Projekto lyginamasis variantas
pakeitimo įstatymas 2023 m. d. Nr. Vilnius
taip: „1) statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, kurie statomi ir (ar) rekonstruojami pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimus;“. 2. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose statyti ir
(ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu;“. 2 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip:
„b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai
užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Gintautas Kindurys
pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino gyventojų nusiskundimai dėl to, kad nėra aišku kaip įgyvendinti, o tiksliau dažnu atveju neįmanoma įgyvendinti nuostatos, esančios susisiekimo ministro 2021 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-353 patvirtintame Pritarimo projektui ar numatomai veiklai kelių apsaugos zonose tvarkos apraše (toliau – aprašas), kuris numato kaimuose kelių apsaugos zonose galimybę tam tikrais atvejais, gavus kelio savininko pritarimą, leisti statyti pastatus. Norint statyti kaime kelio apsaugos zonoje būtina pateikti kelio savininkui arba valdytojui esamos situacijos schemą ir aprašymą, pagrindžiančius, kad <...> apsaugos zona minėtoje kelio ruožo pusėje yra kompaktiškai užstatyta (t. y. užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų). Susisiekimo ministras šios nuostatos įgyvendinimą apraše numatė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymo)
apsaugos zonose draudžiama statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose.
Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai, leidžiama miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme yra sąvokos: „kompaktiškai užstatyta teritorija – didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų“; „Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu“. Pažymėtina, kad iki Įstatymo priėmimo derinant klausimus dėl galimybės statyti statinius ir pastatus kaimuose kelio apsaugos zonoje, reikalavimo, jog tokia statyba galima tik kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, nebuvo. Aiškinantis šį klausimą pastebėta, kad apskritai kaimų, kurių užstatymo tankis būtų ne mažesnis kaip 20 proc. galimai yra labai nedaug.
Tai gana aukštas reikalavimas, kadangi teritorijos plotą turi užimti ne mažiau kaip 20 proc. pastatų. Pavyzdžiui, jei būtų kaimo 5 ha užstatyta teritorija, tai ne mažiau kaip 1 ha (10000 m²) ploto ten turi būti vien pastatai. Akivaizdu, kad gyventojai, norintys statyti kaimuose, savo sklypuose prie kelių, kurie kartu yra ir gatvės, kaimuose, kur toje pačioje gatvėje jau nuo seno (kelio apsaugos zonoje) kaimynystėje stovi kiti namai, negali gauti kelio savininko pritarimo, nes neįmanoma pateikti dokumento pagrindžiančio, kad kaime kelio apsaugos zonoje užstatymo tankis yra ne mažesnis 20 proc. ir to neįmanoma pateikti, nes Lietuvoje tokių vietų galimai yra labai mažai. Todėl tikslinga keisti teisinį šio klausimo reglamentavimą išbraukiant žodį
„kompaktiškai“, t. y. nustatant galimybę (išimtį) leisti statyti (atliekant
būtinus derinimus) kelio zonoje kaimų užstatytose teritorijose. Be to, tokia pati nuostata dėl kompaktiško užstatymo yra Įstatymo 99 straipsnyje, kur yra nustatytos išimtys paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų draudimuose, t. y. draudime statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime. Įstatymo projektu siekiama panaikinti perteklinius ir dažniausiai neįgyvendinamus reikalavimus Įstatyme, taip sudaryti teisėtą galimybę žemės, kurios paskirtis leidžia statybas, savininkams pateikti reikiamus dokumentus atsakingoms institucijoms derinant statybas užstatytose kaimų teritorijose kelių apsaugos ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zonose. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Kindurys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai, leidžiama miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu. Įstatymo
atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma pakoreguoti įstatymo nuostatas dėl išimčių leisti statybas kaimų užstatytose teritorijose kelių apsaugos ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zonose, išbraukiant žodį
„kompaktiškai“, t. y. paliekant nuostatą, kad išimtys taikomos kaimų
užstatytose teritorijose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma 6.
Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. Tikėtina, kad priėmus įstatymą ir dėl to sumažėjus būtinu pateikti prie prašymo dokumentu (t. y. kad teritorija užstatyta ne mažiau kaip 20 proc.) sumažės ir korupcijos tikimybė šiame procese. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai gali būti tik teigiama, kadangi nereikės įrodinėti (rengti dokumentų), kad kaimo užstatymo tankis yra ne mažesnis kaip
strateginio lygmens planavimo dokumentams Tikėtina, kad įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Reikės pakeisti (patikslinti) susisiekimo ministro 2021 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-353 patvirtintą Pritarimo projektui ar numatomai veiklai kelių apsaugos zonose tvarkos aprašą, kuriame reikės išbraukti nuostatą dėl kompaktiško užstatymo reikalavimo. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti susisiekimo ministro 2021 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-353 patvirtintą Pritarimo projektui ar numatomai veiklai kelių apsaugos zonose tvarkos aprašą, kuriame reikės išbraukti nuostatą dėl kompaktiško užstatymo reikalavimo. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„kelio apsauginė zona“, „specialiosios sąlygos)“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2023-08-29 Nr. XIVP-3028 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies
apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai, leidžiama, be kita ko, kaimų užstatytose teritorijose statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „kaimų užstatytos teritorijos“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžta sąvoka „kompaktiškai užstatyta teritorija“, kuri suprantama kaip „didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų“. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie parametrai lemtų, kad kaimo teritorija būtų suprantama kaip „kaimo užstatyta teritorija“. Esant šiam neaiškumui, gali kilti įstatymo nuostatų taikymo problemų. Siekiant aiškumo, projekto nuostatose siūlytina atskleisti minėtos sąvokos turinį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunkčio nuostatoms.
Antra, svarstytinas projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumas. Diskutuotina, ar projektu atsisakius išimties, kad pastatai, kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, gali būti statomi ir (ar) rekonstruojami (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) tik kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose esančiose kelių apsaugos zonose, ir leidžiant, iš esmės statyti ir (ar) rekonstruoti šiuos pastatus bet kokioje kaimo teritorijoje, jei tik joje yra pastatų, esančiose kelių apsaugos zonose, bus pasiektas keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nustatytas šio įstatymo tikslas - užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose. Iš esmės analogiško turinio pastaba dėl siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumo taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
dalies 8 punkto b papunkčio nuostatoms, kuriomis atsisakoma išimties paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose mažesniu kaip
išorinės ribos leisti statyti pastatus tik kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, t. y. leidžiant šiuos pastatus statyti „kaimų užstatytose teritorijose“. 2. Atsižvelgiant į Vyriausybės, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Projektu siūloma reglamentuoti statybas kaimų užstatytose teritorijose. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. 4. Reikėtų atsisakyti projekto 2 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo.
Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2025-12-17
dalyvavo: komiteto pirmininkas Linas Jonauskas, komiteto nariai: Tomas Domarkas, Alvydas Mockus, Ligita Girskienė, Audrius Radvilavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai, leidžiama, be kita ko, kaimų užstatytose teritorijose statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „kaimų užstatytos teritorijos“ turinys.
Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio
suprantama kaip „didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų“. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie parametrai lemtų, kad kaimo teritorija būtų suprantama kaip „kaimo užstatyta teritorija“. Esant šiam neaiškumui, gali kilti įstatymo nuostatų taikymo problemų. Siekiant aiškumo, projekto nuostatose siūlytina atskleisti minėtos sąvokos turinį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunkčio nuostatoms. Antra, svarstytinas projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumas. Diskutuotina, ar projektu atsisakius išimties, kad pastatai, kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, gali būti statomi ir
(ar) rekonstruojami (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) tik kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose esančiose kelių apsaugos zonose, ir leidžiant, iš esmės statyti ir (ar) rekonstruoti šiuos pastatus bet kokioje kaimo teritorijoje, jei tik joje yra pastatų, esančiose kelių apsaugos zonose, bus pasiektas keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nustatytas šio įstatymo tikslas - užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose.
Iš esmės analogiško turinio pastaba dėl siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumo taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunkčio nuostatoms, kuriomis atsisakoma išimties paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos leisti statyti pastatus tik kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, t. y. leidžiant šiuos pastatus statyti
„kaimų užstatytose teritorijose“. Pritarti. Įstatymo projektu būtų sudarytos sąlygos
statyti ar rekonstruoti pastatus bet kokioje kaimo teritorijoje, jei tik joje bent vienas pastatas, esančiose kelių apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, todėl manytina, kad siūlomas reguliavimas, leidžiantis nevaržomą pastatų statybą kelių apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, neužtikrintų tinkamos kelių ir paviršinių vandens telkinių apsaugos nuo neigiamų veiksnių ar neigiamo poveikio. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-08-29) 2.
Atsižvelgiant į Vyriausybės, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti. Projekto nuostatos derintos darbo tvarka, projektą siūloma atmesti, nes siūlomas reguliavimas sudarytų sąlygas nevaržomi pastatų statybai ir (ar) rekonstravimui kelių apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose bet kokioje kaimo teritorijoje, jei tik joje yra bent vienas pastatas, ir neužtikrintų tinkamos kelių ir paviršinių vandens telkinių apsaugos nuo neigiamų veiksnių ir neigiamo poveikio. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-08-29)
siūloma reglamentuoti statybas kaimų užstatytose teritorijose. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti. Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko projekto antikorupcinį vertinimą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-08-29)
atsisakyti projekto 2 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. Pritarti. 5. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė (2023-09-06) Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 19 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3028 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
(2023-11-15) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis (atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pateiktą prašymą), atliko Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 (toliau
kelių ar vandens telkinių apsaugos zonose Aktualios redakcijos Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, kelių apsaugos zonose, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose.
Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punkte taip pat nustatyta, kad kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai, leidžiama miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose statyti ir
(ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu. Įstatymo 99 straipsnio 8 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120[²] (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kompaktiškai užstatyta teritorija – didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų.
Užstatymo tankis suprantamas kaip pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalis). Ši nuostata dėl kompaktiškai užstatytos teritorijos sampratos įsigaliojo nuo 2013 m. liepos
įstatymą XII-407[³]. Iki tol kompaktiškai užstatytai teritorijai taikytini reikalavimai buvo numatyti tuo metu galiojusių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (kurias vėliau pakeitė Įstatymas – mūsų pastaba), 127.9 papunktyje, numačiusiame, kad kompaktiškai užstatytų kaimų teritorija laikytina didesnė kaip 3 hektarų užstatyta teritorija, kurioje atstumas tarp pastatų ne didesnis kaip 50 metrų[⁴]. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, atsisakius nuosekliai teisiniame reguliavime įtvirtintų reikalavimų dėl kompaktiškai užstatytos kaimų teritorijos, sudarančių sąlygas dėl bendrosios taisyklės netaikymo, būtų neaišku, kokiais kriterijais bei duomenimis remiantis, priimant sprendimą dėl galimybės statyti kelių ar vandens telkinių apsaugos zonoje, būtų vertinama kaimų užstatyta teritorija.
Priėmus Projektu siūlomus pakeitimus ir įtvirtinus minėtą teisinį neaiškumą kiltų rizika:
Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiama. 3. Kitos pastabos ir pasiūlymai: Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiama. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad jo nuostatos galimai nepagrįstai išplėstų statybų galimybes kelių ar paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zonose, kas padidintų piktnaudžiavimo bei korupcijos pasireiškimo galimybes ir neužtikrintų Įstatymo nuostatų siekiamų tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus siūlomo teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome svarstyti teisinio reguliavimo tobulinimo galimybę, tikslinant Projekto nuostatas arba jų atsisakant, siekiant užtikrinti korupcijai atsparų teisinio reguliavimo taikymą ir juo siekiamų tikslų įgyvendinimą. Pritarti. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: papildomi komitetai /komisijos nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 19 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3028. Siūlomas reguliavimas sudarytų sąlygas nevaržomi pastatų statybai ir (ar) rekonstravimui kelių apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose bet kokioje kaimo teritorijoje, jei tik joje yra bent vienas pastatas, todėl vertinamas kaip neužtikrinantis tinkamos kelių ir paviršinių vandens telkinių apsaugos nuo neigiamų veiksnių ir neigiamo poveikio ir neatitinkantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme keliamų tikslų. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Linas Jonauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Linas Jonauskas Biuro patarėja G. Ričkutė