Projekto Nr. lyginamasis variantas
PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 4, 6 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 29¹ STRAIPSNIU
Papildyti 4 straipsnio 8 dalį 5 punktu:
„5) dalyvis nutraukia dalyvavimą pensijų kaupime šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu atveju.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Dalyvių įtraukimas į pensijų kaupimą
1Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra, jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. tokia pat tvarka į pensijų kaupimą įtraukiami asmenys, sukakę 21 metų amžių, jeigu įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. 2. VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį pranešimu apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove (toliau – pranešimas).
Pranešime turi būti nurodyta:
1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą;
2) informacija apie dalyvavimo pensijų kaupime pradžios datą ir sąlygas;
3) informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad, per nustatytą terminą nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime;
4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas. Kartu pateikiamos standartinės tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo bus priskirtas, taisyklės;
5) informacija apie asmens teisę pasirinkti kitą negu priskirtoji pensijų kaupimo bendrovę ir kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą.;
6) informacija apie asmens teisę ne vėliau, kaip per tris mėnesius po to, kai buvo pradėtos skaičiuoti pensijų įmokos, nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime apie tai raštu, asmeniškai ar per VSDF elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą. 3.
3VSDF valdyba ne vėliau, kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 1 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi gauti patvirtinimą apie pranešimo gavimo faktą. 34. VSDF valdyba įtraukiamus į pensijų kaupimą dalyvius atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms įtraukimo į pensijų kaupimą metu veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo, kuris per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesudaro sutarties su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, tampa tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu. Dalyviai priskiriami tik toms pensijų kaupimo bendrovėms, kurioms per praėjusius 3 metus nebuvo taikytos poveikio priemonės už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklą, pažeidimus. Informaciją apie pensijų kaupimo bendroves, kurioms gali būti priskiriami dalyviai, priežiūros institucija pateikia VSDF valdybai ne vėliau kaip metų, einančių prieš įtraukimo į pensijų kaupimą metus, spalio 31 dieną. VSDF valdyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja draudėją apie asmenis, tapusius dalyviais, per 3 darbo dienas nuo asmens įtraukimo į pensijų kaupimą ir jo įregistravimo dalyviu Dalyvių ir sutarčių registre. 45. VSDF valdyba, gavusi asmens atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju arba asmens prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu atveju, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos jų gavimo dienos įregistruoja atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime ar dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimą Dalyvių ir sutarčių registre. Asmeniui nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime, jo pensijos sąskaitoje apskaitytas pensijų turtas paskirstomas ir jo vertė išmokama šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.
Nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime ar dalyvavimo nutraukimo įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos asmenys, atsisakę dalyvauti pensijų kaupime ar nutraukę dalyvavimą, nėra dalyviai, iki jie sudarys pensijų kaupimo sutartį arba bus šiame straipsnyje nustatyta tvarka įtraukti į pensijų kaupimą ir nepasinaudos teise atsisakyti kaupti pensijų įmokas. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šiame įstatyme ir standartinėse tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklėse nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais. Pensijų kaupimo bendrovė, kurios valdomam pensijų fondui dalyvis yra priskirtas, atidaro dalyvio pensijos sąskaitą, kaip tai numatyta šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje. 56. Tarp šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpių atsisakę dalyvauti pensijų kaupime ir vyresni kaip 40 metų Pensijų kaupime nedalyvaujantys pilnamečiai asmenys gali tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva. 67. Asmenys, įtraukti į dalyvavimą pensijų kaupime, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ar per šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą terminą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui šiems terminams pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios.
Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.“
Pakeisti V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
PENSIJŲ IŠMOKOS IR VIENKARTINĖ IŠMOKA“. 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 29¹ straipsniu Papildyti įstatymą 29¹ straipsniu: „29¹ straipsnis. Vienkartinė išmoka
1Dalyvis iki pensijų išmokos sutarties sudarymo turi teisę vieną kartą per visą dalyvavimo pensijų kaupime laiką gauti vienkartinę, ne didesnę kaip rašytinio prašymo dėl šios išmokos išmokėjimo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte jo pensijų sąskaitoje sukaupto pensijų turto 25 procentų dydžio išmoką (toliau – vienkartinė išmoka). 2. Vienkartinė išmoka mokama mutatis mutandis šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Gavusi dalyvio prašymą dėl vienkartinės išmokos išmokėjimo, pensijų kaupimo bendrovė privalo, elektroniniu būdu apie tai informuoti VSDF valdybą per 3 darbo dienas nuo išmokos išmokėjimo dienos. Informacijos pateikimo tvarką nustato VSDF valdyba.“
1Šis įstatymas, išskyrus 3, 4 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 ir 4 straipsniai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, VSDF valdyba, Lietuvos bankas priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 6 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 29¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas siekiant didinti socialinį teisingumą ir skatinti žmones kaupti pensijai antros pakopos pensijų fonduose. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) tikslas – įtraukti Įstatymo projekte Nr. 1 numatytą galimą vienkartinę pensijų sąskaitoje sukaupto pensijų turto dalies išmoką į pajamas analogiškomis sąlygomis kaip išmokos iš pensijų fondų pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą. Įstatymo projekto Nr. 1 rengimą paskatinusios priežastys
agentūros duomenimis, pensininkų skurdo rizikos lygis yra vienas didžiausių Lietuvoje, palyginti su kitomis visuomenės grupėmis. 2022 m. jis sudarė 39,5 proc. ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 3,6 procentinio punkto. Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, 2022 m. su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys – 22,6 procento. Sulaukus senatvės pensijos amžiaus, pensija yra pagrindinis gyventojų pajamų šaltinis ir jos dydis vis dar daug metų tik vejasi skurdo rizikos ribos dydį. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2021 m.) buvo 413,4 Eur ir sudarė 81,1 proc. skurdo rizikos ribos.
Nuo 2019 m. buvo priimta svarbių sprendimų, kurie leido sparčiau, nei numatyta, didinti socialinio draudimo senatvės pensijas, siekiant, kad pensijų ir vidutinio atlyginimo santykinis dydis artėtų ir perkoptų 50 procentų. Nuo 2019 iki 2023 m. imtinai senatvės pensijos dėl to augo apie 73 procentus. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2023 m. rugpjūčio mėn. siekė 539,09 Eur (2018 m. – 311,54 Eur). Todėl yra būtina ieškoti kuo daugiau priemonių, siekiant išlaikyti senatvės pensijos didinimo galimybes, tokias kaip pensijų kaupimas, kuris suteikia galimybę padidinti būsimą pensiją trečdaliu. 2. Siekiant stabilių ir pakankamų pajamų senatvėje, svarbu gyventojams turėti galimybes gauti senatvės pensijas iš diversifikuotų šaltinių. Gyventojams yra finansiškai naudingiau, kai pensija senatvėje gaunama bent iš dviejų paralelinių, bet skirtingų šaltinių
Trūksta kokybiškos informacijos ir komunikacijos su įtraukiamais pensijų kaupimo dalyviais. VSDF valdybos informacinė sistema nėra pakankama informavimo ir komunikavimo priemonė. Asmenys dažnai praleidžia informacinius pranešimus ir apie įtraukimą į pensijų kaupimą sužino gavę darbo užmokestį, nuo kurio jau pradėtos nuskaityti 3 proc. pensijų įmokos. 3. Pagal galiojantį įstatymą visi dalyvaujantys darbo rinkoje pilnamečiai yra įtraukiami į pensijų kaupimą. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose 2022–2023 mokslo metais mokėsi 19,4 tūkst. 18 metų asmenų ir 2,3 tūkst. 19–23 metų amžiaus asmenų. IV gimnazijų klasių mokiniai ar profesinėse mokyklose besimokantys asmenys, sukakę 18 metų amžių, aukštųjų mokyklų studentai vis dažniau įsidarbina vasaros laikotarpiais, atostogų metu, dirba vakarais. Jų pagrindinė veikla yra mokslai ir dalyvavimas darbo rinkoje pradedamas todėl, kad reikalingos lėšos pragyventi. Besimokantys asmenys nėra aktyviai besidomintys pensijų kaupimu, dažniausiai įsidarbina trumpam, dažnai keičia darbovietes. Dažnai tai būna pirmasis jų susidūrimas su valstybinio socialinio draudimo sistema ir mokestine aplinka. Iki 21 m. amžiaus asmenys neturi patirties ir pakankamai žinių apie pensijų sistemą. Besimokantys žmonės, turintys paskolų už mokslą, neturintys ar ieškantys pastovios gyvenamosios vietos, yra pažeidžiamesni. Todėl priimti sprendimą dėl pensijų kaupimo jauniems žmonėms yra sunku, reikia daugiau laiko ir informacijos sąmoningai apsispręsti. „Sodros“ duomenimis, 2023 m. rugpjūčio mėn. amžiaus grupėje iki 24 m. buvo apdrausti ir dirbo ne mažiau nei 30 dienų per mėnesį 73,6 tūkst. asmenų. Jauniausi darbo rinkos dalyviai dažniau nei kiti uždirba minimalią algą ir mažesnes pajamas už vyresnius nei 21 m. asmenis.
„Sodros“ duomenimis, beveik trečdalis 27,8 proc. (26,5 tūkst.)
iki 24 m. amžiaus apdraustųjų, 2023 m. rugpjūtį dirbusių ne mažiau nei 30 dienų per mėnesį, pajamos siekė iki 1000 eurų, o 15 proc. uždirbo minimalią algą ar mažiau. 2023 m. „Sodros“ duomenimis, kaupiančių pensijai iki 21 m. asmenų ir šiuo metu nėra daug: 18 m. yra 762, 19 m. – 3326, 20 m. – 6097 asmenys. 4. Tokias pensijų kaupimo sistemas kaip Lietuva turi Estija, Naujoji Zelandija, Didžioji Britanija, Turkija, Lenkija. JAV, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Slovakija, Airija turi panašias pensijų kaupimo sistemas. Didelė dalis šalių suteikia galimybę atsiimti sukauptas sumas vienkartinėmis išmokomis, numatydamos arba tikslinį išsiėmimo dydį (25 proc.), arba priežasties kriterijų (liga ar finansinis sunkumas), arba taiko amžiaus kartelę ar kitus parametrus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimu, galimybė atsiimti sukauptas sumas vienkartinėmis išmokomis, kai kaupiantysis susiduria su reikšminga finansų krize gyvenime ar suserga kritine liga ar esant kitoms reikšmingomis aplinkybėmis, yra veiksnys, skatinantis gyventojus dalyvauti pensijų kaupime. Deja, tokia galimybė Lietuvos pensijų kaupimo modelyje nebuvo nustatyta. Vertinant gerąją užsienio praktiką, galima teigti, kad galimybė atsiimti sukauptas sumas vienkartinėmis išmokomis iš antros pensijų pakopos yra racionalios ir būtinos paskatos skatinant gyventojus kaupti pensijai. 2023 m. rugpjūčio pabaigoje
m. daugiau nei 62 proc. (atitinkamai 59,9 ir 42 tūkst.) visų tais metais įtraukiamų į pensijų kaupimą asmenų atsisako kaupti pensijai antroje pensijų pakopoje. 2023 m. birželio mėn. rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) užsakymu atliktos apklausos duomenimis, devyni iš dešimties (88 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų (18 m. ir vyresnių) mano, kad asmenims, kurie nori pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, turėtų būti leidžiama tai padaryti su visais jų sukauptais pinigais. Remiantis apklausų duomenimis, būtina rasti priemonių skatinti asmenis dalyvauti pensijų kaupime ir siekti patenkinti dalyvių lūkesčius laisviau disponuoti sukaupta pensijų sąskaitoje suma. Įstatymo projekto Nr. 1 uždaviniai
įtraukimo būdu į pensijų kaupimą būtų įtraukiami tik asmenys, ne jaunesni kaip
pensijai nuo darbo patirties pradžios. 2. Įtraukti pareigą VSDF valdybai gauti patvirtinimą iš įtraukiamo į pensijų kaupimą asmens, kad gavo pranešimą apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą. 3. Suteikti teisę įtrauktiems į pensijų kaupimą asmenims nutraukti pensijų kaupimą po trijų mėnesių, kai buvo pradėtos skaičiuoti pensijų įmokos. 4.
teisę ir galimybę vieną kartą per visą dalyvavimo pensijų kaupime laiką gauti vienkartinę, ne didesnę kaip 25 proc. jo pensijų sąskaitoje sukaupto pensijų turto dydžio išmoką. Įstatymo projekto Nr. 2 uždavinys Nustatyti, kad gautos vienkartinės pensijų sąskaitoje sukaupto pensijų turto dalies išmokos yra pajamos ir kad jų dalis, lygi pensijų įmokoms, kurios nebuvo atimamos iš pajamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, yra neapmokestinamos pajamos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
projekte reguliuojami teisiniai santykiai
dalyje nurodyta, kad į pensijų kaupimą nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus yra įtraukiami visi pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną. Automatiškai į pensijų kaupimą įtraukiami visi vyresni nei 18 metų asmenys, besimokantys pagal bendrojo ugdymo programą ar profesinio mokymo programas, studijuojantys ir įsidarbinantys trumpalaikiams, vakariniams darbams ar laisvu nuo mokslo ir studijų laiku. 2. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6 straipsnio 2 dalis reglamentuoja tvarką, kuria asmuo informuojamas apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir pranešimo turinį.
Yra nustatyta, kad VSDF valdyba įtraukiamą į pensijų kaupimą asmenį turi apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą informuoti ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos. Įstatyme nėra nustatyta, kad asmuo turi būti informuojamas apie tai kelis kartus, nėra nustatyta, kad VSDF valdyba turi gauti grįžtamąjį ryšį iš informuojamo asmens ar patvirtinimą apie gautą informaciją. 3. Pensijų kaupimo įstatyme Nr. IX-1691 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatyta asmens teisė ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per VSDF elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą. Taip pat Pensijų kaupimo įstatyme Nr. IX-1691 6 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad dėl svarbių priežasčių negalėję per nustatytą terminą (iki birželio 30 dienos) atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, asmenys turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. Įstatyme nenumatyta asmens teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime nesulaukus pensijos amžiaus. 4. Pensijų kaupimo įstatyme Nr. IX-1691 nėra numatyta teisės ir galimybės pensijų kaupimo dalyviui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laiką, iki jis sukaks senatvės pensijos amžių, gauti vienkartinę išmoką. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma pakeisti Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad į pensijų kaupimą automatiniu
būdu būtų įtraukiami asmenys nuo 21 m. iki 40 m. amžiaus asmenys.
Taip siekiama padėti jauniems žmonėms turėti jų dalyvavimo darbo rinkoje pradžioje didesnes neto pajamas, motyvuoti ieškoti užimtumo ir savirealizacijos galimybių Lietuvoje ir didinti pensijų fondų bei „Sodros“ paskatas daugiau dėmesio skirti jaunų žmonių finansiniam švietimui ir informavimui apie pensijų kaupimo privalumus ir naudas. Siekiant išlaikyti teisę bet kuriam pilnamečiam asmeniui, dar neįtrauktam į pensijų kaupimą, atsisakiusiam dalyvauti ar nutraukusiam dalyvavimą pensijų kaupime, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, norinčiam dalyvauti pensijų kaupime, siūloma keisti Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6 straipsnio 5 dalį. 2. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma papildyti Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6 straipsnį nauja 3 dalimi ir atitinkamai pakeisti 6 straipsnio tolesnių dalių numeraciją. Siūloma naujojoje 6 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 1 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi gauti patvirtinimą apie pranešimo gavimo faktą. Tokiu būdu norima paskatinti komunikaciją tarp „Sodros“ ir pensijų kaupimo dalyvių, pensijų fondų informacijos pasiūlą. Tai būtų paskata ieškoti efektyvesnių komunikacijos ir informacijos pensijų kaupimo dalyviams teikimo būdų jiems suprantamomis formomis. Be to, tai sustiprins pensijų kaupimo dalyvių atsakomybę, sąmoningą apsisprendimą dalyvauti ar ne, mažins prievartos elementą. 3. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma papildyti Pensijų kaupimo įstatymo Nr.
IX-1691 6 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu ir numatyti asmens teisę ne vėliau kaip per tris mėnesius po to, kai buvo pradėtos skaičiuoti pensijų įmokos, nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą. Taip pat siūloma pakeisti Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6 straipsnio 4 dalį ir joje atitinkamai nustatyti VSDF valdybos veiksmus gavus asmens prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir tvarką, kaip, asmeniui nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime, paskirstomas jo pensijos sąskaitoje apskaitytas pensijų turtas ir išmokama jo vertė. Naujos nuostatos padėtų asmenims, nepamačiusiems VSDF valdybos siųsto informacinio pranešimo apie įtraukimą į pensijų kaupimą, sąmoningai apsispręsti ar dalyvauti pensijų kaupime, realiai gavus pajamas ir įvertinus, ar pensijų kaupimui skirta dalis reikšmingai trūkstama dabartinėse realiose pajamose įvertinus patiriamas kasdienes išlaidas. Be to, tai mažintų visuomenėje neigiamą priverstinio dalyvavimo pensijų kaupime suvokimą, didintų asmenų pasirinkimo laisvę. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6 straipsnio 6 dalis keičiama siekiant palikti galimybę dėl svarbių priežasčių atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime negalėjusiems nutraukti dalyvavimo pensijų kaupime per nustatytą 3 mėnesių terminą. 4. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma pakeisti Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 V skyriaus pavadinimą papildant jį žodžiais „ir vienkartinė išmoka“ ir skyrių papildyti nauju 29¹ straipsniu. Siūloma 29¹ straipsnyje nustatyti, kad dalyvis, iki jis sudarys pensijų išmokos sutartį, turi teisę vieną kartą per visą dalyvavimo pensijų kaupime laiką gauti vienkartinę, ne didesnę kaip rašytinio prašymo dėl šios išmokos išmokėjimo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte jo pensijų sąskaitoje sukaupto pensijų turto 25 proc. dydžio išmoką.
Duomenis apie vienkartinių išmokų išmokėjimą, kaip ir kitus duomenis apie pensijų kaupimo dalyvius, valdo ir tvarko VSDF valdyba. Įteisinta papildoma galimybė disponuoti 25 proc. lėšų nuo viso asmens pensijų sąskaitoje sukaupto pensijų turto:
patrauklumą ir paskatas gyventojams kaupti pensijai ir taip gauti pensiją iš dviejų šaltinių;
neišderintų antros pensijų pakopos sistemos ir paliktų ją veiksmingą, nes trys ketvirtadaliai sukauptų lėšų liktų pensijai. Tokia galimybė racionaliai veikia kitose šalyse;
sukauptos pensijų fonduose lėšos yra jų nuosavybė, jų lėšos. Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad gautos vienkartinės pensijų sąskaitoje sukaupto pensijų turto dalies išmokos yra pajamos ir kad jų dalis, lygi pensijų įmokoms, kurios nebuvo atimamos iš pajamų, yra neapmokestinamos pajamos. Siūloma, kad įstatymų nuostatos, susijusios su teisės į vienkartinę išmoką įgyvendinimu, įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d., kitos nuostatos – nuo 2024 m. sausio 1 dienos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir mažins prielaidas korupcijai. 7.
Įstatymo projektas neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas prisidėtų prie Nacionalinio pažangos plano 2030 m. 2.2 uždavinio „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti įstatymo projektu siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. 11. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įgyvendinant parengtą įstatymo projektą reikės pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įgyvendinant parengtą įstatymo projektą papildomų lėšų nereikės. 14.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą buvo rengti susitikimai pozicijų derinimui su Lietuvos banku, Pensijų fondų dalyvių asociacija, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų Asociacija. Buvo dalyvauta viešosiose diskusijose su suinteresuotaisiais visuomenės atstovais, tartasi su profesinėmis sąjungomis, mokslininkais. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projekto žodžiai yra „pensija“, „sukauptas pensijų turtas“, „dalyvavimas pensijų kaupime“,
„vienkartinė išmoka“. 16. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2023-10-11 Nr. XIVP-3122 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų amžiaus, jaunesni kaip 40 metų amžiaus <...>“ reikėtų atsisakyti teksto „ne jaunesni kaip 21 metų amžiaus“, nes formuluotė nedera su nuostata, pagal kurią nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus į dalyvavimą pensijų kaupime įtraukiami pilnamečiai asmenys, projekto lyginamajame variante toks pakeitimas neatspindėtas. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „VSDF valdyba ne vėliau, kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 1 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi gauti patvirtinimą apie pranešimo gavimo faktą“. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, aptariamoje dalyje neturėtų būti nustatyta ne tik pareiga VSDF valdybai iki tam tikro termino gauti patvirtinimą apie pranešimo gavimo faktą, tačiau ir konkreti norma, reglamentuojanti tokio patvirtinimo negavimo pasekmes – pavyzdžiui, kad tokiu atveju asmuo negali būti įtrauktas į pensijų kaupimą. 3. Projekto 2 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 ir 7 dalyse reglamentuojamas asmens atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime ir asmens prašymo nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime administravimas.
Pastebėtina, jog šių situacijų reglamentavimas ir sąvokų vartojimas yra nenuoseklus, todėl tikslintinas: keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies trečiame sakinyje po žodžio „dalyvavimo“ įrašant žodžius „pensijų kaupime“, po žodžio „dalyvavimą“ – žodžius „pensijų kaupime“, po žodžio „įmokas“ – žodžius „ar nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime“, ketvirtame sakinyje po žodžio „kaupime“ – žodžius
„ar nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime“; keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7
dalies pirmame sakinyje po žodžių „turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime“ – žodžius „ar nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime“, trečiame sakinyje po žodžio „kaupime“ – žodžius „ar dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo“. 4. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹ straipsnio 1 dalį performuluoti – pirmame sakinyje nustatant teisę esant tam tikroms sąlygoms gauti vienkartinę išmoką, o antrame sakinyje reglamentuojant, kaip nustatomas vienkartinės išmokos dydis. Be to, siūlytina projekte nurodytos išmokos apibrėžtį tarpusavyje derinti su kartu teikiamame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3123 vartojamomis formuluotėmis. 5. Atsižvelgus į tai, kad trumpinys „VSDF valdyba“ yra įvestas keičiamame įstatyme, o ne projekte, projekto
formuluotę „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]