Projekto lyginamasis variantas
10 dalimi:
„10. Jeigu valstybės viešajai įstaigai, kai valstybė turi pusę ar daugiau
kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, jos patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto dalis (statiniai, patalpos) naudojama atliekant valstybines funkcijas (sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti) šios įstaigos poreikių nebeatitinka, dalininkas (dalininkai) gali priimti sprendimą šiuos statinius, patalpas kartu su jam eksploatuoti reikalingu žemės sklypu atnaujinti. Šio nekilnojamojo turto atnaujinimo projektas yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka taikant šiame įstatyme numatytus nekilnojamojo turto atnaujinimo būdus.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, finansų ministras ar jo įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
DĖL
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo metu valstybės priskirtoms funkcijoms atlikti nenaudojamo nekilnojamojo turto, kurį viešosios įstaigos, įskaitant valstybės sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, valdo nuosavybės teise, pardavimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo (toliau tekste – ir CVVT, Valstybės turto valdytojo įstatymas) 4 straipsnio 7 dalies 1 punktas[1], įsigaliosiantis 2023 m. rugsėjo 1 d. Pagal minėtą reguliavimą CVVT valdytojas parduoda viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančius, tačiau valstybės priskirtoms funkcijoms atlikti nenaudojamus statinius, patalpas ar jų dalis kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti. Tokia pareiga CVVT valdytojui pagal įstatymą kyla iš sutarties su tokia viešąja įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, ir jeigu yra nuspręsta perleisti viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, ir jeigu kiti teisės aktai tokio konkretaus turto pardavimo nedraudžia. Ši nuostata valstybės sveikatos priežiūros viešosios įstaigoms dažniausiai negali būti taikoma, nes jos beveik visą nekilnojamąjį turtą valdo ne nuosavybės, o patikėjimo teise.
Kitas įstatymas – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau tekste – ir Disponavimo įstatymas) nuo 2019 m. spalio 1 d. numato pareigą CVVT valdytojui aprūpinti valstybės institucijas ir įstaigas jų valstybinėms funkcijoms atlikti reikalingu ir jų poreikius atitinkančiu administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu (žr.19 str.). Pagal šį įstatymą tai atliekama inter alia įgyvendinant administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus. Tačiau nei vienas iš pirma nurodytų įstatymų, taip pat ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (toliau tekste – ir SPĮ) nenumato galimybės dalyvauti turto atnaujinimo projekte valstybės viešosios sveikatos priežiūros įstaigai, kai jai atliekant valstybines funkcijas jos patikėjimo teise valdomo valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalies (statinių, patalpų) būklė kartu su jiems eksploatuoti valstybės priskirtu žemės sklypu šios įstaigos poreikių nebeatitinka, bet jie vis dar yra naudojami teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės sveikatos priežiūros įstaigų patikėjimo teise valdoma dalis statinių nebeatitinka šios įstaigos poreikių joms vykdant valstybines funkcijas (yra neefektyvus jų panaudojimas, brangus išlaikymas, jų rekonstrukcija tam tikrais atvejais neįmanoma), todėl tikslinga būtų numatyti įstatymu galimybę tokius statinius atnaujinti tais būdais, kurie numatyti Disponavimo įstatymo 19 str. 6 d. įgyvendinant administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus.
Įvertinant valstybės sveikatos priežiūros įstaigų specifiką, kaip antai būtinumą teikti paslaugas nepertraukiamai, dažniausiai tinkamas atnaujinimo būdas būtų naujo statinio, atitinkančio įstaigos poreikius jai atliekant valstybines funkcijas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, įsigijimas jį statant, o perkėlus į jį sveikatos priežiūros dalį teikiamos veiklos, parduodamas senasis pastatas. Įgyvendinant Konstitucijos 128 straipsnį, pagal kurį valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo būtina įtvirtinti įstatymu ir siekiant užtikrinti, kad valstybės turtą sveikatos priežiūros įstaigos valdytų racionaliai ir prireikus, jis galėtų būti atnaujinamas efektyviausiai tinkamu būdu (įsigyjant naują, statant naują, rekonstruojant), o nebegalimą pagal poreikį naudoti nekilnojamąjį turtą parduoti, yra keičiami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, CVVT valdytojo įstatymas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Paminėtina, kad naudojant aptartą modelį, praktikoje yra sėkmingai įgyvendintų atnaujinimo projektų iki kol Disponavimo įstatymas nebuvo pakeistas. Siekiant užtikrinti, kad valstybės nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas būtų valdomas racionaliai ir jo perleidimas būtų skaidrus, teikiamais projektais siūloma pavesti atnaujinimo projektą priklausomai nuo vertės dydžio tvirtinti Turto valdytojo valdybai arba Vyriausybei kaip šiuo metu numatyta Disponavimo įstatymo 19 str. 9 d. dėl administracinės paskirties nekilnojamojo turto, o tą nekilnojamąjį turto objektą, kurį numatoma atnaujinti, perduoti patikėjimo teise valstybės turto valdytojui. Naują nekilnojamąjį turtą, kaip numatyta Disponavimo įstatyme, CVVT valdytojas įgyja valstybės nuosavybėn. Priėmus teikiamą Disponavimo įstatymo pakeitimą, ši nuostata būtų taikoma ir naujai pastatytam ar kitaip įgytam sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamajam turtui.
rengėjai Įstatymo projektų iniciatorius ir rengėjas– Seimo narys Jurgis Razma. Rengimo metu vyko konsultacijos su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai SPĮ įstatymo 36 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų sprendimų tik dėl valstybės ar savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priėmimo tvarka, ir nėra numatyta kas ir kokioms sąlygoms esant gali priimti sprendimą atnaujinti nekilnojamąjį turtą, kai viešajai įstaigai atliekant valstybės funkcijas jos valdomas valstybės nekilnojamasis turtas (statiniai, patalpos) nebeatitinka šios įstaigos poreikių. Todėl SPĮ įstatymo 36 str. yra pildomas nauja 10 dalimi. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas numato, kad įstaigų valdomas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas gali būti atnaujinamas, kai jis atitinka bent vieną iš įstatyme įvardytų požymių, inter alia, kai jis neatitinka Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodiklių; neatitinka kitų pagrįstų valstybės institucijų ar įstaigų poreikių atliekant valstybines funkcijas. Šis įstatymas šiuo metu nenumato teisės Valstybės turto valdytojui aprūpinti valstybės viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas jų valstybinėms funkcijoms (sveikatos priežiūros paslaugoms) teikti reikalingu ir jų poreikius atitinkančiu sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamuoju turtu įgyvendinant šios paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus.
Todėl sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamasis turtas valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, negali būti atnaujinamas. Tokių funkcijų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui nenumato ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio pakeitimo projektu yra siūloma papildyti šį straipsnį nauja 10 dalimi, pagal kurią valstybės viešosios sveikatos priežiūros įstaigos galėtų atnaujinti jų valdomą patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jei atitinka šiame ir Disponavimo įstatyme nustatytas sąlygas. SPĮ įstatyme numatytos papildomos sąlygos nekilnojamojo turto atnaujinimui. Tai leidžiama tik tokiai valstybės viešajai įstaigai, kur valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime; įstaiga atlieka valstybines funkcijas (teikia sveikatos priežiūros paslaugas); jos patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto dalis (statiniai, patalpos) šios įstaigos poreikių nebeatitinka; dalininkas (dalininkai) yra priėmę sprendimą šiuos statinius, patalpas atnaujinti. Jei pastatą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas planuotų parduoti privalu numatyti statiniui eksploatuoti reikalingą žemės sklypą.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas yra pildomas nuostatomis, kurios analogiškai jau reglamentuoja valstybės institucijų naudojamo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą. Pagal teikiamą Projektą tokios nuostatos reglamentuos ir valstybės viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą jų valstybinėms funkcijoms (sveikatos priežiūros paslaugoms) teikti reikalingu ir jų oreikius atitinkančiu sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamuoju turtu įgyvendinant šios paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus. Yra padaroma viena išlyga dėl sąlygų, kurioms esant valstybės viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų nekilnojamojo turto atnaujinimo projektas gali būti teikiamas tvirtinti –būtina atitikti ne tik vieną iš sąlygų nurodytų Disponavimo įstatyme, bet ir atitikti, kaip minėta, papildomas sąlygas, numatytas SPĮ 36 str. 10 d. Koreguojamas ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas papildant turto valdytojo funkcijas nustatoma, kad gali būti atnaujinamas ne tik institucijų naudojamas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, bet ir sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamasis turtas valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, ir kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, (žr. keičiamo įstatymo 4 str. ir 6 str. ). Priėmus teikiamus projektus bus sudaromos prielaidos kokybiškiau teikti sveikatos priežiūros paslaugas racionaliai naudojant valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus išteklius. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai,
galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. Atvirkščiai, nustatytu atnaujinimo būdu valstybės turtas bus naudojamas racionaliai, centralizuotai valdomo turto valdytojas užtikrins turto atnaujinimą, procedūrų skaidrumą,. Kartu bus sudarytos prielaidos gerinti sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybę. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neigiamo poveikio korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Atskiro poveikio verslui ar jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įgyvendinant priimtus įstatymus Vyriausybei ir Finansų ministerijai bus reikalinga patikslinti jau galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimą. Galiojančių teisės aktų pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Teikiami projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Įgyvendinant įstatymą Vyriausybei ir Finansų ministerijai bus reikalinga patikslinti jau galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Lėšų įstatymų įgyvendinimui neplanuojama. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis viešoji sveikatos priežiūros įstaiga; nekilnojamojo turto atnaujinimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Seimo narys Jurgis Razma [1] „1) Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančių, tačiau valstybės priskirtoms funkcijoms atlikti nenaudojamų statinių, patalpų ar jų dalių pardavimo kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti, kai nuspręsta perleisti viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis;“
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 36 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2023-08-28 Nr. XIVP-3023 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 36 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad ,,jeigu valstybės viešajai įstaigai, kai valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, jos patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto dalis (statiniai, patalpos) naudojama atliekant valstybines funkcijas (sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti) šios įstaigos poreikių nebeatitinka, dalininkas (dalininkai) gali priimti sprendimą šiuos statinius, patalpas kartu su jam eksploatuoti reikalingu žemės sklypu atnaujinti. Šio nekilnojamojo turto atnaujinimo projektas yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka taikant šiame įstatyme numatytus nekilnojamojo turto atnaujinimo būdus“. Siūlomos nuostatos tikslintinos šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalį, trumpinys
„valstybės viešoji įstaiga“ taikomas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos
(toliau - LNSS) asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms, kurių savininkas (dalininkas) yra valstybė. Taigi, keičiamo įstatymo 36 straipsnyje ir kituose keičiamo įstatymo straipsniuose trumpinys „valstybės viešoji įstaiga“ apima viešąsias įstaigas, kurių savininkė arba dalininkė, neatsižvelgiant į turimą dalies dydį, yra valstybė.
Todėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje trumpinio „valstybės viešoji įstaiga“ nereikėtų vartoti, nes jis apima platesnį viešųjų įstaigų ratą, nei projektu siekiama nustatyti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 36 straipsnio
ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime“ nereikėtų pakeisti nuostata „jeigu LNSS asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros viešajai įstaigai, kai valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime“. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto nuostatas sprendimas atnaujinti atitinkamų viešųjų įstaigų patikėjimo teise valdomą valstybės nekilnojamojo turto dalį (statinius, patalpas), naudojamus atliekant valstybines funkcijas (sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti), galėtų būti priimtas jeigu jis neatitinka šios įstaigos poreikių. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3024 (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-3024) 1 straipsnio 4 dalimi keičiamoje Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje yra dėstomi pagrindai (požymiai), kuriems esant, sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, gali būti atnaujinamas.
Pažymėtina, kad šiame projekte siūlomas nustatyti atitinkamos paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo pagrindas nėra numatytas projekte reg. Nr. XIVP-3024. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Trečia, svarstytina, ar nuostatos „dalininkas (dalininkai) gali priimti sprendimą šiuos statinius, patalpas kartu su jam eksploatuoti reikalingu žemės sklypu atnaujinti“ nereikėtų patikslinti, nes ji galėtų būti aiškinama taip, kad kartu su statiniais, patalpomis galėtų būti priimtas sprendimas atnaujinti ir jiems eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, tačiau nėra pakankamai aišku, kokiu būdu galėtų būti atnaujintas žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostatos „kartu su jam eksploatuoti reikalingu žemės sklypu“ nereikėtų atsisakyti. Be to, manytina, kad dalininkas galėtų priimti sprendimą dėl aukščiau minėto nekilnojamojo turto atnaujinimo tik tuo atveju, jeigu jam nuosavybės teise priklauso visos viešosios įstaigos dalys, o kitu atveju tokį sprendimą galėtų priimti tik viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Ketvirta, atkreipiame dėmesį, kad kartu su vertinamuoju projektu teikiamuose projekte reg. Nr. XIVP-3024 bei Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-3025 (toliau - projektas reg. Nr.
Nr. XIVP-3025) siūloma reglamentuoti valstybei nuosavybės teise priklausančio sveikatos priežiūros bei gydymo paskirties, valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, naudojamo sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, nekilnojamojo turto atnaujinimą. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma reglamentuoti valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, naudojamo atliekant valstybines funkcijas (sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti) atnaujinimą. Taigi, teikiamame įstatymo projekte valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris galėtų būti atnaujinamas, įvardinamas kiek kitaip nei projektuose reg. Nr. XIVP- 3024 ir reg. Nr. XIVP-3025. Siekiant projektų nuostatų suderinamumo, visuose trijuose projektuose atnaujinamą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą reikėtų įvardinti vienodai. Penkta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje antrajame sakinyje nurodoma, kad nekilnojamojo turto atnaujinimo projektai yra tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas bei ar nereikėtų nurodyti, kuris subjektas ir kokia tvarka rengtų vertinamojoje projekto nuostatoje nurodyto nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus. Be to, siekiant aiškumo, kuriame įstatyme nurodyti nekilnojamojo turto atnaujinimo būdai būtų taikomi, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje antrajame sakinyje nuostatą „šiame įstatyme“ nereikėtų pakeisti nuostata
„jame“. Kitu atveju nuostata „šiame įstatyme“ gali būti nevienodai aiškinama. 2. Atsižvelgiant
į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto
straipsnio struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma reguliuoti valstybės nekilnojamojo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo (valstybei nuosavybės teise priklausančio sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimą) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 14 punktų bei 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 36 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2023-11-29
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Ginta Andrijauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-281
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 36 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad ,,jeigu valstybės viešajai įstaigai, kai valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, jos patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto dalis (statiniai, patalpos) naudojama atliekant valstybines funkcijas (sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti) šios įstaigos poreikių nebeatitinka, dalininkas (dalininkai) gali priimti sprendimą šiuos statinius, patalpas kartu su jam eksploatuoti reikalingu žemės sklypu atnaujinti. Šio nekilnojamojo turto atnaujinimo projektas yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka taikant šiame įstatyme numatytus nekilnojamojo turto atnaujinimo būdus“. Siūlomos nuostatos tikslintinos šiais aspektais.
Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo
nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms, kurių savininkas (dalininkas) yra valstybė. Taigi, keičiamo įstatymo 36 straipsnyje ir kituose keičiamo įstatymo straipsniuose trumpinys „valstybės viešoji įstaiga“ apima viešąsias įstaigas, kurių savininkė arba dalininkė, neatsižvelgiant į turimą dalies dydį, yra valstybė. Todėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje trumpinio „valstybės viešoji įstaiga“ nereikėtų vartoti, nes jis apima platesnį viešųjų įstaigų ratą, nei projektu siekiama nustatyti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 36 straipsnio 10 dalies nuostatos „ jeigu valstybės viešajai įstaigai, kai valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime“ nereikėtų pakeisti nuostata „jeigu LNSS asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros viešajai įstaigai, kai valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-08-281
Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto nuostatas sprendimas atnaujinti atitinkamų viešųjų įstaigų patikėjimo teise valdomą valstybės nekilnojamojo turto dalį (statinius, patalpas), naudojamus atliekant valstybines funkcijas (sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti), galėtų būti priimtas jeigu jis neatitinka šios įstaigos poreikių. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3024 (toliau – projektas reg. Nr.
Nr. XIVP-3024) 1 straipsnio 4 dalimi keičiamoje Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje yra dėstomi pagrindai (požymiai), kuriems esant, sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, gali būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad šiame projekte siūlomas nustatyti atitinkamos paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo pagrindas nėra numatytas projekte reg. Nr. XIVP-3024. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-08-281
Trečia, svarstytina, ar nuostatos „dalininkas (dalininkai) gali priimti sprendimą šiuos statinius, patalpas kartu su jam eksploatuoti reikalingu žemės sklypu atnaujinti“ nereikėtų patikslinti, nes ji galėtų būti aiškinama taip, kad kartu su statiniais, patalpomis galėtų būti priimtas sprendimas atnaujinti ir jiems eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, tačiau nėra pakankamai aišku, kokiu būdu galėtų būti atnaujintas žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostatos „kartu su jam eksploatuoti reikalingu žemės sklypu“ nereikėtų atsisakyti. Be to, manytina, kad dalininkas galėtų priimti sprendimą dėl aukščiau minėto nekilnojamojo turto atnaujinimo tik tuo atveju, jeigu jam nuosavybės teise priklauso visos viešosios įstaigos dalys, o kitu atveju tokį sprendimą galėtų priimti tik viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-08-281
Ketvirta, atkreipiame dėmesį, kad kartu su vertinamuoju projektu teikiamuose projekte reg. Nr. XIVP-3024 bei Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-3025 (toliau - projektas reg. Nr.
Nr. XIVP-3025) siūloma reglamentuoti valstybei nuosavybės teise priklausančio sveikatos priežiūros bei gydymo paskirties, valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, naudojamo sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, nekilnojamojo turto atnaujinimą. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma reglamentuoti valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, naudojamo atliekant valstybines funkcijas (sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti) atnaujinimą. Taigi, teikiamame įstatymo projekte valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris galėtų būti atnaujinamas, įvardinamas kiek kitaip nei projektuose reg. Nr. XIVP- 3024 ir reg. Nr. XIVP-3025. Siekiant projektų nuostatų suderinamumo, visuose trijuose projektuose atnaujinamą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą reikėtų įvardinti vienodai. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-08-281
Penkta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje antrajame sakinyje nurodoma, kad nekilnojamojo turto atnaujinimo projektai yra tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas bei ar nereikėtų nurodyti, kuris subjektas ir kokia tvarka rengtų vertinamojoje projekto nuostatoje nurodyto nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus. Be to, siekiant aiškumo, kuriame įstatyme nurodyti nekilnojamojo turto atnaujinimo būdai būtų taikomi, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje antrajame sakinyje nuostatą „šiame įstatyme“ nereikėtų pakeisti nuostata „jame“. Kitu atveju nuostata „šiame įstatyme“ gali būti nevienodai aiškinama. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-08-281
2.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 1 straipsnio 1 dalyje brauktinas žodis „nauja“, o vienintelės projekto 1 straipsnio struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Argumentai:
nutarimas Nr. 875 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3023, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII- 729 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP- 3024 ir Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII- 791 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP- 3025“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reguliuoti valstybės nekilnojamojo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo (valstybei nuosavybės teise priklausančio sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimą) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 14 punktų bei 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Argumentai:
tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3023, XIVP-3024 ir XIVP-3025“. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2023-09-12 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3023 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
2Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-09-191
<...>1. Projekto Nr. XIVP-3023 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu valstybės viešajai įstaigai, kai valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, jos patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto dalis (statiniai, patalpos) naudojama atliekant valstybines funkcijas (sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti) šios įstaigos poreikių nebeatitinka, dalininkas (dalininkai) gali priimti sprendimą šiuos statinius, patalpas kartu su jam eksploatuoti reikalingu žemės sklypu atnaujinti. Šio nekilnojamojo turto atnaujinimo projektas yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka taikant šiame įstatyme numatytus nekilnojamojo turto atnaujinimo būdus.“. Projektu Nr. XIVP-3023 siūlomas teisinis reglamentavimas leidžia suprasti, kad gali būti priimtas sprendimas atnaujinti ne tik nekilnojamąjį turtą – statinius, patalpas, bet ir šiam turtui eksploatuoti reikalingą žemės sklypą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo sąvoka, apibrėžianti visumą žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal Žemės įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą žemės sklypai suformuojami ar pertvarkomi pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, atnaujinami gali būti tik žemės sklypo kadastro duomenys Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo atnaujinimo sąvoka nėra apibrėžta žemės teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, siūlytina svarstyti galimybę patikslinti Projekto Nr. XIVP-3023 1 straipsnį atsisakant nuostatos „kartu su jam eksploatuoti reikalingu žemės sklypu“. Pritarti
3Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-09-191
2.
Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo, įsigaliosiančio 2024-01-01, 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuojama, jog: centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, arba kai valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti. Minėta nuostata nustato galimybę įgyvendinti centralizuotai valdomo tik administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus, kai reikalinga valstybinė žemė, todėl siūlome kartu su Projektais teikti ir Žemės įstatymo pakeitimo projektą. Pritarti
4Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-10-131
<...>
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3024 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3024) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3023 (toliau – Projektas Nr.
XIVP-3023) teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
pasiūlymų neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
<...>
siūlomos sąlygos, kad turtas gali būti atnaujinamas viešosios įstaigos dalininkų sprendimo pagrindu, stokoja pagrįstumo ir teisinio aiškumo. Kaip minėjome aukščiau išdėstytoje 2.1.2 pastaboje, sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas galėtų būti atnaujinamas, jeigu atitiktų tik Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio 10 dalies nuostatose nustatytas sąlygas. Tokios „sąlygos“ nustatomos Projektu Nr. XIVP-3023 siūlomomis nuostatomis, numatančiomis, kad: „10. Jeigu valstybės viešajai įstaigai, kai valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, jos patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto dalis (statiniai, patalpos) naudojama atliekant valstybines funkcijas (sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti) šios įstaigos poreikių nebeatitinka, dalininkas (dalininkai) gali priimti sprendimą šiuos statinius, patalpas kartu su jam eksploatuoti reikalingu žemės sklypu atnaujinti. Šio nekilnojamojo turto atnaujinimo projektas yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka taikant šiame įstatyme numatytus nekilnojamojo turto atnaujinimo būdus“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XIVP-3023 siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (36 straipsnio 10 dalies) nuostatos iš esmės nenustato jokių turto atnaujinimo požiūriu aktualių sąlygų, o tik reglamentuoja viešosios įstaigos dalininkų (dalininko) teisę priimti sprendimą dėl turto, kuris (jų nuomone) nebeatitinka įstaigos poreikių, atnaujinimo.
Šiuo atveju manytume, kad gali būti svarstytina, ar toks viešosios įstaigų dalininkų sprendimas nenustatant kitų papildomų sąlygų ar priežasčių (pavyzdžiui: reikšmingų turto atnaujinimo aspektu) visais atvejais gali būti laikomas pagrįstu. Be to, manytume, sprendimo priėmimą gali sąlygoti subjektyvi dalininkų nuomonė, todėl atskirais atvejais gali kilti abejonių dėl sprendimo objektyvumo.
<...>
5Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-10-131
formuluotė („žemės sklypo atnaujinimas“) svarstytina teisinio aiškumo aspektu. Projekto Nr. XIVP-3023 siūlomose nuostatose vartojama „statinių /patalpų kartu su jam eksploatuoti reikalingu žemės sklypu atnaujinimo“ formuluotė, kurios turinys (ta apimtimi, kaip turėtų būti suvokiamas ir įgyvendinamas „žemės sklypo atnaujinimas“) nėra aiškus. Išvengiant sąlygų dviprasmiškoms interpretacijoms ir siekiant teisinio aiškumo siūlytume minėtas Projekto Nr. XIVP-3023 nuostatas tobulinti (pavyzdžiui: atskleisti minėtos formuluotės esmę). 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
6Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-10-131
Atlikus Projekto Nr. XIVP-3023 ir Nr. XIVP-3024 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad juo siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
ir Nr. XIVP-3024 siūlomos sąlygos, kad turtas gali būti atnaujinamas viešosios įstaigos dalininkų sprendimo pagrindu, stokoja pagrįstumo ir teisinio aiškumo;
aiškumo aspektu. Pritarti 7.
7Sveikatos apsaugos ministerija,
2023-11-17 *
<...>
priežiūros įstaigos, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, perdavusios sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti centralizuotai, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punktą, turės mokėti šio turto nuomos mokestį, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS įstaigos) teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau
LNSS įstaigos turėtų dar papildomai dengti nekilnojamojo turto nuomos išlaidas ir tai turėtų daryti iš ribotų pajamų, gaunamų iš PSDF.
pritarta, sveikatos priežiūros sistemai reikėtų papildomų lėšų. Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas darytų įtaką tik mažai daliai, t. y. 17 LNSS viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė (dalininkė) yra valstybė, todėl papildomų PSDF lėšų skyrimo tik šioms konkrečioms valstybės įsteigtoms viešosioms gydymo įstaigoms, būdo nėra, nes su visomis LNSS įstaigomis už tas pačias suteiktas PSDF lėšomis kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas atsiskaitoma tomis pačiomis bazinėmis kainomis. Didžioji dalis gydymo įstaigų (pvz., įsteigtų savivaldybių) papildomų sąnaudų, susijusių su nekilnojamojo turto nuoma, nepatirtų.
LNSS įstaigos, gaudamos tą patį apmokėjimą už suteiktas PSDF lėšomis kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir turėdamos skirtingas sąnaudas atsidurtų nevienodose finansinėse situacijose: valstybės įsteigtos viešosios gydymo įstaigos būtų blogesnėje finansinėje situacijoje nei kitos, pvz., įsteigtos savivaldybių, viešosios gydymo įstaigos. Pažymėtina, kad siūlomi Projektai turėtų būti iki galo nuoseklūs, t. y. jie turėtų apimti ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurių savininkas /dalininkas yra valstybė (valstybės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime), bet ir tas, kurių savininkai yra savivaldybės. Svarbu paminėti, kad siūlomo nekilnojamojo turto valdymo modelio diegimas iš esmės pakeistų dabartinį su šiuo turtu susijusių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudų kompensavimą, kai šios įskaičiuojamos į paslaugų įkainius, apmokamus iš PSDF, nes didintų sveikatos priežiūros sistemos išlaidas.
(iii) Ministerija, vadovaudamasi Audito komiteto rašte pateiktomis, nuo 2024 m. sausio 1 d. prognozuojamomis Valstybės įmonės Turto banko valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos kainomis už kv. m per mėnesį, atliko valstybei nuosavybės teise priklausančio gydymo paskirties nekilnojamojo turto, perduoto valdyti patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartis
siūlomas teisinis reguliavimas, skaičiavimus (skaičiavimų lentelė pridedama). Vadovaujantis atliktais skaičiavimais, pirmiau minėtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos per mėnesį patirtų 2,7 mln. Eur išlaidų už gydymo paskirties nekilnojamojo turto nuomą (per metus – 32,5 mln. Eur).
Eur). Kai kurioms viešosioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms siūlomas teisinis reguliavimas turės papildomos neigiamos įtakos, nes jų finansinė situacija 2022 m. buvo neigiama, pvz., vertinant gydymo įstaigų iš PSDF gaunamas lėšas, 2022 m. finansinis rezultatas buvo neigiamas: pvz., viešojoje įstaigoje Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“ (-659 tūkst. Eur), viešojoje įstaigoje Nacionaliniame vėžio institute (-213 tūkst. Eur), viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje (-205 tūkst. Eur), viešojoje įstaigoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (-749 tūkst. Eur) (įstaiga reorganizuota 2023-01-01). Vertinant visus lėšų šaltinius, 2022 m. neigiamą finansinį rezultatą turėjo viešoji įstaiga
„Vilniaus gimdymo namai“ (-135 tūkst. Eur). Vadovaujantis 2022 m. ASPĮ
finansinių rezultatų duomenimis, iš 34 įstaigų 7 turėjo neigiamą rezultatą (lentelė pridedama). Tai rodo, kad dalis įstaigų būtų tiesiog nepajėgios mokėti papildomą nuomos mokestį. Pažymėtina ir tai, kad LNSS įstaigų finansinis rezultatas kiekvienais metais kinta ir priklauso tiek nuo suteiktų paslaugų apimties, tiek nuo patiriamų sąnaudų gydymo procesui ir įstaigos veiklai užtikrinti. Dėl šios priežasties manytina, kad dėl nuomos mokesčio LNSS įstaigų skaičius su neigiamu rezultatu didėtų ir tai keltų grėsmę ASPĮ veiklos stabilumui bei tvarumui bei asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ministerijos atlikti skaičiavimai apima tik gydymo paskirties nekilnojamąjį turtą, naudojamą 17 viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurias tiesiogiai paveiktų siūlomas teisinis reguliavimas, veikloje. Kitų paskirčių nekilnojamasis turtas, kuris, pritarus siūlomam reguliavimui, tikėtina, kartu su gydymo paskirties nekilnojamuoju turtu taip pat būtų perduodamas valdyti centralizuotai, vertinamas nebuvo.
Taip pat pažymėtina, kad Valstybės įmonės Turto banko pateikiamas prognozuojamas nuomos mokestis už administracinių patalpų nuomą 2024 m. gydymo paskirties nekilnojamojo turto atžvilgiu yra tik teorinis, jo dydis gali kisti ir yra ypatingai sunkiai prognozuojamas.
priežiūros viešųjų įstaigų patikėjimo teise valdomo gydymo paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo perdavimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, Ministerijos nuomone, darytų neigiamą įtaką teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų šiose įstaigose kokybei, apimčiai, paslaugų suteikimo laiko, sprendimų priėmimo greičio atžvilgiu, nes PSDF lėšos yra skiriamos kokybiškai, saugiai ir prieinamai sveikatos priežiūrai užtikrinti, todėl ribotų PSDF lėšų naudojimas turi būti nukreiptas sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, o ne papildomoms, šiuo atveju nekilnojamojo turto nuomos, išlaidoms apmokėti. Pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, asmens sveikatos priežiūros įstaigos patirtų didesnes išlaidas nuomos mokesčiui dengti, infrastruktūrai išlaikyti, todėl atitinkamai sumažėtų skiriamos lėšos, susijusios su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, t. y. sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio, kvalifikacijos tobulinimo, kokybiškų medicinos priemonių, įrangos, vaistų įsigijimo, administravimo ir kitos susijusios išlaidos. Nepaisant to, kad Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad turto valdymo centralizavimas sudarytų sąlygas gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, nėra tiesioginio ryšio tarp centralizuotai valdomo turto ir paslaugų kokybės gerinimo.
Priešingai, patikėjimo teise tiesiogiai valdomas turtas sudaro sąlygas sveikatos priežiūros įstaigai operatyviau reaguoti ir lanksčiau priimti sprendimus dėl paslaugoms teikti reikalingo turto, pvz., reaguoti į paslaugų poreikių pasikeitimus, t. y., padidinti plotus, reikalingus didžiausią paklausą turinčioms paslaugos teikti, ir (ar) išorės veiksnius, kaip pvz., pandemiją, ir poreikį perskirstyti tiek pacientų srautus, tiek perorganizuoti paslaugų teikimą patalpose.
įstaigos, taip pat tos įstaigos, kurių dalininkė yra Ministerija, įgyvendindamos įvairių sričių projektus, finansuojamus Valstybės investicijų programos (VIP), valstybės biudžeto (VB), Turto banko (TB), Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP), Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, tarptautinės finansinės paramos (TFP) ir kt. lėšomis, atnaujina /stato pastatus. 2014 – 2020 m. ES ir VB lėšomis finansuota 19 projektų, kuriuose vykdyta statyba, rekonstrukcija ar remontas. Šiuos projektus vykdė ir tebevykdo 11 įstaigų (su partneriais): Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė, viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė, viešoji įstaiga Respublikinė Klaipėdos ligoninė, viešoji įstaiga Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, viešoji įstaiga Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė, viešoji įstaiga Klaipėdos universiteto ligoninė.
Šiuo metu įgyvendinami projektai, kuriuose vykdoma statyba, rekonstravimas ar remontas:
1VIP lėšomis:
1.1. viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose; 1.2. viešojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje; 1.3. viešojoje įstaigoje Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. 2. TB lėšomis – viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose. Pažymėtina, kad 2012-2017 m. įgyvendintos Lietuvos-Šveicarijos bendradarbiavimo programos „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui“ programoje dalyvavo 24 LNSS įstaigos, kuriose atnaujinant pastatus bei padidinant energetinį efektyvumą, ženkliai padidėjo sutaupytos energijos kiekis (sutaupyta 16,69 GWh/metus (+138%) bei iki 102,46 kWh/m2 per metus (+127%) sumažėjo šilumos suvartojimas, o tai sudarė sąlygas įstaigoms sutaupyti nuo 20 iki 40 proc. šildymui bei energijai tenkančių išlaidų.
Taip pat informuojame, kad siekiant įgyvendinti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. numatytus viešųjų pastatų atnaujinimo tikslus ir įsipareigojimus pagal Energijos efektyvumo direktyvą, per 2021–2030 m. laikotarpį centrinės valdžios viešųjų pastatų valdytojai privalo atnaujinti ar perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, siekiant parduoti, nugriauti ar atnaujinti apie 510 tūkst. kv. m. centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto. Ministerija įpareigota atnaujinti ar perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, siekiant parduoti, nugriauti ar atnaujinti 52 020 kv. m., todėl Ministerijai pavaldžios LNSS įstaigos, siedamos didinti centrinės valdžios viešųjų pastatų energijos efektyvumą, pagal galimybes dalyvauja paskelbtuose kvietimuose teikti paraiškas centrinės valdžios institucijų viešiesiems pastatams atnaujinti. Taigi, viešųjų gydymo įstaigų turtas yra atnaujinamas tiek pačių gydymo įstaigų, tiek jų steigėjų lėšomis, pvz., vertinant visus gydymo įstaigų, kurias Projektai paliestų, lėšų šaltinius nekilnojamojo turto paprastajam remontui per 2022 m. buvo išleista
remonto sąnaudos yra beveik 3 kartus mažesnės negu joms tektų mokėti mokesčių centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.
Projektų aiškinamajame rašte argumentuojama, kad Projektais siekiama sudaryti galimybes valstybės įsteigtoms viešosioms gydymo įstaigoms perduoti nenaudojamą, netinkamą naudoti turtą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (pvz.,
„Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės sveikatos priežiūros įstaigų
patikėjimo teise valdoma dalis statinių nebeatitinka šios įstaigos poreikių joms vykdant valstybines funkcijas (yra neefektyvus jų panaudojimas, brangus išlaikymas, jų rekonstrukcija tam tikrais atvejais neįmanoma), todėl tikslinga būtų numatyti įstatymu galimybę tokius statinius atnaujinti tais būdais“). Tačiau pačiais Projektais tokio reguliavimo, kaip nurodoma aiškinamajame rašte dėl perduotino nekilnojamojo turto („netinkamas“,
„nenaudojamas“) nėra, todėl priimti įstatymai įpareigotų perduoti visą turimą
nekilnojamąjį turtą. Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad būtų sudarytos sąlygos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui atnaujinti valstybės įsteigtų viešųjų gydymo įstaigų nekilnojamąjį turtą, tačiau nenumatyta saugiklių, kad mokami papildomi mokesčiai būtų naudojami išimtinai tik viešųjų gydymo įstaigų nekilnojamajam turtui atnaujinti. Tokiu atveju iš viešųjų gydymo įstaigų surinktos papildomos lėšos galėtų būti naudojamos ir kitų institucijų bei įstaigų nekilnojamo turto atnaujinimams. Svarbu paminėti, kad papildomų lėšų skyrimas Projektams įgyvendinti 2024 m. PSDF biudžeto projekte nenumatytas. Ministerija atkreipia dėmesį, kad dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų kartu yra ir rezidentūros bazės, ir medicinos studijų proceso dalys, todėl, jeigu būtų pritarta Projektams, nuomos mokestį tektų mokėti tik LNSS įstaigoms, neįtraukiant universitetų.
Todėl, Ministerijos nuomone, Projektai turi būti derinami ir su universitetais, kurie yra ASPĮ dalininkai, ruošiantys medicinos studentus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 43 str. 1 p. yra numatyta tik tai, jog LNSS įstaigų, kuriose vyksta studentų ir rezidentų studijos ir kuriose rezidentai dirba gydytojais rezidentais, išlaidos, susijusios su studentų ir gydytojų rezidentų studijomis ir darbo užmokesčiu, kompensuojamos
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-11-15 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. SV-S-1109 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4, 1.5 ir 1.6 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3023, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3024 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-3024) ir Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3025 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymų projektų tikslas – sudaryti galimybes atnaujinti valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime (toliau – valstybės sveikatos priežiūros įstaigos), patikėjimo teise valdomą sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą tais būdais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje ir yra taikomi atnaujinant centralizuotai valdomą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą. Tačiau Įstatymo projektu Nr. XIVP-3024 siūloma įteisinti valstybės sveikatos priežiūros įstaigų valdomo sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros centralizavimą, kuris apimtų ne tik šio nekilnojamojo turto atnaujinimą, bet ir visas kitas šio turto valdymo ir priežiūros veiklas. Valstybės sveikatos priežiūros įstaigos, perdavusios sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti centralizuotai, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punktą, turės mokėti šio turto nuomos mokestį, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pagrindinis valstybės sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo šaltinis yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšos. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS įstaigos) teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas PSDF lėšomis.
PSDF lėšos skiriamos kokybiškai, saugiai ir prieinamai sveikatos priežiūrai užtikrinti, todėl ribotų PSDF lėšų naudojimas turi būti nukreiptas sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, o ne papildomoms, šiuo atveju nekilnojamojo turto nuomos, išlaidoms apmokėti. Nors pagal Įstatymo projektą Nr. XIVP-3024 centralizuotai valdyti siūloma perduoti tik valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, patikėjimo teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą, nuomos išlaidos gali turėti poveikį LNSS įstaigų sveikatos priežiūros paslaugų bazinei kainai ir šių įstaigų lygiateisiškumui, t. y. būtų skirtingas teisinis reguliavimas priklausomai nuo LNSS įstaigos pavaldumo. Įstatymų projektai parengti neatlikus valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros centralizavimo finansinio ir įtakos PSDF išlaidoms vertinimo, todėl tai sudaro pagrindą teigti, kad Įstatymų projektuose siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto teisėkūros efektyvumo principo, kuris reiškia, kad rengiant Įstatymų projektus turėjo būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisės akte turėtų būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2023-11-15 * 2.
Dalinis, neapimantis sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų ir kitų sveikatos priežiūros srityje veikiančių valstybės įstaigų, valstybės sveikatos priežiūros įstaigų valdomo valstybės nekilnojamojo turto valdymo centralizavimas neatitinka Vyriausybės strateginių tikslų efektyvaus valdymo priemonėmis optimizuoti švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, kultūros, teisingumo ir vidaus reikalų srityse naudojamo valstybės nekilnojamojo turto apimtis ir jo išlaikymo sąnaudas, minėtose srityse įgyvendinant centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą. Kiekvienoje iš minėtų sričių turėtų būti įgyvendinamas tik tos srities, joje veikiančių subjektų specifiką įvertinantis valstybės nekilnojamojo valdymo centralizavimo modelis, kuris sudarytų sąlygas mažiausiais kaštais įgyvendinti centralizuotą tokio turto valdymą. Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisėkūros tikslingumo principo, kurio laikantis teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas, kai užsibrėžtų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
nutarimu Nr. 875 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3023, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3024 ir Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3025“ ir 2023 m. lapkričio 17 d.
Sveikatos apsaugos ministerijos raštu pateiktas pastabas, manant, kad siekiant sudaryti sąlygas sveikatos srities nekilnojamojo turto efektyvesniam valdymui ir (ar) atnaujinimui visų pirma turėtų būti atliktas išsamus valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros centralizavimo finansinis ir įtakos PSDF išlaidoms vertinimas, taip pat įvertinta galimybė reguliavimą taikyti ne siauram viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ratui, taip užtikrinant nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų lygiateisiškumą, siūlyti pagrindiniam komitetui Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3023 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Skardžius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja (ES) Eglė Jonevičienė)