Projekto lyginamasis variantas
2023
Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 4 dalį. 4. Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose didesniuose kaip 500 ha žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 2 metai. Likusiuose didesniuose kaip 100 ha žuvininkystės vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys fiziniai ar juridiniai asmenys šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą
didesniame kaip 100 ha valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje negali būti priimamas tol, kol tik jei tame žuvininkystės vandens telkinyje Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ne anksčiau kaip 2 metai iki sprendimo priėmimo neatlikti žuvų išteklių tyrimai. Žuvų išteklių tyrimai atliekami ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki sprendimo išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą priėmimo ir paskutiniais leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo metais Vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kartą per leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpį. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis privalo teikti Aplinkos ministerijai arba jos įgaliotai institucijai.“. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
punktą: „10 straipsnis.
ir pareigos
telkinyje, kuriame turi leidimą naudoti žvejybos plotą, turi teisę:
1) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoti mėgėjų ar limituotą žvejybą;
2) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka žvejoti verslinės žvejybos įrankiais;
3) 2) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti valstybės paramą, skirtą žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti;
4) 3) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.“
2Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 6 punktu:
„2. Žvejybos ploto naudotojas žuvininkystės vandens
telkinyje, kuriame turi leidimą naudoti žvejybos plotą, privalo:
1) įgyvendinti vandens telkinio valdytojo patvirtintą žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos vandens telkinyje priemonių planą;
2) Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoti žuvų išteklių apsaugą;
3) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoti mėgėjų žvejybos leidimus;
4) Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie žuvų išteklių naudojimą, atkūrimą ir apsaugą žvejybos plote;
5) laikytis nustatytų specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų, žvejybos taisyklių, kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų, leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygų ir reikalavimų.“
6) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoti žuvų išteklių tyrimus;
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Teisės į mėgėjų žvejybą suteikimas
leidimas, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. 2.
vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir neorganizuota limituota žvejyba, arba valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir neorganizuota limituota žvejyba, mokama:
1) dviem paroms – 1 euras 40 euro centų 3 eurai;
2) mėnesiui – 5 eurai 15 eurų;
3) metams – 14 eurų 50 eurų. 3. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti privačiame žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame neorganizuota limituota žvejyba, arba valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą lašišų ir šlakių limituotą žvejybą, mokama:
1) parai – 2 eurai 50 euro centų 5 eurai;
2) savaitei – 8 eurai 15 eurų;
3) mėnesiui – 14 30 eurų. 4. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą mokama:
1) dviem paroms – 1 euras 40 euro centų;
2) mėnesiui – 5 eurai ;
3) metams – 14 eurų. 4. Už vienos paros mėgėjų žvejybos leidimą lašišų ir šlakių limituotai žvejybai mokama 15 eurų, jei žvejojama paleidžiant visas sugautas lašišas ir šlakius – 5 eurai;
žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame organizuota limituota žvejyba, arba valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, mokama 14 15 eurų. 6.
6Už mėgėjų žvejybos leidimą mokama:
1) vandens telkinio savininkui, kai žvejojama jam nuosavybės teise priklausančiame žuvininkystės vandens telkinyje;
2) žvejybos ploto naudotojui, kai žvejojama žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame jam išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą;
3) į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti, kai žvejojama valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. 7. Žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turi teisę fiziniai asmenys iki 16 18 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji, turėdami tokią teisę patvirtinantį dokumentą., o Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose – ir fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Rusnės seniūnijoje. 8. Žvejybos plotų naudotojai ir privačių žuvininkystės vandens telkinių savininkai turi teisę sumažinti mokestį už mėgėjų žvejybos leidimą, arba suteikti nemokamą teisę žvejoti išduoti mėgėjų žvejybos leidimą nemokamai, suteikti teisę įsigijus vieną mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti daugiau nei viename vandens telkinyje taip pat ir suteikti teisę į limituotą žvejybą ilgesniam, negu šiame įstatyme nustatyta, laikotarpiui, neviršydami šiame straipsnyje nustatyto mokesčio už mėgėjų žvejybos leidimą dydžio už vieną parą. 9. Mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarką nustato aplinkos ministras.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2023 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Aistė Gedvilienė
Projekto Nr. XIVP-3108(2) lyginamasis variantas
2023
1Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 4 dalį. 4. Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių
mariose atliekami kiekvienais metais, kituose didesniuose kaip 500 ha žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 2 metai. Likusiuose didesniuose kaip 100 ha žuvininkystės vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys fiziniai ar juridiniai asmenys šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai. 2. Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Mėgėjų žvejybai privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose Aplinkos ministerija aplinkos ministras ar jos jo įgaliota institucija nustato tik šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytas mėgėjų žvejybos reguliavimo priemones. Šio straipsnio 5 dalies 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytos mėgėjų žvejybos reguliavimo priemonės nustatomos visų vandens telkinio savininkų bendru sutarimu.“
Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą aukciono būdu didesniame
kaip 100 ha valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje negali būti priimamas, tol, kol tik jeigu tame žuvininkystės vandens telkinyje Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka ne anksčiau kaip 2 metai iki sprendimo priėmimo neatlikti žuvų išteklių tyrimai.
Žuvų išteklių tyrimai atliekami ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki sprendimo išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą priėmimo ir paskutiniais leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo metais Vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kartą per leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpį. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis privalo teikti Aplinkos ministerijai arba jos įgaliotai institucijai.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Žvejybos ploto naudotojo teisės ir
pareigos
telkinyje, kuriame turi leidimą naudoti žvejybos plotą, turi teisę:
1) Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoti mėgėjų ar limituotą žvejybą;
2) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka žvejoti verslinės žvejybos įrankiais;
3) 2) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti valstybės paramą žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti;
4) 3) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis. 2.
telkinyje, kuriame turi leidimą naudoti žvejybos plotą, privalo:
1) įgyvendinti vandens telkinio valdytojo patvirtintą žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos vandens telkinyje priemonių planą;
2) Aplinkos ministerijos aplinkos ministro ar jos jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoti žuvų išteklių apsaugą;
3) Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoti mėgėjų žvejybos leidimus;
4) Aplinkos ministerijos aplinkos ministro ar jos jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie žuvų išteklių naudojimą, atkūrimą ir apsaugą žvejybos plote;
5) laikytis nustatytų specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų, žvejybos taisyklių, kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų, leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygų ir reikalavimų;
6) aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoti žuvų išteklių tyrimus.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Teisės į mėgėjų žvejybą suteikimas
leidimas, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. 2. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, arba valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir kuriame neorganizuota limituota žvejyba, mokama:
1) dviem paroms – 1 euras 40 euro centų 3 eurai;
2) mėnesiui – 5 eurai 15 eurų;
3) metams – 14 eurų 50 eurų. 3.
leidimą žvejoti paleidžiant žuvis valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, arba valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir kuriame neorganizuota limituota žvejyba, mokama:
2) metams – 25 eurai. 34. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti privačiame žuvininkystės vandens telkinyje arba valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir kuriame organizuota limituota žvejyba, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą lašišų ir šlakių limituotą žvejybą, mokama:
1) parai – 2 eurai 50 euro centų 5 eurai;
2) savaitei – 8 eurai 15 eurų;
3) mėnesiui – 14 30 eurų. 4. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą mokama:
1) dviem paroms – 1 euras 40 euro centų;
2) mėnesiui – 5 eurai ;
3) metams – 14 eurų. 45. Už vienos paros mėgėjų žvejybos leidimą lašišų ir šlakių limituotai žvejybai mokama 15 eurų, jeigu žvejojama paleidžiant visas sugautas lašišas ir šlakius,
67Už mėgėjų žvejybos leidimą mokama:
1) vandens telkinio savininkui, kai žvejojama jam nuosavybės teise priklausančiame žuvininkystės vandens telkinyje;
2) žvejybos ploto naudotojui, kai žvejojama žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį jam išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą;
3) į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti, kai žvejojama valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. 78. Žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turi teisę fiziniai asmenys iki 16 18 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji asmenys su negalia, jeigu turi tokią teisę patvirtinantį dokumentą., o Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose – ir fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Rusnės seniūnijoje. 89. Privačių žuvininkystės vandens telkinių savininkai nustato mėgėjų žvejybos leidimų kainas jiems nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vandens telkiniuose. Žvejybos plotų naudotojai ir privačių žuvininkystės vandens telkinių savininkai turi teisę sumažinti mokestį už mėgėjų žvejybos leidimą, arba suteikti nemokamą teisę žvejoti išduoti mėgėjų žvejybos leidimą nemokamai, suteikti teisę įsigijus vieną mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti daugiau negu viename žuvininkystės vandens telkinyje taip pat ir suteikti teisę į limituotą žvejybą ilgesniam, negu nustatyta šiame įstatyme, laikotarpiui, neviršydami šiame straipsnyje nustatyto mokesčio už mėgėjų žvejybos leidimą dydžio už vieną parą. 910. Mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarką nustato aplinkos ministras.“ 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Mėgėjų žvejybos leidimai, įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, galioja iki juose nustatytos datos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant aiškiau reglamentuoti žuvų išteklių tyrimų atlikimo reikalavimus, nustatyti racionalesnę teisės mėgėjų žvejybai suteikimo tvarką, surinkti daugiau lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui. Įstatymo projektą parengti paskatinusios priežastys: dėl mažų mėgėjų žvejybos leidimų kainų nesurenkama pakankamai lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, ydingai reglamentuojamas žuvų išteklių mokslinių tyrimų atlikimas. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti pakankamą lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui surinkimą ir aiškią žuvų išteklių mokslinių tyrimų atlikimo tvarką. Įstatymo projekto tikslą numatoma pasiekti padidinant mėgėjų žvejybos leidimų kainas, atsisakant žuvų išteklių tyrimus reglamentuojančių nuostatų, kurios dubliuojamos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme, patikslinant žuvų išteklių tyrimų atlikimo reikalavimus vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Aistė Gedvilienė, Simonas Gentvilas ir Linas Jonauskas. 3.
aptarti teisiniai santykiai Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis reguliuoja žuvų išteklių mokslinių tyrimų atlikimo periodiškumą, nustato, kad žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose didesniuose kaip 500 ha žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas
žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys fiziniai ar juridiniai asmenys šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai. Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 5 dalis reguliuoja žuvų išteklių mokslinių tyrimų atlikimą vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, nustato, kad žuvų išteklių tyrimai atliekami ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki sprendimo išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą priėmimo ir paskutiniais leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo metais. Mėgėjų žvejybos įstatymo 10 straipsnis reguliuoja žvejybos plotų naudotojų teises ir pareigas, nustato teisę žvejoti verslinės žvejybos įrankiais, nenustato pareigos atlikti žuvų išteklių tyrimus. Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnis reguliuoja mėgėjų žvejybos kainas, su mėgėjų žvejybos leidimų išdavimu susijusias žvejybos plotų naudotojų ir vandens telkinių savininkų teises, nemokamą žvejybos teisę. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusia galios Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nes ji dubliuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 6 dalies analogišką nuostatą, be to, abi nuostatos prieštarauja viena kitai, – nustatytas skirtingas tyrimų atlikimo periodiškumas didesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose. Leidimai naudoti žvejybos plotą galioja 10 metų. Dauguma žvejybos plotų naudotojų leidimus naudoti žvejybos plotą gavo
žvejybos plotą. Nepriėmus Įstatymo projekte siūlomo reguliavimo, 2033 m. (paskutiniais leidimo galiojimo metais) žvejybos ploto naudotojai apie 600 vandens telkinių vėl turės organizuoti žuvų išteklių mokslinius tyrimus, nors tokio reikalavimo įgyvendinimas neatitinka Lietuvos mokslo institucijų galimybių. Todėl Įstatymo projekte siūloma keičiamo įstatymo 6 str. 5 d. numatyti, kad vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių moksliniai tyrimai atliekami kartą per leidimo naudoti žvejybos plotą laikotarpį. Taip pat siūloma nenustatyti kad, žuvų išteklių tyrimai teikiami Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai „nustatyta tvarka“, nes dokumentų pateikimui atskira tvarka nereikalinga. Įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusiu galios Mėgėjų žvejybos įstatymo 10 straipsnio 1 d. 2 p., kuris nustato teisę žvejybos plotų naudotojams žvejoti verslinės žvejybos įrankiais, nes verslinės žvejybos reguliavimas neatitinka Mėgėjų žvejybos įstatymo paskirties, verslinę žvejybą reguliuoja Žuvininkystės įstatymas. Įstatymo projekte siūloma papildyti Mėgėjų žvejybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, numatant pareigą žvejybos plotų naudotojams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoti žuvų išteklių tyrimus.
Tokia pareiga laikytina vienu iš pagrindinių žvejybos plotų naudotojų pareigų, nes yra reikšminga atkuriant vandens telkinio žuvų išteklius ir turėtų būti reglamentuota įstatyme, tačiau iki šiol ji reglamentuota tik poįstatyminiuose teisės aktuose. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad populiariausių mėgėjų žvejybos leidimų kainos bus 3 Eur dviem paroms, 15 Eur mėnesiui ir 50 Eur metams. Šiuo metu galiojančios mėgėjų žvejybos leidimų kainos nustatytos 2012 metais, 2014 metais aritmetiškai perskaičiuotos į eurus, taigi, nesikeitė jau 11 metų. Išaugus prekių ir paslaugų kainoms, surenkamų lėšų nebeužtenka žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui užtikrinti. Pvz., vienos įžuvinimui skirtos šiųmetės lydekos rinkos kaina 2022 m. siekė apie 1,8 Eur, tuo tarpu dvi paras galiojantis žvejo mėgėjo bilietas ir leidimas žvejybai vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, kainuoja tik 1,4 Eur. Įstatymo projekte siūloma Mėgėjų žvejybos leidimų kainas padidinti, laikantis šuo metu galiojančio principo, kad ilgesnės trukmės žvejybos leidimų kainos santykinai mažesnės už trumpesnės trukmės leidimų kainas. Labiausiai padidėtų metinio žvejo mėgėjo bilieto ir leidimo vejoti vandens telkinyje į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, kaina (3,5 karto), mėnesį galiojančių leidimų kaina išaugtų 3 kartus, kitų trukmių ir rūšių žvejybos leidimų kainos padidėtų apie 2 kartus. Įvertinus, kad per laikotarpį nuo paskutinio leidimų kainų nustatymo (prieš 11 metų) vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje paaugo apie 2,5 karto (Valstybės duomenų agentūros administruojamo Oficialiosios statistikos portalo duomenimis 2012 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neto) siekė 1651,4 lito, arba apie 480 Eur, tuo tarpu 2023 m.
II ketv. duomenimis, mėnesinis neto darbo užmokestis siekė 1241,2 Eur), galimybė įsigyti žvejybos leidimą priėmus Įstatymo projektą santykinai nesumažėtų, arba sumažėtų nežymiai, ateityje, išliekant atlyginimų augimo tendencijoms, tokia galimybė padidėtų. Į valstybės biudžetą už mėgėjų žvejybos leidimus kasmet surenkama apie 1,5-1,6 mln. Eur. Priėmus projektą, jei mėgėjų žvejybos leidimų skaičius reikšmingai nesumažėtų, būtų surenkama apie 4,6 mln. valstybės biudžeto lėšų, kurias būtų galima skirti mėgėjų žvejybos plėtrą skatinančioms priemonėms: vandens telkinių įžuvinimui, mokslinių tyrimų atlikimui, vandens transporto priemonių nuleidimo vietų įrengimui, žvejybos kontrolės stiprinimui ir kitoms priemonėms. Iš Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 str. 8 dalies nuostatų neaišku, ar žvejybos ploto naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai gali išduoti mėgėjų žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę žvejoti keliuose žvejybos plotuose ar privačiuose vandens telkiniuose, todėl atitinkama nuostata suformuluota Įstatymo projekte. Limituotai lašišų ir šlakių žvejybai išduodamos žvejo mėgėjo kortelės Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS) išskiriamos į atskirą žvejybos leidimų tipą, siekiant užtikrinti reikalavimo teikti ataskaitas apie sugautas žuvis, įgyvendinimą. Be to, lašišos ir šlakiai yra išskirtinio dydžio, rečiau sugaunamos ir trofėjinę vertę turinčios žuvys, kurių žvejyboje tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse skatinamas pagavai – paleisk principas.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti didesnę mėgėjų žvejybos leidimų, suteikiančių teisę paimti sugautas lašišas ir šlakius, kainą, išduoti pigesnius, nesuteikiančius teisės paimti sugautų lašišų ir šlakių, mėgėjų žvejybos leidimus. Projekte numatoma, kad žvejybos ploto naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai turi teisę išduoti žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę mėgėjų žvejybai keliuose žvejybos plotuose ar privačiuose vandens telkiniuose. Atsižvelgiant į tai, kad dalis žvejybos plotų naudotojų nuomojasi daugiau nei vieną toje pačioje savivaldybėje esantį vandens telkinį, tokia nuostata reikalinga siekiant sudaryti galimybę patogesnei mėgėjų žvejybos leidimų kainodarai, kuri gali paskatinti žvejybos plotų naudotojų konkurenciją ir palankesnes žvejybos sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad asmenys iki 18 metų dažniausiai neturi savarankiškai įgyjamų pajamų, projekte siūloma nemokamą žvejybos teisę suteiki asmenims iki 18 metų, taip skatinant mėgėjų žvejybos plėtrą ir jaunų žmonių įsitraukimą į aktyvią veiklą. Siūloma atsisakyti nemokamos žvejybos teisės suteikimo Rusnės seniūnijos gyventojams, nes tokia nuostata diskriminuoja kitų savivaldybių vietos gyventojus ir sukuria nepagrįstų lūkesčių. Įstatymo projekte numatoma, kad mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarką nustato aplinkos ministras. Tokia nuostata būtina siekiant sudaryti galimybę poįstatyminiu teisės aktu reguliuoti mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo procedūras. 5.
rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtam įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisė aktus. 12.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Projekto įgyvendinimui turės būti pakeisti šie teisės aktai: Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 įsakymu Nr. D1-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“;
Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1128 „Dėl Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2013 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. D1-12 „Dėl Mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Leidimo naudoti žvejybos plotą forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-3 „Dėl Leidimo naudoti žvejybos plotą formos patvirtinimo“. Leidimų naudoti žvejybos plotą išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-1 „Dėl Lleidimų naudoti žvejybos plotą išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir leidimų naudoti žvejybos plotus sąlygų vykdymo kontrolės.“ Aplinkos ministras turės priimti nurodytų teisės aktų pakeitimus iki 2023 m. gruodžio 31 d. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Į valstybės biudžetą kasmet papildomai turėtų patekti apie 3,1 mln. Eur. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„žvejyba“, „žuvininkystė“. 16. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Aistė Gedvilienė
2023-09-28 Nr. XIVP-3108 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto
straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo nėra aišku, ar tuo atveju, kai vandens telkinyje jau buvo išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, jo galiojimo laikotarpiu buvo atlikti žuvų tyrimai ir yra kreipiamasi dėl naujo leidimo naudoti žvejybos plotą išdavimo, būtų taikomas reikalavimas atlikti žuvų tyrimus ne anksčiau nei 2 metai iki sprendimo suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priėmimo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. Be to, šiose projekto nuostatose reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „žuvininkystės vandens telkinys“, o ne „vandens telkinys“. Pastaroji pastaba taikyta ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. 2. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomosios galios administracinius aktus priima ministras, o ne ministerija, tikslintina projekto
įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punktas, vietoje žodžių „Aplinkos ministerijos“ įrašant „aplinkos ministro“. 3. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalusis“ pakeista į sąvoką „asmuo su negalia“.
Todėl vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina projekto 4 straipsniu pakeisti ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, vietoje žodžio ,,neįgalieji“ įrašant žodžius ,,asmenys su negalia“. 4. Iš projektu keičiamame įstatyme siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar siūlomos nustatyti naujos mėgėjų žvejybos leidimų kainos būtų taikomos asmenims, kurie žvejybos leidimus įsigijo ar įsigis iki įstatymo įsigaliojimo, o leidimų galiojimo terminas, įsigaliojus įstatymui, dar nebus pasibaigęs. Atkreipiame dėmesį, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnyje nereikėtų nustatyti, kad naujos mėgėjų žvejybos leidimų kainos taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo įsigyjamiems mėgėjų žvejybos leidimams. 5. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
2023-11-10 Nr. XIVP-3108(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 2 straipsniu keičiamo Mėgėjų žvejybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo nėra aišku, ar tuo atveju, kai vandens telkinyje jau buvo išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, jo galiojimo laikotarpiu, buvo atlikti žuvų tyrimai (t. y. įvykdyta pareiga žuvų išteklių tyrimus atlikti ne rečiau nei vieną kartą per leidimo galiojimo laikotarpį) ir yra kreipiamasi dėl naujo leidimo naudoti žvejybos plotą išdavimo, būtų vėl taikomas reikalavimas atlikti žuvų tyrimus ne anksčiau nei 2 metai iki sprendimo suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priėmimo. Taigi iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar minėtu atveju žuvų tyrimai būtų atliekami vieną kartą, ar du. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. 2. Tikslintina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuoroda, vietoje skaičiaus „7“ įrašant skaičių „8“. 3. Tikslintina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuoroda, vietoje skaičiaus „4“ įrašant skaičių „5“. 4. Įvertinus projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatų turinį ir laikantis šio straipsnio nuostatų nuoseklumo, siūlytina šios dalies nuostatas dėl mėgėjų žvejybos leidimų kainų nustatymo privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose reglamentuoti atskira keičiamo įstatymo 11 straipsnio dalimi, išdėstant ją kaip šio straipsnio 6 dalį.
Pritarus šiai pastabai, likusios keičiamo įstatymo 11 straipsnio dalys turėtų būti pernumeruotos, o keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuoroda tikslintina, vietoje skaičiaus „7“ įrašant skaičių „9“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS ĮSTATYMO NR. IX-2389 3, 6, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
nr. xivp-3108 2023-10-25
nariai: Kasparas Adomaitis, Linas Jonauskas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos viceministras Kęstutis Šetkus, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, vyriausiasis specialistas Povilas Paukštė, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorė Ieva Žundienė, Žuvininkystės politikos skyriaus vyriausioji specialistė Laima Vaitonytė, MB ŠAMINIS - pramoginės trofėjų žūklės organizatorius Žilvinas Žitkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-28 2,4
principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 2 straipsniu keičiamo Mėgėjų žvejybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo nėra aišku, ar tuo atveju, kai vandens telkinyje jau buvo išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, jo galiojimo laikotarpiu buvo atlikti žuvų tyrimai ir yra kreipiamasi dėl naujo leidimo naudoti žvejybos plotą išdavimo, būtų taikomas reikalavimas atlikti žuvų tyrimus ne anksčiau nei 2 metai iki sprendimo suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priėmimo.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. Be to, šiose projekto nuostatose reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „žuvininkystės vandens telkinys“, o ne „vandens telkinys“. Pastaroji pastaba taikyta ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 6 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą aukciono būdu didesniame kaip 100 ha valstybiniame žuvininkystės vandens
telkinyje gali būti priimamas tik jei tame žuvininkystės vandens telkinyje Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka ne anksčiau kaip
telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kartą per leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpį. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis privalo teikti Aplinkos ministerijai arba jos įgaliotai institucijai.“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-28 2,3 2.
Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomosios galios administracinius aktus priima ministras, o ne ministerija, tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis bei 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punktas, vietoje žodžių „Aplinkos ministerijos“ įrašant „aplinkos ministro“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
numatyta, kad šis įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad
integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalusis“ pakeista į sąvoką „asmuo su negalia“. Todėl vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina projekto 4 straipsniu pakeisti ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, vietoje žodžio
kanceliarijos Teisės departamentas
teisinio reguliavimo nėra aišku, ar siūlomos nustatyti naujos mėgėjų žvejybos leidimų kainos būtų taikomos asmenims, kurie žvejybos leidimus įsigijo ar įsigis iki įstatymo įsigaliojimo, o leidimų galiojimo terminas, įsigaliojus įstatymui, dar nebus pasibaigęs. Atkreipiame dėmesį, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnyje nereikėtų nustatyti, kad naujos mėgėjų žvejybos leidimų kainos taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo įsigyjamiems mėgėjų žvejybos leidimams. Pritarti Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 3 dalimi ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Mėgėjų žvejybos leidimai įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galioja iki juose nustatytos datos.“
kanceliarijos Teisės departamentas
Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Nepritarti Projektas parengtas kartu su Aplinkos ministerija. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žilvinas Žitkus 2023-10-054 Argumentai: Šiuo metu valstybė yra nustačiusi leidimų kainų lubas 3€. Dėl to tokių telkinių savininkai nėra suinteresuoti vystyti mėgėjų žūklės savo ežeruose. Tokių telkinių yra virš 200. Savininkai įprastai vengia išduoti bet kokios formos leidimus ir žvejams šie ežerai tampa neprieinami. Galimai kainų lubos buvo numatytos geram tikslui: apsaugant meškeriotojus nuo neprotingai didelių įkainių, tačiau realybėje tos normos pavirto į savininkų nenorą leisti žvejoti telkinio svečiams, nes tiesiog neapsimoka.
Pasiūlymas: Siūlau atsisakyti kainos reguliavimo praktikos, suteikiant tokią teisę patiems telkinių savininkams. Daliai savininkų ši nuostata būtų puikiausia motyvacija pasidomėti trofėjinės mėgėjų žūklės vystymo galimybėmis. Nereikėtų baimintis perteklinio “lupikavimo” ir
“kosminių” leidimų kainų: šiuo metu rinkoje yra labai daug dalyvių. Savininkams tektų konkuruoti su valstybinių telkinių nuomininkais ir
žuvininkystės tvenkiniais, daugelį metų praktikuojančiais ir organizuojančiais pramoginę žūklę. Tuo pačiu reiktų numatyti galimybę savininkams patiems spręsti kokio minimalaus ar maksimalaus dydžio žuvis privalu paleisti. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Mėgėjų žvejybai privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato tik šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytas mėgėjų žvejybos reguliavimo priemones. Šio straipsnio
priemonės nustatomos visų vandens telkinio savininkų bendru sutarimu.“ Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti privačiame žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame neorganizuota limituota žvejyba, arba valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą lašišų ir šlakių limituotą žvejybą, mokama:
1) parai – 5 eurai;
2) savaitei – 15 eurų;
3) mėnesiui – 30 eurų.“ Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti vieną parą privačiame žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame organizuota limituota žvejyba, arba valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, mokama 15 eurų.“ Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Privačių žuvininkystės vandens telkinių savininkai nustato mėgėjų žvejybos leidimų kainas jiems nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vandens telkiniuose. Žvejybos plotų naudotojai ir privačių žuvininkystės vandens telkinių savininkai turi teisę sumažinti mokestį už mėgėjų žvejybos leidimą, išduoti mėgėjų žvejybos leidimą nemokamai, suteikti teisę įsigijus vieną mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti daugiau nei viename vandens telkinyje ir suteikti teisę į limituotą žvejybą ilgesniam, negu šiame įstatyme nustatyta, laikotarpiui, neviršydami šiame straipsnyje nustatyto mokesčio už mėgėjų žvejybos leidimą dydžio už vieną parą.“
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Linas Jonauskas 2023-10-164 N Argumentai: Vis daugiau pažangių žvejų mėgėjų renkasi kur kas tvaresnį, žuvų išteklius saugantį žvejybos būdą „pagavai-paleisk“ arba kitaip
Švedijoje žvejyba „pagavai-paleisk“ principu vadinamas ekologine žvejyba. Toks būdas leidžia tausoti nykstančius žuvų išteklius, padeda lengviau jiems atsikurti. Siekiant didinti tvaresnę, principu
„pagavai-paleisk“ vykdomą mėgėjišką žvejybą, siūloma papildyti Mėgėjų žvejybos įstatymo nr. IX-2389 3, 6,
10 ir 11 straipsnių pakeitimo projektą nr. XIVP-3108 11 straipsnio papildymu, kuriame už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti paleidžiant žuvis būtų mokamas mažesnis nei įprasto leidimo mėnesio ir metų mokestis. Mokesčio dydis, siekiantis 10 eurų už mėnesio trukmės ir 25 eurus už metų trukmės leidimą, parinktas, norint paskatinti žvejus mėgėjus, žvejojančius principu „pagavai-paleisk“, žvejybos leidimą įsigyti ilgesniam laikotarpiui. Pasiūlymu Mėgėjų žvejybos įstatymo nr. IX-2389 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo projekto nr. XIVP-3108 siekiama skatinti tvaresnę mėgėjišką žvejybą, žuvies išteklių tausojimą. Pasiūlymas:
Papildyti 11 straipsnį 2.1 dalimi ir ją išdėstyti:
„2.1. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti paleidžiant žuvis
valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir neorganizuota limituota žvejyba, arba viename valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir neorganizuota limituota žvejyba, mokama:
1) mėnesiui – 10 eurai;
2) metams – 25 eurų.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms
dėl šio projekto ir teikti Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3108(2) bei jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr.
IX-2389 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-3108(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Jolita Jakučionytė