Projekto lyginamasis variantas
NR. I-1489 59 straipsniO PAKEITIMO
1 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu gali būti asmuo,
kuris pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas (išskyrus atvejus, kai asmuo baigė Ugdymo mokslų arba Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių magistrantūros studijas ir studijų metu įgijo švietimo vadybos, lyderystės žinių ir gebėjimų), švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba, jeigu jis vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimui prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos, bendrojo ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos vadovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, valstybinės ar savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos vadovas – aukštąjį koleginį išsilavinimą. Asmuo skiriamas į švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus jo gebėjimus įgyvendinti viešam konkursui pateiktas vadovavimo švietimo įstaigai gaires ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. gruodžio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Ugdymo mokslų, Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių[1] grupių magistrantūros studijose (specializacijos „Švietimo vadyba“, „Švietimo politika ir lyderystė“,
„Švietimo lyderystė“ ir kt.) siekiama ugdyti magistrantų kompetencijas
savarankiškai ir analitiškai pasirenkant įvairius būdus ir organizuojant kitų žmonių darbą vykdyti sudėtingą vadybinę veiklą nuolat pokyčius patiriančioje švietimo sistemoje, siekiant gerinti jos kokybę. Priklausomai nuo magistrantūros studijų programos magistrantai studijuoja modernias organizacijų valdymo teorijas, mokymo procesus ir tyrimus, karjeros projektavimo metodologiją, pedagoginės veiklos modeliavimą, personalo ugdymą organizacijoje, švietimo kokybės vadybą ir projektų valdymą, švietimo sociologiją, švietimo organizavimo sistemas, nuolatinio mokymosi kokybės vertinimą, kultūros ir švietimo kaitą, kaitos psichologiją ir kt. Asmenims, baigusiems Ugdymo mokslų, Verslo ir viešosios vadybos studijų krypties grupės magistrantūros studijas, suteikiamas Ugdymo mokslų magistro, Viešojo administravimo magistro kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija[2]. Nuo 2023 mokslo metų aukštosios mokyklos siūlys būsimiems ir esamiems švietimo įstaigų vadovams nemokamas specializuotas magistrantūros studijų programas[3]. Pedagoginį darbą dirbantys asmenys magistro laipsnį galės įgyti šešiuose universitetuose:
Vilniaus universitete, Mykolo Romerio universitete, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Kauno technologijų universitete, Klaipėdos universitete arba Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje.
Magistro studijų programos atnaujintos pagal naujus Švietimo įstatymo reikalavimus švietimo įstaigų vadovams, akcentuojamas tarptautiškumas ir švietimo įstaigų vadovams svarbios kompetencijos, siekiama parengti kompetentingus švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovus, suteikiant jiems būtinų kompetencijų[4]. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo[5] (toliau –Švietimo įstatymas) 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad švietimo įstaigos vadovu gali būti asmuo, kuriam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas. Pažymėtina, kad pakartotinis tų pačių kompetencijų vertinimas diskredituoja magistrantūros studijų programas bei jų rezultatus ir sukelia abejonių aukštojo universitetinio mokslo kokybe, todėl įstatymo projektu siūloma nevertinti asmenų, kurie baigė Ugdymo mokslų arba Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių magistrantūros studijas ir studijų metu įgijo švietimo vadybos, lyderystės žinių ir gebėjimų. Švietimo įstaigų vadovų atranka vykdoma vadovaujantis Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašu[6], tikėtina, kad šis įstatymo pakeitimas sąlygotų administravimo kaštų sumažinimą, nes nereikėtų pakartotinai vertinti aukštojoje mokykloje įgytų kompetencijų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu gali būti asmuo, kuris pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba, jeigu jis vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip
įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimui prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos, bendrojo ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos vadovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, valstybinės ar savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos vadovas – aukštąjį koleginį išsilavinimą. Asmuo skiriamas į švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus jo gebėjimus įgyvendinti viešam konkursui pateiktas vadovavimo švietimo įstaigai gaires ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio 2 dalį ir nustatyti atvejus, kai asmuo, baigęs Ugdymo mokslų arba Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių magistrantūros studijas ir studijų metu įgijo švietimo vadybos, lyderystės žinių ir gebėjimų, pakartotinai nevertinamas dėl tų pačių kompetencijų. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, reikės pakeisti:
Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“[7]. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projektu nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Kitų įstatymų keisti nereikės. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės (savivaldybių) biudžeto nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „Ugdymo mokslai“, „Švietimo vadyba“, „Švietimo lyderystė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
Teikia: Seimo nariai [1] https://www.aikos.smm.lt/Registrai/Studiju-programos/SitePages/Pagrindinis.aspx?ss=026cf190-be27-4a93-92e8-0db511e66a07 [2] Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose sąrašas. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. Nr. V-1075, redakcija 2023 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. V-667, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ae5d5730b7c211e693eea1ef35f20da9/asr [3] Mokyklų vadovai ir siekiantieji jais tapti galės rinktis nemokamas magistrantūros studijas, in: https://smsm.lrv.lt/lt/naujienos/mokyklu-vadovai-ir-siekiantieji-jais-tapti-gales-rinktis-nemokamas-magistranturos-studijas [4] https://www.nsa.smm.lt/2023/07/11/pedagoginiu-darbuotoju-magistranturos-studiju-programas-igyvendins-6-aukstosios-mokyklos/ [5]Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.1480/QCmsjiSQEo [6]Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašas; Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-1193, redakcija 2020 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-719, (https://www.e tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D1079D93ABC7/asr). [7]Kvalifikaciniai reikalavimai valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašas, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-1194 , redakcija 2020 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-727, (V-727https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.403446/asr).
2023-09-05 Nr. XIVP-3045 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 59 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos vadovui vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai kompetencijų vertinimas nebūtų atliekamas, jeigu toks asmuo baigė Ugdymo mokslų arba Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių magistrantūros studijas ir studijų metu įgijo švietimo vadybos, lyderystės žinių ir gebėjimų. Siūlomas reguliavimas tobulintinas šiais aspektais. Pirma, formuluotė „baigė <...> magistrantūros studijas ir studijų metu įgijo švietimo vadybos, lyderystės žinių ir gebėjimų“ yra perteklinė, neaiški ir klaidinanti, nes tam tikros pakopos studijų baigimas ir atitinkamos aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimas jau savaime suponuoja, kad asmuo įgijo šioje studijų programoje teikiamas kompetencijas. Atsižvelgiant į tai, aukščiau minėtoje nuostatoje žodžiai „ir studijų metu įgijo švietimo vadybos, lyderystės žinių ir gebėjimų“ brauktini kaip pertekliniai. Iš kitos pusės, siūloma formuluotė galimai implikuoja, kad tokias kompetencijas asmuo gali įgyti baigus ne visas Ugdymo mokslų arba Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių magistrantūros studijas, o tik tam tikras konkrečias studijų programas, kurių metu būtent ir teikiamos atitinkamos reikalingos kompetencijos. Tokiu atveju, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų įvardinti konkrečias konkrečių studijų krypčių studijų programas. Jeigu, vis dėlto, siekiama įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį baigus magistrantūros studijas įgytos kompetencijos dar kažkokia forma turėtų būti tikrinamos, tą reikėtų aiškiai ir nustatyti.
Antra, derinant keičiamo įstatymo terminiją su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, vietoj žodžių „Ugdymo mokslų arba Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių magistrantūros studijas“ įrašytini žodžiai „Ugdymo mokslų studijų krypčių grupės studijų krypties ar Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių studijų krypties magistrantūros studijas“. Trečia, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar asmenims, baigusiems Ugdymo mokslų arba Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių magistrantūros studijas, ir vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjusiems ne mažiau kaip 10 metų, būtų atliekamas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimui prilygintas vertinimas. Atsižvelgiant į tai, nuostatą, kad asmenims, baigusiems Ugdymo mokslų arba Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių magistrantūros studijas, neturi būti atliekamas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas ar vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimui prilygintas vertinimas, siūlome dėstyti atskiru nauju 59 straipsnio 2 dalies antru sakiniu. 2. Tikslintinas projekto 2 straipsnio pavadinimas, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje nenustatoma jokių įstatymo taikymo nuostatų. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2
dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]