Lyginamasis variantas
2023 m. rugsėjo d. Nr. Vilnius
Pakeisti 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba odontologijos ar burnos priežiūros studijų krypties programos studentui atliekant odontologijos ar burnos priežiūros studijų krypties programos studentų praktiką, arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala sveikatai. Jeigu Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas ligos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, šalpos neįgalumo pensijos ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, jeigu jos mokamos pacientui dėl žalos sukeltos ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo, ir laidojimo pašalpos, šalpos našlaičių pensijos, socialinio draudimo našlių pensijos, socialinio draudimo našlaičių pensijos, valstybinės našlių pensijos ir valstybinės našlaičių pensijos, jeigu jos mokamos kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, dėl žalos sukeltos paciento mirties (toliau – išmokos), dydžiu. Šis dydis nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), ir pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, iš sąskaitos išmokamas nustatyto atlygintinos žalos dydžio ir šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto išmokų dydžio skirtumas.
Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Komisijos sprendime žalos atlyginimas nurodomas ir išmokamas vienkartine išmoka. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
Įstatymo projekto Nr. XIVP-3097 (2) lyginamasis variantas
2023
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi:
„15. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba odontologijos ar burnos priežiūros studijų krypties studijų programos studentui atliekant odontologijos ar burnos priežiūros studijų krypties studijų programos studentų praktiką paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jeigu Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis.
Nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas ligos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, šalpos neįgalumo pensijos ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, jeigu jos mokamos pacientui dėl žalos sukeltos ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo, ir laidojimo pašalpos, šalpos našlaičių pensijos, socialinio draudimo našlaičių pensijos, valstybinės našlių pensijos ir valstybinės našlaičių pensijos, jeigu jos mokamos kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, dėl žalos sukeltos paciento mirties (toliau – išmokos), dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), – šiuo atveju pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, iš sąskaitos išmokamas nustatyto atlygintinos žalos dydžio ir šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto išmokų dydžio skirtumas. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Komisijos sprendime žalos atlyginimas nurodomas ir išmokamas vienkartine išmoka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė Aurelijus Veryga
Projekto Nr. ODONTOLOGIJOS PRAKTIKOS IR BURNOS
ir uždaviniai. Praeitoje Lietuvos Respublikos Seimo kadencijoje Sveikatos reikalų komitetas 2020-06-10 svarstė Medicinos praktikos įstatymo, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo, Odontologijos praktikos įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektus, kuriuose buvo siūlomi pakeitimai dėl odontologijos praktikos atlikimo. Svarstyme buvo nutarta daryti pertrauką, Sveikatos apsaugos ministerija jokių sprendimų šiuo klausimu nepriėmė, projektai perregistruoti nebuvo. 2022 m. vasario mėnesį Lietuvos sveikatos mokslo universiteto rektorius R. Benetis ir Vilniaus universiteto rektorius R. Petrauskas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau iš gauto atsakymo matyti, kad problema nebus nesprendžiama, todėl rektoriai šiuo klausimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetą, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijas atkreipdami dėmesį, kad Universitetų keliama problema, susijusi su nepakankamu gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos teisiniu reglamentavimu ir toliau nesprendžiama.
Odontologijos studijų studentų pareiga – įgyti praktinių įgūdžių, todėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog pagrindinį gydytojų odontologų rengimą sudaro ne trumpesnės kaip penkerių metų trukmės nuolatinės formos studijos, kurios papildomai gali būti išreikštos lygiaverčiais ECTS kreditais ir kurias sudaro ne mažiau kaip 5 000 valandų teorinio ir praktinio rengimo, apimančio nurodytą studijų programą, universitete ar aukštojo mokslo institucijoje, vykdančioje lygiavertes studijas arba prižiūrimoje universiteto. Odontologijos studijų krypties apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V- 254 nustatyta, jog bendra klinikinės praktikos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 20 studijų kreditų. Siekiant ugdyti studentų savarankiškumą ir kritišką mąstymą, pirmenybė turi būti teikiama su klinikine praktika (internatūra) susijusiems studijų metodams, todėl į dėstymo ir studijavimo procesą turi būti įtraukti tokie metodai, kaip praktikos darbai su pacientais, o penktaisiais studijų metais studijų programos dalį (ne mažiau kaip 20 kreditų) turi sudaryti klinikinė odontologijos praktika (internatūra), įtvirtinanti sukauptas bendrosios odontologijos žinias, gebėjimus ir klinikinę patirtį.
Tam, kad Universitetai galėtų tinkamai vykdyti visavertes odontologijos ikidiplominių (vientisųjų) studijų programas, būtina inicijuoti ir priimti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimus. Šiuo metu Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos ir pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymuose nėra reglamentuota odontologijos studijų krypties studentų galimybė bei atsakomybė studijų proceso metu dalyvauti teikiant ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas, prižiūrint licencijuotam specialistui,. Įstatymais būtina suteikti galimybes studentui atlikti pacientui tiriamuosius bei gydomuosius veiksmus ir nustatyti, kaip bus atlyginama studento, prižiūrimo dėstytojo, padaryta žala pacientui. Sveikatos apsaugos ministerija, 2023 m. rugpjūčio mėnesį rašte nurodė, kad įvertinusi kreipimesi nurodytus argumentus, pritaria, kad siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo būtini teisinio reguliavimo pokyčiai, kuriais būtų įtvirtintos studentų klinikinės praktikos ir jos metu paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo sąlygos.
Svarstytina, kad reikėtų sistemiškai reguliuoti medicinos studijų krypčių studentų klinikinės praktikos sąlygas ir nustatyti studentų padarytos žalos paciento sveikatai atlyginimą iš sąskaitos, tai numatančios nuostatos turėtų būti taikomos ne tik odontologijos ir burnos priežiūros studijų krypties programos studentams, bet ir kitiems sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studijų (medicinos, slaugos ir akušerijos ir kt.) studentams. Be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme atkreiptas dėmesys, kad studentai, atliekantys praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, joje nedirba, o asmens sveikatos priežiūros įstaigos įmokos į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą skirtos šios įstaigos darbuotojų paciento sveikatai padarytai žalai atlyginti. Vadovaujantis Europos odontologijos studijų asociacijos (ADEE: The Graduating European Dentist: A New Undergraduate Curriculum Framework; 2017) gairėmis, odontologijos studijos turi būti grindžiamos profesionalumu, saugia ir efektyvia klinikine praktika, į pacientą orientuota sveikatos priežiūra bei klinikinės patirties kaupimu dirbant su „realiais“ pacientais (Field et al, 20171). Klinikinės studijos yra vykdomos dviem etapais: pirmajame, ikiklinikinės praktikos etape praktiniai studentų įgūdžiai ugdomi klinikinę aplinką imituojančiose simuliatorių klasėse. Tik sėkmingai išlaikiusiam ikiklinikinės praktikos egzaminą studentui leidžiama dirbti realiomis darbo sąlygomis (klinikinės praktikos etapas). Taigi, nuo trečio kurso studentai pradeda klinikinius darbus su pacientais bei juos prižiūrinčiu dėstytoju/gydytoju.
Praktinis klinikinis studentų darbas su pacientais dėstytojo priežiūroje 3, 4, 5 kursų metu sudaro virš 1000 valandų. Toks odontologijos studijų modelis yra įprastas daugumoje išsivysčiusių pasaulio ir Europos šalių (Danijoje, Švedijoje, Olandijoje, JAV ir kt.). Analogiškas odontologijos studijų modelis Lietuvoje buvo taikomas daug metų iki šiuo metu taikomų Lietuvos Respublikos odontologijos ir burnos priežiūros praktikos bei Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymų įsigaliojimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu paminėtais teisės aktais yra įtvirtinta tik studentų teisė, įgyjant universitetinį ar aukštąjį neuniversitetinį medicininį išsilavinimą, turėti galimybę (teisę) atlikti praktiką, tačiau nė vienas iš aukščiau minėtų teisės aktų nereglamentuoja atsakomybių bei žalos atlyginimo mechanizmo, kylančio iš minėtos teisės. Taigi, vadovaujantis dabar galiojančiais teisės aktais, Lietuvoje klinikinė studentų praktika nėra įteisinta, nes studentas, net ir prižiūrimas dėstytojo, neturi teisės pats tiesiogiai atlikti gydomųjų veiksmų, kadangi neturi gydytojo odontologo licencijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tinkamų praktikos įgūdžių neįmanoma išugdyti dirbant tik su simuliatoriais ar tik stebint licencijuoto specialisto veiksmus. Neturėdamas klinikinės praktikos, absolventas, vėliau pradėjęs dirbti savarankiškai, neišvengiamai susidurs su sunkumais bei pacientų nepasitenkinimu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme siūloma tikslinti odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos klaidų apibrėžtis nurodant, kad jos apima ir odontologijos studijų studento (išskyrus gydytojo odontologo rezidento) veikas praktikos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje metu, kai jos sukelia žalą pacientui. Būtina numatyti studentų praktikos sąlygas ir dėstytojo, turinčio atitinkamos srities gydytojo odontologo licenciją, studento praktikos priežiūros atsakomybės sąlygas studento mokymosi proceso metu. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme siūloma tikslinti žalos atlyginimo sąlygas (24 str. 6 d.) ir nurodyti, kad žala atlyginama, jeigu ji padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas (įskaitant, kai jas teikiant vykdomas mokymo procesas, t. y. tam tikrus tiriamuosius ar gydomuosius veiksmus atlieka odontologijos (ar kitas) studentas) ir tai nėra neišvengiama žala. Siūlomų Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo pakeitimų projektų tikslai yra:
jo prižiūrimo studento veiksmus praktikos metu. 2) užtikrinti, kad žala paciento sveikatai, padaryta studento jo praktikos (gydymo) įstaigoje metu, būtų atlyginama iš Valstybinės ligonių kasos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos gydymo įstaigų įmokos žalai atlyginti;
įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 straipsnio pakeitimo įstatymas. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 1, 2, 11, straipsnių pakeitimo ir papildymo 9¹ straipsniu įstatymas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų nėra, jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Poįstatyminių teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Odontologas“,
„odontologijos praktika“, „odontologijos praktikos klaida“, „odontologijos
rezidentūra“, „odontologijos rezidentūros bazė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia LR Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė
Projektų Nr. XIVP-3096(2) ir
RESPUBLIKOS ODONTOLOGIJOS PRAKTIKOS IR BURNOS PRIEŽIŪROS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1246 1, 2, 11 STRAIPSNIŲ
IR
ir uždaviniai. Praeitoje Lietuvos Respublikos Seimo kadencijoje Sveikatos reikalų komitetas 2020-06-10 svarstė Medicinos praktikos įstatymo, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo, Odontologijos praktikos įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektus, kuriuose buvo siūlomi pakeitimai dėl odontologijos praktikos atlikimo. Svarstyme buvo nutarta daryti pertrauką, Sveikatos apsaugos ministerija jokių sprendimų šiuo klausimu nepriėmė, projektai perregistruoti nebuvo. Odontologijos studijų studentų pareiga – įgyti praktinių įgūdžių, todėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog pagrindinį gydytojų odontologų rengimą sudaro ne trumpesnės kaip penkerių metų trukmės nuolatinės formos studijos, kurios papildomai gali būti išreikštos lygiaverčiais ECTS kreditais ir kurias sudaro ne mažiau kaip 5 000 valandų teorinio ir praktinio rengimo, apimančio nurodytą studijų programą, universitete ar aukštojo mokslo institucijoje, vykdančioje lygiavertes studijas arba prižiūrimoje universiteto. Odontologijos studijų krypties apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V- 254 nustatyta, jog bendra klinikinės praktikos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 20 studijų kreditų.
Siekiant ugdyti studentų savarankiškumą ir kritišką mąstymą, pirmenybė turi būti teikiama su klinikine praktika (internatūra) susijusiems studijų metodams, todėl į dėstymo ir studijavimo procesą turi būti įtraukti tokie metodai, kaip praktikos darbai su pacientais, o penktaisiais studijų metais studijų programos dalį (ne mažiau kaip 20 kreditų) turi sudaryti klinikinė odontologijos praktika (internatūra), įtvirtinanti sukauptas bendrosios odontologijos žinias, gebėjimus ir klinikinę patirtį. Su pacientais studentai dirba ne tik internatūros metu penktais metais, bet jau nuo trečiojo kurso pradžios, t. y. vykdoma praktinė veikla studijų proceso metu. Sistemiškai analizuojant, studijų programų turinys bei vykdymo sąlygos nustatytos Odontologijos studijų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-254 „Dėl Odontologijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“ (toliau – Odontologijos studijų aprašas), ir Burnos priežiūros studijų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-1895 „Dėl Burnos priežiūros studijų krypties aprašo patvirtinimo“ (toliau – Burnos priežiūros studijų aprašas), negali būti tinkamai realizuojamos be atitinkamo teisinio sureguliavimo įstatymo lygmeniu. Pvz. Odontologijos studijų apraše nustatyta jog bendra klinikinės praktikos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 20 studijų kreditų (8.3 p.), baigus odontologijos krypties vientisąsias studijas ir įgijus gydytojo odontologo kvalifikaciją, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai: įgyta praktinė patirtis, etika, bazinės teisinės žinios (19.1 p.) ir pan. Atitinkamai sureguliuota ir Burnos priežiūros studijų apraše.
Taigi, dabar yra susidariusi teisinio reguliavimo spraga, kuomet studijų programų specialieji reikalavimai, nurodyti minėtuose aprašuose, turi būti įgyvendinami, nesant įstatyminio reguliavimo dėl odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos klaidų apibrėžties. Taigi, nuo trečio kurso studentai pradeda klinikinius darbus su pacientais bei juos prižiūrinčiu dėstytoju/gydytoju. Praktinis klinikinis studentų darbas su pacientais dėstytojo priežiūroje 3, 4, 5 kursų metu sudaro virš 1000 valandų. Tam, kad Universitetai galėtų tinkamai vykdyti visavertes odontologijos ikidiplominių (vientisųjų) studijų programas, būtina inicijuoti ir priimti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimus. Šiuo metu Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos ir pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymuose nėra reglamentuota odontologijos studijų krypties studentų galimybė bei atsakomybė studijų proceso metu dalyvauti teikiant ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas, prižiūrint licencijuotam specialistui. Įstatymais būtina suteikti galimybes studentui atlikti pacientui tiriamuosius bei gydomuosius veiksmus ir nustatyti, kaip bus atlyginama studento, prižiūrimo dėstytojo, padaryta žala pacientui. Sveikatos apsaugos ministerija, 2023 m. rugpjūčio mėnesį rašte nurodė, kad įvertinusi kreipimesi nurodytus argumentus, pritaria, kad siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo būtini teisinio reguliavimo pokyčiai, kuriais būtų įtvirtintos studentų klinikinės praktikos ir jos metu paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo sąlygos.
Svarstytina, kad reikėtų sistemiškai reguliuoti medicinos studijų krypčių studentų klinikinės praktikos sąlygas ir nustatyti studentų padarytos žalos paciento sveikatai atlyginimą iš sąskaitos, tai numatančios nuostatos turėtų būti taikomos ne tik odontologijos ir burnos priežiūros studijų krypties programos studentams, bet ir kitiems sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studijų (medicinos, slaugos ir akušerijos ir kt.) studentams. Be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme atkreiptas dėmesys, kad studentai, atliekantys praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, joje nedirba, o asmens sveikatos priežiūros įstaigos įmokos į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą skirtos šios įstaigos darbuotojų paciento sveikatai padarytai žalai atlyginti. Vadovaujantis Europos odontologijos studijų asociacijos (ADEE: The Graduating European Dentist: A New Undergraduate Curriculum Framework; 2017) gairėmis, odontologijos studijos turi būti grindžiamos profesionalumu, saugia ir efektyvia klinikine praktika, į pacientą orientuota sveikatos priežiūra bei klinikinės patirties kaupimu dirbant su „realiais“ pacientais (Field et al, 20171). Klinikinės studijos yra vykdomos dviem etapais: pirmajame, ikiklinikinės praktikos etape praktiniai studentų įgūdžiai ugdomi klinikinę aplinką imituojančiose simuliatorių klasėse. Tik sėkmingai išlaikiusiam ikiklinikinės praktikos egzaminą studentui leidžiama dirbti realiomis darbo sąlygomis (klinikinės praktikos etapas).
Toks odontologijos studijų modelis yra įprastas daugumoje išsivysčiusių pasaulio ir Europos šalių (Danijoje, Švedijoje, Olandijoje, JAV ir kt.). Analogiškas odontologijos studijų modelis Lietuvoje buvo taikomas daug metų iki šiuo metu taikomų Lietuvos Respublikos odontologijos ir burnos priežiūros praktikos bei Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymų įsigaliojimo. Teikiami: įstatymo projektas Nr. XIVP-3096 ,,Dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 1, 2, 11 straipsnių pakeitimo įstatymas“ (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Nr. XIVP-3097 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas“ (toliau
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-1895 „Dėl Burnos priežiūros studijų krypties aprašo patvirtinimo“), skirti atskiroms studijų programų kryptims. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 keičiamomis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies bei 2 straipsnio 15 dalies formuluotėmis nurodoma, ne tik burnos priežiūros specialisto ar odontologo vykdoma licencijuota veikla (jo tiesioginio kontakto su pacientu metu), tačiau ir studento veikla, jo mokymosi proceso metu, kuri turėjo įtakos žalos paciento sveikatai, kuomet studentas, neturėdamas licencijos, dėstytojo priežiūroje, savo klinikinės praktikos metu betarpiškai darydamas poveikį pacientui jam sukėlė žalą. Tai yra ne tapatūs dalykai, o skirtingos situacijos su skirtingais subjektais, atliekančiais aktyvius veiksmus su pacientu, kuriuos ir stengiamasi įteisinti Įstatymo projektu Nr. 1. Įstatymo projekto Nr. 1 2 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir joje nustatyti, kad burnos priežiūros praktikos klaida laikoma ne tik burnos priežiūros specialisto veika dėl jo paties kaltės sukėlusi pavojų ar padariusi žalą paciento sveikatai, tačiau ir dėstytojo, turinčio burnos priežiūros praktikos licenciją, priežiūroje esančio burnos priežiūros studijų krypties studijų programos studento jo mokymosi proceso metu veika, dėl jo paties, studento, specialisto arba dėstytojo kaltės sukėlusi pavojų ar padariusi žalą paciento sveikatai. Šiuo metu Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos ir pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymuose yra įtvirtinta tik studentų teisė, įgyjant universitetinį ar aukštąjį neuniversitetinį medicininį išsilavinimą, turėti galimybę (teisę) atlikti praktiką, tačiau nė vienas iš aukščiau minėtų teisės aktų nereglamentuoja atsakomybių bei žalos atlyginimo mechanizmo, kylančio iš minėtos teisės. Taigi, vadovaujantis dabar galiojančiais teisės aktais, Lietuvoje klinikinė studentų praktika nėra įteisinta, nes studentas, net ir prižiūrimas dėstytojo, neturi teisės pats tiesiogiai atlikti gydomųjų veiksmų, kadangi neturi gydytojo odontologo licencijos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tinkamų praktikos įgūdžių neįmanoma išugdyti dirbant tik su simuliatoriais ar tik stebint licencijuoto specialisto veiksmus. Neturėdamas klinikinės praktikos, absolventas, vėliau pradėjęs dirbti savarankiškai, neišvengiamai susidurs su sunkumais bei pacientų nepasitenkinimu. Lietuvos Respublikos įstatymuose iki šiol nėra sureglamentuota nei odontologijos studijų krypties, nei kitų medicinos studijų krypčių studentų galimybė bei atsakomybė, studijų proceso metu, dalyvauti teikiant ir(ar) teikti sveikatos priežiūros paslaugas, prižiūrint licencijuotam specialistui (dėstytojui). Įstatymais būtina suteikti galimybes studentui atlikti pacientui tiriamuosius bei gydomuosius veiksmus ir nustatyti, kaip bus atlyginama studento, prižiūrimo dėstytojo, padaryta žala pacientui. Įstatymo projektų Nr.1 ir Nr. 2 pakeitimu kol kas siūloma reglamentuoti tik odontologijos studijų kryptį sritį, kurioje pavojus padaryti pacientui žalą, lyginant su kitų medicinos studijų krypčių studentų praktika, išlieka realiausias. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme siūloma tikslinti odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos klaidų apibrėžtis nurodant, kad jos apima ir odontologijos studijų studento (išskyrus gydytojo odontologo rezidento) veikas praktikos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje metu, kai jos sukelia žalą pacientui. Būtina numatyti studentų praktikos sąlygas ir dėstytojo, turinčio atitinkamos srities gydytojo odontologo licenciją, studento praktikos priežiūros atsakomybės sąlygas studento mokymosi proceso metu.
Įstatymo projekto 4 straipsniu, kuriuo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 5 punktu, norima įtvirtinti teisę dėstytojui, turinčiam odontologijos praktikos licenciją, prižiūrėti odontologijos studijų krypties studijų programų studentus, jiems atliekant praktiką (studijų proceso metu) ir dalyvaujant odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikime, arba turinčiam burnos priežiūros praktikos licenciją, burnos priežiūros studijų krypties studijų programų studentų praktikos priežiūros atvejais. Čia norime reglamentuoti ne tik studentų praktikos atvejus, kai ji atliekama atitinkamos srities gydytojo ar specialisto priežiūroje, tačiau ir dėstytojo teisę pravedant praktinius užsiėmimus studijų metu. Atitinkamai Įstatymo projekto Nr. 1 2 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 15 dalį ir joje nustatyti, kad odontologo praktikos klaida laikoma ne tik odontologo veika dėl jo paties kaltės sukėlusi pavojų ar padariusi žalą paciento sveikatai, tačiau ir dėstytojo, turinčio odontologijos praktikos licenciją, priežiūroje esančio odontologijos studijų krypties studijų programos studento jo mokymosi proceso metu veika, dėl jo paties, studento, specialisto arba dėstytojo kaltės sukėlusi pavojų ar padariusi žalą paciento sveikatai. Pažymėtina, kad gydytojas odontologas, kuris yra praktikos vadovas, nelygu dėstytojui, kuris studentą prižiūri studijų proceso metu per jo praktinius užsiėmimus (ir tai negali būti tapatinama su praktikos procesu, kaip jis suprantamas Odontologijos studijų aprašo 27 punkte arba Burnos priežiūros studijų aprašo 41 punkte). Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme siūloma tikslinti žalos atlyginimo sąlygas (24 str.
6 d.) ir nurodyti, kad žala atlyginama, jeigu ji padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas (įskaitant, kai jas teikiant vykdomas mokymo procesas, t. y. tam tikrus tiriamuosius ar gydomuosius veiksmus atlieka odontologijos (ar kitas) studentas) ir tai nėra neišvengiama žala. Siūlomų Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo pakeitimų projektų tikslai yra:
jo prižiūrimo studento veiksmus praktikos metu. 2) užtikrinti, kad žala paciento sveikatai, padaryta studento jo praktikos (gydymo) įstaigoje metu, būtų atlyginama iš Valstybinės ligonių kasos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos gydymo įstaigų įmokos žalai atlyginti; Tuo tikslu Įstatyme siūloma tikslinti odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos klaidų apibrėžtis nurodant, kad jos apima ir gydytojo odontologo netinkamai atliekamą odontologijos studijų studento (išskyrus gydytojo odontologo rezidento) priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje jo mokymosi proceso metu (pvz., kai odontologas leido studentui atlikti tam tikrus gydomuosius veiksmus nebūdamas įsitikinęs studento žiniomis ir gebėjimais arba kai odontologas nepatikrino studento atliktų veiksmų rezultatų (pvz., įdėtos plombos) ir pan.). Taip pat apima ir burnos priežiūros specialisto arba dėstytojo, turinčio burnos priežiūros praktikos licenciją, priežiūroje esančio burnos priežiūros studijų krypties studijų programos studento jo mokymosi proceso metu, pacientui atliekamus tiriamuosius bei gydomuosius veiksmus. 5.
įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 1, 2, 11, straipsnių pakeitimo įstatymas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų nėra, jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11.
juos turėtų priimti. Poįstatyminių teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Odontologas“,
„odontologijos praktika“, „odontologijos praktikos klaida“, „odontologijos
rezidentūra“, „odontologijos rezidentūros bazė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: LR Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė Aurelijus Veryga
Įstatymo PROJEKTO 2023-09-21 Nr. XIVP-3097 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalį, nustatant, kad paciento sveikatai padaryta žala atlyginama ne tik tais atvejais, kai žala padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, tačiau ir tuo atveju, kai žala sveikatai padaroma odontologijos ar burnos priežiūros studijų krypties programos studentui atliekant odontologijos ar burnos priežiūros studijų krypties programos studentų praktiką. Nekvestionuojant projekto aiškinamajame rašte išdėstytų argumentų, kad siūlomas reguliavimas įneštų teisinio aiškumo ir apibrėžtumo pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo srityje (nes studentų vykdoma klinikinė praktika formaliai negali būti laikoma asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu), vis dėlto, nėra aišku, kodėl siūlomu reguliavimu siekiama tik dalinai (tik odontologijos ir burnos priežiūros studijų krypčių studentų atžvilgiu) spręsti esamo teisinio reguliavimo trūkumus, t. y., nėra aišku, kodėl nesiekiama sistemiškai sureguliuoti ir kitų sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studijų krypčių studentų klinikinės praktikos metu padarytos žalos paciento sveikatai atlyginimo klausimo. Kitaip sakant, teikiamame projekte siūlytina aiškiai sureglamentuoti ir medicinos studijų krypties, ir slaugos ir akušerijos studijų krypties, ir kitos studijų krypties, kurios studijų programų metu atliekama studentų klinikinė praktika, studentų praktikos metu paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimus. 2.
įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje po žodžių „studijų krypties“ įrašytinas žodis „studijų“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected]
Įstatymo PROJEKTO 2023-12-22 Nr. XIVP-3097(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti keičiamo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 24 straipsnio 6 dalį, nustatant, kad paciento sveikatai padaryta žala atlyginama ne tik tais atvejais, kai žala padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, tačiau ir tuo atveju, kai žala sveikatai padaroma odontologijos ar burnos priežiūros studijų krypties programos studentui atliekant odontologijos ar burnos priežiūros studijų krypties programos studentų praktiką. Nekvestionuojant projekto aiškinamajame rašte išdėstytų argumentų, kad siūlomas reguliavimas įneštų teisinio aiškumo ir apibrėžtumo pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo srityje (nes studentų vykdoma klinikinė praktika formaliai negali būti laikoma asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu), vis dėlto, nėra aišku, kodėl siūlomu reguliavimu siekiama tik dalinai (tik odontologijos ir burnos priežiūros studijų krypčių studentų atžvilgiu) spręsti esamo teisinio reguliavimo trūkumus, t y., nėra aišku, kodėl nesiekiama sistemiškai sureguliuoti ir kitų sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studijų krypčių studentų klinikinės praktikos metu padarytos žalos paciento sveikatai atlyginimo klausimo. Kitaip sakant, teikiamame projekte siūlytina aiškiai sureglamentuoti ir medicinos studijų krypties, ir slaugos ir akušerijos studijų krypties, ir kitos studijų krypties, kurios studijų programų metu atliekama studentų klinikinė praktika, studentų praktikos metu paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimus.
straipsnio 6 dalyje vietoj sąvokos „šalpos neįgalumo pensija“ vartotina sąvoka „šalpos negalios pensija“ (žr. Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2324) bei vietoj sąvokos „socialinio draudimo netekto darbingumo pensija“ –„socialinio draudimo negalios (netekto darbingumo) pensija“ (žr. Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 1, 2, 5, 6, 10, 13, 20, 23, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 58, 59 straipsnių, III skyriaus ir Įstatymo 3, 6 priedų pakeitimo įstatymą Nr.XIV-2361). 3. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, sąvoka „darbingumo lygis“ keičiama sąvoka
„dalyvumo lygis“, siūlytume kartu patikslinti ir keičiamo įstatymo 24
straipsnio 7 dalies 2 punkto a papunktį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro
patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
sveikatos reikalų komitetas
DĖL Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-3097(2)
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas M. Puidokas, Komiteto nariai M. Danielė, M. Navickienė, O. Leiputė, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministras E. Narkevičius, viceministas E. Diržius, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento vyresnioji patarėja V. Srogė, Teisės skyriaus vyresnioji patarėja A. Storpirštienė, Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja R. Andriušaitienė, Santaros klinikų filialo Žalgirio klinika vadovas D. Matkevičius, Vilniaus universiteto Odontologijos instituto direktorė prof. dr. V. Brukienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto dekanė prof. V. Mačiulskienė-Visockienė, prodekanė prof. K. Lopatienė, Lietuvos odontologų rūmų vyr. teisininkė V. Tarasevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-222 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
atlyginama ne tik tais atvejais, kai žala padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, tačiau ir tuo atveju, kai žala sveikatai padaroma odontologijos ar burnos priežiūros studijų krypties programos studentui atliekant odontologijos ar burnos priežiūros studijų krypties programos studentų praktiką. Nekvestionuojant projekto aiškinamajame rašte išdėstytų argumentų, kad siūlomas reguliavimas įneštų teisinio aiškumo ir apibrėžtumo pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo srityje (nes studentų vykdoma klinikinė praktika formaliai negali būti laikoma asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu), vis dėlto, nėra aišku, kodėl siūlomu reguliavimu siekiama tik dalinai (tik odontologijos ir burnos priežiūros studijų krypčių studentų atžvilgiu) spręsti esamo teisinio reguliavimo trūkumus, t y., nėra aišku, kodėl nesiekiama sistemiškai sureguliuoti ir kitų sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studijų krypčių studentų klinikinės praktikos metu padarytos žalos paciento sveikatai atlyginimo klausimo. Kitaip sakant, teikiamame projekte siūlytina aiškiai sureglamentuoti ir medicinos studijų krypties, ir slaugos ir akušerijos studijų krypties, ir kitos studijų krypties, kurios studijų programų metu atliekama studentų klinikinė praktika, studentų praktikos metu paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimus. Pritarti
departamentas, 2023-12-222 Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje vietoj sąvokos „šalpos neįgalumo pensija“ vartotina sąvoka „šalpos negalios pensija“ (žr. Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymą Nr.
I-675 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2324) bei vietoj sąvokos „socialinio draudimo netekto darbingumo pensija“ –„socialinio draudimo negalios (netekto darbingumo) pensija“ (žr. Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 1, 2, 5, 6, 10, 13, 20, 23, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 58, 59 straipsnių, III skyriaus ir Įstatymo 3, 6 priedų pakeitimo įstatymą Nr.XIV-2361). Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti kaip perteklinį, nes ,remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) išvada, studentų asmens sveikatos priežiūros įstaigoje praktikos metu atliekami veiksmai yra asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų juos prižiūrinčio licencijuoto asmens sveikatos priežiūros specialisto, dalis, todėl pastaba nebeaktuali. 3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-222 Siekiant teisėkūros ekonomiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, sąvoka „darbingumo lygis“ keičiama sąvoka „dalyvumo lygis“, siūlytume kartu patikslinti ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalies 2 punkto a papunktį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas. Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti kaip perteklinį, nes, remiantis Vyriausybės išvada, studentų asmens sveikatos priežiūros įstaigoje praktikos metu atliekami veiksmai yra asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų juos prižiūrinčio licencijuoto asmens sveikatos priežiūros specialisto, dalis, todėl pastaba nebeaktuali. 4.
departamentas, 2023-12-22 Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada gauta 2024 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 615. 5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024-01-16 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3097(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-07-24
žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3097(2), nes siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai yra pertekliniai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnį asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik licencijas turintys asmens sveikatos priežiūros specialistai.
Atsižvelgiant į tai bei į Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 11 straipsnio nuostatą, leidžiančią sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose mokomi sveikatos priežiūros specialistai, įtraukti pacientą jo sutikimu į mokymo procesą, taip pat į OPĮ projekto 2, 6, 10 ir 11 straipsniais siūlomas odontologijos ir burnos priežiūros praktikos klaidų ir atitinkamų šiurkščių klaidų apibrėžtis (pagal kurias už studento veiksmus atsako jį prižiūrintis odontologas ar burnos priežiūros specialistas), darytina išvada, kad studentai ASPĮ praktikos metu atlieka veiksmus, kurie yra asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų juos prižiūrinčio licencijuoto asmens sveikatos priežiūros specialisto, dalis. Taigi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies nuostata, kad žala atlyginama, jeigu nustatoma, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala, apima ir žalą, padaromą odontologijos ar burnos priežiūros studijų krypties studijų programos studentui atliekant praktiką ASPĮ. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): įstatymo projektą Nr. XIVP-3097(2) atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, O. Leiputė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Brigita Sesickienė