Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
5Nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudojamos šioms socialinės apsaugos sritims finansuoti:
1) socialinę riziką patiriančių asmenų (šeimų) socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėms įgyvendinti;
2) šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti;
3) finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti;
4) smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai;
5) neįgaliųjų socialinei integracijai;
6) bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti;
7) užimtumo didinimo programoms įgyvendinti;
8) savivaldybės ir socialinio būsto fondo plėtrai, rekonstravimui ir remontui;
9) socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti;
10) socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti;
11) savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti;
12) dirbančių savivaldybės gyventojų dalies įsiskolinimų padengimui pagal savivaldybių tarybų patvirtintas tvarkas. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai part_6fc1b9e1dd8f41d5976488cd8ee14709_end
NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS 4 straipsnio PAKEITIMO
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projekto) rengimą paskatino gauti duomenys iš parengtos Skolų situacijos Lietuvoje apžvalgos. Minėtoje apžvalgoje nurodoma, kad „remiantis
pensinio amžiaus) turi įsiskolinimų, kurių negali išsimokėti ir jiems pradedami oficialūs skolų išieškojimo procesai, dažniausiai per antstolius. Nėra tikslių duomenų apie pensinio amžiaus žmones, tačiau žiūrint į bendrus duomenis, spėjama, kad apie 1% pensinio amžiaus žmonių pradedami oficialūs procesai. Apie 60% šių fizinių asmenų turi daugiau ne vieną pradėta bylą“ (Lietuvos Antstolių rūmų raštas LRS Socialinių reikalų ir darbo komitetui 2021 02 12). Lietuvoje, lyginant su kaimyninėmis šalimis, vis dar vienos didžiausių išskaitų skoloms padengti – nuo atlyginimo dalies, kuri yra žemiau MMA galimos išskaitos iki 30%, o virš MMA – iki 50%. Tokie procentai neskatina žmonių motyvacijos dirbti, o dirbančių – maksimizuoti pajamas – jie renkasi išeiti iš darbo arba dirbti šešėlyje. Tačiau pertekliniai įsiskolinimai paveikia ir žmonių galimybes „sudurti galą su galu“ mėginant skolas išsimokėti. 2022 m. Lietuvos banko atliktoje apklausoje 6 iš 10 namų ūkių nurodė, kad turimi finansiniai įsipareigojimai yra našta ir viena iš didžiausių priežasčių įsipareigojimų nevykdymui yra kasdieninių išlaidų padidėjimas. Tokiu būdu nesprendžiamos ir nedarbo bei mokamų socialinių pašalpų problemos, o nedirbantys žmonės yra išlaikomi per socialines išmokas.
Kai kurie jų, dėl negalėjimo padengti skolų, niekada neplanuoja grįžti į darbo rinką, kas sudaro didžiulę naštą jiems, jų artimiesiems, savivaldybėms ir socialinės apsaugos sistemai. Savivaldybės, pažindamos savo gyventojus, galėtų identifikuoti žmones, kuriems padėjus kompensuoti dalį įsiskolinimo laimėtų visi (žmogus, jo šeima, aplinka, darbo rinka, biudžetas ir kt.), ir iš taupomų piniginės paramos lėšų padengti dalį įsiskolinimų. Šio Įstatymo 4 straipsnio tikslas ir uždaviniai – papildyti 4 straipsnio 5 dalį 12 punktu nustatant, kad nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudojamos socialinės apsaugos sritims finansuoti, įtraukiant galimybę sudaryti sąlygas savivaldybėms apmokėti dalį įsiskolinimų įsidarbinusiems skolininkams pagal savivaldybės patvirtintą tvarką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narių grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Vadovaujantis minėtu įstatymu, įsidarbinusių, dirbančių savivaldybės gyventojų dalies įsiskolinimai nėra dengiami. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę sudaryti sąlygas savivaldybėms apmokėti dalį įsiskolinimų įsidarbinusiems skolininkams pagal savivaldybės patvirtintą tvarką, panaudojant nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšas piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priimtas Įstatymo projektas neigiamų priimto pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės, priešingai, tikimasi, kad bus sumažintas šešėlinis darbas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymo įgyvendinimas neturi daryti neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ patvirtinto 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano 2 strateginį tikslą
„Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti
Lietuvos demografinę padėtį“. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Teikiamas Įstatymo projektas neturi daryti įtakos kitiems teisės aktams. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 11.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Kadangi dirbančių savivaldybės gyventojų dalies įsiskolinimų padengimas bus organizuojamas pagal savivaldybių tarybų patvirtintas tvarkas, tikėtina, jog savivaldybėms kils pareiga peržiūrėti savo turimas dabartines tvarkas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas papildomai išlaidų patirti neturėtų, nes skolos būtų dengiamos iš sutaupytų piniginės paramos lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:
Piniginė socialinė parama, įsiskolinimas, finansiniai įsipareigojimai. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai
2023-08-30 Nr. XIVP-3022 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 5 dalį ir joje nustatyti, kad nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka būtų naudojamos ir šiai socialinės apsaugos sričiai finansuoti – „dirbančių savivaldybės gyventojų dalies įsiskolinimų padengimui pagal savivaldybių tarybų patvirtintas tvarkas“. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti tikslinamas, atsižvelgus į tai, kad įstatymu reguliuojamos piniginės socialinės paramos gavėjų teisės ir pareigos ir socialinės paramos teikimas nepasiturintiems gyventojams, t. y. ar nereikėtų konkrečiau apibrėžti potencialių gavėjų rato. Svarstytina, ar įsiskolinimų padengimas visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų ir turto, atitiktų keičiamo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą socialinio teisingumo ir veiksmingumo principą, pagal kurį piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius. Antra, svarstytina, ar projektu teikiamas siūlymas neturėtų būti konkretesnis, t. y. įstatyme nustatant, kas turėtų būti reglamentuojama savivaldybių tarybų tvirtinamose tvarkose, pavyzdžiui, kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje.
Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto formuluotės nėra iki galo aišku, kas būtų nustatyta savivaldybių tarybų patvirtintose tvarkose – ar kaip apskaičiuojama įsiskolinimų dalis, kuri padengiama, ar nustatoma, kokie įsiskolinimai gali būti įtraukiami, ar nustatoma, kokia tvarka pateikiami prašymai, kaip jie nagrinėjami, kaip priimami sprendimai ir kt. Projektas tobulintinas pašalinant šiuos neaiškumus. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl siūloma finansuoti tik „dirbančių savivaldybės gyventojų dalies įsiskolinimų padengimą“, kai panašių įsiskolinimų gali turėti ne tik dirbantys, tačiau ir kitais pagrindais pajamų gaunantys gyventojai, pavyzdžiui, vykdantys individualią veiklą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (inter alia 2012 m. vasario
straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Ketvirta, pastebėtina, jog projekte minimi „įsiskolinimai“ gali reikšti bet kokius įsiskolinimus, t. y. ir tokius, kurie galėjo susidaryti dėl neteisėtų gyventojo veikų, pavyzdžiui, už administracinius nusižengimus paskirtos baudos. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgus į socialinę keičiamo įstatymo paskirtį, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyta, apie kokius įsiskolinimus kalbama. Penkta, iš projekto nuostatų nėra aiškus teikiamo siūlymo ir kitų keičiamo įstatymo nuostatų santykis.
Pastebėtina, jog „gyventojų dalies įsiskolinimų padengimas“ nėra socialinės apsaugos sritis, todėl projektu teikiamo siūlymo dėstymas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nedera su šios dalies konstrukcija, kurioje išvardijamos socialinės apsaugos sritys, kurioms finansuoti naudojamos nepanaudotos lėšos. Be to, „dalies įsiskolinimų padengimas“ nebūtų laikomas pinigine socialine parama, todėl kitos aktualios keičiamo įstatymo nuostatos, pavyzdžiui, dėl neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos išieškojimo, nebūtų taikomos. Atsižvelgus į tai, svarstytinas kitų keičiamo įstatymo nuostatų keitimas, kad būtų užtikrintas sklandus projektu teikiamų nuostatų įgyvendinimas. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje tikslintina įstatymo įsigaliojimo data. Atsižvelgus į tai, kad įstatymo nuostatoms įgyvendinti savivaldybių tarybos turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo. Nepritarus šiai pastabai, projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas, jame atsisakant žodžių „ir įgyvendinimas“. 3. Atsižvelgus į tai, kad socialinės paramos politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 4. Atsižvelgus į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas turės įtakos savivaldybių biudžetams, dėl šio projekto turėtų būti gauta Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonė. 5. Atsižvelgus į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime po žodžio
„GYVENTOJAMS“ įrašytina formuluotė „ĮSTATYMO NR.
IX-1675“, įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „Papildyti įstatymo 4 straipsnio 5 dalį 13 punktu:“, nes šio straipsnio 12 punktas buvo pripažintas netekusiu galios, todėl vietoj jo pildyti nauju 12 punktu negalima (žr. Rekomendacijų 159 punktą). Be to, toliau turėtų būti dėstomas tik sunumeruotas pildomo punkto tekstas, o ne visa 5 dalis (visa dalis būtų dėstoma tik tuo atveju, jeigu keistųsi daugiau kaip pusė jos punktų). Viešosios teisės skyriaus vedėja, Jurgita Meškienė pavaduojanti departamento direktorių A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5)
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]