 500 eurų 8 964 eurai, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 23 112 26 004 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 7 500 – 0,42 8 964 – 0,5 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
3) kai GMP viršija 23 112 26 004 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 625 747 eurai;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1 926 2 167 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 625 – 0,42 747 – 0,5 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);
3) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1 926 eurus 2 167 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1 005 eurai 1 127 eurų.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 935 eurai 1 057 eurų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Biudžeto įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 130 straipsnį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio nuostatomis. Biudžeto įstatymo projekto tikslas ir uždavinys – užtikrinti valstybės funkcijų vykdymą ir pažangos priemonių įgyvendinimą. Biudžeto įstatymo projektas parengtas, atsižvelgiant į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones poveikio pasaulio ekonomikai, išaugusios geopolitinės įtampos lieka poreikis imtis priemonių Lietuvos Respublikos saugumui stiprinti, padėti Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos, taip pat įvertinant tai, kad Lietuvos Respublikai gali kilti papildomų ir biudžeto sudarymo metu neapibrėžtų finansinių įsipareigojimų dalyvaujant Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, kartu vertinant tai, kad 2024 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikomas Stabilumo ir augimo paktas[¹], bei įvertinant poreikį formuoti valdžios sektoriaus finansų tvarumą išlaikančią fiskalinę politiką, kaip rekomenduoja Europos Komisija[²]. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – GPM įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), 97 punkte numatytas iniciatyvas, nukreiptas į skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą. GPM įstatymo projektu siekiama prisidėti prie pažeidžiamų asmenų grupių realiųjų pajamų lygio išsaugojimo, skurdo ir nelygybės mažinimo didinant maksimalų taikytiną neapmokestinamųjų pajamų dydį (toliau – NPD). NPD didinimo tikslas ir uždaviniai – mažinti darbo jėgos apmokestinimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, nuo 2024 metų taikant didesnį maksimalų taikytiną NPD. Ši priemonė pirmiausia veiktų kaip tikslinė priemonė, nukreipta į socialiai jautresnes gyventojų grupes, užtikrindama jų pajamų į rankas augimą. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17² ir 46¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Pelno mokesčio įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, teisingesnės ir augti palankios mokesčių sistemos krypties iniciatyvas, susijusias su mokesčių lengvatų tikslingumo ir poveikio įvertinimu. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. galioja 2 reikšmingos pelno mokesčio lengvatos: investicinio projekto lengvata, skatinanti kryptingas ir produktyvias verslo investicijas į technologinį atsinaujinimą, ir lengvata filmų gamybai – per netiesioginę paramą filmų gamintojams stiprėjantis Lietuvos kino pramonės sektorius ir pritraukti užsienio filmų gamintojai skatina paslaugų eksporto augimą, o sukurti meninę vertę turintys filmai garsina Lietuvą, kuria pridėtinę vertę kultūrai.
Pelno mokesčio įstatymo projekto tikslas – siekiant augti palankios mokesčių sistemos toliau skatinti kryptingas ir produktyvias investicijas Lietuvoje ir su kino gamyba susijusių paslaugų sektorių augimą, t. y. papildomai 5 metams pratęsti terminuotas pelno mokesčio lengvatas:
a) investiciniam projektui;
b) filmų gamybai. Toliau kartu Biudžeto įstatymo projektas, GPM įstatymo projektas ir Pelno mokesčio įstatymo projektas vadinami įstatymų projektais. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. p. [email protected]) Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus (vedėja Daiva Žibutienė, tel. 219 9334, el. p. [email protected]) patarėjas Artūras Kriūka (tel. 239 0054, el. p. [email protected]), vyriausioji specialistė Dalia Raudeliūnienė (tel. 239 0182, el. p. dalia.[email protected]), Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (skyriaus vedėjas Evaldas Putrimas, tel. 219 9476, el. paštas [email protected]) patarėja Živilė Kvedytė (tel. 219 9301, el. paštas [email protected]), vyriausioji specialistė Giedrė Vaskinienė (tel. 219 9350, el. paštas [email protected]).
GPM įstatymo projekte ir Pelno mokesčio įstatymo projekte numatytų pakeitimų poveikio viešiesiems finansams vertinimus atliko Finansų politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, tel. 219 9342) Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėja Eglė Bajorinienė (tel. 219 9377, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Kiekvieniems biudžetiniams metams valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai nustatomi priimant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad apmokestinant pajamas iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių taikomas maksimalus mėnesio NPD šiuo metu siekia 625 eurus (t. y. 7 500 eurų per metus). Asmenims, kuriems nustatytas tam tikras neįgalumo lygis, ar riboto darbingumo asmenims, priklausomai nuo negalios ar darbingumo lygio, taikomas 1 005 arba 935 eurų mėnesio (atitinkamai 12 060 arba 11 220 eurų per metus) NPD. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad apmokestinamieji vienetai, vykdantys investicinius projektus ir investuojantys į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti iki 100 procentų per 2019–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis nustatytus reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, skirtomis investiciniams projektams vykdyti.
Pagal šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, apskaičiuojant pelno mokestį, iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos neatlygintinai Lietuvos filmo gamintojui per 2019–2023 metus suteiktos lėšos filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje, kai:
1) filmas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kultūrinio turinio ir gamybos vertinimo kriterijus ir
2) ne mažiau kaip 80 procentų visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų patiriama Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje patirtos išlaidos, neatsižvelgiant į netinkamas finansuoti išlaidas, yra ne mažesnės kaip 43 000 eurų, ir
3) bendra visų Lietuvos vienetų ar užsienio vienetų per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje suteiktų lėšų suma neviršija 30 procentų visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Biudžeto įstatymo projektas Naujos teisinio reguliavimo nuostatos, išdėstytos Biudžeto įstatymo projekte, nekeičia šiuo metu galiojančių valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tvirtinimo nuostatų. Biudžeto įstatymo projektu siekiama patvirtinti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Teikiamame Biudžeto įstatymo projekte valstybės biudžeto pajamos sudaro 17 008,6 mln. eurų, iš kurių 2 486,9 mln. eurų yra Europos Sąjungos (toliau – ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, o asignavimai sudaro 20 501,9 mln. eurų, iš jų 3 173,6 mln. eurų – ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos. Numatomas 2024 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčių limitas yra (teigiamas) – 2 680,1 mln. eurų. Patvirtinus tokius valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, valstybės biudžeto deficitas siektų –2,9 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP). Kartu Biudžeto įstatymo projektu siekiama patvirtinti biudžetinių įstaigų pajamas, 2024 metais valstybės veiklos srityse siekiamus 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane[³] nustatytus svarbiausius pažangos uždavinius ir stebėsenos rodiklius, jų faktines bei siektinas reikšmes, savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius (valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams bei savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio). Taip pat, siekiant sklandaus biudžeto vykdymo, Biudžeto įstatymo projekte siūloma nustatyti Vyriausybės ir kitų institucijų teises vykdant biudžetą.
Prioritetinės 2024 metų biudžeto kryptys[⁴] yra: ü susitarimų dėl švietimo įgyvendinimas (siūloma didinti mokytojų, vadovų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų pedagoginių ir neakademinių darbuotojų atlyginimus, taip pat skirti lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP), švietimo pagalbai stiprinti ir kitoms reikmėms); ü žmonių pajamų didinimas (siūloma didinti dirbančių asmenų pajamas (statutinių pareigūnų, prokurorų, kultūros įstaigų ir meno darbuotojų, socialinės srities įstaigų darbuotojų ir kt.), socialinę paramą ir pensijų dydžius, skirti lėšų minimaliajai mėnesinei algai (toliau – MMA didinti); ü šalies ir visuomenės saugumas (išlaikomas ne mažesnis nei 2,52 procento BVP finansavimas gynybai, skiriama lėšų karinio mobilumo projektams įgyvendinti, parengčiai galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje stiprinti, kibernetinio saugumo plėtros programai įgyvendinti ir kitoms reikmėms); ü investicijos į tvarią ir pažangią Lietuvos ateitį (siūloma skirti lėšų investicijoms žaliajai pertvarkai, susisiekimo geležinkelių ir kelių transportui gerinti, alternatyviųjų degalų naudojimui transporto sektoriuje skatinti, investicijoms viešojo administravimo, mokslo, verslo ir inovacijų, socialinės apsaugos, švietimo, viešojo saugumo ir gynybos, skaitmeninės transformacijos, kultūros srityse). Institucijų teisės vykdyti biudžetą.
Biudžeto įstatymo projekte siūloma nustatyti tam tikras institucijų teises vykdyti biudžetą, atsižvelgiant į tai, kad:
1tam tikrais atvejais iš anksto negalima numatyti konkrečių reikalingų sumų, Finansų ministerijai siūloma suteikti teisę skolintis valstybės vardu;
2dalis pažangos priemonių nepatvirtinta, todėl, šioms priemonėms finansuoti asignavimus siūlant planuoti Finansų ministerijos rezervinėje programoje, Finansų ministerijai siūloma suteikti teisę perskirstyti Biudžeto įstatymo projekto 9 priede nurodytas pažangos lėšas tarp ministerijų, kai pažangos priemonės bus patvirtintos;
3siekiant sklandžiai įgyvendinti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa), Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis vykdomus projektus, Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai siūloma suteikti teisę perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, bendrojo finansavimo lėšas ir lėšas netinkamam finansuoti pridėtinės vertės mokesčiui apmokėti tarp pažangos ir tęstinės veiklos priemonių ir tarp asignavimų valdytojų 2014–2020 metų veiksmų programos, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis įgyvendinamiems projektams užbaigti. Detalūs valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių paaiškinimai pateikti šio aiškinamojo rašto prieduose, kurie išvardyti šio aiškinamojo rašto 16 punkte ir laikomi šio aiškinamojo rašto sudėtinėmis dalimis.
GPM įstatymo projektas Laikantis nuoseklaus Vyriausybės siekio palaipsniui maksimalų taikytiną NPD artinti prie MMA, kartu siekiant toliau nuosekliai mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas uždirbantiems asmenims, siūloma gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 2 167 eurų, už 2024 metus taikyti 20 procentų didesnį nei šiuo metu galiojantį maksimalų taikytiną mėnesio NPD – 747 eurus (atitinkamai didesnį – 8 964 eurų – metinį NPD), gyventojams, kurių pajamos per mėnesį viršija 2 167 eurus, būtų išlaikytas šiuo metu taikomas NPD, t. y. jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą formulę. 2 167 eurų bruto mėnesio atlyginimo riba, iki kurios taikomas didesnis NPD (2023 metais galiojanti riba, iki kurios taikomas didesnis NPD, yra 1 926 eurai), parinkta atsižvelgiant į 2024 metais projektuojamą vidutinį darbo užmokestį ir siekiant užtikrinti tolygų mokesčių naštos paskirstymą asmenims, kuriems NPD didėja, ir asmenims, kurių NPD nesikeičia. Kadangi dėl šio siūlymo pajamos į rankas didėtų asmenims, uždirbantiems iki maždaug vieno vidutinio darbo užmokesčio, ir nesikeistų daugiau uždirbantiems asmenims, ši priemonė tikslingai prisidėtų prie piniginio skurdo ir pajamų nelygybės lygio Lietuvoje mažinimo, kartu išlaikant efektyvų biudžeto lėšų panaudojimą. Be to, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos MMA dalis taip pat padidėtų – šiuo metu NPD sudaro 74,4 procento MMA, o, priėmus GPM įstatymo projektą, NPD ir MMA santykis 2024 metais sudarytų 80,8 procento.
Kartu tuo pačiu dydžiu, kuriuo didėja maksimalus taikytinas NPD, siūloma padidinti asmenims, kuriems nustatytas tam tikras neįgalumo lygis, ir riboto darbingumo asmenims taikytiną NPD, t. y. nuo 1 005 iki 1 127 eurų (didesnį neįgalumo ar mažesnį darbingumo lygį turintiems asmenims), kitiems asmenims – nuo 935 iki 1 057 eurų. Siūlomi NPD pakeitimai 2024 metams pateikiami grafike. Priėmus GPM įstatymo pakeitimus, asmens, uždirbančio MMA, mėnesio pajamos į rankas padidėtų 75,2 euro (įskaitant paties MMA didėjimo poveikį), 1 000 eurų uždirbančio asmens pajamos padidėtų 30,24 euro, o uždirbančio 2 167 eurus ir daugiau – nesikeistų. Pelno mokesčio įstatymo projektas Siekiant skatinti kryptingas investicijas, orientuotas į produktyvumo didinimą, kartu sudarant sąlygas verslo perėjimui prie aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų, įvertinant tai, kad tikslinės lengvatos sudaro galimybes prisidėti prie šio tikslo pasiekimo, svarbu ir toliau skatinti sukurtų technologijų įsisavinimą, technologinį atsinaujinimą, toliau taikant lengvatas visai produktyvių investicijų grandinei (kartu su galiojančia MTEP) lengvata, leidžiančia 3 kartus iš pajamų atskaityti vykdant šią veiklą patirtas sąnaudas, vadinamąjį patentų dėžutės režimą taikant pelnui, gaunamam iš vykdant MTEP veiklą sukurtų išradimų komercializavimo – naudojantis šiuo režimu uždirbtas pelnas, gautas iš patentais apsaugotų išradimų naudojimo, perleidimo ir panašiai, apmokestinamas lengvatiniu 5 procentų mokesčio tarifu).
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo aspektu investicinio projekto lengvata yra reikšmingiausia tiek pagal ja besinaudojančių įmonių skaičių, tiek pagal reinvesticijų apimtį (vertinant 6 metų laikotarpį, šia lengvata besinaudojančių įmonių skaičius nuosekliai augo, pavyzdžiui, 2017 metais lengvata pasinaudojo 1,5 tūkst. įmonių, 2022 metais – 2,2 tūkst. įmonių, o jų investicijoms skirtos sumos, deklaruotos kaip apmokestinamąsias pajamas mažinančios, lengvatos sąlygas atitinkančios investicijos, augo dar reikšmingiau – 2017 metais tokios investicijos siekė 439 mln. eurų, 2022 metais investicijoms skirta suma sudarė 938 mln. eurų), ir siekiant, kad ir toliau būtų skatinamas įmonių produktyvumas bei verslo konkurencingumas, būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms į technologinį atsinaujinimą, taip pat užtikrinant lengvata siekiamų tikslų pasiekiamumo stebėseną, siūloma pratęsti terminuotos investicinio projekto lengvatos taikymo terminą dar 5 metams – iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Vertinant lengvatą filmų gamybai, nustatyta reikšminga jos įtaka kino pramonės sektoriaus augimui: per visą lengvatos taikymo laikotarpį nuo 2014 iki 2021 metų pasinaudojusios lengvatos schema neatlygintinai lėšų suteikė 228 Lietuvos įmonės, bendrai buvo pritraukta 50,7 mln. eurų lėšų filmų gamybai (iš jų 36 mln. eurų buvo skirta užsienio filmų gamybai), filmų gamintojai Lietuvoje išleido 200 mln. eurų (iš jų užsienio gamintojai Lietuvoje išleido daugiau nei 140 mln. eurų), neatlygintinai suteiktų lėšų sumos kasmet auga (filmų gamintojų 2021 metais gauta suma buvo didžiausia per visą lengvatos veikimo laikotarpį – 15 mln. eurų, kuri, palyginti su 2020 metų rezultatais, išaugo 26 procentais), atitinkamai didėja ir filmo gamintojų Lietuvoje išleidžiamos sumos (2021 metais ši suma buvo didžiausia – 37,9 mln. eurų).
Atsižvelgiant į tai, kad pelno mokesčio lengvatos filmų gamybai modelis prisidėdamas prie Lietuvos kino pramonės ir jos konkurencingumo tarptautinėje rinkoje skatinimo stiprina Lietuvos paslaugų sektorių (užsienio filmų gamintojai naudojasi apgyvendinimo, maitinimo, transportavimo ir kitomis paslaugomis), skatina atvykstamąjį turizmą, taip pat sudaro palankesnes sąlygas pritraukti užsienio šalių kino gamybos projektų, per sukurtus meninę vertę turinčius filmus garsinti Lietuvą, kurti pridėtinę vertę kultūrai, siūloma pratęsti pelno mokesčio lengvatos filmų gamybai taikymo terminą dar 5 metams – iki 2028 m. gruodžio 31 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymų projektus, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7.
NPD padidinimas lemtų mažiausias pajamas uždirbančių gyventojų gaunamų pajamų į rankas padidėjimą, kartu prisidėtų prie vartojimo skatinimo, o tai turėtų teigiamą įtaką ir verslui. Pratęsus lengvatos taikymą investiciniams projektams, ir toliau bus sudarytos palankios sąlygos produktyvioms verslo investicijoms į technologinį atsinaujinimą ir plėtrą, geresnės prielaidos aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų augimui Lietuvos pramonės struktūroje. Tolesnis Lietuvos ir užsienio filmų gamybos Lietuvoje skatinimas didins atitinkamų paslaugų paklausą, kartu sudarydamas prielaidas šiame sektoriuje veikiančio smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai. 8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais neapibrėžiama naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisei Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams. 12.
12Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai
Priėmus Biudžeto įstatymo projektą, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija paskirstys asignavimus pagal programas. Priėmus GPM įstatymo projektą, turės būti pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Padidinus maksimalų taikytiną NPD ir NPD, taikomą asmenims, kuriems nustatytas tam tikras neįgalumo lygis ir riboto darbingumo asmenims, preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie 241,2 milijono eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Priėmus Pelno mokesčio įstatymo projektą, numatomas bendras neigiamas poveikis valstybės biudžeto pajamoms 2025 ir vėlesniais metais – 153,4 mln. eurų:
Įstatymo pakeitimas Poveikis valstybės biudžeto pajamoms, mln. eurų
Lengvatos filmų gamybai pratęsimas –17,1
Vertinimų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Biudžetas“, „savivaldybės biudžetas“, „neapmokestinamasis pajamų dydis“, „gyventojų pajamų mokestis“, „pajamų nelygybė“, „investicinio projekto lengvata“, „filmų gamyba“. 16.
Kartu su šiuo aiškinamuoju raštu teikiami tokie aiškinamojo rašto priedai: 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalga (1 priedas); 2024 metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal programas projektas (2 priedas); 2024 metų Vyriausybės skolinimosi programa (3 priedas); Valstybės investicijų 2024–2025 metų programoje numatytų kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) projektas (4 priedas). –––––––––––––––––––––––– [¹] 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo. [²] 2023 m. kovo 8 d. Europos Komisijos komunikate „Fiskalinės politikos gairės 2024 metams“. [³] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-09-09 nutarimas Nr. 998, su vėlesnėmis redakcijomis [⁴] Daugiau informacijos apie 2024 metų biudžeto kryptis pateikta aiškinamojo rašto 1 priede „2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalga“.
2023-10-09 Nr. XIVP-3129 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalusis“ keičiama sąvoka „asmuo su negalia“, sąvoka „darbingumo lygis“ – sąvoka „dalyvumo lygis“, sąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „15 procentų dalyvumo lygis“, sąvoka „vidutinių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „40 procentų dalyvumo lygis“. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas. Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 6 dalyje sąvoka „darbingumo lygis“ keistina sąvoka „dalyvumo lygis“, sąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka
„15 procentų dalyvumo lygis“, sąvoka „vidutinių specialiųjų poreikių lygis“ –
sąvoka „40 procentų dalyvumo lygis“.
Be to, ši pastaba atitinkamai taikytina ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9, 9¹, 16 ir 16¹ punktams bei 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktams: sąvoką „darbingumo lygis“ keičiant sąvoka „dalyvumo lygis“, sąvoką „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“ – sąvoka „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis“, o formuluotę „neįgalus vaikas“ – formuluote „vaikas su negalia“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ
2023-12-18 Nr. XIVP-3129(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2023-10-25
dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Paulė Kuzmickienė (pavaduojanti Viliją Aleknaitę-Abramikienę), Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Jūratė Dringelienė – Finansų departamento direktorė, Vytautas Šilinskas – viceministras, Martynas Šiurkus – viceministras, Daiva Zabarauskienė – Tikslinės pagalbos grupės vadovė; Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Jūratė Laurikėnaitė – FM Mokesčių politikos departamento direktorė, Ramutė Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyriausioji specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-0913 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-3129: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalios
Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr.
I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalusis“ keičiama sąvoka „asmuo su negalia“, sąvoka „darbingumo lygis“ – sąvoka „dalyvumo lygis“, sąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „15 procentų dalyvumo lygis“, sąvoka „vidutinių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „40 procentų dalyvumo lygis“. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas. Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 6 dalyje sąvoka
„darbingumo lygis“ keistina sąvoka „dalyvumo lygis“, sąvoka „didelių
specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „15 procentų dalyvumo lygis“, sąvoka
„vidutinių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „40 procentų dalyvumo lygis“. Be to, ši pastaba atitinkamai taikytina ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1
dalies 9, 9¹, 16 ir 16¹ punktams bei 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktams: sąvoką „darbingumo lygis“ keičiant sąvoka „dalyvumo lygis“, sąvoką „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“ – sąvoka
„individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio
poreikis“, o formuluotę „neįgalus vaikas“ – formuluote „vaikas su negalia“. Pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą patobulinti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2023-12-06
dalyvavo: Komiteto nariai: Mindaugas Lingė, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Algirdas Butkevičius, Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. komiteto biuras: vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Agnė Gedraitytė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-0913 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-3129: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalios
Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalusis“ keičiama sąvoka „asmuo su negalia“, sąvoka „darbingumo lygis“ – sąvoka „dalyvumo lygis“, sąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „15 procentų dalyvumo lygis“, sąvoka „vidutinių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „40 procentų dalyvumo lygis“. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas. Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 6 dalyje sąvoka „darbingumo lygis“ keistina sąvoka „dalyvumo lygis“, sąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „15 procentų dalyvumo lygis“, sąvoka
„vidutinių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvoka „40 procentų dalyvumo lygis“. Be to, ši pastaba atitinkamai taikytina ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1
dalies 9, 9¹, 16 ir 16¹ punktams bei 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktams: sąvoką „darbingumo lygis“ keičiant sąvoka „dalyvumo lygis“, sąvoką „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“ – sąvoka
„individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio
poreikis“, o formuluotę „neįgalus vaikas“ – formuluote „vaikas su negalia“. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas įstatymo projektas yra tikslinis - nuo 2024 metų taikyti didesnį maksimalų taikytiną NPD, o pagal Teisės departamento siūlymą reikėtų tikslinti daugiau įstatymo straipsnių, siūlytina šiame etape nekeisti įstatymo formuluočių, o tai atlikti sistemiškai ir tikslingai keičiant Gyventojų pajamų mokesčio ir kitus įstatymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
reikalų ir darbo komitetas 2023-10-25 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Įvertinta
sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Įstatymo projektui Nr. XIVP-3129 ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Andrius Palionis Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė