Projekto lyginamasis variantas Projektas
Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję
per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per
įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Pensijų įmoka
biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui,. iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio
įstatymo priede nustatyto dydžio. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos,. iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyvio pageidavimu į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų dėl laipsniško pensijų įmokų didinimo. Apie savo pasirinkimą mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoką įtraukiamas asmuo informuoja pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dienos, o pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo – sudarydamas pensijų kaupimo sutartį.
Jeigu dalyvis pateikia prašymą mokėti didesnę pensijų įmoką vėliau negu įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dieną arba pensijų kaupimo sutarties pasirašymo dieną, didesnė pensijų įmoka skaičiuojama nuo kito mėnesio, einančio po prašymo mokėti didesnę pensijų įmoką įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre, pirmosios dienos, bet ne anksčiau, negu įsigalioja pensijų kaupimo sutartis. 3. Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką. 4. Kartu su šio straipsnio
valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoka dalyvis į pensijos sąskaitą gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Papildomų pensijų įmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
“Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo priedas
PENSIJŲ KAUPIMO ĮMOKOS DYDŽIAI Metai Pensijų įmokos nuo pensijų fondo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydis, procentais Iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis, procentais nuo Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio 2019 1,8 0,3 2020 2,1 0,6 2021 2,4 0,9 2022 2,7 1,2 2023 ir vėlesni -20253 1,5 20263 1,2 20273 0,9 20283 0,6 20293 0,3 20303 0”
1Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 ir 2 straipsnis įsigalioja 2030 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Laima Nagienė
Projekto lyginamasis variantas Projektas
Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2
dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Pensijų įmoka
1Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių
skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui,. iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos,. iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyvio pageidavimu į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų dėl laipsniško pensijų įmokų didinimo. Apie savo pasirinkimą mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoką įtraukiamas asmuo informuoja pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dienos, o pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo – sudarydamas pensijų kaupimo sutartį.
Jeigu dalyvis pateikia prašymą mokėti didesnę pensijų įmoką vėliau negu įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dieną arba pensijų kaupimo sutarties pasirašymo dieną, didesnė pensijų įmoka skaičiuojama nuo kito mėnesio, einančio po prašymo mokėti didesnę pensijų įmoką įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre, pirmosios dienos, bet ne anksčiau, negu įsigalioja pensijų kaupimo sutartis. 3. Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką. 4. Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoka dalyvis į pensijos sąskaitą gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Papildomų pensijų įmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
“Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo priedas
PENSIJŲ KAUPIMO ĮMOKOS DYDŽIAI Metai Pensijų įmokos nuo pensijų fondo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydis, procentais Iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis, procentais nuo Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio 2019 1,8 0,3 2020 2,1 0,6 2021 2,4 0,9 2022 2,7 1,2 2023 ir vėlesni -20253 1,5 20263 1,2 20273 0,9 20283 0,6 20293 0,3 20303 0”
1Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 ir 2 straipsnis įsigalioja 2030 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Laima Nagienė
6, 8
IR
tikslai ir uždaviniai Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio (Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Taigi, esamas teisinis reguliavimas numato, kad asmens dalyvavimas pensijų kaupime privačiuose pensijų fonduose yra skatinamas valstybei prisidedant prie pensijų kaupimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip valstybės paskata yra vertinamas pats asmenų iki 40 m. automatinis įtraukimas į II pakopos pensijų kaupimą, šios paskatos administravimas yra apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. 2023 m. liepos 4 d. Sodros duomenimis 2023 metais į pensijų kaupimą buvo planuojama įtraukti 67 713 gyventojų, o pranešimus apie įtraukimą savo
„Sodros“ paskyrose buvo perskaitę tik 38 000 gyventojai, neperskaičiusiems
pranešimų „Sodra“ išsiuntė 30 000 registruotų laiškų, tačiau nėra žinoma, kiek gyventojų perskaitė šiuos laiškus. 41 535, t.y. 61,34 proc. iš visų įtrauktųjų į pensijų kaupimą gyventojų atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.
Galima daryti prielaidą, kad jei didesnis skaičius įtrauktųjų būtų perskaitę „Sodros“ pranešimus arba registruotus laiškus, atsisakiusiųjų dalyvauti procentas būtų buvęs dar didesnis nei 61,34 procento. Pateikti duomenys pagrindžia, kad ženkliai daliai asmenų pensijų kaupimas II pakopoje neatrodo patrauklus. Taigi galima teigti, kad iš valstybės biudžeto už dalyvį mokama pensijų įmoka, kuri kasmet pareikalauja didelių ir vis didėjančių biudžeto lėšų, neatlieka numatytosios funkcijos, t.y. nėra paskata asmeniui apsisprendžiant dalyvauti II pakopos pensijų kaupime. Be kita ko, esamas teisinis reguliavimas sukuria prielaidas bendrovių piktnaudžiavimui, kviečiant prisijungti prie II pakopos pensijų kaupimo asmenis, kuriems iki pensijos liko treji ar ketveri metai, motyvuojant tuo, kad, atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, bus gauta ženkli išmokų dalis iš valstybės biudžeto, kuri šiai dienai sudaro 23,85 euro per mėn., t.y. 286, 2 euro per metus, per ketverius metus 1144,8 euro, ir asmuo galės per keletą metų sukauptą išmoką gauti vienkartine išmoka. Svarstytina, ar prielaidų tokioms situacijoms sukūrimas atitinka pensijų kaupimo sistemos tikslus. Vadovaujantis oficialiais statistiniais duomenimis didžiausias skurdo rizikos lygis 2020 – 2021 metais nustatytas
35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. Vertinant 2022 metų gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia 36,5 proc. Taigi, skurdas tarp senjorų išlieka opi problema. Vieni gyvenantys pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją, ir neturintys kitų pajamų atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos. Tuo tarpu tarp dirbančiųjų – asmenų, esančių žemiau skurdo rizikos ribos, yra apie 7 proc.
Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pensijų dydis auga, jų augimas yra lėtesnis nei bendras gyvenimo lygis šalyje. Be to, pakeitimo norma – atotrūkis tarp dirbančiojo pajamų ir jo gaunamos senatvės pensijos, Lietuvoje siekia 43 procentus ir yra viena mažiausių tarp ES šalių, EBPO šalių vidurkis siekia 62 procentus. Pensijų sistemos lyderėmis vertinamose šalyse gerai išvystyta profesinių pensijų fondų sistema, kurioje dalį lėšų nuo savo pajamų moka dirbantysis kitą dalį moka darbdavys. Pavyzdžiui, Islandijoje gyventojai nukreipia iki 4 proc. savo darbo užmokesčio, o darbdaviai prisideda dar 6 proc., šis darbdavių prisidėjimas, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, yra privalomas. Panašus darbdavių indėlis yra ir Danijoje bei Olandijoje, nors teisiniame reguliavime nėra numatyta prievolė darbdaviams prisidėti. Šiame konstekste pažymėtina, kad Lietuvoje profesinių pensijų fondų sistema yra praktiškai neveikianti. Valstybė prisidėdama prie kaupimo II pensijų pakopoje iškreipia situaciją perimdama galimą darbdavio prisidėjimą, be to, valstybės prisidėjimu subsidijuojamas privatus verslas, kuris nepriisima visiškai jokių garantijų už būsimas sukauptas lėšas. Be kita ko, valstybės skiriamos lėšos galėtų būti skiriamos dabarties pensininkams, kurie, kaip minėta, yra viena pažeidžiamiausių socialinių grupių Lietuvoje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje senatvės pensijoms skiriama tik 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu ES vidurkis yra 8-9 proc. EUROSTAT‘o duomenimis Lietuvoje pajamų nelygybė 2021 m. vis dar buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo analizėje pažymima, jog moksliniai tyrimai rodo, kad pajamų nelygybė stabdo visuomenės ir valstybės raidą. Pažymima ir tai, kad ne vienerius metus Europos Komisija ragina Lietuvą mažinti nelygybę pirmiausia dididant mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumą.
Pastaruoju metu Europos Komisijos ataskaitose Lietuvai pabrėžiama, kad gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas išlieka žemas, o Lietuvos mokesčių santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tai atitinkamai lemia ir itin žemą socialinės apsaugos – socialinių išmokų ir paslaugų – finansavimą, tuo pačiu ir ribotą poveikį skurdo, socialinės atskirties ir nelygybės mažinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Tai yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarimas), o socialinės apsaugos, socialinio aprūpinimo, socialinės paramos santykių teisinio reguliavimo turinį lemia įvairūs veiksniai, inter alia valstybės ir visuomenės ištekliai, materialinės ir finansinės galimybės; įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, šioje srityje turi plačią diskreciją, inter alia diskreciją pasirinkti pensijų sistemą (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Taigi, neatsižvelgiant į tai, kad dabartinių pensininkų gaunamos socialinio draudimo pensijos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, didžiulės valstybės lėšos kasmet skiriamos skatinti dirbančiuosius kaupti ateities pensijai, kaip minėta aukščiau, nevertinant realaus tokios paskatos poveikio asmenų apsisprendimui dalyvauti II pakopos pensijų kaupime.
Todėl manytina, kad pasirinktas pensijų kaupimo modelis, skiriant papildomas lėšas iš valstybės biudžeto ir taip skatinant dabartinius dirbančiuosius kaupti ateities pensijoms, atsižvelgiant į esamą finansinę situaciją valstybėje, iškreipia valstybės socialinio solidarumo modelį, lėšas skiriant socialiai stipriausiems asmenims. Šiame kontekste pažymėtina, kad visų mokesčių mokėtojų finansuojamas pasirinktas pensijų sistemos modelis kaupiant pensiją privačiuose fonduose, yra išskirtinai rizikingas, praktiškai neprognozuojamas arba itin sudėtingai prognozuojamas, privačių pensijų fondų rezultatai atskleidžia, kad visą kaupimo laikotarpį gautos investicinės grąžos vidurkis vos viršija infliaciją, o teigiamas augimas yra mažesnis negu vidutinio darbo užmokesčio ir socialinio draudimo pensijos augimas. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar pasirinktas pensijų kaupimo modelis yra pajėgus užtikrinti pensijų reformos siekiamą rezultatą – ženkliai prisidėti prie asmens socialinio draudimo pensijos? Taip pat pažymėtina, kad daugelyje valstybių būtent mokestinės lengvatos yra pasirenkamos kaip valstybės paskata asmenis dalyvauti papildomame pensijų kaupime. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo įstatymo projektu siekiama pakeisti valstybės prisidėjimo prie II pakopos modelį panaikinant įmokas iš valstybės biudžeto ir atitinkamais LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais suteikiant teisę asmenims, kaupiantiems II pakopos pensijų kaupime, susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3.
teisinių santykių reglamentavimas LR pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per
įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. LR pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra
draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui,. iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
LR pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki
priede nustatyto dydžio. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos,. iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyvio pageidavimu į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų dėl laipsniško pensijų įmokų didinimo. Apie savo pasirinkimą mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoką įtraukiamas asmuo informuoja pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dienos, o pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo – sudarydamas pensijų kaupimo sutartį. Jeigu dalyvis pateikia prašymą mokėti didesnę pensijų įmoką vėliau negu įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dieną arba pensijų kaupimo sutarties pasirašymo dieną, didesnė pensijų įmoka skaičiuojama nuo kito mėnesio, einančio po prašymo mokėti didesnę pensijų įmoką įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre, pirmosios dienos, bet ne anksčiau, negu įsigalioja pensijų kaupimo sutartis. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2¹punkte numatyta, kad GPM lengvata taikoma mokantiems pensijų įmokoms į pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. 4.
laukiama Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma pakeisti LR pensijų kaupimo įstatymo teisinį reguliavimą, numatant, kad pensijų įmoka yra mokama dalyvio lėšomis. Pradedant nuo 2026 metų kasmet valstybės prisidėjimą siūloma mažinti 0,3 procento dydžiu, kol 2030 metais jis prilygtų nuliui. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje siūloma įgyvendinti praplečiant LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytą GPM lengvatą visoms pensijų įmokoms, kurias asmuo sumoka vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis. Nauju teisiniu reguliavimu siūlomas valstybės finansinių išteklių paskirstymo modelis, atitinkantis kitų valstybių gerąją praktiką ir užtikrinantis konstitucinius socialinio solidarumo ir socialinio teisingumo principus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti atsakingos institucijos turės patikslinti priimtus įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Iš valstybės biudžeto 2023 metais prisidėjimui prie II pakopos pensijų kaupimo bus skiriama apie 300 mln. eurų. Paliekant valstybės prisidėjimą tik asmenims auginantiems vaikus iki 3 metų, didžioji dalis šios sumos liktų valstybės biudžete. Siūlomais LR Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimais negautos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio preliminariai galėtų sudaryti apie 55 mln. Eurų. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Pensijų kaupimas, pensijų įmoka, valstybės biudžeto lėšos;
Papildomų paaiškinimų nėra. Seimo narė Laima Nagienė
6, 8
IR
projekto tikslai ir uždaviniai Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio (Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Taigi, esamas teisinis reguliavimas numato, kad asmens dalyvavimas pensijų kaupime privačiuose pensijų fonduose yra skatinamas valstybei prisidedant prie pensijų kaupimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip valstybės paskata yra vertinamas pats asmenų iki 40 m. automatinis įtraukimas į II pakopos pensijų kaupimą, šios paskatos administravimas yra apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. 2023 m. liepos 4 d. Sodros duomenimis 2023 metais į pensijų kaupimą buvo planuojama įtraukti 67 713 gyventojų, o pranešimus apie įtraukimą savo
„Sodros“ paskyrose buvo perskaitę tik 38 000 gyventojai, neperskaičiusiems
pranešimų „Sodra“ išsiuntė 30 000 registruotų laiškų, tačiau nėra žinoma, kiek gyventojų perskaitė šiuos laiškus. 41 535, t.y. 61,34 proc. iš visų įtrauktųjų į pensijų kaupimą gyventojų atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.
Galima daryti prielaidą, kad jei didesnis skaičius įtrauktųjų būtų perskaitę „Sodros“ pranešimus arba registruotus laiškus, atsisakiusiųjų dalyvauti procentas būtų buvęs dar didesnis nei 61,34 procento. Pateikti duomenys pagrindžia, kad ženkliai daliai asmenų pensijų kaupimas II pakopoje neatrodo patrauklus. Taigi galima teigti, kad iš valstybės biudžeto už dalyvį mokama pensijų įmoka, kuri kasmet pareikalauja didelių ir vis didėjančių biudžeto lėšų, neatlieka numatytosios funkcijos, t.y. nėra paskata asmeniui apsisprendžiant dalyvauti II pakopos pensijų kaupime. Be kita ko, esamas teisinis reguliavimas sukuria prielaidas bendrovių piktnaudžiavimui, kviečiant prisijungti prie II pakopos pensijų kaupimo asmenis, kuriems iki pensijos liko treji ar ketveri metai, motyvuojant tuo, kad, atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, bus gauta ženkli išmokų dalis iš valstybės biudžeto, kuri šiai dienai sudaro 23,85 euro per mėn., t.y. 286, 2 euro per metus, per ketverius metus 1144,8 euro, ir asmuo galės per keletą metų sukauptą išmoką gauti vienkartine išmoka. Svarstytina, ar prielaidų tokioms situacijoms sukūrimas atitinka pensijų kaupimo sistemos tikslus. Vadovaujantis oficialiais statistiniais duomenimis didžiausias skurdo rizikos lygis 2020 – 2021 metais nustatytas
35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. Vertinant 2022 metų gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia 36,5 proc. Taigi, skurdas tarp senjorų išlieka opi problema. Vieni gyvenantys pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją, ir neturintys kitų pajamų atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos. Tuo tarpu tarp dirbančiųjų – asmenų, esančių žemiau skurdo rizikos ribos, yra apie 7 proc.
Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pensijų dydis auga, jų augimas yra lėtesnis nei bendras gyvenimo lygis šalyje. Be to, pakeitimo norma – atotrūkis tarp dirbančiojo pajamų ir jo gaunamos senatvės pensijos, Lietuvoje siekia 43 procentus ir yra viena mažiausių tarp ES šalių, EBPO šalių vidurkis siekia 62 procentus. Pensijų sistemos lyderėmis vertinamose šalyse gerai išvystyta profesinių pensijų fondų sistema, kurioje dalį lėšų nuo savo pajamų moka dirbantysis kitą dalį moka darbdavys. Pavyzdžiui, Islandijoje gyventojai nukreipia iki 4 proc. savo darbo užmokesčio, o darbdaviai prisideda dar 6 proc., šis darbdavių prisidėjimas, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, yra privalomas. Panašus darbdavių indėlis yra ir Danijoje bei Olandijoje, nors teisiniame reguliavime nėra numatyta prievolė darbdaviams prisidėti. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvoje profesinių pensijų fondų sistema yra praktiškai neveikianti. Valstybė prisidėdama prie kaupimo II pensijų pakopoje iškreipia situaciją perimdama galimą darbdavio prisidėjimą, be to, valstybės prisidėjimu subsidijuojamas privatus verslas, kuris neprisiima visiškai jokių garantijų už būsimas sukauptas lėšas. Be kita ko, valstybės skiriamos lėšos galėtų būti skiriamos dabarties pensininkams, kurie, kaip minėta, yra viena pažeidžiamiausių socialinių grupių Lietuvoje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje senatvės pensijoms skiriama tik 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu ES vidurkis yra 8-9 proc. EUROSTAT‘o duomenimis Lietuvoje pajamų nelygybė 2021 m. vis dar buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo analizėje pažymima, jog moksliniai tyrimai rodo, kad pajamų nelygybė stabdo visuomenės ir valstybės raidą. Pažymima ir tai, kad ne vienerius metus Europos Komisija ragina Lietuvą mažinti nelygybę pirmiausia dididant mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumą.
Pastaruoju metu Europos Komisijos ataskaitose Lietuvai pabrėžiama, kad gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas išlieka žemas, o Lietuvos mokesčių santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tai atitinkamai lemia ir itin žemą socialinės apsaugos – socialinių išmokų ir paslaugų – finansavimą, tuo pačiu ir ribotą poveikį skurdo, socialinės atskirties ir nelygybės mažinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Tai yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarimas), o socialinės apsaugos, socialinio aprūpinimo, socialinės paramos santykių teisinio reguliavimo turinį lemia įvairūs veiksniai, inter alia valstybės ir visuomenės ištekliai, materialinės ir finansinės galimybės; įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, šioje srityje turi plačią diskreciją, inter alia diskreciją pasirinkti pensijų sistemą (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Taigi, neatsižvelgiant į tai, kad dabartinių pensininkų gaunamos socialinio draudimo pensijos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, didžiulės valstybės lėšos kasmet skiriamos skatinti dirbančiuosius kaupti ateities pensijai, kaip minėta aukščiau, nevertinant realaus tokios paskatos poveikio asmenų apsisprendimui dalyvauti II pakopos pensijų kaupime.
Todėl manytina, kad pasirinktas pensijų kaupimo modelis, skiriant papildomas lėšas iš valstybės biudžeto ir taip skatinant dabartinius dirbančiuosius kaupti ateities pensijoms, atsižvelgiant į esamą finansinę situaciją valstybėje, iškreipia valstybės socialinio solidarumo modelį, lėšas skiriant socialiai stipriausiems asmenims. Šiame kontekste pažymėtina, kad visų mokesčių mokėtojų finansuojamas pasirinktas pensijų sistemos modelis kaupiant pensiją privačiuose fonduose, yra išskirtinai rizikingas, praktiškai neprognozuojamas arba itin sudėtingai prognozuojamas, privačių pensijų fondų rezultatai atskleidžia, kad visą kaupimo laikotarpį gautos investicinės grąžos vidurkis vos viršija infliaciją, o teigiamas augimas yra mažesnis negu vidutinio darbo užmokesčio ir socialinio draudimo pensijos augimas. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar pasirinktas pensijų kaupimo modelis yra pajėgus užtikrinti pensijų reformos siekiamą rezultatą – ženkliai prisidėti prie asmens socialinio draudimo pensijos? Taip pat pažymėtina, kad daugelyje valstybių būtent mokestinės lengvatos yra pasirenkamos kaip valstybės paskata asmenis dalyvauti papildomame pensijų kaupime. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo įstatymo projektu siekiama pakeisti valstybės prisidėjimo prie II pakopos modelį panaikinant įmokas iš valstybės biudžeto ir atitinkamais LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais suteikiant teisę asmenims, kaupiantiems II pakopos pensijų kaupime, susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3.
teisinių santykių reglamentavimas LR pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per
įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. LR pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra
draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui,. iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
LR pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki
priede nustatyto dydžio. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos,. iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyvio pageidavimu į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų dėl laipsniško pensijų įmokų didinimo. Apie savo pasirinkimą mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoką įtraukiamas asmuo informuoja pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dienos, o pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo – sudarydamas pensijų kaupimo sutartį. Jeigu dalyvis pateikia prašymą mokėti didesnę pensijų įmoką vėliau negu įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dieną arba pensijų kaupimo sutarties pasirašymo dieną, didesnė pensijų įmoka skaičiuojama nuo kito mėnesio, einančio po prašymo mokėti didesnę pensijų įmoką įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre, pirmosios dienos, bet ne anksčiau, negu įsigalioja pensijų kaupimo sutartis. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2¹punkte numatyta, kad GPM lengvata taikoma mokantiems pensijų įmokoms į pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. 4.
laukiama Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma pakeisti LR pensijų kaupimo įstatymo teisinį reguliavimą, numatant, kad pensijų įmoka yra mokama dalyvio lėšomis. Pradedant nuo 2026 metų kasmet valstybės prisidėjimą siūloma mažinti 0,3 procento dydžiu, kol 2030 metais jis prilygtų nuliui. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje siūloma įgyvendinti praplečiant LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytą GPM lengvatą visoms pensijų įmokoms, kurias asmuo sumoka vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis. Nauju teisiniu reguliavimu siūlomas valstybės finansinių išteklių paskirstymo modelis, atitinkantis kitų valstybių gerąją praktiką ir užtikrinantis konstitucinius socialinio solidarumo ir socialinio teisingumo principus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti atsakingos institucijos turės patikslinti priimtus įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Iš valstybės biudžeto 2024 metais prisidėjimui prie II pakopos pensijų kaupimo bus skiriama daugiau nei 300 mln. eurų. Paliekant valstybės prisidėjimą tik asmenims auginantiems vaikus iki 3 metų, didžioji dalis šios sumos liktų valstybės biudžete. Siūlomais LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais negautos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio preliminariai galėtų sudaryti apie 55 mln. Eurų. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Pensijų kaupimas, pensijų įmoka, valstybės biudžeto lėšos;
Papildomų paaiškinimų nėra.
2023-09-18 Nr. XIVP-3068 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su projekto 3 straipsniu išdėstytame priede nustatytais iš valstybės biudžeto mokamais pensijų įmokų dydžiais pereinamuoju laikotarpiu. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą priedas, kuriame nustatytos laipsniškai mažesnės įmokos, įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d., tačiau iki 2030 m. sausio 1 d. liktų galioti dabartinė keičiamo įstatymo 8 straipsnio redakcija, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų pensijų fondų dalyviams ir toliau būtų mokamos šioje dalyje įtvirtinto dydžio įmokos. Taigi siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jame nustatant nuostatas apie laipsnišką įmokų iš valstybės biudžeto mažėjimą, bei patikslinti 4 straipsnyje nustatytas įsigaliojimo datas. 2. Atsižvelgiant į įstatymo projekto tikslą ir į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnis yra dėstomas nauja redakcija, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, nes jame buvo nustatytos laikinosios nuostatos, t. y. asmenų, tapusių dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmokos atitinkamais metais dydis. Šios nuostatos jau yra įgyvendintos, todėl nustačius siūlomą teisinį reguliavimą jis būtų vertinamas kaip nustatantis teisės normų galiojimą ir taikymą atgal, tuo pačiu pažeidžiantis konstitucinį teisės principą, pagal kurį įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit). 3.
įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos (joje nustatytas pensijos įmokos iš valstybės biudžeto lėšų pervedimas už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų) tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, kuriame nebelieka bendros taisyklės, kad pensijų įmoka mokama valstybės biudžeto lėšomis. 4. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymui, Lietuvos statistikos departamentas tapo
„Valstybės duomenų agentūra“. Atsižvelgiant į tai,
reikėtų patikslinti įstatymo projekto nuostatas, kuriose minimas
„Lietuvos statistikos departamentas“. 5. Atsižvelgiant į siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą, įstatymo projekto 3 straipsniu dėstomoje naujoje priedo redakcijoje siūlytina dėstyti tik dydžius, taikomus nuo
žodžius „ir vėlesni“. 6. Įstatymo projekto 4 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad reikės priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Šio straipsnio pavadinime atitinkamai reikėtų įrašyti žodžius „ir įgyvendinimo“. 7. Siekiant keičiamo įstatymo ir kitų įstatymų darnos, kartu turėtų būti revizuojami ir keičiami ir kiti įstatymai, kuriuose yra reguliuojamas pensijos dalyvių įmokų mokėjimas valstybės biudžeto lėšomis, pvz., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme yra apibrėžta sąvoka „kaupiamoji pensijų įmoka“ kuri suprantama kaip ,,valstybės biudžeto ir dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą“. 8. Vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo“, o žodis „įstatymo“ rašytinas didžiąja raide. 9. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės nuomonę. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
2024-03-05 Nr. XIVP-3068(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su projekto 3 straipsniu išdėstytame priede nustatytais iš valstybės biudžeto mokamais pensijų įmokų dydžiais pereinamuoju laikotarpiu. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą priedas, kuriame nustatytos laipsniškai mažesnės įmokos, įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d., tačiau iki 2030 m. sausio 1 d. liktų galioti dabartinė keičiamo įstatymo 8 straipsnio redakcija, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų pensijų fondų dalyviams ir toliau būtų mokamos šioje dalyje įtvirtinto dydžio įmokos. Taigi siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jame nustatant nuostatas apie laipsnišką įmokų iš valstybės biudžeto mažėjimą, bei patikslinti 4 straipsnyje nustatytas įsigaliojimo datas. 2. Atsižvelgiant į įstatymo projekto tikslą ir į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnis yra dėstomas nauja redakcija, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, nes jame buvo nustatytos laikinosios nuostatos, t. y. asmenų, tapusių dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmokos atitinkamais metais dydis. Šios nuostatos jau yra įgyvendintos, todėl nustačius siūlomą teisinį reguliavimą jis būtų vertinamas kaip nustatantis teisės normų galiojimą ir taikymą atgal, tuo pačiu pažeidžiantis konstitucinį teisės principą, pagal kurį įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit). 3.
įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos (joje nustatytas pensijos įmokos iš valstybės biudžeto lėšų pervedimas už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų) tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, kuriame nebelieka bendros taisyklės, kad pensijų įmoka mokama valstybės biudžeto lėšomis. 4. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymui, Lietuvos statistikos departamentas tapo
„Valstybės duomenų agentūra“. Atsižvelgiant į tai,
reikėtų patikslinti įstatymo projekto nuostatas, kuriose minimas
„Lietuvos statistikos departamentas“. 5. Atsižvelgiant į siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą, įstatymo projekto 3 straipsniu dėstomoje naujoje priedo redakcijoje siūlytina dėstyti tik dydžius, taikomus nuo
žodžius „ir vėlesni“. 6. Įstatymo projekto 4 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad reikės priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Šio straipsnio pavadinime atitinkamai reikėtų įrašyti žodžius „ir įgyvendinimo“. 7. Siekiant keičiamo įstatymo ir kitų įstatymų darnos, kartu turėtų būti revizuojami ir keičiami ir kiti įstatymai, kuriuose yra reguliuojamas pensijos dalyvių įmokų mokėjimas valstybės biudžeto lėšomis, pvz., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme yra apibrėžta sąvoka „kaupiamoji pensijų įmoka“ kuri suprantama kaip ,,valstybės biudžeto ir dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą“. 8. Vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo“, o žodis „įstatymo“ rašytinas didžiąja raide. 9. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės nuomonę. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto NR. xivp-3068(2) 2025-06-13 Nr. 103-P-23 Vilnius 1.
dalyvavo: Linas Kukuraitis – komiteto pirmininkas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Eimantas Kirkutis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Algirdas Sysas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Inga Ruginienė – ministrė; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Evaldas Valeiša – Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas;
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai: Tadas Gudaitis, Arnas Neverauskas; Aidas Budrys – Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas, Vaidas Cibas – Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius, Jonas Dirginčius – Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas, Ernestas Einoris – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Audrius Kabašinskas – Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas, Marijus Kalesinskas – PKB "Goindex" valdybos narys, Romas Lazutka – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Elena Leontjeva – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Rūta Mačiulytė-Valickienė – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė, Teodoras Medaiskis – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Emilis Ruželė – Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas, Daiva Skučienė – Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorė.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Linas Kukuraitis – komiteto pirmininkas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Eimantas Kirkutis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Algirdas Sysas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Inga Ruginienė – ministrė; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Evaldas Valeiša – Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas;
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai: Tadas Gudaitis, Arnas Neverauskas; Aidas Budrys – Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas, Vaidas Cibas – Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius, Jonas Dirginčius – Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas, Ernestas Einoris – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Audrius Kabašinskas – Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas, Marijus Kalesinskas – PKB "Goindex" valdybos narys, Romas Lazutka – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Elena Leontjeva – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Rūta Mačiulytė-Valickienė – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė, Teodoras Medaiskis – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Emilis Ruželė – Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas, Daiva Skučienė – Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-03-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su projekto 3 straipsniu išdėstytame priede nustatytais iš valstybės biudžeto mokamais pensijų įmokų dydžiais pereinamuoju laikotarpiu. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą priedas, kuriame nustatytos laipsniškai mažesnės įmokos, įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d., tačiau iki 2030 m. sausio 1 d. liktų galioti dabartinė keičiamo įstatymo 8 straipsnio redakcija, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų pensijų fondų dalyviams ir toliau būtų mokamos šioje dalyje įtvirtinto dydžio įmokos. Taigi siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jame nustatant nuostatas apie laipsnišką įmokų iš valstybės biudžeto mažėjimą, bei patikslinti 4 straipsnyje nustatytas įsigaliojimo datas. Nesvarstyti. Argumentai dėl visų Teisės departamento pastabų:
Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. siūlomą sprendimą išvados 7 punkte). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į įstatymo projekto tikslą ir į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnis yra dėstomas nauja redakcija, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, nes jame buvo nustatytos laikinosios nuostatos, t. y. asmenų, tapusių dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmokos atitinkamais metais dydis.
Šios nuostatos jau yra įgyvendintos, todėl nustačius siūlomą teisinį reguliavimą jis būtų vertinamas kaip nustatantis teisės normų galiojimą ir taikymą atgal, tuo pačiu pažeidžiantis konstitucinį teisės principą, pagal kurį įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit). Nesvarstyti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos (joje nustatytas pensijos įmokos iš valstybės biudžeto lėšų pervedimas už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų) tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo
pensijų įmoka mokama valstybės biudžeto lėšomis. Nesvarstyti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymui, Lietuvos statistikos departamentas tapo „Valstybės duomenų agentūra“. Atsižvelgiant į tai, reikėtų patikslinti įstatymo projekto nuostatas, kuriose minimas „Lietuvos statistikos departamentas“. Nesvarstyti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą, įstatymo projekto 3 straipsniu dėstomoje naujoje priedo redakcijoje siūlytina dėstyti tik dydžius, taikomus nuo 2026 metų, ir paskutinės eilutės skiltyje „Metai“ po skaičiaus „2030” įrašyti žodžius „ir vėlesni“. Nesvarstyti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-03-05 6.
Įstatymo projekto 4 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad reikės priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Šio straipsnio pavadinime atitinkamai reikėtų įrašyti žodžius „ir įgyvendinimo“. Nesvarstyti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo ir kitų įstatymų darnos, kartu turėtų būti revizuojami ir keičiami ir kiti įstatymai, kuriuose yra reguliuojamas pensijos dalyvių įmokų mokėjimas valstybės biudžeto lėšomis, pvz., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme yra apibrėžta sąvoka „kaupiamoji pensijų įmoka“ kuri suprantama kaip ,,valstybės biudžeto ir dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą“. Nesvarstyti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo“, o žodis „įstatymo“ rašytinas didžiąja raide. Nesvarstyti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-03-05 9.Atsižvelgiant į tai, kad pensijų politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės nuomonę. Nesvarstyti. 10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2024-03-08 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Nesvarstyti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. siūlomą sprendimą išvados 7 punkte). 11.
Socialinių mokslų centro (LSMC) direktoriaus pavaduotojas,
Sociologijos instituto vadovas A. Marcinkevičius, 2024-10-11 Nr. G-2024-8210
Atsakant į LRS Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2024-09-26 raštą Nr. S-2024-3759 dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, pažymime, kad pensijų kaupimo sistema ir numatomi jos pokyčiai – ne tik ekonomine prasme svarbi, bet ir nepaprastai socialiai jautri tema, tiesiogiai liečianti labai didelę šalies visuomenės dalį. Todėl bet kokie pensijų sistemos keitimo ar jo pasekmių ir poveikio vertinimai susilauktų labai plataus visuomenės dėmesio. Suprasdami klausimo svarbą bei iškeltų specifinių klausimų (dėl pensijų kaupimo sistemos aprėpties bei pensijų pakeitimo normos pokyčių, dėl poveikio verslo ir investicinei aplinkai, Pensijų anuitetų fondo veiklai bei pasitikėjimui pensijų sistema) sudėtingumo bei kompleksiškumo mastą, manome, kad siekiant rasti patikimus ir mokslo žiniomis pagrįstus atsakymus į iškeltus klausimus, turi būti suburta plati tyrėjų ir ekspertų koalicija/darbo grupė. Vertinimui atlikti turėtų būti skirtas pakankamas laikas bei užtikrintas visos reikiamos statistinės ir analitinės informacijos, reikalingos tokio pobūdžio vertinimui atlikti, prieinamumas. Savo ruožtu esame pasiryžę deleguoti savo institucijos (Lietuvos socialinių mokslų centro, LSMC) atstovus į tokią darbo grupę bei užtikrinti tinkamas darbo sąlygas jiems deleguotoms funkcijoms atlikti. Susipažinta
(Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanės prof. Aidos Mačerinskienės 2024-10-15 raštas Nr. G-2024-8275)
Toliau pateikiamos Prof. Teodoro Medaiskio pastabos dėl Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektų remiasi ne paties projektų, o rengėjų pateiktų aiškinamųjų raštų analize, siekiant įvertinti pagrindines siūlomas idėjas, o ne juridinę jų įforminimo techniką.
Dėl trumpo termino išvadoms pateikti toliau apsiribojama tik pagrindinių pasiūlymų tikslingumo vertinimu, mažiau dėmesio skiriant jų poveikio analizei.
<...>
Pastabos dėl projekto XIVP-3068(2); Projekte siūloma valstybės skatinamąją įmoką kaupimo dalyviui laipsniškai panaikinti, paverčiant ją darbdavio įmoka. Tai svarstytinas pokytis, preziumuojantis dabartinės II pakopos pavertimą profesiniais pensijų fondais (kas ir yra II pakopa Vakarų šalyse). Tačiau tai turėtų būti didesnės reformos, gerai apgalvotos ir suderintos trišaliu principu dalis. Todėl toks pasiūlymas turėtų būti teikiamas atitinkamame reformos įstatymų pakete, o ne atskira įstatymo pataisa. Siūlymas pakeisti valstybės priemoką GPM lengvata kaupiančiajam prasilenkia su skatinimo dalyvauti tikslu – asmens „sutaupyta“ GPM įmokos dalis nebūtinai atsidurs jo pensijos kaupimo sąskaitoje, bet juk tikslas kaip tik didinti kaupiamas pensijai lėšas.
<...>
politikos katedros profesorius emeritas, Jekaterina Navickė, Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros docentė, 2024-10-14 Šiuo raštu atsakome į Vilniaus universitete gautą LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 103-S-1 ,,Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados“. Šiame atsakyme pateikiame trumpą Seimo narių pasiūlymų įvertinimą, reaguodami į tuos pasiūlymus teikiame savo rekomendacijas kaip galėtų būti sistemiškai sutvarkyta II pakopos pensijų sistema. Pabaigoje atsiliepiame į Komiteto iškeltus klausimus, kurių aspektais prašoma Seimo narių pasiūlymo įvertinimo. TRUMPAS
Seimo narių registruoti siūlymai dėl LR Pensijų kaupimo įstatymo (Nr.
IX-1691) ir susiję siūlymai LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (IX-1007) apima tokius pagrindinius pakeitimus: Nustatyti, kad pensijų fondo dalyvis pats pasirinktų, kokią renkasi gauti pensijų išmokos rūšį, atsisakant jų priklausomybės nuo sukaupto turto. Mes palaikome šį siūlymą, remdamiesi pagrindiniu argumentu, jog anuitetai neturi indeksavimo garantijų ir todėl nuvertėja. Detaliau žiūrėkite mūsų siūlymus žemiau. Pakeisti LR pensijų kaupimo įstatymo teisinį reguliavimą, numatant, kad pensijų įmoka yra mokama dalyvio lėšomis, palaipsniui iki 2030 metų mažinant valstybės subsidiją. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje siūloma įgyvendinti praplečiant LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytą GPM lengvatą visoms pensijų įmokoms, kurias asmuo sumoka į II pakopos PF. Iš dalies palaikome šį siūlymą, nepritardami pakeitimą įgyvendinti laipsniškai. Detaliau žiūrėkite mūsų siūlymus žemiau. 3. Pensijų kaupimo pabaigos atvejų sąrašą papildyti atveju, kuomet pensijų kaupimas nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva; kiekvienų metų pirmajame ketvirtyje pensijų fondo dalyviui, apsisprendusiam netęsti kaupimo, suteikti galimybę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime atsiimant sukauptas lėšas (jas apmokestinus GPM) arba nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime bet kuriuo metu, nustačius vieną iš šių siūlomų aplinkybių sąrašą; numatyti vienkartinį asmens įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupimą, išlaikant teisę savanoriškai pasirinkti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime; susieti gautinas II pakopos pensijų išmokos ryšį su asmens socialinio draudimo pensijos arba šalpos pensijų dydžiu. Nepritariame šiems siūlymams, tiek įtraukimą, tiek pasitraukimą siūlome tvarkyti kitaip. Žiūrėkite mūsų pasiūlymus žemiau.
Siūloma nustatyti, išskirtinius atvejus kai galėtų būti nutraukiamas pensijų kaupimas su teise atsiimti iš karto visą sukauptą pensijų turtą, koreguoti įtraukimo į pensijų kaupimą kartojimų skaičių ir terminus, stabdyti pensijų kaupimo įmokų pervedimus 24 mėnesiams kas 10 metų; keisti pensijų turto sumos, išmokamos pabaigus dalyvavimą pensijų kaupime apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Iš dalies pritariame pasiūlymui, tačiau rekomenduojame pasitraukimą iš antrosios pensijų pakopos organizuoti kitaip. Žiūrėkite mūsų pasiūlymus žemiau. Visi šie siūlymai turi privalumų ir trūkumų, tik iš dalies sprendžia susikaupusias įtampas II pakopos PF. Tačiau daug svarbiau, kad yra reikalingas sisteminis požiūris į II pensijų pakopos reformą. Norime pabrėžti sisteminio požiūrio trūkumą ir pasiūlyti sistemingą II pakopos PF reformos viziją. Joje atsispindi ir mūsų nuomonė dėl aukščiau minėtų pasiūlymų, pagrindų jiems pritarti arba nepritarti. MŪSŲ
Atsisakyti automatinio įtraukimo į II pakopą Sąžininga valstybės veikla turėtų apsiriboti informavimu, kvietimu dalyvauti, arba ryžtis dalyvavimą II padaryti privalomu. Automatinis įtraukimas yra valstybės naudojimasis piliečių neatidumu, neapsižiūrėjimu - gal ir nepastebės, gal nesuspės pateikti prašymo pasitraukti ir liks įtraukti į sistemą, iš kurios negalima pasitraukti. Šių metų įtraukimo procese didesnė dalis pasitraukė ir apie pusė neatsidarė gautos žinutės apie įtraukimą[¹]. Nenorintys kaupti asmenys nepagrįstai apkraunami administracine našta atsisakyti, o dalis patenka į sistemą dėl neapsižiūrėjimo, informavimo klaidų ir nebegali iš jos išeiti. Jei manoma, kad norintiems kaupti sudėtinga įsitraukti, jiems ir reikia palengvinti procedūras, bet nesikėsinti į nenorinčiųjų laisvę.
Argumentas, kad automatinis įtraukimas leidžia tikėtis mažesnių administravimo „mokesčių“ nėra pakankamai įtikinamas, nes per metus įtraukiama tik apie 25 tūkst., o iš viso dalyvių yra daugiau nei 1400 tūkst., o aktyvių dalyvių apie 750 tūkst. Taigi papildomai įtraukiami bendrą dalyvių skaičių padidina nežymiai – tik 2-3 proc. Panaši dalyvių dalis sulaukia peninio amžiaus ir pasitraukia. Dėl naujų dalyvių skaičiaus masto ekonomija reikšmingai nesikeičia. Administravimo mokesčio dydis yra atskira tema, nesusijusi su siūlomais pertvarkymais. Tai, kad dauguma pensijų fondų valdytojų taiko maksimaliai leidžiamus mokesčius rodo, jog konkurencinė rinka neveikia. Reikia analizuoti pensijų turto valdymo įmonių kaštus bei pelningumą ir tokios analizės pagrindu koreguoti leidžiamą administravimo mokesčio dydį. Nors įstatymas apribojo, kiek pensijų fondai gali atskaityti nuo kaupiamo turto – ne daugiau 0,5 procento – fondai patiria didelių papildomų išlaidų, kurios mažina būsimą pensijų dalyvio turtą. Pavyzdžiui, kai lėšas fondas investuoja į kitus fondus – tie fondai taip pat ima mokestį už paslaugas. Kiek visos paslaugos galiausiai kainuoja būsimajam pensininkui skaitykite straipsnyje.[²]
„skatinamąsias“ įmokas Valstybės subsidiją naikinti (nukreipti dabartinės bendrosios pensijos dalies finansavimui), nes subsidija perskirsto neteisingai (iš vidutiniškai turtingesnių vidutiniškai neturtingesniems) dviem aspektais. Pirma, remia dabartinę kartą, nors jos vidutinės pajamos LT ir taip trečdaliu didesnės nei 65+ kartos (ES vidutinis skirtumas tik 10%). Reikia perskirstymo priešinga linkme. Antra, perskirstymas tarp II pakopos dalyvių ir nedalyvaujančių, nors jų pajamos vidutiniškai nesiskiria.
Tai, kad subsidija perskirsto mažiau uždirbantiems (subsidija vienodo dydžio visiems) tarp kaupiančiųjų pirmų dviejų neteisingo perskirstymo aspektų niekaip nekompensuoja. Jos perskirstomasis efektas iš daugiau uždirbančių mažiau uždirbantiems būtų prasminga, jei būtų visuotinas dalyvavimas II pakopoje ir jei nebūtų tokio didelio pajamų skirtumo tarp dirbančios ir pensininkų kartos. Taip pat jei nebūtų Sodros pensijos bendrosios dalies, kuri ir atlieka perskirstymo tarp pensininkų kartos funkciją. Nutraukus įmokas iš Valstybės biudžeto, dalyvavimo II pakopos pensijų fonduose skaičių lemtų jų valdytojų darbas su potencialiais klientais, klientų aptarnavimas, administravimo mokesčiai bei jau pasiekti per 20 metų pensijų turto investavimo rezultatai. Leisti dalyviams stabdyti savo įmokas bet kada ir bet kuriam laikui, o panorus bet kada vėl tęsti įmokų mokėjimą II pakopos dalyviams leisti stabdyti įmokas bet kada ir bet kuriam laikui jų pačių pasirinkimu, nes po prisijungimo prie II pakopos gyventojų finansinė padėtis keičiasi labai individualiai. Neleidžiant stabdyti įmokas, lėšų stokos darbiname laikotarpyje gerovės nuostoliai gali būti daug didesni nei pasekmės sumažėjusio taupymo senatvei, kurios pagrindinė apsauga Sodroje visada lieka. Esamos 12 mėn. ar siūlomos 24 mėn. per 10m. atostogos problemos nesprendžia, nes nesuderintos su individuliais II pakopos dalyvio poreikiais. Esamos tvarkos paradoksalus nenuoseklumas – asmuo negali sustabdyti įmokų ilgesniam laikui, bet gali "būti sustabdęs" visam gyvenimui, t.y. nemokėti (nedalyvauti) visą gyvenimą. 4. Sudaryti laikiną galimybę (galimybių langą) pasitraukti iš II pakopos nepaliekant joje sukauptų lėšų (tačiau jų visų neišmokant dalyviui) dėl keičiamų sistemos esminių pakeitimų, tiems, kas su jais nesutinka.
Pasitraukimo atveju siūlomos dvi alternatyvos, skirtingos sukautų lėšų panaudojimo požiūriu, kurias galėtų pasirinkti norintys pasitraukti iš II pakopos. Sukauptų lėšų grąžinimo pasitraukiant iš II pakopos klausimas neturi gero sprendimo. Per ilgą laiką keičiant II pakopos įmokų šaltinius (Sodros įmokų dalis, asmens įmokos, valstybės biudžeto skatinamoji įmoka) sukūrė neteisingą lėšų perskirstymą tarp II pakopos dalyvių ir likusios visuomenės dalies (paaiškinta 2 punkte). Teisiniu požiūriu pasitraukiant iš II pakopos visos lėšos turėtų būti grąžinamos, nes pagal Pensijų kaupimo įstatymą, tai yra kaupiančiojo privati nuosavybė. Alternatyva 4.A. Atsižvelgiant į teisinį ir ekonominį aspektą, sprendimas galėtų būti toks – ne bandyti sumažinti pensijų fonde sukauptą nuosavybę II pakopos dalyviams, bet, priešingai, kompensuoti negautas subsidijas tiems kas II pakopoje nedalyvavo. Tokiu atveju turėtų būti leista pasitraukiant iš II pakopos pasiimti dalyvio įmokėtas įmokas ir joms priskaičiuotą investicinę grąžą, o likusią sukauptų lėšų dalį pervesti į Sodrą, atstatant Sodros pensijos sumažinimą, o valstybės subsidijos ir jos investicinės grąžos sąskaita „nuperkant“ papildomus Sodros individualios pensijos dalies apskaitos vienetus. Alternatyva 4.B. Leisti pasitraukti iš II pakopos kaupimo, sukauptas lėšas pervedant į Sodrą ir už jas II pakopos dalyviui priskaičiuojant atitinkamą Sodros individualios pensijos dalies vienetų skaičių, netaikant 5 apskaitos vienetų metams apribojimo. Tokiu būdu pasitraukiantiems II pakopos dalyviams negrąžinti iki senatvės pensinio amžiaus nei jų asmeninių įmokų, nei Sodros pervestų įmokų, valstybės subsidijos, tačiau visą sukauptą turtą pervedant į Sodrą. 5.
kompensuoti implicitinius („nematomus“) kaštus, kuriuos jie patyrė dėl II pakopos finansavimo iš Sodros ir Valstybės biudžeto, priskaičiuojant papildomus individualios pensijos dalies apskaitos vienetus. Ekonomine prasme didžioji II pakopos dalyvių sukautos sumos dalis yra iš Sodros ir Valstybės biudžeto pervestos lėšos ir jų investavimo grąža. Dėl pervedamų iš šių šaltinių potencialiai nukentėjo kaupimo metu buvę Sodros pensininkai (pensijos buvo didinamos mažiau dėl tų pervedimų į II pakopą) ir visi mokesčių mokėtojai, nes jie finansavo ir tebefinansuoja subsidiją į II pakopą. Ekonominiu aspektu jiems turėtų būti kompensuoti nuostoliai, t.y. negauta parama, kuri buvo teikiama per įmoką iš valstybės biudžeto II pakopos dalyviams. Kad būtų atstatytas teisingumas reikia skirti lėšas ir nedalyvavusiems II pakopoje (tiek dabartiniams dirbantiesiems, tiek dabartiniams pensininkams), proporcingai Sodros ir valstybės biudžeto lėšų sumai, pervestai į II pakopą. Už šias papildomas lėšas, skirtas Sodrai „nupirkti“ papildomų vienetų skaičių ir įskaityti juos dabartiniams apdraustiesiems, kurie nedalyvavo II pakopoje, o taip pat visiems dabartiniams pensininkams. Paskirstyti proporcingai pagal jų pačių įmokomis Sodrai sukauptų individualios pensijų dalies apskaitos vienetų skaičių. Visa tai reikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų pensijoms. Tačiau tai yra būtina bet kuriuo atveju siekiant pensininkų pajamas priartinti prie dirbančiųjų ir sumažinti pensininkų skurdą. Mūsų rekomendaciją pensijų didinimą tik susieja su taisymu klaidų, kurios buvo padarytos iki šiol finansuojant II pakopos sistemą. 6. Nesulaukus pensinio amžiaus arba nepradėjus gauti išankstinę Sodros pensiją sukauptas lėšas leisti atsiimti tik išskirtiniais atvejais.
Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išvadą turi būti nustatyti išimtiniai pensijų kaupimo pabaigos atvejai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis. Tokie atvejai gali būti siejami su nustatyta sunkia/kritine liga, dideliu įgytu neįgalumo lygiu ir/arba paliatyvios pagalbos poreikiu, taip pat užsieniečiams, kaip tai pasiūlyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotame ir M.Lingė, P.Kuzmickienė ir J.Razma parengtame įstatymo pakeitimo projekte. Kitais atvejais dalyviai turės galimybę savo iniciatyva stabdyti arba atnaujinti įmokų mokėjimą į II pakopos PF, kaip siūloma. 7. Naujoms įmokoms į II pensijų pakopą taikyti GPM mokesčio lengvatą ir numatyti būsimų išmokų apmokestinimą GPM. Tai yra tipiška mokesčio lengvata, taikoma vakarų šalyse. 8. Leisti II pakopos pensijų dalyviams sulaukus pensinio amžiaus savarankiškai nuspręsti dėl sukauptų lėšų atsiėmimo formos kaip vienkartinės, periodinės išmokos arba anuiteto. Tai būtina daryti, nes anuitetas neturi indeksavimo mechanizmo ir gali nuvertėti absoliučiai dėl infliacijos bei santykinai lyginant su augančia Sodros pensija ir dirbančiųjų algomis. Įgyvendinus siūlomus pertvarkymus būtų sukurta II pakopos sistema, į kurią dalyviai jungtųsi savanoriškai be automatinio įrašymo. Jie galėtų bet kada stabdyti ir vėl atnaujinti įmokų mokėjimą priklausomai nuo individualios finansinės padėties ir prioritetų. Atsiimti lėšų negalėtų iki sulaukiant pensinio amžiaus (išskyrus kritinius atvejus), tačiau jo sulaukus galėtų pasirinkti atsiėmimo tvarką – anuitetą ar kitokias išmokas, įskaitant vienkartinę. II pakopa nebūtų panaikinta ir nebūtų suvienodinta su III pensijų pakopa.
Ji būtų specifinė pagal tris ypatybes: a) siūloma mokesčio lengvata; b) apribojimas pasiimti lėšas tik senatvėje; c) administravimo mokesčio reguliavimas. Tie II pakopos dalyviai, kurie sistemos pertvarkymo metu pasitrauktų perkeldami savo sukauptą turtą į Sodrą, joje užsitikrintų papildomas pensines teises. Taigi, jų apsauga senatvėje nenukentėtų. Kiek pasitrauktų esamų dalyvių ir kiek jungtųsi naujų, prognozuoti neįmanoma. Veiktų naujos sistemos ypatybės. Dėl automatinio įrašymo panaikinimo, nusivylimo ligšioline sistema ir dėl subsidijos panaikinimo pradiniame etape dalyvių skaičius mažėtų daugiausia dėl pasiūlytos galimybės dalį turto pasiimti arba/ir likusią dalį turto perkelti į Sodrą pasididinant Sodros pensiją. Tačiau nauja pertvarkyta sistema taptų ir patrauklesne dėl galimybės stabdyti įmokas, dėl mokesčio lengvatos, dėl mažesnio nei III PF pakopoje administravimo mokesčio dydžio, dėl galimybės pasirinkti išmokos būdą senatvėje. Visuomenės mastu sistema taptų teisingesnė ir stabilesnė dėl panaikinto lig šiol esamo nepagrįsto perskirstymo taikant valstybės subsidiją bei atsisakius automatinio įtraukimo. Pateikti pasiūlymai gali būti kritikuojami kaip nesprendžiantys su demografiniais pokyčiais susijusios ateities pensijų finansavimo problemos, kurios sprendimui buvo angažuota II pakopa. Literatūra apie tai, kad pensijų finansavimo metodai - kaupimas, nekaupimas - nesprendžia demografinės problemos jau yra virtusi klasika, jos neverta perpasakoti. Privačiomis pensijų sistemomis pirmaujančios šalys jas sukūrė toli gražu iki demografinės krizės ir visai ne dėl jos. Dabartinė Lietuvos II pakopa irgi nesprendžia ateities pensijų finansavimo problemos, nes aktyviai kaupia tik apie 54 proc. dirbančiųjų. Jie gaus kažkokio (visi skirtingo) dydžio priedą prie Sodros pensijos.
Net su juo mažiau kvalifikuoti darbuotojai senatvėje liks skurde, tuo tarpu kvalifikuoti ir daug uždirbantieji gaus ne tik didesnę Sodros pensiją, bet ir susitaupys papildomai II pakopoje arba kitais būdais. Taigi, ateityje valstybė per Sodrą turės užtikrinti adekvačias pensijas tiek kaupusiems, bet mažai sukaupusiems, tiek ir nekaupusiems II pakopoje. Tuomet bus dar papildomas sunkus pasirinkimas - ar Sodros pensijas didinti atsižvelgiant į sukauptą turtą II pakopoj, ar ne? Diferencijuoti Sodros pensiją pagal kaupimą – neteisinga, nediferencijuoti ir didinti adekvačiai, kad neskurstų visi – brangu. Pasiūlymas verčiau didinti dabartines pensijas iš dalies sprendžia ir ateities pensijų finansavimo problemą, nes kokio dydžio pensijos bus 2050m., priklauso nuo to, kokio lygio jos augs 2025m., 2030m. ir t.t. Jei jos bus didesnės 5-10 ar 15 metų perspektyvoje, bus didesnis spaudimas jas išlaikyti didesnes ir ateityje. O pensijų finansavimo šaltinis – šalies ekonomika. Naujos technologijos, didėjantis darbo produktyvumas didins dirbančiųjų pajamas ir taip bus lengviau pasiekti didesnį jų solidarumą Sodros sistemoje su pensininkų karta. Iš kitos pusės, pensijų fondų investicijų grąža bei anuiteto perkamoji galia nėra neapibrėžta ir politinėmis priemonėmis neapsaugoma. Ji gali mažėti dėl infliacijos, rinkų nestabilumo, ekonominių, aplinkosaugos ir sveikatos krizių, vis dažnėjančių konfliktų ir kitų globalių iššūkių. Ši sistema yra apibrėžtų įmokų, o tai reiškia, kad galutinis rezultatas nėra žinomas. Todėl ji negali būti laikoma ir socialinės apsaugos dalimi. Dėl šių priežasčių yra pagrįsta sumažinti valstybės įsipareigojimus piliečiams privačių pensijų sistemoje ir sustiprinti Sodros sistemoje, kurios prigimtis yra socialinė gyventojų apauga tarpusavio solidarumo pagrindu.
Žemiau pateikiame Seimo komiteto trijų klausimų santraukas ir atsakymus į juos. 1. Koks tikėtinas Seimo narių registruotų siūlymų poveikis pensijų sistemai, kaip keistųsi pensijų kaupimo sistemos aprėptis, kaip keistųsi pensijų pakeitimo norma trumpuoju (iki 10 m.) ir ilguoju (iki 30 m.) laikotarpiu, koks būtų poveikis Pensijų anuitetų fondo veiklai, valstybės paskolų poreikiui ir galimybėms jas grąžinti bei pensijų anuitetų fondo ilgalaikiam tvarumui, siekiant apsaugoti anuitetų gavėjus nuo ilgaamžiškumo rizikos? Kiekybinius atsakymus į iškeltų klausimų grupę pateikti neįmanoma, nes jie susiję su gyventojų elgsena, kuri priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie iš jų net nepriklauso nuo pensijų sistemos dizaino. Pvz., augant gyventojų pajamoms, polinkis taupyti didėja ir dėl to didėja jų dalyvavimo aprėptis įvairiais taupymo instrumentais. Kita vertus, jei taupymui II pakopoje sukuriamos palankesnės sąlygos, nereiškia, kad visuomenėje bendras taupymas ateičiai plečiasi. Užsienio šalių patirtis rodo, kad dėl valstybės paskatų gyventojai didina taupymą naudodami valstybės skatinamus instrumentus kitų instrumentų sąskaita, o bendra taupymo norma nedidėja. Kadangi II pensijų pakopa yra apibrėžtų įmokų, jos pakeitimo norma nėra nei įtakojama valstybės politikos, nei prognozuojama kaip neprognozuojama bendrai kapitalo grąža. Kokia bus II pakopos pakeitimo norma, paaiškės net po kaupimo periodo, bet tik po anuitetų išmokėjimo, nes jų realus dydis (santykyje su tuometine vidutine alga) irgi neprognozuojamas. Kita vertus, kai viena iš pensijų pakopų aprėpia tik dalį gyventojų, pakeitimo normos kriterijus nėra tinkamas visos sistemos rezultatyvumui įvertinti.
Susiklosto dvi pakeitimo normos – dalyvaujančių II pakopoje ir nedalyvaujančių. Pastarųjų pakeitimo normos didinimas reikalauja valstybės išteklių, kurių sutelkimas kėsinasi į kaupiančiųjų pajamas. Tuomet supriešinamos didelės gyventojų dalys. Anuitetų gavėjai nuo ilgaamžiškumo rizikos yra apsaugomi nustatant anuiteto dydį. Kai rizika didesnė, anuitetas nustatomas mažesnis. Tačiau pagrindinė rizika anuitetų gavėjams yra ne ilgaamžiškumas, kuri yra valdoma, bet kainų ir dirbančios kartos pajamų augimas. Anuitetai neturi draudimo nuo šių rizikų. Dėl tos priežasties kaupiamoji pensijų sistema ir negali būti veiksminga pajamų apsaugos senatvėje priemonė. 2. Kiek siūlymai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024 dėl galimybės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, kaip siūlymai paveiks pasitikėjimą pensijų sistema ir dalyvių teisėtą lūkestį pasinaudoti senatvės pensijų sistemos modeliais, ar radikaliai keičiant pensijų sistemos veikimo principus nebus pažeisti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principai? Pateikti Seimo narių pasiūlymai numato įvairius pasitraukimo iš II pakopos variantus, kuriuos įgyvendinus gali būti tik nedidelės dalyvių grupės arba masiškesnis pasitraukimas, tačiau pačios II pakopos nepanaikina. Taigi, sistema galės veikti toliau ir pageidaujantys gyventojai turės galimybę ja naudotis. 3. Koks tikėtinas Seimo narių siūlymų poveikis verslo ir investicinei aplinkai, kiek padidėjęs vartojimas paveiks infliaciją, kaip galimybė bet kada nutraukti kaupimą ar išimti tam tikrą kiekį santaupų paveiks pensijų fondų valdytojų investavimo strategijas ir jų investicinę grąžą, kokį poveikį tai galimai turės pensijų fondų valdytojų konkurencijai, kiek tikėtina, kad steigsis nauji pensijų fondų valdytojai?
Įvertinti kokiu mastu dėl pateiktų pasiūlymų II pakopos dalyviai padidintų vartojimą nėra įmanoma. Net jų apklausos būtų netikslios, nes yra skirtumas tarp gyventojų išsakytų išankstinių ketinimų ir realaus elgesio. Tačiau ryšys tarp padidėjusių pajamų (pasiėmus lėšas iš pensijų fondo) ir infliacijos nėra tiesinis ir net nebūtinai priežastinis. Štai, šiais metais Lietuvoje algos ir pensijos auga apie 10 proc., o infliacijos beveik nėra – pajamų, perkamosios galios augimas nedidina kainų. Pensijų fondų investicinė grąža irgi nepriklauso nuo dalyvių skaičiaus ir fondo dydžio. Štai, pvz., didžiausio pensijų valdytojo Swedbank investicijų valdymo ir Goindex dydžiai nepalyginami ir praktiškai jokio investicinės grąžos skirtumo. Pensijų fondų valdytojų konkurencija menka dėl dalyvių neinformuotumo apie ateities investicinę grąža. Kaip žinia, praeities grąžos nėra patikima informacija apie ateities grąžą, todėl pensijų fondo dalyvis neturi orientyro, kuriuo vadovaujantis jis galėtų keiti turto valdymo įmonę. Ar jų bus daugiau, ar mažiau, ši sisteminė problema nesispręs. Dėl šios priežasties ir turime nustatytas administracinių atskaitymų lubas. Tai pripažinimas, kad konkurencija šioje rinkoje neveikia. Susipažinta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis, 2024-10-16 Nr.
G-2024-8318
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (toliau – LIPFA) susipažino ir teikia nuomonę dėl Seimo narių parengtų įstatymų projektų:
<...>
mobilizuoja gyventojus ir tampa papildomu veiksniu pradėti kaupti pensijai. Aiškus to pavyzdys – padidėjęs gyventojų aktyvumas kaupiant III pakopos fonduose pasikeitus GPM lengvatos teisiniam reguliavimui. Antra, valstybės vizija lygiuotis į šalis pensijų kaupimo lyderes yra nepaneigiamai sveikintina ir siektina ateityje, tačiau nesant valstybės skatinimo teisės aktų nuostatomis – abejotina. Šiuo metu mums nėra žinomas teisės aktas, kurį kartu su šiuo Projektu būtų siūloma priimti ir/arba keisti, kad darbdaviai būtų skatinami prisidėti prie dalyvių pensijų kaupimo. Todėl siūlome atidėti Projekto svarstymą iki momento, kai įstatymų leidėjui prie šio Projekto bus pasiūlytas kitas teisės akto pakeitimas, kuris skatintų darbdavį prisidėti prie savo darbuotojo pensijos. 3.1. Pastaba. Dėl lėšų grąžinimo.
Dėl lėšų grąžinimo. Projekto pirmajame straipsnyje siūloma nuo 2030 m. sausio 1 d. atsisakyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje esančių nuostatų apie tai, kur pensijų kaupimo bendrovės turėtų pervesti valstybės biudžeto lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, esant patvirtintam dalyvio atsisakymui kaupti II pakopoje. Pažymėtina, kad pats minimų nuostatų atsisakymas būtent šiame straipsnyje iš įstatymo aiškinimo techninės pusės nėra ydingas, jeigu tai padaroma pasibaigus valstybės paskatai kaupiantiems II pensijų pakopoje. Tačiau nuostatų pašalinimas terminų prasme, sutampantis su valstybės paskatos išbraukimo data, potencialiai gali sukelti neaiškumų pensijų kaupimo bendrovėms dėl tų dalyvių, kurių vardu pensijų fonde buvo kaupiama iki 2030 m. sausio 1 d. Jeigu atsisakymas kaupti būtų gautas ir/arba patvirtintas po 2030 m. sausio 1 d., tačiau kaupimas būtų faktiškai vykęs iki 2030 m., pensijų fonduose dalyvio vardu būtų likusi dalis valstybės biudžeto lėšomis įmokėtomis įmokomis nupirktų vienetų dalis, taigi pensijų kaupimo bendrovėms nebebūtų aišku, kam šios lėšos priklausytų. Susipažinta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2024-10-16
Lietuvos bankas 2024 m. rugsėjo
(toliau – Komitetas) sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, kuriame nurodoma, kad Komitetas, gavęs 30 Lietuvos Respublikos Seimo narių kreipimąsi dėl Seimui pateiktų svarstyti šių įstatymų projektų numatomo teisinio poveikio vertinimo:
Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2);
Nr.
IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2);
Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2);
Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35¹, 35², 35⁷, 35⁸, 35¹⁰ ir 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4157;
reguliavimo poveikio vertinimo išvadą (toliau – Kreipimasis). Lietuvos bankas teikia atsakymą. Lietuvos banko nuomone, pensijų kaupimo sistemos pokyčiais turi būti siekiama užtikrinti pensijų kaupimo sistemos teikiamą naudą į senatvės pensiją išėjusiems asmenims, sistemos stabilumą, diversifikuoti rizikas, galinčias kilti dėl skirtingų kaupimo pensijai būdų, ir skatinti savarankišką gyventojų pensijos kaupimą. Įvertinę Kreipimesi pateiktus pasiūlymus, manome, kad ne visos įstatymo projektuose pasiūlytos priemonės tokius tikslus pasiektų, o jų įgyvendinimas galėtų kelti papildomų rizikų. Pažymime, kad Kreipimesi siūlomų reguliavimo pokyčių poveikis Lietuvos pensijų sistemai pilnai ir išsamiai įvertintas galėtų būti tik surinkus papildomus duomenys, pavyzdžiui, atlikus detalų pensijų kaupimo dalyvių elgsenos tyrimą.
Pateiktuose atsakymuose dažnu atveju, vertinant poveikį sistemai, galima pasiremti tik kitų šalių sukaupta patirtimi. 1. Koks tikėtinas Seimo narių registruotų siūlymų poveikis pensijų sistemai:
mažėtų, ar dalyvių skaičiaus santykis su apdraustųjų socialiniu draudimu skaičiumi didėtų ar mažėtų? Siekiant užtikrinti, jog kaupiamas finansinis rezervas padidintų visos pensijų sistemos tvarumą, būtų adekvataus dydžio ir pagerintų į senatvės pensiją išėjusių asmenų ekonominę gerovę, būtina užtikrinti, kad į pakankamos apimties ilgalaikį pensijų kaupimą įsitrauktų didžioji dabartinių dirbančiųjų asmenų dalis, o teigti, kad pensijų reforma įgyvendinama sėkmingai būtų galima tada, jei ilgainiui didžioji dauguma šalies dirbančiųjų žmonių senatvei kauptų pakankamą dalį savo pajamų. Pagrindinis pensijų kaupimo sistemos tikslas – užtikrinti didesnes išmokas sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir taip padidinti senatvės pensijos pakeitimo normą bei pagerinti vyresnių asmenų finansinę būklę, todėl šiame atsakyme sujungiamas ir kartu įvertinamas poveikis tiek kaupiančiųjų asmenų aprėpčiai, tiek pakeitimo normai. Laikoma, kad pajamų pakeitimo norma yra pakankama, jei ji siekia bent
klausimą dėl aprėpties, taip pat pateiksime vertinimą ar įstatymo projektų pasiūlymai padės ar sumažins galimybę pasiekti didesnę pajamų pakeitimo normą. Elgsenos ekonomikos literatūroje plačiai aprašytas asmenų „ekonominis trumparegiškumas“[3] (angl. economic myopia), reiškiantis individo tendenciją pervertinti artimiausios ateities naudą kartu nuvertinant ilgalaikes pasekmes.
Šis reiškinys dažnai pasireiškia priimant finansinius sprendimus taupymo, vartojimo ar investicijų srityje. Pavyzdžiui, žmonės linkę vartoti dabar, nes dabartinis vartojimas jiems atrodo vertingesnis už būsimą, todėl dalis jų linkę įsiskolinti. Kitas ekonominio trumparegiškumo pavyzdys – kai asmuo gali nepakankamai taupyti senatvės pensijai ar netikėtoms išlaidoms, nes trumpalaikis vartojimas jam atrodo patrauklesnis nei ilgalaikis finansinis saugumas. Pensijų kaupimo sistemos kuriamos tam, kad apsaugotų asmenis nuo trumparegiškų ekonominių sprendimų padarinių, todėl daugelyje valstybių lėšų atsiėmimo galimybės nesulaukus senatvės pensijos amžiaus yra apribojamos arba išsiėmimas iki sukakus senatvės pensijos amžių yra apmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus trumparegiška ekonominė elgsena iš esmės nesikeičia sulaukus senatvės pensijos amžiaus, tinkamiausia pensijų kaupimo sistemos išmokų forma yra laikomas pensijų anuitetas. Šiuos teorinius principus patvirtina Lietuvos banko ne kartą gauti gyventojų prašymai leisti atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas vienkartine išmoka, nors sukaupta suma viršija tą sumą, kuri reikalinga pensijų anuitetui įsigyti, nurodant, kad lėšos reikalingos giminaičių vestuvėms, automobiliui įsigyti arba kitiems vartojimo poreikiams patenkinti. Lankstesnės kaupiamų lėšų atsiėmimo sąlygos kaupimo stadijoje arba privalomo pensijų anuiteto panaikinimas galimai padidintų pensijų kaupimo sistemos patrauklumą, žvelgiant iš trumpalaikės ekonominės naudos perspektyvos, todėl tikėtina kad tai galėtų padidinti kaupiančiųjų kiekį.
Kita vertus, pasinaudojus galimybe išsiimti dalį sukauptų lėšų nesulaukus senatvės pensijos amžiaus, sukauptos sumos būtų mažesnės ir tai mažintų pajamų pakeitimo normą išėjus į senatvės pensiją lyginant su situacija, jei kaupiamos lėšos nebūtų atsiimtos anksčiau laiko. Lietuvos bankas toliau lentelėje pateikia siūlomų pakeitimų ekspertinį poveikio vertinimą tiek dalyvavimo, tiek tikimybės pasiekti didesnę pajamų pakeitimo normą požiūriu. 1 lentelė. Siūlomų įstatymo projektų pakeitimų ekspertinis vertinimas. Projekto numeris Straipsnis Straipsnio esmė Poveikis pajamų pakeitimo normai Poveikis kaupimo sistemos aprėpčiai
PKĮ 7 str. pakeitimas Galimybė nutraukti sutartį per 30 dienų, jei ji pakartotinai sudaroma. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-2544(2) PKĮ 29 str. pakeitimas Privalomo pensijų anuiteto sukaupus tam tikrą sumą panaikinimas. Neigiama įtaka. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-2544(2) PKĮ pakeitimo įstatymo 7 str. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2024 m. gruodžio 31 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą. Neigiama įtaka. Neigiama įtaka. XIVP-3068(2) PKĮ 6, 8 str. pakeitimai Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos panaikinimas. Neigiama įtaka. Neigiama įtaka. XIVP-2467(2) PKĮ 4, 5 str. pakeitimai, papildymas 5¹ str. Išplėsti galimybes nutraukti ir atsiimti visas sukauptas lėšas tam tikrais atvejais, tačiau ne tik tada kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Neigiamai, kai nutraukimo ir lėšų atsiėmimo galimybės apibrėžtos plačiai. Teigiama įtaka.
Teigiama įtaka. XIVP-2467(2) PKĮ 6 str. pakeitimas Asmenys, pateikę „Sodrai“ atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, pakartotinai į pensijų kaupimą nėra įtraukiami. Neturės reikšmingo poveikio. Neigiama įtaka. XIVP-2467(2) PKĮ 22 str. pakeitimas Iš pensijų fondo dalyvių turto atskaitomų netiesioginių išlaidų apribojimas iki 0,2 proc. arba 0,1 proc. (turto išsaugojimo fonde) grynųjų aktyvų vertės. Tikėtina nereikšminga neigiama įtaka dėl netiesioginių išlaidų apribojimo, kadangi, palyginti su dabartiniu teisiniu reguliavimu, galimai sumažėtų investavimo priemonių pasirinkimas, kadangi pensijų kaupimo bendrovės, tikėtina, rinktųsi pigesnes priemones, kurios yra mažiau rizikingos ir atitinkamai generuoja mažesnę investicinę grąžą. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-2467(2) PKĮ 29 str. pakeitimas Pensijų anuiteto įsigijimo ribos siejimas su procentu nuo socialinio draudimo pensijos (10 proc.). Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 4 str. pakeitimas Išplėsti galimybes nutraukti ir atsiimti visas sukauptas lėšas tam tikrais atvejais, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Neturės reikšmingo poveikio, kai nutraukimas ir lėšų atsiėmimas bus galimas tik tada, kai kaupimas tampa betikslis ar apsunkintas (t. y. 2.1 atsakyme detalizuotais atvejais, kurie susiję su sveikata). Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 4 ir 13 str. pakeitimas Ilgesnės įmokų į pensijų fondus atostogos. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 6 str. pakeitimas Atsisakiusių asmenų įtraukimą kartoti kas 3 metus. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 Papildymas 5¹ str. Prailginamas atsisakymo terminas iki įtraukimo metų spalio 31 d. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 29 str. pakeitimas Atsisakoma periodinių išmokų. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio.
Neturės reikšmingo poveikio. Lentelėje neaptariami techninio ar įgyvendinamojo pobūdžio straipsniai, taip pat siūlomi projektai dėl tam tikrų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų, kurie nėra priskirti Lietuvos banko kompetencijai. 1.2. Kaip keistųsi pensijų pakeitimo norma: didėtų ar mažėtų trumpuoju (iki 10 m.) ir ilguoju (iki 30 m.) laikotarpiu? Įstatymo projektų pakete pateikti pasiūlymai, jeigu jiems būtų pritarta, didesniu ar mažesniu mastu sumažintų kaupiamo turto apimtis II pakopos pensijų kaupimo fonduose. Labiausiai pajamų pakeitimo normą paveiktų galimybė sustabdyti arba nutraukti kaupimą II pakopos pensijų kaupimo fonduose, kadangi dalis kaupimo dalyvių tokia galimybe greičiausiai pasinaudotų dėl trumparegiškos ekonominės elgsenos, kuri buvo aptarta atsakant į pirmesnį klausimą. Norėdami tiksliau įvertinti, kaip vieno ar kito siūlomo konkretaus pakeitimo, susijusio su kaupimu II pakopos pensijų fonduose, įgyvendinimas paveiktų pajamų pakeitimo normą, turėtume atlikti išsamesnę ir daugiau laiko reikalaujančią analizę, kuriai taip pat reikėtų turėti mikrolygio duomenų apie II pakopoje kaupiančių asmenų pajamas, stažą, dalyvavimo kaupime trukmę ir pan. taip pat daryti tam tikras prielaidas dėl kaupimo II pakopos pensijų fonduose veiklos pelningumo ateityje. Apibendrintai žvelgiant į pateiktų pasiūlymų esmę, galima teigti, kad pensijų kaupimą II pakopos pensijų kaupimo fonduose mažinantys sprendimai, kitoms sąlygoms nekintant, mažintų ateities pajamų pakeitimo normą. Jos sumažėjimo mastas priklausytų nuo konkretaus kaupimą II pakopos pensijų kaupimo fonduose mažinančio sprendimo, t. y. nuo to, kokiais atvejais būtų galima išsiimti sukauptas lėšas ir nuo to, ar atsirastų galimybė sukauptas lėšas išsiimti kitoms reikmėms, ar išsiimtos lėšos bus grąžintos į kaupimą I pensijų pakopoje, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodra“).
Analitiškai sumažėjimo mastą galima įvertinti remiantis A paveiksle pateikta Tarptautinio valiutos fondo pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis sudaryta pajamų pakeitimo normos (vidutinės senatvės pensijos ir priešpensinio amžiaus neto darbo pajamų santykio) projekcija. Tuo atveju, jei būtų priimtas sprendimas visas II pakopos pensijų kaupimo fonduose sukauptas lėšas išsiimti kitoms reikmėms, tikėtina, kad pajamų pakeitimo norma (kitoms sąlygoms nekintant) po 10 metų būtų beveik 4 proc. punktais, o po 30 metų– maždaug 9 proc. punktais mažesnė, palyginti su pagal dabar galiojančią pensijų kaupimo tvarką projektuojama pajamų pakeitimo norma. Jeigu būtų nuspręsta iš kaupimo II pakopos pensijų kaupimo fonduose išsiimtas lėšas sugrąžinti į „Sodros“ pensijų kaupimą, tokiu atveju pensijų pakeitimo normos sumažėjimas po 10 ir 30 metų būtų šiek tiek mažesnis, nes dalis II pakopos pensijų kaupimo fonduose pajamų pakeitimo normos sumažėjimo virstų „Sodros“ mokamos senatvės pensijos pakeitimo normos padidėjimu. Manome, kad galimą pajamų pakeitimo normos sumažėjimo intervalą apibrėžia A paveiksle pavaizduotas violetinio stulpelio dydis, o konkretus poveikis pajamų pakeitimo normai priklausytų nuo pasirinkto kaupimo II pakopos pensijų kaupimo fonduose apimtis mažinančio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad II pensijų pakopa sudaro pakankamai reikšmingą pajamų pakeitimo normos dalį, būtina numatyti priemones, kurios galėtų pakeisti arba papildyti esamą sistemą tuo atveju, jeigu būtų priimti sprendimai susiję su II pakopos aprėpties sumažėjimu. 1.3. Koks būtų poveikis Pensijų anuitetų fondo veiklai, valstybės paskolų poreikiui ir galimybėms jas grąžinti bei Pensijų anuitetų fondo ilgalaikiam tvarumui, siekiant apsaugoti anuitetų gavėjus nuo ilgaamžiškumo rizikos?
Įstatymų projektų pakeitimai, kuriais siūloma leisti atsiimti dalį ar visas kaupiamas lėšas ne tik tais atvejais, kai pensijų kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis, taip pat anuiteto privalomumo įsigyti sukaupus tam tikrą sumą panaikinimas neigiamai paveiktų Pensijų anuitetų fondo (PAF) veiklą. Kadangi pensijų kaupimo sistema po paskutinės reformos veikia dar tik
metu tik apie 5 proc. kaupiančių asmenų yra sukaupę virš ribos, kai privalo įsigyti pensijų anuitetą. Suteikus galimybę lanksčiau išsiimti lėšas iš pensijų sistemos, pvz., kaip vienkartinę išmoką, tai sumažintų skaičių asmenų, kurie yra sukaupę pinigų sumą virš ribos, kai privalo įsigyti pensijų anuitetą. Likę asmenys pensijų pajamas galėtų gauti vienkartinės išmokos pavidalu, kurias, tikėtina, panaudotų ne pajamoms pensijai ir einamosioms išlaidoms, bet vienkartiniams didesniems pirkiniams ar paslaugoms įsigyti. Taigi, toks sprendimas nepadėtų spręsti žemos pajamų pakeitimo normos senatvėje problemos, ypač mažesnes senatvės pensijas gaunančių asmenų atžvilgiu. Remiantis „Sodros“ ekspertų vertinimu, tuo atveju, kai mažiau pensijų fondų dalyvių privalėtų įsigyti pensijų anuitetą, PAF turtas augtų lėčiau. Kuo daugiau pensijų anuitetų administruojama PAF, tuo didesnė yra masto ekonomija ir pigesnis valdymas, kartu efektyviau valdoma ilgaamžiškumo rizika, o tai netiesiogiai didina pensijų anuitetų grąžą. Taip pat verta paminėti, kad masto ekonomija buvo viena iš priežasčių, kodėl pensijų anuitetų valdymas ir administravimas buvo perduotas „Sodrai“ 2019 m. reformos metu. Sumažėjus galimų pensijų anuitetų skaičiui esamiems pensijų anuitetų gavėjams didėtų PAF administravimo išlaidos ir palūkanų sąnaudos.
Fiksuojant mažesnę grąžą iš pensijų anuitetų veiklos, pensijų anuitetai būtų rečiau indeksuojami. Sumažinus dalyvavimą PAF, kai didesnė sukauptos senatvės pensijos dalis gali būti atsiimama vienkartinės išmokos pavidalu, arba pakeičiant anuitetą į neprivalomą įsigyti, turėtų būti iš esmės peržiūrėtas investavimo modelis PAF investicijas nukreipiant į mažiau rizikingas. Papildomai reikėtų planuoti didesnius rezervus mirtingumo rizikai mažinti. Tai paaiškinama tuo, kad mažesnis anuitetų gavėjų skaičius lemia mažiau tikslias mirtingumo prognozes, neleidžia diversifikuoti amžėjimo rizikos, o didesnė rizika galiausiai lemia brangesnius anuitetus pensijų anuitetų gavėjams. Taigi didesnis pensijų anuitetų skaičius, žinoma, didina PAF efektyvumą, o mažesnis
rekomenduojame kreiptis į PAF administruojančią „Sodrą“. 2. Kiek siūlymai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
dalyvavimą pensijų kaupime:
teisėtą lūkestį pasinaudoti įstatymų leidėjo nustatytais įvairiais Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamais senatvės pensijų sistemos modeliais, inter alia grindžiamais senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimu iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų arba būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose pensijų fonduose, taip pat šių modelių derinimui? Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr.
KT21-N3/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio, 29 straipsnio (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatuota, kad esamas reguliavimas ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva išimtiniais atvejais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, įstatyme turi būti nustatyti išimtiniai pensijų kaupimo pabaigos atvejai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis. Taip pat Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, jog siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai (kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis). Lietuvos banko nuomone, pensijų kaupimo sistema (II pensijų pakopa) yra neatsiejama visos šalies senatvės pensijų sistemos dalis. Atsižvelgiant į tai, lėšų išėmimas, nesant Konstitucinio Teismo nutarime nurodytų išimtinių priežasčių, nesuderinamas su pagrindiniu pensijų kaupimo sistemos tikslu – užtikrinti didesnes išmokas sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir taip padidinti senatvės pensijos pakeitimo normą bei pagerinti vyresnių asmenų finansinę būklę.
Lietuvos bankas sutinka, kad pensijų kaupimo dalyvis gali patirti įvairių sudėtingų gyvenimiškų situacijų, tačiau mano, jog šiais atvejais turėtų būti taikytinos (ar prireikus keičiamos) kitos efektyvesnės ir tikslingesnės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, privalomasis sveikatos ar turto draudimas,
„Sodros“ mokamos pašalpos ir išmokos. Lietuvos banko vertinimu, įstatymo
projektuose numatytos tam tikros su pagrindiniu pensijų kaupimo sistemos tikslu nesuderinamos sąlygos, leidžiančios pensijų fondo dalyviui pabaigti kaupimą pensijų fonde ir pasiimti jame sukauptas lėšas, pateikiame paaiškinimus ir argumentaciją:
vienintelio gyvenamojo būsto praradimo dėl nelaimingo atsitikimo ar stichinės nelaimės atveju. Manome, kad šiuo atveju yra kitų priemonių, kaip antai turto ar sveikatos draudimas, kurios skirtos tokioms rizikoms padengti.
Tokiais atvejai būsto draudimo priemonė būtų tikslingesnė ir pranašesnė, nes kompensuotų visą būsto sumą, o ne dalį (galimai mažą dalį, jei pensijų fonde sukaupta maža suma, šiuo metu vidutinė sukauta suma siekia maždaug 4 600 Eur);
antai valstybės teikia parama, pvz., našlių pensija, mokama „Sodros“ lėšomis. Daugiau informacijos galima rasti https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/ka-daryti-jei-netekau-artimuju/esu-naslysnasle-1. II pensijų pakopa neturėtų dubliuoti socialinės paramos priemonių išplečiant pirminį II pakopos tikslą, jeigu socialinės paramos priemonės yra nustatytos kituose teisės aktuose. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad likusiam gyvam sutuoktiniui išliks poreikis gauti pajamas senatvėje, tad jam kaupimo svarba išauga;
ir nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu penkerius metus. Manome, kad asmens išvykimas iš Lietuvos ir (arba) esant Lietuvoje, tačiau neturint darbo santykių ilgiau kaip penkerius metus iš eilės iš esmės neatšaukia to asmens poreikio gauti adekvačią senatvės pensiją iš visų šalių, kuriose asmuo turėjo darbo santykių, mokėjo mokesčius ar kaupė pensiją savarankiškai pensijų fonduose. Asmeniui, neturinčiam darbo santykių, t. y. tam, kurio „Sodros“ pensija, tikėtina, bus maža, dalyvavimas pensijų kaupimo pakopoje turi prasmę dėl poreikio senatvėje užtikrinti bent minimalias pajamas;
Neterminuotai
sukauptas lėšas, jie netektų galimų senatvės pajamų iš II pakopos, nes greičiausiai sukaupta suma būtų skirta vienkartinio pobūdžio vartojimo poreikiams patenkinti, tačiau jų „Sodros“ pensija taip pat sumažėtų. Tokiems asmenims, ypač jei jie nepasitiki pensijų kaupimo sistema, turėtų būti pasiūlyta galimybė grįžti į „Sodrą“ ir atkurti „Sodros“ suteiktas teises į būsimą senatvės pensiją ir jos dydį. Kitu atveju šių asmenų pajamų pakeitimo norma bus mažesnė. Lietuvos banko nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos reiškia, kad įstatyme turi būti nustatyti išimtiniai pensijų kaupimo pabaigos atvejai, kai iš esmės ir negrįžtamai pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis ir kurios galėtų būti susijusios su sveikata, t. y. kritinės ligos, negalia ir pan. Lietuvos banko nuomone, pirmiau paminėtos įstatymo pakeitimo projektuose nurodytos sąlygos, leidžiančios pensijų fondo dalyviui pabaigti kaupimą pensijų fonde ir pasiimti jame sukauptas lėšas, II pakopos pensijų sistemą galėtų paversti taupymo priemone, kurios paskirtis taptų gerokai platesnė nei sukaupti didesnes pajamas senatvei. Tokiu atveju kiltų poreikis konceptualiai persvarstyti pertvarkytos sistemos sąsajas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytu viešuoju interesu užtikrinti darnią pensijų sistemos veiklą. 2.2.
pažeista Konstitucinio Teisimo doktrina, kad įstatymu nustatydamas senatvės pensijų sistemos modelį įstatymų leidėjas privalo paisyti iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančių reikalavimų, konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų? Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. nutarime pažymėjo, kad pagal konstitucinius visuomenės solidarumo, socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus valstybei tenkanti socialinės apsaugos našta paskirstoma visiems visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos valstybei kylančių įpareigojimų. Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga. Abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių asmuo pats vienas nepajėgtų įveikti. Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad, keičiant pensijų išmokų mokėjimo tvarką ar kitus su pensijų kaupimu susijusius aspektus, būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp visuomenės intereso užtikrinti pakankamą asmenų, sulaukusių senatvės pensijos amžiaus, finansinį aprūpinimą ir atskirų visuomenės narių, kurie taip pat ateityje sulauks senatvės pensijos amžiaus, asmeninių interesų. 3. Koks tikėtinas Seimo narių siūlymų poveikis verslo ir investicinei aplinkai:
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. birželio mėn. pabaigoje II pakopos pensijų kaupimo fonduose pensijas kaupė 1 413,3 tūkst. dalyvių (iš jų aktyvių, t. y. pensijų įmokas mokančių, dalyvių 772 tūkst.), o sukaupto turto vertė sudarė 8,2 mlrd. Eur. Pasiremdami vieno iš pakete pateikto įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta informacija, kad, atsiradus naujiems pagrindams nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, dalis dalyvių pasitrauks, tačiau bus siekiama, jog 2025 m. aktyvių pensijų kaupimo dalyvių skaičius būtų ne mažesnis kaip 80 proc. aktyvių dalyvių, t. y. 613 tūkst. asmenų, įvertinome, jog tokiu atveju tikėtinas maksimalus II pakopos pensijų kaupimo fonduose sukaupto turto sumažėjimas galėtų sudaryti apie 940 mln. Eur. Vis dėlto, atsižvelgiant į projektų aiškinamuosiuose raštuose pateikiamą informaciją apie tų visuomenės grupių, kurioms siūloma sukurti galimybę pasitraukti iš pensijų kaupimo II pakopos pensijų kaupimo fonduose, gausumo įverčius, aktyvių II pakopos pensijų kaupimo fonduose dalyvių sumažėjimas 20 proc. laikytinas pesimistiniu scenarijumi, o galimai labiausiai tikėtinu scenarijumi yra aktyvių II pakopos pensijų kaupimo fonduose dalyvių sumažėjimas apie 10 proc. (arba maždaug 75 tūkst. asmenų). Tokiu atveju, tikėtinas maksimalus II pakopos pensijų kaupimo fonduose sukaupto turto sumažėjimas galėtų sudaryti apie 460 mln. Eur. Susiklosčius bet kuriam iš šių scenarijų, šios lėšos, skirtos vartojimui didinti, infliaciją Lietuvoje 2025-2028 m. padidintų palyginti nedaug (iki 0,1 proc. punkto kasmet, palyginti su scenarijumi be tokių pakeitimų II pakopos pensijų kaupimo fonduose)[4]. Poveikis infliacijai būtų ribotas iš dalies dėl to, kad gyventojų disponuojamųjų pajamų padidėjimas būtų laikinas, – šios pajamos padidėtų tik 2025 m., o vėliau jos sumažėtų[5]. 3.2.
kiekį santaupų paveiks pensijų fondų valdytojų investavimo strategijas ir jų investicinę grąžą? Kokį poveikį tai galimai turės pensijų fondų valdytojų konkurencijai? Kiek tikėtina, kad steigsis nauji pensijų fondų valdytojai? Jei įstatymų leidėjas priimtų sprendimą, leisti bet kada atsiimti visas ar dalį lėšų, pensijų fondai būtų priversti laikyti didesnę itin likvidžių finansinių priemonių dalį, kurios paprastai lemia mažesnę investicinę grąžą. Tokios finansinės priemonės, kurių trukmė yra 10-20 metų, taptų netinkamos pensijų fondams. Dalį tokių investicijų sudaro investicijos į infrastruktūrą, privatų ar rizikos kapitalą, dar kitaip vadinamas alternatyviąsias turto klases, leidžiančias diversifikuoti riziką ir uždirbti didesnę investicinę grąžą. Pensijų kaupimo dalyviams ši galimybė būtų sumažinta, o pensijų fondai pagal investicinio portfelio sudėtį taptų panašūs į suderintuosius fondus (angl. UCITS). Tipiškai suderintasis fondas, kurio vienetai perkami ir išperkami kiekvieną dieną, turi turėti nuo 10 iki 20 proc. turto likvidaus turto pavidalu (lėšos banke, trumpo laikotarpio vyriausybių obligacijos turinčios aktyvią antrinę rinką). Šiuo metu pensijų fondų vienetams išpirkti ir kitam turtui įsigyti bendrai laikoma apie 2,17 proc. arba 178,1 mln. Eur, pensijų fonduose sukaupto turto. Suteikus galimybę pensijų kaupimo dalyviams laisvai bet kada atsiimti dalį, ar visas sukauptas lėšas, likvidaus turto dalis padidėtų 8-12 proc. punktų iki maždaug 820 mln. Eur, o pensijų fondų grąža sumažėtų apie 50-55 mln. Eur, skaičiuojant nuo esamo pensijų portfelio dydžio, tai kasmet sumažintų grąžą maždaug 1 proc. punktu. Tuo atveju, jei darytume tą pačią prielaidą, kaip 3.1 klausimo atsakyme, kad leidus pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos pasitrauktų apie
sudaryti apie 940 mln. Eur.
Eur. Toks sumažėjimas nepadarytų didelės įtakos pensijų kaupimo bendrovėms ir šios galėtų toliau veikti pelningai. Vis dėlto šis ganėtinai reikšmingas pensijų kaupimo sistemos pokytis tikėtina nepaskatintų naujų pensijų kaupimo bendrovių steigimosi. Pensijų kaupimo bendrovės konkuruoja tarpusavyje siekdamos pasiūlyti pensijų kaupimo dalyviui didesnę grąžą. Investavimas į kolektyvinio investavimo subjektus, kurių bendrasis išlaidų koeficientas didesnis (tai yra pensijų fondo patiriamos netiesioginės išlaidos yra didesnės), gali būti prasmingas ir pateisinamas, kai to kolektyvinio subjekto valdytojas geba sukurti didesnę naudą investuotojams. Alternatyviosios turto klasės apima investicijas į nekilnojamąjį turtą, infrastruktūros projektus, privatų ir rizikos kapitalą, žaliavas ir panašias investicijas, kuriomis nėra viešai prekiaujama vertybinių popierių biržose, būtent tokio tipo investicijos pensijų fondams leidžia investuoti Lietuvoje. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) turimus duomenis, investicijos į alternatyviąsias turto klases 2022 m. daugelyje EBPO narių sudarė nuo 10 iki 50 proc. pensijų fondų turto, Lietuvoje šios investicijos sudaro mažiau kaip 5 proc. pensijų fondus sudarančio turto, – taigi galimybės neišnaudojamos. Lietuvos banko nuomone, reikalinga detalesnė pensijų fondų administravimo mokesčių analizė, nes netiesioginių išlaidų apribojimas gali keisti fondo strategiją, skatinti investuoti tik į biržoje prekiaujamus fondus ir galimai turėtų neigiamą poveikį pajamų pakeitimo normai lyginant su dabartiniu reguliavimu, kuriame netiesioginės pensijų fondų išlaidos nėra apribotos. Svarbu atkreipti dėmesį ir į praktinį tokio pasiūlymo įgyvendinimo aspektą. Paprastai ETF praėjusio laikotarpio savo išlaidų koeficientus privalo apskaičiuoti ir pateikti iki einamųjų metų kovo ar balandžio mėnesio.
Tai reiškia, kad apie tai, jog pensijų kaupimo bendrovės pasirinktos investicijos viršijo netiesioginių išlaidų dydį, galėtų paaiškėti tik kitų metų kovo ar balandžio mėnesį. Įstatymo projekte nėra detalizuota, kaip pensijų kaupimo bendrovės turėtų kompensuoti nustatytą netiesioginių išlaidų ribą viršijančias išlaidas fondą palikusiems (migravusiems į kitą fondą) dalyviams iki einamųjų metų kovo mėnesio. Apibendrinant pažymėtina, kad, remiantis užsienio šalių patirtimi, pensijų kaupimo sistemos patrauklumą ir pasitikėjimą ja gerokai sumažina diskusijos dėl kaupimo reikalingumo ir dažnos reformos (tai rodo ir „Sodros“ pateikiami automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą (atsisakymo dalyvauti jame) duomenys). Priešingai, pasitikėjimas didėja, kai gyventojai turi pakankamai informacijos apie sistemos veikimą. Siekiant padidinti Lietuvos pensijų sistemos patrauklumą, reikėtų imtis papildomų priemonių, kad kaupimas būtų masiškesnis ir aktyvesnis, pavyzdžiui, paskatinti darbdavių įtraukimą, kad sulaukus senatvės pensijos amžiaus gyventojams būtų užtikrinama pakankama pajamų pakeitimo norma, didinti finansinį gyventojų raštingumą ir aiškiai komunikuoti apie adekvačius sistemai keliamus lūkesčius. Valstybinis pensijų fondas taip pat galėtų būti svarbi detalė, kuri daliai visuomenės suteiktų papildomą pasitikėjimą šia kaupimo sistema, nes daliai visuomenės, Lietuvos banko nuomone, valstybės kapitalo pensijų fondas būtų svarbus pasitikėjimo garantas. Tam, kad diskusijos būtų nuoseklesnės, visų pirma būtinas ilgalaikis strateginis susitarimas šalies lygiu, kokie tikslai keliami pensijų sistemai, nustatant konkretų rodiklį, kurio siekiame, pavyzdžiui, asmens pajamų pakeitimo norma turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. (o ilgainiui ir 70 proc.), o tada ieškomi būdai ir konkrečios priemonės, kaip pasiekti šį tikslą.
Reikalinga visų suinteresuotųjų (įstatymų leidybos procesuose dalyvaujančios ir sprendimus priimančios institucijos, darbuotojai, darbdaviai) šalių diskusija ir sutarimas tam, kad keičiantis politiniam ciklui iš naujo nebūtų keliami vis nauji klausimai dėl pensijų kaupimo sistemos reikalingumo ir naujų reformų. Lietuvos banko nuomone, bet kokiais pensijų kaupimo sistemos pokyčiais turi būti siekiama užtikrinti pakankamas į pensiją išėjusių asmenų pajamas, pensijų kaupimo sistemos stabilumą šalyje, diversifikuoti rizikas, galinčias kilti dėl skirtingų kaupimo pensijai būdų, ir skatinti savarankišką gyventojų pensijos kaupimą. Susipažinta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2025 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 97 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. rugsėjo 24 d. vakarinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-415) ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1.3 ir 1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 351, 352, 357, 358, 3510 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4157, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4158, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3451(2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslams, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytos priežasties. Siekiant užtikrinti darnų pensijų kaupimo sistemos tobulinimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, gali būti įgyvendintas tik kompleksiškai sprendžiant pensijų kaupimo sistemos problemas bei siekį šią sistemą tobulinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui 2025 m. pavasario sesijoje pateiks svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr.
IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo bus siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kartu įgyvendinant Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 154 ir 155 punktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2025-05-21 * Atsižvelgiant į tai, kad:
Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 97, siūloma Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2) nesvarstyti;
į tai, kad LR Vyriausybė 2025 m. gegužės 13 d. Seimui pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr.
XVP-377 ir XVP-378, kuriais sistemiškai tobulinama pensijų kaupimo sistema; Siūloma pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-3068(2) atmesti. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIVP-3068(2) atmesti, atsižvelgiant į tai, kad:
įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2) nesvarstyti;
kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XVP-375, XVP-376, XVP-377 ir XVP-378, kuriais sistemiškai tobulinama pensijų kaupimo sistema ir kuriems Komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Linas Kukuraitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė [1] 2024 metų pradžioje į pensijų kaupimą buvo įtraukti 59 745 žmonės. 33 859 atsisakė dalyvauti, 25 886 liko dalyvauti. Pranešimai apie automatinį įtraukimą buvo siunčiami į asmenines paskyras. Šias žinutes atsidarė 31,5 tūkstančio gyventojų. Informacijos asmeninėse paskyrose neperskaičiusiems gyventojams
„Sodra“ siuntė registruotus laiškus. Tik 529
gyventojai savarankiškai sudarė sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis – kitomis, nei automatiškai parinktos įtraukimo metu. Ir tik 2 503 žmonių pasirašė naujas pensijų kaupimo sutartis, nors šiais metais nebuvo įtraukti į pensijų kaupimą. Šie duomenys rodo nepasitikėjimo II pakopa mastą, kurį automatinis įtraukimas vualizuoja. Reikia keisti sistemą, bet ne slėpti jos nepatrauklumą automatiniu įtraukimu.
Šaltinis: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/tukstancius-itrauke-i-pensiju-kaupima-stai-kiek-pinigu-nuskaiciuos-nuo-jusu-algos-n1349696 [2] https://www.delfi.lt/login/naujienos/kiek-atskaito-pensiju-fondai-valdytojams-ir-tarpininkams-per-metus-galejo-sukapseti-apie-50-milijonu-euru-92427751 [3] Mokslinis terminas „ekonominis trumparegiškumas“ (angl. economic myopia) yra kilęs iš graikiško žodžio „myopia“, kuris pažodžiui reiškia „trumparegiškumas“ arba
„siauras regėjimas“. Medicininiame kontekste trumparegiškumas apibūdina akių
būklę, kai žmogus gerai mato arti esančius objektus, bet blogai mato toli esančius. Panašiai ir ekonominiame kontekste šis terminas vartojamas metaforiškai, norint pabrėžti žmonių, įmonių ar valdžios institucijų polinkį priimti sprendimus, kurie orientuoti tik į trumpalaikę naudą, nekreipiant dėmesio į ilgalaikes pasekmes. Ekonominis trumparegiškumas pasireiškia tada, kai sprendimus lemia trumpalaikiai tikslai arba nauda, nepaisant galimų ilgalaikių nuostolių ar rizikos. Tai gali apimti, pavyzdžiui, vartotojų pasirinkimus, kai žmonės renkasi pirkti prekes, kurios teikia trumpalaikį malonumą, bet gali pakenkti finansinei gerovei ateityje. Taip pat tai gali būti matoma valdžios institucijų veiksmuose, kai nustatomos politikos kryptys, kurios greitai pagerina ekonominę situaciją, bet ilgainiui gali sukelti finansinių ar socialinių problemų. Taigi,
„ekonominis trumparegiškumas“ yra konceptualiai siejamas su „myopia“ per
šią trumpalaikio ir ilgalaikio mąstymo skirtį, kai nepakankamai atsižvelgiama į tolesnes pasekmes. [4] Skaičiavimuose daroma prielaida, kad 60 proc. lėšų iš II pakopos pensijų kaupimo fondų būtų atsiimama 2025 m. trečiąjį ketvirtį ir po 20 proc. 2025 m. ketvirtąjį bei 2026 m. pirmąjį ketvirčiais. [5] Tai taip pat reiškia tai, kad lėšų iš II PPKF atsiėmimas infliaciją iš pradžių didintų, o vėliau – po kelerių metų – ją mažintų.
2025-05-21
posėdyje dalyvavo: Algirdas Sysas, Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Dainoras Bradauskas, Rasa Budbergytė, Raimondas Kuodis, Algimantas Radvila, Robert Puchovič, Gintarė Skaistė, Šarūnas Šukevičius, Mindaugas Lingė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Dalia Mudėnienė, patarėjai Agnė Narščiuvienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, Evaldas Putrimas, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 5 d. * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su projekto
pensijų įmokų dydžiais pereinamuoju laikotarpiu. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą priedas, kuriame nustatytos laipsniškai mažesnės įmokos, įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d., tačiau iki 2030 m. sausio 1 d. liktų galioti dabartinė keičiamo įstatymo 8 straipsnio redakcija, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų pensijų fondų dalyviams ir toliau būtų mokamos šioje dalyje įtvirtinto dydžio įmokos. Taigi siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo
valstybės biudžeto mažėjimą, bei patikslinti 4 straipsnyje nustatytas įsigaliojimo datas. Nesvarstyti. 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024 m. kovo 5 d.
tai, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnis yra dėstomas nauja redakcija, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, nes jame buvo nustatytos laikinosios nuostatos, t. y. asmenų, tapusių dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmokos atitinkamais metais dydis. Šios nuostatos jau yra įgyvendintos, todėl nustačius siūlomą teisinį reguliavimą jis būtų vertinamas kaip nustatantis teisės normų galiojimą ir taikymą atgal, tuo pačiu pažeidžiantis konstitucinį teisės principą, pagal kurį įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit). Nesvarstyti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 5 d.
biudžeto lėšų pervedimas už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų) tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, kuriame nebelieka bendros taisyklės, kad pensijų įmoka mokama valstybės biudžeto lėšomis. Nesvarstyti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 5 d.
statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymui, Lietuvos statistikos departamentas tapo „Valstybės duomenų agentūra“. Atsižvelgiant į tai, reikėtų patikslinti įstatymo projekto nuostatas, kuriose minimas
„Lietuvos statistikos departamentas“. Nesvarstyti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024 m. kovo 5 d.
datą, įstatymo projekto 3 straipsniu dėstomoje naujoje priedo redakcijoje siūlytina dėstyti tik dydžius, taikomus nuo 2026 metų, ir paskutinės eilutės skiltyje „Metai“ po skaičiaus „2030” įrašyti žodžius „ir vėlesni“. Nesvarstyti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 5 d. * 6.
Įstatymo projekto 4 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad reikės priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Šio straipsnio pavadinime atitinkamai reikėtų įrašyti žodžius „ir įgyvendinimo“. Nesvarstyti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 5 d.
darnos, kartu turėtų būti revizuojami ir keičiami ir kiti įstatymai, kuriuose yra reguliuojamas pensijos dalyvių įmokų mokėjimas valstybės biudžeto lėšomis, pvz., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme yra apibrėžta sąvoka „kaupiamoji pensijų įmoka“ kuri suprantama kaip ,,valstybės biudžeto ir dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą“. Nesvarstyti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 5 d.
8Vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje išbrauktini žodžiai
„Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo“, o žodis „įstatymo“ rašytinas didžiąja
raide. Nesvarstyti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 5 d.
formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės nuomonę. Pritarti. LR Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 97
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024 m. kovo 8 d. * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.
Nesvarstyti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Nesvarstyti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 97 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. rugsėjo 24 d. vakarinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-415) ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1.3 ir 1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 351, 352, 357, 358, 3510 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4157, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4158, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-3451(2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslams, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytos priežasties. Siekiant užtikrinti darnų pensijų kaupimo sistemos tobulinimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, gali būti įgyvendintas tik kompleksiškai sprendžiant pensijų kaupimo sistemos problemas bei siekį šią sistemą tobulinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui 2025 m. pavasario sesijoje pateiks svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo bus siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kartu įgyvendinant Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 154 ir 155 punktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į tai, kad:
Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 97, siūloma Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2) nesvarstyti;
tai, kad LR Vyriausybė 2025 m. gegužės 13 d. Seimui pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr.
XVP-375, XVP-376, XVP-377 ir XVP-378, kuriais sistemiškai tobulinama pensijų kaupimo sistema; Siūloma pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-3068(2) atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Sysas, R.Kuodis, V.Ąžuolas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Narščiuvienė