Projekto lyginamasis variantas
MOKESČIO įstatymo NR. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo
1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis
dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 23 112 25800 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 7 500 9012– 0,42 0,53 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
3) kai GMP viršija 23 112 25800 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 0,2 × (GMP – 12 × 642). 2.
taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 625 751eurai;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1 926 2150 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 625 751 – 0,42 0,53 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);
susijusios pajamos per mėnesį viršija 1 926 2150 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 0,2 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642). 3. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0. 4. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas turėdamas teisę į NPD pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje. Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas mokestiniu laikotarpiu turi būti atsižvelgiama tik į visas kas mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. 5.
teisę mokestiniu laikotarpiu atsisakyti NPD ar jo dalies taikymo net tuo atveju, kai jis pagal šio straipsnio 2 ar 6 dalį jam gali būti pritaikytas. 6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo dalyvumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (iki
didelių specialiųjų poreikių lygis), arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1 005 eurai 1 131 euras. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo dalyvumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, (iki
ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis), arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 935 eurai 1 061 euras. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ 7.
GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD, ir metinio papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio (toliau – MPNPD). 8. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD). 9. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. NPD nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas atsižvelgiant į šio straipsnio 1, 3, 6, ir 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 dalių nuostatas. 10. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD ir MPNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka. 11.
11Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams),
auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 100 eurų PNPD. 12. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas gyventojo pasirinktoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje (jeigu taikomas NPD – ten kur taikomas NPD), dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę. Jeigu gyventojas vaikus (įvaikius) augina vienas, jam taikomas visas PNPD. 13. Atsiradus arba pasibaigus teisei į PNPD ar teisei į didesnį PNPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. 14. MPNPD nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD. 15. MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu.”
įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Vytautas Gapšys Andrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Vigilijus Jukna Vaida Giraitytė-Juškevičienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą paskatino rengti didelė infliacija, smarkiai išaugusios paskolų palūkanos, brangus būtiniausių maisto produktų krepšelis ir kiti gyventojų patiriami sunkumai dėl pragyvenimo išlaidų . Šiuo projektu siekiame bent iš dalies kompensuoti ir būsimą kainų šuolį prasidėjus šildymo sezonui. Atsižvelgiant į tai, kad neapmokestinamas pajamų dydis yra pagrindinė mokestinė lengvata, siūlome Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kad platesnis ratas dirbančiųjų pajustų to naudą. Įgyvendinus mūsų siūlomus pakeitimus, būtų bent iš dalies padengti būtiniausi gyventojų kaštai, augtų vartojimas. Įvedus metinį papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, papildomai būtų apsaugota viena iš ekonomiškai jautriausių grupių, .t. y. šeimos, auginančios vaikus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Gapšys ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Metinis neapmokestinamasis pajamų (MNPD) negali būti didesnis negu 7500 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 23112 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 7 500 – 0,42 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
Kai GMP viršija 23112 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642). Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 625 eurai. Atitinkamos formulės įtvirtintos skaičiuojant mėnesinį NPD. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1005 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 935 eurai. Papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis tėvams arba įtėviams nėra taikomas. 4.
siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Projekte siūloma padidinti metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio viršutinę ribą iki 9012 eurų (mėnuo 751 eurai) gaunant minimalią mėnesinę algą. Jeigu gyventojo metinės pajamos daugiau negu 9012 eurų, tačiau neviršija 25800, MNPD siūlome apskaičiuoti pagal formulę:
minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžiu). Tais atvejais, kai GMP viršija 25800 eurų per metus, MNPD apskaičiuojama pagal šią formulę:
Atsižvelgiant į siūlomus metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio pakeitimus, siūlome atitinkamai keisti ir formules, skaičiuojant mėnesio NPD. Atsiranda dalyvumo sąvoka ir keičiami mėnesiniai NPD - tiems asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1131 euras. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų dalyvumo lygis arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1 061 euras. Siūloma papildyti įstatymo 20 straipsnio 2 dalį keliais naujais punktais, grąžinant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresniems, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais. Už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) siūlome taikyti 100 eurų papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį ir tokiu būdu sumažinti augančią kainų naštą šeimoms, auginančioms vaikus. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Augs vartojimas, kuris nėra iki galo atsistatęs iki prieškrizinį lygį. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Reikia keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą lydinčiuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka visas teisės aktų nuostatas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia Įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Dėl priimto projekto biudžetas negaus dalies gyventojų pajamų mokesčio. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „neapmokestinamasis pajamų dydis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Vytautas Gapšys Andrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Vigilijus Jukna Vaida Giraitytė-Juškevičienė
2023-09-21 Nr. XIVP-3072 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnį ir jame įtvirtinti papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio taikymą apskaičiuojant gyventojų apmokestinamąsias pajamas asmenims, auginantiems vaikus. Primintina, jog papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo atsisakyta nuo 2018 m. sausio 1 d., įvykdžius sisteminius pokyčius ir vietoj papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo nustačius kitokią išmokų vaikams mokėjimo tvarką – tikslines vaiko išmokas, kurios mokamos visiems vaikams, nevertinant šeimos pajamų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina kaip projektu teikiamas siūlymas grąžinti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymą sistemiškai dera su Išmokų vaikams įstatymo nuostatomis. 2. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kaip apskaičiuojamos apmokestinamosios pajamos (kokios pajamos, išlaidos ar dydžiai atimami iš pajamų apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas). Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, projektu taip pat turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas, įtraukiant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį ir metinį papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį. 3.
įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog metinės pajamų mokesčio deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, projektu taip pat turėtų būti keičiama ir ši dalis, įtraukiant metinį papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį. 4. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD dalis apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, projektu taip pat turėtų būti keičiama ir ši dalis, įtraukiant metinį papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgus į tai, projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo data koreguotina. 6.
Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 7. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
į projektu dėstomų pakeitimų turinį, projektu turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio pavadinimas – jį papildant papildomu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu;
straipsniu dėstomoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje žodis
„neapmokestinamo“ keistinas žodžiu „neapmokestinamojo“, o 8 dalyje formuluotė
„papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis“ keistinas formuluote „papildomą
neapmokestinamąjį pajamų dydį“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]