Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybių vykdomosios institucijos
ar įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai :“. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
į žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais , statinių projektais .“
Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
minimalų privalomą santykinį plotą žemės sklype, skirtą išimtinai tik želdiniams augti (toliau – priklausomųjų želdynų norma), jo apskaičiavimo tvarką ir teritorijas, kurioms priklausomųjų želdynų norma nenustatoma, tvirtina aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į teritoriją, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas , esamą ar numatomą žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), žemės sklype esančių ir projektuojamų pastatų paskirtį , savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytą teritorijų funkcinį zonavimą . Priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų ir (ar) jų stogų apželdinimu, su žemės sklypu besiribojančių ar ne didesniu kaip 200 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos esančių ar numatytų planuojamų įveisti atskirųjų želdynų arba rekreacijai pritaikytų miškų plotais – didžiausius leidžiamus kompensuoti priklausomųjų želdynų normų dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statinio projektus .“4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas 1.
1Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą:
„1) jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu informavę žemės, kurioje auga saugotini želdiniai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys;“
2Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose nustatytus želdinių būklės vertinimo kriterijus dėl ligų intensyvumo, kenkėjų gausumo ir kamieno
(žievės) mechaninio pažeidimo intensyvumo yra nepatenkinamos arba blogos būklės pažeisti stiebo ir šaknų puvinio arba vabzdžių kenkėjų ar grybinių ligų (išskyrus biologinei įvairovei svarbius želdinius, kurie nekelia pavojaus gyventojams, jų turtui, statiniams ir eismo saugumui);“
auga teritorijoje, kuri naudojama valstybinės reikšmės keliams eksploatuoti;
13 straipsnio 3 dalį 16 punktu: „
.“
5Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybinės žemės valdytojas ar naudotojas , ketinantis kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo.
Savivaldybės vykdomoji institucija, įvertinusi, ar numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat šio įstatymo numatytais atvejais atsižvelgusi į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, priima sprendimą išduoti leidimą ir numato leidimo įsigaliojimo terminą, kuris gali būti ne ankstesnis kaip po
dienas nuo sprendimo išduoti leidimą priėmimo dienos savivaldybės interneto svetainėje paskelbia informaciją apie priimtą sprendimą išduoti leidimą, nurodydama numatomų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinų želdinių vietą, rūšį, skaičių, skersmenį, želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydį bei numatomą leidimo įsigaliojimo dieną. Kartu su sprendimu dėl leidimo išdavimo savivaldybės interneto svetainėje paskelbiama želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvada ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada, kai šias išvadas šio įstatymo numatytais atvejais privaloma gauti ir įvertinti iki sprendimo dėl leidimo išdavimo priėmimo.
Jeigu per nustatytą terminą savivaldybės vykdomoji institucija gavo šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą rašytinį suinteresuotos visuomenės prašymą atlikti želdynų ir želdinių būklės ekspertizę arba šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatytą gavo suinteresuotos visuomenės pranešimą apie jos iniciatyva užsakytą želdynų ir želdinių būklės ekspertizę ir tai patvirtinančius dokumentus, leidimo įsigaliojimas atidedamas laikotarpiui, reikalingam želdynų ir želdinių būklės ekspertizei atlikti. Gavusi želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas susipažįsta su želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada ir priima sprendimą nekeisti leidimo, pakeisti leidimą arba panaikinti sprendimą dėl leidimo išdavimo ir jį kartu su želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija neatsižvelgė ar atsižvelgė tik iš dalies į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl leidimo išdavimo privaloma nurodyti tokio sprendimo priežastis ir motyvus. Leidimas galioja neterminuotai. Leidime numatyti saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo darbai gali būti pradėti tik suėjus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui. “
6Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo tvarką, nustato savivaldybių atstovaujamosios institucijos. Želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos naudojamos viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai ir tvarkymui, želdynų ir želdinių būklės stebėsenai, viešųjų želdynų kūrimui ir želdinių veisimui, želdynų ir želdinių inventorizavimui, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimui, šių sklypų kadastro duomenų nustatymui ir jų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizėms atlikti .“
7Papildyti 13 straipsnį 10 dalimi:
„10. Medžius, kurių kamieno skersmuo 1,3 metrų aukštyje 12 ar daugiau centimetrų, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti asmuo gali tik pateikęs pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius, savivaldybės vykdomajai institucijai likus iki darbų pradžios ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Reikalavimai pranešimui ir pranešimo nagrinėjimo tvarka nustatoma savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse.
Gavusi pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas patikrina, ar pranešime nurodyti medžiai nėra priskiriami saugotiniems želdiniams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas pranešimas, informuoja pranešimą pateikusį asmenį, ar pranešime nurodytų medžių kirtimui, kitokiam pašalinimui ar intensyviam genėjimui reikia gauti leidimą arba turi būti priimtas sprendimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamai pateiktų dokumentų želdynų projektų rengimo vadovo atestatui gauti gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą ir išduoda želdynų projektų rengimo vadovo atestatą arba motyvuotai atsisako jį išduoti ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį. Jeigu pareiškėjas pateikia netinkamai įformintą prašymą arba ne visus dokumentus, kurių reikia atestatui išduoti, per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pareiškėjas turi patikslinti prašymą ar pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu per nustatytą terminą Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nepriima sprendimo dėl želdynų projektų rengimo vadovo atestato išdavimo arba motyvuotai neatsisako išduoti želdynų projektų rengimo vadovo atestato, laikoma, kad želdynų projektų rengimo vadovo atestatas išduotas. Želdynų projektų rengimo vadovo atestatas galioja neterminuotai.
Želdynų projektų rengimo vadovų atestatus išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija duomenis apie želdynų projektų rengimo vadovo atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą pateikia savo interneto svetainėje. “
pakeitimas
taip: „2) turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį želdynų ir želdinių projektavimo ir (ar) priežiūros ir tvarkymo tyrimų srityje arba turėti ne mažesnę kaip 5 metų mokslinio darbo patirtį šioje srityje;“
2Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo
prašymo ir visų tinkamai pateiktų dokumentų nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatui gauti gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą ir išduoda nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą arba motyvuotai atsisako jį išduoti ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį. Jeigu pareiškėjas pateikia netinkamai įformintą prašymą arba ne visus dokumentus, kurių reikia atestatui išduoti, per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pareiškėjas turi patikslinti prašymą ar pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu per nustatytą terminą Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nepriima sprendimo dėl nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato išdavimo arba motyvuotai neatsisako išduoti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato, laikoma, kad nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatas išduotas. Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatas galioja neterminuotai.
Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatus išduoti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija duomenis apie nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą pateikia savo interneto svetainėje. “
išdėstyti taip: „7. Jeigu Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi informacija, gauta iš institucijų, atsakingų už aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, istorinių želdynų, kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo objektų teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje esančių želdynų ir želdinių – jų vertingųjų savybių tvarkybą ir priežiūrą, nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo , nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte, ir
(ar) kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 6 dalyje, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija raštu įspėja nepriklausomą želdynų ir želdinių ekspertą apie galimą nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiems pažeidimams pašalinti.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 20 m. d. 2. Šio įstatymo
straipsnio 1 dalis įsigalioja 20 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 20 m. d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti statinių projektai baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. 5.
nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatui gauti nagrinėjami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiais teisės aktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
Projekto lyginamasis variantas Nr. XIVP-3100(2)
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybių vykdomosios institucijos
ar jų įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai: “. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Priklausomieji želdynai kuriami ir tvarkomi atsižvelgiant į žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais,
statinių ir (ar) įrenginių projektais. “
Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Priklausomųjų želdynų minimalų privalomą santykinį plotą žemės sklype, skirtą išimtinai tik želdiniams augti, (toliau – priklausomųjų želdynų norma) jo apskaičiavimo tvarką ir teritorijas, kurioms priklausomųjų želdynų norma nenustatoma, nustato aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į
teritorijų planavimo dokumentus, teritoriją, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas esamą ar numatomą žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), žemės sklype esančių ir projektuojamų pastatų paskirtį, teritorijų planavimo dokumentus . Priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų ir (ar) jų stogų apželdinimu, su žemės sklypu besiribojančių ar ne didesniu kaip 200 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos esančių ar numatytų planuojamų įveisti atskirųjų želdynų arba rekreacijai pritaikytų miškų plotais – didžiausius leidžiamus kompensuoti priklausomųjų želdynų normų dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus, o rengiant statinių ir (ar) įrenginių projektus, – kai tai numatoma aplinkos ministro tvirtinamose priklausomųjų želdynų normose “
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus,
išskyrus elektros tinklų proskynose augančius medžius ir krūmus ir vidutinės ir aukštos įtampos elektros tinklų apsaugos zonoje už elektros tinklų proskynos ribų augančius medžius ir (ar) krūmus, kurie kelia pavojų elektros tinklams ir (ar) kurių aukštis yra didesnis už atstumą nuo medžio iki elektros tinklų ir kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą , savivaldybių atstovaujamosios institucijos skelbia saugotinais želdiniais.
Kai elektros tinklus eksploatuojantis asmuo nustato, kad elektros tinklų apsaugos zonoje už elektros tinklų proskynos ribų augantys medžiai ir (ar) krūmai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos jau buvo pripažinti saugotinais, kelia pavojų elektros tinklams ir (ar) kurių aukštis yra didesnis už atstumą nuo medžio iki elektros tinklų ir kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą , o savivaldybės vykdomoji institucija atsisako išduoti sutikimą šiuos saugotinus medžius ir (ar) krūmus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti, savivaldybės vykdomoji institucija atsako už reikalingų veiksmų ir priemonių esamam pavojui pašalinti įgyvendinimą ir atlygina su tuo susijusius nuostolius. Kriterijus, pagal kuriuos savivaldybių atstovaujamosios institucijos priima sprendimus dėl konkrečių želdinių paskelbimo saugotinais, nustato aplinkos ministras. Savivaldybės vykdomoji institucija per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo raštu informuoja saugotinais paskelbtų želdinių savininkus ir valdytojus, elektros tinklus, šilumos perdavimo tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojančius asmenis, kai želdiniai patenka į šių inžinerinių tinklų apsaugos zoną.
Informacija apie savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimą dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“
1Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„1) jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu informavę žemės, kurioje auga saugotini želdiniai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys;“
„2. Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai
šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.
Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys. 2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose nustatytus želdinių būklės vertinimo kriterijus dėl ligų intensyvumo, kenkėjų gausumo ir kamieno (žievės) mechaninio pažeidimo intensyvumo yra nepatenkinamos arba blogos būklės p ažeisti stiebo ir šaknų puvinio arba vabzdžių kenkėjų ar grybinių ligų (išskyrus biologinei įvairovei svarbius želdinius, kurie nekelia pavojaus gyventojams, jų turtui, statiniams ir eismo saugumui);“. 3. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „
11) auga valstybinės reikšmės kelio juostoje ;“
13 straipsnio 3 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) auga valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio;
5Papildyti 13 straipsnio 3 dalį 16 punktu:
„
16) kertami ar kitaip pašalinami iš augimo vietos tvarkant botanikos sodus ir juos atnaujinant. “
6Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Privačios žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas, ketinantis kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo.
Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi tinkamai užpildytą prašymą, per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos patikrina, ar numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, ir privačios žemės sklypo savininkui išduoda leidimą, kuriame nurodo želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydį, arba, nustačiusi, kad numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas prieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, motyvuotai atsisako jį išduoti ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja privačios žemės sklypo savininką. Jeigu privačios žemės sklypo savininkas pateikė netinkamai užpildytą prašymą, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai informuoja privačios žemės sklypo savininką ir nustato 5 darbo dienų terminą patikslintam prašymui pateikti. Jeigu per nustatytą terminą pagal tinkamai užpildytą prašymą savivaldybės vykdomoji institucija neišduoda leidimo arba motyvuotai neatsisako jį išduoti, laikoma, kad leidimas išduotas. Leidimas galioja neterminuotai.
Savivaldybės vykdomoji institucija, laikydamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo leidimo išdavimo dienos savivaldybės interneto svetainėje paskelbti informaciją apie išduotą leidimą, nurodydama numatomų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinų želdinių vietą, rūšį, skaičių, skersmenį. Leidime numatyti saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo darbai gali būti pradėti tik suėjus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui.“
7Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybinės žemės valdytojas ar naudotojas , ketinantis kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, įvertinusi, ar numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat šio įstatymo numatytais atvejais atsižvelgusi į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, priima sprendimą išduoti leidimą ir numato leidimo įsigaliojimo terminą, kuris gali būti ne ankstesnis kaip po 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo išduoti leidimą priėmimo dienos savivaldybės interneto svetainėje paskelbia informaciją apie priimtą sprendimą išduoti leidimą, nurodydama numatomų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinų želdinių vietą, rūšį, skaičių, skersmenį, želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydį bei numatomą leidimo įsigaliojimo dieną.
Kartu su sprendimu dėl leidimo išdavimo savivaldybės interneto svetainėje paskelbiama želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvada ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada, kai šias išvadas šio įstatymo numatytais atvejais privaloma gauti ir įvertinti iki sprendimo dėl leidimo išdavimo priėmimo. Jeigu per nustatytą terminą savivaldybės vykdomoji institucija gavo šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą rašytinį suinteresuotos visuomenės prašymą atlikti želdynų ir želdinių būklės ekspertizę arba šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatytą gavo suinteresuotos visuomenės pranešimą apie jos iniciatyva užsakytą želdynų ir želdinių būklės ekspertizę ir tai patvirtinančius dokumentus, leidimo įsigaliojimas atidedamas laikotarpiui, reikalingam želdynų ir želdinių būklės ekspertizei atlikti.
Gavusi želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas susipažįsta su želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada ir priima sprendimą nekeisti leidimo, pakeisti leidimą arba panaikinti sprendimą dėl leidimo išdavimo ir jį kartu su želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija neatsižvelgė ar atsižvelgė tik iš dalies į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl leidimo išdavimo privaloma nurodyti tokio sprendimo priežastis ir motyvus. Leidimas galioja neterminuotai. Leidime numatyti saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo darbai gali būti pradėti tik suėjus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui.“
8Pakeisti 13 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) privataus žemės sklypo savininko ar valstybinės žemės valdytojo
ar naudotojo prašymu. 9. Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo tvarką nustato savivaldybių atstovaujamosios institucijos.
Želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos naudojamos viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai ir tvarkymui, želdynų ir želdinių būklės stebėsenai, viešųjų želdynų kūrimui ir želdinių veisimui, želdynų ir želdinių inventorizavimui, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimui, šių sklypų kadastro duomenų nustatymui ir jų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizėms atlikti .“
10Papildyti 13 straipsnį 10 dalimi:
„
10Medžius, kurių kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje yra 12 ar daugiau centimetrų, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių,
kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas (išskyrus atvejus, kai jau gautas leidimas kirsti, kitaip pašalinti ar intensyviai genėti medžius) gali tik pateikęs pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius savivaldybės vykdomajai institucijai, likus iki darbų pradžios ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Pranešimui taikomi reikalavimai ir pranešimo nagrinėjimo tvarka nustatomi savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse.
Gavusi pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patikrina, ar pranešime nurodyti medžiai nėra priskiriami saugotiniems želdiniams, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas pranešimas, informuoja pranešimą pateikusį asmenį, ar pranešime nurodytiems medžiams kirsti, kitaip pašalinti ar intensyviai genėti reikia gauti leidimą arba dėl jų turi būti priimtas sprendimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Elektros tinklus, šilumos perdavimo tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys, ketinantys kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius šių objektų apsaugos zonose, privalo likus iki darbų pradžios ne mažiau kaip 5 darbo dienoms raštu apie tai informuoti žemės, kurioje auga želdiniai, savininką, valdytoją ar naudotoją, taip pat savivaldybės vykdomąją instituciją (išskyrus dėl medžių ir (ar) krūmų, augančių elektros tinklų proskynose) ir nurodyti medžio vietą. “
Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamai pateiktų dokumentų želdynų projektų rengimo vadovo atestatui gauti gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą ir išduoda želdynų projektų rengimo vadovo atestatą arba motyvuotai atsisako jį išduoti ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį. Jeigu pareiškėjas pateikia netinkamai įformintą prašymą arba ne visus dokumentus, kurių reikia atestatui išduoti, per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pareiškėjas turi patikslinti prašymą ar pateikti trūkstamus dokumentus.
Jeigu per nustatytą terminą Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nepriima sprendimo dėl želdynų projektų rengimo vadovo atestato išdavimo arba motyvuotai neatsisako išduoti želdynų projektų rengimo vadovo atestato, laikoma, kad želdynų projektų rengimo vadovo atestatas išduotas. Želdynų projektų rengimo vadovo atestatas galioja neterminuotai. Želdynų projektų rengimo vadovų atestatus išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, siekdama informuoti visuomenę apie atestuotus asmenis, jų atestato galiojimo laikotarpiu savo interneto svetainėje pateikia šiuos duomenis: želdynų projektų rengimo vadovo vardą, pavardę, atestato numerį ir jo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar galiojimo panaikinimo datą. “
1Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį želdynų ir želdinių projektavimo ir (ar)
priežiūros ir tvarkymo tyrimų srityje arba turėti ne mažesnę kaip 5 metų mokslinio darbo patirtį šioje srityje;“
2Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamai pateiktų dokumentų nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatui gauti gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą ir išduoda nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą arba motyvuotai atsisako jį išduoti ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį. Jeigu pareiškėjas pateikia netinkamai įformintą prašymą arba ne visus dokumentus, kurių reikia atestatui išduoti, per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos jis turi patikslinti prašymą ar pateikti trūkstamus dokumentus.
Jeigu per nustatytą terminą Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nepriima sprendimo dėl nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato išdavimo arba motyvuotai neatsisako išduoti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato, laikoma, kad nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatas išduotas. Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatas galioja neterminuotai. Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatus išduoti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, siekdama informuoti visuomenę apie atestuotus asmenis, jų atestato galiojimo laikotarpiu savo interneto svetainėje pateikia šiuos duomenis: nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto vardą, pavardę, atestato numerį ir jo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo datą. “
3Pakeisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Jeigu Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi informacija, gauta iš institucijų, atsakingų už aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, istorinių želdynų, kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo objektų teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje esančių želdynų ir želdinių – jų vertingųjų savybių tvarkybą ir priežiūrą , nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte, reikalavimus, ir (ar) arba nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė šio straipsnio 6 dalyje nurodytus kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija raštu įspėja nepriklausomą želdynų ir želdinių ekspertą apie galimą nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiems pažeidimams pašalinti.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, 3 straipsnį, 5 straipsnio 9 ir 10 dalis, 7 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis ir 5 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 5 straipsnio 10 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2025 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti statinių projektai baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusius teisės aktus. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti prašymai nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatui gauti nagrinėjami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aistė Gedvilienė
Projekto
lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.“
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybių vykdomosios institucijos
ar įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai :“. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
į žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais , statinių ir
(ar) įrenginių projektais .“
Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
minimalų privalomą santykinį plotą žemės sklype, skirtą išimtinai tik želdiniams augti (toliau – priklausomųjų želdynų norma), jo apskaičiavimo tvarką ir teritorijas, kurioms priklausomųjų želdynų norma nenustatoma, tvirtina nustato aplinkos ministras.
Priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į teritoriją, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas teritorijų planavimo dokumentus , esamą ar numatomą žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), žemės sklype esančių ir projektuojamų pastatų paskirtį. Priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų ir
(ar) jų stogų apželdinimu, su žemės sklypu besiribojančių ar ne didesniu kaip 200 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos esančių ar numatytų įveisti atskirųjų želdynų arba rekreacijai pritaikytų miškų plotais – didžiausius leidžiamus kompensuoti priklausomųjų želdynų normų dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus, o rengiant statinių ir (ar) įrenginių projektus, – kai tai numatoma aplinkos ministro tvirtinamose priklausomųjų želdynų normose .“
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Dendrologiškai,
ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus, išskyrus elektros tinklų proskynose augančius medžius, savivaldybių atstovaujamosios institucijos skelbia saugotinais želdiniais. Kriterijus, pagal kuriuos savivaldybių atstovaujamosios institucijos priima sprendimus dėl konkrečių želdinių paskelbimo saugotinais, nustato aplinkos ministras.
Savivaldybės vykdomoji institucija per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo raštu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnyje nurodytais atvejais per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema) arba registruotais laiškais informuoja saugotinais paskelbtų želdinių savininkus ir valdytojus. Informacija apie savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimą dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. 6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
taip: „2.
Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai:
dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu informavę žemės, kurioje auga saugotini želdiniai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys savivaldybės atstovaujamosios institucijos saugotinais paskelbti želdiniai auga vidutinės ir aukštos įtampos antžeminių elektros tinklų apsaugos zonose ir kelia pavojų elektros tinklams dėl to, kad jų aukštis yra didesnis už atstumą nuo želdinio iki elektros tinklų ir virsdami jie gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, ir šiuos darbus atlieka elektros tinklus eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys. Šie asmenys privalo likus iki darbų pradžios ne mažiau kaip 20 darbo dienų savivaldybės vykdomajai institucijai raštu pranešti apie ketinimą kirsti pavojų elektros tinklams keliančius želdinius, nurodydami tokių želdinių vietą. Gavusi pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos įvertina, ar tokie želdiniai kelia pavojų elektros tinklams, ir išduoda arba neišduoda sutikimą dėl jų kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar genėjimo. Sutikimų išdavimo tvarka nustatoma energetikos ministro patvirtintose elektros tinklų apsaugos taisyklėse. Atsisakymas išduoti sutikimą privalo būti motyvuotas, pagrįstas ir įrodantis, kad konkrečiu atveju numatomas kirsti želdinys nekelia pavojaus elektros tinklams.
Žala, atsiradusi dėl nepagrįsto atsisakymo išduoti sutikimą, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka ;
2) šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.“
2Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose nustatytus želdinių būklės vertinimo kriterijus dėl ligų intensyvumo, kenkėjų gausumo ir kamieno
(žievės) mechaninio pažeidimo intensyvumo yra nepatenkinamos arba blogos būklės pažeisti stiebo ir šaknų puvinio arba vabzdžių kenkėjų ar grybinių ligų (išskyrus biologinei įvairovei svarbius želdinius, kurie nekelia pavojaus gyventojams, jų turtui, statiniams ir eismo saugumui);“
3Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) auga žemos įtampos elektros tinklų, geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonoje (kai saugotinų želdinių kirtimo (ar šalinimo iš augimo vietos) darbus atlieka šią infrastruktūrą eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys) ;“
4Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
auga valstybinės reikšmės kelio juostoje; 5.
Pakeisti
punktą ir jį išdėstyti taip: „12) auga valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio
13 straipsnio 3 dalį 16 punktu: „
.“
7Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Privačios žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas, ketinantis kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi tinkamai užpildytą prašymą, per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos patikrina, ar numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, ir privačios žemės sklypo savininkui išduoda leidimą, kuriame nurodo želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydį, arba, nustačiusi, kad numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas prieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, motyvuotai atsisako jį išduoti ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja privačios žemės sklypo savininką. Jeigu privačios žemės sklypo savininkas pateikė netinkamai užpildytą prašymą, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai informuoja privačios žemės sklypo savininką ir nustato 5 darbo dienų terminą patikslintam prašymui pateikti.
Jeigu per nustatytą terminą pagal tinkamai užpildytą prašymą savivaldybės vykdomoji institucija neišduoda leidimo arba motyvuotai neatsisako jį išduoti, laikoma, kad leidimas išduotas. Leidimas galioja neterminuotai. Savivaldybės vykdomoji institucija, laikydamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo leidimo išdavimo dienos savivaldybės interneto svetainėje paskelbti informaciją apie išduotą leidimą, nurodydama numatomų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinų želdinių vietą, rūšį, skaičių, skersmenį. Leidime numatyti saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo darbai gali būti pradėti tik suėjus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui. 8. Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinės žemės valdytojas ar naudotojas , ketinantis kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo.
Savivaldybės vykdomoji institucija, įvertinusi, ar numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat šio įstatymo numatytais atvejais atsižvelgusi į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, priima sprendimą išduoti leidimą ir numato leidimo įsigaliojimo terminą, kuris gali būti ne ankstesnis kaip po
dienas nuo sprendimo išduoti leidimą priėmimo dienos savivaldybės interneto svetainėje paskelbia informaciją apie priimtą sprendimą išduoti leidimą, nurodydama numatomų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinų želdinių vietą, rūšį, skaičių, skersmenį, želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydį bei numatomą leidimo įsigaliojimo dieną. Kartu su sprendimu dėl leidimo išdavimo savivaldybės interneto svetainėje paskelbiama želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvada ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada, kai šias išvadas šio įstatymo numatytais atvejais privaloma gauti ir įvertinti iki sprendimo dėl leidimo išdavimo priėmimo.
Jeigu per nustatytą terminą savivaldybės vykdomoji institucija gavo šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą rašytinį suinteresuotos visuomenės prašymą atlikti želdynų ir želdinių būklės ekspertizę arba šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatytą gavo suinteresuotos visuomenės pranešimą apie jos iniciatyva užsakytą želdynų ir želdinių būklės ekspertizę ir tai patvirtinančius dokumentus, leidimo įsigaliojimas atidedamas laikotarpiui, reikalingam želdynų ir želdinių būklės ekspertizei atlikti. Gavusi želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas susipažįsta su želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada ir priima sprendimą nekeisti leidimo, pakeisti leidimą arba panaikinti sprendimą dėl leidimo išdavimo ir jį kartu su želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija neatsižvelgė ar atsižvelgė tik iš dalies į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl leidimo išdavimo privaloma nurodyti tokio sprendimo priežastis ir motyvus. Leidimas galioja neterminuotai. Leidime numatyti saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo darbai gali būti pradėti tik suėjus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui. “
straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) privataus žemės sklypo savininko ar valstybinės žemės valdytojo ar naudotojo prašymu.“ 10.
Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo tvarką, nustato savivaldybių atstovaujamosios institucijos. Želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos naudojamos viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai ir tvarkymui, želdynų ir želdinių būklės stebėsenai, viešųjų želdynų kūrimui ir želdinių veisimui, želdynų ir želdinių inventorizavimui, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimui, šių sklypų kadastro duomenų nustatymui ir jų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizėms atlikti. “
11Papildyti 13 straipsnį 11 dalimi:
„11. Medžius, kurių kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje yra 12 ar daugiau centimetrų, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas (išskyrus atvejus, kai jau gautas leidimas kirsti, kitaip pašalinti ar intensyviai genėti medžius) gali tik pateikęs pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius savivaldybės vykdomajai institucijai, likus iki darbų pradžios ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Pranešimui taikomi reikalavimai ir pranešimo nagrinėjimo tvarka nustatomi savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse.
Gavusi pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patikrina, ar pranešime nurodyti medžiai nėra priskiriami saugotiniems želdiniams, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas pranešimas, informuoja pranešimą pateikusį asmenį, ar pranešime nurodytiems medžiams kirsti, kitaip pašalinti ar intensyviai genėti reikia gauti leidimą arba dėl jų turi būti priimtas sprendimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Elektros tinklus, šilumos perdavimo tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys, ketinantys kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius šių objektų apsaugos zonose, privalo likus iki darbų pradžios ne mažiau kaip 5 darbo dienoms raštu apie tai informuoti žemės, kurioje auga želdiniai, savininką, valdytoją ar naudotoją, taip pat savivaldybės vykdomąją instituciją (išskyrus dėl medžių ir (ar) krūmų, augančių elektros tinklų proskynose) ir nurodyti medžio vietą. “
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Želdinius, kurie auga viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir
jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose, tvarko ir naujus želdinius šiose zonose veisia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Želdinius, kurie auga geležinkelių paslaugų įrenginiams priskiriamų geležinkelių kelių ir jų įrenginių , privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, saugo ir tvarko geležinkelių paslaugų įrenginiams priskiriamų geležinkelio kelių , privažiuojamųjų geležinkelio kelių savininkas ar valdytojas. “
1Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visoje savivaldybės teritorijoje, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami surenkant pagrindinius duomenis (želdinio rūšį, želdyno rūšinę sudėtį, plotą) apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius ir išsamius duomenis (be pagrindinių duomenų, surenkami duomenys apie želdinių kiekį, amžių, aukštį, skersmenį, būklę, tvarkymo priemones) apie viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, viešųjų ir konfesinių kapinių, kelių, gatvių želdinius, kitus miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosius želdynus ir želdinius. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles tvirtina aplinkos ministras. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami surenkant pagrindinius ir išsamius duomenis. Pagrindinius duomenis sudaro informacija apie želdinio ir želdyno padėtį erdvėje, želdinio rūšį, želdyno rūšinę sudėtį. Šie duomenys surenkami apie:
1) neurbanizuotoje teritorijoje esančius viešuosius želdynus ir želdinius,
2) privačioje žemėje esančius želdinius. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose želdiniai inventorizuojami kai teritorijoje rengiamas topografinis planas. Išsamius duomenis sudaro pagrindiniai duomenys ir duomenys apie želdinių kiekį, amžių, aukštį, skersmenį, būklę, tvarkymo priemones. Išsamūs duomenys surenkami apie urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje esančius viešuosius želdinius ir viešųjų atskirųjų ir viešųjų priklausomųjų želdynų želdinius ir (ar) jų grupes. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles tvirtina aplinkos ministras. “
2Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Želdynų ir želdinių inventorizavimas atliekamas reguliariai, siekiant, kad savivaldybių vykdomųjų institucijų tvarkomi duomenys apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius būtų ne senesni kaip 10 metų, o duomenys apie viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, viešųjų ir konfesinių kapinių, kelių, gatvių želdinius, kitus miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosius želdynus ir želdinius būtų ne senesni kaip 5 metų. Želdynų ir želdinių inventorizavimas atliekamas, želdynų ir želdinių erdvinius duomenis registruojant į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą. Topografijos ir inžinerijos infrastruktūros sistemoje kaupiami želdynų ir želdinių duomenys turi būti atnaujinami esant duomenų pasikeitimams
Savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių būklės stebėseną vykdo savivaldybės pagal savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą, parengtą pagal aplinkos ministro tvirtinamą Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą. Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos duomenų tvarkymas ir kaupimas vykdomas kaip nurodyta šio įstatymo 15 straipsnyje .“
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamai pateiktų dokumentų želdynų projektų rengimo vadovo atestatui gauti gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą ir išduoda želdynų projektų rengimo vadovo atestatą arba motyvuotai atsisako jį išduoti ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį.
Jeigu pareiškėjas pateikia netinkamai įformintą prašymą arba ne visus dokumentus, kurių reikia atestatui išduoti, per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pareiškėjas turi patikslinti prašymą ar pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu per nustatytą terminą Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nepriima sprendimo dėl želdynų projektų rengimo vadovo atestato išdavimo arba motyvuotai neatsisako išduoti želdynų projektų rengimo vadovo atestato, laikoma, kad želdynų projektų rengimo vadovo atestatas išduotas. Želdynų projektų rengimo vadovo atestatas galioja neterminuotai. Želdynų projektų rengimo vadovų atestatus išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija duomenis apie želdynų projektų rengimo vadovo atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą pateikia savo interneto svetainėje. “
pakeitimas
taip: „2) turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį želdynų ir želdinių projektavimo ir (ar) priežiūros ir tvarkymo tyrimų srityje arba turėti ne mažesnę kaip 5 metų mokslinio darbo patirtį šioje srityje;“
2Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo
prašymo ir visų tinkamai pateiktų dokumentų nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatui gauti gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą ir išduoda nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą arba motyvuotai atsisako jį išduoti ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį.
Jeigu pareiškėjas pateikia netinkamai įformintą prašymą arba ne visus dokumentus, kurių reikia atestatui išduoti, per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pareiškėjas turi patikslinti prašymą ar pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu per nustatytą terminą Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nepriima sprendimo dėl nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato išdavimo arba motyvuotai neatsisako išduoti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato, laikoma, kad nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatas išduotas. Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatas galioja neterminuotai. Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatus išduoti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija duomenis apie nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą pateikia savo interneto svetainėje. “
išdėstyti taip: „7.
Jeigu Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi informacija, gauta iš institucijų, atsakingų už aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, istorinių želdynų, kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo objektų teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje esančių želdynų ir želdinių – jų vertingųjų savybių tvarkybą ir priežiūrą, nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo , nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte, reikalavimus ir (ar) arba nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 6 dalyje, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija raštu įspėja nepriklausomą želdynų ir želdinių ekspertą apie galimą nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiems pažeidimams pašalinti.“
straipsnį, 4 straipsnį, 6 straipsnio 1, 10 ir 11 dalis, 7 straipsnį, 11 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis ir 6 straipsnio 10 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnis, 6 straipsnio 1 ir 11 dalys, 7 straipsnis ir 11 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2025 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti statinių projektai baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusius teisės aktus. 6.
pateikti prašymai nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatui gauti nagrinėjami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusius teisės aktus.Klausimas Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
projekto tikslai ir uždaviniai Įgyvendinant dabar galiojančios Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo redakcijos nuostatas, kyla šios problemos:
magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys dėl netikslios informacijos ar klaidingai interpretuodami šią įstatymo nuostatą neteisėtai pašalina saugotinus želdinius, augusius greta energetikos objektų apsaugos zonų;
straipsnio 1 dalies 4 punkte, atsižvelgiant į savivaldybių poreikį atkurti šalinamus želdinius, nustatyta teisė spręsti dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo savo sprendimu saugotinais paskelbtiems želdiniams.
Tokiu būdu Želdynų įstatyme iškeltas tikslas atlyginti savivaldybių patiriamus kaštus pašalintų želdinių atkūrimui, tačiau Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta , kad programos lėšos naudojamos įvairioms aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos priemonėms; atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonėms, atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymo priemonėms; aplinkos monitoringo, prevencinėms, aplinkos atkūrimo priemonėms; visuomenės švietimui ir mokymui aplinkosaugos klausimais ir kitoms priemonėms t.y. želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos lėšos gali būti panaudojamos veikloms, nesusijusioms su želdinių atkūrimu, tvarkymu ir priežiūra;
Želdynų įstatymo nuostatos (dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo vertikaliaisiais ir stogo želdiniais, dėl dokumentų, kuriais remiantis kuriami priklausomieji želdynai), su Lietuvos Respublikos žemės įstatymu nesuderintas valstybinės žemės valdytojo ir naudotojo sąvokų vartojimas.
Tokiu būdu Želdynų įstatyme iškeltas tikslas atlyginti savivaldybių patiriamus kaštus pašalintų želdinių atkūrimui, tačiau Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta , kad programos lėšos naudojamos įvairioms aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos priemonėms; atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonėms, atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymo priemonėms; aplinkos monitoringo, prevencinėms, aplinkos atkūrimo priemonėms; visuomenės švietimui ir mokymui aplinkosaugos klausimais ir kitoms priemonėms t.y. želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos lėšos gali būti panaudojamos veikloms, nesusijusioms su želdinių atkūrimu, tvarkymu ir priežiūra;
Želdynų įstatymo nuostatos (dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo vertikaliaisiais ir stogo želdiniais, dėl dokumentų, kuriais remiantis kuriami priklausomieji želdynai), su Lietuvos Respublikos žemės įstatymu nesuderintas valstybinės žemės valdytojo ir naudotojo sąvokų vartojimas. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo Nr.
X-1241 5, 7, 8, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslas
ekspertų atestavimą, atlikti kitus redakcinius pakeitimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
santykiai Šiuo metu Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytos funkcijos, kurias tiesiogiai turi vykdyti savivaldybių vykdomosios institucijos. Želdynų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priklausomieji želdynai kuriami ir tvarkomi vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.
Želdynų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į esamą ar numatomą žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), žemės sklype esančių ir projektuojamų pastatų paskirtį. Šioje dalyje taip pat nustatyta, kad priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Šioje dalyje nustatyta, kad priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų apželdinimu. Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose. Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai saugotini želdiniai yra pažeisti stiebo ir šaknų puvinio arba vabzdžių kenkėjų ar grybinių ligų. Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatyta, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai saugotini želdiniai auga teritorijoje, kuri naudojama valstybinės reikšmės keliams eksploatuoti, o 12 punkte nustatyta, kad minėta kompensacija neskaičiuojama, kai saugotini želdiniai auga valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio. Želdynų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prašymą dėl leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia valstybinės žemės valdytojas.
Želdynų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį želdynų ir želdinių projektavimo ir (ar) priežiūros ir tvarkymo srityje. Želdynų įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija raštu įspėja nepriklausomą želdynų ir želdinių ekspertą apie galimą nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą, jei nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą nustatant, kad šioje dalyje nustatytas funkcijas, be savivaldybių vykdomųjų institucijų gali vykdyti įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai. Tai padėtų sumažinti darbo krūvį savivaldybių merams, kuriems priskirta daug funkcijų, ir kurių vykdymą sunku užtikrinti vienam asmeniui atsižvelgiant į darbo krūvį, užimtumą, nedarbingumą, atostogas ar kitas su darbo organizavimu susijusias aplinkybes. Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį papildant, kad priklausomieji želdiniai kuriami vadovaujantis ne tik teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, bet ir statinių projektais. Šiuo pakeitimu 7 straipsnio 2 dalies nuostatos suderinamos su Želdynų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
Šis pakeitimas leistų išvengti interpretavimo, kad rengiamuose statinių projektuose priklausomieji želdynai gali būti nenumatomi, jei jie nebuvo suplanuoti teritorijų planavimo dokumentuose. Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį patikslinant, kad priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytą teritorijų funkcinį zonavimą. Pakeitimu 8 straipsnio 3 dalies nuostata būtų suderinta su 6 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad želdynų sistema planuojama savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, detalizuojant, kad priklausomųjų želdynų normos gali būti diferencijuojamos pagal minėtuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas funkcines zonas. Ši dalis, analogiškai kaip ir 7 straipsnio 2 dalis, papildoma nuostata, kad priklausomieji želdiniai kuriami vadovaujantis ne tik teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, bet ir statinių projektais, atliekami redakciniai pakeitimai. Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį nustatant, kad priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama ne tik vertikaliuoju pastatų, bet ir (ar) jų stogų apželdinimu. Šiuo pakeitimu būtų ištaisyta klaida suderinant 8 straipsnio 3 dalies nuostatą su Želdynų įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, kurioje nustatyta, kad žaliąsias jungtis sudaro želdynai, pavieniai želdiniai ir vertikaliųjų ir (ar) stogo želdinių visuma. Įsigaliojus šiam pakeitimui, priklausomųjų želdynų norma galėtų būti kompensuojama įrengiant 2 straipsnio 18 dalyje numatytus stogų želdinius, reikalingus pilnavertiškam miestų žaliosios infrastruktūros sukūrimui (pastatų ir aplinkos oro temperatūros mažinimui, kritulių nuotėkio kontroliavimui, žmonių gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimui).
Dabar galiojanti nuostata dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo tik vertikaliaisiais sienų želdynais nesukuria paskatos didinti želdinių kiekio apželdinant pastatų stogus. Siūloma pripažinti netekusiu galios Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris numato išimtinius atvejus, kada tik energetikos objektų apsaugos zonose augančius saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima be leidimo ar sprendimo. Šios išimties panaikinimas įstatyme užtikrintų, kad tais atvejais, kai nurodytose teritorijose augantys želdiniai savivaldybių sprendimais yra priskiri saugotiniems želdiniams, juos ketinant pašalinti būtų reikalingas savivaldybės leidimas. Tuo pačiu siūloma papildyti Želdynų įstatymo 13 straipsnį 10 dalimi, nustatančia reikalavimą medžius, kurių kamieno skersmuo 1,3 metrų aukštyje 12 ar daugiau centimetrų, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti tik pateikus pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai. Šiais pakeitimais siūloma spręsti šias problemas: 1) vadovaujantis Kriterijais, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Nr.
saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (toliau – Kriterijai), energetikos objektų apsaugos zonose augantys želdiniai yra nesaugotini ir jų šalinimui leidimas nereikalingas, tačiau esama įstatymo nuostata neskatina ieškoti sprendimų išsaugant miestuose savivaldybių sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių, augančių energetikos objektų apsaugos zonose; 2) miestuose dėl didelio užstatymo tankio trūksta želdinių, todėl kiekvieno esamo želdinio šalinimas turi būti tiksliai pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Kriterijais, energetikos objektų apsaugos zonose, ant pastatų dalių ar inžinerinių statinių augantys želdiniai Vyriausybės nepriskiriami saugotinais, praktikoje pasitaiko neteisėto saugotinų želdinių šalinimo atvejų klaidingai taikant šią Kriterijų išimtį. Tokio neteisėto želdinių šalinimo būtų galima išvengti Želdynų įstatyme nustatant reikalavimą apie ketinimą šalinti nustatytų matmenų medžius nustatytose augimo vietose pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai, kuri informuotų pareiškėją, ar ketinami šalinti medžiai yra saugotini. Toks numatomų šalinti medžių statuso patikrinimas apimtų ne tik energetikos objektų apsaugos zonas, bet visų požeminių inžinerinių tinklų, kurių išsidėstymą želdinių šalinimą planuojantiems asmenims nustatyti yra objektyviai sunkiau, apsaugos zonas, taip pat pastatų dalis.
Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punktą nustatant, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai saugotini želdiniai pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose nustatytus želdinių būklės vertinimo kriterijus dėl ligų intensyvumo, kenkėjų gausumo ir kamieno (žievės) mechaninio pažeidimo intensyvumo yra nepatenkinamos arba blogos būklės. Minėti želdinių vertinimo kriterijai detaliai apibūdina želdinių ligų intensyvumo ir kenkėjų gausumo, jų pakenkimo laipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad nedidelio ir vidutinio pakenkimo laipsnio želdiniai, taikant specialias priemones, dar gali būti išsaugoti, jų pašalinimo atveju taip pat turi būti sumokama atkuriamosios vertės kompensacija, diferencijuojama pagal pakenkimo laipsnį. Šis pakeitimas sudarys prielaidas užtikrinti silpnai pažeistų medžių išsaugojimą, nes dabar galiojanti nuostatos formuluotė sudaro paskatą šalinti neatlygintinai visus puvinio, kenkėjų ar grybinių ligų požymių turinčius medžius. Siūloma pripažinti netekusiu galios Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 11 punktą, nes jis prieštarauja 13 straipsnio 3 dalies 12 punktui. Šio straipsnio 3 dalies 12 punktas nustato, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai saugotini želdiniai auga valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio. Ši nuostata suderinama su Želdynų įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalyje nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kompetencija želdynų ir želdinių valdymo srityje.
4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų pripažinimas keliančiais pavojų eismo saugai vykdomas susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 11 punkto nuostata, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai želdiniai auga teritorijoje, kuri naudojama valstybinės reikšmės keliams eksploatuoti, yra netiksli, nes nenurodo Lietuvos Respublikos kelių įstatyme apibrėžtos kelio juostos sąvokos ir nustato galimybę šalinti visus želdinius, nepriklausomai nuo to, ar jie kelia grėsmę. Siūloma papildyti 13 straipsnio 3 dalį 16 punktu, nustatant, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai želdiniai kertami ar kitaip pašalinami tvarkant botanikos sodus. Atsižvelgiant į tai, kad botanikos sodų veiklos specifika reikalauja nuolat tvarkyti ir atnaujinti savo želdinius, šiuo metu galiojanti pareiga mokėti atkuriamąją vertę prieštarauja botanikos sodų veiklos tikslams. Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 13 straipsnio 6 dalį nustatant, kad prašymą dėl leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius savivaldybės vykdomajai institucijai gali teikti valstybinės žemės valdytojas ar naudotojas. Šiuo pakeitimu suderinama Želdynų įstatymo nuostata suderinama su Žemės įstatymo nuostatomis, kurios apibrėžia žemės valdytojo ir žemės naudotojo sąvokas. Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 13 straipsnio 9 dalį papildant nuostata dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos naudojimo.
Projektu siūloma papildyti įstatymą nuostata dėl siauresnio tikslinio želdinių atkuriamosios vertės kompensavimo lėšų naudojimo viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai ir tvarkymui, želdynų ir želdinių būklės stebėsenai, viešųjų želdynų kūrimui ir želdinių veisimui, želdynų ir želdinių inventorizavimui, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimui, šių sklypų kadastro duomenų nustatymui ir jų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizėms atlikti. Toks pakeitimas sudarytų prielaidas atkurti daugiau pašalintų želdinių, didinti viešųjų želdynų plotus. Siūloma papildyti Želdynų įstatymo 22 straipsnio 4 dalį nuostata, įpareigojančia želdynų projektų rengimo vadovų atestatus išduodančią Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją savo interneto svetainėje skelbti duomenis apie želdynų projektų rengimo vadovo atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą. Tokios informacijos pateikimas palengvintų želdynų projektų rengimą inicijuojančioms institucijoms pasitelkti atestuotus projektų rengimo vadovus ar operatyviai sužinoti apie jų atestatų galiojimo sustabdymą. Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą nustatant, kad fizinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį želdynų ir želdinių projektavimo ir (ar) tyrimų srityje, panaikinant dabar galiojantį reikalavimą dėl praktinio darbo patirties želdinių priežiūros ir tvarkymo srityje. Toks pakeitimas pakeltų asmenų, galinčių pretenduoti į nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto atestatą, kvalifikacijos reikalavimo lygį ir sudarytų prielaidas rengti labiau kvalifikuotas želdynų ir želdinių būklės ekspertizes.
Siūloma papildyti Želdynų įstatymo 24 straipsnio 5 dalį nuostata, įpareigojančia nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto atestatus išduodančią Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją savo interneto svetainėje skelbti duomenis apie nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą. Tokios informacijos pateikimas palengvintų želdynų tvarkymą inicijuojančioms institucijoms pasitelkti atestuotus nepriklausomus želdynų ir želdinių ekspertus ar operatyviai sužinoti apie jų atestatų galiojimo sustabdymą. Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 24 straipsnio 7 dalį ją detalizuojant ir nurodant daugiau pagrindų, kuriais remdamasi Aplinkos ministerijos įgaliota institucija raštu įspėja nepriklausomą želdynų ir želdinių ekspertą apie galimą nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą, jei nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus. Šiuo pakeitimu bus sudarytos prielaidos objektyvesniam sprendimo dėl eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo priėmimui, įtraukiant daugiau institucijų, kurių kompetencijai priskiriama želdynų apsauga. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslo sąlygoms ir jo plėtrai priimtas įstatymas neigiamos įtakos neturės, nes skatins plėtoti verslą mažinant neigiamą poveikį aplinkai, išsaugant daugiau želdinių ir pasinaudojant gamtos teikiamomis paslaugomis. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kartu su Projektu teikiamas susijęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti atsakomybę už Projekto 4 straipsnio 7 dalyje siūlomo nustatyti reikalavimo nevykdymą. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl Projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. D1-95 „Dėl Želdynų projektų rengimo vadovo atestato išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. D1-3 „Dėl Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. D1-694 „Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų
(plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui neprireiks valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Aplinkos apsauga“,
„aplinka“, „Želdynų atkūrimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai Nėra.
2023-09-27 Nr. XIVP-3100 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio siūloma išdėstyti taip: „2. Savivaldybių vykdomosios institucijos ar įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai:”. Atkreiptinas dėmesys, kad iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuri savivaldybės institucija turėtų teisę įgalioti savivaldybės administracijos direktorių vykdyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1-14 punktuose nurodytas funkcijas. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, tokią instituciją įvardinant, t. y., svarstytina, ar minėtose projekto nuostatose po žodžio „ar“ nereikėtų įrašyti žodžio „jų“ (jei siekiama, kad savivaldybių administracijų direktorius įgaliotų savivaldybių vykdomosios institucijos). 2. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad p riklausomųjų želdynų įrengimas ar pertvarkymas numatomas statinių ir įrenginių projektuose . Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „statinių projektais“ nereikėtų įrašyti formuluotę „statinių ir (ar) įrenginių projektais“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies paskutiniojo sakinio nuostatoms. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant statinio projektus.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad priklausomasis želdynas
Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų tarpusavio suderinamumo, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu atitinkamai nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatų, kuriose leidimo išdavimas ir galiojimo panaikinimas siejamas tik su valstybinės žemės valdytoju. 6. Projekto 4 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 1 straipsnio 9 dalyje siūloma, be kita ko, nustatyti, kad „ Želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos naudojamos viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai ir tvarkymui, želdynų ir želdinių būklės stebėsenai, viešųjų želdynų kūrimui ir želdinių veisimui, želdynų ir želdinių inventorizavimui, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimui, šių sklypų kadastro duomenų nustatymui ir jų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizėms atlikti.“ Šios projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, abejotina ar minėtos projekto nuostatos yra keičiamo įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio l eidimus ir sprendimus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, reguliavimo dalyku. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, želdinių veisimo, inventorizavimo, apskaitos ir būklės stebėsenos, želdynų ir želdinių būklės ekspertizės finansavimą.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad v iešųjų želdynų kūrimo, viešųjų želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, būklės stebėsenos, viešųjų želdinių veisimo, privalomos viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizės, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimo ir apskaitos darbai finansuojami iš savivaldybės biudžeto lėšų, valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos lėšų, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. Be to, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos vienas iš finansavimo šaltinių yra l ėšos, gautos kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija, o šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad šios specialiosios programos lėšos, be kita ko, yra naudojamos viešųjų želdynų kūrimui, viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai, tvarkymui, būklės stebėsenai, viešųjų želdinių veisimui, privalomai viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizei, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimui ir apskaitai. Taigi, minėtame įstatyme nėra nustatyta, kad ž eldinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos būtų naudojamos vien tik reikmėms, susijusioms su viešaisiais želdynais ir želdiniais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra suderintos nei su keičiamo įstatymo 28 straipsnio, nei su minėtomis Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nuostatomis, todėl minėtos projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. 7.
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje reikėtų nustatyti atskaitos momentą (pvz., nuo prašymo gavimo dienos), nuo kurio būtų skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas. 8. Projekto 4 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo prieš kirsdamas, kitaip pašalindamas iš augimo vietos ar prieš intensyviai genėdamas medžius, kurių kamieno skersmuo 1,3 metrų aukštyje 12 ar daugiau centimetrų, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, apie šiuos savo veiksmus turi pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai. Gavusi pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas patikrina, ar pranešime nurodyti medžiai nėra priskiriami saugotiniems želdiniams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas pranešimas, informuoja pranešimą pateikusį asmenį, ar pranešime nurodytų medžių kirtimui, kitokiam pašalinimui ar intensyviam genėjimui reikia gauti leidimą arba turi būti priimtas sprendimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais. Pirma, iš projektu teikiamos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalies seka, kad pranešimas savivaldybės vykdomajai institucijai apie planuojamus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar numatomus intensyviai genėti nustatytų parametrų medžius būtų teikiamas dėl bet kokių (t. y. tiek saugotinų, atitinkančių Vyriausybės nustatytus kriterijus, tiek ir nesaugotinų) medžių tuo atveju, kai šie medžiai augtų miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančius Vyriausybės patvirtintus kriterijus bet kokių parametrų medžiai ir krūmai, nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie, yra, be kita ko, ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių (išskyrus medžius, esančius kelio juostoje), energetikos objektų apsaugos zonose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį leidimų ir sprendimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti reikia tik saugotiniems želdiniams. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiu tikslu asmuo turėtų informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją apie numatomus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti želdinius, kurie pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus nėra priskiriami saugotiniems. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria papildomos administracinės naštos tiek asmenims, kurie nurodytu atveju turėtų kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją, tiek ir pačiai savivaldybės vykdomajai institucijai, ir, ar tai atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisėkūros proporcingumo principą, reiškiantį, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.
Antra, nėra pakankamai aiškus projekto nuostatose vartojamos sąvokos „požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonos“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta nei keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina arba projekto nuostatose apibrėžti šios sąvokos turinį, arba nurodyti konkrečių inžinerinių tinklų apsaugos zonas (kaip tai nustatyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme). Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad
„miestuose dėl didelio užstatymo tankio trūksta želdinių, todėl kiekvieno esamo
želdinio šalinimas turi būti tiksliai pagrįstas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl pranešimas savivaldybės vykdomajai institucijai apie planuojamus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar numatomus intensyviai genėti medžius būtų teikiamas tik tuo atveju, kai šie medžiai augtų „miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose“. Svarstytina ar laikantis sistemiškumo principo, šis reikalavimas neturėtų būti įtvirtinimas ir tuo atveju, kai tokie medžiai augtų antžeminių inžinerinių tinklų zonoje (pvz., elektros oro linijų ar elektros kabelių oro linijų apsaugos zonose). 9.
straipsnio 4 dalyje ir projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Aplinkos ministerijos įgaliota institucija duomenis apie želdynų projektų rengimo vadovo bei nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą pateiktų savo interneto svetainėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai duomenys apie minėtų atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą bei atestatų galiojimo panaikinimą būtų pateikta Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Manytina, kad tokie duomenys turėtų būti nurodyti įstatyme, todėl minėtos projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. 10. Projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad fi zinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, be kita ko, privalo: turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį želdynų ir želdinių projektavimo ir (ar) tyrimų srityje . Kadangi nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžta sąvoka „želdynų ir želdinių tyrimai“, tai iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia praktinio darbo patirtis būtų suprantama, kaip patirtis želdynų ir želdinių tyrimų srityje. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti šios sąvokos turinį. 11. Projekto 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse reikėtų numatyti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Įstatymo įsigaliojimo data turi būti suderinta su lydinčiajame projekte Nr. XIVP-3101 nustatyta įstatymo įsigaliojimo data.
Be to, jeigu projekto 7 straipsnio 2 dalimi siekiama, kad įstatymo 4 straipsnio 7 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis įsigaliotų kitaip nei visas priimtas įstatymas, tai projekto 7 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti išimtimi ir dėl minėtų įstatymo straipsnių dalių įsigaliojimo. 12. Atsižvelgiant į projektu siūlomą teisinį reguliavimą, svarstytina, ar tinkamam įstatymo įgyvendinimui, neturėtų būti atitinkamai pakeistas ir Vyriausybės nutarimas „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“. Jeigu minėtą nutarimą reikėtų keisti, tai projekto 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių
„Vyriausybės įgaliota institucija“ įrašytini žodžiai „Vyriausybė ir aplinkos
ministras“. 13. Atsižvelgus į tai, kad, vadovaujantis Želdynų įstatymo
1 dalimi, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir atitinkamos ministerijos, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 14. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 14.1. Atsižvelgiant į tai, kad projektu nėra keičiamas Želdynų įstatymo 12 straipsnis, atitinkamai turėtų būti patikslintas įstatymo projekto pavadinimas, išbraukiant jame skaičių „12“. 14.2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas pripažįstamas netekusiu galios, o keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis teturi dvi struktūrines dalis, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalyje nereikėtų išdėstyti naujos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies redakcijos (be šios dalies struktūrinių dalių - punktų). 14.3.
14.3. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnis turi 10 dalių. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnis turėtų būti pildomas ne 10, o 11 dalimi. 14.4. Projekto 4 straipsnio 7 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalies dvi pastraipos turėtų būti sunumeruotos arba dėstomos atskirose keičiamo įstatymo 13 straipsnio struktūrinėse dalyse. 14.5. Projekto 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse po žodžių „įsigaliojimo“ (abejose dalyse vartojamo du kartus) įrašytini žodžiai „dienos“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 2, 5, 7, 8, 12, 13, 14, 15, 16, 22 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2024-06-25 Nr. XIVP-3100(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 5 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 3 dalies, projekto 6 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalies nuostatose nėra aiškus jose vartojamos sąvokos „elektros tinklų proskyna“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta nei keičiamame įstatyme, nei jokiame kitame įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį. 2. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatose reikėtų atsisakyti įvesto trumpinio (toliau - E. pristatymo sistema), nes nei pati trumpinama formuluotė, nei jos trumpinys toliau nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra vartojama. 3. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
dėmesys, kad Pašto įstatyme tokia sąvoka nėra vartojama, todėl ją reikėtų pakeisti šiame įstatyme vartojama sąvoka „registruota pašto siunta“. 4.
įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto antrajame sakinyje po žodžių „ketinimą kirsti“ turėtų būti dedamas kablelis ir įrašytini žodžiai „kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti“, prieš žodį „želdinius“ įrašytinas žodis
„saugotinus“, po žodžių „želdinių vietą“ įrašytini žodžiai „(adresą ir
koordinates)“. Trečiajame sakinyje prieš žodį „genėjimo“ įrašytinas žodis
„intensyvaus“. Penktajame sakinyje po žodžių „numatomas kirsti“ turėtų būti
dedamas kablelis ir įrašytini žodžiai „kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti“. 5. Projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata „Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose“ tikslintina, nes nėra pakankamai aišku, ar turimi omenyje aplinkos ministro tvirtinamai Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, ar savivaldybių atstovaujamųjų institucijų sprendimu nustatyti želdinių atkuriamosios vertės įkainiai. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Želdinių atkuriamosios vertės įkainius tvirtina aplinkos ministras. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jeigu projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punkte turimi omenyje aplinkos ministro tvirtinami Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, tai prieš žodžius „Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose“ įrašytini žodžiai
„aplinkos ministro tvirtinamuose“ arba turėtų būti keičiama keičiamo įstatymo
ministro tvirtinami Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai“ trumpinys „Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai“. 6. Projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 10 punkte po žodžio „kirtimo“ turėtų būti dedamas kablelis, o vietoj nuostatos „(ar šalinimo iš augimo vietos)“ įrašytini žodžiai „ar kitokio pašalinimo iš augimo vietos“ (atsisakant dėstymo skliaustuose). 7.
straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalies pirmajame sakinyje nereikėtų atsisakyti nuostatų, išdėstytų skliaustuose, šias nuostatas perkeliant į projekto 12 straipsnį, kuriame, be kita ko, yra išdėstytos įstatymo taikymo nuostatos. 8. Projekto 6 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalies trečiajame sakinyje po žodžių „kitaip pašalinti“ įrašytini žodžiai „iš augimo vietos“. 9. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 11 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalies paskutiniojo sakinio nereikėtų patikslinti, nes nėra aišku, ar jame turimas omenyje pranešimas apie medžių, kurių kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje yra 12 ar daugiau centimetrų, kirtimą ar pašalinimą iš augimo vietos, ar pranešimas turėtų būti teikiamas apie bet kurį kirstiną arba kitaip pašalintiną iš augimo vietos medį. Be to šiose projekto nuostatose po žodžių „medžio vietą“ įrašytini žodžiai
„(adresą ir koordinates)“. 10. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo
įstatymo 15 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje po žodžio „infrastruktūros“ įrašytinas žodis „informacinėje“. 11. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus nurodytas išimtis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytą įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar iki projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūlomos nustatyti įstatymo įsigaliojimo datos šios procedūros galėtų būti užbaigtos. 12. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ir skaičių „1 straipsnį, 4 straipsnį“ įrašytini skaičiai ir žodis „1, 4 straipsnius“. 13. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisės technikos reikalavimus, įstatymo straipsnio struktūrinėje dalyje negali būti nuostatų, dėstomų atskirose nesunumeruotose šios dalies pastraipose. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis.
14Atkreiptinas dėmesys, kad projekte ir jo lyginamajame variante siūlomi pakeitimai (pavyzdžiui, projekto 10 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis ir pan.) išdėstyti skirtingai. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. ( 8 5) 209 6546, el. p.
[email protected] S. Švedas, tel. ( 8 5) 209 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS KOMITETAS PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 IR 24
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius , Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas . Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai : Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Simonas Gentvilas, Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Mindaugas Žolynas, AB „Via Lietuva“ Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas, AB „Via Lietuva“ atstovė Jolanta Nemaniūtė-Gužienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-271 (5) (2) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio siūloma išdėstyti taip: „2. Savivaldybių vykdomosios institucijos ar įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai:”.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuri savivaldybės institucija turėtų teisę įgalioti savivaldybės administracijos direktorių vykdyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1-14 punktuose nurodytas funkcijas. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, tokią instituciją įvardinant, t. y., svarstytina, ar minėtose projekto nuostatose po žodžio „ar“ nereikėtų įrašyti žodžio „jų“ (jei siekiama, kad savivaldybių administracijų direktorius įgaliotų savivaldybių vykdomosios institucijos). Pritarti Susiję su LR Vyriausybės pastaba Nr. 1. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-272
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad priklausomųjų želdynų įrengimas ar pertvarkymas numatomas statinių ir įrenginių projektuose . Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „statinių projektais“ nereikėtų įrašyti formuluotę „statinių ir (ar) įrenginių projektais“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies paskutiniojo sakinio nuostatoms. Pritarti Susiję su LR Vyriausybės pastaba Nr. 2. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-273
įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant statinio projektus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad priklausomasis želdynas – želdynas, esantis statiniams ir įrenginiams skirtame žemės sklype. Taigi, pagal keičiamame įstatyme nustatytą sąvokos „priklausomasis želdynas“ apibrėžtį priklausomasis želdynas yra įrengiamas statiniui skirtame žemės sklype.
Be to, Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje nustatyta, kad statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma. Taigi, pagal sąvokos „statinio projektas“ apibrėžimą statinio projektą sudarančiuose dokumentuose yra nurodomi statytojo sumanyto statinio sprendiniai, bet ne statinio žemės sklype esančių želdinių sprendiniai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, neturėtų būti kartu keičiamas ir
projektas“ apibrėžimas. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-09-274
Želdynų įstatymo 2 straipsnio 28 dalį želdynų atnaujinimas yra vienas iš želdynų tvarkymo darbų, bei siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 4 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 16 punktą siūlytina išdėstyti taip: „kertami ar kitaip pašalinami iš augimo vietos tvarkant botanikos sodus“. Pritarti Susiję su LR Vyriausybės pastaba Nr. 4. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-274
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymus dėl leidimo išdavimo gali pateikti ne tik valstybinės žemės valdytojas, bet ir tokios žemės naudotojas.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų tarpusavio suderinamumo, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu atitinkamai nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatų, kuriose leidimo išdavimas ir galiojimo panaikinimas siejamas tik su valstybinės žemės valdytoju. Pritarti Susiję su LR Vyriausybės pastaba Nr. 5. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-274
kita ko, nustatyti, kad „Želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos naudojamos viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai ir tvarkymui, želdynų ir želdinių būklės stebėsenai, viešųjų želdynų kūrimui ir želdinių veisimui, želdynų ir želdinių inventorizavimui, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimui, šių sklypų kadastro duomenų nustatymui ir jų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizėms atlikti.“ Šios projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, abejotina ar minėtos projekto nuostatos yra keičiamo įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio leidimus ir sprendimus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, reguliavimo dalyku. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, želdinių veisimo, inventorizavimo, apskaitos ir būklės stebėsenos, želdynų ir želdinių būklės ekspertizės finansavimą.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų želdynų kūrimo, viešųjų želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, būklės stebėsenos, viešųjų želdinių veisimo, privalomos viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizės, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimo ir apskaitos darbai finansuojami iš savivaldybės biudžeto lėšų, valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos lėšų, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. Be to, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos vienas iš finansavimo šaltinių yra lėšos, gautos kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija, o šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad šios specialiosios programos lėšos, be kita ko, yra naudojamos viešųjų želdynų kūrimui, viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai, tvarkymui, būklės stebėsenai, viešųjų želdinių veisimui, privalomai viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizei, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimui ir apskaitai. Taigi, minėtame įstatyme nėra nustatyta, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos būtų naudojamos vien tik reikmėms, susijusioms su viešaisiais želdynais ir želdiniais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra suderintos nei su keičiamo įstatymo 28 straipsnio, nei su minėtomis Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nuostatomis, todėl minėtos projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-09-274
Projekto 4 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje reikėtų nustatyti atskaitos momentą
terminas. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-09-274
siūloma nustatyti, kad asmuo prieš kirsdamas, kitaip pašalindamas iš augimo vietos ar prieš intensyviai genėdamas medžius, kurių kamieno skersmuo 1,3 metrų aukštyje 12 ar daugiau centimetrų, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, apie šiuos savo veiksmus turi pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai. Gavusi pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas patikrina, ar pranešime nurodyti medžiai nėra priskiriami saugotiniems želdiniams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas pranešimas, informuoja pranešimą pateikusį asmenį, ar pranešime nurodytų medžių kirtimui, kitokiam pašalinimui ar intensyviam genėjimui reikia gauti leidimą arba turi būti priimtas sprendimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais. Pirma, iš projektu teikiamos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalies seka, kad pranešimas savivaldybės vykdomajai institucijai apie planuojamus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar numatomus intensyviai genėti nustatytų parametrų medžius būtų teikiamas dėl bet kokių (t. y. tiek saugotinų, atitinkančių Vyriausybės nustatytus kriterijus, tiek ir nesaugotinų) medžių tuo atveju, kai šie medžiai augtų miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančius Vyriausybės patvirtintus kriterijus bet kokių parametrų medžiai ir krūmai, nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie, yra, be kita ko, ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių (išskyrus medžius, esančius kelio juostoje), energetikos objektų apsaugos zonose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį leidimų ir sprendimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti reikia tik saugotiniems želdiniams. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiu tikslu asmuo turėtų informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją apie numatomus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti želdinius, kurie pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus nėra priskiriami saugotiniems. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria papildomos administracinės naštos tiek asmenims, kurie nurodytu atveju turėtų kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją, tiek ir pačiai savivaldybės vykdomajai institucijai, ir, ar tai atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisėkūros proporcingumo principą, reiškiantį, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.
Antra, nėra pakankamai aiškus projekto nuostatose vartojamos sąvokos „požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonos“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta nei keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina arba projekto nuostatose apibrėžti šios sąvokos turinį, arba nurodyti konkrečių inžinerinių tinklų apsaugos zonas (kaip tai nustatyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme). Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „miestuose dėl didelio užstatymo tankio trūksta želdinių, todėl kiekvieno esamo želdinio šalinimas turi būti tiksliai pagrįstas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl pranešimas savivaldybės vykdomajai institucijai apie planuojamus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar numatomus intensyviai genėti medžius būtų teikiamas tik tuo atveju, kai šie medžiai augtų „miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose“. Svarstytina ar laikantis sistemiškumo principo, šis reikalavimas neturėtų būti įtvirtinimas ir tuo atveju, kai tokie medžiai augtų antžeminių inžinerinių tinklų zonoje (pvz., elektros oro linijų ar elektros kabelių oro linijų apsaugos zonose). Pritarti Susiję su LR Vyriausybės pastaba Nr. 6. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-275
9.
Pagal projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje ir projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Aplinkos ministerijos įgaliota institucija duomenis apie želdynų projektų rengimo vadovo bei nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą pateiktų savo interneto svetainėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai duomenys apie minėtų atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą bei atestatų galiojimo panaikinimą būtų pateikta Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Manytina, kad tokie duomenys turėtų būti nurodyti įstatyme, todėl minėtos projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti Susiję su LR Vyriausybės pastaba Nr. 8. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-276
dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad fizinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, be kita ko, privalo: turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį želdynų ir želdinių projektavimo ir
. Kadangi nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžta sąvoka „želdynų ir želdinių tyrimai“, tai iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia praktinio darbo patirtis būtų suprantama, kaip patirtis želdynų ir želdinių tyrimų srityje. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti šios sąvokos turinį. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
123
įgyvendinimo datas. Įstatymo įsigaliojimo data turi būti suderinta su lydinčiajame projekte Nr. XIVP-3101 nustatyta įstatymo įsigaliojimo data.
Be to, jeigu projekto 7 straipsnio 2 dalimi siekiama, kad įstatymo 4 straipsnio 7 dalis ir
projekto 7 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti išimtimi ir dėl minėtų įstatymo straipsnių dalių įsigaliojimo. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į projektu siūlomą teisinį reguliavimą, svarstytina, ar tinkamam įstatymo įgyvendinimui, neturėtų būti atitinkamai pakeistas ir Vyriausybės nutarimas
„Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami
saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“. Jeigu minėtą nutarimą reikėtų keisti, tai projekto 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija“ įrašytini žodžiai „Vyriausybė ir aplinkos ministras“. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13Atsižvelgus į tai, kad,
vadovaujantis Želdynų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir atitinkamos ministerijos, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti LR Vyriausybės išvada pateikta 2023 m. gruodžio 20 d. Nutarimu Nr. 989. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 14.1. Atsižvelgiant į tai, kad projektu nėra keičiamas Želdynų įstatymo 12 straipsnis, atitinkamai turėtų būti patikslintas įstatymo projekto pavadinimas, išbraukiant jame skaičių „12“. 14.2.
į tai, kad projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas pripažįstamas netekusiu galios, o keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis teturi dvi struktūrines dalis, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalyje nereikėtų išdėstyti naujos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies redakcijos (be šios dalies struktūrinių dalių - punktų). 14.3. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnis turi 10 dalių. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnis turėtų būti pildomas ne 10, o 11 dalimi. 14.4. Projekto
pastraipos turėtų būti sunumeruotos arba dėstomos atskirose keičiamo įstatymo
du kartus) įrašytini žodžiai „dienos“. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-10-10 Įvertinę Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3100 atitiktį Europos
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Radviliškio rajono savivaldybės administracija, 2023-11-16
<...>
Manome, kad Želdynų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje, leidimo galiojimą neterminuotai reikėtų pakeisti į terminuotą 1-3 metams su galimybę pratęsti 1 metus . Gyventojai išsiėmę leidimą jaunam sveikam medžiui (20-30 cm skersmens ir daugiau) ir susimokėję atkuriamąją vertę, jį gali kirsti ir po 10 ar daugiau metų, nors medžio vertė jau būtų kita.
pateiktiems pakeitimams – pritariame. Pritarti
2AB „Via Lietuva“,
2024-03-124
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ (buvęs pavadinimas – akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija ) nepritaria Želdynų įstatymo 13 str. 3 dalies 11 punkto pripažinimui netekusiu galios ir siūlo, paliekant
. Tuomet visi valstybinės reikšmės kelių atvejai bus sprendžiami, taikant 11 punktą:
11) auga teritorijoje, kuri naudojama valstybinės reikšmės keliams eksploatuoti;
12) auga valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio; Pagrindimas Valstybinės reikšmės keliai (toliau – keliai) – nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo1 objektas, t.y. strateginė, kritinė infrastruktūra. Dalis kelių užtikrina dvejopą (civilinį ir karinį) mobilumą, jiems, jų pritaikymui dvejopam mobilumui taikomi specialieji reikalavimai ( Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1328 (2021 rugpjūčio 10 d.)) , įskaitant želdinimą. Valstybinės reikšmės kelių sklypų žemės sklypo naudojimo būdas /paskirtis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos2
, inžineriniams tinklams, vandenvietėms, taip pat saulės šviesos energijos elektrinėms esamose vandenvietėse, esamų nuotekų valyklų statiniams. Visą kelio žemės sklypą užima kelio juosta. Visą žemės sklypo plotą užima kelias – inžinerinis statinys (žr. regia.lt). Laisvos žemės nėra. Teritorija skirta ir naudojama būtinajai kelio plėtrai. Kelias
Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje , kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (2 str. 5 p. I-891 Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (lrs.lt) ). Visiems kelio elementams taikomi reikalavimai, susiję su eismo sauga. Kelių sklypuose želdiniai šalinami tik dviem atvejais:
eismo saugos reikalavimų ir
nepašalinus želdinių neįmanoma įgyvendinti sprendinių. Krašto ir rajoninės reikšmės kelių sklypuose išskiriami saugotini želdiniai (medžiai). Jų genėjimas ir neišvengiamas šalinimas vykdomas tik gavus leidimą , išskyrus ekstremalius, neatidėliotinus atvejus numatytus Įstatyme. Įstatyme numatytais atvejais atliekama ir ekspertizė. Leidimas išduodamas tik pagrindus genėjimo, šalinimo neišvengiamumą, todėl kiekvieno želdinio (medžio) šalinimas yra pagrįstas. Galimybės šalinti visus želdinius be tikslaus pagrindimo nėra . Želdiniai ir kelių priežiūra bei plėtra Saugotinų želdinių šalinimas vykdomas tik neišvengiamais atvejais ir su leidimu . Kelių plėtros atvejais ne tik šalinami, bet ir įveisiami teisiškai privalomi želdiniai pagal gamtinio karkaso nuostatus3 :
9Europinės, nacionalinės,
regioninės reikšmės gamtinio karkaso teritorijose esančių valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tiesimo ir rekonstravimo projektuose turi būti numatytas ne miško žemėje esančių kelių ruožų apželdinimas medžių ir/ar krūmų juostomis.
Rekonstruojant gamtinio karkaso teritorijose esančius ar jį kertančius kelius, eismo saugumui užtikrinti galima šalinti medžius tik tuo atveju, jei numatomas naujų želdinių įveisimas, derinant ekologinius ir eismo saugumo reikalavimus. Taikoma geroji praktika Būtinoji kelių plėtra įgyvendinama taikant Aplinkos ministerijos gaires 4 kraštovaizdžio formavimui. Ekonominiai aspektai Atkuriamoji vertė neišvengiamo medžių šalinimo atvejais padidintų kelių naudojimo ir priežiūros bei būtinosios plėtros įgyvendinimo sąnaudas. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-12-20, Nutarimas Nr. 9891 (5) (2) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-1131 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. SV-S- 1141 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
1Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3100 (toliau – projektas Nr. XIVP- 3100), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto Nr.
XIVP-3100 1 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nustatant įgaliojimus savivaldybių administracijų direktoriams suteiksiančius subjektus, ir po žodžio
„institucijos“ įrašyti žodžius „ar jų įgalioti“. Pritarti
Pasiūlymas susijęs su Teisės departamento pastaba Nr. 1. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-12-20, Nutarimas Nr. 9892
1.2. Želdynų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priklausomųjų želdynų įrengimas ar pertvarkymas numatomas statinių ir įrenginių projektuose, todėl, siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, siūlytina projekto Nr. XIVP-3100 2 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „statinių projektais“ įrašyti formuluotę „statinių ir (ar) įrenginių projektais “, 3 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „statinių projektus“ įrašyti formuluotę „statinių ir (ar) įrenginių projektus “. Pritarti Pasiūlymas susijęs su Teisės departamento pastaba Nr. 2. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-12-20, Nutarimas Nr. 989 N
redakcijos Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą ir projekto Nr. XIVP-3100 4 straipsnio 7 dalimi siūlomą nustatyti išimtį dėl leidimo ar sprendimo elektros tinklų apsaugos zonose augantiems želdiniams su Želdynų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise savivaldybių atstovaujamajai institucijai paskelbti želdinius saugotinais, taip pat atsižvelgiant į potencialų elektros tinklų apsaugos zonose augančių medžių pavojų elektros tinklams, siūlytina nustatyti išimtį, kurioje elektros tinklų apsaugos zonos dalyje želdiniai nebūtų skelbiami saugotinais . Šiuo tikslu siūlytina projektą Nr. XIVP-3100 papildyti nauju straipsniu, kuriuo būtų keičiama Želdynų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, ją išdėstant taip: „3.
Dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus , išskyrus augančius elektros tinklų proskynose, ir medžius ir (ar) krūmus, augančius elektros tinklų apsaugos zonoje už elektros tinklų proskynos ribų ir kurie kelia pavojų elektros tinklams, savivaldybių atstovaujamosios institucijos skelbia saugotinais želdiniais. Kai elektros tinklus eksploatuojantis asmuo nustato, kad medžiai ir (ar) krūmai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos jau buvo pripažinti saugotinais, augantys elektros tinklų apsaugos zonoje už elektros tinklų proskynos ribų kelia pavojų elektros tinklams, o savivaldybės vykdomoji institucija atsisako išduoti sutikimą šiuos saugotinus medžius ir (ar) krūmus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti, savivaldybės vykdomoji institucija atsako už reikalingų veiksmų ir priemonių esamam pavojui pašalinti vykdymą ir atlygina su tuo susijusius nuostolius. Kriterijus, pagal kuriuos savivaldybių atstovaujamosios institucijos priima sprendimus dėl konkrečių želdinių paskelbimo saugotinais, nustato aplinkos ministras. Savivaldybės vykdomoji institucija per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo raštu informuoja saugotinais paskelbtų želdinių savininkus ir valdytojus , elektros tinklus, šilumos perdavimo tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojančius asmenis, kai želdiniai patenka į šių inžinerinių tinklų apsaugos zoną .
Informacija apie savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimą dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2023-12-20, Nutarimas Nr. 9894
projekto Nr. XIVP-3100 4 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 3 dalies 16 punkte po žodžio „pašalinami“ įrašyti žodžius „iš augimo vietos“. Pritarti Pasiūlymas susijęs su Teisės departamento pastaba Nr. 4. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-12-20, Nutarimas Nr. 989
projektą Nr. XIVP-3100 papildyti, numatant Želdynų įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 3 punkte, kaip yra keičiamoje 6 dalyje, po žodžio „valdytojo“ įrašyti žodžius „ar naudotojo“. Pritarti Pasiūlymas susijęs su Teisės departamento pastaba Nr. 5. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-12-20, Nutarimas Nr. 9894
N
kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.
saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (toliau – Kriterijai), 2.3.3 papunkčio nuostatas, energetikos objektų apsaugos zonose medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, atitinkamai leidimas juos šalinti nereikalingas. Tačiau Želdynų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė savivaldybių atstovaujamajai institucijai paskelbti želdinius saugotinais vadovaujantis kriterijais, tvirtinamais aplinkos ministro įsakymu, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai ir krūmai skelbiami saugotinais želdiniais. Projekto Nr. XIVP-3100 4 straipsnio 7 dalimi siūloma papildyti Želdynų įstatymo 13 straipsnį nauja 10 dalimi, nustatančia pareigą teikti pranešimą savivaldybei dėl šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių želdinių šalinimo ir savivaldybės pareigą informuoti pranešimą pateikusius asmenis, kai želdiniams šalinti reikalingas leidimas. Atsižvelgiant į tai, kad projekto Nr. XIVP-3100 4 straipsnio 1 dalyje siūloma pripažinti netekusiu galios Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto Nr. XIVP-3100 4 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 10 dalyje nustatyti pareigą raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją (taip pat želdinių savininką ar valdytoją, kaip nustatyta galiojančios Želdynų įstatymo redakcijos 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte), nurodant medžio vietą (adresą ar koordinates), tačiau netaikyti žemės sklypo savininkams, valdytojams ar naudotojams taikomos pranešimų savivaldybės vykdomajai institucijai teikimo ir nagrinėjimo tvarkos nuostatų. Tuo tikslu siūlytina projekto Nr.
XIVP- 3100 4 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 13 straipsnio
vietoj žodžio „asmuo“ įrašyti žodžius
„žemės sklypo savininkas, valdytojas, naudotojas“
ir papildyti šią dalį nuostata dėl pareigos elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantiems asmenims ar jų įgaliotiems tretiesiems asmenims informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, 13 straipsnio 11 dalį (pažymėtina, kad galiojančios redakcijos Želdynų įstatymo 13 straipsnis turi 10 dalių) išdėstant taip: „11. Medžius, kurių kamieno skersmuo 1,3 metrų aukštyje 12 ar daugiau centimetrų, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas (išskyrus atvejus, kai jau gautas leidimas kirsti, kitaip pašalinti ar intensyviai genėti medžius) gali tik pateikęs pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius savivaldybės vykdomajai institucijai likus iki darbų pradžios ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Reikalavimai pranešimui ir pranešimo nagrinėjimo tvarka nustatoma savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse. Gavusi pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas patikrina, ar pranešime nurodyti medžiai nėra priskiriami saugotiniems želdiniams, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas pranešimas, informuoja pranešimą pateikusį asmenį, ar pranešime nurodytiems medžiams kirsti, kitaip pašalinti ar intensyviai genėti reikia gauti leidimą arba turi būti priimtas sprendimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Elektros tinklus, šilumos perdavimo tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys, ketinantys kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius šių objektų apsaugos zonose, privalo likus iki darbų pradžios ne mažiau kaip 5 darbo dienoms raštu informuoti apie tai žemės, kurioje auga želdiniai, savininką, valdytoją ar naudotoją, taip pat savivaldybės vykdomąją instituciją (išskyrus dėl medžių ir (ar) krūmų, augančių elektros tinklų proskynose) ir nurodyti medžio vietą.“
7Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2023-12-20, Nutarimas Nr. 9895
2
asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus ir 6 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, siūlytina: 1.7.1. projekto Nr.
XIVP-3100 5 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Želdynų projektų rengimo vadovų atestatus išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija savo interneto svetainėje pateikia šiuos duomenis: želdynų projektų rengimo vadovo vardą, pavardę, atestato numerį ir jo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar galiojimo panaikinimo datą.“;
straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 24 straipsnio 5 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatus išduoti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija savo interneto svetainėje pateikia šiuos duomenis: nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto vardą, pavardę, atestato numerį ir jo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo datą.“
8Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2023-12-20, Nutarimas Nr. 989
Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas, 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas, 2005 m. liepos 8 d. nutarimas, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas,
dalių reikalavimais, įstatyme, kuriame nustatoma prievolė viešai skelbti asmens duomenis, turėtų būti nustatyti bent asmens duomenų viešo skelbimo tikslai, baigtiniu sąrašu nurodyti skelbtini asmens duomenys (ar jų rūšys) ir skelbimo terminas, kuris gali būti siejamas ir su tam tikromis aplinkybėmis.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti projekto Nr. XIVP-3100 5 straipsniu keičiamą Želdynų įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ir projekto Nr. XIVP-3100 6 straipsniu keičiamą Želdynų įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, nurodant želdynų projektų rengimo vadovo ir nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto asmens duomenų viešo skelbimo tikslą (visuomenės informavimą apie atestuotus asmenis) ir skelbimo laikotarpį (atestato galiojimo laikotarpį). Pritarti
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2023-12-20, Nutarimas Nr. 9896
informacija apie nepriklausomų želdynų ir želdinių ekspertų kvalifikacijos tobulinimą pagal Želdynų įstatymo 24 straipsnio 6 dalį disponuoja Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, siūlytina projekto Nr. XIVP-3100 6 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje žodžius „ir (ar)“ pakeisti žodžiais „arba nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė“. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė . 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Gintautas Paluckas.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė
aplinkos apsaugos
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2024-03-20
dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Evelina Bulotaitė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministras Kęstutis Šetkus, viceministrė Daiva Matusevičė, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Mindaugas Žolynas, Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta Rokickienė, AB „Via Lietuva“ atstovė Jolanta Nemaniūtė-Gužienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-271
Projekto 1 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio siūloma išdėstyti taip: „2. Savivaldybių vykdomosios institucijos ar įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai:”. Atkreiptinas dėmesys, kad iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuri savivaldybės institucija turėtų teisę įgalioti savivaldybės administracijos direktorių vykdyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1-14 punktuose nurodytas funkcijas.
Projekto nuostatas reikėtų papildyti, tokią instituciją įvardinant, t. y., svarstytina, ar minėtose projekto nuostatose po žodžio
„ar“ nereikėtų įrašyti žodžio „jų“ (jei siekiama, kad savivaldybių
administracijų direktorius įgaliotų savivaldybių vykdomosios institucijos). Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-09-272
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad priklausomųjų želdynų įrengimas ar pertvarkymas numatomas statinių ir įrenginių projektuose . Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „statinių projektais“ nereikėtų įrašyti formuluotę „statinių ir (ar) įrenginių projektais“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies paskutiniojo sakinio nuostatoms. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-09-273
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant statinio projektus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad priklausomasis želdynas – želdynas, esantis statiniams ir įrenginiams skirtame žemės sklype. Taigi, pagal keičiamame įstatyme nustatytą sąvokos „priklausomasis želdynas“ apibrėžtį priklausomasis želdynas yra įrengiamas statiniui skirtame žemės sklype.
Be to, Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje nustatyta, kad statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma. Taigi, pagal sąvokos „statinio projektas“ apibrėžimą statinio projektą sudarančiuose dokumentuose yra nurodomi statytojo sumanyto statinio sprendiniai, bet ne statinio žemės sklype esančių želdinių sprendiniai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, neturėtų būti kartu keičiamas ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje pateiktas sąvokos „statinio projektas“ apibrėžimas. Pritarti iš dalies Kadangi reikalavimas nustatyti priklausomųjų želdynų normą aktualus tik kai kurioms statinio projekto rūšims, siūloma tikslinti formuluotę. Taip pat siūlomi redakciniai pakeitimai įvardijant teritorijų planavimo dokumentus. Siūloma 3 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 3 dalį suformuluoti taip: „
želdynų minimalų privalomą santykinį plotą žemės sklype, skirtą išimtinai tik želdiniams augti (toliau – priklausomųjų želdynų norma), jo apskaičiavimo tvarką ir teritorijas, kurioms priklausomųjų želdynų norma nenustatoma, tvirtina aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į teritoriją, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas , esamą ar numatomą žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), žemės sklype esančių ir projektuojamų pastatų paskirtį, teritorijų planavimo dokumentus .
Priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų ir
(ar) jų stogų apželdinimu, su žemės sklypu besiribojančių ar ne didesniu kaip 200 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos esančių ar numatytų planuojamų įveisti atskirųjų želdynų arba rekreacijai pritaikytų miškų plotais – didžiausius leidžiamus kompensuoti priklausomųjų želdynų normų dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statinių ir (ar) įrenginių projektus – kai tai numato aplinkos ministro patvirtintos priklausomųjų želdynų normos .“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-09-274
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 28 dalį želdynų atnaujinimas yra vienas iš želdynų tvarkymo darbų, bei siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 4 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 16 punktą siūlytina išdėstyti taip: „kertami ar kitaip pašalinami iš augimo vietos tvarkant botanikos sodus“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-09-274
Projekto 4 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymus dėl leidimo išdavimo gali pateikti ne tik valstybinės žemės valdytojas, bet ir tokios žemės naudotojas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų tarpusavio suderinamumo, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu atitinkamai nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio
galiojimo panaikinimas siejamas tik su valstybinės žemės valdytoju. Pritarti 6.
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-09-274
įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje siūloma, be kita ko, nustatyti, kad „Želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos naudojamos viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai ir tvarkymui, želdynų ir želdinių būklės stebėsenai, viešųjų želdynų kūrimui ir želdinių veisimui, želdynų ir želdinių inventorizavimui, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimui, šių sklypų kadastro duomenų nustatymui ir jų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizėms atlikti.“ Šios projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, abejotina ar minėtos projekto nuostatos yra keičiamo įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio leidimus ir sprendimus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, reguliavimo dalyku. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, želdinių veisimo, inventorizavimo, apskaitos ir būklės stebėsenos, želdynų ir želdinių būklės ekspertizės finansavimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų želdynų kūrimo, viešųjų želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, būklės stebėsenos, viešųjų želdinių veisimo, privalomos viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizės, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimo ir apskaitos darbai finansuojami iš savivaldybės biudžeto lėšų, valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos lėšų, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Be to, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos vienas iš finansavimo šaltinių yra lėšos, gautos kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija, o šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad šios specialiosios programos lėšos, be kita ko, yra naudojamos viešųjų želdynų kūrimui, viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai, tvarkymui, būklės stebėsenai, viešųjų želdinių veisimui, privalomai viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizei, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimui ir apskaitai. Taigi, minėtame įstatyme nėra nustatyta, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos būtų naudojamos vien tik reikmėms, susijusioms su viešaisiais želdynais ir želdiniais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra suderintos nei su keičiamo įstatymo 28 straipsnio, nei su minėtomis Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nuostatomis, todėl minėtos projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Nepritarti Dėl įstatymo reguliavimo dalyko. Atsižvelgiant į savivaldybių poreikį atkurti šalinamus želdinius, Želdynų įstatyme nustatyta teisė spręsti dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo savo sprendimu saugotinais paskelbtiems želdiniams.
Tokiu būdu Želdynų įstatyme iškeltas tikslas atlyginti savivaldybių patiriamus kaštus pašalintų želdinių atkūrimui, tačiau Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta , kad programos lėšos naudojamos įvairioms aplinkos kokybės gerinimo priemonėms; atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonėms, visuomenės švietimui ir mokymui aplinkosaugos klausimais ir kitoms priemonėms t. y. želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos lėšos gali būti panaudojamos veikloms, nesusijusioms su želdinių atkūrimu, tvarkymu ir priežiūra;
Dėl siūlomo panaudojimo Pastaboje daroma klaidinga prielaida, kad, pagal projekto nuostatas, želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos būtų naudojamos vien tik reikmėms, susijusioms su viešaisiais želdynais ir želdiniais. Nuostatos formuluotė numato galimybę lėšas naudoti visų, ne tik viešųjų, želdynų ir želdinių inventorizavimui. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-274
dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje reikėtų nustatyti atskaitos momentą (pvz., nuo prašymo gavimo dienos), nuo kurio būtų skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas.
Pritarti Siūloma projekto 4 straipsnio 7 dalimi teikiamo įstatymo 13 straipsnio papildytoje naujoje dalyje jos antrą pastraipą suformuluoti taip: < Gavusi pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius, savivaldybės vykdomoji institucija per
medžiai nėra priskiriami saugotiniems želdiniams ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas pranešimas, informuoja pranešimą pateikusį asmenį, ar pranešime nurodytiems medžiams kirsti, kitaip pašalinti ar intensyviai genėti reikia gauti leidimą arba turi būti priimtas sprendimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. “
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-09-274
įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo prieš kirsdamas, kitaip pašalindamas iš augimo vietos ar prieš intensyviai genėdamas medžius, kurių kamieno skersmuo 1,3 metrų aukštyje 12 ar daugiau centimetrų, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, apie šiuos savo veiksmus turi pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai.
Gavusi pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas patikrina, ar pranešime nurodyti medžiai nėra priskiriami saugotiniems želdiniams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas pranešimas, informuoja pranešimą pateikusį asmenį, ar pranešime nurodytų medžių kirtimui, kitokiam pašalinimui ar intensyviam genėjimui reikia gauti leidimą arba turi būti priimtas sprendimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais. Pirma, iš projektu teikiamos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalies seka, kad pranešimas savivaldybės vykdomajai institucijai apie planuojamus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar numatomus intensyviai genėti nustatytų parametrų medžius būtų teikiamas dėl bet kokių (t. y. tiek saugotinų, atitinkančių Vyriausybės nustatytus kriterijus, tiek ir nesaugotinų) medžių tuo atveju, kai šie medžiai augtų miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančius Vyriausybės patvirtintus kriterijus bet kokių parametrų medžiai ir krūmai, nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie, yra, be kita ko, ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių (išskyrus medžius, esančius kelio juostoje), energetikos objektų apsaugos zonose.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį leidimų ir sprendimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti reikia tik saugotiniems želdiniams. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiu tikslu asmuo turėtų informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją apie numatomus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti želdinius, kurie pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus nėra priskiriami saugotiniems. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria papildomos administracinės naštos tiek asmenims, kurie nurodytu atveju turėtų kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją, tiek ir pačiai savivaldybės vykdomajai institucijai, ir, ar tai atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisėkūros proporcingumo principą, reiškiantį, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Antra, nėra pakankamai aiškus projekto nuostatose vartojamos sąvokos „požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonos“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta nei keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina arba projekto nuostatose apibrėžti šios sąvokos turinį, arba nurodyti konkrečių inžinerinių tinklų apsaugos zonas (kaip tai nustatyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme). Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „miestuose dėl didelio užstatymo tankio trūksta želdinių, todėl kiekvieno esamo želdinio šalinimas turi būti tiksliai pagrįstas“.
Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl pranešimas savivaldybės vykdomajai institucijai apie planuojamus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar numatomus intensyviai genėti medžius būtų teikiamas tik tuo atveju, kai šie medžiai augtų „miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose“. Svarstytina ar laikantis sistemiškumo principo, šis reikalavimas neturėtų būti įtvirtinimas ir tuo atveju, kai tokie medžiai augtų antžeminių inžinerinių tinklų zonoje (pvz., elektros oro linijų ar elektros kabelių oro linijų apsaugos zonose). Nepritarti Dėl tikslo. Seimo TD komentaras apžvelgia esamą reglamentavimą, kai kreiptis leidimo reikia tik dėl saugotinų želdinių šalinimo. Tačiau pagrindinė projektą paskatinusi priežastis
Dėl sąvokos. Statybos įstatyme apibrėžta sąvoka
Kita Statybos įstatyme vartojama sąvoka „ požeminiai statiniai“ suprantama tiesiogiai ir atskirai neapibrėžiama. Pažymėtina, kad sąvoka „požeminiai inžineriniai tinklai“ jau vartojama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Dėl antžeminių tinklų. Kaip minėta aptariant pagrindinę projektą paskatinusią priežastį, siūloma įstatymu įvesti ribotą reikalavimą informuoti apie medžių šalinimą tais atvejais, kai inžineriniai tinklai yra po žeme ir kyla rizika, kad asmenys gali neturėti informacijos apie tikslias apsaugos zonos ribas. Antžeminių tinklų atveju asmenims lengviau nustatyti apsaugos zonos ribas. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-275
Pagal projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje ir projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Aplinkos ministerijos įgaliota institucija duomenis apie želdynų projektų rengimo vadovo bei nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą pateiktų savo interneto svetainėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai duomenys apie minėtų atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą bei atestatų galiojimo panaikinimą būtų pateikta Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Manytina, kad tokie duomenys turėtų būti nurodyti įstatyme, todėl minėtos projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos.
Pritarti Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį suformuluoti taip: „„<...> Želdynų projektų rengimo vadovų atestatus išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija visuomenės informavimo apie atestuotus asmenis tikslu atestato galiojimo laikotarpiu savo interneto svetainėje pateikia šiuos duomenis: želdynų projektų rengimo vadovo vardą, pavardę, atestato numerį ir jo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar galiojimo panaikinimo datą. “ Projekto
sakinį išdėstyti taip: „<...>Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatus išduoti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija visuomenės informavimo apie atestuotus asmenis tikslu atestato galiojimo laikotarpiu savo interneto svetainėje pateikia šiuos duomenis: nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto vardą, pavardę, atestato numerį ir jo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo datą. “
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-09-276
Projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad fizinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, be kita ko, privalo: turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį želdynų ir želdinių projektavimo ir (ar) tyrimų srityje . Kadangi nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžta sąvoka „želdynų ir želdinių tyrimai“, tai iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia praktinio darbo patirtis būtų suprantama, kaip patirtis želdynų ir želdinių tyrimų srityje. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti šios sąvokos turinį.
Nepritarti Dabartinės redakcijos Želdynų įstatyme sąvokos želdynų ir želdinių būklės ekspertizė apibrėžime išvardintos želdynų ir želdinių tyrimų rūšys. Atsižvelgiant į tai, sąvoka želdynų ir želdinių tyrimai nereikalauja papildomo išaiškinimo. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
123 Projekto 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse reikėtų numatyti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Įstatymo įsigaliojimo data turi būti suderinta su lydinčiajame projekte Nr. XIVP-3101 nustatyta įstatymo įsigaliojimo data. Be to, jeigu projekto 7 straipsnio 2 dalimi siekiama, kad įstatymo 4 straipsnio 7 dalis ir
projekto 7 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti išimtimi ir dėl minėtų įstatymo straipsnių dalių įsigaliojimo. Pritarti „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, 3 straipsnį, 5 straipsnio 7 ir 8 dalis, 7 straipsnio 1 dalį, įsigalioja
. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis ir 5 straipsnio 7 dalis įsigalioja
įgaliota institucija iki 2025 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-09-27 Atsižvelgiant į projektu siūlomą teisinį reguliavimą, svarstytina, ar tinkamam įstatymo įgyvendinimui, neturėtų būti atitinkamai pakeistas ir Vyriausybės nutarimas „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“. Jeigu minėtą nutarimą reikėtų keisti, tai projekto 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija“ įrašytini žodžiai „Vyriausybė ir aplinkos ministras“.
Nepritarti Kaip pateikta paaiškinime dėl 8 pastabos, projektu nekeičiamas želdinių priskyrimo saugotiniems reglamentavimas, todėl Vyriausybės nutarimo dėl kriterijų keisti nereikia. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-27 Atsižvelgus į tai, kad, vadovaujantis Želdynų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir atitinkamos ministerijos, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti LR Vyriausybės išvada pateikta 2023 m. gruodžio 20 d. Nutarimu Nr. 989. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-27 4(13) 1(2) (1 Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad projektu nėra keičiamas Želdynų įstatymo 12 straipsnis, atitinkamai turėtų būti patikslintas įstatymo projekto pavadinimas, išbraukiant jame skaičių „12“. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas pripažįstamas netekusiu galios, o keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis teturi dvi struktūrines dalis, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalyje nereikėtų išdėstyti naujos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies redakcijos (be šios dalies struktūrinių dalių - punktų). Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnis turi 10 dalių. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnis turėtų būti pildomas ne 10, o 11 dalimi.
Projekto 4 straipsnio 7 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalies dvi pastraipos turėtų būti sunumeruotos arba dėstomos atskirose keičiamo įstatymo
straipsnio 4 ir 5 dalyse po žodžių „įsigaliojimo“ (abejose dalyse vartojamo du kartus) įrašytini žodžiai „dienos“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadas, įstatymo projektas papildomas 12 straipsnio pakeitimu, todėl pavadinimo tikslinti nereikia Įstatymo 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar
intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys”
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-10-10 Įvertinę Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3100 atitiktį Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2023-11-13 Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) susipažino su 2023-11-03 derinimui pateiktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-31001 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3101“ projektu (toliau – Vyriausybės nutarimo projektu) ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu teikia pastabas Projekto 1.2 papunkčiui, kuriuo siūloma keisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį ir
"esminių statinio projekto sprendinių" sąvokos apibrėžtį papildyti
apželdinimo sprendiniu. Nesutinkame su šiuo siūlymu ir pabrėžiame, kad apželdinimo sprendinių priskyrimas esminiams statinio projekto sprendiniams prieštarauja pačiai šios sąvokos esmei ir Statybos įstatymu nustatomo reguliavimo logikai. Statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (Statybos įstatymo 2 str. 84 d.), tuo tarpu želdiniai yra ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos(Želdynų įstatymo 2 str. 19 d.) T. y. medžiai, krūmai ar lianos nėra sumontuojami atliekant statybos darbus ir yra skirti kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumui ir kokybei kurti (Želdynų įstatymo 1 str. 1 d.), o ne statiniui apibrėžti ar identifikuoti.
Apželdinimo sprendiniai yra urbanistikos, teritorijų planavimo ir sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalies objektas, todėl apželdinimą numačius kaip esminį statinio projekto sprendinį komplikuojamas arba net padaromas neįmanomu daugelio Statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimas:
esminių statinio projekto sprendinių, teikiant statybos užbaigimo aktą, jei suplanuoti želdiniai neprigijo ir (ar) buvo sunaikinti ligų ir kenkėjų ir atsodinimui buvo panaudoti kitos rūšies želdiniai (Statybos įstatymo 28 straipsnio
Ar keičiant apželdinimo sprendinius turės būti atliekamas pakartotinis visuomenės informavimas ir gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 str. 33 d.)? 3) Ar atestavimą atliekanti organizacija turėtų stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą, jei keičiami neprigiję želdiniai, dėl nukrypimo nuo esminių statinio projekto sprendinių (Statybos įstatymo 12 str. 14 d. 1 p.; 22 str. 5 d. 1 p.)? 4) Kaip apželdinimo sprendinių reikalavimas būtų vertinamas sąveikoje su galimybe iki 1 metro keisti statinio vietą žemės sklype, didinti išorės matmenis, t. y. pakeitus statinio vietą neabejotinai keisis ir apželdinimo sprendiniai – želdinių išsidėstymo vieta sklype, tipas ir pan. (Statybos įstatymo 27 str. 33 d. 1-4 p.)? Remdamiesi aukščiau išdėstytais argumentais, prašome Vyriausybę neteikti Projekto 1.2 punkte išdėstyto siūlymo papildyti Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį apželdinimo sprendiniais ir kviečiame Aplinkos apsaugos komitetą nepritarti šiam siūlymui, jei jis būtų teikiamas. Atsižvelgta Lietuvos Respublikos Vyriausybė neteikė siūlymo papildyti Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį apželdinimo sprendiniais. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija 2023-11-164 1,7 Savivaldybės nepritaria Projekto 4 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatoms.
Savivaldybės pažymi, kad iki šiol nekildavo problemų susijusių su želdinių tvarkymu inžinerinių tinklų apsaugos zonose. Be to, minėtais pakeitimais tik sukuriama papildoma administracinė našta savivaldybėms, nes leidimas vis tiek turės būti išduotas be atkuriamosios vertės. Taip pat, kyla neaiškumų, kas turės pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius - asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso sklypas, per kurį eina tinklų apsaugos zona ar tinklus eksploatuojanti įmonė. Jei įmonė, tuomet kaip sklypo savininkas bus informuotas, kad jo sklype, tinklų apsaugos zonoje, bus atliekami kirtimai ar genėjimai? Nepritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos ir pasiūlymai neaktualūs papildžius projektą pagal Vyriausybės išvados 6 punktą ir argumentus dėl nepritarimo Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabai
1 Projekto 4 straipsnio 1 dalimi siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomame išbraukti Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies
inžineriniai tinklai ir jų apsaugos zonos. Tuo tarpu Projekto 4 straipsnio 7 dalies nuostatoje, kurioje siūloma papildyti Įstatymo 13 straipsnį 10 dalimi nurodoma: „augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose“. Savivaldybėms kyla klausimas, kaip tuomet bus tvarkomi želdiniai, augantys kaime esančių inžinerinių tinklų apsaugos zonose. Be to, siūlomoje nuostatoje kalbama ir apie ant pastatų dalių augančius medžius bei jų kirtimo ar pašalinimo apribojimus nepateikus pranešimo savivaldybės vykdomajai institucijai.
Manytina, kad tinkamai vykdant pastatų techninę priežiūrą ant jų dalių apskritai neturėtų augti medžiai, nebent tai tikslingai apželdintas stogas, siena ir pan. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma reikalavimą taikyti želdinių išsaugojimo prioriteto tvarka parinktose teritorijose – miestuose, kuriuose didžiausia želdinių ekologinė svarba ir sunaikinimo rizika
2023-11-16 Taip pat, savivaldybės atkreipia dėmesį į dabartinį teisinį reguliavimą dėl vandentiekio avarijų, kurį siūlo tobulinti. Šiuo metu įvykus vandentiekio avarijai, kai apsaugos zonoje auga saugotini želdiniai, kurie trukdo likviduoti avariją, tų želdinių kirtimui reikalingas leidimas, kurio išdavimas gali užtrukti ir 1 mėnesį. Nepritarti Vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais kriterijais, ant inžinerinių statinių augantys želdiniai nelaikomi saugotinais ir jų šalinimui leidimo nereikia. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija
7 Projekto 4 straipsnio 7 dalyje siūloma Įstatymo 13 straipsnį papildyti 10 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančio Įstatymo 13 straipsnis jau turi 10 dalių. Atsižvelgta
6AB „Via Lietuva“,
2024-03-124
Akcinė bendrovė
„Via Lietuva“ (buvęs pavadinimas – akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių
direkcija ) nepritaria Želdynų įstatymo 13 str. 3 dalies 11 punkto pripažinimui netekusiu galios ir siūlo, paliekant 11 punktą, 12 papunktyje palikti tik vietinės reikšmės kelių atvejus .
Tuomet visi valstybinės reikšmės kelių atvejai bus sprendžiami, taikant 11 punktą:
11) auga teritorijoje, kuri naudojama valstybinės reikšmės keliams eksploatuoti;
12) auga valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio; Pagrindimas Valstybinės reikšmės keliai (toliau – keliai) – nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo1 objektas, t. y. strateginė, kritinė infrastruktūra. Dalis kelių užtikrina dvejopą (civilinį ir karinį) mobilumą, jiems, jų pritaikymui dvejopam mobilumui taikomi specialieji reikalavimai ( Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1328 (2021 rugpjūčio 10 d.)) , įskaitant želdinimą. Valstybinės reikšmės kelių sklypų žemės sklypo naudojimo būdas /paskirtis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos2
, inžineriniams tinklams, vandenvietėms, taip pat saulės šviesos energijos elektrinėms esamose vandenvietėse, esamų nuotekų valyklų statiniams. Visą kelio žemės sklypą užima kelio juosta. Visą žemės sklypo plotą užima kelias – inžinerinis statinys (žr. regia.lt). Laisvos žemės nėra. Teritorija skirta ir naudojama būtinajai kelio plėtrai. Kelias
Visiems kelio elementams taikomi reikalavimai, susiję su eismo sauga. Kelių sklypuose želdiniai šalinami tik dviem atvejais:
eismo saugos reikalavimų ir
nepašalinus želdinių neįmanoma įgyvendinti sprendinių. Krašto ir rajoninės reikšmės kelių sklypuose išskiriami saugotini želdiniai (medžiai). Jų genėjimas ir neišvengiamas šalinimas vykdomas tik gavus leidimą , išskyrus ekstremalius, neatidėliotinus atvejus numatytus Įstatyme. Įstatyme numatytais atvejais atliekama ir ekspertizė. Leidimas išduodamas tik pagrindus genėjimo, šalinimo neišvengiamumą, todėl kiekvieno želdinio (medžio) šalinimas yra pagrįstas. Galimybės šalinti visus želdinius be tikslaus pagrindimo nėra . Želdiniai ir kelių priežiūra bei plėtra Saugotinų želdinių šalinimas vykdomas tik neišvengiamais atvejais ir su leidimu . Kelių plėtros atvejais ne tik šalinami, bet ir įveisiami teisiškai privalomi želdiniai pagal gamtinio karkaso nuostatus3 :
9Europinės, nacionalinės,
regioninės reikšmės gamtinio karkaso teritorijose esančių valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tiesimo ir rekonstravimo projektuose turi būti numatytas ne miško žemėje esančių kelių ruožų apželdinimas medžių ir/ar krūmų juostomis. Rekonstruojant gamtinio karkaso teritorijose esančius ar jį kertančius kelius, eismo saugumui užtikrinti galima šalinti medžius tik tuo atveju, jei numatomas naujų želdinių įveisimas, derinant ekologinius ir eismo saugumo reikalavimus. Taikoma geroji praktika Būtinoji kelių plėtra įgyvendinama taikant Aplinkos ministerijos gaires kraštovaizdžio formavimui. Ekonominiai aspektai Atkuriamoji vertė neišvengiamo medžių šalinimo atvejais padidintų kelių naudojimo ir priežiūros bei būtinosios plėtros įgyvendinimo sąnaudas.
Pritarti iš dalies Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 ir 12 punktus išdėstyti taip:
11) auga teritorijoje, kuri naudojama valstybinės reikšmės keliams kelio juostoje eksploatuoti ;
12) auga valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio; Nepritarta tai pasiūlymo daliai, kurioje kelio juostos sąvoka vartojama tik su vietinės reikšmės kelių reglamentavimo nuostata. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2023-11-14 Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2023 m. spalio 11 d. raštu Nr. S-2023-4470 „Dėl želdinių kirtimo be leidimo nuostatų pakeitimo“ pateiktą prašymą, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3100 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo, be kita ko, siūloma pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, kuri numato galimybę s augotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu informavę žemės, kurioje auga saugotini želdiniai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys .
Energetikos ministerija įvertinusi, kad Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas gali turėti didžiausią įtaką elektros tinklus eksploatuojančių bendrovių LITGRID AB ir AB
„Energijos skirstymo operatorius“ veiklai ir nepertraukiamo elektros tiekimo
užtikrinimui, paprašė minėtų bendrovių įvertinti Įstatymo projektą ir pateikti poziciją (bendrovių raštai pridedami). Informuojame, kad Energetikos ministerija, palaikydama ir elektros tinklus eksploatuojančių bendrovių pateiktą nuomonę, nepritaria Įstatymo projekto 4 straipsniu siūlomam pakeitimui, kuriuo numatoma panaikinti teisę inžinerinius tinklus eksploatuojantiems asmenims (ar jų įgaliotiems tretiesiems asmenims) energetikos objektų apsaugos zonose augančius saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo. Pažymėtina, kad priėmus tokį siūlymą, būtų grįžtama į iki 2021 metų galiojusį reguliavimą, kuris buvo pakeistas bendromis Energetikos ministerijos, Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos pastangomis ir diskusijomis.
sudarytos realios sąlygos gerinti elektros tiekimo patikimumą vartotojams ir tinkamai prižiūrėti elektros tinklų apsaugos zonas jose šalinant pavojingus medžius, kurie virsdami ar lūždami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, kas ypač aktualu audrų metu kai šimtai tūkstančių vartotojų lieka be elektros energijos, o praktiškai 100 proc. nutrūkimų įvyksta dėl medžių, esančių oro linijų apsaugos zonose arba už jų ribų, griuvimo arba lūžimo. 2021 metais priimtais pakeitimais pareiga šalinti pavojingus medžius elektros tinklų apsaugos zonose ir (ar) prašyti tam leidimo nuo miško savininkų, kurie nėra atsakingi už elektros tiekimą vartotojams, buvo perduota elektros perdavimo ir skirstymo operatoriams, kuriems įstatymu yra nustatytos pareigos užtikrinti žmonių, elektros energijos vartotojų ir elektros tinklų saugumą, nepertraukiamą energijos tiekimą. Pritarti Siūloma suderinus su Energetikos ministerija patikslinti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus , išskyrus augančius elektros tinklų proskynose, ir medžius ir (ar) krūmus, augančius vidutinės ir aukštos įtampos elektros tinklų apsaugos zonoje už elektros tinklų proskynos ribų ir kurie kelia pavojų elektros tinklams ir
(ar) kurių aukštis yra didesnis už atstumą nuo medžio iki elektros tinklų ir kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, savivaldybių atstovaujamosios institucijos skelbia saugotinais želdiniais.
Kai elektros tinklus eksploatuojantis asmuo nustato, kad medžiai ir (ar) krūmai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos jau buvo pripažinti saugotinais, augantys elektros tinklų apsaugos zonoje už elektros tinklų proskynos ribų kelia pavojų elektros tinklams ir (ar) kurių aukštis yra didesnis už atstumą nuo medžio iki elektros tinklų ir kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą , o savivaldybės vykdomoji institucija atsisako išduoti sutikimą šiuos saugotinus medžius ir (ar) krūmus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti, savivaldybės vykdomoji institucija atsako už reikalingų veiksmų ir priemonių esamam pavojui pašalinti vykdymą ir atlygina su tuo susijusius nuostolius. Kriterijus, pagal kuriuos savivaldybių atstovaujamosios institucijos priima sprendimus dėl konkrečių želdinių paskelbimo saugotinais, nustato aplinkos ministras. Savivaldybės vykdomoji institucija per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo raštu informuoja saugotinais paskelbtų želdinių savininkus ir valdytojus , elektros tinklus, šilumos perdavimo tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojančius asmenis, kai želdiniai patenka į šių inžinerinių tinklų apsaugos zoną .
Informacija apie savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimą dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“
administracija, 2023-11-16
<...>
Manome, kad Želdynų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje, leidimo galiojimą neterminuotai reikėtų pakeisti į terminuotą 1-3 metams su galimybę pratęsti 1 metus . Gyventojai išsiėmę leidimą jaunam sveikam medžiui (20-30 cm skersmens ir daugiau) ir susimokėję atkuriamąją vertę, jį gali kirsti ir po
pateiktiems pakeitimams – pritariame. Nepritarti
1Pasiūlymas,
nesusijęs su įstatymo projekto siūlomais pakeitimais
nelogiškas: jei savivaldybė, atsižvelgdama į vykdomą želdynų tvarkymo ir išsaugojimo politiką, priima sprendimą, kad galima želdinį pašalinti , ir želdinio praradimą įvertina apskaičiuodama atkuriamąją kompensaciją, kuri turėtų būti skiriama kitų želdinių įveisimui, negali įgyti teisę pakartotinai gauti kompensaciją už tą patį želdinį, jei leistas pašalinti želdinys dar nepašalintas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-12-20, Nutarimas Nr. 9894
N
straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-1131 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-1141 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3100 (toliau – projektas Nr.XIVP-3100), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto Nr. XIVP-3100 1 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nustatant įgaliojimus savivaldybių administracijų direktoriams suteiksiančius subjektus, ir po žodžio „institucijos“ įrašyti žodžius „ar jų įgalioti“. Pritarti Pasiūlymas susijęs su Teisės departamento pastaba Nr. 1. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-12-20, Nutarimas Nr. 9892
Želdynų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priklausomųjų želdynų įrengimas ar pertvarkymas numatomas statinių ir įrenginių projektuose, todėl, siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, siūlytina projekto Nr. XIVP-3100 2 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „statinių projektais“ įrašyti formuluotę „statinių ir (ar) įrenginių projektais
“, 3 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 8
straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „statinių projektus“ įrašyti formuluotę „statinių ir (ar) įrenginių projektus “. Pritarti Pasiūlymas susijęs su Teisės departamento pastaba Nr. 2. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-12-20, Nutarimas Nr.
989 N
Siekiant suderinti galiojančios redakcijos Želdynų įstatymo
straipsnio 7 dalimi siūlomą nustatyti išimtį dėl leidimo ar sprendimo elektros tinklų apsaugos zonose augantiems želdiniams su Želdynų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise savivaldybių atstovaujamajai institucijai paskelbti želdinius saugotinais, taip pat atsižvelgiant į potencialų elektros tinklų apsaugos zonose augančių medžių pavojų elektros tinklams, siūlytina nustatyti išimtį, kurioje elektros tinklų apsaugos zonos dalyje želdiniai nebūtų skelbiami saugotinais . Šiuo tikslu siūlytina projektą Nr. XIVP-3100 papildyti nauju straipsniu, kuriuo būtų keičiama Želdynų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, ją išdėstant taip: „3. Dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus , išskyrus augančius elektros tinklų proskynose, ir medžius ir (ar) krūmus, augančius elektros tinklų apsaugos zonoje už elektros tinklų proskynos ribų ir kurie kelia pavojų elektros tinklams, savivaldybių atstovaujamosios institucijos skelbia saugotinais želdiniais. Kai elektros tinklus eksploatuojantis asmuo nustato, kad medžiai ir (ar) krūmai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos jau buvo pripažinti saugotinais, augantys elektros tinklų apsaugos zonoje už elektros tinklų proskynos ribų kelia pavojų elektros tinklams, o savivaldybės vykdomoji institucija atsisako išduoti sutikimą šiuos saugotinus medžius ir (ar) krūmus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti, savivaldybės vykdomoji institucija atsako už reikalingų veiksmų ir priemonių esamam pavojui pašalinti vykdymą ir atlygina su tuo susijusius nuostolius. Kriterijus, pagal kuriuos savivaldybių atstovaujamosios institucijos priima sprendimus dėl konkrečių želdinių paskelbimo saugotinais, nustato aplinkos ministras.
Savivaldybės vykdomoji institucija per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo raštu informuoja saugotinais paskelbtų želdinių savininkus ir valdytojus , elektros tinklus, šilumos perdavimo tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojančius asmenis, kai želdiniai patenka į šių inžinerinių tinklų apsaugos zoną . Informacija apie savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimą dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad projektas pildomas nauju straipsniu, pakeisti straipsnių numeraciją ir papildyti įstatymo pavadinimą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-12-20, Nutarimas Nr. 9894
nuoseklumo, siūlytina projekto Nr. XIVP-3100 4 straipsniu keičiamo 13 straipsnio
po žodžio „pašalinami“ įrašyti žodžius „iš augimo vietos“. Pritarti Pasiūlymas susijęs su Teisės departamento pastaba Nr. 4. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-12-20, Nutarimas Nr. 989
nuostatų suderinamumo, siūlytina projektą Nr. XIVP-3100 papildyti, numatant Želdynų įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 3 punkte, kaip yra keičiamoje 6 dalyje, po žodžio „valdytojo“ įrašyti žodžius „ar naudotojo“. Pritarti Pasiūlymas susijęs su Teisės departamento pastaba Nr. 5. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-12-20, Nutarimas Nr.
9894
N
medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (toliau – Kriterijai), 2.3.3 papunkčio nuostatas, energetikos objektų apsaugos zonose medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, atitinkamai leidimas juos šalinti nereikalingas. Tačiau Želdynų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė savivaldybių atstovaujamajai institucijai paskelbti želdinius saugotinais vadovaujantis kriterijais, tvirtinamais aplinkos ministro įsakymu, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai ir krūmai skelbiami saugotinais želdiniais. Projekto Nr. XIVP-3100 4 straipsnio 7 dalimi siūloma papildyti Želdynų įstatymo 13 straipsnį nauja 10 dalimi, nustatančia pareigą teikti pranešimą savivaldybei dėl šio straipsnio
savivaldybės pareigą informuoti pranešimą pateikusius asmenis, kai želdiniams šalinti reikalingas leidimas. Atsižvelgiant į tai, kad projekto Nr. XIVP-3100
straipsnio 2 dalies 1 punktą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto Nr. XIVP-3100 4 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 10 dalyje nustatyti pareigą raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją (taip pat želdinių savininką ar valdytoją, kaip nustatyta galiojančios Želdynų įstatymo redakcijos 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte), nurodant medžio vietą (adresą ar koordinates), tačiau netaikyti žemės sklypo savininkams, valdytojams ar naudotojams taikomos pranešimų savivaldybės vykdomajai institucijai teikimo ir nagrinėjimo tvarkos nuostatų.
Tuo tikslu siūlytina projekto Nr. XIVP-3100 4 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo
vietoj žodžio „asmuo“ įrašyti žodžius „žemės sklypo savininkas, valdytojas, naudotojas“ ir papildyti šią dalį nuostata dėl pareigos elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantiems asmenims ar jų įgaliotiems tretiesiems asmenims informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, 13 straipsnio 11 dalį (pažymėtina, kad galiojančios redakcijos Želdynų įstatymo 13 straipsnis turi 10 dalių) išdėstant taip: „11. Medžius, kurių kamieno skersmuo 1,3 metrų aukštyje 12 ar daugiau centimetrų, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas (išskyrus atvejus, kai jau gautas leidimas kirsti, kitaip pašalinti ar intensyviai genėti medžius) gali tik pateikęs pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius savivaldybės vykdomajai institucijai likus iki darbų pradžios ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Reikalavimai pranešimui ir pranešimo nagrinėjimo tvarka nustatoma savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse.
Gavusi pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas patikrina, ar pranešime nurodyti medžiai nėra priskiriami saugotiniems želdiniams, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas pranešimas, informuoja pranešimą pateikusį asmenį, ar pranešime nurodytiems medžiams kirsti, kitaip pašalinti ar intensyviai genėti reikia gauti leidimą arba turi būti priimtas sprendimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Elektros tinklus, šilumos perdavimo tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys, ketinantys kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius šių objektų apsaugos zonose, privalo likus iki darbų pradžios ne mažiau kaip 5 darbo dienoms raštu informuoti apie tai žemės, kurioje auga želdiniai, savininką, valdytoją ar naudotoją, taip pat savivaldybės vykdomąją instituciją (išskyrus dėl medžių ir (ar) krūmų, augančių elektros tinklų proskynose) ir nurodyti medžio vietą.“
7Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2023-12-20, Nutarimas Nr. 9895
2
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus ir 6 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, siūlytina: projekto Nr.
XIVP-3100 5 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Želdynų projektų rengimo vadovų atestatus išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija savo interneto svetainėje pateikia šiuos duomenis: želdynų projektų rengimo vadovo vardą, pavardę, atestato numerį ir jo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar galiojimo panaikinimo datą.“; projekto Nr. XIVP-3100 6 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 24 straipsnio 5 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatus išduoti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija savo interneto svetainėje pateikia šiuos duomenis: nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto vardą, pavardę, atestato numerį ir jo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo datą.“
8Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2023-12-20, Nutarimas Nr. 989 Laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas, 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas, 2005 m. liepos 8 d. nutarimas, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2022 m. spalio 4 d. nutarimas), vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimais, įstatyme, kuriame nustatoma prievolė viešai skelbti asmens duomenis, turėtų būti nustatyti bent asmens duomenų viešo skelbimo tikslai, baigtiniu sąrašu nurodyti skelbtini asmens duomenys (ar jų rūšys) ir skelbimo terminas, kuris gali būti siejamas ir su tam tikromis aplinkybėmis.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti projekto Nr. XIVP-3100 5 straipsniu keičiamą Želdynų įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ir projekto Nr. XIVP-3100 6 straipsniu keičiamą Želdynų įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, nurodant želdynų projektų rengimo vadovo ir nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto asmens duomenų viešo skelbimo tikslą (visuomenės informavimą apie atestuotus asmenis) ir skelbimo laikotarpį (atestato galiojimo laikotarpį). Pritarti
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2023-12-20, Nutarimas Nr. 9896
želdynų ir želdinių ekspertų kvalifikacijos tobulinimą pagal Želdynų įstatymo 24 straipsnio 6 dalį disponuoja Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, siūlytina projekto Nr. XIVP-3100 6 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje žodžius „ir (ar)“ pakeisti žodžiais „arba nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė“. Pritarti
1 Argumentai: Lietuvos Respublikos želdyno įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIVP-3100 (toliau – Projektas) numatyta, kad priklausomųjų želdynų norma žemės sklype atsižvelgiant į tam tikras sąlygas gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų ir (ar) jų stogų apželdinimu, su žemės sklypu besiribojančių ar ne didesniu kaip 200 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos esančių ar planuojamų įveisti atskirųjų želdynų arba rekreacijai pritaikytų miškų plotais. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingose valstybėse žaliųjų stogų įrengimas skatinamas tose miestų vietose, kur ekosisteminės funkcijos yra sutrikusios, trūksta želdynų, siekiant juos kompensuoti kitais būdais. Priešingai nei kitose valstybėse, Lietuvoje Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme numatytos priemonės leidžia sumažinti įprastus pilnaverčius želdynus pakeičiant juos želdynais ant pastatų sienų ir
(ar) stogų, kurie kur kas silpniau gali prisidėti prie ekosisteminių funkcijų stiprinimo. Kitose šalyse naudojamų skatinamųjų priemonių apžvalga parodo, kad žaliųjų stogų įrengimas yra skatinamas leidžiant intensyviau užstatyti (t.y. leisti pristatyti papildomus aukštus, bet ne didinti užstatomo ploto vietoje želdynų), suteikiant nekilnojamo turto lengvatas, subsidijuojant pačių žaliųjų stogų įrengimą, ar tiesiog nustatant privalomus reikalavimus. Lietuvoje taip pat kol kas nėra įtvirtintas „žaliojo indekso” skaičiavimas, kuris leistų sistemiškai parinkti ekosisteminių funkcijų užtikrinimo sprendimus, aiškiau nustatytų teritorijas, kuriose alternatyvūs žalieji sprendimai (kaip žalieji stogai) yra reikalingi, o kur – ne. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje nėra nustatyta, kaip žalieji stogai turi būti įrengti, kokie želdynai juose prideda vertės, kurie - ne. Be to, nėra nustatyta teisinė atsakomybė už žaliųjų stogų panaikinimą jau po statybų pridavimo, nėra nustatyti reikalavimai jų priežiūrai.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlytina leisti kompensuoti želdynų trūkumą tik itin užstatytose teritorijose (remiantis teritorijų planavimo normų apibrėžimais [1] , leidžiama būtų centrų zonose, miesto rajonų centrų zonose, pramonės ir kt. zonose), tačiau neleisti kompensuoti priklausomųjų želdynų gyvenamosios paskirties funkcinėse zonose. Pasiūlymas :
Pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Priklausomųjų želdynų minimalų privalomą santykinį
plotą žemės sklype, skirtą išimtinai tik želdiniams augti (toliau – priklausomųjų želdynų norma), jo apskaičiavimo tvarką ir teritorijas, kurioms priklausomųjų želdynų norma nenustatoma, tvirtina aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į esamą ar numatomą žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), žemės sklype esančių ir projektuojamų pastatų paskirtį, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytą teritorijų funkcinį zonavimą. Priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų ir (ar) jų stogų apželdinimu (išskyrus gyvenamosios paskirties funkcinėse zonose) , su žemės sklypu besiribojančių ar ne didesniu kaip 200 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos esančių ar planuojamų įveisti atskirųjų želdynų arba rekreacijai pritaikytų miškų plotais – didžiausius leidžiamus kompensuoti priklausomųjų želdynų normų dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statinio projektus.“ “ Nepritarti Siūlomai pakeitimai urbanistiniai ir neatitinka teritorijų planavimo formuluočių. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Ekonomikos komitetas 2024-03-13 Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
. 7.1. Sprendimas : Pritarti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3100(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: negauta . 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta . PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro vedėja Birutė Pūtienė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f2b240507a7411e38df3da592f4236cc/asr