Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Mokesčio administravimas
apskaičiavimo ir jo sumokėjimo priima, mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais konsultacijas ir informaciją apie mokestines prievoles mokesčio mokėtojams teikia valstybės įmonė akcinė bendrovė „Regitra“. 2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliota institucija akcinė bendrovė „Regitra“ keičiasi mokesčiui administruoti reikalinga informacija. Keitimosi mokesčiui administruoti reikalinga informacija tvarką nustato vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 3. Valstybės įmonės Akcinės bendrovės „Regitra“ sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo gali būti skundžiamas valstybės įmonės akcinės bendrovės „Regitra“ generaliniam direktoriui vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Skundas valstybės įmonės „Regitra“ generaliniam direktoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo valstybės įmonės „Regitra“ sprendimo priėmimo dienos. Valstybės įmonės Akcinės bendrovės „Regitra“ generalinio direktoriaus vadovo sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Projekto Nr. XIVP-3035(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Mokesčio administravimas
apskaičiavimo ir jo sumokėjimo priima, mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais konsultacijas ir informaciją apie mokestines prievoles mokesčio mokėtojams teikia valstybės įmonė akcinė bendrovė „Regitra“. 2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliota institucija akcinė bendrovė „Regitra“ keičiasi mokesčiui administruoti reikalinga informacija. Keitimosi mokesčiui administruoti reikalinga informacija tvarką nustato vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 3. Valstybės įmonės Akcinės bendrovės „Regitra“ sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo gali būti skundžiamas valstybės įmonės akcinės bendrovės „Regitra“ generaliniam direktoriui vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Skundas valstybės įmonės „Regitra“ generaliniam direktoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo valstybės įmonės „Regitra“ sprendimo priėmimo dienos. Valstybės įmonės Akcinės bendrovės „Regitra“ generalinio direktoriaus vadovo sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
ir įgyvendinimas
2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
6, 10, 22, 22¹, 23, 26 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRACIJOS
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 221, 23, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SEAKĮ projektas), Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – TPRMĮ projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti siekiant sudaryti teisines prielaidas pertvarkyti valstybės įmonę „Regitra“ į akcinę bendrovę. Įstatymų projektais siekiama įgyvendinti:
1) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) pateiktas rekomendacijas Lietuvos įmonių valdymo sistemos atitikties EBPO nustatytiems standartams užtikrinti;
2) Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, valstybės prioritetiniame projekte „Optimali valstybinių įmonių ir viešojo valdymo sistema“ nurodomą tikslą – peržiūrėti juridinių asmenų teisinių formų, kuriomis veikia valstybė, rūšis;
3) Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, V misijos (prioriteto) 5.6 Vyriausybės programos projekto „Optimali valstybės įmonių ir viešojo valdymo sistema“ 5.6.1 darbą – numatyti valstybės įmonių pertvarkymą į kitos teisinės formos juridinius asmenis;
4) Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių plano, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 11 d. pasitarime (protokolo Nr. 1, 1 klausimas), 31 priemonę „Valstybės įmonės „Regitra“ pertvarkymas į akcinę bendrovę“. 5) Valstybės kontrolės 2021 m balandžio 6 d. Valstybinio audito ataskaitoje VAE-3 „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“ pateiktą rekomendaciją – siekiant mažinti nepažangios teisinės formos valstybės įmonių (VĮ) skaičių, numatyti priemones jas pertvarkyti į kitų teisinių formų juridinius asmenis. EBPO atliktoje Lietuvos valstybės valdomų įmonių apžvalgoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plane (Lietuvos Respublikos Vyriausybės
numatyta rekomendacija peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisinę formą ir mažinti veikiančių valstybės valdomų įmonių skaičių. EBPO yra nurodžiusi, kad reikia supaprastinti ir suvienodinti valstybės valdomų įmonių teisines formas. Pagal EBPO valstybių tendencijas, dalis valstybės įmonių turėtų būti pertvarkytos į ribotos atsakomybės bendroves.
Be to, turėtų būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti, kad mažų valstybės valdomų įmonių grupės su tapačiomis arba beveik tapačiomis funkcijomis veiksmingai paskirstytų išteklius ir joms būtų taikomi aukštesni valdymo ir skaidrumo standartai (t. y. tokie reikalavimai, kurie šiuo metu taikomi tik didelėms valstybės valdomoms įmonėms). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi EBPO atliktos Lietuvos Respublikos valstybės valdomų juridinių asmenų analize, 2021 m. lapkričio 10 d. pasitarimo sprendimu (protokolo Nr. 59, 2 klausimas) pritarė Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planui (toliau – Pertvarkos planas), kuriame valstybės įmonę „Regitra“ numatyta pertvarkyti į kitos teisinės formos juridinį asmenį. Siekiant tinkamai ir laiku įgyvendinti Pertvarkos plane nurodytus valstybės įmonės „Regitra“ pertvarkymo veiksmus ir priemones, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1V-905 buvo sudaryta darbo grupė (toliau – darbo grupė), kuriai pavesta atlikti valstybės įmonės
„Regitra“ vykdomų funkcijų peržiūrą, įvertinant funkcijų specifiką ir pobūdį,
bei nustatyti galimą valstybės įmonės „Regitra“ teisinę formą, atitinkančią juridiniam asmeniui keliamus tikslus.
Darbo grupė, išnagrinėjusi skirtingų juridinių formų veikiančių subjektų specifiką bei taikomą teisinį reglamentavimą, atliko trijų teisinių formų (akcinės bendrovės, biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos) analizę, kurioje įvertino įvairius valstybės įmonės „Regitra“ pertvarkymo į kitos teisinės formos juridinį asmenį aspektus:
apimtis, paslaugų kainodaros sudarymo principus bei paslaugų teikimo procesų unikalumą; 2. valstybės įmonės „Regitra“ esamos valdysenos atitikimą EBPO rekomendacijoms; 3. valstybės įmonės „Regitra“ turimų žmogiškųjų išteklių struktūrą, kompetencijas; 4. esamą atlygio politiką ir galimą įtaką valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų savanoriškos kaitos didėjimui, keičiant atlygio modelį naujoje teisinėje formoje; 5. valstybės įmonės „Regitra“ įvykdytus ir planuojamus vykdyti valstybinės reikšmės projektus; 6. valstybės įmonės „Regitra“ strategijoje nustatytus tikslus, uždavinius ir jų matavimo rodiklius 7. pertvarkymo į kitą teisinę formą galimas pasekmes valstybės įmonės „Regitra“ klientams, darbuotojams bei teises ir pareigas įgyvendinančiajai institucijai ir kt. Valstybės įmonės „Regitra“ valdyba 2022 m. rugsėjo
pertvarkymo į kitos teisinės formos juridinį asmenį galimas alternatyvas ir pasiūlė valstybės įmonės „Regitra“ savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, pertvarkyti valstybės įmonę „Regitra“ į akcinę bendrovę.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo tobulinimo grupės 2022 m gruodžio 9 d. posėdžio protokolu Nr. 1VL-2546 buvo pritarta valstybės įmonės „Regitra“ pertvarkymui į akcinę bendrovę. Vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-835 „Dėl Valstybės įmonės „Regitra“ pertvarkymo į akcinę bendrovę plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas valstybės įmonės „Regitra“ pertvarkymo į akcinę bendrovę planas. Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. sausio 11 d. pasitarime (protokolo Nr. 1, 1 klausimas) pritarė Pertvarkos plano pakeitimams ir valstybės įmonės „Regitra“ pertvarkymui į akcinę bendrovę, kurios 100 proc. akcijų priklausys valstybei. Baigus šią pertvarką, Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje neliktų įmonių, turinčių valstybės įmonės teisinę formą ir taip būtų įgyvendinta EBPO rekomendacija peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisines formas. Be to, įgyvendinus pertvarką, bus atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijas, pateiktas 2021 m. balandžio 6 d. Valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-3 „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“, kuriomis siūloma priimti sprendimus dėl valstybės valdomų įmonių portfelio optimizavimo, kad veiktų tik tokios valstybės įmonės, kurių funkcijos svarbios valstybės uždaviniams įgyvendinti ir siūloma atsisakyti nepažangios valstybės valdomų įmonių valdysenos teisinės formos „valstybės įmonė“.
Teikiamuose Įstatymų projektuose siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) ir Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo (toliau – MTPRMĮ) nuostatas, kuriose nurodoma dabartinė valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – Įmonė) teisinė forma „valstybės įmonė“, pakeičiant ją į siūlomą teisinę formą „akcinė bendrovė“. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų parengimą inicijavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įmonė vykdo šias jai deleguotas funkcijas:
Nuo 2018 m. Įmonė aktyviai vysto ir plėtoja skaitmeniniais kanalais teikiamas paslaugas, skatina savo klientus naudotis elektroninėmis paslaugomis.
2022 m. duomenimis, skaitmeniniais kanalais teikiamų paslaugų apimtys: Įmonės atliekamos funkcijos yra apibrėžtos atskiruose SEAKĮ ir TPRMĮ straipsniuose:
MTPRMĮ 7 straipsnyje nustatyta, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais konsultacijas ir informaciją apie mokestines prievoles mokesčio mokėtojams teikia valstybės įmonė „Regitra“, taip pat nustatyta valstybės įmonės „Regitra“ sprendimų dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo apskundimo tvarka.
2022 m. duomenimis, skaitmeniniais kanalais teikiamų paslaugų apimtys: Įmonės atliekamos funkcijos yra apibrėžtos atskiruose SEAKĮ ir TPRMĮ straipsniuose:
MTPRMĮ 7 straipsnyje nustatyta, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais konsultacijas ir informaciją apie mokestines prievoles mokesčio mokėtojams teikia valstybės įmonė „Regitra“, taip pat nustatyta valstybės įmonės „Regitra“ sprendimų dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo apskundimo tvarka. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Įmonė po pertvarkymo į akcinę bendrovę toliau vykdys SEAKĮ ir MTPRMĮ atskiruose straipsniuose nurodytas funkcijas, kurios yra tiesiogiai susiję su šios įmonės veiklos tikslais. Dėl SEAKĮ nuostatų. Siūloma papildyti SEAKĮ 10 straipsnį, kuriame išvardinti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir valstybės valdomų įmonių įgaliojimai eismo saugumo srityje, nauja dalimi ir nustatyti, kad užtikrindama eismo saugumą, akcinė bendrovė „Regitra“:
(priima ir tvarko nuosavybės teisės į motorines transporto priemones ir (ar) jų priekabas įgijimo arba perleidimo deklaravimo dokumentus, tvarko Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinę sistemą);
2) atlieka motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų registraciją (išduoda dokumentus, liudijančius apie transporto priemonės ir (ar) priekabos įregistravimą ir valstybinio registracijos numerio ženklus, sustabdo ar panaikina motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimą dalyvauti viešajame eisme, tvarko Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą);
egzaminavimą ir išduoda ir keičia motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimus, grąžina teisę vairuoti motorines transporto priemones, tvarko Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registrą);
motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, savivaldžių automobilių bandymams ženklinti.
Siūloma papildyti SEAKĮ 10 straipsnį, kuriame išvardinti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir valstybės valdomų įmonių įgaliojimai eismo saugumo srityje, nauja dalimi ir nustatyti, kad užtikrindama eismo saugumą, akcinė bendrovė „Regitra“:
(priima ir tvarko nuosavybės teisės į motorines transporto priemones ir (ar) jų priekabas įgijimo arba perleidimo deklaravimo dokumentus, tvarko Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinę sistemą);
2) atlieka motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų registraciją (išduoda dokumentus, liudijančius apie transporto priemonės ir (ar) priekabos įregistravimą ir valstybinio registracijos numerio ženklus, sustabdo ar panaikina motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimą dalyvauti viešajame eisme, tvarko Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą);
egzaminavimą ir išduoda ir keičia motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimus, grąžina teisę vairuoti motorines transporto priemones, tvarko Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registrą);
motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, savivaldžių automobilių bandymams ženklinti. Atsižvelgiant į šį papildymą, siūloma atitinkamai patikslinti SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalį, išbraukiant dalį Vidaus reikalų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos funkcijų, nes šias funkcijas vykdys akcinė bendrovė „Regitra“. Be to, siūloma papildyti SEAKĮ 27 straipsnio 4 dalį, siekiant aiškiai nustatyti, kad leidimą motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme sustabdo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas.
Šiuo metu šioje dalyje nustatyta, kad šio leidimo sustabdymą panaikina Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas, tačiau nėra nustatyta, kas šį leidimą sustabdo. Taip pat siūloma atitinkamai patikslinti kitas SEAKĮ nuostatas, kuriose minima Įmonė, vietoje jos nurodant akcinę bendrovę „Regitra“. Dėl MTPRMĮ nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo laikytinas administraciniu sprendimu, kuriam turėtų būti taikomi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti reikalavimai, MTPRMĮ projektu keičiamame 7 straipsnyje konkrečiai nurodoma, kad sprendimus dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo priima akcinė bendrovė „Regitra“. Dėl įstatymų projektų įsigaliojimo. Atsižvelgiant į valstybės įmonės „Regitra“ pertvarkai į akcinę bendrovę įvykdyti būtinus atlikti veiksmus (turto vertinimas, Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos sprendimų priėmimas, po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės „Regitra“ įstatų įregistravimas juridinių asmenų registre ir kt.) siūlomas teikiamų įstatymų projektų įsigaliojimo terminas – 2024 m. liepos 1 d. Dėl siūlomos teisinės formos pasirinkimo Valstybės įmonės „Regitra“ pertvarkymo į akcinę bendrovę pranašumai ir numatomos galimybės:
valdoma vadovaujantis gerosios valdysenos praktikomis. Atsiras aiškus atsakomybių tarp valdymo organų pasiskirstymas ir balansas, aiški pavaldumo ir atskaitingumo struktūra apibrėš aiškias sprendimų priėmimo ribas.
Šiuo metu valdymo organus – tiek valdybą, tiek vadovą – skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Valdybą akcinės bendrovės juridinėje formoje skiria akcininkas ir teisės aktais valdybai suteikiami platesni įgaliojimai priimant sprendimus su aiškiomis atsakomybės ir aiškiu atskaitingumu akcininkui. Valdyba, įgalinta priimti strateginius sprendimus, prisiima didesnę atsakomybę, jai galima nustatyti aiškius tikslus ir reikalauti rezultatų. Valdyba skiria ir atšaukia vadovą, nustato jam tikslus, tvirtina bendrovės strateginį planą, be kitų funkcijų, gali vykdyti ir priežiūros funkcijas. Tokiu būdu susiklosto aiški atsakomybių ir pavaldumo hierarchija, o tai yra ypač svarbu gerinant korporatyvinį valdymą valstybėje. Šio modelio valdymui mažesnę įtaką daro politinė kaita (vadovo skyrimas, strateginių planų tvirtinimas), tai didina veiklos tęstinumą, tvarumą, grąžą ir efektyvumą. Tai sudaro sąlygas operatyviau priimti strateginius sprendimus, operatyviau juos keisti ar adaptuoti, lanksčiau reaguoti į klientų lūkesčių strateginį įgyvendinimą, lanksčiau priimti veiklos organizavimo, paslaugų teikimo sprendimus. Visa tai veda į didesnę grąžą valstybei ir klientų (piliečių ir ne tik) lūkesčių patenkinimą. 2. Aukštesnis klientų pasitenkinimas Įmonės teikiamų paslaugų kokybe. Įprastai praktikoje klientų pasitenkinimas akcinės bendrovės statusą turinčių juridinių asmenų teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kokybe yra aukštesnis nei kito teisinio statuso paslaugų teikėjų. 3. Galima lankstesnė atlygio politika ir konkurencingesnis aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas.
Pakeitus Įmonės teisinę formą į akcinę bendrovę, atsiras galimybė taikyti paprastesnes atrankos procedūras, operatyviau reaguoti į darbo rinkos pokyčius, atitinkamai keisti darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemas, didinant Įmonės, kaip darbdavio, patrauklumą rinkoje, taip pritraukiant ir išlaikant Įmonės veiklai reikalingas darbuotojų, vadovų kompetencijas (pvz., IT specialistų). Šios priemonės ilgalaikėje perspektyvoje darys įtaką ir užtikrins kokybišką paslaugų teikimą ir klientų aptarnavimą, sudarys sąlygas taikyti priemones ir sprendimus, leisiančius tobulinti ir vystyti šias sritis. 4. Skaitmeninių paslaugų teikimo kanalų vystymas ir paslaugų, suteiktų elektroniniu būdu, dalies didinimas. Lankstesnė atlygio politika sudaro didesnes galimybes pritraukti aukštos kvalifikacijos IT specialistų ir turimais ištekliais vystyti paslaugų teikimą skaitmeniniais kanalais. Taip bus užtikrinamas valstybės lūkestis, kad klientams būtų teikiamos kokybiškos paslaugos jiems patogiu būdu. 5. Galimybė teikti ir vystyti komercines paslaugas bei užtikrinti Vyriausybės patvirtintame plane nustatytą grąžą dividendais į valstybės biudžetą. 6. Galimybė administruoti valstybės nustatytus mokesčius ir rinkliavas (pvz., transporto priemonių registracijos mokestis) neatlygintinai ir nenaudojant valstybės biudžeto lėšų administravimo funkcijai. Šiuo metu per metus į valstybės biudžetą surenkama daugiau kaip 30 mln. Eur. transporto priemonių registracijos mokesčio. Valstybės įmonė „Regitra“ mokesčio administravimui negauna finansavimo iš valstybės biudžeto, administravimo funkciją vykdo savo lėšomis. 7.
valstybinės reikšmės projektus (pvz., Transporto priemonių savininkų apskaitos sistemos sukūrimas, Pilotinis eWallet ir Mobile Driving Licence (MDL) projektas, Vairuotojo pažymėjimų galiojimo stabdymas, kai vairuotojai nepasitikrino sveikatos nustatytu periodiškumu (neturi galiojančios medicininės pažymos) su vidiniais finansiniais ištekliais. Valstybės įmonė „Regitra“ projektus vykdo savo lėšomis ir negauna finansavimo iš valstybės biudžeto. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų nuostatos nesusijusios su kriminogenine situacija ir korupcija. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnis), viešojo administravimo įgaliojimai valstybės ir savivaldybių valdomoms bendrovėms negali būti suteikti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. gegužės
Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr.
7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma išplėsti subjektų, kuriems gali būti suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, ratą ir nustatyti, kad šie įgaliojimai gali būti suteikti ne tik valstybės ir savivaldybių įmonėms, bet ir valstybės ir savivaldybių valdomoms bendrovėms (taip, kaip jos yra suprantamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 5, 6, 15 ir 16 dalių nuostatas). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siekiama Įmonę pertvarkius į akcinę bendrovę palikti jai tuos pačius viešojo administravimo įgaliojimus, o šiuo metu esantis reguliavimas akcinėms bendrovėms tokių įgaliojimų suteikti neleidžia, Įstatymų projektai galėtų būti svarstomi ir priimti ne anksčiau, nei bus priimti pirmiau nurodyti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimai. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka turės būti parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl sutikimo pertvarkyti valstybės įmonę „Regitra“ į akcinę bendrovę ir valstybės turto investavimo“ projektas. Jį priėmus, turės būti parengti vidaus reikalų ministro įsakymų, reikalingų valstybės įmonės
„Regitra“ pertvarkymui į akcinę bendrovę, projektai. Šiuos projektus
parengs Vidaus reikalų ministerija. Valstybės įmonę „Regitra“ pertvarkius į akcinę bendrovę turės būti keičiami ir kiti teisės aktai, kuriuose yra nuorodų į pakeistą institucijos pavadinimą (Vyriausybės nutarimai, vidaus reikalų ministro įsakymai). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų lėšų neprireiks. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka rengiant ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl sutikimo pertvarkyti valstybės įmonę „Regitra“ į akcinę bendrovę ir valstybės turto investavimo“ projektą, turi būti įsigytos nepriklausomo Įmonės turto vertinimo paslaugos. Šios paslaugos bus įsigytos iš Įmonės vidinių finansinių išteklių, kurių preliminari vertė siekia iki 100 tūkst. Eur. 14. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Saugus eismas“, „transporto priemonė“, „transporto
priemonės registracija“. 16.
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
PRIEMONIŲ REGISTRACIJOS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. XIII-2690 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-09-05 Nr. XIVP-3035 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
(toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo priima, mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais konsultacijas ir informaciją apie mokestines prievoles mokesčio mokėtojams teikia akcinė bendrovė „Regitra“. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu privačiam juridiniam asmeniui (akcinei bendrovei) siūloma suteikti viešojo administravimo įgaliojimus. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnyje, kuris nustato viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo tvarką, nėra numatyta, kad viešojo administravimo įgaliojimai galėtų būti suteikti privačiam juridiniam asmeniui. Taigi teikiamu įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies bei 5 straipsnio nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr.
Nr. XIVP-2836, kurio 2 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu siūloma atitinkamai pakeisti Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį bei 5 straipsnį, numatant galimybę viešojo administravimo įgaliojimus suteikti valstybės kontroliuojamoms įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikiamu įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neprieštarautų Viešojo administravimo įstatymui tik tokiu atveju, jeigu iki teikiamu projektu siūlomo keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo būtų priimtas ir įsigaliotų aukščiau minėtas Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-2836. 2. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio administravimą, bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 18 punkto bei 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar neturėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRACIJOS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. XIII-2690 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-12-20 Nr. XIVP-3035(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO NR. XIVP-3035 2023-12-06
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė S. Ščajevienė, S. Mitalauskas, VĮ Regitra atstovai: direktorius V. Dominauskas, V. Žekonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo priima, mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais konsultacijas ir informaciją apie mokestines prievoles mokesčio mokėtojams teikia akcinė bendrovė „Regitra“. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu privačiam juridiniam asmeniui (akcinei bendrovei) siūloma suteikti viešojo administravimo įgaliojimus.
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnyje, kuris nustato viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo tvarką, nėra numatyta, kad viešojo administravimo įgaliojimai galėtų būti suteikti privačiam juridiniam asmeniui. Taigi teikiamu įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies bei 5 straipsnio nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-2836, kurio 2 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu siūloma atitinkamai pakeisti Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį bei
valstybės kontroliuojamoms įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikiamu įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neprieštarautų Viešojo administravimo įstatymui tik tokiu atveju, jeigu iki teikiamu projektu siūlomo keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo būtų priimtas ir įsigaliotų aukščiau minėtas Viešojo administravimo įstatymo
įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-2836. Pritarti
2023-09-05 2.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio administravimą, bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 18 punkto bei 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar neturėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pareiškėjas Sigitas Č. 2023-11-27 Norint gauti vairuotojo pažymėjimą Valstybinėje įmonėje "Regitra", būsimiesiems vairuotojams išlaikius vairavimo teorijos egzaminą tenka ir po keletą kartų laikyti vairavimo praktikos egzaminą. Labai didele problema tampa terminai ir galimybė vairavimo egzaminą perlaikyti. Pavyzdžiui, po vairavimo mokyklos baigimo šių metų lapkričio mėn. pirmoje pusėje asmuo užsiregistravo į VĮ "Regitra" Vilniaus filialą laikyti vairavimo praktikos egzaminą, tačiau, jo neišlaikius, sekantį kartą laikyti minėtą egzaminą laisva vieta atsirado tik kitų metų sausio mėn. viduryje t. y. daugiau, kaip po dviejų mėn. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančius teisės aktus perlaikyti egzaminą asmuo turi teisę jau po 7-ių dienų. Tačiau tenka pabrėžti, kad VĮ "Regitra" tokios galimybės nesuteikia. Toks, galimai atsainus ir nekompetentingas VĮ "Regitra" požiūris į valstybės jai deleguotą funkciją ir pareigą tinkamai ir laiku suteikti paslaugas klientams, pastariesiems daro didelę moralinę, o neretu atveju ir finansinę žalą, įtakoja jų gyvenimo kokybę. Norinčiuosius įgyti teisę vairuoti slegia nežinomybė, stresas ir įtampa, ar spės laiku išsilaikyti praktikos vairavimo egzaminą (nors perlaikymų skaičius yra neribojamas), nes leistinas terminas tai atlikti yra vieneri metai po teorijos egzamino išlaikymo.
Neįsitekus į šį terminą ne dėl savo kaltės, asmuo yra priverstas pakartoti teorinio egzamino perlaikymą. Tuo pačiu, neturėdamas galimybės planuojamu laiku įgyti vairuotojo pažymėjimo, klientas nukenčia, nes negali naudotis transporto priemone (pvz. iš užmiesčio vykti į darbą ar mokslus, verslo tikslais ir kt.) Yra susiklosčiusi itin ydinga praktika, jog VĮ
"Regitra" turi monopolinę teisę vykdyti vairuotojų egzaminavimo
funkciją ir, nesugebėdama aptarnauti didelio klientų srauto, metų metais neužtikrina visuomenei itin aktualios viešosios paslaugos prieinamumo ir kokybės. Tokia praktika pažeidžia didelės dalies visuomenės interesus, situacija pastaraisiais metais stabiliai blogėja. Manytina, kad VĮ
"Regitra" privalu imtis skubių ir veiksmingų priemonių
susidariusiai padėčiai ištaisyti. Galimai VĮ "Regitra", siekdama užtikrinti vairuotojų egzaminavimo paslaugos prieinamumą ir kokybę, turėtų samdyti vairavimo instruktorius iš vairavimo mokyklų, su mokykloms priklausančiomis transporto priemonėmis arba užskaityti vairavimo mokyklose klientų išlaikytas praktinio vairavimo galutines įskaitas (jos yra filmuojamos) ir pan. Vairavimo mokyklų teigimu, į jų daugkartinius prašymus leisti asmenims laikyti B kategorijos transporto priemonių vairavimo egzaminus su vairavimo mokyklos transporto priemone, VĮ „Regitra“ kategoriškai atsisako tai daryti, nepateikdama racionalių argumentų, nors kitų kategorijų transporto priemonių vairuotojams (A kat., C/CE kat.) yra galimas pasirinkimas. Kyla klausimas – kodėl? Kodėl VĮ „Regitra“ nepasiūlo egzaminams pvz., D kategorijos transporto priemonių (autobusų), būsimieji vairuotojai turi juos nuomotis iš vairavimo mokyklų visais atvejais.
Taipogi, egzaminų eilės priklauso nuo to, su kokia transporto priemone (ar su mechaniniais ar automatiniais bėgiais) asmuo renkasi laikyti egzaminą. Tokia tvarka diskriminuoja klientus. Manytina, kad laikant egzaminus su mokyklos transporto priemone, su kuria asmuo mokėsi vairuoti, egzaminų išlaikymo rezultatai būtų geresni, tai atitinkamai padėtų sumažinti egzaminų eiles. Tačiau monopolinė įmonė VĮ „Regitra“ vienašališkai nustato tokią tvarką, kuri galimai padeda jai siekti pelno, ir nevykdo tokios veiklos, kuri jai gali būti nuostolinga. Viešasis interesas vienareikšmiškai nukenčia. Maža to, ateityje VĮ „Regitra“, galimai reorganizavus į akcinę bendrovę, tikėtina, jog pelno siekimas jai taps dar svarbesniu prioritetu ir visuomenės lūkesčiai ir interesai taps dar labiau pažeidžiami. Todėl dar aktualesnis tampa kitų egzaminavimo funkciją vykdančių centrų atsiradimas. Šiuo metu vadovaujantis Valstybinės įmonės „Regitra“ įstatų, patvirtintų LR vidaus reikalų ministro 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1V-630 „Dėl Valstybės įmonės „Regitra“ įstatų patvirtinimo“ 1 punktu, Valstybės įmonė
„Regitra“ (toliau – įmonė) yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri
nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą bei jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Atitinkamoms institucijoms (pvz., Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai, Susisiekimo ministerijai ir t. t.) neatidėliotinai reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad problemai spręsti tikslinga pasitelkti kitus valstybės autorizuotus egzaminavimo centrus (pvz., nustatytus kriterijus atitinkančias vairuotojų mokymo įstaigas), taip išvengiant VĮ "Regitra" monopolio.
Nemažai vairavimo mokyklų turi visas galimybes atsakingai ir profesionaliai atlikti šiuo metu VĮ "Regitra" patikėtas funkcijas, suteikiant galimybę piliečiams gauti vairuotojo pažymėjimą. Tikėtina, kad sumažinus VĮ „Regitra“ teikiamų paslaugų skaičių, tų paslaugų prieinamumas ir kokybė pagerėtų. Nepritarti Projektu nėra sprendžiami valstybės įmonės „Regitra“ atliekamų funkcijų perskirstymo klausimai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-10-20 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymas), atliko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 22¹, 23, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto[¹] Nr. XIVP-3034 ir Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto[²] Nr. XIVP-3035 antikorupcinį vertinimą. Minėtais teisės aktų projektais akcinei bendrovei
„Regitra“ siūloma suteikti viešojo administravimo įgaliojimus. Atlikę minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą,
pažymime, kad dėl keičiamo teisinio reguliavimo kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų, kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų bei kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Eugenijus Sabutis 2023-09-20 Argumentai: Teikiamu pasiūlymu siekiama pakeisti dabartinį reguliavimą ir įteisinti, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokestis taptų vienas iš finansinių šaltinių Lietuvos kelių tinklui gerinti. Šiandieninė finansavimo tvarka niekaip neleidžia užtikrinti šalies kelių tinklo situacijos gerėjimo. Susiklosčiusioje situacijoje būtina patobulinti kelių finansavimo modelį, siekiant užtikrinti tvaresnį ir didesnį finansavimą kelių infrastruktūros priežiūrai bei plėtrai. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl rekordinės infliacijos, realios perkamosios galios ir pastaraisiais metais išaugusių energetinių bei statybos kainų, lėšų poreikis kelių priežiūrai yra ženkliai didesnis. Be kitą ko neigiamos lėšų skyrimo tendencijos ir nepakankamas finansavimas ne tik neleis užtikrinti numatytų strateginių projektų plėtros, bet ir neteiks jokių garantijų dėl šiuo metu esančios kelių infrastruktūros išsaugojimo ir jos būklės gerinimo. Pabrėžtina, kad deramas kelių tvarkymas yra kritinis faktorius ir itin svarbus veiksnys plėtojant Lietuvos transporto sektorių, taip pat užtikrinant patogų susisiekimą šalies gyventojams ir, svarbiausia, mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Lietuvos regionų. Būtina pabrėžti ir tai, kad gerai prižiūrėtas Lietuvos kelių tinklas suteikia ne tik ekonominę naudą, bet prisideda ir prie Lietuvos gynybos strategijų.
Juose pripažįstama, kad gerai išvystytas ir prižiūrimas kelių tinklas sustiprina valstybės saugumo garantus, todėl susisiekimo infrastruktūros projektų plėtra yra identifikuojama kaip prioritetinė. 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo įtvirtinama nuostata, kad registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius taikomas registracijos mokestis pagal jų išmetamą CO² kiekį. Pažymėtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui“, tačiau ši nuostata de fakto neveikia – gaunamomis pajamomis iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio Miškų sodinimo programa nėra finansuojama. Toks patvirtinimas gautas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija). Šios ministerijos pateikta informacija rodo, kad miškų veisimas valstybinėje žemėje tuo metu ir dabar pakankamai finansuojamas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, privačioje žemėje – iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų ir numatomas finansuoti ateityje. Atsižvelgdama į tai, pati Vyriausybė 2020 m. rugsėjo mėn. buvo pradėjusi svarstyti Aplinkos ministerijos pasiūlymus įstatyminiais pakeitimais įtvirtinti naujas nuostatas, kuriomis motorinių transporto priemonių registracijos mokestis būtų skiriamas kitoms reikmėms.
Manytina, kad tokia Vyriausybės pozicija aiškiai suponuoja, kad dabartinis reguliavimas nebeatitinka dabar įsitvirtinusio mechanizmo, kuriuo finansuojamas miškų sodinimas, o pačios pajamos, gautos iš transporto priemonių registracijos mokesčio, naudojamos ne pagal šiuo metu Įstatyme numatytą tvarką. Taip pat akcentuotina, kad šio Įstatymo 4 ir 5 straipsniai numato, kad mokestį moka motorinės transporto priemonės valdytojas, o pats mokestis sumokamas iki motorinės transporto priemonės registracijos Kelių transporto priemonių registre. Šios nuostatos suponuoja tai, kad naujai registruojamų arba perregistruojamų transporto priemonių valdytojai, savininkai ar vairuotojai įgyja teisę važiuoti Lietuvos keliais tik tada, kai sumokamas minėtas mokestis. Aptariant minėtą reguliavimą, darytina išvada, kad motorinės transporto priemonės registracijos mokestis gali būti laikomas vienu iš mokesčių už kelių naudojimąsi, todėl tai reikštų, kad Projektais siūlomas teisinis reguliavimas pagrindžia šio mokesčio tikslą, kas reiškia, kad surenkamos lėšos kasmet galėtų būti skiriamos kelių tvarkymui. Juolab, pats Įstatymas numato ir pasekmes nesumokėjus mokesčio: motorinės transporto priemonė neregistruojama Kelių transporto priemonių registre, o tai reiškia, kad transporto priemonių valdytojai, savininkai ar vairuotojai be kitą ko praranda teisę naudotis kelių infrastruktūra. Būtina pabrėžti, kad pats mokesčio surenkamumas yra stabilus ir praktiškai nekintantis, todėl sudarant valstybės biudžetą, Vyriausybė galėtų prognozuoti pajamas, gautas iš šio mokesčio.
Įmonės „Regitra“ yra pateikusi tikslią statistiką dėl šio mokesčio pajamų surinkimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą: 2020 m. (nuo liepos 1 d.) – 15 425 956,50 Eur.; 2021 m. – 31 742 532,61 Eur.; 2022 m. – 31
mokesčio pajamos finansavimą keliams kasmet galėtų padidinti daugiau kaip 30 mln. Eur. Pasiūlymas: Papildyti Projektą Nr. XIVP-3035 ir pakeisti Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą. Šio
įstatymo nustatyta tvarka gautos lėšos naudojamos priemonėms, skirtoms kelių infrastruktūros būklės gerinimui, finansuoti.“ Nepritarti Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad įmonė po pertvarkymo į akcinę bendrovę toliau vykdys Saugaus eismo automobilių keliais ir Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymų atskiruose straipsniuose nurodytas funkcijas, kurios yra tiesiogiai susiję su šios įmonės veiklos tikslais. Seimo nario pasiūlymai nėra susiję su įstatymo projekto tikslais. Projekto iniciatoriai nesiūlo keisti galiojančio įstatymo 6 ir 9 straipsnius. 2. Seimo narys Eugenijus Sabutis 2023-09-20 Argumentai:
Žr. aukščiau Pasiūlymas: Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 3 dalį. 3. Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui. Nepritarti Žr. argumentus aukščiau. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3035.
XIVP-3035. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Irena Haase, Agnė Širinskienė. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė [1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/bf8daec0455e11ee96d3d2217e347cf6?jfwid=-7j2b45ju4. [2] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/627fdae0455f11ee96d3d2217e347cf6?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=7cda8afd-ab98-4f6c-9b0f-a4c66cd322bd.
Biudžeto ir finansų komitetas
2023-12-13
Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Liudas Jonaitis, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
(toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo priima, mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais konsultacijas ir informaciją apie mokestines prievoles mokesčio mokėtojams teikia akcinė bendrovė „Regitra“. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu privačiam juridiniam asmeniui (akcinei bendrovei) siūloma suteikti viešojo administravimo įgaliojimus. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnyje, kuris nustato viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo tvarką, nėra numatyta, kad viešojo administravimo įgaliojimai galėtų būti suteikti privačiam juridiniam asmeniui. Taigi teikiamu įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies bei 5 straipsnio nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-2836, kurio 2 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu siūloma atitinkamai pakeisti Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį bei 5 straipsnį, numatant galimybę viešojo administravimo įgaliojimus suteikti valstybės kontroliuojamoms įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikiamu įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neprieštarautų Viešojo administravimo įstatymui tik tokiu atveju, jeigu iki teikiamu projektu siūlomo keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo būtų priimtas ir įsigaliotų aukščiau minėtas Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-2836. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugsėjo 5 d. 2.
motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio administravimą, bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 18 punkto bei 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar neturėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti. LR specialiųjų tyrimų tarnybos 2023 m. spalio 20 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-8711. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pareiškėjas Sigitas Č., 2023 m. lapkričio 27 d. (g-2023-10294) * Norint gauti vairuotojo pažymėjimą Valstybinėje įmonėje "Regitra", būsimiesiems vairuotojams išlaikius vairavimo teorijos egzaminą tenka ir po keletą kartų laikyti vairavimo praktikos egzaminą. Labai didele problema tampa terminai ir galimybė vairavimo egzaminą perlaikyti. Pavyzdžiui, po vairavimo mokyklos baigimo šių metų lapkričio mėn. pirmoje pusėje asmuo užsiregistravo į VĮ
"Regitra" Vilniaus filialą laikyti vairavimo praktikos egzaminą,
tačiau, jo neišlaikius, sekantį kartą laikyti minėtą egzaminą laisva vieta atsirado tik kitų metų sausio mėn. viduryje t. y. daugiau, kaip po dviejų mėn. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančius teisės aktus perlaikyti egzaminą asmuo turi teisę jau po 7-ių dienų. Tačiau tenka pabrėžti, kad VĮ
"Regitra" tokios galimybės nesuteikia. Toks, galimai atsainus ir
nekompetentingas VĮ "Regitra" požiūris į valstybės jai deleguotą funkciją ir pareigą tinkamai ir laiku suteikti paslaugas klientams, pastariesiems daro didelę moralinę, o neretu atveju ir finansinę žalą, įtakoja jų gyvenimo kokybę.
Norinčiuosius įgyti teisę vairuoti slegia nežinomybė, stresas ir įtampa, ar spės laiku išsilaikyti praktikos vairavimo egzaminą (nors perlaikymų skaičius yra neribojamas), nes leistinas terminas tai atlikti yra vieneri metai po teorijos egzamino išlaikymo. Neįsitekus į šį terminą ne dėl savo kaltės, asmuo yra priverstas pakartoti teorinio egzamino perlaikymą. Tuo pačiu, neturėdamas galimybės planuojamu laiku įgyti vairuotojo pažymėjimo, klientas nukenčia, nes negali naudotis transporto priemone (pvz. iš užmiesčio vykti į darbą ar mokslus, verslo tikslais ir kt.) Yra susiklosčiusi itin ydinga praktika, jog VĮ "Regitra" turi monopolinę teisę vykdyti vairuotojų egzaminavimo funkciją ir, nesugebėdama aptarnauti didelio klientų srauto, metų metais neužtikrina visuomenei itin aktualios viešosios paslaugos prieinamumo ir kokybės. Tokia praktika pažeidžia didelės dalies visuomenės interesus, situacija pastaraisiais metais stabiliai blogėja. Manytina, kad VĮ "Regitra" privalu imtis skubių ir veiksmingų priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti. Galimai VĮ
"Regitra", siekdama užtikrinti vairuotojų egzaminavimo paslaugos
prieinamumą ir kokybę, turėtų samdyti vairavimo instruktorius iš vairavimo mokyklų, su mokykloms priklausančiomis transporto priemonėmis arba užskaityti vairavimo mokyklose klientų išlaikytas praktinio vairavimo galutines įskaitas (jos yra filmuojamos) ir pan.
Vairavimo mokyklų teigimu, į jų daugkartinius prašymus leisti asmenims laikyti B kategorijos transporto priemonių vairavimo egzaminus su vairavimo mokyklos transporto priemone, VĮ „Regitra“ kategoriškai atsisako tai daryti, nepateikdama racionalių argumentų, nors kitų kategorijų transporto priemonių vairuotojams (A kat., C/CE kat.) yra galimas pasirinkimas. Kyla klausimas – kodėl? Kodėl VĮ „Regitra“ nepasiūlo egzaminams pvz., D kategorijos transporto priemonių (autobusų), būsimieji vairuotojai turi juos nuomotis iš vairavimo mokyklų visais atvejais. Taipogi, egzaminų eilės priklauso nuo to, su kokia transporto priemone (ar su mechaniniais ar automatiniais bėgiais) asmuo renkasi laikyti egzaminą. Tokia tvarka diskriminuoja klientus. Manytina, kad laikant egzaminus su mokyklos transporto priemone, su kuria asmuo mokėsi vairuoti, egzaminų išlaikymo rezultatai būtų geresni, tai atitinkamai padėtų sumažinti egzaminų eiles. Tačiau monopolinė įmonė VĮ „Regitra“ vienašališkai nustato tokią tvarką, kuri galimai padeda jai siekti pelno, ir nevykdo tokios veiklos, kuri jai gali būti nuostolinga. Viešasis interesas vienareikšmiškai nukenčia. Maža to, ateityje VĮ „Regitra“, galimai reorganizavus į akcinę bendrovę, tikėtina, jog pelno siekimas jai taps dar svarbesniu prioritetu ir visuomenės lūkesčiai ir interesai taps dar labiau pažeidžiami. Todėl dar aktualesnis tampa kitų egzaminavimo funkciją vykdančių centrų atsiradimas. Šiuo metu vadovaujantis Valstybinės įmonės „Regitra“ įstatų, patvirtintų LR vidaus reikalų ministro 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr.
1V-630 „Dėl Valstybės įmonės „Regitra“ įstatų patvirtinimo“ 1 punktu, Valstybės įmonė „Regitra“ (toliau – įmonė) yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą bei jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Atitinkamoms institucijoms (pvz., Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai, Susisiekimo ministerijai ir t. t.) neatidėliotinai reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad problemai spręsti tikslinga pasitelkti kitus valstybės autorizuotus egzaminavimo centrus (pvz., nustatytus kriterijus atitinkančias vairuotojų mokymo įstaigas), taip išvengiant VĮ "Regitra" monopolio. Nemažai vairavimo mokyklų turi visas galimybes atsakingai ir profesionaliai atlikti šiuo metu VĮ "Regitra" patikėtas funkcijas, suteikiant galimybę piliečiams gauti vairuotojo pažymėjimą. Tikėtina, kad sumažinus VĮ „Regitra“ teikiamų paslaugų skaičių, tų paslaugų prieinamumas ir kokybė pagerėtų. Nesvarstyti. Siūlymas nėra tiesiogiai susijęs su Projektu siūlomomis keisti nuostatomis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023 m. spalio 20 d. ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
<...>
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymas), atliko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 22¹, 23, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto[¹] Nr.
XIVP-3034 ir Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690
vertinimą. Minėtais teisės aktų projektais akcinei bendrovei „Regitra“ siūloma suteikti viešojo administravimo įgaliojimus. Atlikę minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, pažymime, kad dėl keičiamo teisinio reguliavimo kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų, kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų bei kitų pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Eugenijus Sabutis, 2023 m. rugsėjo 20 d. 65 Argumentai: Teikiamu pasiūlymu siekiama pakeisti dabartinį reguliavimą ir įteisinti, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokestis taptų vienas iš finansinių šaltinių Lietuvos kelių tinklui gerinti. Šiandieninė finansavimo tvarka niekaip neleidžia užtikrinti šalies kelių tinklo situacijos gerėjimo. Susiklosčiusioje situacijoje būtina patobulinti kelių finansavimo modelį, siekiant užtikrinti tvaresnį ir didesnį finansavimą kelių infrastruktūros priežiūrai bei plėtrai. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl rekordinės infliacijos, realios perkamosios galios ir pastaraisiais metais išaugusių energetinių bei statybos kainų, lėšų poreikis kelių priežiūrai yra ženkliai didesnis. Be kitą ko neigiamos lėšų skyrimo tendencijos ir nepakankamas finansavimas ne tik neleis užtikrinti numatytų strateginių projektų plėtros, bet ir neteiks jokių garantijų dėl šiuo metu esančios kelių infrastruktūros išsaugojimo ir jos būklės gerinimo.
Pabrėžtina, kad deramas kelių tvarkymas yra kritinis faktorius ir itin svarbus veiksnys plėtojant Lietuvos transporto sektorių, taip pat užtikrinant patogų susisiekimą šalies gyventojams ir, svarbiausia, mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Lietuvos regionų. Būtina pabrėžti ir tai, kad gerai prižiūrėtas Lietuvos kelių tinklas suteikia ne tik ekonominę naudą, bet prisideda ir prie Lietuvos gynybos strategijų. Juose pripažįstama, kad gerai išvystytas ir prižiūrimas kelių tinklas sustiprina valstybės saugumo garantus, todėl susisiekimo infrastruktūros projektų plėtra yra identifikuojama kaip prioritetinė. 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo įtvirtinama nuostata, kad registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius taikomas registracijos mokestis pagal jų išmetamą CO² kiekį. Pažymėtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui“, tačiau ši nuostata de fakto neveikia – gaunamomis pajamomis iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio Miškų sodinimo programa nėra finansuojama. Toks patvirtinimas gautas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija). Šios ministerijos pateikta informacija rodo, kad miškų veisimas valstybinėje žemėje tuo metu ir dabar pakankamai finansuojamas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, privačioje žemėje – iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų ir numatomas finansuoti ateityje.
Atsižvelgdama į tai, pati Vyriausybė
pasiūlymus įstatyminiais pakeitimais įtvirtinti naujas nuostatas, kuriomis motorinių transporto priemonių registracijos mokestis būtų skiriamas kitoms reikmėms. Manytina, kad tokia Vyriausybės pozicija aiškiai suponuoja, kad dabartinis reguliavimas nebeatitinka dabar įsitvirtinusio mechanizmo, kuriuo finansuojamas miškų sodinimas, o pačios pajamos, gautos iš transporto priemonių registracijos mokesčio, naudojamos ne pagal šiuo metu Įstatyme numatytą tvarką. Taip pat akcentuotina, kad šio Įstatymo
valdytojas, o pats mokestis sumokamas iki motorinės transporto priemonės registracijos Kelių transporto priemonių registre. Šios nuostatos suponuoja tai, kad naujai registruojamų arba perregistruojamų transporto priemonių valdytojai, savininkai ar vairuotojai įgyja teisę važiuoti Lietuvos keliais tik tada, kai sumokamas minėtas mokestis. Aptariant minėtą reguliavimą, darytina išvada, kad motorinės transporto priemonės registracijos mokestis gali būti laikomas vienu iš mokesčių už kelių naudojimąsi, todėl tai reikštų, kad Projektais siūlomas teisinis reguliavimas pagrindžia šio mokesčio tikslą, kas reiškia, kad surenkamos lėšos kasmet galėtų būti skiriamos kelių tvarkymui. Juolab, pats Įstatymas numato ir pasekmes nesumokėjus mokesčio: motorinės transporto priemonė neregistruojama Kelių transporto priemonių registre, o tai reiškia, kad transporto priemonių valdytojai, savininkai ar vairuotojai be kitą ko praranda teisę naudotis kelių infrastruktūra.
Būtina pabrėžti, kad pats mokesčio surenkamumas yra stabilus ir praktiškai nekintantis, todėl sudarant valstybės biudžetą, Vyriausybė galėtų prognozuoti pajamas, gautas iš šio mokesčio. Įmonės „Regitra“ yra pateikusi tikslią statistiką dėl šio mokesčio pajamų surinkimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą: 2020 m. (nuo liepos 1 d.) – 15 425 956,50 Eur.; 2021 m. – 31 742 532,61 Eur.; 2022 m. – 31 077 707,58 Eur. Remiantis pateiktasis duomenimis, galima teigti, kad šio mokesčio pajamos finansavimą keliams kasmet galėtų padidinti daugiau kaip 30 mln. Eur. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą Nr. XIVP-3035 ir pakeisti Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą. Šio įstatymo nustatyta tvarka gautos lėšos naudojamos priemonėms, skirtoms kelių infrastruktūros būklės gerinimui, finansuoti.“ Nesvarstyti. Seimo nario siūlymas nėra tiesiogiai susijęs su Projektu siūlomomis keisti nuostatomis (Įstatymo projektu keičiamas Įstatymo 7 straipsnis, Seimo narys siūlo tikslinti Įstatymo 6 str. 5 dalį). 2. Seimo narys Eugenijus Sabutis, 2023 m. rugsėjo 20 d. Argumentai:
Žr. aukščiau Pasiūlymas: Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 3 dalį. 3. Iki
koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui. Nesvarstyti. Seimo nario siūlymas nėra tiesiogiai susijęs su Projektu siūlomomis keisti nuostatomis (Įstatymo projektu keičiamas Įstatymo 7 straipsnis, Seimo narys siūlo tikslinti Įstatymo 9 str. 3 dalį). 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
iniciatorių pateiktam Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3035. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Čepononis, A.Palionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3035(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biuro patarėja Agnė Gedraitytė