priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai LR Konstitucijos 26 straipsnio (Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma) penktoje dalyje nustatoma, kad „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Tuo tarpu LGBT bendruomenės šią tėvų teisę grubiai pažeidinėja, nes aktyviai siekia seksualizuoti vaikus tam tikslui bandydami pasitelkti net ir mokyklines lytinio švietimo programas. Siekiant apsaugoti vaikus nuo nepilnamečių seksualinės veiklos skatinimo, nuo dorovės iškraipymo ir iškrypimo, kuris grėsmingai plinta per vadinamąjį seksualinį švietimą, siūlome uždrausti nepilnamečių seksualinį švietimą mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nepilnamečiams skirtuose renginiuose, bei neleisti šiose įstaigose ir tokiuose renginiuose lankytis jokioms organizacijos, kurios propaguoja su vaikų seksualizavimu susijusias problemas. Tegul šiais klausimais nepilnamečius šveičia jų tėvai, kaip ir yra numatyta LR Konstitucijoje! Kartu teikiamas ir lydintysis teisės akto projektas - Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 80¹ straipsniu. „Seksualinio švietimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose draudimo nesilaikymas“ įstatymo projektas, numatantis administracinę baudą iki 3000 EUR už siūlomo straipsnio pažeidimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme nepilnamečių lytinis šveitimas ugdymo įstaigose leidžiamas. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įstatymą papildyti 7¹ straipsniu, kuriuo būtų draudžiamas nepilnamečių seksualinį švietimas mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose. Jose neturėtų teisės lankytis jokios organizacijos, kurios skatina vaikų seksualizaciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas tam neturės įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„nepilnamečiai, seksualinis švietimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai LR Konstitucijos 26 straipsnio (Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma) penktoje dalyje nustatoma, kad „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Tuo tarpu LGBT bendruomenės šią tėvų teisę grubiai pažeidinėja, nes aktyviai siekia seksualizuoti vaikus tam tikslui bandydami pasitelkti net ir mokyklines lytinio švietimo programas. Siekiant apsaugoti vaikus nuo nepilnamečių seksualinės veiklos skatinimo, nuo dorovės iškraipymo ir iškrypimo, kuris grėsmingai plinta per vadinamąjį seksualinį švietimą, siūlome uždrausti nepilnamečių seksualinį švietimą mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nepilnamečiams skirtuose renginiuose, bei neleisti šiose įstaigose ir tokiuose renginiuose lankytis jokioms organizacijos, kurios propaguoja su vaikų seksualizavimu susijusias problemas. Tegul šiais klausimais nepilnamečius šveičia jų tėvai, kaip ir yra numatyta LR Konstitucijoje! Kartu teikiamas ir lydintysis teisės akto projektas - Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 80¹ straipsniu. „Seksualinio švietimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose draudimo nesilaikymas“ įstatymo projektas, numatantis administracinę baudą iki 3000 EUR už siūlomo straipsnio pažeidimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme nepilnamečių lytinis šveitimas ugdymo įstaigose leidžiamas. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įstatymą papildyti 7¹ straipsniu, kuriuo būtų draudžiamas nepilnamečių seksualinį švietimas mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose. Jose neturėtų teisės lankytis jokios organizacijos, kurios skatina vaikų seksualizaciją. Įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 dienos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas tam neturės įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„nepilnamečiai, seksualinis švietimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis
Įstatymo PROJEKTO 2023-09-27 Nr. XIVP-3103 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nepilnamečių seksualinis švietimas mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose draudžiamas, o juose neturi teisės lankytis jokios organizacijos, kurios skatina vaikų seksualizaciją. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pats švietimo procesas, nepaisant to, ar jis susijęs su lytiškumo ugdymu, ar su kitokio ugdymo turinio švietimo įstaigose (ir ne tik jose) dėstymu, implikuoja tam tikrų žinių perteikimą, teigiamą atitinkamų mokinio gebėjimų ir kompetencijų formavimą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad bet kokį asmenų (mokinių) švietimą (jeigu jis nesusijęs su draudžiamų, visuomenėje morališkai nepriimtinų, smerktinų dalykų mokymu), kurio metu žmogui formuojami tam tikri įgūdžiai, kompetencijos ir suteikiamos reikalingos žinios, laikyti draudžiama veika, už kurią net gali būti taikoma administracinė atsakomybė, yra teisiškai nepagrįsta, nelogiška ir neproporcinga. Antra, keičiamo įstatymo paskirtis yra nustatyti viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, kriterijus, jos skleidimo tvarką, taip pat šios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Šis įstatymas taikomas visai viešajai informacijai. Siūlomu pakeitimu yra siekiama uždrausti nepilnamečių seksualinį švietimą.
Taigi svarstytina, ar švietimas kaip toks gali būti laikomas informacija, darančia neigiamą poveikį, ir ar šis pakeitimas, kiek tai susiję su švietimo aspektais, apskritai gali būti keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Manytume, kad teisinis reguliavimas, susijęs su švietimo procesu ir ugdymo turiniu formaliojo ar neformaliojo švietimo mokyklose, turėtų būti nustatytas būtent Švietimo įstatyme. Trečia, keičiamo įstatymo 4 straipsnyje jau apibrėžta, kokia informacija yra laikoma daranti neigiamą poveikį nepilnamečiams, taip pat atsakomybė už šios informacijos skleidimą, todėl projektu siūlomas pakeitimas turėtų būti derinamas su minėtomis nuostatomis. Ketvirta, neaišku, nei kokie subjektai būtų laikomi organizacijomis, skatinančiomis vaikų seksualizaciją, nei kriterijai, įgalinantys tokias organizacijas identifikuoti (abejotina, ar organizacijos įstatuose „vaikų seksualizacija“ būtų nurodytas kaip vienas iš organizacijos tikslų ar veiklos rūšių). Nėra aiškus ir nuostatos, numatančios, kad draudžiama veika būtų laikomas „lankymasis“ turinys, nes neatskleistas „lankymosi“ sąlygos praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas suponuoja ir tai, kad, pavyzdžiui, muzikos renginyje tam tikrų organizacijų (kurios galimai vykdo vaikų seksualizaciją) atstovai negalėtų lankytis net kaip žiūrovai. Nėra aišku, kodėl toks draudimas būtų taikomas tik organizacijoms (be to, logiškai sunku įsivaizduoti būtent juridinių asmenų – organizacijų, o ne jų atstovų lankymąsi), bet ne, pvz., pavieniams asmenims. Penkta, kadangi įstatymu siūloma uždrausti vykdyti tam tikrą veiklą, siekiant teisinio aiškumo, tikrumo bei ūkio subjektų teisėtų interesų užtikrinimo, reikėtų aiškiai apibrėžti ir draudžiamos veiklos -
„seksualinio švietimo mokyklose“ bei „seksualinio švietimo renginiuose“ turinį,
ir renginių, kurių metu negalėtų būti vykdomas seksualinis švietimas, kriterijus.
Šešta, derinant projektą su Švietimo įstatymo nuostatomis, projektu pildomo įstatymo 7¹ straipsnio pavadinime ir šio straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ įrašytini žodžiai
„ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose“. 2. Įstatymo projekto 1
straipsnio 2 dalies reikėtų arba atsisakyti kaip perteklinės, arba joje įtvirtinti konkrečią blanketinę nuorodą būtent į Administracinių nusižengimų kodeksą. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio struktūrinės dalys turi būti sunumeruotos. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime reikėtų atsisakyti žodžių „ir taikymas“, nes šiame straipsnyje nėra jokių taikymo nuostatų. 5. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymo leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m spalio 1 d. yra reali. 6. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės politiką formaliojo švietimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842 el. p. [email protected]
Įstatymo PROJEKTO 2023-10-31 Nr. XIVP-3103(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nepilnamečių seksualinis švietimas mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose draudžiamas, o juose neturi teisės lankytis jokios organizacijos, kurios skatina vaikų seksualizaciją. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pats švietimo procesas, nepaisant to, ar jis susijęs su lytiškumo ugdymu, ar su kitokio ugdymo turinio švietimo įstaigose (ir ne tik jose) dėstymu, implikuoja tam tikrų žinių perteikimą, teigiamą atitinkamų mokinio gebėjimų ir kompetencijų formavimą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad bet kokį asmenų (mokinių) švietimą (jeigu jis nesusijęs su draudžiamų, visuomenėje morališkai nepriimtinų, smerktinų dalykų mokymu), kurio metu žmogui formuojami tam tikri įgūdžiai, kompetencijos ir suteikiamos reikalingos žinios, laikyti draudžiama veika, už kurią net gali būti taikoma administracinė atsakomybė, yra teisiškai nepagrįsta, nelogiška ir neproporcinga. Antra, keičiamo įstatymo paskirtis yra nustatyti viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, kriterijus, jos skleidimo tvarką, taip pat šios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Šis įstatymas taikomas visai viešajai informacijai. Siūlomu pakeitimu yra siekiama uždrausti nepilnamečių seksualinį švietimą.
Taigi svarstytina, ar švietimas kaip toks gali būti laikomas informacija, darančia neigiamą poveikį, ir ar šis pakeitimas, kiek tai susiję su švietimo aspektais, apskritai gali būti keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Manytume, kad teisinis reguliavimas, susijęs su švietimo procesu ir ugdymo turiniu formaliojo ar neformaliojo švietimo mokyklose, turėtų būti nustatytas būtent Švietimo įstatyme. Trečia, keičiamo įstatymo 4 straipsnyje jau apibrėžta, kokia informacija yra laikoma daranti neigiamą poveikį nepilnamečiams, taip pat atsakomybė už šios informacijos skleidimą, todėl projektu siūlomas pakeitimas turėtų būti derinamas su minėtomis nuostatomis. Ketvirta, neaišku, nei kokie subjektai būtų laikomi organizacijomis, skatinančiomis vaikų seksualizaciją, nei kriterijai, įgalinantys tokias organizacijas identifikuoti (abejotina, ar organizacijos įstatuose „vaikų seksualizacija“ būtų nurodytas kaip vienas iš organizacijos tikslų ar veiklos rūšių). Nėra aiškus ir nuostatos, numatančios, kad draudžiama veika būtų laikomas „lankymasis“ turinys, nes neatskleistas „lankymosi“ sąlygos praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas suponuoja ir tai, kad, pavyzdžiui, muzikos renginyje tam tikrų organizacijų (kurios galimai vykdo vaikų seksualizaciją) atstovai negalėtų lankytis net kaip žiūrovai. Nėra aišku, kodėl toks draudimas būtų taikomas tik organizacijoms (be to, logiškai sunku įsivaizduoti būtent juridinių asmenų – organizacijų, o ne jų atstovų lankymąsi), bet ne, pvz., pavieniams asmenims. Penkta, kadangi įstatymu siūloma uždrausti vykdyti tam tikrą veiklą, siekiant teisinio aiškumo, tikrumo bei ūkio subjektų teisėtų interesų užtikrinimo, reikėtų aiškiai apibrėžti ir draudžiamos veiklos -
„seksualinio švietimo mokyklose“ bei „seksualinio švietimo renginiuose“ turinį,
ir renginių, kurių metu negalėtų būti vykdomas seksualinis švietimas, kriterijus.
Šešta, derinant projektą su Švietimo įstatymo nuostatomis, projektu pildomo įstatymo 7¹ straipsnio pavadinime ir šio straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ įrašytini žodžiai
„ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose“. 2. Įstatymo projekto 1
straipsnio 2 dalies reikėtų arba atsisakyti kaip perteklinės, arba joje įtvirtinti konkrečią blanketinę nuorodą būtent į Administracinių nusižengimų kodeksą. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio struktūrinės dalys turi būti sunumeruotos. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime reikėtų atsisakyti žodžių „ir taikymas“, nes šiame straipsnyje nėra jokių taikymo nuostatų. 5. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės politiką formaliojo švietimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842 el. p. [email protected]