Projekto lyginamasis variantas
VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR HUMANITARINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. XII-311 7 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo Programos lėšomis finansuojamus projektus atrenka Užsienio reikalų ministerija, šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo projektus – valstybės ir savivaldybių institucijos, o šio įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse dalyje nurodytus dvišalės paramos vystymuisi projektus, finansuojamus Fondo lėšomis, – Fondo taryba.“
1Papildyti 13 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Fondo lėšas taip pat sudaro už Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme nustatytų tarptautinių sankcijų pažeidimus ir už Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus sumokėtos baudos, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos ar už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą sumokėtos baudos, taip pat lėšos, gautos iš konfiskuoto turto realizavimo, jei tokia poveikio priemonė paskirta už šioje dalyje numatytus pažeidimus. Šios lėšos naudojamos 6 straipsnio 2 dalyje numatytoms dvišalės ir daugiašalės paramos vystymuisi priemonėms, išskirtinai susijusioms su Ukrainos atstatymu ir atkūrimu, reikalingu dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą, įgyvendinti.“
2Buvusias 13 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis atitinkamai laikyti 5, 6 ir 7 dalimis. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gruodžio 1 d. 2.
2Šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos 10 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3083(2) lyginamasis variantas
VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR HUMANITARINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. XII-311 7 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo Programos lėšomis finansuojamus projektus atrenka Užsienio reikalų ministerija, šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo projektus – valstybės ir savivaldybių institucijos, o šio įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse dalyje nurodytus dvišalės paramos vystymuisi projektus, finansuojamus Fondo lėšomis, – Fondo taryba.“
Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo Programos lėšomis finansuojamus projektus atrenka Užsienio reikalų ministerija, šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo projektus – valstybės ir savivaldybių institucijos, o šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus dvišalės paramos vystymuisi projektus, finansuojamus Fondo lėšomis, – Fondo taryba.“
1Papildyti 13 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Fondo lėšos taip pat sudaromos iš už Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme nustatytų tarptautinių sankcijų pažeidimus ir už Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus sumokėtų baudų, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos ar už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą sumokėtų baudų, taip pat iš pajamų iš konfiskuoto turto realizavimo, jeigu tokia poveikio priemonė paskirta už šioje dalyje nurodytus pažeidimus.
Šios lėšos naudojamos paramai vystymuisi, išskirtinai susijusiai su Ukrainos atstatymu ir atkūrimu, reikalingais dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą.“
2Buvusias 13 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 5, 6 ir 7 dalimis. 4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 13 straipsnio 4 dalį. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 2, 4 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 ir 4 straipsniai įsigalioja 2034 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, užsienio reikalų ministras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2023 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Lėšos, įskaitytos į Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyta Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, bet nepanaudotos iki 2033 m. gruodžio 31 d., nuo 2034 m. sausio 1 d. naudojamos paskirčiai, nurodytai iki 2033 m. gruodžio 31 d. galiojusioje Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR HUMANITARINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. XII-311 7 ir 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą padarytos žalos dydis, įvairiais vertinimais, siekia 700 mlrd. eurų. Diskusijose, vykstančiose tarptautinėje bendruomenėje, laikomasi bendro principo, kad agresorius privalo atlyginti savo padarytą žalą. Europos Sąjunga, reaguodama į Rusijos Federacijos karą prieš Ukrainą, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims yra pritaikiusi daug precedento neturinčių sankcijų ir ribojamųjų priemonių. ES taiko sankcijas iš viso 1 473 asmenims ir 207 subjektams. Dėl šių sankcijų ir priemonių ES valstybėse narėse yra įšaldyta 215 mlrd. eurų vertės turto, taip pat ES ir G 7 šalyse imobilizuota apie 300 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto. Ekonominių sankcijų tikslas – sukelti Rusijai kuo didžiausių padarinių už jos veiksmus ir veiksmingai pažaboti galimybes tęsti agresiją. Individualios sankcijos taikomos asmenims, kurie rėmė, finansavo ar įgyvendino veiksmus, kenkiančius Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, arba kurie gavo iš tokių veiksmų naudos. Nuo pat Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Europos Sąjungoje, bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, vyksta intensyvios diskusijos apie tai, kaip, remiantis ES ir tarptautinės teisės pagrindais, ES sankcijomis įšaldytas Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims bei Rusijos centriniam bankui priklausančias lėšas ar imobilizuotą turtą panaudoti Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą padarytai žalai atlyginti ir taip kuo greičiau užtikrinti principą – agresorius turi atlyginti žalą.
ES Taryba yra įsteigusi ad hoc darbo grupę, kurios tikslas – numatyti galimybių ir būdų imobilizuotą Rusijos centrinio banko turtą panaudoti Ukrainos atstatymo tikslams. ES Komisija yra pateikusi pasiūlymą priimti Direktyvą, kuria siūloma suderinti nusikalstamos veikos apibrėžimus ir sankcijas už ES ribojamųjų priemonių pažeidimus. Komisijos pasiūlyme nustatytos bendros ES taisyklės, kurios palengvins ribojamųjų priemonių pažeidimų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą už juos ir baudimą visose valstybėse narėse. Taip pat ES Komisija yra pateikusi pasiūlymą nustatyti griežtesnes turto susigrąžinimo ir konfiskavimo taisykles, kurios taip pat padėtų įgyvendinti ES ribojamąsias priemones ir užtikrinti, kad ribojamąsias priemones pažeidusių asmenų ir subjektų turtas galėtų būti veiksmingai konfiskuotas ateityje. Be to, pagal Europos Tarybos išplėstinį dalinį susitarimą buvo įsteigtas Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą padarytos žalos registras. Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2023 m. gegužės 12 d. priėmė rezoliuciją CM/Res(2023)3, kuria patvirtino Išplėstinį dalinį susitarimą dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą padarytos žalos registro. Registre siekiama dokumentuoti ir kaupti Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą padarytos žalos įrodymus. Registro įsteigimas yra pirmasis tarptautinio kompensavimo mechanizmo kūrimo žingsnis, bet realių sprendimų, kurie jau dabar prisidėtų prie veiksmingo Ukrainai padarytos žalos atlyginimo, dar nėra priimta.
Atsižvelgiant į tai manytina, kad, nelaukiant ES ar tarptautiniu lygmeniu priimamų sprendimų, jau dabar būtų galima imtis nacionalinių priemonių, kurios iš esmės neprieštarautų ir papildytų būsimų ES ir tarptautinių sprendimų turinį. Tokios nacionalinės priemonės kitoms ES valstybėms narėms ar pačiai ES galėtų būti sektinas pavyzdys, o Lietuva tokiu būdu savarankiškai prisidėtų prie Ukrainos atstatymo ir dalį valstybės biudžeto pajamų, gautų iš baudų, paskirtų už Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas) nurodytus pažeidimus, taip pat dalį iš pritaikytos poveikio priemonės – turto konfiskavimo gautų lėšų galėtų per Vystomojo bendradarbiavimo fondą skirti konkrečiai Ukrainos atstatymui. Pabrėžtina, kad Įstatymo projektu nesiūloma ir nesiekiama spręsti klausimų, susijusių su Rusijos ir (ar) Baltarusijos juridiniams ar fiziniams asmenims priklausančio turto, kuris šiuo metu yra įšaldytas (bet ne konfiskuotas), konfiskavimu ir lėšų, gautų iš tokio turto realizavimo, tolesniu panaudojimu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Užsienio reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu visos lėšos, gautos iš sumokėtų baudų, paskirtų už nurodomus pažeidimus, ir lėšos, gautos pritaikius už tokius pažeidimus paskirtą poveikio priemonę turto konfiskavimą, yra pervedamos į valstybės biudžetą ir vėliau naudojamos pagal valstybės biudžeto planą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektas parengtas siekiant nustatyti, kad biudžeto lėšos, gautos iš sumokėtų baudų, paskirtų už tarptautinių sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus, taip pat už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 123¹ straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnyje, patektų į Vystomojo bendradarbiavimo fondą, numatytą Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 13 straipsnyje, ir būtų naudojamos su Ukrainos atstatymu susijusiems projektams įgyvendinti. Be to, Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad biudžeto lėšos, gautos už nurodytus pažeidimus paskyrus poveikio priemonę turto konfiskavimą, taip pat būtų skiriamos konkrečiai Vystomojo bendradarbiavimo fondui ir naudojamos su Ukrainos atstatymu susijusiems projektams įgyvendinti. Tikimasi, kad Lietuva tokiu būdu, t. y. skirdama biudžeto lėšas, gautas iš baudų, sumokėtų už Įstatymo projekte nurodytus pažeidimus, taip pat biudžeto lėšas, gautas įvykdžius poveikio priemonę turto konfiskavimą, paskirtą už Įstatymo projekte nurodytus pažeidimus, veiksmingai prisidės prie Ukrainos atstatymo. Toks žingsnis parodytų tvirtą Lietuvos nuostatą teikti paramą Rusijos Federacijos agresiją patiriančiai Ukrainai, prisidėtų prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinti esminį principą – agresorius privalo atlyginti savo padarytą žalą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai sudarytų sąlygas įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politikos prioritetą – prisidėti prie Ukrainos atstatymo.
Priėmus siūlomą Įstatymo projektą ir pradėjus jį taikyti, dalis valstybės biudžeto pajamų, kurios galėtų būti skirtos kitoms reikmėms ir kitiems nacionaliniams tikslams, per Vystomojo bendradarbiavimo fondą būtų skiriamos Ukrainos atstatymo projektams įgyvendinti. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nedarys. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nedarys. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Jame nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl jis nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
12Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turėtų patikslinti Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, kodų sąrašą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-57/1B-160 „Dėl Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodų sąrašo“. Užsienio reikalų ministerija turėtų patikslinti Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo veiklos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2022 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-197. Taip pat reikėtų pakeisti Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo projektui įgyvendinti reikės atlikti techninio pobūdžio Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento administruojamų informacinių sistemų pakeitimų. Preliminariu vertinimu, pakeitimams reikės apie 20 tūkst. eurų.
Taip pat turėtina omenyje, kad baudos ir lėšos, gautos realizavus konfiskuotą turtą, bus naudojamos Ukrainos atstatymo projektams įgyvendinti, o ne Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto plano tikslams. Nėra galimybės nurodyti, kiek konkrečiai valstybės biudžeto pajamų, gaunamų iš baudų ar iš turto, konfiskuoto už Įstatymo projekte nurodytus pažeidimus, būtų skiriama Vystomojo bendradarbiavimo fondui, nes šiuo metu tokios biudžeto pajamos nėra išskiriamos iš bendrųjų pajamų, gaunamų iš sumokėtų baudų ar konfiskuoto turto. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: bauda, konfiskavimas, vystomasis bendradarbiavimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Dėl Įstatymo projekto siūlomo teisinio reguliavimo darbo tvarka buvo konsultuotasi su Finansų ministerijos ir Teisingumo ministerijos ekspertais. part_d399209f3d47415881a6ece7581f96e6_end
2023-09-25 Nr. XIVP-3083 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Fondo lėšas taip pat sudaro už Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme nustatytų tarptautinių sankcijų pažeidimus ir už Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus sumokėtos baudos, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123¹straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos ar už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą sumokėtos baudos, taip pat lėšos, gautos iš konfiskuoto turto realizavimo, jei tokia poveikio priemonė paskirta už šioje dalyje numatytus pažeidimus. Šios lėšos naudojamos 6 straipsnio 2 dalyje numatytoms dvišalės ir daugiašalės paramos vystymuisi priemonėms, išskirtinai susijusioms su Ukrainos atstatymu ir atkūrimu, reikalingu dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą, įgyvendinti.“ Šios projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais.
Pirma, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „projektas parengtas siekiant nustatyti, kad biudžeto lėšos, gautos iš sumokėtų baudų, paskirtų už tarptautinių sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus, taip pat už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 123¹ straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnyje, patektų į Vystomojo bendradarbiavimo fondą, numatytą Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 13 straipsnyje, ir būtų naudojamos su Ukrainos atstatymu susijusiems projektams įgyvendinti.“ Pažymėtina, jog iš teikiamo projekto nuostatų iki galo nėra aišku, kaip siūlomos lėšos patektų į Fondą – projekte nėra siūloma nustatyti mechanizmo, kuris būtų taikomas Fondo lėšoms gauti.
Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamoje dalyje minimais atvejais teisinis reguliavimas nustato, jog atitinkamos baudos yra pervedamos į valstybės biudžetą: Tarptautinių sankcijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo poveikio priemones taikančios institucijos sprendimu paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą per tam tikrą terminą; Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad baudą privaloma sumokėti į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą; Biudžeto sandaros įstatymo
įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą arba skyrė baudą, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas.
Antra, kaip matyti iš aptariamos projekto nuostatos, Fondo lėšas sudarytų baudos už visų Lietuvos Respublikoje taikomų tarptautinių sankcijų ar ribojamųjų priemonių pažeidimus, o šios lėšos būtų naudojamos dvišalės ir daugiašalės paramos vystymuisi priemonėms, išskirtinai susijusioms su Ukrainos atstatymu ir atkūrimu, reikalingu dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje tarptautinės sankcijos yra apibrėžiamos kaip „Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais <...> nustatytų priemonių visuma.“ Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 3 straipsnį Lietuvoje gali būti įgyvendinamos įvairios tarptautinės sankcijos: ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, socialinės, taip pat kitokius apribojimus ir įpareigojimus nustatančios tarptautinės sankcijos, už kurių pažeidimus gali būti taikomos poveikio priemonės pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą, Administracinių nusižengimo kodeksą bei Baudžiamąjį kodeksą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Europos Sąjunga yra patvirtinusi apie 30 įvairių sankcijų režimų prieš trečiąsias šalis, kurios yra susijusios su situacija Sirijoje, Irane, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Venesueloje, Libijoje, Šiaurės Korėjoje ir pan. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar baudos, kurios galimai būtų paskirtos, sumokėtos ir pervestos į Fondą už įvairių tarptautinių sankcijų pažeidimus, vienareikšmiškai galėtų būtų naudojamos tik projekte nurodytais tikslais. Kita vertus, kaip matyti iš projekto 3 straipsnio 2 dalies, aptariama projekto nuostata galiotų (būtų taikoma) pakankamai ilgą laikotarpį – 10 metų, per kurį galėtų atsirasti poreikis skirti Fondo lėšas paramos vystymuisi priemonėms, susijusioms ir su kita (kitomis) valstybėmis, nei nurodyta projekte.
Trečia, pagal aptariamą projekto nuostatą Fondo lėšos būtų naudojamos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytoms dvišalės ir daugiašalės paramos vystymuisi priemonėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad „Siekiant užtikrinti daugiašalės ir dvišalės paramos vystymuisi konvergenciją, Fondui skiriami valstybės biudžeto asignavimai gali būti panaudojami tik kaip dvišalė parama vystymuisi <...>.“ Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte lėšos, gautos iš sumokėtų baudų, paskirtų už tarptautinių sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus, taip pat už pažeidimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnyje ir Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje, bei lėšos, gautos už nurodytus pažeidimus paskyrus poveikio priemonę turto konfiskavimą, yra įvardijamos kaip biudžeto lėšos. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
straipsnio 3 dalį, tiek ir į šioje pastaboje aptariamą projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, yra įvardijami tik dvišalės paramos vystymuisi projektai, finansuojami Fondo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Fondo lėšos būtų naudojamos ne tik dvišalės, bet ir daugiašalės paramos vystymuisi priemonėms. 2. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos 10 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo“.
Pastebėtina, jog iš esmės projektu nustatomas terminuotas keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies galiojimas. Atsižvelgus į tai bei siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, manytina, jog projektas turėtų būti papildytas nauju 3 straipsniu, kuriuo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis būtų pripažinta netekusia galios, atitinkamai nustatant vėlesnę šio pakeitimo įsigaliojimo datą. 3. Projekto 3 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl įstatymo taikymo, kadangi iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip ir kokiai paskirčiai suėjus 10 metų laikotarpiui būtų naudojamos Fondo lėšos, kurios į Fondą būtų patekusios dar taikant projektu siūlomą teisinį reguliavimą. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje prieš formuluotę „6 straipsnio“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
2023-11-09 Nr. XIVP-3083(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 3 dalį Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondui skiriami valstybės biudžeto asignavimai gali būti panaudojami tik kaip dvišalė parama vystymuisi, tikslintinas projekto 3 straipsniu keičiamo Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies antrasis sakinys, prieš žodžius „paramai vystymuisi“ įrašant žodį „dvišalei“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
Nr. XIVP-3083 2023 m. spalio 25 d. Nr. 105-P-102
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Matas Skamarakas, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Mažėlė, Inga Milašiūtė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Silvija Vaičiulytė. Kviestieji asmenys: užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė, Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėja Ingrida Bačiulienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-09-252 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti:
„Fondo lėšas taip pat sudaro už Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų
įstatyme nustatytų tarptautinių sankcijų pažeidimus ir už Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus sumokėtos baudos, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123¹straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos ar už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą sumokėtos baudos, taip pat lėšos, gautos iš konfiskuoto turto realizavimo, jei tokia poveikio priemonė paskirta už šioje dalyje numatytus pažeidimus. Šios lėšos naudojamos 6 straipsnio 2 dalyje numatytoms dvišalės ir daugiašalės paramos vystymuisi priemonėms, išskirtinai susijusioms su Ukrainos atstatymu ir atkūrimu, reikalingu dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą, įgyvendinti.“ Šios projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „projektas parengtas siekiant nustatyti, kad biudžeto lėšos, gautos iš sumokėtų baudų, paskirtų už tarptautinių sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus, taip pat už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 123¹ straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnyje, patektų į Vystomojo bendradarbiavimo fondą, numatytą Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 13 straipsnyje, ir būtų naudojamos su Ukrainos atstatymu susijusiems projektams įgyvendinti.“ Pažymėtina, jog iš teikiamo projekto nuostatų iki galo nėra aišku, kaip siūlomos lėšos patektų į Fondą – projekte nėra siūloma nustatyti mechanizmo, kuris būtų taikomas Fondo lėšoms gauti.
Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamoje dalyje minimais atvejais teisinis reguliavimas nustato, jog atitinkamos baudos yra pervedamos į valstybės biudžetą: Tarptautinių sankcijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo poveikio priemones taikančios institucijos sprendimu paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą per tam tikrą terminą; Bausmių vykdymo kodekso
valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą; Biudžeto sandaros įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudos už administracinius nusižengimus įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą arba skyrė baudą, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas. Nepritarti Įstatymo projekto iniciatoriai Komitetą informavo, kad priimto įstatymo įgyvendinimo mechanizmas, bus nustatytas poįstatyminiuose teisės aktuose.
Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento informacinės sistemos bus pritaikytos, siekiant „atsekti“ patenkančias lėšas iš sumokėtų baudų, ir atitinkamas sumas pervesti į Vystomojo bendradarbiavimo fondą. Šie aspektai bus išspręsti Įstatymo įgyvendinimo metu. Finansų ministerija Biudžeto sandaros įstatymo 28 str. 3 dalį, nustatančią, kad, „baudos už administracinius nusižengimus įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą arba skyrė baudą, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus“, aiškina taip, kad jei pareigūnas, kuris surašė pažeidimo aktą, išlaikomas iš savivaldybės biudžeto, tai bauda patenka į savivaldybės biudžetą, jei išlaikomas iš valstybės biudžeto – į valstybės biudžetą. Kadangi už Administracinių nusižengimo kodekso 515 straipsnyje numatytą pažeidimą [Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas] protokolą pagal ANK 589 str. gali surašyti ir baudą skirti tik iš valstybės biudžeto išlaikomų institucijų pareigūnai (Muitinės departamento, FNTT, Transporto saugos inspekcijos, Ryšių reguliavimo tarnyba ir pan.), todėl nėra poreikio tikslinti Įstatymo projekto nuostatas, kadangi lėšos iš šių baudų pateks į valstybės biudžetą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-252 Antra, kaip matyti iš aptariamos projekto nuostatos, Fondo lėšas sudarytų baudos už visų Lietuvos Respublikoje taikomų tarptautinių sankcijų ar ribojamųjų priemonių pažeidimus, o šios lėšos būtų naudojamos dvišalės ir daugiašalės paramos vystymuisi priemonėms, išskirtinai susijusioms su Ukrainos atstatymu ir atkūrimu, reikalingu dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje tarptautinės sankcijos yra apibrėžiamos kaip „Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais <...> nustatytų priemonių visuma.“ Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 3 straipsnį Lietuvoje gali būti įgyvendinamos įvairios tarptautinės sankcijos: ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, socialinės, taip pat kitokius apribojimus ir įpareigojimus nustatančios tarptautinės sankcijos, už kurių pažeidimus gali būti taikomos poveikio priemonės pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą, Administracinių nusižengimo kodeksą bei Baudžiamąjį kodeksą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Europos Sąjunga yra patvirtinusi apie 30 įvairių sankcijų režimų prieš trečiąsias šalis, kurios yra susijusios su situacija Sirijoje, Irane, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Venesueloje, Libijoje, Šiaurės Korėjoje ir pan. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar baudos, kurios galimai būtų paskirtos, sumokėtos ir pervestos į Fondą už įvairių tarptautinių sankcijų pažeidimus, vienareikšmiškai galėtų būtų naudojamos tik projekte nurodytais tikslais. Kita vertus, kaip matyti iš projekto 3 straipsnio 2 dalies, aptariama projekto nuostata galiotų (būtų taikoma) pakankamai ilgą laikotarpį – 10 metų, per kurį galėtų atsirasti poreikis skirti Fondo lėšas paramos vystymuisi priemonėms, susijusioms ir su kita (kitomis) valstybėmis, nei nurodyta projekte.
Nepritarti Šiame etape, esant dabartinėms geopolitinėms realijoms, parama Ukrainos atstatymui yra siūlomas Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės politinis sprendimas. Paramos mechanizmas yra suderintas su Finansų ministerija. Be to, mažai tikėtina, kad Lietuvoje bus nustatyta daug sankcijų pažeidimų, susijusių su kitomis situacijomis. Ilgas 10 metų taikymo laikotarpis pasirinktas todėl, kad Ukrainai padarytos žalos dydis yra ypatingai didelis ir ši žala tik auga. Todėl prireiks daugelio metų ir didelių finansinių resursų, prisidedant prie Ukrainos atstatymo ir atkūrimo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-252 Trečia, pagal aptariamą projekto nuostatą Fondo lėšos būtų naudojamos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytoms dvišalės ir daugiašalės paramos vystymuisi priemonėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad „Siekiant užtikrinti daugiašalės ir dvišalės paramos vystymuisi konvergenciją, Fondui skiriami valstybės biudžeto asignavimai gali būti panaudojami tik kaip dvišalė parama vystymuisi <...>.“ Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte lėšos, gautos iš sumokėtų baudų, paskirtų už tarptautinių sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus, taip pat už pažeidimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnyje ir Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje, bei lėšos, gautos už nurodytus pažeidimus paskyrus poveikio priemonę turto konfiskavimą, yra įvardijamos kaip biudžeto lėšos.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, pateikiant nuorodas tiek į keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, tiek ir į šioje pastaboje aptariamą projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, yra įvardijami tik dvišalės paramos vystymuisi projektai, finansuojami Fondo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Fondo lėšos būtų naudojamos ne tik dvišalės, bet ir daugiašalės paramos vystymuisi priemonėms. Pritarti Siūloma iš 13 straipsnio 4 dalies nuostatos išbraukti žodžius „dvišalės ir daugiašalės“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
242
nustatyti, kad „šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos 10 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo“. Pastebėtina, jog iš esmės projektu nustatomas terminuotas keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies galiojimas.
Atsižvelgus į tai bei siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, manytina, jog projektas turėtų būti papildytas nauju 3 straipsniu, kuriuo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis būtų pripažinta netekusia galios, atitinkamai nustatant vėlesnę šio pakeitimo įsigaliojimo datą. Pritarti Papildyti įstatymo projektą dviem naujais straipsniais. 1 Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu (kuris įsigaliotų 2034 m. sausio 1 d. – būtų sugrąžinta dabar galiojančios 7 straipsnio 5 dalies redakcija) ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo Programos lėšomis finansuojamus projektus atrenka Užsienio reikalų ministerija, šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo projektus – valstybės ir savivaldybių institucijos, o šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus dvišalės paramos vystymuisi projektus, finansuojamus Fondo lėšomis, – Fondo taryba.“ 2 Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti nauju 4 straipsniu (kuris įsigaliotų 2034 m. sausio 1 d. – būtų sugrąžinta dabar galiojančio 13 straipsnio redakcija be naujos 4 dalies) ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 13 straipsnio 4 dalį.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dėl įstatymo taikymo, kadangi iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip ir kokiai paskirčiai suėjus 10 metų laikotarpiui būtų naudojamos Fondo lėšos, kurios į Fondą būtų patekusios dar taikant projektu siūlomą teisinį reguliavimą. Pritarti Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu, numatančiu Įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą: Žr. URK pasiūlymą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 4.
Projekto 2 straipsnio 1 dalimi dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje prieš formuluotę „6 straipsnio“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo“. Nepritarti Siūloma straipsnyje atsisakyti referencijos į įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir visą nauja numeracija dėstomą įstatymo projekto 3 straipsnį dėstyti taip:
Pasiūlymas: Įstatymo projekto naujos numeracijos 3 straipsnį išdėstyti taip: „2 3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Fondo lėšaos taip pat sudaromos iš už Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme nustatytų tarptautinių sankcijų pažeidimus ir už Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus sumokėtosų baudosų, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnyje įtvirtintos nurodytos nusikalstamos veikos ar už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje įtvirtinto nurodyto administracinio nusižengimo padarymą sumokėtosų baudosų, taip pat lėšos, gautos iš pajamų iš konfiskuoto turto realizavimo, jeigu tokia poveikio priemonė paskirta už šioje dalyje numatytus nurodytus pažeidimus. Šios lėšos naudojamos paramai 6 straipsnio 2 dalyje numatytoms dvišalės ir daugiašalės paramos vystymuisi priemonėmis, išskirtinai susijusioms susijusiai su Ukrainos atstatymu ir atkūrimu, reikalinguais dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą, įgyvendinti.“
atitinkamai 5, 6 ir 7 dalimis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2023-10-255 N Argumentai: Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad Įstatymo projektas turėtų būti papildytas nauju straipsniu, kuriuo keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 4 dalis po 10 metų galiojimo būtų pripažinta netekusia galios, Užsienio reikalų komitetas siūlo įgyvendinamosiose Įstatymo projekto nuostatose nustatyti vėlesnę įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo datą – nuo 2034 m. sausio 1 d. Komitetas taip pat siūlo numatyti, kad Fondo lėšos, įskaitytos, bet nepanaudotos iki 2033 m. gruodžio 31 d., ir po 2034 m. sausio 1 d. bus naudojamos paramai vystymuisi, išskirtinai susijusiai su Ukrainos atstatymu ir atkūrimu, reikalingu dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą. Be to, Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad aiškinamajame rašte yra išdėstyta, kokie po Įstatymo priėmimo turės būti pakeisti įgyvendinamieji teisės aktai, įgyvendinamosiose Įstatymo projekto nuostatose siūlo numatyti pavedimus Vyriausybei, užsienio reikalų ministrui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šiuos darbus atlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto naujos numeracijos 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2023 m. gruodžio 1 d. 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 ir 4 straipsniai įsigalioja 2034 m. sausio 1 d. 3.
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė, užsienio reikalų ministras,
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. 4. Šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos 10 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Lėšos, įskaitytos į Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyta Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, bet nepanaudotos iki 2033 m. gruodžio 31 d., nuo 2034 m. sausio 1 d. naudojamos paskirčiai, nurodytai iki
humanitarinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ž. Pavilionis, G. Surplys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis
Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė