Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
punktu ir jį išdėstyti taip: „
išduodamas medžiotojui ar medžiotojams, kuris ar kurie yra medžioklės plotų naudotojo, fizinio asmens, kuriam leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo išduotas šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka, įpėdiniams, paveldintiems pagal įstatymą.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Kęstutis Mažeika Justinas Urbanavičius Jonas Jarutis Jonas Pinskus Aidas Gedvilas
P rojekto Nr. XIVP-3091(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
2024
1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) naujas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas medžioklės plotų naudotojams Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka naudotojui išduodamas pasibaigus ankstesniojo leidimo galiojimo terminui, jeigu medžioklės plotų naudotojas tinkamai vykdė leidime nustatytas sąlygas ;“. 2. Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 5 punktu: „
5) leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas mirusio medžioklės plotų naudotojo, turėjusio leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, įpėdiniams. “
6 dalimi: „
dalies 5 punkte nurodytu atveju, mirusio medžioklės plotų naudotojo, turėjusio leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, įpėdinis, siekiantis gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, prašymą Aplinkos apsaugos departamentui turi pateikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui, siekiančiam gauti tokį leidimą, taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. Jeigu mirusio medžioklės plotų naudotojo įpėdinių yra ne vienas, prašymą išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete teikia vienas iš įpėdinių visų įpėdinių rašytiniu susitarimu. Įpėdiniui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepateikus pašymo išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas organizuojant konkursą. “
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
m. sausio 1 d. 2.
šio įstatymo įsigaliojimo 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos P rezidentas Teikia Seimo Kaimo reikalų komitetas
ir uždaviniai: Medžioklės įstatymo (toliau – Įstatymas ) 1 straipsnis numato, kad Įstatymo paskirtis yra nustatyti visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu. Aiškindamas Įstatymo tikslus ir paskirtį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymi, kad: „ iš Medžioklės įstatymo nuostatų matyti, kad medžioklės plotais ir medžioklės plotų vienetais, kaip Medžioklės įstatyme įtvirtinto medžioklės planavimo ir organizavimo modelio elementais, siekiama sudaryti prielaidas racionaliai valdyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, užtikrinti jų gyvybingumą ir apsaugą, racionaliai naudoti medžiojamuosius gyvūnus .“ ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimas byloje Nr. 14/02 ). Taigi, Įstatymo reguliavimu yra siekiama sudaryti prielaidas racionaliai valdyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, užtikrinti jų gyvybingumą ir apsaugą, racionaliai naudoti medžiojamuosius gyvūnus. Medžioklės 22 straipsnio 2 dalis bei 13 straipsnio 1 dalis patvirtina, kad medžioklės ploto naudojimas yra pagrįstas tęstinumo principu – asmuo dėl vykdytos /vykdomos medžioklės ploto naudojimo veiklos įgyja teisę būti tęstiniu medžioklės ploto naudotoju bei turi kitas su medžioklės ploto vieneto naudojimu susijusias teises pareigas. Nurodytą poziciją patvirtina ir teismų praktika, kurioje pabrėžiama, kad a smens teisės į medžioklės ploto vieneto naudojimo tęstinumą yra laikoma viena iš asmens subjektinių teisių (2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A438 -879/2004 ). Asmens teisė į medžioklės ploto vieneto naudojimo tęstinumą savo esme laikytina sui generis subjektine teise, kurios pagrindą sudaro turtinio pobūdžio teisė.
Aplinkybę, kad nurodyta teisė turi turtinės teisės požymius patvirtina faktas, jog Įstatymas nustato atvejus, kai medžioklės ploto naudojimo teisė yra suteikiama aukciono būdu, kas patvirtina šios teisės ekonominį turinį. Esamos redakcijos Įstatymas tiesiogiai nenumato pagrindo, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete be konkurso galėtų būti išduodamas medžiotojui ar medžiotojams, kuris ar kurie yra medžioklės plotų naudotojo, fizinio asmens, kuriam leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo išduotas šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka, įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Nurodyta teisės spraga lemia, kad mirus fiziniam asmeniui, kuris leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete pagrindu, valdė ir naudojo medžioklės plotą, šio asmens įpėdiniai negali realizuoti paveldėtų teisių į medžioklės ploto vienetą, t.y. gauti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete. Tokia situacija yra nepagrįsta ir nesuderinama su Įstatymo tikslais bei paveldėjimo santykius reguliuojančiomis Civilinio kodekso nuostatomis. Civilinio kodekso 5.1 straipsnyje nustatyta, kad: „ Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą .“ Palikėjui mirus, įvyksta taip vadinamas universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai jis žinojo ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas.
Įpėdinis priima besąlygiškai visą palikimą, taigi ir visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1785- 415/2019 ). Remiantis Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi, aukščiau nurodytos Civilinio kodekso nuostatos turi būti tinkamai įgyvendintos užtikrinant asmens teisę paveldėjimo pagrindu naudotis medžioklės ploto vienetu. Akcentuotina, kad esamas reguliavimas taip pat neskatina ir aukščiau nurodytų Įstatymo tikslų įgyvendinimo. Mirus medžioklės ploto naudotojui, kuris taip pat buvo nurodytų plotų žemės savininku, įpėdiniui paveldėjus nurodytus žemės plotus, bet negalint tame medžioklės plote gauti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, susidaro situacija, kad nurodytame plote apskritai jokiu pagrindu (t.y. nei konkurso, nei ne konkurso) negali būti išduodamas minėtas leidimas. Tokiu atveju, nesant galimybės užtikrinti medžioklės ploto naudojimo ir valdymo tinkamo tęstinumo, nėra sudaromos sąlygos racionaliai valdyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, užtikrinti jų gyvybingumą ir apsaugą, racionaliai naudoti medžiojamuosius gyvūnus.
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad: „ Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų .“ Medžioklės plotų vienete nesant medžioklės ploto naudotojo (dėl Įstatyme nenumatytos teisės gauti leidimą paveldėjimo pagrindu), susidaro situacija, kad už laukinių gyvūnų sukeltą žalą medžioklės plotų vienete tampa atsakinga valstybė. Atsižvelgus į tai, Įstatymo projektu siūloma patikslinti Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį numatant, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas medžiotojui ar medžiotojams, kuris ar kurie yra medžioklės plotų naudotojo, fizinio asmens, kuriam leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo išduotas šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka, įpėdiniams, paveldintiems pagal įstatymą. Priėmus siūlomą Įstatymo pakeitimą būtų užtikrinti aukščiau nurodyti Įstatymo tikslai, medžioklės naudojimas pagal tęstinumo principą bei paveldinčių fizinių asmenų tinkamas teisių realavimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 straipsnio pakeitimo projektą parengė ir teikia Seimo narys Kęstutis Mažeika 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Įstatymo 10 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete išduodamas Aplinkos apsaugos departamento neorganizuojant leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkurso. Minėta Įstatymo nuostata nenustato pagrindo, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete galėtų būti atsižvelgiamas paveldėjimo pagrindu įgytų teisių pagrindu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį papildomu pagrindu, kad be konkurso leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete galėtų būti išduodamas ir tuo atveju, kai leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas medžiotojui ar medžiotojams, kuris ar kurie yra medžioklės plotų naudotojo, fizinio asmens, kuriam leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo išduotas šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka, įpėdiniams, paveldintiems pagal įstatymą. Įstatymo pakeitimai padės užtikrinti nurodytų Įstatymo tikslų įgyvendinimą, medžioklės naudojimą pagal tęstinumo principą bei paveldinčių fizinių asmenų tinkamą teisių realizavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas įtakos kriminologinei situacijai, korupcijai neturės. 7.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams . 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 512 „Dėl Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4344). 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo parengs Vyriausybė, Aplinkos ministerija . 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14.
14Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „medžioklė“
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Teikia Seimo nariai Kęstutis Mažeika Justinas Urbanavičius Jonas Jarutis Jonas Pinskus Aidas Gedvilas
2023-09-21 Nr. XIVP-3091 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad be konkurso leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete būtų išduodamas medžiotojui ar medžiotojams, kuris ar kurie yra medžioklės plotų naudotojo, fizinio asmens, kuriam leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo išduotas šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka, įpėdiniams, paveldintiems pagal įstatymą. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Mirus medžioklės ploto naudotojui, kuris taip pat buvo nurodytų plotų žemės savininku, įpėdiniui paveldėjus nurodytus žemės plotus, bet negalint tame medžioklės plote gauti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, susidaro situacija, kad nurodytame plote apskritai jokiu pagrindu (t. y. nei konkurso, nei ne konkurso) negali būti išduodamas minėtas leidimas. Tokiu atveju, nesant galimybės užtikrinti medžioklės ploto naudojimo ir valdymo tinkamo tęstinumo, nėra sudaromos sąlygos racionaliai valdyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, užtikrinti jų gyvybingumą ir apsaugą, racionaliai naudoti medžiojamuosius gyvūnus“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete būtų išduodami mirusio žemės, kurioje yra medžioklės plotų vienetas, savininko įpėdiniams pagal įstatymą. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 5.11 straipsnyje yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės.
Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį nustatyta tvarka priimti. Civilinio kodekso 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Pagal Civilinio kodekso 5.75 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Taigi, pagal projekto nuostatas atitinkami leidimai galėtų būti išduodami įpėdiniams, kurie medžioklės plotų vienetą sudarančios žemės galėtų faktiškai ir nepaveldėti, nes nepriėmė palikimo ar pagal įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į tokią žemę ir pan., todėl projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete turėtų būti išduodami be konkurso ne medžiotojui (medžiotojams) - medžioklės plotų naudotojo įpėdiniui (įpėdiniams) pagal įstatymą, bet įpėdiniui (įpėdiniams), paveldėjusiems žemę, sudarančią medžioklės plotų vienetą. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis projekte siūloma nustatyti, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete būtų išduodamas medžiotojui ar medžiotojams, kuris ar kurie yra mirusio medžioklės plotų naudotojo, įpėdinis (įpėdiniai) pagal įstatymą. Pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas įpėdiniams pagal testamentą atitinkami leidimai be konkurso nebūtų išduodami.
Svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes įpėdinius pagal įstatymą ir testamentinius įpėdinius įstatymas vertintų nevienodai, nors jie iš esmės nebūtų skirtingose padėtyse, pavyzdžiui, medžiotojais galėtų būti ne tik įstatyminiai, bet ir testamentiniai įpėdiniai, ir taip pat paveldėtų tokios pačios rūšies turtą. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio
gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (pvz., fizinis asmuo turi turėti Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą, ne mažesnį kaip 5 metų nepertraukiamą medžiotojo stažą ir medžiotojo selekcininko kvalifikaciją ir nėra pažeidęs šio Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies reikalavimų (keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas)). Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar minėti reikalavimai būtų taikomi ir medžioklės plotų naudotojo įpėdiniams. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Ketvirta, pažymėtina, kad projekto nuostatos būtų taikomos tik tiems medžioklės plotų naudotojo įpėdiniams, kurie paveldėjo turtą iš medžioklės plotų naudotojo, „ kuriam leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo išduotas šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka
“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 22
straipsnio tikslas buvo nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, Seimui
buvo pakeistas medžioklės teisinis reguliavimas. Šiuo metu leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodami pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnį.
Atsižvelgiant į tai, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku , kokiais argumentais remiantis projekte siūloma nustatyti, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete be konkurso būtų išduodamas tik tiems medžioklės plotų naudotojo įpėdiniams, kurie paveldėjo turtą iš medžioklės plotų naudotojo, kuriam leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo išduotas šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas medžioklės plotų naudojimo ir valdymo tęstinumo principas, sudarant sąlygas racionaliai valdyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, užtikrinti jų gyvybingumą ir apsaugą, racionaliai naudoti medžiojamuosius gyvūnus, manytina, galėtų būti užtikrintas ir nustatant tokį teisinį reguliavimą, kuriuo leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete be konkurso būtų išduodamas ir tiems medžioklės plotų naudotojo įpėdiniams, kurie paveldėjo turtą iš medžioklės plotų naudotojo, kuriam leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo išduotas šio įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka. Kitu atveju, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes medžioklės plotų naudotojo įpėdinius įstatymas vertintų nevienodai, nors jie iš esmės nebūtų skirtingose padėtyse, nes paveldėtų tokios pačios rūšies turtą. 2. Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 2 dalies 2 punkte, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Projektas taisytinas atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IR-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus. 3.1.
3.1. Reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. 3.2. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai „ ir jį išdėstyti taip“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
2024-10-29 Nr. XIVP-3091(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad naujas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete medžioklės plotų naudotojui išduodamas pasibaigus ankstesniojo leidimo galiojimo terminui, jeigu medžioklės plotų naudotojas tinkamai vykdė leidime nustatytas sąlygas. Pažymėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikotarpiui, jeigu šio leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas jame nustatytas sąlygas ir pasibaigus šio leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė prašymą pratęsti jo galiojimo laiką, šis leidimas pratęsiamas . Taigi pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, medžioklės plotų naudotojui tinkamai vykdžius leidime nustatytas sąlygas, naujas leidimas nėra išduodamas, bet pratęsiamas anksčiau išduoto leidimo galiojimo terminas. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūlomas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi.
Svarstytina, ar projekto
siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas nėra perteklinis ir jo nereikėtų atsisakyti, nes, kaip jau buvo minėta, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje jau yra nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį medžioklės plotų naudotojui išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pratęsiamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas tinkamai vykdė leidime nustatytas sąlygas. Priešingu atveju, projekte reikėtų nurodyti atvejus, kuriems esant, medžioklės plotų naudotojui išduotas leidimas ne pratęsiamas, bet išduodamas naujas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, jeigu jis tinkamai vykdė leidime nustatytas sąlygas. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad įpėdiniui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepateikus prašymo išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas organizuojant konkursą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete siekiantis įpėdinis privalo atitikti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos prašymą dėl leidimo išdavimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pateiktų keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų neatitinkantis įpėdinis, leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete taip pat būtų išduodamas konkurso tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje nereikėtų nustatyti, kad įpėdiniui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepateikus prašymo išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete arba prašymą pateikus įpėdiniui, kuris neatitinka keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas organizuojant konkursą. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-4189(2) (toliau - projektas reg. Nr. XIVP-4189(2), kurio 2 straipsniu taip pat 5 punktu yra pildoma Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 2 dalis. Pažymėtina tai, kad, jeigu Seimas projektą reg. Nr. XIVP-4189(2) priimtų, jo nuostatos įsigaliotų 2024 m. gruodžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teikiamo projekto 2 straipsnį, vertinamojo projekto nuostatos įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d., ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto 1 straipsnio 2 dalimi reikėtų pildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ne 5, o 6 punktu. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
DĖL Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO nR. xivp-3091
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-21 Nr. XIVP-3091 1(10)
Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad be konkurso leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete būtų išduodamas medžiotojui ar medžiotojams, kuris ar kurie yra medžioklės plotų naudotojo, fizinio asmens, kuriam leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo išduotas šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka, įpėdiniams, paveldintiems pagal įstatymą. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Mirus medžioklės ploto naudotojui, kuris taip pat buvo nurodytų plotų žemės savininku, įpėdiniui paveldėjus nurodytus žemės plotus, bet negalint tame medžioklės plote gauti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, susidaro situacija, kad nurodytame plote apskritai jokiu pagrindu (t. y. nei konkurso, nei ne konkurso) negali būti išduodamas minėtas leidimas. Tokiu atveju, nesant galimybės užtikrinti medžioklės ploto naudojimo ir valdymo tinkamo tęstinumo, nėra sudaromos sąlygos racionaliai valdyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, užtikrinti jų gyvybingumą ir apsaugą, racionaliai naudoti medžiojamuosius gyvūnus“.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete būtų išduodami mirusio žemės, kurioje yra medžioklės plotų vienetas, savininko įpėdiniams pagal įstatymą. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 5.11 straipsnyje yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį nustatyta tvarka priimti. Civilinio kodekso 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar į pėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Pagal Civilinio kodekso 5.75 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Taigi, pagal projekto nuostatas atitinkami leidimai galėtų būti išduodami įpėdiniams, kurie medžioklės plotų vienetą sudarančios žemės galėtų faktiškai ir nepaveldėti, nes nepriėmė palikimo ar pagal įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į tokią žemę ir pan., todėl projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete turėtų būti išduodami be konkurso ne medžiotojui (medžiotojams) - medžioklės plotų naudotojo įpėdiniui (įpėdiniams) pagal įstatymą, bet įpėdiniui (įpėdiniams), paveldėjusiems žemę, sudarančią medžioklės plotų vienetą.
Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis projekte siūloma nustatyti, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete būtų išduodamas medžiotojui ar medžiotojams, kuris ar kurie yra mirusio medžioklės plotų naudotojo, įpėdinis (įpėdiniai) pagal įstatymą. Pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas įpėdiniams pagal testamentą atitinkami leidimai be konkurso nebūtų išduodami. Svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes įpėdinius pagal įstatymą ir testamentinius įpėdinius įstatymas vertintų nevienodai, nors jie iš esmės nebūtų skirtingose padėtyse, pavyzdžiui, medžiotojais galėtų būti ne tik įstatyminiai, bet ir testamentiniai įpėdiniai, ir taip pat paveldėtų tokios pačios rūšies turtą. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, siekiantis gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (pvz., fizinis asmuo turi turėti Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą, ne mažesnį kaip 5 metų nepertraukiamą medžiotojo stažą ir medžiotojo selekcininko kvalifikaciją ir nėra pažeidęs šio Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies reikalavimų (keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas)). Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar minėti reikalavimai būtų taikomi ir medžioklės plotų naudotojo įpėdiniams. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti.
Ketvirta, pažymėtina, kad projekto nuostatos būtų taikomos tik tiems medžioklės plotų naudotojo įpėdiniams, kurie paveldėjo turtą iš medžioklės plotų naudotojo, „kuriam leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo išduotas šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 22 straipsnio tikslas buvo nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, Seimui 2002 m. birželio 20 d. priėmus Medžioklės įstatymą Nr. IX-966, kuriuo iš esmės buvo pakeistas medžioklės teisinis reguliavimas. Šiuo metu leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodami pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kokiais argumentais remiantis projekte siūloma nustatyti, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete be konkurso būtų išduodamas tik tiems medžioklės plotų naudotojo įpėdiniams, kurie paveldėjo turtą iš medžioklės plotų naudotojo, kuriam leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo išduotas šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas medžioklės plotų naudojimo ir valdymo tęstinumo principas, sudarant sąlygas racionaliai valdyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, užtikrinti jų gyvybingumą ir apsaugą, racionaliai naudoti medžiojamuosius gyvūnus, manytina, galėtų būti užtikrintas ir nustatant tokį teisinį reguliavimą, kuriuo leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete be konkurso būtų išduodamas ir tiems medžioklės plotų naudotojo įpėdiniams, kurie paveldėjo turtą iš medžioklės plotų naudotojo, kuriam leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo išduotas šio įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka.
Kitu atveju, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes medžioklės plotų naudotojo įpėdinius įstatymas vertintų nevienodai, nors jie iš esmės nebūtų skirtingose padėtyse, nes paveldėtų tokios pačios rūšies turtą. Pritarti (Žr. šios išvados 7.2. lentelėje pateiktus KRK pasiūlymus bei KRK patobulintą ĮSTP-ą Nr. XIVP-3091(2))
kanceliarijos Teisės departamentas
Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamo įstatymo 5 straipsnio
būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti iš dalies Vyriausybės išvados paprašyta 2024-03-22 (Nr. SV-S-1346), tačiau ji negauta. Vadovaujantis Seimo statuto
Seimui per 30 darbo dienų . Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Statute numatyti terminai praleisti, Projektas Komitete svarstomas be Vyriausybės išvados. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-21 Nr. XIVP-3091 1(10)
atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IR-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus. 3.1.
3.1. Reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. Pritarti iš dalies Pastabai pritartina, tačiau KRK patobulintame Projekto Nr. XIVP-3091(2) 1 straipsnyje dėstomos 3 struktūrinės dalys, todėl pastaba nebeaktuali. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-21 Nr. XIVP-3091 1(10) (2) (5) 3.2. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. Pritarti
5Teisingumo ministerija 2023-10-03 Nr. XIVP-3091 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3091 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis 2024-09-05 (2024-09-06 Nr. g-2024-7283) 1(10) (2) * Susipažinome su įstatymo pataisų Projektu, kurio 1 straipsniu siūloma keisti Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, ją papildant 5 punktu. Siūlomų pakeitimų esmė- siekis de-facto įtvirtinti galutinį privačios žemės nuosavybės naudojimo ūkinei veiklai-medžioklei- teisės nusavinimą asmenų, kurie nėra tos žemės savininkai, naudai , nes pasiūlymai nukreipti ne į medžiotojų būrelio nariui priklausančios dalies to būrelio, kaip juridinio asmens, priklausančio turto perdavimą paveldėtojams, o apie norimą įstatymu įtvirtinti teisę paveldėti tai, kas nei medžiotojų būreliui, nei jo nariams paprastai nepriklauso-teisę naudoti ūkinei veiklai-medžioklei - kitiems žemės savininkams priklausančią žemę (dažniausiai-be pastarųjų sutikimo) .
Nes jei yra civilizuota tvarka medžiotojo ar medžiotojų būrelio su žemės savininku sudaroma nuomos ar panaudos sutartis dėl medžioklės veiklos organizavimo – tuomet viskas ir taip sprendžiasi Civilinio kodekso numatyta tvarka. Remiantis Civilinio kodekso
pagrindų yra paveldėjimas. Kadangi medžiotojai negali savintis nuosavybės teisės į žemę, kuri teisėtai yra kitų asmenų nuosavybė , tai įtvirtinti siūlomą tokios neturimos teisės paveldėjimą būtų juridinis absurdas. Dėl to negalime pritarti tokiam įstatymo pataisų Projektu ir siūlome jį atmesti . Nepritarti Šiuo projektu nesiekiama medžiotojų naudai nusavinti privačios žemės savininkų žemę. Žemės sklypų savininkų teisės, susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose įtvirtintos Medžioklės įstatymo 13 straipsnyje. Šio straipsnio 2 d. nustatytos žemės sklypo savininko teisės uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas, kuriomis jis gali pasinaudoti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu arba bet kuriuo metu vėliau. Taip pat Medžioklės įstatymo 12 str. 2 d.
įtvirtinta, kad Medžioklės plotų naudotojas privalo : <...> gauti žemės sklypo savininko sutikimą ar valdytojo leidimą arba sudaryti su juo atitinkamą sutartį dėl biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių medžioklės įrenginių statymo bei eksploatavimo jo žemėje;<...>“
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: papildomas komitetas nepaskirtas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Komiteto patobulintam Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3091(2) ir komiteto išvadoms bei Komiteto pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 dalies pastabą, siūloma atsisakyti nebeaktualios ir netaikomos Projekte įtvirtintos nuorodos į įstatymo 22 straipsnį, kurios tikslas buvo nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas. Šiuo metu leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (toliau – Leidimas) išduodami pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnį. Taip pat, siekiant teisinio aiškumo, siūloma tikslinti keičiamo Įstatymo 10 str. 2 d. 3 punktą, nurodant, kad pasibaigus Leidimo galiojimo terminui, naujas Leidimas išduodamas tik tinkamai vykdžiusiam Leidime nustatytas sąlygas naudotojui. Pasiūlymas:
pakeitimas 1.
pakeitimas
dalies 3 punktą: „3) naujas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas medžioklės plotų naudotojams Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka naudotojui išduodamas pasibaigus ankstesniojo leidimo galiojimo terminui, jeigu medžioklės plotų naudotojas tinkamai vykdė leidime nustatytas sąlygas
kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 dalį bei į Projekto Nr. XIVP-3091(2) 1 str. 1 d. keičiamo Įstatymo 10 str. 2 d. 3 p. pakeitimą, siūloma atitinkamai patikslinti Projekto Nr. XIVP-3091 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 str. 2 dalies 5 punktą. Pasiūlymas:
nauju 5 punktu: „
5) leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas mirusio medžioklės plotų naudotojo, turėjusio leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, įpėdiniams. “ Pritarti 3.
kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 dalį bei siekiant nustatyti terminą, per kurį įpėdiniai turi kreiptis išduoti Leidimą, taip pat siekiant išvengti ilgai trunkančios situacijos, kai nesant medžioklės plotų naudotojo medžiojamieji gyvūnai padaro žalos žemės ar miškų ūkiui, bet nėra asmens, pagal Įstatymą atsakingo už šių gyvūnų padarytos žalos atlyginimą, siūloma papildyti keičiamo Įstatymo 10 straipsnį nauja 6 dalimi, kuria: įtvirtinamas 3 mėn. terminas, per kurį turi būti pateikiamas prašymas Leidimui gauti; papildoma, kad Įpėdiniui, siekiančiam gauti tokį Leidimą, taikomi šio Įstatymo
teikia vienas iš įpėdinių visų įpėdinių rašytiniu susitarimu; kad Įpėdiniui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepateikus pašymo išduoti Leidimą, Leidimas išduodamas organizuojant konkursą. Pasiūlymas:
dalimi: „6. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu atveju, mirusio medžioklės plotų naudotojo, turėjusio leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, įpėdinis, siekiantis gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, prašymą Aplinkos apsaugos departamentui turi pateikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui, siekiančiam gauti tokį leidimą, taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. Jeigu mirusio medžioklės plotų naudotojo įpėdinių yra ne vienas, prašymą išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete teikia vienas iš įpėdinių visų įpėdinių rašytiniu susitarimu.
Įpėdiniui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepateikus pašymo išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas organizuojant konkursą.“
Kaimo reikalų komitetas 2024-09-112 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte numatyta Įstatymo įsigaliojimo data „2023 m. lapkričio 1 d.“ praleista, kad aplinkos ministras iki įsigaliojant įstatymui turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus bei į tikėtiną Projekto svarstymo Seime laiką, siūloma datą tikslinti. Pasiūlymas:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja
ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3091(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė