Projekto lyginamasis variantas
dalimi: „4
1. Medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nepranešus savivaldybės vykdomajai institucijai užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki devynių šimtų eurų .“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 20 m. d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
Projekto Nr. XIVP-3101(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 281 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS202 4 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 281 straipsnio pakeitimas Pakeisti 281 straipsnio 2 dal į ir ją išdėstyti taip:
„2. Neteisėtas medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, ir medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki devynių šimtų eurų.
“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai Įgyvendinant dabar galiojančios Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo redakcijos nuostatas, kyla šios problemos:
magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys dėl netikslios informacijos ar klaidingai interpretuodami šią įstatymo nuostatą neteisėtai pašalina saugotinus želdinius, augusius greta energetikos objektų apsaugos zonų;
straipsnio 1 dalies 4 punkte, atsižvelgiant į savivaldybių poreikį atkurti šalinamus želdinius, nustatyta teisė spręsti dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo savo sprendimu saugotinais paskelbtiems želdiniams.
Tokiu būdu Želdynų įstatyme iškeltas tikslas atlyginti savivaldybių patiriamus kaštus pašalintų želdinių atkūrimui, tačiau Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta , kad programos lėšos naudojamos įvairioms aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos priemonėms; atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonėms, atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymo priemonėms; aplinkos monitoringo, prevencinėms, aplinkos atkūrimo priemonėms; visuomenės švietimui ir mokymui aplinkosaugos klausimais ir kitoms priemonėms t.y. želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos lėšos gali būti panaudojamos veikloms, nesusijusioms su želdinių atkūrimu, tvarkymu ir priežiūra;
Želdynų įstatymo nuostatos (dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo vertikaliaisiais ir stogo želdiniais, dėl dokumentų, kuriais remiantis kuriami priklausomieji želdynai), su Lietuvos Respublikos žemės įstatymu nesuderintas valstybinės žemės valdytojo ir naudotojo sąvokų vartojimas.
Tokiu būdu Želdynų įstatyme iškeltas tikslas atlyginti savivaldybių patiriamus kaštus pašalintų želdinių atkūrimui, tačiau Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta , kad programos lėšos naudojamos įvairioms aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos priemonėms; atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonėms, atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymo priemonėms; aplinkos monitoringo, prevencinėms, aplinkos atkūrimo priemonėms; visuomenės švietimui ir mokymui aplinkosaugos klausimais ir kitoms priemonėms t.y. želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos lėšos gali būti panaudojamos veikloms, nesusijusioms su želdinių atkūrimu, tvarkymu ir priežiūra;
Želdynų įstatymo nuostatos (dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo vertikaliaisiais ir stogo želdiniais, dėl dokumentų, kuriais remiantis kuriami priklausomieji želdynai), su Lietuvos Respublikos žemės įstatymu nesuderintas valstybinės žemės valdytojo ir naudotojo sąvokų vartojimas. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo Nr.
X-1241 5, 7, 8, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslas
ekspertų atestavimą, atlikti kitus redakcinius pakeitimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
santykiai Šiuo metu Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytos funkcijos, kurias tiesiogiai turi vykdyti savivaldybių vykdomosios institucijos. Želdynų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priklausomieji želdynai kuriami ir tvarkomi vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.
Želdynų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į esamą ar numatomą žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), žemės sklype esančių ir projektuojamų pastatų paskirtį. Šioje dalyje taip pat nustatyta, kad priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Šioje dalyje nustatyta, kad priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų apželdinimu. Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose. Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai saugotini želdiniai yra pažeisti stiebo ir šaknų puvinio arba vabzdžių kenkėjų ar grybinių ligų. Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatyta, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai saugotini želdiniai auga teritorijoje, kuri naudojama valstybinės reikšmės keliams eksploatuoti, o 12 punkte nustatyta, kad minėta kompensacija neskaičiuojama, kai saugotini želdiniai auga valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio. Želdynų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prašymą dėl leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia valstybinės žemės valdytojas.
Želdynų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį želdynų ir želdinių projektavimo ir (ar) priežiūros ir tvarkymo srityje. Želdynų įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija raštu įspėja nepriklausomą želdynų ir želdinių ekspertą apie galimą nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą, jei nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą nustatant, kad šioje dalyje nustatytas funkcijas, be savivaldybių vykdomųjų institucijų gali vykdyti įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai. Tai padėtų sumažinti darbo krūvį savivaldybių merams, kuriems priskirta daug funkcijų, ir kurių vykdymą sunku užtikrinti vienam asmeniui atsižvelgiant į darbo krūvį, užimtumą, nedarbingumą, atostogas ar kitas su darbo organizavimu susijusias aplinkybes. Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį papildant, kad priklausomieji želdiniai kuriami vadovaujantis ne tik teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, bet ir statinių projektais. Šiuo pakeitimu 7 straipsnio 2 dalies nuostatos suderinamos su Želdynų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
Šis pakeitimas leistų išvengti interpretavimo, kad rengiamuose statinių projektuose priklausomieji želdynai gali būti nenumatomi, jei jie nebuvo suplanuoti teritorijų planavimo dokumentuose. Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį patikslinant, kad priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytą teritorijų funkcinį zonavimą. Pakeitimu 8 straipsnio 3 dalies nuostata būtų suderinta su 6 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad želdynų sistema planuojama savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, detalizuojant, kad priklausomųjų želdynų normos gali būti diferencijuojamos pagal minėtuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas funkcines zonas. Ši dalis, analogiškai kaip ir 7 straipsnio 2 dalis, papildoma nuostata, kad priklausomieji želdiniai kuriami vadovaujantis ne tik teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, bet ir statinių projektais, atliekami redakciniai pakeitimai. Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį nustatant, kad priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama ne tik vertikaliuoju pastatų, bet ir (ar) jų stogų apželdinimu. Šiuo pakeitimu būtų ištaisyta klaida suderinant 8 straipsnio 3 dalies nuostatą su Želdynų įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, kurioje nustatyta, kad žaliąsias jungtis sudaro želdynai, pavieniai želdiniai ir vertikaliųjų ir (ar) stogo želdinių visuma. Įsigaliojus šiam pakeitimui, priklausomųjų želdynų norma galėtų būti kompensuojama įrengiant 2 straipsnio 18 dalyje numatytus stogų želdinius, reikalingus pilnavertiškam miestų žaliosios infrastruktūros sukūrimui (pastatų ir aplinkos oro temperatūros mažinimui, kritulių nuotėkio kontroliavimui, žmonių gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimui).
Dabar galiojanti nuostata dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo tik vertikaliaisiais sienų želdynais nesukuria paskatos didinti želdinių kiekio apželdinant pastatų stogus. Siūloma pripažinti netekusiu galios Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris numato išimtinius atvejus, kada tik energetikos objektų apsaugos zonose augančius saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima be leidimo ar sprendimo. Šios išimties panaikinimas įstatyme užtikrintų, kad tais atvejais, kai nurodytose teritorijose augantys želdiniai savivaldybių sprendimais yra priskiri saugotiniems želdiniams, juos ketinant pašalinti būtų reikalingas savivaldybės leidimas. Tuo pačiu siūloma papildyti Želdynų įstatymo 13 straipsnį 10 dalimi, nustatančia reikalavimą medžius, kurių kamieno skersmuo 1,3 metrų aukštyje 12 ar daugiau centimetrų, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti tik pateikus pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai. Šiais pakeitimais siūloma spręsti šias problemas: 1) vadovaujantis Kriterijais, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Nr.
saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (toliau – Kriterijai), energetikos objektų apsaugos zonose augantys želdiniai yra nesaugotini ir jų šalinimui leidimas nereikalingas, tačiau esama įstatymo nuostata neskatina ieškoti sprendimų išsaugant miestuose savivaldybių sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių, augančių energetikos objektų apsaugos zonose; 2) miestuose dėl didelio užstatymo tankio trūksta želdinių, todėl kiekvieno esamo želdinio šalinimas turi būti tiksliai pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Kriterijais, energetikos objektų apsaugos zonose, ant pastatų dalių ar inžinerinių statinių augantys želdiniai Vyriausybės nepriskiriami saugotinais, praktikoje pasitaiko neteisėto saugotinų želdinių šalinimo atvejų klaidingai taikant šią Kriterijų išimtį. Tokio neteisėto želdinių šalinimo būtų galima išvengti Želdynų įstatyme nustatant reikalavimą apie ketinimą šalinti nustatytų matmenų medžius nustatytose augimo vietose pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai, kuri informuotų pareiškėją, ar ketinami šalinti medžiai yra saugotini. Toks numatomų šalinti medžių statuso patikrinimas apimtų ne tik energetikos objektų apsaugos zonas, bet visų požeminių inžinerinių tinklų, kurių išsidėstymą želdinių šalinimą planuojantiems asmenims nustatyti yra objektyviai sunkiau, apsaugos zonas, taip pat pastatų dalis.
Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punktą nustatant, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai saugotini želdiniai pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose nustatytus želdinių būklės vertinimo kriterijus dėl ligų intensyvumo, kenkėjų gausumo ir kamieno (žievės) mechaninio pažeidimo intensyvumo yra nepatenkinamos arba blogos būklės. Minėti želdinių vertinimo kriterijai detaliai apibūdina želdinių ligų intensyvumo ir kenkėjų gausumo, jų pakenkimo laipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad nedidelio ir vidutinio pakenkimo laipsnio želdiniai, taikant specialias priemones, dar gali būti išsaugoti, jų pašalinimo atveju taip pat turi būti sumokama atkuriamosios vertės kompensacija, diferencijuojama pagal pakenkimo laipsnį. Šis pakeitimas sudarys prielaidas užtikrinti silpnai pažeistų medžių išsaugojimą, nes dabar galiojanti nuostatos formuluotė sudaro paskatą šalinti neatlygintinai visus puvinio, kenkėjų ar grybinių ligų požymių turinčius medžius. Siūloma pripažinti netekusiu galios Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 11 punktą, nes jis prieštarauja 13 straipsnio 3 dalies 12 punktui. Šio straipsnio 3 dalies 12 punktas nustato, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai saugotini želdiniai auga valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio. Ši nuostata suderinama su Želdynų įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalyje nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kompetencija želdynų ir želdinių valdymo srityje.
4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų pripažinimas keliančiais pavojų eismo saugai vykdomas susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 11 punkto nuostata, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai želdiniai auga teritorijoje, kuri naudojama valstybinės reikšmės keliams eksploatuoti, yra netiksli, nes nenurodo Lietuvos Respublikos kelių įstatyme apibrėžtos kelio juostos sąvokos ir nustato galimybę šalinti visus želdinius, nepriklausomai nuo to, ar jie kelia grėsmę. Siūloma papildyti 13 straipsnio 3 dalį 16 punktu, nustatant, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai želdiniai kertami ar kitaip pašalinami tvarkant botanikos sodus. Atsižvelgiant į tai, kad botanikos sodų veiklos specifika reikalauja nuolat tvarkyti ir atnaujinti savo želdinius, šiuo metu galiojanti pareiga mokėti atkuriamąją vertę prieštarauja botanikos sodų veiklos tikslams. Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 13 straipsnio 6 dalį nustatant, kad prašymą dėl leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius savivaldybės vykdomajai institucijai gali teikti valstybinės žemės valdytojas ar naudotojas. Šiuo pakeitimu suderinama Želdynų įstatymo nuostata suderinama su Žemės įstatymo nuostatomis, kurios apibrėžia žemės valdytojo ir žemės naudotojo sąvokas. Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 13 straipsnio 9 dalį papildant nuostata dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos naudojimo.
Projektu siūloma papildyti įstatymą nuostata dėl siauresnio tikslinio želdinių atkuriamosios vertės kompensavimo lėšų naudojimo viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai ir tvarkymui, želdynų ir želdinių būklės stebėsenai, viešųjų želdynų kūrimui ir želdinių veisimui, želdynų ir želdinių inventorizavimui, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimui, šių sklypų kadastro duomenų nustatymui ir jų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizėms atlikti. Toks pakeitimas sudarytų prielaidas atkurti daugiau pašalintų želdinių, didinti viešųjų želdynų plotus. Siūloma papildyti Želdynų įstatymo 22 straipsnio 4 dalį nuostata, įpareigojančia želdynų projektų rengimo vadovų atestatus išduodančią Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją savo interneto svetainėje skelbti duomenis apie želdynų projektų rengimo vadovo atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą. Tokios informacijos pateikimas palengvintų želdynų projektų rengimą inicijuojančioms institucijoms pasitelkti atestuotus projektų rengimo vadovus ar operatyviai sužinoti apie jų atestatų galiojimo sustabdymą. Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą nustatant, kad fizinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį želdynų ir želdinių projektavimo ir (ar) tyrimų srityje, panaikinant dabar galiojantį reikalavimą dėl praktinio darbo patirties želdinių priežiūros ir tvarkymo srityje. Toks pakeitimas pakeltų asmenų, galinčių pretenduoti į nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto atestatą, kvalifikacijos reikalavimo lygį ir sudarytų prielaidas rengti labiau kvalifikuotas želdynų ir želdinių būklės ekspertizes.
Siūloma papildyti Želdynų įstatymo 24 straipsnio 5 dalį nuostata, įpareigojančia nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto atestatus išduodančią Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją savo interneto svetainėje skelbti duomenis apie nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą. Tokios informacijos pateikimas palengvintų želdynų tvarkymą inicijuojančioms institucijoms pasitelkti atestuotus nepriklausomus želdynų ir želdinių ekspertus ar operatyviai sužinoti apie jų atestatų galiojimo sustabdymą. Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 24 straipsnio 7 dalį ją detalizuojant ir nurodant daugiau pagrindų, kuriais remdamasi Aplinkos ministerijos įgaliota institucija raštu įspėja nepriklausomą želdynų ir želdinių ekspertą apie galimą nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą, jei nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus. Šiuo pakeitimu bus sudarytos prielaidos objektyvesniam sprendimo dėl eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo priėmimui, įtraukiant daugiau institucijų, kurių kompetencijai priskiriama želdynų apsauga. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslo sąlygoms ir jo plėtrai priimtas įstatymas neigiamos įtakos neturės, nes skatins plėtoti verslą mažinant neigiamą poveikį aplinkai, išsaugant daugiau želdinių ir pasinaudojant gamtos teikiamomis paslaugomis. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kartu su Projektu teikiamas susijęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti atsakomybę už Projekto 4 straipsnio 7 dalyje siūlomo nustatyti reikalavimo nevykdymą. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl Projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. D1-95 „Dėl Želdynų projektų rengimo vadovo atestato išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. D1-3 „Dėl Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. D1-694 „Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų
(plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui neprireiks valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Aplinkos apsauga“,
„aplinka“, „Želdynų atkūrimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai Nėra.
2023-09-27 Nr. XIVP -3101 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnį nauja 41 dalimi, numatant atsakomybę už „ medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą nepranešus savivaldybės vykdomajai institucijai“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Šiuo metu galiojanti ANK
dalis numato atsakomybę už neteisėtą ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių medžių naikinimą. Šiame straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė. Tokios dispozicijos konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto teisės normose. Lietuvos Respublikos teritorijoje želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, taip pat visuomeninius santykius, užtikrinančius kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumą ir kokybę nusta to Želdynų įstatymas . Želdynų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje želdiniai apibrėžiami kaip ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos. Neteisėtas želdinių naikinimas yra plati sąvoka, be kita ko, apimanti ir želdinių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą nesilaikant teisės aktų reikalavimų (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 dalis).
Taigi, sisteminė šių normų analizė suponuoja, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, medžių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra neteisėtas ir gali užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 281 straipsnio 4 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 12, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-3100) (toliau – projektas Nr. XIVP-3100) 4 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje, siūloma nustatyti, kad asmuo prieš kirsdamas, kitaip pašalindamas iš augimo vietos ar prieš intensyviai genėdamas tam tikrų parametrų medžius, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, apie šiuos savo veiksmus, nustatytu terminu, turi pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai. Įtvirtinus Želdynų įstatyme šią nuostatą, tam tikrų parametrų medžių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas, nepateikus pranešimo savivaldybės vykdomajai institucijai, būtų laikomas kaip medžių naikinimas pažeidžiant Želdynų įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostatas, tai yra pažeidžiant įstatyme nustatytus reikalavimus, ir už tai atsakomybė galėtų kilti pagal ANK 281 straipsnio 4 dalį.
Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, ir atsižvelgiant į jau esamą teisinį reguliavimą, svarstytina, ar įstatymo projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą, reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (šiuo atveju
kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medį, tačiau atliktų šiuos veiksmus, nesulaukęs savivaldybės vykdomosios institucijos pranešimo arba savivaldybė dėl kokių nors priežasčių iki darbų pradžios nepateiktų minėto pranešimo. 2. Nepritarus aukščiau minėtai pastabai, svarstytina, ar projektu siūloma administracinė nuobauda atitiktų teisinės atsakomybės proporcingumo reikalavimą, ar ji nebūtų per griežta, projekte numatyto administracinio nusižengimo pavojingumui ir galiojančiame ANK nustatytoms nuobaudoms už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 281 straipsnyje. Pavyzdžiui, projektu siūloma ANK 281 straipsnio 41 dalies sankcija savo dydžiu prilygsta ANK 281 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, naikinimą, sankcijai.
Abejotina, ar saugotinų medžių naikinimas yra tiek pat pavojingas, kaip ir medžių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nepranešus apie šiuos veiksmus savivaldybės vykdomajai institucijai. 3. Remiantis galiojančios redakcijos ANK 589 straipsnio 49 punktu, tam tikrus ANK 281 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus (ANK
tiria ir dėl jų protokolus surašo policijos pareigūnai. Jeigu projektu ANK
atlikti tyrimą ir surašyti protokolą dėl šioje naujoje dalyje numatyto administracinio nusižengimo neturėtų būti suteikta ir policijos pareigūnams. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti įstatymo įsigaliojimo datą, kuri turėtų būti suderinta su projekto Nr. XIVP-3100 nustatyta įstatymo įsigaliojimo data. 5. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra, be kita ko, formuoti valstybės politiką administracinių nusižengimų bylų teisenos srityje bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
2024-06-25 Nr. XIVP -3101(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio
įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, ir medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, naikinimą, t. y. iš esmės nustatomi du skirtingo pobūdžio pažeidimai, už kurių padarymą asmenys būtų traukiami administracinėn atsakomybėn. Mūsų nuomone, administracinei atsakomybei kilti pakaktų bent vieno iš šių pažeidimų padarymo, todėl, svarstytina, ar minėtos projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nustatant joje pažeidimų alternatyvą, t .y. vietoj žodžio „ir“ įrašant žodį „arba“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. ( 0 5) 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (
6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS KOMITETAS PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 281 STRAIPSNIO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius , Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas . Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai : Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Mindaugui Žolynas, Gamtos apsaugos politikos grupės vyresn. patarėja Justina Čunderova, AB „Via Lietuva“ Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas, AB „Via Lietuva“ atstovė Jolanta Nemaniūtė-Gužienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnį nauja 41 dalimi, numatant atsakomybę už
„medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš
augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą nepranešus savivaldybės vykdomajai institucijai“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Šiuo metu galiojanti ANK 281 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už neteisėtą ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių medžių naikinimą. Šiame straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė. Tokios dispozicijos konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto teisės normose. Lietuvos Respublikos teritorijoje želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, taip pat visuomeninius santykius, užtikrinančius kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumą ir kokybę nusta to Želdynų įstatymas . Želdynų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje želdiniai apibrėžiami kaip ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos. Neteisėtas želdinių naikinimas yra plati sąvoka, be kita ko, apimanti ir želdinių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą nesilaikant teisės aktų reikalavimų (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Taigi, sisteminė šių normų analizė suponuoja, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, medžių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra neteisėtas ir gali užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 281 straipsnio 4 dalį . Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 12, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-3100) (toliau – projektas Nr.
XIVP-3100) 4 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje, siūloma nustatyti, kad asmuo prieš kirsdamas, kitaip pašalindamas iš augimo vietos ar prieš intensyviai genėdamas tam tikrų parametrų medžius, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, apie šiuos savo veiksmus, nustatytu terminu, turi pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai. Įtvirtinus Želdynų įstatyme šią nuostatą, tam tikrų parametrų medžių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas, nepateikus pranešimo savivaldybės vykdomajai institucijai, būtų laikomas kaip medžių naikinimas pažeidžiant Želdynų įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostatas, tai yra pažeidžiant įstatyme nustatytus reikalavimus, ir už tai atsakomybė galėtų kilti pagal ANK 281 straipsnio
teisinį reguliavimą, svarstytina, ar įstatymo projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą , reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (šiuo atveju – pritaikant jau egzistuojantį kompleksą kitų ANK 281 straipsnio nuostatų). Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar administracinė atsakomybė asmenims galėtų kilti tuo atveju, jei, asmuo pagal Želdynų įstatymo 13 straipsnio 10 dalį praneštų savivaldybės vykdomajai institucijai apie norimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medį, tačiau atliktų šiuos veiksmus, nesulaukęs savivaldybės vykdomosios institucijos pranešimo arba savivaldybė dėl kokių nors priežasčių iki darbų pradžios nepateiktų minėto pranešimo. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-09-27 2.
Nepritarus aukščiau minėtai pastabai, svarstytina, ar projektu siūloma administracinė nuobauda atitiktų teisinės atsakomybės proporcingumo reikalavimą, ar ji nebūtų per griežta, projekte numatyto administracinio nusižengimo pavojingumui ir galiojančiame ANK nustatytoms nuobaudoms už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 281 straipsnyje. Pavyzdžiui, projektu siūloma ANK 281 straipsnio 41 dalies sankcija savo dydžiu prilygsta ANK 281 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, naikinimą, sankcijai. Abejotina, ar saugotinų medžių naikinimas yra tiek pat pavojingas, kaip ir medžių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nepranešus apie šiuos veiksmus savivaldybės vykdomajai institucijai. Pritarti Žr. Komiteto nuomonę dėl LR Vyriausybės pasiūlymų Nr. 2 ir 3. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
redakcijos ANK 589 straipsnio 49 punktu, tam tikrus ANK 281 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus (ANK
tiria ir dėl jų protokolus surašo policijos pareigūnai. Jeigu projektu ANK 281 straipsnis būtų papildytas nauja dalimi, tuomet svarstytina, ar teisė atlikti tyrimą ir surašyti protokolą dėl šioje naujoje dalyje numatyto administracinio nusižengimo neturėtų būti suteikta ir policijos pareigūnams. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
turėtų būti suderinta su projekto Nr. XIVP-3100 nustatyta įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr.
Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra, be kita ko, formuoti valstybės politiką administracinių nusižengimų bylų teisenos srityje bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti LR Vyriausybės išvada pateikta 2023 m. gruodžio 20 d. Nutarimu Nr. 989. 6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-10-10 Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3101 atitiktį
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Tomas Vytautas Raskevičius, Linas Jonauskas, 2023-10-121
Pastebimi dažnėjantys Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK ) 281 straipsnio (toliau – ir Straipsnis ) pažeidimai – miestų želdinių naikinimo, žalojimo ir (ar) želdinių projektavimo, įrengimo, genėjimo ir (ar) nustatytų priežiūros reikalavimų nesilaikymo atvejai, atliekami galimai tokia neteisėta veika suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto projektų vystytojų).
Analizuojant Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją apie Straipsnio 1-9 dalyse įtvirtintų nusižengimų statistiką, pastebėtina, jog registruotų administracinių nusižengimų skaičius padidėjo ~9,8 proc. (lyginant 2021 metų ir 2022 metų duomenis). Lyginant 2022 metų ir
nusižengimų skaičiaus augimo tendencija – fiksuojama ~1,5 proc. daugiau atvejų. Be to, duomenys rodo, jog registruojama vis daugiau Straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusižengimų (t. y. saugotinų medžių naikinimo atvejai) – 2021 metais fiksuota 15 atvejų, 2022 metais – 39 atvejai, o 2023 metais (rugsėjo mėnesio duomenimis) fiksuota jau 52 atvejai. Visapusiška miestų želdinių nauda didmiesčių gyventojams yra neabejotina bei įrodyta moksliniais tyrimais. Urbanistinėse erdvėse augantys želdiniai prisideda prie miesto oro kokybės gerinimo, triukšmo ir dirvos erozijos mažinimo bei klimato kaitos padarinių amortizavimo. Miesto želdiniai taip pat prisideda prie „karščio salos“ fenomeno (kai šiltuoju metų laiku tankiai apgyvendintose urbanizuotose teritorijose susidaro žymiai aukštesnė temperatūra nei aplinkinėse vietovėse) efektų mažinimo.
Pavyzdžiui, ekologinių analizių duomenimis, tą pačią vasaros dieną žemės paviršiaus temperatūra Vilniaus mieste gali skirtis net iki 10 laipsnių – taip lemia miesto teritorijose augantys želdiniai, įskaitant ir šalia augančius medžius. [1] Nepaisant gamtiniu ir (ar) estetiniu požiūriu padaromos žalos, Straipsnyje įtvirtintus nusižengimus padarę pažeidėjai baudžiami itin nedidelėmis piniginėmis baudomis ar apskritai gauna tik įspėjimus. Pavyzdžiui, 2022 m. Vilniaus miesto Naujamiesčio mikrorajone fiksuotas neteisėtas medžių kirtimo atvejis, kai nekilnojamojo turto vystytojai neteisėtai pašalino T. Ševčenkos gatvėje augusius medžius – savivaldybės skaičiavimų duomenimis, miesto biologiniam turtui padaryta 117 tūkst. eurų žala, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas pažeidėjui skyrė viso labo 30 eurų baudą, o gamtai padarytą žalą įvertino 2 tūkst. eurų. [2]
kirtimo atvejis, kai nekilnojamojo turto vystytojai nupjovė Ceikinių gatvėje augusį ąžuolą. Nors Vilniaus miesto savivaldybės skaičiavimais miestui padaryta 141 tūkst. eurų žala, Aplinkos apsaugos departamentas ąžuolą nukirtusiai įmonei skyrė vos 2889 eurų baudą. [3] Tikėtina, jog tokios švelnios sankcijos skatina dažnėjančius nusižengimus bei nėra efektyvi priemonė siekiant atgrasyti fizinius bei juridinius asmenis nuo neteisėto želdinių naikinimo, žalojimo ir (ar) želdinių projektavimo, įrengimo, genėjimo ar nustatytų priežiūros reikalavimų nesilaikymo. Tą rodo ir didėjanti Straipsnyje įtvirtintų administracinių nusižengimų oficialioji statistika Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, siūloma numatyti didesnes baudas, t. y. didinant jas penkis kartus , už Straipsnio 1-9 dalyse įtvirtintus nusižengimus.
Pasiūlymu siekiama atgrasinti pažeidėjus nuo neteisėto želdinių naikinimo, žalojimo ir (ar) želdinių projektavimo, įrengimo, genėjimo ar nustatytų priežiūros reikalavimų nesilaikymo. Papildomai pastebėtina, kad Įstatymo projektu Straipsnį siūloma papildyti nauja 41 dalimi, numatant administracinę atsakomybę už nepranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai apie nesaugotinų medžių kirtimą ar intensyvų genėjimą ir už tokią veiką numatomos maksimalios bauduos nuo šešių šimtų (fiziniams asmenims) iki devynių šimtų (juridiniams asmenims) eurų. Tuo tarpu kitose Straipsnio dalyse įtvirtintų administracinių baudų didžių didinti nėra siūloma. Pritarus teikiamam Įstatymo projektui ir nepadidinus kitose Straipsnio dalyse numatytų administracinių baudų dydžių, susiklostytų paradoksali situacija, kai skiriama maksimali administracinės baudos dydžio suma už nepranešimą apie nesaugotinų medžių kirtimą ir (ar) genėjimą sutaptų su maksimaliomis baudomis, pavyzdžiui, skiriamomis už neteisėtą saugotinų medžių kirtimą (Straipsnio
. Dėl šios priežasties yra reikalinga proporcingai didinti ir kitose Straipsnio dalyse numatytų administracinių baudų dydžius. Pasiūlymas:
Pakeisti 281 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų trijų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų keturių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų . 2.
pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki šešių šimtų devynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki devynių šimtų vieno tūkstančio dviejų šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. 3. Neteisėtas ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių krūmų ar lianų naikinimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt vieno šimto iki keturių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 4. Neteisėtas ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių medžių naikinimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo keturiasdešimt iki vieno šimto šešiasdešimt dviejų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų keturiasdešimt šešių šimtų iki tūkstančio septynių šimtų eurų. 41 . Medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nepranešus savivaldybės vykdomajai institucijai užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki devynių šimtų eurų. 5. Neteisėtas želdynų statinių ir įrenginių gadinimas, naikinimas ar perkėlimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt vieno šimto iki keturių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 6.
reikalavimų pažeidimas, Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių pažeidimas, Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių pažeidimas, Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimas, Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt trijų šimtų iki septynių šimtų eurų. 7. Želdynų ir želdinių inventorizavimo, želdynų ir želdinių būklės ekspertizės, želdynų projektavimo, įrengimo, pertvarkymo, želdinių veisimo, medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo, želdinių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų darbų atlikimas, kai darbus atlieka ar jiems vadovauja juridinių asmenų darbuotojai, kurie neatitinka teisės aktuose numatytų kvalifikacijos reikalavimų šiems darbams atlikti, užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams nuo keturiasdešimt iki devyniasdešimt dviejų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 8. Želdynų projektavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų septynių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 9. Leidimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius išdavimas ar sprendimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius priėmimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt keturių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio šimto penkiasdešimt eurų. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad siūloma pritarti LR Vyriausybės teikiamiems pasiūlymams dėl 281 straipsnio nuostatų tobulinimo, šiam pasiūlymui siūloma nepritarti. Žr. Komiteto nuomonę dėl LR Vyriausybės pasiūlymų Nr. 2 ir 3. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3101 (toliau – projektas Nr. XIVP- 3101), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje siūlomų baudų dydžiai identiški galiojančios redakcijos Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 2 dalyje nustatytiems baudų dydžiams, o minėtos teisės normos reguliuoja panašius teisinius santykius, siūlytina jas sujungti ir Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 2 dalies dispoziciją papildyti projekto Nr. XIVP-3101 1 straipsnyje pateiktomis nuostatomis. Pritarti PASTABA. LR Vyriausybės išvados 2.1 punkte padaryta techninė klaida: iš pastabos galima susieti, kad minima nauja 41 dalis, o ne galiojančios redakcijos 4 dalis, nes galiojančios redakcijos 281 straipsnio 4 dalyje baudų dydžiai ne tokie, kaip 2 dalyje. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-12-20, Nutarimas Nr. 989
į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnių dispozicijos neturėtų būti imperatyvų, draudimų, reikalavimų šaltinis, siūlytina Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 2 dalies dispoziciją išdėstyti taip: „2. Neteisėtas medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, ir medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, naikinimas“. Pritarti
pasiūlymai: nėra. 6.1. Sprendimas : pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė . 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
8Komiteto paskirti pranešėjai:
Kazys Starkevičius, Gintautas Paluckas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė [1] https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/zalias/miesto-medziai-nauda-aplinkai-ir-zmonems-1007-1193404 [2] https://www.alfa.lt/aktualijos/vilnius/vilniaus-valdzios-sizofrenija-tampo-rewo-po-teismus-bet-tai-paciai-bendrovei-be-konkurso-patikejo-s-konarskio-skvera/266584/ [3] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/stai-kuo-baigesi-pazadai-paaukleti-vilniaus-azuolo-kirtejus-paskirta-juokinga-bauda.d?id=94016175
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
281
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Mindaugas Žolynas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-271 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnį nauja 41 dalimi, numatant atsakomybę už „medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą nepranešus savivaldybės vykdomajai institucijai“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Šiuo metu galiojanti ANK 281 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už neteisėtą ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių medžių naikinimą. Šiame straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė. Tokios dispozicijos konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto teisės normose. Lietuvos Respublikos teritorijoje želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, taip pat visuomeninius santykius, užtikrinančius kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumą ir kokybę nusta to Želdynų įstatymas . Želdynų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje želdiniai apibrėžiami kaip ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos. Neteisėtas želdinių naikinimas yra plati sąvoka, be kita ko, apimanti ir želdinių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą nesilaikant teisės aktų reikalavimų (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Taigi, sisteminė šių normų analizė suponuoja, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, medžių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra neteisėtas ir gali užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 281 straipsnio 4 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 12, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-3100) (toliau – projektas Nr. XIVP-3100) 4 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje, siūloma nustatyti, kad asmuo prieš kirsdamas, kitaip pašalindamas iš augimo vietos ar prieš intensyviai genėdamas tam tikrų parametrų medžius, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, apie šiuos savo veiksmus, nustatytu terminu, turi pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai.
Įtvirtinus Želdynų įstatyme šią nuostatą, tam tikrų parametrų medžių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas, nepateikus pranešimo savivaldybės vykdomajai institucijai, būtų laikomas kaip medžių naikinimas pažeidžiant Želdynų įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostatas, tai yra pažeidžiant įstatyme nustatytus reikalavimus, ir už tai atsakomybė galėtų kilti pagal ANK 281 straipsnio
esamą teisinį reguliavimą, svarstytina, ar įstatymo projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą, reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (šiuo atveju – pritaikant jau egzistuojantį kompleksą kitų ANK 281 straipsnio nuostatų). Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar administracinė atsakomybė asmenims galėtų kilti tuo atveju, jei, asmuo pagal Želdynų įstatymo 13 straipsnio 10 dalį praneštų savivaldybės vykdomajai institucijai apie norimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medį, tačiau atliktų šiuos veiksmus, nesulaukęs savivaldybės vykdomosios institucijos pranešimo arba savivaldybė dėl kokių nors priežasčių iki darbų pradžios nepateiktų minėto pranešimo. Nepritarti Yra LRV išvadoje pasiūlymas naujas projekto nuostatas sujungti su galiojančia straipsnio 2 dalimi.
Pagrindinė projektą paskatinusi priežastis
Vyriausybės kriterijais, yra nesaugotini ir juos sunaikina. Antra priežastis
aukščiau minėtai pastabai, svarstytina, ar projektu siūloma administracinė nuobauda atitiktų teisinės atsakomybės proporcingumo reikalavimą, ar ji nebūtų per griežta, projekte numatyto administracinio nusižengimo pavojingumui ir galiojančiame ANK nustatytoms nuobaudoms už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 281 straipsnyje.
Pavyzdžiui, projektu siūloma ANK 281 straipsnio 41 dalies sankcija savo dydžiu prilygsta ANK 281 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, naikinimą, sankcijai. Abejotina, ar saugotinų medžių naikinimas yra tiek pat pavojingas, kaip ir medžių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nepranešus apie šiuos veiksmus savivaldybės vykdomajai institucijai. Nepritarti Kaip minėta atsakant į Seimo TD 1 pastabą, sankcijos nustatomos už veiklą teritorijose, kuriose asmenys saugotinus želdinius gali neapdairiai arbą sąmoningai traktuoti kaip nesaugotinus. Dėl to nuobaudos dydį siūloma nustatyti tokį, koks taikomas ir už saugotino želdinio sunaikinimą. Pažymėtina, kad šis Želdynų įstatymo reikalavimas taikomas ribotoms rizikingoms teritorijoms ir nebus taikomas visų nesaugotinų želdinių šalinimo darbams. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-27 2(N)
galiojančios redakcijos ANK 589 straipsnio 49 punktu, tam tikrus ANK 281 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus (ANK
tiria ir dėl jų protokolus surašo policijos pareigūnai. Jeigu projektu ANK 281 straipsnis būtų papildytas nauja dalimi, tuomet svarstytina, ar teisė atlikti tyrimą ir surašyti protokolą dėl šioje naujoje dalyje numatyto administracinio nusižengimo neturėtų būti suteikta ir policijos pareigūnams. Pritarti iš dalies
patobulintas, naujas nuostatas sujungiant su galiojančia straipsnio2 dalimi, kuri pagal galiojan čią ANK redakciją priskirta tirti policijos pareigūnams. 4.
kanceliarijos Teisės departamentas
turėtų būti suderinta su projekto Nr. XIVP-3100 nustatyta įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti Projekto Nr. XIVP-3100 5 str. 10 d., kurioje numatyto reikalavimo užtikrinimui keičiama ANK 281 str. 2 d. dispozicija, įsigaliojimas numatytas 2024 m. lapkričio 1 d. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir
ko, formuoti valstybės politiką administracinių nusižengimų bylų teisenos srityje bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Yra gauta LRV išvada. 6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-10-10 Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
architektų rūmai 2023-11-14 Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) susipažino su 2023-11-03 derinimui pateiktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-3100 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3101“ projektu (toliau – Vyriausybės nutarimo projektu) ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu teikia pastabas Projekto 1.2 papunkčiui, kuriuo siūloma keisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį ir "esminių statinio projekto sprendinių" sąvokos apibrėžtį papildyti apželdinimo sprendiniu. Nesutinkame su šiuo siūlymu ir pabrėžiame, kad apželdinimo sprendinių priskyrimas esminiams statinio projekto sprendiniams prieštarauja pačiai šios sąvokos esmei ir Statybos įstatymu nustatomo reguliavimo logikai. Statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (Statybos įstatymo 2 str. 84 d.), tuo tarpu želdiniai yra ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos (Želdynų įstatymo 2 str. 19 d.) T. y. medžiai, krūmai ar lianos nėra sumontuojami atliekant statybos darbus ir yra skirti kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumui ir kokybei kurti (Želdynų įstatymo 1 str. 1 d.), o ne statiniui apibrėžti ar identifikuoti. Apželdinimo sprendiniai yra urbanistikos, teritorijų planavimo ir sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalies objektas, todėl apželdinimą numačius kaip esminį statinio projekto sprendinį komplikuojamas arba net padaromas neįmanomu daugelio Statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimas: 1) Kaip turėtų būti vertinamas nenukrypimas nuo esminių statinio projekto sprendinių, teikiant statybos užbaigimo aktą, jei suplanuoti želdiniai neprigijo ir (ar) buvo sunaikinti ligų ir kenkėjų ir atsodinimui buvo panaudoti kitos rūšies želdiniai (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies. 2 punktas)?
atliekamas pakartotinis visuomenės informavimas ir gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 str. 33 d.)? 3) Ar atestavimą atliekanti organizacija turėtų stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą, jei keičiami neprigiję želdiniai, dėl nukrypimo nuo esminių statinio projekto sprendinių (Statybos įstatymo 12 str. 14 d. 1 p.; 22 str. 5 d. 1 p.)? 4) Kaip apželdinimo sprendinių reikalavimas būtų vertinamas sąveikoje su galimybe iki 1 metro keisti statinio vietą žemės sklype, didinti išorės matmenis, t. y. pakeitus statinio vietą neabejotinai keisis ir apželdinimo sprendiniai – želdinių išsidėstymo vieta sklype, tipas ir pan. (Statybos įstatymo 27 str. 33 d. 1-4 p.)? Remdamiesi aukščiau išdėstytais argumentais, prašome Vyriausybę neteikti Projekto 1.2 punkte išdėstyto siūlymo papildyti Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį apželdinimo sprendiniais ir kviečiame Aplinkos apsaugos komitetą nepritarti šiam siūlymui, jei jis būtų teikiamas. Atsižvelgti
įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIVP-
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
V.T.Raskevičius, L.Jonauskas 2023-10-121 Argumentai: Pastebimi dažnėjantys Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK )
Straipsnis ) pažeidimai – miestų želdinių naikinimo, žalojimo ir (ar) želdinių projektavimo, įrengimo, genėjimo ir (ar) nustatytų priežiūros reikalavimų nesilaikymo atvejai, atliekami galimai tokia neteisėta veika suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto projektų vystytojų).
Analizuojant Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją apie Straipsnio 1-9 dalyse įtvirtintų nusižengimų statistiką, pastebėtina, jog registruotų administracinių nusižengimų skaičius padidėjo ~9,8 proc. (lyginant 2021 metų ir 2022 metų duomenis). Lyginant 2022 metų ir
nusižengimų skaičiaus augimo tendencija – fiksuojama ~1,5 proc. daugiau atvejų. Be to, duomenys rodo, jog registruojama vis daugiau Straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusižengimų (t. y. saugotinų medžių naikinimo atvejai) – 2021 metais fiksuota 15 atvejų, 2022 metais – 39 atvejai, o 2023 metais (rugsėjo mėnesio duomenimis) fiksuota jau 52 atvejai. Visapusiška miestų želdinių nauda didmiesčių gyventojams yra neabejotina bei įrodyta moksliniais tyrimais. Urbanistinėse erdvėse augantys želdiniai prisideda prie miesto oro kokybės gerinimo, triukšmo ir dirvos erozijos mažinimo bei klimato kaitos padarinių amortizavimo. Miesto želdiniai taip pat prisideda prie „karščio salos“ fenomeno (kai šiltuoju metų laiku tankiai apgyvendintose urbanizuotose teritorijose susidaro žymiai aukštesnė temperatūra nei aplinkinėse vietovėse) efektų mažinimo.
Pavyzdžiui, ekologinių analizių duomenimis, tą pačią vasaros dieną žemės paviršiaus temperatūra Vilniaus mieste gali skirtis net iki 10 laipsnių – taip lemia miesto teritorijose augantys želdiniai, įskaitant ir šalia augančius medžius. [1] Nepaisant gamtiniu ir (ar) estetiniu požiūriu padaromos žalos, Straipsnyje įtvirtintus nusižengimus padarę pažeidėjai baudžiami itin nedidelėmis piniginėmis baudomis ar apskritai gauna tik įspėjimus. Pavyzdžiui, 2022 m. Vilniaus miesto Naujamiesčio mikrorajone fiksuotas neteisėtas medžių kirtimo atvejis, kai nekilnojamojo turto vystytojai neteisėtai pašalino T. Ševčenkos gatvėje augusius medžius – savivaldybės skaičiavimų duomenimis, miesto biologiniam turtui padaryta 117 tūkst. eurų žala, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas pažeidėjui skyrė viso labo 30 eurų baudą, o gamtai padarytą žalą įvertino 2 tūkst. eurų.
2023 m. Vilniaus miesto Piromonto mikrorajone fiksuotas neteisėtas medžio kirtimo atvejis, kai nekilnojamojo turto vystytojai nupjovė Ceikinių gatvėje augusį ąžuolą. Nors Vilniaus miesto savivaldybės skaičiavimais miestui padaryta 141 tūkst. eurų žala, Aplinkos apsaugos departamentas ąžuolą nukirtusiai įmonei skyrė vos 2889 eurų baudą. [3] Tikėtina, jog tokios švelnios sankcijos skatina dažnėjančius nusižengimus bei nėra efektyvi priemonė siekiant atgrasyti fizinius bei juridinius asmenis nuo neteisėto želdinių naikinimo, žalojimo ir (ar) želdinių projektavimo, įrengimo, genėjimo ar nustatytų priežiūros reikalavimų nesilaikymo. Tą rodo ir didėjanti Straipsnyje įtvirtintų administracinių nusižengimų oficialioji statistika Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, siūloma numatyti didesnes baudas, t. y. didinant jas penkis kartus , už Straipsnio 1-9 dalyse įtvirtintus nusižengimus.
Pasiūlymu siekiama atgrasinti pažeidėjus nuo neteisėto želdinių naikinimo, žalojimo ir (ar) želdinių projektavimo, įrengimo, genėjimo ar nustatytų priežiūros reikalavimų nesilaikymo. Papildomai pastebėtina, kad Įstatymo projektu Straipsnį siūloma papildyti nauja 41 dalimi, numatant administracinę atsakomybę už nepranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai apie nesaugotinų medžių kirtimą ar intensyvų genėjimą ir už tokią veiką numatomos maksimalios bauduos nuo šešių šimtų (fiziniams asmenims) iki devynių šimtų (juridiniams asmenims) eurų. Tuo tarpu kitose Straipsnio dalyse įtvirtintų administracinių baudų didžių didinti nėra siūloma. Pritarus teikiamam Įstatymo projektui ir nepadidinus kitose Straipsnio dalyse numatytų administracinių baudų dydžių, susiklostytų paradoksali situacija, kai skiriama maksimali administracinės baudos dydžio suma už nepranešimą apie nesaugotinų medžių kirtimą ir (ar) genėjimą sutaptų su maksimaliomis baudomis, pavyzdžiui, skiriamomis už neteisėtą saugotinų medžių kirtimą (Straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties yra reikalinga proporcingai didinti ir kitose Straipsnio dalyse numatytų administracinių baudų dydžius. Pasiūlymas:
Pakeisti 281 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
želdiniams, naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų trijų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų keturių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų . 2.
saugotiniems želdiniams, naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki šešių šimtų devynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki devynių šimtų vieno tūkstančio dviejų šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. 3. Neteisėtas ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių krūmų ar lianų naikinimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt vieno šimto iki keturių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 4. Neteisėtas ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių medžių naikinimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo keturiasdešimt iki vieno šimto šešiasdešimt dviejų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų keturiasdešimt šešių šimtų iki tūkstančio septynių šimtų eurų. 41 . Medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nepranešus savivaldybės vykdomajai institucijai užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki devynių šimtų eurų. 5. Neteisėtas želdynų statinių ir įrenginių gadinimas, naikinimas ar perkėlimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt vieno šimto iki keturių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 6.
įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių pažeidimas, Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių pažeidimas, Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimas, Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt trijų šimtų iki septynių šimtų eurų. 7. Želdynų ir želdinių inventorizavimo, želdynų ir želdinių būklės ekspertizės, želdynų projektavimo, įrengimo, pertvarkymo, želdinių veisimo, medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo, želdinių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų darbų atlikimas, kai darbus atlieka ar jiems vadovauja juridinių asmenų darbuotojai, kurie neatitinka teisės aktuose numatytų kvalifikacijos reikalavimų šiems darbams atlikti, užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams nuo keturiasdešimt iki devyniasdešimt dviejų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 8. Želdynų projektavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų septynių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 9. Leidimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius išdavimas ar sprendimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius priėmimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt keturių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio šimto penkiasdešimt eurų. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad siūloma pritarti LR Vyriausybės teikiamiems pasiūlymams dėl 281 straipsnio nuostatų tobulinimo, šiam pasiūlymui siūloma nepritarti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-12-20 Nr.
989 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-1131 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą ir Lietuvos Respublikos
1141 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3100 (toliau – projektas Nr. XIVP- 3100), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
projektui...>
nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3101 (toliau – projektas Nr. XIVP- 3101), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
Vyriausybė 2023-12-20 Nr. 9891
naujos Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje siūlomų baudų dydžiai identiški galiojančios redakcijos Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 2 dalyje nustatytiems baudų dydžiams, o minėtos teisės normos reguliuoja panašius teisinius santykius, siūlytina jas sujungti ir Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 2 dalies dispoziciją papildyti projekto Nr. XIVP-3101 1 straipsnyje pateiktomis nuostatomis. Pritarti LR Vyriausybės išvados 2.1. punkte greičiausiai turėta omenyje ne
dalis, nes projektu straipsnis siūlomas papildyti būtent tokia dalimi, ir baudų dydžiai vienodi yra naujojoje41 dalyje ir galiojančioje
Respublikos Vyriausybė 2023-12-20 Nr. 9891 2.2.
989 1 2.2. Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnių dispozicijos neturėtų būti imperatyvų, draudimų, reikalavimų šaltinis, siūlytina Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 2 dalies dispoziciją išdėstyti taip:
„2. Neteisėtas medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, ir medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, naikinimas“. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Ekonomikos komitetas 2024-03-13 * pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė . Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2024-04- 2 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymo projektas yra lydimasis, jo įsigaliojimo datą reikėtų derinti su pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP- 3100(2) nuostatomis. Projekto Nr. XIVP-3100(2) 5 str. 10 d., kurioje numatyto reikalavimo užtikrinimui keičiama ANK 281 str. 2 d. dispozicija, įsigaliojimas numatytas 2024 m. lapkričio 1 d. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnis dėstytinas taip: „ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė