Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 27¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) susisiekimo ministro nustatyta tvarka apie vidaus vandenų transporto priemonės avariją, įvykusią Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ar Šventosios jūrų uosto akvatorijose ar Būtingės naftos terminalo akvatorijoje arba prieigose, nedelsdami, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną papildomai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir valstybės įmonei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Važtaraštis
1Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:
1) krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
2) krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
3) krovinio pavadinimą;
4) krovinio kiekį (svorį), rūšį;
5) svorio nustatymo būdą;
6) vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir paskirties punktus;
7) krovinį lydinčiuosius dokumentus;
8) krovinio ženklus;
9) krovinio ypatybes;
10) užmokestį už vežimą (važtapinigius) ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą);
11) vežant pavojingąjį krovinį – jo pavojingumo klasę ir identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos sudarytą pavojingųjų medžiagų sąrašą. 2. Siuntėjas Jeigu pildomas popierinis važtaraštis, siuntėjas surašo važtaraštį 3 egzemplioriais. Vienas egzempliorius lieka siuntėjui, kiti du išduodami vežėjui.
Jeigu pildomas elektroninis važtaraštis, prieiga prie važtaraščio duomenų suteikiama siuntėjui, vežėjui ir gavėjui, taip pat sudaroma galimybė kontroliuojančioms institucijoms elektroniniu būdu patikrinti elektroninio važtaraščio duomenis. 3. Važtaraštyje gali būti žymos apie krovinio įvertinimą, įpakavimą pakuotę (tarą) ir kitos.“
Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Išduodamas krovinį gavėjui, vežėjas kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu gavėjui, kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose arba elektroniniu būdu) patvirtina krovinio priėmimą.“
Papildyti Kodekso priedą 5 punktu:
„5. 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2. Susisiekimo ministras iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
part_163618228d9b41d8bad59c51a434c344_end
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 27¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) susisiekimo ministro nustatyta tvarka apie vidaus vandenų transporto priemonės avariją, įvykusią Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ar Šventosios jūrų uosto akvatorijose ar Būtingės naftos terminalo akvatorijoje arba prieigose, nedelsdami, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną papildomai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir valstybės įmonei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Važtaraštis
1Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:
1) krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
2) krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
3) krovinio pavadinimą;
4) krovinio kiekį (svorį), rūšį;
5) svorio nustatymo būdą;
6) vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir paskirties punktus;
7) krovinį lydinčiuosius krovinio lydimuosius dokumentus;
8) krovinio ženklus;
9) krovinio ypatybes;
10) užmokestį už vežimą (važtapinigius) ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą);
11) vežant pavojingąjį krovinį – jo pavojingumo klasę ir identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos sudarytą pavojingųjų medžiagų sąrašą. 2. Siuntėjas Jeigu pildomas popierinis važtaraštis, siuntėjas surašo važtaraštį 3 egzemplioriais. Vienas egzempliorius lieka siuntėjui, kiti du išduodami vežėjui.
Jeigu pildomas elektroninis važtaraštis, prieiga prie važtaraščio duomenų suteikiama siuntėjui, vežėjui ir gavėjui, taip pat sudaroma galimybė kontroliuojančioms institucijoms elektroniniu būdu patikrinti elektroninio važtaraščio duomenis. 3. Važtaraštyje gali būti žymos apie krovinio įvertinimą, įpakavimą pakuotę (tarą) ir kitos.“
Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Išduodamas krovinį gavėjui, vežėjas kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu gavėjui, kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose arba elektroniniu būdu) patvirtina krovinio priėmimą.“
Papildyti Kodekso priedą 5 punktu:
„5. 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2. Susisiekimo ministras iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 27¹, 40 IR 47 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 27¹, 40 ir 47 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant nustatyti pagrindą įgyvendinti tam tikras 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (toliau – Reglamentas) nuostatas, taip pat atlikti kitus pakeitimus ir patikslinimus. Krovinių vežimo vidaus vandenų laivais įmonės tarpusavyje ir su kompetentingomis institucijomis keičiasi dideliu kiekiu informacijos, kuri vis dar pateikiama kaip popieriniai dokumentai. Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas privalomą informaciją teikti naudojant elektronines priemones, tačiau palikti galimybę teikti šią informaciją ir popierine forma. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės (grupės vadovas – Vidmantas Tamulis, tel. +370 680 40669, el. paštas [email protected]) patarėja Teresa Selezniova (tel. +370 649 97588, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad krovinio siuntėjas surašo važtaraštį (krovinio vežimo sutartį patvirtinantį dokumentą) 3 egzemplioriais. Vienas egzempliorius lieka siuntėjui, kiti du išduodami vežėjui. Be to, Kodekso 47 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, išduodamas krovinį gavėjui, vežėjas kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu gavėjui, kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose) patvirtina krovinio priėmimą. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu Kodekso 40 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad važtaraštis (krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas) gali būti sudarytas popierine arba elektronine forma. Be to, Kodekso 47 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad, jeigu pildomas važtaraštis elektroniniu būdu, prieiga prie važtaraščio duomenų suteikiama siuntėjui, vežėjui ir gavėjui, taip pat sudaroma galimybė elektroniniu būdu patikrinti elektroninio važtaraščio duomenis kontroliuojančioms institucijoms. Įstatymo projektu Kodekso 27¹ straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma patikslinti po pertvarkymo pasikeitusį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pavadinimą. Taip pat Įstatymo projektu Kodekso priedas atitinkamai papildomas nuoroda į Reglamentą – įgyvendinamą Europos Sąjungos teisės aktą. Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus bus sudarytos sąlygos skaitmeninti krovinių vežimo ir logistikos procesus. Tai leis sumažinti šios ekonominės veiklos vykdytojų administracines išlaidas ir dokumentų tvarkymo laiką, gerinti sutarčių vykdymo užtikrinimo galimybes ir padidinti bendrą transporto sektoriaus efektyvumą ir tvarumą. Popierinių važtaraščių atsisakymas padės patogiai dalintis duomenimis, užtikrins jų vientisumą ir atsekamumą, padidins krovinių vežimo efektyvumą, tvarumą ir kontroliuojančių institucijų veiksmingumą (pvz., elektroninis dokumentas gali būti patikrinamas nuotoliniu būdu, išvengiant būtinybės stabdyti laivą ir (ar) kontrolę atliekančių institucijų atstovams įsilaipinti į laivą ir t. t.) Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus bus laiku ir tinkamai užtikrintas Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų suderinamumas, Reglamente numatytų įpareigojimų įgyvendinimas ir veikimas Lietuvoje. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma, priešingai – numatoma, kad bus teigiamas poveikis vidaus vandenų transporto teisinių santykių reguliavimui ir vystymuisi (teigiami rezultatai aprašyti aiškinamojo rašto 4 punkte). Įstatymo projekto rengimo metu vertintos kelios galimos teisinio reguliavimo alternatyvos:
1) nustatyti, kad važtaraštis turi būti pildomas tik elektroniniu būdu;
2) nustatyti, kad gali būti pildomas popierinis važtaraštis arba važtaraštis gali būti pildomas elektroniniu būdu. Vertinant alternatyvas, atsižvelgta į tarptautinių ekspertų diskusijose[¹] išsakytus argumentus, kad nors krovinių vežimo ir logistikos procesų skaitmeninimas neabejotinai turi teigiamą poveikį vidaus vandenų sektoriaus vystymuisi, tačiau jis turi būti vykdomas etapais, įvertinant tai, kad ne visi šio sektoriaus atstovai yra pasiruošę savo veikloje įdiegti elektronines priemones (vidaus vandenų transporto srityje veikia smulkios ir vidutinės įmonės, kurioms būtina laipsniškai gerinti personalo skaitmeninį raštingumą ir galimai įsigyti būtiną įrangą), ne visas vidaus vandenų tinklas turi išvystytą interneto ryšį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad būtina įvertinti kibernetinio saugumo rizikas ir kt. Dėl šių priežasčių priimtas sprendimas, kad tikslinga atsižvelgti į tarptautinės bendrijos rekomendacijas ir sudaryti vidaus vandenų sektoriuje veikiantiems subjektams galimybę pasirinkti tinkamiausią važtaraščio formą – popierinę arba elektroninę.
Administracinės naštos pokytis ūkio subjektams ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidos nebuvo vertinamos, kadangi šiuo metu krovinių vežimas vidaus vandenų keliais nėra pakankamai išvystytas, nes neužtikrinamos tinkamos sąlygos laivybai, vidaus vandenų keliai neatitinka vidaus vandenų kelių naudotojų poreikių. Šiuo metu Lietuvoje veikia tik viena krovinių vežimo vidaus vandenų laivais įmonė (AB Vidaus vandens kelių direkcija). Laivyba yra sezoninė. Krovinių vežimas nėra reguliarus, organizuojamas pagal klientų poreikius. Tačiau šiuo metu yra įgyvendinami ambicingi vidaus vandenų kelių infrastruktūros modernizavimo projektai, kurie stipriai pagerins laivybos sąlygas krovininiams laivams. Jau ateinančiais metais tikimasi gerokai intensyvesnės laivybos, kuri perims dalį šalies krovininio transporto srauto. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimu siekiama sukurti sąlygas šios ekonominės veiklos vykdytojams išvengti administracinių išlaidų. Elektroninių dokumentų naudojimas yra aplinkai draugiškesnė priemonė nei popierinių dokumentų naudojimas, todėl vertinama, kad teisinis reguliavimas turės teigiamą poveikį aplinkos apsaugai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamų pasekmių nenumatoma, priešingai, manytina, kad krovinių vežimo sektoriaus skaitmeninimas ir geresnis dokumentų atsekamumas turės teigiamą poveikį užkertant kelią galimam dokumentų klastojimui, jų praradimui, tai palengvins teisinius ginčus tarp sektoriuje veikiančių subjektų ir su teisėsaugos institucijomis. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, prisidės prie vidaus vandenų transporto vystymosi.
Krovinių vežimo logistikos skaitmeninimo diegimas padės krovinių vežimo vidaus vandenų transportu įmonių verslo procesus padaryti patogesnius ir efektyvesnius, skatins krovinių vežimo įmones investuoti į inovacijas, padės vidaus vandenų transportui tapti patraukliu partnerystei ir bendradarbiavimui su kitomis transporto šakomis. Atsižvelgiant į tai, kad nėra privalomo reikalavimo pakeisti popierinius važtaraščius į elektroninius, nebus sukuriama papildoma našta dėl prisitaikymo prie naujojo reguliavimo tiems subjektams, kuriems bus patogiau ir ateityje naudoti popierinius važtaraščius. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Pritarus įstatymo nuostatoms, priimti, pakeisti ar panaikinti kitų įstatymų nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nesiūloma keisti sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti
Priėmus įstatymą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 269 „Dėl Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklių patvirtinimo“. Įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą parengs Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija iki 2024 m. balandžio 30 d. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai neturės įtakos valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšoms. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
„Krovinių vežimas vidaus vandenų laivais“, „važtaraštis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. part_90dd81608a554a9ca58765bd6ab62d70_end [¹] Pvz., Europos vidaus vandenų laivybos standartų rengimo komiteto (CESNI) 2022-09-08 susitikimo rezultatai Introduction of electronic documents: fruitful exchanges at the CESNI workshop - CESNI - Comité Européen pour l’Élaboration de Standards dans le domaine de la Navigation Intérieure
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS
2023-09-06 Nr. XIVP-3048 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS
2023-11-07 Nr. XIVP-3048(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius; komiteto nariai: A.Bagdonas, A.Kupčinskas, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės vyriausioji patarėja E. Vyšniauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Susipažinta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris