Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą Nr. I-430 ir jį išdėstyti taip:
1Įstatymo paskirtis – nustatyti valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto sudėtį turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo, ir asignavimų naudojimo ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodiklių sudarymo ir valdymo teisinius pagrindus, taip pat skaidraus biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, poveikį visam valdžios sektoriui, asignavimų valdytojų, vadovų pareigas, teises ir atsakomybę. 2. Įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo, užimtumo ir nekeliant grėsmės valdžios sektoriaus finansų tvarumui ir kainų stabilumui užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą biudžetus valstybės piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai. 3. Šiuo Įstatymo įstatymu nuostatos suderintos su įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktais aktas, nurodytais nurodytas šio Įstatymo įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo įstatymo sąvokos
1Apyvartinių lėšų padidėjimas – planuojamas laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių pagausėjimas biudžetinių metų pabaigoje, palyginti su numatomais arba faktiniais laikinai laisvais valstybės piniginiais ištekliais prieš tai buvusių biudžetinių metų pabaigoje. Agreguotas asignavimų limitas – subendrinti maksimalūs galimi vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto asignavimai kiekvieniems to laikotarpio biudžetiniams metams. 2.
2Apyvartinių lėšų sumažėjimas – planuojamas laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių sumažėjimas biudžetinių metų pabaigoje, palyginti su numatomais arba faktiniais laikinai laisvais valstybės piniginiais ištekliais prieš tai buvusių biudžetinių metų pabaigoje. 3. Asignavimai – valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete patvirtinta planuojamų išlaidų lėšų išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui (toliau – turtas) įsigyti suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete sukauptų numatytų lėšų, pateikęs paraišką valstybės iždą valdančiai Lietuvos Respublikos finansų ministerijai institucijai arba savivaldybės administracijai, patvirtintoms ir panaudoti programoms finansuoti. 4. Asignavimai įsipareigojimams – lėšų suma, už kurią (jos neviršydamas) asignavimų valdytojas einamaisiais biudžetiniais metais turi teisę prisiimti įsipareigojimus projektams, remiamiems iš Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, finansuoti. 5. Biudžetinė drausmė – šiame Įstatyme nustatytos biudžetų rengimo ir vykdymo tvarkos laikymasis ir jos pažeidimų ištaisymas, užtikrinant nuoseklų valstybės funkcijų finansavimą, nepriklausantį nuo ciklinių ekonomikos pokyčių. 63. Biudžetiniai metai – 12 mėnesių biudžeto laikotarpis, prasidedantis sausio 1 dieną ir pasibaigiantis gruodžio 31 dieną. 74.
74Biudžetinių įstaigų pajamos – biudžetinių įstaigų gautos pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, teikiamas paslaugas (išskyrus paslaugas, už kurias mokama valstybės rinkliava ir žyminis mokestis), kitos gautos pajamos, kurių panaudojimo tikslinė paskirtis nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Vyriausybės nutarimais, savivaldybės tarybos sprendimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti. 8. Biudžeto balanso cikliškumo dedamoji (komponentė) – piniginiais vienetais išreiškiamas rodiklis, kuriuo rodomas produkcijos atotrūkio nuo potencialo poveikis valdžios sektoriaus balanso rodikliui per ataskaitinį laikotarpį. 9. Biudžeto deficitas – skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai asignavimai viršija pajamas. 10. Biudžeto perteklius – skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai pajamos viršija asignavimus. 11. Ekonominė biudžeto pajamų ir asignavimų klasifikacija (toliau – ekonominė klasifikacija) – biudžeto pajamų ir asignavimų suskirstymas pagal bendrus ekonominius lėšų kaupimo ir skirstymo požymius. 125. Ekonominės raidos scenarijus – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) pasirinktų ir įvardytų prielaidų nulemtas, esamais statistiniais duomenimis pagrįstas, nacionalinių sąskaitų duomenims ir ekonomikos dėsningumams neprieštaraujantis ekonominės raidos apibūdinimas, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto, ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių rodikliai ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai, patvirtinimo įstatymo projektas. 136.
136Finansavimas – lėšų pervedimas į asignavimų valdytojų vadovaujamų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų sąskaitas programoms vykdyti ir kitų subjektų sąskaitas jų atitinkamo asignavimų valdytojo programoms vykdyti arba tiesioginis biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų išlaidų ir įsigyjamo turto apmokėjimas iš valstybės iždo ir savivaldybių biudžetų iždų sąskaitų. 14. Funkcinė asignavimų klasifikacija (toliau – funkcinė klasifikacija) – asignavimų suskirstymas pagal valstybės funkcijas. 7. Konsoliduotasis biudžetas – biudžetas, kurį sudaro valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, valstybės socialinių fondų biudžetai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sujungus nurodytų biudžetų rodiklius ir eliminavus tarpusavio pervedimus. 14¹8. Ministro valdymo srities įstaiga – Vyriausybei pavaldi ir (arba) ministrui atskaitinga ir (arba) pavaldi įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba ministerija veikianti ir kuri veikia ministro ministrui pavestoje (pavestose) valdymo srityje (srityse), išskyrus įstaigas, kurių nepriklausomumas atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės nacionaliniais teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis. 15. Mokesčių didinimo rizikos rodiklis – Europos Komisijos kaip dalis bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) to meto kainomis skaičiuojamas rodiklis S1, pateikiamas pagal 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (toliau – Stabilumo ir augimo pakto reglamentas), 1 straipsnio 5 punkto a papunktį vertinant tam tikrų metų Lietuvos konvergencijos programą arba Lietuvos stabilumo programą pagal Stabilumo ir augimo pakto reglamento 1 straipsnio 3 punkto 1 papunktį. 169.
169Programa – strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto pagal Vyriausybės patvirtintą Strateginio valdymo metodiką, dalis, skirta Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždaviniams ir (arba) asignavimų valdytojo tęstinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Viena valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programa gali įgyvendinti vieną nacionalinę plėtros programą ar jos dalį ir yra priskiriama vienai valstybės veiklos sričiai. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti priskiriamos kelios vieno valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programos. Programos gali būti finansuojamos iš asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų. 1710. Programos sąmata – dokumentas, kuriame pagal kiekvieną programos priemonę ir šių priemonių ekonominę ir funkcinę išlaidų klasifikacijas, tvirtinamas finansų ministro, nurodomos 3 biudžetinių metų planuojamų asignavimų sumos programai vykdyti. 1811. Savivaldybės biudžetas – savivaldybės tarybos tvirtinamas savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. 1912. Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis – pagal ekonominį ciklą patikslintas valdžios sektoriaus balanso rodiklis, kuriuo rodoma, koks būtų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas, jei faktinis bendrasis vidaus produktas BVP būtų lygus potencialiam, kai netaikytos laikinojo poveikio priemonės., Laikinojo poveikio priemonės apimančios su ekonomikos cikliniais svyravimais nesusiję veiksniai nesusijusius veiksnius, kurie paveikia biudžeto rodiklius tik nurodytu laikotarpiu, sumažindami (ar padidindami) valdžios sektoriaus balanso rodiklį arba valstybės skolą (vienkartinis poveikis) arba pagerindami (ar pablogindami) biudžeto būklę biudžeto būklės ateityje sąskaita. Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis apskaičiuojamas ir vertinamas remiantis, kaip nustatyta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo su visais pakeitimais nuostatomis Stabilumo ir augimo pakto reglamente. 2013. Valstybės biudžetas – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) tvirtinamas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. 14. Vidutinės trukmės konsoliduotasis biudžetas – konsoliduotojo biudžeto pajamų ir asignavimų planas, sudaromas pamečiui kiekvieniems 3 biudžetiniams metams. 15. Vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto asignavimai – vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto lėšų suma, kurią sudaro valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai ir valstybės socialinių fondų biudžetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos. 2116. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, ir Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme ir Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatyme. 3 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma
1Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos ir asignavimai gali būti tik piniginės lėšos. 2.
2Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir kitus išteklių fondus, į kuriuos surenkamos privalomos įmokos, nurodytos išteklių fondo steigimą reglamentuojančiame įstatyme. 3. Seimas tvirtina trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos (neįskaitant savivaldybių biudžetams skirtų valstybės biudžeto asignavimų) planuojamus rodiklius – pajamas ir asignavimus. 43 straipsnis Asignavimų valdytojai
1Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra įstaigų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, teismuose – teismų pirmininkai ar jų įgalioti teismų kancleriai), jeigu jų vadovaujamos įstaigos atitinka nors vieną šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai:
1) Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, ministerija, Vyriausybės įstaiga;
2) įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui arba kurios vadovą (arba kolegialų valdymo organą) skiria Prezidentas, Seimas;
3) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos teismai, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba, Lietuvos administracinių ginčų komisija, Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
4) Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K.
K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka;
5) valstybinis universitetas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kunigų seminarija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 2. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių administracijos ir (ar) jų struktūriniai padaliniai bei savivaldybių biudžetinių biudžetinės įstaigų įstaigos ar savivaldybės administracijos ir (ar) jos padalinių, nurodytų nurodyti savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai (savivaldybės administracijoje –administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos padaliniuose –padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys). 3. Įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra:
1) Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, ministerija, Vyriausybės įstaiga;
2) įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui arba kurios vadovą (arba kolegialų valdymo organą) skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas;
3) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, teismai, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba, Lietuvos administracinių ginčų komisija, Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
4) valstybinis universitetas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas arba kunigų seminarija;
5) Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 4.
4Biudžetinės įstaigos, kurios neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, biudžeto lėšas gali gauti iš asignavimų valdytojui, kuris įgyvendina tos įstaigos savininko teises ir pareigas, patvirtintų asignavimų. Šioms įstaigoms taikomos tokios pat nuostatos, kokios šiame Įstatyme yra nustatytos asignavimų valdytojui pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms. 54 straipsnis. Asignavimų valdytojų vadovų ir ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų pareigos ir atsakomybė
1.
Biudžeto Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai valdytojų vadovai: privalo:
1) naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti organizuoti programų rengimą ir vykdymą;
2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą paskirstyti Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų rodikliai ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai (toliau – tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas), vadovaujamai įstaigai patvirtintus asignavimus savo įstaigos programoms vykdyti ir biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais viešosioms įstaigoms suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, arba vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais nustatoma Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos, teikiamos Lietuvos Respublikai, administravimo tvarka (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti;
3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ir (ar) pavaldžių biudžetinių įstaigų Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais sudaryti ir tvirtinti savo įstaigos bei kitų subjektų programų sąmatas, tvirtinti biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (ar) kitų subjektų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme vadovaujamoms įstaigoms patvirtintus asignavimus, sudarytas programų sąmatas.
Biudžeto Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai valdytojų vadovai: privalo:
1) naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti organizuoti programų rengimą ir vykdymą;
2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą paskirstyti Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų rodikliai ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai (toliau – tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas), vadovaujamai įstaigai patvirtintus asignavimus savo įstaigos programoms vykdyti ir biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais viešosioms įstaigoms suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, arba vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais nustatoma Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos, teikiamos Lietuvos Respublikai, administravimo tvarka (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti;
3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ir (ar) pavaldžių biudžetinių įstaigų Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais sudaryti ir tvirtinti savo įstaigos bei kitų subjektų programų sąmatas, tvirtinti biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (ar) kitų subjektų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme vadovaujamoms įstaigoms patvirtintus asignavimus, sudarytas programų sąmatas. Programų sąmatos tvirtinamos pagal programas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų.
Asignavimų valdytojai, kurių vadovaujamose biudžetinėse įstaigose yra kolegialus valdymo organas, programų sąmatas tvirtina gavę kolegialaus valdymo organo pritarimą;
4) atlikti pirmųjų biudžetinių metų bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą;
45) kontroliuoti ir vykdyti savo įstaigos ir (ar) biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir kurioms pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme vadovaujamoms įstaigoms patvirtintus asignavimus, vadovaujamų biudžetinių įstaigų įsipareigojimus įsipareigojimų vykdymą atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;
56) užtikrinti programų vykdymą ir programoms vykdyti skirtas lėšas paskirtų asignavimų naudojimo naudoti pagal jų paskirtį teisėtumą teisėtai, ekonomiškumą ekonomiškai, efektyvumą efektyviai ir rezultatyvumą rezultatyviai. 2.
2Ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programas ir turinčių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovai privalo:
1) naudoti atitinkamo asignavimų valdytojo (ministro ar jo įgalioto asmens) jiems skirtas biudžeto lėšas pagal nustatytą paskirtį, paskirstyti jas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti organizuoti programų rengimą ir vykdymą;
2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą naudoti atitinkamo asignavimų valdytojo paskirtus asignavimus pagal jų paskirtį, paskirstyti juos biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama ministro valdymo srities įstaiga, programoms vykdyti;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais sudaryti ir tvirtinti savo įstaigos programų sąmatas nustatyti ir tvirtinti pavaldžių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama ministro valdymo srities įstaiga ir kurioms pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme patvirtintus asignavimus, sudarytas programų sąmatas.
Programų sąmatos tvirtinamos pagal programas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms asignavimų valdytojo skirtų bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų;
4) atlikti pirmųjų biudžetinių metų bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą;
45) kontroliuoti ir vykdyti savo įstaigos ir (ar) biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama ministro valdymo srities įstaiga ir kurioms pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme patvirtintus asignavimus, vadovaujamos įstaigos įsipareigojimus įsipareigojimų vykdymą atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;
56) užtikrinti programų vykdymo ir programoms vykdyti skirtų lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą skirtas lėšas naudoti pagal jų paskirtį teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai.
3.
3Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų vadovai privalo:
1) organizuoti programų rengimą ir vykdymą;
2) paskirstyti asignavimus savo programoms vykdyti, taip pat paskirstyti juos biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybės taryba, ir kitiems subjektams programoms vykdyti;
3) savivaldybių tarybų nustatyta tvarka sudaryti ir tvirtinti savo įstaigos programų sąmatas ir tvirtinti biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybės taryba, ir (ar) kitų subjektų, kuriems pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, programų sąmatas;
4) atlikti pirmųjų biudžetinių metų bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą;
5) kontroliuoti savo įstaigos ir (ar) biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybės taryba ir kurioms pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, įsipareigojimų vykdymą;
6) programoms vykdyti skirtas lėšas naudoti pagal jų paskirtį teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai. 4. Biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių tarybos ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, vadovai, ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir neturinčių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, vadovai, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, vadovai, taip pat kitų subjektų, kuriems asignavimų valdytojai yra skyrę biudžeto lėšų, vadovai asignavimus privalo naudoti pagal jų paskirtį, teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai. 35.
35Biudžeto asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų Asignavimų valdytojų vadovams, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių tarybos ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, vadovams, ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas, vadovams, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, vadovams, taip pat kitų subjektų, kuriems asignavimų valdytojai yra skyrę biudžeto lėšų, vadovams už šio įstatymo ir kitų biudžeto asignavimų paskirstymą ir (ar) panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skiriamos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos administracinės nuobaudos. 65 straipsnis. Asignavimų valdytojų vadovų teisės
Biudžeto asignavimų valdytojas turi teisę: 1. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovai turi šias teises:
1) biudžetiniais metais keisti patvirtintų jo vadovaujamos įstaigos, jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų. Asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, finansuoti.
Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o kai investicijų projektų nėra, – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus biudžetiniais metais keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą;
2) biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės administracija (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas) biudžetiniais metais keisti savo įstaigos, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (arba) kitų subjektų, kuriems pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme patvirtintus asignavimus, programų sąmatas pagal finansų ministro tvirtinamas ekonominę pajamų ir išlaidų klasifikaciją (toliau – ekonominė klasifikacija) ir funkcinę išlaidų klasifikaciją (biudžeto pajamų ir išlaidų suskirstymą pagal valstybės funkcijas ir ekonominę klasifikaciją) (toliau – funkcinė klasifikacija).
Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o kai investicijų projektų nėra, – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus biudžetiniais metais keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą;
2) biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės administracija (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas) biudžetiniais metais keisti savo įstaigos, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (arba) kitų subjektų, kuriems pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme patvirtintus asignavimus, programų sąmatas pagal finansų ministro tvirtinamas ekonominę pajamų ir išlaidų klasifikaciją (toliau – ekonominė klasifikacija) ir funkcinę išlaidų klasifikaciją (biudžeto pajamų ir išlaidų suskirstymą pagal valstybės funkcijas ir ekonominę klasifikaciją) (toliau – funkcinė klasifikacija). Asignavimai darbo užmokesčiui gali būti didinami tik iš sutaupytų asignavimų ir tik tais atvejais, jei toks padidinimas nelemia papildomo asignavimų poreikio kitais biudžetiniais metais;
3) nustatyti ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovams šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytas teises ir apie tai pranešti Finansų ministerijai Vyriausybės nustatyta tvarka perskirstyti asignavimus tarp programų, įskaitant programas, kurios įgyvendinamos skirtingose valstybės veiklos srityse, nepanaudotus pažangos arba tęstinės veiklos priemonėms numatytus asignavimus perskirstyti tarp kitų pažangos priemonių, jeigu šioms pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės biudžete, nepanaudotus tęstinės veiklos priemonėms numatytus asignavimus perskirstyti tarp kitų tęstinės veiklos priemonių, kai toks perskirstymas nelemia papildomo asignavimų poreikio kitais biudžetiniais metais.
Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti perskirstomos tarp pažangos ir tęstinės veiklos priemonių, kurios finansuojamos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšomis. 2. Ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programas ir turinčių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, vadovai turi šias teises:
1) biudžetiniais metais keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą;
2) biudžetiniais metais keisti biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama ministro valdymo srities įstaiga ir kurioms pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme patvirtintus asignavimus, programų sąmatas pagal ekonominę ir funkcinę klasifikacijas.
Asignavimai darbo užmokesčiui gali būti didinami tik iš sutaupytų asignavimų ir tik tais atvejais, jeigu toks padidinimas nelemia papildomo asignavimų poreikio kitais biudžetiniais metais. 3. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų vadovai turi šias teises:
1) biudžetiniais metais keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą;
2) biudžetiniais metais keisti savo įstaigos, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybės taryba, ir (arba) kitų subjektų, kuriems pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, biudžeto programų sąmatas pagal ekonominę ir funkcinę klasifikacijas. 86 straipsnis. Biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas bendrosios nuostatos 1.
Biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, šis įstatymas, Fiskalinės drausmės įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimo statutas, Lietuvos Respublikos Savivaldybių savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, Strateginio valdymo įstatymas, tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, savivaldybių tarybų priimti sprendimai dėl tam tikrų biudžetinių metų savivaldybių biudžetų patvirtinimo, Vyriausybės patvirtintos tvirtinamos biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės, ekonominė ir funkcinė klasifikacijos ir kiti biudžeto pajamų gavimą ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai. 2. Savivaldybių biudžetų teisinis pagrindas yra atitinkamų savivaldybių tarybų priimti sprendimai dėl atitinkamų biudžetinių metų savivaldybių biudžetų patvirtinimo. 3. Biudžeto asignavimų valdytojams pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų asignavimų panaudojimo teisinis pagrindas yra asignavimų valdytojų patvirtintos šių įstaigų programų sąmatos. 4. Ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas, vadovų patvirtintos jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų programų sąmatos yra šioms įstaigoms skirtų lėšų panaudojimo teisinis pagrindas. 52. Valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo metodikos metodiką klausimus tiek, kiek jų jos nenustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, nustato Finansų finansų ministerija ministras. 3.
3Įstatymai ir kiti teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas. 4. Įstatymais ir (arba) kitais teisės aktais nustatomų rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmės, kuriomis vadovaujantis apskaičiuojami atitinkamų 3 biudžetinių metų planuojami asignavimai, nustatomos ne trumpesniam nei 3 biudžetinių metų laikotarpiui. Jeigu dėl objektyvių priežasčių įstatymais ir (arba) kitais teisės aktais nustatomų rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmės 3 biudžetiniams metams nenustatomos, įstaiga, kuri atsakinga už tokių rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmių apskaičiavimą ir (arba) nustatymą, jas prognozuoja antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams, paskelbia savo interneto svetainėje ir informaciją apie šias reikšmes pateikia Finansų ministerijai Vyriausybės nustatyta tvarka. 9 straipsnis. Biudžeto pajamų ir asignavimų klasifikacija
Biudžeto pajamų ir asignavimų ekonominę ir funkcinę klasifikaciją nustato Finansų ministerija. 10 straipsnis. Savivaldybių skolinimasis 1.
1Savivaldybės, laikydamosi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme numatytų ir Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų limitų, Vyriausybės nustatyta tvarka gali:
1) imti iš vidaus kreditorių arba užsienio kreditorių ilgalaikes (kurių trukmė ilgesnė kaip vieni metai ir grąžinimo terminas ne tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas investicijų projektams finansuoti ir ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti;
2) imti iš vidaus kreditorių arba užsienio kreditorių trumpalaikes (kurių grąžinimo terminas tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas biudžetiniais metais laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartinių lėšų;
3) prisiimti įsipareigojimus pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis;
4) prisiimti įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;
5) teikti garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitų įsipareigojamųjų dokumentų sutartis. 2. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto apyvartinių lėšų savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės paskolos, kai susidarius laikinam pajamų trūkumui išnaudojamos savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos. 3. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto apyvartinių lėšų savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. 10¹ straipsnis. Biudžetinių įstaigų skolinimasis Biudžetinės įstaigos savo vardu negali prisiimti jokių skolinių įsipareigojimų pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet jomis neapsiribojant. 117 straipsnis. Informacijos apie biudžetus viešumas 1.
Informacija apie biudžeto sudarymą, priėmimą, vykdymą, vertinimą, kontrolę turi būti aiški ir vieša, išskyrus informaciją, kuri įstatymų nustatyta tvarka yra valstybės paslaptis. 21. Informacija apie patvirtintą valstybės biudžetą, jo pajamas ir asignavimus, jų planų vykdymą, išskyrus įslaptintą informaciją pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, skelbiama Finansų ministerijos interneto svetainėje. 32. Informacija apie patvirtintus savivaldybių biudžetus, jų vykdymą skelbia savivaldybės meras (toliau – meras) vietinėje spaudoje skelbiama savivaldybių interneto svetainėse. 12 straipsnis. Reikalavimai priimant kitus teisės aktus
1Mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. II SKYRIUS
1Valstybės biudžeto pajamas sudaro: mokesčiai, privalomi mokėjimai, rinkliavos, biudžetinių įstaigų pajamos, pajamos iš valstybinio turto, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukos ir kitos įplaukos. 1) pajamos iš mokesčių, gaunamos į valstybės biudžetą pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gautas atliekant valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, taip pat įstatymų nustatytą pajamų, gautų realizavus valstybės ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, dalį, neįskaitomą į valstybės biudžeto pajamas);
3) valstybės biudžetinių įstaigų pajamos;
4) negrąžintina finansinė parama (lėšos);
5) dotacijos;
6) kitos pajamos. 149 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai 1.
Valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti:
1) valstybės funkcijoms atlikti;
2) dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti;
3) valstybės įsipareigojimams vykdyti. 2. Nepanaudotos biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į atitinkamą biudžetą, skirtos programoms finansuoti, perkeliamos į kitus biudžetinius metus ir paliekamos asignavimų valdytojams bei gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą. 3. Biudžetinių įstaigų pajamų viršplaninės įmokos į atitinkamą biudžetą ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplaninės įmokos į valstybės biudžetą einamaisiais biudžetiniais metais paliekamos asignavimų valdytojams ir gali būti naudojamos programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą. 4. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintos lėšos einamaisiais biudžetiniais metais gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą. Šios valstybės vardu pasiskolintos lėšos naudojamos ir už jas atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka, taikoma lėšoms, gautoms kaip asignavimai. 14¹10 straipsnis. Valstybės veiklos sritys ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programos
1Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatomi valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pirmųjų biudžetinių metų asignavimai ir antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys, kurie agreguojami pagal Strateginio valdymo įstatyme nustatytas valstybės veiklos sritis.
Strateginio valdymo įstatyme nustatytų valstybės veiklos sričių ir joms priskirtų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, tvirtinami atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Kai asignavimų valdytojas valdytoja yra ministras arba jo įgaliotas asmuo, jo vadovaujamai įstaigai ministerija, jai tvirtinami nustatomi asignavimai ir paskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti priskiriami kelioms valstybės veiklos sritims pagal ministrui pavestas valdymo sritis.2. Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme kiekvieniems 3 biudžetiniams metams nurodomi valstybės veiklos srityse siekiami pagrindiniai Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai, jų vertinimo stebėsenos rodikliai, šių rodiklių artimiausio paskesnio laikotarpio faktinės reikšmės ir tvirtinamos atitinkamais biudžetiniais nustatomos tam tikrais metais siektinos rodiklių reikšmės, kurių atitinkamoje valstybės veiklos srityje siekia ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto kurios yra asignavimų valdytojai valdytojos, jeigu tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams. 3. Valstybės veiklos sritims priskirtas priskirtus įstaigas, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai valdytojus, nustato Vyriausybė. 4. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti priskiriamos kelios vieno valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programos.
Viena valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programa gali būti įgyvendinamas vienas Nacionalinio pažangos plano tikslas ir (arba) viena nacionalinė plėtros programa ar jos dalis ir ji priskiriama vienai valstybės veiklos sričiai. 5. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programos gali būti finansuojamos iš asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų. 1511 straipsnis. Vyriausybės rezervo lėšos
1Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos, išskyrus atvejus, kai rengiant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (arba) įvesta nepaprastoji padėtis. Konkretų Vyriausybės rezervo dydį kasmet nustato Seimas Valstybės tam tikrų metų biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. 2.
2Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos:
1) ekstremaliosioms situacijoms ar krizėms likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies padengti, inter alia, fiziniams ir juridiniams asmenims, patyrusiems ekstremaliosios situacijos ar krizės padarinių, remti Vyriausybės patvirtintomis priemonėmis;
21) įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, vykdyti;
32) vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, taip pat kitoms išlaidoms ginant valstybės interesus padengti;
43) žymių Lietuvos visuomenės veikėjų laidotuvių išlaidoms padengti;
54) Vyriausybės nustatyto dydžio savivaldybių apmokėtoms Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro antkapio pastatymo, kapavietės sutvarkymo, antkapio atributikos pagaminimo ir įmontavimo išlaidoms kompensuoti;
65) humanitarinei pagalbai teikti;
76) perkeliamųjų asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms apmokėti;. 8) dėl nepaprastosios padėties atsiradusioms išlaidoms iš dalies apmokėti ir (arba) jos padariniams šalinti. 3. Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 17 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto rengimo, valdžios sektoriaus balanso rodiklio formavimo pagrindinės nuostatos
1Valstybės biudžeto projektą ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą rengia Finansų ministerija. 2.
2Trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija, Nacionaliniu pažangos planu, nacionalinėmis plėtros programomis, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais. 3. Tam tikrų metų valstybės biudžeto projekte ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte gali būti nukrypstama nuo Seimo patvirtintų trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių tik tuo atveju, kai Vyriausybė raštu pateikia Seimui paaiškinimą, kaip pokyčiuose atsispindi nauji ekonomikos politikos prioritetai. 4. Tam tikrų metų valstybės biudžeto projekte ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte formuojami vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodikliai ir juos pagrindžiančios ekonominės prielaidos, vidutiniam laikotarpiui formuojama fiskalinė politika teikiami Seimui kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamuoju raštu. 5.
5Taikant Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklę (toliau – išlaidų augimo ribojimo taisyklė), valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija 3 procentus BVP to meto kainomis, asignavimų (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas) visuma koreguojama tiems biudžetams priskiriamomis palūkanomis už skolą, diskrecinėmis pajamų priemonėmis, vienkartinėmis išlaidų priemonėmis, ciklinėmis nedarbo išmokomis ir investicijomis, kaip nustatyta Stabilumo ir augimo pakto reglamente. 18 straipsnis. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimas Seimui
1Vyriausybė Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos. Vyriausybė, prieš teikdama projektą Seimui, pateikia jį Lietuvos savivaldybių asociacijai. 2. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte tvirtinami valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai, tai yra nustatoma
1) bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;
2) biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į valstybės biudžetą, skiriamų programoms finansuoti, paskirstymas pagal asignavimų valdytojus;
3) bendra valstybės biudžeto asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, suma, jų paskirstymas pagal valstybės veiklos sritis ir asignavimų valdytojus programoms įgyvendinti.
Žvalgybos institucijoms ir valstybinėms aukštosioms mokykloms asignavimai tvirtinami neišskiriant iš jų darbo užmokesčio;
4) grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas ir jo dalis, skiriama kaupti piniginiams ištekliams skolai grąžinti;
5) valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai;
6) savivaldybių biudžetams skiriamų dotacijų sumos;
7) savivaldybių grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas (kai toks limitas nustatomas);
8) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
9) valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio vidutinio laikotarpio užduotys;
10) valstybės piniginių išteklių suma, planuojama skirti apyvartinėms lėšoms padidinti, kai toks didinimas planuojamas biudžetinių metų pabaigoje, ir aplinkybės bei išlygos, leidžiančios nukrypti nuo plano;
11) pažangos lėšų, suplanuotų Regionų plėtros programoje ir plėtros programose, kurios nustatytos regionų plėtros priemonėms, bendra suma ir jų paskirstymas tarp apskričių. 3.
3Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte gali būti pateikiamos nuostatos, apribojančios teisę prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas. 19 straipsnis. Dokumentai, teikiami Seimui su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu
1.
Vyriausybė su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Seimui teikia:
1) Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą, kuriame pateikiama ši išsami informacija:
a) mokesčių išlaidų poveikis pajamoms;
b) lėšos, planuojamos perkelti iš praėjusių biudžetinių metų, kai jos paliekamos asignavimų valdytojui naudoti viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą;
c) vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklių projekcijos, visų pagrindinių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijos, išskiriant centrinės valdžios ir socialinės apsaugos lygio dalis, apimančios vidutinės trukmės laikotarpį ir grindžiamos nesikeičiančios politikos prielaida;
d) numatytos vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos apibūdinimas parodant, kaip užtikrinamas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio koregavimas vidutinio laikotarpio tikslo link arba siekiant perteklinio valdžios sektoriaus;
e) vidutinio laikotarpio struktūriniai valdžios sektoriaus balanso rodikliai, apskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Finansų ministerijos viešai paskelbtais naujausiais duomenimis apie Lietuvos Respublikos produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir biudžeto balanso cikliškumo dedamąją (komponentę);
f) vidutiniu laikotarpiu numatomos fiskalinės rizikos sąrašas ir jos įvertinimas;
g) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių perklasifikavimų, kurie atsirastų valdžios sektoriaus balanso rodiklį skaičiuojant pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS’2010) ir kurių vertė viršija 0,1 procento BVP to meto kainomis, sąrašas;
h) duomenys apie valdžios sektoriaus ilgalaikio tvarumo perspektyvų pokytį, kuris įvertinamas pagal mokesčių didinimo rizikos rodiklį ir jo pokytį, remiantis Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Europos Komisijos paskelbtais naujausiais duomenimis;
i) naujausių Europos Komisijos parengtų Lietuvos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių ir Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus bei vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų palyginimas, paaiškinant šių projekcijų ir Europos Komisijos parengtų Lietuvos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių skirtumų, jei jų yra, priežastis;
j) informacija apie Finansų ministerijos parengtų vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų pasikeitimą įvertinus prielaidą, kad BVP ir skolinimosi palūkanų norma nukrypsta nuo Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus ir vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų.
Vyriausybė su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Seimui teikia:
1) Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą, kuriame pateikiama ši išsami informacija:
a) mokesčių išlaidų poveikis pajamoms;
b) lėšos, planuojamos perkelti iš praėjusių biudžetinių metų, kai jos paliekamos asignavimų valdytojui naudoti viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą;
c) vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklių projekcijos, visų pagrindinių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijos, išskiriant centrinės valdžios ir socialinės apsaugos lygio dalis, apimančios vidutinės trukmės laikotarpį ir grindžiamos nesikeičiančios politikos prielaida;
d) numatytos vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos apibūdinimas parodant, kaip užtikrinamas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio koregavimas vidutinio laikotarpio tikslo link arba siekiant perteklinio valdžios sektoriaus;
e) vidutinio laikotarpio struktūriniai valdžios sektoriaus balanso rodikliai, apskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Finansų ministerijos viešai paskelbtais naujausiais duomenimis apie Lietuvos Respublikos produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir biudžeto balanso cikliškumo dedamąją (komponentę);
f) vidutiniu laikotarpiu numatomos fiskalinės rizikos sąrašas ir jos įvertinimas;
g) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių perklasifikavimų, kurie atsirastų valdžios sektoriaus balanso rodiklį skaičiuojant pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS’2010) ir kurių vertė viršija 0,1 procento BVP to meto kainomis, sąrašas;
h) duomenys apie valdžios sektoriaus ilgalaikio tvarumo perspektyvų pokytį, kuris įvertinamas pagal mokesčių didinimo rizikos rodiklį ir jo pokytį, remiantis Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Europos Komisijos paskelbtais naujausiais duomenimis;
i) naujausių Europos Komisijos parengtų Lietuvos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių ir Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus bei vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų palyginimas, paaiškinant šių projekcijų ir Europos Komisijos parengtų Lietuvos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių skirtumų, jei jų yra, priežastis;
j) informacija apie Finansų ministerijos parengtų vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų pasikeitimą įvertinus prielaidą, kad BVP ir skolinimosi palūkanų norma nukrypsta nuo Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus ir vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų. 2) Vyriausybės tvirtinamo valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal programas, projektą;
3) duomenis apie planuojamą bendrą Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu poreikį vidaus ir užsienio rinkose;
5) išaiškinimą, kaip nauji ekonomikos politikos prioritetai atsispindi pokyčiuose, kai nukrypstama nuo Seimo patvirtintų pagrindinių trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių.
2Lietuvos bankas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Seimui dienos teikia išvadas dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, atkreipdamas išskirtinį dėmesį į išorinį ūkio subalansuotumą ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą. 20 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas Seime ir įstatymo įsigaliojimas
1Seimas svarsto Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą atsižvelgdamas į Seimo komitetų pasiūlymus bei išvadas ir papildomus pranešimus Seimo statute nustatyta tvarka. 4. Jeigu Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios, biudžetas vykdomas šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Valstybės biudžetas tvirtinamas pagal rodiklius, nurodytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. 6. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti tvirtinami ir kiti šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nenustatyti rodikliai. 7.
7Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti nustatyti valstybės biudžeto mėnesinių asignavimų dydžių apribojimai (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšos). 8. Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą arba jo pakeitimo įstatymą, įvertina paskutines galiojančias Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas ir nuomonę dėl Lietuvos stabilumo programos. III SKYRIUS
1Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos, reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms įstatymų perduotoms valstybės funkcijoms atlikti. 2. Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. 2212 straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamos
1Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro pagal įstatymus į savivaldybių biudžetus mokami mokesčiai, privalomi mokėjimai, rinkliavos, valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervedamos lėšos, biudžetinių įstaigų pajamos, pajamos iš savivaldybių turto, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukos ir kitos įplaukos:. 1) pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) pajamos iš savivaldybių turto;
3) savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos;
4) pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę, valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius ir įstatymų nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus valstybinės žemės sklypus;
5) valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervedamos lėšos;
6) negrąžintina finansinė parama (lėšos);
7) kitos įstatymų nustatytos pajamos. 2. Į savivaldybių biudžetų pajamas įskaitomos įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą. 2313 straipsnis.
Savivaldybių biudžetų asignavimai yra naudojami savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms ir valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, Lietuvos Respublikos Vietos vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti vykdant savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų patvirtintas programas. 2414 straipsnis. Savivaldybės biudžeto Savivaldybių biudžetų apyvartinės lėšos
1Savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos sudaromos iš savivaldybės biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka, – iš savivaldybės biudžeto pajamų. 2. Savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos naudojamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 2515 straipsnis. Mero rezervas
1Savivaldybės sudaro mero rezervą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,25 procento ir ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant valstybės dotacijų savivaldybių biudžetams). Mero rezervas gali būti didesnis kaip 1 procentas, kai yra paskelbta valstybės ir (arba) savivaldybės lygio ekstremalioji situacija ir (arba) įvesta nepaprastoji padėtis. Konkretų mero rezervo dydį kasmet nustato savivaldybės taryba, tvirtindama tam tikrų metų savivaldybės biudžetą. Mero rezervo lėšas skirsto meras. 2. Mero rezervo lėšos naudojamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka:
1) ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti kompensuoti;
2) gaisrų, stichinių nelaimių ir kitų įvykių padariniams likviduoti ir jų padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti kompensuoti;
3) dėl nepaprastosios padėties atsiradusioms išlaidoms iš dalies apmokėti ir (arba) jos padariniams šalinti. 2616 straipsnis. Savivaldybių biudžetų rengimas ir tvirtinimas sudarymas 1.
Savivaldybių biudžetų projektus rengia merai, remdamiesi šiuo Įstatymu, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, valstybinės statistikos duomenimis, patvirtintais savivaldybių strateginio planavimo dokumentais, taip pat savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais. 2. Merai parengtus biudžetų projektus teikia savivaldybių taryboms savivaldybių tarybų reglamento nustatyta tvarka. 3. Savivaldybių tarybos svarsto biudžetų projektus atsižvelgdamos į merų pranešimus, tarybos komitetų pasiūlymus ir išvadas. 4. Savivaldybių biudžetus tvirtina savivaldybių tarybos. Biudžetas tvirtinamas savivaldybės tarybos sprendimu. Sprendime Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamame savivaldybės biudžete nurodoma:
1) vienų biudžetinių metų savivaldybės biudžeto rodikliai:
a) bendra vienų biudžetinių metų pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis; 2b) bendra vienų biudžetinių metų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybės administracijai ir (ar) savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams ar savivaldybės biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti;
2) savivaldybės biudžeto rodikliai antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams:
a) bendros antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų planuojamų pajamų sumos;
b) bendros antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų planuojamų asignavimų sumos;
3) tais biudžetiniais metais planuojama metinė įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) pokyčio suma.;
4) kiti šioje dalyje nenurodyti rodikliai. 52. Savivaldybių tarybos savivaldybių biudžetus patvirtina per du 2 mėnesius nuo tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo priėmimo dienos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo.
Jeigu savivaldybių biudžetų projektai laiku nepatvirtinami, savivaldybių biudžetai vykdomi šio Įstatymo įstatymo 2924 straipsnyje nustatyta tvarka. 63. Patvirtintus biudžetus merai pateikia Patvirtinto savivaldybės biudžeto duomenis savivaldybės pateikia Finansų ministerijai finansų ministro nustatyta tvarka. 74. Jeigu savivaldybės biudžetas nustatytu laiku nepatvirtinamas biudžeto, lėšos iš valstybės biudžeto atitinkamai savivaldybei nepervedamos, iki savivaldybės biudžeto biudžetas bus patvirtinimo patvirtintas laikinai nepervedamos. 17 straipsnis. Savivaldybių skolinimasis
1Savivaldybės, laikydamosi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme ir tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytų skolinimosi limitų (jei tokie limitai nustatomi), Vyriausybės nustatyta tvarka gali:
1) imti iš vidaus arba užsienio kreditorių ilgalaikes (kurių trukmė ilgesnė kaip vieni metai ir grąžinimo terminas yra ne tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas investicijų projektams finansuoti ir ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti;
2) imti iš vidaus arba užsienio kreditorių trumpalaikes (kurių grąžinimo terminas yra tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas biudžetiniais metais laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartinių lėšų;
3) prisiimti įsipareigojimus pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis;
4) prisiimti įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;
5) teikti garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir sutartis pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 2.
2Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės iždo savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės paskolos, kai susidarius laikinam pajamų trūkumui nepakanka savivaldybės biudžeto apyvartinių lėšų. 3. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės iždo savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. IV SKYRIUS
1Vidutinės trukmės konsoliduotasis biudžetas tvirtinamas pamečiui kiekvieniems 3 biudžetiniams metams: pagal šiame straipsnyje nustatytas taisykles peržiūrint ankstesniais metais patvirtintų antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų, kai jie tampa pirmaisiais ir antraisiais biudžetiniais metais, rodiklius ir papildomai suplanuojant trečiųjų biudžetinių metų rodiklius. Vidutinės trukmės konsoliduotąjį biudžetą tvirtina Seimas priimdamas tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą, kuriame kiekvieniems iš 3 biudžetinių metų (pirmiesiems, antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams) nustatomi rodikliai – agreguotos konsoliduotojo biudžeto pajamos (nurodoma bendra pajamų suma ir kiekvieno konsoliduotąjį biudžetą sudarančio biudžeto pajamų suma), agreguotas asignavimų limitas, kiekvienam konsoliduotąjį biudžetą sudarančiam biudžetui paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys ir nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis. 2. Agreguotas asignavimų limitas nustatomas atsižvelgiant į valdžios sektoriaus finansų projekcijas (tikslinius rodiklius), parengtas įvertinus naujausio ekonominės raidos scenarijaus duomenis ir Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas fiskalinės drausmės taisykles (toliau – fiskalinės drausmės taisyklės), atsižvelgiant į fiskalines rizikas ir valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimą. 3.
3Tam tikrų metų patvirtinti valstybės biudžeto asignavimai, valstybės socialinių fondų biudžetų išlaidos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos turi neviršyti atitinkamiems konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytų paskirstytų agreguoto asignavimų limito dalių. 4. Kai tam tikrais metais kyla rizika dėl fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo, tais metais nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama. Nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis antraisiais biudžetiniais metais sudaro ne mažiau kaip 2 procentus, o trečiaisiais biudžetiniais metais – ne mažiau kaip 3 procentus tais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito. Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir peržiūrint ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu nustatytų antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytas agreguotų asignavimų limitų dalis, nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti paskirstoma konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais. 5.
5Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyti antrųjų ir trečiųjų metų agreguoti asignavimų limitai ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguotų asignavimų limitų dalys gali būti tikslinami šiais atvejais:
1) susidarius išskirtinėms aplinkybėms ir (arba) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;
2) Seimui nusprendus dėl konsoliduotųjų biudžetų pajamų didinimo arba mažinimo;
3) kai atnaujinus ekonominės raidos scenarijų ir atsižvelgiant į jį, vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto antrųjų ir trečiųjų metų pajamų projekcijas planuojamas antrųjų ir (arba) trečiųjų metų pajamų projekcijų pokytis viršija 0,5 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) to meto kainomis, antrųjų ir (arba) trečiųjų metų agreguoti asignavimų limitai gali būti tikslinami 0,5 procento BVP to meto kainomis pajamų projekcijų pokytį viršijančia suma;
4) pasikeitus Vyriausybei, vieną kartą per 2 pirmuosius Vyriausybės kadencijos metus;
5) Lietuvos Respublikai planuojant gauti naujų ar papildomų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukų. 6.
6Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintos antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys gali būti peržiūrimos ir keičiamos nekeičiant agreguotų asignavimų limitų (atitinkama suma keičiant nepaskirstytą agreguoto asignavimų limito dalį), kai:
1) skiriama lėšų įgyvendinant Valstybės skolos įstatymą atsiradusiems turtiniams įsipareigojimams vykdyti;
2) keičiasi asignavimai, kurie pagal įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nustatytas nuostatas indeksuojami, ir (arba) apskaičiuojamas asignavimų dydis susietas su Seimo ar Vyriausybės nustatomais tam tikrais rodiklių dydžiais, valstybės biudžeto pajamomis ar tarptautiniais įsipareigojimais, susietais su BVP ar nustatytais Europos Sąjungos reglamentais;
3) keičiasi Vyriausybės veiklos prioritetai. 7. Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintos antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojams paskirstytos ir pagal valstybės veiklos sritis agreguotos agreguoto asignavimų limito dalys gali būti peržiūrimos ir prireikus perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir atitinkamai valstybės veiklos sričių, nekeičiant bendros valstybės biudžetui paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies. V SKYRIUS
1Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą rengia Finansų ministerija. 2.
2Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme tvirtinami:
1) vienų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodikliai:
a) bendra valstybės biudžeto pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis pagal ekonominę klasifikaciją;
b) biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į valstybės biudžetą, skiriamų programoms finansuoti, paskirstymas valstybės biudžeto asignavimų valdytojams;
c) bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, kuri paskirstoma pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus, ir šiems asignavimų valdytojams paskirstomos asignavimų sumos, kurios agreguojamos pagal valstybės veiklos sritis;
d) savivaldybių biudžetams skiriamų specialių tikslinių dotacijų sumos;
e) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
f) valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio vidutinio laikotarpio užduotys;
2) vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai atskirai pirmiesiems, antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams:
a) agreguotos konsoliduotojo biudžeto pajamos ir jų paskirstymas pagal konsoliduotąjį biudžetą sudarančius biudžetus;
b) agreguotas asignavimų limitas;
c) agreguoto asignavimų limito dalys:
i) valstybės biudžetui tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis, kuri paskirstoma pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus, ir šiems asignavimų valdytojams paskirstomos agreguoto asignavimų limito dalys, kurios agreguojamos pagal valstybės veiklos sritis; ii) savivaldybių biudžetams tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis (nurodoma bendra suma visoms savivaldybėms); iii) valstybės socialinių fondų biudžetams tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis (nurodoma bendra suma pagal valstybės socialinių fondų biudžetus); iv) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis (nurodoma bendra suma).
Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme tvirtinami:
1) vienų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodikliai:
a) bendra valstybės biudžeto pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis pagal ekonominę klasifikaciją;
b) biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į valstybės biudžetą, skiriamų programoms finansuoti, paskirstymas valstybės biudžeto asignavimų valdytojams;
c) bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, kuri paskirstoma pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus, ir šiems asignavimų valdytojams paskirstomos asignavimų sumos, kurios agreguojamos pagal valstybės veiklos sritis;
d) savivaldybių biudžetams skiriamų specialių tikslinių dotacijų sumos;
e) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
f) valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio vidutinio laikotarpio užduotys;
2) vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai atskirai pirmiesiems, antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams:
a) agreguotos konsoliduotojo biudžeto pajamos ir jų paskirstymas pagal konsoliduotąjį biudžetą sudarančius biudžetus;
b) agreguotas asignavimų limitas;
c) agreguoto asignavimų limito dalys:
i) valstybės biudžetui tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis, kuri paskirstoma pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus, ir šiems asignavimų valdytojams paskirstomos agreguoto asignavimų limito dalys, kurios agreguojamos pagal valstybės veiklos sritis; ii) savivaldybių biudžetams tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis (nurodoma bendra suma visoms savivaldybėms); iii) valstybės socialinių fondų biudžetams tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis (nurodoma bendra suma pagal valstybės socialinių fondų biudžetus); iv) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis (nurodoma bendra suma). 3.
3Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme gali būti tvirtinami ir kiti šio straipsnio 2 dalyje nenumatyti rodikliai. 4. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme gali būti nustatomos nuostatos dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo ribojimo ir (ar) įsipareigojimų, kuriems vykdyti reikia valstybės biudžeto lėšų, prisiėmimo ribojimo. 20 straipsnis. Informacija ir duomenys, teikiami Seimui su tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu
1.
Vyriausybė su tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu Seimui teikia:
1) informaciją apie:
a) mokesčių išlaidų poveikį pajamoms;
b) antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamas;
c) vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklių projekcijas, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų projekcijas;
d) numatytą vidutinio laikotarpio fiskalinę politiką, nurodydama, kaip užtikrinamas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo arba perteklinio valdžios sektoriaus;
e) vidutinio laikotarpio struktūrinius valdžios sektoriaus balanso rodiklius, apskaičiuotus remiantis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Finansų ministerijos viešai paskelbtais naujausiais duomenimis apie Lietuvos Respublikos produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir biudžeto balanso cikliškumo dedamąją (komponentę) (piniginiais vienetais išreiškiamą rodiklį, kuriuo rodomas produkcijos atotrūkio nuo potencialo poveikis valdžios sektoriaus balanso rodikliui per ataskaitinį laikotarpį);
f) vidutiniu laikotarpiu numatomas fiskalines rizikas ir jų įvertinimą;
g) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių perklasifikavimą, kuris atsirastų valdžios sektoriaus balanso rodiklį skaičiuojant pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS’2010) ir kurio vertė viršija 0,1 procento BVP to meto kainomis;
h) valdžios sektoriaus ilgalaikio tvarumo perspektyvų pokytį, kuris įvertinamas remiantis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Europos Komisijos paskelbtais naujausiais duomenimis;
i) naujausių Europos Komisijos parengtų Lietuvos Respublikos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių ir Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus bei vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų palyginimą, paaiškindama šių projekcijų ir Europos Komisijos parengtų Lietuvos Respublikos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių skirtumų, jei jų yra, priežastis;
j) Finansų ministerijos parengtų vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų pasikeitimą, įvertinus prielaidą, kad BVP ir skolinimosi palūkanų norma nukrypsta nuo ekonominės raidos scenarijaus ir vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų;
k) asignavimų valdytojų kiekvieniems 3 biudžetiniams metams planuojamas asignavimų darbo užmokesčiui sumas;
l) savivaldybių biudžetams skiriamų specialių tikslinių dotacijų antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams sumas ir dotacijas (išskyrus specialias tikslines dotacijas, nurodytas šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunktyje) savivaldybių biudžetams kiekvieniems 3 biudžetiniams metams;
m) vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų nepaskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis;
2) duomenis apie planuojamą bendrą Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu vidaus ir užsienio rinkose poreikį;
3) išaiškinimą (apimtis ir priežastis) apie ankstesniais biudžetiniais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies pokyčius bei nepaskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies paskirstymą konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies pokyčiams finansuoti šio įstatymo 18 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais.
Vyriausybė su tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu Seimui teikia:
1) informaciją apie:
a) mokesčių išlaidų poveikį pajamoms;
b) antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamas;
c) vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklių projekcijas, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų projekcijas;
d) numatytą vidutinio laikotarpio fiskalinę politiką, nurodydama, kaip užtikrinamas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo arba perteklinio valdžios sektoriaus;
e) vidutinio laikotarpio struktūrinius valdžios sektoriaus balanso rodiklius, apskaičiuotus remiantis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Finansų ministerijos viešai paskelbtais naujausiais duomenimis apie Lietuvos Respublikos produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir biudžeto balanso cikliškumo dedamąją (komponentę) (piniginiais vienetais išreiškiamą rodiklį, kuriuo rodomas produkcijos atotrūkio nuo potencialo poveikis valdžios sektoriaus balanso rodikliui per ataskaitinį laikotarpį);
f) vidutiniu laikotarpiu numatomas fiskalines rizikas ir jų įvertinimą;
g) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių perklasifikavimą, kuris atsirastų valdžios sektoriaus balanso rodiklį skaičiuojant pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS’2010) ir kurio vertė viršija 0,1 procento BVP to meto kainomis;
h) valdžios sektoriaus ilgalaikio tvarumo perspektyvų pokytį, kuris įvertinamas remiantis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Europos Komisijos paskelbtais naujausiais duomenimis;
i) naujausių Europos Komisijos parengtų Lietuvos Respublikos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių ir Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus bei vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų palyginimą, paaiškindama šių projekcijų ir Europos Komisijos parengtų Lietuvos Respublikos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių skirtumų, jei jų yra, priežastis;
j) Finansų ministerijos parengtų vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų pasikeitimą, įvertinus prielaidą, kad BVP ir skolinimosi palūkanų norma nukrypsta nuo ekonominės raidos scenarijaus ir vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų;
k) asignavimų valdytojų kiekvieniems 3 biudžetiniams metams planuojamas asignavimų darbo užmokesčiui sumas;
l) savivaldybių biudžetams skiriamų specialių tikslinių dotacijų antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams sumas ir dotacijas (išskyrus specialias tikslines dotacijas, nurodytas šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunktyje) savivaldybių biudžetams kiekvieniems 3 biudžetiniams metams;
m) vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų nepaskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis;
2) duomenis apie planuojamą bendrą Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu vidaus ir užsienio rinkose poreikį;
3) išaiškinimą (apimtis ir priežastis) apie ankstesniais biudžetiniais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies pokyčius bei nepaskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies paskirstymą konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies pokyčiams finansuoti šio įstatymo 18 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais. 2.
2Lietuvos bankas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Seimui dienos teikia Seimui išvadas dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui. 21 straipsnis. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas Seime
1Seimas svarsto ir priima tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą Seimo statute nustatyta tvarka. 2. Seimas, priimdamas tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą arba tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymą, įvertina paskutines galiojančias Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas ir nuomonę dėl Lietuvos stabilumo programos, Europos Komisijos nuomonę dėl tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto. 3. Jeigu tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios, biudžetas vykdomas šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. VI SKYRIUS
1Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė. 2. Valstybės biudžeto mokėjimo operacijų vykdymą organizuoja Finansų ministerija per valstybės iždą ir (arba), kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės Valstybės iždo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, finansų įstaigas. 3. Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja merai. 4. Savivaldybių biudžetų mokėjimo operacijų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijos per finansų įstaigas arba valstybės iždą. 5. Mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ir savivaldybių biudžetus apskaičiavimą ir mokėjimą kontroliuoja įstatymų įgaliotos institucijos. 2823 straipsnis. Pajamų ir asignavimų įskaitymas
1Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos ir asignavimai gali būti tik lėšos. 2.
2Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomi mokėjimai, rinkliavos, biudžetinių įstaigų pajamos, pajamos iš valstybės ir savivaldybių turto, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukos ir kitos įplaukos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, valstybės socialinius fondus, Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir kitus išteklių fondus, į kuriuos surenkamos privalomos įmokos, nurodytos išteklių fondo steigimą reglamentuojančiame įstatyme. 13. Į konkrečių metų biudžetų pajamas įskaitomos įmokos, kurios į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas valstybės ižde tvarkomas sąskaitas, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės ižde tvarkomas sąskaitas, taip pat Valstybės valstybės iždo pagrindinę sąskaitą bei savivaldybių biudžetų sąskaitas, į kurias mokėtojai įmokas perveda tiesiogiai, patenka iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai. 24. Į konkrečių metų biudžetų panaudotus asignavimus įskaitomos perduotinos lėšos, kurių mokėjimo pavedimų įvykdymo pradžia nustatyta iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai. 35. Baudos už administracinius nusižengimus įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą arba skyrė baudą, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Tokių baudų ir kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų neišlaikomų subjektų paskirtų baudų už administracinius nusižengimus įskaitymo ir paskirstymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tais atvejais, kai Kai administracinis nusižengimas yra užfiksuotas iš savivaldybės biudžeto išlaikomomis arba eksploatuojamomis stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimo fiksavimo sistemomis, bauda už administracinį nusižengimą įskaitoma taip: 50 procentų įskaitoma į savivaldybės biudžetą, 50 procentų – į valstybės biudžetą. 2924 straipsnis.
Jeigu biudžetas laiku nepatvirtinamas, asignavimai metų pradžioje iki biudžetų biudžeto patvirtinimo dienos kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šių šio biudžetų biudžeto asignavimų. Šiuo atveju kiekvieno asignavimų valdytojo asignavimai kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų atitinkamo biudžeto šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų ir skiriamos skiriami tik tęstinei veiklai bei įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos finansinės paramos lėšos) bei įsiskolinimams dengti. 3025 straipsnis. Biudžeto gautų viršplaninių pajamų naudojimas
1Vykdant valstybės biudžetą, gautos viršplaninės pajamos (atsižvelgiant į šio Įstatymo įstatymo 1428 straipsnio 32 dalį) naudojamos laikinai laisviems valstybės piniginiams ištekliams papildyti, leidžiant viršyti planuotą apyvartinių lėšų padidėjimo arba atitinkamai nevykdyti planuoto apyvartinių lėšų sumažėjimo sumą. 2. Savivaldybės biudžeto gautos viršplaninės pajamos (atmetus viršplanines pajamas, įstatymų nustatyta tvarka skirtas kitų savivaldybių negautoms pajamoms padengti) skirstomos savivaldybės tarybos sprendimu. 3126 straipsnis. Biudžeto asignavimų skyrimas pajamų plano nevykdymo atveju iki priimant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimą
1.
Jeigu nevykdomas valstybės biudžetas, tai yra gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, ir nepakanka laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių, iki bus nustatyta tvarka priimtas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimas, programos finansuojamos finansų ministro nustatyta tvarka (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšos). Ši nuostata netaikoma programų dalims, kurios finansuojamos iš biudžetinių įstaigų pajamų, jeigu jos yra įmokėtos. 2. Jeigu nevykdomi savivaldybių biudžetai, tai yra gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, finansavimas iš savivaldybių biudžetų vykdomas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Jeigu numatoma, kad nustatytas pajamų planas iki metų pabaigos nebus įvykdytas, sprendimus dėl šiuose biudžetuose numatytų programų finansavimo tvarkos mero teikimu priima savivaldybės taryba. 3. Asignavimų valdytojams pervedamos valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto asignavimų sumos programoms finansuoti mažinamos faktiškai negautomis (palyginti su planu) biudžetinių įstaigų pajamomis į valstybės biudžetą arba savivaldybės biudžetą. 3227 straipsnis. Asignavimų naudojimas ir grąžinimas
51Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti panaudotos tik Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms ir projektams bei Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms finansuoti Europos Sąjungos teisės aktais numatytai ir (ar) su Europos Komisija suderintai paramai žemės ūkio subjektams teikti. 62.
62Pažangos lėšos gali būti naudojamos tik pažangos priemonėms ir projektams, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, finansuoti, išskyrus atvejus, kai paskelbiamos nustatomos išskirtinės aplinkybės. 3. Ministerijoms, išskyrus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, ir kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms paliekami mėnesio išlaidų dydžio, o Užsienio reikalų ministerijai ir Krašto apsaugos ministerijai – trijų 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamieji lėšų likučiai, esantys Lietuvos Respublikos diplomatinių ir kitų atstovybių, konsulinių įstaigų, specialiųjų bei gynybos atašė ir Lietuvos atstovų, perkeltų į tarptautines ir užsienio institucijas, tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas Krašto apsaugos ministerijai ir Užsienio reikalų ministerijai atskaitingus asmenis. 14. Metams pasibaigus, asignavimų valdytojai, ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių tarybos ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, ir (arba) ministrų valdymo sričių įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms vykdančios atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos:
1) valstybės biudžeto lėšas pervesdami į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą;
2) savivaldybės biudžeto lėšas pervesdami į savivaldybės iždo sąskaitą. 25.
25Šio straipsnio 14 dalis netaikoma šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nepanaudotiems valstybės biudžeto asignavimams, skirtiems programoms finansuoti, politinėms partijoms paskirstytiems valstybės biudžeto asignavimams, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme apibrėžtoms skatinamosioms finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti pagal finansavimo sutartis, kurių šalys yra asignavimų valdytojai, skatinamųjų finansinių priemonių ir (arba) fondų fondų valdytojai ir (arba) Finansų ministerija, pervestoms biudžeto lėšoms ir nepanaudotoms biudžetinių įstaigų pajamų įmokoms, skirtoms programoms finansuoti. 46. Metų pabaigoje likusios nepanaudotos valstybės biudžeto dotacijos, nustatytos savivaldybių biudžetams priimant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį, lėšos, kurios per metus buvo paskirtos savivaldybių biudžetams pagal atskirus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus arba panaudotos ne pagal savo tikslinę paskirtį, iki sausio 10 dienos grąžinamos į valstybės biudžetą – pervedamos iš savivaldybių biudžetų sąskaitų į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą, jeigu Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenustatyta kitaip. 7.
7Biudžeto asignavimų Asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių tarybos ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, ir (arba) ministrų valdymo sričių įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms vykdančios atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, ir kiti subjektai į pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitą įtrauktas iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų apmokėtas pirkimo (importo) PVM sumas privalo grąžinti:
1) valstybės biudžeto lėšas pervesdami į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą;
2) savivaldybės biudžeto lėšas pervesdami į savivaldybės iždo sąskaitą. 28 straipsnis. Nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų perkėlimas iš ankstesnių biudžetinių metų į einamuosius biudžetinius metus ir kitų lėšų naudojimas viršijant Seimo patvirtintą bendrą asignavimų sumą
1Nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti perkeliami iš ankstesnių biudžetinių metų į einamuosius biudžetinius metus ir paliekami valstybės biudžeto asignavimų valdytojams bei gali būti naudojami viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą:
1) biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, skirtos programoms finansuoti;
2) valstybės biudžeto asignavimai pažangos priemonėms įgyvendinti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas. Atitinkamai pažangos priemonei įgyvendinti suplanuoti ir ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudoti asignavimai perkeliami į einamuosius biudžetinius metus ir naudojami tik tai pačiai pažangos priemonei įgyvendinti.
Į einamuosius biudžetinius metus perkeliamų šių nepanaudotų asignavimų, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, dydis turi neviršyti 30 procentų asignavimų valdytojui ankstesniais biudžetiniais metais patvirtintų asignavimų, kuriuos sudaro pažangos lėšos (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), sumos;
3) valstybės biudžeto asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, skirti prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) inicijuotiems Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, atliekamiems gynybos ir saugumo srityje, bei pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla, vykdyti. Į einamuosius biudžetinius metus perkeliamų šių ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudotų asignavimų, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, dydis turi neviršyti 3 procentų asignavimų valdytojui ankstesniais biudžetiniais metais patvirtintų asignavimų, atėmus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sumas ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sumos tęstinės veiklos priemonėms finansuoti. Ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudoti asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti, einamaisiais biudžetiniais metais naudojami tik tiems patiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) viešiesiems pirkimams, viešiesiems pirkimams, atliekamiems gynybos ir saugumo srityje, bei pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla, vykdyti. 2.
2Viršplaninės biudžetinių įstaigų pajamų įmokos ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplaninės įmokos į valstybės biudžetą einamaisiais biudžetiniais metais paliekamos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir gali būti naudojamos programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą. 3. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintos lėšos, taip pat iš valstybės rezervo skirtos lėšos einamaisiais biudžetiniais metais gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą. Šios valstybės vardu pasiskolintos lėšos ir iš valstybės rezervo skirtos lėšos naudojamos ir už jas atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri taikoma lėšoms, gautoms kaip asignavimai. 3329 straipsnis. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės
1.
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę:
1) paskirstyti pagal programas Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus;
21) paskirstyti asignavimų valdytojams Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams, kuriems įgyvendinti reikalingų lėšų poreikis ir apimtis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu dėl objektyvių priežasčių negali būti suplanuoti atitinkamiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, valstybės vardu pasiskolintas lėšas;
3) vadovaudamasi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų administravimą, bei atsižvelgdama į programų (pažangos ir tęstinės veiklos priemonių), projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis, perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (pažangos ir tęstinės veiklos priemonėms), projektams ir fondams valstybės biudžete numatytas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, įskaitant ir bendrojo finansavimo lėšas, taip pat vadovaudamasi Strateginio valdymo įstatymu, atsižvelgdama į pažangos priemonių, projektų, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, įgyvendinimo duomenis, perskirstyti pažangos priemonėms, projektams, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, valstybės biudžete numatytas pažangos lėšas tarp asignavimų valdytojų, jų programų (pažangos priemonių), investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;
42) panaudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius programų asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, laikinam lėšų stygiui panaikinti;
53) grąžintinai naudoti laisvus valstybės pinigų fondų ir kitus piniginius išteklius valstybės biudžete numatytoms programoms finansuoti, valstybės skolai valdyti, investuoti į valstybės vertybinius popierius, paskoloms savivaldybių laikinam pajamų trūkumui padengti;
6) nustatyti maksimalias lėšų sumas, kurioms einamaisiais biudžetiniais metais asignavimų valdytojai turi teisę prisiimti įsipareigojimus, sudarydami sutartis dėl projektų, remiamų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinimo;
74) prireikus nustatyti palūkanų normą už trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas, numatytas šio Įstatymo įstatymo 1017 straipsnio 2 ir 3 dalyse, teikiamas savivaldybėms iš valstybės biudžeto.
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę:
1) paskirstyti pagal programas Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus;
21) paskirstyti asignavimų valdytojams Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams, kuriems įgyvendinti reikalingų lėšų poreikis ir apimtis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu dėl objektyvių priežasčių negali būti suplanuoti atitinkamiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, valstybės vardu pasiskolintas lėšas;
3) vadovaudamasi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų administravimą, bei atsižvelgdama į programų (pažangos ir tęstinės veiklos priemonių), projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis, perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (pažangos ir tęstinės veiklos priemonėms), projektams ir fondams valstybės biudžete numatytas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, įskaitant ir bendrojo finansavimo lėšas, taip pat vadovaudamasi Strateginio valdymo įstatymu, atsižvelgdama į pažangos priemonių, projektų, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, įgyvendinimo duomenis, perskirstyti pažangos priemonėms, projektams, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, valstybės biudžete numatytas pažangos lėšas tarp asignavimų valdytojų, jų programų (pažangos priemonių), investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;
42) panaudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius programų asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, laikinam lėšų stygiui panaikinti;
53) grąžintinai naudoti laisvus valstybės pinigų fondų ir kitus piniginius išteklius valstybės biudžete numatytoms programoms finansuoti, valstybės skolai valdyti, investuoti į valstybės vertybinius popierius, paskoloms savivaldybių laikinam pajamų trūkumui padengti;
6) nustatyti maksimalias lėšų sumas, kurioms einamaisiais biudžetiniais metais asignavimų valdytojai turi teisę prisiimti įsipareigojimus, sudarydami sutartis dėl projektų, remiamų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinimo;
74) prireikus nustatyti palūkanų normą už trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas, numatytas šio Įstatymo įstatymo 1017 straipsnio 2 ir 3 dalyse, teikiamas savivaldybėms iš valstybės biudžeto. 2.
2Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai biudžetinių tam tikrų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu gali būti suteikiamos papildomos teisės. 34 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymai
Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai, valstybės institucijos ir įstaigos bei merai patikslina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus. 3530 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkiniai
1Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių sudėties, turinio ir teikimo reikalavimai biudžeto vykdymo ataskaitose teikiamos informacijos, ataskaitų rinkinių rengimui, pasirašymui, teikimui ir skelbimui keliami reikalavimai ir atsakomybė už jų parengimą, pateikimą ir paskelbimą nustatyti Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme. 2. Ne viešojo sektoriaus subjektai, gaunantys valstybės biudžeto asignavimus, valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo kontrolės tikslais Finansų ministerijai teikia finansų ministro nustatytą informaciją. 3631 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių tvirtinimas
1Vyriausybė gautą valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį išnagrinėja, priima atitinkamus sprendimus ir Seimo statuto nustatyta tvarka bei terminais pateikia Seimui tvirtinti. 21. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys tvirtinamas pagal šio Įstatymo įstatymo 1819 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus rodiklius atsižvelgiant į valstybinių aukštųjų mokyklų ataskaitas, sudaromas pagal visus ekonominės klasifikacijos straipsnius. 32.
32Savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį tvirtina savivaldybės taryba pagal rodiklius, nurodytus šio Įstatymo įstatymo 2616 straipsnio 41 dalyje dalies 1 ir 3 punktuose, ir atsižvelgdama į tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintus rodiklius. 4. Suvestinį visų savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinį sudaro Finansų ministerija ir pateikia Vyriausybei remdamasi Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis. PENKTASIS VII SKYRIUS
BIUDŽETŲ BIUDŽETO VYKDYMO KONTROLĖ, BIUDŽETŲ BIUDŽETO VYKDYMO IR EKONOMINĖS RAIDOS SCENARIJAUS MODELIAVIMO VERTINIMAS
1Valstybės biudžeto vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatytą veiklos apimtį. 3. Savivaldybių biudžetų vykdymo, savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programų sąmatų, savivaldybių biudžetų lėšų apskaitos ir savivaldybių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių auditą atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos. 41. Biudžeto asignavimų Asignavimų valdytojų, ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių tarybos ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, ir kitų subjektų programų vykdymą vertina vidaus audito tarnybos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vidaus vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu (Žin., 2002, Nr. 123-5540) ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais. 52.
52Ekonominės raidos scenarijaus, biudžeto pajamų ir išlaidų planų modeliavimą projekcijų vertinimą, remdamasi objektyviais kriterijais, įskaitant baigiamąjį vertinimą, vertina atlieka Finansų ministerija. Šio vertinimo rezultatai skelbiami viešai ir į juos atsižvelgiama rengiant kitus ekonominės raidos scenarijus, biudžeto pajamų ir išlaidų planus. Jeigu vertinimo metu nustatomas didelis šališkumas, kuris suprantamas kaip mažiausiai ketverius 4 metus iš eilės pasikartojančios paklaidos, darančios įtaką ekonominės raidos scenarijui ir susidarančios ne dėl prielaidų pasikeitimo ar modeliavimo metodų, Finansų ministerija imasi veiksmų šališkumui panaikinti ir apie juos viešai paskelbia. 63. Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės kiekvienam metų ketvirčiui pasibaigus teikia Finansų ministerijai biudžeto vykdymo prognozes likusiems metų ketvirčiams. ŠEŠTASIS VIII SKYRIUS
BIUDŽETINĖS DRAUSMĖS PAŽEIDIMŲ PROCEDŪROS, JŲ PAAIŠKINIMAS, PATEISINIMAS FISKALINĖS DRAUSMĖS TAISYKLIŲ NESILAIKYMO PAAIŠKINIMAS 3833 straipsnis. Procedūros dėl nepagrįsto tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo
1Kiekvienais metais Vyriausybė ar jos įgaliota institucija kartu su Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ataskaita Seimui pateikia informaciją apie tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties vykdymą ir apie tai, ar pasibaigusiais biudžetiniais metais buvo laikomasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytos valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės (toliau – išlaidų augimo ribojimo taisyklė) išlaidų augimo ribojimo taisyklės.
Neįvykdžius tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties, nurodomos neįvykdymo priežastys. Laikoma, kad užduotis neįvykdyta arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės buvo nesilaikyta, jeigu valdžios sektoriaus balanso rodiklis arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmis nukrypsta nuo užduoties arba išlaidų dydis viršija nustatytąjį numatytą dydį daugiau negu 0,2 procento BVP to meto kainomis. 2. Jeigu kartu su Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ataskaita Seimui pateiktoje informacijoje nurodoma, kad buvo neįvykdyta valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduotis arba buvo nesilaikoma išlaidų augimo ribojimo taisyklės, Ministras Pirmininkas turi Seime žodžiu pateikti šios užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo pateisinimo priežastis.
Jeigu nėra šio Įstatymo įstatymo 3934 straipsnyje nurodytų pateisinamų priežasčių, Ministras Pirmininkas pateikia kitokius paaiškinimus, kodėl nebuvo įvykdyta valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduotis arba nebuvo laikomasi išlaidų augimo ribojimo taisyklės, ir pasiūlo priemones, kurių galėtų būti imamasi siekiant išvengti užduočių neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo dėl tokių pačių priežasčių ateityje. 3. Vertinant, ar laikomasi išlaidų augimo ribojimo taisyklės, valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija 3 procentus BVP to meto kainomis, šių biudžetų asignavimų (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) visuma koreguojama tiems biudžetams priskiriamomis palūkanomis už skolą, diskrecinėmis pajamų priemonėmis, vienkartinėmis išlaidų priemonėmis, ciklinėmis nedarbo išmokomis ir investicijomis, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatomis. 3934 straipsnis. Tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo pateisinimo priežastys 1.
Tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo pateisinamos priežastys yra:
1) rengiant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą naudoti Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros arba Europos Komisijos prognozuoti duomenys, kurie vėliau buvo pakeisti;
2) tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymo biudžetiniais metais priimtas Seimo nutarimas dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties;
3) kiti įstatymų nenumatyti veiksniai, nustatomi tam tikriems biudžetiniams metams Seimo nutarimu;
43) nuo Vyriausybės nepriklausantys įvykiai, kurie paveikia valdžios sektoriaus finansų rodiklius. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo priedas
2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalis, įsigalioja 2024 m. kovo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus, juos tvirtinant, vykdant, vertinant ir kontroliuojant jų vykdymą. 3. 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymui, vertinimui ir atsiskaitymui už juos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos. 4.
42025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Kai tam tikrais metais kyla rizika dėl fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo, tais metais nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama. Nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis pirmaisiais biudžetiniais metais sudaro ne mažiau kaip 0,5 procento ir ne daugiau kaip 1 procentą tais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito ir naudojama šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvejų poveikiui amortizuoti, antraisiais biudžetiniais metais sudaro ne mažiau kaip 2 procentus, o trečiaisiais biudžetiniais metais – ne mažiau kaip 3 procentus tais metais nustatytų agreguotų asignavimų limitų. Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir peržiūrint ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintų antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytas agreguotų asignavimų limitų dalis, nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti paskirstoma konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais.“
5Šio straipsnio 4 dalyje išdėstyta Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 4 dalis taikoma rengiant Lietuvos Respublikos 2026–2028 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. vasario 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Įstaigos, rengiančios įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų ir jų pakeitimų projektus, kuriais nustatomos rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmės, kuriomis remiantis apskaičiuojami atitinkamų 3 biudžetinių metų planuojami asignavimai, iki 2024 m. vasario 29 d. pakeičia atitinkamus teisės aktus – nustato, kad tokių rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmės būtų nustatomos arba prognozuojamos 3 biudžetiniams metams. 8.
8Kituose teisės aktuose nuoroda į pavadinimą „tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“, „atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“ reiškia nuorodą į tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą, nuoroda į įstaigą, kurios vadovas yra asignavimų valdytojas, reiškia nuorodą į asignavimų valdytoją, taip pat nuoroda į tam tikras pareigas, kurias einantis asmuo yra laikomas asignavimų valdytoju, reiškia nuorodą į šio asmens vadovaujamą įstaigą, kuri yra asignavimų valdytoja. 3 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
1Lietuvos Respublikos finansų ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rengimas ir tvirtinimas prisidėjo prie tvaresnės šalies fiskalinės politikos įgyvendinimo, ar patvirtintos agreguotų asignavimų limitų peržiūros ir keitimo taisyklės sumažino planuojamų asignavimų pokyčius. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas per metus nuo ex post vertinimo laikotarpio pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
part_0879174e66434a2d83668d02eace9778_end
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto lyginamasis variantas (2)
2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą Nr. I-430 ir jį išdėstyti taip:
1Įstatymo paskirtis – nustatyti valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto sudėtį turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo, ir asignavimų naudojimo ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodiklių sudarymo ir valdymo teisinius pagrindus, taip pat skaidraus biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, poveikį visam valdžios sektoriui, asignavimų valdytojų, vadovų pareigas, teises ir atsakomybę. 2. Įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo, užimtumo ir nekeliant grėsmės valdžios sektoriaus finansų tvarumui ir kainų stabilumui užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą biudžetus valstybės piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai. 3. Šiuo Įstatymo įstatymu nuostatos suderintos su įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktais aktas, nurodytais nurodytas šio Įstatymo įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo įstatymo sąvokos
1Apyvartinių lėšų padidėjimas – planuojamas laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių pagausėjimas biudžetinių metų pabaigoje, palyginti su numatomais arba faktiniais laikinai laisvais valstybės piniginiais ištekliais prieš tai buvusių biudžetinių metų pabaigoje. Agreguotas asignavimų limitas – subendrinti maksimalūs galimi vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto asignavimai kiekvieniems to laikotarpio biudžetiniams metams. 2.
2Apyvartinių lėšų sumažėjimas – planuojamas laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių sumažėjimas biudžetinių metų pabaigoje, palyginti su numatomais arba faktiniais laikinai laisvais valstybės piniginiais ištekliais prieš tai buvusių biudžetinių metų pabaigoje. 3. Asignavimai – valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete patvirtinta planuojamų išlaidų lėšų išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui (toliau – turtas) įsigyti suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete sukauptų numatytų lėšų, pateikęs paraišką valstybės iždą valdančiai Lietuvos Respublikos finansų ministerijai institucijai arba savivaldybės administracijai, patvirtintoms ir panaudoti programoms finansuoti. 4. Asignavimai įsipareigojimams – lėšų suma, už kurią (jos neviršydamas) asignavimų valdytojas einamaisiais biudžetiniais metais turi teisę prisiimti įsipareigojimus projektams, remiamiems iš Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, finansuoti. 5. Biudžetinė drausmė – šiame Įstatyme nustatytos biudžetų rengimo ir vykdymo tvarkos laikymasis ir jos pažeidimų ištaisymas, užtikrinant nuoseklų valstybės funkcijų finansavimą, nepriklausantį nuo ciklinių ekonomikos pokyčių. 63. Biudžetiniai metai – 12 mėnesių biudžeto laikotarpis, prasidedantis sausio 1 dieną ir pasibaigiantis gruodžio 31 dieną. 74.
74Biudžetinių įstaigų pajamos – biudžetinių įstaigų gautos pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, teikiamas paslaugas (išskyrus paslaugas, už kurias mokama valstybės rinkliava ir žyminis mokestis), kitos gautos pajamos, kurių panaudojimo tikslinė paskirtis nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Vyriausybės nutarimais, savivaldybės tarybos sprendimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti. 8. Biudžeto balanso cikliškumo dedamoji (komponentė) – piniginiais vienetais išreiškiamas rodiklis, kuriuo rodomas produkcijos atotrūkio nuo potencialo poveikis valdžios sektoriaus balanso rodikliui per ataskaitinį laikotarpį. 9. Biudžeto deficitas – skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai asignavimai viršija pajamas. 10. Biudžeto perteklius – skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai pajamos viršija asignavimus. 11. Ekonominė biudžeto pajamų ir asignavimų klasifikacija (toliau – ekonominė klasifikacija) – biudžeto pajamų ir asignavimų suskirstymas pagal bendrus ekonominius lėšų kaupimo ir skirstymo požymius. 125. Ekonominės raidos scenarijus – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) pasirinktų ir įvardytų prielaidų nulemtas, esamais statistiniais duomenimis pagrįstas, nacionalinių sąskaitų duomenims ir ekonomikos dėsningumams neprieštaraujantis ekonominės raidos apibūdinimas, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto, ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių rodikliai ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai, patvirtinimo įstatymo projektas. 136.
136Finansavimas – lėšų pervedimas į asignavimų valdytojų vadovaujamų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų sąskaitas programoms vykdyti ir kitų subjektų sąskaitas jų atitinkamo asignavimų valdytojo programoms vykdyti arba tiesioginis biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų išlaidų ir įsigyjamo turto apmokėjimas iš valstybės iždo ir savivaldybių biudžetų iždų sąskaitų. 14. Funkcinė asignavimų klasifikacija (toliau – funkcinė klasifikacija) – asignavimų suskirstymas pagal valstybės funkcijas. 7. Konsoliduotasis biudžetas – biudžetas, kurį sudaro valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, valstybės socialinių fondų biudžetai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sujungus nurodytų biudžetų rodiklius ir eliminavus planuojamus tarpusavio pervedimus. 14¹8. Ministro valdymo srities įstaiga – Vyriausybei pavaldi ir (arba) ministrui atskaitinga ir (arba) pavaldi įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba ministerija veikianti ir kuri veikia ministro ministrui pavestoje (pavestose) valdymo srityje (srityse), išskyrus įstaigas, kurių nepriklausomumas atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės nacionaliniais teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis. 15. Mokesčių didinimo rizikos rodiklis – Europos Komisijos kaip dalis bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) to meto kainomis skaičiuojamas rodiklis S1, pateikiamas pagal 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (toliau – Stabilumo ir augimo pakto reglamentas), 1 straipsnio 5 punkto a papunktį vertinant tam tikrų metų Lietuvos konvergencijos programą arba Lietuvos stabilumo programą pagal Stabilumo ir augimo pakto reglamento 1 straipsnio 3 punkto 1 papunktį. 169.
169Programa – strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto pagal Vyriausybės patvirtintą Strateginio valdymo metodiką, dalis, skirta Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždaviniams ir (arba) asignavimų valdytojo tęstinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Viena valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programa gali įgyvendinti vieną nacionalinę plėtros programą ar jos dalį ir yra priskiriama vienai valstybės veiklos sričiai. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti priskiriamos kelios vieno valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programos. Programos gali būti finansuojamos iš asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų. 1710. Programos sąmata – dokumentas, kuriame pagal kiekvieną programos priemonę ir šių priemonių ekonominę ir funkcinę išlaidų klasifikacijas, tvirtinamas finansų ministro, nurodomos 3 biudžetinių metų planuojamų asignavimų sumos programai vykdyti. 1811. Savivaldybės biudžetas – savivaldybės tarybos tvirtinamas savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. 1912. Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis – pagal ekonominį ciklą patikslintas valdžios sektoriaus balanso rodiklis, kuriuo rodoma, koks būtų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas, jei faktinis bendrasis vidaus produktas BVP būtų lygus potencialiam, kai netaikytos laikinojo poveikio priemonės., Laikinojo poveikio priemonės apimančios su ekonomikos cikliniais svyravimais nesusiję veiksniai nesusijusius veiksnius, kurie paveikia biudžeto rodiklius tik nurodytu laikotarpiu, sumažindami (ar padidindami) valdžios sektoriaus balanso rodiklį arba valstybės skolą (vienkartinis poveikis) arba pagerindami (ar pablogindami) biudžeto būklę biudžeto būklės ateityje sąskaita. Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis apskaičiuojamas ir vertinamas remiantis, kaip nustatyta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo su visais pakeitimais nuostatomis Stabilumo ir augimo pakto reglamente. 2013. Valstybės biudžetas – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) tvirtinamas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. 14. Vidutinės trukmės konsoliduotasis biudžetas – konsoliduotojo biudžeto pajamų ir asignavimų planas, sudaromas pamečiui kiekvieniems 3 biudžetiniams metams. 15. Vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto asignavimai – vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto lėšų suma, kurią sudaro valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai ir valstybės socialinių fondų biudžetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos. 2116. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, ir Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme ir Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatyme. 3 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma
1Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos ir asignavimai gali būti tik piniginės lėšos. 2.
2Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir kitus išteklių fondus, į kuriuos surenkamos privalomos įmokos, nurodytos išteklių fondo steigimą reglamentuojančiame įstatyme. 3. Seimas tvirtina trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos (neįskaitant savivaldybių biudžetams skirtų valstybės biudžeto asignavimų) planuojamus rodiklius – pajamas ir asignavimus. 43 straipsnis Asignavimų valdytojai
1Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra įstaigų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, teismuose – teismų pirmininkai ar jų įgalioti teismų kancleriai), jeigu jų vadovaujamos įstaigos atitinka nors vieną šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai:
1) Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, ministerija, Vyriausybės įstaiga;
2) įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui arba kurios vadovą (arba kolegialų valdymo organą) skiria Prezidentas, Seimas;
3) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos teismai, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba, Lietuvos administracinių ginčų komisija, Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
4) Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K.
K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka;
5) valstybinis universitetas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kunigų seminarija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 2. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių administracijos ir (ar) jų struktūriniai padaliniai bei savivaldybių biudžetinių biudžetinės įstaigų įstaigos ar savivaldybės administracijos ir (ar) jos padalinių, nurodytų nurodyti savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai (savivaldybės administracijoje –administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos padaliniuose –padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys). 3. Įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra:
1) Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, ministerija, Vyriausybės įstaiga;
2) įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui arba kurios vadovą (arba kolegialų valdymo organą) skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas;
3) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, teismai, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba, Lietuvos administracinių ginčų komisija, Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
4) valstybinis universitetas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas arba kunigų seminarija;
5) Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 4.
4Biudžetinės įstaigos, kurios neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, biudžeto lėšas gali gauti iš asignavimų valdytojui, kuris įgyvendina tos įstaigos savininko teises ir pareigas, patvirtintų asignavimų. Šioms įstaigoms taikomos tokios pat nuostatos, kokios šiame Įstatyme yra nustatytos asignavimų valdytojui pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms. 54 straipsnis. Asignavimų valdytojų vadovų ir ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų pareigos ir atsakomybė
1.
Biudžeto Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai valdytojų vadovai: privalo:
1) naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti organizuoti programų rengimą ir vykdymą;
2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą paskirstyti Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų rodikliai ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai (toliau – tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas), vadovaujamai įstaigai patvirtintus asignavimus savo įstaigos programoms vykdyti ir biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (ar) kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais viešosioms įstaigoms suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, arba vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais nustatoma Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos, teikiamos Lietuvos Respublikai, administravimo tvarka (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti;
3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ir (ar) pavaldžių biudžetinių įstaigų Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais sudaryti ir tvirtinti savo įstaigos bei kitų subjektų programų sąmatas, tvirtinti biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (ar) kitų subjektų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme vadovaujamoms įstaigoms patvirtintus asignavimus, sudarytas programų sąmatas.
Biudžeto Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai valdytojų vadovai: privalo:
1) naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti organizuoti programų rengimą ir vykdymą;
2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą paskirstyti Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų rodikliai ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai (toliau – tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas), vadovaujamai įstaigai patvirtintus asignavimus savo įstaigos programoms vykdyti ir biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (ar) kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais viešosioms įstaigoms suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, arba vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais nustatoma Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos, teikiamos Lietuvos Respublikai, administravimo tvarka (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti;
3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ir (ar) pavaldžių biudžetinių įstaigų Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais sudaryti ir tvirtinti savo įstaigos bei kitų subjektų programų sąmatas, tvirtinti biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (ar) kitų subjektų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme vadovaujamoms įstaigoms patvirtintus asignavimus, sudarytas programų sąmatas. Programų sąmatos tvirtinamos pagal programas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų.
Asignavimų valdytojai, kurių vadovaujamose biudžetinėse įstaigose yra kolegialus valdymo organas, programų sąmatas tvirtina gavę kolegialaus valdymo organo pritarimą;
4) atlikti pirmųjų biudžetinių metų bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą;
45) kontroliuoti ir vykdyti savo įstaigos ir (ar) biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir kurioms pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme vadovaujamoms įstaigoms patvirtintus asignavimus, vadovaujamų biudžetinių įstaigų įsipareigojimus įsipareigojimų vykdymą atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;
56) užtikrinti programų vykdymą ir programoms vykdyti skirtas lėšas paskirtų asignavimų naudojimo naudoti pagal jų paskirtį teisėtumą teisėtai, ekonomiškumą ekonomiškai, efektyvumą efektyviai ir rezultatyvumą rezultatyviai. 2.
2Ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programas ir turinčių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovai privalo:
1) naudoti atitinkamo asignavimų valdytojo (ministro ar jo įgalioto asmens) jiems skirtas biudžeto lėšas pagal nustatytą paskirtį, paskirstyti jas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti organizuoti programų rengimą ir vykdymą;
2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą naudoti atitinkamo asignavimų valdytojo paskirtus asignavimus pagal jų paskirtį, paskirstyti juos biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama ministro valdymo srities įstaiga, programoms vykdyti;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais sudaryti ir tvirtinti savo įstaigos programų sąmatas nustatyti ir tvirtinti pavaldžių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama ministro valdymo srities įstaiga ir kurioms pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme patvirtintus asignavimus, sudarytas programų sąmatas.
Programų sąmatos tvirtinamos pagal programas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms asignavimų valdytojo skirtų bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų;
4) atlikti pirmųjų biudžetinių metų bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą;
45) kontroliuoti ir vykdyti savo įstaigos ir (ar) biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama ministro valdymo srities įstaiga ir kurioms pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme patvirtintus asignavimus, vadovaujamos įstaigos įsipareigojimus įsipareigojimų vykdymą atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;
56) užtikrinti programų vykdymo ir programoms vykdyti skirtų lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą skirtas lėšas naudoti pagal jų paskirtį teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai.
3.
3Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų vadovai privalo:
1) organizuoti programų rengimą ir vykdymą;
2) paskirstyti asignavimus savo programoms vykdyti, taip pat paskirstyti juos biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (ar) kitiems subjektams programoms vykdyti;
3) savivaldybių tarybų nustatyta tvarka sudaryti ir tvirtinti savo įstaigos programų sąmatas ir tvirtinti biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (ar) kitų subjektų, kuriems pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, programų sąmatas.
Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų vadovai privalo:
1) organizuoti programų rengimą ir vykdymą;
2) paskirstyti asignavimus savo programoms vykdyti, taip pat paskirstyti juos biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (ar) kitiems subjektams programoms vykdyti;
3) savivaldybių tarybų nustatyta tvarka sudaryti ir tvirtinti savo įstaigos programų sąmatas ir tvirtinti biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (ar) kitų subjektų, kuriems pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, programų sąmatas. Programų sąmatos tvirtinamos pagal programas;
4) atlikti pirmųjų biudžetinių metų bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą;
5) kontroliuoti savo įstaigos ir (ar) biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir kurioms pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, įsipareigojimų vykdymą;
6) programoms vykdyti skirtas lėšas naudoti pagal jų paskirtį teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai.
4Biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, vadovai, ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir neturinčių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, vadovai, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, vadovai, taip pat kitų subjektų, kuriems asignavimų valdytojai yra skyrę biudžeto lėšų, vadovai asignavimus privalo naudoti pagal jų paskirtį, teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai. 35.
35Biudžeto asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų Asignavimų valdytojų vadovams, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, vadovams, ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas, vadovams, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, vadovams, taip pat kitų subjektų, kuriems asignavimų valdytojai yra skyrę biudžeto lėšų, vadovams už šio įstatymo ir kitų biudžeto asignavimų paskirstymą ir (ar) panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skiriamos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos administracinės nuobaudos. 65 straipsnis. Asignavimų valdytojų vadovų teisės
Biudžeto asignavimų valdytojas turi teisę: 1. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovai turi šias teises:
1) biudžetiniais metais keisti patvirtintų jo vadovaujamos įstaigos, jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų. Asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, finansuoti.
Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o kai investicijų projektų nėra, – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus biudžetiniais metais keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą;
2) biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės administracija (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas) biudžetiniais metais keisti savo įstaigos, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (arba) kitų subjektų, kuriems pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme patvirtintus asignavimus, programų sąmatas pagal finansų ministro tvirtinamas ekonominę pajamų ir išlaidų klasifikaciją (toliau – ekonominė klasifikacija) ir funkcinę išlaidų klasifikaciją (biudžeto pajamų ir išlaidų suskirstymą pagal valstybės funkcijas ir ekonominę klasifikaciją) (toliau – funkcinė klasifikacija).
Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o kai investicijų projektų nėra, – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus biudžetiniais metais keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą;
2) biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės administracija (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas) biudžetiniais metais keisti savo įstaigos, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (arba) kitų subjektų, kuriems pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme patvirtintus asignavimus, programų sąmatas pagal finansų ministro tvirtinamas ekonominę pajamų ir išlaidų klasifikaciją (toliau – ekonominė klasifikacija) ir funkcinę išlaidų klasifikaciją (biudžeto pajamų ir išlaidų suskirstymą pagal valstybės funkcijas ir ekonominę klasifikaciją) (toliau – funkcinė klasifikacija). Asignavimai darbo užmokesčiui gali būti didinami tik iš sutaupytų asignavimų ir tik tais atvejais, jei toks padidinimas nelemia papildomo asignavimų poreikio kitais biudžetiniais metais;
3) nustatyti ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovams šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytas teises ir apie tai pranešti Finansų ministerijai Vyriausybės nustatyta tvarka perskirstyti asignavimus tarp programų, įskaitant programas, kurios įgyvendinamos skirtingose valstybės veiklos srityse, nepanaudotus pažangos arba tęstinės veiklos priemonėms numatytus asignavimus perskirstyti tarp kitų pažangos priemonių, jeigu šioms pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės biudžete, nepanaudotus tęstinės veiklos priemonėms numatytus asignavimus perskirstyti tarp kitų tęstinės veiklos priemonių, kai toks perskirstymas nelemia papildomo asignavimų poreikio kitais biudžetiniais metais.
Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti perskirstomos tarp pažangos ir tęstinės veiklos priemonių, kurios finansuojamos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšomis. 2. Ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programas ir turinčių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, vadovai turi šias teises:
1) biudžetiniais metais keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą;
2) biudžetiniais metais keisti biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama ministro valdymo srities įstaiga ir kurioms pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme patvirtintus asignavimus, programų sąmatas pagal ekonominę ir funkcinę klasifikacijas.
Asignavimai darbo užmokesčiui gali būti didinami tik iš sutaupytų asignavimų ir tik tais atvejais, jeigu toks padidinimas nelemia papildomo asignavimų poreikio kitais biudžetiniais metais. 3. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų vadovai turi šias teises:
1) biudžetiniais metais keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą;
2) biudžetiniais metais keisti savo įstaigos, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kitų subjektų, kuriems pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, biudžeto programas ir programų sąmatas pagal priemones, ekonominę ir funkcinę klasifikacijas. 86 straipsnis. Biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas bendrosios nuostatos 1.
Biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, šis įstatymas, Fiskalinės drausmės įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimo statutas, Lietuvos Respublikos Savivaldybių savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, Strateginio valdymo įstatymas, tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, savivaldybių tarybų priimti sprendimai dėl tam tikrų biudžetinių metų savivaldybių biudžetų patvirtinimo, Vyriausybės patvirtintos tvirtinamos biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės, ekonominė ir funkcinė klasifikacijos ir kiti biudžeto pajamų gavimą ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai. 2. Savivaldybių biudžetų teisinis pagrindas yra atitinkamų savivaldybių tarybų priimti sprendimai dėl atitinkamų biudžetinių metų savivaldybių biudžetų patvirtinimo. 3. Biudžeto asignavimų valdytojams pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų asignavimų panaudojimo teisinis pagrindas yra asignavimų valdytojų patvirtintos šių įstaigų programų sąmatos. 4. Ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas, vadovų patvirtintos jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų programų sąmatos yra šioms įstaigoms skirtų lėšų panaudojimo teisinis pagrindas. 52. Valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo metodikos metodiką klausimus tiek, kiek jų jos nenustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, nustato Finansų finansų ministerija ministras. 3. Įstatymai ir kiti teisės aktai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas. 4.
4Įstatymais ir (arba) kitais teisės aktais nustatomų rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmės, kuriomis vadovaujantis apskaičiuojami atitinkamų 3 biudžetinių metų planuojami asignavimai, nustatomos ne trumpesniam kaip 3 biudžetinių metų laikotarpiui. Jeigu dėl objektyvių priežasčių įstatymais ir (arba) kitais teisės aktais nustatomų rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmės 3 biudžetiniams metams nenustatomos, įstaiga, atsakinga už tokių rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmių apskaičiavimą ir (arba) nustatymą, jas prognozuoja antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams, paskelbia savo interneto svetainėje ir informaciją apie šias reikšmes pateikia Finansų ministerijai Vyriausybės nustatyta tvarka. 9 straipsnis. Biudžeto pajamų ir asignavimų klasifikacija
Biudžeto pajamų ir asignavimų ekonominę ir funkcinę klasifikaciją nustato Finansų ministerija. 10 straipsnis. Savivaldybių skolinimasis 1.
1Savivaldybės, laikydamosi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme numatytų ir Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų limitų, Vyriausybės nustatyta tvarka gali:
1) imti iš vidaus kreditorių arba užsienio kreditorių ilgalaikes (kurių trukmė ilgesnė kaip vieni metai ir grąžinimo terminas ne tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas investicijų projektams finansuoti ir ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti;
2) imti iš vidaus kreditorių arba užsienio kreditorių trumpalaikes (kurių grąžinimo terminas tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas biudžetiniais metais laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartinių lėšų;
3) prisiimti įsipareigojimus pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis;
4) prisiimti įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;
5) teikti garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitų įsipareigojamųjų dokumentų sutartis. 2. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto apyvartinių lėšų savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės paskolos, kai susidarius laikinam pajamų trūkumui išnaudojamos savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos. 3. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto apyvartinių lėšų savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. 10¹ straipsnis. Biudžetinių įstaigų skolinimasis Biudžetinės įstaigos savo vardu negali prisiimti jokių skolinių įsipareigojimų pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet jomis neapsiribojant. 117 straipsnis. Informacijos apie biudžetus viešumas 1.
Informacija apie biudžeto sudarymą, priėmimą, vykdymą, vertinimą, kontrolę turi būti aiški ir vieša, išskyrus informaciją, kuri įstatymų nustatyta tvarka yra valstybės paslaptis. 21. Informacija apie patvirtintą valstybės biudžetą, jo pajamas ir asignavimus, jų planų vykdymą, išskyrus įslaptintą informaciją pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, skelbiama Finansų ministerijos interneto svetainėje. 32. Informacija apie patvirtintus savivaldybių biudžetus, jų vykdymą skelbia savivaldybės meras (toliau – meras) vietinėje spaudoje skelbiama savivaldybių interneto svetainėse. 12 straipsnis. Reikalavimai priimant kitus teisės aktus
1Mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. II SKYRIUS
1Valstybės biudžeto pajamas sudaro: mokesčiai, privalomi mokėjimai, rinkliavos, biudžetinių įstaigų pajamos, pajamos iš valstybės turto, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukos ir kitos įplaukos. 1) pajamos iš mokesčių, gaunamos į valstybės biudžetą pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gautas atliekant valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, taip pat įstatymų nustatytą pajamų, gautų realizavus valstybės ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, dalį, neįskaitomą į valstybės biudžeto pajamas);
3) valstybės biudžetinių įstaigų pajamos;
4) negrąžintina finansinė parama (lėšos);
5) dotacijos;
6) kitos pajamos. 149 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai 1.
Valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti:
1) valstybės funkcijoms atlikti;
2) dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti;
3) valstybės įsipareigojimams vykdyti. 2. Nepanaudotos biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į atitinkamą biudžetą, skirtos programoms finansuoti, perkeliamos į kitus biudžetinius metus ir paliekamos asignavimų valdytojams bei gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą. 3. Biudžetinių įstaigų pajamų viršplaninės įmokos į atitinkamą biudžetą ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplaninės įmokos į valstybės biudžetą einamaisiais biudžetiniais metais paliekamos asignavimų valdytojams ir gali būti naudojamos programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą. 4. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintos lėšos einamaisiais biudžetiniais metais gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą. Šios valstybės vardu pasiskolintos lėšos naudojamos ir už jas atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka, taikoma lėšoms, gautoms kaip asignavimai. 14¹10 straipsnis. Valstybės veiklos sritys ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programos
1Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatomi valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pirmųjų biudžetinių metų asignavimai ir antrųjų bei trečiųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys, kurie agreguojami pagal Strateginio valdymo įstatyme nustatytas valstybės veiklos sritis.
Strateginio valdymo įstatyme nustatytų valstybės veiklos sričių ir joms priskirtų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, tvirtinami atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Kai asignavimų valdytoja yra ministras arba jo įgaliotas asmuo, jo vadovaujamai įstaigai ministerija, jai tvirtinami nustatomi asignavimai ir paskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti priskiriami kelioms valstybės veiklos sritims pagal ministrui pavestas valdymo sritis. 2. Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme kiekvieniems 3 biudžetiniams metams nurodomi valstybės veiklos srityse siekiami pagrindiniai Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai, jų vertinimo stebėsenos rodikliai, šių rodiklių artimiausio paskesnio laikotarpio faktinės reikšmės ir tvirtinamos atitinkamais biudžetiniais nustatomos tam tikrais metais siektinos rodiklių reikšmės, kurių atitinkamoje valstybės veiklos srityje siekia ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto kurios yra asignavimų valdytojai valdytojos, jeigu tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams. 3. Valstybės veiklos sritims priskirtas priskirtus įstaigas, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai valdytojus, nustato Vyriausybė. 4. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti priskiriamos kelios vieno valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programos.
Viena valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programa gali būti įgyvendinamas vienas Nacionalinio pažangos plano tikslas ir (arba) viena nacionalinė plėtros programa ar jos dalis ir ji priskiriama vienai valstybės veiklos sričiai. 5. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programos gali būti finansuojamos iš asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų. 1511 straipsnis. Vyriausybės rezervo lėšos
1Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos, išskyrus atvejus, kai rengiant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (arba) įvesta nepaprastoji padėtis. Konkretų Vyriausybės rezervo dydį kasmet kiekvienais metais nustato Seimas Valstybės tam tikrų metų biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. 2.
2Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos:
1) ekstremaliosioms situacijoms ar krizėms likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies padengti, inter alia, fiziniams ir juridiniams asmenims, patyrusiems ekstremaliosios situacijos ar krizės padarinių, remti Vyriausybės patvirtintomis priemonėmis;
21) įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, vykdyti;
32) vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, taip pat kitoms išlaidoms ginant valstybės interesus padengti;
43) žymių Lietuvos visuomenės veikėjų laidotuvių išlaidoms padengti;
54) Vyriausybės nustatyto dydžio savivaldybių apmokėtoms Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro antkapio pastatymo, kapavietės sutvarkymo, antkapio atributikos pagaminimo ir įmontavimo išlaidoms kompensuoti;
65) humanitarinei pagalbai teikti;
76) perkeliamųjų asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms apmokėti;. 8) dėl nepaprastosios padėties atsiradusioms išlaidoms iš dalies apmokėti ir (arba) jos padariniams šalinti. 3. Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 17 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto rengimo, valdžios sektoriaus balanso rodiklio formavimo pagrindinės nuostatos
1Valstybės biudžeto projektą ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą rengia Finansų ministerija. 2.
2Trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija, Nacionaliniu pažangos planu, nacionalinėmis plėtros programomis, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais. 3. Tam tikrų metų valstybės biudžeto projekte ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte gali būti nukrypstama nuo Seimo patvirtintų trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių tik tuo atveju, kai Vyriausybė raštu pateikia Seimui paaiškinimą, kaip pokyčiuose atsispindi nauji ekonomikos politikos prioritetai. 4. Tam tikrų metų valstybės biudžeto projekte ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte formuojami vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodikliai ir juos pagrindžiančios ekonominės prielaidos, vidutiniam laikotarpiui formuojama fiskalinė politika teikiami Seimui kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamuoju raštu. 5.
5Taikant Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklę (toliau – išlaidų augimo ribojimo taisyklė), valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija 3 procentus BVP to meto kainomis, asignavimų (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas) visuma koreguojama tiems biudžetams priskiriamomis palūkanomis už skolą, diskrecinėmis pajamų priemonėmis, vienkartinėmis išlaidų priemonėmis, ciklinėmis nedarbo išmokomis ir investicijomis, kaip nustatyta Stabilumo ir augimo pakto reglamente. 18 straipsnis. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimas Seimui
1Vyriausybė Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos. Vyriausybė, prieš teikdama projektą Seimui, pateikia jį Lietuvos savivaldybių asociacijai. 2. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte tvirtinami valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai, tai yra nustatoma
1) bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;
2) biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į valstybės biudžetą, skiriamų programoms finansuoti, paskirstymas pagal asignavimų valdytojus;
3) bendra valstybės biudžeto asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, suma, jų paskirstymas pagal valstybės veiklos sritis ir asignavimų valdytojus programoms įgyvendinti.
Žvalgybos institucijoms ir valstybinėms aukštosioms mokykloms asignavimai tvirtinami neišskiriant iš jų darbo užmokesčio;
4) grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas ir jo dalis, skiriama kaupti piniginiams ištekliams skolai grąžinti;
5) valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai;
6) savivaldybių biudžetams skiriamų dotacijų sumos;
7) savivaldybių grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas (kai toks limitas nustatomas);
8) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
9) valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio vidutinio laikotarpio užduotys;
10) valstybės piniginių išteklių suma, planuojama skirti apyvartinėms lėšoms padidinti, kai toks didinimas planuojamas biudžetinių metų pabaigoje, ir aplinkybės bei išlygos, leidžiančios nukrypti nuo plano;
11) pažangos lėšų, suplanuotų Regionų plėtros programoje ir plėtros programose, kurios nustatytos regionų plėtros priemonėms, bendra suma ir jų paskirstymas tarp apskričių. 3.
3Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte gali būti pateikiamos nuostatos, apribojančios teisę prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas. 19 straipsnis. Dokumentai, teikiami Seimui su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu
1.
Vyriausybė su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Seimui teikia:
1) Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą, kuriame pateikiama ši išsami informacija:
a) mokesčių išlaidų poveikis pajamoms;
b) lėšos, planuojamos perkelti iš praėjusių biudžetinių metų, kai jos paliekamos asignavimų valdytojui naudoti viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą;
c) vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklių projekcijos, visų pagrindinių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijos, išskiriant centrinės valdžios ir socialinės apsaugos lygio dalis, apimančios vidutinės trukmės laikotarpį ir grindžiamos nesikeičiančios politikos prielaida;
d) numatytos vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos apibūdinimas parodant, kaip užtikrinamas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio koregavimas vidutinio laikotarpio tikslo link arba siekiant perteklinio valdžios sektoriaus;
e) vidutinio laikotarpio struktūriniai valdžios sektoriaus balanso rodikliai, apskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Finansų ministerijos viešai paskelbtais naujausiais duomenimis apie Lietuvos Respublikos produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir biudžeto balanso cikliškumo dedamąją (komponentę);
f) vidutiniu laikotarpiu numatomos fiskalinės rizikos sąrašas ir jos įvertinimas;
g) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių perklasifikavimų, kurie atsirastų valdžios sektoriaus balanso rodiklį skaičiuojant pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS’2010) ir kurių vertė viršija 0,1 procento BVP to meto kainomis, sąrašas;
h) duomenys apie valdžios sektoriaus ilgalaikio tvarumo perspektyvų pokytį, kuris įvertinamas pagal mokesčių didinimo rizikos rodiklį ir jo pokytį, remiantis Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Europos Komisijos paskelbtais naujausiais duomenimis;
i) naujausių Europos Komisijos parengtų Lietuvos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių ir Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus bei vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų palyginimas, paaiškinant šių projekcijų ir Europos Komisijos parengtų Lietuvos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių skirtumų, jei jų yra, priežastis;
j) informacija apie Finansų ministerijos parengtų vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų pasikeitimą įvertinus prielaidą, kad BVP ir skolinimosi palūkanų norma nukrypsta nuo Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus ir vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų.
Vyriausybė su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Seimui teikia:
1) Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą, kuriame pateikiama ši išsami informacija:
a) mokesčių išlaidų poveikis pajamoms;
b) lėšos, planuojamos perkelti iš praėjusių biudžetinių metų, kai jos paliekamos asignavimų valdytojui naudoti viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą;
c) vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklių projekcijos, visų pagrindinių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijos, išskiriant centrinės valdžios ir socialinės apsaugos lygio dalis, apimančios vidutinės trukmės laikotarpį ir grindžiamos nesikeičiančios politikos prielaida;
d) numatytos vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos apibūdinimas parodant, kaip užtikrinamas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio koregavimas vidutinio laikotarpio tikslo link arba siekiant perteklinio valdžios sektoriaus;
e) vidutinio laikotarpio struktūriniai valdžios sektoriaus balanso rodikliai, apskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Finansų ministerijos viešai paskelbtais naujausiais duomenimis apie Lietuvos Respublikos produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir biudžeto balanso cikliškumo dedamąją (komponentę);
f) vidutiniu laikotarpiu numatomos fiskalinės rizikos sąrašas ir jos įvertinimas;
g) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių perklasifikavimų, kurie atsirastų valdžios sektoriaus balanso rodiklį skaičiuojant pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS’2010) ir kurių vertė viršija 0,1 procento BVP to meto kainomis, sąrašas;
h) duomenys apie valdžios sektoriaus ilgalaikio tvarumo perspektyvų pokytį, kuris įvertinamas pagal mokesčių didinimo rizikos rodiklį ir jo pokytį, remiantis Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Europos Komisijos paskelbtais naujausiais duomenimis;
i) naujausių Europos Komisijos parengtų Lietuvos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių ir Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus bei vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų palyginimas, paaiškinant šių projekcijų ir Europos Komisijos parengtų Lietuvos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių skirtumų, jei jų yra, priežastis;
j) informacija apie Finansų ministerijos parengtų vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų pasikeitimą įvertinus prielaidą, kad BVP ir skolinimosi palūkanų norma nukrypsta nuo Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus ir vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų. 2) Vyriausybės tvirtinamo valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal programas, projektą;
3) duomenis apie planuojamą bendrą Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu poreikį vidaus ir užsienio rinkose;
5) išaiškinimą, kaip nauji ekonomikos politikos prioritetai atsispindi pokyčiuose, kai nukrypstama nuo Seimo patvirtintų pagrindinių trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių.
2Lietuvos bankas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Seimui dienos teikia išvadas dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, atkreipdamas išskirtinį dėmesį į išorinį ūkio subalansuotumą ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą. 20 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas Seime ir įstatymo įsigaliojimas
1Seimas svarsto Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą atsižvelgdamas į Seimo komitetų pasiūlymus bei išvadas ir papildomus pranešimus Seimo statute nustatyta tvarka. 4. Jeigu Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios, biudžetas vykdomas šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Valstybės biudžetas tvirtinamas pagal rodiklius, nurodytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. 6. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti tvirtinami ir kiti šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nenustatyti rodikliai. 7.
7Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti nustatyti valstybės biudžeto mėnesinių asignavimų dydžių apribojimai (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšos). 8. Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą arba jo pakeitimo įstatymą, įvertina paskutines galiojančias Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas ir nuomonę dėl Lietuvos stabilumo programos. III SKYRIUS
1Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos, reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms įstatymų perduotoms valstybės funkcijoms atlikti. 2. Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. 2212 straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamos
1Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro pagal įstatymus į savivaldybių biudžetus mokami mokesčiai, privalomi mokėjimai, rinkliavos, valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervedamos lėšos, biudžetinių įstaigų pajamos, pajamos iš savivaldybių turto, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukos ir kitos įplaukos:. 1) pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) pajamos iš savivaldybių turto;
3) savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos;
4) pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę, valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius ir įstatymų nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus valstybinės žemės sklypus;
5) valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervedamos lėšos;
6) negrąžintina finansinė parama (lėšos);
7) kitos įstatymų nustatytos pajamos. 2. Į savivaldybių biudžetų pajamas įskaitomos įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą. 2313 straipsnis.
Savivaldybių biudžetų asignavimai yra naudojami savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms ir valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, Lietuvos Respublikos Vietos vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti vykdant savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų patvirtintas programas. 2414 straipsnis. Savivaldybės biudžeto Savivaldybių biudžetų apyvartinės lėšos
1Savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos sudaromos iš savivaldybės biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka, – iš savivaldybės biudžeto pajamų. 2. Savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos naudojamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 2515 straipsnis. Mero rezervas
1Savivaldybės sudaro mero rezervą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,25 procento ir ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant valstybės dotacijų savivaldybių biudžetams). Mero rezervas gali būti didesnis kaip 1 procentas, kai yra paskelbta valstybės ir (arba) savivaldybės lygio ekstremalioji situacija ir (arba) įvesta nepaprastoji padėtis. Konkretų mero rezervo dydį kasmet kiekvienais metais nustato savivaldybės taryba, tvirtindama tam tikrų metų savivaldybės biudžetą. Mero rezervo lėšas skirsto meras. 2. Mero rezervo lėšos naudojamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka:
1) ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti kompensuoti;
2) gaisrų, stichinių nelaimių ir kitų įvykių padariniams likviduoti ir jų padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti kompensuoti;
3) dėl nepaprastosios padėties atsiradusioms išlaidoms iš dalies apmokėti ir (arba) jos padariniams šalinti. 2616 straipsnis. Savivaldybių biudžetų rengimas ir tvirtinimas sudarymas 1.
Savivaldybių biudžetų projektus rengia merai, remdamiesi šiuo Įstatymu, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, valstybinės statistikos duomenimis, patvirtintais savivaldybių strateginio planavimo dokumentais, taip pat savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais. 2. Merai parengtus biudžetų projektus teikia savivaldybių taryboms savivaldybių tarybų reglamento nustatyta tvarka. 3. Savivaldybių tarybos svarsto biudžetų projektus atsižvelgdamos į merų pranešimus, tarybos komitetų pasiūlymus ir išvadas. 4. Savivaldybių biudžetus tvirtina savivaldybių tarybos. Biudžetas tvirtinamas savivaldybės tarybos sprendimu. Sprendime Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamame savivaldybės biudžete nurodoma:
1) vienų biudžetinių metų savivaldybės biudžeto rodikliai:
a) bendra vienų biudžetinių metų pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis; 2b) bendra vienų biudžetinių metų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybės administracijai ir (ar) savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams ar savivaldybės biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti;
c) planuojama metinė įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus paskoloms grąžinti) pokyčio suma;
2) savivaldybės biudžeto rodikliai antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams:
a) bendros antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų planuojamų pajamų sumos;
b) bendros antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų planuojamų asignavimų sumos;
3) tais biudžetiniais metais planuojama metinė įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) pokyčio suma.; 4 3) kiti šioje dalyje nenurodyti rodikliai. 52.
52Savivaldybių tarybos savivaldybių biudžetus patvirtina per du 2 mėnesius nuo tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo priėmimo dienos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Jeigu savivaldybių biudžetų projektai laiku nepatvirtinami, savivaldybių biudžetai vykdomi šio Įstatymo įstatymo 2924 straipsnyje nustatyta tvarka. 63. Patvirtintus biudžetus merai pateikia Patvirtinto savivaldybės biudžeto duomenis savivaldybės pateikia Finansų ministerijai finansų ministro nustatyta tvarka. 74. Jeigu savivaldybės biudžetas nustatytu laiku nepatvirtinamas biudžeto, lėšos iš valstybės biudžeto atitinkamai savivaldybei nepervedamos, iki savivaldybės biudžeto biudžetas bus patvirtinimo patvirtintas laikinai nepervedamos. 17 straipsnis. Savivaldybių skolinimasis
1Savivaldybės, laikydamosi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme ir tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytų skolinimosi limitų (jeigu tokie limitai nustatomi), Vyriausybės nustatyta tvarka gali:
1) imti iš vidaus arba užsienio kreditorių ilgalaikes (kurių trukmė ilgesnė kaip vieni metai ir grąžinimo terminas yra ne tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas investicijų projektams finansuoti ir ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti;
2) imti iš vidaus arba užsienio kreditorių trumpalaikes (kurių grąžinimo terminas yra tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas biudžetiniais metais laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartinių lėšų;
3) prisiimti įsipareigojimus pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis;
4) prisiimti įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;
5) teikti garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir sutartis pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 2.
2Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės iždo savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės paskolos, kai susidarius laikinam pajamų trūkumui nepakanka savivaldybės biudžeto apyvartinių lėšų. 3. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės iždo savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. IV SKYRIUS
1Vidutinės trukmės konsoliduotasis biudžetas tvirtinamas pamečiui kiekvieniems 3 biudžetiniams metams: pagal šiame straipsnyje nustatytas taisykles peržiūrint ankstesniais metais patvirtintų antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų, kai jie tampa pirmaisiais ir antraisiais biudžetiniais metais, rodiklius ir papildomai suplanuojant trečiųjų biudžetinių metų rodiklius. Vidutinės trukmės konsoliduotąjį biudžetą tvirtina Seimas priimdamas tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą, kuriame kiekvieniems iš 3 biudžetinių metų (pirmiesiems, antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams) nustatomi rodikliai – agreguotos konsoliduotojo biudžeto pajamos (nurodoma bendra pajamų suma ir kiekvieno konsoliduotąjį biudžetą sudarančio biudžeto pajamų suma), agreguotas asignavimų limitas, kiekvienam konsoliduotąjį biudžetą sudarančiam biudžetui paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys ir nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis. 2. Agreguotas asignavimų limitas nustatomas atsižvelgiant į valdžios sektoriaus finansų projekcijas (tikslinius rodiklius), parengtas įvertinus naujausio ekonominės raidos scenarijaus duomenis ir Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas fiskalinės drausmės taisykles (toliau – fiskalinės drausmės taisyklės), atsižvelgiant į fiskalines rizikas ir valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimą. 3.
3Tam tikrų metų patvirtinti valstybės biudžeto asignavimai, valstybės socialinių fondų biudžetų išlaidos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos turi neviršyti atitinkamiems konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytų paskirstytų agreguoto asignavimų limito dalių. 4. Nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis antraisiais biudžetiniais metais sudaro ne mažiau kaip 2 procentus, o trečiaisiais biudžetiniais metais – ne mažiau kaip 3 procentus tais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito. Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir peržiūrint ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu nustatytų antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytas agreguotų asignavimų limitų dalis, nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti paskirstoma konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais. Kai tam tikrais metais kyla rizika dėl fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo, tais metais nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama. 5.
5Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyti antrųjų ir trečiųjų metų agreguoti asignavimų limitai ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguotų asignavimų limitų dalys gali būti tikslinami šiais atvejais:
1) susidarius išskirtinėms aplinkybėms ir (arba) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;
2) Seimui priėmus įstatymą, kuriuo didinamos arba mažinamos konsoliduotųjų biudžetų pajamos;
3) kai atnaujinus ekonominės raidos scenarijų ir atsižvelgiant į jį, vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto antrųjų ir trečiųjų metų pajamų projekcijas planuojamas antrųjų ir (arba) trečiųjų metų pajamų projekcijų pokytis viršija 0,5 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) to meto kainomis, antrųjų ir (arba) trečiųjų metų agreguoti asignavimų limitai gali būti tikslinami 0,5 procento BVP to meto kainomis pajamų projekcijų pokytį viršijančia suma;
4) pasikeitus Vyriausybei, vieną kartą per 2 pirmuosius Vyriausybės kadencijos metus;
5) Lietuvos Respublikai planuojant gauti naujų ar papildomų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukų. 6.
6Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintos antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys gali būti peržiūrimos ir keičiamos nekeičiant agreguotų asignavimų limitų (atitinkama suma keičiant nepaskirstytą agreguoto asignavimų limito dalį), kai:
1) skiriama lėšų įgyvendinant Valstybės skolos įstatymą atsiradusiems turtiniams įsipareigojimams vykdyti;
2) keičiasi asignavimai, kurie pagal įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nustatytas nuostatas indeksuojami, ir (arba) apskaičiuojamas asignavimų dydis susietas su Seimo ar Vyriausybės nustatomais tam tikrais rodiklių dydžiais, valstybės biudžeto pajamomis ar tarptautiniais įsipareigojimais, susietais su BVP ar nustatytais Europos Sąjungos reglamentais;
3) keičiasi Vyriausybės veiklos prioritetai. 7. Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintos antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų vidutinės trukmės konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos asignavimų limito dalys, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojams paskirstytos ir pagal valstybės veiklos sritis agreguotos agreguoto asignavimų limito dalys gali būti peržiūrimos ir prireikus perskirstomos tarp vidutinės trukmės konsoliduotąjį biudžetą sudarančių biudžetų, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir atitinkamai valstybės veiklos sričių, nekeičiant bendros vidutinės trukmės konsoliduotiesiems biudžetams paskirstytų asignavimų limito dalių sumos ir (arba) bendros valstybės biudžetui paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies. V SKYRIUS
1Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą rengia Finansų ministerija. 2.
2Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme tvirtinami:
1) vienų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodikliai:
a) bendra valstybės biudžeto pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis pagal ekonominę klasifikaciją;
b) biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į valstybės biudžetą, skiriamų programoms finansuoti, paskirstymas valstybės biudžeto asignavimų valdytojams;
c) bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, kuri paskirstoma pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus, ir šiems asignavimų valdytojams paskirstomos asignavimų sumos, kurios agreguojamos pagal valstybės veiklos sritis;
d) savivaldybių biudžetams skiriamų specialių tikslinių dotacijų sumos;
e) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
f) valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio vidutinio laikotarpio užduotys;
2) vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai atskirai pirmiesiems, antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams:
a) agreguotos konsoliduotojo biudžeto pajamos ir jų paskirstymas pagal konsoliduotąjį biudžetą sudarančius biudžetus;
b) agreguotas asignavimų limitas;
c) agreguoto asignavimų limito dalys:
i) valstybės biudžetui tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis, kuri paskirstoma pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus, ir šiems asignavimų valdytojams paskirstomos agreguoto asignavimų limito dalys, kurios agreguojamos pagal valstybės veiklos sritis; ii) savivaldybių biudžetams tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis (nurodoma bendra suma visoms savivaldybėms); iii) valstybės socialinių fondų biudžetams tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis (nurodoma bendra suma pagal valstybės socialinių fondų biudžetus); iv) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis (nurodoma bendra suma).
Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme tvirtinami:
1) vienų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodikliai:
a) bendra valstybės biudžeto pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis pagal ekonominę klasifikaciją;
b) biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į valstybės biudžetą, skiriamų programoms finansuoti, paskirstymas valstybės biudžeto asignavimų valdytojams;
c) bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, kuri paskirstoma pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus, ir šiems asignavimų valdytojams paskirstomos asignavimų sumos, kurios agreguojamos pagal valstybės veiklos sritis;
d) savivaldybių biudžetams skiriamų specialių tikslinių dotacijų sumos;
e) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
f) valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio vidutinio laikotarpio užduotys;
2) vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai atskirai pirmiesiems, antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams:
a) agreguotos konsoliduotojo biudžeto pajamos ir jų paskirstymas pagal konsoliduotąjį biudžetą sudarančius biudžetus;
b) agreguotas asignavimų limitas;
c) agreguoto asignavimų limito dalys:
i) valstybės biudžetui tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis, kuri paskirstoma pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus, ir šiems asignavimų valdytojams paskirstomos agreguoto asignavimų limito dalys, kurios agreguojamos pagal valstybės veiklos sritis; ii) savivaldybių biudžetams tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis (nurodoma bendra suma visoms savivaldybėms); iii) valstybės socialinių fondų biudžetams tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis (nurodoma bendra suma pagal valstybės socialinių fondų biudžetus); iv) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis (nurodoma bendra suma). 3.
3Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme gali būti tvirtinami ir kiti šio straipsnio 2 dalyje nenumatyti rodikliai. 4. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme gali būti nustatomos nuostatos dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo ribojimo ir (ar) įsipareigojimų, kuriems vykdyti reikia valstybės biudžeto lėšų, prisiėmimo ribojimo. 20 straipsnis. Informacija ir duomenys, teikiami Seimui su tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu
1.
Vyriausybė su tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu Seimui teikia:
1) informaciją apie:
a) mokesčių išlaidų poveikį pajamoms;
b) antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamas;
c) vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklių projekcijas, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų projekcijas;
d) numatytą vidutinio laikotarpio fiskalinę politiką, nurodydama, kaip užtikrinamas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo arba perteklinio valdžios sektoriaus;
e) vidutinio laikotarpio struktūrinius valdžios sektoriaus balanso rodiklius, apskaičiuotus remiantis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Finansų ministerijos viešai paskelbtais naujausiais duomenimis apie Lietuvos Respublikos produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir biudžeto balanso cikliškumo dedamąją (komponentę) (piniginiais vienetais išreiškiamą rodiklį, kuriuo rodomas produkcijos atotrūkio nuo potencialo poveikis valdžios sektoriaus balanso rodikliui per ataskaitinį laikotarpį);
f) vidutiniu laikotarpiu numatomas fiskalines rizikas ir jų įvertinimą;
g) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių perklasifikavimą, kuris atsirastų valdžios sektoriaus balanso rodiklį skaičiuojant pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS’2010) ir kurio vertė viršija 0,1 procento BVP to meto kainomis;
h) valdžios sektoriaus ilgalaikio tvarumo perspektyvų pokytį, kuris įvertinamas remiantis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Europos Komisijos paskelbtais naujausiais duomenimis;
i) naujausių Europos Komisijos parengtų Lietuvos Respublikos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių ir Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus bei vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų palyginimą, paaiškindama šių projekcijų ir Europos Komisijos parengtų Lietuvos Respublikos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių skirtumų, jeigu jų yra, priežastis;
j) Finansų ministerijos parengtų vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų pasikeitimą, įvertinus prielaidą, kad BVP ir skolinimosi palūkanų norma nukrypsta nuo ekonominės raidos scenarijaus ir vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų;
k) asignavimų valdytojų kiekvieniems 3 biudžetiniams metams planuojamas asignavimų darbo užmokesčiui sumas;
l) savivaldybių biudžetams skiriamų specialių tikslinių dotacijų antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams sumas ir dotacijas (išskyrus specialias tikslines dotacijas, nurodytas šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunktyje) savivaldybių biudžetams kiekvieniems 3 biudžetiniams metams;
m) vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų nepaskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis;
2) duomenis apie planuojamą bendrą Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu vidaus ir užsienio rinkose poreikį;
3) išaiškinimą (apimtis ir priežastis) apie ankstesniais biudžetiniais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies pokyčius bei nepaskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies paskirstymą konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies pokyčiams finansuoti šio įstatymo 18 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais.
Vyriausybė su tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu Seimui teikia:
1) informaciją apie:
a) mokesčių išlaidų poveikį pajamoms;
b) antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamas;
c) vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklių projekcijas, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų projekcijas;
d) numatytą vidutinio laikotarpio fiskalinę politiką, nurodydama, kaip užtikrinamas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo arba perteklinio valdžios sektoriaus;
e) vidutinio laikotarpio struktūrinius valdžios sektoriaus balanso rodiklius, apskaičiuotus remiantis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Finansų ministerijos viešai paskelbtais naujausiais duomenimis apie Lietuvos Respublikos produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir biudžeto balanso cikliškumo dedamąją (komponentę) (piniginiais vienetais išreiškiamą rodiklį, kuriuo rodomas produkcijos atotrūkio nuo potencialo poveikis valdžios sektoriaus balanso rodikliui per ataskaitinį laikotarpį);
f) vidutiniu laikotarpiu numatomas fiskalines rizikas ir jų įvertinimą;
g) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių perklasifikavimą, kuris atsirastų valdžios sektoriaus balanso rodiklį skaičiuojant pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS’2010) ir kurio vertė viršija 0,1 procento BVP to meto kainomis;
h) valdžios sektoriaus ilgalaikio tvarumo perspektyvų pokytį, kuris įvertinamas remiantis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Europos Komisijos paskelbtais naujausiais duomenimis;
i) naujausių Europos Komisijos parengtų Lietuvos Respublikos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių ir Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus bei vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų palyginimą, paaiškindama šių projekcijų ir Europos Komisijos parengtų Lietuvos Respublikos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių skirtumų, jeigu jų yra, priežastis;
j) Finansų ministerijos parengtų vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų pasikeitimą, įvertinus prielaidą, kad BVP ir skolinimosi palūkanų norma nukrypsta nuo ekonominės raidos scenarijaus ir vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų;
k) asignavimų valdytojų kiekvieniems 3 biudžetiniams metams planuojamas asignavimų darbo užmokesčiui sumas;
l) savivaldybių biudžetams skiriamų specialių tikslinių dotacijų antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams sumas ir dotacijas (išskyrus specialias tikslines dotacijas, nurodytas šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunktyje) savivaldybių biudžetams kiekvieniems 3 biudžetiniams metams;
m) vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų nepaskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis;
2) duomenis apie planuojamą bendrą Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu vidaus ir užsienio rinkose poreikį;
3) išaiškinimą (apimtis ir priežastis) apie ankstesniais biudžetiniais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies pokyčius bei nepaskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies paskirstymą konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies pokyčiams finansuoti šio įstatymo 18 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais. 2.
2Lietuvos bankas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Seimui dienos teikia Seimui išvadas dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui. 21 straipsnis. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto pateikimas, svarstymas ir priėmimas Seime
1Vyriausybė Seimui pateikia, Seimas svarsto ir priima tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą Seimo statute nustatyta tvarka ir terminais. 2. Seimas, priimdamas tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą arba tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymą, įvertina paskutines galiojančias Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas ir nuomonę dėl Lietuvos stabilumo programos, Europos Komisijos nuomonę dėl tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto. 3. Jeigu tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios, biudžetas vykdomas šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. VI SKYRIUS
1Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė. 2. Valstybės biudžeto mokėjimo operacijų vykdymą organizuoja Finansų ministerija per valstybės iždą ir (arba), kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės Valstybės iždo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, finansų įstaigas. 3. Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja merai. 4. Savivaldybių biudžetų mokėjimo operacijų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijos per finansų įstaigas arba valstybės iždą. 5. Mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ir savivaldybių biudžetus apskaičiavimą ir mokėjimą kontroliuoja įstatymų įgaliotos institucijos. 2823 straipsnis. Pajamų ir asignavimų įskaitymas
1Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos ir asignavimai gali būti tik lėšos. 2.
2Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomi mokėjimai, rinkliavos, biudžetinių įstaigų pajamos, pajamos iš valstybės ir savivaldybių turto, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukos ir kitos įplaukos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, valstybės socialinius fondus, Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir kitus išteklių fondus, į kuriuos surenkamos privalomos įmokos, nurodytos išteklių fondo steigimą reglamentuojančiame įstatyme. 13. Į konkrečių metų biudžetų pajamas įskaitomos įmokos, kurios į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas valstybės ižde tvarkomas sąskaitas, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės ižde tvarkomas sąskaitas, taip pat Valstybės valstybės iždo pagrindinę sąskaitą bei savivaldybių biudžetų sąskaitas, į kurias mokėtojai įmokas perveda tiesiogiai, patenka iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai. 24. Į konkrečių metų biudžetų panaudotus asignavimus įskaitomos perduotinos lėšos, kurių mokėjimo pavedimų įvykdymo pradžia nustatyta iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai. 35. Baudos už administracinius nusižengimus įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą arba skyrė baudą, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Tokių baudų ir kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų neišlaikomų subjektų paskirtų baudų už administracinius nusižengimus įskaitymo ir paskirstymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tais atvejais, kai Kai administracinis nusižengimas yra užfiksuotas iš savivaldybės biudžeto išlaikomomis arba eksploatuojamomis stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimo fiksavimo sistemomis, bauda už administracinį nusižengimą įskaitoma taip: 50 procentų įskaitoma į savivaldybės biudžetą, 50 procentų – į valstybės biudžetą. 2924 straipsnis.
Jeigu biudžetas laiku nepatvirtinamas, asignavimai metų pradžioje iki biudžetų biudžeto patvirtinimo dienos kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šių šio biudžetų biudžeto asignavimų. Šiuo atveju kiekvieno asignavimų valdytojo asignavimai kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų atitinkamo biudžeto šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų ir skiriamos skiriami tik tęstinei veiklai bei įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos finansinės paramos lėšos) bei įsiskolinimams dengti. 3025 straipsnis. Biudžeto gautų viršplaninių pajamų naudojimas
1Vykdant valstybės biudžetą, gautos viršplaninės pajamos (atsižvelgiant į šio Įstatymo įstatymo 1428 straipsnio 32 dalį) naudojamos laikinai laisviems valstybės piniginiams ištekliams papildyti, leidžiant viršyti planuotą apyvartinių lėšų padidėjimo arba atitinkamai nevykdyti planuoto apyvartinių lėšų sumažėjimo sumą. 2. Savivaldybės biudžeto gautos viršplaninės pajamos (atmetus viršplanines pajamas, įstatymų nustatyta tvarka skirtas kitų savivaldybių negautoms pajamoms padengti) skirstomos savivaldybės tarybos sprendimu. 3126 straipsnis. Biudžeto asignavimų skyrimas pajamų plano nevykdymo atveju iki priimant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimą
1.
Jeigu nevykdomas valstybės biudžetas, tai yra gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, ir nepakanka laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių, iki bus nustatyta tvarka priimtas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimas, programos finansuojamos finansų ministro nustatyta tvarka (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšos). Ši nuostata netaikoma programų dalims, kurios finansuojamos iš biudžetinių įstaigų pajamų, jeigu jos yra įmokėtos. 2. Jeigu nevykdomi savivaldybių biudžetai, tai yra gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, finansavimas iš savivaldybių biudžetų vykdomas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Jeigu numatoma, kad nustatytas pajamų planas iki metų pabaigos nebus įvykdytas, sprendimus dėl šiuose biudžetuose numatytų programų finansavimo tvarkos mero teikimu priima savivaldybės taryba. 3. Asignavimų valdytojams pervedamos valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto asignavimų sumos programoms finansuoti mažinamos faktiškai negautomis (palyginti su planu) biudžetinių įstaigų pajamomis į valstybės biudžetą arba savivaldybės biudžetą. 3227 straipsnis. Asignavimų naudojimas ir grąžinimas
51Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti panaudotos tik Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms ir projektams bei Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms finansuoti Europos Sąjungos teisės aktais numatytai ir (ar) su Europos Komisija suderintai paramai žemės ūkio subjektams teikti. 62.
62Pažangos lėšos gali būti naudojamos tik pažangos priemonėms ir projektams, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, finansuoti, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas ir atvejus, kai paskelbiamos nustatomos išskirtinės aplinkybės. 3. Ministerijoms, išskyrus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, ir kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms paliekami mėnesio išlaidų dydžio, o Užsienio reikalų ministerijai ir Krašto apsaugos ministerijai – trijų 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamieji lėšų likučiai, esantys Lietuvos Respublikos diplomatinių ir kitų atstovybių, konsulinių įstaigų, specialiųjų bei gynybos atašė ir Lietuvos atstovų, perkeltų į tarptautines ir užsienio institucijas, tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas Krašto apsaugos ministerijai ir Užsienio reikalų ministerijai atskaitingus asmenis. 14.
14Metams pasibaigus, asignavimų valdytojai, ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių merai, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, ir (arba) ministrų valdymo sričių įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms vykdančios atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos:
1) valstybės biudžeto lėšas pervesdami į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą;
2) savivaldybės biudžeto lėšas pervesdami į savivaldybės iždo sąskaitą. 25. Šio straipsnio 14 dalis netaikoma šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nepanaudotiems valstybės biudžeto asignavimams, skirtiems programoms finansuoti, politinėms partijoms paskirstytiems valstybės biudžeto asignavimams, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme apibrėžtoms skatinamosioms finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti pagal finansavimo sutartis, kurių šalys yra asignavimų valdytojai, skatinamųjų finansinių priemonių ir (arba) fondų fondų valdytojai ir (arba) Finansų ministerija, pervestoms biudžeto lėšoms ir nepanaudotoms biudžetinių įstaigų pajamų įmokoms, skirtoms programoms finansuoti. 46.
46Metų pabaigoje likusios nepanaudotos valstybės biudžeto dotacijos, nustatytos savivaldybių biudžetams priimant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį, lėšos, kurios per metus buvo paskirtos savivaldybių biudžetams pagal atskirus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus arba panaudotos ne pagal savo tikslinę paskirtį, iki sausio 10 dienos grąžinamos į valstybės biudžetą – pervedamos iš savivaldybių biudžetų sąskaitų į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą, jeigu Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenustatyta kitaip. 7.
7Biudžeto asignavimų Asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių merai, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, ir (arba) ministrų valdymo sričių įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms vykdančios atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, ir kiti subjektai į pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitą įtrauktas iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų apmokėtas pirkimo (importo) PVM sumas privalo grąžinti:
1) valstybės biudžeto lėšas pervesdami į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą;
2) savivaldybės biudžeto lėšas pervesdami į savivaldybės iždo sąskaitą. 28 straipsnis. Nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų perkėlimas iš ankstesnių biudžetinių metų į einamuosius biudžetinius metus ir kitų lėšų naudojimas viršijant Seimo patvirtintą bendrą asignavimų sumą
1Nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti perkeliami iš ankstesnių biudžetinių metų į einamuosius biudžetinius metus ir paliekami valstybės biudžeto asignavimų valdytojams bei gali būti naudojami viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą:
1) biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, skirtos programoms finansuoti;
2) valstybės biudžeto asignavimai pažangos priemonėms įgyvendinti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas.
Atitinkamai pažangos priemonei įgyvendinti suplanuoti ir ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudoti asignavimai perkeliami į einamuosius biudžetinius metus ir naudojami tik tai pačiai pažangos priemonei įgyvendinti. Į einamuosius biudžetinius metus perkeliamų šių nepanaudotų asignavimų, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, dydis turi neviršyti 30 procentų asignavimų valdytojui ankstesniais biudžetiniais metais patvirtintų asignavimų, kuriuos sudaro pažangos lėšos (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), sumos;
3) valstybės biudžeto asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, skirti prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) inicijuotiems Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, atliekamiems gynybos ir saugumo srityje, bei pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla (toliau kartu - viešiesiems pirkimams), vykdyti.
Į einamuosius biudžetinius metus perkeliamų šių ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudotų asignavimų, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, dydis turi neviršyti 3 procentų asignavimų valdytojui ankstesniais biudžetiniais metais patvirtintų asignavimų, atėmus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sumas ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sumos tęstinės veiklos priemonėms finansuoti. Ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudoti asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti, einamaisiais biudžetiniais metais naudojami tik tiems patiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) viešiesiems pirkimams vykdyti, įskaitant atvejus, kai dėl to paties sutarties ir (arba) viešųjų pirkimų objekto inicijuojami nauji viešieji pirkimai ir (arba) atsiranda nauji sutartiniai įsipareigojimai. 2.
2Viršplaninės biudžetinių įstaigų pajamų įmokos ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplaninės įmokos į valstybės biudžetą einamaisiais biudžetiniais metais paliekamos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir gali būti naudojamos programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą. 3. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintos lėšos, taip pat iš valstybės rezervo skirtos lėšos einamaisiais biudžetiniais metais gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą. Šios valstybės vardu pasiskolintos lėšos ir iš valstybės rezervo skirtos lėšos naudojamos ir už jas atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri taikoma lėšoms, gautoms kaip asignavimai. 3329 straipsnis. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės
1.
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę:
1) paskirstyti pagal programas Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus;
21) paskirstyti asignavimų valdytojams Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams, kuriems įgyvendinti reikalingų lėšų poreikis ir apimtis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu dėl objektyvių priežasčių negali būti suplanuoti atitinkamiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, valstybės vardu pasiskolintas lėšas;
3) vadovaudamasi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų administravimą, bei atsižvelgdama į programų (pažangos ir tęstinės veiklos priemonių), projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis, perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (pažangos ir tęstinės veiklos priemonėms), projektams ir fondams valstybės biudžete numatytas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, įskaitant ir bendrojo finansavimo lėšas, taip pat vadovaudamasi Strateginio valdymo įstatymu, atsižvelgdama į pažangos priemonių, projektų, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, įgyvendinimo duomenis, perskirstyti pažangos priemonėms, projektams, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, valstybės biudžete numatytas pažangos lėšas tarp asignavimų valdytojų, jų programų (pažangos priemonių), investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;
42) panaudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius programų asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, laikinam lėšų stygiui panaikinti;
53) grąžintinai naudoti laisvus valstybės pinigų fondų ir kitus piniginius išteklius valstybės biudžete numatytoms programoms finansuoti, valstybės skolai valdyti, investuoti į valstybės vertybinius popierius, paskoloms savivaldybių laikinam pajamų trūkumui padengti;
6) nustatyti maksimalias lėšų sumas, kurioms einamaisiais biudžetiniais metais asignavimų valdytojai turi teisę prisiimti įsipareigojimus, sudarydami sutartis dėl projektų, remiamų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinimo;
74) prireikus nustatyti palūkanų normą už trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas, numatytas šio Įstatymo įstatymo 1017 straipsnio 2 ir 3 dalyse, teikiamas savivaldybėms iš valstybės biudžeto.
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę:
1) paskirstyti pagal programas Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus;
21) paskirstyti asignavimų valdytojams Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams, kuriems įgyvendinti reikalingų lėšų poreikis ir apimtis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu dėl objektyvių priežasčių negali būti suplanuoti atitinkamiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, valstybės vardu pasiskolintas lėšas;
3) vadovaudamasi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų administravimą, bei atsižvelgdama į programų (pažangos ir tęstinės veiklos priemonių), projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis, perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (pažangos ir tęstinės veiklos priemonėms), projektams ir fondams valstybės biudžete numatytas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, įskaitant ir bendrojo finansavimo lėšas, taip pat vadovaudamasi Strateginio valdymo įstatymu, atsižvelgdama į pažangos priemonių, projektų, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, įgyvendinimo duomenis, perskirstyti pažangos priemonėms, projektams, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, valstybės biudžete numatytas pažangos lėšas tarp asignavimų valdytojų, jų programų (pažangos priemonių), investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;
42) panaudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius programų asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, laikinam lėšų stygiui panaikinti;
53) grąžintinai naudoti laisvus valstybės pinigų fondų ir kitus piniginius išteklius valstybės biudžete numatytoms programoms finansuoti, valstybės skolai valdyti, investuoti į valstybės vertybinius popierius, paskoloms savivaldybių laikinam pajamų trūkumui padengti;
6) nustatyti maksimalias lėšų sumas, kurioms einamaisiais biudžetiniais metais asignavimų valdytojai turi teisę prisiimti įsipareigojimus, sudarydami sutartis dėl projektų, remiamų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinimo;
74) prireikus nustatyti palūkanų normą už trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas, numatytas šio Įstatymo įstatymo 1017 straipsnio 2 ir 3 dalyse, teikiamas savivaldybėms iš valstybės biudžeto. 2.
2Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai biudžetinių tam tikrų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu gali būti suteikiamos papildomos teisės. 34 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymai
Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai, valstybės institucijos ir įstaigos bei merai patikslina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus. 3530 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkiniai
1Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių sudėties, turinio ir teikimo reikalavimai biudžeto vykdymo ataskaitose teikiamos informacijos, ataskaitų rinkinių rengimui, pasirašymui, teikimui ir skelbimui keliami reikalavimai ir atsakomybė už jų parengimą, pateikimą ir paskelbimą nustatyti Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme. 2. Ne viešojo sektoriaus subjektai, gaunantys valstybės biudžeto asignavimus, valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo kontrolės tikslais Finansų ministerijai teikia finansų ministro nustatytą informaciją. 3631 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių tvirtinimas
1Vyriausybė gautą valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį išnagrinėja, priima atitinkamus sprendimus ir Seimo statuto nustatyta tvarka bei terminais pateikia Seimui tvirtinti. 21. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys tvirtinamas pagal šio Įstatymo įstatymo 1819 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus rodiklius atsižvelgiant į valstybinių aukštųjų mokyklų ataskaitas, sudaromas pagal visus ekonominės klasifikacijos straipsnius. 32.
32Savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį tvirtina savivaldybės taryba pagal rodiklius, nurodytus šio Įstatymo įstatymo 2616 straipsnio 41 dalyje dalies 1 ir 3 punktuose, ir atsižvelgdama į tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintus rodiklius. 4. Suvestinį visų savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinį sudaro Finansų ministerija ir pateikia Vyriausybei remdamasi Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis. PENKTASIS VII SKYRIUS
BIUDŽETŲ BIUDŽETO VYKDYMO KONTROLĖ, BIUDŽETŲ BIUDŽETO VYKDYMO IR EKONOMINĖS RAIDOS SCENARIJAUS MODELIAVIMO VERTINIMAS
1Valstybės biudžeto vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatytą veiklos apimtį. 3. Savivaldybių biudžetų vykdymo, savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programų sąmatų, savivaldybių biudžetų lėšų apskaitos ir savivaldybių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių auditą atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos. 41. Biudžeto asignavimų Asignavimų valdytojų, ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių merai, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, ir kitų subjektų programų vykdymą vertina vidaus audito tarnybos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vidaus vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu (Žin., 2002, Nr.
123-5540) ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais. 52. Ekonominės raidos scenarijaus, biudžeto pajamų ir išlaidų planų modeliavimą projekcijų vertinimą, remdamasi objektyviais kriterijais, įskaitant baigiamąjį vertinimą, vertina atlieka Finansų ministerija. Šio vertinimo rezultatai skelbiami viešai ir į juos atsižvelgiama rengiant kitus ekonominės raidos scenarijus, biudžeto pajamų ir išlaidų planus. Jeigu vertinimo metu nustatomas didelis šališkumas, kuris suprantamas kaip mažiausiai ketverius 4 metus iš eilės pasikartojančios paklaidos, darančios įtaką ekonominės raidos scenarijui ir susidarančios ne dėl prielaidų pasikeitimo ar modeliavimo metodų, Finansų ministerija imasi veiksmų šališkumui panaikinti ir apie juos viešai paskelbia. 63. Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės kiekvienam metų ketvirčiui pasibaigus teikia Finansų ministerijai biudžeto vykdymo prognozes likusiems metų ketvirčiams. ŠEŠTASIS VIII SKYRIUS BIUDŽETINĖS DRAUSMĖS PAŽEIDIMŲ PROCEDŪROS, JŲ PAAIŠKINIMAS, PATEISINIMAS FISKALINĖS DRAUSMĖS TAISYKLIŲ NESILAIKYMO PAAIŠKINIMAS 3833 straipsnis.
Procedūros dėl nepagrįsto tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo
1Kiekvienais metais Vyriausybė ar jos įgaliota institucija kartu su Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ataskaita Seimui pateikia informaciją apie tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties vykdymą ir apie tai, ar pasibaigusiais biudžetiniais metais buvo laikomasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytos valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės (toliau – išlaidų augimo ribojimo taisyklė) išlaidų augimo ribojimo taisyklės. Neįvykdžius tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties, nurodomos užduoties neįvykdymo priežastys. Laikoma, kad užduotis neįvykdyta arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės buvo nesilaikyta, jeigu valdžios sektoriaus balanso rodiklis arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmis nukrypsta nuo užduoties arba išlaidų dydis viršija nustatytąjį numatytą dydį daugiau negu 0,2 procento BVP to meto kainomis. 2. Jeigu kartu su Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ataskaita Seimui pateiktoje informacijoje nurodoma, kad buvo neįvykdyta valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduotis arba buvo nesilaikoma išlaidų augimo ribojimo taisyklės, Ministras Pirmininkas turi Seime žodžiu pateikti šios užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo pateisinimo priežastis.
Jeigu nėra šio Įstatymo įstatymo 3934 straipsnyje nurodytų pateisinamų priežasčių, Ministras Pirmininkas pateikia kitokius paaiškinimus, kodėl nebuvo įvykdyta valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduotis arba nebuvo laikomasi išlaidų augimo ribojimo taisyklės, ir pasiūlo priemones, kurių galėtų būti imamasi siekiant išvengti užduočių neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo dėl tokių pačių priežasčių ateityje. 3. Vertinant, ar laikomasi išlaidų augimo ribojimo taisyklės, valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija 3 procentus BVP to meto kainomis, šių biudžetų asignavimų (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) visuma koreguojama tiems biudžetams priskiriamomis palūkanomis už skolą, diskrecinėmis pajamų priemonėmis, vienkartinėmis išlaidų priemonėmis, ciklinėmis nedarbo išmokomis ir investicijomis, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatomis. 3934 straipsnis. Tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo pateisinimo priežastys 1.
Tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo pateisinamos priežastys yra:
1) rengiant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą naudoti Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros arba Europos Komisijos prognozuoti duomenys, kurie vėliau buvo pakeisti;
2) tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymo biudžetiniais metais priimtas Seimo nutarimas dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties;
3) kiti įstatymų nenumatyti veiksniai, nustatomi tam tikriems biudžetiniams metams Seimo nutarimu;
43) nuo Vyriausybės nepriklausantys įvykiai, kurie paveikia valdžios sektoriaus finansų rodiklius. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo priedas
2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalis, įsigalioja 2024 m. kovo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus, juos tvirtinant, vykdant, vertinant ir kontroliuojant jų vykdymą. 3. Vykdant, vertinant 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetus, vertinimui ir atsiskaitant už juos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusių teisės aktų nuostatos. 4.
42025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis pirmaisiais biudžetiniais metais sudaro ne mažiau kaip 0,5 procento ir ne daugiau kaip 1 procentą tais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito ir naudojama šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvejų poveikiui amortizuoti, antraisiais biudžetiniais metais sudaro ne mažiau kaip 2 procentus, o trečiaisiais biudžetiniais metais – ne mažiau kaip 3 procentus tais metais nustatytų agreguotų asignavimų limitų. Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir peržiūrint ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu nustatytų antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytas agreguotų asignavimų limitų dalis, nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti paskirstoma konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais. Kai tam tikrais metais kyla rizika dėl fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo, tais metais nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama.“
5Šio straipsnio 4 dalyje išdėstyta Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 4 dalis taikoma rengiant Lietuvos Respublikos 2026–2028 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. vasario 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Įstaigos, rengiančios įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų ir jų pakeitimų projektus, kuriais nustatomos rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmės, kuriomis remiantis apskaičiuojami atitinkamų 3 biudžetinių metų planuojami asignavimai, iki 2024 m. vasario 29 d. pakeičia atitinkamus teisės aktus – nustato, kad tokių rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmės būtų nustatomos arba prognozuojamos 3 biudžetiniams metams. 8.
8Kituose teisės aktuose nuoroda į pavadinimą „tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“, „atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“ reiškia nuorodą į tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą, nuoroda į įstaigą, kurios vadovas yra asignavimų valdytojas, reiškia nuorodą į asignavimų valdytoją, taip pat nuoroda į tam tikras pareigas, kurias einantis asmuo yra laikomas asignavimų valdytoju, reiškia nuorodą į šio asmens vadovaujamą įstaigą, kuri yra asignavimų valdytoja. 3 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
1Lietuvos Respublikos finansų ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rengimas ir tvirtinimas prisidėjo prie tvaresnės šalies fiskalinės politikos įgyvendinimo, ar patvirtintos agreguotų asignavimų limitų peržiūros ir keitimo taisyklės sumažino planuojamų asignavimų pokyčius. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas per metus nuo ex post vertinimo laikotarpio pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 PAKEITIMO IR SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PAKEITIMO PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BSĮ pakeitimo projektas) parengtas atsižvelgiant į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 10.2.4 papunktyje nurodytą veiksmą „Sukurti ir įgyvendinti vidutinės trukmės biudžeto (VTB) taisykles“ ir Europos Sąjungos Tarybos 2021 m. liepos 28 d. sprendimu patvirtinto Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ 6-ojo komponento „Veiksmingasis viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos“ 3 reformos „Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas“ 1 papriemonę „Biudžeto sistemos tobulinimai“, kurios pasiekimui užtikrinti Lietuva įsipareigojo parengti ir patvirtinti vidutinės trukmės biudžeto formavimo ir valdymo taisykles, kurių pagrindu būtų parengtas ir kartu su metiniais biudžeto rodikliais pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti pirmasis 2025–2027 metų vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto projektas. Kartu su BSĮ pakeitimo projektu teikiami Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo Nr. IX-547 3, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSFĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SDĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr.
I-533 15, 35, 61 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSĮ pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK pakeitimo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai), kuriuose atlikti patikslinimai, susiję su vidutinės trukmės – 3 biudžetinių metų – konsoliduotojo valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybės socialinių fondų biudžetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių nustatymu ir valdymu. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės (vadovė Asta Butrimė, tel. (8 5) 239 0090, el. p. [email protected]) patarėja Aušra Kolpakovienė, tel. (8 5) 239 0078, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu rengiami ir tvirtinami vienų biudžetinių metų finansiniai rodikliai:
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Vyriausybė, teikdama Seimui Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (toliau – tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas) projektą, kartu Seimui pateikia ir Seimo nutarimo dėl tam tikrų 3 biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių patvirtinimo projektą. Šiuo nutarimu patvirtinti 3 biudžetinių metų konsoliduotos visumos planuojami rodikliai peržiūrimi ir keičiami kartu su kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir Seimui teikiami paaiškinimai dėl šių konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių nukrypimo nuo ankstesniais metais patvirtintų rodiklių. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatyta aiškių sąlygų, dėl kurių gali būti peržiūrimi ir prireikus tikslinami ankstesniais metais patvirtinti 3 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojami rodikliai, taip pat neapibrėžta galimų pokyčių apimtis. Susidaro situacija, kad patvirtinti rodikliai peržiūrimi ir iš esmės keičiami kasmet (tam tikrais atvejais patvirtinti konsoliduotos visumos planuojami rodikliai keitėsi iki 20 proc.), todėl 3 metų rodikliai yra tik indikatyvūs.
Esamas aiškių vidutinės trukmės biudžeto sudarymo ir valdymo taisyklių trūkumas yra pagrindinė silpnos vidutinės trukmės biudžeto sistemos priežastis. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme ir jį detalizuojančioje Strateginio valdymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“, nustatoma, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai rengia 3 metų trukmės planavimo dokumentus – strateginius veiklos planus, kuriuose 3 biudžetiniams metams suplanuoja asignavimus ir kitas lėšas nacionalinėse plėtros programose numatytoms pažangos priemonėms ir (arba) strateginiuose veiklos planuose numatytoms tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti. Šiuo reglamentavimu sukurtos prielaidos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojams asignavimus ir kitas lėšas planuoti 3 biudžetiniams metams. Tačiau pažymėtina, kad antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų asignavimai ir kitos lėšos strateginiuose veiklos planuose neretai suplanuojami nevertinant realaus antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų asignavimų poreikio, labiausiai orientuojantis į pirmuosius biudžetinius metus. Pasitarimuose tarp Ministro Pirmininko, finansų ministro ir atitinkamo ministro dėl tam tikrais biudžetiniais metais planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų daugiausia dėmesio taip pat skiriama vieniems biudžetiniams metams. Šiuo metu, atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas, metų pabaigoje likusius nepanaudotus asignavimus reikia grąžinti į atitinkamą biudžetą iki sausio 10 dienos.
Ši nuostata itin apsunkina pažangos priemonių įgyvendinimą ir prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, finansuojamų tęstinės veiklos lėšomis, vykdymą. Taip pat esamas reguliavimas sukuria neigiamas paskatas asignavimų valdytojams padidinti planuojamų asignavimų poreikį kiekvieniems 3 biudžetiniams metams, taip apsidraudžiant, kad jei lėšos bus nepanaudotos pirmaisiais biudžetiniais metais ir tektų jas grąžinti, tai antrųjų metų biudžete jos būtų pakartotinai suplanuotos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomos Įstatymų projektų nuostatos:
1Siekiant įtvirtinti vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto (kurį sudaro valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų visumos, valstybės socialinių fondų biudžetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos ir asignavimai) sudarymą ir tvirtinimą įstatymu, BSĮ pakeitimo projektas papildomas nauju skyriumi „Vidutinės trukmės konsoliduotasis biudžetas“, kuriame siūloma nustatyti:
1.1. vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodiklius ir jų nustatymo tvarką. Vidutinės trukmės – 3 biudžetinių metų – konsoliduotojo biudžeto rodiklius sudaro kiekvienų 3 biudžetinių metų agreguotos konsoliduotųjų biudžetų pajamos, agreguotas asignavimų limitas, kiekvienam konsoliduotajam biudžetui paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys ir nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis.
Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu kasmet pagal nustatytas taisykles būtų peržiūrimi ankstesniais metais patvirtinti antrųjų ir trečiųjų metų vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto planuojami rodikliai ir, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus arba galimus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus bei kitus svarbius veiksnius, šie rodikliai patikslinami bei papildomai suplanuojami trečiųjų metų rodikliai, t. y. 3 biudžetinių metų vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai tvirtinami slenkamuoju būdu (angl. on rolling basis). Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu būtų tvirtinami tam tikrų vienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodikliai ir tam tikrų 3 biudžetinių metų vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai. Atitinkamai biudžeto patvirtinimo įstatymo rengimo, pateikimo Seimui, susijusių dokumentų ir kiti susiję straipsniai dėstomi naujame skyriuje „Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas“. Šio skyriaus 19 straipsnyje išskiriami tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme tvirtinami metiniai rodikliai ir jų sąrašas ir papildoma 3 biudžetinių metų rodikliais. Metinių valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių rengimo ir tvirtinimo tvarka iš esmės nesikeičia, papildomai siūloma tvirtinti vidutinės trukmės – 3 biudžetinių metų – konsoliduotojo biudžeto rodiklius. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą rengtų Finansų ministerija.
Atsižvelgiant į minėtus patikslinimus, kituose BSĮ pakeitimo projekto straipsniuose siūloma patikslinti tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo pavadinimą. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje turėtų būti atskleidžiama detali informacija apie ankstesniais metais patvirtintų agreguotų asignavimų limitų ir biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies pokyčius ir šiems pokyčiams finansuoti panaudotą nepaskirstytą agreguoto asignavimų limito dalį, atsižvelgiant į BSĮ pakeitimo projekto 18 straipsnyje nustatytus atvejus; agreguoto asignavimų limito nustatymo detalumą ir lygmenis. Agreguotas asignavimų limitas nustatomas bendra suma visiems konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams (valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetų visumai, valstybės socialinių fondų biudžetams ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui) kiekvieniems 3 biudžetiniams metams. Agreguotas asignavimų limitas nurodo maksimalias galimas vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto asignavimų sumas kiekvieniems 3 biudžetiniams metams, atsižvelgiant į valdžios sektoriaus finansų projekcijas, parengtas įvertinus ekonominės raidos scenarijaus duomenis, ir nacionaliniais bei Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles, fiskalines rizikas ir valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimą.
BSĮ pakeitimo projekto 18 straipsnio 5 dalyje nustatomas baigtinis atvejų, kada gali būti tikslinami atitinkamų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtinti agreguoti asignavimų limitai, sąrašas, taip užtikrinant, kad būtų laikomasi nuoseklios anticiklinės fiskalinės politikos, padedančios sumažinti ciklinius ekonomikos svyravimus, tačiau neapribojant racionalaus lankstumo sudarant biudžetą, kuris būtinas siekiant tinkamai reaguoti į susidarančias išskirtines aplinkybes, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, taip pat reikšmingus ekonomikos raidos svyravimus (kai pajamų projekcijų pokytis viršija 0,5 procento bendrojo vidaus produkto to meto kainomis). Taip pat nustatyta, kad nauja Vyriausybė per pirmuosius 2 kadencijos metus gali vieną kartą iš esmės peržiūrėti ir pakeisti ankstesniais metais patvirtintus antrųjų ir trečiųjų metų agreguotus (atitinkamai – ir biudžetams paskirstytus) asignavimų limitus. Agreguotų asignavimų limitų tikslinimas galimas ir tais atvejais, kai Seimas priima sprendimus dėl biudžetų pajamų didinimo ar mažinimo (atitinkamai turint galimybę koreguoti ir planuojamas išlaidas), taip pat kai yra numatoma gauti papildomų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukų; 1.2. biudžetams paskirstytų agreguoto asignavimų limito dalių nustatymo detalumą ir lygmenis.
Paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys nustatomos bendromis sumomis kiekvienam iš biudžetų (valstybės biudžetui, viena bendra suma savivaldybių biudžetų visumai (neskaidant pagal atskiras savivaldybes), valstybės socialinių fondų biudžetams ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui) kiekvieniems 3 biudžetiniams metams. Valstybės biudžetui paskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis taip pat paskirstoma pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir agreguojama pagal valstybės veiklos sritis. BSĮ pakeitimo projekto 18 straipsnio 6 dalyje nustatomas baigtinis atvejų, kada gali būti tikslinamos atitinkamų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys, sąrašas, taip užtikrinant pakankamas galimybes reaguoti į naujausią žinomą informaciją apie valstybės socialinę ir ekonominę padėtį, taip pat tinkamai reaguoti į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, tačiau aiškiai pagrindžiant visus tvirtinamų biudžeto rodiklių pakeitimus, taip stiprinant valstybės finansų politikos patikimumą ir nuoseklumą. Pažymėtina, kad, tvirtinant metinius valstybės biudžeto, valstybės socialinių fondų biudžetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklius, jie turėtų sutapti su ankstesniais metais patvirtintomis antrųjų biudžetinių metų atitinkamam biudžetui paskirstytomis agreguoto asignavimų limito dalimis, įvertinus BSĮ pakeitimo projekto 18 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus; 1.3. nepaskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies nustatymo ir valdymo tvarką.
Nepaskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies dydžius kiekvieniems 3 biudžetiniams metams Seimas nustato priimdamas tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą: 1.3.1. Pirmaisiais metais nepaskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 0,5 procento ir ne didesnis kaip 1 procentas tais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito ir galėtų būti naudojamas Vyriausybės nustatyta tvarka perkeliant į kitus biudžetinius metus nepanaudotą asignavimų dalį (detalesnė informacija apie lėšas, kurias leidžiama perkelti į kitus biudžetinius metus, pateikiama šios aiškinamojo rašto dalies 2 punkte). 1.3.2. Antraisiais biudžetiniais metais nepaskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 2 procentai, o trečiaisiais biudžetiniais metais – ne mažesnis kaip 3 procentai tais metais patvirtintų agreguotų asignavimų limitų. Rengiant kitų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą ir peržiūrint ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintų antrųjų ir trečiųjų metų biudžetams paskirstytas agreguotų asignavimų limitų dalis, biudžetams gali būti paskirstoma nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis, atsižvelgiant į BSĮ pakeitimo projekto 18 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus. 1.3.3.
1.3.3. Nepaskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies minimalūs dydžiai 3 biudžetiniams metams siūlomi nustatyti atsižvelgiant į kitus biudžetinius metus perkeliamų nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų procentinius dydžius ir BSĮ pakeitimo projekto 18 straipsnyje nustatytus atvejus, dėl kurių galėtų būti keičiamos paskirstytos agreguotų asignavimų limitų reikšmės, siekiant atsižvelgti į socialinės ir ekonominės padėties pokyčius bei kitus svarbius veiksnius ir užtikrinti fiskalinių taisyklių laikymąsi. Nepaskirstyto agreguoto asignavimų limito dalys pamečiui didėja, atsižvelgiant į didėjantį neapibrėžtumą ir ankstesniais metais patvirtintų antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų, kurie tampa pirmaisiais ir antraisiais biudžetiniais metais, paskirstytų agreguotų asignavimų limitų dalies peržiūrą, atsižvelgiant į BSĮ pakeitimo projekto 18 straipsnio nuostatas. Informacija apie vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto kiekvienų 3 biudžetinių metų nepaskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis bus teikiama Seimui su tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu. 1.3.4. Pažymėtina, kad jeigu atitinkamais biudžetiniais metais iškyla rizika dėl fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo, tais biudžetiniais metais nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama ir nepaskirstoma biudžetams ir asignavimų valdytojams (visa apimtimi arba iš dalies); 1.4. metinių biudžetų rodiklių ir 3 biudžetinių metų vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodiklių sąsają.
Pažymėtina, kad metinių valstybės biudžeto, valstybės socialinių fondų biudžetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansinių rodiklių rengimo ir tvirtinimo tvarka nesikeistų, tačiau nustatoma metinių rodiklių sąsaja su vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliais, t. y. metiniai biudžetų finansiniai rodikliai turėtų atitikti 3 biudžetinių metų vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodiklius, nustatytus atitinkamiems metams, ir galėtų būti tikslinami (kitų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu) peržiūrint antrųjų ir trečiųjų metų rodiklius, kai jie tampa pirmųjų ir antrųjų metų rodikliais tik BSĮ pakeitimo projekte numatytais atvejais. Atitinkami patikslinimai siūlomi VSDF BSĮ pakeitimo projekte ir SDĮ pakeitimo projekte; 1.5. reikalavimą koeficientų, rodiklių ir kitų dydžių reikšmes, kuriomis vadovaujantis apskaičiuojami asignavimai ir išlaidos, nustatyti arba prognozuoti mažiausiai 3 biudžetiniams metams. Siekiant, kad biudžetų asignavimai ir išlaidos būtų suplanuojami kuo tiksliau, BSĮ pakeitimo projekto 5 straipsnis papildomas 4 dalimi, kuria siūloma nustatyti, kad priimant teisės aktus, kuriais atitinkamiems metams nustatomos koeficientų, rodiklių ir kitų dydžių reikšmės, kuriomis remiantis apskaičiuojamos biudžetų išlaidos ir asignavimai, šių koeficientų, rodiklių ir kitų dydžių reikšmės turėtų būti nustatomos ne trumpiau nei 3 biudžetiniams metams.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių šių reikšmių nustatyti 3 biudžetiniams metams nėra galimybės, už šių koeficientų, rodiklių ir kitų dydžių reikšmių apskaičiavimą ir (arba) nustatymą atsakingos įstaigos turėtų prognozuoti antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų šių rodiklių reikšmes ir Vyriausybės nustatyta tvarka jas skelbti savo interneto svetainėse bei informaciją apie jas pateikti Finansų ministerijai. 2. BSĮ pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad dalis metų pabaigoje likusių nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų galėtų būti perkeliami į kitus biudžetinius metus ir naudojami viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas. Atitinkamai pakeitimai siūlomi BSĮ pakeitimo projekto 28 straipsnyje. Šiuo pakeitimu siekiama padėti užtikrinti sklandų, efektyvų pažangos priemonių įgyvendinimą ir įsipareigojimų pagal sutartis vykdymą laiku, nes einamaisiais biudžetiniais metais dėl objektyvių priežasčių (asignavimų valdytojai nurodo šias pagrindines priežastis: viešųjų pirkimų vėlavimą, užsitęsusį jau sudarytų sutarčių vykdymą, užsitęsusį pažangos priemonių įgyvendinimą ir pan.) nespėjus panaudoti patvirtintų asignavimų jų metų pabaigoje nereikėtų grąžinti į valstybės biudžetą, o šie asignavimai galėtų būti naudojami vėlesniais metais atitinkamoms pažangos priemonėms įgyvendinti ir įsipareigojimams pagal sutartis vykdyti. Šis pakeitimas padės valstybės biudžeto asignavimų valdytojams asignavimus 3 biudžetiniams metams planuoti įvertinant realų tų metų lėšų poreikį.
Į kitus biudžetinius metus suteikiama teisė papildomai perkelti nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, kuriuos sudaro: 2.1. pažangos lėšos. Į kitus biudžetinius metus perkeliamos pažangos lėšos negalėtų viršyti 30 procentų (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, kurios galėtų būti perkeliamos visa nepanaudotų lėšų apimtimi) tais biudžetiniais metais valstybės biudžeto asignavimų valdytojui patvirtintų asignavimų sumos, kurią sudaro pažangos lėšos (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas); 2.2. nepanaudotos tęstinės veiklos lėšos, skirtos prisiimtiems įsipareigojimams pagal sutartis, ir tęstinės veiklos lėšos, skirtos suplanuotiems, bet nebaigtiems viešiesiems pirkimams, viešiesiems pirkimams, atliekamiems gynybos ir saugumo srityje, bei pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla, vykdyti, kai lėšos šiems įsipareigojimams ir pirkimams vykdyti yra numatytos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme. Į kitus biudžetinius metus perkeliamos tęstinės veiklos lėšos negali viršyti 3 procentų (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, kurios galėtų būti perkeliamos visa nepanaudotų lėšų apimtimi) tais biudžetiniais metais valstybės biudžeto asignavimų valdytojui patvirtintų asignavimų sumos, kurią sudaro tęstinės veiklos lėšos. 3. BSĮ pakeitimo projekte patikslinamas įstatymo tikslas ir paskirtis, papildant vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto sudarymo ir valdymo teisiniais pagrindais bei įstatymo taikymo nuostatomis. 4. BSĮ pakeitimo projekte papildoma naujomis agreguoto asignavimų limito, konsoliduotojo biudžeto, vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto asignavimų sąvokomis.
Atsisakoma perteklinių, nevartojamų sąvokų, atliekami kiti redakciniai sąvokų patikslinimai. 5. Siūloma atsisakyti Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio, nes nebus rengiamas Seimo nutarimas dėl 3 biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių patvirtinimo, kaip iš dalies dubliuojantis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu tvirtinamus rodiklius. 6. Siūloma asignavimų valdytojus apibrėžti kaip įstaigas, o ne įstaigų vadovus, nes teisės aktuose, administraciniuose susirašinėjimo ir kituose dokumentuose dažnai susiduriama su situacijomis, kai asignavimų valdytojas būna įvardijamas kaip įstaiga, o ne jos vadovas, dėl ko dažnai kyla neaiškumų dėl tam tikrų nuostatų, išvadų arba siūlymų traktavimo. Siekiant vienodo ir aiškaus šio termino taikymo, siūloma asignavimų valdytoją apibrėžti kaip įstaigą, tačiau BSĮ pakeitimo projekto 4 straipsnyje nustatyti įstaigos vadovo (o ne įstaigos asignavimų valdytojo) teises, pareigas ir pateikti nuorodą į atsakomybę reglamentuojantį teisės aktą, t. y. išlaikyti tokį patį įstaigos vadovo teisių, pareigų ir atsakomybės sistemą, kuri reglamentuota Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Atitinkamai patikslinamas ANK pakeitimo projektas, nustatant atsakomybę įstaigų, kurios yra asignavimų valdytojos, vadovams ir biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina asignavimų valdytojas, vadovams. 7.
7BSĮ pakeitimo projekto 4 ir 5 straipsniuose dėstomos asignavimų valdytojų vadovų pareigos, atsakomybės ir teisės, išskiriant valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovų, ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programas ir turinčių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, vadovų ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų vadovų pareigas, atsakomybes ir teises. Siūloma nustatyti, kad asignavimų valdytojų vadovai galėtų perskirstyti asignavimus tarp vykdomų programų, pažangos priemonių, jeigu šioms pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybės biudžetuose, arba tęstinės veiklos priemonių Vyriausybės nustatyta tvarka. BSĮ pakeitimo projekto 4 ir 5 straipsniuose taip pat siūlomi kiti redakciniai patikslinimai. 8. Atsižvelgiant į tai, kad pavaldumo santykiai galimi tik tarp fizinių asmenų, atsisakoma „pavaldžios biudžetinės įstaigos“ termino vartojimo. BSĮ pakeitimo projekto atitinkamos nuostatos suderinamos su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme vartojamu „biudžetinės įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina (asignavimų valdytojas)“ terminu. Pažymėtina, kad šiuo keitimu nekeičiamas nustatytas reguliavimas ir įstaigų statusas, o tik suderinamos atskiruose įstatymuose vartojamos sąvokos ir terminai. 9. BSĮ pakeitimo projekto valstybės biudžeto pajamų ir savivaldybių biudžetų pajamų straipsniuose nurodoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sudaromos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, biudžetinių įstaigų pajamų, pajamų iš valstybės ar savivaldybių turto, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukų ir kitų įplaukų į biudžetus. 10.
10Siūloma BSĮ pakeitimo projekte patikslinti tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu tvirtinamus rodiklius:
10.1. valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių Nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių stebėsenos rodiklių tam tikrais metais siektinas reikšmes nustatyti kiekvieniems 3 biudžetiniams metams, atsižvelgiant į tai, kad būtų tvirtinami vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai; 10.2. atsisakoma pažangos lėšų, suplanuotų Regionų plėtros programoje ir plėtros programose, kurios skirtos regionų plėtros priemonėms įgyvendinti, bendros sumos ir jos paskirstymo tarp apskričių tvirtinimo, nes praktikoje ši nuostata negalima įgyvendinti regionas nėra administracinis vienetas (gali apimti kelias savivaldybes, tačiau nebūtinai iš tos pačios apskrities, nebūtinai visas tos pačios apskrities savivaldybes ir pan.), todėl šios informacijos surinkti negalima. Biudžeto planavimo metu neaišku, kokių savivaldybių įstaigos dalyvaus įgyvendinant priemones ir vykdant projektus. Tokia informacija galėtų būti renkama biudžeto vykdymo metu, tačiau ne planuojant biudžetą; 10.3. siūloma patikslinti savivaldybėms skiriamų dotacijų pavadinimą, nes šiuo metu tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu tvirtinamos ne savivaldybių biudžetams skiriamos dotacijų sumos, bet skiriamos specialių tikslinių dotacijų sumos; 10.4. atsisakoma biudžeto patvirtinimo įstatymu tvirtinti darbo užmokestį, siekiat nustatyti įstaigos vadovo teisę padidinti biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio fondą lėšomis, kurias įstaiga sutaupė naudodama jai išlaikyti skirtus asignavimus. Tokia nuostata reikalinga tobulinant biudžetinių įstaigų valdysenos modelį, suteikiantį galimybę šioms įstaigoms pačioms spęsti daugiau savo valdymo klausimų.
Siūlomas reguliavimas leis biudžetinėms įstaigoms pačioms formuoti jų poreikius atitinkančią darbuotojų darbo užmokesčio sistemą, lengviau pritraukti naujų reikalingos kompetencijos darbuotojų, išlaikyti esamus darbuotojus, didinti darbuotojų motyvaciją siekti geresnių įstaigos veiklos rezultatų. Informacija apie asignavimų valdytojų kiekvieniems 3 biudžetiniams metams planuojamas asignavimų darbo užmokesčiui sumas bus teikiama Seimui su tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu; 10.5. siekiant nedubliuoti reglamentavimo, taip pat atsisakoma nuostatų dėl rodiklių, kurių tvirtinimas kartu su tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu nustatytas kituose įstatymuose: 10.5.1. dėl savivaldybių grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito tvirtinimo, nes tai reglamentuojama Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje ir pagal šį įstatymą prievolės kasmet tvirtinti savivaldybių grynąjį skolinių įsipareigojimų limitą nėra; 10.5.2. dėl grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito ir jo dalies, skiriamos kaupti piniginiams ištekliams skolai grąžinti, ir dėl valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitų, nes tai reglamentuojama Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme. 11. BSĮ pakeitimo projekte patikslinamas skyrius „Savivaldybių biudžetai“: 11.1.
Siekiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme savivaldybių biudžetų visumai paskirstytą agreguoto asignavimų limito dalį susieti su metiniais savivaldybių rodikliais, siūloma nustatyti, kad savivaldybės biudžete papildomai turėtų būti nurodytos bendros savivaldybės pajamų ir asignavimų sumos antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams, nenustatant jų privalomo detalizavimo pagal programas ar asignavimų valdytojus. Savivaldybių biudžetuose tvirtinamos bendros savivaldybės pajamų ir asignavimų sumos antriesiems ir tretiesiems metams gali būti preliminarios, atsižvelgiant į tai, kad tvirtinant biudžetą nebus žinoma informacija apie galimus kitų metų lėšų likučius ir kita savivaldybės biudžetui įtaką daranti informacija. Rengdamos kitų metų savivaldybės biudžetą, savivaldybės turėtų patikslinti ankstesnių metų savivaldybių tarybų sprendimuose nurodytus antrųjų ir trečiųjų metų asignavimus, atsižvelgdamos į aktualiausią informaciją. 11.2. Savivaldybių skolinimosi straipsnis perkeliamas iš buvusio 10 straipsnio į skyriaus „Savivaldybių biudžetai“ straipsnį. 11.3. Biudžeto sandaros įstatyme atsisakoma dubliuoti tas savivaldybės biudžeto rengimo nuostatas, kurios jau yra kituose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme). 12. Taip pat BSĮ pakeitimo projektu patikslinami atvejai, kada galėtų būti skiriamos lėšos iš Vyriausybės rezervo, nes Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme nustatoma, kad iš valstybės rezervo gali būti skirtos lėšos ir (arba) atsargos, skirtos mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, krizės valdymo, susisiekimo ir krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.
Siūloma atsisakyti teisės aktuose nustatyto dubliavimo ir minėtas išlaidas dengti tik iš valstybės rezervo. 13. BSĮ pakeitimo projekte keičiamas Biudžeto sandaros įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas patikslinant, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę paskirstyti asignavimų valdytojams tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams, kuriems įgyvendinti reikalingų lėšų poreikis ir apimtis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu dėl objektyvių priežasčių negali būti tiksliai suplanuoti atitinkamiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, valstybės vardu pasiskolintas lėšas. Šiuo papildymu siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytojams gali būti paskirstomos tos valstybės vardu pasiskolintos lėšos, kurių panaudojimo tikslų atsiradimo (pasireiškimo) tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu neįmanoma numatyti ir (arba) kurių tikslios apimties neįmanoma objektyviai ir tiksliai suplanuoti valstybės biudžeto asignavimų valdytojams. 14. BSĮ pakeitimo projekte, be minėtų keitimų, atsisakoma perteklinių, netaikomų ir (arba) neaktualių nuostatų, siekiant nedubliuoti reglamentavimo, taip pat atsisakoma nuostatų, kurios nustatytos kituose įstatymuose, ir atliekami kiti redakciniai patikslinimai. 15.
15Taip pat VSĮ pakeitimo projekte atliekami patikslinimai, siekiant susieti nuostatas su BSĮ pakeitimo projekto nuostatomis. Pažymėtina, kad BSĮ pakeitimo projekto nuostatos suderintos su šiuo metu galiojančiomis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, t. y. BSĮ pakeitimo projekte savivaldybių biudžetų rengimo ir vykdymo nuostatos nustatomos, įvertinus Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 34 straipsnio 6 dalies 1 punktu nustatytas mero ir administracijos direktoriaus funkcijas. Siekiant teisinio aiškumo dėl mero ir administracijos direktoriaus funkcijų atskyrimo savivaldybės biudžeto vykdymo srityje, numatomas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas, kuriuo planuojama patikslinti mero įgaliojimų apimtį administruojant savivaldybės biudžeto asignavimus. Prireikus BSĮ pakeitimo projektas būtų tikslinamas svarstymo Seime metu, jei iki to laiko būtų priimtas šiuo metu rengiamas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektas. Pažymėtina, kad 2023 m. birželio 1 d. Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstatymų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2834 (toliau – BĮĮ projektas) (numatyta įsigaliojimo data – 2023 m. spalio 1 d.), kuriuo nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui). BSĮ pakeitimo projekto 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte (ir kitose nuostatose) nurodytos biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės tarybos. Ši ir kitos susijusios BSĮ pakeitimo projekto nuostatos keistinos svarstymo Seime metu, jei iki to laiko būtų priimtas BĮĮ projektas. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jų rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Poveikis atitinkamai sričiai. Įstatymų projektais planuojama įtvirtinti 3 metų vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto – valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų visumos, valstybės socialinių fondų biudžetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto – tvirtinimą įstatymu. Šiuo metu įteisintas vienų metų biudžeto asignavimų ir išlaidų planavimas. Įtvirtinus BSĮ pakeitimo projekte numatytus pakeitimus, numatoma užtikrinti tvarų ir nuoseklų vidutinės trukmės biudžeto sudarymą ir vykdymą Lietuvoje. Asignavimai būtų tiksliau suplanuoti 3 biudžetiniams metams, įvertinus tam tikrais metais numatomus išmokėjimus, taip stiprinant biudžeto planavimo kokybę. Metų pabaigoje likusios nepanaudotos lėšos galėtų būti perkeliamos į kitus biudžetinius metus, taip užtikrinant nuoseklų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir pažangos priemonių įgyvendinimą. Šie pokyčiai aktualūs įstaigoms, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, nes jos turės objektyviai suplanuoti 3 metų asignavimus, taip pat pokyčiai aktualūs ir Seimui bei Vyriausybei, nes sprendimus priimantys asmenys galės matyti savo sprendimų įtaką vidutiniu laikotarpiu. Poveikis valstybės finansams. Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių lėšų neprireiks. Numatoma, kad, tvirtinant 3 biudžetinių metų vidutinės trukmės konsoliduotąjį biudžetą, asignavimai bus planuojami tiksliau, atsižvelgiant į realius tais biudžetiniais metais numatomus išmokėjimus ir kitą susijusią informaciją, todėl daroma prielaida, kad asignavimai atitinkamai bus panaudojami efektyviau, sumažės jų perskirstymų tarp programų bei priemonių skaičius.
Poveikis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai. Šiuo metu asignavimų valdytojai rengia 3 biudžetinių metų strateginius veiklos planus, kuriuose detaliai suplanuoja vykdomą veiklą (programas, priemones ir asignavimus bei kitas lėšas 3 biudžetiniams metams). Taip pat rengiami preliminarūs Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto planuojami 3 metų rodikliai. Atsižvelgiant į tai, kad ir šiuo metu vykdomas 3 metų biudžeto asignavimų planavimas, tačiau 3 metų biudžeto rodikliai netvirtinami įstatymu, reikšmingos papildomos administracinės naštos valstybės ir savivaldybių asignavimų valdytojams neturi kilti. Siekiant, kad 3 metų vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai antriesiems ir tretiesiems metams būtų suplanuoti kuo tiksliau, bus pasiūlyti atitinkami patikslinimai asignavimų valdytojų Finansų ministerijai teikiamos informacijos formose, kurios nustatomos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plane. Poveikis teisinei sistemai. Neigiamų pasekmių teisinei sistemai nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės viešojo valdymo sistemai (viešajam administravimui) Įstatymų projektai neturės neigiamos įtakos viešojo valdymo sistemai (viešajam administravimui). Tikėtina, kad Įstatymų projektai galimai padidins viešojo valdymo procesų skaidrumą ir atvirumą visuomenei, nes tvirtinant 3 biudžetinių metų vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodiklius bus parodoma sprendimų įtaka 3 metų biudžeto rodikliams.
Kadangi metiniai valstybės biudžeto rodikliai turės būti susieti su 3 metų vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliais, rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, visi nauji pokyčiai ir numatomi nauji biudžeto asignavimai turės būti aiškiai ir skaidriai atskleidžiami tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte. 7. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 8. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 9. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 10. Įstatymų įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 11. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. BSĮ pakeitimo projekto naujos ir keičiamos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 12.
12Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 13. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus BSĮ pakeitimo projektą, ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 29 d. Vyriausybė priims Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimą. 14. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšų neprireiks. 15. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 16. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, taip pat Europos žodyno „Eurovoc“ terminai, temos bei sritys
„Biudžeto sudarymas“, „vidutinės trukmės biudžetas“. 17. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. part_d2d5d19c766f48818af00684d1797d46_end
2023-09-20 Nr. XIVP-3061 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad biudžetas yra pajamų ir asignavimų planas, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Biudžeto sandaros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7 dalies formuluotė „eliminavus tarpusavio pervedimus“ neturėtų būti patikslinta vietoj žodžio „pervedimus“ vartojant kitą sąvoką. 2. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytoju yra įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui arba kurios vadovą (arba kolegialų valdymo organą) skiria Prezidentas, Seimas. Atsižvelgus į tai, kad įstatymuose nėra apibrėžtas formuluotės „įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui“ turinys, ši formuluotė keistina formuluote „įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas“. 3. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „BSĮ pakeitimo projekto atitinkamos nuostatos suderinamos su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme vartojamu „biudžetinės įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina (asignavimų valdytojas)“ terminu.“ Atsižvelgus į tai bei į šios išvados 2 pastabą, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamos formuluotės „biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui“ dalis „ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui“ nelaikytina pertekline.
Atitinkamai ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktams, 4 ir 5 daliai, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 27 straipsnio 4 ir 7 daliai ir 32 straipsnio 1 daliai. 4. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „ir kitiems subjektams“ įrašyti formuluotę „ir (ar) kitiems subjektams“. 5. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkto pabaigoje įrašyti sakinį
„Programų sąmatos tvirtinamos pagal programas“. 6. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 6
straipsnio 1 dalyje vardinant biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinį pagrindą nevertėtų įtraukti ir programų sąmatų. 7. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje esančios formuluotės „bei jų pakeitimai“ nevertėtų atsisakyti kaip perteklinės. 8. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio formuluotė
„valstybinio turto“ keistina formuluote „valstybės turto“. 9.
siūloma nustatyti, kad „tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatomi valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pirmųjų biudžetinių metų asignavimai ir antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys, kurie agreguojami pagal Strateginio valdymo įstatyme nustatytas valstybės veiklos sritis“. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl projekte vartojamos sakinio konstrukcijos nėra aišku, kas agreguojama – asignavimai ar limito dalys. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme yra vartojama sąvoka „asignavimų valdytojas“. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje vietoje žodžio „valdytoja“ vartotinas žodis „valdytojas“, o vietoje žodžio
„jai“ vartotinas žodis „jam“. 11. Keičiamo
įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos sprendimu tvirtiname savivaldybės biudžete nurodoma tais biudžetiniais metais planuojama metinė įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) pokyčio suma. Atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto nuostatų nėra iki galo aišku, ką reiškia „tais biudžetiniais metais“ – jeigu kalbama apie metus, kurių biudžetas tvirtinamas, neaišku, kodėl šis punktas dėstomas po nuostatų, reglamentuojančių rodiklius antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams. 12. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai gali būti tikslinami ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyti antrųjų ir trečiųjų metų agreguoti asignavimų limitai ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguotų asignavimų limitų dalys, yra susidarius išskirtinėms aplinkybėms. Siekiant išvengti galimų normos praktinių taikymo problemų bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatyme tiksliai įvardinti, kokios aplinkybės būtų laikomos išskirtinėmis. 13.
įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai gali būti tikslinami ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyti antrųjų ir trečiųjų metų agreguoti asignavimų limitai ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguotų asignavimų limitų dalys, yra Seimui nusprendus dėl konsoliduotųjų biudžetų pajamų didinimo arba mažinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog nei iš aiškinamojo rašto, nei iš kitų projekto nuostatų nėra iki galo aišku, koks konkretus Seimo sprendimas šiuo atveju turimas mintyje ir kada jis gali būti priimamas. 14. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintos antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys gali būti peržiūrimos ir keičiamos nekeičiant agreguotų asignavimų limitų, kai keičiasi Vyriausybės veiklos prioritetai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės veiklos prioritetų pasikeitimas yra ganėtinai abstraktus veiksnys, nulemsiantis galimybę peržiūrėti ir pakeisti antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarančias biudžetams paskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis. Svarstytina, ar nevertėtų šio punkto labiau sukonkretinti. 15. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad į kitus biudžetinius metus gali būti perkeliami nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti skirti prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) inicijuotiems teisės aktų nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, apribojant, kad ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudoti asignavimai naudojami tik tiems patiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) viešiesiems pirkimams.
Atkreiptinas dėmesys, jog galimos situacijos, kai tiek sutartiniai įsipareigojimai, tiek viešieji pirkimai jau bus ne tie patys, o nauji, tačiau perkamas objektas ar sutarties objektas būtų tas pats, pavyzdžiui, nutraukus sutartį prieš terminą dėl esminio sutarties pažeidimo ir pradėjus viešųjų pirkimų procedūras iš naujo dėl to paties pirkimo objekto. Svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti patobulintos įvertinant ir šį aspektą. 16. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. 17. Projekto
savivaldybių biudžetų vykdymui, vertinimui ir atsiskaitymui už juos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos.
Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog keičiamo įstatymo 28 straipsnio pakeitimu „siekiama padėti užtikrinti sklandų, efektyvų pažangos priemonių įgyvendinimą ir įsipareigojimų pagal sutartis vykdymą laiku, nes einamaisiais biudžetiniais metais dėl objektyvių priežasčių (asignavimų valdytojai nurodo šias pagrindines priežastis: viešųjų pirkimų vėlavimą, užsitęsusį jau sudarytų sutarčių vykdymą, užsitęsusį pažangos priemonių įgyvendinimą ir pan.) nespėjus panaudoti patvirtintų asignavimų jų metų pabaigoje nereikėtų grąžinti į valstybės biudžetą, o šie asignavimai galėtų būti naudojami vėlesniais metais atitinkamoms pažangos priemonėms įgyvendinti ir įsipareigojimams pagal sutartis vykdyti“, svarstytina, ar keičiamo įstatymo
perkėlimas iš ankstesnių biudžetinių metų į einamuosius biudžetinius metus negalėtų būti taikomas ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymui. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
2023-12-12 Nr. XIVP-3061(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo Biudžeto sandaros įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktį planuojama metinė įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus paskoloms grąžinti) pokyčio suma priskiriama prie vienų biudžetinių metų savivaldybės biudžeto rodiklių, pagal kuriuos tvirtinamas savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys, svarstytina, ar Biudžeto sandaros įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuorodos į šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą nereikėtų išbraukti kaip perteklinės. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
2023-11-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Kupčinskas, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Ginta Andrijauskienė. Kviestieji asmenys: finansų viceministras Darius Sadeckas, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Asta Butrimė, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės patarėja Aušra Kolpakovienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20
7 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tai, kad biudžetas yra pajamų ir asignavimų planas, svarstytina, ar projekto
keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7 dalies formuluotė „eliminavus tarpusavio pervedimus“ neturėtų būti patikslinta vietoj žodžio „pervedimus“ vartojant kitą sąvoką. Pritarti Argumentai: Pritariant šiai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 2 str. 7 d. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Konsoliduotasis biudžetas – biudžetas, kurį sudaro valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, valstybės socialinių fondų biudžetai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sujungus nurodytų biudžetų rodiklius ir eliminavus planuojamus tarpusavio pervedimus.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20
12
2Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti,
kad valstybės biudžeto asignavimų valdytoju yra įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui arba kurios vadovą (arba kolegialų valdymo organą) skiria Prezidentas, Seimas. Atsižvelgus į tai, kad įstatymuose nėra apibrėžtas formuluotės „įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui“ turinys, ši formuluotė keistina formuluote „įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas“. Nepritarti Manytina, jog tokia Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūloma tikslinti formuluotė nederėtų su tam tikrų institucijų, kurios šiuo metu yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, teisės aktų nuostatomis. Tam tikros įstaigos, rengiant tam tikrų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus, yra priskiriamos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, atsižvelgiant į jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą atskaitingumą Seimui ir (arba) Prezidentui arba nuostatą, kad jų vadovą (arba kolegialių valdymo organą) skiria Seimas, Prezidentas. Pvz.:
1) Valstybės kontrolės įstatymo
Respublikos Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga institucija. 2) Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 34 str. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro Seimas.
3) Konkurencijos įstatymo 17 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui. 4) Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 20 str. nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas yra Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga institucija. 5) Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 str. 6 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba yra Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga institucija. 6) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų, patvirtintų Seimo 2003-11-18 nutarimu Nr. IX-1827 „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“, 10 p. nurodyta, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai vadovauja lygių galimybių kontrolierius, kurį Seimo Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas. 7) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nuostatų, patvirtintų Seimo 2007-12-13 nutarimu Nr. X-1379 „Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatų patvirtinimo“, 14 p. nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai vadovaujantį vaiko teisių apsaugos kontrolierių Seimo Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuose teisės aktuose nėra nurodyta, jog minėtų institucijų savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, Prezidentas. Jeigu būtų pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlomai formuluotei, manytina, jog šios institucijos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme negalėtų būti išskirtos kaip atskiri valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, atsižvelgiant į jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų formuluotes.
kanceliarijos Teisės departamentas,
nurodoma, kad „BSĮ pakeitimo projekto atitinkamos nuostatos suderinamos su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme vartojamu „biudžetinės įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina (asignavimų valdytojas)“ terminu.“ Atsižvelgus į tai bei į šios išvados 2 pastabą, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamos formuluotės „biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui“ dalis „ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui“ nelaikytina pertekline. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktams, 4 ir 5 daliai, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 27 straipsnio 4 ir 7 daliai ir 32 straipsnio 1 daliai. Nepritarti Kadangi biudžetinių įstaigų statusai nėra vieningi, papildymas „ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui“ yra svarbus biudžetinėms įstaigoms, kurioms asignavimus skiriantis asignavimų valdytojas neįgyvendina jų savininko teisių ir pareigų. Pvz., biudžetinėms įstaigoms valstybės archyvams asignavimus skiria Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, tačiau jų savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija.
Tokiu atveju, jeigu būtų atsisakyta papildymo „ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui“, susidarytų teisinio reguliavimo neaiškumas, kai vienai įstaigai atskaitingi subjektai pagal teisės aktų nuostatas negalėtų iš šios įstaigos gauti finansavimo. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20
12
teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „ir kitiems subjektams“ įrašyti formuluotę „ir (ar) kitiems subjektams“. Pritarti Argumentai: Pritariant šiai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p.
2 p. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) paskirstyti Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo
įstatyme, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų rodikliai ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai (toliau – tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas), vadovaujamai įstaigai patvirtintus asignavimus savo įstaigos programoms vykdyti ir biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (ar) kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais viešosioms įstaigoms suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, arba vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais nustatoma Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos, teikiamos Lietuvos Respublikai, administravimo tvarka (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20
33
straipsnio 3 dalies 3 punkto pabaigoje įrašyti sakinį „Programų sąmatos tvirtinamos pagal programas“. Pritarti Argumentai: Pritariant šiai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai ir atsižvelgiant į tai, kad sakinys „programų sąmatos tvirtinamos pagal programas“ yra nurodytas tiek keičiamo įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. (kalbant apie valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovų pareigas), tiek to paties straipsnio 2 d.
vadovų pareigas), siūlytina analogiškai patikslinti ir to paties straipsnio 3 d. 3 p. (kalbant apie savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų vadovų pareigas). Pasiūlymas:
taip: „3) savivaldybių tarybų nustatyta tvarka sudaryti ir tvirtinti savo įstaigos programų sąmatas ir tvirtinti biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybės taryba, ir (ar) kitų subjektų, kuriems pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, programų sąmatas. Programų sąmatos tvirtinamos pagal programas;“. 2. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad nuostata galėtų būti atitinkamai koreguojama, jeigu Seime būtų priimtas Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2834(2), numatantis, kad savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20
1
dalyje vardinant biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinį pagrindą nevertėtų įtraukti ir programų sąmatų. Nepritarti Keičiamo įstatymo 6 str. 1 d. programos sąmatos nėra nurodomos, kadangi šioje dalyje vardijami tik teisės aktai.
Jeigu šioje dalyje būtų nurodytos programų sąmatos, tuomet reikėtų nurodyti ir kitus tam tikrų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytus rodiklius, detalizuojančius planavimo dokumentus – strateginius veiklos planus, svarstytina, ir pažangos priemonių aprašus. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20
3
esančios formuluotės „bei jų pakeitimai“ nevertėtų atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti Argumentai: Pritariant šiai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 6 str. 3 d. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įstatymai ir kiti teisės aktai bei jų
pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20
1
turto“ keistina formuluote „valstybės turto“. Pritarti Argumentai: Pritariant šiai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 8 str. 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Valstybės biudžeto pajamas sudaro mokesčiai,
privalomi mokėjimai, rinkliavos, biudžetinių įstaigų pajamos, pajamos iš valstybinio valstybės turto, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukos ir kitos įplaukos.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20
1 9.
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatomi valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pirmųjų biudžetinių metų asignavimai ir antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys, kurie agreguojami pagal Strateginio valdymo įstatyme nustatytas valstybės veiklos sritis“. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl projekte vartojamos sakinio konstrukcijos nėra aišku, kas agreguojama – asignavimai ar limito dalys. Nepritarti Pagal valstybės veiklos sritis būtų agreguojami abu elementai (asignavimai ir paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys), todėl parinkta sakinio konstrukcija šiuo atveju yra taisyklinga. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20
1
vartojama sąvoka „asignavimų valdytojas“. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo
žodis „valdytojas“, o vietoje žodžio „jai“ vartotinas žodis „jam“. Nepritarti Projekto iniciatorių teigimu, tikslinimas, įvedant gimines „asignavimų valdytojas(-a)“, buvo atliktas atsižvelgiant į kalbos redaktorių pastabas, kad šią sąvoką reikalinga derinti kartu su ja vartojamo atitinkamo daiktavardžio gimine (ministerija – mot. g.). 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20
1
siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos sprendimu tvirtiname savivaldybės biudžete nurodoma tais biudžetiniais metais planuojama metinė įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) pokyčio suma.
Atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto nuostatų nėra iki galo aišku, ką reiškia „tais biudžetiniais metais“ – jeigu kalbama apie metus, kurių biudžetas tvirtinamas, neaišku, kodėl šis punktas dėstomas po nuostatų, reglamentuojančių rodiklius antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams. Pritarti Žr. Audito komiteto 3 pasiūlymą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20
51
siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai gali būti tikslinami ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyti antrųjų ir trečiųjų metų agreguoti asignavimų limitai ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguotų asignavimų limitų dalys, yra susidarius išskirtinėms aplinkybėms. Siekiant išvengti galimų normos praktinių taikymo problemų bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatyme tiksliai įvardinti, kokios aplinkybės būtų laikomos išskirtinėmis. Nepritarti Išskirtinių aplinkybių sąvoka apibrėžta Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 2 str. 2 d. Keičiamo įstatymo 2 str. 16 d. nustatyta, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos išvardintuose įstatymuose, įskaitant Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog papildomas tikslinimas netikslingas. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20
52 13.
Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai gali būti tikslinami ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyti antrųjų ir trečiųjų metų agreguoti asignavimų limitai ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguotų asignavimų limitų dalys, yra Seimui nusprendus dėl konsoliduotųjų biudžetų pajamų didinimo arba mažinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog nei iš aiškinamojo rašto, nei iš kitų projekto nuostatų nėra iki galo aišku, koks konkretus Seimo sprendimas šiuo atveju turimas mintyje ir kada jis gali būti priimamas. Pritarti Argumentai:
Pritariant šiai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 18 str. 5 d. 2 p. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Seimui priėmus įstatymą, kuriuo didinamos arba mažinamos
konsoliduotųjų biudžetų pajamos nusprendus dėl konsoliduotųjų biudžetų pajamų didinimo arba mažinimo;“. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20
63
siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintos antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys gali būti peržiūrimos ir keičiamos nekeičiant agreguotų asignavimų limitų, kai keičiasi Vyriausybės veiklos prioritetai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės veiklos prioritetų pasikeitimas yra ganėtinai abstraktus veiksnys, nulemsiantis galimybę peržiūrėti ir pakeisti antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarančias biudžetams paskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis. Svarstytina, ar nevertėtų šio punkto labiau sukonkretinti.
Nepritarti Įgyvendinant Vyriausybės programą ir jos nuostatų įgyvendinimo planą, taip pat Vyriausybės patvirtintas plėtros programas ir kitus planavimo dokumentus, gali kilti įvairių atvejų, dėl ko gali objektyviai pasikeisti ankstesniais biudžetiniais metais suplanuotas antrųjų ir trečiųjų metų lėšų poreikis. Vyriausybė, vertindama, ar pasikeitę poreikiai susiję su Vyriausybės prioritetinių tikslų įgyvendinimu, juos svarstys pasitarimų dėl tam tikrais biudžetiniais metais planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu. Pažymėtina, kad šie paskirstytų asignavimų limitų keitimai (nustatyti keičiamo įstatymo 18 str. 6 d.) galimi tik nekeičiant agreguotų asignavimų limitų, t. y. pokyčiai galimi limitų ribose arba naudojant nepaskirstytą agreguoto asignavimų limito dalį. Svarbu, kad vidutinės trukmės agreguoti pagrindinių valdžios sektoriaus biudžetų asignavimų limitai būtų stabilūs ir nekintami, tačiau nemažiau svarbu turėti tam tikrą racionalų lankstumą šių limitų ribose, siekiant efektyviausiu būtų įgyvendinti viešosios politikos tikslus. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-20
13 Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad į kitus biudžetinius metus gali būti perkeliami nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti skirti prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) inicijuotiems teisės aktų nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, apribojant, kad ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudoti asignavimai naudojami tik tiems patiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) viešiesiems pirkimams.
Atkreiptinas dėmesys, jog galimos situacijos, kai tiek sutartiniai įsipareigojimai, tiek viešieji pirkimai jau bus ne tie patys, o nauji, tačiau perkamas objektas ar sutarties objektas būtų tas pats, pavyzdžiui, nutraukus sutartį prieš terminą dėl esminio sutarties pažeidimo ir pradėjus viešųjų pirkimų procedūras iš naujo dėl to paties pirkimo objekto. Svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti patobulintos įvertinant ir šį aspektą. Pritarti Argumentai:
Pritariant šiai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, jog galimos situacijos, kai tiek sutartiniai įsipareigojimai, tiek viešieji pirkimai kitais metais jau gali būti ne tie patys, o nauji, tačiau perkamas objektas ar sutarties objektas gali būti tas pats, ir todėl siekiant numatyti, kad nepanaudoti tęstinės veiklos priemonėms skirti asignavimai gali būti naudojami tiems patiems objektams įsigyti ir kitų sutarčių pagrindu, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 28 str. 1 d. 3 p.
3 p. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) valstybės biudžeto asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, skirti prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) inicijuotiems Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, atliekamiems gynybos ir saugumo srityje, bei pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla (toliau kartu – viešiesiems pirkimams), vykdyti. Į einamuosius biudžetinius metus perkeliamų šių ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudotų asignavimų, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, dydis turi neviršyti 3 procentų asignavimų valdytojui ankstesniais biudžetiniais metais patvirtintų asignavimų, atėmus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sumas ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sumos tęstinės veiklos priemonėms finansuoti. Ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudoti asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti, einamaisiais biudžetiniais metais naudojami tik tiems patiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) viešiesiems pirkimams, viešiesiems pirkimams, atliekamiems gynybos ir saugumo srityje, bei pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla, vykdyti, įskaitant atvejus, kai dėl to paties sutarties ir (arba) viešųjų pirkimų objekto inicijuojami nauji viešieji pirkimai ir (arba) atsiranda nauji sutartiniai įsipareigojimai.“
departamentas, 2023-09-20
nenumeruotina. Pritarti
17Teisės departamentas,
2 17.
Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad
atsiskaitymui už juos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog keičiamo įstatymo 28 straipsnio pakeitimu „siekiama padėti užtikrinti sklandų, efektyvų pažangos priemonių įgyvendinimą ir įsipareigojimų pagal sutartis vykdymą laiku, nes einamaisiais biudžetiniais metais dėl objektyvių priežasčių (asignavimų valdytojai nurodo šias pagrindines priežastis: viešųjų pirkimų vėlavimą, užsitęsusį jau sudarytų sutarčių vykdymą, užsitęsusį pažangos priemonių įgyvendinimą ir pan.) nespėjus panaudoti patvirtintų asignavimų jų metų pabaigoje nereikėtų grąžinti į valstybės biudžetą, o šie asignavimai galėtų būti naudojami vėlesniais metais atitinkamoms pažangos priemonėms įgyvendinti ir įsipareigojimams pagal sutartis vykdyti“, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 28 straipsnyje reglamentuojamas nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų perkėlimas iš ankstesnių biudžetinių metų į einamuosius biudžetinius metus negalėtų būti taikomas ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymui. Nepritarti Iniciatorių teigimu, rengiant keičiamo įstatymo nuostatas, buvo planuota asignavimų perkėlimą tarp metų įgyvendinti tik nuo pirmųjų vidutinės trukmės biudžeto metų, tuomet kai asignavimų valdytojai turės patvirtintus 3 metų asignavimų limitus (t. y. į 2026 m. perkeliant 2025 m. nepanaudotus asignavimus). Planuojant 2025–2027 m. biudžeto projektą, jau bus taikomos Finansų ministerijos šiuo metu rengiamos tęstinės veiklos lėšų planavimo gairės, kurios asignavimų valdytojams suteiks aiškesnes taisykles kaip planuoti tam tikras biudžeto lėšas (pvz., nedvigubinti asignavimų plano keliems metams).
Todėl manytina, kad nepanaudotų asignavimų perkėlimas į kitus metus būtų tikslingas tik nuo 2026 m., kai būtų perkeliami 2025 m. nepanaudoti asignavimai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3061 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų vadovams yra numatoma pareiga paskirstyti gautus asignavimus programoms vykdyti tiek biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybės taryba, tiek ir kitiems subjektams (jeigu tokių yra), vykdantiems šių asignavimų valdytojų programas, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 str. 3 d. 2 p. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
taip:
„2) paskirstyti asignavimus savo programoms vykdyti,
taip pat paskirstyti juos biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybės taryba, ir (ar) kitiems subjektams programoms vykdyti;“. 2. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad nuostata galėtų būti atitinkamai koreguojama, jeigu Seime būtų priimtas Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2834(2), numatantis, kad savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui). Pritarti
2Audito komitetas,
2023-11-15
32 Argumentai: Keičiamo įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. numatyta valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovų teisė, esant numatytoms sąlygoms, perskirstyti asignavimus tarp programų, taip pat pagal nustatytas taisykles perskirstyti nepanaudotas pažangos arba tęstinės veiklos priemonėms numatytas lėšas tarp kitų tokių priemonių. Atsižvelgiant į savivaldybių biudžetų savarankiškumo faktorių ir jų sudarymo specifiką, siekiant atitinkamo lygmens suderinamumo su valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovams suteiktomis teisėmis, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 5 str. 3 d. 2 p., numatant, kad savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų vadovai turi teisę ne tik keisti savo biudžetų programų sąmatas, bet, esant poreikiui, ir pačias biudžetų programas. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
1Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) biudžetiniais metais keisti savo įstaigos, biudžetinių įstaigų, kurių
savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybės taryba, ir
(arba) kitų subjektų, kuriems pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, biudžeto programas ir programų sąmatas pagal priemones, ekonominę ir funkcinę klasifikacijas;“. 2. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad nuostata galėtų būti koreguojama, jeigu Seime būtų priimtas Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2834(2), numatantis, kad savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui). Pritarti
3Audito komitetas,
2023-11-15
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės biudžeto asignavimai programoms vykdyti gali būti paskirstyti tiek savivaldybės administracijai ir (ar) jos struktūriniams padaliniams, tiek ir programas vykdančioms savivaldybės biudžetinėms įstaigoms (jeigu tokių yra), siekiant teisinio aiškumo, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 11 pastabai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 16 str. 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamame savivaldybės biudžete nurodoma:
1) vienų biudžetinių metų savivaldybės biudžeto rodikliai:
a) bendra vienų biudžetinių metų pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;
b) bendra vienų biudžetinių metų asignavimų suma ir jų paskirstymas savivaldybės administracijai ir (ar) savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams ir (ar) savivaldybės biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti;
pokyčio suma;
2) savivaldybės biudžeto rodikliai antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams:
a) bendros antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų planuojamų pajamų sumos;
b) bendros antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų planuojamų asignavimų sumos;
3) tais biudžetiniais metais planuojama metinė įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) pokyčio suma;
4Audito komitetas,
2023-11-15
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad teisiniame reguliavime reglamentuojamų taisyklių išimtys paprastai dėstomos, pirmiausiai išdėsčius pačias taisykles, o tuomet išimtis, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 18 str. 4 d., perkeliant nuostatą, kada nepaskirstyta asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama, iš šios dalies pradžios į jos pabaigą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai tam tikrais metais kyla rizika dėl fiskalinės
drausmės taisyklių nesilaikymo, tais metais nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama. Nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis antraisiais biudžetiniais metais sudaro ne mažiau kaip 2 procentus, o trečiaisiais biudžetiniais metais – ne mažiau kaip 3 procentus tais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito.
Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir peržiūrint ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu nustatytų antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytas agreguotų asignavimų limitų dalis, nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti paskirstoma konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais. Kai tam tikrais metais kyla rizika dėl fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo, tais metais nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama.“
5Audito komitetas,
2023-11-15
211 Argumentai: Siekiant kečiamame įstatyme įvardinti pagrindinius įstatymų projektų nagrinėjimo Seime etapus (t. y. projekto pateikimą, svarstymą ir priėmimą), siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 21 str. pavadinimą ir šio straipsnio 1 d. Pasiūlymas:
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,21 straipsnis. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto pateikimas, svarstymas ir priėmimas Seime“
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybė Seimui pateikia, Seimas svarsto ir priima tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą Seimo statute nustatyta tvarka ir terminais.“
6Audito komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 3 pasiūlymą dėl keičiamo įstatymo 18 str. 4 d. nuostatos, reglamentuojančios, kada nepaskirstyta asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama, perkėlimo iš šios dalies pradžios į jos pabaigą, siūlytina analogiškai patikslinti projekto 2 str. 4 d. dėstomą nuo 2025-01-01 įsigaliojančią keičiamo įstatymo 18 str. 4 d. redakciją.
4 d. redakciją. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Kai tam tikrais metais kyla rizika dėl fiskalinės
drausmės taisyklių nesilaikymo, tais metais nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama. Nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis pirmaisiais biudžetiniais metais sudaro ne mažiau kaip 0,5 procento ir ne daugiau kaip 1 procentą tais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito ir naudojama šio įstatymo 28 straipsnio
metais sudaro ne mažiau kaip 2 procentus, o trečiaisiais biudžetiniais metais
7Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Budbergytė. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis Audito komiteto biuro patarėja Diana Andriūnaitė
DĖL lietuvos respublikos BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO
ĮSTATYMo projekto Nr. xivp-3061
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Finansų viceministras Darius Sadeckas, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Asta Butrimė ir patarėja Aušra Kolpakovienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjai Linda Kreimerytė ir Giedrius Lingis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad biudžetas yra pajamų ir asignavimų planas, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Biudžeto sandaros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7 dalies formuluotė „eliminavus tarpusavio pervedimus“ neturėtų būti patikslinta vietoj žodžio „pervedimus“ vartojant kitą sąvoką. Spręsti pagrindiniam komitetui
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 2.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytoju yra įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui arba kurios vadovą (arba kolegialų valdymo organą) skiria Prezidentas, Seimas. Atsižvelgus į tai, kad įstatymuose nėra apibrėžtas formuluotės „įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui“ turinys, ši formuluotė keistina formuluote „įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas“. Nepritarti Argumentai:
Dalis įstatymų neapibrėžia, kas įgyvendina biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, tačiau apibrėžia, kokiam subjektui biudžetinė įstaiga yra atskaitinga. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolės įstatymas, Rinkimų kodeksas (apibrėžiant Vyriausiosios rinkimų komisijos statusą), Konkurencijos įstatymas (apibrėžiant Konkurencijos tarybos statusą), Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas ir kt. Atsižvelgiant į tai, pritarus Teisės departamento pastabai, atsirastų neaiškumų įgyvendinant įstatymo nuostatas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „BSĮ pakeitimo projekto atitinkamos nuostatos suderinamos su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme vartojamu „biudžetinės įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina (asignavimų valdytojas)“ terminu.“ Atsižvelgus į tai bei į šios išvados 2 pastabą, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies
teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui“ dalis „ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui“ nelaikytina pertekline.
Atitinkamai ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktams,
ir 32 straipsnio 1 daliai. Nepritarti Argumentai: Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip. Kiti įstatymai gali numatyti, kad biudžetinei įstaigai biudžeto asignavimus skiria ne savininko teises ir pareigas įgyvendinantis, bet kitas asignavimų valdytojas, kuriam biudžetinė įstaiga yra atskaitinga. Pavyzdžiui, valstybės archyvams asignavimus skiria Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, tačiau valstybės archyvų savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „ir kitiems subjektams“ įrašyti formuluotę „ir (ar) kitiems subjektams“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
33 5.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkto pabaigoje įrašyti sakinį „Programų sąmatos tvirtinamos pagal programas“. Spręsti pagrindiniam komitetui
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
6Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje vardinant biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinį pagrindą nevertėtų įtraukti ir programų sąmatų. Spręsti pagrindiniam komitetui
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
7Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje esančios formuluotės „bei jų pakeitimai“ nevertėtų atsisakyti kaip perteklinės. Spręsti pagrindiniam komitetui
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 8 straipsnio formuluotė „valstybinio turto“ keistina formuluote „valstybės turto“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatomi valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pirmųjų biudžetinių metų asignavimai ir antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys, kurie agreguojami pagal Strateginio valdymo įstatyme nustatytas valstybės veiklos sritis“. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl projekte vartojamos sakinio konstrukcijos nėra aišku, kas agreguojama – asignavimai ar limito dalys. Spręsti pagrindiniam komitetui
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dėmesys, kad keičiamame įstatyme yra vartojama sąvoka „asignavimų valdytojas“. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje vietoje žodžio „valdytoja“ vartotinas žodis „valdytojas“, o vietoje žodžio „jai“ vartotinas žodis „jam“. Spręsti pagrindiniam komitetui
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 11.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos sprendimu tvirtiname savivaldybės biudžete nurodoma tais biudžetiniais metais planuojama metinė įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) pokyčio suma. Atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto nuostatų nėra iki galo aišku, ką reiškia „tais biudžetiniais metais“ – jeigu kalbama apie metus, kurių biudžetas tvirtinamas, neaišku, kodėl šis punktas dėstomas po nuostatų, reglamentuojančių rodiklius antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
51
įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai gali būti tikslinami ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyti antrųjų ir trečiųjų metų agreguoti asignavimų limitai ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguotų asignavimų limitų dalys, yra susidarius išskirtinėms aplinkybėms. Siekiant išvengti galimų normos praktinių taikymo problemų bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatyme tiksliai įvardinti, kokios aplinkybės būtų laikomos išskirtinėmis. Spręsti pagrindiniam komitetui
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
52
įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai gali būti tikslinami ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyti antrųjų ir trečiųjų metų agreguoti asignavimų limitai ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguotų asignavimų limitų dalys, yra Seimui nusprendus dėl konsoliduotųjų biudžetų pajamų didinimo arba mažinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog nei iš aiškinamojo rašto, nei iš kitų projekto nuostatų nėra iki galo aišku, koks konkretus Seimo sprendimas šiuo atveju turimas mintyje ir kada jis gali būti priimamas. Spręsti pagrindiniam komitetui 14.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
63
įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintos antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys gali būti peržiūrimos ir keičiamos nekeičiant agreguotų asignavimų limitų, kai keičiasi Vyriausybės veiklos prioritetai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės veiklos prioritetų pasikeitimas yra ganėtinai abstraktus veiksnys, nulemsiantis galimybę peržiūrėti ir pakeisti antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarančias biudžetams paskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis. Svarstytina, ar nevertėtų šio punkto labiau sukonkretinti. Spręsti pagrindiniam komitetui
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad į kitus biudžetinius metus gali būti perkeliami nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti skirti prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) inicijuotiems teisės aktų nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, apribojant, kad ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudoti asignavimai naudojami tik tiems patiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) viešiesiems pirkimams. Atkreiptinas dėmesys, jog galimos situacijos, kai tiek sutartiniai įsipareigojimai, tiek viešieji pirkimai jau bus ne tie patys, o nauji, tačiau perkamas objektas ar sutarties objektas būtų tas pats, pavyzdžiui, nutraukus sutartį prieš terminą dėl esminio sutarties pažeidimo ir pradėjus viešųjų pirkimų procedūras iš naujo dėl to paties pirkimo objekto. Svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti patobulintos įvertinant ir šį aspektą. Spręsti pagrindiniam komitetui 16.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 34 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-09-20 2(P) 2(P)
biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymui, vertinimui ir atsiskaitymui už juos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog keičiamo įstatymo 28 straipsnio pakeitimu „siekiama padėti užtikrinti sklandų, efektyvų pažangos priemonių įgyvendinimą ir įsipareigojimų pagal sutartis vykdymą laiku, nes einamaisiais biudžetiniais metais dėl objektyvių priežasčių (asignavimų valdytojai nurodo šias pagrindines priežastis: viešųjų pirkimų vėlavimą, užsitęsusį jau sudarytų sutarčių vykdymą, užsitęsusį pažangos priemonių įgyvendinimą ir pan.) nespėjus panaudoti patvirtintų asignavimų jų metų pabaigoje nereikėtų grąžinti į valstybės biudžetą, o šie asignavimai galėtų būti naudojami vėlesniais metais atitinkamoms pažangos priemonėms įgyvendinti ir įsipareigojimams pagal sutartis vykdyti“, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 28 straipsnyje reglamentuojamas nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų perkėlimas iš ankstesnių biudžetinių metų į einamuosius biudžetinius metus negalėtų būti taikomas ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymui. Spręsti pagrindiniam komitetui
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3061 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7.
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė
Biudžeto ir finansų komitetas
Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Agnė Gedraitytė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-202
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad biudžetas yra pajamų ir asignavimų planas, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Biudžeto sandaros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7 dalies formuluotė „eliminavus tarpusavio pervedimus“ neturėtų būti patikslinta vietoj žodžio „pervedimus“ vartojant kitą sąvoką. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalies nuostatą:
„7. Konsoliduotasis biudžetas – biudžetas,
kurį sudaro valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, valstybės socialinių fondų biudžetai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sujungus nurodytų biudžetų rodiklius ir eliminavus planuojamus tarpusavio pervedimus.“
2 2.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytoju yra įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui arba kurios vadovą (arba kolegialų valdymo organą) skiria Prezidentas, Seimas. Atsižvelgus į tai, kad įstatymuose nėra apibrėžtas formuluotės
„įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui“
turinys, ši formuluotė keistina formuluote „įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas“. Nepritarti Pažymėtina, kad dalis įstatymų neapibrėžia, kas įgyvendina biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, tačiau apibrėžia, kokiam subjektui biudžetinė įstaiga yra atskaitinga. Tam tikros įstaigos, rengiant valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus yra priskiriamos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, atsižvelgiant į jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą atskaitingumą Seimui ir (arba) Prezidentui arba nuostatą, kad jų vadovą (arba kolegialių valdymo organą) skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas, pavyzdžiui:
1) Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga institucija. 2) Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniame įstatymo 30 straipsnyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija yra nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija, išlaikoma iš valstybės biudžeto, o 34 straipsnyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro Seimas. 3) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.
IX-1827 „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“, 1 p. nustatyta, kad 1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra savarankiška valstybės institucija, o 10 p. nustatoma, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai vadovauja lygių galimybių kontrolierius, kurį Seimo Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas. 4) Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17 straipsnyje nustatoma, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui. 5) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas yra Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga institucija. 6) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba yra Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga institucija. 7) Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. X-1379 „Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatų patvirtinimo“, 2 p. nustatoma, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra savarankiška valstybės institucija, o 14 p. nustatoma, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai vadovaujantį vaiko teisių apsaugos kontrolierių Seimo Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad minėtų institucijų savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas.
Pritarus Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlomai BSĮ projekto formuluotei, šios institucijos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme negalėtų būti išskirtos kaip atskiri valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, atsižvelgiant į jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų formuluotes. Atsižvelgiant į tai, pritarus Teisės departamento pastabai, atsirastų neaiškumų įgyvendinant įstatymo nuostatas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-204
pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „BSĮ pakeitimo projekto atitinkamos nuostatos suderinamos su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme vartojamu „biudžetinės įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina (asignavimų valdytojas)“ terminu.“ Atsižvelgus į tai bei į šios išvados 2 pastabą, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamos formuluotės „biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui“ dalis „ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui“ nelaikytina pertekline. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktams, 4 ir 5 daliai, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 27 straipsnio 4 ir 7 daliai ir 32 straipsnio 1 daliai. Nepritarti Pažymėtina, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.
Kiti įstatymai gali numatyti, kad biudžetinei įstaigai biudžeto asignavimus skiria ne savininko teises ir pareigas įgyvendinantis, bet kitas asignavimų valdytojas, kuriam biudžetinė įstaiga yra atskaitinga. Pavyzdžiui, biudžetinėms įstaigoms valstybės archyvams asignavimus skiria Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, tačiau jų savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija. Tokiu atveju, jeigu būtų atsisakyta papildymo „ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui“, susidarytų teisinio reguliavimo neaiškumas, kai vienai įstaigai atskaitingi subjektai pagal teisės aktų nuostatus, negalėtų iš šios įstaigos gauti finansavimo. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-204
2
aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „ir kitiems subjektams“ įrašyti formuluotę „ir (ar) kitiems subjektams“.
Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą:
„2) paskirstyti Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto
patvirtinimo įstatyme, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų rodikliai ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai (toliau – tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas), vadovaujamai įstaigai patvirtintus asignavimus savo įstaigos programoms vykdyti ir biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (ar) kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais viešosioms įstaigoms suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, arba vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais nustatoma Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos, teikiamos Lietuvos Respublikai, administravimo tvarka (toliau
3
aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkto pabaigoje įrašyti sakinį „Programų sąmatos tvirtinamos pagal programas“. Pritarti Žiūrėti išvados 7 skyriaus 7.2. dalies 1 punktą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-206
6.
Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje vardinant biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinį pagrindą nevertėtų įtraukti ir programų sąmatų. Nepritarti Keičiamo įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje programos sąmatos nėra nurodomos, kadangi šioje nuostatoje vardijami tik teisės aktai. Jeigu šioje nuostatoje būtų nurodytos programų sąmatos, tuomet reikėtų nurodyti ir kitus tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu nustatytus rodiklius detalizuojančius planavimo dokumentus - Strateginius veiklos planus, svarstytina ir pažangos priemonių aprašus. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-206
įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje esančios formuluotės „bei jų pakeitimai“ nevertėtų atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatą:
„3. Įstatymai ir kiti teisės aktai bei jų
pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas.“
straipsnio formuluotė „valstybinio turto“ keistina formuluote „valstybės turto“. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo projekto 8 straipsnio formuluotę:
„Valstybės biudžeto pajamas sudaro mokesčiai,
privalomi mokėjimai, rinkliavos, biudžetinių įstaigų pajamos, pajamos iš valstybinio valstybės turto, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukos ir kitos įplaukos.“
9.
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatomi valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pirmųjų biudžetinių metų asignavimai ir antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys, kurie agreguojami pagal Strateginio valdymo įstatyme nustatytas valstybės veiklos sritis“. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl projekte vartojamos sakinio konstrukcijos nėra aišku, kas agreguojama – asignavimai ar limito dalys. Nepritarti Pagal valstybės veiklos sritis būtų agreguojami abu elementai (asignavimai ir paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys), todėl parinkta sakinio konstrukcija šiuo atveju yra taisyklinga. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-2010
įstatyme yra vartojama sąvoka „asignavimų valdytojas“. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje vietoje žodžio
„valdytoja“ vartotinas žodis „valdytojas“, o vietoje žodžio „jai“ vartotinas
žodis „jam“. Nepritarti Projekto iniciatorių teigimu, tikslinimas, įvedant gimines „asignavimų valdytojas(-a)“, buvo atliktas atsižvelgiant į kalbos redaktorių pastabas, kad šią sąvoką reikalinga derinti kartu su ja vartojamo atitinkamo daiktavardžio gimine (ministerija – mot. g.). 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-2016
3
punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos sprendimu tvirtiname savivaldybės biudžete nurodoma tais biudžetiniais metais planuojama metinė įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) pokyčio suma.
Atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto nuostatų nėra iki galo aišku, ką reiškia „tais biudžetiniais metais“ – jeigu kalbama apie metus, kurių biudžetas tvirtinamas, neaišku, kodėl šis punktas dėstomas po nuostatų, reglamentuojančių rodiklius antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams. Pritarti Siūlome patikslinti keičiamo įstatymo projekto 16 straipsnio nuostatas:
„1. Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamame
savivaldybės biudžete nurodoma:
1) vienų biudžetinių metų savivaldybės biudžeto rodikliai:
a) bendra vienų biudžetinių metų pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;
b) bendra vienų biudžetinių metų asignavimų suma ir jų paskirstymas savivaldybės administracijai ir (ar) savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams ar savivaldybės biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti;
c) planuojama metinė įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus paskoloms grąžinti) pokyčio suma;
2) savivaldybės biudžeto rodikliai antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams:
a) bendros antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų planuojamų pajamų sumos;
b) bendros antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų planuojamų asignavimų sumos;
3) tais biudžetiniais metais planuojama metinė įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) pokyčio suma;
1 12.
Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai gali būti tikslinami ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyti antrųjų ir trečiųjų metų agreguoti asignavimų limitai ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguotų asignavimų limitų dalys, yra susidarius išskirtinėms aplinkybėms. Siekiant išvengti galimų normos praktinių taikymo problemų bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatyme tiksliai įvardinti, kokios aplinkybės būtų laikomos išskirtinėmis. Nepritarti Išskirtinių aplinkybių sąvoka apibrėžta Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje („2. Išskirtinės aplinkybės – nepaprastas įvykis, kurio valstybės valdžios institucijos negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis ekonomikos nuosmukis, kaip nustatyta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12) (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97)“). Keičiamo įstatymo Į projekto 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad kitos įstatymo projekte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, manome, kad tikslinti nuostatą netikslinga. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-2018
2 13.
Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai gali būti tikslinami ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyti antrųjų ir trečiųjų metų agreguoti asignavimų limitai ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguotų asignavimų limitų dalys, yra Seimui nusprendus dėl konsoliduotųjų biudžetų pajamų didinimo arba mažinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog nei iš aiškinamojo rašto, nei iš kitų projekto nuostatų nėra iki galo aišku, koks konkretus Seimo sprendimas šiuo atveju turimas mintyje ir kada jis gali būti priimamas. Pritarti Siūlome patikslinti keičiamo įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalies 2 punktą:
„2) Seimui priėmus įstatymą, kuriuo didinamos arba mažinamos konsoliduotųjų
biudžetų pajamos nusprendus dėl konsoliduotųjų biudžetų pajamų didinimo arba mažinimo;“. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-2018
3
punkte siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintos antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys gali būti peržiūrimos ir keičiamos nekeičiant agreguotų asignavimų limitų, kai keičiasi Vyriausybės veiklos prioritetai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės veiklos prioritetų pasikeitimas yra ganėtinai abstraktus veiksnys, nulemsiantis galimybę peržiūrėti ir pakeisti antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarančias biudžetams paskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis. Svarstytina, ar nevertėtų šio punkto labiau sukonkretinti.
Nepritarti Įgyvendinant Vyriausybės programą ir jos nuostatų įgyvendinimo planą, įgyvendinant Vyriausybės patvirtintas Plėtros programas ir kitus planavimo dokumentus gali kilti įvairių atvejų, dėl ko gali objektyviai pasikeisti ankstesniais biudžetiniais metais suplanuotas antrųjų ir trečiųjų metų lėšų poreikis. Vyriausybė, vertindama ar pasikeitę poreikiai susiję su Vyriausybės prioritetinių tikslų įgyvendinimu, juos svarstys pasitarimų dėl tam tikrais biudžetiniais metais planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu. Pažymėtina, kad šie paskirstytų asignavimų limitų keitimai (nustatyti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje) galimi tik nekeičiant agreguotų asignavimų limitų, t. y. pokyčiai galimi limitų ribose arba naudojant nepaskirstytą agreguoto asignavimų limito dalį. Svarbu, kad vidutinės trukmės agreguoti pagrindinių valdžios sektoriaus biudžetų asignavimų limitai būtų stabilūs ir nekintami, tačiau nemažiau svarbu turėti tam tikrą racionalų lankstumą šių limitų ribose, siekiant efektyviausiu būtų įgyvendinti viešosios politikos tikslus. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-2028
3
punkte siūloma nustatyti, kad į kitus biudžetinius metus gali būti perkeliami nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti skirti prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) inicijuotiems teisės aktų nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, apribojant, kad ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudoti asignavimai naudojami tik tiems patiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) viešiesiems pirkimams.
Atkreiptinas dėmesys, jog galimos situacijos, kai tiek sutartiniai įsipareigojimai, tiek viešieji pirkimai jau bus ne tie patys, o nauji, tačiau perkamas objektas ar sutarties objektas būtų tas pats, pavyzdžiui, nutraukus sutartį prieš terminą dėl esminio sutarties pažeidimo ir pradėjus viešųjų pirkimų procedūras iš naujo dėl to paties pirkimo objekto. Svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti patobulintos įvertinant ir šį aspektą. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą:
„3) valstybės biudžeto asignavimai tęstinės veiklos
priemonėms įgyvendinti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, skirti prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) inicijuotiems Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, atliekamiems gynybos ir saugumo srityje, bei pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla (toliau kartu - viešiesiems pirkimams), vykdyti.
Į einamuosius biudžetinius metus perkeliamų šių ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudotų asignavimų, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, dydis turi neviršyti 3 procentų asignavimų valdytojui ankstesniais biudžetiniais metais patvirtintų asignavimų, atėmus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sumas ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sumos tęstinės veiklos priemonėms finansuoti. Ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudoti asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti, einamaisiais biudžetiniais metais naudojami tik tiems patiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) viešiesiems pirkimams, viešiesiems pirkimams, atliekamiems gynybos ir saugumo srityje, bei pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla, vykdyti, įskaitant atvejus, kai dėl to paties sutarties ir (arba) viešųjų pirkimų objekto inicijuojami nauji viešieji pirkimai ir (arba) atsiranda nauji sutartiniai įsipareigojimai.“
dalis nenumeruotina. Pritarti
2(P) 2(P) 17.
Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymui, vertinimui ir atsiskaitymui už juos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog keičiamo įstatymo 28 straipsnio pakeitimu
„siekiama padėti užtikrinti sklandų, efektyvų pažangos priemonių įgyvendinimą
ir įsipareigojimų pagal sutartis vykdymą laiku, nes einamaisiais biudžetiniais metais dėl objektyvių priežasčių (asignavimų valdytojai nurodo šias pagrindines priežastis: viešųjų pirkimų vėlavimą, užsitęsusį jau sudarytų sutarčių vykdymą, užsitęsusį pažangos priemonių įgyvendinimą ir pan.) nespėjus panaudoti patvirtintų asignavimų jų metų pabaigoje nereikėtų grąžinti į valstybės biudžetą, o šie asignavimai galėtų būti naudojami vėlesniais metais atitinkamoms pažangos priemonėms įgyvendinti ir įsipareigojimams pagal sutartis vykdyti“, svarstytina, ar keičiamo įstatymo
perkėlimas iš ankstesnių biudžetinių metų į einamuosius biudžetinius metus negalėtų būti taikomas ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymui. Nepritarti Iniciatorių teigimu, rengiant keičiamo įstatymo nuostatas, buvo planuota asignavimų perkėlimą tarp metų įgyvendinti tik nuo pirmųjų vidutinės trukmės biudžeto metų, tuomet kai asignavimų valdytojai turės patvirtintus 3 metų asignavimų limitus (t. y. į 2026 m. perkeliant 2025 m. nepanaudotus asignavimus). Planuojant 2025–2027 m. biudžeto projektą, jau bus taikomos Finansų ministerijos šiuo metu rengiamos tęstinės veiklos lėšų planavimo gairės, kurios asignavimų valdytojams suteiks aiškesnes taisykles kaip planuoti tam tikras biudžeto lėšas (pvz., nedvigubinti asignavimų plano keliems metams).
Todėl manytina, kad nepanaudotų asignavimų perkėlimas į kitus metus būtų tikslingas tik nuo 2026 m., kai būtų perkeliami 2025 m. nepanaudoti asignavimai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-11-09 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3061 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal
2Audito komitetas,
2023-11-154
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų vadovams yra numatoma pareiga paskirstyti gautus asignavimus programoms vykdyti tiek biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybės taryba, tiek ir kitiems subjektams (jeigu tokių yra), vykdantiems šių asignavimų valdytojų programas, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 str. 3 d. 2 p. Pasiūlymas:
taip:
„2) paskirstyti asignavimus savo programoms vykdyti,
taip pat paskirstyti juos biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybės taryba, ir (ar) kitiems subjektams programoms vykdyti;“. 2.
pagrindinio komiteto dėmesį, kad nuostata galėtų būti atitinkamai koreguojama, jeigu Seime būtų priimtas Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2834(2), numatantis, kad savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui). Pritarti Žiūrėti išvados 7 skyriaus 7.2. dalies 1 punktą. 3. Audito komitetas, 2023-11-155
2 Argumentai: Keičiamo įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. numatyta valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovų teisė, esant numatytoms sąlygoms, perskirstyti asignavimus tarp programų, taip pat pagal nustatytas taisykles perskirstyti nepanaudotas pažangos arba tęstinės veiklos priemonėms numatytas lėšas tarp kitų tokių priemonių. Atsižvelgiant į savivaldybių biudžetų savarankiškumo faktorių ir jų sudarymo specifiką, siekiant atitinkamo lygmens suderinamumo su valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovams suteiktomis teisėmis, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 5 str. 3 d. 2 p., numatant, kad savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų vadovai turi teisę ne tik keisti savo biudžetų programų sąmatas, bet, esant poreikiui, ir pačias biudžetų programas. Pasiūlymas:
taip:
„2) biudžetiniais metais keisti savo įstaigos, biudžetinių įstaigų, kurių
savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybės taryba, ir
(arba) kitų subjektų, kuriems pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, biudžeto programas ir programų sąmatas pagal priemones, ekonominę ir funkcinę klasifikacijas;“. 2.
nuostata galėtų būti koreguojama, jeigu Seime būtų priimtas Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2834(2), numatantis, kad savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui). Pritarti Žiūrėti išvados 7 skyriaus 7.2. dalies 2 punktą. 4. Audito komitetas, 2023-11-1516
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės biudžeto asignavimai programoms vykdyti gali būti paskirstyti tiek savivaldybės administracijai ir (ar) jos struktūriniams padaliniams, tiek ir programas vykdančioms savivaldybės biudžetinėms įstaigoms (jeigu tokių yra), siekiant teisinio aiškumo, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 11 pastabai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 16 str. 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamame savivaldybės biudžete nurodoma:
1) vienų biudžetinių metų savivaldybės biudžeto rodikliai:
a) bendra vienų biudžetinių metų pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;
b) bendra vienų biudžetinių metų asignavimų suma ir jų paskirstymas savivaldybės administracijai ir (ar) savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams ir (ar) savivaldybės biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti;
pokyčio suma;
2) savivaldybės biudžeto rodikliai antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams:
a) bendros antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų planuojamų pajamų sumos;
b) bendros antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų planuojamų asignavimų sumos;
3) tais biudžetiniais metais planuojama metinė įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) pokyčio suma;
Pritarti Buvo pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento atitinkamai pastabai. 5. Audito komitetas, 2023-11-1518
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad teisiniame reguliavime reglamentuojamų taisyklių išimtys paprastai dėstomos, pirmiausiai išdėsčius pačias taisykles, o tuomet išimtis, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 18 str. 4 d., perkeliant nuostatą, kada nepaskirstyta asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama, iš šios dalies pradžios į jos pabaigą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai tam tikrais metais kyla rizika dėl fiskalinės
drausmės taisyklių nesilaikymo, tais metais nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama. Nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis antraisiais biudžetiniais metais sudaro ne mažiau kaip 2 procentus, o trečiaisiais biudžetiniais metais – ne mažiau kaip 3 procentus tais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito.
Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir peržiūrint ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu nustatytų antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytas agreguotų asignavimų limitų dalis, nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti paskirstoma konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais. Kai tam tikrais metais kyla rizika dėl fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo, tais metais nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama.“
6Audito komitetas,
21
Argumentai: Siekiant kečiamame įstatyme įvardinti pagrindinius įstatymų projektų nagrinėjimo Seime etapus (t. y. projekto pateikimą, svarstymą ir priėmimą), siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 21 str. pavadinimą ir šio straipsnio 1 d. Pasiūlymas:
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,21 straipsnis. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto pateikimas, svarstymas ir priėmimas Seime“
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybė Seimui pateikia, Seimas svarsto ir priima tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą Seimo statute nustatyta tvarka ir terminais.“
7Audito komitetas,
2023-11-15
Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 3 pasiūlymą dėl keičiamo įstatymo 18 str. 4 d. nuostatos, reglamentuojančios, kada nepaskirstyta asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama, perkėlimo iš šios dalies pradžios į jos pabaigą, siūlytina analogiškai patikslinti projekto 2 str. 4 d. dėstomą nuo 2025-01-01 įsigaliojančią keičiamo įstatymo 18 str. 4 d. redakciją.
4 d. redakciją. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Kai tam tikrais metais kyla rizika dėl fiskalinės
drausmės taisyklių nesilaikymo, tais metais nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama. Nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis pirmaisiais biudžetiniais metais sudaro ne mažiau kaip 0,5 procento ir ne daugiau kaip 1 procentą tais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito ir naudojama šio įstatymo 28 straipsnio
metais sudaro ne mažiau kaip 2 procentus, o trečiaisiais biudžetiniais metais
Komisijos sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3061 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Biudžeto ir finansų komitetas,
16 d. priimtas Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas (XIVP-2834), kuriuo nustatoma, kad savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui). Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pakeistas minėto įstatymo nuostatas, siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 5 punktus, taip pat 4 straipsnio 4 ir 5 dalis.:
taip:
„2) paskirstyti asignavimus savo programoms vykdyti,
taip pat paskirstyti juos biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybės taryba savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (ar) kitiems subjektams programoms vykdyti;“ 2.
Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) savivaldybių tarybų nustatyta tvarka sudaryti ir
tvirtinti savo įstaigos programų sąmatas ir tvirtinti biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybės taryba savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (ar) kitų subjektų, kuriems pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, programų sąmatas. Programų sąmatos tvirtinamos pagal programas;“ 3.
Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) kontroliuoti savo įstaigos ir (ar) biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybės taryba savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir kurioms pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, įsipareigojimų vykdymą; “
44
4Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių tarybos savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, vadovai, ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir neturinčių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, vadovai, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, vadovai, taip pat kitų subjektų, kuriems asignavimų valdytojai yra skyrę biudžeto lėšų, vadovai asignavimus privalo naudoti pagal jų paskirtį, teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai.“
45
5Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Asignavimų valdytojų vadovams, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių tarybos savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, vadovams, ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas, vadovams, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, vadovams, taip pat kitų subjektų, kuriems asignavimų valdytojai yra skyrę biudžeto lėšų, vadovams už šio įstatymo ir kitų biudžeto asignavimų paskirstymą ir (ar) panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skiriamos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos administracinės nuobaudos.“
2Biudžeto ir finansų komitetas,
2023-11-225
2 Argumentai:
16 d. priimtas Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas (XIVP-2834), kuriuo nustatoma, kad savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui).
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į pakeistas minėto įstatymo nuostatas, siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą: Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) biudžetiniais metais keisti savo įstaigos, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir
pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybės taryba savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir
(arba) kitų subjektų, kuriems pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, biudžeto programas ir programų sąmatas pagal priemones, ekonominę ir funkcinę klasifikacijas. “
3Biudžeto ir finansų komitetas,
2023-11-2218
Argumentai: Keičiamo įstatymo projekte yra numatyta galimybė perskirstyti antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų paskirstyto asignavimų limito dalis tik tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.
Atsižvelgiant į tai, reikalinga numatyti galimybę perskirstyti antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų patvirtintas paskirstyto asignavimų limito dalis ir tarp vidutinės trukmės konsoliduotąjį biudžetą sudarančių biudžetų nenaudojant nepaskirstytos asignavimų limito dalies ir nekeičiant agreguoto asignavimų limito, kai dėl objektyvių priežasčių pasikeičia ankstesniais metais suplanuotas išlaidų lygis (pavyzdžiui, jei susidarytų situacija, kad jau pilnai paskirsčius nepaskirstytą asignavimų limito dalį biudžetams, išlieka poreikis perskirstyti asignavimų limito dalis tarp biudžetų). Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti keičiamo įstatymo projekto 18 straipsnio 7 dalį:
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, ankstesnių
metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintos antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų vidutinės trukmės konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos asignavimų limito dalys, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojams paskirstytos ir pagal valstybės veiklos sritis agreguotos agreguoto asignavimų limito dalys gali būti peržiūrimos ir prireikus perskirstomos tarp vidutinės trukmės konsoliduotąjį biudžetą sudarančių biudžetų, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir atitinkamai valstybės veiklos sričių, nekeičiant bendros vidutinės trukmės konsoliduotiesiems biudžetams paskirstytų asignavimų limito dalių sumos ir (arba) bendros valstybės biudžetui paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies.“ Pritarti 4.
Biudžeto ir finansų komitetas, 2023-11-2227
Argumentai: Siekiant, kad neliktų prieštaravimų tarp Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo projekto 27 straipsnio 2 dalies nuostatų ir 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, siūlome pakeisti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti perskirstomos tarp pažangos ir tęstinės veiklos priemonių, tačiau 27 straipsnio
priemonėms finansuoti.
Taip pat pagal 27 straipsnio 2 dalį nebūtų galima taikyti 27 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. turimus pažangos priemonių Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų asignavimus perskirstyti Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms (tai tęstinės veiklos priemonė) ir Europos Sąjungos teisės aktais numatytai ir (ar) su Europos Komisija suderintai paramai žemės ūkio subjektams teikti (dažnu atveju parama skiriama einamaisiais metais atsitikus ekstremaliam atvejui ar krizei, ji yra vienkartinė, planuojama kaip tęstinės veiklos priemonė). Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pažangos lėšos gali būti naudojamos tik pažangos priemonėms finansuoti, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas ir atvejus, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės.“
5Biudžeto ir finansų komitetas,
2023-11-2227
7 Argumentai:
16 d. priimtas Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas (XIVP-2834), kuriuo nustatoma, kad savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui). Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pakeistas minėto įstatymo nuostatas, siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 dalis: 1.
Pakeisti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Metams pasibaigus, asignavimų valdytojai, biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių tarybos savivaldybių merai, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, ir (arba) ministrų valdymo sričių įstaigos, vykdančios atitinkamo asignavimų valdytojo programas, biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos:
1) valstybės biudžeto lėšas pervesdami į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą;
2) savivaldybės biudžeto lėšas pervesdami į savivaldybės iždo sąskaitą.“
įstatymo 27 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Asignavimų valdytojai ir biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių tarybos merai, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir
(arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, ir
(arba) ministrų valdymo sričių įstaigos, vykdančios atitinkamo asignavimų valdytojo programas, biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, ir kiti subjektai į pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitą įtrauktas iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų apmokėtas pirkimo (importo) PVM sumas privalo grąžinti:
1) valstybės biudžeto lėšas pervesdami į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą;
6Biudžeto ir finansų komitetas,
2023-11-2232
Argumentai:
16 d. priimtas Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas (XIVP-2834), kuriuo nustatoma, kad savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui). Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pakeistas minėto įstatymo nuostatas, siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį. Pakeisti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asignavimų valdytojų, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių tarybos merai, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, ir kitų subjektų programų vykdymą vertina vidaus audito tarnybos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais.“
pranešėjai: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3061(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Audronė Čekanavičienė