Projekto Lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 19 dalį ir išdėstyti ją taip: „19. Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, žemės sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas įvadinis apskaitos prietaisas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas arba viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, arba regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, arba garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui.“
įgyvendinimas Šis Įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Ligita Girskienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 19 d. apibrėžiama geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, t.y. geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ir vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo, ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui. Deja, dėl atsakomybės ribų vandens tiekimo tinkle nustatymo, dažnai kyla ginčai tarp gyventojus atstovaujančių bendrojo naudojimo objektų administratorių ir geriamojo vandens tiekėjų. Ypač aktualus ribų nustatymo klausimas tampa įvykus avarijai. Daugiabučių namų gyventojai pagrįstai galvoja, kad geriamojo vandens įvadas yra įvadinis vandens apskaitos prietaisas ir įvadinė sklendė. Vandens tiekimo įmonės įvadą traktuoja, kaip vietą, kurioje geriamojo vandens tiekimo vamzdis patenka į namą (namo siena), nors dažnai tose vietose net nėra sklendės ar įvadinio vandens apskaitos prietaiso. Dėl netikslaus apibrėžimo kyla konfliktai, kurių būtų galima išvengti patikslinus apibrėžimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Seimo narė Ligita Girskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu įstatymu nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba yra geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, žemės sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas). Tačiau įvado sąvoka traktuojama skirtingai, nes nėra apibrėžta įstatymu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymu siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba būtų įvadinis apskaitos prietaisas, kuris yra įrengtas geriamojo vandens tiekimo tinkle. Patikslinus reglamentavimą būtų išvengiama ginčų tarp namo bendrojo naudojimo objektų administratorių ir vandens tiekėjų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Nėra. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo pakeitimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymų projektus savivaldybių tarybos, kurios yra apsibrėžusios Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribas turės iki 2023 m. gruodžio 31 d. priimti teisės aktų pakeitimus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų pakeitimų projektams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba“, „vandens tiekimas“. 16. Kiti, iniciatoriaus nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Ligita Girskienė
2023-09-18 Nr. XIVP-3073 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 19 dalyje siūloma nustatyti, kad „geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba - geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandens šulinys, žemės sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadinis apskaitos prietaisais <...>) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui <...> nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas <...> perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui“ (pabraukta mūsų). Šios projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba yra siejama su geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (ar) naudojamo turto ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra.
Teikiamu įstatymo projektu galiojančio keičiamo įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje pateiktame sąvokos
„geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba” apibrėžime siūloma sąvoką „įvadas“
pakeisti sąvoka „įvadinis apskaitos prietaisas“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „šiuo metu įstatymu nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba yra geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, žemės sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas). Tačiau įvado sąvoka traktuojama skirtingai, nes nėra apibrėžta įstatymu”. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad dėl atsakomybės ribų vandens tiekimo tinkle nustatymo dažnai kyla ginčai tarp gyventojus atstovaujančių bendrojo naudojimo objektų administratorių ir geriamojo vandens tiekėjų. Siekiant to išvengti, siūloma patikslinti sąvokos
„geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba“ apibrėžimą. Pažymėtina, kad pagal
projekto nuostatas įvadinis apskaitos prietaisas vis tiek turėtų būti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vietoje, kurioje ribojasi abonentui ir vartotojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (ar) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra.
Tačiau kurioje statinio ar daugiabučio namo vietoje yra tokia riba projektu nėra nustatoma. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, projekte nereikėtų atsisakyti naujos sąvokos „įvadinis apskaitos prietaisas“ vartojimo, bet projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnį papildyti nauja struktūrine dalimi, kurioje būtų apibrėžtas sąvokos „statinio ar daugiabučio namo įvadas“ turinys. Antra, jeigu nebūtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatose nėra aiškus jose vartojamos sąvokos „įvadinis apskaitos prietaisas“ turinys, nes ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra vartojama. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 ir 26 dalyse yra apibrėžtos ir vartojamos tokios sąvokos, kaip „geriamojo vandens apskaitos prietaisas“ ir „nuotekų apskaitos prietaisas“. Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų vartoti keičiamame įstatyme apibrėžtą sąvoką arba apibrėžti sąvokos „įvadinis apskaitos prietaisas“ turinį. 2. Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Projekto 2 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMo projekto Nr. XIVp-3073 2023-11-13
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: AM viceministrė Raminta Radavičienė, Taršos prevencijos politikos grupės patarėja Judita Vaišnorienė, UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas Egidijus Anulis, advokatė Beata Vilienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-18 Projekto 1 straipsniu keičiamo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 19 dalyje siūloma nustatyti, kad „geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba
Šios projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba yra siejama su geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (ar) naudojamo turto ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra. Teikiamu įstatymo projektu galiojančio keičiamo įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje pateiktame sąvokos „geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba” apibrėžime siūloma sąvoką „įvadas“ pakeisti sąvoka „įvadinis apskaitos prietaisas“.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „šiuo metu įstatymu nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba yra geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, žemės sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas). Tačiau įvado sąvoka traktuojama skirtingai, nes nėra apibrėžta įstatymu”. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad dėl atsakomybės ribų vandens tiekimo tinkle nustatymo dažnai kyla ginčai tarp gyventojus atstovaujančių bendrojo naudojimo objektų administratorių ir geriamojo vandens tiekėjų. Siekiant to išvengti, siūloma patikslinti sąvokos
„geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba“ apibrėžimą. Pažymėtina, kad
pagal projekto nuostatas įvadinis apskaitos prietaisas vis tiek turėtų būti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vietoje, kurioje ribojasi abonentui ir vartotojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (ar) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra. Tačiau kurioje statinio ar daugiabučio namo vietoje yra tokia riba projektu nėra nustatoma. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, projekte nereikėtų atsisakyti naujos sąvokos „įvadinis apskaitos prietaisas“ vartojimo, bet projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnį papildyti nauja struktūrine dalimi, kurioje būtų apibrėžtas sąvokos „statinio ar daugiabučio namo įvadas“ turinys.
Antra, jeigu nebūtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatose nėra aiškus jose vartojamos sąvokos „įvadinis apskaitos prietaisas“ turinys, nes ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra vartojama. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 ir 26 dalyse yra apibrėžtos ir vartojamos tokios sąvokos, kaip
„geriamojo vandens apskaitos prietaisas“ ir „nuotekų apskaitos prietaisas“. Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų vartoti keičiamame įstatyme
apibrėžtą sąvoką arba apibrėžti sąvokos „įvadinis apskaitos prietaisas“ turinį. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-18 Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti Komitetas derino projektą su LRV institucijomis darbo tvarka. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-18
įgyvendinimas“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 UAB „Vilniaus vandenys“ 2023-09-20 UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, kurio Reg. Nr. XIVP-3073, Reg. data 2023-09-13 (toliau – Projektas) ir teikia nuomonę.
Bendrovė nepritaria sąvokos koregavimui ir pažymi, kad įsigaliojus šiam projektui, vandentvarkos įmonės privalės prižiūrėti ir atsakyti už ne joms priklausančius vidaus tinklus savo lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateiktas pastato bendrojo naudojimo objektų sąrašas, kuriame pagal 2 punktą priskiriamos ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos (pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)). Taip pat pažymime, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnyje įtvirtinta, kad
„Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise
priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga“. Tuo tarpu CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Atsižvelgiant į aukščiau, Bendrovė siūlo palikti terminą „įvadas“ su patikslinimu, kad tai yra vieta, kurioje vandens tiekimo vamzdis patenka į namą (namo siena). Pritarti iš dalies Komitetas pritaria pasiūlymui ir šia išvada siūlo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3073 atmesti, todėl patikslinimui dėl vietos, kurioje vandens tiekimo vamzdis patenka į namą, nepritariama. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
6.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir UAB „Vilniaus vandenys“ pasiūlymus, atmesti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Gedvilas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas A. Želvys, el. p. [email protected]