P rojekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti, aukštesniam tos pačios kvalifikacijos lygiui ar kitai kvalifikacijai įgyti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti.“ 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tęstinis profesinis mokymas yra skirtas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti teikiamas asmeniui, siekiančiam tobulinti turimą kvalifikaciją, siekiančiam įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį ar kitą kvalifikaciją ar jos dalį. Asmenims, nuo 25 metų, tęstinis profesinis mokymas gali būti teikiamas neatsižvelgiant, ar jie yra įgiję kvalifikaciją .“
2Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmeniui, tobulinančiam turimą ar , siekiančiam įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį ar kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi švietimo ir , mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmeniui, baigusiam tęstinio formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam teigiamą jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai (Parašas) (Vardas ir pavardė) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
2021-03-09 Nr. XIVP-311 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
mokymo įstatyme įtvirtintą reguliavimą dėl tęstinio mokymo turinio ir nustatyti, kad tęstinis mokymas būtų skirtas ne tik asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti, tačiau ir aukštesniam tos pačios kvalifikacijos lygiui įgyti. Vertinant teikiamą siūlymą, pabrėžiame, kad Profesinio mokymo įstatymas nenumato kelių pagal tam tikrą profesinio mokymo programą įgytos kvalifikacijos lygių. Skirtingai nuo aukštojo mokslo studijų, kurios yra pakopinės, ir kurias nuosekliai baigiant gali būti suteikiama atitinkama aukštesnio lygio aukštojo mokslo kvalifikacija, profesiniame mokyme įgytos kvalifikacijos nėra ir negali būti „keliamos“ į aukštesnį kitą lygį. Įgytos kvalifikacijos gali būti tobulinamos, mokantis pagal kursą, suteikiantį papildomų kompetencijų (tas įstatyme ir yra numatyta). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas nedera su Profesinio mokymo įstatyme įtvirtintais ir praktikoje taikomais profesinio mokymo kvalifikacijų teikimo pagrindais. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis derintina su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, numatančia, kad tęstinis mokymas skirtas ir profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti. 3. Svarstytinas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad asmenys, vyresni negu 25 metų amžiaus, tęstinio mokymosi forma gali įgyti ir pirmąją kvalifikaciją, pagrįstumas.
Pirma, nėra aišku, kodėl tik amžiaus kriterijų siūloma laikyti pakankamu ir įgalinančiu kvalifikaciją teikti pagal „sutrumpintas“ (kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte) profesinio mokymo programas. Pažymėtina, kad vyresnio amžiaus žmogus gali ir neturėti projekto autorių preziumuojamų jau anksčiau įgytų reikšmingų kompetencijų, kurios leistų jiems taikyti sutrumpintą mokymosi kursą. Antra, tęstinio mokymo programos (kursai) savo turiniu labai skiriasi nuo formalaus pirminio profesinio mokymo programų, todėl siūlomas pakeitimas gali sąlygoti kokybinių reikalavimų neatitinkančių profesinio mokymo kvalifikacijų teikimą. Be to, atsižvelgiant į aiškinamajame rašte išdėstytus projekto tikslus, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys dėstytinas taip: „Vyresniems negu 25 metai asmenims tęstinis profesinis mokymas gali būti skirtas ir pirmajai kvalifikacijai įgyti“. 4. Projekto 2 straipsniu keičiama ne galiojanti įstatymo
lyginamasis variantas). 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
nereikia;
įstatymo 7 straipsnio struktūrinės dalys, visas 7 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija. 6. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja profesinio mokymo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o projektu siekiama gana esminių profesinio mokymo sistemos pakeitimų, dėl projekto siūlome gauti ir Vyriausybės išvadą. 7.
7Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d.
įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu pateikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams, taigi šio projekto aiškinamasis raštas turėtų būti atitinkamai papildytas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
Nr. XIVP-311
39
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Lukas Savickas, Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-09 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti galiojantį Profesinio mokymo įstatyme įtvirtintą reguliavimą dėl tęstinio mokymo turinio ir nustatyti, kad tęstinis mokymas būtų skirtas ne tik asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti, tačiau ir aukštesniam tos pačios kvalifikacijos lygiui įgyti. Vertinant teikiamą siūlymą, pabrėžiame, kad Profesinio mokymo įstatymas nenumato kelių pagal tam tikrą profesinio mokymo programą įgytos kvalifikacijos lygių.
Skirtingai nuo aukštojo mokslo studijų, kurios yra pakopinės, ir kurias nuosekliai baigiant gali būti suteikiama atitinkama aukštesnio lygio aukštojo mokslo kvalifikacija, profesiniame mokyme įgytos kvalifikacijos nėra ir negali būti
„keliamos“ į aukštesnį kitą lygį. Įgytos kvalifikacijos gali būti
tobulinamos, mokantis pagal kursą, suteikiantį papildomų kompetencijų (tas įstatyme ir yra numatyta). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas nedera su Profesinio mokymo įstatyme įtvirtintais ir praktikoje taikomais profesinio mokymo kvalifikacijų teikimo pagrindais. Pritarti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-092
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis derintina su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, numatančia, kad tęstinis mokymas skirtas ir profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti. Atsižvelgti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-092
asmenys, vyresni negu 25 metų amžiaus, tęstinio mokymosi forma gali įgyti ir pirmąją kvalifikaciją, pagrįstumas. Pirma, nėra aišku, kodėl tik amžiaus kriterijų siūloma laikyti pakankamu ir įgalinančiu kvalifikaciją teikti pagal
„sutrumpintas“ (kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte) profesinio mokymo
programas. Pažymėtina, kad vyresnio amžiaus žmogus gali ir neturėti projekto autorių preziumuojamų jau anksčiau įgytų reikšmingų kompetencijų, kurios leistų jiems taikyti sutrumpintą mokymosi kursą.
Antra, tęstinio mokymo programos
(kursai) savo turiniu labai skiriasi nuo formalaus pirminio profesinio mokymo programų, todėl siūlomas pakeitimas gali sąlygoti kokybinių reikalavimų neatitinkančių profesinio mokymo kvalifikacijų teikimą. Be to, atsižvelgiant į aiškinamajame rašte išdėstytus projekto tikslus, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys dėstytinas taip: „Vyresniems negu 25 metai asmenims tęstinis profesinis mokymas gali būti skirtas ir pirmajai kvalifikacijai įgyti“. Nesvarstyti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-092
keičiama ne galiojanti įstatymo 7 straipsnio 2 dalies redakcija (t.y. turėtų būti patikslintas projekto lyginamasis variantas). Nesvarstyti (Juridinės technikos pastaba) Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
technikos taisykles:
Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6Atsižvelgiant į tai,
kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja profesinio mokymo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o projektu siekiama gana esminių profesinio mokymo sistemos pakeitimų, dėl projekto siūlome gauti ir Vyriausybės išvadą. Atsižvelgti Vyriausybės išvada yra gauta dėl projekto Nr. XIVP‑311, bet dėl vėlesnės registracijos datos nebuvo įvertintas naujai registruotas Seimo narių pasiūlymas, kuriuo iš esmės yra teikiamas naujas projektas.
1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto
įstatymo projektu pateikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams, taigi šio projekto aiškinamasis raštas turėtų būti atitinkamai papildytas. Pritarti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 2. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-03-30 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-311 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
konfederacija 2021-05-07 Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) siekdama geresnių kvalifikacijos ar kompetencijų įgijimo galimybių bei sklandžios darbo neturinčių asmenų integracijos į darbo rinką, susipažinusi su LR profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (
; toliau – įstatymo projektas), šiam projektui iš esmės pritaria. Esame įsitikinę, kad siūlomos nuostatos užtikrins vyresnių nei 25 metų asmenų integraciją į darbo rinką, nes jiems bus suteikta galimybė įgyti kvalifikaciją tęstinio mokymo būdu.
Paminėtina, kad šiuo metu profesinis mokymas yra orientuotas tik į mokyklas baigusius abiturientus bei jų brandos atestato rezultatus, o tęstinis mokymas – tik į jau kvalifikaciją įgijusius asmenis. Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu LR profesinio mokymo įstatyme įtvirtinta nuostata „Tęstinis profesinis mokymas yra skirtas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti“ užkerta kelią bedarbiams su darbo patirtimi, tačiau įvairiu išsilavinimu pasinaudoti tęstinio profesinio mokymo teikiamomis galimybėmis. Dabartinis reguliavimas nenumato jokių galimybių stoti į tęstinio profesinio mokymo programas papildomą išsilavinimą ar patirtį įgijusiems asmenims ir yra nesuderinamas su „mokymosi visą gyvenimą“ paradigma. Suteikus galimybę asmenims, vyresniems nei 25 metai, įgyti darbo rinkoje paklausią kvalifikaciją pagal specializuotas profesinio mokymo programas, orientuotas į suaugusius, turinčius darbo patirties asmenis, atskiriant šias programas nuo pirminio profesinio mokymo, orientuoto į mokinius ir jaunimą, būtų užtikrinta šių asmenų sėkminga integracija į darbo rinką. Pažymėtina, kad šis įstatymo projektas tik iš dalies spręstų su Lietuvos švietimo sistemos nelankstumu ir uždarumu susijusias problemas. Konkrečiai su šiuo įstatymo projektu yra susijusi situacija su neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimu. Neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos suteikia ypač silpną pagrindą tęsti studijas formaliose programose. Nors didžioji dalis besimokančiųjų neformaliu būdu žmonių paprastai nesitiki įgytų kompetencijų formalizavimo, vis dėlto yra poreikis padaryti plačiau prieinamą neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimą.
Šiuo metu išsilavinimą suteikiančios institucijos gali pripažinti atitinkamas neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas, tačiau tas paprastai nėra nedaroma dėl ypač riboto tokio pripažinimo panaudojimo galimybių ir studijų reguliavimo nelankstumo. Atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. balandžio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo įsiregistravę 259,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų (2020 m. balandžio 1 d. – 193,3 tūkst.; 2019 m. balandžio 1 d. – 143,0 tūkst.), taip pat atsižvelgiant į daugiau nei tris kartus nuo 2020 m. pradžios išaugusį ilgalaikių bedarbių skaičių, raginame įstatymų leidėją priimti sprendimus, kuriais būtų siekiama užtikrinti sąlygas sklandžiai integruoti bedarbius – įskaitant ir ilgalaikius – į darbo rinką. Šio įstatymo projekto įgyvendinimas prisidėtų prie šio siekio. Dėkojame už bendradarbiavimą. Nesvarstyti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
galimybių kontrolieriaus tarnyba 2021-04-152
įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450
Projektas), teikia šias pastabas ir siūlymus. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi, kuriuo yra keičiamas Profesinio mokymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, yra numatoma, kad asmenims nuo 25 metų tęstinis profesinis mokymas gali būti teikiamas neatsižvelgiant, ar jie yra įgiję kvalifikaciją. Darytina išvada, kad jaunesni nei 25 metų asmenys į tęstinį profesinį mokymą gali pretenduoti tik tokiais atvejais, kai asmuo siekia tobulinti turimą kvalifikaciją, siekia įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį ar kitą kvalifikaciją arba jos dalį, bet vyresni nei 25 metų asmenys tęstinio profesinio mokymo galėtų siekti neatsižvelgiant, ar turi kvalifikaciją ar ne. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra informacijos, dėl kokių priežasčių numatytas 25 metų amžiaus kriterijus.
Pažymėtina, kad remiantis Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatomis tiesiogine diskriminacija nėra laikomi įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Be to, pagal Konstitucinio Teismo praktiką (pavyzdžiui, 2002 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 23/2000), skirtingas asmenų traktavimas gali būti numatytas, bet privaloma laikytis tokių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, kad 25 metų amžiaus kriterijus nėra aiškiai pagrįstas, kad abejotinas tokio skirtingo traktavimo amžiaus pagrindu taikymas teikiant tęstinį profesinį mokymą, kurio esmė yra turimos kvalifikacijos tobulinimas arba papildomos kvalifikacijos įgijimas, Tarnybos nuomone, Projektu siūlomi įstatymo pakeitimai sudaro sąlygas galimai nepagrįstai diskriminuoti jaunesnius nei 25 metų amžiaus asmenis, siekiančius tęstinio profesinio mokymo, amžiaus pagrindu. Nesvarstyti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-09-152
dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr.
SV-S-77 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 (toliau – Įstatymas) 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-311 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-311) siekiui didinti užimtumą, artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos ir savivaldybių poreikiams, sudaryti geresnes sąlygas asmenims likti konkurencingiems darbo rinkoje, tačiau nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIVP-311 teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
profesinis mokymas yra skirtas asmens pirmajai kvalifikacijai įgyti (6 straipsnio 1 dalis), o tęstinis profesinis mokymas skirtas asmens kitai kvalifikacijai įgyti (7 straipsnio 1 dalis), asmens turimai kvalifikacijai tobulinti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti (2 straipsnio 23 dalis). Taigi, asmuo (ne jaunesnis nei 14 metų – pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį), nepriklausomai nuo turimo išsilavinimo, neformaliojo mokymosi, darbo patirties, savanorystės ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų, neturėdamas jokios profesinės kvalifikacijos, gali savarankiškai apsispręsti stoti arba gali būti siunčiamas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnis) pirmosios kvalifikacijos pradėti mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programą.
Jei asmuo, besimokydamas pagal pirminio profesinio mokymo programą, pageidautų, kad jo neformaliuoju būdu įgytos profesinės kompetencijos mokymosi metu būtų pripažintos, profesinio mokymo teikėjas, vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi bei Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 „Dėl Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, jas galėtų pripažinti. Asmuo, jau turintis pirmąją kvalifikaciją, gali apsispręsti stoti mokytis arba gali būti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siunčiamas mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programą ir tobulinti turimą kvalifikaciją arba įgyti kitą (ne pirmąją) kvalifikaciją. Taigi, Įstatymo projekto Nr. XIVP-311 rengėjų aiškinamajame rašte nurodytas tikslas gali būti pasiekiamas vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Įstatymo 2, 3, 6, 7, 12, 13, 18 ir 26 straipsnių nuostatomis, tobulinant Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr.
V-925
„Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir įregistravimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. ISAK-72 „Dėl Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus bendruosius profesinio mokymo planus, pritaikant pirminį profesinį mokymą bedarbiams, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir darbdaviai bet kuriuo kalendorinių metų laiku galėtų kreipti mokytis įvairaus amžiaus bedarbius bei persikvalifikuoti ar pirmąją kvalifikaciją įgyti siekiančius asmenis ir į pirminio profesinio mokymo programas. Pastebėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu teisėkūros tikslingumo principu, teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, jei siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pritarti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 1.2 Lietuvos
sąvoką (2 straipsnio 23 dalis) bei Įstatymo 7 straipsnio nuostatas, manytina, kad Įstatymo projektu Nr. XIVP-311 siūlomas teisinis reglamentavimas nepagrįstai iškreiptų esamą profesinio mokymo sistemą, kai tik vyresni nei 25 metų amžiaus asmenys pagal tęstinio profesinio mokymo programas galėtų įgyti pirmąją kvalifikaciją, ir Europos Sąjungos socialinės politikos prioritetuose užimtumo srityje vis labiau akcentuojamas galimybių kūrimas asmenų mokymuisi visą gyvenimą, kalbama apie asmenį ir profesiją, visiškai neakcentuojant amžiaus.
Pabrėžtina, kad toks teisinis reglamentavimas suvienodina nustatytus skirtumus tarp pirminio ir tęstinio profesinio mokymo, kadangi abiem atvejais būtų galima įgyti pirmąją kvalifikaciją. Pabrėžtina ir tai, kad šiuo metu Įstatyme nėra numatyta viršutinė riba asmenų amžiui dalyvauti pirminio ir
(ar) tęstinio profesinio mokymo procese, o siekis bedarbius, turinčius darbo patirties, kuo greičiau grąžinti į darbo rinką gali būti pasiekiamas Įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose sukuriant teisines prielaidas įgyvendinti ir trumpesnės trukmės profesinio mokymo programas. Pritarti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 1.3 Lietuvos
politiką profesinio mokymo srityje ir kompleksiškai spręsti Seimo narių Įstatymo projektu Nr. XIVP-311 siūlomus reguliuoti klausimus. Š iuo tikslu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
darbo grupėje svarstomi pirminio ir tęstinio profesinio mokymo organizavimo klausimai, šios srities teisinių santykių reglamentavimo Įstatyme pakankamumas, taip pat bedarbių priėmimo ir jų mokymo organizavimo pagal pirminio profesinio mokymo programas klausimai.
Atkreiptinas dėmesys, kad šios darbo grupės rengiamas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektas bus teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2021 m. rudens sesijoje ir yra įrašytas į Teisės aktų projektų, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo III
(rudens) sesijos darbų programą, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 695 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ . Pritarti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 2.1 Seimo nariai Lukas Savickas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, Andrius Bagdonas, Edita Rudelienė 2021-10-12 I Argumentai:
Lietuvoje būtina didinti užimtumą, artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos ir savivaldybių poreikiams, ir sudaryti galimybes asmeniui nuosekliai tobulėti. Svarbu ne tik žengti žingsnį link
„mokymosi visą gyvenimo“ koncepcijos, bet ir užtikrinti sklandžią ir greitą
bedarbių integraciją į darbo rinką. Tik vykdant reguliarų priėmimą į profesinio mokymo programas ir jas organizuojant realioje darbo vietoje, t. y. pameistrystės forma, galima sudaryti sąlygas įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingas kompetencijas ir tuo pačiu prisidėti prie įmonės pridėtinės vertės kūrimo bei sušvelninti pandemijos pasekmes darbo rinkai. Neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas turi būti lankstus ir greitas, kad asmenims būtų suteikta galimybė tęsti turimų kompetencijų tobulinimą ar įgyti atitinkamą kvalifikaciją profesinio mokymosi įstaigose bei kuo greičiau įsilieti į darbo rinką.
Atitinkamai turi būti patikslintos Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatos. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą:
18
719
Nesvarstyti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 2.2 Seimo nariai Lukas Savickas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, Andrius Bagdonas, Edita Rudelienė 2021-10-121
bedarbių . Tai 34 tūkst. (37 proc.) daugiau nei 2019 m. 2021 m. balandžio 1 d. duomenimis šalyje registruota 259,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų, t. y. 15,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Taigi, būtina koncentruotis į tokias priemones, kurios tobulintų specialistų, su rinkai aktualiais įgūdžiais, ruošimo sistemą. Bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje ir siekiantiems įgyti atitinkamą kvalifikaciją, priėmimas į profesinio mokymo programas turi būti vykdomas reguliariai, t. y. ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Tokia tvarka leistų užtikrinti greitą kompetencijų įgijimą ir bedarbių integraciją į darbo rinką. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens
turimai kvalifikacijai tobulinti, aukštesniam tos pačios kvalifikacijos lygiui ar kitai kvalifikacijai įgyti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti.“ Papildyti 18 straipsnį 121 dalimi: „121 .
Bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir siekiantiems įgyti atitinkamą kvalifikaciją, priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas ne rečiau kaip kartą per mėnesį švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“ Nesvarstyti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 2.3 Seimo nariai Lukas Savickas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, Andrius Bagdonas, Edita Rudelienė 2021-10-122
Tiek 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ , tiek k ituose valstybinio planavimo dokumentuose pameistrystė įvardijama kaip viena iš prioritetinių šalies sričių. Dokumentuose numatyta gerinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkai ir kintančiai aplinkai – ugdyti ekonomikos poreikius atitinkančias ir ateities iššūkiams įveikti reikalingas kompetencijas: didinti profesinio mokymo patrauklumą ir gerinti kokybę, plėtoti mokymą pameistrystės būdu, stiprinti profesinį orientavimą, visose švietimo pakopose stiprinti gebėjimus spręsti problemas pasitelkiant technologijas, kūrybinius ir inžinerinius įgūdžius, suteikti žinių ir gebėjimų, reikalingų darniam vystymuisi skatinti, prie žiedinės ekonomikos pereiti.
Vykdant reguliarų priėmimą į profesinio mokymo programas ir jas organizuojant realioje darbo vietoje, t. y. pameistrystės forma, būtų sudaromos sąlygos įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingas kompetencijas, tuo pačiu prisidedant prie įmonės pridėtinės vertės kūrimo, ankstyvo ir sklandaus įsiliejimo į darbo rinką bei darbuotojų ugdymo pagal darbdavio poreikius. Ši mokymo forma leidžia asmenims įgauti darbdaviams aktualius įgūdžius bei žinias, todėl yra laikoma veiksminga priemone, padedančia tvariai pereiti iš mokymosi įstaigos į darbo vietą. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, siekiančiam
tobulinti turimą kvalifikaciją, siekiančiam įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį ar kitą kvalifikaciją ar jos dalį. Asmenims, nuo 25 metų, tęstinis profesinis mokymas gali būti teikiamas neatsižvelgiant, ar jie yra įgiję kvalifikaciją.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmeniui, tobulinančiam turimą, siekiančiam įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį ar kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Asmeniui, baigusiam tęstinio formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam teigiamą jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija.“ Papildyti 19 straipsnį 5 dalimi: „5. Profesinio mokymo teikėjas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministerijos registruotiems nekvalifikuotiems bedarbiams, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka, taip pat bedarbiams, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka, profesinį mokymą organizuoja teikiant pirmenybę pameistrystės formai. “ Nesvarstyti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 2.4 Seimo nariai Lukas Savickas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, Andrius Bagdonas, Edita Rudelienė 2021-10-123 (231 ) Argumentai:
Prie suaugusiųjų švietimo sistemos fragmentiškumo bei nelankstumo prisideda neveiksminga formaliu ir neformaliu bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistema. Siekiant sudaryti galimybę asmeniui nuosekliai tobulėti, siūloma įtvirtinti formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarką, suteikiant asmenims ar jų mokymąsi finansuojančioms institucijoms (jei bedarbis neturėtų suinteresuotumo pripažinti turimas kompetencijas) teisę kreiptis į profesinio mokymo įstaigas dėl jų neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su siekiama įgyti pirmąja kvalifikacija, vertinimo ir pripažinimo. Šis vertinimas ir pripažinimas būtų atliekamas švietimo, sporto ir mokslo nustatyta tvarka, kuri nustatytų bendruosius vertinimo principus, t. y. kaip patikrinamos ir įvertinamos turimos kompetencijos.
Atitinkamai kaip mokymosi programos dalį būtų galima pripažinti ir formaliojo švietimo būdu įgytas kompetencijas. Tokiu būdu būtų užtikrinamas siekis kiek įmanoma greičiau kvalifikuoti asmenį bei tinkamai ir racionaliai naudoti finansus, skirtus profesiniam mokymui. Pasiūlymas: Papildyti projektą 3 straipsniu:
straipsniu „231 straipsnis. Formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas
kvalifikaciją, ar institucija, finansuojanti asmens pirmosios kvalifikacijos įgijimą, gali kreiptis į profesinio mokymo įstaigas dėl neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su siekiama įgyti pirmąja kvalifikacija, vertinimo ir pripažinimo. Šią tvarką tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. 2. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems mokytis tęstinio profesinio mokymo programoje, pripažinimą kaip mokymo programos dalį atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Nesvarstyti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas 2021-09-29 pritarti įstatymo projekto Nr. XIVP-311 tikslams ir siūlyti įstatymo projektą tobulinti pagrindiniame Švietimo ir mokslo komitete. Nesvarstyti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2021-10-13 pritarti įstatymo projekto Nr.
siekiui (kryptingai didinti užimtumą, artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos ir savivaldybių poreikiams, siekiant sudaryti geresnes sąlygas dirbantiesiems likti konkurencingiems darbo rinkoje), tačiau siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui šį įstatymo projektą ir Seimo narių pasiūlymus sistemiškai svarstyti kartu su Vyriausybės Seimui planuojamu pateikti Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektu . Nesvarstyti Siūloma Projektą Nr. XIVP‑311 atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1 Sprendimas: pritariant Seimo Teisės departamento pastabai, kad Projektu Nr. XIVP-311 siūlomas reguliavimas nedera su Profesinio mokymo įstatyme įtvirtintais ir praktikoje taikomais profesinio mokymo kvalifikacijų teikimo pagrindais, pritariant Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu teisėkūros tikslingumo principu, numatančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, jei siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (Projekto Nr. XIVP-311 tikslas gali būti pasiekiamas vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Profesinio mokymo įstatymo 2, 3, 6, 7, 12, 13, 18 ir 26 straipsnių nuostatomis, tobulinant Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus), atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudarytoje darbo grupėje yra svarstomi pirminio ir tęstinio profesinio mokymo organizavimo klausimai, šios srities teisinių santykių reglamentavimo Įstatyme pakankamumas, taip pat bedarbių priėmimo ir jų mokymo organizavimo pagal pirminio profesinio mokymo programas klausimai, įvertinant tai, kad Projektu Nr.
XIVP-311 siūlomi įstatymo pakeitimai sudaro sąlygas galimai nepagrįstai diskriminuoti jaunesnius nei 25 metų amžiaus asmenis, siekiančius tęstinio profesinio mokymo, amžiaus pagrindu; atsižvelgiant į tai, kad Projekto Nr. XIVP-311 autoriai registravo pasiūlymą, kuriuo siūloma nebesvarstyti pirminio projekto teksto ir iš esmės teikia naują projektą, kuris turėtų atitikti visus naujam projektui keliamus procedūrinius reikalavimus (aiškinamasis raštas, Teisės departamento pastabos), siūloma Projektą Nr. XIVP-311 atmesti . 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
S. Lengvinienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto išvadA
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-09 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projektu siūloma pakeisti galiojantį Profesinio mokymo įstatyme įtvirtintą reguliavimą dėl tęstinio mokymo turinio ir nustatyti, kad tęstinis mokymas būtų skirtas ne tik asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti, tačiau ir aukštesniam tos pačios kvalifikacijos lygiui įgyti. Vertinant teikiamą siūlymą, pabrėžiame, kad Profesinio mokymo įstatymas nenumato kelių pagal tam tikrą profesinio mokymo programą įgytos kvalifikacijos lygių.
Skirtingai nuo aukštojo mokslo studijų, kurios yra pakopinės, ir kurias nuosekliai baigiant gali būti suteikiama atitinkama aukštesnio lygio aukštojo mokslo kvalifikacija, profesiniame mokyme įgytos kvalifikacijos nėra ir negali būti
„keliamos“ į aukštesnį kitą lygį. Įgytos kvalifikacijos gali būti
tobulinamos, mokantis pagal kursą, suteikiantį papildomų kompetencijų (tas įstatyme ir yra numatyta). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas nedera su Profesinio mokymo įstatyme įtvirtintais ir praktikoje taikomais profesinio mokymo kvalifikacijų teikimo pagrindais. Pritarti
1 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis derintina su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, numatančia, kad tęstinis mokymas skirtas ir profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti. Pritarti
1 Svarstytinas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad asmenys, vyresni negu 25 metų amžiaus, tęstinio mokymosi forma gali įgyti ir pirmąją kvalifikaciją, pagrįstumas. Pirma, nėra aišku, kodėl tik amžiaus kriterijų siūloma laikyti pakankamu ir įgalinančiu kvalifikaciją teikti pagal „sutrumpintas“ (kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte) profesinio mokymo programas. Pažymėtina, kad vyresnio amžiaus žmogus gali ir neturėti projekto autorių preziumuojamų jau anksčiau įgytų reikšmingų kompetencijų, kurios leistų jiems taikyti sutrumpintą mokymosi kursą. Antra, tęstinio mokymo programos (kursai) savo turiniu labai skiriasi nuo formalaus pirminio profesinio mokymo programų, todėl siūlomas pakeitimas gali sąlygoti kokybinių reikalavimų neatitinkančių profesinio mokymo kvalifikacijų teikimą.
Be to, atsižvelgiant į aiškinamajame rašte išdėstytus projekto tikslus, keičiamo įstatymo 7 straipsnio
tęstinis profesinis mokymas gali būti skirtas ir pirmajai kvalifikacijai įgyti“. Pritarti
2 Projekto 2 straipsniu keičiama ne galiojanti įstatymo 7 straipsnio 2 dalies redakcija (t.y. turėtų būti patikslintas projekto lyginamasis variantas). Pritarti
Teisės departamentas 2021-03-09 Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
Teisės departamentas 2021-03-09 Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja profesinio mokymo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o projektu siekiama gana esminių profesinio mokymo sistemos pakeitimų, dėl projekto siūlome gauti ir Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada yra gauta. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-09 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto
įstatymo projektu pateikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams, taigi šio projekto aiškinamasis raštas turėtų būti atitinkamai papildytas. Pritarti 8.
Respublikos teisingumo ministerija 2021-03-30 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-311 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija 2021-05-07 DĖL
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) siekdama geresnių kvalifikacijos ar kompetencijų įgijimo galimybių bei sklandžios darbo neturinčių asmenų integracijos į darbo rinką, susipažinusi su LR profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2 ir
projektas), šiam projektui iš esmės pritaria. Esame įsitikinę, kad siūlomos nuostatos užtikrins vyresnių nei 25 metų asmenų integraciją į darbo rinka, nes jiems bus suteikta galimybė įgyti kvalifikaciją tęstinio mokymo būdu. Paminėtina, kad šiuo metu profesinis mokymas yra orientuotas tik į mokyklas baigusius abiturientus bei jų brandos atestato rezultatus, o tęstinis mokymas – tik į jau kvalifikaciją įgijusius asmenis. Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu LR profesinio mokymo įstatyme įtvirtinta nuostata „Tęstinis profesinis mokymas yra skirtas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti“ užkerta kelią bedarbiams su darbo patirtimi, tačiau įvairiu išsilavinimu pasinaudoti tęstinio profesinio mokymo teikiamomis galimybėmis. Dabartinis reguliavimas nenumato jokių galimybių stoti į tęstinio profesinio mokymo programas papildomą išsilavinimą ar patirtį įgijusiems asmenims ir yra nesuderinamas su „mokymosi visą gyvenimą“ paradigma.
Suteikus galimybę asmenims, vyresniems nei 25 metai, įgyti darbo rinkoje paklausią kvalifikaciją pagal specializuotas profesinio mokymo programas, orientuotas į suaugusius, turinčius darbo patirties asmenis, atskiriant šias programas nuo pirminio profesinio mokymo, orientuoto į mokinius ir jaunimą, būtų užtikrinta šių asmenų sėkminga integracija į darbo rinką. Pažymėtina, kad šis įstatymo projektas tik iš dalies spręstų su Lietuvos švietimo sistemos nelankstumu ir uždarumu susijusias problemas. Konkrečiai su šiuo įstatymo projektu yra susijusi situacija su neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimu. Neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos suteikia ypač silpną pagrindą tęsti studijas formaliose programose. Nors didžioji dalis besimokančiųjų neformaliu būdu žmonių paprastai nesitiki įgytų kompetencijų formalizavimo, vis dėlto yra poreikis padaryti plačiau prieinamą neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimą. Šiuo metu išsilavinimą suteikiančios institucijos gali pripažinti atitinkamas neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas, tačiau tas paprastai nėra nedaroma dėl ypač riboto tokio pripažinimo panaudojimo galimybių ir studijų reguliavimo nelankstumo. Atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. balandžio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo įsiregistravę 259,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų (2020 m. balandžio 1 d. – 193,3 tūkst.; 2019 m. balandžio 1 d. – 143,0 tūkst.), taip pat atsižvelgiant į daugiau nei tris kartus nuo 2020 m. pradžios išaugusį ilgalaikių bedarbių skaičių, raginame įstatymų leidėją priimti sprendimus, kuriais būtų siekiama užtikrinti sąlygas sklandžiai integruoti bedarbius – įskaitant ir ilgalaikius – į darbo rinką. Šio įstatymo projekto įgyvendinimas prisidėtų prie šio siekio. Dėkojame už bendradarbiavimą. Atsižvelgti 2.
2021-06-30
Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK), vienijanti kokybiška ir sklandžia švietimo sistema suinteresuotus Lietuvos darbdavius bei kai kurias aukštojo mokslo institucijas, teikia savo įžvalgas, pastabas bei siūlymus dėl kai kurių ydingo reguliavimo atvejų, kurie sudaro dirbtines kliūtis suaugusiems asmenims persikvalifikuoti ar didinti kompetencijas. Nors Lietuvoje yra plačiai išplėtotas suaugusiųjų švietimo institucijų - profesinių bei aukštųjų mokyklų
Lietuvos įgūdžių strategijos vertinime ir rekomendacijose pažymėta, kad „Jaunų žmonių pažintiniai bei socialiniai ir emociniai įgūdžiai yra palyginti žemo lygio ir laikui bėgant ši situacija negerėja.
Skirtumai tarp įgūdžių ir išsilavinimo lygio, kurį pasiekia palankių sąlygų neturintys ir jas turintys jauni žmonės, išlieka dideli, įgūdžiu disbalansas yra ryškus . Be to, daug mokslus baigusių jaunuolių dirba jų įgūdžių neatitinkantį darbą. Daugeliui suaugusiųjų trūksta pamatinių, pavyzdžiui, raštingumo ir skaičiavimo, įgūdžių ir palyginti nedidelė jų dalis siekia išsilavinimo ir dalyvauja mokymuose . Darbdaviai visapusiškai neišnaudoja darbuotojų įgūdžių potencialo, o tai svarbu siekiant našumo ir diegiant inovacijas.“
duomenimis, 88,1% profesines mokyklas baigusių asmenų netęsia mokslų, 11,4% tęsia mokslus profesinėje mokykloje. Kiekvienais metais tik keliasdešimt profesinio ugdymo programas baigusiu žmonių tęsia mokslus aukštojo mokslo institucijose . Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje turime didelę skaičių studijų programų, kurios kitose šalyse laikomos profesinio mokslo kompetencijoje, tačiau Lietuvoje dėstomos ir aukštosiose mokyklose, minėti duomenys parodo ne profesinio ugdymo programas baigusių asmenų absolventų preferencijas, bet dirbtines kliūtis šiandieniniame reguliavime, kurias derėtų šalinti. Besimokančiajam, kuris dalį savo kompetencijų yra įgijęs profesinio mokymo sistemoje turėtų būti sudarytos labai aiškios sąlygos patekti į aukštojo mokslo sistemą, dalį jo profesinėje mokykloje įgytų kompetencijų įskaitant jam stojant į aukštojo mokslo studijų programą. Šiuo metu galioja LR ŠMSM Ministro patvirtintas Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimo kaip studijų programos dalies tvarkos aprašas (2017 m. balandžio 24 d. Nr.
Nr. V-277), kuris turėtų reglamentuoti šį procesą, tačiau stojantiesiems į aukštąsias mokyklas Mokslo ir studijų įstatyme (toliau - MSĮ) nėra reglamentuojamos jokios specialios sąlygos profesinį išsilavinimą įgijusiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Šiuo metu MSĮ įtvirtinti stojimo i aukštojo mokslo studijų programas kriterijai užkerta kelią profesinę mokyklą baigusiems asmenims patekti i aukštojo mokslo sistemą . Dera pastebėti, kad registruotais MSĮ įstatymo projektais Nr. 21-25444(2) ir Nr. XIVP-544 siūloma minėtus kriterijus dar labiau griežtinti. Prie suaugusiųjų švietimo sistemos fragmentiškumo, nelankstumo bei uždarumo taip pat prisideda neveiksminga formaliu ir neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo bei perkvalifikavimo sistema. Bedarbiams, norintiems persikvalifikuoti ar gilinti turimas kompetencijas, nėra sudaromos sąlygos tai padaryti aukštojo mokslo įstaigoje. Užimtumo įstatyme taip pat nėra numatoma parama bedarbiams ar užimtiesiems, tobulinantiems savo kvalifikaciją ar siekiantiems persikvalifikuoti aukštojo mokslo įstaigų teikiamose programose. Visos įvardytos problemos sąlygoja žemą neformaliu būdu įgytų kompetencijų pritaikymo lygį. Darbdaviai ir aukštosios mokyklos mato poreikį plėsti kompetencijų formalizavimo aprėptį ir jos pagrindu sudaryti platesnes galimybes pritaikyti formalizuotas kompetencijas stojant į mokymosi įstaigas . Šiuo metu Lietuvoje neformalaus mokymosi kursai yra neretai finansuojami iš įvairių ES struktūrinių fondų, tačiau kvalifikacijos kėlimo kursų kokybė nėra vertinama, trūksta monitoringo sistemos, o studijuojantys neformaliose programose paprastai gauna tik trumpalaikę naudą, nes jiems nėra sudaromos sąlygos siekti kvalifikacinių (bakalauro, magistro) laipsnių įgytų kompetencijų pagrindu.
Pažymėtina, kad šiuo metu teisės aktai nedraudžia švietimo sistemoje dalyvaujančioms, atitinkamą išsilavinimą suteikiančioms institucijoms (universitetams, kolegijoms, profesinėms mokykloms) pripažinti (formalizuoti) atitinkamas neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas, tačiau tai vyksta pakankamai retai būtent dėl to, kad kompetencijų formalizavimas de facto nesukuria žmogui jokių naujų galimybių - MSĮ 57 str. [1] , [2] trūksta numatytų galimybių pasitelkti įgytas kompetencijas stojant į formalias programas. Formalųjį išsilavinimą suteikiančios institucijos (universitetai, kolegijos, profesinės mokyklos) būtų suinteresuotos vertinti ir pripažinti formaliu ir neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas bei bendradarbiauti su formalaus ir neformaliojo mokymo paslaugas teikiančiais subjektais, jei teisinis reguliavimas nesudarytų dirbtinių kliūčių norintiems tęsti studijas bakalauro, magistro ar profesinio mokymo studijų programose. LVK manymu, būtina sudaryti sąlygas kiekvienam besimokančiajam lanksčiai pereiti iš skirtingų lygmenų mokymosi sistemų, taip sukuriant vieningą Mokymosi visą gyvenimą ekosistemą, užtikrinančią galimybę asmeniui nuosekliai tobulėti. Pažymėtina, kad 4 iš 5 dirbančių ir nesimokančių asmenų 2016 m. apklausos duomenimis teigė, kad nemato poreikio mokytis, [3] tačiau Lietuva pagal besimokančiųjų visuomenėje dalį atsilieka nuo visų Europos Sąjungos valstybių, išskyrus Lenkiją, Bulgariją, Graikiją ir Rumuniją, [4] tad šiuo metu esanti situacija Lietuvos darbdavių netenkina. Atsižvelgiant į matomas problemas, teikiame šiuos pasiūlymus. 1.
profesinių mokyklų ir aukštųjų mokyklų, užtikrinti sąlygas mokymosi rezultatų ir kompetencijų perimamumui (įgyvendinti ISCED 5 lygio studijas) Nuoseklų ryšį tarp profesinio ugdymo programų ir aukštojo mokslo studijų programų padėtų sukurti šiuo metu MSĮ įtvirtintų trumpųjų studijų aukštojo mokslo sistemoje (trumposios studijos - aukštojo mokslo studijų pakopa profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį) efektyvus įgyvendinimas. 2019 m. liepos 24 d. LR Vyriausybė atnaujino Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą, kuriame buvo aiškiau apibrėžtos (detalizuotos) Lietuvos kvalifikacijų sandaros 5 kvalifikacijų lygis (ISCED 5) numatant, kad šio lygio kvalifikacijos yra įgyjamos baigus mokymo programas, skirtas asmenims, turintiems profesinę kvalifikaciją ir nustatytos trukmės profesinės veiklos patirties, arba trumpųjų studijų programas, ir (arba) iš profesinės veiklos patirties, ir (arba) mokantis savarankiškai. Tačiau ISCED 5 lygio studijų programos nėra vykdomos, nes beveik tris metus nebuvo priimti jokie poįstatyminiai teisės aktai, kuriais būtų užtikrintas MSĮ nuostatų, kuriomis numatomos ISCED 5 lygio studijos, efektyvus įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurias darbdaviams itin reikalingas ISCED 5 lygio studijų programas aukštosios mokyklos jau yra pasiruošusios pradėti teikti, siūlome ŠMSM efektyviai įgyvendinti MSĮ įtvirtintas nuostatas parengiant MSĮ nurodytus reikalingus poįstatyminius teisės aktus. Vis dėlto, efektyvus minėtų MSI teisės normų įgyvendinimas tik iš dalies išspręstų iškeltas problemas, nes:
kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą patenka 8 kvalifikacijos. Toks nedidelis kvalifikacijų skaičius tikrai negali atliepti visų darbdavių ir kvalifikaciją tobulinti norinčių žmonių poreikių.
Sveikiname ŠMSM planus plėsti trumpųjų studijų sąrašą.
(b) Nėra parengti trumpųjų studijų vykdymo reikalavimai, trumpųjų studijų rengimo ir akreditavimo metodikos. MSĮ numato, jog
„tam tikros krypties studijų akreditavimas -
procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad įvertintos studijų krypties konkrečios pakopos (tarp jų trumposios studijos) arba profesinės studijos atitinka joms nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis. Sprendimas dėl akreditavimo priimamas remiantis išorinio studijų vertinimo išvadomis, kiekvienos pakopos (vientisosioms ir profesinėms studijoms atskirai) krypties studijos (tarp jų trumposios studijos) akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 7 metus“. Taigi šiuo metu aukštosios mokyklos negalėtų parengti ir tinkamai akredituoti penktojo lygio studijų.
reikalavimai stojančiųjų į ISCED 5 studijų programas priėmimo tvarka. Svarbu pažymėti, jog tokių studijų, kurios atlieptų besimokančiųjų profesinėse mokyklose poreikius gilinti savo kompetencijas, būtina numatyti ir įgyvendinti finansavimo modelį. 2. Įteisinti papildomą išsilavinimą ar įgytą patirtį kaip pagrindą stoti į aukštojo mokslo studijų programas LVK pritaria LR profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (
), kuriuo siekiama nustatyti, kad asmenims nuo 25 metų tęstinis profesinis mokymas galėtų būti teikiamas neatsižvelgiant į tai, ar jie yra įgiję kvalifikaciją. [5] Tai būtų žingsnis pirmyn - šio siūlymo įgyvendinimo dėka vyresni nei 25 metų asmenys galėtų įgyti pirmą darbo rinkoje paklausią kvalifikaciją pagal specializuotas profesinio mokymo programas, orientuotas į suaugusius, turinčius darbo patirties asmenis, atskiriant šią galimybę nuo pirminio profesinio mokymo, orientuoto į bendrojo ugdymo mokyklos absolventus.
Vis dėlto šio įstatymo projekto priėmimas tik iš dalies išspręstų su perkvalifikavimu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias problemas Lietuvoje. Dėl to siūlome papildyti Mokslo ir studijų įstatymo 59 str. „Priėmimas į aukštąją mokyklą“ pirmąją dalį papildomu punktu nustatant, kad asmenims, įgijusiems profesinį arba aukštojo mokslo išsilavinimą arba turintiems profesinės patirties, pripažintos teisės aktų nustatyta tvarka, nebūtų taikomi MSĮ 59 str. 1 d. išdėstyti reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Siūlome MSĮ 59 str. 1 d. papildyti 4 punktu:
4) asmenims, įgijusiems profesinį ar aukštojo mokslo išsilavinimą arba turintiems profesinės patirties, pripažintos teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat siūlome MSĮ 59 str. nustatyti asmenų, įgijusių profesinį ar aukštąjį išsilavinimą bei turinčių profesinės patirties, priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Siūlome papildyti MSĮ 59 str. 10 punktu:
aukštąjį išsilavinimą arba turintys profesinės patirties, susijusios su ketinama studijuoti studijų programa, priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, įvertinus formaliuoju ir neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas, jei galima įskaityti ne mažiau kaip 20 procentų ketinamos studijuoti studijų programos. 3.
įstatyme nustatyti galimybę asmenims persikvalifikuoti bei tobulinti savo profesines kompetencijas ne tik profesinėse, bet ir aukštosiose mokyklose pagal įstatymo 36 ir 37 straipsnius Atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims nėra numatyta galimybė persikvalifikuoti ar tobulinti savo profesines kompetencijas aukštosiose mokyklose, siūlome ją numatyti. Užimtumo įstatymas turėtų atliepti Mokymosi visą gyvenimą paradigmai ir sudaryti kuo laisvesnes sąlygas registruotiems bedarbiams imtis kursų nepriklausomai nuo to, kokioje institucijoje jie yra dėstomi. Siūlome nustatyti naują aktyvios darbo rinkos politikos priemonę aukštąjį išsilavinimą turintiems bedarbiams, suteikiant galimybę įdiegti mikro modulių sistemą aukštosiose mokyklose ir numatyti valstybės finansavimą trūkstamų kompetencijų įgijimui (Užimtumo įstatyme); neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą bei taikymą stojant į aukštojo mokslo studijų programas (Mokslo ir studijų įstatyme). Dėkojame už bendradarbiavimą. Atsižvelgti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2021-04-15 Informuojame, kad remiantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo
kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIVP-311) (toliau – Projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi, kuriuo yra keičiamos Profesinio mokymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, yra numatoma, kad asmenims nuo 25 metų tęstinis profesinis mokymas gali būti teikiamas neatsižvelgiant, ar jie yra įgiję kvalifikaciją. Darytina išvada, kad jaunesni nei 25 metų asmenys į tęstinį profesinį mokymą gali pretenduoti tik tokiais atvejais, kai asmuo siekia tobulinti turimą kvalifikaciją, siekia įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį ar kitą kvalifikaciją arba jos dalį, bet vyresni nei 25 metų asmenys tęstinio profesinio mokymo galėtų siekti neatsižvelgiant, ar turi kvalifikaciją ar ne. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra informacijos, dėl kokių priežasčių numatytas 25 metų amžiaus kriterijus.
Pažymėtina, kad remiantis Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalies
nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Be to, pagal Konstitucinio Teismo praktiką (pavyzdžiui, 2002 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 23/2000), skirtingas asmenų traktavimas gali būti numatytas, bet privaloma laikytis tokių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, kad 25 metų amžiaus kriterijus nėra aiškiai pagrįstas, kad abejotinas tokio skirtingo traktavimo amžiaus pagrindu taikymas teikiant tęstinį profesinį mokymą, kurio esmė yra turimos kvalifikacijos tobulinimas arba papildomos kvalifikacijos įgijimas, Tarnybos nuomone, Projektu siūlomi įstatymo pakeitimai sudaro sąlygas galimai nepagrįstai diskriminuoti jaunesnius nei 25 metų amžiaus asmenis, siekiančius tęstinio profesinio mokymo, amžiaus pagrindu. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimas Nr. 739 2021-09-15
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo
statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr.
SV-S-77 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 (toliau – Įstatymas) 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-311 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-311) siekiui didinti užimtumą, artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos ir savivaldybių poreikiams, sudaryti geresnes sąlygas asmenims likti konkurencingiems darbo rinkoje, tačiau nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIVP-311 teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
1Šiuo metu galiojančios Įstatymo nuostatos numato,
kad pirminis profesinis mokymas yra skirtas asmens pirmajai kvalifikacijai įgyti (6 straipsnio 1 dalis), o tęstinis profesinis mokymas skirtas asmens kitai kvalifikacijai įgyti (7 straipsnio 1 dalis), asmens turimai kvalifikacijai tobulinti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti (2 straipsnio 23 dalis). Taigi, asmuo (ne jaunesnis nei 14 metų – pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį), nepriklausomai nuo turimo išsilavinimo, neformaliojo mokymosi, darbo patirties, savanorystės ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų, neturėdamas jokios profesinės kvalifikacijos, gali savarankiškai apsispręsti stoti arba gali būti siunčiamas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnis) pirmosios kvalifikacijos pradėti mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programą.
Jei asmuo, besimokydamas pagal pirminio profesinio mokymo programą, pageidautų, kad jo neformaliuoju būdu įgytos profesinės kompetencijos mokymosi metu būtų pripažintos, profesinio mokymo teikėjas, vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi bei Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 „Dėl Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, jas galėtų pripažinti. Asmuo, jau turintis pirmąją kvalifikaciją, gali apsispręsti stoti mokytis arba gali būti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siunčiamas mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programą ir tobulinti turimą kvalifikaciją arba įgyti kitą (ne pirmąją) kvalifikaciją. Taigi, Įstatymo projekto Nr. XIVP-311 rengėjų aiškinamajame rašte nurodytas tikslas gali būti pasiekiamas vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Įstatymo 2, 3, 6, 7, 12, 13, 18 ir
aktus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr.
V-925 „Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. ISAK-72 „Dėl Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus bendruosius profesinio mokymo planus, pritaikant pirminį profesinį mokymą bedarbiams, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir darbdaviai bet kuriuo kalendorinių metų laiku galėtų kreipti mokytis įvairaus amžiaus bedarbius bei persikvalifikuoti ar pirmąją kvalifikaciją įgyti siekiančius asmenis ir į pirminio profesinio mokymo programas. Pastebėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu teisėkūros tikslingumo principu, teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, jei siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. 2. Įvertinus šiuo metu Įstatyme įtvirtintą tęstinio profesinio mokymo sąvoką (2 straipsnio 23 dalis) bei Įstatymo 7 straipsnio nuostatas, manytina, kad Įstatymo projektu Nr. XIVP-311 siūlomas teisinis reglamentavimas nepagrįstai iškreiptų esamą profesinio mokymo sistemą, kai tik vyresni nei 25 metų amžiaus asmenys pagal tęstinio profesinio mokymo programas galėtų įgyti pirmąją kvalifikaciją, ir Europos Sąjungos socialinės politikos prioritetuose užimtumo srityje vis labiau akcentuojamas galimybių kūrimas asmenų mokymuisi visą gyvenimą, kalbama apie asmenį ir profesiją, visiškai neakcentuojant amžiaus.
Pabrėžtina, kad toks teisinis reglamentavimas suvienodina nustatytus skirtumus tarp pirminio ir tęstinio profesinio mokymo, kadangi abiem atvejais būtų galima įgyti pirmąją kvalifikaciją. Pabrėžtina ir tai, kad šiuo metu Įstatyme nėra numatyta viršutinė riba asmenų amžiui dalyvauti pirminio ir (ar) tęstinio profesinio mokymo procese, o siekis bedarbius, turinčius darbo patirties, kuo greičiau grąžinti į darbo rinką gali būti pasiekiamas Įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose sukuriant teisines prielaidas įgyvendinti ir trumpesnės trukmės profesinio mokymo programas. 3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia formuoti bendrą politiką profesinio mokymo srityje ir kompleksiškai spręsti Seimo narių Įstatymo projektu Nr. XIVP-311 siūlomus reguliuoti klausimus. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-443 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytoje darbo grupėje svarstomi pirminio ir tęstinio profesinio mokymo organizavimo klausimai, šios srities teisinių santykių reglamentavimo Įstatyme pakankamumas, taip pat bedarbių priėmimo ir jų mokymo organizavimo pagal pirminio profesinio mokymo programas klausimai.
Atkreiptinas dėmesys, kad šios darbo grupės rengiamas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektas bus teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2021 m. rudens sesijoje ir yra įrašytas į Teisės aktų projektų, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programą, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 695 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti įstatymo projekto Nr. XIVP-311 tikslams ir siūlyti įstatymo projektą tobulinti pagrindiniame Švietimo ir mokslo komitete. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laima Mogenienė, Mindaugas Skritulskas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė [1] MSI 57 straipsnis. Formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas
jų formaliojo ir neformaliojo švietimo, savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo. 2. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 3.
kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Šių kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. [2] ŠMSM ministro rekomendacijos (Ministro įsakymas Nr. V-289. Ministro įsakymas Nr. V-1174) [3] Statistikos departamentas, „Priežastys, trukdančios mokytis formaliajame ar neformaliajame švietime“. [4] Eurostat, „Participation rate in education and training bv sex“. [5] Argumentuotą pritarimą šiam įstatymo projektui, dėl kurio Seimo valdyba paprašė LR Vyriausybės išvados, išreiškėme LVK rašte Nr. 21-085VK, siųstame ŠMK š. m. gegužės 7 d.
2021 m. spalio 13 d. Nr. 103-P-40
posėdyje dalyvavo: M. Lingė – komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, A. Dumbrava, L. Kukuraitis, G. Kindurys, M. Ošmianskienė, M. Puidokas, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: L. Savickas – Seimo narys, A. Kudarauskienė – švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, J. Vilimienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vedėja, M. Kojelienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus patarėja, R. Žukauskaitė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vyr. specialistė, D. Rožnienė – Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos tarybos narė, A. Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja teisininkė, V. Kriaučiūnas – Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-09 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūloma pakeisti galiojantį Profesinio mokymo įstatyme įtvirtintą reguliavimą dėl tęstinio mokymo turinio ir nustatyti, kad tęstinis mokymas būtų skirtas ne tik asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti, tačiau ir aukštesniam tos pačios kvalifikacijos lygiui įgyti. Vertinant teikiamą siūlymą, pabrėžiame, kad Profesinio mokymo įstatymas nenumato kelių pagal tam tikrą profesinio mokymo programą įgytos kvalifikacijos lygių. Skirtingai nuo aukštojo mokslo studijų, kurios yra pakopinės, ir kurias nuosekliai baigiant gali būti suteikiama atitinkama aukštesnio lygio aukštojo mokslo kvalifikacija, profesiniame mokyme įgytos kvalifikacijos nėra ir negali būti
„keliamos“ į aukštesnį kitą lygį. Įgytos kvalifikacijos gali būti
tobulinamos, mokantis pagal kursą, suteikiantį papildomų kompetencijų (tas įstatyme ir yra numatyta). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas nedera su Profesinio mokymo įstatyme įtvirtintais ir praktikoje taikomais profesinio mokymo kvalifikacijų teikimo pagrindais. Pritarti 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis derintina su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, numatančia, kad tęstinis mokymas skirtas ir profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti. Įvertinta 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad asmenys, vyresni negu 25 metų amžiaus, tęstinio mokymosi forma gali įgyti ir pirmąją kvalifikaciją, pagrįstumas.
Pirma, nėra aišku, kodėl tik amžiaus kriterijų siūloma laikyti pakankamu ir įgalinančiu kvalifikaciją teikti pagal
„sutrumpintas“ (kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte) profesinio mokymo
programas. Pažymėtina, kad vyresnio amžiaus žmogus gali ir neturėti projekto autorių preziumuojamų jau anksčiau įgytų reikšmingų kompetencijų, kurios leistų jiems taikyti sutrumpintą mokymosi kursą. Antra, tęstinio mokymo programos (kursai) savo turiniu labai skiriasi nuo formalaus pirminio profesinio mokymo programų, todėl siūlomas pakeitimas gali sąlygoti kokybinių reikalavimų neatitinkančių profesinio mokymo kvalifikacijų teikimą. Be to, atsižvelgiant į aiškinamajame rašte išdėstytus projekto tikslus, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys dėstytinas taip: „Vyresniems negu 25 metai asmenims tęstinis profesinis mokymas gali būti skirtas ir pirmajai kvalifikacijai įgyti“. Įvertinta 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiama ne galiojanti įstatymo 7 straipsnio 2 dalies redakcija (t.y. turėtų būti patikslintas projekto lyginamasis variantas). Įvertinta 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
technikos taisykles:
Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja profesinio mokymo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o projektu siekiama gana esminių profesinio mokymo sistemos pakeitimų, dėl projekto siūlome gauti ir Vyriausybės išvadą. Atsižvelgti Vyriausybės išvada gauta. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto
įstatymo projektu pateikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams, taigi šio projekto aiškinamasis raštas turėtų būti atitinkamai papildytas. Įvertinta
2021-03-30 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450
atitiktį
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos verslo konfederacija (2021-05-07 Nr. G-2021-5348)
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) siekdama geresnių kvalifikacijos ar kompetencijų įgijimo galimybių bei sklandžios darbo neturinčių asmenų integracijos į darbo rinką, susipažinusi su LR profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (XIVP-311; toliau – įstatymo projektas), šiam projektui iš esmės pritaria.
Esame įsitikinę, kad siūlomos nuostatos užtikrins vyresnių nei 25 metų asmenų integraciją į darbo rinka, nes jiems bus suteikta galimybė įgyti kvalifikaciją tęstinio mokymo būdu. Paminėtina, kad šiuo metu profesinis mokymas yra orientuotas tik į mokyklas baigusius abiturientus bei jų brandos atestato rezultatus, o tęstinis mokymas – tik į jau kvalifikaciją įgijusius asmenis. Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu LR profesinio mokymo įstatyme įtvirtinta nuostata „Tęstinis profesinis mokymas yra skirtas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti“ užkerta kelią bedarbiams su darbo patirtimi, tačiau įvairiu išsilavinimu pasinaudoti tęstinio profesinio mokymo teikiamomis galimybėmis. Dabartinis reguliavimas nenumato jokių galimybių stoti į tęstinio profesinio mokymo programas papildomą išsilavinimą ar patirtį įgijusiems asmenims ir yra nesuderinamas su
„mokymosi visą gyvenimą“ paradigma. Suteikus galimybę asmenims, vyresniems
nei 25 metai, įgyti darbo rinkoje paklausią kvalifikaciją pagal specializuotas profesinio mokymo programas, orientuotas į suaugusius, turinčius darbo patirties asmenis, atskiriant šias programas nuo pirminio profesinio mokymo, orientuoto į mokinius ir jaunimą, būtų užtikrinta šių asmenų sėkminga integracija į darbo rinką. Pažymėtina, kad šis įstatymo projektas tik iš dalies spręstų su Lietuvos švietimo sistemos nelankstumu ir uždarumu susijusias problemas. Konkrečiai su šiuo įstatymo projektu yra susijusi situacija su neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimu. Neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos suteikia ypač silpną pagrindą tęsti studijas formaliose programose. Nors didžioji dalis besimokančiųjų neformaliu būdu žmonių paprastai nesitiki įgytų kompetencijų formalizavimo, vis dėlto yra poreikis padaryti plačiau prieinamą neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimą.
Šiuo metu išsilavinimą suteikiančios institucijos gali pripažinti atitinkamas neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas, tačiau tas paprastai nėra nedaroma dėl ypač riboto tokio pripažinimo panaudojimo galimybių ir studijų reguliavimo nelankstumo. Atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. balandžio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo įsiregistravę 259,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų (2020 m. balandžio 1 d. – 193,3 tūkst.; 2019 m. balandžio 1 d. – 143,0 tūkst.), taip pat atsižvelgiant į daugiau nei tris kartus nuo 2020 m. pradžios išaugusį ilgalaikių bedarbių skaičių, raginame įstatymų leidėją priimti sprendimus, kuriais būtų siekiama užtikrinti sąlygas sklandžiai integruoti bedarbius – įskaitant ir ilgalaikius – į darbo rinką. Šio įstatymo projekto įgyvendinimas prisidėtų prie šio siekio. Įvertinta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (2021-04-15 Nr. G-2021-4402)
Informuojame, kad remiantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau - Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. X IV P-311) (toliau - Projektas), teikia šias pastabas ir siūlymus. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi, kuriuo yra keičiamas Profesinio mokymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, yra numatoma, kad asmenims nuo 25 metų tęstinis profesinis mokymas gali būti teikiamas neatsižvelgiant, ar jie yra įgiję kvalifikaciją. Darytina išvada, kad jaunesni nei 25 metų asmenys į tęstinį profesinį mokymą gali pretenduoti tik tokiais atvejais, kai asmuo siekia tobulinti turimą kvalifikaciją, siekia įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį ar kitą kvalifikaciją arba jos dalį, bet vyresni nei 25 metų asmenys tęstinio profesinio mokymo galėtų siekti neatsižvelgiant, ar turi kvalifikaciją ar ne. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra informacijos, dėl kokių priežasčių numatytas 25 metų amžiaus kriterijus.
Pažymėtina, kad remiantis Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatomis tiesiogine diskriminacija nėra laikomi įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Be to, pagal Konstitucinio Teismo praktiką (pavyzdžiui, 2002 m. kovo 14 d. nutarimas byloje 2 Nr. 23/2000), skirtingas asmenų traktavimas gali būti numatytas, bet privaloma laikytis tokių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, kad 25 metų amžiaus kriterijus nėra aiškiai pagrįstas, kad abejotinas tokio skirtingo traktavimo amžiaus pagrindu taikymas teikiant tęstinį profesinį mokymą, kurio esmė yra turimos kvalifikacijos tobulinimas arba papildomos kvalifikacijos įgijimas, Tarnybos nuomone, Projektu siūlomi įstatymo pakeitimai sudaro sąlygas galimai nepagrįstai diskriminuoti jaunesnius nei 25 metų amžiaus asmenis, siekiančius tęstinio profesinio mokymo, amžiaus pagrindu. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ( TAR, 2021-09-20, Nr. 19646) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-77 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr.
VIII-450 (toliau – Įstatymas) 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-311 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-311) siekiui didinti užimtumą, artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos ir savivaldybių poreikiams, sudaryti geresnes sąlygas asmenims likti konkurencingiems darbo rinkoje, tačiau nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIVP-311 teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių :
pirminis profesinis mokymas yra skirtas asmens pirmajai kvalifikacijai įgyti (6 straipsnio 1 dalis), o tęstinis profesinis mokymas skirtas asmens kitai kvalifikacijai įgyti (7 straipsnio 1 dalis), asmens turimai kvalifikacijai tobulinti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti (2 straipsnio 23 dalis). Taigi, asmuo (ne jaunesnis nei 14 metų – pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį), nepriklausomai nuo turimo išsilavinimo, neformaliojo mokymosi, darbo patirties, savanorystės ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų, neturėdamas jokios profesinės kvalifikacijos, gali savarankiškai apsispręsti stoti arba gali būti siunčiamas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnis) pirmosios kvalifikacijos pradėti mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programą. Jei asmuo, besimokydamas pagal pirminio profesinio mokymo programą, pageidautų, kad jo neformaliuoju būdu įgytos profesinės kompetencijos mokymosi metu būtų pripažintos, profesinio mokymo teikėjas, vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi bei Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr.
ISAK-72 „Dėl Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, jas galėtų pripažinti. Asmuo, jau turintis pirmąją kvalifikaciją, gali apsispręsti stoti mokytis arba gali būti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siunčiamas mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programą ir tobulinti turimą kvalifikaciją arba įgyti kitą (ne pirmąją) kvalifikaciją. Taigi, Įstatymo projekto Nr. XIVP-311 rengėjų aiškinamajame rašte nurodytas tikslas gali būti pasiekiamas vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Įstatymo 2, 3, 6, 7, 12, 13, 18 ir 26 straipsnių nuostatomis , tobulinant Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. V-925
„Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir įregistravimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymą Nr.
ISAK-72 „Dėl Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus bendruosius profesinio mokymo planus, pritaikant pirminį profesinį mokymą bedarbiams, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir darbdaviai bet kuriuo kalendorinių metų laiku galėtų kreipti mokytis įvairaus amžiaus bedarbius bei persikvalifikuoti ar pirmąją kvalifikaciją įgyti siekiančius asmenis ir į pirminio profesinio mokymo programas. Pastebėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu teisėkūros tikslingumo principu, teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, jei siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. 2. Įvertinus šiuo metu Įstatyme įtvirtintą tęstinio profesinio mokymo sąvoką (2 straipsnio 23 dalis) bei Įstatymo 7 straipsnio nuostatas, manytina, kad Įstatymo projektu Nr. XIVP-311 siūlomas teisinis reglamentavimas nepagrįstai iškreiptų esamą profesinio mokymo sistemą , kai tik vyresni nei 25 metų amžiaus asmenys pagal tęstinio profesinio mokymo programas galėtų įgyti pirmąją kvalifikaciją, ir Europos Sąjungos socialinės politikos prioritetuose užimtumo srityje vis labiau akcentuojamas galimybių kūrimas asmenų mokymuisi visą gyvenimą, kalbama apie asmenį ir profesiją, visiškai neakcentuojant amžiaus . Pabrėžtina, kad toks teisinis reglamentavimas suvienodina nustatytus skirtumus tarp pirminio ir tęstinio profesinio mokymo, kadangi abiem atvejais būtų galima įgyti pirmąją kvalifikaciją .
Pabrėžtina ir tai, kad šiuo metu Įstatyme nėra numatyta viršutinė riba asmenų amžiui dalyvauti pirminio ir (ar) tęstinio profesinio mokymo procese, o siekis bedarbius, turinčius darbo patirties, kuo greičiau grąžinti į darbo rinką gali būti pasiekiamas Įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose sukuriant teisines prielaidas įgyvendinti ir trumpesnės trukmės profesinio mokymo programas. 3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia formuoti bendrą politiką profesinio mokymo srityje ir kompleksiškai spręsti Seimo narių Įstatymo projektu Nr. XIVP-311 siūlomus reguliuoti klausimus. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. kovo
grupėje svarstomi pirminio ir tęstinio profesinio mokymo organizavimo klausimai, šios srities teisinių santykių reglamentavimo Įstatyme pakankamumas, taip pat bedarbių priėmimo ir jų mokymo organizavimo pagal pirminio profesinio mokymo programas klausimai. Atkreiptinas dėmesys, kad šios darbo grupės rengiamas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektas bus teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2021 m. rudens sesijoje ir yra įrašytas į Teisės aktų projektų, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programą, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 695 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“
2Seimo nariai L. Savickas,
L. Kukuraitis, T. Tomilinas, A. Bagdonas, E. Rudelienė (2021-10-12) Argumentai: Lietuvoje būtina didinti užimtumą, artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos ir savivaldybių poreikiams, ir sudaryti galimybes asmeniui nuosekliai tobulėti.
Svarbu ne tik žengti žingsnį link „mokymosi visą gyvenimo“ koncepcijos, bet ir užtikrinti sklandžią ir greitą bedarbių integraciją į darbo rinką. Tik vykdant reguliarų priėmimą į profesinio mokymo programas ir jas organizuojant realioje darbo vietoje, t. y. pameistrystės forma, galima sudaryti sąlygas įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingas kompetencijas ir tuo pačiu prisidėti prie įmonės pridėtinės vertės kūrimo bei sušvelninti pandemijos pasekmes darbo rinkai. Neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas turi būti lankstus ir greitas, kad asmenims būtų suteikta galimybė tęsti turimų kompetencijų tobulinimą ar įgyti atitinkamą kvalifikaciją profesinio mokymosi įstaigose bei kuo greičiau įsilieti į darbo rinką. Atitinkamai turi būti patikslintos Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatos. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą:
amžiaus bedarbių . Tai 34 tūkst. (37 proc.) daugiau nei 2019 m. 2021 m. balandžio 1 d. duomenimis šalyje registruota 259,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų, t. y. 15,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Taigi, būtina koncentruotis į tokias priemones, kurios tobulintų specialistų, su rinkai aktualiais įgūdžiais, ruošimo sistemą. Bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje ir siekiantiems įgyti atitinkamą kvalifikaciją, priėmimas į profesinio mokymo programas turi būti vykdomas reguliariai, t. y. ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Tokia tvarka leistų užtikrinti greitą kompetencijų įgijimą ir bedarbių integraciją į darbo rinką.
Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai
kvalifikacijai tobulinti, aukštesniam tos pačios kvalifikacijos lygiui ar kitai kvalifikacijai įgyti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti.“
121 dalimi: „121 . Bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir siekiantiems įgyti atitinkamą kvalifikaciją, priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas ne rečiau kaip kartą per mėnesį švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“ Argumentai:
Tiek 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ , tiek k ituose valstybinio planavimo dokumentuose pameistrystė įvardijama kaip viena iš prioritetinių šalies sričių. Dokumentuose numatyta gerinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkai ir kintančiai aplinkai – ugdyti ekonomikos poreikius atitinkančias ir ateities iššūkiams įveikti reikalingas kompetencijas: didinti profesinio mokymo patrauklumą ir gerinti kokybę, plėtoti mokymą pameistrystės būdu, stiprinti profesinį orientavimą, visose švietimo pakopose stiprinti gebėjimus spręsti problemas pasitelkiant technologijas, kūrybinius ir inžinerinius įgūdžius, suteikti žinių ir gebėjimų, reikalingų darniam vystymuisi skatinti, prie žiedinės ekonomikos pereiti.
Vykdant reguliarų priėmimą į profesinio mokymo programas ir jas organizuojant realioje darbo vietoje, t. y. pameistrystės forma, būtų sudaromos sąlygos įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingas kompetencijas, tuo pačiu prisidedant prie įmonės pridėtinės vertės kūrimo, ankstyvo ir sklandaus įsiliejimo į darbo rinką bei darbuotojų ugdymo pagal darbdavio poreikius. Ši mokymo forma leidžia asmenims įgauti darbdaviams aktualius įgūdžius bei žinias, todėl yra laikoma veiksminga priemone, padedančia tvariai pereiti iš mokymosi įstaigos į darbo vietą. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, siekiančiam tobulinti turimą
kvalifikaciją, siekiančiam įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį ar kitą kvalifikaciją ar jos dalį. Asmenims, nuo 25 metų, tęstinis profesinis mokymas gali būti teikiamas neatsižvelgiant, ar jie yra įgiję kvalifikaciją.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmeniui, tobulinančiam turimą, siekiančiam įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį ar kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Asmeniui, baigusiam tęstinio formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam teigiamą jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija.“ Papildyti 19 straipsnį 5 dalimi:
„5. Profesinio mokymo teikėjas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos
Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministerijos registruotiems nekvalifikuotiems bedarbiams, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka, taip pat bedarbiams, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka, profesinį mokymą organizuoja teikiant pirmenybę pameistrystės formai. “ Argumentai:
Prie suaugusiųjų švietimo sistemos fragmentiškumo bei nelankstumo prisideda neveiksminga formaliu ir neformaliu bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistema. Siekiant sudaryti galimybę asmeniui nuosekliai tobulėti, siūloma įtvirtinti formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarką, suteikiant asmenims ar jų mokymąsi finansuojančioms institucijoms (jei bedarbis neturėtų suinteresuotumo pripažinti turimas kompetencijas) teisę kreiptis į profesinio mokymo įstaigas dėl jų neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su siekiama įgyti pirmąja kvalifikacija, vertinimo ir pripažinimo. Šis vertinimas ir pripažinimas būtų atliekamas švietimo, sporto ir mokslo nustatyta tvarka, kuri nustatytų bendruosius vertinimo principus, t. y. kaip patikrinamos ir įvertinamos turimos kompetencijos. Atitinkamai kaip mokymosi programos dalį būtų galima pripažinti ir formaliojo švietimo būdu įgytas kompetencijas.
Tokiu būdu būtų užtikrinamas siekis kiek įmanoma greičiau kvalifikuoti asmenį bei tinkamai ir racionaliai naudoti finansus, skirtus profesiniam mokymui. Pasiūlymas: Papildyti projektą 3 straipsniu:
straipsniu „231 straipsnis. Formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas
kvalifikaciją, ar institucija, finansuojanti asmens pirmosios kvalifikacijos įgijimą, gali kreiptis į profesinio mokymo įstaigas dėl neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su siekiama įgyti pirmąja kvalifikacija, vertinimo ir pripažinimo. Šią tvarką tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. 2. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems mokytis tęstinio profesinio mokymo programoje, pripažinimą kaip mokymo programos dalį atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Iš esmės pritarti pasiūlymų tikslui didinti užimtumą, artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos ir savivaldybių poreikiams, sudarant galimybes asmeniui nuosekliai tobulėti, tačiau siūlyti pagrindiniam komitetui šiuos pasiūlymus ir įstatymo projektą Nr. XIVP-311 sistemiškai svarstyti kartu su Vyriausybės Seimui planuojamu pateikti Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektu . 6. Komiteto sprendimas : pritarti įstatymo projekto Nr.
XIVP–311 siekiui ( kryptingai didinti užimtumą, artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos ir savivaldybių poreikiams, siekiant sudaryti geresnes sąlygas dirbantiesiems likti konkurencingiems darbo rinkoje), tačiau siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui šį įstatymo projektą ir Seimo narių pasiūlymus sistemiškai svarstyti kartu su Vyriausybės Seimui planuojamu pateikti Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektu . 7. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Mindaugas Lingė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė