Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių tarybų nariai – merai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, valstybės tarnautojai, taip pat kandidatai į šias pareigas.“2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisijai suteikta ir įslaptinta informacija gali būti
panaudota moksliniams darbams tik su Komisijos leidimu ir Komisijos užkoduota. Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro, valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja. Einant minėtas pareigas arba į jas kandidatuojant, registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, privaloma.
Jei nurodytas pareigas einantys arba į jas kandidatuojantys asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažįsta Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikia žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslepia, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šių asmenų neprisipažinimas slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar žinomai melagingų žinių pateikimas apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą arba tokios informacijos nuslėpimas, turimų dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neperdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka reiškia priesaikos sulaužymą, pareigūno vardo pažeminimą.“3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat viceministro, ministerijos kanclerio, valstybės, savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, valstybinės ar savivaldybės mokyklos vadovo pareigų.“
2Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu:
„6) eiti pareigų valstybės tarnyboje.“
6–7 punktus: Buvusius 9 straipsnio 1 dalies 6–7 punktus laikyti 7–8 punktais. 4. Papildyti 9 straipsnį nauja 7 dalimi: „7.
Valstybės tarnautojo pareigas einančių asmenų, neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui. Viešojo valdymo agentūra atitinkamą sprendimą priima per 14 dienų nuo Komisijos sprendimo Teisės aktų registre paskelbti duomenis apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo dienos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Tumėnas
Projekto lyginamasis variantas (2 variantas) Lietuvos Respublikos
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys
yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių merai, tarybų nariai – merai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, valstybės tarnautojai, išskyrus asmenis, valstybės tarnautojus ir (ar) kandidatus į valstybės tarnautojo pareigas, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, taip pat kandidatai į šias pareigas.“
Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Komisijai suteikta ir įslaptinta informacija gali būti panaudota moksliniams darbams tik su Komisijos leidimu ir Komisijos užkoduota. Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, tarybos nario – mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro, valstybės tarnautojo, išskyrus asmenis, valstybės tarnautojus ir (ar) kandidatus į valstybės tarnautojo pareigas, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, pareigas arba į jas kandidatuoja.
Einant minėtas pareigas arba į jas kandidatuojant, registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, privaloma. Jei nurodytas pareigas einantys arba į jas kandidatuojantys asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažįsta Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikia žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslepia, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šių asmenų neprisipažinimas slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar žinomai melagingų žinių pateikimas apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą arba tokios informacijos nuslėpimas, turimų dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neperdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka reiškia priesaikos sulaužymą, pareigūno vardo pažeminimą.“
taip: „1.
Asmenys, Komisijos pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negali:
1) eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat valstybės tarnautojo, viceministro, ministerijos kanclerio, valstybės, savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, valstybinės ar savivaldybės mokyklos vadovo pareigų.“
jį išdėstyti taip: „3) eiti valstybės tarnautojo pareigų krašto apsaugos sistemoje, atlikti tikrosios karo tarnybos.“
punktą:
„4) eiti valstybės tarnautojo pareigų Valstybės saugumo
departamente.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero tarybos nario – mero pareigas einančių asmenų, neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui. Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamą sprendimą priima per 14 dienų nuo Komisijos sprendimo Teisės aktų registre paskelbti duomenis apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo dienos.“
9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero tarybos nario – mero pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų.
Vyriausioji rinkimų komisija tikrina kandidatų duomenis ir viešina informaciją apie juos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Tumėnas
projekto
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis papildyti teisinį reguliavimą, nustatantį, kad valstybės tarnyboje – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs, patikimi, nepriekaištingos reputacijos asmenys, dėl kurių nekyla jokių abejonių. Lietuvos valstybė turi pagrindo abejoti asmenimis, kurie slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomi ir kurie iki iki šiol neįrodė lojalumo Lietuvos Respublikai, jos konstitucinei santvarkai, konstitucinėms vertybėms. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „valstybės institucijose gali dirbti tik lojalūs tai valstybei asmenys, kurių ištikimybė jai ir patikimumas nekelia jokių abejonių“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas, prieiga internetu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta384/content). Taigi valstybės institucijose dirbantiems asmenims keliamas lojalumo reikalavimas. Esamas teisinis reguliavimas lojalumo reikalavimą, susietą su prisipažinimu slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taiko tik kai kuriems asmenims, asmenų grupėms (Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas, 1999 m. lapkričio 23 d. Nr. VIII-1436, galiojanti suvestinė redakcija: nuo 2020-06-12, 7, 8, 9 straipsniai, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F8D00907FFBE/asr).
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas valstybės tarnautojui nustato veiklos ir tarnybinės etikos principus, iš kurių šeštasis yra lojalumo valstybei principas: „Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti“ (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, 1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316, galiojanti suvestinė redakcija: 2023-04-01–2023-12-31, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/asr). Beje, šis principas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo naujausioje redakcijoje, įsigaliosiančioje nuo 2024-01-01, praplėstas lojalumo konstitucinei santvarkai diskursu. Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad „valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje“, o „valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos arba užtikrinamas diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimas, arba padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas“ (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 2 straipsnio 10, 11 dalys, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/asr). Valstybės tarnybos sąvoka apima ir valstybės, ir savivaldybių institucijose, įstaigose pareigas einančių asmenų profesinę veiklą. Valstybės institucija yra valstybės įstaiga, per kurią įgyvendinama valstybės valdžia.
Savivaldybės institucija yra institucija, įgyvendinanti savivaldos teisę, grindžiamą savivaldybės bendruomenės interesais. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „valstybės institucija yra valstybės funkcijų įgyvendinimo mechanizmo sudedamoji dalis. Valstybės funkcijas įgyvendina valstybės tarnautojai – valstybės institucijose dirbantys valdininkai. Valdininko teisinį statusą apibrėžia specialios teisės normos, kurios nustato priėmimo į valstybės valdymo tarnybą tvarką, jos laikymąsi, teises, pareigas ir atsakomybę, tarnybos santykių pasibaigimą“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. balandžio 21 d. nutarimas, prieiga internetu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta375/content). Šiame ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas) nurodoma, kad valstybės tarnautojo teisinį statusą apibrėžia specialios teisės normos. Įstatymo projekte numatyta speciali teisės norma, nustatanti reikalavimą asmeniui, kandidatuojančiam į pareigas valstybės tarnyboje, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, prisipažinti dėl slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negali būti laikoma diskriminacine, t.y. diferencijuotu teisiniu reguliavimu, kai jis taikomas asmenų grupėms, pasižyminčioms tam tikrais vienodais požymiais, siekiant pozityvių, visai visuomenei reikšmingų tikslų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais. Pavyzdžiui, įvairūs išsilavinimo, kvalifikacijos, sveikatos ir darbo stažo reikalavimai įstatymuose būna numatyti piliečiams, stojantiems į valstybinę tarnybą“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas, prieiga internetu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta384/content).
Taigi negali kilti klausimo dėl piliečių teisės dalyvauti valdant savo šalį pažeidimo ar ribojimo; minėta teisė, numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje; piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą nėra absoliuti (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika taip pat svarbi šiam įstatymo projektui: „Teismas pakartoja, kad darbuotojo lojalumo valstybei reikalavimas yra būdinga įsidarbinimo valstybės institucijose sąlyga, suponuota valstybės atsakomybės ginant ir saugant bendrąjį interesą“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. liepos 27 d sprendimas byloje „Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą“ (pareiškimų Nr. 55480/00 ir 59330/00), 57 punktas, prieiga internetu: https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-61942). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnis valstybės tarnautojui nustato nepriekaištingos reputacijos reikalavimą; valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį įpareigoja užtikrinti šio reikalavimo įvykdymą (4 straipsnio 3 dalis), suteikiant „[...] teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją“ (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, 1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/asr). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 naujoje redakcijoje, (įsigaliosiančioje 2024-01-01), 5 straipsnio 4 dalyje, nustatyta: „4.
Asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautoju, turi užpildyti Vyriausybės patvirtintos formos deklaraciją, kurioje pateikiami duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautoju, nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, jis į valstybės tarnautojo pareigas nepriimamas, o jeigu šios aplinkybės nustatomos, kai valstybės tarnautojas į šias pareigas priimtas, jis atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų“ (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas, 2023 m. gegužės 25 d. Nr. XIV-1985, prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/70f00e02007811eebc0bd16e3a4d3b97?jfwid=12eg56c7yw). Istorikė dr. Kristina Burinskaitė monografijoje Slaptieji KGB bendrininkai: agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais (2022) atkreipė dėmesį į KGB agentų veiklos tyrimo problemą – išvežtus ir sunaikintus dokumentus: „Lietuvos ypatingojo archyvo duomenimis, per 1989 m. ir 1990 m. pirmąjį ketvirtį (iki balandžio pradžios imtinai) buvo sunaikinta 33 760 LSSR KGB agentūros asmens bylų ir 2477 darbo bylos, o apie 5000 tos pačios agentūros asmens bylų ir 169 darbo bylos perduotos saugoti SSRS KGB Omsko srities valdybos archyvui. 1990 m. spalio mėn. sunaikinta ir didžioji dalis Agentų asmens ir darbo bylų fondo informacinio aparato, t.y. 73 KGB agentų asmens ir darbo bylų registracijos žurnalai, taip pat 15 tomų, sudarytų iš sunaikintų KGB agentų bylų sąrašų, ir 2 tomai dokumentų apie KGB agentų bylų perkėlimą iš LSSR KGB archyvo į kitus SSRS KGB sistemos archyvus. 1996 m.
1990–1991 m.“ (Kristina Burinskaitė, Slaptieji KGB bendrininkai: agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2022, p. 23–24). Šie istoriniai faktai pagrindžia įstatymo projekto aktualumą, atskleidžia Lietuvai priešiškos valstybės galimybę šantažuoti Lietuvos Respublikos piliečius etc. Istorikas (2012–2016 m. ėjęs Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas, dirbęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete) dr. Arvydas Anušauskas knygoje KGB. Visiškai slaptai (2015) pateikė tokią statistiką: „Vien tik per SSRS specialiųjų tarnybų agentūrinį tinklą perėjo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš kurių 1956–1990 m. – apie 50 tūkst. žmonių (šiuo metu Lietuvoje gyvenančių KGB slaptų bendradarbių skaičius yra apie 30 tūkst. žmonių, apie trečdalis jų su KGB bendradarbiavo 1970–1990 m.). Ne mažiau žmonių buvo susiję su KGB ir kitais saitais – kaip patikimi asmenys (dėl einamų pareigų teikę KGB reikalingą pagalbą) arba kaip komunistinės valdžiusiosios nomenklatūros atstovai (sudarę KGB veiklai tinkamas sąlygas ir naudojęsi KGB galia savo valdžiai išlaikyti ir stiprinti“) (Arvydas Anušauskas, KGB. Visiškai slaptai, Vilnius: Versus aureus, 2015, p. 391–392). Politologė Julija Ravaitytė 2015 metais konstatavo problemą, kuri būtų sprendžiama šiuo įstatymo projektu: „Neprisipažinę asmenys išliko potenciali grėsmė Lietuvos saugumui, nes vis dar galėjo būti šantažuojami dėl savo kompromituojančios praeities ir nebuvo įrodę savo lojalumo Lietuvos valstybei [išskirta – S. T.], o tai galėjo padaryti prisipažindami ir atskleisdami visą turimą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą“ (Julija Ravaitytė, „Liustracijos politikos Lietuvoje vertinimas“, Politologija, 2015, Nr. 1, p. 65–66, prieiga internetu: https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/7374/5278).
Projekto tikslas yra nustatyti teisinį reguliavimą, užtikrinantį, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys, kurių ištikimybė, patikimumas ir reputacija nekelia jokių abejonių. Parengto projekto uždaviniai: 1) eliminuoti galimą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos valstybės konstitucinei sąrangai ir konstitucinėms vertybėms; 2) lojalumą Lietuvos Respublikai sieti ir su valstybės tarnautojo prisipažinimu slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; 3) nustatyti ir reglamentuoti valstybės tarnautojo, pripažinto slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos apribojimą; 4) užtikrinti visuomenei svarbius konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, neatsiejamus nuo teisinės valstybės principo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Stasys Tumėnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: 1999 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymas dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos (1998 m. liepos 16 d. Nr.
Nr. VIII-858), kuris SSRS valstybės saugumo komitetą pripažino nusikalstama organizacija: „SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB – toliau VSK) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje“ (Lietuvos Respublikos įstatymas dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos, galiojanti suvestinė redakcija: 1999-04-22, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DC1DC18DF88B/asr). Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas (1999 m. lapkričio 23 d. Nr.
Nr. VIII-1436, galiojanti suvestinė redakcija: nuo 2020-06-12) nustato, kad:
a) valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių tarybų nariai – merai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas (7 straipsnis);
b) asmenys, einantys minėtas pareigas arba į jas kandidatuojantys, privalo registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (8 straipsnis);
c) asmenys, tarpžinybinės komisijos (toliau – Komisijos) pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negali: 1) eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat viceministro, ministerijos kanclerio, valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, valstybinės ar savivaldybės mokyklos vadovo pareigų; 2) eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigų; 3) eiti valstybės tarnautojo pareigų krašto apsaugos sistemoje, atlikti tikrosios karo tarnybos; 4) eiti valstybės tarnautojo pareigų Valstybės saugumo departamente; 5) eiti pareigų diplomatinėje tarnyboje; 6) eiti pareigų, susijusių su Lietuvos Respublikos ir (arba) su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga; 7) eiti registro tvarkymo įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų arba pareigų, tiesiogiai susijusių su registrų duomenų valdymu ar tvarkymu, taip pat valstybės informacinę sistemą tvarkančios įstaigos vadovo pareigų ir pareigų, tiesiogiai susijusių su valstybės informacinių sistemų valdymu ar tvarkymu (9 straipsnis).
VIII-1436, galiojanti suvestinė redakcija: nuo 2020-06-12) nustato, kad:
a) valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių tarybų nariai – merai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas (7 straipsnis);
b) asmenys, einantys minėtas pareigas arba į jas kandidatuojantys, privalo registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (8 straipsnis);
c) asmenys, tarpžinybinės komisijos (toliau – Komisijos) pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negali: 1) eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat viceministro, ministerijos kanclerio, valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, valstybinės ar savivaldybės mokyklos vadovo pareigų; 2) eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigų; 3) eiti valstybės tarnautojo pareigų krašto apsaugos sistemoje, atlikti tikrosios karo tarnybos; 4) eiti valstybės tarnautojo pareigų Valstybės saugumo departamente; 5) eiti pareigų diplomatinėje tarnyboje; 6) eiti pareigų, susijusių su Lietuvos Respublikos ir (arba) su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga; 7) eiti registro tvarkymo įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų arba pareigų, tiesiogiai susijusių su registrų duomenų valdymu ar tvarkymu, taip pat valstybės informacinę sistemą tvarkančios įstaigos vadovo pareigų ir pareigų, tiesiogiai susijusių su valstybės informacinių sistemų valdymu ar tvarkymu (9 straipsnis). Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarime KGB įvardyta kaip represinė okupacinės valdžios institucija, pažymint: „Atsižvelgiant į SSRS VSK paskirtį ir veiklos okupuotoje Lietuvos Respublikoje pobūdį buvusių VSK kadrinių darbuotojų, kurie dirba ar pretenduoja dirbti valstybinėje tarnyboje, lojalumo, patikimumo reikalavimai yra ypač aktualūs.
Dirbti VSK organų kadriniais darbuotojais šie asmenys ėjo sąmoningai ir savo noru. Priėmimas dirbti VSK struktūrose reiškė didelį okupacinės valdžios pasitikėjimą jais. Šie asmenys savo veikla VSK struktūrose tiesiogiai ar netiesiogiai vykdė politinį asmenų arba organizacijų, kėlusių nepriklausomos Lietuvos idėjas ir siekius, persekiojimą arba prie jo prisidėjo. Taigi Lietuvos Respublika turi pagrindo abejoti buvusiais VSK kadriniais darbuotojais ir privalo įsitikinti jų lojalumu, patikimumu, todėl suprantamas ir pateisinamas valstybės siekis atitinkamam laikui apriboti buvusių VSK kadrinių darbuotojų galimybes stoti į valstybinę tarnybą“ (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas, prieiga internetu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta352/content). Veiklos apribojimai valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, buvo ir tebėra dalinio pobūdžio, o tai reiškia, kad išlieka minėtų asmenų patikimumo, lojalumo Lietuvos Respublikai problema, kuri galiojančiuose įstatymuose nėra sprendžiama. Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją (Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą), į grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui (grėsmės konstitucinei santvarkai), į autoritarizmą Baltarusijoje (grėsmės tarptautiniam saugumui, militarizacija), į pasikeitusį požiūrį į saugumą regione (dėl to buvo parengti ir patvirtinti nauji NATO gynybos planai) minėta problema tampa dar aktualesnė ir reikšmingesnė. 4.
rezultatų laukiama: Nauju teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti ir įteisinti, kad asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pretenduojantiems į pareigas valstybės tarnyboje, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, būtų taikomas lojalumo Lietuvos Respublikai reikalavimas. Pastarasis suponuotų asmens teisę savanoriškai prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, įrodyti savo lojalumą Lietuvos valstybei. Taigi būtų išplečiamas asmenų ratas, kuriam būtų taikomos Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 7, 8, 9 straipsnio nuostatos. Pavyzdžiui, asmuo, pretenduojantis į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje turės nurodyti, ar jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Be to, svarbu pažymėti, kad minėtas naujas teisinis reguliavimas galios tik asmenims, kurie pretenduos į pareigas valstybės tarnyboje nuo 2024 m. sausio 1 d., t.y. nuo numatytos įstatymo įsigaliojimo datos; įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit).
Naujos teisinio reguliavimo nuostatos: a) valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo valstybės tarnautojai, taip pat kandidatai į šias pareigas; b) informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja; c) asmenys, Komisijos pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negali eiti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų, negali eiti pareigų valstybės tarnyboje; d) valstybės tarnautojo pareigas einančių asmenų, neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam įgaliojimų terminui; e) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje, taikomoje asmeniui, pretenduojančiam į valstybės tarnautojo pareigas, atsirastų naujas punktas (klausimas) dėl asmens slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
Naujos teisinio reguliavimo nuostatos: a) valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo valstybės tarnautojai, taip pat kandidatai į šias pareigas; b) informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja; c) asmenys, Komisijos pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negali eiti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų, negali eiti pareigų valstybės tarnyboje; d) valstybės tarnautojo pareigas einančių asmenų, neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam įgaliojimų terminui; e) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje, taikomoje asmeniui, pretenduojančiam į valstybės tarnautojo pareigas, atsirastų naujas punktas (klausimas) dėl asmens slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Laukiami teigiami rezultatai: a) į pareigas valstybės tarnyboje kandidatuojantys asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, turėtų galimybę įrodyti lojalumą Lietuvos Respublikai; b) būtų eliminuota potenciali galimybė valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, patirti Lietuvai nedraugiškos valstybės (-ių) galimai vykdomą šantažą ir verbavimą ar bandymą įtraukti į neteisėtą veiklą; c) asmuo, priimantis kitą asmenį į valstybės tarnautojo pareigas, sistemiškai aiškindamas teisės aktus, turės teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į įstatymo įgaliotas institucijas, kad šios pateiktų jų turimą informaciją dėl asmens slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; d) atsirastų teisinis pagrindas asmenį, Komisijos pripažintą slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat deklaracijoje nuslėpusį ar pateikusį tikrovės neatitinkančius duomenis, nepriimti į valstybės tarnautojo pareigas arba iš jų atleisti nustačius minėtas aplinkybes.
Priėmus įstatymo projektą valstybės tarnyboje dirbtų lojalumą, patikimumą, pilietiškumą Lietuvos Respublikai įrodę valstybės tarnautojai. „Taigi lojalumo, patikimumo reikalavimas valstybinės tarnybos srityje yra įprastas ir suprantamas“ (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas, prieiga internetu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta352/content). 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje buvo 26 608 valstybės tarnautojai (nestatutiniai) (Viktorija Rūkštelė, „Dėl valstybės tarnautojų skaičiaus pateikimo“, 2023-07-31, Nr. SN(T4)-G(A)-9). Jeigu tam tikra dalis valstybės tarnautojų Komisijos būtų pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, valstybės tarnautojų skaičius sumažėtų. Nepaisant to, priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai poveikio neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijos formą, kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ Nr. 1176. Pastaroji turėtų būti pakeista iki 2023 m. gruodžio 29 d., nes numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projekto įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Fizinis asmuo“, „įstatymas“, „valstybės tarnautojas“, „lojalumas“, „specialiosios tarnybos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Įstatymo projekto aktualumą rodo ir faktas, kad „Nepriklausomoje Lietuvoje dar galėjo būti apie 25 000 asmenų, sovietų valdymo laikotarpiu bendradarbiavusių su KGB.
Iš jų 2000 m. atėjo prisipažinti 1589 asmenys.“ (Kristina Burinskaitė, Slaptieji KGB bendrininkai: agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2022, p. 38). „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime 2023“, skyriuje „Grėsmės konstitucinei santvarkai“, pažymėta, kad „Kremlius siekia išlaikyti įtaką Lietuvoje, todėl imasi iniciatyvų pristatyti Rusiją kaip patrauklią alternatyvą Lietuvos visuomenės pasirinktai vakarietiškai orientacijai. Šiam tikslui Kremlius pasitelkia su Rusijos subjektais ryšius palaikančius asmenis ir nevyriausybines organizacijas. [...] Vis dėlto maždaug dešimtadalis šalies gyventojų yra linkę manyti, kad dėl karo Ukrainoje atsakinga ne Rusija, o kitos valstybės. Dalis Rusijos veiksmus teisinančių Lietuvos gyventojų palaiko įvairaus pobūdžio ryšius Rusijoje, jų pagrindinis naujienų šaltinis – Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės“ („Grėsmių nacionalinima saugumui vertinimas 2023“, p. 67, prieiga internetu: https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2023/03/Gresmiu-nacionaliniam-saugumui-vertinimas-2023_LT_atsisiuntimui.pdf.). Teikia:
Seimo narys Stasys Tumėnas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis papildyti teisinį reguliavimą, nustatantį, kad valstybės tarnyboje – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs, patikimi, nepriekaištingos reputacijos asmenys, dėl kurių nekyla jokių abejonių. Tai itin svarbu šiandien, kai keičiasi geopolitinė situacija pasaulyje, kai kyla naujos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, kai pasaulyje susiduriama su iššūkiais demokratijai, tarptautinei teisei, žmogaus teisėms ir laisvėms, Europos kolektyviniam saugumui. Lietuvos valstybė turi pagrindo abejoti asmenimis, kurie slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir kurie iki šiol neįrodė lojalumo Lietuvos Respublikai, jos konstitucinei santvarkai, konstitucinėms vertybėms. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad
„valstybės institucijose gali dirbti tik lojalūs tai valstybei asmenys, kurių
ištikimybė jai ir patikimumas nekelia jokių abejonių“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas, prieiga internetu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta384/content). Taigi valstybės institucijose dirbantiems asmenims keliamas lojalumo reikalavimas. Esamas teisinis reguliavimas lojalumo reikalavimą, susietą su prisipažinimu slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taiko tik kai kuriems asmenims, asmenų grupėms (Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas, 1999 m. lapkričio 23 d. Nr.
Nr. VIII-1436, galiojanti suvestinė redakcija: nuo 2020-06-12, 7, 8, 9 straipsniai, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F8D00907FFBE/asr). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, iš kurių šeštasis yra lojalumo valstybei ir jos konstitucinei santvarkai principas:
„lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Valstybės
tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti“ (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, 1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316, galiojanti suvestinė redakcija: 2024-01-01–2024-12-31, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/asr). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvų reikalavimą – „Valstybės tarnautojai privalo būti nepriekaištingos reputacijos“, o įstatymo 5 straipsnio 4 dalis sukonkretina:
„Asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautoju, turi užpildyti Vyriausybės
patvirtintos formos deklaraciją [išskirta – S. T.], kurioje pateikiami duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautoju, nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, jis į valstybės tarnautojo pareigas nepriimamas, o jeigu šios aplinkybės nustatomos, kai valstybės tarnautojas į šias pareigas priimtas, jis atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų“ (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, 1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316, galiojanti suvestinė redakcija: 2024-01-01–2024-12-31, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/asr).
Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus į įstaigos vadovo pareigas, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 9 redakcija) pateikti septyni klausimai, tarp kurių nėra klausimo apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“, 2024 m. sausio 3 d. Nr. 9, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=c520f480aac311eea5a28c81c82193a8). Minėtu nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje pretendentams į įstaigos vadovo pareigas taip pat nėra klausimo apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis valstybės tarnautojus į pareigas priimančius asmenis įpareigoja „[...] užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Atlikdamas šioje dalyje nustatytą pareigą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais [išskirta – S. T.] privalo, o kitais atvejais turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybių valdomas įmones, kad šios pateiktų apie asmenį, siekiantį tapti valstybės tarnautoju, jų turimą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje.“ (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, 1999 m. liepos 8 d. Nr.
Nr. VIII-1316, galiojanti suvestinė redakcija: 2024-01-01–2024-12-31, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/asr). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalis apibrėžia: „valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme“ (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, 1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316, galiojanti suvestinė redakcija: 2024-01-01–2024-12-31, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/asr). Valstybės tarnautojas gali eiti pareigas ne tik valstybės, bet ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, todėl ir savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui, jo pavaduotojui, pripažintiems slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, turėtų būti taikomi veiklos apribojimai, numatyti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 9 straipsnyje. Valstybės institucija yra valstybės įstaiga, per kurią įgyvendinama valstybės valdžia. Savivaldybės institucija yra institucija, įgyvendinanti savivaldos teisę, grindžiamą savivaldybės bendruomenės interesais. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „valstybės institucija yra valstybės funkcijų įgyvendinimo mechanizmo sudedamoji dalis. Valstybės funkcijas įgyvendina valstybės tarnautojai – valstybės institucijose dirbantys valdininkai.
Valdininko teisinį statusą apibrėžia specialios teisės normos, kurios nustato priėmimo į valstybės valdymo tarnybą tvarką, jos laikymąsi, teises, pareigas ir atsakomybę, tarnybos santykių pasibaigimą“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. balandžio 21 d. nutarimas, prieiga internetu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta375/content). Šiame ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas) nurodoma, kad valstybės tarnautojo teisinį statusą apibrėžia specialios teisės normos. Įstatymo projekte numatyta speciali teisės norma, nustatanti reikalavimą asmeniui, kandidatuojančiam į pareigas valstybės tarnyboje, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, prisipažinti dėl slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negali būti laikoma diskriminacine, t.y. diferencijuotu teisiniu reguliavimu, kai jis taikomas asmenų grupėms, pasižyminčioms tam tikrais vienodais požymiais, siekiant pozityvių, visai visuomenei reikšmingų tikslų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais. Pavyzdžiui, įvairūs išsilavinimo, kvalifikacijos, sveikatos ir darbo stažo reikalavimai įstatymuose būna numatyti piliečiams, stojantiems į valstybinę tarnybą“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas, prieiga internetu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta384/content). Taigi negali kilti klausimo dėl piliečių teisės dalyvauti valdant savo šalį pažeidimo ar ribojimo; minėta teisė, numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos
Respublikos valstybinę tarnybą nėra absoliuti (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika taip pat svarbi šiam įstatymo projektui: „Teismas pakartoja, kad darbuotojo lojalumo valstybei reikalavimas [išskirta – S. T] yra būdinga įsidarbinimo valstybės institucijose sąlyga, suponuota valstybės atsakomybės ginant ir saugant bendrąjį interesą“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. liepos 27 d sprendimas byloje „Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą“ (pareiškimų Nr. 55480/00 ir 59330/00), 57 punktas, prieiga internetu: https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-61942%22]}). Kitose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas nenukrypo nuo minėtoje byloje suformuluotos pozicijos, kad darbuotojo lojalumo valstybei reikalavimas, kai asmuo siekia įsidarbinti valstybės tarnyboje, neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Antai Europos Žmogaus Teisių Teismas
pirmiau cituotame bylos Sidabras ir Džiautas sprendime Teismas nenustatė Konvencijos pažeidimo dėl pareiškėjų atleidimo iš valstybės tarnybos“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje „Rainys ir Gasparavičius prieš Lietuvą“ (pareiškimų Nr. 70665/01 ir 74345/01, 46 punktas, prieiga internetu: https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-68749%22]}).
Abi minėtos bylos susijusios su buvusiais KGB kadriniais darbuotojais, tačiau ir byloje, kurioje asmuo slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis – „Žičkus prieš Lietuvą“, Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino tą patį: „Teismas yra anksčiau konstatavęs, kad lojalumo valstybei reikalavimas yra neatskiriama priėmimo į valstybės tarnybą sąlyga, kurią lemia valstybės valdžios institucijų atsakomybė už bendrojo intereso apsaugą ir užtikrinimą (žr. Sidabras ir Džiautas, cituota pirmiau, §§ 57-58)“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje „Žičkus prieš Lietuvą“ (pareiškimo Nr. 26652/02), 28 punktas, prieiga internetu: https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-92069%22]}). Siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime (byloje C-184/20) ne kartą paminėtam proporcingumo principui ir „duomenų kiekio mažinimo“ principui, pagal kurį „asmens duomenys turi būti adekvatūs, susiję ir savo apimtimi neviršijantys tikslų, kuriais jie tvarkomi“ (Teisingumo Teismo (Didžiosios kolegijos) sprendimas, 2022 m. rugpjūčio 1 d., 93 punktas, prieiga internetu: https://curia.europa.eu/juris/documents.jsf?num=C-184/20). Duomenys, jeigu jie bus išviešinti, bus išviešinti įstatymo nustatyta tvarka, padės įgyvendinti bendrąjį interesą, sustiprins atsakingų asmenų sąžiningumo ir nešališkumo garantijas, užkirs kelią interesų konfliktams, užtikrins tinkamą valstybės reikalų tvarkymą, atitiks viešojo intereso tikslą ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.
Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje (ir pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas, ir pretendentams į įstaigos vadovo pareigas) asmeniui nurodžius slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis faktą, šis faktas nebus laikomas valstybės paslaptį sudarančia informacija, išskyrus įstatyme numatytą išimtį, tačiau prisipažinusiam asmeniui nebus taikomi jokie su įsidarbinimu valstybės tarnyboje susiję apribojimai. Tik tuo atveju, kai įstatymo nustatyta tvarka Komisija pripažins asmenį slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, toks asmuo (priimtas į valstybės tarnautojo pareigas) bus atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų, be kita ko, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t.y. jis bus pripažintas pažeidęs nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Istorikė dr. Kristina Burinskaitė monografijoje Slaptieji KGB bendrininkai: agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais (2022) atkreipė dėmesį į KGB agentų veiklos tyrimo problemą – išvežtus ir sunaikintus dokumentus: „Lietuvos ypatingojo archyvo duomenimis, per 1989 m. ir 1990 m. pirmąjį ketvirtį (iki balandžio pradžios imtinai) buvo sunaikinta 33 760 LSSR KGB agentūros asmens bylų ir 2477 darbo bylos, o apie 5000 tos pačios agentūros asmens bylų ir 169 darbo bylos perduotos saugoti SSRS KGB Omsko srities valdybos archyvui. 1990 m. spalio mėn. sunaikinta ir didžioji dalis Agentų asmens ir darbo bylų fondo informacinio aparato, t.y.
darbo bylų registracijos žurnalai, taip pat 15 tomų, sudarytų iš sunaikintų KGB agentų bylų sąrašų, ir 2 tomai dokumentų apie KGB agentų bylų perkėlimą iš LSSR KGB archyvo į kitus SSRS KGB sistemos archyvus. 1996 m. Lietuvos ypatingajam archyvui perduotos saugoti 49 (realiai – 58) KGB agentų asmens ir darbo bylos, likusios Lietuvoje po 1990–1991 m.“ (Kristina Burinskaitė, Slaptieji KGB bendrininkai: agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais, Vilnius:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2022, p. 23–24). Šie istoriniai faktai pagrindžia įstatymo projekto aktualumą, atskleidžia Lietuvai priešiškos valstybės galimybę šantažuoti Lietuvos Respublikos piliečius etc. Istorikas (2012–2016 m. ėjęs Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas, dirbęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete) dr. Arvydas Anušauskas knygoje KGB. Visiškai slaptai (2015) pateikė tokią statistiką: „Vien tik per SSRS specialiųjų tarnybų agentūrinį tinklą perėjo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš kurių 1956–1990 m. – apie 50 tūkst. žmonių (šiuo metu Lietuvoje gyvenančių KGB slaptų bendradarbių skaičius yra apie 30 tūkst. žmonių, apie trečdalis jų su KGB bendradarbiavo 1970–1990 m.). Ne mažiau žmonių buvo susiję su KGB ir kitais saitais – kaip patikimi asmenys (dėl einamų pareigų teikę KGB reikalingą pagalbą) arba kaip komunistinės valdžiusiosios nomenklatūros atstovai (sudarę KGB veiklai tinkamas sąlygas ir naudojęsi KGB galia savo valdžiai išlaikyti ir stiprinti“) (Arvydas Anušauskas, KGB. Visiškai slaptai, Vilnius: Versus aureus, 2015, p. 391–392). Politologė Julija Ravaitytė 2015 metais konstatavo problemą, kuri būtų sprendžiama šiuo įstatymo projektu: „Neprisipažinę asmenys išliko potenciali grėsmė Lietuvos saugumui [išskirta – S.
T.], nes vis dar galėjo būti šantažuojami dėl savo kompromituojančios praeities ir nebuvo įrodę savo lojalumo Lietuvos valstybei, o tai galėjo padaryti prisipažindami ir atskleisdami visą turimą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą“ (Julija Ravaitytė, „Liustracijos politikos Lietuvoje vertinimas“, Politologija, 2015, Nr. 1, p. 65–66, prieiga internetu: https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/7374/5278). Minėtoje byloje „Žičkus prieš Lietuvą“ buvo pateikta atskiroji nuomonė, svarbi šiam įstatymo projektui. Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjai – Danutė Jočienė, András Sajó, Nona Tsotsoria – atskiroje nuomonėje pažymėjo: „Nagrinėjamoje byloje taikytas Įstatymas taip pat susijęs su viena konkrečia slapto bendradarbiavimo pasekme, būtent faktu, kad visi slapta bendradarbiavę asmenys gali būti šantažuojami [išskirta – S. T.]. Vienas iš šio Įstatymo tikslų yra užkirsti kelią privačiam ar instituciniam šantažui, o tai iš esmės taip pat turi reikšmės valstybės saugumui. Be to, gali būti laikoma, kad ankstesnio slapto bendradarbiavimo prisipažinimas prisideda prie nacionalinio susitaikymo ir padeda atitaisyti praeities skriaudas“ („Prieštaraujanti teisėjų Jočienės, Tsotsoria ir Sajó nuomonė“, prieiga internetu: http://lrv-atstovas-eztt.lt/uploads/ZICKUS_2009_sprendimas.pdf.). Projektas parengtas atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą (2023-08-23 Nr. XIVP-3021), kurioje buvo konstatuota, kad ankstesniame projekte siūlytas teisinis reglamentavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Naujame projekto variante numatyta išimtis, pagal kurią valstybės tarnautojų ir (ar) kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas pateikta informacija ir duomenys apie juos, kurie yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, ir toliau bus laikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija. Taip nebus pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie yra sudėtiniai konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Projekto tikslas yra nustatyti teisinį reguliavimą, užtikrinantį, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys, kurių ištikimybė, patikimumas ir reputacija nekelia jokių abejonių. Parengto projekto uždaviniai: 1) eliminuoti galimą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos valstybės konstitucinei sąrangai ir konstitucinėms vertybėms; 2) lojalumą Lietuvos Respublikai sieti ir su valstybės tarnautojo ir (ar) pretendento prisipažinimu slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; 3) valstybės tarnautojo ir (ar) pretendento nepriekaištingos reputacijos reikalavimą susieti ir su prisipažinimu slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; 4) atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje (2023-08-23 Nr.
XIVP-3021) pateiktas pastabas ir pasiūlymus; 5) nustatyti ir reglamentuoti valstybės tarnautojo, pripažinto slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos apribojimą; 6) numatyti išimtį tiems valstybės tarnautojams ir (ar) kandidatams, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka; 7) užtikrinti visuomenei svarbius konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, neatsiejamus nuo teisinės valstybės principo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Stasys Tumėnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos (1998 m. liepos 16 d. Nr.
Nr. VIII-858), kuris SSRS valstybės saugumo komitetą pripažino nusikalstama organizacija: „SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB – toliau VSK) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje“ (Lietuvos Respublikos įstatymas dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos, galiojanti suvestinė redakcija: 1999-04-22, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DC1DC18DF88B/asr). Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas (1999 m. lapkričio 23 d. Nr.
Nr. VIII-1436, galiojanti suvestinė redakcija: nuo 2020-06-12) nustato, kad:
a) valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių tarybų nariai – merai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas (7 straipsnis);
b) asmenys, einantys minėtas pareigas arba į jas kandidatuojantys, privalo registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (8 straipsnis);
c) asmenys, tarpžinybinės komisijos (toliau – Komisijos) pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negali: 1) eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat viceministro, ministerijos kanclerio, valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, valstybinės ar savivaldybės mokyklos vadovo pareigų; 2) eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigų; 3) eiti valstybės tarnautojo pareigų krašto apsaugos sistemoje, atlikti tikrosios karo tarnybos; 4) eiti valstybės tarnautojo pareigų Valstybės saugumo departamente; 5) eiti pareigų diplomatinėje tarnyboje; 6) eiti pareigų, susijusių su Lietuvos Respublikos ir (arba) su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga;
7) eiti registro tvarkymo įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų arba pareigų, tiesiogiai susijusių su registrų duomenų valdymu ar tvarkymu, taip pat valstybės informacinę sistemą tvarkančios įstaigos vadovo pareigų ir pareigų, tiesiogiai susijusių su valstybės informacinių sistemų valdymu ar tvarkymu (9 straipsnis).
galiojanti suvestinė redakcija: nuo 2020-06-12) nustato, kad:
a) valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių tarybų nariai – merai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas (7 straipsnis);
b) asmenys, einantys minėtas pareigas arba į jas kandidatuojantys, privalo registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (8 straipsnis);
c) asmenys, tarpžinybinės komisijos (toliau – Komisijos) pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negali: 1) eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat viceministro, ministerijos kanclerio, valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, valstybinės ar savivaldybės mokyklos vadovo pareigų; 2) eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigų; 3) eiti valstybės tarnautojo pareigų krašto apsaugos sistemoje, atlikti tikrosios karo tarnybos; 4) eiti valstybės tarnautojo pareigų Valstybės saugumo departamente; 5) eiti pareigų diplomatinėje tarnyboje; 6) eiti pareigų, susijusių su Lietuvos Respublikos ir (arba) su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga;
7) eiti registro tvarkymo įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų arba pareigų, tiesiogiai susijusių su registrų duomenų valdymu ar tvarkymu, taip pat valstybės informacinę sistemą tvarkančios įstaigos vadovo pareigų ir pareigų, tiesiogiai susijusių su valstybės informacinių sistemų valdymu ar tvarkymu (9 straipsnis). Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarime KGB įvardyta kaip represinė okupacinės valdžios institucija, pažymint: „Atsižvelgiant į SSRS VSK paskirtį ir veiklos okupuotoje Lietuvos Respublikoje pobūdį buvusių VSK kadrinių darbuotojų, kurie dirba ar pretenduoja dirbti valstybinėje tarnyboje, lojalumo, patikimumo reikalavimai yra ypač aktualūs.
Dirbti VSK organų kadriniais darbuotojais šie asmenys ėjo sąmoningai ir savo noru. Priėmimas dirbti VSK struktūrose reiškė didelį okupacinės valdžios pasitikėjimą jais. Šie asmenys savo veikla VSK struktūrose tiesiogiai ar netiesiogiai vykdė politinį asmenų arba organizacijų, kėlusių nepriklausomos Lietuvos idėjas ir siekius, persekiojimą arba prie jo prisidėjo. Taigi Lietuvos Respublika turi pagrindo abejoti buvusiais VSK kadriniais darbuotojais ir privalo įsitikinti jų lojalumu, patikimumu, todėl suprantamas ir pateisinamas valstybės siekis atitinkamam laikui apriboti buvusių VSK kadrinių darbuotojų galimybes stoti į valstybinę tarnybą“ (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas, prieiga internetu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta352/content). Veiklos apribojimai valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, buvo ir tebėra dalinio pobūdžio, o tai reiškia, kad išlieka minėtų asmenų patikimumo, lojalumo Lietuvos Respublikai problema, kuri galiojančiuose įstatymuose nėra sprendžiama. Išlieka privataus ar institucinio šantažo galimybė, kuri tiesiogiai susijusi su Lietuvos nacionaliniu saugumu. Veiklos apribojimas yra proporcingas teisėto valstybės nacionalinio saugumo intereso požiūriu.
Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją (Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą), į grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui (grėsmės konstitucinei santvarkai), į autoritarizmą Baltarusijoje (grėsmės tarptautiniam saugumui, militarizacija), į pasikeitusį požiūrį į saugumą regione (dėl to buvo parengti ir patvirtinti nauji NATO gynybos planai), į demokratijos silpnėjimą visame pasaulyje (autoritarinių režimų stiprėjimas pasaulyje), minėta problema tampa dar aktualesnė ir reikšmingesnė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Nauju teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti ir įteisinti, kad asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pretenduojantiems į pareigas valstybės tarnyboje, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, būtų taikomas lojalumo Lietuvos Respublikai reikalavimas. Pastarasis suponuotų asmens teisę savanoriškai prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, įrodyti savo lojalumą Lietuvos valstybei. Taigi būtų išplečiamas asmenų ratas, kuriam būtų taikomos Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 7, 8, 9 straipsnio nuostatos. Pavyzdžiui, asmuo, pretenduojantis į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas turės nurodyti, ar jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
Be to, svarbu pažymėti, kad minėtas naujas teisinis reguliavimas galios tik asmenims, kurie pretenduos į pareigas valstybės tarnyboje nuo 2024 m. liepos 1 d., t.y. nuo numatytos įstatymo įsigaliojimo datos; įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit). Įstatymo projekte numatyta išimtis tiems asmenims, kuriems valstybė pagal Seimo 2015 m. birželio 30 d. priimtą įstatymą (įsigaliojusį 2015 m. liepos 4 d.) įsipareigojo prisipažinusių asmenų faktą ir pateiktus duomenis laikyti valstybės paslaptį sudarančia informacija. Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio Prisipažinusiųjų asmenų apsauga ir duomenų paskelbimo atvejai 1 dalyje nustatyta: „1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka“ (Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas, prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.91385/asr).
Naujos teisinio reguliavimo nuostatos: a) valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo valstybės tarnautojai, taip pat kandidatai į šias pareigas, išskyrus įstatymo projekte numatytą išimtį; b) informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja, išskyrus asmenis, kurie valstybei jau yra prisipažinę ir kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka; c) asmenys, Komisijos pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negali eiti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų, negali eiti pareigų valstybės tarnyboje; d) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas /į įstaigos vadovo pareigas atsirastų naujas punktas (klausimas) dėl asmens slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; e) Įstatyme atsisakoma „tarybos nario – mero“ termino, kuris atsižvelgus į pasikeitusį teisinį reguliavimą keičiamas į „savivaldybės mero“ sąvoką.
Naujos teisinio reguliavimo nuostatos: a) valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo valstybės tarnautojai, taip pat kandidatai į šias pareigas, išskyrus įstatymo projekte numatytą išimtį; b) informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja, išskyrus asmenis, kurie valstybei jau yra prisipažinę ir kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka; c) asmenys, Komisijos pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negali eiti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų, negali eiti pareigų valstybės tarnyboje; d) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas /į įstaigos vadovo pareigas atsirastų naujas punktas (klausimas) dėl asmens slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; e) Įstatyme atsisakoma „tarybos nario – mero“ termino, kuris atsižvelgus į pasikeitusį teisinį reguliavimą keičiamas į „savivaldybės mero“ sąvoką. Laukiami teigiami rezultatai: a) bus sumažintos grėsmės ir rizikos veiksniai Lietuvos nacionaliniam saugumui; b) į pareigas valstybės tarnyboje kandidatuojantys asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, turėtų galimybę įrodyti lojalumą Lietuvos Respublikai; c) būtų eliminuota potenciali galimybė valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, patirti Lietuvai nedraugiškos valstybės (-ių) galimai vykdomą privatų ar institucinį šantažą ir verbavimą ar bandymą įtraukti į neteisėtą veiklą; d) atsirastų dar vienas atvejis, kai asmuo, priimantis kitą asmenį į valstybės tarnautojo pareigas, turės teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į įstatymo įgaliotas institucijas, kad šios pateiktų jų turimą informaciją dėl asmens slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; e) atsirastų teisinis pagrindas asmenį, Komisijos pripažintą slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat deklaracijoje nuslėpusį ar pateikusį tikrovės neatitinkančius duomenis, nepriimti į valstybės tarnautojo pareigas arba iš jų atleisti nustačius minėtas aplinkybes.
Priėmus įstatymo projektą valstybės tarnyboje dirbtų lojalumą, patikimumą, pilietiškumą Lietuvos Respublikai įrodę valstybės tarnautojai. „Taigi lojalumo, patikimumo reikalavimas valstybinės tarnybos srityje yra įprastas ir suprantamas“ (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas, prieiga internetu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta352/content). 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje buvo
valstybės tarnautojų skaičiaus pateikimo“, 2023-07-31, Nr. SN(T4)-G(A)-9). Jeigu tam tikra dalis valstybės tarnautojų Komisijos būtų pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, valstybės tarnautojų skaičius sumažėtų. Nepaisant to, priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai poveikio neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyti valstybės tarnautojo arba asmens, pretenduojančio tapti valstybės tarnautoju, nelaikymo nepriekaištingos reputacijos pagrindai.
Taip pat reikės pakeisti: 1) Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaraciją pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus į įstaigos vadovo pareigas; 2) Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaraciją pretendentams į įstaigos vadovo pareigas. Abi formos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 9 redakcija. Abi formos turėtų būti pakeistos iki 2024 m. birželio 30 d., nes numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projekto įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Fizinis asmuo“, „įstatymas“, „valstybės tarnautojas“, „lojalumas“,
„specialiosios tarnybos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Įstatymo projekto aktualumą rodo ir faktas, kad „Nepriklausomoje Lietuvoje dar galėjo būti apie 25 000 asmenų, sovietų valdymo laikotarpiu bendradarbiavusių su KGB. Iš jų 2000 m. atėjo prisipažinti 1589 asmenys“ (Kristina Burinskaitė, Slaptieji KGB bendrininkai: agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2022, p. 38). „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime 2023“, skyriuje „Grėsmės konstitucinei santvarkai“, pažymėta, kad „Kremlius siekia išlaikyti įtaką Lietuvoje, todėl imasi iniciatyvų pristatyti Rusiją kaip patrauklią alternatyvą Lietuvos visuomenės pasirinktai vakarietiškai orientacijai. Šiam tikslui Kremlius pasitelkia su Rusijos subjektais ryšius palaikančius asmenis ir nevyriausybines organizacijas. [...] Vis dėlto maždaug dešimtadalis šalies gyventojų yra linkę manyti, kad dėl karo Ukrainoje atsakinga ne Rusija, o kitos valstybės. Dalis Rusijos veiksmus teisinančių Lietuvos gyventojų palaiko įvairaus pobūdžio ryšius Rusijoje, jų pagrindinis naujienų šaltinis – Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės“ („Grėsmių nacionalinima saugumui vertinimas 2023“, p.
67, prieiga internetu: https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2023/03/Gresmiu-nacionaliniam-saugumui-vertinimas-2023_LT_atsisiuntimui.pdf.). Istorikas dr. Algimantas Kasparavičius atkreipia dėmesį į praktinį problemos aspektą: „Ir paskutinis praktinis dalykas – iš esmės šitie įslaptinti buvę [KGB] bendradarbiai atlieka užšaldytos žuvies funkciją. Jie bet kada tos pačios valstybės specialiųjų tarnybų gali būti atitirpdyti ir paleisti į laisvus vandenis atlikti savo funkcijų. [...] Viešumas ir išslaptinimas visada pašalina visas galimas grėsmes valstybei ir iš esmės atkuria Lietuvoje veikiantį teisinės valstybės principą“ („Istorikas pirštu beda į taip ir neišspręstą Lietuvos bėdą: tai yra principinis dalykas“, vaizdo įrašas, prieiga internetu: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/istorikas-pirstu-beda-i-taip-ir-neisspresta-lietuvos-beda-tai-yra-principinis-dalykas.d?id=94593285). Teikia:
Seimo narys Stasys Tumėnas
2023-08-23 Nr. XIVP-3021 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą, įrašant į jį valstybės tarnautojus. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie valstybės tarnautojo pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Pažymėtina, kad 1999 m. lapkričio 23 d. priimtame Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo (2000 m. sausio 1 d.) yra nustatyta bendra taisyklė, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą faktas ir pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat šios taisyklės išimtis, pagal kurią valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas (7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1, 3 dalys). Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nepretenduos užimti nurodytų pareigų.
Šiame įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo taip pat nustatyta, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bet per įstatyme nustatytą laiką – 6 mėnesius nuo šių asmenų veiklai vertinti sudarytos komisijos paskelbtos prisipažinimų priėmimo pradžios – apie tai neprisipažinusių, arba pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, duomenys bus skelbiami viešai (8 straipsnio 4 dalis), ir šiems asmenims 10 metų nuo duomenų paskelbimo bus taikomi tam tikri darbinės (profesinės) veiklos apribojimai, be kita ko, draudimas eiti ir tam tikras valstybės tarnautojo pareigas (9 straipsnio 1 dalis). Taigi asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įsigaliojus minėtam įstatymui ėję valstybės tarnautojų pareigas ir norėję likti dirbti valstybės tarnyboje, arba ketinę užimti tam tikras valstybės tarnautojo pareigas, privalėjo per nustatytą laiką prisipažinti Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą ir, jeigu tai padarė, įgijo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys bus įslaptinti ir valstybės saugomi, jeigu jie nekandidatuos į Respublikos Prezidento, Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo ir prokuroro pareigas.
Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė įstatymą, įsigaliojusį 2015 m. liepos 4 d., kuriuo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatė: „Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ Šia nuostata Seimas sukonkretino valstybės nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo prisiimtą įsipareigojimą įslaptinti ir saugoti asmenų, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis apie juos, įtvirtindamas valstybės pareigą šią informaciją įslaptinti 75 metams, ir taip patvirtino šių asmenų teisėtus lūkesčius, kad ši valstybės paslaptį sudaranti informacija apie juos nebus atskleista, nebent jie kandidatuotų į minėtas įstatyme išvardytas pareigas.
Konstitucinio Teismo aktuose, aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą konstatuota, kad neatsiejami šio principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. birželio 20 d. ir kiti nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad valstybei įstatymu pripažinus tam tikrą informaciją apie asmenį valstybės paslaptimi ir įsipareigojus ją saugoti, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo eina įstatyme nurodytas pareigas arba į jas kandidatuoja, šių pareigų sąrašas neturėtų būti plečiamas, nes kitaip galėtų būti paneigti asmenų, pasitikėjusių valstybe bei jos teise ir suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai.
Darytina išvada, kad į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą įtraukus visas valstybės tarnautojų pareigybes, galėtų būti paneigti šias pareigas einančių arba ketinančių į jas kandidatuoti asmenų teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai; toks įstatymas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie, kaip minėta, yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. gegužės 27 d. išvadoje Nr. 102-P-19, svarstydamas panašaus pobūdžio siūlomą įstatyminę nuostatą (dėl įtraukimo į aukščiau minėtą pareigų sąrašą diplomato pareigas einančius arba į jas kandidatuojančius asmenis), preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIIP-4006(2)
ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 2.
tiek pagal 2022 m. balandžio 21 d. priimtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymą, tiek pagal Vietos savivaldos įstatymą, įsigaliojusį 2023 m. balandžio 1 d., meras nėra savivaldybės tarybos narys, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „savivaldybių tarybų nariai – merai“ įrašytinas žodis ,,savivaldybių merai“. Atitinkamai tikslintinos keičiamo įstatymo 8 straipsnio
punkte išdėstytą pastabą nebūtų atsižvelgta, siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje jau yra išvardytos kai kurios konkrečios valstybės tarnautojų pareigybės ar sritys, kuriose valstybės tarnautojai eina pareigas (pvz., viceministras, ministerijos kancleris, valstybės tarnautojai krašto apsaugos sistemoje; valstybės tarnautojai Valstybės saugumo departamente ir kt.), siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nepildyti nauju 6 punktu, o ją peržiūrėti iš esmės, atsisakant jau išvardintų konkrečių valstybės tarnautojų pareigybių ir paliekant bendrą apribojimą eiti valstybės tarnautojo pareigas. 4. Projekto 3 straipsnio 4 dalimi dėstoma keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalis yra perteklinė bei tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, kurioje jau yra numatyta, koks subjektas ir kokia tvarka atleidžia valstybės tarnautoją iš pareigų, kai yra paskelbtas sprendimas dėl jo bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. 5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto
punktus“ bei 3 straipsnio 4 dalyje brauktinas žodis „nauja“.
Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2024-02-19 Nr. XIVP-3021(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio
informacija nebūtų laikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo ,,valstybės tarnautojai, išskyrus asmenis, valstybės tarnautojus ir (ar) kandidatus į valstybės tarnautojo pareigas, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka“. Siūlomas reguliavimas vertintinas kaip klaidinantis ir nenustatantis jokių naujų reguliacinio pobūdžio normų, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, apie kokią valstybės tarnautojų ir kandidatų į valstybės tarnautojus grupę, kuriai nebūtų taikoma šioje dalyje siūloma išimtis dėl duomenų nelaikymo valstybės paslaptį sudarančia informacija, šiuo atveju kalbama.
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnis reguliuoja asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įrašymą į įskaitą Komisijos, sudarytos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklai vertinti (toliau – Komisija) sprendimu, jeigu jie savanoriškai prisipažino slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikė visą jiems žinomą informaciją, susijusią su specialiųjų tarnybų veikla (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 7 straipsnio 1 dalis). Savanoriškam prisipažinimui slapta bendradarbiavus ir prisipažinusiųjų įrašymui į įskaitą buvo nustatytas tam tikras laikas, t. y. 6 mėnesiai nuo šios Komisijos paskelbto registravimo ir prisipažinimų priėmimo pradžios (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis) ir savanoriško prisipažinimo terminas jau yra pasibaigęs 2000 metais. Per minėtą 6 mėnesių laikotarpį neprisipažinusiems asmenims slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, jų duomenys apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis visais atvejais skelbiami Teisės aktų registre (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis) ir jiems taikomi keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti veiklos apribojimai.
Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūlomos nuostatos bet kuriuo atveju apimtų visus valstybės tarnautojus, kuriems ir taip jau yra numatyta prisipažinusių asmenų apsauga (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), t. y. nebūtų tokių valstybės tarnautojų ar kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos nebūtų įslaptinta 75 metams ir saugoma įstatymų nustatyta tvarka. Be to, siūlomos projekto nuostatos formuluotė suponuoja ir tai, kad nurodyta išimtis (dėl duomenų nelaikymo valstybės paslaptį sudarančia informacija) būtų taikoma ne tik valstybės tarnautojams, bet ir kitiems asmenims, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinta (pvz., tai galėtų būti taikoma ir Respublikos Prezidentui, Seimo, Europos Parlamento nariams ir kt.), nors dėl jų duomenų nepripažinimo valstybės paslaptį sudarančia informacija galiojančioje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir yra nustatyta speciali taisyklė. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į šioje išvadoje pateiktas pastabas dėl keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatų pakeitimo. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi siūloma praplėsti pareigų, kurių negalėtų eiti asmenys Komisijos pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, t. y. vietoj nurodytų konkrečių valstybės tarnautojų pareigybių tam tikrose valstybės institucijose, tokie asmenys negalėtų eiti bet kurių valstybės tarnautojo pareigų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1985, kuriuo yra siaurinama valstybės tarnautojo sąvoka (valstybės tarnautojų veiklai nebepriskiriamos vidaus administravimo funkcijos kaip personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), o valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turės būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Be to, 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-135, kuriuo Valstybės kontrolėje valstybės tarnautojo pareigybės buvo pakeistos į darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybes. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai taikomi tik tiems asmenims, kurie Komisijos pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, svarstytina, ar projektu siūlomas pakeitimas pasieks aiškinamajame rašte išdėstytus tikslus (kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys). 4.
3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikėtų atsisakyti formuluotės „valstybinės ar savivaldybės mokyklos vadovo“, nes šią subjektų grupę apimtų formuluotė
„valstybės, savivaldybės institucijos ar įstaigos
vadovo“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalis dėstoma nauja redakcija, siūlytume jos nuostatas suderinti su Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruoja jo kandidatu, o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą (t.y. jis nėra išbraukiamas iš kandidatų kaip numatyta projekte, bet yra panaikinamas jo registravimas). 6. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyti valstybės tarnautojo arba asmens, pretenduojančio tapti valstybės tarnautoju, nelaikymo nepriekaištingos reputacijos pagrindai. Atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, kartu su įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų projekto aiškinamajame rašte nurodytų poįstatyminių teisės aktų (dėl Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijų pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas pakeitimo) priėmimas nėra susijęs su šiuo įstatymu
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstytinas tik keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
2023-12-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase,
komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Arvydą Anušauską pavaduojantis Bronislovas Matelis, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narys Stasys Tumėnas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja J. Andriuškevičiūtė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas Karolis Dieninis ir šios grupės vyriausioji specialistė Livija Gedrimaitė, Seimo nario Stasio Tumėno patarėjas Nerijus Brazauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-08-232 Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą, įrašant į jį valstybės tarnautojus. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie valstybės tarnautojo pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Pažymėtina, kad 1999 m. lapkričio 23 d. priimtame Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo (2000 m. sausio 1 d.) yra nustatyta bendra taisyklė, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą faktas ir pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat šios taisyklės išimtis, pagal kurią valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas (7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1, 3 dalys).
Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nepretenduos užimti nurodytų pareigų.
Šiame įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo taip pat nustatyta, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bet per įstatyme nustatytą laiką – 6 mėnesius nuo šių asmenų veiklai vertinti sudarytos komisijos paskelbtos prisipažinimų priėmimo pradžios – apie tai neprisipažinusių, arba pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, duomenys bus skelbiami viešai (8 straipsnio 4 dalis), ir šiems asmenims 10 metų nuo duomenų paskelbimo bus taikomi tam tikri darbinės (profesinės) veiklos apribojimai, be kita ko, draudimas eiti ir tam tikras valstybės tarnautojo pareigas (9 straipsnio 1 dalis). Taigi asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įsigaliojus minėtam įstatymui ėję valstybės tarnautojų pareigas ir norėję likti dirbti valstybės tarnyboje, arba ketinę užimti tam tikras valstybės tarnautojo pareigas, privalėjo per nustatytą laiką prisipažinti Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą ir, jeigu tai padarė, įgijo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys bus įslaptinti ir valstybės saugomi, jeigu jie nekandidatuos į Respublikos Prezidento, Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo ir prokuroro pareigas.
Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė įstatymą, įsigaliojusį 2015 m. liepos 4 d., kuriuo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatė: „Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ Šia nuostata Seimas sukonkretino valstybės nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo prisiimtą įsipareigojimą įslaptinti ir saugoti asmenų, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis apie juos, įtvirtindamas valstybės pareigą šią informaciją įslaptinti 75 metams, ir taip patvirtino šių asmenų teisėtus lūkesčius, kad ši valstybės paslaptį sudaranti informacija apie juos nebus atskleista, nebent jie kandidatuotų į minėtas įstatyme išvardytas pareigas.
Konstitucinio Teismo aktuose, aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą konstatuota, kad neatsiejami šio principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. birželio 20 d. ir kiti nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad valstybei įstatymu pripažinus tam tikrą informaciją apie asmenį valstybės paslaptimi ir įsipareigojus ją saugoti, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo eina įstatyme nurodytas pareigas arba į jas kandidatuoja, šių pareigų sąrašas neturėtų būti plečiamas, nes kitaip galėtų būti paneigti asmenų, pasitikėjusių valstybe bei jos teise ir suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai.
Darytina išvada, kad į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą įtraukus visas valstybės tarnautojų pareigybes, galėtų būti paneigti šias pareigas einančių arba ketinančių į jas kandidatuoti asmenų teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai; toks įstatymas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie, kaip minėta, yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas
siūlomą įstatyminę nuostatą (dėl įtraukimo į aukščiau minėtą pareigų sąrašą diplomato pareigas einančius arba į jas kandidatuojančius asmenis), preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIIP-4006(2) 2 straipsnio nuostatos ta apimtimi, kuria yra siūloma nustatyti, kad būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Pritarti Pritartina Teisės departamento pastabai, o taip pat siūlytina atkreipti dėmesį ir į tai (ką TD taip pat pažymėjo), kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas
įtraukimo į aukščiau minėtą pareigų sąrašą diplomato pareigas einančius arba į jas kandidatuojančius asmenis, preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIIP-4006(2) 2 straipsnio nuostatos ta apimtimi, kuria yra siūloma nustatyti, kad būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-09-14 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3021 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabas ir pasiūlymus.
Projekto nuostatomis siekiama išplėsti asmenų ratą, kuriam būtų taikomas Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 7, 8, 9 straipsnio nuostatos, t. y., siekiama nustatyti, jog valstybės paslaptį sudarančia informacija nėra laikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavimo valstybės tarnautojai ar kandidatai į šias pareigas, taip pat, nustatyti, jog informacija apie šiuos asmenis išslaptinama ir viešai skelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas ar į jas kandidatuoja, taip pat, įtvirtinti draudimą asmenims, Komisijos pripažintais slapta bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybos, eiti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų ir pareigų valstybės tarnyboje, įtvirtinti nuostatą, kuria, valstybės tarnautojo pareigas einančių asmenų, neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie save ir kitus asmenis, specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją slėpusių, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam įgaliojimų terminui, taip pat, įtvirtinti naują punktą (klausimą) dėl asmens slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje, taikomoje asmeniui, pretenduojančiam į valstybės tarnautojo pareigas.
Projekto nuostatomis siekiama išplėsti asmenų ratą, kuriam būtų taikomas Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 7, 8, 9 straipsnio nuostatos, t. y., siekiama nustatyti, jog valstybės paslaptį sudarančia informacija nėra laikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavimo valstybės tarnautojai ar kandidatai į šias pareigas, taip pat, nustatyti, jog informacija apie šiuos asmenis išslaptinama ir viešai skelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas ar į jas kandidatuoja, taip pat, įtvirtinti draudimą asmenims, Komisijos pripažintais slapta bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybos, eiti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų ir pareigų valstybės tarnyboje, įtvirtinti nuostatą, kuria, valstybės tarnautojo pareigas einančių asmenų, neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie save ir kitus asmenis, specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją slėpusių, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam įgaliojimų terminui, taip pat, įtvirtinti naują punktą (klausimą) dėl asmens slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje, taikomoje asmeniui, pretenduojančiam į valstybės tarnautojo pareigas. Pažymime, kad Projekto nuostata, pagal kurią duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo valstybės tarnautojai ar kandidatai į šias pareigas, nėra laikoma valstybės paslaptį sudarančia informacija, taip pat nuostata, kad informacija apie šiuos asmenis išslaptinama ir viešai skelbiama, kai asmuo šias pareigas eina ar į jas kandidatuoja, kelia abejonių pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos požiūriu.
Teisė į asmens duomenų apsaugą, kuri yra glaudžiai susijusi su teise į privatų gyvenimą, yra garantuojama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (22 straipsnis), tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK; 8 straipsnis), tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija; 7 ir 8 straipsniai). Chartijos 8 straipsnis grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsniu ir Europos Sąjungos sutarties 39 straipsniu, bei įgyvendinamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR). Pažymėtina, kad teisė į privataus gyvenimo gerbimą tvarkant asmens duomenis siejama su visa informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta. Vadovaujantis BDAR 9 straipsnio 2 dalimi tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis, pavyzdžiui, atskleidžiančius asmens politines pažiūras, leidžiama tik kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės.
Vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punktu, asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Taigi teisės akte turi būti nurodytas viešinimo tikslas, kuris turi būti nurodytas konkrečiai ir aiškiai: jis turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies duomenų tvarkymas yra įtrauktas ir nėra įtrauktas į nurodytą tikslą. Tikslas, kuris yra neaiškus arba bendras, pvz., „užtikrinti viešumą“ be išsamios papildomos informacijos, neatitinka BDAR įtvirtinto buvimo „aiškiu ir konkrečiu“ tikslu kriterijaus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas.
Būtinumo reikalavimo laikomasi, jei sprendžiant asmens duomenų viešinimo klausimą įvertinama, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui. Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kad „prieš priimdamas šią nuostatą [įstatymo leidėjas] būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių“ (Sprendimo 92 punktas). Pažymime, jog Projekto aiškinamajame rašte nurodomas tikslas, kad Projekto nuostatomis siekiama užtikrinti teisinį reguliavimą
„užtikrinantį, kad valstybės tarnyboje dirbtų
tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys, kurių ištikimybė, patikimumas ir reputacija nekelia jokių abejonių“, remiantis Teisingumo Teismo praktika nėra pakankamas, o alternatyvios priemonės neįvertintos.
Taigi vadovaujantis prieš tai paminėtu Teisingumo Teismo išaiškinimu, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turėtų būti pateikti lydimojoje medžiagoje. Pažymime, jog būtina pateikti pagrindžiančius argumentus, kodėl šiuo atveju tokio masto teisės į duomenų apsaugą ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje. Pritarti Pastaboje argumentuojant teise į asmens duomenų apsaugą, kuri yra glaudžiai susijusi su teise į privatų gyvenimą ir yra garantuojama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos (22 str.), tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (8 str.), tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija; 7 ir 8 str.) (Chartijos 8 str. grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsniu ir Europos Sąjungos sutarties 39 str., bei įgyvendinamas 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (BDAR)) bei atkreipiant dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą yra pažymima, kad yra būtina pateikti pagrindžiančius argumentus, kodėl šiuo atveju tokio masto teisės į duomenų apsaugą ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. kas iš esmės yra sietina su proporcingumo principu. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo aktuose taip pat ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. spalio 9 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimai). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIVP-3021
yra siūloma nustatyti, kad būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie valstybės tarnautojo pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė
žmogaus teisių komiteto
2024-04-10
posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Stasys Tumėnas, Seimo nario padėjėjas Nerijus Brazauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorė dr. Kristina Burinskaitė ir Teisės ir personalo administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Damanauskaitė-Mancini, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-191
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
straipsniu keičiamo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nuostata, pagal kurią, valstybės paslaptį sudarančia informacija nebūtų laikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo ,,valstybės tarnautojai, išskyrus asmenis, valstybės tarnautojus ir (ar) kandidatus į valstybės tarnautojo pareigas, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka“. Siūlomas reguliavimas vertintinas kaip klaidinantis ir nenustatantis jokių naujų reguliacinio pobūdžio normų, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, apie kokią valstybės tarnautojų ir kandidatų į valstybės tarnautojus grupę, kuriai nebūtų taikoma šioje dalyje siūloma išimtis dėl duomenų nelaikymo valstybės paslaptį sudarančia informacija, šiuo atveju kalbama. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnis reguliuoja asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įrašymą į įskaitą Komisijos, sudarytos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklai vertinti (toliau – Komisija) sprendimu, jeigu jie savanoriškai prisipažino slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikė visą jiems žinomą informaciją, susijusią su specialiųjų tarnybų veikla (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 7 straipsnio 1 dalis). Savanoriškam prisipažinimui slapta bendradarbiavus ir prisipažinusiųjų įrašymui į įskaitą buvo nustatytas tam tikras laikas, t. y. 6 mėnesiai nuo šios Komisijos paskelbto registravimo ir prisipažinimų priėmimo pradžios (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis) ir savanoriško prisipažinimo terminas jau yra pasibaigęs 2000 metais.
Per minėtą
buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, jų duomenys apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis visais atvejais skelbiami Teisės aktų registre (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis) ir jiems taikomi keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti veiklos apribojimai. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūlomos nuostatos bet kuriuo atveju apimtų visus valstybės tarnautojus, kuriems ir taip jau yra numatyta prisipažinusių asmenų apsauga (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), t. y. nebūtų tokių valstybės tarnautojų ar kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos nebūtų įslaptinta 75 metams ir saugoma įstatymų nustatyta tvarka. Be to, siūlomos projekto nuostatos formuluotė suponuoja ir tai, kad nurodyta išimtis (dėl duomenų nelaikymo valstybės paslaptį sudarančia informacija) būtų taikoma ne tik valstybės tarnautojams, bet ir kitiems asmenims, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinta (pvz., tai galėtų būti taikoma ir Respublikos Prezidentui, Seimo, Europos Parlamento nariams ir kt.), nors dėl jų duomenų nepripažinimo valstybės paslaptį sudarančia informacija galiojančioje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir yra nustatyta speciali taisyklė. Pritarti
Teisės departamentas 2024-02-192
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į šioje išvadoje pateiktas pastabas dėl keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatų pakeitimo. Pritarti
Teisės departamentas 2024-02-193
3.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi siūloma praplėsti pareigų, kurių negalėtų eiti asmenys Komisijos pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, t. y. vietoj nurodytų konkrečių valstybės tarnautojų pareigybių tam tikrose valstybės institucijose, tokie asmenys negalėtų eiti bet kurių valstybės tarnautojo pareigų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1985, kuriuo yra siaurinama valstybės tarnautojo sąvoka (valstybės tarnautojų veiklai nebepriskiriamos vidaus administravimo funkcijos kaip personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), o valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turės būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Be to, 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-135, kuriuo Valstybės kontrolėje valstybės tarnautojo pareigybės buvo pakeistos į darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybes. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus tai, kad keičiamo įstatymo
Komisijos pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, svarstytina, ar projektu siūlomas pakeitimas pasieks aiškinamajame rašte išdėstytus tikslus (kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys). Pritarti 4.
Teisės departamentas 2024-02-193
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikėtų atsisakyti formuluotės „valstybinės ar savivaldybės mokyklos vadovo“, nes šią subjektų grupę apimtų formuluotė „valstybės, savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo“. Pritarti
Teisės departamentas 2024-02-193
kodekso 81 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruoja jo kandidatu, o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą (t.y. jis nėra išbraukiamas iš kandidatų kaip numatyta projekte, bet yra panaikinamas jo registravimas). Pritarti
projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyti valstybės tarnautojo arba asmens, pretenduojančio tapti valstybės tarnautoju, nelaikymo nepriekaištingos reputacijos pagrindai. Atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, kartu su įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų projekto aiškinamajame rašte nurodytų poįstatyminių teisės aktų (dėl Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijų pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas pakeitimo) priėmimas nėra susijęs su šiuo įstatymu – jie turėtų būti priimami, įgyvendinat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pritarti
Teisės departamentas 2024-02-193
d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstytinas tik keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-04-05 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, atsakydamas į Jūsų raštą, kuriuo prašote pateikti išvadą dėl teisės akto projekto – Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3021(2) (toliau – Projektas), informuoja, kad siūlytume atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024 m. vasario 19 d. išvadą Nr.
XIVP-3021(2) „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“ ir kitų pastabų ar pasiūlymų dėl jo neturi. Kartu tik norėtume atkreipti dėmesį dėl galimų ateityje kilsiančių praktinių problemų įgyvendinant Projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūlomas pakeisti 9 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl
„<...> asmenų neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta
bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie <...> ar tokią informaciją nuslėpusių <...>“, t. y. dėl tokios informacijos ir (ar) duomenų patikrinimo / nustatymo galimybės, nes, kaip teisingai ir yra pažymėta Projekto aiškinamajame rašte (3 puslapio paskutinioji pastraipa, 4 puslapio pirma ir antra pastraipos), Lietuvoje nėra išlikusių visų atitinkamų dokumentų (jie sunaikinti, išvežti, perduoti saugoti kitų valstybių ir kitiems SSRS KGB sistemos archyvams), patvirtinančių aktualią informaciją apie LSSR KGB agentų veiklą. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje (2024-02-19 Nr.
XIVP-3021(2) pateiktą pastabą, kad „siūlomos projekto nuostatos formuluotė suponuoja ir tai, kad nurodyta išimtis (dėl duomenų nelaikymo valstybės paslaptį sudarančia informacija) būtų taikoma ne tik valstybės tarnautojams, bet ir kitiems asmenims, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinta (pvz., tai galėtų būti taikoma ir Respublikos Prezidentui, Seimo, Europos Parlamento nariams ir kt.), nors dėl jų duomenų nepripažinimo valstybės paslaptį sudarančia informacija galiojančioje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir yra nustatyta speciali taisyklė“ (p. 2), į po įstatymo projekto pateikimo Seime viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl galimo išimties taikymo kandidatams, į skirtingą teisės normos perskaitymą ir struktūros suvokimą, siūlau patikslinti 7 straipsnio 2 dalies formuluotės struktūrą taip, kad nekiltų interpretacijų, o teisės norma visų būtų suprantama ir traktuojama vienodai. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra
valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių merai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, valstybės tarnautojai, taip pat kandidatai į šias pareigas, išskyrus asmenis, valstybės tarnautojus ir (ar) kandidatus į valstybės tarnautojo pareigas, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“, taip pat kandidatai į šias pareigas.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgus į įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje jau numatytą išimtį bei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, manytume, kad numatytoje išimtyje dėl valstybės tarnautojų ir kandidatų į juos būtų tikslinga išbraukti žodį „asmenis“ (<...> išskyrus asmenis, valstybės tarnautojus <...>). 2. Lietuvos Respublikos
3 Argumentai: Atsižvelgiant į 7 straipsnio 2 dalies pakeitimą, siūlau patikslinti 8 straipsnio 3 dalies formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Komisijai suteikta ir įslaptinta informacija gali būti panaudota moksliniams darbams tik su Komisijos leidimu ir Komisijos užkoduota.
Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro, valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja, išskyrus asmenis, valstybės tarnautojus ir (ar) kandidatus į valstybės tarnautojo pareigas, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka., pareigas arba į jas kandidatuoja. Einant minėtas pareigas arba į jas kandidatuojant, registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, privaloma. Jei nurodytas pareigas einantys arba į jas kandidatuojantys asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažįsta Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikia žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslepia, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Šių asmenų neprisipažinimas slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar žinomai melagingų žinių pateikimas apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą arba tokios informacijos nuslėpimas, turimų dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neperdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka reiškia priesaikos sulaužymą, pareigūno vardo pažeminimą.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad siūlomai naujai subjektų grupei – visiems valstybės tarnautojams - nuo 2024-01-01 įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatose nėra numatyta nuostata visiems valstybės tarnautojams „duoti priesaiką“, „prisiekti“ ir ne visiems valstybės tarnautojams suteikiamas „pareigūno vardas“, todėl manytume, kad būtų tikslinga patikslinti 8 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį, nurodant kokia bus taikoma atsakomybė valstybės tarnautojui už jo neprisipažinimą slapta bendradarbiavus <...>. Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, siūlytume atitinkamai patikslinti ir 9 straipsnio 6 dalį, įrašant atitinkamą nuostatą, kad „Asmuo, siekiantis eiti <...>, valstybės tarnautojo pareigas, neprisipažinęs <...> , negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos <...> ir į valstybės tarnautojo pareigas nepriimamas“ arba išdėstant tokią nuostatą naujoje šio straipsnio dalyje. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti įstatymo projektą Nr. XIVP-3021(2) iniciatoriams tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 1, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Arūnas Valinskas, Tomas Bičiūnas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Biuro patarėja Inga Strazdė 2096824