Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnio 86 dalį ir ją išdėstyti taip:
„86. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme ir kituose įstatymuose.“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų “. 2. Papildyti 6 straipsnį 8 dalimi: „ 8.
Žurnalistas visuomenės informavimo tikslais, kiek tai yra būtina jo profesinei pareigai atlikti, turi teisę viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją :
galiojančius rimtus profesinius pažeidimus ir
nėra priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų kategorijai . “
straipsnį 9 dalimi: „
nustatytomis sąlygomis iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojo turi teisę gauti aktualius ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir
gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai . “
dalimi: „
informacinių sistemų duomenų teikimo sąnaudos registro ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojui kompensuojamos mutatis mutandis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. “3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
2021 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis
Projekto Nr. XIVP- 306(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnio 86 dalį ir ją išdėstyti taip:
„86. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme ir kituose įstatymuose.“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų “. 2. Papildyti 6 straipsnį 8 dalimi: „ 8.
Žurnalistas visuomenės informavimo tikslais, kiek tai yra būtina jo profesinei pareigai atlikti, turi teisę viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus :
1) turi ne daugiau kaip du galiojančius rimtus profesinius pažeidimus yra padaręs ne daugiau kaip du šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalių pažeidimus ir (ar) 2) nėra priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir
(ar) skleidėju . “
3Papildyti 6 straipsnį 9 dalimi:
„
9Žurnalistai šio straipsnio 8 dalyje nustatytomis sąlygomis iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojo turi teisę gauti aktualius ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai .
“
5Papildyti 6 straipsnį 10 dalimi:
„
10Neatlygintino registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo žurnalistams sąnaudos registro ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojui kompensuojamos mutatis mutandis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.
“ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis
2021-03-09 Nr. XIVP-306 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Vienintelės projekto 1 straipsnio dalies numeruoti nereikia. 2. Projekto 2 straipsniu pildomos Visuomenės informavimo įstatymo 6
straipsnio 8 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad žurnalistai visuomenės informavimo tikslais, kiek būtina jų profesinei pareigai atlikti, turi teisę gauti informaciją ir duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų neatlygintinai. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad žurnalistas yra fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, todėl žurnalisto kreipimasis viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vardu į registro ar informacinės sistemos tvarkytoją ir taip suponuoja, kad jo prašomi duomenys reikalingi visuomenės informavimo tikslais. Kitaip sakant, žurnalistas, besikreipiantis į registro ar informacinės sistemos tvarkytoją dėl duomenų gavimo, papildomai neturėtų įrodinėti, kad šie duomenys būtini jo profesinei žurnalisto pareigai atlikti. Iš kitos pusės, sunku įsivaizduoti, kaip žurnalistas turėtų įrodinėti registro ar informacinės sistemos tvarkytojui, kad būtent prašomi duomenys yra būtini kokybiškai ir išbaigtai medžiagai parengti, o negavus šių duomenų jis negalės tinkamai atlikti savo profesinės pareigos. Taip pat galima situacija, kada žurnalistui prašant duomenų, kaip būtinų profesinei pareigai, ir juos gavus, galutiniame viešai paskleistos informacijos variante jokie gauti duomenys būtų nepanaudoti, pvz., dėl jų nereikšmingumo, neaktualumo ar gautų duomenų, susijusių su skleidžiama informacija, tiesioginių sąsajų nebuvimo.
Tokiu atveju kiltų pagrįstas klausimas, ar duomenų buvo prašoma ir jie gauti pagrįstai, ir kokios būtų tokio konstatavimo teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte reikėtų vartoti tokias labiau deklaratyvaus, o ne reguliacinio pobūdžio formuluotes kaip „visuomenės informavimo tikslais, kiek tai yra būtina jo profesinei pareigai atlikti“. Galbūt tikslingiau būtų papildyti keičiamo įstatymo 22 ir 41 straipsnius, reglamentuojančius žurnalistų bei viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų pareigas, bei nustatyti galimas gautų registrų ir informacinių sistemų duomenų tvarkymo, naudojimo ir viešo skleidimo apimtis bei būdus. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis suponuoja, kad duomenys ir informacija būtų teikiami žurnalistams, tačiau pastarieji kreiptis galėtų tik viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu. Toks reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, koks nuostatos, nustatančios, kad žurnalistas duomenų prašo viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vardu, tikslas. Pažymėtina, kad toks reguliavimas tiesiogiai suponuoja, kad nors duomenų savo profesinei pareigai atlikti formaliai prašo žurnalistas, tačiau jie būtų teikiami viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui ir būtent viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turėtų būti atsakingas už šių duomenų tinkamą tvarkymą ir panaudojimą.
Antra, siūlomas reguliavimas taip pat suponuoja, kad duomenų gali prašyti tik žurnalistas, o, pvz., juridinio asmens -viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, vadovas, kuris nėra žurnalistas, tokių duomenų savo vadovaujamos įmonės vardu formaliai negali prašyti. Tai reikštų, kad siekiant apeiti tokį imperatyvą, prašymą turėtų forminti „bet koks žurnalistas, susijęs sutartiniais santykiai“, o ne pats juridinio asmens vadovas. Atsižvelgiant į tai, manome, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad registrų ar informacinių sistemų duomenys „formaliai“ teikiami žurnalistams, o ne viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, kurių vardu kreipiasi žurnalistai, ne visiškai atitinka faktinę ir teisinę situaciją, nes, kaip minėta aukščiau, šie duomenys vis tiek turėtų būti laikomi kaip esantys viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų dispozicijoje (kas įgalintų juos laisvai perduoti bet kuriam jų žurnalistui) ir būtent viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui turėtų kiltų redakcinė atsakomybė už šių duomenų viešą paskleidimą. Iš siūlomo reguliavimo taip pat neaišku, su kuo registro tvarkytojas turėtų sudaryti sutartį dėl registro duomenų ir informacijos teikimo (kai duomenys teikiami daug kartų)
Trečia, siūlomas reguliavimas suponuoja, kad duomenų ir informacijos iš valstybės registrų ir informacinių sistemų negalėtų prašyti žurnalistas, kurio sutartiniai santykiai nesieja su jokiu viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, t.y. tokiu žurnalistu, kuris medžiagą rengia savarankiškai, savo vardu (ir tik po to sprendžia su kuriuo viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui sudaryti sutartį dėl surinktos informacijos paskleidimo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis neturėtų būti patikslinta. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostata, nustatanti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turi neturėti ne daugiau kaip du galiojančius rimtus profesinius pažeidimus, derintina su keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies pažeidimą, vienus metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju. Kitaip sakant, įstatymas formaliai nevardina rimtų profesinių pažeidimų, o tik nustato atvejus, kuriems esant viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas laikomas padariusiu rimtą profesinį pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, minėtąjį punktą arba reikėtų formuluoti taip: „nėra laikomas padariusiu rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje“, arba aiškiai įtvirtinti įstatymo nuostatas, už kurių pažeidimą viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas tam tikru nustatytu laikotarpiu neturėjo būti baustas. Be to, formuluotė „galiojantis rimtas profesinis pažeidimas“ yra netiksli ir klaidinanti, nes ne pažeidimai, o nebent sankcijos už juos gali būti galiojančios (t.y. kurios yra ne vienkartinės, o taikomos tam tikrą laiką). 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodoma, kad duomenys neteikiami žurnalistui, jeigu viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, kurio vardu jis prašo duomenų, yra priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai. Manytume, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinti kriterijai, kuriems esant Visuomenės informavimo etikos komisija galėtų viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai. Taip pat manytume, kad įstatyme turėtų būti aiškiai nurodyti pagrindai ar aplinkybės, kuriems atsiradus laikoma, kad anksčiau profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai priskirtas subjektas, tokiu nebelaikomas. 6. Nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamoje įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti kokius duomenis žurnalistas gali ir kokių negali gauti tik iš vienos valstybės informacinės sistemos, tuo tarpu visų kitų valstybės registrų ir informacinių sistemų gautinų duomenų turinys ir jų apimtis nėra reglamentuojami. 7.
straipsnio 9 dalį siūlome papildyti, nurodant, kad žurnalistams negali būti teikiami ir duomenys apie juridinių asmenų dalyvio ar naudos gavėjo gimimo datą (kai dalyvis yra užsienio valstybės fizinis asmuo). 8. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje po žodžio „teikimo“ įrašytinas žodis „žurnalistams“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2021-04-06 Nr. XIVP-306(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis suponuoja, kad duomenys ir informacija būtų teikiami žurnalistams, tačiau pastarieji kreiptis galėtų tik viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu. Toks reguliavimas suponuoja, kad duomenų ir informacijos iš valstybės registrų ir informacinių sistemų negalėtų prašyti žurnalistas, kurio sutartiniai santykiai nesieja su jokiu viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, t.y. pvz., tokiu žurnalistu, kuris medžiagą rengia savarankiškai, savo vardu, ir tik po to sprendžia su kuriuo viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) skleidėjui sudaryti sutartį dėl surinktos informacijos paskleidimo, arba informaciją apskritai skleidžia savarankiškai (neturėdamas darbo ar kitokių sutartinių santykių su jokių viešosios informacijos skleidėju). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumo principą, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis neturėtų būti patikslinta, numatant galimybę informaciją teikti ir tokiems žurnalistams, kurių su viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju sutartiniai santykiai nesieja ar jau nebesieja (pvz., jeigu žurnalisto sutartiniai santykiai baigėsi jau po sutarties su registro tvarkytoju dėl duomenų teikimo sudarymo, tačiau žurnalistas ir toliau rengia medžiagą skleidimui). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
DĖL
306 2021-03-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Arminas Lydeka, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė. Kviestieji asmenys: Armen Airapetian – VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Teisės ir vindikacijos skyriaus konsultantas, Skirmantas Bikelis – „Transparency International“ Lietuvos skyrius teisininkas, Ieva Dunčikaitė – „Transparency International“ Lietuvos skyrius iniciatyvų vadovė, Vygintas Gasparavičius – Lietuvos Respublikos kultūros viceministras, Petras Grigalis – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Teisės skyriaus patarėjas, Indrė Makaraitytė – žurnalistė, Arnas Marcinkus – Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkas, Rasa Navickienė – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė, Šarūnas Radvilavičius – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas švietimo, mokslo ir kultūros grupėje, Dainius Radzevičius – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, Gražina Ramanauskaitė – žurnalistų etikos inspektorė, Sigitas Šliažas – Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėjas, Deividas Velkas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas, Gabrielė Žaidytė – Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais, Vaiva Žukienė – Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas2021 -03-091 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnio dalies numeruoti nereikia. Pritarti 1.2
kanceliarijos Teisės departamentas2021 -03-092
straipsniu pildomos Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad žurnalistai visuomenės informavimo tikslais, kiek būtina jų profesinei pareigai atlikti, turi teisę gauti informaciją ir duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų neatlygintinai. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad žurnalistas yra fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, todėl žurnalisto kreipimasis viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vardu į registro ar informacinės sistemos tvarkytoją ir taip suponuoja, kad jo prašomi duomenys reikalingi visuomenės informavimo tikslais. Kitaip sakant, žurnalistas, besikreipiantis į registro ar informacinės sistemos tvarkytoją dėl duomenų gavimo, papildomai neturėtų įrodinėti, kad šie duomenys būtini jo profesinei žurnalisto pareigai atlikti. Iš kitos pusės, sunku įsivaizduoti, kaip žurnalistas turėtų įrodinėti registro ar informacinės sistemos tvarkytojui, kad būtent prašomi duomenys yra būtini kokybiškai ir išbaigtai medžiagai parengti, o negavus šių duomenų jis negalės tinkamai atlikti savo profesinės pareigos.
Taip pat galima situacija, kada žurnalistui prašant duomenų, kaip būtinų profesinei pareigai, ir juos gavus, galutiniame viešai paskleistos informacijos variante jokie gauti duomenys būtų nepanaudoti, pvz., dėl jų nereikšmingumo, neaktualumo ar gautų duomenų, susijusių su skleidžiama informacija, tiesioginių sąsajų nebuvimo. Tokiu atveju kiltų pagrįstas klausimas, ar duomenų buvo prašoma ir jie gauti pagrįstai, ir kokios būtų tokio konstatavimo teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte reikėtų vartoti tokias labiau deklaratyvaus, o ne reguliacinio pobūdžio formuluotes kaip „visuomenės informavimo tikslais, kiek tai yra būtina jo profesinei pareigai atlikti“. Galbūt tikslingiau būtų papildyti keičiamo įstatymo 22 ir 41 straipsnius, reglamentuojančius žurnalistų bei viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų pareigas, bei nustatyti galimas gautų registrų ir informacinių sistemų duomenų tvarkymo, naudojimo ir viešo skleidimo apimtis bei būdus. Pritarti 1.3
kanceliarijos Teisės departamentas2021 -03-092
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis suponuoja, kad duomenys ir informacija būtų teikiami žurnalistams, tačiau pastarieji kreiptis galėtų tik viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu. Toks reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, koks nuostatos, nustatančios, kad žurnalistas duomenų prašo viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vardu, tikslas.
Pažymėtina, kad toks reguliavimas tiesiogiai suponuoja, kad nors duomenų savo profesinei pareigai atlikti formaliai prašo žurnalistas, tačiau jie būtų teikiami viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui ir būtent viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turėtų būti atsakingas už šių duomenų tinkamą tvarkymą ir panaudojimą. Antra, siūlomas reguliavimas taip pat suponuoja, kad duomenų gali prašyti tik žurnalistas, o, pvz., juridinio asmens - viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, vadovas, kuris nėra žurnalistas, tokių duomenų savo vadovaujamos įmonės vardu formaliai negali prašyti. Tai reikštų, kad siekiant apeiti tokį imperatyvą, prašymą turėtų forminti „bet koks žurnalistas, susijęs sutartiniais santykiai“, o ne pats juridinio asmens vadovas. Atsižvelgiant į tai, manome, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad registrų ar informacinių sistemų duomenys „formaliai“ teikiami žurnalistams, o ne viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, kurių vardu kreipiasi žurnalistai, ne visiškai atitinka faktinę ir teisinę situaciją, nes, kaip minėta aukščiau, šie duomenys vis tiek turėtų būti laikomi kaip esantys viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų dispozicijoje (kas įgalintų juos laisvai perduoti bet kuriam jų žurnalistui) ir būtent viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui turėtų kiltų redakcinė atsakomybė už šių duomenų viešą paskleidimą. Iš siūlomo reguliavimo taip pat neaišku, su kuo registro tvarkytojas turėtų sudaryti sutartį dėl registro duomenų ir informacijos teikimo (kai duomenys teikiami daug kartų)
Trečia, siūlomas reguliavimas suponuoja, kad duomenų ir informacijos iš valstybės registrų ir informacinių sistemų negalėtų prašyti žurnalistas, kurio sutartiniai santykiai nesieja su jokiu viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) skleidėjui, t.y. tokiu žurnalistu, kuris medžiagą rengia savarankiškai, savo vardu (ir tik po to sprendžia su kuriuo viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui sudaryti sutartį dėl surinktos informacijos paskleidimo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis neturėtų būti patikslinta. Nepritarti Teisė gauti duomenis realizuojama ne viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, o būtent žurnalistui, kuris turi ryšį su viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju. Priešingu atveju (suteikus teisę nemokamai gauti duomenis viešosios informacijos rengėjams ir
(ar) skleidėjams), subjektų, galinčių gauti registro duomenis neatlygintinai, ratas neproporcingai išsiplėstų. Pagal siūlomą reguliavimą registro tvarkytojas turėtų sudaryti sutartį su žurnalistu (veikiančiu konkretaus viešosios informacijos rengėjo /skleidėjo vardu). Taip pat galėtų būti sudaroma trišalė sutartis tarp registro tvarkytojo, žurnalisto ir viešosios informacijos rengėjo /skleidėjo. 1.4
kanceliarijos Teisės departamentas2021 -03-092
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostata, nustatanti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turi neturėti ne daugiau kaip du galiojančius rimtus profesinius pažeidimus, derintina su keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies pažeidimą, vienus metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju. Kitaip sakant, įstatymas formaliai nevardina rimtų profesinių pažeidimų, o tik nustato atvejus, kuriems esant viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas laikomas padariusiu rimtą profesinį pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, minėtąjį punktą arba reikėtų formuluoti taip: „nėra laikomas padariusiu rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje“, arba aiškiai įtvirtinti įstatymo nuostatas, už kurių pažeidimą viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas tam tikru nustatytu laikotarpiu neturėjo būti baustas. Be to, formuluotė „galiojantis rimtas profesinis pažeidimas“ yra netiksli ir klaidinanti, nes ne pažeidimai, o nebent sankcijos už juos gali būti galiojančios (t.y. kurios yra ne vienkartinės, o taikomos tam tikrą laiką). Pritarti iš dalies Pritarti Teisės departamento išvados 4 punkte pateiktam pasiūlymui iš esmės negalima, nes pagal jį žurnalistas netektų teisės gauti duomenis nemokamai, jei būtų padaręs vieną pažeidimą, numatytą Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalyje. Tokiam siūlymui Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė nepritarė.
Atsižvelgiant į pastabą siūloma patikslinti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 punktą taip:
visuomenės informavimo tikslais, kiek tai yra būtina jo profesinei pareigai atlikti, turi teisę viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus : „1) turi ne daugiau kaip du galiojančius rimtus profesinius pažeidimus yra padaręs ne daugiau kaip du šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir
(ar) 3 dalių pažeidimus ir (ar)“ 1.5
kanceliarijos Teisės departamentas2021 -03-092
straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodoma, kad duomenys neteikiami žurnalistui, jeigu viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) skleidėjui, kurio vardu jis prašo duomenų, yra priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai. Manytume, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinti kriterijai, kuriems esant Visuomenės informavimo etikos komisija galėtų viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai. Taip pat manytume, kad įstatyme turėtų būti aiškiai nurodyti pagrindai ar aplinkybės, kuriems atsiradus laikoma, kad anksčiau profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai priskirtas subjektas, tokiu nebelaikomas.
Pritarti iš dalies Dėl siūlomų kriterijų įtvirtinimo įstatyme būtų galima nuspręsti tuomet, kai bus iš esmės sprendžiamas klausimas dėl žiniasklaidos savireguliacijos sistemos peržiūros. Atsižvelgiant į pastabą, taip pat į Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 9 punkte naudojamą formuluotę, siūloma patikslinti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 2 punktą taip: „2) nėra priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir
1.6
kanceliarijos Teisės departamentas2021 -03-092
6Nėra aišku,
kodėl projekto 2 straipsniu keičiamoje įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti kokius duomenis žurnalistas gali ir kokių negali gauti tik iš vienos valstybės informacinės sistemos, tuo tarpu visų kitų valstybės registrų ir informacinių sistemų gautinų duomenų turinys ir jų apimtis nėra reglamentuojami. Nepritarti6 straipsnio 9 dalyje sprendžiamas tik Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos klausimas, kiti registrai sprendžiami lydinčiuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose. 1.7
kanceliarijos Teisės departamentas2021 -03-092
straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalį siūlome papildyti, nurodant, kad žurnalistams negali būti teikiami ir duomenys apie juridinių asmenų dalyvio ar naudos gavėjo gimimo datą (kai dalyvis yra užsienio valstybės fizinis asmuo). Nepritarti Asmens kodo neteikimas savaime nereikš gimimo datos neteikimo, todėl pagal siūlomą teisinį reglamentavimą gimimo data galės būti teikiama žurnalistams.
Gimimo data papildomai leis identifikuoti konkretų asmenį; tai atitinkamai leistų sumažinti netikslios informacijos tikimybę, kai skirtingi asmenys turi tuos pačius vardą ir pavardę. 1.8
kanceliarijos Teisės departamentas2021 -03-092
straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje po žodžio „teikimo“ įrašytinas žodis „žurnalistams“. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto
prie subjektų, t.y. žurnalistų, kuriems būtų suteikiama teisė per viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus neatlygintinai gauti Registrų centro tvarkomus duomenis JAR, JADIS ir NT registruose ir informacinėse sistemose, įrašyti ir subjektus, kurie atlieka BDAR 6 straipsnio e) punkte numatytas funkcijas: atlieka užduotis, vykdomas viešojo intereso labui arba užduotis, jiems pavestas vykdant viešosios valdžios funkcijas. Sukonkretinant, tai būtų ne pelno siekiančios nevyriausybinės analitine veikla užsiimančios viešosios įstaigos, analitiniai centrai (pvz., Vilniaus politikos analizės institutas,
„Transparency International“ Lietuvos skyrius, Freedom House Lietuva, Rytų
Europos studijų centras, ir kt.). Kokius duomenis galėtų gauti analitiniai centrai? ● Analitiniams centrams, kaip ir žurnalistams per viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, būtų suteikiama teisė neatlygintinai gauti tokius pačius duomenis iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo (JAR, JADIS ir NT duomenis). Kas turėtų teisę gauti tokius duomenis?
Analitiniai centrai, kurie atitinka visus žemiau nurodytus kriterijus: ● Yra VšĮ, ● viešosios naudos nevyriausybinė organizacija, turinti NVO žymą Registrų centre; ● Įstatuose nurodyta veikla susijusi su korupcijos prevencija, pinigų plovimo, organizuotų nusikaltimų prevencijos, politinių, ekonominių ir geopolitinių procesų analizės srityje. Kada tokia teisė būtų prarandama (kontrolės mechanizmas)? Analitinis centras nubaustas už tyčinį asmens duomenų tvarkymo pažeidimą ir nuo šio pažeidimo padarymo nėra praėję vieneri metai. TILS tai siūlytų matyti kaip tarpinę išdavą siekiant atverti dalį minėtų registrų ir informacinių sistemų duomenų atvirų duomenų formatu. TILS siūlo, jog: 1) juridinių asmenų vadovų vardai ir pavardės taip pat būtų skelbiami atvirų duomenų formatu;
2) atverti galutinių naudos gavėjų (JANGIS) duomenis. Aukščiau pateiktus siūlymus grindžiame šiais argumentais: ● Bet koks duomenų žiniasklaidos atstovams teikimo modelis negali būti tvarus be aptarimo ir apsisprendimo, kaip tokius pat duomenis galėtų gauti viešosios politikos organizacijos, analitiniai centrai. Demokratinėse valstybėse tokios organizacijos ir įstaigos turi svarbų vaidmenį ginant viešąjį interesą - atlieka visuomenei svarbius tyrimus, analizes, ir kurių veikloje neatlygintina prieiga prie viešųjų duomenų turi itin didelę reikšmę rengiant duomenimis grįstas įžvalgas ir rekomendacijas. ● Dabartinė tvarka yra ydinga. Viešosios politikos ne pelno siekiančios nevyriausybinės organizacijos, analitiniai centrai negauna VĮ „Registrų centro“ duomenų neatlygintinai, nors valstybės institucijoms ir visuomenei suteikia atvirą, nemokamą prieigą prie savo tyrimų rezultatų. Analitiniai centrai kai kuriuos tyrimams reikalingus viešuosius duomenis gali gauti iš atskirtų šaltinių nemokamai (teikdami užklausas atskiriems subjektams).
Tai reikalauja daugiau resursų ir laiko tiek iš pačių analitinių centrų, tiek iš viešojo sektoriaus įstaigų, kurios tuos atsakymus turi parengti, nors VĮ „Registrų centras“ tokius duomenis turi ir galėtų juos pateikti, leisdamas išvengti šių perteklinių analitinių centrų ir jų respondentų laiko sąnaudų. ● Neatlygintina prieiga prie Registrų centro duomenų, skatintų analitinius centrus, ne pelno siekiančias nevyriausybines analitine veikla užsiimančias viešąsias įstaigas dar aktyviau ginti viešąjį interesą, naudojant tikslesnius duomenis iš pirminių šaltinių, užtikrintų ekonomiškai racionalesnį kaštų panaudojimą. TILS atkreipia dėmesį, kad taip pat turėtų būti aktyviai tęsiamos diskusijos dėl tokių duomenų atvėrimo visuomenei ir tai grindžia šiais papildomais argumentais: ● Kitų Europos šalių patirtis rodo, kad atviri duomenys apie įmonių savininkus, galutinius naudos gavėjus padeda kovoti su pinigų plovimu ir korupcija, taip pat viešinant šią informaciją yra sunkiau nuslėpti interesų konfliktus, vengti mokesčių, legalizuoti turtą, o gyventojai gali lengviau reikalauti įmonių atskaitingumo. Pavyzdžiui, galutinių naudos gavėjų duomenis jau yra atvėrusios tokios šalys kaip Latvija, Danija, Jungtinė Karalystė, Ukraina. Slovakija yra viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, kuri viešai paskelbė registrą, o 2019-2021 m.
Atviros Partnerystės plane įsipareigojo didinti šių duomenų prieinamumą (“high-quality open data”). ● ES direktyva dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (The Open Data and Public Sector Information Directive) priskiria įmonių ir jų savininkų duomenis prie didelės vertės duomenų rinkinių, kurių nemokamas pakartotinis naudojimas siejamas su reikšminga socioekonomine nauda, itin vertinga ekonomikai ir visuomenei. ● Skaidrumo ir atskaitingumo trūkumas sukuria palankesnę terpę įvairioms korupcijos formoms pasireikšti. Atviri duomenys yra svarbūs skatinant viešojo sektoriaus atskaitingumą ir piliečių įsitraukimą į sprendimų priėmimą, taip didinant viešojo valdymo efektyvumą bei visuomenės pasitikėjimą valdžia. ● TILS atkreipia dėmesį, kad Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 17 str. nėra taikomas viešajam interesui svarbiems duomenims ir todėl tokiems duomenims BDAR ribojimai gali būti netaikomi. Projekto lyginamasis variantas
išdėstyti taip:
„9. Analitinis centras – viešosios naudos
nevyriausybinė organizacija, dirbanti korupcijos, pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, organizuotų nusikaltimų prevencijos, politinių, ekonominių ir geopolitinių procesų analizės srityje. 86.
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme ir kituose įstatymuose.“
išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų“. 2. Papildyti 6 straipsnį 8 dalimi: „ 8.
Žurnalistas visuomenės informavimo tikslais, kiek tai yra būtina jo profesinei pareigai atlikti, turi teisę viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją:
1) turi ne daugiau kaip du galiojančius rimtus profesinius pažeidimus ir (ar)
2) nėra priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai. “ Papildyti 6 straipsnį 9 dalimi: ,,9. Analitinis centras turi teisę iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją išskyrus atvejus, kai analitinis centras yra nubaustas už tyčinį asmens duomenų tvarkymo pažeidimą ir nuo šio pažeidimo padarymo nėra praėję vieneri metai.”
3Papildyti 6 straipsnį 9 10 dalimi:
„
nustatytomis sąlygomis ir analitiniai centrai iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojo turi teisę gauti aktualius ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai. “
5Papildyti 6 straipsnį 10 dalimi:
„
informacinių sistemų duomenų teikimo sąnaudos registro ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojui kompensuojamos mutatis mutandis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. “
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Nepritarti Šis pasiūlymas reikalauja atskiro vertinimo; pagal siūlomą teisinį reglamentavimą nėra aiškūs kriterijai, kam būtų suteikiama teisė neatlygintinai gauti duomenis; kaip veiktų priežiūros mechanizmas, kai tokia teisė būtų prarandama; kodėl pasiūlymo autoriai būtent JAR, JADIS ir NT duomenis prašo suteikti neatlygintinai. Be to, atsižvelgiant į pasiūlymo turinį, jis labiau svarstytinas keičiant ne Visuomenės informavimo įstatymą, o kitus teisės aktus, susijusius su nevyriausybinių organizacijų veikla, pavyzdžiui, Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. 3.2 VŠĮ Baltijos projektų ir leidybos centras 2021-03-242
Kadangi viešosios informacijos rengėjas ir periodinių žiniasklaidos priemonių leidėjas VšĮ Baltijos projektų ir leidybos centras yra betarpiškai susidūręs su situacija, kai valstybės institucijos ir valstybės valdomos įmonės ir viešosios įstaigos už dokumentų ir fotografijų kopijų pateikimą publikavimui straipsniuose redakcijos spausdinamuose ir elektroniniuose leidiniuose, tame tarpe nekomerciniuose projektuose: bukletuose, brošiūrose, knygose, reikalauja mokėti pagal nustatytus komercinius įkainius. Prašome numatyti rengiamame įstatymo pakeitime, kad: 1.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. 2. Lietuvos centrinio valstybės archyvas. 3. Lietuvos ypatingasis archyvas. 4. VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. teiktų dokumentų ir fotografijų kopijas neatlygintinai . Tuo pagrindu prašome Jūsų papildyti įstatymo pakeitimą sekančia formuluote:
straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „
“. 2. Papildyti 6 straipsnį 8 dalimi: „8.
Žurnalistai ir leidėjai visuomenės informavimo tikslais ir tiek, kiek yra būtina jų profesinei pareigai atlikti, turi teisę gauti duomenis iš registrų, valstybės informacinių sistemų, valstybės valdomų įmonių ir įstaigų neatlygintinai pagal sutartis, sudarytas tarp registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo ir viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, jeigu... Šiuo metu esame priversi mokėti minėtoms valstybės valdomoms institucijoms už archyvinių dokumentų, tame tarpe ir fotografijų pateikimą komerciniu pagrindu. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad įsigijus dokumentus ir fotografijas vienai publikacijai, ir norint iliustruoti kitą publikaciją tais pačiais vaizdais, esame priversti mokėti pakartotinai. Nepritarti Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo projekto (ir kitų su juo teikiamų įstatymų projektų) tikslas – sudaryti sąlygas žurnalistams neatlygintinai gauti duomenis iš tam tikrų registrų ar valstybės informacinių sistemų (tvarkytojų). Įstatymų projektais taip pat nėra siūloma keisti teisinį reguliavimą dėl valstybės institucijų ir įstaigų viešųjų paslaugų teikimo. Konkrečiu atveju VšĮ Baltijos projektų ir leidybos centro pasiūlymas nėra susijęs nei su žurnalistų teise gauti informaciją, nei su duomenų gavimu iš valstybės informacinių išteklių; minėtas siūlymas iš esmės susijęs su archyvų funkcijas vykdančių valstybės įstaigų veikla (archyvinės informacijos teikimu), o šią veiklą reglamentuoja specialusis – Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas, kurio pakeitimai konkrečiu atveju neinicijuojami. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr.
I-1418 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP- 306(2) ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Kernagis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Giedrė Lukošiūnienė